LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
posėdžio NR. 11
STENOGRAMA
2016 m. lapkričio 29 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Gerbiamieji Seimo nariai, prašome užimti savo vietas. Pradėsime 2016 m. lapkričio 29 d. (antradienio) plenarinį posėdį. Skelbiu posėdžio pradžią. (Gongas) Gerbiamieji, prašome registruotis.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai.
10.02 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiamieji Seimo nariai, mus pasiekė liūdna žinia – lapkričio 27 dieną mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Nijolė Ambrazaitytė. N. Ambrazaitytė gimė 1939 m. vasario 21 d. Lazdijų rajone, Burakovo kaime. 1948 metų birželio mėnesį ji sovietų buvo ištremta į Igarką Sibire. 1957 metais grįžo iš tremties, baigė Raseinių vidurinę mokyklą, Lietuvos valstybinėje konservatorijoje studijavo solinį dainavimą. Nuo 1966 metų iki 1990 metų buvo Lietuvos valstybinio akademinio operos ir baleto teatro solistė.
Prasidėjus Lietuvos atgimimui, N. Ambrazaitytė aktyviai įsitraukė į Sąjūdžio ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos veiklą. 1990 m. vasario 24 d. buvo išrinkta į Aukščiausiąją Tarybą, dirbo Savivaldybių ir Gamtos apsaugos komisijose, priklausė Sąjūdžio santaros frakcijai.
Deputatystę ji suprato kaip tarnystę žmonėms, o apie Kovo 11-ąją N. Ambrazaitytė rašė: „Tikėjau, kad Lietuva, tapusi nepriklausoma valstybe, su savo Konstitucija, kariuomene, augdama ir įgydama pasitikėjimą savo ekonominėmis galiomis, finansais, teisine priežiūra, socialiniu teisingumu, daugiau nepatirs apgaulės, nutautinimo, trėmimo.“
N. Ambrazaitytė buvo ir 1992–1996 metų, ir 1996–2000 metų kadencijų Lietuvos Respublikos Seimo narė. Dirbo Seimo Gamtos apsaugos ir Aplinkos apsaugos komitetuose, priklausė Tėvynės sąjungos-Lietuvos konservatorių frakcijai. N. Ambrazaitytė 1998 metais apdovanota Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, o Lietuvos valstybės atkūrimo 10-mečio proga – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo medaliu.
Atsisveikiname su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatare, primadona N. Ambrazaityte, kuri dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybę, sukūrė per 300 solinių koncertų ir įvairių vaidmenų. Kad ir ką Nijolė darė, ji tai atliko kūrybiškai, ji turėjo jautrią kūrėjo sielą ir visa tai jai padėjo bendrauti su žmonėmis. Ji visada buvo linksma, nuoširdi ir žaisminga. Tokia ji ir išliks mūsų atmintyje.
Nuoširdi užuojauta Nijolės šeimai, artimiesiems, bendražygiams. Pagerbkime Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės N. Ambrazaitytės atminimą tylos minute.
Tylos minutė
Ačiū. Noriu informuoti, kad velionė bus pašarvota Šventų Jonų bažnyčioje. Atsisveikinimas lapkričio 30 dieną nuo 14 iki 20 valandos, gruodžio 1 dieną nuo 10 valandos. Šventosios Mišios 12 valandą. Karstas gruodžio 1 dieną 13 valandą išnešamas. Velionė bus palaidota Signatarų kalnelyje, Vilniaus Antakalnio kapinėse.
10.05 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2016 m. lapkričio 29 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiamieji Seimo nariai, darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Prašom. Matau, yra pasiūlymų.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, Mišrios grupės vardu siūlyčiau išbraukti iš šios dienos darbotvarkės 1-11a ir jį lydintįjį 1-11b klausimus dėl poveikio aplinkai vertinimo, nes ten yra iškilę daug nesklandumų. Būtent rytoj Aplinkos apsaugos komitetas daro klausymus tiems nesklandumams išsiaiškinti, dalyvauja visos suinteresuotos pusės. Siūlyčiau tą padaryti, kaip komitete ir esame sutarę, t. y. išbraukti iš darbotvarkės šiandien ir, neaiškumus išsiaiškinus, teikimą daryti vėliau, kitą dieną. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. L. Balsys išsakė. G. Steponavičius. Prašom.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Liberalų sąjūdžio frakcija siūlo palikti šiuos klausimus, nes klausymai prasideda tada, kai įvyksta pateikimas. Yra daug pozityvių dalykų, trumpinami terminai, investicijų pritraukimo kontekste šitie klausimai yra vieni iš degančių lempučių, žiūrint Lietuvos konkurencingumo situaciją tarptautiniu mastu. Pradėkime svarstymą, mes irgi manome, kad yra svarstytinų vietų ir galbūt taisytinų, bet nestabdykime proceso, judėkime į priekį. Pateikimas šiandien visai normalu, mes palaikome ne išbraukimą.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nematau. Gerbiamieji kolegos, mums reikia apsispręsti. Pirmasis pasiūlymas buvo išbraukti iš darbotvarkės Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pateikimo įstatymo projektą ir jį lydintįjį, o antrasis pasiūlymas buvo jį palikti. Labai atsakingai pagalvoję apie tai jūs balsuodami apsispręsite. Kviečiu balsuoti. Kas už L. Balsio pasiūlymą, kad išbrauktume iš darbotvarkės minėtus įstatymų projektus 1-11a ir 1-11b?
Labai ačiū. Pasiūlymui nepritarta. Minėti įstatymų projektai lieka mūsų darbotvarkėje.
Ar galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? Galime. Labai ačiū. Toliau posėdžiui pirmininkaus A. Nekrošius.
10.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo I (rudens) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIIP-53(2) (pateikimas)
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Darbotvarkės 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo I (rudens) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIIP-53. Pranešėja – R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite pateikti jums Lietuvos Respublikos Seimo I (rudens) sesijos darbų programą ir Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūlau šią programą tvirtinti. Išties pateikta daug įstatymų projektų, net 186. Penkis įstatymų projektus pateikė prezidentūra. Turime dar senosios Vyriausybės ir Seimo narių įstatymų projektų. Aišku, labai atkreiptinas dėmesys į Europos reikalų komiteto argumentus dėl Europos Sąjungos direktyvų perkėlimo, kas išties labai svarbu, taip pat į jų pastabas, kad susiję su pradėtomis Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūromis kai kurie įstatymų projektai arba su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo „Dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo“ įgyvendinimu, kad mums labai svarbu juos svarstyti. Aišku, aš atkreipiu dėmesį į šios sesijos išskirtinumą, kurį numato Statuto 84 straipsnis. Būtent ši sesija skiriasi tuo, kad turime rinkimus – ir Vyriausybės tvirtinimas, ir atitinkamai Vyriausybės programos. Svarbiausias mūsų dokumentas – biudžeto priėmimas. Manome, kad tuos jūsų pasiūlymus, kuriuos teikiate dėl Statuto, kaip kompleksinio vertinimo pateikimą ir svarstymą galėtume surengti pavasario sesijoje. Taip pat siūlome į pavasario sesiją kelti jūsų siūlytą Rinkimų kodekso visą paketą, taip pat ir Europos reikalų komiteto teiktus Viešųjų pirkimų įstatymo projektus, kur būtų labai didžiulis paketas.
Įvertinusi Seimo statuto 89 straipsnio 4 punktą, Seimo Seniūnų sueiga pateikė keletą pastabų, ir noriu jums iš karto pranešti, kad siūloma su Darbo kodekso pateikimu, kad kartu kompleksiškai būtų svarstoma, būtų įtrauktas ir projektas Nr. XIIP-4725, kuris susijęs su Darbo kodeksu. O neregistruoti įstatymų projektai, pažymėti Socialinės apsaugos ir darbo penktajame skirsnyje, dvyliktas – Nelaimingų atsitikimų, Užimtumo įstatymas, Ligos ir motinystės, Valstybinių socialinio draudimo pensijų būtų išbraukti, nes jų įsigaliojimo terminas prasideda 2018 metais, ir nebūtų tikslinga juos šioje rudens sesijoje svarstyti.
Tai pat siūloma įtraukti į darbotvarkę dėl Teisės ir teisėkūros aštuntojo skirsnio Europos reikalų komiteto pasiūlymą, įstatymo projektą Nr. XIIP-2776(2), tai būtų Teismų įstatymo projektai.
Seniūnų sueigoje aptarėme dėl devintojo skirsnio – Užsienio reikalai. Ir siūlome išbraukti įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, nes šis įstatymo projektas jau buvo svarstytas.
Taip pat dėkoju Seimo nariams už jūsų iniciatyvas, kuriomis remdamiesi jūs pateikėte daugelį įstatymų projektų. Noriu priminti, kad po pateikimo taip pat lauksime jūsų pasiūlymų, jūsų pritarimo komitetuose. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Yra norinčių klausti. M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke, ačiū pranešėjai. Noriu atkreipti dėmesį į gerai mums visiems žinomą problemą, kurios vis dar nesiryžtame spręsti. Ir tai yra smurtas artimoje aplinkoje ir ypač smurtas prieš vaikus. Dar šį savaitgalį girdėjome tikrai labai liūdną atvejį, kai 8 metų vaikas buvo išvarytas iš namų ir vėliau jis buvo rastas besislepiantis po kartono lapais. Dėl smurto. Aš manau, kad tokių pavyzdžių yra ne vienas, ir iš to Lietuvoje kyla labai rimtų problemų, ypač smurto artimoje aplinkoje. Todėl manau, kad esame subrendę iš naujo peržiūrėti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimą ir jame labai aiškiai įteisinti smurto prieš vaiką sąvoką ir apibrėžti smurto formas – tai fizinį, emocinį, seksualinį, nepriežiūrą. Todėl labai kviečiu dar šioje sesijoje skubos tvarka diskutuoti apie tokio projekto reikalingumą ir galbūt iš visų frakcijų sudaryti kokią nors grupę, kuri galėtų tai svarstyti.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Jūsų klausimą priimu kaip pasiūlymą. Jį, beje, išsakė ir D. Šakalienė šiandien ryte, atsiliepdama į tą pačią problemą, kuri mus visus jaudina. Išties tai labai svarbu. Ir jūsų registruotas pasiūlymas dėl sesijos darbų programos tikrai būtų laiku ir mes priimtume papildyti darbotvarkę būtent šiuo įstatymo projektu.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Z. Jedinskis.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamoji pranešėja, mano klausimas toks: kodėl darbų programoje nėra iš praeitos sesijos neapsvarstyto vieno klausimo? Tai yra Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo, nors kur kas naujesnių projektų ir klausimų atsirado rudens programoje?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Išties, gerbiamas kolega, ne tik šito, bet ir daugelio kitų įstatymų projektų neįtraukėme į darbotvarkę turėdami vieną mintį, kad gruodžio mėnuo yra baigtimis savo apimtimi ir įvertinant tai, kad yra ir biudžeto priėmimas, ir Vyriausybės programa, išties nepajėgsime visų įstatymų projektų apsvarstyti. Šis įstatymo projektas labai svarbus ir reikšmingas ir manome, kad pavasario sesijoje mes galėsime jam skirti kur kas didesnį dėmesį ir atsakingai jam pasirengę svarstyti.
PIRMININKAS. Dėkojame. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji pranešėja, jūs iš principo atsakėte į prieš tai buvusį klausimą, kad į darbotvarkę siūloma įrašyti kur kas daugiau klausimų, negu techniškai tą galima padaryti. Vis dėlto Vyriausybės programa, biudžeto suderinimas, visi biudžeto įstatymai, kurie eina, faktiškai pareikalaus viso gruodžio. Dabar yra daugelis įstatymų ir ypač Darbo kodekso liberalizavimas keliami į vėlesnį laikotarpį. Sakykite, kada galima tikėtis plataus pradžios svarstymo ir priėmimo korekcijų, kurios yra numatytos liberalizuojant Darbo kodeksą. Nes dabar, kiek supratau, į kitų metų biudžetą bus įrašyta ne 245 mln. eurų išlaidų, susijusių su šio kodekso įgyvendinimu, bet trečdaliu mažiau. Kada jūs planuojate jį apsvarstyti ir priimti? Ačiū.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Labai puikus jūsų klausimas, pasakantis pačią esmę, ko mes norime šioje darbų programoje registruodami su Darbo kodeksu susijusius ir socialinio modelio įstatymų projektus. Išties yra kalbama apie datos nukėlimą, o detalus ir platesnis svarstymas pavasario sesijoje tikrai įvyks.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamoji vicepirmininke, nelabai mane įtikino dėl užsieniečių teisinės padėties, kad jis buvo svarstytas ir jo negalime įtraukti į darbų programą. Neaišku kodėl? Bet aš, aišku, bandysiu atskiru būdu įtraukti.
Dėl transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio, ten yra dėl paramos lydintiems asmenims tų žmonių, kuriems 80 metų, kad juos galėtų lydėti asmenys ir gauti tam tikras lengvatas. Vakar buvo darbų programoje, šiandien jau jo nebeliko. Kodėl?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog pažiūrėkite, gal tai redakcinis nukrypimas. Jeigu jūs registruotumėte kaip pasiūlymą, tai būtų priminimas mums dėl šios aktualios problemos ir dar suspėtume papildyti darbų programą.
PIRMININKAS. Dėkojame. A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiama vicepirmininke, aš panašiai tą, ką profesorius K. Glaveckas klausia. Jūs numatote nukelti Darbo kodekso įgyvendinimą iki liepos 1 dienos ir tai teikia Seimo nariai, įskaitant R. Karbauskį, jus, ir, rodos, A. Sysą. Bet jūs tą gerai žinote, kad prie to klausimo, prie Darbo kodekso įgyvendinimo nuo sausio 1 dienos buvusi Vyriausybė, arba dar dabartinė Vyriausybė, tai yra A. Butkevičius ir finansų ministrė, kuri yra čia, salėje, R. Budbergytė yra prijungę pensijų padidinimą. Tam yra numatyta papildomai 250 mln. eurų lėšų ir norint, kad būtų galima tuos pinigus panaudoti, reikia įtikinti Briuselį, kad ir Darbo kodeksas, ir visas socialinis modelis bus įgyvendinamas. Dabar jūsų siūlymas nukelti Darbo kodekso įgyvendinimą sukelia abejonių, ar bus galima taip, kaip buvo numatyta, padidinti pensijas. O tai yra labai svarbu.
Ar jūs nemanote, kad tokį įstatymo projektą turėtų siūlyti ne atskiri Seimo nariai, o turėtų pasiūlyti naujoji Vyriausybė, labai gerai apskaičiavusi, kokios gali būti tokio sprendimo pasekmės. Nes Darbo kodeksą ar nukelsime, ar nenukelsime, čia yra vienas klausimas, bet jeigu negalėsime padidinti pensijų, tai bus labai labai blogai.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū už jūsų labai gerą klausimą. Išties naujoji Vyriausybė, kai tik pradės savo veiklą, manau, ir pritars tam, kas yra teikiama, arba teiks dar savo pastabas.
Dėl pensijų negalėjimo, manau, kad to tikrai negalėtų būti, nes esame įsipareigoję ir labai atsakingai. Nuo sausio 1 dienos tą, ką numatė buvusioji Vyriausybė, pensijų padidinimas 15 eurų niekur neturėtų dingti. Mes turime nepamiršti ir kito dalyko, kad mes turime gruodį. O per gruodžio mėnesį šiuos įstatymų projektus gal mums pavyks labai greitai ir aptarti, ir išsiaiškinti, ir naujosios Vyriausybės poziciją gauti, nes tikslas yra ganėtinai atsakingai sumažinti tas įtampas, kurias buvo sukėlęs Darbo kodekso priėmimo laikotarpis. Išsiaiškinimas būtų didžiulis privalumas ir suteiktų stabilumo mūsų valstybei. Atsakomybę taip pat, aišku, jaučiame ir prieš Europos Komisiją. Manau, naujoji Vyriausybė turės pakankamai svarių argumentų paaiškinti ir visą situaciją turėsime labai aiškią ir atsakingą.
PIRMININKAS. Dėkojame. G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, mano klausimas yra susijęs su norais ir galimybėmis. Esate patyrusi Seimo narė, matėte ne vieną kadenciją. Kartu mes per šias savaites girdėjome ne kartą, kad naujasis Seimas dirbs kitaip – efektyviau išnaudodamas galimybes. Daugiau kaip 200 projektų per Seimo rudens sesijos likusį laiką. Ar jūs realistiškai manote, kad tokio šimtų projektų teikimas darbų programoje yra realistiškas, ir kiek jis atitinka ne tik norus, bet ir realias galimybes?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Noriu pasakyti, kad ganėtinai daug programoje įrašytų teisės aktų mes jau pateikėme arba jau prasidėjo svarstymo stadija. Šiandieną, rytoj Europos reikalų komiteto ir kitų mūsų kolegų teikti įstatymų projektai taip pat jau bus svarstomi. Aktyviai pradėjo dirbti komitetai. Išties manau, kad didžioji dauguma sesijos darbų programos bus įgyvendinta, esu optimistė ir žinau komitetų nusiteikimą. Ko nepavyks padaryti – mes turėsime ir pavasario sesiją, aišku, tai nusikels, bet, manau, jeigu ir nusikels, tai nusikels labai nedidelė dalis.
PIRMININKAS. Dėkojame. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, jūs žadėjote pratęsti sesiją, tai turbūt mes galime ir daugiau sau leisti rezervo, o ne tik galvoti, kad iki Kūčių viską turime priimti.
Mano būtų du klausimai. Jūs žadate atidėti Darbo kodeksą, kad būtų galima svarstyti. Iš tikrųjų ten daug ką reikėtų pašlifuoti. Bet ar nebūtų tikslinga priimti mano įregistruotas pataisas, kur Prezidentės buvo vetuoti klausimai, bet mes jų nepriėmėme? Ten yra likusi ta dalis, dėl kurios mes nebalsavome.
Ir kitas klausimas techninis. Aišku, čia yra sudėtingesnė problema, yra Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimas. Visos procedūros baigtos, vis tiek Seimas turi apsispręsti. Kada bus tas balsavimas Seime, kuriam reikės kvalifikuotos daugumos? Visi komitetai, ačiū Dievui, baigė svarstyti.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Dėl sesijos dabų programos mes nutarsime visi kartu pasitardami, kiek ilgai mes galėtume ją pratęsti. Kad Darbo kodekse yra ką pašlifuoti, jūsų pastaba išties labai svarbi. Todėl aš šiandien ne veltui pasakiau, kad įstatymo projektas, kurį yra įregistravęs kolega A. Sysas, kuris atliepia Prezidentės veto, ir jūsų taip pat, bus teikiamas kartu su Darbo kodekso įstatymais. Tai yra tikrai nepamiršta ir galbūt tai bus vienas iš argumentų, kad mes galėtume greičiau visą paketą priimti ir sutarti.
Dėl Konstitucijos straipsnio konkreti data nenumatyta. Manau, kad po biudžeto priėmimo mes susitelkę jau galėtume balsuoti dėl Konstitucijos pakeitimo įstatymo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ir paskutinis klausiantysis – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pavaduotoja, pavasario sesijoje yra įregistruotas Alkoholio kontrolės įstatymo su lydimaisiais projektais paketas. Berods, pasirašė 28 Seimo nariai, tarp jų ir jūs. Ten iš esmės siūloma sugriežtinti alkoholio prekybą, kontrolę, amžių ilginti, pardavimo trumpinti laiką, didinti akcizą, uždrausti reklamą. Kažkodėl aš nematau to paketo rudens sesijoje.
Ir kitas klausimas dėl pagalbinio apvaisinimo. Yra parašyta, kad gruodžio mėnesį svarstysime Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, bet jis turi įsigalioti nuo sausio 1 dienos. Dalis visuomenės panikuoja. Gal galite paaiškinti, kas ten bus keičiama?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Dėl įstatymo projekto pavasario sesijoje, kalbant apie Alkoholio kontrolės įstatymą, manome, kad visas paketas, kuris iš tikrųjų labai svarbus ir reikalingas… Labai laukiame dar ir naujosios Vyriausybės nuomonės ir pozicijos, kartu nepamiršdami Lietuvos žmonių, pasirašiusių už šiuos įstatymų projektus, svorio ir suprantame tą atsakomybę. Šioje sesijoje, vėl pakartosiu, matydami, kiek daug yra įstatymų projektų, viso šio paketo mes tikriausiai nebūtume pajėgę svarstyti labai atsakingai, todėl pavasario sesija lauks labai atsakingo darbo.
Dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo. Jis dar nėra įregistruotas. Matyt, būtų kalbama tik dėl datos nukėlimo, bet kai jis bus įregistruotas, tada bus galima konkrečiai atsakyti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai – už, motyvai – prieš. Už – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man daug kas simpatiška šios daugumos planuose, bet keista, kodėl nėra įtraukta į rudens sesijos darbotvarkę paketo, galiu įvardyti numerius: Nr. XIIP-4096, Nr. XIIP-4097, Nr. XIIP-4098, Nr. XIIP-4099. Iš esmės tai sutampa su jūsų daugumos nuomone ir tą reikia daryti skubiai, sujungti su žmonių parašais surinktu paketu… Iš esmės liko tik balsavimas svarstymo stadijoje ir priėmimas. Ten absoliučiai viskas sutampa su jūsų programa, netgi mūsų variantas yra griežtesnis, siūloma didinti akcizą. Beje, ir akcizą reikia didinti su šiuo biudžetu, ne tik nuo tabako, bet ir nuo alkoholio atskaitymus didinti į Sveikatingumo fondą.
Jeigu mes tą paketą svarstysime pavasarį, vadinasi, įsigalios tik nuo kitų metų, nuo 2018 metų, o čia, žiūrėkite, vos ne pusė kadencijos praeis. Man atrodo, darykime rudens sesijoje ryžtingai. Du trečdaliai parlamento narių, manau, balsuos. Įsigalioti galėtų nuo kitų metų gegužės ar liepos mėnesio. Išties būtų padarytas įspūdingas darbas. Negi mes dar lauksime, kol kas nors išvarys iš namų ar paskandins vaikus? Alkoholizmas klesti. Mano viltis su jumis yra didžiulė. Todėl labai prašau, aš balsuosiu už programą, bet su sąlyga, kad jūs šitą paketą su žmonių surinktu ir pateiktu įstatymų paketu įrašysite į rudens sesiją.
Dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo. Aš tikrai nesiūlau jo persvarstyti. Didžiulė dauguma žmonių laukia šio įstatymo paketo, pinigai rezervuoti, numatyti kitų metų PSDF biudžete. Kolegos, jeigu mes atidėsime jo galiojimą arba dar ką nors ten tvarkysime, kas jau seniai Europoje galioja, tai mes vėl nuvilsime ne tik 60 tūkst. nevaisingų šeimų, bet ir jų artimuosius, jų gimines, kurie neturi pinigų toms procedūroms. Labai prašau įtraukti ankstesnius mano minėtus įstatymų projektus, o šito nesvarstyti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nesu kategoriškai prieš darbų programos projektą ir suprantu, kad pradėjusiems darbą naujos kadencijos Seimo nariams nėra taip paprasta tobulą programą greitai numatyti. Bet vis dėlto tam, kaip numatyta svarstyti vadinamojo socialinio modelio projektus, Darbo kodekso atidėjimui tikrai negaliu pritarti. Kaip pranešėja paaiškino, kad mes Seime priimsime, o Vyriausybė kaip nors gudriai išaiškins Europos Komisijai ir kaip nors ten viską įgyvendins. Aš manau, kad prie tokių projektų teikimo turi būti parašyta ne Seimo nariai yra teikėjai, bet teikėja – Vyriausybė. Laiko tikrai yra, jeigu reikia vieną kitą pataisą, ypač Darbo kodekse, priimti. Pagaliau nieko tragiško nėra, jeigu pradėjus galioti modeliui ir Darbo kodeksui išryškės kai kurie trūkumai, mes taisome ir eigoje.
Dabar žinia, kad modelis atidedamas, aš manau, yra bloga žinia visais atžvilgiais. Tiems, kurie siekia pažangos, tiems, kurie laukia didesnių pensijų, tai yra bloga žinia. Todėl sudėtinga pritarti tokiam programos projektui, kur būtent taip numatyta spręsti socialinio modelio projektų klausimą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ne.
Balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos rudens sesijos darbų programos“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Prašau.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 81, prieš – 1, susilaikė 34.
Replika po balsavimo. Prašau. Atsiprašau. Svarstyti siūloma visiems Seimo komitetams. Ar galima pritarti? Galima. Siūloma svarstyti data – šių metų gruodžio 1 diena. Pritariame.
Dar nori pakalbėti R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tiesiog replika po balsavimo. Jūsų puikūs pasiūlymai (kalbu ir apie gerbiamo A. Matulo pasiūlymus) iš tikrųjų labai laukiami, ir iki ketvirtadienio mes turime pakankamai laiko, kad juos registruotume ir svarstymo stadijoje galėtume papildyti darbų programą. Labai ačiū.
10.32 val.
Valstybės apdovanojimų įstatymo Nr. IX-957 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3420(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Dėkojame. Kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – Valstybės apdovanojimų įstatymo Nr. IX-957 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3420. Pranešėjas A. Sysas. Prašau. Priėmimo stadija.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, po svarstymo posėdžių salėje komitetas nebuvo gavęs papildomai jokių pastabų, todėl siūlome priimti.
PIRMININKAS. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsnis. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Keturi – už, keturi – prieš. Motyvų nėra.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114: už – 113, susilaikė 1, prieš nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3420) priimtas. (Gongas)
Toliau pirmininkaus R. Baškienė.
10.34 val.
Civilinio kodekso 6.2285, 6.22813, 6.353, 6.362 ir 6.363 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 6.3581 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4511(2), Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 15 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4512(2) (svarstymas)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį.
1-5a klausimas – Civilinio kodekso 6.2285, 6.22813, 6.353, 6.362 ir 6.363 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 6.3581 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4511(2). Pranešėjas V. Gailius, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
V. GAILIUS (LSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2016 m. lapkričio 24 d. ir spalio 12 d. svarstė Civilinio kodekso atskirų straipsnių pakeitimų ir kodekso papildymų 6.3581 straipsniu. Komitetas bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui. Jeigu galima, dar susijusį – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo projektą. Komitetas svarstė ir bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui dėl Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 15 straipsnio pripažinimo netekusiu galios.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Gerbiamas komiteto pirmininke, prašom likti tribūnoje. Yra dėl 1 straipsnio… Kadangi diskusijose niekas nėra užsirašęs kalbėti, noriu pasiūlyti pereiti prie pataisų. Dėl 1 straipsnio yra Seimo nario J. Sabatausko pasiūlymas. Žodis suteikiamas J. Sabatauskui.
V. GAILIUS (LSF). Komitetas pritarė.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, aš teikiau pasiūlymus dėl 6.2285 7 dalies, atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabas ir atkreipdamas dėmesį, kad jau 2016 m. lapkričio 18 d. įsigaliojo Civilinio kodekso daugelio straipsnių pakeitimo įstatymas, todėl reikėjo tam tikrus dalykus suderinti ir taip pat pakeisti ir įsigaliojimo datą. Ačiū.
V. GAILIUS (LSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Prašau.
V. GAILIUS (LSF). Komitetas komiteto pirmininko J. Sabatausko pastabai dėl projekto nuostatų tarpusavio suderinimo pritarė.
PIRMININKĖ. Gerbiami Seimo nariai, tikriausiai galime sutarti ir nereikia 10 už, kad bendru sutarimu svarstytume, žinodami komiteto išvadą? Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Ar galime pritarti J. Sabatausko pasiūlymui? Ačiū. Daugiau pastabų ir pasiūlymų dėl minėto įstatymo projekto nebuvo.
Motyvai. Vienas – už, vienas – prieš. Nėra.
Kviečiu balsuoti. Kas už minėtą įstatymo projektą, pritaria po svarstymo Civilinio kodekso kai kurių straipsnių ir kodekso papildymo 6.3581 straipsniu įstatymo projektui, prašom balsuoti. Labai ačiū.
Už balsavo 104 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Dėkoju.
Komiteto pirmininkas taip pat pristatė ir lydimąjį įstatymo projektą – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 15 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Diskusijoje kalbėti nėra niekas užsirašęs.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra.
Kviečiu balsuoti. Bendru sutarimu? Labai ačiū.
10.40 val.
Civilinio kodekso 2.24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3603(3) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Civilinio kodekso 2.24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3606(3). Pranešėjas – J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašau, gerbiamas pirmininke.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Civilinio kodekso 2.24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Atsižvelgęs į Teisės departamento, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, Aukščiausiojo Teismo, ypač į Vyriausybės, nuomonę ir dėkingas, kad Vyriausybė pateikė konkrečius siūlymus, kurie padėjo patobulinti įstatymo projektą, komitetas atitinkamai patobulino ir visais komitetų narių balsais pritarė patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis komiteto pirmininke. Kalbėti diskusijoje nėra norinčių. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Nematyti. Ar galime bendru sutarimu, ar norite balsuoti? (Balsas salėje: „Bendru sutarimu!“) Bendru sutarimu. Ačiū.
10.41 val.
Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4394(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4394(2). Pranešėjas – V. Gailius, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas rugsėjo 28 dieną svarstė kaip pagrindinis komitetas Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. Komitetas pritarė ir atsižvelgė į Europos teisės departamento išvadą, iš dalies pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu pateiktai išvadai ir bendru sutarimu komitetas pritarė patobulintam antram šio įstatymo projekto variantui.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis komiteto pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės pasiūlymui tikriausiai pritarsime bendru sutarimu, nes komitetas iš dalies pritarė. Ar yra norinčių kalbėti diskusijoje? Nėra. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Niekas neužsirašė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime sutarti. Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
10.43 val.
Peticijų įstatymo Nr. VIII-1313 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2919(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Peticijų įstatymo Nr. VIII-1313 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2919. Pranešėjas – V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, rugsėjo 28 dieną svarstė Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento vienai techninei pataisai, kitai Teisės departamento pastabai dėl to, kad Vyriausybės yra įregistruotas įstatymo projektu Nr. XIP-2323 naujas Peticijų įstatymo projektas, nepritarė, kadangi šis projektas Seimo posėdyje buvo atmestas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas atsižvelgė į Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 metų pastabą ir komitetas bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū komiteto pirmininkui. Kviečiu į tribūną papildomo komiteto – Žmogaus teisių komiteto pirmininką V. Simuliką. Jo nėra, tada, gerbiamasis Talmontai, pateikite išvadą.
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-2919 ir priėmė sprendimą: pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-2919 ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Dėl įstatymo projekto pasiūlymų, pastabų nėra. Diskusijoje kalbėti neužsirašė niekas. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Nėra. Ar galime sutarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Norite balsuoti? Prašau, balsuokime. Kas už Peticijų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2919(2), prašau balsuoti.
Už minėtą įstatymo projektą už balsavo 98 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Peticijų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, mes išties dirbame labai spėriai, todėl aš noriu su jumis pasitarti ir, jeigu jūs pritartumėte, galėtume pateikti rezervinius klausimus. (Balsai salėje) Galime? Tai kviečiu pirmininkauti Pirmininko pavaduotoją A. Nekrošių, kad galėčiau pateikti minėtus Seimo nutarimus.
10.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-34 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-94 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-34 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-94. Priėmimas. Kviečiame R. Baškienę.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, išties yra noras, kad mes labai sklandžiai dirbtume ir kad visiems kiekvienoje komisijoje būtų labai puiku dirbti, ir turėtume tam didžiulį nusiteikimą, todėl dabar vyksta dar keletas pakeitimų. Vietoj M. Navickienės į Lietuvos Respublikos Seimo Priklausomybių prevencijos komisiją siūloma įrašyti A. Strelčiūną. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Klausimų nėra. Už, prieš nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū pritarta.
Siūlome ypatingą skubą. Ar pritariate? Taip. Pereiname prie svarstymo stadijos. Jokių klausimų neturite. Pritariame bendru sutarimu? Taip, pritarta.
Priėmimo stadija.
Klausimų neturite, galime pritarti bendru sutarimu? Siūlome balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 94, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-94) priimtas. (Gongas)
10.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-21 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių Asamblėjoje“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-95 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės r-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-21 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių Asamblėjoje“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-95. Pranešėja – R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Liberalų sąjūdžio siūlymu iš šios delegacijos yra išbraukiamas A. Gelūnas ir siūloma pritarti tokiam pageidavimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausimų nėra. Už ir prieš taip pat nėra. Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Pritarta.
Svarstymas. Klausimų nėra. Už ir prieš taip pat nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Priėmimo stadija. Klausimų taip pat nėra. Už ir prieš taip pat nėra.
Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai. Vieningai pritarta. Prieš ir susilaikiusių nebuvo. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-95) priimtas. (Gongas)
Toliau Seimo posėdžiui pirmininkauja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, tiesiog norėčiau dabar su jumis pasitarti. Ar mes galėtume, kol dar neatvyko pranešėjai, svarstyti vakarinės darbotvarkės klausimą ir ar gerbiamasis A. Sysas yra pasirengęs pateikti visą paketą įstatymų projektų? (Balsai salėje) Čia po vieną. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 10 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2519 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-23. Prašau, gerbiamasis Sysai.
Dėl vedimo tvarkos G. Steponavičius. Prašau.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiamoji pirmininke, kad pamatėte. Mes tikrai sveikiname puikų tempą rytiniame posėdyje ir siūlome frakcijos vardu užsibrėžti tikslą pabaigti be vakarinio posėdžio viską per rytinį.
10.53 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 10 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2519 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-23 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų pasiūlymą. Gerbiamasis pranešėjau, jums suteikiamas žodis pristatyti įstatymo projektą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite pateikti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8, 10 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2519 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pagal šių metų rugsėjo 20 dieną priimtą ir 30 dieną įsigaliojusį Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą nepasiturintiems asmenims skiriama pinginė parama… asmenims iki 18 metų yra neįskaitoma į gyventojų pajamas, o kitame įstatyme ta nuostata nebuvo palikta, todėl taisome šiokį tokį nedidelį broką ir reikėtų suvienodinti, kad abiejuose įstatymuose nuostatos, kad piniginė socialinė parama asmenims iki 18 metų… gautos pajamos iš darbo sutarties ar kitų darbo santykių nebūtų įskaitomos į gaunamas pajamas.
Trumpai esmė yra tokia – suvienodinti abiejų įstatymų nuostatas, nes viename yra įskaitomos, o kitame neįskaitomos. O, sakykim, gyventojų pajamos, kurios įskaitomos, į jas įskaitoma, norint gauti kokią nors paramą, ir jeigu šitos išmokos viršija, žmogus iš karto praranda teisę gauti ar kompensaciją būstui, ar nuomai, ar kitokias kompensacijas. Paprasčiausiai abiejuose įstatymuose turėtų būti vienodos nuostatos.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausias A. Strelčiūnas. Prašau.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš pritariu šiam projektui, bet siūlyčiau, kad reikėtų ir Vyriausybės išvados, nes čia vis tiek pajamos iš biudžeto bus didesnės.
A. SYSAS (LSDPF). Atsakysiu. Galima kreiptis, bet Vyriausybės išvada dėl kito įstatymo buvo. Tai nėra visiškai nauja norma, kurią mes siūlome įrašyti. Mes siūlome, kad 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte prie kitų pajamų skliausteliuose atsirastų įrašas (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamos), tai yra techninis dalykas, kad nebūtų skirtingai traktuojami du įstatymai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Algirdai, aš irgi neturiu čia dėl ko ginčytis, bet jūs sakėte, kad taisote nedidelį broką. Kaip žinome, problemų yra gerokai daugiau, yra daug daugiau įvairiausių gyvenimiškų atvejų, kai žmonės parduoda vaiko vežimėlį, karvę, gauna pensijų kompensaciją ar dar visokiausi nenumatyti dalykai nutinka ir tuomet žmogus iškrenta iš piniginės paramos sistemos. Nesistengdama čia dabar kaip nors atsakyti į tuos klausimus noriu paklausti, ar galima tikėtis, kad šitie klausimai taip pat bus sprendžiami ar papildant šį projektą, ar kokiu nors kitu projektu, nes iš tikrųjų tie implicitiniai mokesčiai yra viena iš didžiausių problemų, kokią turime socialinės paramos sistemoje. Ačiū.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Būtent kitame įstatyme yra siūloma išbraukti šio įstatymo 17 straipsnio visas pajamas, kurios gaunamos iš valstybės per įvairias kompensacijas, stipendijas, rėmimus, kad jos nebūtų įskaitomos į piniginę socialinę paramą, ir taip mes išspręstume daugelį problemų, kurios kyla piliečiams.
PIRMININKĖ. Ačiū už atsakymą. Klausia N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Gerbiamasis kolega, aš pritariu šitai iniciatyvai ir pačiam vektoriui, bet noriu jūsų paklausti, ar nebūtų apskritai tikslinga išnagrinėti dabar valstybės remiamų pajamų dydį? 103 eurai realiai tai yra pinigai, kurių neužtenka jokiam elementariam egzistavimui, o dauguma valstybės duodamos pagalbos skaičiuojama būtent pagal šitą dydį. Kitaip tariant, jeigu žmogus gauna 104 eurus per mėnesį pajamų, tai jam jau nebepriklauso valstybės parama. Ar nevertėtų jūsų komitetui imti jautį už ragų ir pradėti nagrinėti? Vis dėlto kiek vienam šeimos nariui per mėnesį reikia mirtinai tų būtinųjų išlaidų, kad jis galėtų sumokėti komunalinius mokesčius, už maistą ir patenkinti savo elementarius poreikius?
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Viename iš protokolinių nutarimų naujasis Socialinių reikalų ir darbo komitetas jau atkreipė Vyriausybės dėmesį, kad šitą dydį būtinai reikia didinti. Aš tikiuosi, kad nauja Vyriausybė tikrai atkreips į tai dėmesį. Mes dabar einame, sakykime, iš kitos pusės, išbraukdami tam tikras pajamas, kad jos neįsiskaitytų, kad nenutrūktų paramos teikimas, bet aš visiškai sutinku, kad tas dydis seniai įšaldytas ir jį reikia padidinti, surasti indeksavimo sistemą, kad remiamos pajamos nepriklausytų nuo politinio sprendimo, o atsilieptų gyvenimo kokybei. Jeigu gerėja, tas dydis irgi turėtų didėti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau klausimų nėra. Ačiū už jūsų pateikimą. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, aš raginu pritarti šiai įstatymo pataisai ir atkreipiu jūsų dėmesį. Iš tikrųjų valstybė yra sukūrusi labai keistą tvarką, kai dėl bet kokio mažiausio žmogaus pajamų padidėjimo, būtent to žmogaus, kuris pats savimi pasirūpinti nelabai gali dėl pačių įvairiausių priežasčių, iš karto tas žmogus arba ta šeima baudžiamas, atimant iš jo bet kokią valstybės paramą. Aš agituoju balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti už Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
Už balsavo 91 Seimo narys, prieš nėra, susilaikiusių nėra.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Gerbiamieji kolegos, ar būtų pageidavimas skirti papildomą komitetą? Nereikia. Būtų klausimas gerbiamajam A. Strelčiūnui dėl pasiūlymo, kad reikia Vyriausybės išvados. Ar jūs laikotės tos nuostatos? Ne. Tokiu atveju nebalsuosime dėl jūsų ankstesnio siūlymo, Vyriausybės išvados neprašysime. Siūloma svarstyti 2016 m. gruodžio 13 d. Minėtam įstatymui po pateikimo pritarėme.
11.03 val.
Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-25 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-25. Pranešėjas – A. Sysas. Prašom į tribūną.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, noriu pateikti Tikslinių kompensacijų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Tai, ko gero, atliepė mūsų rinkimų programas suteikti galimybę žmonėms su negalia paprasčiau gauti tikslines išmokas ir kompensacijas.
Dabartinė reguliavimo tvarka yra tokia, kad tikslinės kompensacijos ir priedas skiriamas ir mokamas asmenims, kurie turi teisę gauti šias išmokas, išskyrus dvi grupes: tai tikslinės kompensacijos, paskirtos asmenims iki 18 metų amžiaus, mokamos vienam iš neįgalaus vaiko tėvų, globėjui ar rūpintojui; arba tikslinės kompensacijos ir tiksliniai priedai, paskirti sukakusiems 18 metų asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra paskirti globėjai ar rūpintojai, mokami jų globėjams ar rūpintojams.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad tikslinės kompensacijos ar tikslinis priedas, paskirti asmenims, kurie dėl sveikatos būklės negali patys atsiimti paskirtos išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka įgalioti, kad ją atsiimtų kitas asmuo, ir kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nepaskirti globėjai ar rūpintojai, gali būti mokami asmenims, kurie yra kreipęsi į teismą dėl asmens, kuriam paskirta tikslinė kompensacija ar tikslinis priedas, pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse arba globos ir rūpybos nustatymo.
Jeigu mes pritartume šiam įstatymo projektui, neįgaliesiems, kurie dėl savo sveikatos būklės negali patys atsiimti jiems priklausančios tikslinės kompensacijos ar tikslinio priedo arba teisės aktų nustatyta tvarka įgalioti, kad šias išmokas gautų kitas asmuo, būtų užtikrintas specialiųjų poreikių tenkinimas įstatyme nustatytomis finansinės pagalbos priemonėmis.
Trumpai reziumuosiu, kad šiandien ne visi neįgalieji, kuriems paskirta tikslinė pagalba arba priemonės, sugeba gauti tas tikslines priemones. Bandome supaprastinti tvarką, kad kiti asmenys už juos galėtų tai padaryti.
PIRMININKĖ. Labai ačiū už pateikimą. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Pritardamas jūsų pačiai pateikimo krypčiai, norėčiau paklausti dėl juridinės technikos. Ar su civilinės ir kitos teisės specialistais buvo konsultuojamasi ar ministerijos… tokios formuluotės dabar tenkina, kaip yra surašyta, ar tai yra klausimas, kurį reikia suderinti?
A. SYSAS (LSDPF). Aš sutinku su tam tikromis Teisės departamento pastabomis ir manau, kad svarstydami šį įstatymą komitete mes galėsime suderinti. Tai ne esminiai dalykai, bet į juos reikia atsižvelgti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Faktiškai atsakėte. Norėjau panašiai kaip ir R. J. Dagys klausti. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau klausiančių nėra. Gerbiamieji kolegos, nuomonė už, nuomonė prieš. Pritariame bendru sutarimu? R. J. Dagys atsisako kalbėti. Ar reikia balsuoti? Pritariame bendru sutarimu. Ačiū.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar reikalingas papildomas komitetas? Negirdėti iniciatyvų. Siūloma svarstyti 2016 m. gruodžio 13 d.
11.07 val.
Valstybinių šalpos išmokų įstatymo Nr. I-675 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2506 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-26 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybinių šalpos išmokų įstatymo Nr. I-675 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2506 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-26. Pranešėjas – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, čia iš tos pačios serijos, kad reikia šiek tiek patobulinti priimtus įstatymus. Šiuo metu mes siūlome pakeisti Valstybinių šalpos išmokų įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kad vėlgi būtų traktuojama vienodai.
Šiuo metu keičiamo įstatymo 4 straipsnyje yra nustatyta, kad savivaldybės administracija be specialaus asmens prašymo priima sprendimą nuo 2017 m. sausio 1 d. įstatymo 5 straipsnyje nurodytiems asmenims vietoj iki tol mokėtos šalpos pensijos mokėti įstatymo 8 straipsnyje nustatyto dydžio šalpos neįgalumo pensiją, kurios dydis iki asmenims nustatyto neįgalumo ar darbingumo lygio termino pabaigos yra lygus iki tol mokėtai šalpos pensijai. Šiems asmenims neįgalumo ar darbingumo lygį nustačius pakartotinai, toliau mokama įstatymo 8 straipsnyje nustatyto dydžio šalpos neįgalumo pensija.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad neįgaliems asmenims vietoj iki įstatymo įsigaliojimo mokėtos šalpos pensijos mokama įstatymo 8 straipsnyje nustatyto dydžio šalpos neįgalumo pensija, išskyrus šiuos atvejus. Tie atvejai yra kitoks gradavimo lygis mokant išmoką. Jeigu žinote, dabar yra trys lygiai. Pagal seniausią sistemą, tai I, II ir III laipsnių, dar invalidumo pensija, kurios jau seniai nėra. Dabar darbingumo nustatymo lygis nuo 0 iki 25, nuo 25 iki 40 ir nuo 40 iki 50. Yra globos išmokos, kurios yra viena daug didesnė už kitą.
Šiame įstatymo projekte siūloma reglamentuoti, sakykime, mažesnėmis pakopomis, tai yra įstatymo 5 straipsnio 2 punkte nurodytiems asmenims, netekusiems 75–80 % darbingumo, iki jiems nustatyto darbingumo lygio termino pabaigos mokama dviejų šalpos pensijų bazinio dydžio šalpos, neįgalumo pensija. Įstatyme nurodytiems netekusiems 60 % darbingumo iki jiems nustatyto darbingumo lygio termino pabaigos mokama pusantro šalpos pensijos bazinio dydžio pašalpa. Kituose 3 ir 4 punktuose nustatyta, kad netekusiems 75–95 % darbingumo mokama pusantros šalpos pensijos, o kuriems yra 75–90 %, tai 5 punkte, mokama vienos šalpos pensijos dydžio neįgalumo pensija. Tai yra daugiau diferencijuojama pagal darbingumo netekimo lygį.
Siūlome pritarti. Šis įstatymas buvo parengtas ministerijos, aš tik įregistravau ir bandau suspėti į traukinį su kitais priimtais įstatymais.
PIRMININKĖ. Ačiū už pateikimą. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Turbūt vis dėlto tokie pakeitimai turės piniginių pasekmių? Šiuo atveju turbūt vis tiek jau šiuo klausimu reikėtų Vyriausybės išvados. Ar manote, kad tai yra piniginėms įplaukoms… čia išmokoms neturės kokių nors pasekmių? Man atrodo, kad mes šiek tiek pageriname situaciją.
A. SYSAS (LSDPF). Jei jūs atkreipėte dėmesį, yra keičiama 3 dalis, bet yra keičiama ir 1 dalies nuostata – įstatymas įsigalioja sausio 1 dieną. Jeigu mes nepadarome šitų pataisų, yra vėl skirtingas traktavimas viename įstatyme ir kitame. Šiuo atveju mes galime prašyti ir Vyriausybės išvados, bet aš manau, kad Vyriausybės išvada bus teigiama, nes, sakau, įstatymą rengė ministerija, suradusi, kad yra nedidelė spraga. Yra siūloma taisyti 8 straipsnį būtent diferencijuojant mažesnėms… reikia daryti daugiau išmokų pakopų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų klausia J. Džiugelis. Prašom.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū. Iš esmės pritarčiau įstatymo pataisai, tik norėjau atkreipti dėmesį į Nustatymo tarnybos (NDNT) dalykus, kai tam tikrais atvejais būna invalidumas, arba neįgalumas, nustatomas terminuotai, kai žmogus, tarkime, netenka galūnės ir jam tenka kas keletą metų eiti ir kreiptis vėl, nustatyti iš naujo ir tą pažymą gauti. Ar nebūtų tikslinga inicijuoti, kad tam tikrais atvejais tas neįgalumas būtų nustatytas neterminuotai, būtent netekus, tarkime, kokių galūnių, amputaciją atlikus?
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis Justai, ačiū už klausimą. Tai yra ne šito įstatymo reguliavimo norma. Tą reikėtų, teisingai, galima. Manau, mes dar ne kartą grįšime prie šitų įstatymų, bet šiuo atveju tai jau šiek tiek kita istorija ir kiti dalykai. Visiškai sutinku, kad mes privalome grįžti, suprantame, kad netekę galūnės mes galime gauti tik jos pakaitalą, bet ji tikrai neatauga.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia Algirdas Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Algimantas.
PIRMININKĖ. Algimantas.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, kaip jums atrodo, ši pakeista tvarka bus geresnė, negu dabar yra, nes dabar žmonės labai skundžiasi? Gauna pagal seną tvarką vadinamąją trečią grupę, po to ateina, gauna antrą, po to sako, jau trečia atsiranda ir išmokos jam mažėja. Jūs manote, kad čia pagerins tą situaciją ta truputį smulkesnė gradacija? Ačiū.
A. SYSAS (LSDPF). Būtent ne kartą apie tai diskutavome mūsų komitete. Ir jūs, ir aš asmeniškai, ir komitetas gaudavo daug skundų. Tai yra ieškojimas būdų, priimtinų spręsti šią problemą. Tik laikas parodys, ar mes atsižvelgėme į visus niuansus, kokie yra. Bet tai jau yra tam tikra nusistovėjusi praktika, mes matėme, kaip žmonės pasiskirsto pagal darbingumo lygius ir į ką galime pretenduoti. Aš manau, sugrįšime. Žiūrėsime, kaip veikia, kokia reakcija piliečių, institucijų, tada galima bus visada grįžti prie šitų įstatymų.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonė už, nuomonė prieš. Niekas neužsirašė kalbėti. Ar galime sutarti bendru sutarimu? Galime. Buvo siūlymas prašyti Vyriausybės išvados, tačiau, įvertindami tai, kad įstatymo projektas įsigalioja nuo sausio 1 dienos, ar galime? Jūs reikalaujate balsuoti, gerbiamas Jonai Dagy? Ne. Atsisako prašyti Vyriausybės išvados. Po pateikimo įstatymo projektui bendru sutarimu pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomo komiteto… Ar yra norinčių svarstyti papildomame komitete? Nėra. Siūloma svarstyti 2016 m. gruodžio 13 d.
11.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. IX-861 „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribų nustatymo ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIP-4480 (pateikimas)
Dabar prašau grįžti prie rytinės mūsų posėdžio darbotvarkės. Leiskite pateikti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. IX-861 „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribų nustatymo ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektą Nr. XIIP-4480. Pranešėjas – ministras Š. Birutis.
Š. BIRUTIS. Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. IX-861 „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribų nustatymo ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projekto tikslas – pripažinti netekusiu galios šį Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, iki įsigalios šis nutarimas, patvirtinti rezervato planavimo schemą arba kitaip vadinamąjį ribų ir tvarkymo planą.
Vadovaujantis šiuo metu galiojančio Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, valstybinių rezervatų ribas nustato ir keičia ne Seimas, o Vyriausybė, tvirtindama šių saugomų teritorijų planavimo schemas. Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato planavimo schema yra parengta ir suderinta su sąlygas išdavusiomis institucijomis, patikrinta ir artimiausiu metu bus pateikta tvirtinti Vyriausybei. Tam, kad Vyriausybė galėtų patvirtinti naujas rezervato ribas, turi būti priimtas šis Seimui pateiktas Seimo nutarimas. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Ar čia mums pateiktame dokumente klaida, kad nutarimas įsigalioja nuo 2016 m. rugsėjo 1 d.? Šiandien yra lapkričio 29 diena. Ar neištaisytas dokumentas?
Š. BIRUTIS. Yra pataisymas. Aš turiu bent jau…
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Mes turime klaidingą informaciją, tai yra nesuderinta.
Š. BIRUTIS. Matyt, klaida dar likusi nuo seno, kai Seimui buvo pateikta. Dabar yra siūloma 2017 m. vasario 1 d. data.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Gerbiamasis ministre, ar jums neatrodo, kad per daug institucijų šioje teritorijoje susikoncentravo? Du muziejai, direkcija. Valdytojų, naudotojų nekilnojamojo turto ir žemės yra turbūt mažiausiai aštuoni. Ar racionalu tokiame mažame plote sutelkti tiek daug valstybės kontroliuojamų institucijų? Ar tai nėra priežastis, kodėl slenka Gedimino kalno šlaitas? Visiškai neaišku, vienas atsakingas už žolės dangą, kitas už medžius, trečias už vandens ir lietaus nuotekų šalinimą, ketvirtas už Gedimino pilies vieną korpusą, penktas už pastatus apačioje, šeštas už apsaugines sienutes, septintas už planavimą, aštuntas už reglamentavimą, devintas už finansavimą. Ar nebūtų racionalu vis dėlto viską sutelkti vienose rankose?
Š. BIRUTIS. Gerbiamas Nagli, iš tikrųjų iš dalies su jumis sutikčiau. Aišku, negalima tapatinti muziejų, kurie ten yra, tiek Valdovų rūmai, tiek Nacionalinis muziejus turi savo funkcijas, jie jas atlieka. Bet dėl pačios teritorijos, aš manyčiau, kad ji ateityje turėtų būti perduota Saugomų teritorijų departamentui ir tokios teritorijos turėtų būti vieningai tvarkomos. Dabar tas išskirtinis statusas, kuris kažkada buvo suformuotas, nemanyčiau, kad yra reikalingas, nes iš tikrųjų tai yra gamtosauga arba kalno priežiūra yra daugiau tokie dalykai, kuriuos turi atlikti specialistai, užsiimantys tokiais darbais, o ne Nacionalinis muziejus, kuris šiuo metu yra atsakingas ir už kalno tvarkymą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, aš, ko gero, pritariu jūsų pateiktam pasiūlymui, tik noriu atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta Gedimino kalno papėdėje. Atrodo, kad yra lygūs ir yra lygesni. Kiek žinau, miestas ten neturi parkavimo vietų ir Gedimino kalno papėdėje ar Pilių direkcijos darbuotojai, ar muziejaus darbuotojai, ar kokių nors kitų institucijų darbuotojai tiesiog parkuoja savo automobilius. Atrodo, jog ten vyksta kažkokios statybos, bet statybos iš tikrųjų nevyksta. Man atrodo, situacija yra nenormali, kai yra lygūs ir lygesni. Kaip jūs pakomentuotumėte šitą situaciją?
Š. BIRUTIS. Iš tikro nežinau, ką jūs turite galvoje. Matyt, darbuotojai atvyksta į jiems priskirtą teritoriją, kur laikomi jų automobiliai, bet aš iš tikrųjų nežinau, ar galima, ar negalima, ir kodėl būtų negalima laikyti nedidelio skaičiaus automobilių. O statybos iš tikro vyksta, nes toliau yra vykdomi darbai statant Valdovų rūmų B dalį. Tik tiek, kad mes panaikinome Kelių direkciją ir pačias statybas rangos būdu prižiūri Nacionalinis valdovų rūmų muziejus. Statybos iš tikro vyksta ir todėl tas judėjimas, manau, natūralus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Gelūnas.
A. GELŪNAS (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, N. Puteikis jau uždavė mano klausimą. Mano įspūdžiai yra lygiai tokie patys, kad kai kyla kokia nors problema šioje labai sakralinėje Lietuvos vietoje, sulekia institucijų atstovai, vienas su kitu neišsiaiškina, kam realiai priklauso tas problemas spręsti, ir išeina, kad Pilių direkcijos teritorijoje kalno nuošliaužų klausimą ir pilies įskilimus sprendžia Nacionalinis muziejus. Kokia jūsų nuomonė, kokia jūsų patirtis dėl šios vietos administracinės priklausomybės vienai konkrečiai institucijai? Man labai dažnai kildavo įspūdis, kad Pilių rezervatas yra tiesiog nepajėgus tų problemų spręsti, jie negalėdavo atsakyti į jokį klausimą. Ačiū.
Š. BIRUTIS. Ačiū. Iš tikro absoliučiai su jumis sutinku. Manau, kad tas darinys, kažkada dirbtinai sukurtas ir apsaugotas nuo bet kokio pajudinimo, tą drįstu pasakyti, yra atgyvena. Reikia spręsti tą klausimą. Bet žinote, jis turi ypatingą statusą, kaip ir dar du kiti kultūriniai rezervatai. Aš tikrai nemanau, kad turėtų būti turintys neliečiamybę, tiek personalijų neliečiamybę, tiek to statuso neliečiamybę. Bet čia naujam Seimui yra darbas. Manau, jūs tą, turėdami bendrą suvokimą ir bendrą matymą, tikrai tą problemą išspręsite.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena. Ar šitas ribų planavimo planas keičiamas dėl to, kad susiję su pilies šlaito slinkimu?
Š. BIRUTIS. Ne. Iš tikro tai niekaip nėra susiję ir nutarimas yra ne dėl plano keitimo. Pasikeitus Saugomų teritorijų įstatymui planų tvirtinimo galios yra perduotos Vyriausybei. O pagal tą nutarimą, kurį siūloma naikinti, teritorija buvo tvirtinta dar Seimo. Todėl negalima, na, čia tiesiog yra tam, kad suderintume įstatymus ir priderintume prie jau galiojančio įstatymo. Tik dėl to yra, tai yra formalus klausimas, todėl būtina naikinti tą nutarimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Jūs minėjote, jog naikinama Pilių direkcija. Mano klausimas, ar rezervato direkcija taip pat bus naikinama? Dar ne viskas. Kaip gerai paminėjo A. Gelūnas ir N. Puteikis, vis dėto kokia jūsų kelerių metų vizija? Kas ten turi būti šeimininkas ir kas iš tikrųjų atsako už visą veiklą rezervate?
Ir dar klausimas. Kas yra ta atgyvena, būkite malonus, ir įvardykite, kas yra ta atgyvena ir kokia yra jūsų vizija? Ačiū.
Š. BIRUTIS. Ačiū. Aš jau iš dalies į tą klausimą atsakiau. Mano matymas būtų toks, kad vis dėlto šitas rezervatas turėtų būti priskirtas saugomoms teritorijoms ir įeiti į bendrą saugomų teritorijų schemą. Ką mes jau padarėme arba jau baigiame padaryti? Dalis rezervato priklausė Vilniaus miestui, t. y. Kalnų parkas su statiniais, aikštelėmis priklauso miestui. Dabar su Vilniaus miestu yra sutarta, kad jos perduodamos vienam šeimininkui. Tai jau irgi bus pradžia.
O šiaip aš dar kartą pakartosiu. Aš manau, kad tai turi įeitį į bendrą saugomų teritorijų schemą. Šiandien yra išskirta ir tai, dėl ko mes visi kenčiame, nes vis dėlto priežiūra iš esmės yra gamtosauginiai dalykai, t. y. tiek žolės tvarkymas, medžių tvarkymas, šlaitų tvarkymas. Kai yra atskirta ir priskirta institucijai, užsiimančiai muziejine veikla, mano supratimu, yra neteisinga ir tą reikia keisti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar nuomonės už, nuomonės prieš. Nuomonė už – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Čia turbūt negalima kalbėti prieš šitą klausimą, bet aš noriu pasinaudoti proga ir pasakyti, kad Lietuvos valstybei turėtų būti didžiulė gėda. Nepriklausomi jau dvidešimt šešeri metai, o Gedimino kalnas griūna kaip kokiu sovietmečiu. Pristeigėme neįmanomą skaičių institucijų, prisodinome ten neįmanomą skaičių sinekūrų, tai yra žmonių, kurie gavo postus iki gyvos galvos (susidaro toks įspūdis), ir šitas milžiniškas kiekis institucijų ir tų nepajudinamų vadovų sukūrė tokią situaciją – kalnas griūva. Aš nenustebsiu, jeigu Gedimino kalno kuris nors statinys ar pats bokštas vieną dieną nuslinks ten žemyn, nepaisant visų tų iki šiol skelbtų ekspertų išvadų, nes jos viena kitai prieštarauja. Man telieka pasakyti, kad, tikėkimės, iki kol bus paskirta nauja kultūros ministrė, tas kalnas nenuslinks, ir tikėkimės, kad naujoji Vyriausybė vis dėlto nutrauks tą žalingą praktiką ir padarys vieną kartą tvarką. Mano galva, ten tą tvarką įvesti yra labai paprasta. Pavyzdžiui, žemę perduoti, kaip Klaipėdos uoste Uosto direkcija valdo žemę, perduoti vienai institucijai valdyti žemę, visus statinius, visus pinigus, ir be tos institucijos žinios joks kabelis, joks lietaus nuvedimo kanalėlis yra negalimas įrengti. Taip yra Klaipėdos uoste. Klaipėdos uoste jokių technogeninių katastrofų neįvyko, manau, būtent dėl to. Aš palinkėsiu būsimai Vyriausybei būtent taip ir padaryti.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Gerbiamas ministre, ačiū jums, kad pateikėte Seimo nutarimą.
Prieš nuomonės nėra. Kadangi pateikimo stadija, vienas – už, vienas – prieš.
Kviečiu balsuoti. Kas pritariate? Seniai balsavome. Balsuokime.
Už balsavo 97 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimui po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Kultūros komitetas, papildomų komitetų niekas nesiūlo skirti. Siūloma svarstyti 2016 m. gruodžio 6 d.
Replika po balsavimo – V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš vis dėlto būsiu įkyriai biurokratiškas. Aš noriu priminti, kad mes dabar balsavome už klaidingą nutarimo projektą, nes neturime raštu suformuluotos datos. Nežinau, kaip tai teisiškai yra legitimu, bet vis dėlto į tai reikėtų atkreipti dėmesį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų pastabą. Aš manau, Sekretoriate mes jūsų pastabą labai atsakingai įvertinsime.
11.32 val.
Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 2, 43 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4637, Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2, 9, 48, 49 straipsnių ir devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-27 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, matau atvykusius ministrus. Maloniai tada kviečiu pateikti įstatymo projektą Nr. XIIP-4637 ir tikriausiai kartu lydimąjį įstatymo projektą Nr. XIIIP-27. Pranešėjas – T. Žilinskas. Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 2, 43 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir lydimasis – Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2, 9, 48, 49 straipsnių ir devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas. Prašau.
T. ŽILINSKAS. Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, leiskite pristatyti įvardintus įstatymų projektus, kurie buvo parengti šių metų gegužės 19 dieną priimtame Policijos įstatymo pakeitimo įstatyme numačius įpareigojimą Vyriausybei pateikti Seimui su priimtais įstatymais derintinų įstatymų pakeitimo projektus. Policijos įstatymo pakeitimo ir kitų įstatymų pakeitimo esmė buvo – jais buvo siekiama visoms teisėsaugos institucijoms nustatyti vienodus ir aiškiai prievartos, specialiųjų priemonių, šaunamojo ginklo ir sprogmenų panaudojimo pagrindus, kad būtų išvengta perteklinio šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių panaudojimo atvejų.
Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto ir Žvalgybos įstatymo pakeitimais, kurie taip pat įsigaliotų nuo 2017 m. sausio 1 d., siūloma nustatyti mano minėtas vienodas tiek šaunamojo ginklo, tiek fizinės, tiek psichologinės prievartos panaudojimo sąlygas.
Į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto įstatymo projekto, išskyrus antrą, atsižvelgtina, dėl Žvalgybos įstatymo projekto pateiktų pastabų – neatsižvelgtina, išskyrus trečią pastabą, į kurią atsižvelgtina iš dalies. Esu pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus. Nėra klausimų?
PIRMININKĖ. Ačiū. Niekas nenori paklausti. Ar jūs kartu pristatėte ir lydimąjį įstatymo projektą?
T. ŽILINSKAS. Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Žvalgybos įstatymus, abu. Tikslas yra vienodas – suvienodinti sąlygas.
PIRMININKĖ. Ačiū.
T. ŽILINSKAS. Prašau.
PIRMININKĖ. Norinčių paklausti neatsirado. Ačiū, gerbiamasis ministre…
T. ŽILINSKAS. Ačiū. Geros dienos!
PIRMININKĖ. …už pateikimą.
Nuomonė už, nuomonė prieš. (Balsai salėje) Yra nuomonė už – nori kalbėti A. Gumuliauskas. Prašau.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš pavėlavau paklausti. Čia yra įrašyta „taikoma psichinė ar fizinė prievarta“. Paklausiau specialistų, kuo skiriasi psichinė ir psichologinė prievarta, nelabai kas atsakė. Aš norėjau ministro paklausti, bet turbūt pavėluotai.
PIRMININKĖ. Manau, jūs išsiaiškinsite asmeniškai. Galima po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Norite balsuoti? (Balsai salėje) Prašau.
Balsuojame. Kas pritariate įstatymų projektams Nr. XIIP-4637 ir Nr. XIIIP-27, prašau balsuoti už.
Už balsavo 92 Seimo nariai, prieš, susilaikiusių nėra.
Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Ačiū. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Nenorite? (Balsai salėje) Prašau per šoninį mikrofoną pasakyti repliką ar pasiūlymą.
V. BAKAS (LVŽSF). Labai ačiū, pirmininke. Iš tiesų šitas įstatymo projektas yra sulaukęs tam tikrų prieštaravimų, taip pat ir Teisės departamentas pateikė savo tokių esminių pastabų. Aš manau, reikės su nauju krašto apsaugos ministru, vidaus reikalų ministru susėsti, padaryti galbūt net klausymus. Problema yra, bet jos sprendimas nėra iki galo aiškus. Todėl aš siūlyčiau netaikyti skubos tvarkos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiami kolegos, ar turime balsuoti dėl komiteto pirmininko pasiūlymo netaikyti skubos tvarkos? (Balsai salėje) Tokiu atveju kviečiu balsuoti. Pirmasis pasiūlymas buvo, kad Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Prašau balsuoti dėl pirmojo pasiūlymo. Kas už tai, kad svarstytume skubos tvarka? Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas siūlo netaikyti skubos tvarkos. Ačiū.
Balsavimo rezultatai: 33 – už, prieš – 39, susilaikė 20. Vyriausybės siūlymui svarstyti skubos tvarka nepritarta.
Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taip sutarėme, kad papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 22 dieną. Suspėsite? Ar norite daryti klausymus ir jums netinka data? Tinka. Gruodžio 22 diena. Analogiškai taip pat ir dėl Žvalgybos įstatymo projekto sutarėme. Ačiū.
11.39 val.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4804ES, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 7, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo, 16, 17 ir 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-4805ES (pateikimas)
Matau, yra ministras K. Trečiokas. Darbotvarkės 1-11a ir 1-11b klausimai – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4804 ir kartu lydimasis Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 7, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo, 16, 17 ir 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas. Gerbiamasis ministre, prašau pateikti.
K. TREČIOKAS. Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, naujos redakcijos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (arba, populiariai vadinant, PAV) įstatymo projektu perkeliamos 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/52/ES, keičiančios kitą direktyvą (2011 metų), dėl poveikio aplinkai vertinimo. Taip pat yra ištaisomi Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo praktinio taikymo metu išryškėję trūkumai.
Kokie yra esminiai pakeitimai? Pirmiausia veiklos rūšių sąrašuose bus tik Poveikio aplinkai direktyvoje nurodytos veiklos rūšys. Sąrašas yra šiek tiek sutrumpinamas. Taip pat atsisakoma atrankos išvados persvarstymo atsakingoje institucijoje. Atrankos išvada įsigalioja iškart po jos paskelbimo atsakingos institucijos tinklalapyje, o ne po 21 darbo dienos po jos priėmimo, yra greitesnis išdavimo laikas. Nustatyta subjektų kompetencija. Tokiu būdu skaidresnis procesas ir sprendimų priėmimas. Panaikinta savivaldybės tarybos veto teisė. Taryba negali stabdyti poveikio aplinkai vertinimo proceso programos įrengimo etape, taip pat skaidresnis savivaldybės dalyvavimas.
Visuomenė ir poveikio aplinkai vertinimo subjektai apie parengtą poveikio aplinkai vertinimo programą informuojami vienu metu, anksčiau buvo laikomasi 10 darbo dienų termino viešinimo procedūroms, yra greitesnis sprendimų priėmimo laikas. Apribota poveikio aplinkai subjektų ir atsakingos institucijos teisė per keletą kartų teikti pastabas ir pasiūlymus, kuriuos galėjo pateikti pirmą kartą, bet nepateikė, taip pat išvengiama vilkinimo ir yra greitinamas poveikio aplinkai procedūrų sprendimų priėmimas.
Trumpesnis pagal pastabas papildytos atrankos informacijos nagrinėjimo ir atrankos išvados priėmimo terminas. Buvo 20 darbo dienų, o dabar įstatymo projektu yra siūloma 10 darbo dienų. Trumpesnis pagal pastabas patikslintos ataskaitos nagrinėjimas, sprendimų priėmimo terminas – vietoj 25 dienų siūloma 15 dienų.
Žodžiu, priėmus šiuos pakeitimus, atrankos procesas sutrumpėtų daugiau nei per pusę – nuo 75 darbo dienų iki 31 darbo dienos, o kalbant kalendorinėmis dienomis – apie 3 mėnesius: buvo 210 darbo dienų, dabar yra 150 darbo dienų. Tai yra tikrai labai aktualu verslo subjektams, investuotojams ir tikrai nepablogintų pačios poveikio aplinkai vertinimo procedūros, tikrai nuo to aplinka nenukentėtų ir tai yra visiškai realu. Tiktai institucijos, kitaip sakant, turėtų per trumpesnį terminą atlikti savo darbą.
Kartu su naujos redakcijos Poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, kaip pristatė posėdžio pirmininkė, yra pateiktas ir Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I… (Skamba telefonas) Atsiprašau, garso neišsijungiau. Labai atsiprašau.
Kartu su naujos redakcijos Poveikio vertinimo įstatymu pateiktas Aplinkos apsaugos įstatymo 1, 6, 7, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo, 16, 17 ir 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas, jame tikslinamos vietos savivaldos funkcijos ir visuomenės teisės ir pareigos dalyvaujant atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procesuose. Taip pat įgyvendinamos direktyvos ir reikalavimas informuoti visuomenę apie valstybės institucijų išduotus leidimus ir užtikrinti, kad šiuose leidimuose būtų atsižvelgiama į atliktos atrankos ir poveikio aplinkai vertinimo rezultatus. Įstatymo projekte įvertinti bendrieji poveikio aplinkai vertinimo principai, nustatomos atrankos išvados ir poveikio aplinkai vertinimo sprendimo ryšys su valstybės institucijų išduotais leidimais.
Manome, kad toks įstatymas įgalins ūkio subjektus ir aplinkosaugininkus greičiau, skaidriau ir tiksliau priimti sprendimus. Esame gavę Teisės departamento išvadą, yra pateikta daug pastabų, tačiau jų absoliuti dauguma yra techninio pobūdžio, į daugelį jų atsižvelgsime ir svarstant komitetuose bus dar galima patobulinti šitą projektą. Prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Jūsų paklausti užsirašė septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Aišku, kad direktyvas įgyvendinti reikia, šaunu, kad parengta. Norėtųsi paklausti kito dalyko: dažnai būna taip, kad informuojant visuomenę apie tam tikrą galimybę investitoriams ir panašiai, ypač investuojant, kai tai susiję su žemės ūkio investicijomis, žmonės dažnai abejingai žiūri svarstymo proceso metu, o po to atsiranda tam tikrų problemų. Kai kada suprantama, kad tie, kurie teikia vieną ar kitą projektą vertinti, gana atmestinai žiūri į visuomenės informavimą. Ar nemanote, kad turėtų būti numatytos kokios nors aktyvaus informavimo priemonės, ne tai, kad kažkur nematomoje vietoje įkeltas skelbimas, o po to niekas nežino, ir viskas prasideda po to. Dažniausiai prasideda ne kažkoks statybos judėjimas ir panašiai – prasideda protestai. Nemanote, kad vis dėlto poįstatyminiais aktais turėtų būti numatytos aktyvaus informavimo formos, o ne pasyvaus – kažkur neskaitomame laikraštyje? Ačiū.
K. TREČIOKAS. Ačiū už klausimus. Suprantu, kai kuriais atvejais taip dar atsitinka, kaip jūs sakote, bet tiek visuomenė, tiek savivaldybės yra gana aktyvios. Mes dažniau matome kitą tendenciją, gal netinka sakyti, kad per daug aktyviai, bet tiesiog priekabiai, ir įvairias pastabas teikia, po kiek laiko, į jas atsižvelgus, dar kitas teikia. Visuomenė gana aktyviai dalyvauja, ypač tokiais atvejais, kada tai liečia visuomenės interesą, žinome nuskambėjusius visoje Lietuvoje procesus dėl įvairių investicijų, pavyzdžiui, dėl paukštyno prie Telšių miesto steigimo ir panašiai. Tikrai tos informacijos netrūksta. Kartais, aš sutinku, reikia intensyviau ją skelbti, atsakingos institucijos tai turi daryti, tai yra numatyta, kaip turi būti daromos, kokiomis informavimo priemonėmis, bet visais atvejais yra galimybė, jeigu laiku nebuvo tinkamai informuota, pratęsti tuos terminus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia L. Balsys. Prašau.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, aš dabar čia, šioje kadencijoje, tiesiai prieš jus. Gerbiamas laikinasis ministre, kur jūs taip skubate? Gal galite paaiškinti visiems? Ar čia jūsų kokia nors paskutinė užduotis, vadinama zadanije, verslui įtikti, investuotojams, juk pagal tuos siūlymus čia su Europos Sąjunga ne itin ko nors daug. Pagal jūsų pateikiamus siūlymus atimama galimybė iš pilietinės visuomenės pareikalauti peržiūrėti atranką PAVʼo, atimama vienintelė savivaldos teisė (apribojant jos teises) nepatvirtinti PAVʼo programos, tai yra esminiai dalykai, kurių nebelieka. Iš aprašo išbraukiami tokie dalykai, pavyzdžiui, krematoriumams nebereikės nei PAVʼo, nei SPAVʼo. Naftos verslui priimami labai naudingi pasiūlymai – 500 tonų išgaunamos naftos, visa tai kelia didžiulį pavojų. „Natūra 2000“ dingsta, faktiškai ten galima daryti ūkinę veiklą. Daug tokių dalykų, į kuriuos nėra atsakymų. Rytoj Aplinkos apsaugos komitetas rengia klausymus, buvo tartasi, kad šiandien nesvarstome ir šiandien išbraukiame iš darbotvarkės, bet, pasirodo, ne. Šiandien jūs komitete vis dėlto teikiate, nors rytoj komitete svarstysime ir ieškosime atsakymų. Tad kur jūs skubate? Kokia ta zadanije? Pasakykite man?
K. TREČIOKAS. Ačiū už jūsų ironiją. Jeigu dveji metai dokumento svarstymo, rengimo yra skubėjimas, tai neturiu, ką pasakyti. Iš tikrųjų šitas įstatymo projektas svarstomas ir rengiamas labai ilgai, jis yra labai reikalingas ūkio subjektams. Jūsų paminėtos grėsmės, manau, yra daugiau įvairios baimės. Be abejo, komitetas galės dar teikti pasiūlymus ir tikslinti projektą. Nėra čia jokio skubotumo, nėra jokio užsakymo, jokios zadanijos niekas čia nedavė. Tiesiog yra procesas, praėjusį kartą buvo išbraukta iš darbotvarkės, dabar įkėlė į darbotvarkę, ir aš jį pateikiu. Tikrai yra dar daug pateiktų įstatymų projektų, kuriuos būtų miela priimti, tačiau anas Seimas nespėjo. Ateis į šitą Seimo darbotvarkę. Tikrai dėl savivaldybių tarybų teisių… Aš pats dirbau daug metų savivaldybėje ir žinau: atsiranda vienas antras verslininkas, kuris yra tarybos narys, suorganizuojama, kad jam nebūtų konkurencijos, arba šiaip nepatikęs investuotojas suorganizuoja tarybos sprendimus, vilkinimą, visokių pastabų teikimą, vilkina tą procesą. Jeigu mes to normaliai nereglamentuosime, turėsime tai, ką dabar turime, ir mūsų patrauklumas, konkurencingumas nuo to tik kentės. Manau, kad tie dalykai gali būti reglamentuoti ir neturi būti piktnaudžiaujama. Niekas niekur čia neskuba, t. y. vėluojam.
PIRMININKĖ. Ačiū.
K. TREČIOKAS. Vėluojame
PIRMININKĖ. Klausia D. Kaminskas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų aš pritarčiau ir Linui dėl savivaldybės veto teisės panaikinimo stabdant PAV procesą neribotam laikui pirminiame PAV priėmimo etape, nes planuojama ūkinė veikla privačioje valstybinėje žemėje gali neatitikti teritorijos planavimo dokumentų: savivaldybės bendrųjų, specialiųjų, detaliųjų planų. Iš tikrųjų savivaldybė, kaip institucija, turi teisę pati pasirinkti, kokią planuojamą ūkinę veiklą leisti vykdyti savivaldybės teritorijoje, atsižvelgdama į bendruomenės poreikius ir teritorijos ypatumus. Galiu duoti pavyzdį: šiemet Kėdainių rajono savivaldybėje buvo vieningai visos tarybos pritarta nepritarti atitinkamai įmonei, kuri atėjo su aplinką žalojančia veikla. Iš tikrųjų tai yra ne vien tik Kėdainių, bet, manau, ir daugelio savivaldybių poreikis. Manau, kad į tai turėtų būti atsižvelgiama.
K. TREČIOKAS. Be jokios abejonės, jūs viską labai teisingai pasakėte ir bus atsižvelgta. Planuojant teritoriją yra planų hierarchija, be jokios abejonės, bendrasis planas yra pagrindinis dokumentas, yra detalieji planai ir jokie tiems tikslams… Bendruosiuose planuose nustatytoms veiklos rūšims investuotojai, nepaisant poreikio aplinkai vertinimo… Viskas yra po to, pirmiausia turi atitikti bendrojo plano, detalaus plano reikalavimus, ten savivaldybė turi išimtinę teisę, jinai nustatys ir iki poveikio aplinkai vertinimo net nebus prieita. Čia tikrai niekas savivaldai neatima jokių teisių, priešingai, jos yra tik sustiprinamos.
Be jokios abejonės, savivalda turi būti parengusi tuos planus tinkamai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų klausias S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Maža replika, gerbiamasis laikinai einantis pareigas ministre. Savivaldybėms apribojama teisė, jos išbraukiamos iš derinimo subjektų, bet mano klausimas ne apie tai. Sveikinu, kad pateikėte šitą projektą derinti, jisai, mano nuomone, vėluoja, nes jį spėsime priimti vos vos prieš Europos Sąjungos direktyvos įgyvendinimo terminą. Su tuo susijęs ir klausimas, ar tas lėtumas įstatyme, jūs dabar garsiai įvardinate, kad 40 % sumažinsime derinimo terminus, iš esmės nuo 16 mėnesių iki 12 mėnesių… Bet mano klausimas susijęs su Estijos ir Latvijos parametrais. Estijoje vidutinis PAV derinimo terminas yra keturi su puse mėnesio, Latvijoje – penki mėnesiai. Net ir priėmę naują įstatymo projektą, mes derinsime metus, t. y. beveik tris kartus ilgiau negu estai ir truputį daugiau, du kartus, negu latviai? Kaip šitai pakomentuotumėte? Dėkojame.
K. TREČIOKAS. Labai paprastai pakomentuosiu. Turiu praktikos, kai mes detalųjį planą savivaldybėje patvirtinome per keturis mėnesius, nors realiai vidutiniškai trunka metus. Tai reiškia, kad nereikia manipuliuoti skaičiais. Čia yra maksimalūs terminai, visada bus galima, esant paprastoms aplinkybėms, nesant ginčų, nesant papildomų pastabų ir panašiai, sutrumpinti tuos terminus, bet kai kurių, be abejo, reikia laikytis: informavimo, viešinimo. Be abejo, galima lygiuotis į estus ir galbūt dar kai ką, bet šiaip, lyginant su tuo, ką iki šiol turėjome, tikrai bus žymiai pažangesnis dalykas. O savivaldybės tikrai nėra nušalinamos, jos dalyvaus pačiame procese, jos tik neturės veto teisės.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų įstatymas reikalingas ir mes apie jį tikrai rytoj kalbėsime, galbūt pagal eilę, kaip kolega Linas minėjo, reikėtų perkelti į ketvirtadienį, bet, manau, esmės tai nekeičia. Mes suteikiame eigą. Svarbu ir verslo interesas, kaip ir minėjo pranešėjas, kad sutrumpintume laiką, nes tikrai yra daug pavyzdžių ir iš „Investuok Lietuvoje“, ir iš kitų turime nuogąstavimų, nusiskundimų, kad tas procesas labai užsitempė. Tik yra keli esminiai akcentai, dėl kurių tikrai turėsime susitarti komitete. Aš tikrai nesuprantu dėl savivaldybių vaidmens tos grėsmės, baimės, kad jos kažkaip trukdo, kiša pagalius, manau, vis tiek, jeigu mes kalbame apie decentralizaciją, kad daugiau galių atiduodame savivaldai, turėtume kiek nors pasitikėjimo turėti ir savivalda. Galbūt reikėtų sukurti kokį nors mechanizmą, jeigu matome, kad piktybiškai ar kaip nors savivaldybės priima…
PIRMININKĖ. Klauskite, kolega, klauskite!
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Tai noriu paklausti, kaip jūs įsivaizduojate tą skaidresnį savivaldybės vaidmenį, jeigu jas išvis eliminuojate?
K. TREČIOKAS. Jos tikrai nėra eliminuojamos, tiktai yra naikinama veto teisė. Iš tikrųjų čia nereikia painioti kelių dalykų arba vieno dalyko – čia nėra verslo interesas, čia nėra vien visuomenės ar valstybės interesas, čia kaip tik, kai mes kalbame apie darnią plėtrą, yra derinami interesai: tiek verslas, tiek visuomenė, tiek valstybė yra suinteresuota, kad investicijos ateitų, kad verslas labai aiškiai žinotų taisykles. Be jokios abejonės, mūsų teisės aktai taip pat turi atitikti Europos Sąjungos reikalavimus.
Jeigu jūs manote, kad… Savivaldybių asociaciją įtikinome, tai aš manau, kad tai yra labai svarbu, jie neprieštaravo Vyriausybei priimant šitą projektą. Jeigu manote, galima svarstyti, ar siūlyti papildomus kokius nors saugiklius, bet aš manau, kad to nereikia. Dėl to tas procesas ir užtruko, ilgai rengiant šitą dokumentą, kad su socialiniais partneriais plačiąja prasme buvo labai ilgai deramasi ir aiškinamasi.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kadangi pateikti du įstatymų projektai, tai leisime paklausti ir V. Sinkevičiui, kuris jau yra paskutinis klausėjas.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Iš tiesų aš norėčiau atkreipti kolegų dėmesį į tai, kad tai yra labai svarbus investuotojams įstatymo projektas, ir aš džiaugiuosi, kad ministerija ėmėsi jo. Dešimt metų buvo kalbama apie tai ir pagaliau dabar turime.
Norėčiau atkreipti paties ministro dėmesį, kaip ir S. Gentvilas, į terminus – norėdami būti konkurencingi regione, turime dar kartą peržiūrėti terminus, ir aš prašau ministro ir ministerijos tarnautojų, ar yra galimybė dar kartą peržiūrėti terminus? Trumpesni terminai Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje. Investuotojai visuomet žiūri į regioną ir, jeigu norime būti konkurencingi, atkreipkime dėmesį į terminus.
Dėl savivaldybių. Aš visiškai sutinku su tuo, ką siūlo ministerija. Žiūrėkime procedūrų įtraukdami savivaldybes, bet veto negalime palikti, nes tai politizuoja visą procesą ir yra nepatrauklu investuotojams.
K. TREČIOKAS. Aš sutinku, bet supraskime, kad termino trumpinimas nuo 210 darbo dienų iki 150 tikrai yra labai ženklus, ir ateityje, aš manau, būtų galima tobulinti ir žiūrėti, kaip tai veiks, bet perlenkti lazdos nereikėtų, nes mes tada turėsime labai skubinti poveikio aplinkai vertinimą atliekančias institucijas, organizacijas ir turėsime priešingą rezultatą, tada gali nukentėti aplinka, visuomenės interesai, todėl tie terminai turi būti protingi, pasverti. Kaip sakiau, paprastų projektų atvejais bus tik atranka, o poveikio aplinkai vertinimas tai yra procesas, kuris užtrunka. Siūlyčiau šiuo metu jo drastiškiau netrumpinti.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų paklausė visi užsirašę Seimo nariai. Nuomonė už, nuomonė prieš. Kadangi du įstatymų projektai, tai bus dvi nuomonės už, dvi nuomonės prieš.
Nuomonė už – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų kartais gana svarbius, dalykiškus klausimus mes stengiamės svarstyti su tam tikra emocijos doze, tai šiuo atveju aš tikrai siūlyčiau nežiūrėti vien per emocinę prizmę. Lygiai taip pat, aš tikiuosi, mes puikiai suprantame, kad tai nėra vien nuolankus Europos Sąjungos direktyvų reikalavimų perkėlimas į mūsų įstatymų lygmenį. Tai yra klausimas, ar mes būsime, lyginant su kitomis šalimis, greitesni ir gebantys daryti sprendimus lanksčiau, skaidriau ir taip, kad mes iš to laimėtume ne tik kaip valstybė, bet ir žmonės, būtų kuriamos gerai apmokamos darbo vietos. Manau, kad apie tai yra būtent šie abu įstatymų projektai. Taip, bus diskusijų ir aš prašau, kolegos, suprasti, kad negalima taisyti įstatymo dažniausiai atmetus jį. Po pateikimo pritarus bus galima… Ietys turbūt bus laužomos ir klausymuose ar komitetuose dėl konkrečių nuostatų, bet mes, Liberalų sąjūdžio frakcija, manome, kad turi būti pritarta po pateikimo. Manome, kad reikia svarstyti netgi ambicingesnius svarstymo terminus poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, bet bet kokiu atveju savivaldos interesų atspindėjimas ir kiti dalykai yra svarbūs ir dėl to, manau, dar galima diskutuoti. Kviečiu po pateikimo balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, aš kaip tik siūlyčiau nesivadovauti ciniško ir gryno verslo interesais, o turėti truputėlį žalios ir pilietiškos emocijos, ir čia nieko bloga. Ypač kreipiuosi į didžiausią Seimo frakciją – jeigu jūs manote, kad esate valstiečiai ir atstovaujate regionams, ir taip pat manote, kad esate žali ir ginate gamtą ir ekologiją, tai jums tikrai reikėtų labai gerai pasverti ir balsuoti prieš, tai yra grąžinti šitą įstatymą tobulinti, turėti gerą, vaisingą, darbingą diskusiją ir direktyvą perkelti deramu būdu, o ne taip, kaip papuolė arba kaip kažkam atrodo suinteresuota.
Aš jau minėjau, kad apribojamos piliečių teisės, tai yra per 20 dienų kreiptis dėl atrankos peržiūrėjimo yra labai svarbus dalykas pilietinei visuomenei, nes nevyriausybininkai tokiu būdu yra visiškai eliminuojami, o tai yra ir Orhuso konvencijos pažeidimas, eliminuojama teisė iš savivaldos nepatvirtinti PAV’ programos. Tai iki šiol buvo vienintelis ginklas savivaldos rankose, jis galėjo apsaugoti savo vietinį regioną nuo besaikio naftos gręžimo ir tos naftos siurbimo.
Tie dalykai yra labai svarbūs ir juos reikia įgyvendinti. Taip pat iš šio įstatymo priedo… Čia svarbus dalykas, siūlau pasidomėti priedais. Iš antrojo priedo iš atrankos yra išbraukti tokie objektai kaip krematoriumai, naujų kapinių įrengimas, šaudmenų gamyba ir t. t. Taip pat itin išplečiamos gyvūnų ir naminių paukščių laikymo fermose normos. Jeigu jūs norite, kad jūsų kaime gyventojai staiga atsidurtų fermų sanitarinėje zonoje, išbraukus iš įstatymo šias nuostatas, tai jūsų apsisprendimo reikalas. Bet aš kviečiu nepritarti po pateikimo, tobulinti ir sukurti tikrai gerą įstatymą, kuris padės deramai perkelti Europos Sąjungos direktyvą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš šitos Seimo salės mes siunčiame signalą Lietuvai, investuotojams Lietuvoje ir vietiniam verslui, ar jie kurs kitais metais naujas darbo vietas, ar nekurs, ar jie investuos Lietuvoje, ar neinvestuos. Ministras, nekalbėdamas net apie kokybinius parametrus, jau pasakė, kad net ir priėmus įstatymą mes dvigubai, trigubai atsiliksime nuo Lenkijos pagal poveikio aplinkai vertinimo terminus. Jau investuotojai žino, kad net ir priėmę šitą įstatymą tokį, koks dabar siūlomas, mes būsime dvigubai lėtesni negu mūsų kaimynai. Ir jeigu mes dar atidėsime pateikimo stadijoje net šito įstatymo pateikimą, tai mes išsiųsime dvigubą žinutę, kad mes net nežadame kalbėti apie sutrumpinimą.
Aš kviečiu diskutuoti apie įstatymą komitete, svarstymo metu kartu siųsti aiškią žinią, kad Lietuvoje yra vietos investicijoms, investicijoms ir naujoms darbo vietoms. Aš siūlau atkreipti dėmesį į tai, ką sako L. Balsys, bet apie tai diskutuoti vėliau, jau svarstymo metu. Dėkui.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Nuomonė prieš – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Man labiausiai kelia nerimą tai, kad naudojama tokia ydinga terminologija kaip savivaldos veto teisė. Tokios sąvokos nėra, ir net nėra tikslinga apie tai kalbėti, nes savivalda pagal įstatymą yra laisva dalyvauti ūkiniuose procesuose, ir iš tikrųjų savivaldos galimybė veikti projektus, turėti nuomonę ir yra aukščiausia demokratijos išraiška Lietuvoje. Nėra tikslinga kalbėti apie savivaldos veto. Savivalda turi teises, todėl pats įstatymo pateikimas ir jo argumentacijos pagrindimas yra ydingas, todėl aš ir kritikuoju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kolegos, dabar balsuosime už abu įstatymų projektus iš karto. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas balsuoja už, spaudžia mygtuką „už“, prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Už balsavo 84 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 15. Po pateikimo minėtiems įstatymų projektams pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomi – Ekonomikos komitetas, Kaimo reikalų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti Seimo II (pavasario) sesijoje. Ačiū.
12.05 val.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo Nr. VIII-1207 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3942 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo Nr. VIII-1207 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3942. Pranešėja – laikinai einanti viceministrės pareigas J. Zinkevičiūtė. Prašom, kolege.
J. ZINKEVIČIŪTĖ. Laba diena, gerbiamoji vicepirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, leiskite man pristatyti redakcinio pobūdžio projektą. Atkreipiu jūsų dėmesį į Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo Nr. VIII-1207 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3942. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatyta, kad nepriekaištingos reputacijos subjektu nelaikomas fizinis asmuo, kuris padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44, 441, 442, 443, 1071 ir 1072 straipsniuose, – vienerius metus nuo administracinio nurodymo ar administracinės nuobaudos įvykdymo dienos.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, o Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas netenka galios. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44, 441, 442, 443, 1071 ir 1072 straipsniuose nurodytus administracinės teisės pažeidimus atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 62, 65, 66, 71, 339 ir 340 straipsniai.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo 3 straipsnio 3 punkte turi būti duota nuoroda į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 62, 65, 66, 71, 339 ir 340 straipsnius, įstatymo projektu siūloma Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo 3 straipsnio 3 punkte duoti nuorodą į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 62, 65, 66, 71, 339 ir 340 straipsnius, kuriuose numatytus administracinius nusižengimus padaręs fizinis asmuo nebūtų vienerius metus laikomas nepriekaištingos reputacijos.
Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, o Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas netenka galios, siūloma pakeisti įsigaliojimo datą į 2017 m. sausio 1 d. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų gerai, kad yra toks pasiūlymas, kas yra laikomas nepriekaištingos reputacijos. Mano klausimas – čia yra išvardinti konkretūs straipsniai, su tuo galima sutikti, tačiau tarp tų straipsnių yra kiti straipsniai. Pavyzdžiui, šiuo atveju, jeigu žmogus versis vaistiniais falsifikatais, jų gamyba, platinimu, tai yra kitas straipsnis, kuris čia nepažymėtas, jisai bus laikomas jau normalios reputacijos, o jeigu versis kokiais nors kitais dalykais, kurie nurodyti šiuose straipsniuose, tai jis jau nebus laikomas nepriekaištingos reputacijos. Gal reikėjo vis dėlto su tuo susijusius visus straipsnius arba išvardinti, arba nurodyti nuo vieno straipsnio iki kito, nes dabar atrodo taip išrankioti straipsniai iš kodekso.
J. ZINKEVIČIŪTĖ. Ačiū už klausimą. Yra padaryta tokia pataisa. Jūs turite ketverius metus, darbo daug, atsakomybės irgi. Siūlau teikti pasiūlymus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų atsakymą. Klausia P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkei. Iš dalies mano klausimą uždavė A. Anušauskas, bet aš norėčiau jūsų paklausti. Čia mes griežtiname, ar tik nurodome nuorodas, kur tai bus sudėliota?
J. ZINKEVIČIŪTĖ. Ačiū. Aš manau, kad ne tik nurodo į įstatymo pakeitimą, bet tas įstatymas ir griežtina tvarką. Aš dar kartą sakau jums, mieli kolegos Seimo nariai, ketveri metai – atsakingas laikotarpis. Juo labiau kad premjeras yra tam tikros srities specialistas. Jūs turite visas galimybes peržiūrėti įstatymo pakeitimus, Farmacijos įstatymo pakeitimus. Jeigu kliūva medžiagos, (…) medžiagos, šalia pono V. Bako sėdi, nelabai žinau ponios pavardės, iš Žemės ūkio ministerijos, galiu jums tik priminti, kad yra abejotinas pakeitimas Žemės ūkio ministerijos, šios kolegės. Kanabinoidai. Kanabinoidų 0,2 gramo kanapėse tai yra Baudžiamojo kodekso 262 straipsnis – 15 metų, gerbiamieji kolegos. Siūlyčiau skubos tvarka pasižiūrėti, kas ten vyks, gerbiamajam žemės ūkio ministrui, kuris yra kandidatas, dar kartą susikviesti visus kolegas ir pažiūrėti, kodėl iš Žemės ūkio ministerijos čia sėdinti Seimo narė vis dėlto stumia kanabinoidus į apyvartą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – gerbiamasis A. Anušauskas. Ačiū, jūs jau galite atsisėsti, gerbiama Jadvyga. Galite atsisėsti. Jūs atsakėte į klausimus.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pasisakydamas už, vis dėlto atkreipsiu dėmesį į labai keistą pranešėjos elgesį šioje tribūnoje. Aš suprantu, kad mes turime dar ketverius metus, bet jūs prieš tai turėjote ketverius metus ir turėjote teikti jau išdiskutuotus, parengtus pasiūlymus, išsamius. To nepadarėte. Taip, mes ištaisysime visą jūsų darbo broką, visa tai, ko nedarėte visus tuos ketverius metus, ir pasistengsime, kad šis įstatymas iš tikrųjų veiktų. Nes visi puikiai supranta, kad nepaisant to, kad bus paskelbti tie žmonės jau priekaištingos reputacijos, kažkokia veikla jie tariamai negalės užsiimti, yra jų aplinkos žmonių, yra kitų žmonių, kurie nepadarė tokių administracinių nusižengimų. Žinome, kaip veikia organizuotos gaujos, kurios užsiima būtent šitų prekursorių naudojimu narkotikų gamybai. Jiems tokie pakeitimai, tiesą sakant, visiškai nerūpi. Tiesiog tai yra formalus dalykas, svarbus. Turime apibrėžti, kas yra nepriekaištingos reputacijos, labai gerai, bet realybės tai nekeis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės prieš nėra. Per šoninį mikrofoną – V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Labai dėkui už suteiktą žodį. Aš norėčiau replikuoti į ponios J. Zinkevičiūtės pasakymą dėl kanabinoidų maisto produktuose. Čia vis dėlto buvo pataisa ne kanabinoidų radimas maisto produktuose, o nustatytos ribos, kurių neturėtų viršyti. Kadangi Europos Sąjungos teisės aktai neleidžia nustatyti konkrečių ribų, tai vadovaujamasi kitų šalių praktika. Tuo, kad būtų tas… Jeigu pluoštinėje kanapėje THC yra ne daugiau kaip 0,2 %, tai nereiškia, kad maisto produktuose tas kiekis sieks būtent tiek. Čia buvo tokios ribos, kurios nustatytos ne tam, kad būtų leidžiami tie kanabinoidai, o tiesiog elementariausiai riba nustatyta. Be abejo, mes peržiūrėsime, ir, kaip suprantu, Žemės ūkio ministerija daro pataisą, kur tų ribų nebus. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolege. Kviečiu balsuoti. Kas už pateiktą įstatymo projektą, prašom balsuoti už, kas prieš, susilaiko, balsuoja atitinkamai.
Ačiū. 84 Seimo nariai balsavo už, prieš nėra, susilaikė 8. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti 2016 m. gruodžio 13 d.
12.16 val.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 103 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3868 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 103 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3868. Pranešėjas – V. Gavrilovas, laikinai einantis viceministro pareigas. Prašom. Pateikimas.
V. GAVRILOV. Laba diena. Tęsdami ką tik viceministrės J. Zinkevičiūtės pristatytą įstatymo projektą, pateikiame dar vieną įstatymo projektą, kurio tikslas – suderinti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo nuostatas su įsigaliosiančio Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis. Esmė yra ta, kad nuoroda iš įstatymo pakeičiama, kur įstatymo nuoroda apibrėžia juridinį asmenį, kuris gali būti laikomas arba nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Ši galimybė ir šis įvertinimas yra susijęs su juridinio asmens organų, t. y. vadovų, baustumu ar nebaustumu administracinėmis nuobaudomis. Dabartiniame Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme yra nuoroda į dabartinio Administracinių teisės pažeidimų kodekso tam tikrus straipsnius. Siūloma pakeisti tą nuorodą į nuo 2017 metų sausio pradžios įsigaliosiančio Administracinių nusižengimų kodekso atitinkamus straipsnius. Tiesiog keičiami straipsnių numeriai.
Taip pat atkreipiu dėmesį, kad įstatymo projektas buvo pateiktas dar 2015 metų pabaigoje, todėl jame dar išlikusi nuostata, kad jis įsigalioja nuo 2016 m. balandžio 1 d. Be abejo, ta nuostata turi būti pakeista į 2017 m. sausio 1 d. Taigi teikiamas įstatymo projektas yra techninis, siekiantis suderinti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo nuostatas su įsigaliosiančiu Administracinių nusižengimų kodeksu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Iš esmės mano klausimas būtų panašus dėl turinio. Visi metai buvo. Ministerija pateikė prieš metus ir metus nieko nebuvo daroma. Tai yra registruotas prieš metus, jūs ateinate lygiai po metų pateikti šį įstatymą. Atrodo, kad ministerija tiesiog visus metus nedirbo savo darbo, atrodo labai keistai. Nes jeigu mums reikia taisyti turinį, jeigu reikia įsigilinti į šio įstatymo projekto nuostatas, tai jūs mums paliekate tris savaites laiko. Sau turėjote visus metus, bet nieko nepadarėte nei su turiniu, nei su pateikimu. Pasakykite man kodėl?
V. GAVRILOV. Trumpai galiu pakomentuoti. Įstatymo projektas buvo pateiktas tada, kai buvo rengiamasi tada manomam įsigaliojimui naujo Administracinių nusižengimų kodekso. Kaip visi žinote, čia Lietuvos Respublikos Seimas, o ne ministerija nukelia kodekso įsigaliojimą. Kada esu pakviestas pristatyti klausimą, tai čia yra Lietuvos Respublikos Seimo prerogatyva, kai pakvietėte, tai ir esu čia.
O dar kartą atkreipiu dėmesį, kad siūlomo projekto turinys yra grynai techninis siekiant, kad nuo sausio 1 dienos nekiltų jokių neaiškumų, įvertinant ir taikant Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo nuostatas, kad visi aiškiai suprastume, kokie asmenys nelaikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte tiek, kiek užsirašė Seimo narių. Galite sėsti.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes, Seimo nariai, galbūt per daug esame priekabūs. Vyriausybė kalta, nes kai teikė Administracinių nusižengimų kodeksą, nepateikė kompleksiškai visų lydimųjų įstatymų projektų. Jų turėjo būti pateikta daugybė. Jų ir buvo daug pateikta, bet, kaip matote, pražiopsojo. Sveikatos apsaugos ministerija pamatė šitą klaidą, iš esmės pateikė kur kas anksčiau, bet nebuvo įtraukta į posėdžių darbotvarkę, kad reikia pakeisti sąvokas. O tą, ką minėjo gerbiamoji J. Zinkevičiūtė, ji – šaunuolė, drąsi viceministrė, visada sako, ką galvoja, ji pasakė, kad įsigaliosiančiame Administracinių nusižengimų kodekse tam tikrų žmonių iniciatyva kai kurie dalykai yra šiek tiek liberalizuoti, tie, kurie gali pakenkti Lietuvai dėl kanapių vartojimo.
Šiuo atveju siūlau pagirti Sveikatos apsaugos ministeriją, kad jie ištaisė buvusios Vyriausybės klaidą ir teikia techninį įstatymo projektą. O pristatant tiems asmenims rekomenduoju dviem sakiniais pristatyti siūlomus įstatymų projektus, ir visiems mums bus aišku. Čia yra techninio pobūdžio abu įstatymų projektai, ir siūlau jiems pritarti vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės prieš nėra. Ar galime sutarti bendru sutarimu, ar norite balsuoti? (Balsai salėje) Norite balsuoti. Prašom. Kas už, spaudžia mygtuką vienokį, kas prieš ar susilaikė – kitus mygtukus. Ačiū.
Už balsavo 90 Seimo narių: prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti 2016 m. gruodžio 13 d.
Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, mums iš rytinės darbotvarkės liko dar trys įstatymų projektai.
12.22 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-24 (pateikimas)
Leiskite pakviesti Susisiekimo ministerijos viceministrą A. Šliupą pagal eilę pateikti Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-24. Prašom.
A. ŠLIUPAS. Labai ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos Seimui ir prašo svarstyti Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo pakeitimo projekto tikslas – reglamentuoti debesijos paslaugų teikimą ir debesijos paslaugų teikėjus, patikslinti institucijų valstybės informacinių išteklių infrastruktūros valdymo srities funkcijas, nustatyti valstybės debesijos paslaugų teikėjų teises, pareigas ir atsakomybę, reglamentuoti debesijos paslaugų teikėjų veiklą. Taip pat yra siūloma įtvirtinti įstatymo lygmeniu ir vadinamojo chief information officer (CIO), arba pagrindinio už informacines technologijas valstybės lygmeniu atsakingo pareigūno, institutą kartu su jo atsakomybe ir tam tikromis funkcijomis.
Priėmus įstatymą bus sudarytos teisinės prielaidos valstybės mastu įgyvendinti esminę pertvarką, tai yra konsoliduoti valstybės informacinių išteklių infrastruktūrą ir institucijoms pereiti nuo nuosavos infrastruktūros naudojimo prie infrastruktūros, gaunamos kaip debesijos paslauga, naudojimo. Prašome pritarti projektui po pateikimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, klausimas šalia jūsų dabar pateiktų įstatymų projektų, bet jis yra labai svarbus. Jūs dabar kuriate šiuolaikinę technologiją, norite į vieną sujungti visus duomenis, kas iš principo yra teisinga, bet realiai (pagal Valstybės tarnybos įstatymą čia administruos valstybės tarnautojai), vargu ar surinksite žmones, kurie tą gali padaryti. Tie žmonės, kurie dirba šioje srityje (tai yra visų ministerijų problemos, absoliučiai visų), yra 12, 13 kategorijų tarnautojai, o rinkoje tų specialistų vertė yra 5–6 kartus didesnė. Kaip jūs galvojate tą realizuoti, jeigu niekas nenorės čia dirbti už tokią algą?
A. ŠLIUPAS. Galiu atsakyti?
PIRMININKĖ. Prašom atsakyti.
A. ŠLIUPAS. Šiuo klausimu buvo diskutuojama visų diskusijų metu. Vienas dalykas yra, kaip mes į tai žiūrėjome. Mes šnekame apie konsolidaciją – keturi valstybės IT paslaugų teikėjai, tai automatiškai suponuoja, kad visas personalas tikrai nedirbs prie tokių gana paprastų užduočių ir kad užduotys bus kompleksinės ir reikalaujančios gana plačios ir gilios kompetencijos. Taip, mes suprantame, kad kartu turės būti sprendžiamas ir personalo apmokėjimo klausimas, bet, formuodami ir turėdami daug kompleksiškesnius uždavinius, mes suformuosime poreikį profesionalesnio ir kvalifikuotesnio personalo, kuris atitinkamai turės būti ir atlyginamas. Nematau, kad čia yra tokia didelė arba neįveikiama problema.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų klausia S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, norėčiau paklausti, kaip atrodys ta konsoliduota funkcinė institucija, prie ko ji bus priskirta, kokio dydžio, kokie ten finansai? Ar ji tikrai užtikrins elektroninės erdvės veikimą taip, kaip mes įsivaizduojame – šimtaprocentinį? Lėšos skiriamos didžiulės, o tokios paslaugos kaip e. sveikata iki dabar neveikia. Yra ir kitokių pavyzdžių.
A. ŠLIUPAS. Ačiū už klausimą. Labai teisingas ir toks platus klausimas. Pabandysiu trumpai atsakyti. Pagrindinė IT paslaugų teikėjų struktūra yra tai, kad yra nuspręsta ir siūloma pritarti įstatymui, kad bus keturi IT paslaugų teikėjai, kurie yra priskiriami prie keturių ministerijų, t. y. prie Vidaus reikalų ministerijos, Finansų ministerijos, Teisingumo ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kodėl būtent šitos ministerijos? Todėl, kad istoriškai ten yra sukoncentruota ir sukaupta didžiausia kompetencija jau iki šios dienos.
Jeigu mes kalbame apie Teisingumo ministeriją, tai, žinoma, galvojame apie Registrų centro resursus, bet turbūt tik kita forma arba atskiriant šitą veiklą bendrai nuo Registrų centro veiklos. Kompetencijos klausimu tai tikrai yra labai vertingi resursai, kurie galėtų būti dar efektyviau panaudojami valstybės labui.
Toliau mes kalbame apie Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, t. y. „Sodrą“. Vėlgi tai yra kompetencijos, kurių ten irgi yra pakankamai sukaupta.
Toliau mes kalbame apie Finansų ministeriją, t. y. Muitinės departamento kompetenciją, Mokesčių inspekcijos kompetenciją.
Jeigu kalbame apie Vidaus reikalų ministeriją, tai vėlgi mes turime IRD’ą, Informacinių ryšių departamentą, kuris irgi turi sukaupęs to darbo didelę patirtį ir resursus.
Šitos ministerijos jau tai svarsto ir ruošiasi šitam žingsniui. Tai konsolidacijai bus galima panaudoti Europos Sąjungos lėšas iš antrojo prioriteto. Konsolidacijos finansai, kuriais mes galėsime disponuoti, yra šiek tiek daugiau negu 40 mln. eurų. Tą projektą mes turėsime įgyvendinti iki 2014–2020 metų periodo pabaigos. Čia labai svarbus koordinatoriaus vaidmuo. Mes, Susisiekimo ministerija, šito koordinatoriaus vaidmenį prisiimame sau. Suprantame ir tai iš tikrųjų bus ne šiaip ambicija, bet mes čia jau turime patirties. Mes turime Informacinės visuomenės plėtros komitetą, kuris turi jau sukaupęs didelę kompetenciją vystant IVP sektorių, jį prižiūrint. Taigi tikrai manau, kad sugebėsime ir galėsime koordinuotai įgyvendinti būtent šitą konsolidavimo projektą.
PIRMININKĖ. Ačiū už išsamų atsakymą. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas viceministre, jūsų projekte, aišku, yra iš naujo apibrėžtos sąvokos – debesijos paslaugos. Matau, kad ne visos sąvokos vis dėlto apibrėžtos, ten yra pastabų, kad kibernetinio saugumo sąvoka neapibrėžta, bet vis dėlto pateikdamas jūs nurodote naudą, kurią duoda šitas įstatymas. Bet norėčiau žinoti, kiek visa tai kainuoja?
A. ŠLIUPAS. Per metus?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Sakykim, bent jau.
A. ŠLIUPAS. Bendrai valstybė… Turbūt pradėsime nuo to, kad realiai valstybėje dabartiniu metu yra virš 100 duomenų centrų ir virš 200 įvairių registrų, panašiai tiek. Vėlgi tai yra bendrinis skaičiavimas, nes kiekviena institucija turi savo asignavimus ir pagal tuos asignavimus planuoja savo išlaidas. Panašiai tai valstybei kainuoja, dar turbūt litais pasakysiu, pagal skaičiavimus buvo 200 mln. Lt. Mes tikrai manome, kad šitas skaičius gali būti labai ženkliai sumažintas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – T. Langaitis. Jūs galite atsisėsti.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Raginu po pateikimo balsuoti už, bet nepritarti, jeigu bus prašoma tvirtinti skubos tvarka. Klausimų išties yra daug ir reikia susipažinti su pakankamai nemažai informacijos, pradedant nuo sprendimų priėmimo hierarchijos, kokia yra siūloma, kur yra būtent siūloma padėti pagrindinį sprendimų priėmėją, tai jau įvardintą CIO – chief information officer. Kodėl būtent keturi duomenų centrai ir kompetencijų centrai, IT paslaugų teikimo centrai ir ar pasiūlymas būtent prie šių ministerijų juos palikti yra išties optimaliausias? Kurias funkcijas mes norėtume turėti prie Vyriausybės, kurias funkcijas turėtume išlaikyti prie ministerijų ir kokiu procesu būtent turėtume konsoliduoti, ir taip pat biudžeto klausimai? Turime tikrai nemažai klausimų, kuriuos reikia naujai susirinkusiame komitete išanalizuoti, susipažinti, todėl prašyčiau skubos netvirtinti, jeigu bus toks pasiūlymas. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės prieš nėra. Noriu patikinti, kad skubos tvarkos tikrai neprašome.
Kviečiu balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui? Už balsavo 83 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomi – Audito, Teisės ir teisėtvarkos komitetai. Siūloma svarstyti Seimo II (pavasario) sesijoje.
12.35 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 2, 5, 6, 10, 11, 18, 19, 24, 27, 29, 30, 31, 34, 35, 36, 39, 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4852, Administracinių nusižengimų kodekso 552 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4853 (pateikimas)
Kiti įstatymų projektai – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 2, 5, 6, 10, 11, 18, 19, 24, 27, 29, 30, 31, 34, 35, 36, 39, 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4852 ir lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso 552 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4853. Pranešėjas – viceministras A. Šliupas. Prašau. Pateikimas.
A. ŠLIUPAS. Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Vėl ta pačia tema tęsiant, išvardyti straipsniai yra reikalingi tam, kad būtų nustatyti šie atlyginimai už registro duomenų teikimą. O pagrindiniai principai yra šie, kad jei registrų tvarkytojas, kurio teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, registro duomenis ir registro informacijos pagrindu parengtus įrašus, pažymas ir kitus dokumentus, dokumentų kopijas ir informaciją, kurių reikia ir elektroninėms paslaugoms teikti, rengia, teikia ir automatiniu būdu perduoda biudžetinių įstaigų susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms, mokesčių administravimo ir teisėsaugos institucijoms, pateikimas vykdomas neatlygintinai.
Atitinkamai atlyginimas registro tvarkytojui, kurio teisinė forma yra valstybės įmonė, už atlygintiną registro duomenų ir registro informacijos pagrindu parengtų įrašų, pažymų ir kitų dokumentų, dokumentų kopijų ir informacijos, kurių reikia ir elektroninėms paslaugoms teikti, rengimą, teikimą institucijoms ir automatinį perdavimą susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms, mokesčių administravimo, teisėtvarkos institucijoms ir teismams mokama centralizuotai valstybės nustatyta tvarka, skiriant valstybės biudžeto lėšas registro valdytojui, o kitais atvejais atlyginimą registro tvarkytojui moka duomenų gavėjai.
Trumpai pasakius, yra siūlomos tvirtinti tokios nuostatos, jog automatiniu būdu teikiami duomenys tam, kad būtų formuluojamos elektroninės paslaugos, visuomenei elektroninės paslaugos būtų teikiamos neatlygintinai prisiimant duomenų teikimo kaštus kiekvienai institucijai. Bet jeigu yra užklausos rankiniu būdu, automatiškai kiekvienas užklausėjas, kiekviena institucija turėtų apmokėti už šitas užklausas iš savo asignavimų.
Papildomai, kas buvo paminėta dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso. Projekto tikslas – įgyvendinti Valstybės kontrolės 2014 m. lapkričio 21 d. valstybinio audito ataskaitoje „Vieno langelio principo įgyvendinimas teikiant elektronines paslaugas“ pateiktas rekomendacijas ir užtikrinti valstybės informacinių išteklių sąveikos veiksmingumą, taip pat patikslinti atlyginimo už registro duomenų ir registro informacijos pagrindu parengtų įrašų, pažymų ir kitų dokumentų, dokumentų kopijų ir informacijos rengimą, teikimą ir perdavimą susijusiems registrams valstybės informacinėms sistemoms mokėjimo teisinį reglamentavimą.
Prašome abiem projektams pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia T. Langaitis. Prašau.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Sakykite, Ekonomikos komitete Viešųjų pirkimų tarnyba pristatė, kad viena iš kliūčių, kurią turi analizuodama galimas viešųjų pirkimų konkursų dalyvių tarpusavio sąsajas su institucija, kuri skelbia viešuosius pirkimus, ir tarp konkurso dalyvių, yra ta, kad negali gauti visų įmonių savininkų duomenų iš Registro centro, kad turėtų automatinę prieigą. Ar šie pakeitimai išsprendžia šią problemą?
A. ŠLIUPAS. Šie pakeitimai iš tikrųjų sprendžia dėl atlyginimo už duomenų teikimą. Bet aš suprantu, ką jūs turite omeny, kad tai yra susiję su sąsajų nustatymu. Čia bendrai reikėtų labiau pasigilinti į principus, kuriais atskiros institucijos teikia arba gali teikti, arba nenori teikti tam tikrų duomenų. Trumpai atsakant į jūsų klausimą – ne, šis klausimas šito nesprendžia.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, yra sena problema, kad vienintelė privilegijuota įstaiga Lietuvoje yra Registrų centras, kurio visos paslaugos yra mokamos. Tai yra valstybinė įstaiga ir plius dar visos įstaigos jai sumoka. Visos kitos įstaigos teikia paslaugas nemokamai. Socialinio draudimo sistema „Sodra“, kur apyvarta yra daug didesnė iš principo, administruoja pati, ir jeigu taip pasižiūrėtume, kadangi biudžetas nekompensuoja tų išlaidų, apmoka pensininkai. Ta problema yra daug metų. Tai kiek laiko jūs žadate laikyti tą privilegijuotą įstaigą Registrų centrą? Ar šis įstatymas kiek nors jo interesus paliečia? Nes, mano galva, tai yra parazituojanti įstaiga.
A. ŠLIUPAS. Labai ačiū už jūsų nuomonę. Aš manau, kas susiję su Registrų centru, tai turbūt Teisingumo ministerija galėtų atsakyti tiksliau apie tai, kokia jų vizija ir kokios galimos pertvarkos šioje srityje. Bet bendrai kas susiję su atlyginimu už duomenų teikimą ir tie duomenų teikimo sutrikimai buvo susiję su tuo, kad tikrai Registrų centras negaudavo, na, netgi ir 2012 metais nustatyto įstatymo ribose kompensavimo už patirtas išlaidas centralizuotai iš valstybės biudžeto.
Dėl to šis įstatymo pakeitimo projektas ir sprendžia šitą klausimą, kad kartu įpareigoja valstybę, Vyriausybę savo biudžete numatyti atskirą eilutę, būtent su duomenų teikimo išlaidomis susijusias veiklas… kompensuojant su tuo susijusias išlaidas. Jeigu labiau pasigilintume į tą klausimą, tai, žinoma, čia yra klausimas dėl veiklų ir kaštų atskyrimo, kad būtų aiškiai identifikuota, kokios konkrečiai išlaidos ir kiek jų yra šioje įmonėje, susijusių su duomenų teikimu institucijoms.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonės – už, nuomonės – prieš. Dabar galite atsisėsti. Nuomonės už nematau. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš paskutinio atsakymo tapo aišku, kad mes, užuot sprendę problemas kitų įstaigų, kurios teikia paslaugas nemokamai, dar labiau sprendžiame Registrų centro klausimus. Ir taip jau yra pakankamai etatų, jeigu pasižiūrėsite mokamas algas su priedais, su viskuo, pamatysite, kad tai yra viena iš geriausiai gyvenančių įstaigų. Ir toliau mes sprendžiame jų problemas, o kitos įstaigos paslaugas teikia nemokamai, kaip „Sodra“, iš principo finansuodama iš savo pensijų administravimo sistemos.
Aš nesuprantu šito projekto paskirties ir tikslo, nes ir Antikorupcijos komisijoje visą laiką buvo svarstoma ir siūloma išspręsti Registrų centro problemą, ir ji niekaip jau kiek metų nesprendžiama, ir vėl sprendžiamos ne tos problemos ir ne ta linkme, kiek aš supratau. Todėl aš negalėčiau pritarti šitam įstatymo projektui, nes jis nesprendžia esmės ir kaip tik kita linkme juda.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu balsuoti.
Už balsavo 68 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 12. Po pateikimo pritarta abiem įstatymų projektams. Siūlomas pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomi – Audito ir Teisės ir teisėtvarkos komitetai. Siūloma svarstyti Seimo II (pavasario) sesijoje.
Gerbiami kolegos, mes apsvarstėme visus rytinio posėdžio darbotvarkėje įrašytus įstatymų projektus.
12.45 val.
Informaciniai pranešimai
Leiskite jums dar pranešti, kad Tarpparlamentinė ryšių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis grupė 2016 m. lapkričio 22 d. savo posėdyje išsirinko pirmininką E. Zingerį, jo pavaduotojais išrinkti J. Olekas ir M. Puidokas.
Taip pat turiu pranešimą, kad gerbiamas E. Zingeris kviečia Izraelio ir Japonijos tarpparlamentinių grupių susirinkimą prie Seimo tribūnos iš karto po šio posėdžio pabaigos. (Balsai salėje)
Atsiprašau, čia mane patikino, kad dėl ką tik balsuoto mūsų įstatymo projekto Nr. XIIP-4853 po pateikimo pagrindinis komitetas yra ne Ekonomikos, o Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomi yra Ekonomikos ir Audito komitetai. Ačiū už patikslinimą. (Balsai salėje)
Rytinis posėdis… Dar jūs turite pastabą, prašau. (Balsai salėje)
A. GELŪNAS (LSF). Atsiprašau, aš irgi norėjau pakviesti užsirašiusius į draugystės su Prancūzijos Respublika grupę susirinkti prie tribūnos labai labai trumpam pasitarimui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Susirinks minėtos grupės.
Tada rytinį posėdį baigiame ir rinksimės į vakarinį posėdį. (Triukšmas salėje) Prašau, tuoj įjungsime mikrofonus.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke.
PIRMININKĖ. Ponas P. Čimbaras. Prašau.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Juk mūsų čia faktiškai visi klausimai apsvarstyti, ar nebūtų galima pratęsti ir baigti posėdį?
PIRMININKĖ. Viskas jūsų valioje, mieli kolegos. (Balsai salėje) Aš kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad posėdį pratęstume ir svarstytume įstatymų projektus, kurie yra įrašyti į vakarinę darbotvarkę? Jų, beje, dar ne tiek jau ir mažai, penketas. (Balsai salėje)
Aš nuoširdžiai džiaugiuosi, kad net 76 Seimo nariai nori tęsti mūsų posėdį, balsavo už, prieš – 3, susilaikė 5.
12.48 val.
Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4854 (pateikimas)
Iš vakarinės mūsų posėdžio darbotvarkės skelbiu 2-1 klausimą – Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4854. Pranešėjas – V. Juozapaitis. Pateikimas. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, garbūs kolegos, praeitoje kadencijoje priimant naują Mokslo ir studijų įstatymo versiją įvyko šioks toks teisinis nesusikalbėjimas arba nesusipratimas, turint omenyje, kad gruodžio 31 dieną baigs galioti dabar galiojantis įstatymas, o mano paminėtas pradės galioti nuo sausio 1 dienos.
Kadangi dabar galiojančiame įstatyme yra nuostata, kad mūsų moksleiviai turi teisę mažiausiai prieš dvejus metus žinoti, kokius egzaminus jie turi laikyti, todėl reikėtų pakoreguoti vieną įstatymo straipsnį, kuris numato, kad norint stoti į aukštąsias mokyklas turi būti išlaikytas bent vienas valstybinis egzaminas, kad jis įsigaliotų nuo 2018 metų, ir tuomet tie, kurie baigia mokyklą 2017 metais, jau 2019 metais žinotų, kad jie turi tokią pareigą atlikti. Jeigu aiškiai paaiškinau, tai prašau balsuoti už šitą pateikimą. (Balsai salėje) Taip, termino pakeitimas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausias E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau pasiteirauti, ar buvo atlikta kokia nors analizė, kaip apskritai paveiks auštąsias mokyklas įtrauktas toks kriterijus kaip vienas valstybinis egzaminas ir ar yra ruošiamasi, na, galbūt kokiam nors gelbėjimo ratui toms mokykloms, ypatingai kolegijoms, kurios galbūt nesurinks norinčių studijuoti vienose ar kitose programose? Iš tikrųjų tai paveiks nemažai kolektyvų. Ar nemanote, kad jeigu nėra tokios statistikos, kad ją reikėtų surinkti ir pasižiūrėti apskritai, galbūt iš anksto pasiūlyti, kaip reformuoti visą šitą sistemą. Ačiū.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Aš priminsiu, kad jūs esate Švietimo ir mokslo komiteto narys ir jūsų tiesioginė pareiga atlikti tokią analizę. Praėjusią kadenciją aš dirbau tame komitete, kuris buvo bendras, ir iš tikrųjų Mokslo ir studijų įstatymo priėmimo procesas ėjo labai sunkiai, ir mes tikrai ieškojome įvairiausių kompromisų. Buvo priimtas toks, koks jis yra priimtas, ir kiekvieno Seimo valia galima tą įstatymą keisti, taigi jūs galite komitete diskutuoti ir padaryti visas išvadas. Šiandien mes kalbame apie vieno labai konkretaus straipsnio įsigaliojimo datos pakeitimą. Taigi aš nenorėčiau dabar plėstis ir kalbėti plačiąja prasme, žinoma, kad mes visada galime diskutuoti, bet šiuo konkrečiu atveju tai yra šiek tiek paprastesnė užduotis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Iš tikrųjų aš ne tiek klausti norėjau, aš ne į tą vietą iš nepatyrimo patekau, bet aš pasakysiu, kad mūsų Švietimo ir mokslo komitete šita problema buvo svarstyta, mes apkalbėjome, kad šitą įstatymo projektą reikia teikti. Motyvai yra visiškai tokie patys, kaip V. Juozapaitis išsakė. Mūsų frakcija yra surinkusi reikalingus 29 parašus, kad būtų pateikiama. Kadangi nuo įstatymo projekto… Nuo priėmimo nepraėjo daugiau nė pusė metų, prašyčiau visų Seimo narių palaikyti šitą projektą. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau norinčių klausti… Išsibraukė kolegos? Teisingai rodo. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Balsavimas. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Nuomonė už – V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tiesų, siekiant asmenų teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimo, reikėtų pritarti šiam pasiūlymui. Neatsižvelgus į jį, tikėtina, kad jau šį pavasarį, pavyzdžiui, kolegijose besimokančių moksleivių skaičius ženkliai kris, įvairiais vertinimais galėtų būtų 20 % ar net 30 %. Taigi, kviečiu pritarti įsigaliojimo datos perkėlimui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės prieš nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuokime. Balsuokime. Prašau balsuoti.
Už balsavo 81 Seimo narys, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymui po pateikimo pritarta.
Pagrindinis Švietimo ir mokslo komitetas. Svarstymas siūlomas gruodžio 13 dieną. Ačiū.
12.55 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 8, 9, 11, 16, 18, 19, 20, 22 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-50, Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-51 (pateikimas)
2-5a ir 2-5b klausimai – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 8, 9, 11, 16, 18, 19, 20, 22 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-50 ir lydimasis Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-51. Pranešėjas A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo, tiksliau, dviejų įstatymų, nes jie susieti, tikslas – tobulinti esamą paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teisinį reguliavimą ir užtikrinti galimybę labiausiai pažeidžiamoms socialinėms asmenų grupėms pretenduoti ir pasinaudoti parama būstui išsinuomoti ir įsigyti.
Pristatydamas rytiniame posėdyje kai kuriuos įstatymus, aš minėjau, kad mūsų sistema yra sutvarkyta taip, kad yra daug ribinių dydžių. Jeigu tas ribinis dydis viršijamas, žmogus praranda teisę gauti tą paramą. Todėl dabartinė teisinė reguliavimo būklė yra tai, kad visos pajamos įskaitomos į gaunamas pajamas nedarant jokių išlygų. Šito įstatymo esmė – būtent pakeisti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį, kuriame nustatytos tos pajamų rūšys, kurias žmogus gauna, kaip ne kartą minėjau, iš valstybės, tai yra slaugos priežiūros tikslinės išlaidos, valstybinės šalpos išmokos, senatvės ir netekto darbingumo, pensijų kompensuojamos sumos, senatvės valstybinių pensijų kompensuojamos sumos, vienkartinės išmokos, mokamos iš valstybės biudžeto, subsidijos užimtumui remti, vienkartinės darbdavio mokamos išmokos ir pašalpos, socialinio pobūdžio pajamos, transporto išlaidų kompensacija, I, II pakopų vientisų, laipsnio nesuteikiančių studijų išmokos studentams ir daugelis kitų, kurios įskaitomos į pajamas, ir paprasčiausiai žmonės praranda teisę įgyti ar išsinuomoti būstą.
Esminė šio įstatymo pataisa ir yra neskaičiuoti tų pinigų, kaip ir anksčiau, pretenduojantys žmonės turės deklaruoti, aišku, iškils klausimas, nes deklaracijoje nenurodoma, kokios pajamos, tai tie piliečiai, pildydami kitus Socialinės rūpybos skyriuje dokumentus, paprasčiausiai turės užpildyti, kokias būtent tikslines kompensacijas gauna, kad jos būtų minusuotos iš gaunamų pajamų. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Jūsų paklausti užsirašė septyni Seimo nariai. Klausia A. Anušauskas.
A. SYSAS (LSDPF). Nėra.
PIRMININKĖ. Nėra. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, galbūt ir reikia sutvarkyti tas vietas, kurios nebuvo gana aiškios, bet aš norėčiau paklausti kito dalyko: ar apskritai nereikėtų kokios atskiros programos, kad vis dėlto būstai būtų labiau prieinami, nes iš esmės sprendimas gal yra ir geras, bet kai, kaip sakant, negali juo pasinaudoti, tai iš tiesų nieko gero. Manyčiau, kad situacija gana skirtinga atskirose savivaldybėse. Ar nemanote, kad galėtų būti kokia nors programa? Ačiū.
A. SYSAS (LSDPF). Iš principo būstas visiems prieinamas, tik ne visi gali į jį patekti. Jeigu taip. Tai yra lėšų klausimas, tai yra mūsų biudžeto viena iš eilučių, kai mes svarstome socialinę apsaugą, kiek valstybė gali sau leisti per specialią programą, kurią teikiam savivaldybėms statyti socialinį būstą. Noriu priminti, kad padarytas didelis žingsnis į priekį, kai mes pakeitėme įstatymą, šiandien savivaldybėse jau gali būti savivaldybinis būstas, valstybinis būstas, socialinis būstas, nuosavas būstas. To, kas buvo anksčiau, kad arba – arba, dabar to nėra, ir savivaldybės savo sprendimais gali tuos dalykus daryti. Taip pat noriu priminti, kad savivaldybių lėšų, kurios skiriamos socialinei paramai, vien 2015 metais sutaupyta 126 mln. Aišku, savivaldybės savo tvarka gali tas lėšas panaudoti ir būsto statybai. Gaila, kad labai nedaug savivaldybių skyrė labai mažą dalį būstui statyti arba įrengti, arba modernizuoti keičiant būsto paskirtį. Tai yra mūsų visų kartu su savivaldybe reikalas, ar mes spręsime. Šiuo atveju šis įstatymas sprendžia neturtingiausių, labiausiai paramos reikalaujančių žmonių problemas, nes bet kokia išmoka juos išbraukia iš galimybės pasinaudoti tokiu. Maža to, jeigu jų pajamos išauga, juos braukia arba bando iškelti iš socialinių ar kitokių būstų. Čia yra problema, apie ką mes kalbėjome svarstydami rytinį klausimą, tai yra valstybės remiamų pajamų dydį reikia kelti, ir tada tas būtų normalizuota.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nori paklausti A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū. Pranešėjau, tikrai pritariu, norėčiau irgi klausti dėl valstybės remiamų pajamų, nes dabar keturių asmenų šeimos, tarkime, viršija 200 eurų kiekvienam asmeniui grynųjų pajamų, ir viskas, jau turėtų išsikelti iš to buto. Tai yra didžiulė problema ir tikrai mums reikia galvoti apie to dydžio kėlimą. Įstatyme dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija buvo numatytas minimumas, ne mažesnė kaip 50 % vidutinio rinkos mokesčio dalis turi būti kompensuojama. Jūs čia siūlote net ir lubas, kad būsto nuomos ir išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis negali viršyti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydžio. Bet tai gal praktiškai ir neįmanoma, ar čia neperteklinis 5 straipsniu 18 straipsnio pakeitimas, aš jį komentuoju?
A. SYSAS (LSDPF). Aš manau, kad tai logiškas įrašas, nes tai yra mokesčių mokėtojų pinigai. Ir jeigu mes, mokesčių mokėtojai, kažkam kažką kompensuojame, tai ta suma tikrai negali viršyti tos sumos poreikio, kuri reikalinga. Pavyzdžiui, jeigu mes nuomojame iš ko nors, mes mokame 200 eurų, tai mes negalime skirti 400. Čia įrašytas būtent šitas dydis, kad kompensacijos dydis negali viršyti poreikio reikalaujamo dydžio.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia I. Rozova.
I. ROZOVA (LLRA-KŠSF). Ačiū. Aš gal šiek tiek parkartosiu klausimą, bet norėčiau konkretaus atsakymo. Man iš tikrųjų tas projektas patinka ir aš manau, kad jis yra reikalingas, kadangi užduotis yra užtikrinti, kad žmonės neprarastų galimybės išsinuomoti būstą. Bet iš tikrųjų yra ir kitokia situacija, jūs minėjote, žmogus stovi eilėje savivaldybėje ir jo pajamos atitinka įstatymo nuostatas, kad jis galėtų išsinuomoti būstą. Bet atsitiko tokia situacija – žmogus gavo laikiną darbą ir vienkartinį uždarbį. Klausimas būtų: ką daryti tiems žmonėms, kada jų gaunamos pajamos vos keliais eurais viršijo nustatytą normą? Mes puikiai suprantame, kad iš tikrųjų jo socialinė padėtis praktiškai nepagerėjo, o teisę nuomotis būstą jis prarado. Jūs apie tai kalbėjote, bet aš norėčiau suprasti, kokių konkrečių veiksmų mes turime imtis? Gal iš tikrųjų, kaip kalbėjo kolega, reikia kažkokios atskiros programos, kad tas klausimas būtų sprendžiamas?
A. SYSAS (LSDPF). Kaip jau minėjau, tą problemą galima spręsti keliais būdais: vienas – nenustatyti lubų ir leisti, bet valstybė nepajėgi, tada norinčių gauti tokį būstą bus labai daug, ne iš turtingumo mes čia įvedame ribojimus. Antras – panaikinti vienkartines įvairias išmokas, kurios būna įvairių kompensacijų pavidalu, vienkartinėm išmokom, kompensacijomis už transportą, kaip aš minėjau, ten yra didelis sąrašas. Trečias dalykas – pakelti valstybės remiamų pajamų dydį. Visi šitie būdai yra įmanomi. Aišku, galima, ko gero, nustatyti tam tikrą liuftą, kad nebūtų 1 tūkst. 100, jeigu 1 tūkst. 101, tai jau blogai. Nors jeigu mes gerai įsiskaitome į tą įstatymą, tai jame nėra griežtos nuostatos, kad jau reikia juos mesti. Tai yra vėlgi žmogiški santykiai ir daug kas palikta savivaldai, savivaldos tarnyboms, savivaldos žmonėms spręsti tuos dalykus. Aš manau, kad jie turi prieiti per žmogišką prizmę, matydami, kad tikrai žmonėms pasisekė, pradėjo gauti didesnį atlyginimą, bet tai nereiškia… Įvesdami įvairias lubas, mes skatiname žmones slėpti pajamas arba apgaudinėti valstybę – neimti, per tarpininkus imti ir visus kitus dalykus. Šitą dalyką būtina tvarkyti. Ir čia vėl įstatymų leidėjų klausimas, kaip mes šitą problemą tvarkome.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs paminėjote, kad pinigai – vienas iš svarbiausių dalykų. Gal vis dėlto reikėtų ryžtis, kad tos sutaupytos lėšos, kurios tenka savivaldybėms, būtų griežčiau reglamentuotos, kam jos gali būti panaudotos, būtent tiems dalykams. Čia klausimo pradžia. Bet klausimas būtų susijęs, ar nereikėtų daryti kažkokios laiptuotos sistemos, nes dabar faktiškai atsitiktinės pajamos, kokios nors trumpalaikės pajamos, tiems žmonėms, kurie du, tris mėnesius ar kiek iššoko, gali prarasti savo galimybę realizuoti šitą įstatymą, po to vėl tos pajamos nukrenta, ypač neįgaliesiems ir panašiai?.. Tas vieno lito barjeras, ką jūs kalbėjote, ar vieno euro, ar nereikėtų žiūrėti diferencijuotai, kaip kitais neįgalumo klausimais, galbūt paramos dydžio klausimai būtų, bet tai neverstų žmonių slėpti savo pajamų, ką jūs pastebėjote?
A. SYSAS (LSDPF). Aš manau, kad šito įstatymo viena iš teigiamų savybių būtent ir yra tai, kad vienkartinės, trumpalaikės išmokos nebūtų skaičiuojamos. Aš manau, ko gero, nebebus labai daug nereikalingų ginčų dėl to, kad vienkartinė išmoka ar kas. Jeigu mes kalbame apie ilgesnį… kažkokias darbo pajamas, tai turime neblogą pavyzdį, mes sureguliavome bedarbių įstatymą, pagal kurį mes mokame įvairias kompensacijas. Ir jeigu jie gauna trumpą laiką, man atrodo, iki šešių mėnesių, mes taip sureguliavome įstatymą, ir užmokestį, mes neatimame kompensacijų, kad būtų stimulas žmonėms ne slėpti, ne tinginiauti, o eiti dirbti ir kartu gauti kažkokį nedidelį darbo užmokestį, minimalų ar dar mažesnį, kaip būna dažniausiai, bet ir tas kompensacijas, kad žmogus, būdamas ilgą laiką bedarbis, pajustų darbo malonumą ir toliau tęstų tą darbą, ir tada jau savivaldybė įsijungia su savo mechanizmu – skirti toliau išmoką ar neskirti. Čia labai daug kur veikia žmogiškumo faktorius – ar mes jį visapusiškai išnaudojame Lietuvoje, ar neišnaudojame. Čia manau, kad visapusiškai neišnaudojame, nes tikrai šiandien savivalda šiuos klausimus galėtų spręsti.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Paramą būstui įsigyti taip pat turi ir našlaičiai, išėję iš vaikų globos namų. Kai jie išeina į gyvenimą, jiems yra skiriama 2 tūkst. eurų suma, šiuo metu yra tikrai mažoka. Dalis našlaičių, kadangi per tuos dvejus metus turi išleisti tą sumą, o tą sumą kontroliuoja vaikų globos namai, jie negali savarankiškai jų judinti, tokiu atveju pasirenka emigraciją. Aišku, susiranda darbus, bet pati suma neleidžia jiems likti Lietuvoje, nes 2 tūkst. eurų yra tikrai per mažai butui įsigyti. Ar yra vizija didinti šią sumą?
A. SYSAS (LSDPF). Čia, aišku, reikėtų klausti mūsų Vyriausybės… Mano asmenine nuomone, visi socialinių išmokų dydžiai įšaldyti aštuonerius metus ir mes juos turime peržiūrėti, po to susitarti, ar mes juos politiškai didinsime, ar vis dėlto naudosime kažkokią universalią taisyklę, tai yra indeksuosime nuo kainų indekso augimo, nuo kitų ekonominių rodiklių. Aš manau, padarytas pirmas žingsnis su pensijų indeksavimu. Jeigu mes neįsibrausime į šitą sistemą, priimdami vienokius ar kitokius politinius sprendimus, ji gerai funkcionuos, mano galva. Nereikia tokios sudėtingos, pensijos yra šiek tiek ilgesnio periodo išmokos, ten reikia griežtesnės kontrolės, bet tokiom išmokom, panašiom, paprasčiausiai galima surasti universalią ir paprastesnę formulę. O dėl to, kad našlaičiams neišmokama visa suma, tai buvo padaryta sąmoningai. Patikėkite, kai mes išmokėdavome 6 tūkst. 500 Lt išmoką, tai būdavo geras balius, du nigerboksai ir pinigai baigdavosi.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Nuomonė už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ilgai netrukdysiu. Iš tiesų gerai, kad pateiktas įstatymo projektas, tačiau manau, vėlgi reiktų atsižvelgti į visus tuos pasiūlymus, kurie buvo išsakyti pateikimo metu. Ypač dėl valstybės remiamų pajamų, nes žmonės galbūt nevienodai supranta įstatymą ir nevienodai savivaldybėse yra žmoniškumo. Kai kurie žiūri bijodami tam tikrų nesusipratimų iš savo artimiausios valdžios, vengia daryti tam tikras išimtis ir taiko įstatymą paraidžiui, kaip yra parašyta.
Manyčiau, atsižvelgiant į tai, galbūt reikėtų daugiau dirbti su tam tikromis savivaldybių tarnybomis, kad tas žmoniškumas būtų, nes ateina daug žmonių ir skundžiasi, kad gauna šiek tiek didesnes pajamas ir netenka galimybės pasinaudoti būstu. O būstas, kaip žinome, svarbiausias dalykas, ypač jaunoms nepasiturinčioms šeimoms, ir tai susiję su vaikų mokymusi ir t. t. Siūlau nesustoti ties tuo ir tobulinti toliau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Norite balsuoti? Balsuojame.
Ačiū. Už balsavo 85, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomų komitetų niekas nepageidautų. Siūloma svarstyti 2016 m. gruodžio 13 d. Čia kalbame apie abu įstatymų projektus: Nr. XIIIP-50 ir Nr. XIIIP-51.
13.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. X-1103 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-44 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis šios dienos klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. X-1103 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-44. Pranešėjas – Seimo narys Ž. Pavilionis. Pateikimas. Ž. Pavilionis kviečiamas pateikti įstatymo projektą. Viskas puiku, jis pasiims dokumentus ir ateis į tribūną pateikti Seimo nutarimo projektą Nr. XIIIP-44.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai atsiprašau. Labai ačiū. Šiuo nutarimu mes bandome kartu su įvairiomis frakcijomis, ir Socialdemokratų, ir Valstiečių ir žaliųjų, ir mūsų, ir, žinau, yra ir liberalų toks neformalus pritarimas padaryti tai, ko mūsų seniai prašo įvairios bendruomenės užsienyje. Kaip jūs žinote, sugrįžtančių lietuvių skaičius nuolat didėja, ir mes bandome tą sugrįžtančių lietuvių problematiką įdėti į Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenių komisiją kaip kompetenciją, kad tai būtų nuolat svarstomas klausimas. Pavyzdžiui, 2015 metais 22 tūkst. grįžo, iš jų apie 80 % yra Lietuvos piliečiai, jie mūsų prašo, kad būtų bent viena vieta Seime, kur mes kartu svarstytume tą problematiką, nes yra įvairių dalykų, nuo dokumentų iki švietimo, ir jie nori, kad jų nuomonė būtų išgirsta. Aišku, tai svarstysime ir kituose komitetuose, bet bent vienoje vietoje, kad tai būtų koordinuotai Seime svarstoma.
Aš žinau, yra ir Teisės departamento išvada, kad komisija nelabai atitinka mūsų įprastinius komisijos sudėties formavimo principus. Aš suprantu, kad kitos komisijos yra sudarytos tik iš Seimo narių, bet ką jau padarysi, čia buvo toks politinis kompromisas, kad tai yra vienintelis būdas mums bendrauti su pasaulio lietuviais, juos kartkartėmis pasikviesti. Tiesiog patvirtinkime tą politinį sutarimą ir gal jūs pritartumėte skubos tvarka svarstyti tą sugrįžtančių lietuvių klausimą, nes tai yra bėda. Daugybė Lietuvos piliečių dabar Britanijoje prašosi britų pilietybės bijodami to breksito, tai mes geriau pabandykime tą procesą atversti į mūsų pusę ir sudaryti kuo geresnes sąlygas tiems lietuviams grįžti, svarstydami tą klausimą Seime ir, aišku, kalbėdamiesi su naująja Vyriausybe, kuri tai įvardijo taip pat kaip prioritetą. Aš manau, bendru sutarimu galėtume tokį gražų signalą pasiųsti pasaulio bendruomenei, kad mes įsiklausome į jų nuogąstavimus.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. V. Kravčionok, žodis jums.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, emigracijos problema Lietuvoje yra išties labai didelė ir darbo užtektų visoms komisijoms. Jūs iš dalies atsakėte į mano klausimą. Norėjau paklausti, gal jūsų siūlomą nuostatą būtų galima įtraukti į Migracijos komisijos veiklos nuostatas, nes ta komisija užsiiminės emigracijos ir imigracijos problemomis. O gal išvis Vyriausybė turėtų parengti tokį planą, o Pasaulio lietuvių bendruomenė dirbtų ir neštų tą idėją toliau?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš jums pritariu. Manau, kad ta problematika tikrai bus svarstoma ir Migracijos, ir Švietimo, ir kituose komitetuose, tačiau ši komisija yra vienintelė vieta, kur mes tai galėtume aptarti kartu su oficialiais toms bendruomenėms atstovaujančiais, deleguotais atstovais. Todėl jie prašė tą kompetenciją atspindėti. Bet tai jokiu būdu nereiškia kažkokios išskirtinės kompetencijos. Dirbsime visi kartu ir, kaip jūs teisingai pasakėte, visų pirma su Vyriausybe, kuri ir savo prisistatymuose šią temą ne vienąkart minėjo, ir kandidatas į premjerus ir įvairiuose interviu, ir susitikimuose frakcijose nuolat šnekėdavo, kad tai yra problema. Aš manau, tai būtų gražus signalas, kad mes bendru sutarimu neskirstytume savęs į poziciją ir opoziciją ir tikrai rūpintumės piliečiais, kuriuos mes norime susigrąžinti.
PIRMININKĖ. Jūsų klausia V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš norėčiau patikslinti. Mes rūpinamės ne tik piliečiais, mes rūpinamės tautiečiais, kurių viena iš pagrindinių problemų yra pilietybės neturėjimas arba baimė ją prarasti. Ir visų mūsų pastangos turbūt yra nukreiptos rasti tą kompromisą, kad ir konstitucinė norma nebūtų pažeista, ir mes tikrai pasiektume tą rezultatą, kurio mes tikrai, tikiu, visi norime.
Noriu paklausti tokio neformalaus arba, atvirkščiai, formalaus dalyko. Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Lietuvos Respublikos Seimo komisija reiškia dviejų institucijų, tai yra Lietuvos Respublikos Seimo (tai savaime suprantama) ir Pasaulio lietuvių bendruomenės, kaip juridinio asmens, bendrą darbą. Bet mes puikiai žinome, kad pasaulyje egzistuoja, tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek kitose šalyse, Vokietijoje, dar kažkur egzistuoja Pasaulio lietuvių arba Lietuvių bendrijos, kurios nėra formaliai Pasaulio lietuvių bendruomenės nariai.
Ar mes neturėtume kokia nors forma ir tas bendrijas taip pat pritraukti? Ar tai turėtų būti Pasaulio lietuvių bendruomenės ar bendrijos problema, kad jie susitartų, ar vis dėlto iš mūsų pusės taip pat turėtų būti iniciatyva, kad tos komisijos darbe dalyvautų ir kitų neformalizuotų bendruomenių nariai? Ačiū.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Čia iš tikrųjų yra problema, ypač naujausiose bendruomenėse, nes ši bendruomenė gimė tų senųjų pokarinių bendruomenių pagrindu, tačiau dabar tos naujosios labai sparčiai mokosi. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė užmezgusi labai glaudžius ryšius su Amerikos lietuviais ir maksimaliai plečia tą ratą. Aš pats kartu važinėjau su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininke į įvairius toliau nuo Londono esančius miestus ir miestelius, kur, beje, būtina tą įtraukimą į bendruomenę daryti, nes ten ir yra tos didžiausios vergystės problemos, apie kurias mes pradedame vis dažniau kalbėti. Ir tie žmonės net nežino, kaip organizuotis tas problemas sprendžiant. Po trupučiuką bendruomenė plečiasi bendromis pastangomis ir tam, kad nekartotume tų klaidų, kurias kažkada Amerikos lietuviai jau padarė prieš šimtą metų, dabar, manau, kol kas tai yra efektyviausias būdas spręsti tas problemas. Tiesiog reikia plėsti dalyvavimą bendruomenėje ir taip padėti vienas kitam.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Zingeris. Pašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Labai jums ačiū. Seimo Pirmininkas savo inauguracinėje kalboje labai jautriai paminėjo žuvusius Lietuvos piliečius miesteliuose. Daugelyje vietų žuvo po pusę miestelio. Mano klausimas jums, bičiuli, būtų toks.
Šiame nutarime jūs siūlytumėte su Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija. Mano klausimas būtų, ar jūs nesutiktumėte papildyti – su Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Lietuvos išeivių iš Lietuvos. Pavyzdžiui, Teksase, Hiustone, yra Biržiečių sąjunga, kur iki šiol dar kai kurie šneka jidiš kalba, arba, pavyzdžiui, Keiptaune yra Merkinės sąjunga. Jūs, būdamas ilgametis mūsų ambasadorius ir puikiai žinodamas tuos klausimus Jungtinėse Valstijose ir kitur, galėtumėte pasakyti, ar jums pavyktų įtraukti ir praplėsti pavadinimą iki visų ikikarinių istorinių Lietuvos piliečių, kad komisija dirbtų su visais, ypač turint galvoje jų negausumą? Ačiū.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Puikus klausimas. Aš siūlyčiau pavadinimo nekeisti, nes tai yra jautrus klausimas, plius tai turi būti daroma bendru sutarimu su Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovais. Tikėkimės, kad tame posėdyje netrukus susitiksime ir aptarsime. Tačiau aš pritariu problematikai. Aš pats, kaip ambasadorius Vašingtone, dariau viską, kad bendruomenės ir Amerikoje, ir visur kitur tuos tiltus statytų. Tai nėra lengva, bet procesas yra prasidėjęs, ir aš manau, jį reikėtų skatinti ne formaliai, o tiesiog vietose, kurias jūs minėjote. Aš siūlau tai aptarti kaip vieną iš temų mūsų būsimame komisijos susitikime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar jau galite sėstis į savo vietą. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Aš nežinau, ar yra kas prieš užsirašęs, nematau, negali būti prieš. Kita vertus, naudodamasis proga noriu atkreipti dėmesį, kad kol kas įvyko paradoksali situacija, kad mes kalbame apie Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos iniciatyvas, o pati komisija iki šiol nėra patvirtinta. (Balsai salėje) Jau patvirtinta?
PIRMININKĖ. Tikrai taip.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Tikrai taip? O kada, nebent savaitgalį, nes…
PIRMININKĖ. Seimo narių atstovavimas šioje komisijoje jau patvirtintas. Jūs, frakcijos, teikėte.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Taip, teikėme, bet pati komisija, kaip komisija, kaip juridinis vienetas, ji nedirba. Aš suprantu, kad susijungimas ir tas fizinis buvimas kartu yra viena iš mūsų bendravimo formų, bet turbūt niekas negali sutrukdyti išsirinkti vadovybę ir pradėti veikti. Mes galime elektroniniu būdu veikti, kaip nors kitaip veikti. Aš manau, tai būtų kur kas efektyviau, negu dabar kalbėti kalbas ir nieko nedaryti.
Aš tiesiog naudodamasis proga jums primenu, kad vis dėlto tas darbas dar neatliktas ir netempkime jo iki Naujųjų metų, nes labai paradoksaliai atrodys, nes iš anos pusės žmonės į mus jau kreipiasi, o mes neturime įgaliojimų kalbėti kaip komisijos nariai. Tai tokia maža replika.
Be jokios abejonės, kviečiu balsuoti už šį nutarimo projektą.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Pateikimas. Nuomonė už išsakyta, nuomonės prieš nėra. Siūlau balsuoti.
Už balsavo 76 Seimo nariai.
Atliepdamas į jūsų tokį balsavimą ir pageidavimą, Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Ar galime pritarti ypatingai skubai? (Balsai salėje) Galime.
Svarstymas. Norinčių sakyti nuomonę už, nuomonę prieš nėra.
Priėmimas. Nuomonė už, nuomonė prieš. (Balsai salėje) Ar suspėjate? (Balsai salėje) Pastraipsniui. Yra vienas straipsnis. Siūlome 1 straipsniui pritarti. Norinčių kalbėti už nėra. Kviečiu balsuoti, kad Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. X-1103 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ būtų priimtas.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 79 Seimo nariai. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkaus A. Nekrošius.
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Replika po balsavimo – T. Langaitis.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Dėkui. Buvau užsirašęs, bet kažkaip pro svarstymą praslydome. Aš pasakysiu repliką po balsavimo. Norėjau vienu punktu prisidėti prie kolegų V. Juozapaičio ir E. Zingerio dėl Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos, bendradarbiaujančios su Seimu, sąvokos išplėtimo. Išties yra daug naujų inovatyvių organizacijų, kurios telkia Lietuvos išeivius ir, sakyčiau, netgi galbūt labiau rūpinasi konkrečiai jų sugrįžimu negu Pasaulio lietuvių bendruomenė, kuri labiau fokusuojasi į bendruomenių, pasaulio lietuvių, gyvenančių ne Lietuvoje, telkimą.
Ir antra. Gerbiamos kolegės V. Kravčionok kalboje išgirdau tai, apie ką ne kartą jau teko diskutuoti Seime, kad dabartinė Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija ir Migracijos komisija turi labai aiškią, didelę, susisiekiančią sritį, t. y. tai, kas buvo įvardyta – sugrįžtančios Lietuvos sritį. Tai darbai, kuriuos mes turime nuveikti, kad susigrąžintume pasaulio lietuvius gyventi, dirbti ir mokėti mokesčius Lietuvoje. Todėl siūlyčiau apskritai apsvarstyti klausimą tarp komisijų, ar neverta sujungti jėgas ir vietoj dviejų esamų dabartinių komisijų sukurti vieną stiprią komisiją, besirūpinančią pasaulio lietuvių integracija į Lietuvos klausimus ir sugrįžimu į Lietuvą. Dėkui.
13.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-96 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Dėkojame. Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-96. Pranešėja – R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, gerbiamas pirmininke, neskaitysiu ilgo sąrašo, jūs frakcijose aptarėte, koks Seimo narys ką ir kuriame komitete pavaduos, jeigu pastarasis išvyks į vieną ar kitą komandiruotę ar negalės dalyvauti komiteto posėdžiuose, kad komiteto posėdžiai vyktų sklandžiai. Yra pateiktas sąrašas pavaduojančiųjų komitetų Seimo narius. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar yra užsirašiusių klausti? Nėra. Motyvai už, prieš. Taip pat nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu projektui po pateikimo? Dėkoju. Pritarta. Seimo Pirmininkas siūlo skubos tvarką, ypatingos skubos tvarką. Ar galime pereiti prie svarstymo stadijos? Galime. Dėkojame. Ko gero, niekas nenori kalbėti. Motyvų už, prieš taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
Pereiname prie priėmimo. Pastraipsniui.
1 straipsnis. Galime pritarti? 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. 5 straipsnis. Pritarta. 6 straipsnis.
Pritarta. 7 straipsnis. Pritarta. 8 straipsnis. Pritarta. 9 straipsnis. Pritarta. 10 straipsnis. Pritarta. 11 straipsnis. Pritarta. 12 straipsnis. Pritarta. 13 straipsnis. Pritarta. 14 straipsnis. Pritarta. 15 straipsnis. Pritarta. Dėkojame.
Dėl viso straipsnių paketo niekas nenori kalbėti? Ne.
Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 83, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Dėkojame. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Toliau kitas klausimas – Seimo narių pareiškimai. Gal bus kokių. (Balsai salėje) Nėra. Dėkojame. (Balsai salėje)
Registruojamės. Visus įstatymų projektus aptarėme. Kitas plenarinis posėdis vyks ketvirtadienį, gruodžio 1 dieną. Ačiū visiems už darbą ir supratimą. Rytinį Seimo posėdį baigėme.
Emanuelis dar norėtų replikuoti. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš kviečiu, kaip ir buvo paminėta, gerbiamas Seimo Pirmininko pavaduotojau, Japonijos ir Izraelio grupes, jeigu galima, čia susirinkti. Tuos draugus, bičiulius, kurie norės šiek tiek paremti šias mūsų Seimo ir tų parlamentų bendravimo kryptis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Užsiregistravo 81 Seimo narys. Seimo posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.