Projekto
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206
PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 2 straipsnio 171 dalį ir ją išdėstyti taip:
„171. Pabėgėlių priėmimo centras – biudžetinė
įstaiga, teikianti socialines, apgyvendinimo ir kitas
priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas teikianti biudžetinė įstaiga
prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis
Lietuvos Respublikoje, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams,
esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis,
apsisprendimo laikotarpiu, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos
Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu bendradarbiaujant
su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis,
Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis, apgyvendinti
ir jų socialinei integracijai įgyvendinti.“
2. Pakeisti 2 straipsnio 181 dalį ir ją išdėstyti taip:
„181. Paskesnis prašymas suteikti prieglobstį – užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas po to, kai dėl jo ankstesnio prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas arba priimtas sprendimas nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nebėra galimybės atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.“
3. Pakeisti 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip:
„22. Prieglobsčio prašytojo šeimos nariai –
sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo prieglobsčio prašytojas yra sudaręs
registruotos partnerystės sutartį, šių porų arba vieno iš jų nesusituokę
nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, nepaisant to, ar jie įvaikinti pagal Lietuvos
Respublikos teisės aktus) (toliau – vaikai), taip pat nesusituokusio
nepilnamečio prieglobsčio prašytojo tėvas (įtėvis), motina (įmotė) (toliau –
tėvas, motina) ar globėjas (rūpintojas), jeigu šeiminiai santykiai jau buvo
kilmės valstybėje ir prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu šeimos
nariai yra Lietuvos Respublikos arba šio Įstatymo IV skyriaus antrojo skirsnio
įgyvendinimo tikslais – kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje.“
4. Pakeisti 2 straipsnio 274 dalį ir ją išdėstyti taip:
„274. Šengeno viza – Šengeno valstybės viza,
išduodama vadovaujantis 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamento Reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos
vizų kodeksą (Vizų kodeksą), (toliau – Vizų kodeksas) ir Šengeno acquis
nuostatomis.“
5. Pakeisti 2 straipsnio 34 dalį ir ją išdėstyti taip:
„34. Kitos šiame Įstatyme
vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Vizų kodekse ir 2014 m.
liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 dėl
elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo
paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL 2014 L
257, p.73).“
2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad
užsienietis, kuriam išduotas išduota viza, leidimas gyventi ar
kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje
patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie
tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14
kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui
išduotą vizą, leidimą gyventi, jei tokie dokumentai buvo išduoti,
arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas
informuoja užsienietį.“
2. Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustatę, kad
užsienietis, kuriam išduotas išduota viza, leidimas gyventi ar
kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje
patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdami apie tai
informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių
dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą,
leidimą gyventi, jei tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio
teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja
užsienietį.“
3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Užsieniečių atvykimas į Lietuvos Respubliką
1. Užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir
išvykstantiems iš jos, taikomos 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių
asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) Reglamento
(ES) 2016/399 (toliau – Šengeno sienų kodeksas), nuostatos.
2. Užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikos tarptautinių oro uostų tranzito zonose (toliau – tranzito zonos) nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją. Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, buvimas pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją, kol nepriimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. Užsieniečiai, sulaikyti neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kurie nedelsdami kreipiasi su prašymu suteikti prieglobstį, nelaikomi atvykusiais į Lietuvos Respublikos teritoriją, kol nepriimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką.
3. Jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte ar
tranzito zonoje, pateikia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje,
per 48 valandas nuo tokio prašymo pateikimo momento sprendimą dėl
užsieniečio įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas priima
sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus
prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytina šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalis
arba 77 straipsnio 1 dalis.
4. Prieglobsčio prašytojai pasienio kontrolės punktuose
ir tranzito zonose negali būti laikomi ilgiau negu:
1) iki sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį
nagrinėjimo iš esmės priėmimo, išskyrus atvejus, kai priimamas sprendimas
prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės skubos tvarka;
2) iki sprendimo, kad už prašymo suteikti prieglobstį
nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė, priėmimo;
3) iki galutinio sprendimo dėl prašymo suteikti
prieglobstį nenagrinėjimo priėmimo;
4) iki galutinio sprendimo dėl prašymo suteikti
prieglobstį, kuris nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, priėmimo.
5. Užsieniečiai turi teisę pasilikti Lietuvos Respublikoje, o
prieglobsčio prašytojai – ir pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose
šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o
šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių – iki
atitinkamo administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo
priemonių priėmimo. Jeigu atitinkamas administracinis teismas priima nutartį
taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, prieglobsčio prašytojas įleidžiamas į
Lietuvos Respublikos teritoriją.
4. Užsieniečiai, išskyrus prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose pateikę prieglobsčio prašytojai, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką, turi teisę pasilikti Lietuvos Respublikoje, šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių – iki atitinkamo administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo arba kai apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas pagal šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalį. Prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose pateikę prieglobsčio prašytojai, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką, turi teisę pasilikti pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių – iki atitinkamo administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo arba kai apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas pagal šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
65.
Šio straipsnio 54 dalies nuostatos netaikomos tuo atveju, kai
užsieniečio, išskyrus prieglobsčio prašytoją, buvimas Lietuvos Respublikoje
kelia grėsmę valstybės saugumui arba visuomenei. Europos Sąjungos valstybės
narės piliečiui, jo šeimos nariui arba kitam asmeniui, kuris pagal Europos
Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, šio straipsnio 5
4 dalies nuostata netaikoma, kai jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia
labai rimtą grėsmę valstybės saugumui.
6. Prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, kol nepriimtas sprendimas įleisti jų į Lietuvos Respubliką, apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.
7. Prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
78.
Jeigu per 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo, esančio pasienio kontrolės punkte,
tranzito zonoje ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, prašymo suteikti
prieglobstį pateikimo dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas, Migracijos
departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos
Respubliką.
8. Pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose
prieglobsčio prašytojai apgyvendinami jiems įrengtose patalpose. Jeigu pasienio
kontrolės punktuose ar tranzito zonose nėra galimybių prieglobsčio prašytojams
užtikrinti tinkamų priėmimo sąlygų prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo
laikotarpiu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, suderinusi su Migracijos
departamentu, priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos
Respubliką. Prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo pasienio kontrolės punktuose
ir tranzito zonose sąlygas nustato vidaus reikalų ministras.
9. Kai pagal šio straipsnio 5, 7 ar
8 4 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į
Lietuvos Respubliką ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas užsieniečio
sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą
dėl užsieniečio sulaikymo šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais
pagrindais ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
10. Užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu, ir jo šeimos nariai, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo su šiuo užsieniečiu pagrindu, gali atvykti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, į kurią užsienietis išvyko dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo ir kuri atsisakė jam išduoti leidimą laikinai gyventi, ir tais atvejais, jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebegalioja arba užsieniečio prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi toje Europos Sąjungos valstybėje narėje nagrinėjimo laikotarpiu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas. Sprendimą dėl šių užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri užsieniečiui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, prašymą. Šių užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį Įstatymą.
11. Užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 42 punkte nustatytu pagrindu, išskyrus leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 442 straipsnio 9 dalį, ir jo šeimos nariai, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo su šiuo užsieniečiu pagrindu, gali atvykti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje į priimančiąją įmonę užsienietis buvo perkeltas įmonės viduje, ir tais atvejais, jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebegalioja arba užsieniečio perkėlimo įmonės viduje į priimančiąją įmonę kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje laikotarpiu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas. Sprendimą dėl šių užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės, į kurią užsienietis buvo perkeltas įmonės viduje, prašymą. Šių užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį Įstatymą.
12. Užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 arba 13 punkte nustatytu pagrindu, ir jo šeimos nariai, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo su šiuo užsieniečiu pagrindu, gali atvykti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, į kurią užsienietis išvyko tęsti dalį studijų arba vykdyti dalį savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų, ir tais atvejais, jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvimo kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje laikotarpiu tapo negaliojančiu arba buvo panaikintas. Sprendimą dėl šių užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri užsienietį įpareigojo išvykti, prašymą. Šių užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį Įstatymą.“
4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Bevizis režimas ir reikalavimas turėti vizą
1. Užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis,
atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos 2018 m. lapkričio
14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Reglamento (ES)
2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines
sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas
reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – Vizų režimo reglamentas),
nuostatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vizų režimo reglamento nustatytais
atvejais gali taikyti vizų režimo išimtis.
2. Užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje be vizos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.
3. Užsienietis, turintis galiojančią Šengeno vizą (išskyrus oro uosto tranzitinę vizą ir riboto teritorinio galiojimo vizą, kuri negalioja Lietuvos Respublikos teritorijoje), gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje Šengeno vizoje nurodytą laiką, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.
4. Užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, bet turi vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių išduotą Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelę, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.
5. Užsienietis, kuris nenurodytas šio straipsnio 4 dalyje, bet turi kitos Šengeno valstybės išduotą leidimą gyventi ar nacionalinę vizą, leidimo gyventi ar nacionalinės vizos galiojimo metu turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje be vizos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.
516.
Užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą
galiojantį leidimą laikinai gyventi kaip perkeltas įmonės viduje, turi teisę atvykti
ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per bet kurį
180 dienų laikotarpį, taip pat dirbti priimančiojoje įmonėje, įsteigtoje
Lietuvos Respublikoje. Tuo atveju, jeigu užsienietis turi kitos Europos
Sąjungos valstybės narės, kuri nėra Šengeno valstybė, išduotą leidimą laikinai
gyventi kaip perkeltas įmonės viduje, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos
Respublikoje, turi būti raštu pranešusi Migracijos departamentui apie šio
užsieniečio perkėlimą įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų
įmonių kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, trukmę ir priimančiosios
(priimančiųjų) įmonės (įmonių) buveinės (buveinių) adresą (adresus).
527.
Užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą
galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą studijų tikslu ir
kuriam taikoma Europos Sąjungos arba jos valstybių narių finansuojama programa,
kuria skatinamas trečiųjų šalių piliečių judumas Europos Sąjungoje, arba dviejų
ar daugiau aukštojo mokslo įstaigų susitarimas, gali atvykti tęsti dalį studijų
ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau kaip 360 dienų. Šis
užsienietis taip pat turi teisę dirbti laikydamasis apribojimo, nustatyto šio
Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje.
538.
Užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą
galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą mokslinių tyrimų ir
eksperimentinės plėtros darbų vykdymo tikslu, gali atvykti ir būti Lietuvos
Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 180 dienų per 360 dienų laikotarpį, kad
vykdytų dalį savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų mokslo ir
studijų institucijoje. Šis užsienietis taip pat turi teisę dirbti ir kaip
dėstytojas.
549.
Užsieniečio, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą
galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą mokslinių tyrimų ir
eksperimentinės plėtros darbų vykdymo tikslu, šeimos nariai, turintys kitos
Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi
arba nacionalinę vizą, turi teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje tuo
pačiu laikotarpiu kaip ir užsienietis.
610. Vizos
turėjimas automatiškai nesuteikia teisės atvykti į Lietuvos Respubliką.
711. Į Lietuvos Respublikos jūrų uostus
atplaukusių laivų civiliams įgulų nariams, kurie turi jūrininko tapatybės
dokumentus, išduotus vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos
konvencijomis – 1958 m. gegužės 13 d. Konvencija Nr. 108 dėl
jūreivių nacionalinių asmens pažymėjimų arba 2003 m. birželio 16 d. Konvencija
Nr. 185 dėl jūrininkų nacionalinių asmens pažymėjimų (pataisyta)
– arba 1965 m. balandžio 9 d. Tarptautinės jūrų organizacijos konvencija
dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo, taip pat civiliams
jūrininkams, kurie atvyko į laivą vizos galiojimo laiku ir yra įtraukti į laivo
įgulos sąrašą ir kurie turi šioje dalyje nurodytus jūrininko tapatybės
dokumentus, leidžiama be vizos išlipti į krantą Lietuvos Respublikoje ir būti
savivaldybės, į kurią įplaukia jų laivas, teritorijoje tol, kol laivas stovi
uoste, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius.“
5 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„17 straipsnis.
Nacionalinė viza (D)
1. Nacionalinė viza gali
būti išduota užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką
tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Užsienietis, turintis
nacionalinę vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos
Respublikoje vizoje nurodytą laiką. Šis laikas gali trukti iki 12
mėnesių. visą nacionalinės vizos galiojimo
laikotarpį, kuris negali viršyti 12 mėnesių.
2. Nacionalinė viza gali
būti vienkartinė ir daugkartinė.
3. Vienkartinė
nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kuriam leista laikinai ar nuolat
gyventi Lietuvos Respublikoje.
4. Daugkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kurio atvykimo į
Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje.
5. Neteko galios.
6. 2. Iš užsieniečio,
pateikiančio dokumentus nacionalinei vizai gauti prašymą išduoti
nacionalinę vizą, paimami ir į Užsieniečių
registrą įrašomi biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas
ir dešimties pirštų atspaudai, išskyrus atvejus, kai šis reikalavimas
netaikomas išduodant pateikiant prašymą išduoti Šengeno vizą pagal Vizų
kodeksą arba užsieniečiui, turinčiam diplomatinį
pasą, taikant abipusiškumo principą.
7. 3. Nacionalinė viza išduodama gali būti išduota užsieniečiui, turinčiam
sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą. Be kitų šio Įstatymo 61 straipsnyje nustatytų
užsieniečio sveikatos draudimo reikalavimų,
užsieniečio sveikatos draudimas turi galioti visose Šengeno valstybėse ir
draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 30 000 eurų. Reikalavimas turėti
sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą netaikomas paskirtiems užsienio
valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų
ir tarptautinių organizacijų atstovybių nariams, vykstantiems į Lietuvos
Respubliką akreditacijai, ir jų šeimos nariams, taip pat užsieniečiams,
turintiems diplomatinius pasus.“
6 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsienietis dokumentus Dokumentai vizai gauti pateikia
pateikiami Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei
įstaigai, o kai tokios nėra, dokumentai Šengeno vizai gauti pateikiami Lietuvos
Respublikai atstovaujančiai Šengeno valstybės diplomatinei atstovybei ar
konsulinei įstaigai. Užsienietis dokumentus Dokumentai vizai
gauti vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatytais
atvejais taip pat gali būti pateikti pasienio kontrolės punkte,
Migracijos departamente arba Lietuvos Respublikos užsienio reikalų
ministerijoje.“
2. Pakeisti 21 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5)
Šengeno valstybės, pagal susitarimą dėl atstovavimo atstovaujančios Lietuvos
Respublikai Šengeno vizos vizų išdavimo klausimais, kompetentinga
institucija – dėl Šengeno visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo
jas išduoti, dėl Šengeno visų rūšių vizų panaikinimo ir
atšaukimo.“
3. Pakeisti 21straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Užsienietis dokumentus vizai gauti taip pat gali pateikti per Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos akredituotą komercinį tarpininką, užsienio reikalų ministro įgaliotą garbės konsulą arba per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos pasirinktą išorės paslaugų teikėją.“
7 straipsnis. 221 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 221 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje įgyja į Lietuvos Respubliką atvykę užsieniečiai, kurie yra:
1) nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai;
2) prieglobsčio
prašytojai, išskyrus esančius pasienio
kontrolės punktuose ir tranzito zonose.“
8 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 23 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio
Įstatymo 11 straipsnio 2–549, 7 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo joje laiką;“.
9 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 26 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad Lietuvos
Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti
savo gyvenamąją vietą, ir deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje
patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam
asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų bus ne
mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi
tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta
ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir
yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka
patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą
gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks
nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo
laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu;“.
10 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Užsienietis, kuris perkeliamas įmonės viduje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 42 punkte nustatytu pagrindu pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, nesančiai Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, arba būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai – Migracijos departamentui, laikydamasis šio Įstatymo 442 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų. Šio Įstatymo 442 straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi perkeliamas įmonės viduje užsienietis gali pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, esančiai kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai – Migracijos departamentui.“
2. Pripažinti netekusia galios 28 straipsnio 5 dalį.
5. Šio Įstatymo nustatytais atvejais
Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui
gali pateikti ne pats užsienietis, o šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje, 44
straipsnio 4 dalyje, 441 straipsnio 2 dalyje, 442
straipsnio 4 dalyje, 492 straipsnio 2 dalyje ar 495
straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai.
11 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 32 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Migracijos departamentas, gavęs informaciją apie nustatytą nelydimą
nepilnametį užsienietį, privalo kartu su šio straipsnio 2 dalies 6 punkte
nurodytomis organizacijomis bei nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovu
nedelsdamas organizuoti jo šeimos narių paiešką ir ne vėliau kaip per 2 darbo
dienas nuo informacijos apie nustatytą nelydimą nepilnametį užsienietį gavimo
dienos išduoti jam užsieniečio registracijos pažymėjimą.“
12 straipsnis. 341 straipsnio pakeitimas
Pripažinti netekusia galios 341 straipsnio 5 dalį.
5. Valstybės rinkliavos už prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi
nagrinėjimą, šio dokumento išdavimą ar keitimą ir leidimo laikinai gyventi šio
Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais naują įforminimą skubos
tvarka dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
13 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) jis neturi tinkamos gyvenamosios patalpos nepateikė
rašytinio pasižadėjimo, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje
patalpoje, atitinkančios kuri atitiks vienam asmeniui
tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, Lietuvos Respublikoje nuosavybės
teise ar nesinaudoja tokia gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais arba
nepateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto fizinio ar juridinio
asmens įsipareigojimo suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, atitinkančią
vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai
gyventi galiojimo laikotarpiu;“.
2. Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip:
„a) yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus
pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas
ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieni vieneri metai arba per
pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl
Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį
pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, priimančiosios
įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės
viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą,
nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus
pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda
pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų
kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo
dienos, kurią skirta bauda
sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau
kaip vieneri metai;“.
3. Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 17 punktą ir jį išdėstyti taip:
„17) jis nesilaikė perkeliamam įmonės viduje užsieniečiui taikomų
judėjimo tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų Europos Sąjungos valstybėse narėse,
sąlygų, nurodytų šio Įstatymo 11 straipsnio 516 dalyje
ir 442 straipsnio 6 dalyje;“.
4. Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi,
gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi praėjus ne mažiau kaip vieneriems
metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo ir
išnykus priežastims, dėl kurių buvo atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą
gyventi.“
14 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo
40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nustatytu pagrindu, ne
vėliau kaip per 30 dienų 7 dienas nuo leidimo laikinai
gyventi jam išdavimo šio Įstatymo 451 straipsnio 21
dalyje nurodytos įmonės įsteigimo ar tapimo įmonės dalyviu dienos privalo
raštu pranešti ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai apie
įmonės įsteigimą ir pradėtą vykdyti jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklą arba
tapimą įmonės dalyviu.“
2. Pakeisti 36 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija – apie
užsienietį, neįvykdžiusį šio straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos,
nustačius, kad šis užsienietis kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas
šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nustatytu
pagrindu ir kuris per šio Įstatymo 451 straipsnio 21
dalyje nustatytą terminą neįsteigė įmonės ar neužsiima nevykdo
įmonės steigimo dokumentuose nurodyta veikla nurodytos veiklos arba
kuris per šio Įstatymo 451 straipsnio 21 dalyje nustatytą
terminą netapo įmonės dalyviu, taip pat apie užsienietį, kuriam
išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte
nustatytu pagrindu, jeigu paaiškėja, kad jis nebėra įmonės dalyvis ar šio
užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas įmonės veiklai;“.
15 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
Pripažinti netekusia galios 43 straipsnio 2 dalį.
2. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti užsienietis,
kurio šeimos nariai atvyksta šeimos susijungimo tikslu, arba vienas iš
pilnamečių šeimos narių.
16 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„44 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti
1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis:
1) atvyksta turi leidimą dirbti kaip stažuotojas ar
praktikantas, išduotą pagal šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2
punktą ir Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos
ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo
ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties
Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams;
2) pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 6 punktą yra atleidžiamas
nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti yra Europos Sąjungos ar Europos
laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojas,
dirbantis pagal neterminuotą sutartį, šios įmonės atsiunčiamas laikinai dirbti
į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje
narėje;
3) atitinka šias sąlygas:
a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui;
b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją,
jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal
turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus, išskyrus šio straipsnio
2 ir 21 3 dalyse nurodytus atvejus;
c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir
darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo
ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad dėl užsieniečio darbas
atitinka darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius
poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b ir c papunktyje
nurodyta darbo patirties sąlyga ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c
papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma papunkčiuose nurodytos sąlygos
netaikomos užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar
mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir dėl leidimo
laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte
nustatytu pagrindu kreipėsi nepraėjus dvejiems metams nuo studijų ar mokymosi
pagal profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c
papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra
įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų
trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau –
Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal
ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo
571 straipsnį.
213.
Jeigu darbdavys yra įtrauktas į patvirtintų įmonių sąrašą, kurio sudarymas ir
taikymas nustatytas šio Įstatymo 631 straipsnyje (toliau –
patvirtintų įmonių sąrašas), pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio
turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai arba ne mažesnę negu vienerių
metų darbo patirtį pagal darbdavio nurodytą profesiją per pastaruosius penkerius
metus.
3. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis
ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies
3 punkte nustatytas sąlygas arba pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 6 punktą yra
atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.
4. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagal šio straipsnio 1
dalies 3 punktą gali pateikti užsienietis arba jį įdarbinti įsipareigojantis
darbdavys.
5. Užsieniečio prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi gali būti
nagrinėjamas kartu su prašymu išduoti leidimą dirbti.
4. Leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams.
5. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 arba 3 punkte nustatytas sąlygas.
6. Užsieniečiui, kuris ketina dirbti, leidimas laikinai gyventi
išduodamas laikotarpiui, kurį galioja jam išduotas leidimas dirbti, bet ne
ilgiau kaip dvejiems metams. Jeigu užsienietis yra atleidžiamas nuo pareigos
įsigyti leidimą dirbti arba atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte
nustatytas sąlygas, leidimas laikinai gyventi jam išduodamas arba keičiamas
darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams.
6. Kai pasibaigia užsieniečio darbo laikotarpis arba užsienietis nutraukia darbą, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.
7. Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.
8. Neteko galios;
9. Pasibaigus leidimo dirbti galiojimui arba darbui Lietuvos
Respublikoje, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.“
17 straipsnis. 441 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 441 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„441 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą
1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai jis atitinka šias sąlygas:
1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau – Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU) dydžio;
2) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas užsiimti reglamentuojama profesine veikla, nurodyta darbo sutartyje, o jeigu profesinė veikla nereglamentuojama, – darbdavio informacija apie užsieniečio aukštą profesinę kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai;
3) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta
tvarka priima sprendimą, kad dėl užsieniečio darbas atitinka
darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius
poreikiams, išskyrus šios dalies 4 punkte nurodytą atvejį ir
atvejus, kai:
a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti
aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri
įtraukta į profesijų Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė
kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne
trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti
mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento
paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžio;
b) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti
aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri
nėra įtraukta į profesijų Profesijų, kurioms būtina aukšta
profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje,
sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir
mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos
departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai;
c) užsieniečio leidimas laikinai gyventi, išduotas dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, keičiamas ir jau yra praėję dveji šio užsieniečio teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metai;
4) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad darbdavys, kuris ketina
įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos darbą kaip įmonės
vadovą, yra Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė, kurios dalyvio (užsienio
valstybėje įsteigtos įmonės ar įmonių grupės) metinės pajamos per paskutinius
trejus finansinius metus (jeigu įmonė veikia trumpiau negu trejus metus, –
nuo įmonės įsteigimo dienos) iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagal
šį straipsnį pateikimo dienos bent vienais finansiniais metais yra ne mažesnės
negu 1 000 000 eurų. Šį dokumentą išduoda ekonomikos ir inovacijų ministro
įgaliota įstaiga institucija ekonomikos ir inovacijų ministro
nustatyta tvarka.
2. Lietuvos Respublikoje teisėtai esantis užsienietis, pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu, turi teisę pradėti dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytomis sąlygomis, prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo laikotarpiu, nuo Užimtumo tarnybos sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo arba, jeigu šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytais atvejais Užimtumo tarnyba nepriima sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu pateikimo.
113. Profesijų,
kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta
Lietuvos Respublikoje, sąrašą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras. Į šį
sąrašą įtraukiamos Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 1, 2 arba 3 pagrindinėms
grupėms priskirtos profesijos, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija.
Sąrašas sudaromas remiantis verslo ir darbdavių asociacijų pateiktais
duomenimis bei nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos, vykdomos Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, informacija.
124. Profesinės patirties prilyginimo aukštojo mokslo kvalifikacijai ir tai
patvirtinančio dokumento išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė. Ši tvarka taikoma tik nereglamentuojamoms profesijoms, priskirtoms
Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 1, 2 arba 3 pagrindinėms grupėms, kurioms
būtina aukšta profesinė kvalifikacija.
2. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti užsienietis,
kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, arba
jį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys.
35. Užsieniečiui,
kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą,
leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas 3 metams, o jeigu darbo
sutartis sudaryta trumpesniam negu 3 metų laikotarpiui, – darbo sutarties
galiojimo laikotarpiui ir dar 3 mėnesiams.
4. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi
išduotas ar pakeistas kaip dirbančiam aukštos profesinės kvalifikacijos
reikalaujantį darbą, pirmuosius dvejus teisėto darbo Lietuvos Respublikoje
metus gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris pakvietė užsienietį dirbti aukštos
profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje
nurodytą atvejį.
56. Jeigu užsienietis per pirmuosius dvejus
teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pageidauja pakeisti darbdavį arba
darbo funkciją pas tą patį darbdavį arba, netekęs darbo ir nepraėjus 3
mėnesiams, ketina dirbti kitą aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį
darbą, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti
darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio
1 dalyje nustatytas sąlygas dirbti šį aukštos profesinės kvalifikacijos
reikalaujantį darbą, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1
dalies 3 punkte nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis
sprendimas priimtas, Migracijos
departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją
ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.
67. Jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pateikus
darbdavio įsipareigojimą įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų
laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį
negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies
ūkio BDU dydžiai, ir leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu pakeičiamos
darbo sutarties sąlygos, dėl ko numatytas darbo užmokestis tampa mažesnis negu
3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio
BDU dydžiai, leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis
atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, 3 punkto a papunktyje arba 3 punkto
c papunktyje nustatytas sąlygas.
7. Neteko galios.
8. Šio straipsnio nuostatos netaikomos užsieniečiams, kuriems taikomos šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatos.“
18 straipsnis. 442 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 442 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Prašymą išduoti leidimą
laikinai gyventi gali pateikti užsienietis arba
priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikoje teisėtai esantis užsienietis, pateikęs
prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu,
turi teisę pradėti dirbti priimančiojoje įmonėje prašymo išduoti leidimą
laikinai gyventi nagrinėjimo laikotarpiu nuo prašymo išduoti leidimą laikinai
gyventi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu pateikimo.“
2. Pakeisti 442 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Užsieniečio perkėlimas įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, negali trukti ilgiau negu 3 metus, kai jis perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas arba kaip specialistas, ir negali trukti ilgiau negu vienus metus, kai perkeliamas įmonės viduje kaip darbuotojas – stažuotojas. Pasibaigus šiam laikotarpiui, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, išskyrus atvejus, kai jam išduodamas leidimas gyventi kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu. Naujas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nustatytais pagrindais gali būti pateiktas ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams nuo užsieniečio išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos, jeigu jo perkėlimas įmonės viduje truko šioje dalyje nurodytą ilgiausią leidžiamą perkėlimo įmonės viduje laikotarpį.“
19 straipsnis. 451 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 451 straipsnį 21 dalimi:
„21. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 51 punkte nustatytu pagrindu, ne vėliau kaip per 120 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo įsteigti įmonę, kurios veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, ir pradėti vykdyti jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklą. Jeigu tokią įmonę įsteigė ne visi būsimos įmonės dalyviai, užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 51 punkte nustatytu pagrindu ir kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką ketindamas tapti jau įsteigtos įmonės dalyviu, ne vėliau kaip per 60 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo tapti tokios įmonės dalyviu.“
2. Pakeisti 451 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieneriems metams. Šis leidimas, ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai patvirtinus, kad užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, gali būti pakeistas vieneriems metams du kartus. Užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo pakeistas šioje dalyje nustatyta tvarka du kartus, leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas dar 2 metams, jei pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad įmonė, kurią įsteigė užsienietis ir kurios dalyvis jis yra, nuo įmonės įsteigimo dienos pritraukė ne mažesnę nei 30 000 eurų vertės investiciją. Šį dokumentą išduoda ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka.“
20 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 46 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) prašymo išduoti
leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje, kuri nėra Europos
Sąjungos valstybė narė, ir po jo studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija
ir yra sudaręs su priimančiuoju subjektu stažuotės atlikimo
sutartį toje pačioje srityje kaip ir studijos. Leidimas laikinai gyventi taip pat
gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam šiame punkte išvardytas
sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas toje pačioje srityje kaip ir numatoma stažuotė ne vėliau kaip prieš 2 metus iki prašymo
išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos;“.
2. Pakeisti 46 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kai pasibaigia
mokymosi, studijų, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpis arba
užsienietis nutraukia mokymąsi, studijas, stažuotę ar kvalifikacijos
tobulinimą, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai
jam išduodamas leidimas laikinai gyventi kitu šio
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu arba jeigu užsienietis,
užbaigęs mokymąsi arba studijas Lietuvos Respublikoje, pradeda dirbti
leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu ir kreipiasi dėl leidimo gyventi išdavimo kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.“
3. Pakeisti 46 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Užsienietis studijų ar mokymosi laikotarpiu turi teisę dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išskyrus švietimo įstaigos ar mokslo ir studijų institucijos nustatytą vasaros atostogų, studijų arba mokymosi laikotarpiu numatytos praktikos laikotarpį. Šioje dalyje nustatytas darbo laiko apribojimas netaikomas užsieniečiams, studijuojantiems magistrantūroje ir doktorantūroje, taip pat užsieniečiams, užbaigusiems studijas arba mokymąsi Lietuvos Respublikoje, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu.“
21 straipsnis. 491 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 491 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Užsienietis,
kuriam šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytu pagrindu išduotas
leidimas laikinai gyventi, gavęs leidimą dirbti, turi teisę dirbti
leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu.“
22 straipsnis. 492 straipsnio pakeitimas
1. Pripažinti netekusia galios 492 straipsnio 2 dalį.
2. Prašymą išduoti
leidimą laikinai gyventi gali pateikti užsienietis arba mokslo ir studijų
institucija.
2. Pakeisti 492 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Užsienietis, nutraukęs
dėstytojo arba tyrėjo darbą arba pasibaigus užsieniečio darbo sutarčiai,
sudarytai su mokslo ir studijų institucija, privalo išvykti iš Lietuvos
Respublikos, išskyrus atvejus, kai jam išduodamas leidimas laikinai
gyventi kitu šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu.“
23 straipsnis. 494 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 494 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsieniečiui, užbaigusiam studijas, arba tyrėjui, užbaigusiam
mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, gali būti išduotas
leidimas laikinai gyventi, kad jis galėtų ieškoti darbo ir pradėti dirbti
arba pradėti veiklą kaip savarankiškai dirbantis asmuo, jeigu jis pateikia
mokslo ir studijų institucijos patvirtinimą, kad nuo moksliniai
tyrimai mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbai darbų
yra užbaigti užbaigimo nepraėjo vieneri metai, arba
patvirtinimą, kad nuo jis įgijo aukštojo mokslo kvalifikaciją
kvalifikacijos įgijimo nepraėjo vieneri metai.“
24 straipsnis. 495 straipsnio pakeitimas
Pripažinti netekusia galios 495 straipsnio 4 dalį.
4. Prašymą išduoti leidimą
laikinai gyventi pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą gali pateikti užsienietis arba jį įdarbinęs ar įsipareigojantis
įdarbinti darbdavys.
25 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) užsieniečiui panaikinamas leidimas dirbti
Lietuvos Respublikoje sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties
Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams;“.
2. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 18 punktą ir jį išdėstyti taip:
„18) užsienietis neatitinka tų šio Įstatymo 441 straipsnyje
nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą,
pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (išskyrus šio Įstatymo
441 straipsnio 6 7 dalyje nurodytą atvejį), arba
per pirmuosius dvejus teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pakeitė
darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 441 straipsnio
5 6 dalyje nustatytų reikalavimų, arba tapo bedarbiu ilgiau negu
3 mėnesiams iš eilės ar daugiau negu vieną kartą per leidimo laikinai gyventi
galiojimo laikotarpį, kai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punktą;“.
3. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip:
„a) yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus
pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieni vieneri metai arba per
pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl
Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti
užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal
šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, priimančiosios
įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės
viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą,
nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus
pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda
pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir
nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas,
praėjo mažiau kaip vieneri metai;“.
26 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas
Papildyti 52 straipsnį 9 punktu:
„9) leidimas laikinai gyventi per 6 mėnesius nuo sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo ar keitimo priėmimo neatsiimamas.“
27 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 53 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Asmenims, kuriems sukako 75 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – I grupės invalidai), ir asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatyti specialieji poreikiai, taip pat sunkių lėtinių psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims, vaikams ir užsieniečiams, kurių anksčiau turėtas leidimas nuolat gyventi buvo panaikintas šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 ar 4 punkte nustatytais pagrindais, šio Įstatymo 53 straipsnio 6 dalies reikalavimai netaikomi.“
28 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„57 straipsnis. Užsieniečio pareiga įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje
1. Užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu:
1) ketina įgyvendinti teisę
dirbti pagal šio Įstatymo 491 straipsnio 6 dalį;
2) atvyksta į Lietuvos Respubliką
dirbti sezoninio darbo arba dirbti kaip stažuotojas (išskyrus šio Įstatymo 58
straipsnio 5 punkte nurodytą atvejį arba kai leidimas laikinai gyventi
išduodamas ar keičiamas darbuotojui – stažuotojui pagal šio Įstatymo 40
straipsnio 1 dalies 42 punktą) ar praktikantas;
3) Neteko galios;
4) jis pagal šio Įstatymo 58
straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti;
5) neatvyksta į Lietuvos
Respubliką, tačiau ketina dirbti pagal nuotolinio darbo sutartį, sudarytą su
įmone, vykdančia veiklą Lietuvos Respublikoje.
1) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija neįtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis;
2) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir yra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 571 straipsnį;
3) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir neatitinka šio Įstatymo 441 straipsnio 1 dalies 3 punkto a–c papunkčiuose nustatytų sąlygų;
4) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo;
5) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas;
6) yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės atsiunčiamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje;
7) neatvyksta į Lietuvos Respubliką, tačiau ketina dirbti pagal nuotolinio darbo sutartį, sudarytą su įmone, vykdančia veiklą Lietuvos Respublikoje.
2. Leidimą dirbti užsienietis privalo įsigyti iki
atvykimo į Lietuvos Respubliką, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 5 punktuose
nurodytus atvejus.
32.
Leidimas dirbti užsieniečiui gali būti išduodamas, jeigu:
1) Lietuvos Respublikoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus;
2) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui;
3) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus, o jeigu darbdavys yra įtrauktas į patvirtintų įmonių sąrašą, pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai arba ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal darbdavio nurodytą profesiją per pastaruosius penkerius metus. Šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos ir darbo patirties netaikomos užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas.
4. Neteko galios.
3. Leidimo dirbti išdavimas šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytam užsieniečiui, ketinančiam pasinaudoti šio Įstatymo 62 straipsnio 11 dalyje nustatyta teise dirbti, nesuteikia teisės užsieniečiui Lietuvos Respublikoje būti ilgiau, nei nustatyta šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse.
54.
Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir
darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru.
65.
Leidimą dirbti (prireikus jo dublikatą) užsieniečiui išduoda ir panaikina,
leidimo dirbti galiojimo laiką pratęsia Užimtumo tarnyba.“
29 straipsnis. 571 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 571 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Atsižvelgdamas į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą siūlymą dėl kvotos nustatymo, kvotą kalendoriniams metams tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Kvotos dydis gali būti patikslintas vieną kartą per metus. Kvotos nustatymo kalendoriniams metams tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru.“
30 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 58 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) turi leidimą kreipiasi dėl leidimo
laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo išduotą pagal šio Įstatymo
40 straipsnio 1 dalies 4, 41, 42, 5, 51,
13, 14, 15 ar 16 punktus ar šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą;“.
2. Pakeisti 58 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) jis yra šio Įstatymo 11 straipsnio 51 6
dalyje nurodytas užsienietis, perkeliamas įmonės viduje ne ilgesniam negu
90 dienų per 180 dienų laikotarpiui dirbti į priimančiąją įmonę, įsteigtą
Lietuvos Respublikoje, ir jeigu užsieniečio perkėlimas įmonės viduje, įskaitant
judėjimą tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų kitose Europos Sąjungos valstybėse
narėse, netrunka ilgiau negu 3 metus, kai užsienietis perkeliamas įmonės viduje
kaip vadovas arba specialistas, ar ilgiau negu vienus metus, kai jis perkeliamas
įmonės viduje kaip darbuotojas – stažuotojas. Jeigu užsienietis
dirbs priimančiojoje įmonėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje, pagal
reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos
reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, turi būti
pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos
Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę
veiklą;“.
3. Pakeisti 58 straipsnio 51 punktą ir jį išdėstyti taip:
„51) jis yra šio Įstatymo
11 straipsnio 53 8 dalyje nurodytas užsienietis;“.
4. Pakeisti 58 straipsnio 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14) jis yra įgijęs šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 11
10 punkte nurodytą teisę.;“.
5. Papildyti 58 straipsnį 15 punktu:
„15) jis yra užsienietis, ketinantis dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kurio profesija yra įtraukta į Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą arba kuriam darbdavys įsipareigoja mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies BDU dydžiai. Jeigu užsienietis dirbs pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą;“.
6. Papildyti 58 straipsnį 16 punktu:
„16) atvyksta į Lietuvos Respubliką pagal tarptautinėse sutartyse numatytas jaunimo mainų programas.“
31 straipsnis. Įstatymo papildymas 611 straipsniu
Papildyti Įstatymą 611 straipsniu:
„611 straipsnis. Sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams
1. Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, įvertinusi, ar užsieniečio, kuris ketina kreiptis arba kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 arba 3 punktą arba 441 straipsnio 3 dalį, darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius.
2. Užimtumo tarnyba atsisako priimti šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 arba 3 punkto c papunktyje arba 441 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, jeigu:
1) užsieniečio įdarbinimas neatitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikių;
2) užsienietis neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 arba 3 punkte ar 441 straipsnio 1 dalyje;
3) užsieniečio darbo užmokestis neatitinka šio Įstatymo 441 straipsnio 1 dalies 1 punkte ar 62 straipsnio 3 dalyje nurodyto dydžio;
4) darbdavys yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo arba darbdavio vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
5) darbdavys yra likviduojamas, bankrutuojantis arba nevykdo ekonominės veiklos;
6) darbdavys turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);
7) pateikti suklastoti dokumentai arba juose yra tikrovės neatitinkančių duomenų;
8) pateikti ne visi reikalingi dokumentai;
9) nustatoma, kad darbdavys per pastaruosius 6 mėnesius nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų nors už vieną įdarbintą užsienietį ilgesnį nei 3 mėnesių laikotarpį, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba, kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį.
3. Sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams panaikinamas, jeigu:
1) darbo sutartis nutraukta;
2) darbdavys yra likviduojamas ar buvo likviduotas arba darbdavys nevykdo jokios ekonominės veiklos;
3) paaiškėja, kad sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priimtas užsieniečiui pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai;
4) darbdavys nevykdo įsipareigojimo aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą dirbančiam užsieniečiui darbo sutarties galiojimo laikotarpiu mokėti darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžio;
5) darbdaviui taikytos sankcijos dėl nelegalaus darbo;
6) pateiktas darbdavio arba užsieniečio prašymas panaikinti sprendimą;
7) panaikinamas užsieniečio leidimas laikinai gyventi.
4. Sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams pripažįstamas netekusiu galios, jeigu užsienietis, laikydamasis šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje ir 441 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų, pakeičia darbdavį ir darbdavys pateikė informaciją apie užsieniečio įdarbinimą šio Įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.“
32 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 62 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse
nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali
dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis
atitinka šio Įstatymo 58 straipsnio 67–13 ar 15 punktuose
nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas. Jeigu šio
Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis yra atleidžiamas nuo
pareigos įsigyti leidimą dirbti pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 11 punktą,
darbdavys apie tokio užsieniečio įdarbinimą turi būti pranešęs Užimtumo
tarnybai šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.“
2. Pakeisti 62 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip:
„22. Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė
viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba
41 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį,
kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas
tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje,
arba 441 straipsnio 5 6 dalyje nurodytus
atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio
Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Reikalavimas
dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti
tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas,
netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio
Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą.“
3. Pakeisti 62 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Darbo keliems darbdaviams sutartis pagal Darbo kodekso reikalavimus gali būti sudaryta su užsieniečiu, turinčiu leidimą gyventi arba nacionalinę vizą.“
4. Pakeisti 62 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis
atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą
laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Lietuvos
Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos ir Užimtumo tarnybai teikia per Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę
sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos
ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo
valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta
tvarka.“
5. Papildyti 62 straipsnį 8 dalimi:
33 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 63 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) užsienietis neatitinka leidimo dirbti išdavimo sąlygų,
nustatytų šio Įstatymo 57 straipsnio 3 2 dalyje ar 621 straipsnio
1 dalyje;“.
2. Pakeisti 63 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) darbdavys yra baustas už leidimą dirbti
nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo
dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai
arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis
dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo
už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo
nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas,
praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per
pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl
Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Taip
pat, kai darbdavio vadovas ar vadovo įgaliotas
asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus
pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda
pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir
nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas,
praėjo mažiau kaip vieneri metai;“.
3. Papildyti 63 straipsnio 1 dalį 9 punktu:
„9) nustatoma, kad darbdavys per pastaruosius 6 mėnesius nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų nors už vieną įdarbintą užsienietį ilgesnį nei 3 mėnesių laikotarpį, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba, kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį.“
4. Pripažinti netekusiu galios 63 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
3) panaikinamas užsieniečio leidimas laikinai gyventi;
5. Pakeisti 63 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) nustatoma, kad užsienietis neatitinka leidimo dirbti
išdavimo sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 57 straipsnio 3 2 dalyje
ar 621 straipsnio 1 dalyje;“.
6. Papildyti 63 straipsnio 2 dalį 9 punktu:
„9) pasibaigus teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis negavo dokumento, patvirtinančio jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje;“.
7. Papildyti 63 straipsnio 2 dalį 10 punktu:
„10) pateiktas darbdavio arba užsieniečio prašymas panaikinti leidimą dirbti.“
34 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 67 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Priimant sprendimus pagal Įgyvendinant šio
Įstatymo nuostatas, atsižvelgiama į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų
interesus.“
35 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„71 straipsnis. Prieglobsčio prašytojo teisės ir pareigos Lietuvos Respublikoje
1. Prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi šias teises:
1) gyvendamas Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose
apgyvendinimo vietose, sulaikymo vietose, bei pasienio kontrolės
punktuose, ir tranzito zonose arba Valstybės sienos apsaugos
tarnyboje, naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis;
2) nemokamai jam suprantama kalba gauti informaciją apie savo teises ir pareigas bei jų nevykdymo padarinius prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, taip pat informaciją, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;
3) tvarkyti ir notarine tvarka įforminti dokumentus, susijusius su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;
4) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis
valstybės garantuojama teisine pagalba šio Įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje
nustatytu atveju ir skundžiant šio Įstatymo nustatyta tvarka priimtus
sprendimus dėl prieglobsčio prašytojų pirmosios instancijos teismui vidaus
reikalų ministro nustatyta tvarka;
5) gauti kompensaciją už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis, kai toks naudojimasis susijęs su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;
6) nemokamai naudotis nemokamomis vertėjo vertimo
žodžiu paslaugomis Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Migracijos
departamento atliekamų apklausų metu, pirmosios instancijos teismo proceso metu
ir bendraujant su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikėjais;
7) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje apgyvendinimo vietoje;
8) socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus
reikalų ministro nustatyta tvarka kas mėnesį gauti 10 procentų valstybės
remiamų pajamų dydžio piniginę pašalpą, išskyrus Pabėgėlių priėmimo centre
apgyvendintus prieglobsčio prašytojus, kuriems teikiama Lietuvos valstybės
parama integracijai;
98) kreiptis į
Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos bei kitos
organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą ar konsultacijas
prieglobsčio prašytojams, atstovus ir su jais susitikti privatumą
užtikrinančiomis sąlygomis (įskaitant pasienio
kontrolės punktus ar tranzito zonas);
109) priskyrus
pažeidžiamiems asmenims, naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis
priėmimo sąlygomis;
1110) dirbti,
jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos
Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos
Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės;
1211) naudotis
kitomis priėmimo sąlygomis ir teisėmis, kurios jam garantuojamos pagal Lietuvos
Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.
2. Nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai turi teisę
mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio
mokymo programą (programas) švietimo, ir mokslo ir sporto
ministro nustatyta tvarka. Teisė mokytis pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo
ar profesinio mokymo programą (programas) užtikrinama nedelsiant ir ne
vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo
dienos. Prieglobsčio prašytojas, pradėjęs mokytis būdamas nepilnametis, turi
teisę pabaigti bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas), net
jeigu mokydamasis sulaukė pilnametystės.
3. Teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turintiems prieglobsčio prašytojams, gyvenantiems Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose apgyvendinimo arba sulaikymo vietose, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka kas mėnesį mokama 10 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio piniginė pašalpa. Ši pašalpa mokama nuo prašymo gauti piniginę pašalpą socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka pateikimo dienos.
34. Prieglobsčio
prašytojo pareigos:
1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
2) vykdyti Migracijos departamento ir teismo sprendimuose prieglobsčio prašytojui nustatytas pareigas;
3) leisti gydytojui patikrinti sveikatos būklę;
4) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais;
5) valstybės institucijos ar įstaigos, kuriai pateiktas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, atliekamos apklausos metu deklaruoti turimas lėšas ir Lietuvos Respublikoje turimą turtą ir Migracijos departamentui laisva forma raštu deklaruoti gautas lėšas teisės būti Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu per 3 darbo dienas nuo jų gavimo dienos;
6) nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu
pranešti Migracijos departamentui apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, jeigu Migracijos
departamento sprendimu leista apsigyventi pasirinktoje gyvenamojoje
vietoje.;
7) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu be Migracijos departamento leidimo neišvykti iš Lietuvos Respublikos.
45. Šio straipsnio
1 ir 2 dalyse nustatytoms prieglobsčio prašytojų teisėms įgyvendinti ir šio
straipsnio 3 dalyje nurodytai piniginei pašalpai
mokėti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšos,
taip pat gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos
struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų
humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek
prieglobsčio prašytojas jų negali garantuoti deklaruotinomis lėšomis ir turtu.
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos šio straipsnio 1 dalies 1–5 ir 8
punktuose nustatytoms teisėms įgyvendinti ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytai piniginei pašalpai mokėti naudojamos
tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali įgyvendinti savo turimomis
lėšomis, ir tiek, kiek jos neįgyvendinamos tarptautinių organizacijų, Europos
Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų
įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšomis.
51.
Prieglobsčio prašytojo gaunamos su darbo santykiais Lietuvos Respublikoje
susijusios pajamos, kurios yra mažesnės kaip 3 valstybės remiamų pajamų
dydžiai, nelaikomos finansinės būklės pagerėjimu.
56. Paaiškėjus,
kad prieglobsčio prašytojas turėjo lėšų apmokėti už šio straipsnio 1 dalies 1–5
punktuose nustatytų teisių įgyvendinimą ir naudojosi šiomis teisėmis nemokamai ir
(arba) turėjo lėšų ir gavo šio straipsnio 1 dalies 8 punkte
3 dalyje nurodytą piniginę pašalpą, taip pat paaiškėjus, kad
prieglobsčio prašytojo finansinė būklė gerokai pagerėjo, arba jis,
deklaruodamas lėšas, pateikė klaidinančią informaciją arba nedeklaravo gautų
lėšų, jis privalo padengti valstybės turėtas išlaidas. Tvarką,
reglamentuojančią valstybės išlaidų apskaičiavimą ir turėtų išlaidų padengimą,
nustato vidaus reikalų ministras.
7. Prieglobsčio prašytojo gaunamos su darbo santykiais Lietuvos Respublikoje susijusios pajamos, kurios yra mažesnės kaip 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai, nelaikomos finansinės būklės pagerėjimu.
68. Prieglobsčio
prašytojui, Teisę likti
Lietuvos Respublikos teritorijoje turinčiam prieglobsčio prašytojui,
gyvenančiam Lietuvos Respublikos institucijų paskirtoje
apgyvendinimo arba sulaikymo vietoje, nevykdančiam
pareigų, išvardytų šio straipsnio 34 dalies 4–6 punktuose, ir
(ar) nesilaikančiam apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje arba
kitoje apgyvendinimo vietoje Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose
apgyvendinimo vietose tvarkos, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir
vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti apribotas arba nutrauktas, o
nustačius šio straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes – turi būti
nutrauktas šio straipsnio 1 dalies 8 punkte 3 dalyje
numatytos piniginės pašalpos mokėjimas.
79. Šio
straipsnio 1 dalies 11 10 punkte nurodytą teisę įgijęs
prieglobsčio prašytojas, ketinantis dirbti, privalo turėti užsieniečio
registracijos pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę dirbti. Migracijos
departamentas, gavęs prieglobsčio prašytojo prašymą nurodyti jo teisę dirbti užsieniečio registracijos pažymėjime ir
nustatęs, kad prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 11 10 punkte
nurodytą teisę įgijo, šio prieglobsčio prašytojo užsieniečio registracijos
pažymėjime nurodo įgytą teisę dirbti.“
36 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 72 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„72 straipsnis. Sprendimo dėl
valstybės Valstybės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį
nagrinėjimą, nustatymo priėmimas nustatymas
1. Užsieniečiui pateikus prašymą suteikti prieglobstį,
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Reglamentu
(ES) Nr. 604/2013, nustato valstybę, atsakingą išnagrinėjęs jam pateiktus dokumentus bei įrodymus, per 48 valandas nuo
prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento priima sprendimą dėl valstybės,
atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą,
nustatymo.
2. Nustatydamas valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, Migracijos departamentas bendradarbiauja su Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis, prireikus teikia joms reikalingą informaciją.
3. Priėmus sprendimą, kad
už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Lietuvos Respublika,
šis prašymas nagrinėjamas iš esmės. “
37 straipsnis. 73 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios 73 straipsnį.
73
straipsnis. Veiksmai,
susiję su valstybės, atsakingos už prašymo suteikti
prieglobstį nagrinėjimą, nustatymu ir prieglobsčio prašytojo perdavimu Europos
Sąjungos valstybei narei
1. Migracijos
departamentas atlieka tyrimą, siekdamas nustatyti valstybę, atsakingą už
prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Atlikdamas
šį tyrimą, Migracijos departamentas bendradarbiauja su Europos Sąjungos
valstybių narių kompetentingomis institucijomis, prireikus teikia joms
reikalingą informaciją.
2. Priėmus
sprendimą, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė,
prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį iš esmės nenagrinėjamas.
3. Priėmęs
sprendimą, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga
Europos Sąjungos valstybė narė, Migracijos
departamentas bendradarbiauja su šios valstybės kompetentingomis
institucijomis, siekdamas perduoti jai prieglobsčio prašytoją.
38 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 75 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„75 straipsnis. Kelionės dokumento išdavimas prieglobsčio prašytojui, kuris perduodamas Europos Sąjungos valstybei narei
1. Prieglobsčio prašytojui,
kuris perduodamas Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už jo prašymo
suteikti prieglobstį nagrinėjimą, išduodamas Migracijos departamentas
išduoda kelionės dokumentas dokumentą (Laissez-passer),
skirtas skirtą vienai kelionei į šią Europos Sąjungos
valstybę narę.
2. Sprendimą dėl kelionės
dokumento išdavimo priima Migracijos departamentas.“
39 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 76 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„76 straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės
1. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs jam
pateiktus dokumentus bei įvertinęs surinktus įrodymus bei
nustatytas faktines aplinkybes ir nustatęs, kad jokia kita Europos
Sąjungos valstybė narė nėra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį
nagrinėjimą yra atsakinga Lietuvos Respublika ir nėra aplinkybių,
nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, priima sprendimą dėl prašymo
nagrinėja prašymą suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės.
2. Prašymą Nagrinėdamas prašymą suteikti
prieglobstį iš esmės, nagrinėja Migracijos departamentas,
atlikdamas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar
prieglobsčio prašytojas atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus
kriterijus, taip pat ar nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje.
3. Prireikus Migracijos departamentas prašymams suteikti prieglobstį nagrinėti pasitelkia reikiamų sričių specialistus ar ekspertus.
4. Migracijos departamento sprendimu prašymas
departamentas nagrinėja prašymą suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš
esmės skubos tvarka, kai prieglobsčio prašytojas:
1) atvyko iš saugios kilmės valstybės;
2) prašyme suteikti prieglobstį pateikia tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis;
3) siekdamas klaidinti tyrimą, pateikia apie savo asmens tapatybę ar pilietybę klaidinančią informaciją ar suklastotus dokumentus arba nepateikia ar sunaikina informaciją ar dokumentus apie savo asmens tapatybę ar pilietybę, kurie gali turėti esminės įtakos priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo;
4) pateikia prašymą suteikti prieglobstį, kuris yra paremtas prieglobsčio prašytojo pateiktais duomenimis, kurie yra nenuoseklūs, prieštaringi, klaidinantys bei prieštaraujantys surinktai informacijai apie užsieniečio kilmės šalį ir dėl to akivaizdžiai neįtikinami;
5) pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kai neatsirado arba nebuvo pateikta naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių labai padidėja tikimybė, kad prieglobsčio prašytojas gali atitikti šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus;
6) pateikia prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę;
7) atsisako leisti paimti jo pirštų atspaudus;
8) dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai arba buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.
5. Sprendimas dėl prašymo suteikti prieglobstį
nagrinėjimo iš esmės taip pat priimamas, kai prieglobsčio prašytojas, už kurio
prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Lietuvos Respublika,
perduodamas iš Europos Sąjungos valstybės narės Lietuvos Respublikai arba kai
paaiškėja, kad prieglobsčio prašytojas, už kurio prašymo suteikti prieglobstį
nagrinėjimą nėra atsakinga Lietuvos Respublika, dėl objektyvių priežasčių per
nustatytą terminą nebuvo perduotas kitai Europos Sąjungos valstybei narei,
atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.
6. Sprendimas dėl prašymo suteikti prieglobstį
nagrinėjimo iš esmės priimamas per 48 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį
pateikimo momento ar nuo prieglobsčio prašytojo perdavimo Lietuvos Respublikai
iš kurios nors Europos Sąjungos valstybės narės momento.
75.
Šio straipsnio 4 dalis netaikoma nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio
prašytojams ir prieglobsčio prašytojams, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar
patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą.“
40 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 77 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„77 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas
1. Migracijos departamento sprendimu prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, jeigu:
1) prieglobsčio prašytojui prieglobstį yra suteikusi kita Europos Sąjungos valstybė narė ar saugi trečioji valstybė ir prieglobsčio prašytojas gali grįžti į šią valstybę bei toliau naudotis prieglobsčiu;
2) prieglobsčio prašytojas atvyko į Lietuvos Respubliką iš saugios trečiosios valstybės;
3) prieglobsčio prašytojas pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų.
2. Sprendimas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje,
priimamas per 48 valandas 3 darbo dienas nuo prašymo suteikti
prieglobstį pateikimo dienos momento ar nuo prieglobsčio prašytojo
perdavimo Lietuvos Respublikai iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės
momento. Jeigu per šį terminą neįmanoma tinkamai įvertinti aplinkybių, nurodytų
šio straipsnio 1 dalyje, Migracijos departamento sprendimu šis terminas gali
būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienoms.
3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma pažeidžiamiems
asmenims, taip pat nustačius kitą Europos Sąjungos valstybę narę, atsakingą
už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.“
41 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 78 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„78 straipsnis. Užsieniečio registracijos pažymėjimo
išdavimas pažymėjimas
1. Teisę likti Lietuvos Respublikos
teritorijoje turinčiam prieglobsčio prašytojui Migracijos departamentas ne
vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį
pateikimo dienos išduoda užsieniečio registracijos pažymėjimą. Užsieniečio
registracijos pažymėjimo formą tvirtina vidaus reikalų ministras.
2. Užsieniečio registracijos pažymėjimas išduodamas bet kokio amžiaus prieglobsčio prašytojui.
3. Užsieniečio registracijos pažymėjimas išduodamas arba keičiamas 6 mėnesių laikotarpiui ir galioja iki jame nurodyto termino, bet ne ilgiau nei prieglobsčio prašytojas arba nelydimas nepilnametis užsienietis turi teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje.“
42 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 79 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Valstybės sienos apsaugos tarnyboje arba Pabėgėlių priėmimo centre. Prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami ir kitose apgyvendinimo vietose. Prieglobsčio prašytojui Migracijos departamento sprendimu gali būti leista apsigyventi ir jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu pats prieglobsčio prašytojas to pageidauja.“
2. Pakeisti 79 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Užsieniečių Prieglobsčio
prašytojų laikino apgyvendinimo Valstybės
sienos apsaugos tarnyboje sąlygas ir
tvarką nustato vidaus reikalų ministras, o laikino apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre sąlygas
ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
43 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 81 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„81 straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės terminai
1. Prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas iš
esmės kuo greičiau ir, bet ne vėliau kaip per 36
mėnesius nuo Migracijos departamento sprendimo dėl prašymo suteikti
prieglobstį pateikimo nagrinėjimo iš esmės priėmimo dienos, o
teismui priėmus sprendimą įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti
prašymą suteikti prieglobstį iš naujo – kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 3
mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas prašymo suteikti
prieglobstį nagrinėjimo iš esmės terminas gali būti pratęstas Migracijos
departamento sprendimu ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, jeigu per nustatytą terminą
išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį neįmanoma dėl to, kad šio Įstatymo 76
straipsnio 2 dalyje nurodytas tyrimas reikalauja sudėtingų teisinių ir (arba)
faktinių aplinkybių vertinimo.
32.
Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalis netaikoma nurodyti
prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės terminai netaikomi, kai
prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka. Šiais
atvejais Tokiu atveju prašymas suteikti prieglobstį turi būti
išnagrinėtas per 710 darbo dienas dienų nuo Migracijos
departamento sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš
esmės skubos tvarka priėmimo pateikimo arba Įstatymo 76
straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų nustatymo dienos. Šis terminas
gali būti pratęstas Migracijos departamento sprendimu ne ilgiau kaip 3 darbo
dienoms, jeigu tai būtina dėl sudėtingų teisinių ir (arba) faktinių aplinkybių
vertinimo.
43.
Jeigu nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka išnyksta
pagrindai, nurodyti šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje, prašymo suteikti
prieglobstį nagrinėjimui iš esmės taikomi taikomas šio straipsnio
1 ir 2 dalyse nustatyti terminai dalyje nustatytas terminas.“
44 straipsnis. 82 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 82 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„82 straipsnis. Prieglobsčio prašytojo apklausa ir supažindinimas su sprendimais
1. Atliekant šio Įstatymo 7376 straipsnio 1
2 dalyje arba 80 straipsnyje nurodytą tyrimą, taip
pat nustatant aplinkybes, nurodytas šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje,
dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, arba
nustatant valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą,
atliekama prieglobsčio prašytojo apklausa. Apklausa atliekama
nedalyvaujant jo šeimos nariams, išskyrus atvejus, kai šeimos narių dalyvavimas
yra būtinas šiam tyrimui atlikti. Apklausos metu užtikrinama
prieglobsčio prašytojo teisė į vertėją žodžiu, o prieglobsčio
prašytojams, priskirtiems pažeidžiamiems asmenims, ir teisė į
valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, jeigu jis to pageidauja, ir teisė į
vertėją. Prieglobsčio prašytojo pageidavimu apklausoje gali
dalyvauti teisines paslaugas jam teikiantis atstovas. Apklausiant
nepilnametį prieglobsčio prašytoją, turi dalyvauti teisėtas atstovas ar
atstovas ir užtikrinama jo teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta apklausa gali būti neatliekamas, kai:
1) sprendimas suteikti pabėgėlio statusą gali būti
priimtas remiantis dokumentais ir surinktais įrodymais ir
nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, surinktais atliekant šio Įstatymo
80 straipsnyje nurodytą tyrimą;
2) dėl sveikatos būklės arba ilgalaikių nuo prieglobsčio prašytojo nepriklausančių aplinkybių pokalbio vykdyti neįmanoma.
3. Prieglobsčio prašytojas turi būti jam suprantama kalba supažindinamas su visais dėl jo priimtais sprendimais ir gauti jų kopijas.
4. Tai, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais apklausa
neatliekama, arba tai, kad prieglobsčio prašytojas kviečiamas neatvyko į
apklausą, ir nėra tam pateisinamų priežasčių, neužkerta kelio priimti
sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį arba prieglobsčio prašytojui, jo
atstovui ar teisėtam atstovui pateikti Migracijos departamentui papildomą
informaciją.
4. Jeigu šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu atveju apklausa neatliekama, prieglobsčio prašytojas, jo atstovas ar teisėtas atstovas gali pateikti Migracijos departamentui papildomą informaciją. Tai, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais apklausa neatliekama, nedraudžia Migracijos departamentui priimti sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį, o apklausos neatlikimas neturi neigiamos įtakos sprendimui dėl prašymo suteikti prieglobstį.
5. Kai prieglobsčio prašytojas kviečiamas neatvyko į apklausą arba neatsakė į prašymą pateikti informaciją, būtiną jo prašymui suteikti prieglobstį išnagrinėti, ir nėra tam pateisinamų priežasčių, Migracijos departamentas gali priimti sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, jeigu pagal šio Įstatymo 85 straipsnio 1 dalį prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas nenutrauktas.“
45 straipsnis. 84 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios 84 straipsnį.
Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo sustabdymas
ir atnaujinimas
1. Prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį
nagrinėjimas sustabdomas, jeigu prieglobsčio prašytojas be leidimo išvyksta
iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Pabėgėlių priėmimo centro ar kitos
pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskirtos
apgyvendinimo vietos arba negrįžta į šias apgyvendinimo vietas ilgiau kaip
72 valandas.
2.
Prieglobsčio prašytojo, kuriam leista apsigyventi jo pasirinktoje vietoje,
prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas sustabdomas, jei per 72 valandas nėra
galimybės su juo susisiekti.
3.
Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas atnaujinamas prieglobsčio prašytojo
prašymu, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prieglobsčio prašytojas grįžo
į Valstybės sienos apsaugos tarnybą, Pabėgėlių priėmimo centrą ar kitą
pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskirtą
apgyvendinimo vietą arba atsirado galimybė susisiekti su šio straipsnio 2
dalyje nurodytu prieglobsčio prašytoju ir nuo sprendimo sustabdyti prašymo
suteikti prieglobstį nagrinėjimą nepraėjo 9 mėnesiai.
4.
Jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas
sustabdomas šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytais pagrindais, kartu su
prašymu atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą prieglobsčio
prašytojas išsamiai raštu pateikia Migracijos departamentui tokių savo veiksmų
ar neveikimo motyvus.
5.
Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas gali būti atnaujinamas tik vieną
kartą.
6.
Sprendimą sustabdyti ar atnaujinti prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti
prieglobstį nagrinėjimą priima Migracijos departamentas.
7.
Jeigu prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas sustabdomas, tai ir paslaugų,
ir paramos, įgyvendinant šio Įstatymo 71 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas
teises, teikimas prieglobsčio prašytojui yra sustabdomas. Paslaugų ir paramos
teikimas atnaujinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių jis buvo sustabdytas.
8.
Sprendimai sustabdyti ir atnaujinti paslaugų ir paramos, įgyvendinant šio
Įstatymo 71 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas teises, teikimą
prieglobsčio prašytojui priimami socialinės apsaugos ir darbo ministro
nustatyta tvarka.
46 straipsnis. 85 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 85 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„85 straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo nutraukimas ir atnaujinimas
1. Prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu:
1) prieglobsčio prašytojas raštu pareiškia norą nutraukti prašymo nagrinėjimą;
2) praėjo 9 mėnesiai nuo sprendimo sustabdyti
prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą priėmimo dienos
prieglobsčio prašytojas be leidimo išvyko iš Valstybės sienos apsaugos
tarnybos, Pabėgėlių priėmimo centro ar kitos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka paskirtos apgyvendinimo vietos arba negrįžo į
šias apgyvendinimo vietas ilgiau kaip 72 valandas;
3) su prieglobsčio prašytoju, kuriam leista apsigyventi jo pasirinktoje vietoje, nėra galimybės susisiekti ilgiau kaip 72 valandas;
34)
prieglobsčio prašytojas mirė, išskyrus atvejus, kai jis pateikė prašymą
suteikti prieglobstį kitų šeimos narių vardu.
2. Jeigu prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais ir nuo šio sprendimo priėmimo dienos nepraėjo 9 mėnesiai, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas gali būti atnaujinamas prieglobsčio prašytojo prašymu. Nutraukus prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminas sustabdomas, o atnaujinto prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminas tęsiamas toliau. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas gali būti atnaujinamas tik vieną kartą.
23.
Sprendimą nutraukti arba atnaujinti prieglobsčio prašytojo prašymo
suteikti prieglobstį nagrinėjimą priima Migracijos departamentas.
4. Jeigu prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas nutraukiamas, nutraukiamas ir paslaugų bei paramos, įgyvendinant šio Įstatymo 71 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas teises, teikimas ir šio Įstatymo 71 straipsnio 3 dalyje nurodytos piniginės pašalpos mokėjimas. Paslaugų ir paramos teikimas atnaujinamas atnaujinus prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.“
47 straipsnis. 871 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 871 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Migracijos departamentas nedelsdamas, bet ne vėliau
kaip per 24 valandas nuo perkeliamo užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką,
gavęs jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, priima
sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės pradeda
šio Įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje nurodytą tyrimą arba priima
sprendimą suteikti prieglobstį.“
48 straipsnis. 101 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 101 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) yra darbuotojas arba savarankiškai dirbantis asmuo.
Europos Sąjungos valstybės narės pilietis taip pat išlaiko darbuotojo arba
savarankiškai dirbančio asmens statusą, kai nutraukta jo darbo sutartis (jos
galiojimo laikas pasibaigęs) arba veikla ir jis laikinai nedirba ar nevykdo
veiklos dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba)
atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo; kai po ne
mažiau negu vienų metų darbo jis nutraukė darbo sutartį arba veiklą dėl
nepriklausančių nuo jo aplinkybių ir įsiregistravo Užimtumo tarnyboje kaip
bedarbis; kai jis dirbo pagal terminuotą darbo sutartį trumpiau kaip vienus
vienerius metus ar per pirmuosius 12 darbo mėnesių nutraukė darbo
sutartį arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių ir įsiregistravo
Užimtumo tarnyboje kaip bedarbis (tokiu atveju jis šį statusą išlaiko 6
mėnesius nuo nedarbo pradžios); arba kai jis nutraukė darbo sutartį (jos
galiojimo laikas baigėsi) ar veiklą, įsiregistravo Užimtumo tarnyboje kaip
bedarbis ir pradėjo mokytis profesijos (jeigu darbo sutartis nutraukta (jos
galiojimo laikas baigėsi) dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, jis turi mokytis
profesijos, kuri susijusi su turėtu darbu);“.
49 straipsnis. 103 straipsnio pakeitimas
Papildyti 103 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„103 straipsnis. Atleidimas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti
1. Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, nereikia įsigyti leidimo dirbti.
2. Darbdavys arba įmonė, į kurią Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys atsiunčiamas laikinai dirbti, teikia informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą laikinai dirbti Europos Sąjungos valstybės narės pilietį ar Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narį Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai šio Įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.“
50 straipsnis. 105 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 105 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisė nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiama Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui arba jo šeimos nariui, kuris teisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje trumpiau negu 5 metus, jeigu jis:
1) be pertraukos ne mažiau kaip 3 metus pragyvenęs
Lietuvos Respublikoje ir ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus buvo
darbuotojas arba savarankiškai dirbantis asmuo, kuris, sukakęs Lietuvos
Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo įstatyme
nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijęs teisę gauti valstybinę
socialinio draudimo senatvės pensiją ar valstybinę šalpos senatvės pensiją,
nutraukė darbo sutartį (darbo sutartis pasibaigė) arba veiklą;
2)
buvo darbuotojas arba savarankiškai dirbantis asmuo, kuris pragyveno Lietuvos
Respublikoje ne mažiau kaip 2 metus ir teisės aktų nustatyta tvarka buvo
pripažintas nedarbingas ar iš dalies darbingas neįgaliuoju ir dėl
to nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą;
3) be pertraukos 3 metus pragyvenęs Lietuvos Respublikoje kaip darbuotojas arba savarankiškai dirbantis asmuo, dirba pagal darbo sutartį arba vykdo veiklą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, tačiau išlaiko savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir į ją paprastai grįžta bent kartą per savaitę;
4)
gyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos 3 metus, paskutinius metus dirbo
mokamą darbą be pertraukos ne mažiau kaip 3 metus pragyvenęs Lietuvos
Respublikoje ir pastaruosius vienerius metus buvo darbuotojas arba
savarankiškai dirbantis asmuo, ir kuris pasinaudojo savo
teise į išankstinę senatvės pensiją.“
51 straipsnis. 113 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo
prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta
prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1,
6–1011 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad
jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar
išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos;“.
2. Pakeisti 113 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės:
1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų institucijų atstovus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.);
2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena);
3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika;
4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje;
5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą;
6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės;
7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką;
8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu;
9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai;
10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba
sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja
su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir
darbuotojais.;
11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos;
12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu;
13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo;
14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę (valstybes).“
52 straipsnis. 114 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 114 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, įvertina šioje dalyje nurodyto užsieniečio sulaikymo aplinkybes ir, nustačiusi, kad išnyko užsieniečio sulaikymo pagrindas, nedelsdama šio Įstatymo 118 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.“
53 straipsnis. 115 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 115 straipsnio 2 dalį 5 punktu:
„5) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.“
2. Pakeisti 115 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir jie yra grąžinami į užsienio valstybę.“
54 straipsnis. Įstatymo papildymas 1151 straipsniu
Papildyti Įstatymą 1151 straipsniu:
„1151 straipsnis. Sulaikytų užsieniečių arba užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendinimas
Užsieniečių, sulaikytų ilgiau kaip 48 valandoms, arba užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, laikino apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras.“
55 straipsnis. 124 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 124 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki šio Įstatymo
11 straipsnio
2–549, 7 11 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo laiko pabaigos, išskyrus
atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi
Lietuvos Respublikoje.“
2. Pakeisti 124 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Užsieniečiui išvykti iš Lietuvos
Respublikos neleidžiama, ir sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti,
grąžinimo, išsiuntimo ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos
Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį
nagrinėjimą, negali būti priimtas, jeigu jam paskirta kardomoji priemonė
arba taikoma laikinoji apsaugos priemonė, kurios apriboja jo teisę išvykti iš
Lietuvos Respublikos. Tokiu atveju atsakingos institucijos nepriima
sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, grąžinimo, išsiuntimo ar
prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei,
atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, o jeigu tokie
sprendimai jau priimti, sustabdo jų vykdymą, kol išnyks šioje dalyje nurodytos
priežastys.“
56 straipsnis. 125 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 125 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) jis
yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–549, 7 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo laiką;“.
2. Papildyti 125 straipsnį 4 dalimi:
„4. Sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos nepriimamas, kol nagrinėjamas jo pateiktas prašymas suteikti prieglobstį pagal šio Įstatymo IV skyrių.“
57 straipsnis. 138 straipsnio pakeitimas
Papildyti 138 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„138 straipsnis. Skundo padavimo terminas
1. Užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
2. Skundą dėl sprendimo nesuteikti prieglobsčio, priimto išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, ir dėl sprendimo, priimto pagal šio Įstatymo 77 straipsnio 2 dalį, prieglobsčio prašytojas gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos.“
58 straipsnis. 139 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 139 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas atitinkamo administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Teismas nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, kai skundas pateiktas šio Įstatymo 138 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, priima ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašymo taikyti tokias priemones gavimo dienos, o jeigu toks prašymas pateikiamas kartu su skundu – nuo skundo gavimo dienos.“
59 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas
Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos
Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės
padėties“
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1985 m.
birželio 14 d. Šengeno susitarimas tarp Beniliukso ekonominės sąjungos
valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos
Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo (OL 2004
m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 2 tomas, p. 3).
2. 1990 m. birželio
19 d. Konvencija dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp
Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir
Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (OL 2004 m. specialusis
leidimas, 19 skyrius, 2 tomas, p. 9) su
paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m.
birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 610/2013 (OL 2013 L
182, p. 1) 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES)
2018/1861.
53. 2001 m.
gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų
šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (OL 2004 m. specialusis
leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 107).
64. 2001 m.
liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų suteikiant
perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam jų srautui ir dėl
priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius
pusiausvyrą (OL 2004 m. specialusis
leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 162).
85. 2002
m. birželio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1030/2002, nustatantis vienodą
leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą (OL 2004
m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6
tomas, p. 3), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m.
balandžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 380/2008 2017 m.
spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES)
2017/1954 (OL 2009 L 115, p. 1).
106. 2003 m.
rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius,
6 tomas, p. 224).
117. 2003 m.
lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių,
kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (OL 2004 m. specialusis
leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 272) su
paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. gegužės 11 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/51/ES.
128. 2003 m.
lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/110/EB dėl pagalbos tranzito, susijusio
su išsiuntimu oro transportu, atvejais (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius,
6 tomas, p. 233).
139. 2004 m.
vasario 23 d. Tarybos sprendimas 2004/191/EB, nustatantis finansinių skirtumų,
atsirandančių dėl Direktyvos 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų
šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo taikymo,
kompensavimo kriterijus ir praktines priemones (OL 2004
m. specialusis leidimas, 1 skyrius, 5 tomas,
p. 25).
1410. 2004 m.
balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos
piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir
gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr.
1612/68 ir naikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB,
73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius,
5 tomas, p. 46).
1511. 2004 m.
balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/81/EB dėl leidimo gyventi šalyje
išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba
kurie dalyvavo vykdant nelegalios imigracijos skatinimo veiksmus,
bendradarbiaujantiems su kompetentingomis
institucijomis (OL 2004 m. specialusis
leidimas, 19 skyrius, 7 tomas, p. 69).
1812. 2004
m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2252/2004 dėl valstybių narių
išduodamų pasų ir kelionės dokumentų apsauginių
savybių ir biometrikos standartų (OL 2004 L 385, p. 1) su
paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento
ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 444/2009 (OL 2009 L 142, p. 1).
21. 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB)
Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per
sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (OL 2006 L 105, p. 1), su
paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. birželio
26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 610/2013 (OL 2013 L
182, p. 1).
2213. 2006 m.
gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB)
Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II)
sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L
381, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m.
lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES)
2018/1861.
2314. 2008
m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008
dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie
trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentas) (OL 2008 L
218, p. 60) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentu (ES) Nr. 610/2013 (OL 2013 L 182, p. 1) 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentu (ES) 2019/817.
2415. 2008 m.
gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo
standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL 2008 L 348, p. 98).
2516. 2009
m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių
atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (OL 2009 L
155, p. 17).
2617. 2009 m.
birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai
esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (OL 2009 L
168, p. 24).
2718. 2009 m.
liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009,
nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL 2009 L
243, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m.
birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 610/2013 (OL
2013 L 182, p. 1) 2019 m. birželio 20 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES)
2019/1155.
28. 2011 m.
gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/51/ES, kuria iš dalies keičiama Tarybos
direktyva 2003/109/EB siekiant išplėsti jos taikymo sritį asmenims, kuriems
suteikiama tarptautinė apsauga (OL 2011 L 132, p. 1).
2919. 2011 m.
gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų
šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos
gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti
asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų
(OL 2011 L 337, p. 9).
3020. 2011 m.
gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/98/ES dėl vienos
prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti
valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir
dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų
teisių (OL 2011 L 343, p. 1).
21. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 603/2013 dėl Eurodac sistemos pirštų atspaudams lyginti sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų bei Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su Eurodac sistemos duomenimis ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (nauja redakcija).
3122. 2013 m.
birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES)
Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios
šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto
tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo
kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija) (OL 2013 L
180, p. 31).
3223. 2013 m.
birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl
tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja
redakcija) (OL 2013 L 180, p. 60).
3324. 2013 m.
birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria
nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja
redakcija) (OL 2013 L 180, p. 96).
34. 2013 m.
birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentas (ES) Nr. 603/2013 dėl Eurodac sistemos
pirštų atspaudams lyginti sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (ES)
Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies
piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš
valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo
kriterijai ir mechanizmai, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų bei
Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su Eurodac sistemos duomenimis ir kuriuo iš dalies keičiamas
Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT
sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra
(nauja redakcija) (OL 2013 L 180, p.1).
3525. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti
sezoniniais darbuotojais sąlygų (OL 2014 L 94, p.
375).
3626. 2014
m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES)
Nr. 516/2014, kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio, migracijos ir
integracijos fondas ir iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2008/381/EB ir
panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos sprendimai
Nr. 573/2007/EB ir Nr. 575/2007/EB bei Tarybos sprendimas 2007/435/EB (OL 2014 L
150, p. 168) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. spalio 15
d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/445.
3727. 2014 m.
gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/66/ES dėl bendrovės
viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų (OL 2014
L 157, p. 1).
28. 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/817.
3829. 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/801 dėl
trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų,
stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių
projektų ir dalyvavimo Au pair programoje
tikslais sąlygų (nauja redakcija) (OL 2016 L
132, p. 21).
3930. 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas
(ES) 2018/1806, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines
sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas
reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL 2018 L 303, p. 39).“
60 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus 29 straipsnį ir šio straipsnio 6 dalį, įsigalioja 2021 m. kovo 1 d.
2. Užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.
3. Leidimų dirbti išdavimo, panaikinimo ir sprendimų, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius priėmimo procedūros, kurios pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.
4. Užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos suteikimo arba nesuteikimo priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.
5. Užsieniečių skundai dėl prašymų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo baigiami nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis.
6. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų, socialinės apsaugos ir darbo, vidaus reikalų bei užsienio reikalų ministrai iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas