PASIŪLYMAS

DĖL GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-500 2, 4, 7 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-5174(2)

2021-03-08

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Eil. Nr.	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys
1.	2	4		Argumentai: Vadovaujantis dabartine Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies versija, ribojama asmenų galimybė teikti civilinius ieškinius baudžiamosiose bylose dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Civilinių ieškinių teikimas reikalauja didesnių finansinių (dėl žyminio mokesčio mokėjimo) ir laiko (dalyvavimas teismo posėdžiuose) sąnaudų, o bylos pralaimėjimo atveju – finansinė našta padidėja ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Tiek nukentėjusieji, tiek civiliniai ieškovai praktikoje baudžiamosiose bylose teikia civilinius ieškinius ir juos teismas tenkina baudžiamojo proceso metu, todėl šiuo metu Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje esantis ribojimas nėra tinkamas. Ši norma klaidina nukentėjusiuosius ir civilinius ieškovus, o ja bylose dažnai pasinaudoja asmenys, kurie žiauriai elgėsi su gyvūnais. Pasiūlymas: 1. Pakeisti Įstatymo projekto XIIIP-5174(2) 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas arba bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitam paimtą gyvūną galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui arba kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą. Siekiant nutraukti gyvūno kančias, iš gyvūno savininko ar laikytojo paimtas suluošintas ar sunkiai sergantis gyvūnas, neprašant gyvūno savininko ar laikytojo sutikimo, veterinarijos gydytojo sprendimu gali būti nugaišinamas. Gyvūno gydymo, laikino laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas atlygina gyvūno laikytojas arba savininkas, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnu. Kilęs ginčas dėl šių išlaidų atlyginimo ar jų dydžio nustatymo, taip pat gyvūno nuosavybės teisės nustatymo ar laikymo fakto pripažinimo sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.“
2.	3	2		Argumentai: Remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje veisimui naudojami 2 700 šunų ir 943 katės. Gyvūnų gerovės srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos teigia, kad realybėje veisimui naudojamų gyvūnų augintinių skaičius yra ženkliai didesnis. Trumpesnis veisimui naudojamų kačių, šunų ir šeškų paženklinimo terminas leistų greičiau pradėti kontroliuoti tinkamas gyvūnų veisimo sąlygas. Nepaženklinus veisimui naudojamų gyvūnų augintinių, neįmanoma užtikrinti veisimo, atitinkančio gyvūnų gerovės standartus (pavyzdžiui, kad kalės neatsivestų šuniukų vadų per dažnai, taip kenkiant jų sveikatai). Pasiūlymas: 1. Pakeisti Įstatymo projekto XIIIP-5174(2) 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 7 straipsnį nauja 3 dalimi: „3. Katės, šunys ir šeškai, atvesti nuo šio straipsnio įsigaliojimo dienos, turi būti paženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre per 4 mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki šių gyvūnų perdavimo kitam savininkui ar laikytojui. Iki šio straipsnio įsigaliojimo dienos atvesti katės, šunys ir šeškai, kurie nėra paženklinti mikroschemomis, turi būti paženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre iki 2022 m. gegužės 1 d., bet ne vėliau kaip iki perdavimo kitam savininkui ar laikytojui. Jei katės, šunys ar šeškai yra naudojami versliniam veisimui ir yra atvesti iki šio straipsnio įsigaliojimo dienos, jie privalo būti paženklinti mikroschemomis ir registruoti Gyvūnų augintinių registre iki 2021 m. rugsėjo 1 d..“