Projektas Nr. XIVP-2771(2)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽEMĖS REFORMOS įstatymo Nr. I-1607 8, 16, 17, 18, 19 IR 20 STRAIPSNIŲ pakeitimo
ĮSTATYMAS
2023 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 8 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Valstybinių draustinių, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos teritorijose esančių draustinių, rekreacinių zonų teritorijose esanti valstybinė žemė neparduodama, išskyrus atvejus, kai parduodami namų valdų, asmeninio ūkio, taip pat mėgėjų sodo ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai bei tarp privačios žemės sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 1 ha žemės plotai. Šie įsiterpę žemės plotai privačion nuosavybėn be aukciono gali būti parduodami tik gretimų žemės sklypų savininkams, nesilaikant šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos eilės.“
2 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Žemės reformos žemėtvarkos projektus gali rengti Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau – valstybė narė) piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, valstybėje narėje įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, ar jų padaliniai. Valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo teisėmis, gali rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus turėdami jiems nustatyta tvarka išduotus kvalifikacijos pažymėjimus žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti (toliau – kvalifikacijos pažymėjimas) arba kitos valstybės narės išduotą kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, kuriuo suteikiama teisė rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus. Valstybėse narėse įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, ar jų padaliniai gali rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus, kai jų specialistas, dirbantis pagal darbo ar civilinę sutartį ir rengiantis žemės reformos žemėtvarkos projektus, turi jam nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitos valstybės narės išduotą kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, kuriuo suteikiama teisė rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus. Jeigu valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jis turi teisę rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus, reikalavimas tokį pažymėjimą gauti iš naujo netaikomas. Šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių koregavimą gali atlikti ir Žemės įstatymo 41 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyti asmenys, turintys teisę rengti žemės reformos projektus.“
·
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2023-06-26:
Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo Žemės reformos įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 16 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių koregavimą gali atlikti ir Žemės įstatymo 41 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyti asmenys, turintys teisę rengti žemės reformos projektus.“ Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 41 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra įvardinti asmenys, rengiantys kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, žemės konsolidacijos projektus, karinės infrastruktūros projektus. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus projekto nuostatos „nurodyti asmenys, turintys teisę rengti žemės reformos projektus“ turinys, nes tokie asmenys minėtoje Žemės įstatymo nuostatoje nėra įvardinti. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus jose nurodyto tokio žemėtvarkos planavimo dokumento, kaip „žemės reformos projektas“ turinys. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, minėtos projekto nuostatos tikslintinos: arba šiose nuostatose atsisakant žodžių „turintys teisę rengti žemės reformos projektus“, arba vietoj minėtų žodžių įrašant žodžius „rengiantys kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, žemės konsolidacijos projektus, karinės infrastruktūros projektus“.
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto pasiūlymas:
Pagal Žemės reformos įstatymo 16 str. 3 d. žemės reformos žemėtvarkos projektus turi teisę rengti asmenys turintys jiems nustatyta tvarka išduotus kvalifikacijos pažymėjimus žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti. Atsižvelgdami į tai, patikslinsime keičiamo įstatymo 16 str. 3 d. ir vietoje žodžių „Žemės reformos projekto rengėjo teises“ bus įrašyti žodžiai „kvalifikacijos pažymėjimus žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti“, t. y.
„3. Žemės reformos žemėtvarkos projektus gali rengti Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau – valstybė narė) piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, valstybėje narėje įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, ar jų padaliniai. Valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo teisėmis, gali rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus turėdami jiems nustatyta tvarka išduotus kvalifikacijos pažymėjimus žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti (toliau – kvalifikacijos pažymėjimas) arba kitos valstybės narės išduotą kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, kuriuo suteikiama teisė rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus. Valstybėse narėse įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, ar jų padaliniai gali rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus, kai jų specialistas, dirbantis pagal darbo ar civilinę sutartį ir rengiantis žemės reformos žemėtvarkos projektus, turi jam nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitos valstybės narės išduotą kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, kuriuo suteikiama teisė rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tuo atveju, jeigu valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jis turi teisę rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus, reikalavimas tokį pažymėjimą gauti iš naujo netaikomas. Šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių koregavimą, gali atlikti ir Žemės įstatymo 41 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyti asmenys, turintys kvalifikacijos pažymėjimus žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti.“
Balsavimo rezultatai pritarta bendru sutarimu.
2. Pakeisti 16 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kvalifikacijos pažymėjimai išduodami neterminuotam laikui asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą, ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo srityje, išlaikiusiems profesinių žinių, susijusių su žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimu, patikrinimo testą. Iki 2015 m. birželio 30 d. kvalifikacijos pažymėjimas gali būti išduotas ir aukštesnįjį išsilavinimą turinčiam asmeniui, jeigu jis atitinka kitus šioje dalyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Profesinių žinių, susijusių su žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimu, patikrinimo testas organizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.“
·
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2023-06-26:
Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalies antrojo sakinio „Iki 2015 m. birželio 30 d. kvalifikacijos pažymėjimas gali būti išduotas ir aukštesnįjį išsilavinimą turinčiam asmeniui, jeigu jis atitinka kitus šioje dalyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus“ nereikėtų atsisakyti, kaip praradusio aktualumą.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
Balsavimo rezultatai pritarta bendru sutarimu.
3 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Prašymų įsigyti valstybinės žemės ar ja naudotis nagrinėjimas
Prašymus susigrąžinti nuosavybėn, gauti nuosavybėn neatlygintinai ir pirkti valstybinę žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja ir sprendimus priima Nacionalinė žemės tarnyba. Prašymus išsinuomoti valstybinę žemę ir naudotis valstybine žeme nagrinėja ir sprendimus priima Nacionalinė žemės tarnyba, savivaldybių tarybos ar kita įstatymų nustatyta institucija Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka.“
4 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
1. Pripažinti netekusia galios 18 straipsnio 5 dalį.
2. Papildyti 18 straipsnį 11 dalimi:
„11. Skundus dėl valstybinės žemės patikėtinių veiklos, susijusios su valstybinės žemės patikėjimo teisės įgyvendinimu, Nacionalinė žemės tarnyba nagrinėja Žemės įstatymo nustatyta tvarka.“
·
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2023-06-26:
Projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 11 dalies nuostatų turinys neatitinka šio straipsnio pavadinimo, nes pagal straipsnio pavadinimą šiame straipsnyje yra reglamentuojama skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, o šio straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti skundų dėl valstybinės žemės patikėtinių veiklos, susijusios su valstybinės žemės patikėjimo teisės įgyvendinimu, tvarką, t. y. pagal šias projekto nuostatas būtų nagrinėjami ir skundai dėl visų valstybinės žemės patikėtinių veiklos, nebūtinai susijusios su žemės reformos vykdymu. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
„18 straipsnis. Skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų ir (ar) dėl valstybinės žemės patikėtinių veiklos, susijusios su valstybinės žemės patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarka“.
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
5 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal aplinkos ministro tvirtinamą metodiką. Kai priėmus sprendimą dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parinktos teritorijos ribų patvirtinimo pateikta iki 10 prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius, suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valstybinę žemę, aplinkos ministro nustatyta tvarka pagal šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą rengiami žemės sklypų planai, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektams.“
2. Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Žemės sklypų, suprojektuotų grąžinti natūra bendrosios nuosavybės teise, padalijimo projektai rengiami piliečių lėšomis aplinkos ministro nustatyta tvarka.“
3. Papildyti 19 straipsnį 31 dalimi:
„31. Žemės reformos žemėtvarkos projektai ar jiems prilyginami žemės sklypų planai, kuriuose projektuojami žemės sklypai, piliakalniams ir kitoms nekilnojamųjų kultūros vertybėms tvarkyti ir apsaugoti gali būti rengiami ir įgyvendinami valstybės lėšomis, kai gauti savivaldybių administracijų prašymai perduoti savivaldybėms šiuos sklypus patikėjimo teise.“
·
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-06-26:
Iš projekto 5 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 31 dalies nuostatų nėra aišku, kokie žemės sklypai (valstybinės žemės sklypai ir (ar) privačios žemės sklypai) turimi omenyje, kokiu pagrindu savivaldybių administracijos kreiptųsi dėl žemės sklypų perdavimo savivaldybėms patikėjimo teise, taip pat neaišku, ar tokiems prašymams pateikti būtų reikalingas atitinkamos savivaldybės institucijos sprendimas. Siekiant pašalinti šiuos neaiškumus, projekto nuostatos tikslintinos. Be to, šiose projekto nuostatose žodis „nekilnojamųjų“ keistinas žodžiu „nekilnojamosioms“.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
Balsavimo rezultatai pritarta bendru sutarimu.
6 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Žemės reformos žemėtvarkos projektų svarstymo, derinimo, tikrinimo,
tvirtinimo ir koregavimo tvarka
1. Apie žemės reformos žemėtvarkos projektus skelbiama viešai. Šie projektai svarstomi ir derinami žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikoje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus ir nepažeidžiant jų teisių, užtikrinant gamtos ir jos išteklių apsaugą, atsižvelgiant į aplinkosaugos ir paveldosaugos reikalavimus. Suderintus ir Nacionalinės žemės tarnybos patikrintus žemės reformos žemėtvarkos projektus tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas.
·
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2023-06-26:
Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra vartojama formuluotė „Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo nuostatose, kurios projektu nėra keičiamos, vietoj termino „administracijos padalinys“ vartojamas terminas „teritorinis padalinys“ (keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 dalys, 15 straipsnio 8 dalis, 16 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnio 2, 3, 6, 9 dalys, 19 straipsnio 4 dalis). Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas sąvokas ir atsižvelgiant į su teikiamu projektu susijusių įstatymų projektų nuostatų formuluotes, projektu reikėtų atitinkamai tikslinti skliaustuose nurodytas keičiamo įstatymo nuostatas.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
Balsavimo rezultatai pritarta bendru sutarimu.
2. Patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių koregavimą Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinamoje metodikoje nustatyta tvarka Nacionalinė žemės tarnyba organizuoja šiais atvejais:
1) nustačius žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių technines klaidas – skaičiavimo, faktinių duomenų neatitikties šio projekto sprendiniams ar kitas klaidas, kurias galima ištaisyti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir nesuvaržant trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų arba gavus šių asmenų rašytinius pritarimus (susitarimus) dėl šio projekto sprendinių koregavimo;
2) kai formuojant žemės sklypą Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytais atvejais nebuvo nustatyti servitutai. Nustatant servitutus šiame punkte nurodytais atvejais, žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, savininko ar valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių ir jų įgyvendinimo neprivalomas.“
·
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2023-06-26:
Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nėra aiškus formuluotės „Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinamoje metodikoje“ turinys, nes iš jų nėra aišku, ar turima omenyje projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje bei projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje minima žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodika, kurią tvirtina aplinkos ministras; ar turima omenyje kita metodika. Jeigu turima omenyje metodika, minima nurodytose projekto nuostatose, tai projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinamoje metodikoje“ įrašytini žodžiai „aplinkos ministro tvirtinamoje žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikoje“. Jeigu turima omenyje kita metodika, tai formuluotėje „Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinamoje metodikoje“ po žodžio „institucijos“ įrašytinas žodis „vadovo“. Be to, jeigu projekto nuostatos būtų tikslinamos pirmuoju atveju, tai svarstytinas projekto 7 straipsnio 2 dalies tikslingumas (ar nereikėtų šios dalies atsisakyti, atitinkamai tikslinant projekto 7 straipsnio pavadinimą ir 1 dalį).
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
Balsavimo rezultatai pritarta bendru sutarimu.
·
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2023-06-26:
Siekiant aiškumo, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte reikėtų nurodyti, kad servitutai nebuvo nustatyti žemės reformos žemėtvarkos projekte.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
„2) kai formuojant žemės sklypą Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytais atvejais servitutai nebuvo nustatyti žemės reformos žemėtvarkos projekte. Nustatant servitutus šiame punkte nurodytais atvejais, žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, savininko ar valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių ir jų įgyvendinimo neprivalomas.“
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. spalio 1 d. priima nutarimą, kuriuo suteikiami reikiami įgaliojimai įstaigoms ir (ar) institucijoms pagal kompetenciją atlikti šiame įstatyme Vyriausybės įgaliotai institucijai priskirtus veiksmus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Teikia
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė