Projekto

lyginamasis variantas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KLIMATO KAITOS VALDYMO FINANSINIŲ INSTRUMENTŲ ĮSTATYMO
NR. XI-329 PAVADINIMO, 2, 3, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 121,13, 20  STRAIPSNIŲ, 1 ir 2 PRIEDŲ PAKEITIMO ir įstatymo papildymo 122 Straipsniu ir PENKTUOJU2 SKIRsNIU

ĮSTATYMAS

 

2021 m.                         d. Nr.

Vilnius

 

 

 

 

 

1 straipsnis. Įstatymo pavadinimo pakeitimas

Pakeisti Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

KLIMATO KAITOS VALDYMO FINANSINIŲ INSTRUMENTŲ

ĮSTATYMAS“.

 

2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Anglies dioksido ekvivalentas – metano (CH4), azoto suboksido (N2O), hidrofluorangliavandenilių (HFC), perfluorangliavandenilių (PFC), sieros heksafluorido (SF6), azoto trifluorido (NF3) dujų kiekis, kuris daro tokį patį poveikį klimato kaitai kaip viena tona anglies dioksido (CO2).

2. Pakeisti 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

13. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (išmetamieji teršalai) (ŠESD)anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFC), perfluorangliavandeniliai (PFC), sieros heksafluoridas (SF6) ir azoto trifluoridas (NF3).

 

3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos kryptis nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją ir priimdamas įstatymus. Ilgesnės negu 10 metų trukmės nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos tikslus ir uždavinius nustato Seimas tvirtindamas Nacionalinę klimato kaitos krizės valdymo darbotvarkę. Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos 10 metų strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Nacionaliniame pažangos plane. Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos priemones Nacionaliniame pažangos plane ir Nacionalinėje klimato kaitos krizės valdymo darbotvarkėje numatytiems uždaviniams įgyvendinti Vyriausybė suplanuoja nacionalinėse plėtros programose ir Nacionalinės klimato kaitos krizės valdymo darbotvarkės plane – Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (toliau – NEKS veiksmų planas). NEKS veiksmų plano priemonės ir projektai įgyvendinami rengiant ir įgyvendinant nacionalines plėtros programas ir jų priemones pagal Vyriausybės tvirtinamos Strateginio valdymo metodikos reikalavimus.“

 

4 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

1.    Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Kiekvienais kalendoriniais metais veiklos vykdytojai iki aplinkos ministro nustatyto termino privalo atsisakyti tokio apyvartinių taršos leidimų kiekio, kuris yra lygiavertis per praėjusius kalendorinius metus jų išmestam į atmosferą anglies dioksido kiekiui, išreikštam tonomis, ir (ar) anglies dioksido ekvivalento kiekiui, išreikštam tonomis, ir tai deklaruoti Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registre. Veiklos vykdytojai vietoj apyvartinių taršos leidimų gali atsisakyti Europos Komisijos nustatyto kiekio Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje pripažįstamų bendrai įgyvendinamų ir švarios plėtros projektų veiklos išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų ir (ar) patvirtintų išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų.

2.    Pripažinti netekusia galios 5 straipsnio 4 dalį.

4. Veiklos vykdytojai ir (ar) kiti asmenys apyvartinius taršos leidimus gali mainyti į Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje pripažįstamų bendrai įgyvendinamų ir švarios plėtros projektų veiklos išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus ir (ar) patvirtintus išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus.“

 

5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Veiklos vykdytojas, teikdamas paraišką dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo su leidimu išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, leidimą išduodančiai institucijai papildomai pateikia aplinkos ministro nustatytos formos įsipareigojimą atsisakyti apyvartinių taršos leidimų ir (ar) Kioto vienetų kiekio, kuris yra lygiavertis per praėjusius kalendorinius metus į atmosferą išmestam ir nepriklausomo vertintojo patikrintam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui.“

 

6 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

1.    Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Apyvartiniai taršos leidimai  galioja Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančių veiklos vykdytojų sąrašo galiojimo laikotarpiu. Apyvartinių taršos leidimų galiojimas – neterminuotas Nuo 2021 m. sausio 1 d. išduotų apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomas dešimties metų laikotarpis atsiskaitymams už išmestą ŠESD kiekį, galiojimo pradžia laikomi to laikotarpio pirmieji metai.“

2.    Papildyti 8 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:

5. Draudžiama disponuoti Sąjungos registre veiklos vykdytojo ir (ar) orlaivių naudotojo sąskaitoje turimais apyvartiniais taršos leidimais, kurie buvo paskirti nemokamai, kai veiklos vykdytojui ir (ar) orlaivio naudotojui iškeliama bankroto byla. Iškėlus bankroto bylą šiais apyvartiniais taršos leidimais galima atsiskaityti tik už bankrutuojančio veiklos vykdytojo ir (ar) orlaivių naudotojo išmestą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o likę nepanaudoti apyvartiniai taršos leidimai gražinami į Sąjungos registre esančią apyvartinių taršos leidimų paskirstymo sąskaitą.“

 

7 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

1.   Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Kai nustatytosios normos vienetus perkančioji valstybė ar jos įgaliotas asmuo siūlo sudaryti sandorį, už kurį būtų atsiskaitoma nauju ilgalaikiu materialiuoju turtu, Vyriausybė įvertina šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos pateiktą aplinkosauginės ir finansinės naudos reikšmingumo pagrindimą. Pagrindimas parengiamas Vyriausybės nustatyta tvarka, numatant, kad turi būti įvertintas ir pagrįstas ekvivalentiškų gautinų lėšų už perleidžiamus nustatytosios normos vienetus ir siūlomo naujo ilgalaikio materialiojo turto verčių skirtumas. Vyriausybė gali priimti sprendimą, kad nustatytosios normos vienetus perkančioji valstybė ar jos įgaliotas asmuo už perleidžiamus nustatytosios normos vienetus gali atsiskaityti ekvivalentišku lėšų už perleidžiamus nustatytosios normos vienetus kiekiui nauju ilgalaikiu materialiuoju turtu, kuris atitinka Europos ir Lietuvos standartų reikalavimus ir bus naudojamas klimato kaitą mažinantiems šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų Klimato kaitos programos lėšų panaudojimo krypčių projektams ir (ar) priemonėms įgyvendinti (toliau – turtas). Nustatytosios normos vienetų vertė nustatoma pagal šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos derybų būdu su nustatytosios normos vienetus perkančiąja valstybe ar jos įgaliotu asmeniu sutartą Lietuvos Respublikai palankiausią kainą.“

2.   Pakeisti 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Ūkio subjektams, kurių vykdoma veikla nepatenka į šio įstatymo 1 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą ir kurie priskiriami Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujantiems sektoriams, metiniai išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo įsipareigojimai ir prie šių įsipareigojimų pasiekimo prisidedančios priemonės suplanuojamos nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos pažangos uždavinius įgyvendinančiose nacionalinėse plėtros programose ir Nacionalinės klimato kaitos  krizės valdymo darbotvarkės plane. Vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktais, Nacionaline klimato kaitos krizės valdymo darbotvarke, Nacionaliniu pažangos planu, nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos pažangos uždavinius įgyvendinančiomis nacionalinėmis plėtros programomis ir Nacionalinės klimato kaitos krizės valdymo darbotvarkės planu, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato metiniams išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo įsipareigojimams pasiekti taikomų lankstumo priemonių naudojimo tvarką.“

 

8 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

1.   Pakeisti 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) energijos vartojimo ir gamybos  efektyvumo didinimo projektams: gyvenamiesiems namams ir visuomeninės paskirties pastatams modernizuoti, kitiems projektams, kurie leidžia efektyviausiai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energetikos, pramonės, statybos, transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir kitose srityse, įgyvendinti;“

2.   Pakeisti 10 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

3) Nacionaliniame pažangos plane ir Nacionalinės klimato kaitos krizės valdymo darbotvarkėje numatytus nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos uždavinius įgyvendinančių nacionalinių plėtros programų ir NEKS veiksmų  plano Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės ir nacionalinių plėtros programų priemonėms ir jas įgyvendinantiems projektams vykdyti; “

3.   Pakeisti 10 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

4) miškams atkurti ir įveisti žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus  šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbcinėms galimybėms didinti;

4.   Pakeisti 10 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

8) Programos lėšų administravimui, ir Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registro administravimui, nacionalinės išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ir prognozių  parengimui,  politikos priemonių poveikio klimato kaitos švelninimui vertinimui finansuoti.“

5. Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:

1) metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia ir programos lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija;

2) metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas, apsvarstytas su Nacionaliniu klimato kaitos komitetu ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetu, tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija;

3) Programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, naudojamos kitiems metams numatytoms šio straipsnio 3 dalies 1–7 punktuose nurodytoms priemonėms finansuoti.

1) ketverių metų Programos investicijų planus, metines Programos lėšų panaudojimo ataskaitas rengia ir Programos lėšas administruoja ir jų naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras;

2) ketverių metų Programos investicijų planus, apsvarstytus su Seimo Aplinkos apsaugos komitetu, tvirtina Vyriausybė:

3) metines Programos lėšų panaudojimo praėjusių kalendorinių metų ataskaitas Aplinkos ministerija teikia Vyriausybei.“;

6. Pakeisti 10 straipsnio 5 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

5. Jeigu Vyriausybė pagal šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalį priima sprendimą dėl nustatytosios normos vienetų įsigijimo ir perleidimo sandorio sudarymo, pagal kurį nustatytosios normos vienetus perkančioji valstybė ar jos įgaliotas asmuo mainais už perleidžiamus nustatytosios normos vienetus atsiskaito turtu, ir šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje dalies 1 punkte nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija  pasirašo nustatytosios normos vienetų įsigijimo ir perleidimo sutartį, mainais už perleistus nustatytosios normos vienetus gautas turtas Vyriausybės sprendimu perduodamas šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų Programos lėšų panaudojimo krypčių projektus ir (ar) priemones įgyvendinantiems subjektams:“

7. Pakeisti 10 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

6. Turto priėmimo–perdavimo aktą pasirašo šio straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti turtą perimantys subjektai ir šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje dalies 1 punkte nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija.

8. Pripažinti netekusia galios 10 straipsnio 7 dalį:

7. Nacionalinį klimato kaitos komitetą – Vyriausybės įgaliotos institucijos, administruojančios Programos lėšas, patariamąjį organą – sudaro valstybės institucijų, asociacijų, mokslo ir studijų institucijų ir kitų institucijų atstovai. Nacionalinio klimato kaitos komiteto sudėtį ir veiklos nuostatus tvirtina aplinkos ministras. Nacionalinis klimato kaitos komitetas nėra juridinis asmuo.“

 

9 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Veiklos vykdytojai ir (ar) ūkio subjektai, kurių vykdoma veikla nepatenka į šio įstatymo 1 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą, gali panaudoti bendrai įgyvendinamų ir švarios plėtros projektų veiklos išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus ir patvirtintus išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus jiems nustatyto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo tikslo iki 2020 m. daliai užskaityti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“

 

10 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Lietuvos Respublikai, jos teritorijoje registruotiems veiklos vykdytojams ir (ar) jai priskirtiems administruoti orlaivių naudotojams nuosavybės teise priklausantys Kioto vienetai, apyvartiniai taršos leidimai, Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujantiems sektoriams paskirti metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vienetai ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus išmetamo ir absorbuoto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vienetai, sukaupti pagal Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus lankstumo priemones, reikalavimus, registruojami Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registre esančiose Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančiose sąskaitose.“

 

11 straipsnis. 121 straipsnio pakeitimas

1.       Pakeisti 121 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) juridinis asmuo atestuojamai veiklai atlikti yra įdarbinęs ne mažesnį kaip aplinkos ministro nustatytą skaičių darbuotojų, turinčių teisės aktų nustatyta tvarka arba kitos valstybės narės atsakingos institucijos išduotą pažymėjimą, patvirtinantį kvalifikaciją atlikti atestate minimą veiklą šaldymo įrangos patikrą dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų nuotėkio, ją montuoti, eksploatuoti, atlikti jos techninę priežiūrą ir (ar) surinkti fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas iš šaldymo įrangos, o fizinis asmuo turi šiame punkte nurodytą pažymėjimą;“

2.   Pakeisti 121 straipsnio 6  dalį ir ją  išdėstyti taip:

6. Atestato galiojimo sustabdymas panaikinamas:

1) atestato turėtojui per šio straipsnio 2 dalyje nurodytos Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos nustatytą 30 dienų  terminą pateikus patikslintus duomenis, kai atestato galiojimas sustabdytas šio straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytais pagrindais, išskyrus atvejus, kai buvo pateikti suklastoti dokumentai;

2) atestato turėtojui per šio straipsnio 2 dalyje nurodytos Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos nustatytą terminą 30 dienų užtikrinus atitiktį šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams, kai atestato galiojimas sustabdytas šio straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytais pagrindais;

3) atestato turėtojo prašymu, kai atestato galiojimas sustabdytas šio straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytais pagrindais.“

3.   Pakeisti 121 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

3) atestato turėtojas po atestato galiojimo sustabdymo per nurodytą terminą30 dienų nepateikė patikslintų duomenų, jeigu atestato galiojimas sustabdytas šio straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytais pagrindais;

4.   Pakeisti 121 straipsnio 7 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) atestato turėtojas per šio straipsnio 2 dalyje nurodytos Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos nustatytą terminą 30 dienų neužtikrino atitikties šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams, jeigu atestato galiojimas sustabdytas šio straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytais pagrindais;“

 

12 straipsnis. Įstatymo papildymas 122 straipsniu

Papildyti Įstatymą  122 straipsniu:

 

122 straipsnis. Reikalavimai transporto priemonių oro kondicionierių pildymo fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis veiklos vykdytojams 

Transporto priemonių oro kondicionierių pildymo fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis veiklos vykdytojams vykdantiems veiklą taikomi šie reikalavimai:

1) draudžiama į atmosferą sąmoningai išleisti fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, jei išleidimas nėra techniškai būtinas jas naudojant pagal paskirtį vykdant veiklą;  

2) transporto priemonių oro kondicionierių pildymo fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis veiklos vykdytojas, prieš užpildydamas įrangą, privalo įsitikinti, kad nėra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų nuotėkio iš įrangos ir įranga techniškai tvarkinga;  

3) jei aptinkamas fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų nuotėkis, operatoriai turi užtikrinti, kad įranga nebus užpildoma fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, kol nebus atliktas jos remontas;  

4) atlikus oro kondicionierių pildymo fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis paslaugą, veiklos vykdytojas privalo suteikti oro kondicionieriaus pildymo paslaugos rezultato kokybės garantinį terminą ne mažiau kaip trim mėnesiams.“   

 

13 straipsnis. Įstatymo papildymas penktuoju2 skirsniu

Papildyti Įstatymą penktuoju2 skirsniu:

 

PENKTASIS2 SKIRSNIS

NACIONALINĖS IŠMETAMŲ Į ATMOSFERĄ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ APSKAITOS IR PROGNOZIŲ SISTEMOS

 

123 straipsnis. Nacionalinė išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos sistema

1.    Aplinkos ministras paskiria už nacionalinės išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos rengimą ir teikimą atsakingas institucijas, nustato šios ataskaitos (ar jos atskirų dalių) rengimo ir teikimo tvarką, periodiškumą ir terminus. Nacionalinės išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos paskirtis – įvertinti iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamų ir absorbuojamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taip pat užtikrinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos duomenų parengimą laiku, skaidrumą, tikslumą, nuoseklumą, palyginamumą ir išsamumą.

2.    Siekiant užtikrinti nacionalinės išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos kokybę ir siekiant į apskaitos procesą įtraukti Lietuvos mokslo ir studijų institucijas, kitas institucijas, aplinkos ministras sudaro Nacionalinės išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos rengimo darbo grupę, tvirtina jos sudėtį ir darbo reglamentą. Nacionalinės išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos rengimo darbo grupės veiklos tikslas atlikti ekspertines duomenų analizes, apskaičiuoti išmetamų ir absorbuojamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atskiruose energetikos, transporto, pramonės procesų ir produktų naudojimo, žemės ūkio, atliekų, žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuose. Nacionalinės išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos rengimo darbo grupės narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.

124 straipsnis. Nacionalinė išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų prognozių rengimo sistema

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato nacionalinę politikos priemonių  poveikio vertinimo,  šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio prognozių ir  ataskaitų rengimo ir teikimo tvarką ir paskiria atsakingas už politikos priemonių poveikio vertinimą ir modeliavimu pagrįstą iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio prognozavimą institucijas.

125 straipsnis. Nacionalinis klimato kaitos komitetas

 

Nepriklausomoms mokslinėms konsultacijoms klimato politikos formavimo, vertinimo ir įgyvendinimo klausimais teikti sudaromas Nacionalinis klimato kaitos komitetas, kurio sudėtį ir veiklos nuostatus tvirtina aplinkos ministras.  Nacionalinis klimato kaitos komitetas yra patariamoji Aplinkos ministerijos institucija, neturinti juridinio asmens statuso, sudaryta iš mokslo ir studijų institucijų atstovų.“

 

14 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

13 straipsnis. Veikos, už kurias skiriamos ekonominės baudos

Skiriama vieno šimto eurų atitinkamai pagal Europos vartotojų kainų indeksą indeksuojama ekonominė bauda:

1) veiklos vykdytojams, kurie pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus eksploatuoja savo valdomus įrenginius ar orlaivius ir privalo registruotis, – už kiekvieną į atmosferą išmestą anglies dioksido toną ar anglies dioksido ekvivalentą neužsiregistravus arba

2) veiklos vykdytojams, kurie iš įrenginių ar orlaivių išmeta į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančias dujas neturėdami galiojančio Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos išduoto leidimo išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, – už kiekvieną į atmosferą išmestą anglies dioksido toną ar anglies dioksido ekvivalentą, arba

3) veiklos vykdytojams už kiekvieną išmestą į atmosferą anglies dioksido toną ar anglies dioksido ekvivalentą, dėl kurio šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu jie neatsisako apyvartinių taršos leidimų ir (ar) išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų, ir (ar) patvirtintų išmetamųjų teršalų sumažinimo vienetų, arba

4) veiklos vykdytojams, kurie per kalendorinius metus išmeta į atmosferą didesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, negu išmesti leidžia praėjusiais kalendoriniais metais turėti ir (ar) šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais įsigyti apyvartiniai taršos leidimai ir (ar) vykdant bendrai įgyvendinamus ir (ar) švarios plėtros projektus įsigyti išmetamųjų teršalų mažinimo vienetai, ir (ar) patvirtinti išmetamųjų teršalų sumažinimo vienetai, – už kiekvieną anglies dioksido toną ar anglies dioksido ekvivalentą.

 

15 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Asmenys, kuriems paskirta ekonominė bauda už šio įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 punktuose punkte nurodytas veikas, neatleidžiami nuo įsipareigojimo atsisakyti apyvartinių taršos leidimų ir (ar) Kioto vienetų, atitinkančių tą perteklinį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kuris susidarytų, jeigu būtų atsisakoma kitų kalendorinių metų leidimų ir (ar) Kioto vienetų.

 

16 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas

1. Pakeisti Įstatymo 1 priedo žymą ir ją išdėstyti taip:

 

„Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo

1 priedas

 

2. Pakeisti Įstatymo 1 priedo  lentelės 29 punkto i) papunktį ir jį išdėstyti taip:

i) skrydžiai, atliekami vykdant su viešosiomis paslaugomis susijusius įsipareigojimus, kurie nustatyti pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (OL 2008 L 293, p. 1) maršrutams atokiausiuose regionuose, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 355 straipsnio 1 dalyje, arba maršrutams, kuriais per metus siūloma pervežti ne daugiau kaip 30 000 keleivių; ir“

3. Pakeisti Įstatymo 1 priedo  lentelės 29 punkto j) papunktį ir jį išdėstyti taip:

j) skrydžiai, kurie, jei nebūtų taikomas šis punktas, būtų priskiriami šiai veiklos rūšiai ir kuriuos atlieka komercinės oro transporto priemonės naudotojas, vykdantis:

– mažiau negu 243 skrydžius per tris iš eilės keturių mėnesių laikotarpius; arba

– skrydžius, kurių bendras metinis išmetamųjų teršalų kiekis yra mažesnis negu 10 000 tonų.Skrydžiai, kurių vienintelis tikslas – skraidinti valstybės narės oficialią misiją atliekantį valdantį monarchą ir jo artimuosius giminaičius, valstybės vadovus, vyriausybės vadovus ir vyriausybės ministrus, pagal šį punktą šiai veiklai negali būti nepriskiriami; Skrydžiai, kurie nurodyti šio punkto l papunktyje arba kurių vienintelis tikslas – skraidinti valstybės narės oficialią misiją atliekantį valdantį monarchą ir jo artimiausius giminaičius, valstybės vadovus, vyriausybės vadovus ir vyriausybės ministrus pagal šį punktą šiai veiklai negali būti nepriskiriami;

4.  Pakeisti Įstatymo 1 priedo  lentelės 29 punkto k) papunktį ir jį išdėstyti taip:

„k) nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. – skrydžiai, kurie, jei nebūtų taikomas šis punktas, būtų priskiriami šiai veiklos rūšiai ir kuriuos atlieka nekomercinės oro transporto priemonės naudotojas, vykdantis skrydžius, kurių bendras metinis išmetamų teršalų kiekis yra mažesnis kaip 1 000 tonų (įskaitant teršalus, išmetamus vykdant šio punkto l papunktyje nurodytus skrydžius);“

5.        Papildyti  Įstatymo 1 priedo  lentelės 29 punktą ir papildyti jį nauju l) papunkčiu:

l)  skrydžiai iš Šveicarijos Konfederacijoje esančių aerodromų į Europos ekonominėje erdvėje  esančius aerodromus.“

17 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas

1.         Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti nauja redakcija:

„Lietuvos Respublikos

 

klimato kaitos

 

valdymo finansinių

 

instrumentų įstatymo

 

2 priedas

 

 

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 631), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/410 (OL 2018 L 76, p. 3).

 

2. 2013 m. gegužės 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 389/2013, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimus Nr. 280/2004/EB ir Nr. 406/2009/EB įsteigiamas Sąjungos registras ir panaikinami Komisijos reglamentai (ES) Nr. 920/2010 ir Nr. 1193/2011 (OL 2013 L 122, p. 1).

 

3. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (OL 2009 L 140, p. 136).

 

4. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES)

Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006 (OL 2014 L 150, p. 195).

 

5. 2008 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 303/2008, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 842/2006 nustatomi būtiniausi įmonių sertifikavimo ir darbuotojų atestavimo, susijusio su stacionaria šaldymo, oro kondicionavimo įranga ir šilumos siurbliais, kuriuose yra tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, reikalavimai ir pažymėjimų abipusio pripažinimo sąlygos (OL 2008 L 92, p. 3).

 

6. 2008 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 304/2008, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 842/2006 nustatomi būtiniausi įmonių sertifikavimo ir darbuotojų atestavimo, susijusio su stacionariomis priešgaisrinėmis sistemomis ir gesintuvais, kuriuose yra tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, reikalavimai ir pažymėjimų abipusio pripažinimo sąlygos (OL 2008 L 92, p. 12).

 

7. 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2392, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, siekiant išlaikyti dabartinius jos taikymo aviacijos veiklai apribojimus ir pasirengti nuo 2021 m. įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę (OL 2017 L 350, p. 7).“

Lietuvos Respublikos

klimato kaitos

valdymo

įstatymo

2 priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1.    2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gegužės 18 d. Komisijos deleguotuoju sprendimu (ES) 2020/1071.

2.    2008 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 303/2008, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 842/2006 nustatomi būtiniausi įmonių sertifikavimo ir darbuotojų atestavimo, susijusio su stacionaria šaldymo, oro kondicionavimo įranga ir šilumos siurbliais, kuriuose yra tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, reikalavimai ir pažymėjimų abipusio pripažinimo sąlygos.

3.    2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

4.    2013 m. gegužės 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 389/2013, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimus Nr. 280/2004/EB ir Nr. 406/2009/EB įsteigiamas Sąjungos registras ir panaikinami Komisijos reglamentai (ES) Nr. 920/2010 ir Nr. 1193/2011,  su  paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. kovo 12 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/1123.

5.    2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.  517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006.

6.    2015 m. lapkričio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2067, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 517/2014 nustatomi fizinių asmenų sertifikavimo, susijusio su stacionaria šaldymo, oro kondicionavimo, šilumos siurblių įranga ir izoterminių sunkvežimių ir priekabų šaldymo įrenginiais, kuriuose yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ir įmonių sertifikavimo, susijusio su stacionaria šaldymo, oro kondicionavimo ir šilumos siurblių įranga, kurioje yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, būtiniausi reikalavimai ir abipusio pripažinimo sąlygos;

7.    2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2392, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, siekiant išlaikyti dabartinius jos taikymo aviacijos veiklai apribojimus ir pasirengti nuo 2021 m. įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę.

8.    2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. spalio 28 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/268.

9.    2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013.

10. 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2019/504.

11. 2020 m. gegužės 18 d. Komisijos deleguotasis sprendimas (ES) 2020/1071, kuriuo dėl ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos netaikymo atvykstamiesiems skrydžiams iš Šveicarijos iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB.

12. 2020 m. rugpjūčio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas 2020/1208 dėl informacijos, valstybių narių teikiamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999, struktūros, formato, teikimo tvarkos ir peržiūros, kuriuo panaikinamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 749/2014.“

 

18 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1.  Šis įstatymas,  išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

2.  Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, aplinkos ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3.  Kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymą reiškia nuorodas į Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymą. 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

Respublikos Prezidentas