AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS ĮSIGIJIMO ĮSTATYMO NR. IX-1314 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino didelis asmenų, nuosavybės teise turinčių žemės sklypus, kurie ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu nepasitenkinimas. Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu privačiu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, pirmumo teisę jį įsigyti turi tik tuomet, kai žemės plotas atitinka įsiterpusiam žemės plotui nustatytus kriterijus, nurodytus Žemės įstatyme, t. y. minėtieji asmenys nėra informuojami apie greta jų žemės sklypo parduodamą žemės ūkio paskirties žemę ir neturi iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusios pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę.
Pažymėtina, kad asmenų informavimas apie parduodamus besiribojančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir pirmumo teisė juos įsigyti galiojo iki 2024 m. sausio 1 d. ir turėjo pridėtinę socialinę vertę bei sprendė žemės sklypų fragmentavimo problematiką, t. y. buvo sudaromos sąlygos racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai bei skatino racionalų žemės ūkio paskirties žemės naudojimą.
Panaikinus pirmumo teisę asmenims, nuosavybės teise turintiems žemės sklypus, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu įsigyti parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę, neužtikrinamas žemės ūkio valdų[1] vientisumas, taip pat atsirado prielaidos spekuliacijai parduodant tarp žemės valdų „įsiterpusius“ žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Be to, nors asmenys, nuosavybės teise turintys žemės sklypus besiribojančius su parduodamu žemės sklypu apie galimybę įsigyti minėtus sklypus nuo 2024 m. sausio 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos jau neinformuojami, tačiau minėtoji tarnyba vis tiek renka tą pačią 47 Eur rinkliavą už žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo pirmumo teise pažymos išdavimo paslaugą.
Taip pat pagal šiuo metu galiojantį miško žemės įsigijimo teisinį reglamentavimą, pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis turi teisę asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Ši puikiai praktikoje veikianti nuostata atitinka greta parduodamų miško ūkio paskirties žemės sklypų besiribojančių su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu savininkų teisėtus lūkesčius ir sudaro galimybes išvengti miško žemės fragmentavimo, todėl Įstatymo projektu siūloma tikslinti ir privačios žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo teisinį reguliavimą dėl asmenų, nuosavybės teise turinčių žemės sklypus, kurie ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ir jų informavimo apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemę.
Įstatymo projekto tikslas yra pakeisti esamą ydingą situaciją, kai asmuo, nuosavybės teise turintis žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu nėra informuojamas apie galimybę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę (jeigu šis žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos) ir taip praranda pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, ir ne tik sugrąžinti iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, suteikusį pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę gretimiems žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkams, bet taip pat Įstatymo projektu siūloma suteikti galimybę ir kitų žemės paskirčių žemės sklypų savininkams įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę prieš tai juos informavus apie siūlomą pardavimą.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Kazys Starkevičius ir Jonas Gudauskas.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi:
1) žemės sklypo bendraturčiai – Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne trumpiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą (-as) sutartį (-is), išskyrus neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį, šios išimties netaikant Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje išvardytiems artimiesiems giminaičiams (tėvams ir vaikams, seneliams ir vaikaičiams, broliams ir seserims), taip pat sutuoktiniams, įtėviams, įvaikiams, – jeigu jis – fizinis asmuo – Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo – juridinio asmens ar kitos organizacijos (toliau – juridinis asmuo) pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų;
3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, atitinkančiu įsiterpusiam žemės plotui nustatytus kriterijus, nurodytus Žemės įstatyme.
Taigi, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, asmuo nuosavybės teise valdantis žemės sklypą esantį greta parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo informuojamas apie pardavimą tik tuo atveju jeigu žemės sklypas ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, atitinkančiu įsiterpusiam žemės plotui nustatytus kriterijus.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma grąžinti iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą suteikiantį pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę asmeniui, nuosavybės teise turinčiam žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, šią nuostatą praplečiant ir suteikiant galimybę ir kitų žemės paskirčių žemės sklypų savininkams įsigyti minėtuosius žemės sklypus. Įstatymo projektu siūloma nurodyti, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę turi teisę asmuo, nuosavybės teise turintis žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų.
Pažymėtina, kad žemės sklypų savininkai dažnu atveju valdo ne tik žemės ūkio paskirties žemę, tačiau ir kitų žemės paskirčių žemę, kuri glaudžiai susijusi su vykdoma žemės ūkio veikla, t. y. kitos paskirties žemės sklype žemės savininkas gyvena ir neretu atveju minėtos paskirties sklypuose laikoma žemės ūkio technika ar pastatyti šiai technikai laikyti reikalingi statiniai. Kadangi minėtieji sklypai yra neatsiejamai susieti su žemės sklypo savininko veikla bei kitais jo nuosavybės teise valdomais žemės ūkio paskirties žemės sklypais, Įstatymo projektu siūloma suteikti galimybę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą ne tik greta esančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkams, bet ir kitų paskirčių žemės sklypų savininkams, jeigu jų įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų.
Įtvirtinus siūlomą teisinį reguliavimą bei patikslinus Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą pagal pateiktą siūlymą, būtų užtikrinami gretimų žemės sklypų savininkų teisėti lūkesčiai nepriklausomai nuo jų valdomų žemės sklypų paskirčių būti informuotiems apie galimybę įsigyti besiribojantį privatų žemės ūkio paskirties žemės sklypą, taip išvengiant žemės sklypų fragmentavimo problematikos bei sudarant sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai bei skatinant racionalų žemės ūkio paskirties žemės naudojimą.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo projekto priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES dokumentams.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus Įstatymo projektą, įgyvendinamųjų teisės aktų keisti nereikės.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymo projektui įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės. Siūlomų pakeitimų įgyvendinimui numatoma skirti ne daugiau biudžeto lėšų, nei šiuo metu naudojama.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„fizinis asmuo“, „žemės sklypas“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia Seimo nariai:
Kazys Starkevičius
Jonas Gudauskas
[1] Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje apibrėžta, kad žemės ūkio valda – žemės ūkio veiklos ar alternatyviosios veiklos subjekto plėtojamos žemės ūkio veiklos ir (ar) alternatyviosios veiklos gamybos vienetų visuma, susijusi bendrais teisiniais, technologiniais ir ekonominiais santykiais.