LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOSPAREIGŪNŲ IR KARIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-693
6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2024-09-20 Nr. XIVP-4132
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 1 dalį 9 punktu ir nustatyti, kad vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, muitinės sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas „darbo laikas, dirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinio vadovu, operatyviniu budėtoju, profilaktikos instruktoriumi, sargybos viršininku, skyrininku, ugniagesiu (gaisrininku), vairuotoju, dispečeriu, dujų ir dūmų apsaugos tarnybos meistru (priešdūminės ir priešdujinės tarnybos meistru) darbo sutarties pagrindais, jeigu vėliau šis darbuotojas buvo paskirtas statutiniu priešgaisrinės apsaugos pareigūnu“.
Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. KT1-N1/2017 Dėl Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažino, kad „Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2007 m. sausio 18 d. redakcija, Žin., 2007, Nr. 8-314, 18; 2012 m. spalio 2 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 122-6113) 3 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas, po 1995 m. sausio 1 d. pagal darbo sutartis išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, neprieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijai.“
Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, jog „Šiame Konstitucinio Teismo nutarime atskleidus ginčijamą ir apžvelgus su juo susijusį teisinį reguliavimą pažymėta, kad:
– Įstatymu nustačius pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, siejamą su asmens tarnyba Lietuvos valstybei, įtvirtinta bendra taisyklė, kad į tarnybos laiką šiai pensijai skirti įskaitomas pareigūno ar kario tarnybos, be kita ko, vidaus reikalų sistemoje, laikas;
– Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2007 m. sausio 18 d., 2012 m. spalio 2 d. redakcijos) 3 punkte nustatyta šios bendros taisyklės išimtis, pagal kurią tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti prilyginamas iki Įstatymo įsigaliojimo (1995 m. sausio 1 d.) pagal darbo sutartis profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais išdirbtas laikas, jeigu šie darbuotojai vėliau buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais; šia išimtimi įgyvendintas valstybės prisiimtas įsipareigojimas įskaityti šį laiką į tarnybos stažą, reikalingą pensijai už atliktą tarnybą skirti;
– ir iki Įstatymo įsigaliojimo, ir jam įsigaliojus buvo ir yra nustatytas ypatingas vidaus reikalų sistemos (įskaitant ir PAGD) pareigūnų teisinis statusas: skirtingai nei pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims, pareigūnams keliami specialūs reikalavimai, jie turi prisiekti Lietuvos valstybei ir laikytis tam tikrų apribojimų, jiems taikoma specifinė tarnybinė atsakomybė, jie turi įgaliojimus vykdydami tarnybines funkcijas duoti nurodymus jiems nepavaldiems asmenims; tik pareigūnams nustatytos tam tikros specialios materialinės ir socialinės garantijos.“
Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu apibrėžiant tarnybos laiką, būtiną pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, laikytasi iš Konstitucijos, inter alia jos 52 straipsnio, kylančio reikalavimo įstatymu nustatytą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją sieti būtent su asmens tarnyba Lietuvos valstybei ir, naudojantis įstatymų leidėjo diskrecija šiam laikui prilyginti tam tikrus kitus su tarnyba susijusius laikotarpius, buvo įgyvendintas valstybės prisiimtas įsipareigojimas į tarnybos stažą, reikalingą pensijai už tarnybą skirti, įskaityti iki Įstatymo įsigaliojimo pagal darbo sutartis profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais išdirbtą darbo laiką, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, ir buvo užtikrinti atitinkami asmenų teisėti lūkesčiai.
Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad valstybė nebuvo įsipareigojusi tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti prilyginti po Įstatymo, kuriuo nustatyta ši pensija, įsigaliojimo, t. y. po 1995 m. sausio 1 d., pagal darbo sutartis profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padaliniuose dirbto laiko, taigi nurodytą darbą dirbę asmenys negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių, kad jų tarnybos laikui bus prilygintas ir po Įstatymo įsigaliojimo pagal darbo sutartis dirbtas laikas.
Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarime išdėstytus aptariamų teisinių santykių reguliavimo aspektus, reikėtų gauti Vyriausybės, kaip valstybinių pensijų politikos formuotojos, nuomonę.
2. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 9 punkte siūloma nustatyti, kad jame nurodytiems pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas „darbo laikas, dirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinio vadovu, operatyviniu budėtoju, profilaktikos instruktoriumi, sargybos viršininku, skyrininku, ugniagesiu (gaisrininku), vairuotoju, dispečeriu, dujų ir dūmų apsaugos tarnybos meistru (priešdūminės ir priešdujinės tarnybos meistru) darbo sutarties pagrindais, jeigu vėliau šis darbuotojas buvo paskirtas statutiniu priešgaisrinės apsaugos pareigūnu“. Pagal siūlomą formuluotę, šio punkto nuostatos galėtų būti taikomos ir po 1995 m. sausio 1 d. į darbą priimtiems asmenims, todėl svarstytina, ar šio punkto nereikėtų papildyti sąlyga, pagal kurią į tarnybos laiką būtų įskaitomas nurodytas darbo laikas tik tų asmenų, kurie nurodytose pareigose pradėjo dirbti iki 1995 m. sausio 1 d.
3. Atsižvelgiant į įstatymo projekte siūlomų teisinių santykių turinį, siūlomos normos turėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 16 straipsnyje.
4. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymui įgyvendinti iki 2025 m. sausio 1 d. turės būti priimti įgyvendinamieji teisės aktai (įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad reikės patikslinti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus, kitus teisės aktus), įstatymo projekto 2 straipsnį reikėtų papildyti šį įstatymą įgyvendinančiomis normomis, atitinkamai patikslinant straipsnio pavadinimą ir šio straipsnio 1 dalyje numatomą atitinkamų normų įsigaliojimo terminą.
Projekto 2 straipsnio pavadinimas turėtų būti patikslintas atsižvelgiant ir į tai, kad šio straipsnio antroje dalyje yra numatytas įstatymo taikymas.
5. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Valstybinės pensijos, paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo gali būti perskaičiuojamos rašytiniu asmens prašymu, nuo prašyme nurodytos dienos, tačiau už laikotarpį ne ankstesnį kaip šio įstatymo įsigaliojimo diena“. Pažymėtina, kad pagal šios dalies nuostatas, asmuo, įgijęs teisę įskaityti papildomą tarnybos laiką pensijai skirti, turėtų teisę bet kada po šios teisės atsiradimo (pavyzdžiui, po penkerių ar daugiau metų) kreiptis dėl valstybinės pensijos perskaičiavimo. Tokiu atveju pensija turėtų būti perskaičiuota už reikšmingai ilgesnį laikotarpį, todėl galėtų susidaryti ženklios pinigų sumos skirtumui tarp paskirtos ir perskaičiuotos pensijos išmokėti. Atsižvelgiant į tai šios dalies nuostatas siūlytina tikslinti.
6. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, projekto 1 straipsnio pakeitimo esmė turėtų būti išdėstyta taip: „Papildyti 6 straipsnio 1 dalį 9 punktu:“.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
J. Andriuškevičiūtė, tel. (0 5) 209 6159, el. p. [email protected]
J. Raškauskaitė, tel. (0 5) 209 6842, el. p. [email protected]