Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 45, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 6, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NEEILINĖS SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 85
STENOGRAMA
2021 m. rugpjūčio 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Kviečiu užimti savo vietas. Informuoju, kad atsižvelgdama į Seimo statuto 86 straipsnį bei gautus 51 Seimo nario parašus valdyba informavo Seimą apie neeilinę sesiją. Taigi pradedame neeilinę sesiją bei rytinį Seimo posėdį. (Gongas)
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
10.02 val.
Informaciniai pranešimai
Dėkoju. Gerbiami kolegos, remdamasi Seimo statuto 165 straipsniu informuoju Seimą apie Seimui grąžintus Prezidento vetuotus įstatymų projektus Nr. XIIIP-2842, Nr. XIIIP-2843, Nr. XIIIP-2844, Nr. XIIIP-2845, Nr. XIIIP-2847 bei Nr. XIIIP-2849. Tai yra Transporto veiklos pagrindų įstatymas bei jo lydimieji. Šiuos vetuotus įstatymus Seimas apsvarstys rudens sesijoje.
10.05 val.
Seimo valdybos patvirtintos 2021 m. rugpjūčio 10 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pirmasis darbotvarkės klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Darbotvarkė iniciatorių yra pateikta. Taigi, ar galime pritarti… Atsiprašau, registracija. Registruojamės.
Užsiregistravo 109 Seimo nariai.
Dėl darbotvarkės norėtų kalbėti P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF*). Gerbiama Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, kaip jūs matote, už Seimo pastato šalia bibliotekos susirinkusi daugiatūkstantinė minia. Jie reikalauja paleisti Seimą. Vakar užregistravau Seimo nutarimą. Seimas tokią teisę turi ir aš prašau šitą klausimą įtraukti į darbotvarkę.
Taip pat labai Seimu piktinasi susirinkę žmonės, kad jų neleidžia arčiau kaip 75 metrai iki Seimo pastato. Taip pat užregistravęs įstatymo pataisą, kad jokių išimčių nebūtų nei Seimui, nei Vyriausybei, nei prezidentūrai, kad visur būtų 25 metrai. Prašau įtraukti šitą klausimą į darbotvarkę. Čia yra susirinkę mūsų piliečiai, mūsų tautiečiai. Mes žmonių nebijome tik prieš rinkimus, o kai jau tarp rinkimų, mes jų bijome, neprisileidžiame arčiau kaip 75 metrai. Prašau Seimo įtraukti šiuos du svarbius projektus į darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Petrai, dėkui už pasiūlymą. Puikiai žinote, kad neeilinės sesijos darbotvarkė yra formuojama pagal iniciatorių pateiktą darbotvarkę. Kviečiu surinkti parašus dėl kitos neeilinės Seimo sesijos ir teikti savo parengtus projektus.
Prašau dėl darbotvarkės.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Į mane kreipėsi Švenčionių rajono pilietinės parašų rinkimų akcijos iniciatyvinės grupės atstovė prašydama perduoti surinktus parašus vidaus reikalų ministrei gerbiamai A. Bilotaitei. Parašų surinkta daugiau nei 2,5 tūkst. Jie prieštarauja, kad Švenčionių rajone būtų statomas dar vienas migrantų centras. Ačiū už suteiktą žodį ir perduodu.
PIRMININKĖ. Prašau, bet aš kviesčiau kalbėti dėl darbotvarkės. Taigi, kolegos, ar galime šios dienos darbotvarkę patvirtinti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Ne! Ne!“) Balsuojame. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 113, balsavo 111: už – 83, prieš – 3, susilaikė 25. Darbotvarkei pritarta.
10.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo neeilinės sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIVP-752 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo neeilinės sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIVP-752.
Kviečiu toliau posėdžiui pirmininkauti pirmąjį Seimo Pirmininko pavaduotoją J. Razmą.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Laba diena. Darbų programos projektą pristatys Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkui. Gerbiami kolegos, šiemet Baltarusijos ir Lietuvos sieną perėjo daugiau kaip 4 tūkst. neteisėtų migrantų. Šis skaičius, lyginant su praėjusiais metais, didėjo daugiau nei dešimtis kartų ir tai nėra natūraliai pasikeitę ar padidėję migracijos srautai, o hibridinės agresijos, kurią vykdo A. Lukašenkos režimas prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą, esminis elementas. Jau dabar matome, kad pastaruoju metu, taip pat ir per neeilinę Seimo sesiją liepos 13 dieną priimti sprendimai duoda teigiamų rezultatų. Pastarosiomis dienomis Valstybės sienos apsaugos tarnyba praneša, kad į Lietuvą neįleistas nė vienas neteisėtas migrantas. Į Minską iš Bagdado skrenda tušti lėktuvai pasiimti irakiečių, norinčių grįžti namo. Bet tai dar nėra krizės pabaiga – veikiau pauzė, kuri mums leidžia pasirengti ateities iššūkiams. Prieš mūsų valstybę ir toliau yra vykdomas propagandinis karas. Kai kuriuose ruožuose, daugiausia pietrytiniame Lietuvos ir Baltarusijos sienos pakraštyje, fiksuojamos pagausėjusios Baltarusijos pasieniečių pajėgos, todėl privalome ir toliau stiprinti sienos apsaugą. Drauge su partneriais ieškoti politinių ir diplomatinių sprendimų, tęsti derybas ir rasti sutarimus su migrantų kilmės šalimis, nuolat palaikyti dialogą su savivalda ir vietos bendruomenėmis ir, žinoma, priimti reikalingus sprendimus ir įstatymų pakeitimus čia, Seime.
Todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 86 straipsniu ir atsižvelgdama į gautus 51 Seimo nario parašus, priėmiau sprendimą sušaukti šią neeilinę Seimo sesiją. Vyriausybė neeilinei sesijai teikia šiuos teisės aktus: Karinės jėgos naudojimo statuto 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 18 straipsnio pakeitimo projektą, Fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymo projektą, Civilinės saugos įstatymo pakeitimo projektą, Darbo kodekso 3 straipsnio pakeitimo projektą ir įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 67 straipsnio pakeitimo projektą.
Parlamentarų prašoma ypatingos skubos tvarka priimti pataisas, leisiančias tobulinti užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį pateikimo tvarką, aiškiau reglamentuoti ekstremalių situacijų valdymą, suteikti papildomų įgaliojimų kariams esant ekstremaliai situacijai. Pagal siūlomas pataisas ekstremalių situacijų atvejais, kai įvykio mastas sparčiai didėja ir siekiama išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, kariams būtų suteikta teisė duoti privalomus nurodymus asmenims, sulaikyti asmenis, nevykdančius jų nurodymų arba įtariamus padarius nusikaltimą, laikinai apriboti galimybę patekti į tam tikrą teritoriją ar patalpą, stabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones.
Verta pabrėžti, kad šios specialiosios teisės neprilygsta nei karo, nei nepaprastosios padėties priemonėms ir kariams galės būti suteikiamos laikinai 3 mėnesių laikotarpiui.
Šiandien Seimui taip pat teikiamas įstatymo projektas, susijęs su fizinio barjero statyba Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Šiuo projektu siūloma sudaryti teisines, finansines ir organizacines sąlygas operatyviai įrengti fizinį barjerą prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika. Nustatyti efektyvų sprendimo priėmimo ir darbo organizavimo mechanizmą, reglamentuoti fizinio barjero įrengimo organizavimo tvarką, atsakingus subjektus, finansavimą, viso projekto, susijusio su fizinio barjero įrengimu, priežiūrą. Šie Vyriausybės teikiami projektai leis veiksmingiau valdyti migrantų krizę, likviduoti neigiamus jos padarinius bei stiprinti mūsų sienos apsaugą. Tai yra būti geriau pasiruošus ateities iššūkiams.
Tikiu, kad vertindami situacijos rimtumą ir mums tenkančią atsakomybę priimsime sprendimus, kurie būtini migrantų krizei sklandžiai suvaldyti ir mūsų sienos saugumui užtikrinti. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai už gana platų darbų programos pristatymą. Klausti užsirašė šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Ačiū už vakarykštį posėdį, kurį surengėte. Aš ir norėčiau tuo klausimu paklausti jūsų. Iš tiesų šiandienos darbotvarkė nukreipta daugiau į ateitį – sienos statybą nuo metų galbūt iki dvejų, bet yra klausimų, kurie, ko gero, jau, rodos, šešta savaitė yra neišspręsti ir kuriems reikia lyderystės. Pavyzdžiui, užkardose administracinėse patalpose gyvena pabėgėliai. Pasieniečiai tiesiog neturi savo darbo vietų. Jie turi juos saugoti, negali saugoti valstybės sienos. Moterys ir vaikai gyvena ką tik buvusiuose garažuose. Iki šiol nėra aiškių atsakymų, ar bus savivaldybėms kompensuotos išlaidos, ką daryti su šildymo sezonu. Ar nemanote, kad vis dėlto dėl šitų klausimų turėtų imtis lyderystės Seimas, nes visgi Vyriausybė per visą šį laikotarpį taip ir nesugebėjo jų išspręsti? Ką ketinate daryti, kad mes įtrauktume į Seimo darbotvarkę klausimus, kurie tikrai padėtų suvaldyti mums krizę ir padėtų tiems, kurie mums padeda, tai yra merams ir pasieniečiams?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už gana platų klausimą. Iš tiesų tie sprendimai, kurie yra reikalingi Seime, mes juos Seime ir priimame. Tikrai šildymo išlaidų kompensavimo ar, tarkime, švietimo klausimo migrantų vaikams mes, matyt, dabar Seime neišspręsime. Ką Seimas tikrai gali daryti ir labai aktyviai daro, čia, matyt, reikėtų padėkoti NSGK komiteto nariams už tai, kad yra nuolat vykdoma parlamentinė kontrolė, taip pat ir kitiems komitetams, kurie šiuos klausimus stebi, ir manau, kad ir toliau neabejotinai turėtume tai tęsti. Tikrai manyčiau, kad savo priedermę Seimas šiuo atveju atlieka gana gerai.
PIRMININKAS. Toliau klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiama Pirmininke, ar jūs nematote, kaip 30 metų konservatoriai ne tik Lietuvoje vykdo hibridinį karą kaltindami kitus, kurie kitaip mąsto, kad tarnauja Rusijai, taip ir prieš Baltarusiją 30 metų vykdo hibridinį karą. Tas hibridinis karas privedė prie to, kad mes turime išleisti tikrai nemažas lėšas statydami sieną, stiprindami mūsų Europos Sąjungos išorės sieną. Ar nereikėtų šitų problemų spręsti politinėmis priemonėmis? Tai būtų daug pigiau ir efektyviau. Kaip jūs manote?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Gerbiamas Petrai, aš negaliu atsakyti į klausimą, kuris remiasi visiškai beprotiškomis prielaidomis. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiama Seimo Pirmininke, mano klausimas yra susijęs su tuo ypatingu režimu, kuris yra siūlomas. Jis nėra karo padėtis, bet turi tam tikrų bruožų tos padėties, ypač dėl kariuomenės panaudojimo šalies viduje. Kaip jūs puikiai suprantate, šitas režimas galios ne tiktai šiandienos situacijoje, bet ilgus metus į priekį, ir mes tiksliai negalime prognozuoti ateities, kokia apskritai bus valdžia, kaip jinai elgsis. Bet kokiu atveju suteikimas valdžiai tokio pakankamai svarbaus įgaliojimo, būsimai valdžiai, kad ir kokia jinai būtų Lietuvoje, yra svarbus veiksmas.
Mano klausimas. Ar tikrai yra apgalvotas šito sprendimo Seimo eliminavimas? Jūs, kaip Seimo Pirmininkė, gal galėtumėte taip labai aiškiai iškomunikuoti tai.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už klausimą. Sprendimas yra svarbus šiandien tam, kad galėtume efektyviau susidoroti su situacija pasienyje. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į kelis saugiklius, kurie yra tikrai svarbūs. Visų pirma, tai yra laikinas sprendimas.
Antras dalykas, į ką taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, – kariams būtų suteikiamos tokios teisės, tokie įgaliojimai, kuriuos ekstremalios situacijos aplinkybėmis jau turi policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir kitos civilinės saugos institucijos. Taigi akivaizdu, jog šis režimas yra adekvatus susidariusiai situacijai ir būtent dėl to pasirenkamas toks sprendimas, o ne einama kitų režimų, kitų sprendimų būdu, keliu.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama Pirmininke, keletas tokių trumpų klausimėlių. Vienas yra dėl užsieniečių teisinės padėties. Aš prisimenu, kad jūs pažadėjote Prezidentui artimiausiame posėdyje pataisyti tai, kas buvo, taip sakant, ne visiškai gerai parašyta prieš tai taisytame Užsieniečių teisinės padėties įstatyme, bet skaitau – nieko, jokių pažadų nerandu. Tai vienas klausimas.
Antras. Kodėl nekalbame apie pareigūnus, apie savivaldybių darbuotojus, kurie dieną naktį aptarnauja nelegalus, kurie yra stovyklose, pasienio postuose ir kitur, dėl jų darbo apmokėjimo, darbo sąlygų? Norime surasti geležinei tvorai 152 mln., o kokio 1 mln. darbuotojams už tai, kad jie atlieka sąžiningai darbą, niekaip nerandame. Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju. Dėl pažado Prezidentui, apie kurį jūs kalbate. Taip, mes kalbėjome, jog rudens sesijoje neabejotinai grįšime prie šio įstatymo, ir tai tikrai darysime. Dabar yra sušaukta neeilinė Seimo sesija dėl labai konkrečių sprendimų, susijusių su konkrečia situacija mūsų pasienyje. Manyčiau, kad tikrai jokių pažadų nebuvo sulaužyta.
Kalbant apie tas tarnybas, institucijas, pareigūnus, žmones, kuriems tenka ypatingas krūvis šiomis aplinkybėmis, aš manau, kad neabejotinai dėmesys jiems bus, bet vėlgi galbūt nereikėtų suplakti į vieną visų dalykų. Taip, fizinis barjeras, užtikrinantis mūsų sienos geresnę apsaugą, yra būtinas dalykas. Lygiai taip pat kviečiu registruoti pasiūlymus, registruoti projektus, kurie spręstų tas problemas, kurias jūs matote kaip pačias aštriausias.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Pastebėjimas su klausimu. Pastarąsias dienas tenka klausytis užsienio radijo stočių dėl diplomatijos tarp Lietuvos ir Rusijos, Baltarusijos. Tenka pripažinti ir būtent užsienio valstybių politologai pripažįsta, kad Amerikos, Pietų Korėjos, Japonijos vadovai vis dėlto veda neoficialias diskusijas su desperatišku Šiaurės Korėjos diktatoriumi. Šiuo atveju jie įžvelgia tam tikros nepatirties. Dėl to gal ir turime šią problemą, dėl ko esame visi dabar salėje.
Mano klausimas būtų dėl tvoros fizinio įrengimo įstatymo, kuriame nėra įrašyta suma. Ar nemanote, kad yra tam tikro neskaidrumo? Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ne, neskaidrumo nematau. Aš manau, kad kaip tik einama labai skaidriu, tiesiu keliu ir stengiamasi rasti būdą kuo greičiau apsaugoti mūsų sieną.
Kalbant apie JAV ir kitų jūsų išvardintų valstybių derybas su Šiaurės Korėja, aš tokios informacijos neturiu. Galbūt jūs galėtumėte pasidalinti detaliau.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia Seimo vicepirmininkas J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, dėl skaidrumo turbūt mes matysime svarstydami. Čia, žinoma, visi norime, kad tas skaidrumas būtų. Bet vis dėlto mano toks paprastas klausimas. Kas jums pamėtėjo ar pasiūlė tą Fizinio barjero įstatymą, kaip dabar liaudis vadina, – tvoros įstatymą, nors visos teisinės galimybės (tai ne kartą patvirtino ir Viešųjų pirkimų tarnybos vadovai) yra pirkti ir be įstatymo? Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą atlikti viešuosius pirkimus tiesioginių, neskelbiamų derybų būdu. Kam dar to papildomo čia įstatymo, kurį galima įgyvendinti ir be šito dalyko?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už klausimą. Man jo tikrai niekas nepamėtėjo. Aš galbūt referuosiu ir dėl LVŽS pasiūlymų, kad mes turėtume užtikrinti kuo greitesnį fizinio barjero pastatymą ir kuo sklandesnę mūsų sienos apsaugą. Natūralu, kad mūsų tai yra bendras interesas ir mes ieškome būdų, kaip skaidriai ir sparčiai šį klausimą išspręsti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū Pirmininkei.
Dėl motyvų užsirašiusių kalbėti nėra. Balsuosime, ar pritarti darbų programai po pateikimo. Balsuojame.
Balsavo 106: už – 87, prieš – 1, susilaikė 18. Po pateikimo darbų programos projektui pritarta.
Svarstymo stadija. Užsirašė diskutuoti P. Gražulis. Kviečiu į tribūną.
P. GRAŽULIS (LRF). Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Kai aš užklausiau Seimo Pirmininkės, ar negalima tų klausimų spręsti politinėmis priemonėmis, jinai atsakė, kad tai yra beprotybė. Aš sakiau, jau 30 metų hibridinį karą konservatoriai su žiniasklaidos pagalba veda prieš Lietuvos tautą. Kursto, kiršina ir niekina, ir žemina visus tuos, kurie turi kitą nuomonę. Pagal konservatorių vykdomą politiką Lietuvą myli tik konservatoriai ir, neduok Dieve, tu juos pakritikuosi – tu esi tautos priešas ir Rusijos agentas. Bet žvelgdamas į dabartinę vykdomą politiką, aš matau, kad patys didžiausi V. Putino ir Rusijos draugai yra konservatoriai. Tai, ko negalėjo padaryti ponas irgi diktatorius V. Putinas, tai daro konservatoriai, vykdydami politiką Baltarusijos atžvilgiu. Seniai ieškojo pakaitalo nepaklusniam A. Lukašenkai V. Putinas. Jis, A. Lukašenka, nepripažino nei Krymo okupacijos, nei Donecko, nei Luhansko okupacijos. Jis taip pat nepripažino ir Priedniestrės okupacijos ir Osetijos okupacijos. Jis reikalavo, kad Rusija nesikištų į kitas broliškas valstybes ir į jų teritorijas, nes, matyt, suprato, kad tas pats gresia ir jam pačiam. Be abejonės, nepavyko ponui V. Putinui vietoj A. Lukašenkos surasti kandidato, kuris laimėtų rinkimus. Kaip daugelis politologų kalba, faktiškai visi, kad iš didelio rato kandidatų alternatyva A. Lukašenkai buvo išstatyta V. Putino.
Aš noriu jums pasakyti. Ponai, tie, kurie apsimetinėjate labai dideliais patriotais, kagėbistų vaikai, kokie jie dabar patriotai, arba patys kagėbistai. Jie sovietmečiu buvo patriotai ir dabar didžiausi patriotai ir už juos didesnių patriotų nėra ir labiau mylinčių Lietuvą žmonių nėra. Bet jeigu tik pasikeistų kiek nors politinė situacija, tie buvę komunistai arba kagėbistai išsitrauktų savo kagėbistinius, komunistinius, Landsbergis Gabrielius komjaunuoliškus bilietus ir eitų tarnauti kitai sistemai. Jie būtų tokie uolūs, taip uoliai tarnautų, kaip dabar uoliai tarnauja Briuseliui. Tai akivaizdu, nes tokių žmonių priedermė yra tarnauti galingajam. Aš manau, kad jeigu mes derėtumėmės… Matote, kokioje politinėje situacijoje yra Baltarusija? Taip, aš irgi suprantu, kad nėra demokratiškų rinkimų ir ne vienoje šalyje nėra nedemokratiškų rinkimų. Toje pačioje Turkijoje, į kurią ponas G. Landsbergis važinėja, ten irgi nedemokratiški rinkimai. Bet yra, matai, diktatoriai geri ir yra blogi diktatoriai, o tiesa turi būti visiems vienoda ir neturėtų būti dvejopų standartų. Todėl aš raginu, gerbiamieji, supraskime, kokioje esame situacijoje, kad mūsų politika kuo toliau, tuo labiau stumia Baltarusiją į Rusijos glėbį. Ko nepadarė pats V. Putinas, mes jam padėsime padaryti. Ar prisiimsite jūs šitą atsakomybę? Manau, ne. Daug pigiau būtų išspręsti problemą politinėmis priemonėmis. 30 metų nereikėjo sienos, dabar dėl kiršinančio hibridinio karo prieš Baltarusiją Baltarusija pradėjo taikyti atsakomąsias priemones – vežti pas mus nelegalus. Reikia sėstis ir tartis. Kito varianto nėra.
Aš noriu paminėti – net Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios daugiau kaip dešimt metų kariavo su Afganistano talibais, sėdo prie derybų stalo ir kalbasi. Gal rezultatas yra nekoks, bet kalbasi. Kalbėkimės ir mes. Šitokia jūsų politika niekur neveda. Kiršinami Lietuvos žmonės. Tie, kurie nesivakcinuoja, jiems taikomas faktiškai priverstinis vakcinavimas. Jie negalės patekti į transportą, jie negalės nemokamai naudotis medicinos paslaugomis, jie negalės patekti į prekybos centrus. Pagal Konstitucijos 21 straipsnį žmogaus kūnas yra neliečiamas. Tai yra jo prigimtinė teisė ir jūs to negalite priversti padaryti.
PIRMININKAS. Laikas!
P. GRAŽULIS (LRF). O jūs tai verčiate daryti. Aš nesiskiepijau, bet nežeminu nė vieno, kuris pasiskiepijo. Kiekvienas žmogus turi turėti savo valią ir mes jo valią turime gerbti.
PIRMININKAS. Pasisakė visi, norėję dalyvauti diskusijoje.
Dabar balsuosime, ar pritarti po svarstymo. Dėl motyvų užsirašiusių kalbėti nėra. Balsuojame.
Balsavo 100: už – 72, prieš – 2, susilaikė 26. Po svarstymo pritarta.
Priėmimas. Projektas iš vieno straipsnio, dėl to atskirai dėl straipsnių balsuoti nereikia. Iš karto spręsime dėl viso projekto. Dėl motyvų užsirašiusių kalbėti nėra.
Balsuojame, ar pritarti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo neeilinės sesijos darbų programos“ projektui priėmimo stadijoje.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 99: už – 72, prieš – 1, susilaikė 26. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo neeilinės sesijos darbų programos“ priimtas. (Gongas)
Grįžta pirmininkauti Seimo Pirmininkė.
10.29 val.
Karinės jėgos naudojimo statuto 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-750, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-751 (pateikimas)
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Dėkoju.
Kitas darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Karinės jėgos naudojimo statuto 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-750. Kviečiu pranešėją krašto apsaugos ministrą gerbiamą A. Anušauską. Taip pat prašyčiau pristatyti ir lydimąjį Nr. XIVP-751.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pirmiausia naudodamasis proga noriu padėkoti šimtams karių, savanorių, šaulių, kurie šiuo metu kartu su pasieniečiais ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnais saugo sienas, saugo laikinas nelegalų gyvenimo vietas patirdami, be abejonės, didžiulį krūvį ir įtampą. Vykdyti šias taikos meto užduotis taip pat svarbu, kaip ir ruoštis šalies gynybai.
Žinau, kad naujas savo pareigas kariai atlieka sąžiningai ir patikimai, tačiau dar reikia karių pastangų ir paramos, kuri stiprintų valstybės sienų saugumą. Tam siūlome suteikti papildomus įgaliojimus kariams, teikiantiems minėtą paramą, kad sustiprintų jų galimybes vykdant šią užduotį.
Turiu iš karto paneigti keletą mitų, kurie labai gajūs ir sklando. Pastebėjau, kad Seimo kontrolierių įstaigos atstovas vakar būtent taip pakomentavo. Taigi įgaliojimai nėra suteikiami visai kariuomenei. Dar kartą pabrėžiu, pagal projektą suteikiami tik kariams, kurie priskirti paramai ekstremalios situacijos židinyje. Tai yra sienos apsauga ir nelegalų apgyvendinimo vietos apsauga.
Taip, įgaliojimai gali būti numatyti iki trijų mėnesių, bet jie negali būti ilgesni negu paskelbta ekstremali situacija. Tai yra baigiasi ekstremali situacija – baigiasi ir tie įgaliojimai.
Įgaliojimų suteikimo sąlygos pagal dabartinį projektą. Tai yra kai paskelbta ekstremali situacija ir įvykio mastas sparčiai didėja, siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, kai būtina atkurti policijos, Sienos apsaugos tarnybos ar Viešojo saugumo tarnybos pajėgų būtiniausias veiklos sąlygas, kai gautas Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos motyvuotas rašytinis prašymas, sprendimas suderintas su Prezidentu.
Konkretūs įgaliojimai, kuriuos kariai galėtų įgyti ekstremalių situacijų metu, pirmiausia yra susiję su jų galimybėmis sulaikyti asmenis, atlikti asmenų apžiūrą, dokumentų, juos sustabdyti, duoti privalomus nurodymus, panaudoti specialiąsias priemones. Kariai dabar šių teisių įgyvendinti atskirai negali. Be abejonės, sienos apsauga tokių įgaliojimų reikalauja, tačiau konkretūs atvejai ir apimtys, kada kariai galėtų pasinaudoti suteiktais įgaliojimais, būtų nustatyti įtvirtinamose kovos veiksmų taisyklėse. Taip pat numatoma galimybė kompensuoti kariams teisinę pagalbą, jei šios paramos teikimo metu peržengtų tarnybinės rizikos ribas.
Žinoma, norėčiau pakomentuoti dar kitą dalyką, kad ekstremalių situacijų metu suteikiami įgaliojimai nėra tapatūs karių įgaliojimams nepaprastosios padėties metu. Nepaprastosios padėties metu kariai karinę jėgą galėtų naudoti visa apimtimi. Šiuo atveju išskirtos tik specialiosios priemonės. Taip pat nėra ribojamos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės.
Žinoma, prieš teikdamas šiuos įstatymų projektus esu susipažinęs ir su frakcijų atstovų konkrečiais pasiūlymais, kurie siūlo įtraukti Seimą ir šiuos įgaliojimus suteikti arba Seimo sprendimu, arba Prezidento dekretu, kuris būtų tvirtinamas artimiausioje Seimo sesijoje. Aš turiu pasakyti, kad nesu prieš ir kaip Seimo narys prieš tokią tvarką. Jeigu komitete bus teikiami tie pasiūlymai, aš manau, kad mes rimtai juos apsvarstysime, kaip ir kariams suteikiamas teises, nes tikslas yra, aš manau, mūsų bendras, nepaisant požiūrių skirtumo, kad sienų saugumas būtų užtikrintas, ir kariai, kurių dabar yra ne mažiau negu pasieniečių (pabrėžiu – ne mažiau negu pasieniečių), kad kariai turėtų irgi atitinkamus įgaliojimus vykdydami sienos apsaugą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs ką tik užsiminėte apie mūsų siūlymą. Sakėte, rimtai svarstysite, bet jeigu nebus to siūlymo, tai aš vertinu jūsų pateiktą projektą kaip bandymą pro užpakalines duris įeiti į nepaprastąją padėtį. Jūs tiesiog nedrįstate siūlyti skelbti nepaprastąją padėtį, o dabar galiojančio įstatymo 13 straipsnyje taip ir yra. Visi tie įgaliojimai kariams yra suteikiami tada, kai yra nepaprastoji padėtis arba… Tiesa, jau ten yra pritempimas – teroristinio akto pasekmių likvidavimas arba jo neleidimas. Tai iš esmės kam to reikia? Taikome numatytas Konstitucijoje procedūras, tai yra skelbia Seimas. Suprantu, kad gali būti nepatogumų, nes Seime yra pertrauka tarp posėdžių, bet pertraukoje tarp posėdžių tai gali padaryti Prezidentas. Ačiū. Jūs sakėte svarstysite. Tai jūsų tokia asmeninė nuomonė?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Asmeninė nuomonė. Šioks toks déjà vu. Lygiai prieš metus, kai buvo svarstomas Užkrečiamųjų ligų įstatymo projektas, aš sakiau lygiai tuos pačius žodžius, kai buvo kalbama, kad reikia papildyti įstatymą policijos teise stabdyti prie savivaldybių ribų karantino sąlygomis automobilius, apgręžti juos, apsukti, grąžinti namo. Sakiau lygiai tą patį, kodėl jūs netaikote ekstremalios situacijos ir neskelbiate jos, nes įgaliojimai yra iš ekstremalios situacijos? Be abejonės, jūs pakartojote lygiai tą patį, ką aš sakiau prieš metus, tik kitomis aplinkybėmis.
Dar kartą pabrėžiu – ekstremalių situacijų… Ne ekstremalių, o nepaprastosios padėties įgaliojimai kariuomenei yra nepalyginami su šiais, kurie gali būti suteikti. Bet, kaip aš ir minėjau, iš tikrųjų manau, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete mes apsvarstysime tuos siūlymus. Aš dėl to didelių problemų neįžvelgiu, nes tikslas vis tiek yra įgaliojimų suteikimas. Vienokią teisinę formą pasirinksime, kitokią, įtrauktas krašto apsaugos ministras, neįtrauktas, aš manau, čia tik technikos klausimas. Svarbiausia yra pasiekti tą tikslą, kad kariai, vykdydami tas pareigas kaip ir pasieniečiai, turėtų tas galimybes sulaikyti įstatymus pažeidžiantį, sieną neleistinoje vietoje pereinantį nelegalą.
PIRMININKĖ. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, aš pratęsiu klausimą, užduotą Seimo Pirmininkei. Galbūt ir jūs galėtumėte papildyti, panašiai, kaip ir gerbiamas Julius klausė. Vis dėlto demokratinė sistema yra stabdžių ir atsvarų sistema. Kad ir koks būtų pasitikėjimas ar Vyriausybe, ar visuomenės racionalumu, vis tiek kada nors ateityje krašto apsaugos ministru gali būti ne toks išsilavinęs, ne toks demokratiškas žmogus kaip jūs, gali būti bet kas. Sąlyginis V. Šustauskas gali būti krašto apsaugos ministru arba premjeru.
Mano klausimas vis dėlto ir jums: kas trukdo tą stabdžių ir atsvarų sistemą naudoti ir čia? Trys mėnesiai yra visiškai pakankamas laikas tam, kad galėtų susirinkti Seimas ir bent jau patvirtinti tai, ką nusprendė konkretūs pareigūnai ekstremalios situacijos metu. Kodėl to nenorima daryti? Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš iš dalies galbūt atsakiau. Aišku, dėkui. Nemanau, kad V. Šustauskas gali būti krašto apsaugos ministru. Tam yra jau veikianti atsvarų sistema. Vis dėlto skirtingos institucijos – viena teikia, kita tvirtina ir panašiai. Tos atsvaros suveikia ir įvyksta toks atsijojimas. Bet iš principo, kadangi situacija buvo staigiai besikeičianti, mes šį projektą parengėme, kai manėme, jog reikia labai skubaus sprendimo, tai yra buvo pats pikas tą dieną, tą savaitgalį, kai nelegalai perėjo per Lietuvos sieną ir čia buvo sulaikyti. Mes matėme, kad reikia tų papildomų įgaliojimų, įstatymų projektai buvo labai staigiai padaryti, bet Seimo valia, dar kartą pabrėžiu, apsispręsti dėl jų turinio. Dėl formos, aš sakiau, dar kartą pakartosiu, dėl formos aš nematau problemų. Čia nebūtina manęs įtraukti. Jeigu bus kita forma suteikta – valio, svarbu, kad tie žmonės galėtų vykdyti savo pareigas be baimės, kad peržengs savo įgaliojimų ribas.
PIRMININKĖ. Klausia S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiamasis ministre, matyt, kartojasi klausimai. Tačiau iš tiesų kodėl nebuvo pasinaudota tais teisiniais režimais, kurie jau yra numatyti, tai yra tiek nepaprastoji padėtis pasienio ruože, tiek ir pagal statutą, Karinės jėgos naudojimo statuto 9 straipsnį, karinės jėgos naudojimas saugant Lietuvos Respublikos teritoriją, kur numatoma tokia galimybė reaguojant į vietinio pobūdžio valstybės sienos pažeidimus, kad Respublikos Prezidentas gali tokį sprendimą priimti. Ar jūs diskutavote su Prezidentu dėl šitos alternatyvos?
Ir dar patikslinimas dėl paties mandato. Jūsų siūlomame įstatymo projekte taikos metu naudoti kariškius, civilių gyventojų atžvilgiu naudoti tam tikrą prievartą mandatas faktiškai pagal šitą projektą yra ministro, suderinimas yra įvairus. Netgi į užsienį, į kitą valstybę siunčiant mūsų kariuomenę atlikti tarptautinę misiją mandatą duoda Seimas. Tai čia prieš savus gyventojus užtenka ministro, į užsienį mes jau Seimą mandatuojame. Ar nematytumėte, kad vis dėlto tai turėtų būti Vyriausybės teikimu Seimui suteikti tokį mandatą ir tai, manau, tikrai būtų lengvai išspręsti komitete, pataisant šitą įstatymo projektą.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų aš nematau problemų. Bet kokiu atveju reikia suprasti, techniškai vis tiek bus krašto apsaugos ministro įsakymas Lietuvos kariuomenei pagal Prezidento dekretą ar Seimo nutarimą skirti tam tikrus pajėgumus su labai konkrečiais įgaliojimais. Įsakyme yra taip pat surašoma, ką jie gali, ko negali. Nes ir dabar skirti kariai, nes reikėjo laimėti laiko, pavyzdžiui, kad ir inžinerinės užtvaros statybai. Nebuvo kas tiesia. Skirti kariai, jie kitų pareigų nevykdo, tai inžinerinis padalinys, daugiau kaip 100 karių, kurie vykdo inžinerinės užtvaros statybą dabar, kol civilinės institucijos ir civiliniai gebėjimai sugebės įsijungti, nes tam reikia šiek tiek laiko.
Lygiai taip pat ir pasienyje. Buvo VESK’o pirmininko kreipimasis, be abejo, prieš tai suderintas Vyriausybėje, į Krašto apsaugos ministeriją dėl paramos suteikimo ir ta parama krašto apsaugos ministro buvo suteikiama. Tačiau kariai turėjo visur būti lydimi arba būti kartu su pareigūnais, nes tik pareigūnai turėjo tas teises, kuriomis galima sulaikyti, kad ir ne mūsų valstybės pilietį draudžiamoje teritorijoje – pasienio zonoje.
Dėl ekstremalios situacijos, aš dar kartą pabrėšiu, ekstremalios situacijos, ne ekstremalios, o nepaprastosios padėties įvedimo pagrindai labai aiškiai yra apibrėžti. Kai institucijos, pavyzdžiui, jau nebesugebėtų suvaldyti visuomenės rimties, apsaugoti sienos, viskas pakrikę ir reikia, ko gero, imtis ir kokių nors piliečių galbūt judėjimo ribojimų ir panašiai pasienio zonoje, tai tada taip, atsirastų papildomi pagrindai, labai realūs, ir aš manau, kiekvienas sprendimas turi būti adekvatus situacijai. Dabar situacija sunki, bet institucijos tvarkosi, jos nėra pakrikusios – nei Sienos apsaugos tarnyba, nei VST, nei kokios nors kitos, jos geba vykdyti savo funkcijas.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Suprantu, kad ne paskutinį kartą, bet tik paskutinis šį kartą.
PIRMININKĖ. Šį kartą.
A. SYSAS (LSDPF). Aišku. Ačiū.
Gerbiamas ministre, jūs vis kalbate daugiau apie nelegalus, bet šitas įstatymas taikomas visiems. Vien tik skaitant pirmą šito straipsnio punktą – duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms, jų padaliniams. Per sieną jokie juridiniai asmenys neina, jokios organizacijos neina. Šitas įstatymas bus taikomas ir Lietuvos piliečiams. Mano klausimas. Kaip bus kontroliuojama, ar nebus piktnaudžiaujama šiuo atveju Lietuvos civilių piliečių atžvilgiu? Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš turiu pasakyti, kai toks klausimas užduodamas, tada galėčiau pasakyti, o policija, o pasieniečiai juk turi įgaliojimus, gali juos ir civilių asmenų atžvilgiu, ne tik nelegalų, bet ir Lietuvos piliečių atžvilgiu pritaikyti. Ar yra piktnaudžiavimo rizikos? Žinoma, kad yra, ir mes žinome tokių atvejų. Visada yra rizikos, bet mes norime iš tikrųjų jos išvengti. Dėl to konkretūs įgaliojimai… Yra parašyta, kad kariai galėtų įgyti, bet kokie bus suteikiami, tai čia jau suderinus su Prezidentu. Jie gali būti gerokai siauresni ar tik vienas iš.
PIRMININKAS. Dėkoju, laikas klausti baigėsi, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų kalbėti prieš užsirašė J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Na, iš tikrųjų jeigu toks įstatymo projektas išliks ir po svarstymo, ir priėmimo metu, tikrai tokiam įstatymui pritarti negalima, nes jau galiojančiame įstatyme yra numatytos panašios funkcijos arba, tiksliau sakant, įgaliojimai kariams, kai yra nepaprastoji padėtis. Tačiau jeigu dabar bandoma daryti tokius pačius įgaliojimus, tai, kaip ir prieš tai sakiau, tai akivaizdus bandymas įeiti pro užpakalines duris, bet realiai gauti tą patį. Konstitucija aiškiai sako: tokiais atvejais Seimas turi priimti sprendimą. Nesant Seimo sesijų, laikotarpiu tarp sesijų tokį sprendimą priima Prezidentas ir tai Prezidento sprendimas po to artimiausiame posėdyje Seimui teikiamas tvirtinti. Taigi, jeigu jis išliks nepakitęs, tikrai kolegas raginsiu balsuoti, kad nepritartų tokiam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai dėl lydimojo, motyvai prieš – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Iš tiesų aš noriu atkreipti kolegų dėmesį, kad 1-3.2 pateikiamo projekto atveju karys, kuris atlikdamas tarnybines pareigas, kai teikia pagalbą kitoms valstybėms ar savivaldybių institucijoms, viršijo tarnybinės rizikos ribas ir tuo būdu padarė nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą ir dėl to tapo įtariamuoju, kaltinamuoju ar kuris nukentėjo atlikdamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, kad tokie kariai būtų atleisti nuo teisinės atsakomybės. Tai aš noriu vis dėlto pasakyti, kad ar tai nesudarys prielaidų, kad ir ką padarytų karys šioje situacijoje, jis taps nepakaltinamas ir atleidžiamas galbūt net ir nuo sąmoningų nusižengimų. Aš manau, kad šiuo atveju tai yra pertekliniai punktai, kurie teisinėje demokratinėje valstybėje, kuri pasitiki tiek savo kariais, tiek savo visuomene ir piliečiais, tokie punktai neturėtų būti įtraukiami ar bent jau turėtų būti apibrėžiamos įstatymo projekte kokios nors ribos, nuo kurių prasideda tas pažeidimas, kai karys yra baudžiamas, jei atlieka kokią nors sąmoningą ir neteisėtą veiklą. Tiesiog taip, kaip yra pateikta, sudaro prielaidas ir negeriems dalykams atsitikti. Mes suprantame, kad siekiai gali būti kilnūs ir geri, bet ne visą laiką realybėje viskas įvyksta gerai ir kilniai. Aš kviečiu koreguoti šituos punktus tam, kad nebūtų palikta neapibrėžtumo ir kad nebūtų atliekamos sąmoningos tyčinės nusikalstamos veikos, už kurias vėliau kariai nebūtų baudžiami, kad tai kartu neskatintų naudoti perteklinės jėgos prieš savo pačių piliečius. Tai, manau, irgi Lietuvai kaip demokratinei valstybei būtų labai negeras ir neteisingas signalas. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju už kalbą. A. Anušauskas. Bet pranešėjas dėl motyvų negali kalbėti. Kolegos, nuomonės dėl motyvų išsakytos, balsavimas dėl šio ir kitų rytinio posėdžio projektų yra numatytas nuo 11 val. 35 min. iki 11 val. 50 min.
10.50 val.
Fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymo projektas Nr. XIVP-753 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – Fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymo projektas Nr. XIVP-753. Kviečiu vidaus reikalų ministrę A. Bilotaitę pristatyti šį klausimą.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė liepos 2 dieną paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Šios dienos duomenimis, į mūsų šalį neteisėtai pateko virš 4 tūkst. migrantų. Užsieniečių, kurie neteisėtai perėjo Lietuvos ir Baltarusijos sieną, padaugėjo 55 kartais, palyginti su 2020 metais, ir 110 kartų, palyginti su 2019 metais. Prasidėjus masiniam neteisėtų migrantų judėjimui į mūsų šalį Vidaus reikalų ministerija su visomis sistemos tarnybomis bei kitomis valstybės institucijomis ėmėsi neatidėliotinų priemonių situacijai suvaldyti.
Nuo pat ekstremalios situacijos pradžios mūsų svarbiausi uždaviniai buvo šie. Sustabdyti neteisėtos migracijos srautą į Lietuvą. Šis procesas kol kas vyksta sėkmingai. Praėjusią savaitę įsigaliojo operacijų vadovo sprendimas ir po šio sprendimo jau keturios paros iš eilės mes neturime nė vieno neteisėto migranto. Apgręžta daugiau kaip 1 tūkst. 300 migrantų. Be to, Irako vyriausybė praėjusią savaitę oficialiai paskelbė, kad neapibrėžtam laikui stabdo skrydžius į Minską.
Taip pat mūsų vienas iš uždavinių buvo maksimaliai sustiprinti sienos su Baltarusija apsaugą. Pasirūpinti laikinu migrantų apgyvendinimu ir jų apsauga ir grąžinti migrantus į jų kilmės šalis. Ir tai, kad mes 30 metų iki šiandien neturime tvirtos, patikimos sienos su Baltarusija, kuri visus šiuos dešimtmečius ir dabar tebėra valdoma diktatoriško A. Lukašenkos režimo, yra tikrai nesuprantama ir nepateisinama. Tačiau dabar tikrai neturime laiko gręžiotis atgal ir vardyti tai, ko kas nepadarė. Dabar visa Lietuva ir Europos Bendrija patiria hibridinę ataką, kurios pagrindiniu įrankiu tapo neteisėti migrantai. Todėl mums yra būtina įrengti tvirtą, patikimą sieną su Baltarusija ir tą padaryti kaip įmanoma greičiau. Priėmę siūlomus įstatymų projektus mes procesus galėsime pagreitinti dvigubai. Džiaugiuosi, jog dėl to, kad šis objektas yra reikalingas, atrodo, sutaria dauguma, nes šiuo metu susitelkimas tiek Seime, tiek visuomenėje yra be galo svarbus.
Fizinis barjeras – tai strateginės svarbos valstybės objektas, todėl siekiant sudaryti visas būtinas sąlygas operatyviai įrengti fizinį barjerą tikslinga yra priimti atskirą įstatymą, nustatantį specialųjį šios srities reguliavimą. Ir šiuo įstatymo pakeitimu yra siekiama sudaryti teisines, finansines ir organizacines sąlygas operatyviai įrengti fizinį barjerą. Reglamentuoti fizinio barjero įrengimo organizavimo tvarką, atsakingus subjektus ir finansavimą. Šiuo įstatymu fizinio barjero įrengimas pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Numatomos paprastesnės bei greitesnės viešųjų pirkimų procedūros išlygos, vykdant statybos leidimų gavimo ir kitas procedūras. Įgaliojimai priimti sprendimus dėl tvoros statybų būtų suteikiami Vyriausybei. Projekto vykdytoju Vyriausybės sprendimu būtų skiriama valstybinė įmonė, turinti būtinos patirties, pajėgumų ir galimybių įgyvendinti tokio lygio projektą. Projekto įgyvendinimas būtų finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, taip pat galės būti naudojamos Europos Sąjungos paramos ir kitų šaltinių lėšos.
Ir pabaigai. Mes mokame apginti valstybę ir tai ne kartą įrodėme. Apginkime ir šįkart. Mes nesilenkiame diktatoriui, nors tokių pasiūlymų tikrai nuolat pasigirsta, ir nesitaikstome su agresija prieš mūsų valstybę ir žmones. Mes atlaikėme iki šiol, atlaikysime ir toliau.
Dabar mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą.
Dėl vedimo tvarkos norėtų pasisakyti V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, Pirmininke. Aš norėjau paklausti dėl prieš tai buvusių klausimų. Tiesą sakant, sujungėte du klausimus, bet leidote užduoti klausimus tiktai 10 minučių. Klausimas svarstomas ypatingos skubos tvarka, tikrai turi ypatingą reikšmę Lietuvos visuomenei, nes dalies piliečių teisės gali būti suvaržytos. Mes suprantame to klausimo svarbą. Vakar frakcijoje svarstėme, buvome nusprendę palaikyti po pateikimo ir žiūrėti, bet jeigu jūs neleisite užduoti klausimų normaliai, mes tiesiog, bent jau aš asmeniškai tikrai susilaikysiu, nes man atrodo, kad taip negalima priiminėti įstatymų, kai piliečių teisės yra suvaržomos tokia rutina net neleidžiant užduoti Seimo nariams klausimų. Tuo labiau kad turinys tų dviejų įstatymų, lydimojo įstatymo, nėra visiškai tapatus.
M. Puidokas davė teisingą pastabą, kur reikia tikrai daug pasiaiškinti. Todėl prašyčiau grįžti ir leisti užduoti Seimo nariams klausimus dėl pirmojo projekto, tiksliau, lydimojo, antrojo.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Vytautai. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, jog darbotvarkė buvo išdalinta, žinoma, vieša. Laikas, skirtas tiek pristatyti, tiek klausti, buvo visiškai išnaudotas. Iš tiesų net šiek tiek daugiau buvo laiko skirta, panaudota atsakyti į klausimus 11 minučių. Aš sekiau laiką.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį į tai, kad komitetuose bus svarstomas tas klausimas per posėdžių pertrauką, bei svarstymo stadijoje diskusijoje kviečiu visus pasisakyti ir kalbėti dėl motyvų taip pat. Tikrai nemanipuliuokime šia situacija. Visi suprantame, kad ji yra sudėtinga. Priimame sudėtingus, svarbius sprendimus ir laiko, galimybių pasisakyti yra visiems.
Kviečiu grįžti prie dabar svarstomo klausimo. Užduoti klausimą norėtų D. Gaižauskas. Prašau.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, kalbame apie fizinį barjerą. Mėnesį laiko. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga taip pat pasisako, kad reikalingas fizinis barjeras, jis tikrai gali pristabdyti arba apsunkinti migrantų patekimą į Lietuvos Respubliką, tačiau migracijos krizės jis tikrai nesprendžia.
Mes jums pateikėme daug siūlymų, pateikėme plano kryptis, nes migrantų krizė susideda iš kelių dalių. Viena, tai tiek ir užsienio politikos klaidos, kurios šią krizę sukėlė, jų naikinimas. Antra, migrantų stabdymas. Trečia – darbas su sulaikytaisiais. Ketvirta – piliečiai. Tai yra netgi keturi barai, kur reikalingas planas. To plano iki šios dienos nėra.
Pagal ką jūs formuojate sau užduotis ir kaip jas formuojate, niekam neaišku, ir mėnesį laiko jūs kalbate tiktai apie spygliuotą tvorą. Jums gal tikrai atrodo, kad jinai tikrai gali stabdyti. Neįsižeiskite, galbūt tos patirties nėra, jums taip atrodo, tai tikrai barjeras, bet, gerbiama kolege, jūs puikiai žinote, kad Lietuvoje veikia įstatymai ir mes turime visą įstatyminę bazę, kuri leidžia būtent atlikti šį projektą ar viešuosius pirkimus per vieną dieną.
NSGK posėdžio metu tai patvirtino Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas ir pasakė: kol mes čia dabar kalbame, mes galime tai padaryti šiandieną. Nereikia jokio specialiojo įstatymo, kuris mums labai apsunkins netgi kontrolę vėliau šio projekto, nes daug procedūrų galima įslaptinti. Bijau, kad nepasikartotų Ignalinos atominės elektrinės projektas, kurio paskui NSGK tyrimą atliko. Tas pats su Valdovų rūmais, irgi paskui su tam tikrais skandalais ir taip toliau.
Įstatyminė bazė yra. Jūs mėnesį kalbate ir nieko nedarote. Kodėl nesinaudojate dabartine įstatymine baze? Ir nesakykite, kad tai gali būti greičiau su specialiuoju įstatymu. Tikrai ne!
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Planas yra ir juo vadovaujamasi. Tikrai noriu pakviesti visas tiek pozicines, tiek opozicines frakcijas: jei turite konkrečių siūlymų valdyti šią krizę, aš tikrai kviečiu į talką. Jeigu norite pasižiūrėti, kaip atrodo situacija užkardose, tikrai, jeigu yra galimybė, padarysime, parodysime. Tikrai noriu įtraukti visus tuos, kurie ne tik kritika užsiima, bet nori prisidėti, nes tai yra mūsų krizė ir mes norime suvaldyti.
Atsakau į jūsų antrą klausimą. Siena yra vienas iš komponentų. Jeigu mes kalbame apie sienos sustiprinimą, mes suprantame, kad be fizinio barjero, kuris yra tiktai vienas iš komponentų, mes neturėsime rezultato, o tai yra kompleksas, tai yra ir pareigūnų sustiprinimas, ir pasitelkimas, kaip šiuo atveju buvo kalbėta ir apie kariuomenės papildomą įtraukimą, ir visų mūsų Vidaus reikalų ministerijos sistemos ir kitų pajėgų įtraukimas. Taip pat tai yra, jeigu kalbėtume apie pačią sieną ir visą sienos stiprinimą, tai yra ir sienos stebėjimo sistemos, tai yra sienos detekcinė sistema, tai yra pareigūnai ir yra fizinis barjeras.
Dėl viešųjų pirkimų išimčių. Taip, aš žinau, kad Viešųjų pirkimų įstatyme yra numatyta išimtis ekstremalios situacijos metu taikyti išimtis, bet labai gerai žinau ir praktiką, kad šita išimtimi negalima piktnaudžiauti, kaip buvo, tarkime, su kaukių pirkimu. Tu gali tą pirkimą organizuoti čia ir dabar, greituoju metu nusipirkti, bet toliau turėtum vykdyti normalias, įprastines viešųjų pirkimų procedūras. Ar mes turime – klausimas – laiko? Manau, kad neturime. Šitas projektas tikrai užtruks gerokai ilgiau ir aš manau, kad teisiškai šita išimtis negalėtų būti taikoma šiuo atveju.
Taip pat norėčiau pažymėti kitą momentą apie ekstremalią situaciją. Išimtyje yra numatyta, kad tą išimtį galima numatyti ekstremalios situacijos metu. Jeigu pasikeis situacija ir nebebus ekstremalios situacijos, tai ką, mes tvoros nebestatysime? Galvosime, kad režimas pasikeitė? Šiuo atveju manau, kad tai yra nacionalinio saugumo ir nacionalinės svarbos objektas. Mūsų tikslas šitą objektą pastatyti kaip galima per greitesnį laiką ir šie įstatymai, kurie yra teikiami, padės mums sutrumpinti laiką dvigubai.
PIRMININKĖ. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama ministre, iš tikrųjų jūs tvoros statymo kainų įvardijote labai daug – ir 20 mln., ir 40 mln., ir 150 mln., ir 0,5 mlrd. Ar dabar taip ir neatsitiks, iš pradžių sakome, kad 150 mln., po to taps 0,5 mlrd. Aplips visokiais neaiškiais veikėjais, kurie „Independence“ pirko, kitus dalykus, ir tai bus puikus pasipelnymo šaltinis. Ką jūs manote ir kodėl atsisakote įstatyme įrašyti sumą, tuos pačius 150 mln.? Jeigu neužtektų, vėl grįžtų įstatymas į Seimą ir būtų papildomas. Ar jums reikalingas skaidrumas, ar jums tik reikalingas kažkam labai puikus pasipelnymas? Iš tikrųjų labai puikiai įrodė konteinerių nuoma, suorganizavote pirkimą, tai, kas turėjo kainuoti 1 mln., nupirkote už 5 mln. Pasitreniravote ir toliau galėsite puikiai tą daryti.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Kalbant apie tuos pačius pirkimus, jūsų nuomone, čia kažkas nori pasipelnyti, taip? Manau, kad labai aiški pozicija, kad bus duomenys ir informacija teikiama nuolatos ir tai leis užtikrinti skaidrumą.
Apie skaičius. Tikrai buvo įvairių svarstymų, buvo pateikiamos įvairios alternatyvos, buvo diskutuojama su ekspertais, kalbamasi su mūsų užsienio šalių partneriais, klausiama jų patirties, nes pinigai yra labai dideli, yra didžiulė atsakomybė. Jeigu mes investuojame mūsų biudžeto pinigus, mes turime labai atsakingai priimti šitą sprendimą. Todėl tiktai įvertinę, kad mes pastatysime tikrai efektyvią tvorą ir kad ji duos tą norimą efektą, nes tvorą galima pastatyti ir už 15 mln., bet klausimas, ar tie 15 mln. nebus išmesti tiesiog į balą, nes efekto nebus jokio… Reikėjo įvertinti situaciją, kad būtų rimtas barjeras ir kad būtų rimtas atsakas tiek į imigracijos, tiek į kontrabandos srautą, kuris eina. Manau, kad šis sprendimas, pasitelkus, įvertinus ekspertų nuomonę, yra tinkamiausias kaip kompromisinis. Tikrai patikinu, kad skaidrumas, šita vertybė, man visada buvo ir liks svarbiausia.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiama ministre, vienas trumpas dėl Teisės departamento pastabos dėl protokolinio nutarimo. Kokia jūsų reakcija ir ką jūs siūlysite?
Ir antras būtų rimtesnis. Jūs daug metų buvote arši kovotoja su korupcija ir būtent dėl šito įstatymo ir kyla ir dabar užduodami klausimai. Kaip bus kontroliuojamas visgi šio projekto kainos stabilumas, jeigu taip galima pasakyti? Mes suprantame, kad turime nacionalinį stadioną, kurį statome daug metų, ir jau turbūt už tą kainą, kiek mes įdėjome į tą stadioną, turbūt jau galėjo keli stovėti. Kad neatsitiktų… Aš suprantu, kad šis subjektas reikalingesnis negu nacionalinis stadionas, bet korupcijos suvaldymo galimybė? Jūs, kaip kovotoja su šia blogybe Lietuvoje, ką siūlysite? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimus. Dėl Teisės departamento pastabų, kad sprendimus priima Vyriausybė, tai šiuo atveju manau, kad Vyriausybė yra kolegiali institucija, ir manau, kad tai yra nevienasmeniškas sprendimas.
O kalbant apie kitą pastabą, kuri buvo irgi išsakyta Teisės departamento, ten buvo pasiūlymas koreguoti, kad tikrai tas rangovas nesiektų iš to kokios nors ekonominės naudos. Aš tikrai pritariu, nes valstybinė įmonė, kuri bus pasirinkta, manau, kad turės atlikti tą funkciją nesiekdama kokios nors naudos.
Ir dėl kontrolės. Aš manau, kad mes turime labai svarbų instrumentą, tai yra parlamentinę kontrolę, ir tikrai pritariu aktyviai parlamentinei kontrolei. Atvirumas, duomenų pateikimas visuomenei ir parlamentui, aš manau, yra tie instrumentai, kurie mums leis užtikrinti projekto skaidrumą ir efektyvų vykdymą.
PIRMININKĖ. Klausia S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiama kolege, aš iš dalies pakartosiu ir D. Gaižausko klausimą. Iš tikrųjų kalbant apie skaidrumą, procedūras, kurias visą laiką akcentuojate, na, yra svarbu įstatymų laikytis. Ir šiandien Viešųjų pirkimų įstatymas suteikia galimybę ekstremalios situacijos metu vykdyti supaprastintą procesą. Turbūt jūs dalyvavote dar tuo metu ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje, kai Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas, gal jau nebuvote, bent tris kartus pakartojo, kad taip, pagal galiojantį įstatymą, kai šiandien yra ekstremali situacija, šiandien pat galima, kaip sakė, parašo sprendimu tą procesą pradėti.
Ar jūs nemanote, kad tame pačiame įstatyme, kurį dabar pristatote, nuostata, kad pirkimai, ten yra numatyta, gali būti vykdomi slaptai, analogiškai kaip susiję su krašto apsaugos sistemos pirkimais, tikrai skaidrumo čia neprideda? Kam reikia tokių dalykų, kai net pasieniečiai įprastomis sąlygomis pirkdami ir modernizuodami sieną stebėjimo sistemomis, kitais būtinais prietaisais ir įranga tą daro Viešųjų pirkimų įstatymo tvarka ir neprašo jokių slaptų pirkimų?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, ačiū už pastabą, jau teko girdėti ne kartą tuos jūsų keliamus klausimus. Aš dar kartą norėčiau grįžti prie to, kad išimtis yra taikoma tik ekstremalios situacijos metu. Mes suprantame, mes tikimės, mes darome viską, kad ši ekstremali situacija kaip galima greičiau pasibaigtų. Bet, kaip aš suprantu, praeitą savaitę, kai mes pristatėme frakcijų vadovams ir opozicijos lyderiui šį projektą, mano tikslas buvo susitarti, kad mes matome būtinybę ir svarbą tokio objekto, tai yra fizinės tvoros arba barjero pastatymo, ir einame tuo keliu, nepaisydami to, ar mes sustabdysime neteisėtą migraciją, ar ne. Tai tokiu atveju iškyla grėsmė, kad tie procesai imtų strigti, jeigu būtų atšaukta ekstremali situacija.
Ir grįžtant dar gal prie pačios išimties. Aš dar kartą pakartosiu, tarkime, vertinant iš mūsų pusės tą pačią išimtį, ji buvo priimta todėl, kai jūs vadovavote Vyriausybei, todėl, kad reikia priimti sprendimus ir pirkti čia ir dabar, greitai nusipirkti kaukių, greitai nusipirkti kitų dalykų, bet su sąlyga, kad įsigijęs greituoju būdu tai, ko tau reikia, kad tu toliau organizuotum įprastines pirkimo procedūras ir būtų konkurencija.
Dėl sienos. Aš manau, kad mes visi sutariame, kad sienos mums tikrai reikia. Kad tai yra svarbus nacionalinės reikšmės objektas saugant tiek Lietuvos sieną, tiek Europos Sąjungos išorinę sieną ir mums šį objektą reikia turėti ne po dvejų, ne po trejų metų, o per metus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus, kuriems buvo skirtas laikas. S. Skvernelis – dėl vedimo tvarkos.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš norėčiau, ministre, patikslinti. Dar klausiau apie slaptą pirkimą, kuris įstatymo projektu numatytas. Koks tikslas yra to slapto pirkimo būdo? Įstatymo projekte jūsų numatyta, kad gali būti perkama slaptai, kaip ir krašto apsaugos sistemos numatytais atvejais. Kam čia yra reikalinga? Ką norima padaryti tuo slaptu pirkimu?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Kaip minėjau, tai yra nacionalinio saugumo klausimai, ir manau, kad priėmus sprendimą ir aiškiai iškomunikavus žinią, kad mes statome tvorą, kad čia yra mūsų nacionalinis klausimas, mes, patikėkite, tikriausiai galime sulaukti ir įvairių sabotavimo dalykų, ir kitų veiksmų iš mums priešiškų šalių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į klausimus. Gerbiami kolegos, klausti skirtas laikas seniausiai baigėsi. Virš 3 minučių kalba ministrė, taigi kviečiu kalbėti dėl motyvų. Už kalba M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Mielieji kolegos, siena su Baltarusija turi būti pastatyta kaip įmanoma greičiau. Tai yra nacionalinio saugumo klausimas, todėl biurokratinės procedūros, turime sutarti, kad yra antraeilis klausimas.
Antras dalykas, tam turi būti užtikrintas reikiamas finansavimas. JAV ir Meksiką skirianti 9 metrų aukščio siena, sutvirtinta betoniniais stulpais, kainuoja 10 mln. eurų už 1 kilometrą. Esant reikalui galėtume pastatyti ir tokią, tačiau tokio poreikio nėra. Lietuvoje bus pastatyta 3 metrų aukščio siena su koncertina ant viršaus ir tai kainuos maždaug 300 tūkst. eurų už 1 kilometrą. Bendra sąmata apie 150 mln.
Greta politinės valios ir finansavimo, reikia ir praktinių gebėjimų įgyvendinti tokio pobūdžio projektą. Mes puikiai žinome, kad Roma nebuvo pastatyta per dieną, bet pajuokaudamas galiu pasakyti, kad Romos statymui nevadovavo valstybinė įmonė EPSO-G. Valstybinė įmonė EPSO-G kaip grupė įgyvendino daugybę didelių sėkmingų projektų, susijusių su nacionaliniu saugumu. Tai suskystintų gamtinių dujų terminalas, „NordBalt“ jungtis, „LitPol Link“ jungtis, dujų jungtis su Lenkija ir šiuo metu įgyvendinamo sinchronizacijos projekto vertė siekia apie 700 mln. eurų. Taigi tai organizacija, turinti praktinių gebėjimų ir patirties įgyvendinti tokio pobūdžio projektą. Taigi šiuo sprendimu mes išreiškiame politinę valią, užtikriname finansavimą ir užtikriname, kad ją įgyvendins organizacija, turinti praktinius gebėjimus tai padaryti laiku ir skaidriai. Todėl kviečiu pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos norėtų kalbėti kolega D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Pirmininke, noriu jūsų paklausti. Sušaukėte neeilinę Seimo sesiją, krizė, išties valstybei kyla tam tikras pavojus vidinis, galbūt net ir išorinis. Klausimų labai daug. Jūs neleidžiate visiems užduoti klausimų. Kreipiatės į opoziciją, prašote pagalbos, supratimo, bet net klausti neleidžiate. Kalbame apie vielą ir stulpus, kai nori projektą įslaptinti dėl šių dviejų elementų. Mums kyla klausimų natūraliai. Kaip mes stabdysime tą krizę visi? Ir jūs neleidžiate užduoti, kaip eilinį kažkokį įstatymėlį čia svarstome. M. Majauskas kažką kalba kaip apie, nežinau… statytume kažkokią gynybinę sistemą. Leiskite paklausti ir duokite visiems pasisakyti.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, darbotvarkę tvirtiname visi drauge. Laikas buvo skirtas ir jūs jį matėte. Tai pirma.
Antra. Komitetai svarstys šiuos klausimus, NSGK svarstys per pietus. Aš suprantu, kad visas Seimas galbūt norėtų paklausti, bet mes jau ir taip gerokai vėluojame. Iš kur dabar kyla ši iniciatyva išpūsti klausimų laiką taip, kad prieštarautume Seimo statutui, įprastai mūsų darbo tvarkai, aš nežinau. Mes dirbame pagal reglamentą, kurį visi drauge šiandien tvirtinome, dėl jo prabalsavome ir tuo metu klausimų niekam nekilo. Aš, kaip posėdžio pirmininkė, laikausi tos darbotvarkės, dėl kurios mes šiandieną apsisprendėme ryte, ir nematau, kaip galėčiau elgtis kitaip.
Prašom. R. Žemaitaitis dėl vedimo tvarkos.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Deja, Pirmininke, teks paprieštarauti. Jūs elgiatės visiškai ne pagal Seimo statutą, o pagal reglamentą, kaip jūs sakote, jūsų sugalvotą. Darbotvarkę, kai yra neeilinis posėdis, tvirtina valdyba ir Seimas neturi teisės ko nors keisti, dėti ir pakeisti. Taip, kaip jūs valdyboje patvirtinote, laikus sudėjote po 10, po 15 minučių, Seimas balsuodamas dėl darbotvarkės galėjo apsispręsti. Seimas balsuodamas dėl darbotvarkės galėjo prašyti, kad išbrauktumėte kokį nors klausimą, ir tai yra Seimo valia. Dažniausiai to nėra, ir kai pirmininkas pasinaudoja, to neleidžia daryti. Tiesiog jūsų žiniai.
Dabar yra kitas dalykas. Ne jums, Pirmininke, bet atsakantiems žmonėms. Aš šiandieną klausiausi, ką atsakinėjo ministrė A. Bilotaitė. Man toks įspūdis, kad aklas su kurčiu pabandė susikalbėti. Du kolegos Seimo nariai uždavė aiškų, konkretų klausimą. Vienas klausė apie ratus, jinai atsako apie elektromobilius. Ar jūs galvojate, kad čia kvailiai susirinkę, ar jūs esate kvailiai? Aš niekaip nesuprantu.
Kitas yra įdomesnis dalykas. Dabar kalba apie finansinius dalykus. Kai tvirtinome Utenos aplinkkelio kelią, mes numatėme ir sumą, ir visus kitus dalykus. Dabar dėl eilinės, elementarios, paprastos tvoros vyksta ginčas. Dabar jūs man pasakykite, kokio ypatingo slaptumo turi būti dalykas, kad reikėtų svarstyti šituos dalykus?
Kitas yra dalykas. Atstovauja šičia prieš tai kalbėję du ministrai, tai susidaro toks vaizdas Baltarusijos naratyvui dabar kalbėti, kaip kažkas vakar leido sau pasakyti per žinias – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, valstybės tarnautoją išvadinęs idiotu, tai klausimas, kuris čia yra idiotas? Ar dabar, ką jūs darote su ta tvora? Jeigu šiandieną A. Lukašenkos neliks kaip prezidento, vadinasi, mes tvoros nestatome. Jeigu A. Lukašenkos neliks kaip prezidento, tai iš Astravo pirksime atominę elektrinę?
Gerbiamieji, jūs pasirinkite komunikacijos kalbą, apie ką jūs kalbate? Ar jūsų yra tikslas A. Lukašenka, ar mūsų tikslas yra apsaugoti valstybę? Nes tai, kas šiandieną vyksta, ir tai, kokios kalbos komunikuojamos iš Vyriausybės ir iš ministerijų, yra būtent nukreiptos į vieną asmenį. Tai tikrai, patikėkite manimi, šita Baltarusijos valdžia, kuri šiandien represinėmis priemonėmis spaudė savo žmones, išnaudoja būtent kalbėdami apie tai, kad mes daugiausia dėmesio kreipiame į patį jį vieną kaip asmenį. Nuverskime A. Lukašenką, nebus nė tvoros ir pirksime atominę elektrinę. Pasirinkite kitus viešuosius ryšius. Užteks A. Tapino ir E. Jakilaičio nesąmonių. Galvokite, ką šnekate.
PIRMININKĖ. V. Fiodorovas dėl vedimo tvarkos.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkui, Pirmininke. Iš tikrųjų pritariu tiek V. Gapšio prieš tai pasakytiems pastebėjimams dėl klausimų, tiek prieš tai kolegoms. Iš tikrųjų valdantieji tikisi palaikymo, tikisi balsavimo, bet priimti sprendimus be diskusijų yra sudėtinga. Mes jau antru klausimu kaip frakcija negalime užduoti klausimo. Kai kyla klausimų, neturime atsakymų, tai ir palaikymo tikėtis yra sudėtinga.
Kalbant ir klausantis ministrės, kai atsakinėja, kad tvorai pastatyti reikia slaptų pirkimų, tai 508 kilometrus geležies sukalti pasienyje tikrai nėra kažkokia slapta technologija. Tai gali padaryti kiekvienas, kuris netgi savo namą tvora aptveria. Taigi reikėtų pasiruošti atsakinėti į klausimus tikrai rimčiau. Aš suprantu, dėl ko neduodama paklausti klausimų mums.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Gerbiama Pirmininke, jūs išvis naują praktiką taikote. Aš du kartus bandžiau pakalbėti, tai vyrams suteikėte žodį, o moteris parlamentares kažkaip ignoruojate, aš sakyčiau.
PIRMININKĖ. Jūs nuėjote nuo mikrofono, gerbiama Rita. Ne visai taip.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Gerbiama Pirmininke, iš tiesų laikas, numatytas ir valdybai rengiant neeilinius posėdžius… Vadinasi, mes nesusirenkame šiaip sau čia pasibūti, pasimatyti. Tai yra svarbūs klausimai ir vis dėlto turėtų būti numatytas ilgesnis…
Antras momentas. Vis dėlto aš labai tikiuosi po pateikimo, kai vyks svarstymai ir priėmimai ir dirbs komitetai, bus įvardinta įstatyme ir konkretūs terminai, nes „kiek įmanoma greičiau“ tai nėra terminas, ir bus įvardinta konkreti kaina, kad žmonės ir visuomenė, ir tie, kas vykdys svarbaus objekto statymą, žinotų konkretumus. Kalbant apie tai, aš norėjau ne tiek paklausti, kiek pasiūlyti ministrei, kuri šiandien dar komitetuose tą įstatymą mūsų, parlamentarų, dėka svarstys, nes iš tiesų norisi ir visuomenė piktinasi tuo, kad mes apvalai ir apskritai kalbame: kiek įmanoma greičiau, visomis išgalėmis, tai kiek tų išgalių – ar du pareigūnai, ar du ekipažai, reikia konkretinti ir tuomet bus skaidru. Niekas nenorės pasipelnyti, nes bus nustatytos ribos, taip pat bus nustatytas terminas. Vadinasi, Vyriausybė prisiima atsakomybę per konkretų terminą organizuoti ir jis, aišku, turėtų būti realus vertinant visas galimas rizikas. Tai aš norėjau pasisakyti ir, Pirmininke, sugaišome laiko per šoninį mikrofoną, užuot kitaip būtume organizavę Seimo darbą.
PIRMININKĖ. Antrą kartą norėtų kalbėti V. Fiodorovas. Prašau, Viktorai.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkoju, Pirmininke. Kadangi iš tikrųjų mes negavome atsakymų iš ministrės į klausimus, kuriuos norėjome užduoti, tai norėtume pasiūlyti kaip frakcija, nes iš tikrųjų mes norime gauti atsakymus, norime priimti normalų sprendimą, norime pasiūlyti padaryti pertrauką iki kito posėdžio ir pakviesti ministrę į frakciją atsakyti į mūsų klausimus. Žinau, kad ir kitų frakcijų atstovai turėjo tokių iniciatyvų pasikviesti ministrus į diskusiją, tai per pertrauką būtų galima tai padaryti.
Frakcijos pasiūlymas – daryti pertrauką iki kito posėdžio. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Pasikviesti ministrę, žinoma, jūs galite, tai yra frakcijos valia. (Balsai salėje) Prašau. E. Gentvilas dėl vedimo tvarkos.
E. GENTVILAS (LSF). Aš visiškai suprantu statutinį prašymą pertraukos, tai teisėta, bet, kolegos, pagalvokime labai praktiškai, ta pertrauka gali atvesti prie to, kad ypatingos skubos svarstymas gali nusitęsti į rytdieną, ar mes to norime? Turbūt nenorime. Aš tikrai labai prašyčiau, gal kaip nors per tą ilgą pertrauką, 3 valandų 10 minučių pertrauką, rastumėte laiko susitikti su ministre ar su ministrais neprašydami formalios pertraukos svarstymo metu, nes tai tikrai gali atvesti prie pasekmių. Labai prašau tokio geranoriško požiūrio.
PIRMININKĖ. Prašau. V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Iš tikrųjų mes, nežinau, ir Vytautas prieš tai kalbėjo, labai geranoriškai prašėme daugiau laiko klausti. Tai būtų užtrukę apie 20–25 minutes, būtume gavę atsakymus ir būtume galėję balsuoti, bet nebuvome išgirsti prisidengiant formaliais darbotvarkėje patvirtintais dalykais. Iš tikrųjų tas geranoriškumas buvo. Taigi kviečiame diskutuoti, kviečiame atsakyti į klausimus ir to pasiūlymo tikrai neatsiimame.
PIRMININKĖ. A. Mazuronis dėl vedimo tvarkos.
A. MAZURONIS (DPF). Gerbiama Pirmininke, mes girdime, ką sako ir Eugenijus, ir tikrai nesame nusiteikę imtis kokių nors nekonstruktyvių veiksmų, bet mes prašome jūsų išgirsti ir mus. Iš tiesų pageidavimas buvo dar 10 minučių atsakyti į klausimus ministrei, kur klausiančių tikrai yra labai daug. Jeigu jūs sutinkate, ministrė dar kartelį tegul išeina į tribūną ir toliau žmonės galėtų klausti 10 minučių ar 20 minučių, susitariame ir nedarome pertraukos iki kito posėdžio. Ir svarstome. Kam ietis laužyti tokiu atveju, kai neverta jų laužyti, dėl 10 minučių nieko neatsitiks. Galime šiandien ne iki penkių dirbti, galime iki septynių dirbti, jeigu jau susirinkome visi. Kam dabar reikia…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, mes galime dirbti ir iki kito ryto, čia tikrai nėra jokios problemos. Aš kreipiuosi į ministrę. Ar jūs sutiktumėte atsakyti į visų opozicijos narių, kurie yra užsirašę kalbėti, klausimus? Taip? Dėkoju. Aš tada geranoriškai kreipiuosi į pozicijos atstovus, kad jie neužduotų klausimų. (Šurmulys salėje)
Tęsiame darbotvarkės 1-4 klausimo pristatymą ir klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ačiū Pirmininkei šį kartą. Gerbiama kolege, miela ministre, aš suprasdama tikrai įtemptą situaciją ir atsiliepdama į jūsų raginimą, kad vis dėlto laukiate pasiūlymų, mano vertinimu, noriu išgirsti atsakymus, kodėl vis dėlto pasirinkote ne nacionalinės svarbos objekto statusą suteikti statomam fiziniam barjerui, bet atskirą įstatymą?
Antras dalykas. Kodėl įstatyme vis dėlto pasirenkate, ir čia ne mano nuomonė, bet taip pat ir Teisės departamento nuomonė dėl aptakių formuluočių, tai yra termino nusakymas, kad fizinis barjeras būtų įrengtas kiek įmanoma greičiau, tai vis vien turėtume konkretizuoti ir nustatyti užduotį mūsų institucijoms, kurios vykdys tą svarbų projektą.
Antras dalykas, čia jau minėjo kolegos dėl tos kainos, kad vis dėlto galbūt reikėtų nustatyti, jeigu sakome, kad greičiau, tai tikriausiai tokia kaina ir atitiktų lūkesčius tų, kurie įrenginės tą tvorą. Aš norėčiau iš jūsų išgirsti, kodėl jūs savo interviu ir viešuose pasisakymuose nusprendėte įdėti į įstatymą, o ne konkretizuoti ir pateikti konkretų planą, optimaliausią, blogiausią ir tokį realiausią, kurį mes galime padaryti kiek įmanoma greičiau. Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama kolege. Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad būtent šiuo įstatymu ir bus pripažintas šitas objektas ypatingos valstybės svarbos projektu. Tai yra svarbu. Manau, kad visi suvokiame, kad tai ne šiaip tvora, ne šiaip sau kažkoks fizinis barjeras, bet jis turi visai kitokią prasmę ir reikšmę, todėl tam ir yra reikalingas specialusis įstatymas, kuris geriausiai užtikrintų visų suinteresuotų objektų susitelkimą bendram tikslui. Manau, kad tai yra, vienas dalykas, aiški žinutė, kad mes susitelkę, kad mes šitam objektui skiriame ypatingą reikšmę ir aiškiai suformuluojame, kaip tas procesas vyksta, kad mes jį galėtume įgyventi per maksimaliai trumpą laiką.
Dėl planų ir tų scenarijų. Tikrai jie yra dėliojami, yra planas, mes dirbame skirtingomis kryptimis. Pirmiausia, kaip ir minėjau, kas susiję su sienos sustiprinimu, su grąžinimo procesais, su apgyvendinimu, ir, žinoma, dėliojame įvairiausius scenarijus. Situacija yra tikrai įtempta prie mūsų sienos, mes galime tikėtis įvairių dalykų, todėl mūsų institucijos dirba 24 valandas per parą ir modeliuoja. Taip pat turiu pažymėti, kad po to, kai Lietuva ėmėsi atitinkamų veiksmų, mes matome, kad srautas pajudėjo į Lenkijos ir Latvijos pusę. Šiuo atveju ir politiniu lygmeniu mes koordinuojame savo veiksmus, tiek mūsų tarnybų lygmeniu, nes šiuo atveju mūsų veiksmai turi būti suderinti ir turi būti duodamas bendras atsakas visų valstybių, tai yra Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos.
PIRMININKĖ. Klausia V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkui, Pirmininke. Iš tikrųjų priimtas įstatymas nepakeičia technologijos, kaip yra statoma tvora. Tvora yra tvora ir ji pastatoma taip, kaip yra statoma. Bet mano klausimas yra toks. Viešųjų pirkimų tarnybos vadas yra pasakęs, kad galima paskelbti konkursą kad ir šiandien. Klausimas yra, kodėl tas konkursas nepaskelbtas? Ar tai reiškia, kad iš tikrųjų gali įvykti ir taip, kad šiandien Seimas apsispręs nepalaikyti šito įstatymo, šio pasiūlymo, atmes jį, tai reiškia, kad Vidaus reikalų ministerija nemato kitokios galimybės ar tiesiog nebestatytų tos tvoros, jeigu tas įstatymas būtų nepriimtas? Kodėl konkursas nepaskelbtas ir ar tai reiškia, kad jeigu nebus įstatymo, tai tos tvoros ir nebus? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Parlamentas yra viena iš svarbiausių valstybės institucijų ir bendras susitelkimas ir susitarimas, kad šito objekto mums reikia, manau, kad yra labai svarbus, kad ne kažkas vienasmeniškai nuspręstų, ne vienas ar kitas politikas, kad reikalingas toks sprendimas, bet parlamentas, Tautos atstovybė priimtų sprendimą ir pasakytų, kad tai yra nacionalinio saugumo ir mūsų strateginės reikšmės objektas.
Dėl pasirinktos formos. Aš noriu pažymėti, kad šiame įstatyme yra kalbama ne tik apie viešųjų pirkimų išimtis, bet ir apie kitas procedūras, kurios iškyla statant tam tikrą objektą. Mūsų tikslas yra, kaip suprantate, padaryti viską, kad formalumai, procedūros mums nesutrukdytų šitą nacionalinės reikšmės objektą pastatyti per maksimalų laiką. Yra aiški tvarka, kaip bus daroma, kas bus daroma, kas bus atsakingi, ir procesai, ir finansavimas. Aš manau, kad susitarę mes galėsime eiti į priekį.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas… Dėl vedimo tvarkos? Prašau dėl vedimo tvarkos.
A. STONČAITIS (LVŽSF). Gerbiama ministre, būtų gerai, kad jūs atsakinėtumėte į klausimus. Iš tikrųjų keletą kartų buvo paklausta, kodėl jūs nenorėtumėte apsibrėžti, kiek tai galėtų kainuoti, bent jau pirminiame etape? Toks klausimas buvo ir gerbiamos Ritos, ir gerbiamo S. Skvernelio, ir kitų, D. Gaižausko užduotas. Tai atsakykite, kodėl jūs to nenorite daryti? Atsakinėkite į klausimus.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aiškinamajame rašte yra parašyta, kad kaina yra apskaičiuota 152 mln. eurų. Toks yra apskaičiavimas, jis yra preliminarus. Aš šiandien tikrai negalėčiau pasakyti, nes reikėtų, matyt, įvertinti ir pačią rinką, ir tiekimo dalykus, ir visa kita, bet tikrai noriu pasakyti, norisi, kad tie patys procesai būtų skaidrūs ir kad mes tikrai gautume už tą sumą, kurią išleisime, maksimaliai gerą rezultatą, geriausią rezultatą, geriausią tvorą, geriausią sieną, kuri mums padės apsisaugoti nuo Baltarusijos režimo.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos L. Girskienė. Kolegos, daug yra užsirašiusių klausti. Kviečiu kalbėti dalykiškai.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš noriu kreiptis į kolegas konservatorius: būkite geri, atsiųskite žmogų, kuris galėtų atsakyti normaliai į Seimo narių klausimus. Į kolegę A. Bilotaitę: turėkite garbės, pasitraukite iš ministro posto. Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama kolege, aš suprantu, kad tai yra puikus metas, krizė, kam nors užlipti į tribūną, kam nors pasisakyti. Puikiai suprantu. Politikai. Tiesiog noriu pasakyti, kad mano vadovė yra premjerė. Kai tik aš sulauksiu tam tikrų signalų, kad netinka mano darbas ar aš blogai valdau situaciją, aš priimsiu sprendimus. Taip pat noriu paprašyti nesėdėti ant sofos ir neteikti kažkokių sofos patarimų. Ateikite, susitelkime ir kartu padirbėkime. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš pritarčiau kolegei, kuri pasiūlė dėl atsistatydinimo, nes iš jūsų Konservatorių partijos taip pat buvo Seimo narių, kurie pasiūlė jums atsistatydinti. Premjerė tikrai pavargo lyderiauti ir tempti paskui save keletą ministrų. Tai toks pastebėjimas.
Dabar noriu pasakyti: jeigu buvo iki šiol neramu, tai dabar yra labai neramu. Maskva – Minskas traukinys važiuoja į Rusiją. Ar jūs turite B planą? Jeigu tvoros nesėkmės atveju neleis Baltarusijos pasienyje stovintys kariai, grasindami… su grasinimais, tarkime, šaudydami į orą ir panašiai, kas prisiims atsakomybę dėl statytojų, kurie statys tą tvorą?
Kitas dalykas. Dabar tarp Lietuvos ir Baltarusijos gyvena pabėgėliai. Baltarusiai tikrai nepriims pabėgėlių. Skaičius jų auga. Ar yra planas C? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega, kad rūpinatės. Tikrai, planas A, planas B, planas C yra. Modeliuojamos įvairios situacijos, dirbame su kompetentingomis institucijomis ir tvora nėra panacėja. Tai yra vienas iš svarbiausių komponentų, bet be mūsų pasienio pareigūnų, be kariuomenės pasitelkimo, be Šaulių sąjungos, kuriai esu be galo dėkinga, kad jie šią akimirką ateina pas mus ir mums padeda, be kitų institucijų įsitraukimo, aktyvaus atsako, aktyvių atgrasančių priemonių, mes neturėsime rezultatų. Tai yra, kaip ir sakau, kompleksas priemonių, yra scenarijai ir mes laikomės savo plano, modeliuojame savo veiksmus pagal scenarijus.
PIRMININKĖ. Klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiama ministre, kalbant apie šį projektą, kaip aš suprantu, jūs turėjote jį matyti. Mes, Seimo nariai, detaliai jo pamatyti ir išanalizuoti negalėjome. Jame skelbiama, kad ne valstybei priklausančiais žemės sklypais statybų periodu ir ne tik statybų periodu… įvyktų žemės paėmimas visuomenės poreikiui visam laikui. Man kyla klausimas, ar jūs jau dabar turite tokių duomenų, kad reikės valstybės poreikiams visam laikui paimti žemę iš žmonių, nes, kiek aš žinau, ar jūsų duomenys nesiskiria nuo mano duomenų, pasienio zonos žemės tikrai nepriklauso privatiems asmenims. Ar nepakaktų vis dėlto paimti žemę tik tam laikotarpiui, kol siena bus statoma, o ne atimti ją iš žmonių visam laikui?
Kitas klausimas būtų, tai vėlgi ten projekte numatoma, kad fiziniam barjerui, statiniams ar įrenginiams, susijusiems su projekto įgyvendinimu, įrengimu, susijusiems su darbų vykdymu, netaikomi Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai, susiję su visuomenės informavimu ir taip toliau. Noriu pasitikslinti, ar tai reiškia, kad statybai, kuri vyks kelerius metus, kuriai prireiks didžiulio biudžeto, net nereikia statybą leidžiančio dokumento ir su tuo susijusių procedūrų atlikimo? Ar Vyriausybė tikrai prisiims tokią riziką už galimas pasekmes? Dėkui.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Kalbant apie leidimus ir visa kita, mes puikiai suprantame, kad jeigu vadovausimės visais tais reikalavimais, kurie yra mūsų teisės aktuose, visais leidimais, kuriuos reikės formaliai gauti, tai tas procesas, kaip ir minėjau, truktų ilgai. Skaičiavimas buvo toks, kad tai gali užtrukti virš dvejų metų. Mes puikiai suprantame, kad mums tai netinka. Jūs esate visiškai teisus dėl pasienio zonų, kad ten egzistuoja kitas režimas ir kad tie dalykai, kuriuos jūs išsakėte, nebus naudojami, bet esant ekstremaliai situacijai, galbūt šitai, galbūt kitai, mes turime turėti įrankius, kad galėtume priimti sprendimus greitai ir efektyviai, kad tai nebūtų stabdys.
PIRMININKĖ. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė. Toliau posėdžiui pirmininkaus J. Razma.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Visiškai ketinau kitaip klausi, bet po ministrės įžeidžiančios kalbos apie opoziciją noriu paklausti, ką tuo metu darė sofos ministrė, kai įleido daugiau negu 3 tūkst. pabėgėlių į Lietuvą ir šiuo metu mes turime tvarkytis su tokia situacija, kokią turime? Ar nemanote, kad reikėtų išgirsti, nes nuo pat pirmos minutės opozicija siūlė neįsileisti pabėgėlių, naudoti visas esamas priemones, VSAT’o pareigūnus, kitus pareigūnus, o ne dabar, kai krizė jau įsibėgėjusi, spręsti pasekmes. Tai mūsų klausimai yra paprasti. Ar nemanote, kad reikia nustatyti aiškią ribą, tai yra kiek kainuos tvora, tą įtvirtinti įstatyme, jeigu jau manote, kad įstatymas reikalingas, nors mūsų Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai sako, kad nereikalingas norint pastatyti tvorą? Ar nemanote, kad reikia įtvirtinti įstatyme, kad turi būti statoma tvora už rinkos kainą, kad galėtume valdyti, kad tvora netaptų auksinė? Ar nemanote, kad reikalingas konkretus terminas? Tai šitie dalykai, jeigu jau priimame įstatymą, mes manome, kad yra būtini. Koks jūsų požiūris?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Dėl veiksmų. Taip, aš prisiėmiau asmeninę atsakomybę pasirašydama operacijų vadovo spendimus. Taip, tie sprendimai nėra taip paprastai daromi, jeigu žinote europinę teisę ir požiūrį europinėse institucijose, pasekmės gali būti labai rimtos. Todėl priimant šitą sprendimą reikėjo labai rimtai įsivertinti, ne veltui buvo mano kvietimu atvykusi Europos Komisijos komisarė, įsivertinti visas galimas rizikas ir tik tada priimti sprendimus. Taip ir buvo padaryta su institucijomis įsivertinus, su tarptautinėmis institucijomis taip pat, buvo priimti sprendimai. Tai yra labai svarbu, kad mūsų pareigūnai jaustųsi saugūs ir atsakomybės klausimas jiems nekiltų.
Dėl rinkos kainos ir visų kitų dalykų, tai, aš manau, visada aiškumas, skaidrumas yra sveikintini dalykai. Aš manau, kad jeigu galima kaip nors pasiekti, patikslinti, galima eiti tuo keliu, visada būsiu už tai. Tiesiog reikia įsivertinti teisiškai, kad tai nesukeltų kažkokių pasekmių ir nebūtų kaip trukdis.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Nors numatytas laikas jau viršytas, bet dar keletui Seimo narių, manau, leisime paklausti. Klausia Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, iš tikrųjų kalbama pirmiausia apie barjerą. Kiek man teko skaityti spaudoje, tai buvo dveji metai, po to metai, šiandien jūs ką tik pasakėte, kad jos statyba tęsis daugiau negu dvejus metus. Tai tikrai būtų reikalinga atsakyti, visiems prognozavote 152 mln., ir per kiek laiko gali būti tai įgyvendinta.
Antras dalykas. Iš tikrųjų noriu paklausti atsižvelgdamas į mūsų Lietuvos teisės specialistus, Mykolo Romerio universiteto profesoriai sakė, ar Lietuva neturės ateityje sankcijų dėl tų sprendimų, kurie yra susiję su pabėgėlių apgręžimu, tai yra tokiu bendru viso skaičiaus apgręžimu, ne pavienių asmenų, ir ar mes nebūsime laikomi valstybe, pažeidusia Europos Sąjungos tarptautinę teisę dėl pabėgėlių statuso? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, ačiū už klausimą. Pirmiausia pradėkime nuo to, kad jeigu nebus priimti šie pakeitimai, tvoros arba fizinio barjero statymas užtruktų apie dvejus metus. (Šurmulys salėje) Jeigu nebūtų pakeitimų, kurie palengvintų visas procedūras. Priėmę įstatymą mes tai galime padaryti dvigubai greičiau.
Dėl visų europinių galimų sankcijų. Aš noriu pažymėti, kad šitą klausimą mes tikrai keliame, diskutuojame ir kitą savaitę įvyks mano inicijuotas Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrų neformalus posėdis, kuriame bus keliami klausimai apskritai dėl visos teisinės sistemos, reguliuojančios imigrantų klausimą, jos atitikimo nūdienos realijoms. Akivaizdu, kai šiuo metu prieš Lietuvą yra vykdoma hibridinė ataka, tai nėra šiaip migracija, neteisėta migracija, tai yra daug sudėtingesnis procesas, sudėtingesnė situacija, nes šiame procese dalyvauja A. Lukašenkos režimas ir šie žmonės yra naudojami kaip įrankis prieš Lietuvą. Manau, jeigu mes patys Lietuvoje būsime atsakingi ir laikysimės tokios vieningos pozicijos, manau, kad mes atlaikysime ir Europos Sąjungos institucijas įtikinsime.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū. Gerbiamoji ministre, aš noriu jus pagirti už tą drąsą, kurią per mėnesį jūs sukaupėte ir pradėjote apgręžinėti pabėgėlius. Tik gaila, kad jų per tą laiką į Lietuvą pateko daugiau nei 4 tūkst., bet kaip nors turbūt susitvarkysime. Bet dabar dėl pačios tvoros. Kodėl Vyriausybė kratosi atsakomybės? Įstatyme aiškiai parašyta, kad nėra tvarkos, kaip bus parenkamas rangovas šios tvoros, kokia bus kaina, per kiek laiko bus pastatyta ir kaip bus taikomos viešųjų pirkimų procedūros? Per dvi savaites tvora pabrango tris kartus, kiek ji brangs toliau? Juk Lietuva nutraukė diplomatinius santykius su Kinija. Kinija atšaukė savo ambasadorių. Kokį mes naudosime – švedišką ar vokišką plieną šios tvoros statybai? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolega, už klausimą. Pirmiausia dėl tvoros. Tvora nepabrango, tiesiog buvo bendraujant ir tariantis su ekspertais pasirinktas kitas kelias, kitas techninis sprendimas, kurio kaina yra kitokia. Tai vienas dalykas.
Dėl tvarkos. Šiame įstatyme ir pasakyta, kad Vyriausybė parengs tą tvarką ir nustatys, kaip tai bus daroma. Įstatyme galbūt nebūtina dabar to detalizuoti.
Dėl skaidrumo, manau, kad visus tuos dalykus, atvirus duomenis, reguliarią parlamentinę kontrolę mes galėsime tikrai organizuoti ir užtikrinti, kad procesai būtų skaidrūs.
PIRMININKAS. Klausia A. Nekrošius
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, matau, kad jums emociškai labai sunku atsakyti į šiuos klausimus, tai mano klausimas bus paprastas, lengvas. Lietuvos ir Baltarusijos sieną sudaro 680 kilometrų, iš jų 380 kilometrų eina žeme ir apie 300 kilometrų eina vandeniu bei upėmis. Apsauginė tvora šiuo metu įrengta maždaug 80 kilometrų ruože. Viešojoje erdvėje kalbama apie 508 kilometrus. Tai mano didysis klausimas, iš kur tie kilometrai atsiranda, ar tai bus ir vandens kažkokios užtvaros, tvoros, ar dar kas nors, ar ir nereikėtų tų kilometrų realiai įrašyti į tą įstatymą, kad žinotume, kokį atstumą mes tiesiame. Aišku, kaina, suma čia yra ginčytinas dalykas, kiek ateityje gali kainuoti, kiek tai gali užtrukti irgi, galbūt per pusmetį, galbūt per metus pastatytume, bet ar nederėtų tiesiog kilometrų įrašyti? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Tikrai mes turime ruožą, kuriame yra tvora, bet aš manau, kad tokia tvora, kuri dabar pastatyta, yra nepakankama ir tikrai nebūtų efektyvi. Čia vienas dalykas.
Kalbant apie tą atstumą, kuris yra pasirinktas, kurį mes planuotume dengti, tai yra įvertinta. Tą visą analizę pateikė Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įvertinusi tiek gamtines, tiek kitokias sąlygas, galimybes, kur ta tvora fiziškai galėtų būti pastatyta. Todėl ir atsiranda būtent pasiūlymas apie 500 kilometrų, bet, matyt, kitur gal gali būti taikomi ir kitokie sprendiniai. Aš manau, kad mūsų tikslas yra tuos sprendinius įgyvendinti.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia J. Pinskus, nes, kolegos, jau vietoj 10 minučių pridėjome daugiau kaip 21 minutę.
J. PINSKUS (LRF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, dabar, šiandien fizinio barjero nėra, ar ne? Jūsų Vyriausybės tik truputį ryžtingesni veiksmai sustabdė migrantų ėjimą į Lietuvą.
Mano klausimas būtų toks. Ar ne pasenęs projektas išvis tvoros statymas, nes, patikėkite, tvorą, jeigu nori, migrantai ir 5 metrų peržengia esant guminių kulkų lietui. Gal tiesiog saugokime savo sieną taip, kaip saugome dabar ir dar geriau, ir tos tvoros išvis nereikės. Tuo labiau kad mes per dvejus metus, statydami šitą tvorą… Galbūt po metų jau nebebus A. Lukašenkos ir ta tvora mums bus visiškai nebereikalinga, kaip nereikėjo jos iki šiol, ir mes turėsime vėl kažkokį paminklą arba apsaugą nuo žvėrių, arba spąstus žvėrims, gyvūnams. Turėsime tokius pat paminklus, kaip turime dabar pastatę didžiules muitines Latvijos pasienyje, Lenkijos pasienyje, kur stovi tuščios ir apleistos ir išleisti didžiuliai pinigai?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolega. Tikriausiai 30 metų buvo taip svarstoma, kad galbūt nereikia, bet šiandien mes matome situaciją, kad labai gaila, kad nebuvo imtasi kokių nors ryžtingesnių veiksmų ir mes šiandien neturime stiprios sienos apsaugos.
Dėl pačių tokių techninių sprendimų pasirinkimo. Sprendimas yra toks, kad pirmiausia būtų statoma koncertina, arba spygliuota pjaunanti tvora. Tai yra ji būtų šešiomis linijomis statoma ir tada šalia jos būtų statoma jau pati fizinė tvora virš 4 metrų. Aš manau, kad efektas, kalbantis su ekspertais, greitis, per kiek laiko galėtų įveikti, atsiranda jau labai rimtas. Tokiu atveju mūsų pareigūnai gali greitai sureaguoti ir užtikrinti, kad nebūtų patenkama neteisėtu būdu į Lietuvos Respubliką.
Taip, aš sutinku, kad yra reikalingi ir kiti komponentai. Tai ir bus daroma. Yra diegiama sienų stebėjimo sistema, detekcinė sistema ir, žinoma, šitas fizinis barjeras, kuris bus rimta priemonė atremti galimas grėsmes. O situacijos, kaip jūs sakote, gali keistis ar ne, bet mes turime būti pasiruošę. Mes nebegalime kartoti tų klaidų, kurios buvo padarytos.
Dėl veiksmų noriu pasakyti, kad tie veiksmai buvo ne truputį ryžtingi, o jie buvo labai ryžtingi ir buvo prisiimta asmeninė atsakomybė.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Prašau įjungti.
PIRMININKAS. Ne tą įjungiau. Atsiprašau.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, Seimas apsisprendė, kad bus atsakyta į visus klausimus. Liko tik trys klausėjai. Ministrė taip pat mielai sutiko, klausimas svarbus. Galbūt ir leiskime užduoti ir likusiems. Čia 3 minutės.
PIRMININKAS. Mane Pirmininkė informavo, kad Seimas pratęsė 10 minučių, o ne… (Balsai salėje) Jeigu netiksli informacija man perduota, tada, žinoma, reikia laikytis susitarimų.
Grįžtame į klausimų stadiją. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, mes, lankydamiesi užkardose, matyt, tikiuosi, matome vienodą situaciją. Paprastai statutinės tarnybos, kiek aš stebiu, linkusios ministrei pranešti, vadovai, geras žinias ir tikiuosi, kad vaizdą matote ir jūs tokį patį, kad dabar iš esmės migrantai yra užėmę užkardas. Aš vakar buvau keliose užkardose, pasieniečių pasitarimų salės, virtuvėlės, poilsio kambariai, žodžiu, visur yra apgyvendinti migrantai. Tai trukdo saugoti sieną, žmonės negali tiesiog saugoti sienos. Kol pastatyta bus tvora, tą reikės daryti. Mano klausimas, labai prašau konkretaus atsakymo. NSGK tą patį klausimą uždavė. Kada rengiatės perkelti migrantus iš užkardų į kitas tam tinkamas vietas ir leisti pasieniečiams atlikti savo darbą?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš manau, kad tai yra labai svarbu ir mano prioritetas yra atlaisvinti užkardas. Aš, kaip ir jūs, tikrai labai intensyviai lankausi ir žinau realią situaciją, todėl noriu pasakyti, kad tai jau yra daroma, mes jau etapiškai atlaisviname užkardas tam, kad mūsų pareigūnai galėtų dirbti savo darbą. Atsidaro Medininkai, plečiamas URC’as ir yra kitos alternatyvos, kur mes keliame tuos žmones iš užkardų. Čia norėčiau paprašyti jūsų pagalbos. Gal galėtumėte padėti, nes, kaip suprantate, vietos nėra labai daug ir visi labai priešinasi, kai tik pasakai, kad galbūt čia planuotume naują centrą įsteigti. Gal padėtumėte įtikinti bendruomenę, vieną ar kitą. Tai labai ačiū. Manau, kad tai ir yra pavyzdys.
PIRMININKAS. Dabar aš pats šiek tiek dėl vedimo tvarkos įsiterpsiu. Kaip matote, mes esame pasiekę numatytą balsavimo laiką. Aš noriu pasiūlyti, gal kolegos neprieštaraus, kai baigsime šio projekto pateikimą, kad mes surengtume balsavimą dėl tų projektų, kurie jau buvo pateikti, nes numatytas laikas yra pasiektas. Tokiu būdu mums nereikės vėlinti vakarinio posėdžio, nes priešingu atveju mes turėtume tris valandas skaičiuoti nuo paskutinio balsavimo. Tai dėl to netrukus po kelių minučių bus balsavimas. Kas, kolegos, dar ne Seimo salėje, tai kviečiu sugrįžti. O toliau klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, dabar taikos meto operacijoje ir ekstremalios situacijos metu kariams savanoriams jau kito įstatymo projektu norima perduoti stipresnius įgaliojimus. Jeigu mes išrikiuosime net visą kariuomenę 500 kilometrų atstumu, tai tikrai nepadengs. Kaip jūs manote, dabar kadangi nepereina nė vienas nelegalus migrantas, tai susitvarko vidaus saugumo pareigūnai, pasieniečiai ir policijos pareigūnai, tai ar reikėtų įgalinti kariuomenės savanorius ir kariuomenės karius vykdyti tas sulaikymo priemones? Iš tikrųjų stovi iš vienos pusės Baltarusijos kariai, iš kitos pusės – mūsų kariai ir tikrai gali sužaibuoti. Aš esu buvęs Slovėnijoje kažkada, Maribore, ir mačiau savo akimis, kaip kilo tie veiksmai dėl, sakykime, neatsargių veiksmų iš vienos pusės ir iš kitos. Aš manau, kad kariai savanoriai, kariuomenė turėtų saugoti. Net ir statant tą pačią sieną, tikrai pritariu dėl tos sienos statymo, tai tikrai turėtų kariai ne fiziškai sulaikyti tuos migrantus, o saugoti, pridengti tuos, kurie tai vykdo. Kokia jūsų nuomonė?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Situacija tokia, kad mūsų pareigūnai šiuo metu ėmėsi aktyvių atgrasymo veiksmų, tam, kad mes neatsitrauktume, mums reikalingas pastiprinimas. Tam yra reikalingos šios įstatymo pataisos, kurios leistų pasitelkti mūsų karius. Aš tikiuosi, kad tam bus pritarta, nes akivaizdu, kad reikalingas didesnis pareigūnų skaičius. Bet, žinoma, iš pareigūnų mes, matyt, nepadarysime gyvos sienos, todėl ir siūlymas yra pritarti Fizinio barjero įstatymo projektui ir turėti rimtą pagalbą mūsų pareigūnams dirbant savo darbą.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Gerbiama kolege, jūs buvote atostogose ir jūsų pavaduotojas A. Anušauskas priėmė keistą sprendimą Šalčininkų savivaldybės administracijai pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsieniečių apgyvendinimui naudoti mokyklos pastatą ir taip toliau. Ta formuluotė „užsieniečiams“, tai kas jie – turistai ar kas? Kodėl taip yra pavadinta? Pagal mane, kol nebus išsiaiškinta, mes turime juos identifikuoti kaip asmenis, neteisėtai kirtusius Baltarusijos ir Lietuvos valstybinę sieną. O ne užsieniečiai. Kokią mes teisę užsieniečius… Ką, turistai, viešbučiai, pagal kokias vizas? Iš kur tokia formuluotė keista ir pagal mane neteisinga.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš tikrai neturėjau ir neturėsiu atostogų, nes yra ekstremali situacija. Jūsų informacija yra neteisinga, aš buvo išvykusi į Slovėniją, į Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrų tarybą. Tai čia viena. O dėl formuluočių, tai jos yra tokios, kad atitiktų mūsų teisės aktus. Čia niekas nesugalvojo ir neprigalvojo, bet tiesiog formuluotės yra tokios, kokios yra mūsų teisės aktuose numatytos.
PIRMININKAS. Visi paklausė. Dėl motyvų už buvo pasisakyta. Prieš pirmasis yra užsirašęs J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmiausia noriu pasakyti, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga tikrai nėra prieš fizinio barjero, vadinamosios tvoros, statymą, tai yra vienas iš atgrasymo elementų, svarbus elementas, bet mes prieštaraujame tam, kad tai būtų daroma atskiru įstatymu. Mūsų manymu, šiuo metu galiojantis Viešųjų pirkimų įstatymas ir ekstremalios situacijos režimas suteikia visas galimybes atlikti viešuosius pirkimus ar tiesioginių derybų, ar neskelbimo derybų būdu ir atlikti tai per vieną dieną ar šiek tiek ilgiau. Tuo labiau kad dar labiau sukelia abejonių šio įstatymo reikalingumas, kai atsisakoma į įstatymą įrašyti fiksuotą sumą, kurią numatytų Seimas tai tvorai įrengti, ir jeigu tų pinigų neužtektų, vėl reikėtų ateiti į Seimą.
Ir dar vienas dalykas kelia abejonių. Yra modeliuojama, kiek girdime, kad tai galėtų atlikti valstybės įmonė, o ta valstybės įmonė yra įtraukta į netrukus privatizuojamų objektų sąrašą. Aš manau, čia daug kalbama apie skaidrumą, bet būtent šiuo atveju to skaidrumo kaip tik mažiausiai yra, kai nenorima įleisti į šį objektą verslo ir suteikti galimybių tai atlikti greitai ir kokybiškai.
Labai gaila, kad trijų pagrindinių ministrų rūstūs žvilgsniai ir aštri retorika iš tribūnų ar iš televizijos ekranų, deja, problemos nesprendžia. Todėl Valstiečių ir žaliųjų sąjunga šiuo atveju nepalaikys šio įstatymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ką gi, kolegos, ačiū visiems klaususiems ir pasisakiusiems.
Dabar, kaip minėjau, esame tokiu laiku, kai numatytas balsavimas. Tai balsuosime dėl tų projektų, kurie jau buvo pateikti.
11.59 val.
Karinės jėgos naudojimo statuto 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-750, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-751 (pateikimo tęsinys)
Tai pirmiausia dėl projekto Nr. XIVP-750 ir lydimojo Nr. XIVP-751 – Karinės jėgos naudojimo statuto 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir lydimojo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 119: už – 87, prieš – 5, susilaikė 27. Po pateikimo pritarta.
Siūlomas vienas pagrindinis komitetas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, dėl abiejų projektų. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Vyriausybė taip pat siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar būtų pakeltų rankų, kurios rodytų, kad yra tam prieštaraujančių? Nematau. Galime fiksuoti, kad sutariame bendru sutarimu dėl ypatingos skubos, ir tokiu būdu viską būtume dėl šio projekto išsprendę. Ar dabar dėl vedimo tvarkos? Prašau, P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamieji, antrą kartą buvau mitinge, labai žmonės laukia, ypač I. Šimonytės ir gerbiamo G. Landsbergio, pono G. Landsbergio, mitinge. Jie sako, nesiskirstysime, kol neateis šitie du atsakingi asmenys už tai, kas vyksta Lietuvoje. Man žmonės, kaip matote, įteikė rožę, o konservatoriams siunčia štai tokį galimybių pasą ir liepia įteikti. Gal įteiksiu posėdžio pirmininkui.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūsų benefisai čia nieko bendro neturi su svarstomais projektais.
12.00 val.
Fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymo projektas Nr. XIVP-753 (pateikimo tęsinys)
Toliau balsuosime dėl kito projekto, kuris buvo pateiktas, Fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymo projekto Nr. XIVP-753. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 122: už – 80, prieš – 3, susilaikė 39. Vyriausybė taip pat siūlo ypatingos skubos tvarką. Kadangi dėl šio projekto buvo daugiau visokių priekaištų, tai gal tiesiog bus visiems ramiau, jeigu balsuosime. Kas pritariate ypatingai skubai?
Už – 91, prieš – 3, susilaikė 26. Ypatingai skubai pritarta. Manau, bendru sutarimu sutarsime, kad pagrindinis komitetas dėl šio projekto – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. (Balsai salėje) Papildomi esant ypatingai skubai nėra skiriami. (Balsai salėje) Taip ir fiksuojame. Ar yra prieštaraujančių? Taigi vakarinis posėdis galės vykti, kaip numatyta, 15 valandą jo pradžia, nes po pirmojo balsavimo kaip tik bus praėjusios trys valandos.
12.03 val.
Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 2, 9, 13, 15, 17, 18, 24, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-754, Darbo kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-755 (pateikimas)
Tęsiame rytinę darbotvarkę, atitinkamai pratęsiame ir posėdį dar kokiomis 45 minutėmis, taip prognozuočiau. Darbotvarkės 1-5.1 ir 1-5.2 klausimai – Civilinės saugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-754 ir lydimasis Darbo kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-755. Pranešėja – ministrė A. Bilotaitė. Prašau.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, teikiame Civilinės saugos įstatymo ir Darbo kodekso pakeitimų projektus. Jais siūloma tobulinti teisinį reguliavimą suteikiant papildomus lanksčius įrankius, reikalingus ekstremaliai situacijai valdyti. Šiame projekte yra tikslinamos sąvokos. Pirmiausia privalomi darbai yra keičiami į būtinas užduotis ir taip leidžiama tiksliau apibrėžti jų paskirtį. Taip pat apibrėžiant būtinų užduočių sąvoką ir papildant tam tikromis nuostatomis tam, kad būtų galima sklandžiau organizuoti būtinų užduočių atlikimo organizavimą.
Akcentuotina tai, kad būtinų užduočių institute sujungiamas gyvosios jėgos ir materialinių išteklių telkimas. Tai yra būtina, nes dirbant būtinuosius darbus gali būti reikalingi ir ūkio subjektų materialiniai ištekliai.
Taip pat svarbu pažymėti, kad būtinųjų užduočių institutas išgryninamas siekiant jį turėti ekstremalios situacijos valdymo įrankių dėžutėje, jeigu prireiktų praktikoje, nes tas masinis naudojimas nėra numatomas.
Taip pat siūloma aiškiai reglamentuoti visų ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų pareigą dalyvauti likviduojant ekstremalias situacijas, nes šiuo metu praktikoje pasitaiko tam tikrų pilkųjų zonų dėl įgaliojimų išsamumo.
Taip pat siūloma nustatyti, kad gelbėjimo darbų vadovo ar operacijų vadovo sprendimai įsigaliotų nuo jų pasirašymo momento.
O Darbo kodekso projektu siūloma patikslinti 3 straipsnio nuostatą, numatant, kad kitokios, negu numato šitas kodeksas, darbo santykius reglamentuojančios normos gali būti numatytos ne tik mobilizaciją ar karo padėtį, bet ir civilinę saugą reglamentuojančiame įstatyme nustatytais būtinų užduočių atlikimo atvejais.
Siūlomi pakeitimai sudarys prielaidas efektyviau ir greičiau organizuoti reikalingų išteklių telkimą, būtinų užduočių gyventojams, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms skyrimą ekstremalios situacijos metu.
PIRMININKAS. Kaip suprantu, pateikimą baigėte.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Dabar klausimai. O. Leiputė klausia pirmoji.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Gerbiama ministre, prašyčiau jūsų patikslinti dėl Darbo kodekso. Skaitydama aiškinamąjį raštą aptinku tokius žodžius, kad ekstremalių situacijų operacijos vadovas nežino, į kurį administracijos direktoriaus pavaduotoją ar direktorių kreiptis dėl resursų sutelkimo arba kad lėšos gali būti kompensuojamos. Bet, nepaisant to, kad visų lygių pareigūnai ir kiti darbuotojai yra pasirengę dirbti, susitelkti sprendžiant šią situaciją, jie visi turi šeimas, kurias reikia išlaikyti.
Mano klausimas. Ar bus mokama ir nuo kada bus mokama už viršvalandžius darbuotojams? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Jūs keliate klausimą dėl pareigūnų, kurie šiandien saugo mūsų Respublikos sieną? Jeigu kalbėtume apie tai, tai yra priimtas sprendimas, kad bus mokami priedai iki 30 % už tą darbą ir krūvį, kuris dabar tenka mūsų pareigūnams, nes visi suprantame, kad įtampa yra didžiulė ir tikrai kyla rizika ir gyvybei, ir sveikatai. Tie žmonės šiandien yra priešakinėse linijose ir už tai turi būti atitinkamas atlygis.
O dėl Darbo kodekso patikslinimo. Mums tiesiog būtina, kad atsirastų tos nuostatos, nes noriu pasakyti, kad būtini darbai yra, kaip ir minėjau iš pradžių, tik viena iš tų galimybių, jeigu mums jos prireiktų, jeigu atsitiktų tokia situacija, kad mums būtina būtų pasinaudoti tokia galimybe, nes ekstremalios situacijos rodo, kad mums reikia greitų, ryžtingų sprendimų. Mes neturime laiko derinti ir ieškoti kokių nors įvairiausių galimybių, procedūrų. Mums reikia čia ir dabar. Reikia greitos reakcijos. Todėl ir prašome iš tikrųjų pritarti šitiems pasiūlymams, kad krizės valdymas arba ekstremalios situacijos valdymas būtų gerokai efektyvesnis.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas. Nėra. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiama ministre, aš norėčiau, kad jūs plačiau paaiškintumėte būtent tą santykio su savivalda ir administracijos vadovais problemą, nes yra siūloma keisti reguliavimą ir iš aiškinamojo rašto yra ne visai aišku, kokia yra ta problema, nes yra parašyta, kad tiesiog gaištamas laikas ieškant administracijos direktoriaus. Aš manau, kad tai tikrai ne problema žinant, kad jau dabar ministerijos pradėjo tiesiai kreiptis į atskirus savivaldos padalinius dėl, pavyzdžiui, migrantams mokiniams reikalingų priemonių. Tai vis dėlto ar nėra per daug rizikinga eliminuoti savivaldos vadovus iš to pagalbos organizavimo proceso ir ar tai netaps pagrindu jiems dar labiau politikuoti, jeigu tokių atvejų iš viso yra?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū. Praktikoje mes dabar pamatėme, kaip tai realiai veikia, dėl to ir atsirado patys šie pasiūlymai. Kai yra tam tikra situacija ir kai reikia kreiptis į kai kurių savivaldybių administracijų direktorius, prašyti reikalingų skubių sprendimų, kai reikalingi, pavyzdžiui, kokie nors materialiniai ištekliai, po to kreipimosi prasideda ieškojimas tam tikrų išteklių ir tas trunka. Todėl tas skubus išteklių pasitelkimas tampa nebe skubus, mums reikia čia ir dabar, bet mes to neturime. Ir tada klausia: kodėl jūs to nepadarėte? Kodėl jūs tiek ilgai užtrukote? Todėl ir yra siūlomi tie pakeitimai, kad mes neturėtume tokių situacijų.
PIRMININKAS. Klausia G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, Civilinės saugos įstatyme yra parašyta, kad būtinoms užduotims gali būti pasitelkiami gyventojai. Tas terminas „gali būti“ tikrai yra toks neapibrėžtas ir, ko gero, ateityje gali net sukelti konfliktų, ginčų dėl galimų įgaliojimų viršijimų, kadangi nekonkretu. Ko gero, komitete vėl būtų prašymas atkreipti į tai dėmesį ir sukonkretinti. Kaip jūs apibrėžtumėte ir paaiškintumėte konkrečiau tą įgaliojimą, kaip ir kam, ir kada gali būti pasitelkiami gyventojai?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Gyventojų pasitelkimas numatytas ir dabar galiojančiame Civilinės saugos įstatyme. Gyventojai galės būti pasitelkiami tik nekvalifikuotiems darbams ir kai darbams nereikia tam tikrų materialinių išteklių. Pavyzdžiui, teikiant pagalbą apgyvendintiems užsieniečiams, teisingiau, neteisėtiems migrantams. Tai gali būti informacijos sklaida, tam tikrų poreikių rinkimas stovyklose ir kiti dalykai. Prioritetas bus teikiamas, aišku, pirmiausia savanoriškai norintiems prisidėti prie pagalbos teikimo gyventojams. Kvalifikuotiems darbams ir kai jiems atlikti reikia materialinių išteklių, pavyzdžiui, nežinau, namelių statyba ar, pavyzdžiui, pati sienos statyba, būtų pasitelkiami atitinkamos patirties turintys ūkio subjektai, todėl toks mūsų yra siūlomas tas projektas. Tai leistų padaryti.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, Lietuvoje darbas turi būti apmokamas. Mes matome, kas vyksta, mes matome nusiskundimus. Mes matome, kad tik trys savivaldybės gavo pažadėtus pinigus. Dabar jūs norite nemokėti žmonėms, o parašyti visiškai atvirkščiai. Jūsų pažadai, kad bus priedas 30 ar 50, ar 40, tai ne įstatymas. Įstatyme aiškiai parašyta, kad už darbą turi būti mokama. Kad darbo sąlygos turi būti tam tikros. Lietuviams užtenka patriotizmo, bet jie nori žinoti, kaip veikia valdžia ir ar juos eilinį kartą, liaudiškai pasakysiu, neišdurs. Todėl jūsų siūlymas Darbo kodekse dar įrašyti ir šią situaciją… Tikrai mes neturime dabar karo padėties. Darbuotojai eis ir dirbs. Ir jeigu jūs pas tuos pareigūnus ar savivaldos darbuotojus nueisite ir pasakysite, kad mes jums mokame 10, 20, 30 ar 50 % priedą, tuoj pat mokate, aš manau, atsisakančių ir nenorinčių dirbti nebūtų.
Dabar viską darote atvirkščiai. Aš netikiu jūsų žodžiais. Nes jeigu mes padarome tokią pataisą įstatyme – aiškiai riboja. Gali nemokėti, gali kviesti, gali nesilaikyti kitų dalykų. Aš jau diskutavau dėl šio įstatymo, kai mes priiminėjome dėl mobilizacijos ir karo padėties. Aš suprantu, kad situacija šiek tiek kitokia. Dabar yra taikus metas. Taip, turime problemą – ateina nekviesti svečiai, bet žmonėms už darbą turi būti mokama ir darbo sąlygos turi būti normalios.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš suprantu ir pritariu dėl to atlyginimo, bet žinote, kai būna situacijų, kai reikia tiesiog pasitelkti tam tikras pajėgas, žmones, kokius nors darbus padaryti čia ir dabar sprendžiant ekstremalią, krizinę situaciją, manau, kad mums tai būtų kraštutinė priemonė, kai valstybė pasitelkdama verslą ar savo pajėgomis pati negalėtų užtikrinti tam tikrų paslaugų ar tam tikrų procesų. Čia jau toks kraštutinis atvejis. Suprantama, kad šiuo metu mes gal ir neturime tokios karo padėties, bet aš manau, kad gerai turėti sutvarkytą mūsų teisinę bazę, kad esant reikalui mums nereikėtų galvoti, kaip sušaukti neeilinę Seimo sesiją ir priimti atitinkamus teisės aktus. Tiesiog susitvarkykime ir, jeigu reikės, kraštutiniu atveju tai gali būti panaudota siekiant spręsti ir operatyviai valdyti krizinę situaciją.
PIRMININKAS. Toliau klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ačiū. Gerbiama ministre, Civilinės saugos įstatymui jau galima suteikti ypatingojo įstatymo statusą ne todėl, kad jis kalba apie ekstremalias situacijas ir jų valdymą, bet apie tai, kad įvyksta ekstremali situacija, tai mes tą įstatymą ir tobuliname. Iš tiesų buvo parengtas buvusios Vyriausybės ir jau kaip tik metai laiko, kai Seime užregistruotas naujos redakcijos Civilinės saugos įstatymas, kuris būtų jums palengvinęs dabar ir procedūras, ir įvardijęs tai, ką jūs įvardijote dabar galbūt kitais žodžiais. Mes vadinome neatidėliotinais darbais, jūs vadinate būtinais darbais. Ir į gerbiamą posėdžio pirmininką J. Razmą kreipiausi, kad jis reikalingas, kad pateikimas įvyktų, ir tada nauja valdžia, nauja ministrė teiktų savo pasiūlymus pagal matymą, kokia turėtų būti civilinė sauga ir kaip visa sistema veikti Lietuvoje. Taip neįvyko, jau devyni mėnesiai nėra ir jūsų naujo įstatymo projekto, nes reikia galvoti apie tai, kad mes ir kitiems įvykiams, ir ekstremalioms situacijoms ar esame pasirengę. Ta pati branduolinė ar radiologinė tarša, tie patys žemės drebėjimai, nes seismologai sako, kad gali Lietuvoje ir tokių atvejų būti. Iš tiesų mes gesiname gaisrą, bet nekalbame apie bendrą sistemą ir jos tobulinimą. Norėčiau paklausti, kaip yra su CBRN Rescue dalimi, Europos Sąjungos galimybe steigti jį Lietuvoje? Ar mes tuo rūpinamės? Ir kaip yra su gelbėjimo modeliais, kurie taip pat yra civilinės saugos sistemos dalis, reikalinga reaguoti į kitus ekstremalius įvykius ir atlikti gyvybinius gelbėjimo darbus?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikrai sutinkame ir sutariame dėl to, kad krizių valdymo mechanizmas reikalauja pokyčių. Neseniai, prieš kažkiek laiko, Vyriausybėje buvo pritarta naujai krizių valdymo koncepcijai ir šiuo metu yra rengiami teisės aktai, visas paketas ir artimiausiu metu mes tikrai turėtume ateiti su visu paketu. Aš tikrai sutinku, kad čia galbūt ne po kažkokią dalelę, etapiškai reikia taisyti, bet reikalingi esminiai pokyčiai, ir aš tikiuosi, kad mes… Dabar, žinoma, jūs suprantate, kad dabar esame kitame etape, esame dabar krizės sūkuryje ir dabar esame galbūt daugiau komunikuojantys apie tai, ko mums dabar čia reikia, bet manau, kad visų šių krizių pamokos mums yra aiškios, kad mes turime susitvarkyti ir turėti efektyviai, gerai veikiančią krizių valdymo sistemą.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, atsakė į kolegės klausimą.
PIRMININKAS. Klausia M. Puidokas. Nėra. Klausia D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Mano klausimas yra labai paprastas. Turbūt ne visiems yra aiškus esminis dalykas, ar iš tiesų bus užtikrinta, kad žmonėms, kurie padeda tvarkytis su ekstremalia situacija, nepriklausomai nuo to, kokias pareigas jie eina ir kokias funkcijas atlieka, tikrai bus užtikrintas viršvalandžių apmokėjimas ir priedų išmokėjimas? Labai paprastai – taip ar ne?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Mano pozicija yra ta, kad mes turime daryti viską, kad žmonėms, kurie šiandien dirba ir prisideda prie ekstremalios situacijos suvaldymo, turėtų būti už tai atlyginama, kad žmonės būtų motyvuoti, nes dar nežinia, kiek mums čia reikės dirbti, ir motyvacija yra labai svarbu.
PIRMININKAS. Toliau klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė. Nėra. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiama ministre, klausimas dėl civilinės saugos ir pačios sistemos, tiek jos pajėgumų, tiek finansavimo, turbūt ne kartą jau skambėjo šioje salėje, todėl mano klausimas būtų, kada mes išties turėsime veikiančią civilinės saugos sistemą ir galinčią reaguoti į įvairias negandas, nes mūsų kaimyninė valstybė, na, vis garsiau pradeda kalbėti ne tik apie migrantus, bet ir apie cheminių medžiagų prevenciją, jų judėjimą per sieną ir apie tuos susitarimus, kuriuos yra pasirašiusi su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Tai čia yra išties ne juokas, turint omenyje ir atominės, uždaromos atominės, problematiką, ir taip pat Astravo atominę elektrinę.
Kam teko gyventi sovietmečiu, žino, kaip veikia ši sistema. Kad ir kokia ji būtų, tai buvo sistema. Man teko dirbti Vilniaus vykdomajame komitete. Buvo ir slėptuvės, ir priemonės, ir visi žinojome, kur kas judėsime, ką darysime ir kaip, sakykime, kokias priemones naudosime. Tai buvo sovietmetis, sugriuvęs, sutriošęs sovietmetis, pertvarkos pati pradžia, bet tai buvo. O kas dabar yra?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Tikrai manau, puiku, jog sutariame, kad reikia naujo veikiančio krizių valdymo modelio Lietuvoje. Pažadu, rudens sesijos metu mes ateisime su visu paketu ir parlamentas galės įsitraukti ir teikti savo siūlymus, ir priimti reikiamus įstatymus, kad turėtume efektyvų valdymo modelį, kuris būtų parengtas greitai reaguoti į visokias galimas krizines situacijas.
PIRMININKAS. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiama ministre… Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, aš noriu grįžti truputį konkrečiau prie D. Šakalienės klausimo. Jūs, kaip operacijų vadovė, pagal Civilinės saugos įstatymą ir pataisas turite didžiulius įgaliojimus, netgi privalomus, pavesti tam tikras užduotis pagal pataisas, ne tik darbus. Paprastai, kai yra tokie įgaliojimai, turi būti ir įgaliojimai kompensuoti už užduočių atlikimą. Man susidaro įspūdis, kad jūs tarsi nusišalinate nuo to klausimo kompensuoti už pasieniečių, savivaldybės darbuotojų darbą. Ar aš čia teisingai suprantu?
Mano klausimas. Ar jūs turite įgaliojimų nustatyti kompensavimo sistemą, kompensuoti, nurodyti kompensuoti už darbą žmonėms? Jeigu ne, galbūt Seimas galėtų jums padėti. Ar reikia tokios Seimo pagalbos?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Kaip vidaus reikalų ministrė…
V. BAKAS (MSNG). Kaip operacijų vadovė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ir kaip operacijų vadovė pirmiausia aš koncentruojuosi į mūsų pareigūnų darbo užmokestį ir papildomus priedus už tą darbą, kuris dabar yra atliekamas papildomai, tai yra akivaizdu, tų sprendimų reikia čia ir dabar. Dabar dėliojami, skaičiuojami tie visi dalykai ir, manau, atsiras jau konkretūs, ne žodžiu išsakyti dalykai, bet konkreti finansinė išraiška.
Žinoma, dėl to viso finansinio aspekto, kiek aš turiu galimybių, žinoma, reikia derinti ir su valstybės galimybėmis, nes, žinoma, Finansų ministerijos įvertinimas, kiek valstybė yra pajėgi, ir nustatant tą patį mechanizmą, kaip tai būtų kompensuojama, čia jau yra Finansų ministerijos kompetencijos klausimas.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, tai kam keisti įstatymus, nes aiškinamajame rašte parašyta, kad būtent ekstremalių situacijų atvejais ekstremalios situacijos operacijos vadovui tenka gaišti laiką ir todėl reikia būtent kurti naują mechanizmą. Panašu, kad dėl vieno žmogaus, šiuo atveju dėl jūsų, nes jūs dabar vadovaujate tai pozicijai. Ar galvojate, kad ateityje reikės būtent iš viso tokią Ekstremalių situacijų komisiją naikinti ir bus tiktai naujas mechanizmas, kurį jūs, čia lyg ir bandote tarp eilučių pasakyti, kuriate ministerijoje. Bet ar tikrai galvojate, kad dėl vieno žmogaus neveiklumo turėtų būti keičiami įstatymai ir kuriami nauji mechanizmai? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Žinote, turime sistemą, kokią turime. Akivaizdu, kad tiek viena, tiek kita krizė ir ekstremali situacija rodo, kad tas modelis turėtų būti kitoks. Jis yra parengtas, yra pritarta Vyriausybėje naujai koncepcijai ir dabar yra rengiami atitinkami teisės aktai. O, žinote, subjektyvus vertinimas – veiklumas, neveiklumas… Kaip visada, sakau, čia galima visą laiką pakritikuoti, bet darome, ką galime.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, atsisakau.
PIRMININKAS. Paprašė, nors tuo laiku nebuvo, I. Kačinskaitė-Urbonienė, kad galėtų paklausti.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke, už suteiktą galimybę paklausti. Mano klausimas toks. Kadangi yra tvarkos aprašas, juo vadovaujantis, kaip aš suprantu, jei bus priimtas šitas įstatymas, bus nustatomos būtinos užduotys. Ar, tarkim, konkrečiomis ekstremaliomis situacijomis, pavyzdžiui, kokią mes dabar turime, bus nustatomas konkretus būtinų užduočių sąrašas? Taip pat, kaip galvojate, bus galima išvengti selektyvumo pavedant vienas ar kitas užduotis daryti vieniems ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, nes iš tiesų labiausiai kyla klausimas dėl objektyvumo, kaip bus parenkami tie subjektai, kurie bus pasitelkti, jeigu bus reikalinga, būtinoms užduotims vykdyti?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, miela kolege, už klausimą. Jis yra aktualus, bet, manau, kad ta vidaus tvarka, tas aprašas iš tikrųjų leis mums konkretizuoti. Bet aš dar kartą noriu pažymėti, kad mes dabar nesirengiame šiuo metu traukti ir naudoti šito mechanizmo ir panaudoti dabar šioje situacijoje. Mes turime turėti mūsų pakete šitą priemonę pasikeitus, tarkim, situacijai, pakrypus į vieną ar kitą pusę, kai mes, tarkim, neturėsime galinčių juridinių arba fizinių asmenų, kurie galėtų atlikti tam tikras funkcijas, tiesiog nebus fiziškai, o tai bus reikalinga, tiktai tuo atveju. Ir tie kriterijai, aš manau, kad nediskriminuojant, objektyviai turės būti sudėlioti, kad nebūtų paskui keliamas klausimas, kodėl kažkas buvo pasirinktas, ar nebuvo subjektyvių priežasčių. Tai tvarkoje tikrai atsispindės.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus.
Dabar atokvėpio valandėlė. Vienas – už, vienas – prieš. M. Puidokas. Man atrodo, nebuvo salėje. Tokiu atveju A. Sysas kalba prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš noriu kalbėti, aš užsirašiau dėl Darbo kodekso. Aš pasisakysiu prieš, nes manau, kad tikrai šito įstatymo pakeitimas yra nebūtinas. Paprasčiausiai reikia atėjus ir prašant žmonių eiti dirbti viršvalandžius, savaitgaliais aiškiai pasakyti, ką jie gaus už tai, o ne žadėti, teikti pažadus, kurie nevykdomi. Sakau, teko bendrauti savaitgalį su pasienio savivaldybių merais ir administracijos darbuotojais. Tikrai išgirdau daug pasakytų karčių žodžių, kad jie palikti vieni spręsti tas problemas nefinansuojant. Atvežama 70 nelegalų, reikia juos pamaitinti, apnakvydinti, priimti, tvarkyti, viską daryti savo lėšomis. Taip nedaroma. Žmonės vis tiek… Tikrai tai nėra karo metas.
Gerbiami kolegos, siūlau tikrai Darbo kodekso įstatymo pataisoms nepritarti, nes manau, kad patriotizmo lietuviams tikrai užtenka. Jeigu su žmonėmis kalbamasi, visi darbai ir šiandien dirbami, nors už tai neaišku kada bus atsiskaityta.
PIRMININKAS. Už pasisako K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau pritarti šitiems projektams ir paaiškinti. Čia daugiausia gal diskusijų kilo dėl administracijos direktoriaus funkcijų pakeitimo. Aš kaip tik noriu paaiškinti ar pasakyti, kad čia ir reikia tam labai stipriai pritarti, nes savivaldybėms tai nebūdingos funkcijos ant pečių nukrito ir joms iš tikro yra sunku su jomis susitvarkyti. Jeigu bus šituo būdu sprendžiama ir padedama savivaldybėms tvarkytis su tomis funkcijomis, tai administracijos turėtų būti tiktai laimingos ir patenkintos, kad kažkas spręs tas problemas, kurios yra joms nebūdingos.
Na, o gerbiamam A. Sysui irgi noriu pasakyti, kad reikia spręsti ir darbuotojų klausimus. Ekstremali situacija, tai ar reikalingi pakeitimai?
PIRMININKAS. Kol kas prie to projekto stabtelėkime. Netrukus bus balsavimas.
12.30 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-756 (pateikimas)
Dabar nagrinėsime paskutinį rytiniame posėdyje numatytą darbotvarkės klausimą, tai įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-756. Pranešėja – ministrė A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, teikiu įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ projektą. Šio įstatymo tikslas yra reglamentuoti prašymų suteikti prieglobstį pateikimo tvarką, kai valstybėje paskelbta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat ekstremali situacija ar ekstremalus įvykis dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos leidžia Europos Sąjungos valstybėms narėms nustatyti konkrečias vietas, kuriose galima pateikti prieglobsčio prašymus, taip pat siekiant efektyviau reguliuoti neteisėtų migrantų srautus, kai valstybėje paskelbta karo padėtis, nepaprastoji, taip pat ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, siūloma nustatyti, kad užsieniečiai prašymus suteikti prieglobstį galėtų pateikti tik pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose Valstybės sienos apsaugos tarnybai, jeigu užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai – Migracijos departamentui ir Lietuvos Respublikos ambasadoms ar kitoms konsulinėms įstaigoms užsienyje. Įstatymo projektu taip pat siūloma sudaryti galimybę pažeidžiamiausiems užsieniečiams teikti prašymus suteikti prieglobstį Migracijos departamentui net ir tuo atveju, jei jie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Užsienio reikalų ministras nustatys konkrečias Lietuvos Respublikos ambasadas ar konsulines įstaigas, į kurias bus galima kreiptis ir teikti prašymus suteikti prieglobstį, taip pat patvirtins tokių prašymų pateikimo tvarką. Tai prašau pritarti. Atsakysiu į klausimus, jeigu jų yra.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausimai. T. Tomilinas pirmas klausia.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiama ministre, pakartoju savo viešą anksčiau minėtą deklaraciją, kad tikrai opozicijos pareiga šiandien yra padėti Vyriausybei, ne tik kritikuoti. Mano tik klausimas čia yra vis dėlto apie tarptautinę teisę ir apie pastabas, kurias parašė ir įvairios tarptautinės organizacijos. Bent jau aš mačiau dokumentus prie šio projekto. Viena iš nuostatų man kaip ir paaiškina tą išimtį, kuri atsiranda vis dėlto jau patekusiems žmonėms, ta pastaba kaip ir galbūt yra iš dalies atsakyta, bet vis dėlto, ar jūs nesvarstote galimybės Europos Sąjungos mastu keisti reguliavimą tam, kad mes turėtume minimalų susikirtimą su bendrai galiojančiais tarptautiniais dokumentais? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Tikrai taip. Kitą savaitę, trečiadienį, bus Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrų tarybos susitikimas ir vienas iš klausimų, kurį mes kelsime, būtent teisinio reguliavimo neatitikimas nūdienos realijų. Čia yra vienas dalykas. Noriu pažymėti, kad visas tarybos susitikimas bus skirtas būtent šios hibridinės atakos klausimui nagrinėti, ir manau, kad tai yra puiki galimybė žingsnis po žingsnio pasiekti Europos Sąjungos teisinio reguliavimo pokyčių ir, žinoma, užsitikrinti kitus dalykus: sienos finansavimo ir kitų instrumentų, kurie mums padėtų dar efektyviau valdyti krizę.
PIRMININKAS. Klausia O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Gerbiama ministre, gal labai trumpai galėtumėte atsakyti, kaip yra ten su tais apskundimo terminais, ar jie yra, ar jų apskritai nėra?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Apskundimo terminai yra numatyti įstatyme, nes jie privalo būti, bet galbūt šiame įstatymo projekte mes kalbame apie kitą galimybę. Kadangi, kaip žinoma, mes ėmėmės dabar tokių aktyvių atgrasymo priemonių ir yra aiški pozicija, kad patekti į Lietuvos Respubliką galima tik per konkrečias vietas ir ten pateikti prašymus. Negalima bet kaip, bet kur tai daryti, kas buvo daroma iki šiol, tam mes turime nurodyti konkrečias vietas. O visos procedūros, kurias atlieka Migracijos departamentas, terminai, apskundimo tvarka… Ji yra labai aiškiai reglamentuota ir privalo būti užtikrinta.
PIRMININKAS. J. Sabatausko, rodos, nėra, tai klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Gerbiama ministre, tos pataisos… Mano klausimas bus trumpas. Kas bus su humanitariniu koridoriumi, kuris veikia ekstremaliomis sąlygomis? Pirmoji sąlyga yra pandemija ir antroji dabar dar viena valstybės ekstremali situacija yra paskelbta. Vis dėlto nukentėję žmonės, pasinaudodami Lietuvos teise atvykti į Lietuvą, atvykdavo ir į užkardas, neįspėję konsulinių institucijų ar diplomatinių atstovybių. Be abejo, jie dažniausiai pasirenka tokį kelią – informuoja iš anksto ir paskui jau atvyksta. Bet bent jau pradžioje buvo daug tokių žmonių, kurie tiesiog atvykdavo ir pasiprašydavo pagalbos dėl humanitarinių priežasčių, ir Lietuva bet kuriuo paros metu tūkstančiams žmonių suteikė tokią galimybę. Tai mes dabar įstatyme nepaliekame tokios išlygos. Kaip bus su humanitariniu koridoriumi, kuris, aš taip įsivaizduoju, veikia iki šiol ir veiks dar ilgiau?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Noriu patikinti, gerbiama kolege, kad humanitarinis koridorius veikia ir veiks. Čia mūsų yra pozicija ir mes visomis galimomis priemonėmis užtikrinsime, nes tai yra kitas pobūdis. Mes žinome, kad neteisėti migrantai, kurie patenka su Baltarusijos režimo pagalba, pareigūnų pagalba, yra viena, ir žmonės, kurie bėga nuo režimo, yra visai kas kita. Mūsų tikslas, Lietuvos pozicija nuosekli – šie žmonės turi būti apsaugoti ir humanitarinio koridoriaus veikimas bus užtikrintas.
PIRMININKAS. Klausia K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Dėkui. Iš tiesų ne visai supratau atsakymą į praeitą klausimą, kaip čia baltarusius priimsime ir kaip užtikrinsime pagal šį įstatymą. Bet mano klausimas dar kitas yra.
Mes apribojame galimybes teikti prieglobsčio prašymus, tie žmonės bus stovyklose, ir žinome, kad pagal tarptautinius aktus mes negalime jų ten amžinai laikyti. Iki šiol, mano žiniomis, buvo dveji metai tas terminas. Kaip jūs galvojate spręsti, mes tikrai negalėsime visų grąžinti, mes neturime readmisijos sutarčių, ne visi norės priimti ir prievarta žmonių neišsiųsi. Mes žinome, kad praeis pusę metų, dveji metai ar kiek, ir mes privalėsime išleisti tuos žmones iš dabartinių jų vietų. Ir kai jie yra išleidžiami, jie lieka be jokio teisinio apibrėžtumo, jie net neturi leidimo gyventi. Jie yra išvaromi iš tos sulaikymo vietos, bet išėję už durų jie neturi leidimo gyventi. Ir tik tada prasideda svarstymas, ką su jais daryti. Žmonės tampa pakibę ore. Kokius sprendimo kelius matote šiuo atveju, nes tokių žmonių greitai turėsime labai daug.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Mūsų visa šiuo metu kryptis yra siekti, kad grąžinimas į kilmės šalis vyktų kaip galima sklandžiau ir efektyviau. Išnagrinėjus prieglobsčio prašymus yra dvi galimybės, kas bus pasiūloma žmonėms. Pirmas dalykas yra savanoriškas grįžimas į kilmės šalį, o kitu atveju pagal Lietuvos Respublikos įstatymus tiems asmenims gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ką tiktai gerbiama A. Bilotaitė atsakė į mano klausimą. Aš to ir norėjau klausti, apie baudžiamąją atsakomybę, ar būtų taikoma ir panašiai. Nebent jinai plačiau gali ką nors pakomentuoti.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Manau, kad čia yra mūsų aiški pozicija, kad tie asmenys kerta neteisėtai sieną ir jie gali rinktis legalius būdus, bet jeigu tai padaro ir yra išnagrinėjamos visos procedūros, pasiūlymai yra du, kaip ir minėjau, tai yra savanoriškai grįžti į kilmės šalį, yra parengta tam tikra tvarka to savanoriško grįžimo, mes ir bilietus nuperkame, ir dar 300 eurų pasiūlome tiems asmenims, kurie apsisprendžia grįžti į savo kilmės šalį. O kalbant apie relokacijas ir readmisijas, manau, kad šiuo atveju mes kalbame kaip Europos Sąjungos narė ir šiuo atveju esant tam tikriems iššūkiams mes tikrai turime galimybę prašyti, kreiptis į Europos Sąjungos šalis, kad padėtų mums nusiimti šitą naštą.
PIRMININKAS. Klausia G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, įstatymo idėja yra gera, nėra nauja. Aš tiktai turiu du nuogąstavimus, kurie turbūt jau ir buvo išsakyti, bet vis dėlto dėl tarptautinės teisės. Ar mes priimdami tokį įstatymą nesulauksime Europos Žmogaus Teisių Teismo bylų ir neturėsime paskui mokėti baudų už tokį sprendimą? Tai viena.
Antra. Kaip jūs įsivaizduojate praktikoje veikimą šio įstatymo? Ar mes nesukursime labai siaurų, dužti galinčių ir paskleisti daug duženų butelių kakliukų mūsų pasienio punktuose ir taip pat ar nesulauksime tokio, sakykime, masinio šturmo bet kur pasienyje, kai žmonės bandys prasiveržti į Lietuvą?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėl europinių dalykų. Manau, kad mes dirbame šiuo klausimu su institucijomis, nes, matyt, svarbu, kad suprastų situaciją, tas klausimas, kad reikia keisti reglamentavimą, manau, kad čia yra labai aktualus, ir daugelis šalių pritaria ir palaiko. Dabar, manau, pats laikas ir pats metas tuos pokyčius įgyvendinti. O pats įgyvendinimas – tai tiesiog tie asmenys atvyksta, pateikia prašymus ir tada laukia sprendimo. Na, mes puikiai suprantame, kad mūsų visa politika, mūsų sprendimai turi būti tokie, kad nebūtų sukurtas tas naujas migracijos kelias, kuris turi labai sėkmingas sąlygas susikurti čia, nes tai yra saugu, tai yra pigu. Mūsų visos priemonės tiek su sienos apsauga, tam tikros atgrasymo priemonės ir galų gale tas pats migracijos sistemos veikimas turi būti kompleksas priemonių, kurios duos tokį aiškų atsaką ir aiškų rezultatą.
PIRMININKAS. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Negaliu. A… Labai ačiū. Gerbiama ministre, iš tikrųjų, kaip suprantu, pasienio punktuose galima bus pateikti dokumentus gauti prieglobstį. Dabar kaip tai praktiškai bus įgyvendinama, ar ta funkcija guls ant pasieniečių pečių, ar čia dalyvaus Migracijos departamento pareigūnai? O jeigu dar konkrečiau, tai štai vakar taip pat paaiškėjo, kad vienu iš didžiausių norų pasieniečių ir pačių migrantų būtų sulaukti Migracijos departamento atstovų, kurie bent jau paaiškintų laiko juostą, kada bus priimti sprendimai, kokie sprendimai, nes ta nežinia šiaip kelia įtampą. Apie tai kalba merai, žinantys situaciją, pasieniečiai, patys pabėgėliai. Mano klausimas būtų toks. Kas įgyvendins šitą įstatymą, ar pasieniečiai, ar Migracijos departamentas? Ir kada mes pagaliau matysime Migracijos departamento atstovus bent jau užkardose?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Migracijos departamento žmonės dirba, mes sulaukėme ir tarptautinės pagalbos, nes yra iššūkių, kylančių dėl kalbos dalykų. Sulaukėme papildomų vertėjų. Telkiamės, kaip sakau, mūsų tarptautinių organizacijų pagalbą. Tai yra labai svarbu. Ir ta informacinė kampanija vykdoma, ir ta informacija apie tai, kas laukia. Galbūt dėl užkardų šiuo metu tą daro pasienio pareigūnai, todėl mes ir turime tikslą kuo greičiau iškelti iš užkardų ir perimti tas visas užduotis iš mūsų pasieniečių. Bet kokiu atveju mes suprantame, jeigu ateis į kontrolės punktus, tai ten bus pasienietis ir jis turės tai fiksuoti. Bet ta visa nagrinėjimo procedūra bet kokiu atveju Migracijos departamento funkcija. Mes suprantame, kad tikslas – kad pasieniečiai šiandien būtų prie sienos, saugotų sieną. Čia yra pagrindinė funkcija. Tai, kad yra dabar atsiradusi našta, susijusi su apgyvendinimu, nes, kaip žinote, Užsieniečių registracijos centras taip pat yra pasienio struktūra, ir mes dabar dėliojame sprendimus, telkiame kitų institucijų pagalba, kad nuimtume tą krūvį nuo pasienio darbuotojų.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika. Gerbiamas Kęstuti, turite galimybę paklausti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš paklausiu kitą kartą. Ačiū. Atsiprašau.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinis klausėjas – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, gerbiamas Jurgi. Čia skamba iš kolegų baimė dėl baudų. Čia turbūt giluminė lietuvių baimė prieš poną. Išgyvendinkime ją.
Mano klausimas: yra teisė, yra teisybė. Iš neteisingo, nenaudingo Lietuvai teisės interpretavimo gimsta hibridinis jovalas, griaunantis Lietuvos valstybę. Ar nereikia atskirti užsieniečius, kurie elgiasi teisėtai ir neteisėtai, nes tai yra skirtingas dalykas? Kaip jūs manote, ar ne laikas tai padaryti jums?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, taip ir yra, kad dabartinis reglamentavimas, kuris yra siūlomas, tai ir pasakytų, kad tu gali teisėtai kreiptis dėl prieglobsčio prašymo, pateikti jį nustatytoje vietoje ir laukti atsakymo, ir gauti prieglobstį, jeigu tau jis pagal tam tikras sąlygas priklauso. Arba elgtis neteisėtai ir kirsti sieną, tada bandyti kaip nors įjungti procedūras. Lietuva šiandien sako, kad tai yra neteisėta ir mes to netoleruojame. (Balsai salėje) Tai ir daroma. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimo pratęsimas nenumatytas. Dėkui pranešėjai.
Dabar balsavimo laikas. Pirmiausia balsuosime dėl projektų, kurie darbotvarkėje buvo įrašyti 1-5.1, 1-5.2.
Dėl motyvų. Tiesa, aš nepasakiau, kad nėra užsirašiusių prieš. Gal kolegos sutiks, kad už nėra ko agituoti? (Balsai salėje) Tikiuosi, kad sutinkate, ir einame prie balsavimo.
12.48 val.
Civilinė saugos įstatymo Nr. VIII-971 2, 9, 13, 15, 17, 18, 24, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-754, Darbo kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-755 (pateikimo tęsinys)
Civilinės saugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-754 ir lydimasis – Darbo kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-755. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 82: už – 65, prieš – 2, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta.
Vyriausybė siūlo ypatingos skubos tvarka svarstyti. Ar būtų tam prieštaraujančių? Jeigu yra prieštaraujančių, prašau kilstelti ranką. Nematau. Bendru sutarimu priimame sprendimą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Siūlomas kaip pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas, nes čia kaip tik daugiausia pastabų buvo dėl Darbo kodekso dalykų. Dėl abiejų projektų. Sutariame taip pat bendru sutarimu.
12.49 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-756 (pateikimo tęsinys)
Kitas projektas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-756. Balsuojame, ar pritarti po pateikimo.
Balsavo 90: už – 87, prieš nėra, susilaikė 3. Pritarta po pateikimo. Ar galime bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai? Nematau prieštaraujančių. Priimame ypatingą skubą. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas. Turbūt taip pat bendru sutarimu priimame sprendimą.
Taigi rytinę darbotvarkę baigiame. Ar yra pageidaujančių registruotis? Galima. Registruojamės. Posėdžio… tiksliau, vakarinis posėdis, kaip ir buvo skelbta, 15 valandą. Taip, kaip numatyta darbotvarkėje. O rytinį posėdį baigiame. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.