Projektas XIVP-2772(2)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO įstatymo Nr. VIII-359 4 IR 21 STRAIPSNIŲ pakeitimo
ĮSTATYMAS
2023 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Žemė grąžinama natūra. Piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujinti šio
įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai, žemė
grąžinama natūra tik pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus Vyriausybės
nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai šie piliečiai prašymus atkurti
nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku
patvirtinančius dokumentus pateikė iki Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos
ministerijos vadovo arba jo įgalioto administracijos padalinio vadovo
sprendimo dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimui parinktos
teritorijos ribų patvirtinimo priėmimo. Lietuvos valstybės teritorijos dalyje,
kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama ir kompensuojama natūra pagal
žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tokiu pačiu būdu perduodamas
neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas.“
2. Pakeisti 4 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Prie vienkiemių ir 1940–1990 metų ginkluoto pasipriešinimo dalyvių – karių savanorių tėviškių sunaikintų sodybų, esančių gyventojų asmeniniam ūkiui, tarnybinių dalų ir valstiečių ūkiui skirtoje teritorijoje, šių vienkiemių ir sunaikintų sodybų savininkams pageidaujant, grąžinama natūra ne mažiau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų, o likusi žemės sklypo dalis valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Kai įstatymo nustatyta tvarka žemės sklypas, kurį savininkas nori atgauti natūra, išskyrus šioje dalyje išvardytus atvejus, skirtas ir naudojamas gyventojų asmeniniam arba valstiečių ūkiui, už jį savininkui, norinčiam, kad būtų atkurta nuosavybės teisė natūra, ar asmeniui, naudojančiam ar įgijusiam nuosavybėn iš valstybės šį žemės sklypą, skiriamas iki 30 procentų didesnio žemės sklypo plotas iš laisvos žemės fondo žemės, esančios teritorijoje, kurią apima vietinis žemės reformos žemėtvarkos projektas. Jeigu piliečiai, kuriems nuosavybės teisės atkuriamos į tose teritorijose esančią žemę, yra 1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovo arba jo įgalioto administracijos padalinio vadovo sprendimu jiems siūlomas žemės sklypo plotas iš apskrities teritorijoje esančio laisvos žemės fondo padidinamas iki 100 procentų. Jeigu apskrities teritorijoje laisvos žemės fonde nėra pakankamo žemės ploto, šių asmenų pageidavimu toks sklypas suformuojamas kitos pageidaujamos apskrities teritorijoje. Šiems asmenims gali būti taikomos ir kitos įstatymų nustatytos lengvatos.“
2 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:
,,4. Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2024 m. vasario 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti kitos paskirties žemės sklypo plotu tos pačios savivaldybės teritorijoje ar lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, išskyrus valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai Vyriausybės nutarimu numatytus perduoti laisvos valstybinės žemės fonde esančius valstybinius miškus kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti pagal Valstybinės miškų tarnybos parengtas miškų tvarkymo schemas, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas.“
·
Seimo
nariai: Rita Tamašunienė, Česlav Olševski
2023-06-23:
Pakeisti 2 straipsnio keičiamo 21 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:
„4. Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2024 m. birželio 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti kitos paskirties žemės sklypo plotu arba papildomu, ne mažesniu kaip 0,04 ha žemės sklypas individualiai statybai tos pačios savivaldybės teritorijoje ar lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, išskyrus valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai Vyriausybės nutarimu numatytus perduoti laisvos valstybinės žemės fonde esančius valstybinius miškus kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti pagal Valstybinės miškų tarnybos parengtas miškų tvarkymo schemas, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas.“
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto pasiūlymas:
„4. Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2024 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti kitos paskirties žemės sklypo plotu tos pačios savivaldybės teritorijoje ar lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, išskyrus valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai Vyriausybės nutarimu numatytus perduoti laisvos valstybinės žemės fonde esančius valstybinius miškus kompleksinės miškų ūkio veiklos vykdymui pagal Valstybinės miškų tarnybos parengtas miškų tvarkymo schemas, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas.
Nepritarti dėl pasiūlymo dalies atlyginti papildomu, ne mažesniu kaip 0,04 ha žemės sklypu individualiai statybai. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo praktikoje yra precedentų, kai nuosavybės teisių atstatymo sąlygų keitimas jau prasidėjus nuosavybės grąžinimo procesui buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai (1994 m. gegužės 27 d. nutarimas, 1994 m. birželio 15 d. nutarimas). Tai reiškia, kad vertinant siūlomos įstatymo nuostatos konstitucingumą inter alia būtina įvertinti: 1) siūlomų priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams ir 2) tikslų, kurių siekiama siūlomais įstatymo pakeitimais, evoliuciją. Tik naujai atsiradę tikslai, kurie nebuvo žinomi ir kurių nebuvo galima numatyti nuosavybės teisių atstatymo ir žemės grąžinimo pirminio reglamentavimo stadijoje, išimtiniais atvejais galėtų tapti pagrindu keisti nusistovėjusias ir praktikoje jau taikomas nuosavybės grąžinimo sąlygas.
Atsižvelgus į tai, manytina, kad siūlomas pakeitimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną.
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
2. Papildyti 21 straipsnį 41 dalimi:
„41. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., privalo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo įstatymo pakeitimo priėmimo dienos informuoti piliečius atskiru pranešimu apie galimybę už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią neatlyginta, atlyginti šio straipsnio 4 dalyje nurodytais būdais. Pranešimai gali būti pateikti per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – e. pristatymo sistema). Kai asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi ir elektroninė siunta jam siunčiama per e. pristatymo sistemą, pašto paslaugos teikėjas šią siuntą įteikia kaip pašto siuntą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pašto įstatymu.“
·
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2023-06-26:
Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnį siūloma papildyti 41 dalimi, nustatant, kad institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., privalo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo įstatymo pakeitimo priėmimo dienos informuoti piliečius atskiru pranešimu apie galimybę už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią neatlyginta, atlyginti šio straipsnio 4 dalyje nurodytais būdais. Projekto nuostata „ne vėliau kaip per du mėnesius nuo įstatymo pakeitimo priėmimo dienos“ nėra aiški, nes neaišku kurio įstatymo pakeitimas ir kuri priėmimo diena turima omenyje. Be to, kyla abejonių, ar pagrįstai siūloma nustatyti, kad terminas informuoti piliečiams būtų skaičiuojamas būtent nuo įstatymo priėmimo, o ne nuo projekto 2 straipsnio 2 dalies, kuria keičiamo įstatymo 21 straipsnis papildomas 41 dalimi, įsigaliojimo. Be to, pažymėtina, kad vertinamąja projekto nuostata siūloma reglamentuoti ne bazinio Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nuostatų įgyvendinimą, bet teikiamu įstatymo projektu siūlomų keičiamo įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomas keičiamo įstatymo 21 straipsnio papildymas 41 dalies nuostatos neturėtų būti dėstomos naujoje projekto 3 straipsnio struktūrinėje dalyje, o nuostatos „ne vėliau kaip per du mėnesius nuo įstatymo pakeitimo priėmimo dienos“ nereikėtų pakeisti nuostata „nuo šios dalies įsigaliojimo dienos“ ir šią dalį išdėstyti taip: „Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., privalo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šios dalies įsigaliojimo dienos informuoti piliečius atskiru pranešimu apie galimybę už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią neatlyginta, atlyginti šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodytais būdais“.
Jeigu būtų pritarta aukščiau išdėstytai pastabai, projekto 3 straipsnio 1 dalyje turėtų būti nustatyta išlyga dėl naujos projekto 3 straipsnio struktūrinės dalies įsigaliojimo, atsisakant nuostatų dėl projekto 2 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo, taip pat atsisakyta projekto 2 straipsnio 2 dalies bei atliktas likusių projekto 2 straipsnio struktūrinių dalių pernumeravimas.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
„2. Papildyti 21
straipsnį 41 dalimi:
„41.
Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę,
esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams
priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., privalo ne vėliau kaip per
du mėnesius nuo įstatymo pakeitimo priėmimo dienos informuoti piliečius atskiru
pranešimu apie galimybę už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią
neatlyginta, atlyginti šio straipsnio 4 dalyje nurodytais būdais. Pranešimai
gali būti pateikti per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant
pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – e. pristatymo sistema). Kai asmens
elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi ir elektroninė siunta jam siunčiama
per e. pristatymo sistemą, pašto paslaugos teikėjas šią siuntą įteikia kaip
pašto siuntą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pašto įstatymu.“
Atsisakius šios dalies turi būti atliktas likusių projekto 2 straipsnio struktūrinių dalių pernumeravimas.
Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus 2
šio
straipsnio 2,
3 ir 4
dalį dalis ir šio
straipsnio 2, 3 dalis, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.
2. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., privalo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šios dalies įsigaliojimo dienos informuoti piliečius atskiru pranešimu apie galimybę už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią neatlyginta, atlyginti šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodytais būdais.
23.
Savivaldybių, kuriose nuosavybės teisių atkūrimo procedūros nebaigiamos iki 2023
m. gruodžio 31 d., administracijos turi pažymėti kartografinėje medžiagoje
laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotus, o savivaldybės meras
turi priimti sprendimą, kad laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės
plotų žymėjimas kartografinėje medžiagoje baigiamas, nurodydamas, kad
savivaldybės teritorijoje nebėra laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos
žemės. Šis sprendimas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos
turi būti pateiktas Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
34. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ir kitos šiame įstatyme nurodytos institucijos iki 2023
m. spalio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
3. Pakeisti 21 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip:
„7. Apie suformuotus žemės sklypus, į kuriuos piliečiams gali būti atkurtos nuosavybės teisės, informacija paskelbiama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje ne vėliau kaip per tris darbo dienas po suformuotų žemės sklypų įregistravimo Nekilnojamo turto registre dienos. Piliečiai Vyriausybės nustatyta eilės tvarka žemės sklypus renkasi iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų sąrašo, sudaryto Vyriausybės nustatyta tvarka. Jeigu mieste suformuotų naujų žemės sklypų bendras plotas yra toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ar jo dalį, tačiau šie piliečiai, Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis naujo žemės sklypo arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais, jeigu šie piliečiai iki 2024 m. vasario 1 d. nepakeitė savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant jiems naujus žemės sklypus kituose tos pačios savivaldybės miestuose. Kai naujų žemės sklypų, perduotinų neatlygintinai, yra kitame tos pačios savivaldybės mieste, piliečiai iki 2024 m. vasario 1 d. gali pakeisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiuo būdu. Piliečiams, kurie esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.“
·
Seimo
nariai: Rita Tamašunienė, Česlav Olševski
2023-06-23:
Pakeisti 2 straipsnio keičiamo 21 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip:
„7. Apie suformuotus žemės sklypus, į kuriuos piliečiams gali būti atkurtos nuosavybės teisės, informacija paskelbiama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje ne vėliau kaip per tris darbo dienas po suformuotų žemės sklypų įregistravimo Nekilnojamo turto registre dienos. Piliečiai Vyriausybės nustatyta eilės tvarka žemės sklypus renkasi iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų sąrašo, sudaryto Vyriausybės nustatyta tvarka. Jeigu mieste suformuotų naujų žemės sklypų bendras plotas yra toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ar jo dalį, tačiau šie piliečiai, Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis naujo žemės sklypo arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais, jeigu šie piliečiai iki 2024 m. birželio 1 d. nepakeitė savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant jiems naujus žemės sklypus kituose tos pačios savivaldybės miestuose. Kai naujų žemės sklypų, perduotinų neatlygintinai, yra kitame tos pačios savivaldybės mieste, piliečiai iki 2024 m. birželio 1 d. gali pakeisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiuo būdu. Piliečiams, kurie esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.“
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto pasiūlymas:
7. Apie suformuotus žemės sklypus, į kuriuos piliečiams gali būti atkurtos nuosavybės teisės, informacija paskelbiama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje ne vėliau kaip per tris darbo dienas po suformuotų žemės sklypų įregistravimo Nekilnojamo turto registre dienos. Piliečiai Vyriausybės nustatyta eilės tvarka žemės sklypus renkasi iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų sąrašo, sudaryto Vyriausybės nustatyta tvarka. Jeigu mieste suformuotų naujų žemės sklypų bendras plotas yra toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ar jo dalį, tačiau šie piliečiai, Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis naujo žemės sklypo arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais, jeigu šie piliečiai iki 2024 m. kovo 1 d. nepakeitė savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant jiems naujus žemės sklypus kituose tos pačios savivaldybės miestuose. Kai naujų žemės sklypų, perduotinų neatlygintinai, yra kitame tos pačios savivaldybės mieste, piliečiai iki 2024 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiuo būdu. Piliečiams, kurie esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.“
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 2, 3 dalis, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.
2. Savivaldybių, kuriose nuosavybės teisių atkūrimo procedūros nebaigiamos iki 2023 m. gruodžio 31 d., administracijos turi pažymėti kartografinėje medžiagoje laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotus, o savivaldybės meras turi priimti sprendimą, kad laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotų žymėjimas kartografinėje medžiagoje baigiamas, nurodydamas, kad savivaldybės teritorijoje nebėra laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės. Šis sprendimas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos turi būti pateiktas Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos šiame įstatyme nurodytos institucijos iki 2023 m. spalio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Teikia
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė