XIIP-1986(2)
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS IR NETEKTO DARBINGUMO (INVALIDUMO) PENSIJŲ KOMPENSAVIMO ĮSTATYMO NR. XII-886 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PPOJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje teisę į senatvės pensiją sieja su teise į nuosavybę. Šia praktika rėmėsi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, konstatavęs, kad asmuo, kuris atitinka įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti ir kuriam ši pensija yra paskirta ir mokama, turi teisę į atitinkamo dydžio piniginę išmoką, t. y. teisę į nuosavybę. Ši teisė turi būti saugoma ir ginama pagal Konstitucijos 23 straipsnį.
Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės bei netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatyme (toliau-Įstatymas) numatytas kompensavimo mechanizmas senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams, kuriems pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą pensijos buvo sumažintos 2010-2011 metais. Įsigaliojus Įstatymui, ne visi asmenys dėl savo mirties galės gauti priklausiusią nemokėtą pensijos dalį. Įstatyme nėra numatyta teisė gauti neišmokėtą pensijos dalį asmenims, kurie paveldėjimo tvarka perims mirusio asmens turtą, o tai prieštaraus Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Konstitucijos nuostatoms.
Projekto tikslas – reglamentuoti galimybę sugražinti neišmokėtą pensijos dalį asmenims, paveldėjimo tvarka perėmusiems mirusio asmens turtą.
Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimas buvo numatytas 2007 m. lapkričio 6 d. įstatyme Nr. X-1313 „Dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo“ ir taikytas pensijų gavėjams, kurie 2001-2002 metais turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kurių dydžio pagal tuo metu galiojusias valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas jiems buvo mokama ne visa paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensija. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalį, priklausančią mirusiam asmeniui, turi asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projekto iniciatoriai ir rengėjai jį teikiantys Seimo nariai.
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte teisiniai santykiai:
Šiuo metu įstatyme nėra įtvirtinta teisė gauti neišmokėtą pensijos dalį asmenims, kurie paveldėjimo tvarka perims mirusio asmens turtą.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Dalis asmenų, kuriems buvo sumažintos pensijos, jau mirę arba mirs ir negalės gauti jiems priklausančios neišmokėtos pensijų dalies. Projekte siūloma papildyti įstatymo 1 straipsnį 3 dalimi, kurioje įtvirtinti teisę gauti neišmokėtą pensijos dalį asmenims, kurie paveldėjimo tvarka perims mirusio asmens turtą.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo įgyvendinimas niekaip neatsilieps verslui ir jo plėtrai.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus šį įstatymą, keisti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktus nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektu nesiūloma naujų sąvokų, nekeičiamos dabar galiojančios sąvokos, todėl įstatymo projektas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nevertinamas.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada turėtų juos priimti:
Įstatymo projektui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Reikalingi papildomi asignavimai. Lėšų poreikiui nustatyti tikslinga prašyti Vyriausybės išvados.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Valstybinė socialinio draudimo pensija.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.
Teikia
Seimo nariai: Povilas Urbšys
Rima Baškienė
Remigijus Žemaitaitis
Sergejus Jovaiša
Paulius Saudargas
Larisa Dmitrijeva
Vanda Kravčionok
Rita Tamošūnienė
Artūras Paulauskas
Dalia Teišerskytė
Vitalijus Gailius