|
Stenogramas galima rasti |
|
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
Stenogramų leidiniai › 2024–2028 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 158
STENOGRAMA
2026 m. birželio 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas J. OLEKAS,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas R. ŠUKYS
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja O. LEIPUTĖ
PIRMININKAS (J. OLEKAS). Labą rytą, gerbiami kolegos. Prašom pasiruošti ir registruotis. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2026 m. birželio 11 d. rytinį posėdį. (Gongas)
Užsiregistravo 104 Seimo nariai. Toliau posėdžiui pirmininkauti kviečiu Seimo Pirmininko pavaduotoją O. Leiputę.
10.02 val.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Gintaro Godos prisaikdinimas
PIRMININKĖ (O. LEIPUTĖ, LSDPF*). Gerbiami Seimo nariai, birželio 9 dieną Lietuvos Respublikos Seimas slaptu balsavimu paskyrė G. Godą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Įstatymas numato, kad prieš pradėdami eiti pareigas teisėjai prisiekia Seime. Prisiekiantysis asmuo priesaiką skaito padėjęs ranką ant Konstitucijos. Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo. Priesaikos tekstas laikomas teisėjo asmens byloje. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Po priesaikos Seimo Pirmininkas teisėjui įteikia teisėjų valdžios simbolį – ženklą su Lietuvos valstybės herbu. Kviečiu Seimo Pirmininką J. Oleką ir G. Godą prisaikdinimo procedūrai.
G. GODA. Aš, teisėjas Gintaras Goda, iškilmingai prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas, sąžiningas, humaniškas, saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis kaip dera teisėjui. Tepadeda man Dievas. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Sveikiname ir linkime sėkmės visada laikytis duotos priesaikos. Sėkmės jums darbuose! Toliau Seimo posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas J. Olekas.
PIRMININKAS (J. OLEKAS). Gerbiami kolegos, prieš pradedant svarstyti darbotvarkę noriu pasakyti, pranešti jums dar vieną gerą, džiugią žinią. Šiandien savo gražų jubiliejų švenčia mūsų kolega L. Urmanavičius. (Plojimai)
10.05 val.
Informaciniai pranešimai
Kolegos, noriu informuoti apie Balsų skaičiavimo komisiją, jos pasikeitimus. V. Ąžuolas – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, T. Domarkas – „Nemuno aušros“ frakcija, S. Gentvilas – Liberalų sąjūdžio frakcija, L. Kukuraitis – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, M. Katelynas – Lietuvos socialdemokratų frakcija, Ž. Pavilionis – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija ir jubiliatas L. Urmanavičius – Mišri Seimo narių grupė.
10.06 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2026 m. birželio 11 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Kolegos, kitas klausimas – šios dienos darbotvarkės, kuriai pritarė Seniūnų sueiga bendru sutarimu, tvirtinimas. Matau, kad keletas kolegų norėtų pasisakyti. Pradėsime nuo damų kaip džentelmenai. J. Sejonienė.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Prašyčiau išbraukti iš popietinės darbotvarkės 2-13 klausimą – rezoliucijos „Dėl Europos Sąjungos ilgamečio finansinio plano“ projektą Nr. XVP-1610. Sveikatos reikalų komitetas jai pritarė vienbalsiai, tačiau dar norėtume suderinti su Europos reikalų komitetu.
PIRMININKAS. Supratau. Čia frakcijos vardu teikiate, taip?
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Komiteto vardu.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Toliau V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, frakcijos vardu po ką tik išgirstų priesaikos žodžių „gerbti žmogaus teises ir laisves“ siūlau iš darbotvarkės išbraukti (iš popietinės darbotvarkės išbraukti) 2-20 klausimą su susijusiais teisės aktų projektais: Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Administracinių nusižengimų ir Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių. Kriminalinė žvalgyba yra represinis įrankis, manau, kad šį klausimą svarstyti tikrai nederėtų parlamente šiandien.
PIRMININKAS. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu toks prašymas? Ačiū. A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (NAF). Gerbiamas Pirmininke, vakar Energetikos ir darnios plėtros komitetas svarstė labai svarbų klausimą – Elektros energetikos įstatymo projektą Nr. XVP-1485. Esame nustebę, kad jis nepateko į šios dienos darbotvarkę, nors kalbame apie energetinį skurdą, užklumpantį žmones. Manyčiau, kad tai yra labai svarbu. Komitete kažkokių abejonių nekilo dėl šio įstatymo, todėl frakcijos vardu norėčiau paprašyti, kad įtrauktume šį klausimą, nes visos procedūros yra baigtos. Manau, būtų tikslinga jį svarstyti būtent įrašius į šios dienos darbotvarkę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Toks buvo Seniūno sueigos sprendimas, bet jūsų prašymas teisėtas, mes jį tuojau apsvarstysime. Ir mūsų kolegė R. Tamašunienė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū, Pirmininke. Aš, reaguodama į kolegos V. Gailiaus pasiūlymą, siūlyčiau palikti popietinėje darbotvarkėje 2-20 klausimą – Baudžiamojo kodekso ir lydimųjų teisės aktų, nes tai susiję su direktyvos įgyvendinimu. Lietuva jau vėlinasi, nusikaltimo aplinkai kriminalizavimo klausimas yra svarbus. Bet aš galvoju, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, tikrai apsvarstys ir surasime kompromisinius variantus, nes šis pateiktas įstatymo projektas minimaliai įgyvendina direktyvą. Mes siūlome tokius sprendimus, bet komitetui bus proga padiskutuoti, su kuo mes labai labai sutinkame. Pastabas priimame.
PIRMININKAS. Gerai, kolege, ačiū. Seniūnų sueiga buvo atsižvelgusi į visa tai ir pasiūliusi darbotvarkę, bet kolegos turi teisę teikti savo siūlymus.
A. Širinskienė. Prašau, kolege.
A. ŠIRINSKIENĖ (DFVL). Kad žmonės, kurie klausosi, neliktų suklaidinti, tai kriminalinės žvalgybos klausimas nėra direktyvos rėmuose, nes dalis Europos Sąjungos valstybių, ir tai yra didžioji dalis, net tokio reiškinio už baudžiamojo proceso ribų nebeturi. Tai, kolege, aš suprantu, kad gal norisi kiekvienam…
PIRMININKAS. Gerbiama Agne, bet čia jau diskusija dėl balsavimo motyvų.
A. ŠIRINSKIENĖ (DFVL). …medžiotojui po blakę įsegti ar žvejui, bet tikrai įstatymas nėra tas, kurį reikia įgyvendinti.
PIRMININKAS. Kolegos, mes svarstome darbotvarkę ir turime keletą pasiūlymų dėl to darbotvarkės projekto, kurį patvirtino šiandien Seniūnų sueiga bendru sutarimu. Iš eilės visus siūlymus apsvarstysime, apsispręsime, kaip mes dirbsime. O motyvai, ačiū, išsakyti.
Pradedame nuo pirmo. Pirmas buvo? (Balsas salėje: „Sejonienės, bet kieno vardu?“) Gerbiama Jurgita Sejoniene, ar galėtumėte dar patikslinti, kieno vardu jūs prašote?
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Frakcijos, tebūnie.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu prašoma išbraukti iš šios dienos darbotvarkės klausimą – Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos pozicijos formuojant 2028–2034 m. Europos Sąjungos daugiametę finansinę programą, siekiant stiprinti sveikatos politikos prioritetus“ projektą Nr. XVP-1610. Prašom apsispręsti balsuojant.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 89, prieš – 15, susilaikė 1. Projektas iš darbotvarkės išbraukiamas.
Kitas siūlymas – Liberalų frakcijos vardu iš darbotvarkės išbraukti klausimus, projektus Nr. XVP-1577, Nr. XVP-1578, Nr. XVP-1579 ir Nr. XVP-1580. Prašom apsispręsti balsuojant. Atsiprašau, stabdome balsavimą. Kolegos, dar kartą patikslinu, kuriuos kolega V. Gailius prašė išbraukti: Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo projektą Nr. XVP-1577, Administracinių nusižengimų kodekso projektą Nr. XVP-1578 ir Kriminalinės žvalgybos įstatymą. Trijų įstatymų komplektą siūlo išbraukti. Prašom apsispręsti balsuojant.
Balsavo 106 Seimo nariai: 47 už išbraukimą, prieš – 29, susilaikė 30. Projektai lieka darbotvarkėje.
Replika po balsavimo – A. Petrošius. Prašau, kolega.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Kolegos, kadangi klausimai liko darbotvarkėje, o esminis prieštaravimas yra dėl kriminalinės žvalgybos klausimo, kuris yra tik vienas iš paketo, aš norėčiau pakviesti, kada dėl to klausimo balsuosime, balsuoti ne dėl viso paketo, o dėl kiekvieno klausimo atskirai. Iki pilnos laimės tetrūksta, kad žvejyboje šalia valties išlįstų žvalgas.
PIRMININKAS. Prašom priminti popietiniame posėdyje, kai mes tai svarstysime, bus galima apsispręsti. Ačiū.
Kolegos, dėmesio! „Nemuno aušros“ frakcijos vardu yra siūloma į darbotvarkę įtraukti Elektros energijos įstatymo 43, 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-1485(2). Prašom apsispręsti balsuojant.
Ačiū, kolegos. Balsavo 102 Seimo nariai: 20 Seimo narių – už, prieš – 46, susilaikė 36. Įstatymo projektas į darbotvarkę neįtrauktas.
Ar galime bendru sutarimu patvirtinti visą darbotvarkę? (Balsas salėje) Ai, atsiprašau, atsiprašau, dar, kolegos, yra trys projektai. Tai yra Švietimo įstatymo projektas Nr. XVP-1614, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektas Nr. XVP-1412 ir Akcizų įstatymo 37 straipsnio įstatymo projektas Nr. XVP-1519 nėra įrašyti į šios sesijos darbų programą. Ar galime bendru sutarimu įtraukti? Ačiū, pritarta.
Balsuojame dėl visos šios dienos darbotvarkės.
Ačiū, kolegos. Balsavo 106 Seimo nariai: 89 – už, 4 – prieš, 13 susilaikė. Darbotvarkė patvirtinta.
10.17 val.
Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 2, 3, 4, 7, 9, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 28, 29, 32, 33, 34, 37, 38 ir 47 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 161 ir 311 straipsniais įstatymo projektas Nr. XVP-1363(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1 klausimas – Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr. XVP-1363. Į tribūną kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką R. Sinkevičių.
Nuo 1 straipsnio iki 19 straipsnio pasiūlymų, pakeitimų nėra. Ar galime pastraipsniui priimti? Ačiū, priimta. Dėl 20 straipsnio yra Seimo nario L. Jonausko siūlymas. Gal L. Jonauskas pristatyti galėtų jį? Prašom. L. Jonauskas. Prašom.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Pasiūlymo turinys yra ganėtinai paprastas. Šiandien yra reikalavimai visuomeniniams pastatams, naujai statomiems, įrengti ir priedangas. Daugiabučiams namams yra prievolė, jeigu jų aukštingumas viršija 5 aukštus. Bet 5 aukštų namas gali būti su 12 butų, bet gali būti 5 aukštų namų, kurie turės ir 100 butų. Todėl reikėtų suvienodinti reikalavimus. Jeigu vienu metu daugiabučiuose gali būti daugiau kaip 100 asmenų, taikyti tuos pačius privalomus reikalavimus priedangų įrengimui kaip ir visuomeniniams pastatams, tai yra kad talpintų daugiau negu 100 žmonių, ir tokiu atveju atsiranda prievolė įrengti priedangą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie norėtų paremti? Matau 34. Ačiū, užtenka.
Kokia yra komiteto nuomonė?
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Komitetas, apsvarstęs pasiūlymą, mano, kad jis yra tinkamas, didina gyventojų saugą. Komitetas 11 balsų už pritarė siūlymui, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, norinti paremti siūlymą yra D. Šakalienė. Prašau, kolege.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Manau, kad visi labai gerai suprantame, jog gyventojų saugumas yra vienas iš svarbiausių šiuo metu prioritetų. Lino pasiūlymas kaip tik prisideda prie to, kad mes vis tiktai užtikrintume, kad žmonės, kurie gyvena daugiabučiuose, kurie tikrai net nelabai kur turi įsirengti asmeninę slėptuvę, ir kartais yra sudėtinga pasiekti visuomeninę slėptuvę. Be to, mes dar turime įdomių tokių situacijų, kai kartais žmonės krizių metu pastatomi sporto salėse prie didžiulių langų, kurie iš esmės gali tapti didžiuliais spąstais. Taigi nesame to išsprendę. Sakyčiau, kad Lino pasiūlymas yra labai adekvatus, labai savalaikis ir užtikrina geresnę gyventojų, gyvenančių daugiabučiuose, apsaugą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (NAF). Ačiū, Pirmininke. Prieš pačią idėją aš negaliu pasisakyti prieš, pati idėja yra gera, tačiau jinai yra žalia. Siūlant tokią idėją reikia galvoti, kiek išbrangs gyvenamasis plotas, kiek prie kiekvieno kvadratinio metro prisidės tūkstančių ar šimtų eurų. Siūlant tokią idėją visą laiką reikia skaičiuoti finansiškai. Čia tas pats plotas bus apmokestinamas, ką Linas siūlo, pridėtinės vertės mokesčiu. Kokia čia pridėtinė vertė ir kokią vertę bando nulupti nuo statytojo valstybė? Valstybė turėtų primokėti tam statytojui, kad jisai imtųsi socialinio gynybos projekto. Čia aš matau projektą kaip žalią, jis yra tobulintinas. Idėja pati gera šio siūlymo, bet jeigu siūlome, tai siūlykime kompleksiškai, o ne tiktai vien politiškai šauti – štai viskas čia gerai. Negerai, gerbiamas Linai. Reikia galvoti ir apie pinigus. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, galvoti apie pinigus gerai, bet galvoti apie gyvybes dar geriau. Ar galime… Balsuoti turbūt reikia, kadangi nuomonės išsiskyrė. Prašom balsuoti, kas pritariame Seimo nario L. Jonausko pataisai, kuriai komitetas pritarė.
Ačiū. Balsavo 84 Seimo nariai: 69 – už, prieš nebuvo, susilaikė 15. Pataisai pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti 20 straipsniui su šia pataisa? Matau, galime. Ačiū, pritarta.
Dėl straipsnių nuo 21 iki 29 pasiūlymų, pataisų nėra. Ar galime priimti pastraipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl viso įstatymo projekto norinčių pasisakyti nėra. Prašom apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: 77 – už, prieš nėra, susilaikė 13. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.23 val.
Valstybės rezervo įstatymo Nr. VIII-1908 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1364(2) (priėmimas)
Kitas įstatymo projektas – Valstybės rezervo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1364(2). Du straipsniai. Pasiūlymų, pataisų nėra. Ar galime pastraipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl viso įstatymo kalbėti užsirašiusių nėra. Prašom apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: 90 – už, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.24 val.
Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo Nr. I-270 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1365(2) (priėmimas)
Kitas įstatymo projektas – Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1365(2). Trys straipsniai. Dėl jų pasiūlymų ir pataisų pastraipsniui nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. Pritarta. Dėl viso įstatymo projekto užsirašiusių kalbėti nėra. Prašom apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: 98 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.25 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 5, 8, 13 straipsnių ir penktojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1366(2) (priėmimas)
Kitas įstatymo projektas – Energetikos įstatymo 2, 5, 8, 13 straipsnių ir penktojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1366(2). Šeši straipsniai. Pasiūlymų ir pakeitimų nėra. Ar galime pritarti pastraipsniui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl viso įstatymo projekto užsirašiusių kalbėti nėra. Prašom apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 100, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.25 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 4 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1367(2) (priėmimas)
Kitas – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1367(2). Du straipsniai. Pasiūlymų, pakeitimų nėra. Ar galime pastraipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl viso įstatymo projekto užsirašiusių kalbėti nėra. Prašom apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 99, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Ačiū už vieningą palaikymą.
10.26 val.
Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 7, 15 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1368(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Branduolinės energijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1368(2). Keturi straipsniai. Pasiūlymų, pataisų nėra. Ar galime pastraipsniui pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl viso įstatymo projekto užsirašiusių kalbėti nėra. Prašom apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102: už – 102, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.27 val.
Branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1539 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1369(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Branduolinės saugos įstatymo 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1369(2). Įstatymas iš dviejų straipsnių. Pasiūlymų, pakeitimų dėl straipsnių nėra. Ar galime pastraipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl viso įstatymo projekto užsirašiusių kalbėti nėra. Prašom apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 97, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.28 val.
Geležinkelių transporto kodekso 3, 296 ir 298 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1370(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Geležinkelių transporto kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1370(2). Keturi straipsniai. Pastraipsniui pasiūlymų, pakeitimų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl viso įstatymo projekto užsirašiusių kalbėti nėra. Prašom apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 102, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2025 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. XV-691 „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-1587(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2025 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. XV-691 „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-1587(2). Vienas straipsnis. Pasiūlymų, pataisų nėra. Ar galime pritarti pastraipsniui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl viso įstatymo norinčių pasisakyti čia yra kiek daugiau. Pirmasis – L. Kasčiūnas. Prašau, kolega.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Aš labai trumpai, ne apie misijos modalumus, bet apie tai, kodėl šitas sprendimas ypač svarbus šiomis savaitėmis. Būtent dabar Amerika, gynybos planuotoja amerikiečių, svarsto savo pajėgų konfigūraciją Europoje. Jeigu mes šiandien nepriimtume šito sprendimo arba jis būtų neigiamas ir mes tokiai misijai nesuteiktume mandato, tai būtų labai labai prastas signalas. Tai būtų argumentas galbūt negero linkinčioms jėgoms apriboti amerikiečių buvimą Europoje, taip pat ir Baltijos šalyse, ir mūsų valstybėje. Todėl balsuokime atsakingai. Raginu pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. Prieš – V. Ąžuolas. Luktelkite, ramiai, viskas bus išspręsta.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Iš tikrųjų mes atvėrėme Pandoros skrynią. Seimas visada nustatydavo, į kokią misiją bus siunčiami mūsų kariai. Dabar nenustačius, į kokią misiją, bus galima Daukanto aikštėje nuspręsti, ar į karą nusiųsime juos ir valstybę įtrauksime į karą, ar nusiųsime į taikos misiją. Įrašydami ne į misiją, o misijas, atveriame dar didesnę skrynią. Dabar tie, kurie balsuosite už, galvodami, kad jie važiuos į taikos misiją, labai klystate, jūs leisite pasiųsti juos į karą. Bet galvojant, kad nebe Seimas bus kaltas, o Daukanto aikštė kalta, deja, tos atsakomybės nusiplauti neišeis. Tai prisiimkite atsakomybę tie, kurie balsuosite už, kad įtrauksite valstybę į karą.
Tikrai negalime balsuoti už tokį projektą, kur nėra aiškiai nurodoma, kad bus siunčiama tik į taikos misiją, tik pasirašius taikos sutartį. Todėl siūlau balsuoti prieš, nes toks projektas negali išeiti iš Seimo, kur atveria Pandoros skrynią siųsti karius į karą. Labai liūdna, kad taip vyksta, ir skubos tvarka dar.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Čia buvo jūsų nuomonė. Kitą nuomonę turi A. Pocius. Prašau, kolega.
A. POCIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Mieli kolegos, aš dabar pasakysiu jums kaip buvęs operacijų vadas ir atsakingas už mūsų karių rengimą misijoms: Seimas duoda mandatą išsiųsti tam tikrą skaičių karių į operacijų rajoną. Kokie kariai vyks, ar jūrininkai, ar specialiųjų operacijų pajėgų kariai, dar nėra aišku. Gali būti, kad ir medikai vyks, gali būti, kad ir sraigtasparnio įgulą mes ten siųsime. Šis vadinamasis shopinglistas yra paduodamas būtent šaliai, kuri ima lyderiauti tam tikroje operacijoje, ir tada jie pasako, ko jiems reikės. Tai mes dabar tiktai tvirtiname karių skaičių, o konkrečiai kokie bus siunčiami kariai, mes dar negalime atsakyti. Juos pasirinks būtent lyderiaujanti valstybė.
Ir tą darydavo visą laiką: kai mūsų kariai vyko į Iraką, kai mes tvirtinome mandatus Seime į Afganistaną ir taip toliau. Procesas dar bus ilgas ir šiuo atveju tikrai neklaidinkite žmonių. Viskas yra pagal sutartas procedūras su mūsų sąjungininkais. Taigi aš tikrai raginu – už. Tai nėra nieko naujo. Aš manyčiau, kad tikrai mes drąsiai galime balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitą nuomonę turi R. Žemaitaitis. Prašau, kolega.
R. ŽEMAITAITIS (NAF). Aš suprantu, Pirmininke, kad koalicija keičiasi. Jūs jau ir mikrofonus išjunginėjate. Viskas gerai, bet prieš tai…
PIRMININKAS. Jūsų balsas ir taip gerai girdisi.
R. ŽEMAITAITIS (NAF). Tikrai girdisi ir be mikrofono. Prieš tai kalbėjęs kolega, nesuprantu, ar jisai bent susigaudo, ką kalba, ar jis bent supranta teisę. Greičiausiai žmogus visiškai nesusigaudo, ir tikrai nepyk, kolega. Kai į Afganistaną siuntėme Lietuvos karius, tai buvo Jungtinių Tautų sprendimas. Už melą reikėtų, kolega, šiek tiek bent jau pasidomėti, kada kokie sprendimai yra. Šiandien vyksta konfliktas – Jungtinių Tautų sprendimo nėra. Tai dabar vienas momentas.
Antras momentas, ką jūs pasakėte, aš užfiksavau jūsų kalbą ir ją išsisaugosiu, ji nueis į labai gerą istoriją. Jūs pasakėte: neaišku, kokius karius siųs, ir rinksis lyderiaujanti šalis. Tai, gerbiamasis, reiškia, jūs, būdamas nacionalinio saugumo gynybos specialistas, paneigėte visą Seimo nutarimo projektą, nes jūs pasakėte, kad nebus siunčiami kariai užtikrinti saugios laivybos, nors nutarime kalbama apie saugios laivybos užtikrinimą Hormuzo sąsiauryje. Arba jūs sąmoningai šnekėjote šiuos dalykus ir iš nežinojimo prisišnekėjote, arba tiesiog jūs galvojate, kad čia nesupranta Seime sėdintys žmonės. Dabar vienas momentas.
Antras momentas. Ko gero, Lietuvoje nerasite nė vieno čia sėdinčio Seimo nario, kuris nepritartų siųsti civilių į taikos misiją. Šiandien mes siunčiame ne į taikos misiją. Tai yra akivaizdu po šios nakties įvykių, kai vėl buvo atnaujinti kariniai veiksmai, Amerika bombardavo Iraną, o Iranas bombardavo Amerikos sąjungininkes. Gerbiamieji, galvokite, kur jūs šiandien siunčiate. Todėl aš dar kartą kviečiu nepritarti šiam projektui. Susižiūrėkite teisinius niuansus ir tada ateikite su šiuo projektu. Šis projektas iš esmės įeis į Lietuvos parlamentarizmo istoriją kaip pats nekvalifikuočiausias ir pats kvailiausias projektas. Kaip kolega Valius kalbėjo, jūs suformuojate precedentą…
PIRMININKAS. Kolega, jūsų nuomonė įdomi, bet jūsų laikas baigėsi. Ačiū. (Balsai salėje)
Kitą nuomonę turi R. Motuzas. Prašau, kolega.
R. MOTUZAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien mes priimame sprendimą prisidėti prie tarptautinių pastangų užtikrinti laivybos laisvę, civilinės laivybos saugumą ir taip pat regiono stabilumą, nes dėl to kenčia ekonomika. Šiandien iš tikrųjų nėra aišku, ar apskritai reikės, gali būti, kad visai nereikės dalyvauti toje operacijoje. Turbūt mes kalbame apie dalyvavimą taikos sąlygomis. Iš tiesų šiandien tai yra simbolinė misija, mūsų pareiškimas, kad mes remiame sąjungininkus. Tame kontekste, kai mes šiandien diskutuojame, ar Jungtinės Amerikos Valstijos išveda karius iš Lietuvos, ar po rotacijos vėl atsiųs, kada atsiųs, tai taip pat yra nepaprastai svarbu. NATO Parlamentinėje Asamblėjoje lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų delegacija ir pabrėžė, kad tai yra nepaprastai svarbus signalas Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kad mes esame patikimas NATO partneris. Todėl siūlau palaikyti šį įstatymo projektą ir balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Ir baigia pasisakymus V. Čmilytė. Prašau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dėkoju, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandieną, matyt, reikėtų pabrėžti, kad šis sprendimas yra tiesiog Seimo politinis apsisprendimas, kad mes pritariame tokiam principiniam žingsniui, jog Lietuva jungiasi prie tarptautinės misijos. O tie kolegos, kurie čia visai neseniai kalbėjo apie tai, kad Seimas turėtų apsispręsti dėl kiekvienos detalės, numatyti misijos kiekvieną modalumą, tiesiog klaidina. Aš siūlyčiau daryti tai, ką turime padaryti mes Seime, tai yra apsispręsti dėl dalyvavimo misijoje, o vėlesnius sprendimus, jau konkrečius, palikti tiems, kurie tai ir privalo daryti. Manau, kad sprendimas politiškai yra teisingas, jis yra gana toliaregiškas. Siūlau jį palaikyti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiami kolegos. Dar nuomonė prieš – R. Šukys. Prašau, kolega.
R. ŠUKYS (NAF). Gerbiami kolegos, aš vis dėlto irgi norėčiau atkreipti dėmesį į tai, ką pasisakė visi kolegos, kalbėję už. Man trūksta teisinio pagrindo. NATO misija ar NATO partnerystė čia niekuo dėta, nes NATO nėra vykdoma jokia operacija. Tai yra vienos NATO valstybės narės vykdoma operacija. Pats NATO oficialiai jokių sprendimų nepriėmęs ir nedalyvauja. Taigi teisinis pagrindas čia netinka. Jungtinių Tautų mandato kokiai nors ar taikos palaikymo, ar užkardymo operacijai nėra. Taikos palaikymo operacijose Europos Sąjungos valstybių koalicijos teisinio lygmens nėra. Vienintelis pagrindas, kurį teisiškai įvertinęs aš gal ir būčiau balsavęs už, tai yra Jungtinių Tautų konvencija saugiai laivybai užtikrinti. Tada turėtų būti labai aišku, kad ten plaukia laivai išminuoti, užtikrinti saugią laivybą ir nieko daugiau. Tačiau kolega A. Pocius paneigė šį dalyką, vadinasi, ten skris ir sraigtasparnis, galimai bus nuvežtas, galbūt Specialiųjų operacijų sausumos pajėgos, o tai, gerbiamieji, nieko bendro jau neturi su šios konvencijos įgyvendinimu. Taigi šio nutarimo teisinio pagrindo aš nematau.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Nuomonės išsakytos. Priimkime tai kaip kiekvieno Seimo nario poziciją, nuomonę, o mes norime užtikrinti taiką Lietuvoje tokiu būdu. (Šurmulys salėje) Prisiminkite Ūdrio ariją iš operos „Pilėnai“. Apsispręskime balsuodami. (Garsinis signalas salėje) Pavojaus signalas dėl oro sąlygų.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: 77 – už, 11 – prieš, 6 susilaikė. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
10.41 val.
Įstatymo „Dėl Pietryčių Azijos draugystės ir bendradarbiavimo sutarties ratifikavimo“ projektas Nr. XVP-1418(2) (priėmimas)
Kitas įstatymo projektas – įstatymo „Dėl Pietryčių Azijos draugystės ir bendradarbiavimo sutarties ratifikavimo“ projektas Nr. XVP-1418. Vienas straipsnis. Pasiūlymų, pataisų nėra. Dėl viso įstatymo dėl motyvų pasisakyti taip pat užsirašiusių nėra. Prašom apsispręsti balsuojant. Primenu, kad ratifikavimo sutartis.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: 100 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.42 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 481 ir 482 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1343(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Užimtumo įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1343(2). Trys straipsniai. Pastraipsniui. Pasiūlymų, pakeitimų nėra. Dėl viso įstatymo kalbėti užsirašiusių taip pat nėra. Prašom… Atsiprašau, I. Vėgėlė, jo tik nebuvo savo vietoje, todėl, kolega, mes čia jūsų vos nenurašėme. Bet žodis jums.
I. VĖGĖLĖ (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Šiaip dėl paties įstatymo, kad jį reikia tikslinti, – vienareikšmiškai taip, bet, kita vertus, paskaitykime, ką mes čia tiksliname, – mes tiksliname užimtumo išmokas, tai yra išmokas iš užsienio pritrauktiems darbuotojams. Visiškai neseniai iš Seimo tribūnos premjerė kalbėjo apie tai, kad trūksta pinigų, kalbėjo apie tai, kad gali būti taip, kad Lietuvos Respublikos biudžetas susidurs su tam tikrais sunkumais, tai yra dėl ekonomikos mažesnio augimo, negu planuota. Dabar gi mes 2023 metais užsieniečiams mokėjome 2 mln. eurų, 2024 metais – 1,1 mln. eurų, 2025 metais – 0,6 mln. eurų. Aš suprantu, gerai yra mokėti užsieniečiams, bet, mano supratimu, mes galėtume savais visų pirma pasirūpinti. Mano vertinimu, šį įstatymą mes turėtume tikslinti ne taip, kaip reikėtų daryti išmokas, bet turėtume tikslinti galvodami apie tai, kaip paremti savus darbuotojus, ir ne išmokas iš užsienio pritrauktiems darbuotojams mokėti, juos pritrauks verslas, jeigu reikia aukštos kvalifikacijos darbuotojų, bet reikėtų galvoti, kaip pasirūpinti savais ir kaip išlaikyti biudžete tuos pinigus, kuriuos mes čia, mano vertinimu, mokame verslams, kurie patys visiškai galėtų tą padaryti. Gerbiami kolegos, manau, tokio įstatymo iš viso ir šios priemonės apskritai neturėtų būti, todėl siūlau bent susilaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs išprovokavote du kitus pasisakymus. Pirmas – S. Gentvilas. Prašau, kolega.
S. GENTVILAS (LSF). Iš tikrųjų tokia priemonė turi būti. Ir kuo Lietuva tikrai gali pasidžiaugti? Tuo, kad šeštus metus iš eilės į Lietuvą grįžta daugiau piliečių, negu išvažiuoja. Pernai metų duomenys irgi džiugina – 19 tūkst. piliečių grįžo, kai 9 tūkst. išvažiavo. Bet turime kalbėti ir apie Ekonomikos ministerijos ambicijų trūkumą. Pasižiūrėkime, 2023 metais per šią programą grįžo 444 piliečiai, buvo išmokėtos jų grįžimo išlaidos ir darbdaviai paskatinami. Tuo tarpu pernai buvo išmokėta tiktai 111, vadinasi, keturis kartus mažiau grįžo pagal šį skatinimą. Vadinasi, aukštos pridėtinės vertės darbuotojų mes neprisitraukėme, ir čia yra keturių kartų kritimas per dvejus metus. Argumentuojama aiškinamajame rašte, kad geopolitinė situacija pasikeitė. Atsiprašau, bet karas jau penkti metai vyksta, ilgiau negu Antrasis pasaulinis karas, tai tuo argumentuoti irgi negalime.
Kas čia, man atrodo, yra spyglys žaizdoje, deja, bet socialdemokratų įvesti stiprūs mokesčiai vidurinei klasei. Tai jeigu kalbėtume apie aukštesnės pridėtinės vertės darbuotojų darbo vietas, būtent jie pradeda nebegrįžti. Lietuvos startuolių bendruomenė atvirai kalba apie tai, kad Lietuvoje pasisamdyti ką nors aukštos pridėtinės vertės dėl progresinių mokesčių tampa nekonkurencinga, nes kokia Olandija pradeda siūlyti geresnę mokestinę aplinką tokiems darbuotojams. Todėl, pritardamas tam, aš siūlau atkreipti dėmesį, kad net keturiais kartais per trejus metus krito šitų išmokų dydis.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat už nori pasisakyti E. Kirkutis. Prašau, kolega.
E. KIRKUTIS (LVŽ-KŠSF). Sveiki. Ačiū, Pirmininke. Aš noriu tiktai truputėlį daugiau informacijos suteikti kolegai Ignui. Šis įstatymas ir visi tie darbuotojai yra tiktai aukštos pridėtinės vertės, vadinasi, tie darbuotojai, kurių gal mažai paruošė Lietuvos ugdymo, mokslo įstaigos, tie, kurių trūksta. Vadinasi, mes atsivežame pačios aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų ir taip mes skatiname verslą, kad jis nebūtų akmens amžiuje. Technologijos didėja: reikia robotizacijos specialistų, reikia aukštųjų technologijų specialistų, kurių dar neruošia arba jų yra labai mažai paruošta Lietuvos rinkai. Tai čia yra programa, užtikrinanti pačios aukščiausios pridėtinės vertės darbuotojų pritraukimą į Lietuvą ir kompensavimą jų atgabenimo ir verslo plėtros. Nesiklaidinkime. Jeigu yra lietuvių, tai visą laiką lietuvius ir samdo verslas, o čia yra iš neturėjimo kur dingti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės už ir prieš išsakytos. Prašom apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: 101 – už, prieš nėra, 2 susilaikė. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.47 val.
Savanoriškos veiklos įstatymo Nr. XI-1500 papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas Nr. XVP-1333(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Savanoriškos veiklos įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr. XVP-1333(2). Vienas straipsnis. Pasiūlymų, pataisų nėra. Bendru sutarimu galime pritarti pastraipsniui? Ačiū, pritarta. Dėl viso įstatymo projekto kalbančių taip pat nėra. Prašom apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: 103 – už, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.48 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 40, 43, 46 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1410(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1410(2). Į tribūną kviečiu Švietimo ir mokslo komiteto pranešėją Seimo narį L. Kazlavicką.
Dėl 1 straipsnio turime Teisės departamento siūlymą. Kokia yra komiteto nuomonė?
L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime ir mes pritarti šiai pataisai, kuriai pritarė komitetas? Ačiū, pritarta. Ar galime pritarti visam straipsniui su šia pataisa? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl 2, 3 straipsnių pasiūlymų, pataisų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 4 straipsnio taip pat turime Teisės departamento siūlymą. Kokia yra komiteto nuomonė?
L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar mes galime pritarti šiai pataisai, kuriai pritarė komitetas? J. Razma nori pasisakyti dėl jos? Dėl viso. Ačiū. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiai pataisai? Ačiū, pritarta. Ar galime pritarti visam 4 straipsniui su šiuo pasiūlymu? Ačiū, pritarta.
Dėl 5 straipsnio neturime pasiūlymų, pataisų. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
Pastraipsniui apsvarstėme visus straipsnius. Ačiū. Dėl viso įstatymo dėl motyvų nori pasisakyti J. Razma. Prašau, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, projektu pasiūlytos tos dvi pagrindinės nuostatos racionalios ir priimtinos. Tikrai mokinių krūvį gali reguliuoti švietimo ministras, nėra tie krūviai tokie, kad jau čia reiktų sveikatos apsaugos ministro intervencijos per higienos reikalavimus.
Kita nuostata dėl naujų reikalavimų profesijos mokytojams, kad jie įgytų atitinkamą kvalifikaciją. Aš tikiuosi, kad tiek visos sistemos, tiek mokytojų tas naujas reikalavimas neapsunkins, kadangi, kiek žinau, kai kurios profesinės mokyklos turės atitinkamas programas ir per keletą mėnesių bus galima tą kiekvienu atveju išspręsti. Tik linkėčiau galbūt Švietimo ir mokslo ministerijai kreiptis į profesines mokyklas, kad tie, kurie neturi atitinkamos kvalifikacijos, kažkaip tolygiai eitų mokytis, kad visi neliktų paskutiniams metams, kaip dažnai mes mėgstame daryti, nes tuomet tikrai bus sudėtinga visus norinčius ten priimti.
Dar gal vienas toks nedidelis apgailestavimas, kad nėra išlygos, jog tos kvalifikacijos nereiktų tiems profesijos mokytojams, kuriems iki pensijos liko nedaug laiko. Tarkime, jeigu būtų išlyga, kad virš 55 metų jau nebereikia, tai žmonės, kurie turi didelį stažą, ramiai pabaigtų karjerą, nebūdami apsunkinti to mokymosi naujų reikalavimų.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už jūsų nuomonę. Nuomonės išsakytos. Prašom apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: 96 – už, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.52 val.
Viešojo sektoriaus darbuotojų registro įstatymo Nr. XIV-1986 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1092(3) (nauja redakcija) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Viešojo sektoriaus darbuotojų registro įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1092(3). Kviečiu į tribūną Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovą T. Barauską.
Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento siūlymas. Kokia yra komiteto nuomonė? Net du siūlymai yra.
T. BARAUSKAS (LSDPF). Pirmininke, gauta techninio pobūdžio pastaba – įrašytina formuluotė „Registro informacinės sistemos objektas (toliau – Registro objektai)“. Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Teisės departamento siūlymui dėl 1 straipsnio komitetas siūlo pritarti. Ar mes galime šiam pasiūlymui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ar galime visam straipsniui su pasiūlymu pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio 2 dalies taip pat turime Teisės departamento siūlymą.
T. BARAUSKAS (LSDPF). Patikslinama sąvokos apibrėžtis – „viešojo sektoriaus įstaiga“. Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė – taip pat pritarti. Ar mes galime pritarti šiam siūlymui? Ačiū, pritarta. Ar galime pritarti visam straipsniui su pasiūlymu bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 3 straipsnio taip pat turime Teisės departamento siūlymą. Kokia yra komiteto nuomonė?
T. BARAUSKAS (LSDPF). Techninio pobūdžio pastaba. Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė – pritarti. Ar mes galime bendru sutarimu pritarti taip pat? Ačiū, pritarta. Ar galime pritarti visam 3 straipsniui su pasiūlymu? Ačiū, pritarta.
Dėl 4 straipsnio taip pat turime Teisės departamento siūlymą. Kokia yra komiteto nuomonė?
T. BARAUSKAS (LSDPF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Ar galime ir mes pritarti šiam siūlymui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ar galime pritarti visam 4 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 5 straipsnio siūlymų neturime. Ar galime pritarti 5 straipsniui. Ačiū, pritarta.
Dėl 6 straipsnio taip pat yra Teisės departamento siūlymas.
T. BARAUSKAS (LSDPF). Techninio pobūdžio pastaba. Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Ar galime pirmajai Teisės departamento pataisai pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Turime dar dėl šio straipsnio 5 dalies pataisą.
T. BARAUSKAS (LSDPF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Ar galime ir mes pritarti jam? Ačiū, pritarta. Taip pat turime Teisės departamento siūlymą dėl 6 dalies.
T. BARAUSKAS (LSDPF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti komiteto nuomonei pritarti iš dalies šiam siūlymui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Taip pat turime Teisės departamento dar vieną siūlymą dėl šio straipsnio. Kokia yra komiteto nuomonė?
T. BARAUSKAS (LSDPF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Ar mes galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ar galime pritarti visam 6 straipsniui su įvardintais pakeitimais bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 7 straipsnio 3 dalies taip pat turime Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymą. Kokia yra komiteto nuomonė?
T. BARAUSKAS (LSDPF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė yra pritarti. Ar mes galime taip pat pritarti šiam pasiūlymui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Taip pat turime dar dėl šio straipsnio 5 dalies Teisės departamento siūlymą.
T. BARAUSKAS (LSDPF). Pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti komiteto nuomonei pritarti iš dalies bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Taip pat yra siūlymas dėl 9 dalies keitimo. Prašom.
T. BARAUSKAS (LSDPF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Ar galime ir mes pritarti bendru sutarimu šiam Teisės departamento siūlymui? Ačiū, pritarta. Ir turime dar vieną…
T. BARAUSKAS (LSDPF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Komiteto siūlymas yra pritarti. Ačiū. Ar mes galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti 7 straipsniui? Ačiū, pritarta.
Dėl 8 straipsnio taip pat turime Teisės departamento siūlymą. Kokia yra komiteto nuomonė?
T. BARAUSKAS (LSDPF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies. Ar mes galime pritarti tokiai komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta. Ar galime pritarti su šiuo pakeitimu visam 8 straipsniui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 9 straipsnio…
T. BARAUSKAS (LSDPF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Yra taip pat. Tada grįžtame prie 1 straipsnio. Ar galime pritarti visam 1 straipsniui (…) naujos redakcijos? Ačiū, pritarta. Ir tada dėl šio 2 straipsnio, kur aš jau klausiau, komiteto nuomonė yra Teisės departamentui pritarti. Ar galime ir mes pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Pastraipsniui visą įstatymą apsvarstėme. Dėl viso įstatymo projekto kalbėti užsirašiusių nėra. Prašom apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: 97 – už, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.58 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 2, 9, 25, 35 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1093(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1093(2). Dėl 1 straipsnio pasiūlymų, pakeitimų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Ar niekas nepageidauja klausti? Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 3, 4 straipsnių taip pat neturime pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
Į tribūną kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją T. Barauską. Dėl 5 straipsnio, dėl kurio turime Teisės departamento siūlymą, kokia yra komiteto nuomonė?
T. BARAUSKAS (LSDPF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Ar mes galime pritarti šiam Teisės departamento siūlymui, kuriam pritarė komitetas bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų, pakeitimų nėra. Ačiū pranešėjui. Pastraipsniui apsvarstėme. Dėl viso įstatymo projekto kalbėti užsirašiusių nėra. Prašom apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: 103 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.00 val.
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 23, 72 ir 92 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1094(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Diplomatinės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1094(2). Keturi straipsniai. Pastraipsniui pasiūlymų, pataisų nėra. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl viso įstatymo projekto dėl motyvų kalbėti užsirašiusių nėra. Prašom apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: 101 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.01 val.
Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1095(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1095(2). Trys straipsniai. Pasiūlymų, pakeitimų nėra. Ar galime priimti pastraipsniui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusiųjų kalbėti nėra. Prašom apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: 98 – už, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.02 val.
Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 10, 26, 27 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1096(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Prokuratūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1096(2). Keturi straipsniai. Dėl straipsnių pasiūlymų, pataisų nėra. Ar galime bendru sutarimu pastraipsniui pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl viso įstatymo kalbėti užsirašiusių nėra. Prašom apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: 100 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.03 val.
Vidaus tarnybos statuto 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1097(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vidaus tarnybos statuto 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1097(2). Du straipsniai. Pasiūlymų, pakeitimų nėra. Užsirašė… Ar galime priimti pastraipsniui? Ačiū, priimta. Dėl viso įstatymo projekto užsirašiusių kalbėti nėra. Prašom apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: 105 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.04 val.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1098(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1098(2). Trys straipsniai. Pasiūlymų, pakeitimų pastraipsniui nėra. Ar galima pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl viso įstatymo projekto užsirašiusių kalbėti nematau. Nėra. Prašom apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: 102 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.05 val.
Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 4, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41, 42, 43, 44, 45 straipsniais įstatymo projektas Nr. XVP-1473(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Pluoštinių kanapių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo kai kuriais straipsniais įstatymo projektas Nr. XVP-1473(2). Nuo 1 iki 5 straipsnių pasiūlymų, pakeitimų nėra. Ar galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta.
Dėl 6 straipsnio turime Teisės departamento siūlymą. Kviečiu į tribūną Kaimo reikalų komiteto pranešėją M. Skamaraką informuoti, kokia yra komiteto nuomonė.
M. SKAMARAKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Birželio 10 dieną komitetas svarstė ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Čia yra dėl 7 straipsnio. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Ar galime pritarti bendru sutarimu 6 straipsniui? Ačiū, pritarta. Dėl 7 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė ir kuris identiškas 8 straipsniui.
M. SKAMARAKAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Jiems komitetas taip pat pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiems pakeitimams? Ačiū, pritarta. Ar galime pritarti 7 straipsniui su pakeitimu bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
8 straipsnis. Taip pat mūsų pritarta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 9 straipsnis. Pasiūlymų, pataisų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl viso įstatymo projekto nuomonė už – B. Ropė. Prašau, kolega.
B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų komitetas apsvarstė po svarstymo stadijos gautus pasiūlymus ir faktiškai tokių beveik, galima sakyti, nebuvo, tiktai šiek tiek trumpas redakcinis pataisymas ir iš principo suderinta su visomis institucijomis. Tiek gauti Europos Sąjungos, sakykime, pritarimai. Kviečiu palaikyti ir baigti mūsų įsipareigojimus, kad Lietuvos gamintojai galėtų lygiai taip pat konkuruoti kaip ir kitų šalių, kurie turi leidimus, tiek gaminti šalies viduje pagal leistą kiekį 0,2–0,3, tiek eksportuoti pagal tai, kaip nustatyta tos šalies įsipareigojimuose. Kviečiu palaikyti ir užbaigti šitą klausimą, verslas to laukia. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kitą nuomonę turi A. Sysas. Prašau, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, sveikinu, turbūt, kaip liaudis sako, trečias kartas nemeluoja – Lietuva oficialiai taps narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamintoja ir eksportuotoja. Sveikinu. Tikrai apgailestauju, kad buvau vienas iš iniciatorių ir niekada negalvojau, kad šitas įstatymas taip išsigims, nes per tuos metus, kiek egzistuoja šis įstatymas, vienintelė problema, kurią sprendžiame, tai tetrahidrokanabinolio kiekis kanapėse. Ne apie produkciją, ne apie statybines medžiagas. Nueikite į parduotuvę ir suraskite nors vieną kanapinę virvę – nerasite. Tad kalbos apie tai, kad čia reikalinga mūsų ūkiui vystytis, ir liko kalbomis.
Aš manau, pakartosiu tą, ką sakiau per svarstymą. Įstatymas ne apie užimtumą, įstatymas ne apie pajamas, tai – įstatymas apie problemas, kurios iškils. Ir vėl išgirdau, kad su Europa suderinta, bet turbūt niekas nematė dokumento, kuris kalba apie šio dalyko notifikavimą. Kodėl aš sakiau trečią kartą? Nes tai jau trečias kartas, bandymas gaminti didesnio kiekio produkciją iš kanapių sėklų, negu numato Europos Komisija. Tai ir pasakė mano kolega, kalbėjęs prieš tai, svarbiausias klausimas – verslas. Bet aš noriu jums priminti, kad narkotinės medžiagos ir taip sudaro dideles problemas Lietuvai, jų yra pakankamai, taip sakant, gaminama ir sintetinių, ir visokių. Nereikėtų leisti oficialiai gaminti medžiagų, kurios viršija normas, kurios nustatytos Europos Sąjungoje. Aš kalbu ir kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – K. Mažeika. Prašom, kolega.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, Seimo Pirmininke. Tikrai nebūčiau kalbėjęs, jeigu kolega Algirdas nebūtų čia tiek daug netiesos pasakęs. Gerbiamas Algirdai, taip, gavo šiandien komitetas pavėluotai Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės išvadą. Joje nieko nėra užsimenama apie notifikavimą, absoliučiai nieko. Tai turbūt ir atkreipia dėmesį. Tik yra techninė pastaba, kuri tikrai nekeičia esmės ir iš principo neturi nieko bendro.
Tai, ką jūs sakote apie virves, apie kojines, apie dar kokį nors apatinį trikotažą, turbūt yra iš to pluošto, kuris lieka laukuose. Galbūt dėl to, kad tie procesai taip ilgai užsitęsė ir nebuvo įgyvendinti. Bet šiuo atveju mes kalbame apie aukštesnės pridėtinės vertės produktą. Nekalbame apie kokias nors narkotines medžiagas. Jeigu šiandien pasižiūrėtume, Sveikatos apsaugos ministerija sergantiesiems vėžiu perka vaistus, turinčius tą jūsų labai grėsmingą THC kiekį, didesnį, nei Lietuvoje yra nustatyta, iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Iš tiesų yra tam tikras absurdas, kai mūsų mokesčių mokėtojų pinigai būtent yra išleidžiami kitose šalyse sukurtiems produktams pirkti. Tai tikrai būtų galima daryti ir čia, Lietuvoje. Bet turbūt šis įstatymas pirmiausia atveria rinkas mūsų gamintojams. Lietuvoje turbūt, kiek žinau, galbūt vienintelė, bet Europoje yra gal penkios ar trys tokios gamyklos, kurios gamina tokią produkciją, reikalingą pasaulyje.
Tikrai kviečiu palaikyti ir prisidėti prie tų galimybių, kad verslas galėtų sumokėti daugiau mokesčių į Lietuvos biudžetą. Jūs, Pirmininke, tada jau planuodamas biudžetą galėtumėte paskirstyti toms sritims…
PIRMININKAS. Kolega, jūsų laikas.
K. MAŽEIKA (DFVL). …kurioms labai reikia. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Išsakytos skirtingos nuomonės. Prašom apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: 87 – už, 1 – prieš, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.12 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 56 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XV-805 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1614 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Švietimo įstatymo 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1614. Pateikimas. Kviečiu į tribūną pranešėją J. Šukevičienę.
J. ŠUKEVIČIENĖ (LSDPF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, šis įstatymas yra numeracijos techninė korekcija. Seime buvo svarstyti ir priimti du Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymai, tai abiem įstatymais Švietimo įstatymo Nr. I-1489 56 straipsnio 2 dalis yra papildoma naujais 9 punktais. Taigi įstatyme Nr. XV-805 atsiranda 9 punktas, papildoma nuostata: kartu su krašto apsaugos ministru tvirtina privalomo gynybos įgūdžių kurso programą ir jos įgyvendinimo tvarkos aprašą, o įstatyme Nr. XV-842 švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliojimai papildomi nuostata, 9 punktu: kartu su sveikatos apsaugos ministru tvirtina mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų įrenginių naudojimo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokyklose rekomendacijas.
Taigi svarstant ir priimant šiuos įstatymus buvo padaryta techninio pobūdžio netikslumų – įstatymuose nurodyti tie patys naujų punktų numeriai, todėl 2026 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus šių įstatymų nuostatoms Švietimo įstatyme atsirastų du skirtingi 56 straipsnio 2 dalies 9 punktai. Taigi siūloma koreguoti punkto numeraciją iš 9 į 91 ir išbraukti nereikalingą 2 dalį.
Švietimo ir mokslo komitetas birželio 5 dieną pritarė Švietimo įstatymo Nr. I-1489 56 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XV-805 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto registravimui. Siūlome jį svarstyti skubos tvarka, kad šis techninio pobūdžio pakeitimas būtų priimtas šioje sesijoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Labai išsamiai pristatėte. Niekas klausti nenori. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir sporto komitetas. Siūloma svarstyti birželio 18 dieną. Ar galime pritarti? Ačiū, pritarta. Komitetas siūlo skubos tvarką, bet mes ir taip spėsime, jeigu 18 dienai pritariame, tai skubos tvarką paliekame bendra tvarka. Ačiū. Pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas ir svarstome birželio 18 dieną. Ačiū.
11.16 val.
Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1265(2) (nauja redakcija) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1265(2). Kviečiu pranešėją – socialinių reikalų ir darbo viceministrę R. Grigalienę. Prašom, kolege.
R. GRIGALIENĖ. Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia patobulintą Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo projektą. Įstatymo projekto tikslas – sistemiškai peržiūrėti lygių galimybių politikos reglamentavimą Lietuvos Respublikoje ir perkelti direktyvų nuostatas į nacionalinę teisę, didinti pagalbos prieinamumą asmenims, kurių lygios galimybės pažeistos. Įstatymo projekto naujos redakcijos peržiūros metu buvo pakartotinai įvertintos Europos Sąjungos direktyvų nuostatos ir jų perkėlimas į nacionalinę teisę, nuspręsta naujuoju Lygių galimybių įstatymo projektu neįtvirtinti atskiros lytinės tapatybės diskriminacijos pagrindo, atsižvelgiant į tai, kad ši sąvoka aiškiai įtvirtinta ne direktyvų norminėje dalyje, o minima jų preambulėse. Manoma, kad toks reguliavimas nesudaro pagrindo konstatuoti netinkamą direktyvų perkėlimą.
Trumpai pristatysiu pagrindinius šio įstatymo aspektus, nes įstatymas yra dėliojamas nauja redakcija. Įstatymo projektu siekiama, kad viešojo administravimo subjektai bei viešųjų paslaugų teikėjai ir pardavėjai, gamintojai, paslaugų teikėjai asmenims su negalia privalėtų užtikrinti teisę į prieinamą aplinką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, numatomos pareigos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms užtikrinti lygias galimybes, atliekant ir kitas viešojo administravimo funkcijas, bei remti projektus, priemones ir iniciatyvas, kurios padeda įgyvendinti lygias galimybes. Taip pat siūloma įstatymo projekto nauja redakcija išdėstyti lygių galimybių ir nediskriminavimo įgyvendinimą atliekant savanorišką veiklą. Taip pat siūloma įstatymo projekto nauja redakcija įteisinti galimybę lygių galimybių kontrolieriui ginti viešąjį interesą lygių galimybių srityje teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso tvarka arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Toks siūlomas naujas teisinis reguliavimas padės užtikrinti asmenų lygybę ir vienodą požiūrį į juos be diskriminacijos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Įstatymas buvo derintas su visomis suinteresuotomis institucijomis. Buvo gauta pastabų iš Teisingumo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, tai buvo suderinta darbo tvarka ir nesuderintų pastabų neliko. Kviečiu palaikyti įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti nori keletas Seimo narių. Pirmas klausia V. Sinica. Prašau.
V. SINICA (MSNG). Laba diena. Labai ačiū už pristatymą. Iš tikrųjų reikšminga yra tai, kad išbrauktas tas lyties tapatybės, lyties raiškos momentas iš diskriminacijos pagrindų, bet funkcijos ir galios, ir finansavimas, kaip suprantu, plečiasi toliau Lygių galimybių tarnybos, vis tiek plečiasi ir diskriminacijos supratimas. Man pačiam, nors aš domiuosi šia tema, buvo nauja ir keista rasti tokias sąvokas, kad tik dabar nepamesčiau iš akiračio, – daugialypė, sąveikinė ir siejamoji diskriminacija atsiranda šiame įstatyme. Ar galite paaiškinti, kas tai yra? Mes visi turbūt esame girdėję apie tokį dalyką kaip institucinis arba sisteminis rasizmas (čia Amerikoje apie tokius dalykus kalba), bet daugialypė, sąveikinė, siejamoji diskriminacija, kas tai yra? Nes tai ateina su šituo įstatymu. Ačiū jums.
R. GRIGALIENĖ. Labai ačiū už klausimą, gerbiamas Seimo nary. Atsakysiu dėl direktyvos perkėlimo. Kaip jūs ir minėjote, daugialypė, siejamoji diskriminacija. Siejamoji diskriminacija tai yra asmens diskriminacija dėl jo ryšio ar tariamo ryšio su kitu asmeniu ir to asmens tapatybės bruožų, kurie gali būti diskriminacijos pagrindas. Daugialypė diskriminacija pasireiškia, kai asmuo patiria diskriminaciją keliais pagrindais, tačiau kiekvieną diskriminacijos atvejį galima nagrinėti ir įrodyti atskirai.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiama viceministre, kaip suprantu, tiesiog dabar didinami lygių galimybių kontrolieriaus įgaliojimai. Ko gero, būtent tiems asmenims, kurie patyrė diskriminaciją, jau nereiks eiti į teismus – įgaliojimus, galimybę priimti turės ir Kontrolieriaus tarnyba, ar ne taip?
R. GRIGALIENĖ. Taip.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Šiaip pritariu direktyvai, ją reikia vykdyti.
R. GRIGALIENĖ. Tikrai taip, gerbiama Seimo nare.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dėkoju, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiama viceministre, palaikydama iš principo idėją tobulinti galimybes žmonėms apsiginti nuo diskriminacijos, plėsti įvairių įrankių prieinamumą, norėčiau jūsų paklausti. Jūsų manymu, ministerijos, Vyriausybės manymu, kaip praktiškai pagerės žmonių galimybės būti apgintiems nuo diskriminacijos, kokių papildomų praktinių įrankių ši naujai dėstoma įstatymo versija suteiks? Gal galėtumėte pakomentuoti konkrečiau? Ačiū.
R. GRIGALIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Svarbiausia, ką labai norėčiau paminėti, kad bus užtikrinama platesnė apsauga nuo diskriminacijos ir prieinama pagalba konsultuotis kiekvienu atveju, tai yra gauti greitą ir prieinamą pagalbą, informaciją, kaip žmogus gali elgtis vienu ar kitu atveju, jei susiduria su diskriminacija, kaip galėtų spręsti tą situaciją.
Naudodamasi proga aš noriu paminėti, kad praeitais metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo virš 2 tūkst. skundų. Iš tų 2 tūkst. skundų yra skundų, susijusių ir… žmonės susiduria su diskriminacija dėl negalios. Iš tikrųjų mes matome tuos dalykus, kad yra labai svarbu atliepti žmones su negalia ir kad jiems būtų atstovaujama, nes, kaip ir minėjau, tikrai yra patiriama diskriminacija.
Taip pat noriu pabrėžti ir paminėti, kad tarnyba bei kitos institucijos turės rinkti duomenis, daryti apžvalgas ir teikti pasiūlymus. Yra nauja įstatyme įtvirtinta nuostata, kad tikrai tarnyba turės dalyvauti teisėkūros procese teikdama nuostatas.
PIRMININKAS. Ačiū.
R. GRIGALIENĖ. Didžiausias dalykas, kad skundus bus galima pateikti žodžiu visomis priemonėmis, kad žmogui būtų patogu. Tas „žodžiu“ nereiškia, kad… Tiesiog Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbuotojai užfiksuos, ir bus sprendžiami tie klausimai, susiję su diskriminacija.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia I. Vėgėlė.
I. VĖGĖLĖ (MSNG). Ačiū. Jūs neatsakėte į vieno Seimo nario klausimą dėl diskriminacijos sąvokos. Iš tiesų įstatymu plečiama diskriminacijos sąvoka, plečiami diskriminacijos pagrindai. Štai jūs atsakėte, kas yra siejamoji ir daugialypė diskriminacija, bet jūs neatsakėte, kas yra sąveikinė diskriminacija. Tai vienas klausimas.
Ir antras klausimas. Diskriminacijos pagrindai yra tiek platūs, kad man taip atrodo, kad netrukus mes negalėsime į asmenį kreiptis pagal tai, kaip mums jis atrodo, nes pabaiga yra tokia (aš cituoju): „Diskriminacija yra dėl amžiaus, kilmės, lyties, negalios, odos spalvos, padėties, tautybės, socialinės padėties, seksualinės orientacijos, įskaitant ir atvejus, kai asmens tapatybės bruožas jam priskiriamas kitų asmenų.“ Paaiškinkite ir šitą, ką reiškia „kai asmens tapatybės bruožas jam priskiriamas kitų asmenų“? Tai yra diskriminacija pagal įstatymą. Ačiū.
R. GRIGALIENĖ. Ačiū, gerbiamas Seimo nary, už klausimą. Jūs klausiate apie sąveikinę diskriminaciją. Sąveikinė diskriminacija ir asmens diskriminacija keliais diskriminacijos pagrindais, kai dėl jų neatsiejamos tarpusavio sąveikos asmuo atsiduria blogesnėje padėtyje nei palyginamoje situacijoje esantis asmuo. Noriu pabrėžti, kad direktyva yra perkeliama ta apimtimi, ne platesne apimtimi, į mūsų Lygių galimybių įstatymą. Aš tą noriu pabrėžti. Vadinasi, ką mes turime įsipareigojimu Europos Sąjungos direktyvos, tą mes platesniu neperkeliame.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Gerbiama pranešėja, žiūrint į visa tai, ką jūs teikiate, tai toks vaizdas, kad iš didelio rašto išėjote iš krašto. Suteikti daugiau galių, daugiau sprendimo būdų ar baudimo būdų – tai iš tikrųjų mes jau žinome, kas dažnai atsitinka tokiu atveju, kad tarnybos pradeda piktnaudžiauti. Kaip jūs manote, ar pateikus ir priėmus šitą įstatymą nebus piktnaudžiaujama tomis galiomis, nes mes žinome, kad toje tarnyboje yra visų teisės lygios, bet ypač vienos grupės labai lygios? Netgi pati tarnyba neužtikrina lygių galimybių savo tarnyboje. Tai ar nepiktnaudžiaus tomis galiomis, ką suteiks, kaip jūs manote?
R. GRIGALIENĖ. Ačiū, gerbiamas Seimo nary, už klausimą. Tikrai manau, kad nepiktnaudžiaus, nes Lygių galimybių įstatymo 3 straipsnyje yra labai aiškiai nurodytos lygių galimybių kontrolieriaus funkcijos ir tos įstaigos funkcijos, taip pat yra nurodyta ir nuostatuose. Taip pat Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba vadovaujasi ir Viešojo administravimo įstatymu. Tai nėra, kad viskas yra laisva valia, – tai yra įstatymai, Konstitucija, tikrai nemanau, kad piktnaudžiaus.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Dėl geros žinios R. Baškienė ir tada apsispręsime.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Ačiū, Pirmininke. Išties labai gera žinia – Mažeikių rajono patys aktyviausi žmonės atvyko čia, stebi mūsų posėdį. Mes su I. Braziuliene taip pat džiaugiamės ir tikimės, kad pasidžiaugsime visi kartu ir palinkėsime jiems didžiulės sėkmės. Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Sveikiname.
Dėkoju pranešėjai. Įstatymo projektą paremti norėtų T. Tomilinas. Prašau, kolega. Pranešėja, ačiū jums.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš turiu didžiulį prašymą politikams nedemonizuoti lygių galimybių instituto kaip tokio, jis Lietuvoje veikia puikiai. Mes galime jį visada tobulinti, mes galime teikti pasiūlymus, mes taip pat galime dalyvauti kuriant Europos teisę. Europos direktyva taip pat nėra šventa karvė. Tinkamu laiku per Europos reikalų komitetą, per parlamento poziciją, per Europos parlamentarus, Komisiją ir panašiai turime tas poveikio priemones, bet kada ateina įstatymas ir mums reikia jį pritaikyti direktyvoms, tai jau kartais yra pavėluota reakcija, dėl to kartais kyla tokių nereikalingų aistrų. Iš tiesų čia pakeitimai yra minimalūs. Man atrodo, kad komitete vyks normali diskusija dėl išimčių, vadinamųjų religinių išimčių, galėsime kažką galbūt pakoreguoti visiškai normalia tvarka. Bet aš siūlau balsuoti už ir nesivelti į kultūrinius karus, nebandyti…
PIRMININKAS. Ačiū už jūsų nuomonę.
T. TOMILINAS (DFVL). Juozai, nepertraukinėkite.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – V. Sinica.
V. SINICA (MSNG). Labai ačiū. Iš tikrųjų iš T. Tomilino ką tik išgirdome du dalykus, kurie labai svarbūs, ir reikia atkreipti dėmesį. Pirma, kad lygių galimybių politika jau puikiausiai veikia Lietuvoje. Antra, kad Europos direktyvos nėra šventos karvės, kurias visiškai besąlygiškai reikia priimti. Aš visiškai pritariu tam, kas pasakyta, ir todėl man keistai atrodo, kad šitas atneštas projektas juk akivaizdžiausiai plečia, jeigu skaitėte, funkcijas ir galias Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, reikalauja didesnio finansavimo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, ką pranešėja iš tribūnos jau ir pasakė, kad mes teikiame ir duodame tą didesnį finansavimą. Jūs visi galėjote atkreipti dėmesį, kad mes tą darome dėl gynybos poreikių mažindami finansavimus įvairiose kitose civilinėse srityse, tik ne čia.
Šitas įstatymas akivaizdžiai duoda kryptį, kad mes turėsime vis didesnes galias Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, vis didesnes pareigas visoms kitoms institucijoms atsiskaityti jai, rinkti duomenis, paklusti, vis paprastesnes sąlygas teikti įvairiausius skundus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Panaikinamos išimtys religinėms bendruomenėms, jų juridiniams asmenims, jų narių juridiniams asmenims. Čia toks pusiau komiškas, bet visai ir nekomiškas pavyzdys man buvo pasakytas, ir jis yra tikslus, kad po šitų pataisų, tarkime, Lietuvos gėjų lygos organizacijos galėtų drąsiai kreiptis į arkivyskupiją, nuomotis jos patalpose kokias nors patalpas klubui ar bet kam, ir arkivyskupija negalėtų nesutikti. Visa tai yra lenkimas, stiprus lenkimas nuo balanso į tą pusę, kad lygių galimybių užtikrinimas turi būti keliamas aukščiau visų kitų principų ir tikslų valstybėje. Aš esu tikras, kad tai yra neteisinga, nesubalansuota ir gana pavojingas kelias. Kviečiu neiti juo ir nepalaikyti šio siūlymo.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Tokios mūsų skirtingos nuomonės. Prašom apsispręsti balsuojant.
Balsavo 90 Seimo narių: 64 – už, 11 – prieš, susilaikė 15. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
Numatytas pagrindinis komitetas – Žmogaus teisių komitetas, papildomas komitetas – Asmenų su negalia teisių komisija. Svarstymas rudens sesijoje. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas R. Šukys. Prašau, kolega.
PIRMININKAS (R. ŠUKYS, NAF). Gerbiami kolegos, prieš pereinant prie kito darbotvarkės klausimo dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną žodis suteikiamas I. Vėgėlei.
I. VĖGĖLĖ (MSNG). Ačiū. Replika po balsavimo dėl Lygių galimybių įstatymo. Jeigu aš paklausčiau dabar Seimo narių, už ką balsavo plėsdami diskriminacijos sąvoką, nei pranešėja nesugebėjo atsakyti į klausimą, kas yra tie atvejai, kai asmens tapatybės bruožas jam priskiriamas kitų asmenų, nei sugebėtų turbūt ir Seimo nariai aiškiai paaiškinti. Pavyzdžiui, jeigu matai vyrą, ar gali į jį kreiptis vyru, arba jeigu matai moterį, ar gali kreiptis moterimi, nes tai yra bruožas, kuris yra priskiriamas jam kitų asmenų vizualiai matomas.
Kolegos, labai linkėčiau, kad komitetai, kurie svarstys šį įstatymą, vis tikai įsigilintų į kiekvieną sąvoką ir neplėstų ten, kur, mano supratimu, absoliučiai netelpa į jokius logikos rėmus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dar vieną repliką po balsavimo – L. Šedvydis. Prašom.
L. ŠEDVYDIS (LSDPF). Atsakant į tai, kas ką tik buvo pasakyta, 90 % to, kuo užsiima Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, realiai yra asmenų su negalia teisių užtikrinimas. Jie daro labai labai svarbų ir šaunų darbą užtikrindami, kad asmenys su negalia gautų viešąsias ir kitas paslaugas, beje, vyresnio amžiaus asmenys taip pat. Tai tik nereikia skleisti erezijų.
PIRMININKAS. Išklausėme replikas.
11.31 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 107, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1071 straipsniu įstatymo projektas Nr. XVP-1595 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 107, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1071 straipsniu įstatymo projektas Nr. XVP-1595. Pateikimas. Tribūnoje – L. Šukytė-Korsakė. Prašom.
L. ŠUKYTĖ-KORSAKĖ (NAF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, šiuo straipsniu siūloma patikslinti Administracinio nusižengimo kodekso 107 straipsnį, nustatant administracinę atsakomybę ir fiziniams asmenims. Kas turėjo įtakos šiam pateikimui? Prieš pusę metų aš gavau Klaipėdos rajono visuomenininkų kreipimąsi su vaizdo įrašu, kaip Klaipėdos rajone yra nelegalūs senelių namai, kur yra šeši žmonės, gyvenantys vienoje patalpoje, atskirų lyčių, gyvenantys ir be jokios apsaugos.
Kreipiausi į Socialinio darbo apsaugos ministeriją, sudarėme darbo grupę ir pusę metų dirbame šiuo klausimu, nes neturint atitinkamos licencijos nevažiuoja nei Higienos centras tikrinti, neturint licencijos nereikia nei Maisto ir veterinarinės… Faktiškai žmogus dirba, gauna grynaisiais po 1 tūkst. eurų, yra netgi vaizdo įrašas padarytas, ir jokios atsakomybės neturi. Tad sudarydami darbo grupę, bendraudami, priėmėme tokį sprendimą, kad padarytume pakeitimą, įrašytume, kad ir fiziniai asmenys turėtų administracinę atsakomybę. Ir siūlyčiau iš tikrųjų ne rudeniui atidėti, bet kaip ir Seimo sesija prasitęs iki liepos vidurio, tai siūlyčiau pavasario sesijoje ir užbaigti šitą klausimą, nes tikrai pradėjus dirbti darbo grupėje, pasirodo, kad ne tik Klaipėdos rajone yra nelegalių senelių namų, bet yra daug ir Vilniaus rajone. Negali būti taip, kad ir Mokesčių inspekcija negali jokios įtakos daryti, ir policija. Imti grynuosius pinigus ir neprisiimti jokios atsakomybės. Turėtume šitai sutvarkyti.
PIRMININKAS. Jūsų pageidauja paklausti 3 Seimo nariai. Pirmoji klausia V. Turauskaitė. Prašom.
V. TURAUSKAITĖ (LSDPF). Gerbiama pranešėja, jūs pristatėte situaciją Klaipėdos rajone, bet tikrai Lietuvoje turime ne vieną situaciją, kuri yra pavyzdinė ir kur tikrai gyventojai patys savanoriškai tokiuose namuose apsigyvena, jų artimieji sutinka, kad būtų globojami, prižiūrimi. Taip pat turime tokias situacijas, kur tam tikri asmenys pasirenka prižiūrėti artimuosius – tėvus, uošvius, kaimynus, ir iš to gauna pajamų, ir visa tai vyksta su sutikimu. Licencijavimo taisyklės šiandien tikrai yra sudėtingos. Kaip jūs galvojate, ar mes tikrai geru žingsniu pradedame? Galbūt mums reikėtų pradėti nuo licencijavimo taisyklių peržiūros, palengvinti tokiems nedideliems šeiminiams globos namams sąlygas ir tada grįžti prie baudų? Ar tikrai teisingas žingsnis bauduoti?
L. ŠUKYTĖ-KORSAKĖ (NAF). Gerbiama Violeta, aš puikiai jus suprantu. Čia nėra kalbama apie artimus žmones. Čia yra kalbama, kai yra miesto gyventojai suvežami į netgi neregistruotą namą, kuris yra sodo namelis, kuris yra visiškai neapsaugotas gaisro atveju ir nuo kitų stichijų, nes gaisro atveju iš tikrųjų tie seneliai bus ir neišnešti. Čia nekalbama apie asmeninę šeimų priežiūrą, čia yra kalbama apie svetimus žmones, kurie tikrai užsiima ir ima grynuosius pinigus. Iš tikrųjų nėra apskaitos, nėra nieko. (Balsas salėje) Čia yra nekalbama. Žiūrėkite, aš visada paprastai sakau: kaimynas pas kaimyną atėjo pakapoti malkų, ėjo darbo inspekcija, jisai nelegaliai dirba, ir nubaudė. Pabaikime, suprantate, šitą nelegalią veiklą. Jeigu mes nepriimsime šito pakeitimo fiziniams asmenims, tai ką mes darome? Tai visos esančios socialinės globos įstaigos gali neimti licencijų ir dirbti nelegaliai. Nereikia nei higienos, nereikia nei maisto, veterinarinės, nereikia nieko, nes jiems reikia ir higienos, ir maisto. Ir pasakyti, kad mes išsikvietėme greitąją pagalbą ir įvertino, ar nėra kojos tromboflebito, kur yra koja juoda, tai čia tipo yra normalus dalykas. Mes turime saugoti savo gyventojus, pagyvenusius žmones ir savo artimus žmones, kad nevyktų nelegali veikla.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Lina, suprantu jūsų norą sugriežtinti tų nelegaliai veikiančių globos…
L. ŠUKYTĖ-KORSAKĖ (NAF). Ne sugriežtinimas, tik…
S. GENTVILAS (LSF). …bet tikrasis klausimas yra, kodėl jie veikia nelegaliai? Gal jūs galėtumėte išeiti su paraleliniu projektu palengvinti licencijavimo sąlygas, užtikrinti geresnį finansavimą, nes šiandien turintį bėdą žmogų… eilės yra tokios ir pinigų reikia tiek, kad tu negauni tos vietos. Yra akivaizdu, kad per griežtas turbūt yra reguliavimas arba nėra pakankamai finansavimo, ir bausdami mes problemos, atrodo, neišspręsime, nes poreikis yra milžiniškas, o pasiūla yra per maža. Ką jūs darytumėte, kad atsirastų legaliai veikiančių, gerai priimančių ir be eilių tokių įstaigų, nes tik baudomis mes to neišspręsime?
L. ŠUKYTĖ-KORSAKĖ (NAF). Gerbiamas Simonai, darbo grupė tikrai nėra iširusi, ir aš esu viena iš tų iniciatorių, kad palengvintume tas sąlygas, kad būtų lengvesnis licencijos išsiėmimas, bet šiandien mes turime tikrai neatsakingai atvežtus į senelių namus ir neatsakingai jie yra paliekami. Kaip ir minėjau, negalime šitaip elgtis ir atsitikus… iki pirmos nelaimės… Aš gi sakiau, netgi neregistruotas sodo namelis, į kurį priima 6 žmones, ir mes neturime jokių įrankių tam sustabdyti. Taip, darbo grupė dirba, kad palengvintume. Kiek aš šiandien žinau, domėjausi, vietų kaip ir yra, kur valstybė apmoka, bet jiems yra lengviau dėl tam tikrų turto mokesčių. Jūs pasidomėkite ir pamatysite, kad iš tikrųjų nenori legaliai tų savo artimų žmonių palikti senelių namuose, jie geriau 1 tūkst. eurų sumoka taip ir neregistruoja, kad gauna socialinę pagalbą. Čia yra dėl nekilnojamojo turto.
PIRMININKAS. Klausia M. Lingė. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gal žinote, kokia yra Vyriausybės nuomonė, atsakingų ministerijų? Kodėl, pavyzdžiui, dabar esamo reguliavimo neužtenka, kas yra nelegalu, kad įsijungtų teisės aktai ir užkardytų tokią veiklą, uždarytų, kas licencijos neturi, tai tiesiog…
L. ŠUKYTĖ-KORSAKĖ (NAF). Nėra įrankių.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ar neveikia tos procedūros? Tai viena klausimo dalis. Antra klausimo dalis. Kadangi tai yra nutaikyta į fizinius asmenis, ar nebus vis dėlto padaryta meškos paslauga tokiai bendruomeniškai pagalbai, kai kaimynas kaimynui padeda, nuveža, kur reikia vyresnį žmogų, arba, kai parneša iš parduotuvės, kitas kaimynas atsidėkoja. Dabar, kai girdės įstatymą, kad už tai bus baudžiama, ar nebus baiminamasi tų bendruomeniškų santykių, kad čia kas nors persekios, kad už paslaugą būtų kaip nors neformaliai atsilyginama, nekalbant apie kokį nors darbą, kaip teikti paslaugą, bet tiesiog iš žmogiškos pusės.
L. ŠUKYTĖ-KORSAKĖ (NAF). Žiūrėkite, įstatyme yra, kad žmogus, paėmęs leidimą dirbti ir teikti paslaugą namuose… Einant į namus yra galimybė, pavyzdžiui, senelis savo namuose gyvena ir ateiti teikti paslaugą yra tokia galimybė. Bet čia kas yra? Atvežami netgi iš „Lino“ reabilitacijos centro, tiesiogiai yra parašoma, kad vežami ten ir ten pratęsti reabilitaciją, palaukite, jokios reabilitacijos tenai nėra. Tęstinė reabilitacija, vadinasi, yra vaizdo medžiaga ir tikrai yra įrodyta, kad ten yra nelegaliai jie atvežami, maitinami. Iš tikrųjų, kai pagalvoji, kokia ten higiena yra atliekama, tai protu nesuvokiama. Todėl, kad vienoje, kaip sakiau, patalpoje guli skirtingų lyčių žmonės, žmogus yra rūkantis, dvi moterys papildomai. Kolegos, aš suprantu, kaimyną gali nueiti paslaugyti. Tikrai čia yra net ne tas atvejis. Čia yra tas atvejis, kai yra po keletą suvežama žmonių, netgi iš legalių, kaip aš sakiau, iš „Lino“ reabilitacijos centro, atvežami į tą vietą ir paliekami šitie žmonės likimo valiai.
Čia yra ne taip. Žinokite, yra kreiptasi į policiją, nes viena moteris iš ten pasišalino, buvo „Lino“ reabilitacijoje po insulto, jinai atsigavo, ją pervežė tenai, jinai iš ten pabėgo ir pradėjo pasakoti, kas iš tikrųjų vyksta tenai. Tikrai, gink Dieve, nesinori uždaryti, tikrai yra paslaugos reikalingos šiandien, bet mes turime užkirsti kelią nelegaliai veiklai ir turi prisiimti atsakomybę.
PIRMININKAS. Dėkojame, jūs atsakėte į visų Seimo narių, pageidavusių paklausti, klausimus. Dėl balsavimo motyvų pasisakyti nėra norinčių. Noriu paklausti, gerbiami kolegos, ar galime įstatymo projektui pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Yra pasiūlymas balsuoti. Prašau pasiruošti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Administracinių nusižengimų kodekso 107, 589 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 1071 straipsniu įstatymo projektui. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 80, balsavo 79: už – 74, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Yra siūlomas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime bendru sutarimu pritarti dėl šių komitetų paskyrimo? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje. Galime pritarti šiam sprendimui? Dėkoju, pritarta.
11.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl Donatos Kabelkės paskyrimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaline direktore“ projektas Nr. XVP-1585 (svarstymas ir priėmimas)
Taigi dabar mes turime dar laiko ir galime eiti toliau pagal darbotvarkę – Seimo nutarimo „Dėl Donatos Kabelkės paskyrimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaline direktore“ projektas Nr. XVP-1585. Svarstymas ir priėmimas. Kviečiu į tribūną svarstymo stadijoje L. Šedvydį pristatyti Žmogaus teisių komiteto išvadą. Prašom.
L. ŠEDVYDIS (LSDPF). Sveiki. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Vakar Seimo Žmogaus teisių komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Donatos Kabelkės paskyrimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaline direktore“ projektą. Komiteto sprendimas – nepritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimui. Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš nebuvo, susilaikė 3. Nepritarta komiteto pirmininko balsu. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu D. Jakavičių pateikti Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos išvadą. Prašom.
D. JAKAVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Komisija birželio 8 dieną svarstė nutarimo „Dėl Donatos Kabelkės paskyrimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaline direktore“ projektą. Projektui nepritarta. Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – 1, susilaikė 5.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pagal Seimo statutą, išklausius komiteto išvadas, rengiama diskusija šiuo atveju. Diskutuoti pirmas užsirašė A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, sekmadienį minėsime Okupacijos ir genocido dieną, prisiminsime prieš 85-erius metus įvykdytą nusikaltimą – trėmimą 1941 metų birželį. Prieš daugiau kaip 30 metų įkurtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras iki šiol yra padaręs didžiulius darbų masyvus. Kas domisi, tai žino, kad suregistravo 206 tūkst. teroro ir represijų aukų biogramų. Jūs galite elektroninėje erdvėje pamatyti. Identifikavo daugiau kaip 13 tūkst. ginkluotos rezistencijos dalyvių, užrašė 50 tūkst. tremtinių ir politinių kalinių prisiminimų, užfiksavo 4 tūkst. (matyt, ir daugiau) tremties ir kalinimo vietų, pastatė virš 1 tūkst. atminimo ženklų rezistentams, tremtiniams. Savo laiku centras buvo ir Generalinės prokuratūros talkininkas, tiriant nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, kuomet archyvuose surasdavo, atrinkdavo dokumentus ir pateikdavo Generalinei prokuratūrai, kad būtų galima pradėti baudžiamąsias bylas. Dėl to 1990–2016 metais buvo pradėta keli šimtai baudžiamųjų bylų sovietiniams nusikaltėliams už Lietuvos žmonių naikinimą. Deja, į teismus tos bylos pateko tik nuo 1998 metų, kai Seimas įvedė atsakomybę už genocidą. Beje, iš tų 300 tyrimų teismus pasiekė tik 38 bylos 51 asmeniui. Buvo nuteista vos 12 asmenų.
Taip, 50 metų okupacijos padarė savo darbą. Kai kurios bylos buvo vedamos energingai, kai kurios buvo marinuojamos, bet kuriuo atveju tas darbas savo laiku buvo atliktas, dabar tai jau yra tiktai istorija, tokių bylų tyrimas faktiškai jau nevyksta. Padarytų genocido nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų tyrimas paliktas istorikams, tarp jų ir Centro istorikams. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra unikali įstaiga su skirtingo profilio įgaliojimais: nuo tremtinių statuso pripažinimo iki prisipažinusių KGB bendradarbių dokumentų saugojimo ir tikrinimo rinkimų metu, nuo genocido aukų identifikavimo iki KGB dokumentų viešinimo, nuo mokslinių tyrimų iki muziejinės veiklos, nuo partizanų palaikų paieškų iki rezistencijos dalyvių įamžinimo, nuo desovietizacijos užtikrinimo iki kitų atminties platformų, pavyzdžiui, Holokausto atminties išlaikymo, ir taip toliau. Visko, ko gero, neišvardinčiau.
Seimas turėtų atsakingai svarstyti vadovo paieškos ir paskyrimo klausimą. Jei ne vadovo su solidžia patirtimi, tai bent jau su šios srities išmanymu, kartu gebančio savo autoritetu ir energija sutelkti ir skirtingų visuomeninių organizacijų paramą centro uždaviniams įgyvendinti. Šiuo atveju gražių kalbų neužtenka, nes reikia ir papildomo finansavimo. Faktiškai niekada centrui priskirtiems uždaviniams vykdyti – beveik niekada! – nebuvo skiriama papildomų finansų, o juk reikia motyvuoti darbuotojus. Dalis darbuotojų, jaunų specialistų, išėjo iš centro į tas institucijas, kurios garantuoja didesnį atlyginimą. O juk Lietuvos patirtis karo nusikaltimų, nusikaltimų žmogiškumui tyrimų, okupacijų istorijos tyrimų, pasipriešinimo įamžinimo yra unikali. Bet čia reikia adekvataus požiūrio į šią sritį, nenustumiant jos į trečiaeilių, marginalizuotų valstybės uždavinių paribį. Pabaigčiau tuo, kad centro vaidmuo valstybės istorijos atminties politikoje nėra išsemtas ir vadovo paskyrimas prie to daug prisidėtų. Tiesiog reikia atsakingai jį rinktis. Dėkui.
PIRMININKAS. Toliau diskusijoje dalyvauja S. Kairys. Prašom.
S. KAIRYS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, išties norisi pasidalinti keletu minčių, kas mus neramina visoje šioje situacijoje, ir pažiūrėti truputėlį į platesnį kontekstą. Praėjusiame posėdyje Seimas sugebėjo nepatvirtinti dviejų teisėjų. Šiandien akivaizdu, matyt, kad socialdemokratai apsisprendė irgi nepatvirtinti kandidatės į Lietuvos gyventojų rezistencijos ir genocido tyrimų centro vadovo poziciją. Kitaip tariant, tai labai svarbios įstaigos svarbios pozicijos, bet Seimas nėra pribrendęs skirti vadovų, skirti atsakingų asmenų. Tai yra tikrai blogas ženklas, kalbant jau apie tą supratimą, ar čia išvis valdžia beegzistuoja šiam parlamente, ar tiesiog einama tokiu principu, kai žiūrima, ar savas žmogus, ar nesavas.
Aš tik priminsiu, kad ši procedūra nėra tokia, kaip kitos, pavyzdžiui, kai Seimo Pirmininkas randa vieną ar kitą asmenį, siūlo Seimui, teikia į vadovo poziciją. Šį vadovą, šią pretendentę parinko būtent Genocido ir rezistencijos centro taryba, kuri, akivaizdu, buvo suformuota ne šioje kadencijoje. Aš tikrai įdėmiai laukiau tiek asmeniškai Žmogaus teisių komiteto pirmininko, tiek asmeniškai pono D. Jakavičiaus kažkokių argumentų, kodėl jie nepritaria šiai kandidatūrai, o vietoj to išgirstame tik apie protokolinį balsavimo rezultatą. Tų argumentų nepateikimas tikrai suponuoja tokį įspūdį, kad visgi tai yra vėlgi savo, ne savo klausimas, bet esmė yra ta, kad suvokime pasekmes. Aš abejoju, kad po šio šiandienos balsavimo Lietuvos gyventojų rezistencijos ir genocido centro taryba bematys prasmę vykdyti kitą konkursą, ieškoti naujo žmogaus, kada taip neatsakingai valdančioji dauguma elgiasi, be argumentų iš esmės išmesdama vieną ar kitą asmenį iš vežimo.
O visgi darbas yra rimtas, institucija rimta, jos funkcija yra rimta. Lietuva irgi… Mes dar tik pradedame žiūrėti rimtai į istorinės atminties politiką, jos formavimą, turėdami omenyje, kad po Seimą klaidžiojo iniciatyvos naikinti tą pačią Desovietizacijos komisiją, kalbėti apie tai, kad vos ne kiekviena savivaldybė turėtų turėti daugiau savarankiškumo ir atsakomybės spręsti klausimus, susijusius su būtent sovietinės okupacijos laikotarpiu ir jo palikimu. Bet mes negalime turėti 60 skirtingų požiūrių, tiek, kiek yra savivaldybių, būtent į mūsų istorinės atminties dalykus, ir čia Genocido centras atlieka itin svarbų vaidmenį. Dėl tų tokių iniciatyvų, kai iš esmės keli merai nesusitvarkė su savo pareigomis, neįvykdė tam tikrų dalykų, nepakeitė gatvių pavadinimų ir panašiai, mes dabar visą parlamentą įveliame į tokią diskusiją, kuri tikrai niekur neveda. Tas turbūt matyti ir iš kandidatės apsilankymo frakcijose, ir panašiai, kas frakcijoms yra įdomu, kokie klausimai yra keliami. Labai gaila, kad šios įstaigos mes negerbiame, mes nesuprantame jos reikšmės, jautrumo ir vietos būtent visame mūsų valstybės politiniame žemėlapyje. Išties labai tenka apgailestauti, kad tokia situacija susidariusi.
Aš manau, kad šis sprendimas bus tikrai trikdis, situacija įklimps dar labiau ir mes tikrai labai keistai atrodysime, kad nesugebame tokių paprastų dalykų išspręsti. Visa tai apaugs tiesiog įvairiais argumentais ir pseudoargumentais arba išvis tų argumentų nebus. Taip tikrai yra neatsakinga. Ačiū.
PIRMININKAS. E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki, kolegos. Ganėtinai panašus mano pasisakymas, kaip du buvę ir dar du būsimi, kadangi užsirašė kalbėti du liberalai, trys konservatoriai. Valdantieji, kurie akivaizdžiai priešinasi dėl pasiūlytos D. Kabelkės, nemato reikalo ateiti į tribūną ir išdėstyti argumentus, kurių turbūt yra, ir galbūt svarių, aš nežinau, bet net nebandote. Štai šitaip kovojate už valstybę, kuri veikia, kai yra Desovietizacijos komisijos sprendimai, privalomi savivaldybėms, kurių savivaldybės nevykdo, ir viskas gerai. Nevykdo, tada siūlome kitą įstatymo projektą – naikinti Desovietizacijos komisiją, kurios sprendimai nepatiko kai kurioms savivaldybėms, ir kursime 60 skirtingų tautos atminties politikų, užuot turėję vieną vieningą (iki šiol taip būdavo) valstybės istorinės ir tautos istorinės atminties politiką. Tokie dalykai tikrai nepuošia valdančiosios daugumos, kai viskas yra pakišama po stalu be diskusijų, be argumentų. Bloga tiktais opozicija, kuri leidžia sau diskutuoti ir kritikuoti.
Beje, noriu pasakyti, kandidatę į Genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovo postą pasiūlė Seimo Pirmininkas J. Olekas. Šita kandidatūra bus atmesta, nepaisant to, kad jūsų vienas iš lyderių siūlo. Ar tai yra kažkas nauja? Ne, nieko naujo. Juk taip pat J. Olekas siūlė savą Konstitucinio Teismo teisėją – jis buvo atmestas. Buvo kandidatė į Seimo kontrolierius pasiūlyta iš savų – buvo atmesta, ir daug kitų dalykų. Sunku suprasti, kaip jūs čia šnekate apie valstybę, kuri veikia. Neveikiate jūs patys, jūsų pačių valdančioji dauguma neveikia ir tai turite pripažinti. Dabar jau matome, kad pagrindiniame institute, tai yra atsakingoje Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijoje, 2 žmonės – už kandidatę, 6 – prieš arba susilaiko. Žmogaus teisių komitete 3 opozicijos žmonių balsai – už, 3 susilaiko, lemia komiteto pirmininko balsas. Akivaizdu, kad nepritarta kandidatei į labai svarbias pareigas, į tas pareigas, dar kartą sakau, pasiūlė jūsų paskirtas Seimo Pirmininkas.
Iš šalies žiūrint galima tyčiotis. Na, aš tikrai nenoriu pasityčioti – aš noriu pasakyti: gerbiamieji, susiimkite. Kadencija dar neįpusėjo, trečia Vyriausybė ant slenksčio, nė vienas nešnekate: nešneka nė vienas socialdemokratas, nė vienas valstietis, nė vienas iš „Nemuno aušros“, nešneka nė vienas ir demokratas, kurie jau savo sėdimąją bando ant minkštos valdžios sėdynės patupdyti. Tai negi dabar pradėsi prieštarauti socialdemokratams? Štai šitaip didžioji Seimo dauguma, keturios frakcijos, tyli, patogiai slaptu balsavimu atmes kandidatę. Lieka tiktais opozicijos balsas, kuris valdantiesiems, aišku, nepatinka. Tyčiokitės iš opozicijos, kaip yra įprasta, bet tai nėra labai politiškai protinga. Ateis diena X, kai patys atsidursite opozicijoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi šio klausimo svarstymo laikas baigėsi, mes diskusiją nutraukiame. Noriu informuoti, kad balsavimo laikas pratęsiamas iki šio klausimo išsprendimo. Dabar turėtų ir galėtų dalyvauti kandidatė, tačiau jos prašymas, kaip žinote, Seniūnų sueigoje buvo apsvarstytas. Ji prašė spręsti jai nedalyvaujant, Seniūnų sueigoje visos frakcijos su tuo sutiko. Ji nepasisakys diskusijoje. Taigi svarstymas šio klausimo svarstymo stadijoje baigtas.
Pereiname prie priėmimo. Formaliai mes turime apsispręsti dėl priėmimo pastraipsniui. Priimame pastraipsniui. Nėra prieštaravimų.
Taigi, gerbiami kolegos, toliau bus sprendžiama slaptu balsavimu. Slaptas balsavimas vyks nuo 13 val. 10 min. iki 13 val. 30 min. ir mes turime pasitvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Biuletenis tradiciškai yra toks: kada balsuojama už vieną ar kitą pasiūlymą, už, prieš ar susilaikoma, išbraukiamos tos pozicijos, kurioms nepritariama, ir paliekama neišbraukta ta pozicija ir balsavimo rezultatas, kuriam pritariama. Galime bendru sutarimu patvirtinti šį balsavimo biuletenį? Dėkoju, patvirtinta.
Norėčiau iš karto priminti dar prieš pradedant Vyriausybės valandą. Prašau Vyriausybės narius, kol aš pagarsinsiu balsavimo komisijos sudėtį, užimti vietą. Po to mes dar išklausysime dėl balsavimo motyvų, tačiau vis tiek norėčiau pirmiausia pagarsinti komisijos sudėtį: V. Ąžuolas – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, T. Domarkas – „Nemuno aušros“ frakcija, S. Gentvilas – Liberalų sąjūdžio frakcija, L. Kukuraitis – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, M. Katelynas – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, Ž. Pavilionis – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija ir L. Urmanavičius – Mišri Seimo narių grupė.
Taigi dabar dėl balsavimo motyvų dėl nutarimo, dėl kurio turėsime apsispręsti slaptu balsavimu, – E. Gentvilas. Motyvai už.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tęsiu iš esmės savo argumentaciją, kaip nefunkcionuoja šita valdančioji dauguma, o kartu ir valstybė. Akivaizdu, kad ir po šios dienos slapto balsavimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras neturės nuolatinio pareigas einančio vadovo, nes mano minėtos keturios frakcijos jau pasisako komitetuose, komisijose prieš Seimo Pirmininko J. Oleko pasiūlytą kandidatę D. Kabelkę, nėra sutarimo ir Konservatorių frakcijoje – dalis frakcijos narių pasisako prieš šią kandidatūrą. Bet bent jau lips į tribūną, matau, ir kalbės.
Tai nefunkcionuojanti valstybė. Ir jeigu pakalbėtume plačiau, žiūrėkite. I. Adomavičius – buvo toksai kandidatas į ministrus, rastas kultūros genas, pasiūlytas savaitei. Tada kita kandidatė į kultūros ministrus – V. Aleknavičienė. Socialdemokratai tarsi ramunėlės žiedlapius plėšo ir sako: tinka, netinka, tinka, netinka. Žiūrėsime, artimiausią savaitę, man atrodo, paskutinis lapelis bus toks – netinka. Bent jau tą matome spaudoje.
Manęs, kaip valstybėje besigaudančio žmogaus, kaip politiko, netenkina tokia situacija, kai nėra priimami sprendimai, o jeigu kas nors nepriima sprendimų, pavyzdžiui, šiuo atveju savivaldybės dėl istorinės atminties sprendimų, dėl desovietizacinių sprendimų, tai paglobokime tas savivaldybes, jeigu joms jau netinka, tai pakeisime įstatymą. Šitaip atsiranda Desovietizacijos komisijos naikinimas ir paliekama savivaldybėms teisė pačioms turėti savą istorinę atmintį su kokiu nors Gulbinovičiumi, žiūrėk, ateityje Feliksu Edmundovičiumi Dzeržinskiu ir panašiais. Gerbiamieji, susiimkite ir pradėkime kalbėti apie mūsų misiją šitoje valstybėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – V. Rakutis. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, aš manau, kad mes turime ne tik žiūrėti į patį formalų pasiūlymą, kaip paruošta, bet pažiūrėti, kokio vadovo reikia šitai svarbiai institucijai. Juk tai yra organizacija, kuriai tenka dalyvauti informaciniuose ir atminties karuose, ir čia labai svarbus dalykas yra profesinė kompetencija. Vadinasi, žmogus negali neišmanyti dalyko iš vidaus, negali neturėti patirties šitoje srityje, nes susiduriama su sunkiąja, juodąja ar nepatogiąja istorija, susiduriama su dokumentais, kurie yra sudaryti NKVD, MGB, KGB ir kitų struktūrų. Kiek patikima ta informacija, kiek galime remtis sovietiniais laikais sudarytais šaltiniais, kiek galime laisvai suprasti tas įtakas, kurias mes patiriame iš užsienio? Tarptautinėje erdvėje šitie atminties karai taip pat vyksta. Kaip atrodo mūsų kandidatas? Ar tas kandidatas sugebės apginti Lietuvos poziciją, jeigu jis neturi patyrimo šioje srityje? Pažiūrėkite, kokius mes turėjome direktorius anksčiau? Didžioji dauguma jų buvo arba rezistentai, arba šios srities specialistai. Negali žmonės šioje vietoje neturėti stuburo ir raumenų, nuo to priklauso Lietuvos saugumas, Lietuvos skydas. Paieškokime kandidato, kuris būtų pajėgus vykdyti tokias sunkias funkcijas.
PIRMININKAS. Motyvai už – P. Kuzmickienė. Prašom.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Kyla klausimas, ką šiandien sprendžiame? Ar sprendžiame naujos centro vadovės klausimą, ar iš tiesų pradedame spręsti paties centro likimą? Požymių tam netrūksta. Socialdemokratų frakcija kandidatės net nepasikvietė pokalbio. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas neuždavė nė vieno klausimo komisijoje ir tiesiog nepritarė kandidatūrai. O šiandien jau atvirai kalbama apie rimtesnius pokyčius. Kitaip tariant, centro reforma, jį perkeliant kažkur prie kokio nors muziejaus. Todėl akivaizdu, kad kalba sukasi ne apie žmogų, o apie visą instituciją ir jos likimą.
Kodėl taip kliūva centras? Prisiminkime praėjusius metus, per masinių trėmimų minėjimo laikotarpį buvo registruojami dekomunizaciją stabdantys projektai. Dabartinis centro vadovas yra sakęs, kad desovietizacijos įstatymas yra savotiška Pandoros skrynia. Panašu, kad šiandien už realius dekomunizacijos darbus bandoma atsiskaityti su pačia institucija. Šioks toks kerštas už S. Nėries pažymas, požiūrį, poziciją ir laikyseną iš paties centro. Ypač keista, kad kandidatę vis dėlto atrinko ne politikai, o profesionali taryba. Taryba, kurioje dirba mokslininkai, istorikai, vadybos profesūra ir taip toliau. Jie yra iš esmės įsigilinę į centro problemas ir nustatę sisteminius trūkumus. Tačiau socdemams tokia profesionalų nuomonė nesvarbi.
Negaliu nepaminėti ir Seimo vadovybės vaidmens, turiu mintyje Pirmininką. Teikiama kandidatūra puikiai žinant, kad ją siekiama atmesti. Tai primena kažkuria prasme 1992 metus, kai politiniai kaliniai budėjo prie buvusių KGB rūmų, saugodami dokumentus nuo galimo sunaikinimo tos valdžios, kuri tada atėjo. Tąkart bijota prarasti tiesą arba praeitį. Šiandien tiesa naikinama ne naktinėmis vagystėmis, bet norint užčiaupti Genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. Kolegos, tikrai atkreipkite dėmesį, dėl ko mes šiandien balsuojame. Linkiu pasirinkti labai teisingai.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – D. Jakavičius.
D. JAKAVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Čia epitetų prisiklausėme visokių – ir socialdemokratų atžvilgiu, ir mano, kaip komisijos pirmininko, atžvilgiu. Tikrai galiu pasakyti, kad vis tiktai labai atsakingai vertinome šią tarybos pateiktą kandidatūrą. Kyla klausimas, ar tai tikrai asmenybė, kuri gali dirbti su slapta informacija, ar tikrai asmenybė, kuri yra nepriekaištingos reputacijos, ar tikrai asmenybė, kuri gali sutelkti kolektyvą, žinant, kad vis tiktai tai yra ypač jautri bendruomenė. Ir ar tikrai asmenybė, kuri gali atstovauti institucijai tarptautiniu lygmeniu.
Per susitikimus ir per jos prisistatymą Seimo posėdžių salėje mes matėme, kad iš tikrųjų asmenybė šiek tiek ir pasimeta istoriniame kontekste ir maišo datas. Birželio sukilimas, deja, ne 23 dieną, o 14 dieną. Tai rodo, kad vis tiktai kyla net klausimas, ar tai yra asmenybės apsisprendimas, ar politinės aplinkos stūmimas bet kokia kaina žmogų į šį svarbų svarbios institucijos postą. Klausant jos pačios ir matant jos prisistatymą neatrodė, kad tai yra tvirtas apsisprendimas. Tai dar kartą atsakingai noriu pareikšti, kad vis tiktai į šią instituciją reikalingas stiprus ir pasiruošęs profesionalas, ir pirmiausia istorikas, kuris galėtų vis tiktai sutelkti bendruomenę ir dirbti pagal iškeltus valstybės tikslus šiam centrui.
PIRMININKAS. Prieš suteikiant žodį dėl balsavimo motyvų prieš A. Skardžiui per šoninį mikrofoną replika ar dėl vedimo tvarkos – E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamas Raimundai. Replika dėl vedimo tvarkos. Aš manau, reikia reaguoti į tai, ką kolega D. Jakavičius ką tik pasakė, kad dėl reputacijos kandidatės. Mano supratimu, niekada nebuvo iškeltas joks klausimas dėl jos reputacijos. Jeigu kas nors ir turėjo tą barjerą prieš savo akis, tai būtent Seimo Pirmininkas, kuris neįžvelgė jokių reputacijos problemų. O štai jūs dabar savo pasisakyme keliate D. Kabelkės reputacijos klausimą, viešai iškeldamas. Taip sakant, arba užtylate amžiams, arba pasakote dabar, kas jums netinka su ta reputacija, taip jūs turėtumėte reaguoti, gerbiamas Seimo Pirmininke, posėdžio pirmininke, nes Seimo Pirmininkas nematė jokių problemų dėl reputacijos.
PIRMININKAS. Aš nutraukiu diskusijas per šoninius mikrofonus, kadangi į šią repliką yra labai aiškus atsakymas: Seimo Pirmininkas privalėjo teikti kandidatūrą, tai įpareigojo jį įstatymas ir jame nustatyta tvarka kandidato atrankos ir teikimo. Taigi šis klausimas yra toks, ir reputacijos klausimai ne Seimo Pirmininko šiuo atveju prerogatyva spręsti.
Balsavimo motyvai. Motyvai prieš – A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (NAF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Turbūt desovietizacija nesibaigs tol, kol tauta nesužinos kolaborantų su NKVD, KGB vardų ir pavardžių. Kalbėjo čia buvę darbuotojai dar diskusijose, šito klausimo net neminėjo. Ta institucija jau per visą nepriklausomybės laikotarpį pagarsėjo kaip istorijos perrašytojai, kaip profesorius V. Rakutis aiškiai pasakė, kad galbūt rėmėsi ne tais šaltiniais, galbūt sovietų valdžios paliktais dokumentais. Vadovas, kuris ateina iš šalies, iš Vilniaus miesto savivaldybės, neturėdamas jokios patirties, tai yra labai patogu turėti tokį asmenį ir jį lankstyti į vieną ar į kitą norimą pusę išmintingų bendradarbių to labai svarbaus tyrimo centro. Toks vadovas turbūt negalės būti savarankiškas, turbūt reikės tam asmeniui arba tam vadovui ne vienų metų, kad iš tikrųjų sužinotų visą virtuvę. Todėl manome, kad tikrai galėjo siūlantys asmenys arba kurie siūlė kandidatę pateikti Seimui ne vieną kandidatą, padaryti objektyvią atranką, kad Seimas galėtų ar Seimo Pirmininkas, kuris teikia šią kandidatę, galėtų pasirinkti ne vienas iš vieno, bent jau iš dviejų kandidatų, kaip paprastai įprasta valstybės tarnyboje. Pasisakau prieš.
PIRMININKAS. Išklausėme pasisakymus dėl balsavimo motyvų. Gerbiami kolegos, apsispręsime balsuodami slaptai.
12.13 val.
Vyriausybės valanda
Dabar norėčiau informuoti, kad Vyriausybės valanda, prašom gerbiamus ministrus užimti savo vietas Vyriausybės ložėje.
O dar trumpa informacija: kadangi mes vėluojame pradėti Vyriausybės valandą, tai Vyriausybės valanda vyks iki 13 val. 5 min. Jeigu nebus užsirašiusių pareiškimams – iki 13 val. 10 min. Noriu paprašyti visų Seimo narių laikytis Seimo statuto: klausimas užduodamas vienas, įvardijama, kuriems ministrams jis gali būti adresuojamas, kitas klausimas gali būti patikslinantis užduotą klausimą. Klausimui skiriama 1 minutė, atsakyti – 2 minutės. Laikydamiesi šio Statuto reikalavimo, aš labai tikiuosi, mes sudarysime galimybes paklausti visų Seimo narių.
D. Asanavičiūtė-Gružauskienė per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos. Prašom.
D. ASANAVIČIŪTĖ-GRUŽAUSKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamieji, pasveikinkime balkone esančius, mus lankančius Kazickų fondo studentų, lietuvių kilmės studentų iš viso pasaulio, stažuotės programos dalyvius. Sveiki atvykę į Lietuvą ir gerų jums stažuočių!
PIRMININKAS. Pradedame Vyriausybės valandą. Pirmasis klausia M. Lingė. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėjau finansų ministro paklausti, norėdamas įsitikinti, kaip, ministre, ar tvirtai jaučiatės turėdamas ir būsimos Vyriausybės kontraktą? Nes noriu paklausti apie tai, ką ketinate daryti su Europos Komisijos rekomendacijomis, pagal kurias praėjusią savaitę buvo sakoma, kad reikia didinti nekilnojamojo turto ir aplinkosaugos mokesčius, naikinti lengvatas ir subsidijas, tačiau Lietuvos politinė aplinka, jeigu klausytume Daukanto aikštės rekomendacijų, kalba, kad, pavyzdžiui, PVM’o lengvatos grįžimas šildymui būtų labai racionali mintis, diskusijos dėl turto mokesčio gerokai per ankstyvos. Kurioje pusėje jūs, ministre, esate? Ar Europos Komisijos rekomendacijas imsitės įgyvendinti, ar dėsite į stalčių?
K. VAITIEKŪNAS. Labai dėkui už klausimą. Tai jau tikrai ne kartą buvo atsakyta į tą klausimą dėl mokestinės sistemos stabilumo, kad mokesčiai nėra keičiami kiekvienais metais, kas dvejus metus. Mokestiniai pakeitimai buvo padaryti 2025 metais, pakankamai reikšmingi buvo. Kitų metų viduryje turėsime rezultatus, žinosime, kaip tos mokestinės pertvarkos veikė. Gal reikės kokių nors techninių pataisymų. Tikrai šiuo metu nematyčiau galimybės vėl kaitalioti mokestinę sistemą. Labai dėkui.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas finansų ministrui. Finansų ministre, noriu jūsų paklausti apie prasmę. Jūs čia antraštėse labai daug kalbėjote apie lengvatinio kuro akcizų panaikinimą. Turbūt naujausias žinias žinote: Lenkijoje kuro šiandienos kaina yra 1 euras 51 centas. Lenkai planuoja pratęsti nuo liepos 1 dienos lengvatą. Vokietija taip pat žemės ūkiui, miškininkystei taiko lengvatines priemones ne tik degalams, kurui, bet ir elektrai, ir visai pramonei taip pat ieško lengvatų. Iš tikrųjų kokia prasmė, jeigu ūkininkai… Žinant, kad besitęsianti krizė ūkininkams kurą pabrangins vėl beveik du kartus nuo to, kas buvo ikikriziniu laikotarpiu, jeigu mokesčių mokėtojų pinigų bus mažiau surinkta į biudžetą, nes eilės Lenkijos degalinėse, sunkvežimiai Lietuvą tik pravažiuoja ir palieka taršą, už kurią paskui mums reikia atsiskaityti Europos Komisijai, kokia ta prasmė, gerbiamas ministre, tą kilpą veržti žmonėms, verslui, ūkininkams, kai turbūt aplinkinės šalys tiesia tą pagalbos ranką? Ačiū.
K. VAITIEKŪNAS. Dėkui už klausimą. Tiktai norėčiau priminti, kad ir rekomendacijos yra, ir profesionalų įvertinimai yra, kad jeigu priemonės skirtos kam nors padėti, tai jos ir turėtų būti skirtos konkrečiai ką nors padėti tai grupei. Ūkininkams šiuo metu yra tikslinė priemonė, tai yra paskolos apyvartinėms lėšoms labai geromis 2 % arba 2,5 % sąlygomis. Tai padeda kovoti su pabrangusio kuro pasekmėmis.
O kalbant apie kurą, tai kuras šiuo metu kainuoja tikrai mažiau negu tuo metu, kai buvo pats brangiausias. Kaip tik, kol jūs uždavinėjote klausimą, pasižiūrėjau, kad dyzelino kaina šiuo metu vienoje Vilniaus degalinėje yra 1 euras 70 centų. Tai yra tiktai 20 centų daugiau, negu buvo prieš krizę. Manau, kad ta lengvata, kuri kainuoja ganėtinai daug biudžetui, bet duoda sąlyginai nedidelį efektą vartotojui, nėra tikslinga ir mes koncentruosimės į tikslines priemones.
Kas susiję su kitomis šalimis, kurios taiko tokias visokias lengvatas dyzelinui, dyzelino PVM’ui ir taip toliau, čia Lenkija konkrečiai buvo minėta, reikia suprasti, kokio dydžio tai yra spaudimas Lenkijos biudžetui. Lenkijos biudžetas šiuo metu artėja prie 7 % deficito, skola yra apie 70 %, dėl to situacija finansų ir ekonomikos toje šalyje yra gana įtempta.
PIRMININKAS. Klausia V. Čmilytė-Nielsen. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas premjerei. Gerbiama premjere, visi ženklai rodo, kad, tikėtina, jau netrukus turėsime naują XXI Vyriausybę. Ar galėtumėte trumpai pasidalinti, kokius tris savo nepadarytus ar neužbaigtus darbus jūs perduosite naujai Vyriausybei? Ačiū.
I. RUGINIENĖ (LSDPF). Ačiū labai už klausimą. Iš tiesų šiandien Vyriausybė dirba sklandžiai, daro eilinius darbus pagal Vyriausybės programą. Taip, visi ženklai rodo, kad panaši programa galios ir toliau. Matyt, palaukime laikotarpio, kuomet įvyks arba neįvyks pokytis, tada galėsime detaliau pasišnekėti.
PIRMININKAS. Klausia V. Fiodorovas. Jo nėra. Tuomet K. Podolskis. Prašom.
K. PODOLSKIS (LSDPF). Ačiū. Mano klausimas būtų finansų ministrui. Nemaža dalis gyventojų atsiėmė savo sukauptas lėšas iš II pensijų pakopos, dėl to pasipildė „Sodros“ rezervas. Vis tik turbūt kalbame ir turime kalbėti apie pensijų didinimą kitais metais. Jūsų vertinimu, kiek būtų galima to rezervo panaudoti būtent pensijoms didinti? Ar tas pensijų augimas kitais metais, jūsų vertinimu, tikrai bus didesnis negu šiemet? Ačiū.
K. VAITIEKŪNAS. Dėkui už klausimą. Manau, kad pensijos tikrai Lietuvoje augs. Jos yra indeksuojamos nuo darbo užmokesčio fondo, tai, be abejonės, pensijų augimas yra tikėtinas. Rezervą vis dėlto siūlyčiau palaikyti kaip rezervą, žinant, kokia geopolitinė situacija yra aplink mus, vis dėlto nereikėtų galbūt piktnaudžiauti jo naudojimu. Pensijų augimas, manau, tikrai bus ganėtinai spartus ir to pakaks.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (NAF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas būtų sveikatos apsaugos ministrei. Dėl pacientų pavežėjimo paslaugos apmokėjimo netvarkos. Be abejo, tai yra tvarka, tiksliau sakant, netvarka, kuri paveldėta iš buvusios valdžios, tačiau Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, kaip matyti iš posėdžio eigos, to klausimo nenori spręsti ir net svarstyti. Valstybės kontrolė nustatė ypač ekonomiškai nepagrįstų paslaugos teikimo atvejų. Pavyzdžiui, pacientas Vilniuje buvo pavežtas 1,1 kilometro, tačiau pavežėjo paslaugą teikė įmonė iš Elektrėnų. Nuvažiuotas atstumas – 72 kilometrai, apmokėta 260 eurų. Kita paslauga – paciento pavežimas iš Palangos į Mažeikius – 109 kilometrai. Tas pats teikėjas iš Elektrėnų nuvažiavo 670 kilometrų, paslaugos kaina – 1 tūkst. 355 eurai. Ar iš tiesų nėra kur dėti pinigų? Galbūt tuos pinigus galima medikų atlyginimams skirti? Ką planuojate daryti, gerbiama ministre?
M. JAKUBAUSKIENĖ. Dėkoju jums, gerbiamas Seimo nary, už klausimus ir komentarus. Iš tiesų džiaugiamės Valstybės kontrolės pateikta analize, ataskaita. Mes taip pat buvome atlikę auditą GMPT. Be abejonės, rasta tų radinių. Šitos kainos yra netvarka, kuri yra centralizuoto proceso pasekmė. Tikrai atidžiai pasižiūrėsime, ar tai yra pavieniai pavyzdžiai. Matome, kad tai yra labai specifiniai, išimtiniai atvejai, taip pat reikia pasižiūrėti į aplinkybes, bet iš esmės dirbame prie to, kad apskritai peržiūrėtume tos pavežėjimo paslaugos teikimą taip, kaip Valstybės kontrolė rekomendavo, greitosios medicinos pagalbos rėmuose.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Mano klausimas finansų ministrui. Pagaliau išgirdome, aišku, mokesčių didinimo nebus. Visi galime ramiai miegoti. Tų temų turbūt netampys žiniasklaida. Mano klausimas ir būtų: kada planuojate atnešti konservatorių Vyriausybės paliktas dovanas, kai nuo 2027–2028 metų drastiškai didės kuro mokesčiai? Kada planuojate tą užšaldymą atnešti ir pasiųsti žinią, kad tikrai kuro mokesčiai nedidės?
Kitas. Gal pakartosiu, ką kolegos. Kokių pagalbos priemonių paketus planuojate daryti, ar žemdirbiams dėl akcizo sumažinimo, ar kitas priemones? Kitos šalys tas priemones taiko ir daro. Ką planuojate atnešti, kokias džiugias žinias, kad bus tos pagalbos?
K. VAITIEKŪNAS. Dėkui, gerbiamas Seimo nary, už klausimą. Kas susiję su mokesčiais, tai, be abejo, kokių nors pertvarkų ir didinimo neplanuojame. Dyzelino akcizas – mes turėsime surasti kažkokį sprendimą, kad nuo 2027 metų nebūtų drastiško pasikeitimo. Tikiu, kad rasime kažkokį biudžeto priėmimo metu, kaip radome ir 2026 metais. O kas liečia žemdirbius ir kitus, tai, be abejo, manau, geriausia dovana būtų tai, kad pasibaigtų tie geopolitiniai neramumai, kurie ir lėmė ten ypač didelį trąšų kainų augimą, naftos kainos augimą. Bet manau, kad dabar tos esančios tikslinės priemonės, kai tikrai gali gauti tą paskolą: jeigu esi nukentėjęs – su 2 ar 2,5 % palūkanomis, jeigu nesi nukentėjęs – su truputį didesnėmis palūkanomis. Manau, kad tai yra ganėtinai taikli priemonė ir laiku. Tiktai labai tikiuosi, kad ten operatyviai bus jos išduodamos, operatyviai vertinamos paraiškos. Manau, jeigu nebus kažkokių kardinalių geopolitinės padėties pablogėjimų, tai Lietuva šį etapą pereis visai sėkmingai.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis finansų ministre, neabejoju, kad jūs susipažinote su viešai paskelbtais demokratų siūlymais būsimai Vyriausybės programai. Aš tik kai kuriuos pacituosiu: „nemokamas maitinimas visiems pradinukams“, „nemokama vaikų priežiūra ikimokyklinėse įstaigose“, „sparčiau didinti pareigūnų atlyginimus“, „mažinti mokytojų darbo krūvį“, „mokyklose visos dienos modelis“, „nemokamas ar lengvatinis viešasis transportas“, „PVM’o lengvata daržovėms ir vaisiams“. Jeigu jūs liktumėte finansų ministru, ar matytumėte galimybę, laikantis Fiskalinės drausmės įstatymo, įgyvendinti šiuos gerovės valstybės elementus? Jeigu matote, tai kodėl nedarote to dabar? Ar vis dėlto būtų gal logiškiau užleisti finansų ministro kėdę siūlytojų lyderiui V. Sinkevičiui, kad jis pats ir įgyvendintų tuos savo gerus dalykus?
K. VAITIEKŪNAS. Dėkui, gerbiamas Seimo nary, už klausimą. Be abejo, kad bet kokia politinė jėga ateina su daug pasiūlymų, kurie jiems yra aktualūs ir svarbūs. Ne išimtis turbūt ir jūsų paminėta politinė partija. Aišku, kad visi tie paketai atgula į kažkokį sąrašą ir kad pagal šalies biudžeto galimybes yra bandoma patenkinti tuos, kurie yra prioriteto viršuje. Kai kurie iš tų siūlymų yra jau dabartinės Vyriausybės programoje, yra pradėti įgyvendinti. Manau, kad darbus tęsime, aišku, tie svarbiausi ir kur bus finansinės galimybės, be abejo, bus įgyvendinti. Tikėsimės, kad bus įgyvendinta kuo daugiau.
PIRMININKAS. Klausia S. Kairys. Prašom.
S. KAIRYS (LSF). Ačiū už galimybę paklausti. Mano klausimas premjerei. Vakar teko dalyvauti vienoje tokioje diskusijoje, kur buvo stebimasi jūsų idėja, kad kiekvienas asmuo galėtų gauti automatinius pranešimus, jeigu, kaip jūs sakote, tam tikrais duomenimis, tam tikri asmenys prašė tų duomenų iš Registrų centro. Bet įsivaizduokite porą tokių situacijų. Pavyzdžiui, koks nors premjeras X sėdi Vyriausybės valandoje ir gauna kokį įspėjimą, kad jo duomenimis domėjosi kažkoks konkretus žurnalistas. Ką darys toks premjeras X? Arba, neduok Dieve, koks nors nusikalstamo pasaulio veikėjas gauna įspėjimą, kad jo duomenimis domisi irgi vienas ar kitas žurnalistas. Ar įsivaizduojate, kokia grėsmė kyla to žurnalisto, nežinau, sveikatai ar net gyvybei? Tai ar jūs tiesiog šovėte idėją, ar neapmąstėte visų peripetijų ir dalykų, kas iš esmės užkirstų kelią bet kokiai normaliai tiriamajai žurnalistikai ir piliečių teisei į lūkestį, kad valstybės vadovai, ministrai ir panašiai būtų tikrai sąžiningi ir skaidrūs? Ačiū.
I. RUGINIENĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Keista, bet ir šiandien kiekvienas iš mūsų, sumokėjęs tam tikrą mokestį, gali gauti ataskaitą apie tai, kokie duomenys yra tikrinami ir kas juos tikrina. Kadangi tai nėra kažkokia didelė paslaptis, tai, aš manau, ta idėja, kad žmogus tiesiog gautų šią informaciją nemokamai, yra visiškai reali ir realizuotina.
PIRMININKAS. Klausia T. Prajara. Prašom.
T. PRAJARA (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas finansų ministre, noriu jūsų paklausti dviejų regionams svarbių klausimų. Ar jūsų vadovaujama ministerija planuoja imtis konkrečių priemonių mokesčių administravimo naštai mažinti mažoms ir vidutinėms įmonėms, ypač regionuose, siekiant skatinti verslumą, investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą?
Antrasis mano klausimas būtų, kaip ministerija ketina užtikrinti pusiausvyrą tarp žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo ir Lietuvos pramonės konkurencingumo išsaugojimo, kad papildomi aplinkosauginiai reikalavimai nemažintų įmonių galimybių konkuruoti ne tik vietinėse, bet ir tarptautinėse rinkose? Dėkoju.
PIRMININKAS. Laikomės bendrų taisyklių. Aš siūlau ir prašau atsakyti į vieną iš tų klausimų. Prašom pasirinkti, į kurį klausimą jūs vis dėlto prioritetiškai prašote atsakyti.
T. PRAJARA (LSDPF). Tai į pirmąjį.
PIRMININKAS. Prašom į pirmą klausimą.
K. VAITIEKŪNAS. Gerai, ačiū už klausimą. Juo labiau kad antras buvo ne visai Finansų ministerijai, labiau gal kitam ministrui. Tai dėl mokesčių administravimo naštos. Tai yra nuolatinis procesas, kurį tikrai darome. Turime ir tą tokią administracinės naštos ir biurokratijos mažinimo darbo grupę ministerijoje, kuri išryškina tas vietas, kur galima atsisakyti kažkokių reikalavimų ir pamažinti tą naštą. Kaip tik kitą savaitę į Vyriausybę ateis vienas iš siūlymų Finansų ministerijos atsisakyti vienos iš ataskaitų. Manau, kad ne tiktai dėl smulkiojo ir vidutinio verslo šita kryptimi judame, bet ir dėl gyventojų, ūkininkų, stambiųjų verslų – visų. Tikrai norisi, kad tas procesas būtų kuo paprastesnis ir kuo trumpesnis. Kaip tik šiuo metu yra dirbama, bandoma supaprastinti investicinės sąskaitos deklaravimą, deklaruojant gyventojams pajamas. Tikrai ką tik startavome su šia priemone, deklaravimas nebuvo labai paprastas, tai tikrai tas problemas, jeigu pamatome, iškart imamės ir sprendžiame. Kartu su Mokesčių inspekcija tikimės išspręsti visa tai, kuo daugiau jų.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas. Prašom.
A. GEDVILAS (NAF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Lietuva su nerimu stebi kraupius įvykius Belfaste. Po brutalaus užpuolimo kilo masinės riaušės, prieš imigrantus plinta radikalios ir rasistinės žinutės. Ar Lietuva kaip nors vertina galimas rizikas, susijusias su galimų panašių naratyvų ir provokacijų importu į Lietuvą? Ar planuojama imtis papildomų prevencinių priemonių? Kaip užtikrinsime migracijos politiką, kad ji būtų saugi ir išlaikytų visuomenės pasitikėjimą? Tai čia turbūt vidaus reikalų ministrui.
V. KONDRATOVIČ. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų XX Vyriausybė visada sakydavo ir savo programoje turėjo, kad migracija turi būti saugi. Visi darbo migrantai, migrantai, kurie atvažiuoja čia dirbti, arba migrantai, kurie atvažiuoja humanitariniais pagrindais, kitais pagrindais, yra tikrinami Valstybės saugumo departamento, yra analizuojama jų biografija, ar jie nėra susieti su kokiomis nors teroristinėmis struktūromis. Tikėtina, kad tie žmonės, kurie atvažiuoja, gauna leidimą, yra saugūs. Mes stebime, aišku, situaciją, tarkime, ir kaip didėja ar mažėja nusikaltimų lygis atvažiavus jiems čia, į Lietuvą. Tai tokių signalų, grėsmių nematome, bet iš tikrųjų tarnybos, kurios yra atsakingos, kalbu ir apie kriminalinės žvalgybos tarnybas, irgi stebi tą situaciją. Jeigu būtų gauta kokia nors užuomina arba signalas, kad galėtų kilti panašaus pobūdžio, kur jūs sakėte, neramumai, tikrai sprendimai būtų priimti iškart, užbėgant į priešakį. Suprantame, kad spontaniško kažkokio akto grėsmė tikrai visada yra mažesnė arba didesnė, bet tarnybos deda visas pastangas tam, kad tai neįvyktų.
PIRMININKAS. Klausia V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Klausimas premjerei, jeigu atkreiptų dėmesį. Labai dėkoju, premjere, jums klausimas. Paprastas, šį kartą paprastas.
I. RUGINIENĖ (LSDPF). Aš atsiprašau, žinokite, labai sunku išgirsti klausimus, nes jūsų šitas visas… jūsų opozicija labai šnekasi garsiai.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Čia ne mūsų – čia jūsų opozicija. Mes sau nesame opozicija.
I. RUGINIENĖ (LSDPF). Mūsų opozicija.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, iš tiesų gal ir sunku išgirsti klausimą, todėl aš visų prašau vis dėlto…
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Tvarka, bet kai premjerė nusisukusi ir kalbasi su ministru, jinai negali girdėti. Čia, aš sakau, labai paprastas klausimas, tikrai be jokių užkaborių ir nereikės ilgai raudonuoti.
Balandžio mėnesį Seimas po pateikimo priėmė Profesionaliojo scenos meno įstatymo pakeitimo įstatymo projektą dėl mimanso artistų tokių socialinių išmokų. Šitas projektas turėjo būti svarstomas Seime gegužės 12 dieną. Buvo paprašyta Vyriausybės išvados. Aš tikrai žinau, kad Vyriausybėje išvados projektas, jau suderintas su visomis ministerijomis, buvo įregistruotas gegužės 12 dieną. Šiandien mes turime birželio beveik 12 dieną, 11-ąją, ar ne. Vis dar mes neturime tos išvados ir mes niekaip negalime judėti toliau, nes ten klausimas yra susijęs ir su nedideliais finansais. Bet vis tiek aš kreipiausi ir į komiteto pirmininką, ir į visus, kad paragintų Vyriausybę kaip nors įtraukti tokį techninį klausimą į savo darbotvarkę, nes mes negalime judėti toliau. Gal jūs atkreipsite dėmesį ir kitame posėdyje įtrauksite ir dar spėsime apsvarstyti šį labai labai svarbų žmonėms klausimą dar šią sesiją? Ačiū.
I. RUGINIENĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Pasižiūrėsiu.
PIRMININKAS. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama premjere, premjerų reitinguose jūs buvote penktoje vietoje atsilikdama net nuo savo bendrapartietės V. Blinkevičiūtės, kuri pasakė, kad tokio amžiaus žmogus kaip ji nebegali eiti premjero pareigų. Socialdemokratų paskutinis reitingas yra 8,9 %, jūsų asmeninis – 3,7 %. Vadinasi, nuo socialdemokratų rinkėjų už jus, kaip premjerę, pasisako tik 41 % socialdemokratų rinkėjų.
Mano klausimas. Kada žadate teikti atsistatydinimo pareiškimą, kada žadate grįžti į Seimą, apie kurį jūs įžeidžiančiai lapkričio 24 dieną sakėte, cituoju: „Seime jie užsiima tuo, kad parodytų, kas yra kietesnis, gražesnis, pas ką stuburas tvirtesnis, pasimatuoja įvairiais organais.“ Laukiame, kada grįšite. Ruletės paruoštos.
I. RUGINIENĖ (LSDPF). Apie opoziciją taip kalbėjau. (Balsas salėje) Taip, apie opoziciją. Reitingai yra įvairūs. Viena įmonė vienus atsiunčia, kita – kitus. Nuvažiuoji į regionus, žmonės taip pat išreiškia savo nuomones. Nuomonių yra įvairių. Tuo Lietuva ir yra žavinga, kad kiekvienas turi teisę ir laisvę išreikšti savo nuomonę. Mūsų Vyriausybės pagrindinis prioritetas ir tikslas – dirbti ir daryti darbus.
PIRMININKAS. Klausia I. Braziulienė. Jos nėra. Tuomet klausia T. Domarkas. Prašom.
T. DOMARKAS (NAF). Ačiū, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Klausimas būtų susisiekimo ministrui. Situacija tokia. Mes priėmėme įstatymą, įvedėme mokestį už kelius ir tam tikri regionų keliai tapo mokami. Įsivaizduokite situaciją, kada nutolusiose vietovėse, kuriose iki artimiausios degalinės, kurioje galima įsigyti vinjetę, važiuoti šitais keliais yra 10 kilometrų, o dažniausiai tie žmonės, gyvenantys tolimesniuose nutolusiuose regionuose, turi N1 kategorijos arba autobusiuką, arba džipą ir jiems norint pasiekti šitą vietą esant ekstra atvejui reikia nusipirkti vinjetę. Ar jiems pėsčiomis nueiti, dviračiu nuvažiuoti? Įsivaizduokite: kažkokia situacija, staigiai reikia išvažiuoti, vinjetės nėra. Išvažiuoja pilietis į kelią ir jis yra baudžiamas nuo 370 eurų už išvažiavimą į šitą kelią. Ar jūs nemanote, kad reikėtų šiuo atveju priimti kažkokį sprendimą, kad tie žmonės turėtų galimybę ar valandą laiko nuvažiuoti, ar kažkaip išspręsti šitą klausimą? Be to, esu parašęs raštu paklausimą, neturiu atsakymo, jau praėjo 3 savaitės.
J. TAMINSKAS. Ačiū už klausimą. Atsakymas susideda iš kelių dalių. Lietuvoje mokami keliai yra ne vieną dešimtmetį ir nei praeitais, nei šiais metais nebuvo priimtas naujas reguliavimas, kuris įvestų mokamus kelius. Yra nustatyta, kad yra mokami keliai. Mokamų kelių sąrašą tvirtina Vyriausybė savo nutarimu ir tai ne vieną dešimtmetį galioja Lietuvoje.
Tęsiant toliau, gyvename tikrai ne prieš 30 metų. Yra tokia nauja, kai kam turbūt nauja, kaip supratau… tai vadinasi internetas, vinjetę galima nusipirkti ir internetu.
Dar tęsdamas toliau priminsiu, kad nuo kitų metų startuoja e. tollingas, dabar vadinsis Via Toll, Lietuvoje. Ten bus dar labiau palengvintos galimybės atsiskaityti už mokamus kelius. Mokami keliai yra nustatyti ne šiaip sau, yra nustatyti kriterijai, kurie keliai yra įtraukiami į mokamų kelių sąrašą, ir tikrai neplanuojama daryti tam tikrų išimčių, kurias jūs dabar čia minite. O dėl atsakymo pateikimo, tai atsakymą tikrai pateiksime, jeigu kreipėtės, atsakymui pateikti yra 20 darbo dienų. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia D. Ulbinaitė. Prašom.
D. ULBINAITĖ (TS-LKDF). Ačiū. Mano klausimas apie vaikų priklausomybes sveikatos apsaugos ministrei. Jį gal, ministre, aptarsite ir su socialinių reikalų ministre, nes iš tikrųjų jūsų abiejų delsimas arba neveikimas gali kainuoti vaikų gyvybes.
Vaikų priklausomybės jaunėja ir jų daugėja. Tyrimai rodo, kad jau devynmetis yra pasigėręs, persirūkęs, bandęs psichotropinių medžiagų. 2 tūkst. vaikų pernai kreipėsi į Priklausomybės ligų centrą su visu miksu priklausomybių, tačiau stacionarinio gydymo vaikai gauti negali, nes niekaip neįmanoma ten atidaryti vaikų stacionarinio skyriaus, nes nėra specializuoto psichiatro, kuris išmanytų priklausomybių sritį. Kas daroma, kad Priklausomybių ligų centre pradėtų veikti vaikų skyrius, ir apskritai kas daroma, kad katastrofiškai trūkstančių vaikų psichiatrų atsirastų, nes jų trūksta visoje šalyje?
Kita problema – priklausomybe sergantys vaikai negali gauti ir ilgalaikės reabilitacijos, nes pakeitus reabilitacijos centrų licencijavimo tvarką, tie centrai negali teikti paslaugų vaikams. Vaikai po gydymo grąžinami tiesiog į tą pačią aplinką. Tai kada su socialinės apsaugos ir darbo ministre pakeisite sprendimą ir į priklausomybes įklimpę vaikai vėl galės gauti ir ilgalaikę reabilitaciją?
M. JAKUBAUSKIENĖ. Dėkoju jums, gerbiama Seimo nare, už klausimą ir komentarą. Iš tiesų… Ir ačiū, kad poreikio ir priklausomybių problemą tikrai aktualiai viešinate. Situacija Respublikinio priklausomybės ligų centro tikrai yra mums žinoma ir tai, kad trūksta vaikų ir paauglių psichiatrų ne tik šioje gydymo įstaigoje, bet ir visoje Lietuvoje, yra žinoma situacija, poreikis tikrai yra aiškus.
Valstybinio užsakymo formavimo komitete prioritetine tvarka yra identifikuotos prioritetinės profesijos, rezidentūros. Šiuo atveju Vyriausybės programą įgyvendindami mes esame numatę būtent ir papildomas rezidentūros vietas su promoutinimu ir skatinimu, kad jaunieji gydytojai rinktųsi vaikų ir paauglių psichiatrijos specialybę. Regionuose, kai kalbame apie vaikų, paauglių psichiatrų konsultacijų ir paslaugų stygių, diskutuojame apie galimybę ne stacionarinėmis, bet, be abejonės, ambulatorinėmis konsultacijomis nuotoliniu būdu ir telemedicinos būdu užpildyti tą poreikį.
Tačiau taikome, ir Sveikatos apsaugos ministerija valdo keletą priemonių, kuriomis yra skatinama ir padedama savivaldybėms taip pat prisitraukti gydytojus rezidentus į savo savivaldybes. Turime visą paketą priemonių, kaip bandome pritraukti ir jaunuosius gydytojus į regionus. Taip pat atliepiame rengimo poreikį. Čia jau bendradarbiaujame su Švietimo ir mokslo ministerija. Kartu, kalbėdami apie paslaugų teikimo tinklą, peržiūrime, kur galėtume koncentruoti pagalbą taip, kad visų regionų vaikams paslaugos būtų prieinamos, dėl to dirbame ir su psichikos sveikatos centrais, kad paslaugų tęstinumas būtų užtikrintas, kai vaikai išleidžiami po stacionarinio gydymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Visų pirma ačiū finansų ministrui už aiškų atsakymą, kad „Sodros“ rezervas nebus liečiamas ir papildomai indeksuojamas. O klausimą norėčiau užduoti švietimo ministrei.
Norėčiau jūsų komentaro apie Vilniaus miesto priėmimą į mokyklas. Jau birželio vidurys, bet dar 500 vaikų negavo vietos į klases. Ar tai yra normalu, kai mes kalbame apie gimstamumo politiką ir taip toliau? Tėvai net priversti kreiptis į teismus dėl to, kad jiems priskirtose teritorijose neatsiranda laisvų vietų. Labai ačiū.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Išties savivaldybės funkcija ir yra būtent mokinių priėmimas į ugdymo įstaigas. Ir praeitų metų birželio mėnesį buvo tikrai ta problema, kalbėjomės su savivaldybe, bet birželis tai yra ta pradžia, kuomet yra pradedamas priėmimas, ir rugpjūčio mėnesį tikrai dar yra tas laikotarpis, kuomet yra tie terminai, kada dar yra koreguojamos vietos, laisvos vietos. Dabar yra tas laikotarpis, kai yra apsisprendžiama, ir rugpjūčio mėnesį tikrai jau galutinai yra aiškios laisvos vietos. Bet reikia suprasti taip, kad savivaldybė yra didelė, iš tiesų pagal teritorinį principą yra priimami moksleiviai, ir ta problema didmiesčiuose yra, bet pernai metais savivaldybė susitvarkė, mes tikimės, kad ir šiais metais išsispręs.
PIRMININKAS. Papildyti atsakymą pageidavo finansų ministras. Prašom.
K. VAITIEKŪNAS. Gerbiamas Seimo nary, kadangi paminėjote „Sodros“ rezervą, tai tik norėčiau papildyti, kad mes „Sodros“ rezervą vertiname, norime, kad jisai liktų. Kiek jisai bus naudojamas ar nebus naudojamas, mes pasiliekame erdvę biudžeto formavimo procesui ir kiek galima bus tai padaryti tvariai, jeigu bus šios arba kitos Vyriausybės nuspręsta šiek tiek to rezervo panaudoti taip, kaip būdavo naudojama iki šiol, pastaruosius penkerius ar šešerius metus, gali būti, kad dalis to rezervo padidėjimo bus skirta pensijoms. Bet taip, tikrai gali taip būti. Bet kokiu atveju tai turėtų būti finansiškai tvarus sprendimas.
PIRMININKAS. Klausia R. Janušonienė. Prašom.
R. JANUŠONIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš turiu klausimą kultūros ministrei. Gal galite trumpai pristatyti, kaip vyksta Nacionalinės kultūros darbotvarkės rengimas? Ačiū.
V. ALEKNAVIČIENĖ (LSDPF). Dėl Nacionalinės kultūros darbotvarkės buvo sudaryta darbo grupė, kuri turėjo labai daug susitikimų su įvairiomis grupėmis, įvairiomis interesų grupėmis, ir aptarė savo veiklos darbo planą, atliko tyrimą. Ir šiuo metu formuoja tikslus, uždavinius ir prioritetus, dėlioja veiklos planą. Kai bus pabaigtas rengti, pristatysime.
PIRMININKAS. Klausia T. Sadauskis. Prašom.
T. SADAUSKIS (NAF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas vidaus reikalų ministrui. Prasidėjus konfliktui Hormuzo sąsiauryje, smarkiai pakilo kuro kainos, ir policijos komisariatai gauna lėšų už kurą pagal praeitų metų normą. Kadangi šiemet situacija keičiasi ir nemažą dalį jau išnaudojo komisariatai, tai ar bus skiriama papildomai, kad galėtų tinkamai vykdyti prevenciją?
V. KONDRATOVIČ. Ačiū už klausimą, gerbiamas Seimo nary. Iš tikrųjų kuro kainų pakėlimas yra visos sistemos, ne tik vidaus reikalų sistemos, klausimas. Ir tikrai, mes atsakingai žiūrime į lėšų panaudojimą ir numatome į ateitį galimų eilučių galbūt sumažėjimą, kitų galbūt padidėjimą. Bet viena svarbiausia žinia, kurią noriu pasakyti, dėl to mūsų darbas, mūsų pareigūnų darbas netampa kažkoks mažesnis arba menkesnis, jie nuolat, kaip ir darė, kaip ir atlikdavo savo pareigas, taip atliks ir ateityje. Tikrai nemažinsime imdami iš saugumo, netaupysime imdami iš saugumo, tikrai važiuosime, kur reikia, būsime ten, kur reikia, stebėsime tą, ką reikia.
PIRMININKAS. Turėtų klausti P. Kuzmickienė, jos nematau salėje. Tuomet klausia E. Rudelienė. Prašom.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų švietimo, mokslo ir sporto ministrei šį kartą apie sporto reformą, kuri čia kelia aistras ir Seime, ir sporto bendruomenėje, daug kritikos jai yra. Jūsų frakcijos narė ir Sporto ir jaunimo komisijos pirmininkė, olimpietė tam aiškiai nepritaria. Didelė dalis sporto bendruomenės nepritaria. STT pateikė vertinimą, kad įžvelgia korupcijos rizikas. Bet vakar atneštame demokratų plane vienas iš reikalavimų deryboms yra, kad liktų Sporto agentūra. Tai kokia jūsų nuomonė ir ar sporto bendruomenė gali tikėtis, kad bus atsitraukta nuo šitos tokios nepamatuotos reformos? Ačiū.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Jis tikrai šiomis dienomis yra aktualus, ir mes galbūt akcentuojame, kad tai nėra reforma, tai yra iš tiesų atliepimas ir tobulinimas esančios sistemos.
Pagrindinis tikslas, ką ir dėl ko tai darome, aš pati ir komitete, ir komisijoje akcentavau, kad visų pirma mes įgyvendiname Vyriausybės programą, kurioje numatyta, kad didelis dėmesys turi būti nevyriausybinėms organizacijoms ir jos turi būti įtraukiamos į sporto ir sprendimų visą politiką. Tikrai šiandien jos yra visiškai šalia, tik, kaip aš sakau, už uždarytų durų gali stebėti visus procesus.
Kitas aspektas, kad buvo audito išvados, kurios buvo atliktos Nacionalinėje sporto agentūroje. Tikrai buvo konstatuota mums labai daug rekomendacijų, atsižvelgiant į tai, kad sporto srityje finansavimas projektams buvo skirstomas ne pagal kriterijus, kad labai daug lėšų buvo grąžinama, nepanaudojama fiziniam aktyvumui, kuris yra labai svarbus. Šiandien vienas iš svarbiausių prioritetų – mūsų fizinis aktyvumas, įprotis formuoti požiūrį į sportą.
Taip pat trečias aspektas, ką mes siūlome, įsteigti nacionalinę sporto tarybą, kuri ne skirstytų lėšas, kaip yra neteisingai akcentuojama, bet keltų klausimus. Jeigu matytų ekspertai, įvertinę ir paskyrę lėšas, kad tikrai yra kažkas neaišku, jie galėtų grąžinti dar kartą ir kelti tuos klausimus, kartu ir pateikti rekomendacijas dėl aprašų, dėl kitų klausimų ministerijai. Tokiu pagrindu dabar yra kuriama begalė darbo grupių ir kartais tų sprendimų darbo grupėse net neįmanoma surasti. Iš tiesų tos sistemos tobulinimas, norint įtraukti kuo daugiau ir pačių nevyriausybinių organizacijų dalyvauti tame procese.
O dėl to, kad yra įtraukta į derybų procesą, aš manau, tai yra normalus procesas, tai yra derybinis procesas, tam ir yra derybos, ir mes irgi pateiksime savo argumentus, kad visi procesai tik pamatuotai išdiskutuoti turi būti pradėti.
Ir dar akcentuosiu, kad tikrai ne visos sporto organizacijos nepritaria. Iš esančių daugiau negu 100 sporto organizacijų, nevyriausybinių, beveik 70 % tam pritaria, laukia to projekto, buvo pasisakyta ir komitete, ir komisijoje. Natūralu, kad tų nuomonių yra, bet aš tikrai norėčiau pasakyti, kad tiesiog nereikėtų bijoti, ir nuraminti sporto bendruomenę. Nes tai jokiais būdais neliečia sporto federacijų, aukšto sportinio meistriškumo finansavimo, tai neliečia daugybės dalykų. Mes kalbame apie fizinio aktyvumo projektus, tai yra maža maža dalelytė, 5 % veiklos, ką visa tai palies. Bet tiesiog visuomenė yra tikrai nuteikiama labai neteisingai, ir norėčiau labai pakviesti įsiklausyti į tai. Mes tikrai atsakingai įsiklausome ir tą projektą rengiame. Dėl STT pastabų. Aš pati, kaip Seimo narė ir ministrė, esu užregistravusi, atliepusi STT pastabas, esu užregistravusi gal dešimt pasiūlymų dėl to, kas buvo pasakyta, ir dabar, kaip ir STT jau pasakė, kad pastabų neturi, tiktai išties tą bendrą pastabą, kad galbūt apskritai nepritaria tam projektui.
PIRMININKAS. Mes turime dar nemažai Seimo narių, norinčių paklausti. Prašau Vyriausybės narių labiau koncentruotai atsakinėti į klausimus. J. Šukevičienė klausia. Prašom.
J. ŠUKEVIČIENĖ (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas švietimo mokslo ir sporto ministrei. Ministre, šių metų brandos egzaminų sesija vyksta aplinkoje, kurioje tikrai netrūksta įvairiausių grėsmių ir nerimo signalų. Kaip šiuo metu vertinate situaciją? Ar egzaminų procesas vyksta sklandžiai, ar mokiniai ir egzaminų centrai jaučiasi saugiai ir kokias konkrečias priemones ministerija kartu su policija, savivaldybėmis ir mokyklomis taiko, siekdama užtikrinti saugią egzaminų eigą ir operatyviai reaguoti į galimus incidentus, kurie nepasitvirtina? Ar buvo peržiūrėti saugumo protokolai, sustiprintas institucijų bendradarbiavimas ir pasirengimas nenumatytoms situacijoms?
Žvelgiant į ateitį – ar matote poreikį papildomoms investicijoms, kurios padėtų užtikrinti didesnį mokinių, mokytojų ir egzaminų organizatorių saugumą per valstybinius brandos egzaminus? Ačiū.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Išties prasidedant valstybinei brandos egzaminų sesijai tikrai turėjome tam tikrus iššūkius su saugumu ir net ugdymo proceso metu buvo paskelbti oro pavojaus signalai, kas išties įpareigojo dar kartą peržiūrėti jau esančius parengtus mūsų tam tikrus algoritmus, kaip reikia elgtis įvairiomis situacijomis. Tarkime, tai gali būti ar gaisras, ar kokios nors kitos nenumatytos situacijos, bet taip pat pakoregavome algoritmus ir dėl oro pavojaus, nes tai yra labai svarbu ir daug kas keičiasi. Atskiri algoritmai buvo parengti kandidatams, vykdytojams, centrų administratoriams, visi buvo supažindinti. Tikrai viskas vyko sklandžiai. Pirmųjų valstybinių brandos egzaminų metu tikrai buvome gavę signalų dėl tam tikrų užminuotų vietų, dar kokių nors, bet viskas vyko labai sklandžiai, visi elgėsi pagal algoritmus. Pirmiausia policija įsijungė, pranešė tam tikrais savo signalais, kaip turime elgtis, ir tikrai jokių nesklandumų nebuvo. Prieš egzaminus visa tai dar kartą vykdytojai vaikams pakartojo. Aš manau, kad tikrai dėl to viskas turėtų būti sklandu.
PIRMININKAS. Dabar suteikiamas žodis paklausti V. Gailiui, po to ruošiasi Seimo Pirmininkas J. Olekas. Aš paaiškinsiu, kodėl tokia yra situacija. Prašom. Klausia V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama Inga Ruginiene, prognozes turite. Biudžeto rengimo procesas jau turėjo būti įpusėjęs, nes poreikius iš ministerijų gavote. Juos kartu su finansų ministru iki šios savaitės pabaigos turėjote įvertinti. Kokios kokybės biudžeto projektą paliekate naujai Vyriausybei? Kokius didžiausius nesutarimus dėl ministrų pateiktų poreikių paliekate naujai Vyriausybei? Kokius nepopuliarius sprendimus paliekate naujai Vyriausybei? Ką galite pažadėti Lietuvos žmonėms?
I. RUGINIENĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Nesuprantu, kodėl palieku. Biudžeto poreikiai gauti. Iš tikrųjų čia tik pirmas etapas, dar laukia derybų etapas. Vasara tikrai nebus lengva, vasara bus darbinga. Tam visos ministerijos pasirengusios, lygiai taip pat ir ministrai, kurie ateis rudenį dar vienam, trečiam, etapui. Čia yra normalus biudžeto formavimo procesas. Daromi tik pirmi jo žingsniai. Palaukime rudens.
PIRMININKAS. Dabar suteikiamas žodis paklausti J. Olekui. Kad visiems būtų aišku, kodėl nesilaikoma eilės: taip yra suprogramuota sistema, kad, nesant frakcijos narių, visada yra užregistruojama į eilės galą. Dabar aš suteikiu J. Olekui galimybę paklausti. Prašom.
J. OLEKAS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamos kolegės, atsiprašau, kad čia peršokau per dvi vietas. Aš norėčiau paklausti aplinkos ministro. Ministre, aš jums palikau medžiagą. Susitikime Vilniaus Salininkų gyventojai išreiškė tokį pageidavimą ir pateikė informaciją, kad P. Žvirkos gatvėje atsiradęs sąvartynas ilgai netvarkomas. Jie gavo iš ministerijos raštą, kuriame numatyta, kad tas sutvarkymas galbūt įvyks iki šių metų birželio 18 dienos. Ar galėtumėte, jeigu žinote ką nors, pasakyti dabar, o galbūt ir atsakyti vėliau, ar yra kokių nors konkrečių įsipareigojimų, kas tai turėtų padaryti, ir kaip yra prižiūrima, kad tas įsipareigojimas tvarkyti sąvartynu virtusią P. Žvirkos gatvę būtų įvykdytas? Ačiū labai jums už atsakymą.
K. ŽUROMSKAS. Gerbiamas Seimo Pirmininke, labai dėkui jums už klausimą. Taip, gavau raštą. Matau, kad privalomojo nurodymo paskutinė data yra šio mėnesio 18 diena. Aplinkos apsaugos departamentas yra atsakingas už privalomojo nurodymo priežiūrą. Šiandien operatyviai pasižiūrėsime, kokia yra faktinė situacija. O šiaip iš principo visą laiką laikomės tos nuostatos, kad turi mokėti teršėjas. Tai, kas priteršė, turi ir susitvarkyti. Jeigu ne, tuomet įjungiami kiti procesai. Tuomet gali sutvarkyti kas nors kitas, bet vis tiek tai padengti turi pats teršėjas. Dėkui. Pasižiūrėsime ir atskirai informuosime.
PIRMININKAS. Klausia I. Gelažnikienė. Prašom.
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Norėčiau paklausti finansų ministro. Vyriausybės programoje… ir šiaip Seime daug diskutuojame apie administracinės naštos mažinimą. Norėčiau paklausti. Ar planuojate, manau, kad planuojate, bet kaip planuojate mažinti mokesčių administracinę naštą smulkiajam verslui, kad jis būtų konkurencingas? Gal turite kokių nors priemonių verslui regionuose? Ačiū.
K. VAITIEKŪNAS. Labai ačiū už klausimą dėl administracinės naštos mažinimo. Man atrodo, jau atsakiau, tai gal išplėsiu šiek tiek, kad peržiūrime visus reikalavimus dėl mokesčių administravimo, naikiname nereikalingas ataskaitas. Priminsiu, kad kitą savaitę į Vyriausybę eina viena iš tokių, dabar tiksliai nepasakysiu, kokia tai ataskaita, bet vis dėlto tai bus šioks toks biurokratinės naštos ir administravimo sumažinimas. Tikrai bandome identifikuoti tuos atvejus, taip pat ir VMI aktyviai dirba. Norima padaryti, kad gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos, nors jos jau dabar yra automatiškai sugeneruojamos, bet kad jos ir automatiškai pasiteiktų tais atvejais, jeigu žmogus neprisijungia. Tai irgi galima priskirti prie administracinės naštos mažinimo. Taip pat šiuo metu vykdomas investicinės sąskaitos deklaravimo peržiūrėjimas, kas tikrai reikalinga, nes pirmi metai, kai investicinė sąskaita veikia. Tiesą sakant, tas procesas deklaravimo buvo ne visai toks, kokio tikėjomės, patys asmeniškai su juo susidūrėme, tikrai reikia patvarkyti. Tikrai ši kryptis yra viena iš tokių svarbesnių ministerijos darbe. Taip, jūs teisingai pastebėjote, kad turbūt pagrindinis naudos gavėjas tai yra smulkusis ir vidutinis verslas, kuriems turėti didelius skyrius, galinčius užsiimti popierizmo tvarkymu, yra tikrai didelė našta.
PIRMININKAS. Ir galimybė paklausti paskutinį klausimą. L. Vaitiekūnienė. Prašom.
L. VAITIEKŪNIENĖ (LSDPF). Dėkoju. Turiu klausimą kultūros ministrei. Labai džiaugiuosi, kad kultūros ministrė skiria laiko regionams, yra matoma ne tik didžiuosiuose miestuose. Rytoj ketinate lankytis Kupiškio rajono savivaldybėje, kitą savaitę – Biržų rajono savivaldybėje, tai klausimas bus susijęs. Kaip ministerija ketina stiprinti regionų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugą ir jo pritaikymą šiuolaikiniams poreikiams? Ar planuojamas didesnis finansavimas mediniams, sakraliniams ar dvarų paveldo objektams?
V. ALEKNAVIČIENĖ (LSDPF). Labai ačiū už pateiktą klausimą gerbiamai Seimo narei. Kaip žinome, buvo priimta nauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcija, kuri įsigalios nuo lapkričio 1 dienos. Mes, kaip ministerija, su pavaldžiomis institucijomis šiuo metu labai daug dirbame, kad parengtume poįstatyminius aktus, kuriais būtent ir bus stiprinama paveldo objektų valdymo, apskaitos, tvarkymo priemonių sistema. Tikimės, kad bendromis jėgomis rasime geriausius sprendimus, kaip sudaryti lengvesnes sąlygas būtent ir ilgalaikiam dvarų įveiklinimui, tai apie objektus, apie kuriuos jūs kalbate ir minite. Toks galbūt vienas (į jį galėtume atkreipti dėmesį) palengvinimų, kad bus galima išnuomoti paveldo pastatus būtent 99 metams, kas suteiks galimybę domėtis ir pritraukti investicijas būtent privačiam verslui ir investuoti į dvarus.
Taip pat yra peržiūrimas visas sąrašas registruotų saugomų objektų. Būtent dėl to bus atrinkti objektai, kuriuos specialistai ir ekspertai nuspręs išbraukti iš sąrašo, o tiems, kurie jame liks, bus skiriamas didesnis finansavimas, kad juos būtų galima sutvarkyti ir įveiklinti.
PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra. Dėkojame Ministrei Pirmininkei ir visiems Vyriausybės nariams. Vyriausybės valanda baigta.
Dėl pareiškimų nėra užsirašiusių Seimo narių.
Taigi primenu, kad slapto balsavimo pertrauka nuo 13 val. 10 min. iki 13 val. 30 val. Skelbiu 2026 m. birželio 11 d. rytinio plenarinio posėdžio pertrauką iki 13 val. 55 min. Dėkoju.
Pertrauka
13.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Donatos Kabelkės paskyrimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaline direktore“ projektas Nr. XVP-1585 (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, rytinio plenarinio posėdžio pertrauka baigėsi. Įvyko slaptas balsavimas. Noriu paskelbti balsų skaičiavimo komisijos protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl Donatos Kabelkės paskyrimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaline direktore“ projekto priėmimo. Iš viso išduota biuletenių – 89, rasta biuletenių – 89, galiojančių – 89, negaliojančių nėra: už – 28, prieš – 43, susilaikė 18. Nutarimas nepriimtas.
Replika po balsavimo – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš nekvestionuoju tų rezultatų, bet aš noriu priminti, kad pasisakydamas dėl balsavimo motyvų Seimo salėje rytiniame posėdyje Seimo narys D. Jakavičius, kuris yra ir komisijos, analizavusios kandidatės D. Kabelkės veiklą… apie ją pasakė tokią frazę: „Ar tai tikrai asmenybė, kuri yra nepriekaištingos reputacijos?“ Noriu pasakyti, kad įstatymai apibrėžia baigtinį septynių punktų sąrašą, pagal kurį kandidatas tampa priekaištingos reputacijos, jeigu atitinka bent vieną iš tų septynių punktų. Jokių interpretacijų negali būti. Todėl aš prašau, kad jūs, kaip posėdžio pirmininkas, pareikalautumėte D. Jakavičiaus atsakymo, ar kandidatė D. Kabelkė yra atleista iš darbo už girtumą, už pažeidimus valstybės tarnybai, už kitus nusikaltimus, už kyšininkavimą, korupciją ir taip toliau. Seimo narys negali taškytis seilėmis ir neatsakingais pareiškimais apie kandidatus, už kuriuos balsuoja Seimas. Aš prašau paklausti D. Jakavičiaus, kurį iš septynių baigtinio sąrašo punktų turėjo omenyje, kalbėdamas apie kandidatę D. Kabelkę? Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tokių pareigų Seimo posėdžio pirmininkui nėra numatyta ir aš tikrai tokio klausimo neklausiu. Jis, tikiuosi, išgirdo jūsų klausimą. Jūs turite galimybę, vadovaujantis Seimo statutu, kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. Aš tik asmeniškai noriu atkreipti dėmesį, kad jūs labai gerai pacitavote, kad jo pasisakymo pradžioje nuskambėjo žodžiai „Ar tai tikrai…“. O tai yra vėlgi vertinamasis dalykas, ar tai buvo imperatyvus teiginys, ar tai buvo klausimas. Šitą klausimą, manau, Etikos ir procedūrų komisija ir galės išnagrinėti.
Rytinį plenarinį 2026 m. birželio 11 d. posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽ-KŠSF – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; NAF – „Nemuno aušros“ frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.