PASIŪLYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234
2, 3, 4, 9, 12, 14, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 361, 362, 363, 364, 365 STRAIPSNIAIS IR 38, 39, 40 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
ĮSTATYMO PROJEKTUI XIIIP-3034(2)
2019-02-08
Vilnius
|
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||
|
1. |
2 |
1 |
|
Argumentai:
Psichologinio smurto sąvokos papildymas išimtimi, nustatančia, jog “psichologiniu smurtu nelaikomas tinkamas ir pagrįstas vaikų žinių ir gebėjimų vertinimas“ yra ydingas.
Vaiko žinių ir gebėjimų vertinimas neturi būti vykdomas taip, kad vaikas būtų žeminimas, iš jo būtų tyčiojamasi, jis būtų gąsdinamas, juo labiau trikdant vaiko psichinę sveikatą, normalią raidą ar keliant pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei. Jei žinių ir gebėjimų vertinimas vykdomas tokiu būdu, kad jis atitinka psichologinio smurto sąvokoje išvardintas veikas ir sukelia sąvokoje nurodytas neigiamas pasekmes vaikui – tai laikytina smurtu prieš vaiką, apsaugą nuo kurio garantuoja Vaiko teisių konvencija.
Siūloma išimtis tik įteisina psichologinį smurtą, tol kol jis gali būti pateisinamas ”žinių ir gebėjimų vertinimu”, kaip pvz. vaiko žeminimas jo gebėjimus ar žinias išreiškiant žodžiais “durnius“, “žioplys”, “kvailys” ar kitaip iš jo tyčiojantis, tačiau nekuria ir nesaugo jokio teisinio gėrio. Priešingai, ši išimtis įteisina patyčias prieš vaiką ugdymo įstaigose ir šeimoje.
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) psichologinis smurtas
– tyčinis sistemingas vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimas,
vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos
trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto
elgsena (veiksmai ar neveikimas), dėl kurios vaikas mirė, buvo
sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko
gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas.
|
|
2. |
14 |
|
|
Argumentai: Žodis „tiesioginis“ skubaus vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos sąlygoje „realus ir tiesioginis pavojus“ yra perteklinis.
Teismų praktikoje „realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai <...> tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kaip kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius.“[1] Taigi, vien jau pavojaus vaikui „realumas“ yra pakankama sąlyga ginti vaiką paimant jį iš nesaugios jam aplinkos.
Pažymėtina, kad reikalaujant „“tiesioginio realaus pavojaus“, kaip apsaugos vaikui sąlygos, net ir esant konfliktinei situacijai (pvz. smurtas šeimoje tarp neblaivių tėvų (dar) nesant fizinio smurto prieš kartu esantį vaiką fakto), tačiau esant realiam pavojui smurtui prieš vaiką (galima stebėti, matyti, girdėti ar kaip kitaip justi, patirti jog bus smurtaujama ir prieš vaiką) nebūtų aišku ar konkrečiu momentu toks pavojus vaikui yra ne tik „realus“ bet dar ir „tiesioginis“, ir ar sudaro pagrindą vaiko paėmimui iš jam nesaugios aplinkos.
Remiantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu vaikas laikomas nukentėjusiu nuo smurto jei jis tapo smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta. (2 str. 6 d.). Tai reiškia, kad tokiais atvejais, jei smurtauja vienas iš vaiko tėvų ar atstovų prieš įstatymą, turėtų būti taikomos priemonės, siekiant užtikrinti vaiko ir suaugusio asmens, prieš kurį smurtaujama saugumą. Vaikui, buvusiam aplinkoje, kurioje smurtaujama, reikalinga pagalba, kuri turėtų būti organizuojama remiantis šio ir kitų įstatymų nuostatomis. Todėl reikalavimas, kad pavojus būtų ir „tiesioginis“ sudaro prielaidas įvairioms interpretacijoms ir gali apsunkinti tarnybų ir policijos darbą reaguoti, kai yra pakankamai informacijos ir duomenų apie pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei.
Būtinojo reikalingumo institutas 36 str. 4 d. naudojamas ydingai. Būtinasis reikalingumas, tai baudžiamąją (BK 31 str.) ar administracinę (ANK 16 str.) atsakomybę šalinanti aplinkybė. Tačiau šiuo atveju – vaiko skubaus paėmimo iš jam pavojingos aplinkos atveju, valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius vykdo įstatymo suteiktus įgaliojimus – savo pareigą, o ne įstatymo draudžiamą – neteisėtą veiką.
BK 31 straipsnis. Būtinasis reikalingumas 1. Asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. 2. Asmuo, savo veiksmais sudaręs pavojingą situaciją, gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, jeigu pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo. 3. Asmuo negali pateisinti pareigos nevykdymo būtinojo reikalingumo nuostatomis, jeigu jis dėl profesijos, pareigų ar kitų aplinkybių privalo veikti didesnio pavojaus sąlygomis.
16 straipsnis. Būtinasis reikalingumas 1. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. 2. Savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo. 3. Asmuo, kuris dėl profesijos, pareigų ar kitų aplinkybių privalo veikti didesnio, negu įprasta, pavojaus sąlygomis, negali pareigos neatlikimo pateisinti būtinojo reikalingumo nuostatomis.
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamo 36 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybės vaiko teisių
apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs
būtinybę
|
|
3. |
20 |
|
|
Argumentai: Išdėstyti prie antrojo pasiūlymo punkto.
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 20 straipsniu keičiamo 37 straipsnio dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Jeigu atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą
paaiškėja, kad aplinkybės, dėl kurių kilo realus |
Teikia
Seimo nariai Dovilė Šakalienė
Algirdas Sysas