AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-2166 95 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR įstatymo V SKYRIAUS PAPILDYMO DVIDEŠIMT AŠTUNTuoju SKIRSNIU ĮSTATYMO,
LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1120 5, 15 ir 21 STRAIPSNIų PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai:
Lietuvos kurortai ir kurortinės teritorijos pasižymi sveikatinimo paslaugų teikimu Lietuvos ir užsienio piliečiams dėl savo išskirtinių išteklių. Didėjant visuomenės suinteresuotumui rūpintis savo sveikata dėl įvairių priežasčių, įskaitant ir susiklosčiusią situaciją dėl COVID-19 (koronaviruso) ligos sukeltos epidemiologinės situacijos, kurortai atliks vieną esminių funkcijų užtikrinant visuomenės sveikatos ne tik prevencinę, bet ir reabilitacinę funkcijas.
Kurortai ir kurortinės teritorijos svarbūs ne vien dėl šalies įvaizdžio kūrimo, sveikatinimo, tačiau prisideda kurdami BVP, kurio tiesioginis poveikis sudaro 1,8 proc., netiesioginis poveikis sudaro 3,1 proc. Turizmas kurortuose ir kurortinėse teritorijose sudaro 40 proc. visos šalies kontekste, todėl jų priežiūrai, vystymui, plėtrai, rinkodarai reikalingas išskirtinis dėmesys. 30-40 proc. kurortuose besiilsinčiųjų – užsieniečiai.
Kurortų ir kurortinių teritorijų turizmas yra prioritetinė turizmo plėtros rūšis. Darni turizmo plėtra, kurio vienas iš atraminių dalių yra kurortų vystymas – vienas iš prioritetų daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių: tai įtvirtinama pagrindiniuose įstatymuose, vyriausybių nutarimuose (parama infrastruktūrai, skatinimas, rinkodara, gydomųjų procedūrų kompensavimas ir kt.), svarbus vaidmuo tenka ir vietos savivaldai (pvz., kurorto statusą turinčių teritorijų plėtros planų derinimas).
Šiuo metu kurortams ir kurortinėms teritorijoms taikomi bendrieji aplinkos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai, kas neatliepia jų išskirtinumo. Bendrieji Teritorijų planavimo reikalavimai taikytini visai Lietuvos Respublikos teritorijai. Teritorijų planavimo organizavime nėra numatyta savarankiškumo galimybių savivaldai. Tai atsiliepia ir kurortų bei kurortinių teritorijų priimamų sprendimų autonomijos suvaržyme. Todėl Įstatymų projektais siekiama pašalinti iškylančias problemas kurortams ir kurortinėms teritorijoms, siekiant tvarkyti esamą ar įrengti naują viešąją infrastruktūrą, skirtą viešiesiems rekreaciniams poreikiams kurortuose ir kurortinėse teritorijose esančiuose miškuose. Svarbu paminėti tai, jog kurortuose ir kurortinėse teritorijose išplėtota turizmo paslaugų, pramogų ir sporto įrenginių infrastruktūra didina tiek vietinio, tiek atvykstamojo turizmo populiarumą.
Pažymėtina, kad kurortų ir kurortinių teritorijų infrastruktūrai dėl jų architektūros ir rekreacinių išteklių specifikos būtinas lankstesnis teisinis reglamentavimas. Europos valstybių bendroji kryptis kurortų infrastruktūros plėtroje yra kurortų urbanistikos ekologizacija ir humanizacija. Tuo tarpu ne kiekvieno Lietuvos kurorto ir kurortinės teritorijos infrastruktūra vis dar yra draugiška aplinkai ir patogi vartotojui, tad egzistuoja poreikis nuolat ją atnaujinti priimant greitus sprendimus savivaldybės lygmeniu.
Įstatymų projektais siekiama savivaldos savarankiškumo padidinimo vykdant rekreacinių teritorijų naudojimo ir apsaugos priežiūrą bei rengiant kurortų ir kurortinių teritorijų vystymo planus, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Mindaugas Skritulskas
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu kurortų ir kurortinių teritorijų veiklos reglamentavimui trūksta savivaldybių institucijų sprendimų autonomijos, pvz., šiuo metu kurortų ar kurortų teritorijose savivaldybės negali įrengti dviračių takų ar poilsiui skirtų suolelių miško žemėje.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą papildyti nauju skirsniu, kuris reglamentuotų kurortuose ir kurortinės teritorijose, jų apsaugos zonose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Taip pat siūloma leisti miško žemėje įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus bei kitos paskirties inžinerinius statinius siaurose – iki 10 metrų pločio (įskaitant inžinerinių tinklų apsaugos zonų plotį) – žemės juostose.
Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentams priskiriami kurortų ir kurortinių teritorijų miestovaizdžio ar kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reglamentai. Taip pat, kad savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose nustatomi, be kita ko, kurortų ir kurortinių teritorijų miestovaizdžio ar kraštovaizdžio apsaugos, naudojimoir tvarkymo reglamentai.
Vietos savivaldos įstatymo projekto pakeitimu siūloma nustatyti, kad kurortų ir kurortinių teritorijų, įskaitant ir juose esamas saugomas teritorijas, priežiūra, apsauga, tvarkymas ir erdvinio miestovaizdžio formavimas, siekiant nustatyti kurorto savitumo ir (ar) kultūrinės tapatybės vertybes, ir skatinti jas atkurti, formuoti kurortų erdvines struktūras, šiuolaikiškai ir kokybiškai jas interpretuojant, kurortų ir kurortinių teritorijų nuostatų tvirtinimas, yra savarankiškoji savivaldybių funkcija.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas, neigiamų pasekmių nenumatoma
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymų įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai kurortuose ir kurortinėse teritorijose
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Papildomai keisti galiojančius teisės aktus ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų.
11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei Europos Sąjungos dokumentus
12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymams įgyvendinti reikės priimti savivaldybės įgyvendinamuosius teisės aktus.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymų projektų įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės.
14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Specialistų išvadų ir vertinimų negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Kurortas“, „kurortinė teritorija“
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
Teikia
Seimo narys Parašas Mindaugas Skritulskas