LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO 145 STRAIPSNIO NUOSTATŲ TAIKYMO
2023-02-08 Nr. 101-I-4
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Aušrinė Norkienė, Andrius Bagdonas, Guoda Burokienė, Irena Haase, Antanas Matulas, Silva Lengvinienė, Rita Tamašunienė, gavusi Seimo narių Aido Gedvilo, Arvydo Nekrošiaus, Astos Kubilienės ir Agnės Širinskienės, skundą dėl galimo Seimo statuto nuostatų pažeidimo 2022 m. gruodžio 15 d. Seimo plenariniame posėdyje svarstant Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 711 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-1766(2) ir Baudžiamojo kodekso 199, 259 ir 269 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1767(2) (toliau - Projektai) ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, teikia šią išvadą.
Etikos ir procedūrų komisija nustatė:
Pareiškėjai nurodė, kad 2022 m. gruodžio 15 d. rytinio plenarinio posėdžio metu, tvirtinant Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę, Seimas buvo informuotas, kad Seimo Statuto 145 straipsnio nustatyta tvarka yra surinkti parašai Projektų ekspertiniam vertinimui (teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadai) gauti.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras nurodė, kad Seimo statuto 145 straipsnyje numatyta teisinio reguliavimo poveikio išvada gali būti gaunama tik tuomet, kai projektas svarstomas komitete, o Seimo nariai kreipėsi pavėluotai: „S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas jau du kartus yra priėmęs sprendimą, kad toks vertinimas… Kadangi tame pačiame straipsnyje yra ir Vyriausybės išvados vertinimas, ir ekspertinio vertinimo procedūra, mes nuosekliai laikomės tos pozicijos, kad tai turi būti tol, kol komitetas svarsto. Ir tie dalykai trunka tikrai ne mėnesius, o metus, ir vienas, ir kitas projektas. Buvo kreiptasi į Etikos ir procedūrų komisiją. Etikos ir procedūrų komisija šito klausimo dar neapsvarstė. Taigi kol kas komitetas laikytųsi ir toliau tokios pačios pozicijos tol, kol Etikos ir procedūrų komisija to klausimo neišsprendė.“
„Tuo remdamasi, Seimo pirmininkė posėdžio metu pasisakė, kad Projektai paruošti ir juos galima svarstyti posėdžių salėje, nors Seimo statuto 145 straipsnis imperatyviai nurodo, kad tokiu atveju, kai Seimo narių grupė pareikalauja ekspertinio vertinimo (teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados), pagrindinis komitetas privalo ją užsakyti (3 dalis), o teisėkūros procedūra tęsiama tik išvadą gavus arba suėjus išvados pateikimo terminui - „Gavus šio straipsnio 2 dalyje numatytą išvadą, o jeigu buvo priimtas šio straipsnio 5 dalyje nurodytas sprendimas, pasibaigus nustatytam įstatymo projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados pateikimo terminui, teisės akto projekto svarstymo procedūra tęsiama“ (6 dalis). Tačiau teisėkūros procedūra buvo tęsiama nesudarius galimybių užsakyti ekspertiniam vertinimui, Projektai buvo palikti posėdžio darbotvarkėje bei dėl jų Seimas balsavo apsispręsdamas svarstymo stadijoje.“
Pareiškėjai prašo Komisijos:
1. Pripažinti balsavimą dėl projektų XIVP-1766 (2) ir XIVP-1767 (2) vykus pažeidžiant Statuto 145 straipsnio 3 bei 6 dalies reikalavimus;
2. Rekomenduoti Seimui pakartoti balsavimą dėl Projektų Nr. XIVP-1766 (2) ir Nr. XIVP-1767 (2), nes pažeidžiant teisės aktų reikalavimus įvykęs balsavimas negali sukelti teisinių pasekmių, t. y. yra neteisėtas, ir neabejotinai lems paskui priimto įstatymo konstitucingumo problemą vien dėl įstatymo priėmimo tvarkos pažeidimų;
3. Įspėti teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką S. Šedbarą, kad savo veikloje jis privalo vadovautis Statuto nuostatomis.
Komitetas savo paaiškinimų bei papildomos informacijos svarstomu klausimu nepateikė.
Projektai buvo registruoti 2022 m. gegužės 31 d. Šių Projektų pateikimas Seime įvyko 2022 m. birželio 27 d. Pagrindinis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (toliau – TTK) savo išvadas Projektams pateikė 2022 m. lapkričio 24 d.
2022 m. gruodžio 15 d. 31 Seimo narys kreipėsi prašydamas užsakyti teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą Projektams.
Tos pačios dienos Seimo plenariniame posėdyje TTK pirmininkas S. Šedbaras nurodė, jog vadovaujasi iki tol taikyta praktika, jog teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvada užsakoma iki svarstymo komitete pabaigos. Jis taip pat pabrėžė, jog Komisija svarsto šį klausimą, tačiau nėra priėmusi sprendimo, todėl TTK iki Komisija priims sprendimą laikosi savo pozicijos ir teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą užsako tik iki projektų svarstymo komitete pabaigos.
2022 m. gruodžio 15 d. Seimo plenariniame posėdyje projektas Nr. XIVP-1767(2) buvo grąžintas iniciatoriams tobulinti, o projektui Nr. XIVP-1766(2) buvo pritarta po svarstymo.
2022 m. gruodžio 21 d. Komisija priėmė išvadą Nr. 101-I-32 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 145 straipsnio nuostatų taikymo”, kurioje sprendė iš esmės analogišką ginčą, t. y. kai Seimo narių grupei surinkus reikiamą parašų skaičių TTK atsisakė vykdyti Seimo statuto 145 straipsnyje jam numatytas pareigas ir užsakyti teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą. Komisija priėmė sprendimą, kad TTK neužsakydamas teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados, kuomet buvo surinkti reikalingi Seimo narių parašai bei nebaigtas projekto svarstymo procesas, pažeidė Seimo statuto 145 str. nuostatas.
2023 m. sausio 11 d. TTK, reaguodamas į Komisijos priimtą sprendimą, svarstė 2022 m. gruodžio 15 d. Seimo narių prašymą užsakyti teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą Projektams. Kilus diskusijoms dėl klausimų formuluotės, buvo nutarta padaryti pertrauką. Sprendimas užsakyti teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą buvo priimtas 2023 m. sausio 18 d. TTK posėdyje.
Įstatymų ir kitų Seimo aktų projektų pateikimą Seimo posėdyje ir svarstymą pagrindiniame komitete reglamentuoja Seimo statuto dvidešimtasis ir dvidešimt pirmasis skirsniai, t. y. 141-150 straipsniai.
Seimo statuto 145 straipsnis reglamentuoja kreipimosi dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados procedūrą:
„<...>2. Pagrindinis komitetas turi teisę kreiptis į valstybinius mokslinių tyrimų institutus, aukštąsias mokyklas prašydamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pagal kompetenciją pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą dėl įstatymo projekto, jeigu:
1) įstatymo projekte numatoma reguliuoti iki tol nereguliuotus visuomeninius santykius arba yra iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas ir
2) įstatymo projekto iniciatoriai dėl reikalingų specialių ir (ar) mokslinių žinių trūkumo aiškinamajame rašte nepateikė numatomo teisinio reguliavimo poveikio to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas, išsamaus vertinimo.
3. Pagrindinis komitetas privalo kreiptis dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išvados, jeigu tokią iniciatyvą savo parašais arba dėl to balsuodami Seimo posėdyje paremia ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių.
<...>
6. Gavus šio straipsnio 2 dalyje numatytą išvadą, o jeigu buvo priimtas šio straipsnio 5 dalyje nurodytas sprendimas, pasibaigus nustatytam įstatymo projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados pateikimo terminui, teisės akto projekto svarstymo procedūra tęsiama.
7. Šio straipsnio 2 dalyje ir (ar) šio straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais pateikta numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvada yra teisės aktą lydintis dokumentas, pristatomas svarstymų komitetuose ir Seimo posėdyje metu.“
Seimo statuto 18 straipsnio 7 dalis numato, kad sprendimo (klausimo) rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūros Seimo nutarimu gali būti pradėtos iš naujo nuo tos stadijos, kai buvo padarytas pažeidimas, jei pažeidimą viešųjų ir privačių interesų derinimo srityje nustato Etikos ir procedūrų komisija.
Seimo statuto 160 straipsnis reglamentuoja priimto įstatymo pasirašymo sulaikymo procedūrą, kuomet teisės akto priėmimo metu galimai yra padaryti procedūriniai pažeidimai. Jei Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja, jog buvo šiurkščiai pažeista įstatymų leidybos procedūra ar kitos svarbios šio statuto nuostatos ir tai lėmė Seimo sprendimą, Seimas balsuoja, ar pripažinti netekusiu galios, ar palikti galioti ginčijamą įstatymą.
Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:
1. Projektai buvo pateikti Seime 2022 m. birželio 27 d.; 2022 m. lapkričio 24 d. buvo registruota pagrindinio komiteto išvada; 2022 m. gruodžio 15 d. grupė Seimo narių pateikė prašymą užsakyti teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą Projektams. Atsižvelgęs į 2022 m. gruodžio 21 d. Komisijos išvadą bei patikslinęs reikalingus klausimus, TTK šią išvadą užsakė 2023 m. sausio 18 d.
2. Pagal Seimo statuto 145 str. 3 d. pagrindinis komitetas privalo kreiptis dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išvados, jeigu tokią iniciatyvą savo parašais arba dėl to balsuodami Seimo posėdyje paremia ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių.
3. Seimo statute galimybė pakartoti balsavimą, kuomet nustatomas pažeidimas, reglamentuojama 18 ir 160 straipsniuose. Seimo statuto 18 straipsnyje yra reglamentuota galimybė kartoti balsavimą, kuomet Etikos ir procedūrų komisija nustato viešųjų ir privačių interesų supainiojimą ir Seimas priima nutarimą pradėti procedūras iš naujo nuo tos stadijos, kuomet buvo padarytas pažeidimas. Seimo statuto 160 straipsnyje yra galimybė iš naujo kartoti priėmimo procedūrą, jei Etikos ir procedūrų komisija nustato, jog priėmimo metu buvo šiurkščiai pažeistos procedūros. Abiem atvejais balsavimas gali būti pakartotas ar svarstymas tęsiamas nuo tos stadijos, kuomet buvo padarytas pažeidimas, Seimo sprendimu.
Etikos ir procedūrų komisija, vadovaudamasi Seimo statuto 145 straipsnio nuostatomis, nusprendė:
1. 2022 m. gruodžio 15 d. Seimo plenariniame posėdyje svarstant Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 711 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-1766(2) ir Baudžiamojo kodekso 199, 259 ir 269 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1767(2) nesikreipus dėl teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados buvo pažeistos Seimo statuto 145 straipsnio nuostatos.
2. Siūlyti Seimui spręsti dėl Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 711 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1766(2) ir Baudžiamojo kodekso 199, 259 ir 269 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1767(2) svarstymo procedūros pradėjimo iš naujo nuo tos stadijos, kuomet buvo padarytas pažeidimas.
Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 1, susilaikė – 2.
Komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė