Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 22, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 287
STENOGRAMA
2023 m. birželio 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A. MAZURONIS
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF*). Gerbiami kolegos, pradedame birželio 15 dienos Seimo vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas vakarinio posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, popietiniame posėdyje, kur buvo Seimo narių pranešimai, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys E. Gentvilas leido čia iš tribūnos mėtytis ir žarstytis nepagrįstais kaltinimais. Tik klausimas: kokius surogatinius gėrimus E. Gentvilas vartoja, ar jisai – kokybės, ar – ne kokybės? Gerbiamas Eugenijau Gentvilai, aš jums paleisiu dabar videoįrašą, kur gerbiama F. Kukliansky kalba apie porūšius. Ne R. Žemaitaitis kalba, o F. Kukliansky. Kadangi yra plenarinių posėdžių salė, gerbiami kolegos, išgirskite, kaip E. Gentvilas meluoja, interpretuoja ir leidžia sau šnekėti nesąmones. (Balsai salėje) (Leidžiamas įrašas. F. Kukliansky: „Kartais mane tas dirgina, nors iš tikrųjų žmonės nėra rūšys, porūšiai ir taip toliau. Žydas yra vienas iš porūšių. Mes nebuvome labai sužavėti…“) Tai va, gerbiamas Eugenijau, tai ne R. Žemaitaitis pasakė, ne R. Žemaitaitis šitą dalyką įdėjo. R. Žemaitaitis įdėjo į kabutes F. Kukliansky pasakymą apie porūšius. Kitą kartą, sakau dar kartą, nebevartokite surogatinių gėrimų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Keista būtų, jeigu E. Gentvilas nenorėtų reaguoti. Prašom per šoninį mikrofoną.
E. GENTVILAS (LSF). Nelabai noriu, aš tik noriu pasakyti, surogatinių gėrimų aš nevartoju, jeigu vartoju, tai vartoju kokybiškus. (Šurmulys, juokas salėje)
PIRMININKAS. Labai dėkui.
14.03 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 611 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2304(2) (priėmimas)
Gerbiami kolegos, ta džiugia nata pereiname prie dar iš rytinio posėdžio likusių dviejų klausimų. Pirmas iš jų yra darbotvarkės 1-12 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 611 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2304(2). Priėmimo stadija. Į tribūną… J. Sabatausko nėra. Gal, Irena Haase, galėtumėte, ten viena Teisės departamento pataisa yra? (Balsai salėje) Taip, projektas Nr. XIVP-2304.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, pristatau Teisės ir teisėtvarkos komiteto papildomą išvadą dėl gautų naujų pastabų ir pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 611 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2304(2). Dėl jo yra gauta Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas nepritarė. Teisės departamentas siūlo patikslinti teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje pildomo Administracinių nusižengimų kodekso 611 straipsnio 5 dalį, tiksliai nustatant administracinio nusižengimo protokolo ir pranešimo apie administracinių nusižengimų požymių turinčios veikos padarymą transporto priemonės savininkui (valdytojui) ne išimtimi, o per 60 kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos.
Kaip ir minėjau, komiteto nuomonė – nepritarti Teisės departamento pasiūlymui, nes teismų praktikoje, ypač kai nagrinėjamas ir administracinių nusižengimų protokolo teisėtumo pagrįstumas ir jo atitikimas Administracinių nusižengimų kodekso nustatytiems reikalavimams. Tai nurodyta Administracinių nusižengimų kodekso 608 straipsnyje, kuriame nustatyti reikalavimai protokolo turiniui. Jeigu teismas nustato, kad surašytas protokolas neatitinka reikalavimų, tai priima sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti ir grąžina arba tyrimui atlikti, arba administracinių nusižengimų bylą nutraukia. Atsižvelgus į šiuo metu jau suformuotą teismų praktiką, manytina, kad jeigu būtų pažeisti procesiniai terminai, tai šis pažeidimas sukeltų teisinių pasekmių.
Komitetas balsavo vienbalsiai už komiteto nuomonę.
PIRMININKAS. Labai dėkui už pristatytą komiteto nuomonę. Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui su komiteto nepritarimu Teisės departamento išvadai? Galime. Labai dėkui, pritarta. Pasisakymai dėl motyvų dėl viso – L. Savickas.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Esu vienas iš iniciatorių, siūlantis kiek įmanoma sutrumpinti baudų skyrimo terminą, ir apie tai jau čia ne vieną kartą diskutavome. Esu įsitikinęs, kad tokios nuobaudos turi veikti prevenciškai, skatinti vengti pažeidimų, keisti elgesį kelyje ir stengtis nenusižengti pakartotinai. Tačiau naivu tikėtis, kad tokie elgsenos pokyčiai įvyktų, kai prasižengus bauda ateina po kelerių metų, o realiu metu žmogui apie nusižengimą nepranešama. Todėl projektas ir siūlo, kad už galiojantį greičio viršijimą skiriamų baudų terminas būtų sutrumpintas iki 30 darbo dienų. Esu įsitikinęs, šis pokytis turės dvigubą naudą: prisidės ir prie prevencinės priemonės efektyvumo, taip pat pagerės ir baudų surenkamumas. Kolegos, kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiami kolegos. Prieš nenori kalbėti niekas. Už pasisako A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Jeigu įjungtumėte? O, ačiū.
PIRMININKAS. Taip, taip, įjungiau.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, šis įstatymo projektas buvo įregistruotas reaguojant į tai, kad kartais nuobaudos už greičio viršijimą asmenis, padariusius nusižengimus, pasieka po metų, pusantrų, o kartais faktiškai ir po dvejų metų, kuomet baigiasi terminas, per kurį būtų galima tokią nuobaudą atsiųsti. Manau, tokia praktika tikrai yra ydinga, juolab kad kartais nutinka ir taip, kad asmuo gauna 10 ar 15 nuobaudų vienu metu. Tokios prevencinės priemonės ne tik neveikia, nedrausmina pažeidėjų, bet jomis nepasiekiamas ir pagrindinis tikslas – užkardyti galimus papildomus pažeidimus.
Nepaisant to, kad įstatymo projektas nėra toks ambicingas, koks buvo pateiktas Ekonomikos komiteto narių pirminėje stadijoje, tačiau, nors ir mažais žingsneliais, judame link pagrindinio tikslo – kad administracinių nusižengimų baudos už greičio viršijimą pažeidėją pasiektų kuo greičiau ir veiktų prevenciškai, laiku sudrausmintų pažeidėjus ir sumažintų pažeidėjų bei aukų skaičių Lietuvos keliuose. Seimas siunčia aiškią žinutę – baudos, surenkamos už greičio viršijimą, turėtų pasiekti pažeidėjus kuo greičiau. Šiame įstatyme numatoma ne 30 kalendorinių dienų, ką kolega Lukas minėjo, o 60. Komiteto siūlymas buvo 30.
Tad tikiu, kad ši valia bus išgirsta ir keliuose visi jausimės saugiau, o pažeidimus padarę asmenys nuobaudas už pažeidimus gaus gerokai greičiau. Ir tas baudų surinkimas nebus tiesiog eilinis biudžeto papildymas, o bus prasmingas ir pažeidėjų tikrai bus mažiau. Tad kviečiu vieningai palaikyti, nors ir ne tokį ambicingą, kokį turėjome mes pateikimo stadijoje įstatymą pateikę, bet vis dėlto tai bus mažas žingsnelis link to, kad ateityje mes, padarę nusižengimą, į telefoną gautume informaciją turbūt iš karto, kad yra skirta bauda. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinis dėl motyvų už pasisako mano bendravardis A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, išties šis įstatymo pakeitimas, kodekso pakeitimas, buvo inicijuotas dar kadencijos pradžioje būtent Ekonomikos komiteto narių kartu su pirmininku K. Starkevičiumi. Man atrodo, svarbiausia visada, registruojant vieną ar kitą projektą, nenustoti tikėti, kad galima priimti patį projektą, ir neprarasti vilties. Turėjome kantrybės ir į antrą kadencijos pusę lyg ir radome kompromisą su Teisės ir teisėtvarkos komitetu. Aišku, kad tie protokolai per 60 dienų, kurie pasieks automatiniu būdu, yra labai svarbu. Senaties terminas išlieka dveji metai, bet tik tų pažeidimų, protokolų ir pranešimų, dėl kurių reikia papildomo tyrimo.
Ir dar kas labai svarbu, kad jeigu ne pats vairavo, o vairavo kitas asmuo, juridiniams asmenims šiek tiek pailgėja terminas – galimybė iki 5 dienų nurodyti kitą asmenį. Viena vertus, aišku, kad sistemas reikia tobulinti, net ir patys policijos pareigūnai praneša, kad net ir dabar, per 60 dienų skyrus ir automatiniu būdu suformavus pranešimą ar protokolą fiziniams asmenims, vis tiek apdorojama tik 50 % šitų pranešimų, jų pernai buvo, priminsiu, 1 mln. 400 tūkst. Tikrai yra kur tobulėti. Tikėkimės, ir Vidaus reikalų ministerija, ir policija investuos į išmaniąsias technologijas. Tikėkimės, ateityje tikrai visi arba bent jau 90 % pranešimų ir protokolų fizinius asmenis pasieks per 60 dienų. Tokia būtų siekiamybė. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš įstatymo projektą pasisako K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Tikrai nesu prieš patį projektą. Tai tikrai yra galbūt kompromisinis variantas. Aišku, galėtų būti ir trumpesnis tas laikas. Bet norėjau atkreipti kolegų dėmesį, kad tikrai nepagalvotų, kad čia pirmininkauja Andrius, pasisako už ir klausia Andriai, kad čia kažkoks jų asmeninis susitarimas ir daro kažkokį poveikį. Tai tikrai turbūt čia tik toks sutapimas ir tikrai kviečiu apsispręsti laisvai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Dėl motyvų už pasisako ne Andrius, o Kazys Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, tik vien dėl to, kad nebūtų vieni Andriai.
Prisiminkime kadencijos pradžią. Mes buvome irgi su tokiu entuziazmu pateikę šį įstatymo projektą, deja, jis tada neįgavo pagreičio. Dabar jau tikrai yra suderintas. Tada prieštaravo Vidaus reikalų ministerija. Bet dabar ir ministerijoje įvyko lūžis. Aišku, gal reikės lėšų skirti, kad ta sistema būtų labiau optimizuota. Bet jeigu mes šio įstatymo nepriimsime, tai ir nebus to stimulo, kad greičiau būtų pakeista sistema ir tos nuobaudos pasiektų galimus pažeidėjus.
Dar viena – tai labai gera prevencinė priemonė, nes kai tu greitai gauni pranešimą apie savo nusižengimą, iš tikrųjų prevenciškai reaguoji ir kitą kartą, važiuodamas pro tą vietą, kurioje tave užfiksavo, tu jau vis dėlto susimąstai ir to pažeidimo tikrai nedarai. Taigi operatyvumas čia geriausia prevencinė priemonė.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Balsuosime dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu. Suprantu jūsų norą balsuoti dabar, tačiau vis dėlto balsuosime per balsavimo intervalą.
14.12 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2161(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2161(2). Tačiau šio įstatymo projekto priėmimą tęsime per balsavimo intervalą, nes yra gauta Seimo narių pasiūlymų, dėl kurių turėsime apsispręsti balsuodami.
14.12 val.
Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo Nr. XIII-1257 pavadinimo, 1, 4, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir 111 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2806(2), Inovacijų skatinimo fondo įstatymo Nr. XIII-3167 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2807(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-1.1 klausimas – Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo Nr. XIII-1257 pavadinimo, kai kurių straipsnių pakeitimo ir 111 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2806(2) ir įstatymo projektas Nr. XIVP-2807(2). Pranešėjas… M. Maldeikio nematau. V. Mitalas yra iš Biudžeto ir finansų komiteto. Gal galėtumėte pristatyti komiteto išvadą?
V. MITALAS (LF). Biudžeto ir finansų komitetas buvo pagrindinis komitetas dėl Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo ir lydimojo. Svarstė šį projektą. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 3, susilaikė 1. Analogiškai ir dėl lydimojo – Inovacijų skatinimo fondo įstatymo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Diskusija. Diskusijoje dalyvauti užsirašė du Seimo nariai. Pirmąjį į tribūną kviečiame A. Butkevičių.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje buvo išsakyta ir keletas minčių (noriu, kad atkreiptumėte dėmesį) dėl kai kurių įstaigų, kurios šiame įstatyme yra numatytos sujungti. Tai yra keturios įstaigos: UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, vadinamoji INVEGA, uždaroji akcinė bendrovė Viešųjų investicijų plėtros agentūra, taip pat UAB Valstybės investicijų valdymo agentūra ir UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Pagrindine patronuojančia bendrove yra skiriama INVEGA. Kokių buvo išsakyta pastabų? Arba tiesiog mes Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio metu negavome atsakymų.
Kaip žinote, tų įmonių konsolidavimo procesas vyksta jau gana ilgai. Tikrai gal pačiam procesui ir neprieštarautume, jeigu būtume išgirdę tam tikrą priemonių planą laiko atžvilgiu, kaip bus įgyvendinta, nes ta nauja institucija, kuri sujungia, kaip sakyti, keturias įstaigas ir dar kai kurias dukterines įmones… Faktiškai pinigų paketas labai išauga, o mes žinome, kokiu laikotarpiu šiuo metu gyvename, ekonomikos ir neapibrėžtumo laikotarpiu. Taip pat tai naujai institucijai bus perduodamos ir kitos funkcijos, finansinės funkcijos, kaip ir Europos Sąjungos finansinė parama, dalis. Taip pat ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo finansinė programa, kuri paprastai vadinasi RRF’o. Ir jeigu pasižiūrėsite, praeitais metais beveik iš 350 mln. RRF’o lėšų buvo įsisavinta tik 15 %.
Tai mums sukėlė tam tikrų abejonių, kad šiuo metu, norint didinti ir mūsų šalies ekonomikos konkurencingumą, vis dėlto tų lėšų panaudojimas turi būti nukreiptas kaip tik į ekonomikos skatinimą. Girdime, kad džiaugiamės lyg ir infliacijos mažėjimu, bet reikia aiškiai pasakyti, kad infliacija iš esmės mažėja dėl to, kad grynoji infliacija sumažėjo. Grynoji infliacija faktiškai sumažėjo visose Europos šalyse, bet dėl bendrosios infliacijos Lietuva turi labai didžiulių problemų. Jeigu Vyriausybė nesugebės artimiausiu metu racionaliai suplanuoti ir efektyviai panaudoti Europos Sąjungos finansinės paramos ir vadinamojo RRF’o fondo lėšų skirti gamybai, ekonomikai skatinti, eksportui skatinti, tai tikrai mes šiuos metus išgyvensime ekonomiškai sunkiai.
Kitas dalykas, ko trūksta šiame įstatymo projekte, nėra numatytos finansinės inžinerijos funkcijos užsienyje. Mes juk esame pasirašę bendradarbiavimo sutartis tarp valstybių ir dažnai Lietuva suteikia didžiulę finansinę paramą dalyvaudama tarptautiniuose projektuose su Moldova, Balkanų šalimis ir taip toliau. Gal Vyriausybė tam tikru nutarimu numatys, kuri ministerija už šią funkciją yra atsakinga.
Ir paskutinė pastaba būtų tokia, kad vis dėlto patronuojančiąja įstaiga yra paliekama INVEGA, bet INVEGA’os pavadinimas yra keičiamas. Ar dėl to, kad norima parodyti, kad tam tikra struktūrinė reforma yra atlikta? Bet tai irgi, manau, nereikalingas sprendimas paprasčiausiai dėl to, kad INVEGA yra žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, ir tikrai reputacija jos yra labai gera. Tai viena iš geriausių, pasakyčiau, institucijų, kurios atlieka panašias funkcijas.
Ir dar vieną klausimą kelia UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Šis fondas yra akredituotas Europos Komisijoje. Jeigu tokios įstaigos būdavo naikinamos ir sukuriama kita, tai dažniausiai reikėdavo nueiti vėl tam tikrą didžiulį kelią, atliekant tam tikrus darbus, apsiginant Europos Komisijoje ir gaunant akreditaciją. Šiuo klausimu teisininkai išaiškino, kad jeigu funkcijos perduodamos kitai įstaigai, to lyg ir nereikėtų, bet kol kas mes to raštiškai nepastebėjome. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir kitas Seimo narys, dalyvaujantis diskusijoje, V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų labai pritariu komiteto kolegai Algirdui, ką jis sakė, bet mes turime suprasti, kur mes dabar esame. Vakar finansų viceministrė labai aiškiai pasakė, kad mūsų ekonomikai trūksta 10 mlrd. finansavimo. 10 mlrd. Tai ne 1 mlrd., ne 2 ar 3 mlrd., o 10 mlrd. Tai tie veiksmai turi būti greiti, koordinuoti, turi būti veiksmų planas, kada ir kaip tą darysime, bet Biudžeto ir finansų komitetas to plano taip ir nepamatė, kas bus daroma.
Turbūt liūdniausia tai ir yra, nes dabar, vadovaujantis karčia patirtimi, kuo baigėsi kitos reformos, jungimai, sujungimai ir visa kita… Greitųjų reforma. Sujungėme, kažką padarėme. Ministerija sugebėjo tik reklaminį plakatą užkabinti, kad sujungta ir nauja įstaiga, nors nei greitųjų, nei įrangos, nei kažkokių realių tvarkų nėra. Žiūrime į kitas reformas, vėl matome, kad teoriškai veiksmas atliekamas, praktiškai veiksmų plano, kaip ir kas bus daroma, nėra.
Kas dabar atsitinka? Lietuvos bankas labai aiškiai pristatė, kokia situacija su verslo skolinimusi. Ta situacija yra tragiška. Labai išaugo verslo įsiskolinimai vieni kitiems. Verslas jau priverstas skolintis užsienyje, nes Lietuvoje nebegali pasiskolinti, bet mes puikiai suprantame, kad tų finansų neprieinamumas stabdo visą mūsų ekonomiką. Jeigu mes neišvysime to plano, kaip bus viskas daroma, tai tada ateisime į dar didesnę duobę.
Žiūrėkime į Europos Sąjungos lėšų panaudojimą. Ką atsako premjerė, kai paklausiame, kodėl tai, ką suplanuoja pati Vyriausybė, pati Vyriausybė neįgyvendina savo plano. Pavyzdys: suplanuota panaudoti 3,5 mlrd. ES lėšų, faktas – 1 mlrd. Tai 2,5 mlrd. nesugebama panaudoti.
Bet liūdniausia yra turbūt netgi kita medalio pusė. Viena įstaiga suskaičiavo, kiek visokių reglamentų buvo pakeista pernai, kiek Vyriausybė ir visos institucijos sugebėjo padaryti pakeitimų – 38 tūkst. pakeitimų per 2022 metus. Tada klausimas, techniniams popieriniams keitimams pajėgumų Vyriausybė ir ši valdančioji dauguma turi padaryti, tiek daug pakeitimų, bet tų, kurių reikia pinigams panaudoti, finansams įlieti, tų pajėgumų nebelieka.
Liūdniausia yra dar kita situacija, kad dabar veikiančios tos įstaigos: Garantijų fondas, INVEGA, VIPA, kitos, kur jau dabar žmonės kreipiasi dėl paskolų, dėl kitų garantinių dalykų, jau išgirsta atsakymą – trūksta, nebėra. Kur reikia greitų sprendimų toms įstaigoms duoti finansų, garantijas, kitus dalykus, tų greitų sprendimų kol kas nėra.
Liūdniausia yra dar kita situacija. Praeitoje kadencijoje, kai buvo kovidinis laikotarpis, mes nuolat vykdėme parlamentinę kontrolę, kaip dirba INVEGA, Garantijų fondas, kiti fondai, kur yra tas butelio kakliukas, kur stringa tos priemonės ir jos yra nenaudojamos. Kas dabar atlieka tą funkciją, kas atlieka priežiūrą, kodėl tie finansai yra neprieinami? Jeigu mes šiandien tiktai plauksime pasroviui, turėsime rezultatą kaip ir kitų reformų.
Verslas netgi pasakė pas Prezidentą dalyvaudamas pasitarime, kai Ekonomikos ir inovacijų ministerija pasiūlo priemonę prisidėti prie įvairiausių ES projektų, ES pinigų ir tą skolinimą pasiūlo rinkos sąlygomis, tai rinkos sąlygomis… Vadinasi, jeigu mes eisime tuo keliu, tai tie ES pinigai bus dar labiau užstrigę ir jie bus nenaudojami. Tai, ką daro Garantijų fondas, teikia garantijas, paskolas, kitus dalykus išskirtinėmis sąlygomis, geromis sąlygomis, su valstybės garantijomis, fiksuotomis palūkanomis, tai tą patį turi daryti INVEGA ir kitos įstaigos. Bet jeigu tai nebus padaroma, tada bus taip, kaip tame posakyje. Yra vienas labai geras japonų posakis: visos žuvys gali plaukti, netgi mirusios, tik, deja, mirusios plaukia tik pasroviui. Tai kad neatsitiktų taip.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visus norinčius dalyvauti diskusijoje.
Pasisakymai dėl motyvų po svarstymo. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymų projektų tam numatytu darbotvarkėje metu.
14.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl Viešojo saugumo stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2663(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Viešojo saugumo stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2663(2). Kviečiame į tribūną I. Haase pristatyti komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Seimo nutarimo „Dėl Viešojo saugumo stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projektą ir komiteto sprendimas – pritarti komitete patobulintam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 5, susilaikė 3, prieš nebuvo.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pirmininke.
Į tribūną kviečiame V. Alekną pristatyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą.
V. ALEKNA (LSF). Ačiū, pirmininke. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kaip papildomas komitetas birželio 7 dienos posėdyje apsvarstė ir pritarė Seimo nutarimo „Dėl Viešojo saugumo stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projektui Nr. XIVP-2663 ir pateikė du pasiūlymus. Teisės departamentas pastabų neturėjo. Vienas iš pasiūlymų buvo Lietuvos verslo konfederacijos pastabos, kurioms iš dalies pritarė. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas iš esmės pritarė Verslo konfederacijos siūlymui dėl valstybės kritinio ryšio, tačiau pasiūlė atitinkamą nuostatą papildyti ne prioritetais, o įgyvendinimo kryptimis. Mūsų komiteto vienas iš pasiūlymų yra papildyti programos projekto 30 punktą, kuriame numatytas Nacionalinio pažangos plano dešimtas strateginis tikslas – stiprinti nacionalinį saugumą, 108 uždavinys – didinti viešojo saugumo institucijų veiklos efektyvumą ir veiksmingumą, įgyvendinimo kryptis nauju 3228 papunkčiu ir išdėstyti jį taip: kuriamas naujas valstybinis kritinio ryšio tinklas, paremtas plačiajuosčio judriojo ryšio technologijomis, pakeisiantis Lietuvos viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų skaitmeninio, mobiliojo ryšio, radijo ryšio tinklus.
Antrasis pasiūlymas dėl to, kuri ministerija bus atsakinga už įgyvendinimą. Dabar mūsų pasiūlymas yra toks, kad programos valdytoja yra Vidaus reikalų ministerija, o programą pagal kompetenciją įgyvendina Vidaus reikalų ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Teisingumo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir, prireikus, kitos ministerijos, Valstybės saugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Generalinė prokuratūra, Vadovybės apsaugos tarnyba, taip pat vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinės įstaigos. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 2, prieš nebuvo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Diskusija. Diskusijoje užsirašė dalyvauti vienas Seimo narys – A. Stončaitis. Gerbiamas Algirdai, prašau į tribūną. Dėl Viešojo saugumo programos užsirašėte diskutuoti. Čia, šioje salėje, viešasis saugumas yra pakankamai užtikrinamas, galite jaustis saugiai.
A. STONČAITIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, pristatoma Viešojo saugumo stiprinimo ir plėtros programa, absoliučiai be jokios abejonės jinai yra reikalinga. Tiesą pasakius, jinai buvo reikalinga bent jau prieš porą metų, kad koks nors toks projektas būtų teikiamas diskutuoti, nes ta besikeičianti geopolitinė situacija, besikeičiantys procesai, vertinimai šalies viduje reikalauja tikrai didelių nacionalinio ir viešojo saugumo pokyčių, todėl tam ir reikalinga Viešojo saugumo stiprinimo ir plėtros programa. Tačiau tokioje programoje, mano nuomone, privalu, be visų kitų paminėjimų, turėti keletą ypač svarbių tikslų ir strategijų.
Ir pirmasis būtų, mano nuomone, labai svarbus, tai gebėjimas viešojo saugumo užtikrinimą ir transformaciją greitai pritaikyti prie nuolat kintančios geopolitinės padėties ir kylančių grėsmių. Pirmiausia, gebėti laiku nustatyti kintančias ir naujai kylančias grėsmes, užtikrinti nedelsiamą ir reikiamą valstybės atsakingų institucijų reagavimą. To toje teikiamoje programoje, pirmiausia, bent jau mes, frakcijoje nagrinėdami, ir pasigedome.
Antra. Tai, matyt, turėtų būti vienas iš svarbiausių programos dalykų: visų gyventojų grupių saugumo, jų teisėtų interesų privalomas užtikrinimas, kuris tiesiogiai susijęs su visuomenės ir pačios valstybės saugumu.
Šiandien pažiūrėkime, ką mes iš tikrųjų realiai turime. Mes turime netgi Vilniaus mieste, jau nekalbant apie kitus miestelius, savivaldybes, kaimiškąsias vietoves, Vilniaus mieste, sostinėje, turim ištisais mikrorajonais į savisaugos būrius besiburiančius piliečius, nes nebemato kito kelio apsisaugoti nuo narkomanų siautėjimo ir apskritai nuo narkotikų platinimo, vaikų į tai įtraukimo. Mes lygiai taip pat turime moksleivių nesaugų judėjimą į mokyklas ir iš mokyklų. Prisiminkime, kad lygiai taip pat daugelis tėvų yra priversti tiesiog atlikti lydinčiųjų funkciją, nes tai paprasčiausiai yra nesaugu. Nesaugu yra lygiai taip pat ir pačiose mokyklose, o kas darosi kaimo vietovėse.
Kas gi siūloma programos projekte? Gaila, kad pagrindinis leitmotyvas yra toliau taupyti pinigus, toliau naikinti savivaldybių centruose veikiančias viešąjį saugumą užtikrinančias įstaigas. Pagrindinis kriterijus – ne saugumo užtikrinimas, o pinigų, kad ir sąlyginai nedidelių, sutaupymas. Jau dabar kai kuriuose apskričių centruose, apskričių, aš kalbu, dešimties apskričių, kai kuriuose tokiuose centruose, nekalbant apie kitas savivaldybes, nuvažiuokite ir pamatysite, kad 17 valandą ant kai kurių viešojo saugumo institucijų durų paprasčiausiai kabo didelės spynos. Auga tiesioginis piliečių nesaugumo jausmas, nukentėjusieji nepasitikėdami valstybės institucijomis tiesiog nepraneša teisėsaugai apie nusikalstamas veikas.
Teikiamame programos projekte patys rengėjai nurodo, kad, pagal 2021 metais Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsakymu atlikto viktimologinio tyrimo rezultatus, pagalvokite, 56 % apklaustų Lietuvos Respublikos gyventojų, nukentėjusių nuo nusikalstamos veikos, nesikreipė į policiją ar kitą teisėsaugos instituciją. 56 % – sunkiai suvokiamas skaičius. Čia reikia ne taupyti kelis eurus ir toliau naikinti viešojo saugumo įstaigas savivaldybėse, o galvoti apie tikslingas strategines priemones piliečių pasitikėjimui atkurti ir situacijai keisti iš pagrindų. Programoje to tikrai nesimato.
Dažnai numatytos išplautos abejonės vertos priemonės su išplautomis atsakomybėmis, panaudojant papildomas lėšas ir, svarbiausia, su visiškai abejotinu galutiniu programoje siūlomu rezultatu.
Trečias prioritetas, kuris turėtų būti programoje: teikiamame projekte rengėjai patys kalba apie neefektyviai veikiančias viešojo saugumo institucijas…
PIRMININKAS. Laikas.
A. STONČAITIS (DFVL). …ir iš to kylančias grėsmes viešajam saugumui, nesuvaldomą riziką. Tuoj, baigiu.
Mieli kolegos, dėl pagarsėjusių riaušių prie Seimo ir jų nesuvaldymo, turėto emigrantų antplūdžio, kurį reikėjo suvaldyti, programoje numatytas optimizavimas kartais nepasvertas, matyt, sunaikinantis gerai paruoštas tarnybas, Viešojo saugumo tarnybą, jungiantis kitas tarnybas, tad efektas yra abejotinas. Na, o grėsmės yra ne iliuminuojamos, o galimai sukuriamos papildomai. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų Seimo narių, norėjusių diskutuoti. Pasisakymai dėl motyvų. Nėra norinčių kalbėti. Balsuosime dėl Seimo nutarimo projekto per balsavimo intervalą.
14.34 val.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1928 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2354(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1928 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2354(2). Svarstymo stadija. Kviečiame į tribūną I. Haase pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2354. Buvo pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Diskusija. Nėra Seimo narių, norinčių diskutuoti. Pasisakymai dėl motyvų. Taip pat niekas nenori kalbėti. Balsuosime dėl įstatymo projekto per numatytą balsavimo intervalą.
14.35 val.
Civilinio proceso kodekso 82, 108, 145, 192, 590, 593, 596, 601, 602, 609, 610, 611, 614, 6241, 626, 627, 631, 632, 634, 636, 648, 650, 651, 654, 656, 661, 663, 668, 685, 689, 702, 706, 710, 713, 723, 727, 731, 732, 753, 754, 755 ir 7711 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2861, Antstolių įstatymo Nr. IX-876 2, 4, 6, 8, 10, 11, 12, 14, 20, 21, 22, 28, 29, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 43, 431, 46 ir 48 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2862 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-4.1, 2-4.2 klausimų blokas – Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2861 ir Antstolių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2862. Pranešėja – teisingumo ir švietimo ministrė E. Dobrowolska.
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju už galimybę pateikti projektus. Pagrindinis šių projektų tikslas yra įgyvendinti tris Valstybės kontrolės rekomendacijas dėl antstolių veiklos tobulinimo ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atlikto antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktus pasiūlymus aiškiau reglamentuoti antstolio ir antstolio padėjėjo veiklos ribojimus. Tai yra projekte numatoma, kad įgyvendindama Valstybės kontrolės rekomendaciją dėl antstolio įkainių reguliavimo Vyriausybė patvirtins įkainių nustatymo metodiką, kurioje bus detalizuotas įstatymu numatytų įkainių nustatymo kriterijų taikymas.
Taip pat siūloma nustatyti, kad vykdymo išlaidų dydžių apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką tvirtintų Vyriausybė. Įgyvendinant Valstybės kontrolės rekomendaciją, susijusią su antstolių skaičiaus reguliavimu, Antstolių įstatymo projektu siūloma įtvirtinti kriterijus, pagal kuriuos būtų reguliuojamas antstolių skaičius, teisingumo ministrui suteikti įgaliojimus patvirtinti antstolių skaičiaus nustatymo metodiką, taip pat nustatyti pareigą kiekvienais metais įvertinti, ar antstolių skaičius yra optimalus ir pagrįstas, atsižvelgiant į metodikos nuostatas.
Taip pat įgyvendinant Valstybės kontrolės rekomendaciją dėl viešo informacijos apie antstolių veiklą skelbimo, Antstolių įstatymo projektu nustatoma pareiga Antstolių rūmams ir Teisingumo ministerijai visą su antstolių veikla susijusią informaciją skelbti interneto svetainėse.
Taip pat atsižvelgiant į STT pateiktus siūlymus, Antstolių įstatymo projektu aiškiau detalizuojami antstolio ir antstolio padėjėjo veiklos ribojimai, įtvirtinama mažareikšmių antstolio veiklos pažeidimų sąvoka ir apibrėžiami antstolių veiklos pažeidimai.
Teikiami taip pat kiti pasiūlymai dėl šio projekto. Atsižvelgiant į Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, siūloma, kad visų kreditorių turtinių interesų apsaugos klausimai būtų sprendžiami vienodai, tai yra neatsižvelgiant į tai, ar civilinio ieškinio užtikrinimas taikomas baudžiamajame, ar civiliniame procese. Taip pat tikslinant vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti tvarką, sprendžiamos praktinės vykdymo proceso problemos, tikslinamos sąvokų formuluotės. Antstoliui suteikiama teisė dalyvauti renkamų institucijų veikloje. Antstoliui taip pat suteikiama teisė teikti naują paslaugą – asmens prašymu surinkti jo duomenis iš registro ir informacinių sistemų.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad buvo suderinta su Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Generaline prokuratūra ir kitomis institucijomis. Mielai atsakyčiau į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama ministre. Jūs pristatėte taip aiškiai, kad jūsų paklausti nori tik viena Seimo narė, tai yra L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš labai trumpai. Iš tiesų teko ir ankstesniame darbe labai dažnai susidurti su antstolių veikla. Kildavo problemų būtent dėl antstolių veiklos užsienio valstybėse, sakykime, išieškant skolas iš asmenų Lietuvos piliečių, turinčių skolų Lietuvoje, gaunančių pajamų užsienio valstybėje, žodžiu, negrąžinančių tų skolų. Gal jūs turėjote kokių nors diskusijų, ar planuojate ateityje sprendimus būtent šiai situacijai išspręsti?
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju už klausimą. Kai mes turime bet kurį užsienio elementą, jei mes kalbėtume apie vykdymą, jis yra sudėtingesnis dėl objektyvių priežasčių. Netgi informacijos gavimas, be abejo, yra sudėtingesnis. Jeigu mes kalbėtume net apie valstybes ne Europos Sąjungos nares, tai dar labiau komplikuojasi, nes įjungiami skirtingi mechanizmai. Bent jau šiuo šiandien teikiamu projektu mes orientuojamės į tą aktualiausią informaciją ir turimas problemas, kurias gauname iš gyventojų pastebėjimų, skundų ir Valstybės kontrolės. Jūsų tema yra aktuali, bet tai, ką mes matome, kol kas nėra galbūt horizontaliausias klausimas, kurį greičiausiai galėtume išspręsti. Turint užsienio teisės elementą, tai nepriklauso tik nuo mūsų veiksmų, ką mes galime padaryti, tai tiesiogiai susiję su bendradarbiavimu su kitomis valstybėmis, nes tai yra bendradarbiavimas per institucijas.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama ministre. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Mieli kolegos, aš siūlau pritarti teikiamam projektui, nes antstolio veiklai šis projektas, manau, suteiks dar daugiau skaidrumo. Tai yra vienas dalykas.
Kitas dalykas, be abejo, antstolių bendruomenės savireguliacijos papildomos galimybės.
Trečias dalykas. Tai yra vis dėlto ir papildoma galimybė, greičiau pasiekiama piliečiams, aš manau, ir gali labiau atspindėti interesus. Tai aš palaikau.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nenori kalbėti niekas. Balsavimas dėl įstatymų projektų per balsavimo intervalą.
14.40 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2868, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 12, 15, 122 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121, 122, 123, 124, 125 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2869, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo I-733 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2870, Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 4 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2871, Laukinių augalų ir grybų įstatymo Nr. VIII-1226 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2872, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 5, 6, 9, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2873, Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo Nr. IX-533 2, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2874, Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2875, Administracinių nusižengimų kodekso 305 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2876 (pateikimas)
Darbotvarkės klausimų blokas: 2-5.1 klausimas – projektas Nr. XIVP- 2868, 2-5.2 klausimas – projektas Nr. XIVP-2869, 2-5.3 klausimas – projektas Nr. XIVP-2870, 2-5.4 klausimas – projektas Nr. XIVP-2871, 2-5.5 klausimas – projektas Nr. XIVP-2872, 2-5.6 klausimas – projektas Nr. XIVP-2873 bei 2-5.7 klausimas – projektas Nr. XIVP-2874, 2-5.8 klausimas – projektas Nr. XIVP-2875, 2-5.9 klausimas – projektas Nr. XIVP-2876. Pateikimas. Pranešėjas – aplinkos ministras S. Gentvilas. Prašau. Atsiprašau, ministre, per šoninį mikrofoną – kolega K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Frakcijos vardu prašau dėl šių projektų pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Prašymas statutinis. Bendru sutarimu galime? Galime. Tai, ministre, atsiprašome ir labai jums dėkui, kad „glaustai pristatėte“.
14.41 val.
Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2 ir 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2660 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2 ir 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2660. Pranešėja – L. Girskienė. Pateikimas.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Aš noriu pristatyti savo teikiamą Turizmo įstatymo pakeitimo projektą. Turizmo sektorius yra ypač svarbus Lietuvos ekonomikai ir jo teisinio reguliavimo netikslumai, neapibrėžtumas kelia problemų tiek turizmo sektoriaus verslams, tiek šio sektoriaus darbuotojams, tiek besinaudojantiems turizmo paslaugomis. Turizmo įstatymą kosmetiškai taisėme dar praėjusiais metais, ministerija buvo atnešusi projektą. Iš tiesų noriu pasidžiaugti, kad visuomenė suinteresuota, bendruomenė tikrai aktyviai dalyvavo rengiant įstatymą, tačiau didžioji dalis pasiūlymų taip ir liko gulėti stalčiuje, į juos tiesiog nebuvo atsižvelgta.
Tai aš tada trumpai apie savo projektą. Šiuo metu įstatyme nėra apibrėžtos kai kurios turizmo sektoriuje plačiai vartojamos sąvokos, manau, kad būtina jas išskirti ir paaiškinti. Aš siūlau įstatyme apibrėžti šias sąvokas: „kolektyvo kelionė“, „kelionių vadovas“, „mokyklinė kelionė“, „piligriminė kelionė“ ir dar keletą kitų sąvokų.
Kitas svarbus dalykas – šiuo metu galioja sąvokų painiava, todėl būtina atskirti kelionių vadovo ir gido profesijas, reikalavimus kvalifikacijai, pasirengimui ir panašiai. Šios profesijos yra labai skirtingos, jas dažnai painioja visuomenė, nors dažnai gidai atlieka ir kelionių vadovų funkciją. Kelionių vadovas teikia kelionės informaciją, rūpinasi grupės komfortu, sprendžia kelionės metu iškilusias problemas, o gidas su grupe komunikuoja apie kultūrinį turinį, veda ekskursiją konkrečioje vietoje, tai yra suteikia specialią, patikrintą, tikslią informaciją apie kultūros objektus, lankomas vietoves. Gidai, norėdami verstis gido veikla, privalo ne tik turėti gido pažymėjimą, kuriam gauti reikia turėti bet kokios srities aukštąjį išsilavinimą, išklausyti gidų rengimo kursus ir išlaikyti egzaminą, bet jie dar turi išsiimti ir individualios veiklos liudijimą, tai yra mokėti mokesčius, o kelionės vadovams kvalifikaciniai reikalavimai šiuo metu įstatymu visai nėra nustatyti. Taip išeina, kad jais gali dirbti bet kas, nors darbas iš tiesų yra labai atsakingas, nes yra rūpinamasi didelės žmonių grupės poreikiais, ir reikalaujantis tam tikrų specialių žinių. Nors įstatymas numato gidams prievolę turėti pažymėjimą, dažnu atveju jis turistams nėra matomas, todėl gidais save dažnai įvardija asmenys, kurie neturi teisėtai išduoto gido pažymėjimo, tai yra galbūt net neatitinka gidui keliamų kvalifikacinių reikalavimų. Pasitaiko atvejų, kad tokie asmenys turistams teikia tikrovės neatitinkančią, klaidinančią arba iškraipytą informaciją ir tokiais savo veiksmais ne tik menkina gidų profesiją, jų vykdomos veiklos kokybę, bet ir nesumoka mokesčių valstybei. Didžiojoje dalyje užsienio valstybių, Europos Sąjungos šalių gidas savo pažymėjimą turi nešiotis matomoje vietoje pasikabinęs, įsisegęs – kaip jam patogu. Pavyzdžiui, policijos pareigūnas, pamatęs, kad vyksta susibūrimas, kad yra teikiama informacija, gali paprašyti gido parodyti šitą pažymėjimą pareigūnui. Aš savo teikiamais įstatymo pakeitimais siūlau nustatyti, kad gidas turėtų matomoje vietoje pasikabinęs pažymėjimą.
Šiuo metu nenumatytas gido pažymėjimo galiojimo laikas, tai yra vieną kartą yra išlaikomas egzaminas ir neribotą laiką tas pažymėjimas galioja, bet kada asmuo sugalvojęs, net ir po 20 metų, turintis prieš 20 metų įgytą gido pažymėjimą, gali pradėti vėl vykdyti gido veiklą. Tikėtina, kad tokie asmenys yra praradę žinias ir gebėjimus. Siūlau nustatyti, kad asmenys, norintys teikti gido paslaugas, turėtų atnaujinti savo pažymėjimus kas penkerius metus. Suėjus penkerių metų terminui nuo pažymėjimo išdavimo ir jo neatnaujinus per nustatytą laiką, kuris įstatyme taip pat yra nurodytas, asmuo privalėtų iš naujo išlaikyti kvalifikacinį egzaminą.
Taip pat siekiant, kad gidų pažymėjimus turėtų tik aktyvūs, veiklą vykdantys gidai, siūloma numatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija galėtų panaikinti gido pažymėjimą, jei asmuo nesikreipia dėl pažymėjimo pratęsimo per įstatyme nustatytą laiką.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme taip pat nėra reglamentuota, apibrėžta kelionių vadovo veikla. Nėra apibrėžimo. Taip pat nėra reglamentuoti kelionių vadovui keliami kvalifikaciniai reikalavimai, atsakomybės ir panašiai. Įstatyme, kaip minėjau, nėra kelionių vadovo sąvokos ir jokio reguliavimo. Gido ir kelionių vadovo funkcijos, taip pat minėjau, yra skirtingos, todėl manau, kad kelionių vadovo sąvoka turėtų būti apibrėžta įstatyme. Ši veikla turėtų būti reglamentuojama lygiai taip pat, kaip ir gido veikla, tai yra nustatyti reikalavimai asmeniui, kursų ir mokymų programos gairės, dalykai, mokymų valandų skaičius bei pažymėjimo išdavimas, tvarka ir panašiai.
Baigdama atkreipiu dėmesį į tai, kiek daug pastangų ir laiko tenka skirti, kiek kvalifikavimo procedūrų atlikti įvairių sričių gydytojams, mokytojams, advokatams ir daugumos kitų profesijų atstovams, kad palaikytų aukštą kompetenciją, kad būtų konkurencingi, atsakingi, išlaikytų teisėtus santykius su valstybe, tai yra mokėtų mokesčius, ir būtų naudingi visuomenei. Trumpai tiek. Esu pasirengusi atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia R. Vaitkus.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Ačiū pranešėjai už pristatymą. Manau, pakeitimai reikalingi, ir aš po pateikimo balsuosiu už. Aš norėčiau paklausti, ar buvo derinta su Turizmo asociacija, taip pat galbūt su turizmo informacijos centrais? Ir kuo skiriasi gidas… Jeigu galite, pasakykite, kokie esminiai skirtumai tarp gido ir kelionių vado? Ačiū.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš gal pradėsiu nuo klausimo antros dalies. Jau įvardijau pristatymo pradžioje, kad gidas teikia specializuotą informaciją apie kultūros objektus, o kelionių vadovas daugiau atlieka organizatoriaus, prižiūrėtojo, pagalbininko vaidmenį, koordinuoja visą grupės gyvavimą kelionės metu, kad būtų patogu, kad būtų išspręsti kokie nors nesklandumai ir taip toliau.
Iš tiesų šitie įstatymo pakeitimai ir kilo po susitikimų su turizmo sektoriaus darbuotojais. Teko ir konferenciją daryti ta tema, jos metu buvo įvardinti ir šitie trūkumai. Negaliu sakyti, kad labai plačiai išdiskutuota, bet tikrai buvo susitikimų (ir ne vienas) su turizmo sektoriaus darbuotojais. Aš manau, kad po pateikimo stadijos, jeigu Seimas pritartų, tikrai mes turėtume daug platesnių diskusijų.
PIRMININKAS. Klausia V. Giraitytė-Juškevičienė.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Gerbiama Ligita, aš norėjau paklausti dėl gidų pažymėjimų. Jeigu būtų priimtos jūsų pataisos, juos kas penkerius metus reikėtų atnaujinti. Ar skaičiavote, ar įsivaizduojate, kas turėtų vykdyti būtent šitą funkciją, tų pažymėjimų administravimą, keitimą, galbūt jie būtų netgi ir mokami, ir kiek kainuotų tai lėšų, nes vis dėlto žmogiškųjų resursų ir finansų tam tikrai prireiks?
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Vyriausybės įgaliota institucija turėtų vykdyti kontrolę, kaip yra ir iki šiol. O mokymo įstaigų iš tiesų potencialas yra, tiek gidų vadovų, tiek kelionių vadovų mokymo programų yra pakankamas pasirinkimas.
Nemanau, kad dėl gidų pažymėjimų išdavimo kas penkerius metus išlaidos būtų labai didelės. Turėtų apmokėti tas išlaidas pats gidas, nes jam yra išduodamas dokumentas.
Dėl termino. Iš tikrųjų diskutavome su turizmo sektoriaus atstovais. Dėl termino galima būtų diskutuoti. Vieni siūlo dešimties metų terminą, nes dauguma asmens dokumentų, svarbesnių dokumentų, galioja dešimt metų, tai galima būtų sieti su šia nuostata.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama Ligita, pirmiausia dėl įsteigimo naujos profesijos – kelionių vadovo. Net ir Teisės departamentas pasisako, kaip būtų dėl kvalifikacijos. Neįsivaizduoju, kaip jūs čia turėtumėte spręsti.
Dar kartą grįžtu prie tų penkerių metų, pažymėjimo keitimo kas penkerius metus. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs nutarimuose, kad riboti asmens laisves, taip pat ūkinės veiklos laisvę galima, ir jeigu yra laikomasi šių sąlygų, daromų įstatymų, ribojimai yra būtini. Bet čia ar būtina būtent riboti? Galbūt kvalifikacijos patikrinimas ar panašiai. Dabar jis kas penkerius metus turės papildomai išleisti pinigų. Ar neatrodo, kad tai perteklinis reikalavimas? Ačiū.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš nemanau, kad tai yra perteklinė patirtis, nes jau minėjau ir pristatydama, daugelio profesijų atstovai, kurie teikia paslaugas, turi atitinkamai periodiškai pasitikrinti savo kvalifikaciją. Siekis yra toks, kad rinkoje liktų tik aktyvūs gidai, kurie tikrai užsiima šita veikla ir po 20 metų. Man iš tiesų yra tekę dalyvauti tokiose ekskursijose, kur prisistatantis gidu asmuo teikia prieštaringą informaciją ir aš jos negaliu patikrinti, nes jisai lyg ir turi gido pažymėjimą, tačiau neaišku, kurį laiką nėra vykdęs tos veiklos.
Manau, kad kvalifikacinės žinios tikrai, sakykime, nusidėvi per tam tikrą laiką ir jas reikia atnaujinti, be to, keičiasi ir mokymo programos, galiausiai ir turistų poreikiai keičiasi. Nemanau, kad čia būtų koks nors perteklinis reikalavimas.
Dėl termino, kaip jau minėjau, būtų galima diskutuoti. Manyčiau, kad komitetuose šitas klausimas būtų išdiskutuotas ir išspręstas.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolege, iš tikrųjų apie nusidėvėjimą žinių ar smegenų gal Sveikatos reikalų komitetas svarstymo metu pasiaiškins, bet tikrai kyla klausimas. Jis taip prieštaringai man skamba. Lyg ir iš pradžių atrodė, kad galima ir pritarti tam, bet ar tikrai – senas gidas, jaunas gidas – mes čia nepriešiname pagal amžių žmonių. Galbūt kartais jums asmeniškai vienas įdomiai pasakoja arba, atvirkščiai, neįdomiai, o man arba kitam žmogui galbūt įdomiai, tai čia labai subjektyvus vertinimas. Bet turbūt ne apie tai.
Pirmiausia turbūt klausimas dėl visos infrastruktūros ir lėšų. Jūsų manymu, kiek tai galėtų kainuoti, kad tokia struktūra būtų išlaikoma, nes vis tiek kokia nors įgaliota institucija, kaip jūs čia ir rašote aiškinamajame rašte, turės vykdyti tą. Kiek tai galėtų kainuoti, kiek valstybėje reikėtų sukurti papildomai etatų ir jiems palaikyti, išlaikyti skirti pinigų iš biudžeto? Galbūt galite patikslinti tuos skaičius. Ačiū.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Manau, kad tikrai papildomų didelių kokių nors specifinių išlaidų nepatirtų, nes gidų mokyklų, ugdymo įstaigų ir gidų mokymo programų ir dabar yra į valias. Tiesiog būtų galima papildyti kelionių vadovų mokymo programa. Čia ir kolegijos, ir aukštosios mokyklos, universitetai ir privačios mokyklos galėtų pasiūlyti tą programą. Na, o už dokumentus, už kvalifikacinius dokumentus, visada susimoka paslaugą gavęs asmuo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiama kolege, visiškai pritariu jūsų iškeltam klausimui ir manau, kad anksčiau, kai buvo prie Ekonomikos departamento… Kolega Kepeni, leiskite. Kai buvo prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Turizmo departamentas, paskui sumažino iki skyriaus, dabar nežinau, Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje ar yra, ar nėra kas… Tai, ką jūs sakote, labai svarbu, bet čia turėtų rūpintis tuo grynai Vyriausybė ir vyriausybinės institucijos.
Ir antras klausimas. Tą informaciją, kurią jūs parengėte, kuri jus motyvavo iškelti šį klausimą, ar čia grynai iš Turizmo skyriaus kokio gavote, ar iš pavienių žmonių?
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Dar kadencijos pradžioje pradėjau intensyviai bendrauti su turizmo sektoriaus darbuotojais ir tikrai prisijungė įvairių frakcijų narių. Turėjome konferencijas, turėjome diskusijas, susitikimus. Kažkaip užsimezgus draugystei, mes tą ryšį vis palaikome. Palaipsniui jie teikia ir daugiau pasiūlymų dėl įstatymo projekto, kuris buvo praėjusioje sesijoje. Ne, man atrodo, praėjusiais metais priimti Turizmo įstatymo pakeitimai. Dauguma jų pasiūlymų tiesiog buvo atmesti, neatsižvelgta į juos. Vienas iš tų pasiūlymų yra būtent šis, todėl aš teikiu pakartotinai. Dėl diskusijų manau, kad komitetų sudėtį mes tikrai išdiskutuosime ir surasime geriausius sprendimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinis klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke Andriau Mazuroni. Gerbiama Ligita Girskiene, jūs šaunuolė, kad pateikėte tokį pasiūlymą, nes 30 metų visi čia kalba: civilizuota Lietuva, bet kaip kitur, užsieniuose, kaip sakant, to dalyko nebuvo padaryta, kelia nuostabą. Tai ačiū jums. O kas prieš kovoja? Klausimas: kas priešinasi, kas sako, kad to nereikia?
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Man kol kas neteko susidurti su asmenimis, kurie priešintųsi šiems mano siūlomiems pakeitimams. Kaip tik gavau pritarimo raštų ir pritarimo iš įvairių Lietuvos kampelių. Tai manau, kad tikrai aktualu. Aktualu gidų bendruomenei, aktualu turizmo sektoriaus darbuotojams, todėl kviečiu palaikyti. O jeigu kyla klausimų, taip pat ir Teisės departamento pastabas būtų galima ištaisyti komitetuose.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Pasisakymai dėl motyvų. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto per balsavimo intervalą.
14.58 val.
Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2799 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-9 klausimas – Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2799. Pranešėja – J. Sejonienė. Pateikimas.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tikiuosi, kad kiti, pasirašę įstatymo projektą, neprieštaraus, ir noriu pastebėti, kad, pažiūrėkite, gerai išeina, kai yra teisingas įstatymo projektas, kurio autorius, iniciatorius yra A. Veryga, o pristato konservatorė J. Sejonienė. Bet aš tikrai nuoširdžiai manau, kad labai reikalingas ir teisingas šis pasiūlymas, iš esmės labai paprastas, kad asmens mirties faktą galėtų nustatyti, be daugelio dabar asmens sveikatos priežiūros specialistų, slaugytojų ir panašiai, taip pat ir paramedikai arba greitosios medicinos pagalbos paramedikai.
Žinau, kad galbūt kai kas skeptiškai žiūri į paramedikus, galvoja, kad jie tiesiog yra, kaip anksčiau būdavo, GMP vairuotojai, tai noriu patikinti, kad tikrai ne. Jie yra kvalifikuoti žmonės, baigę arba profesines studijas, arba kolegijose savo mokslus. Tai tikrai yra žmonės kvalifikuoti. Kvalifikuoti kur kas daugiau daryti – teikti skubią medicinos pagalbą, tai tikrai mirties nustatymo faktas nėra niekaip sudėtingesnis. Turint galvoje, kad apskritai ir dabar trūksta mums greitosios medicinos pagalbos darbuotojų, ypač trūksta slaugytojų ir, matyt, ateityje ta problema tik aštrės, tai manau, kad labai toliaregiškas projektas, nes nustatyti mirties faktą, kas iš esmės yra – uždedi du elektrodus, užrašai izoliniją, tam didelio mokslo, išmanymo nereikia, tai bus tikrai naudinga ir ateityje vis daugiau ir daugiau skubios medicinos paslaugų teiks būtent paramedikai. Kviečiu palaikyti. Tikrai toliaregiškas projektas.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Jūsų paklausti nori du Seimo nariai. Pirmasis klausia L. Slušnys, jo salėje nematau. Kitas klausiantysis – A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiama Jurgita, galbūt įstatymas ir toliaregiškas ir viskas yra gerai. Aš tik norėjau dar pasiteirauti. Žinau, kad Sveikatos apsaugos ministerija jau seniai žada įvesti koronerio pareigybę. Mes kalbame, viskas gerai, dabar gali šiuo atveju, kur jūs pristatote, nustatyti ir paramedikas, bet žinome, yra statistika, kuri nebūtinai yra tiksli dėl to, kad yra daug tokių mirčių, kurios yra nelabai aiškios, ir koroneris galėtų tiksliau nustatyti. Mes ir savižudybių statistiką gal turėtume kitokią. Suprantu, kad čia nebūtinai susiję su jūsų įstatymu, bet aš bandau apie bendrą problemą… Mes vis išplečiame ratą, dabar ir paramedikus įtraukiame. Bet vis dėlto ar kada nors ateis eilė ir turėsime ir koronerių?
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Tikiuosi, kad ateis. Kaip suprantate, Andriau, tai čia kalbama tik apie patį mirties konstatavimo faktą. Jeigu yra smurtinė mirtis, aišku, kad tiria paskui ir kiti specialistai, ir patanatomai, ir policija, ir panašiai. Bet aš labai pritarčiau, kad tikrai tų specialybių ratas galėtų būti platesnis.
PIRMININKAS. Paskutinysis klausia J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Kadangi šiek tiek anksčiau daromas pateikimas, nebuvau Seimo salėje, bet gal galėtumėte pristatyti vis dėlto esmę, tiksliau, prasmę šito įstatymo projekto. Kodėl konkrečiai paramedikams yra siūloma nustatyti, galėti nustatyti mirties faktą? Ar tai susiję su tuo, kad trūksta specialistų – teismo medicinos ekspertų? Ar kaip yra, dėl ko?
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Ne dėl to, gerbiamas Justai. Tai yra tik paties mirties fakto konstatavimas. Aplinkybės, jeigu yra smurtinė mirtis arba įtariama kad smurtinė mirtis, tai, žinoma, kad tiria, kaip ir minėjau, ir pataloganatomai, ir policija tiria, ir prokurorai, jeigu yra nusikaltimo sudėtis. Čia yra tik paties fakto konstatavimas. Kodėl to reikia paramedikams? Todėl, kad labai dažnai greitosios medicinos pagalbos darbuotojai būtent randa, deja, negyvus žmones, tai paramedikai ir dirba greitojoje medicinos pagalboje. Kaip ir minėjau, ateityje, matyt, jų bus tik daugiau, nes slaugytojų trūksta jau dabar ir ateityje jų trūks dar labiau, tai tas funkcijas vis labiau perims paramedikai. Būtent jiems suteikti būtent paties konstatavimo faktą. Sakau, užrašyti izoliniją. Tai elementarus dalykas.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Žiūriu, jūs ir už užsirašiusi, bet dar E. Pupinis yra. Tai gal E. Pupiniui? E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Kolegos, turbūt ir administraciniai kaštai sumažėja, nes iš tikrųjų beprasmiškas važiavimas. Atvažiuoja pradžioje paramedikai, kol atvažiuoja, galbūt visko įvyksta ir tuo metu vėl turi kreiptis, ieškoti, kas tau išduos pažymą, sugaišti daug laiko, daug apeini, tada dar nesurandi savo pirminės sveikatos priežiūros gydytojo ir panašiai. Žmonės turbūt kompetentingi išduoti ir konstatuoti faktus, nes jie ir taip pasako, kad iš tikrųjų atsiprašome, bet mes pavėlavome. Šioje vietoje nereikia sudėtingų operacijų, kuomet jau faktas yra konstatuojamas. Tuo labiau kad paramedikai dabar kelia kvalifikaciją.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nenori kalbėti niekas. Balsavimas dėl įstatymo projekto jau netrukus per balsavimo intervalą arba šiek tiek anksčiau.
15.04 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2643 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-7 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2643. Pranešėja – I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, noriu pristatyti paprastą ir nesudėtingą įstatymo projektą, kuris užtikrintų tai, kad mes šalyje įtvirtintume nuostatą ne bausti, o informuoti, padėti, įspėti. Pateiksiu paprastą analogiją. Daugeliui iš mūsų tenka ir yra prievolė deklaruoti interesus, pajamas, turtą ir taip toliau ir mes jau žinome, kad artėjant tam deklaravimo terminui nuo vasario mėnesio Valstybinė mokesčių inspekcija mus pradeda informuoti, kad jums artėja laikas, iki gegužės 1 dienos susitvarkykite ir taip toliau, ir taip toliau. Dabar kita analogija su „Regitra“. Turbūt rasime čia, šioje salėje, žmonių, kuriems teko patirti, kad važiavote arba be privalomojo draudimo, arba pasibaigė automobilio techninė apžiūra, nepastebėjote, praleidote terminą ir paskui jau gavote pranešimą iš „Regitros“, kad jūsų automobilis išregistruotas, kad nebegalite dalyvauti eisme.
Per metus įvairių kelių eismo taisyklių pažeidimų ir taip toliau būna maždaug apie 1 mln. 400 tūkst. Iš jų apie 100 tūkst. yra būtent tokių pažeidimų, kada automobilis buvo vairuojamas arba be techninės apžiūros, arba be draudimo. Esu tikra, ir šitas įstatymo projektas gimė iš tikrų istorijų, iš tikrų gyventojų kreipimųsi, kai vairuotojai tokį pažeidimą padaro ne dėl to, kad tyčia nenorėjo apdrausti automobilio ar atlikti techninės apžiūros, o todėl, kad tiesiog pasimiršta tas terminas, kad techninės apžiūros centras galbūt neįspėjo, galbūt tos varnelės apie informavimą neuždėjo arba draudikai padarė klaidą per vieną dieną ne taip įforminę draudimą ir panašiai. Kolegos salėje man minėjo ir apie kitus atvejus, dėl kurių galbūt reikėtų ne nepritarti dėl to įstatymo projekto, bet jį papildyti, pavyzdžiui, dėl besibaigiančio vairuotojo pažymėjimo, dėl medicininės pažymos arba kitų kokių nors atvejų.
Norėčiau pakviesti jus pritarti tokiam įstatymo projektui, kuris valstybinę įmonę „Regitrą“ įpareigotų informuoti transporto priemonių valdytojus apie besibaigiančią techninę apžiūrą ir privalomą civilinį draudimą, likus penkioms dienoms iki tų dalykų galiojimo pabaigos. Tai leistų išvengti bereikalingų administracinių baudų, bereikalingų automobilių išregistravimų, o įtvirtintų valstybės, kaip padedančios, gelbėjančios vaidmenį, tai yra informuojančios ir padedančios išvengti nereikalingų situacijų tiek žmonėms, tiek valstybinėms institucijoms. Jeigu turėtumėte klausimų, mielai į juos atsakysiu. Esu atvira ir įvairiems įstatymo papildymams.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Jūsų paklausti nori penki Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Miela kolege, sakykite, ar rengdama projektą įvertinote, ar čia reikalingos kokios nors jau tokios didelės, papildomos valstybės investicijos? Matyt, ir be papildomų investicijų valstybė tikrai gali veikti šitoje srityje, tokią paslaugą gyventojams teikti.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už labai taiklų aspektą, kuri per skubą tiesiog pamiršau paminėti. Taip, valstybinė įmonė „Regitra“ dabar jau turi informacinę sistemą, kurioje valdo visus pačius aktualiausius duomenis apie transporto priemonių valdytojus, nes būna, kad keičiasi transporto priemonių valdytojai ir kartais draudikai neinformuoja esamo savininko, pavyzdžiui, apie besibaigiantį draudimą. Arba techninė apžiūra, tarkime, „Tuvlita“ informuoja ankstesnį savininką, o ne dabartinį savininką. Todėl prasminga būtų įpareigoti būtent „Regitrą“ dėl to, kad ji turi pačius aktualiausius duomenis, taip pat turi visą reikalingą infrastruktūrą, tai yra informacinę sistemą su dabartinių transporto priemonių valdytojų duomenimis. Kaip ir minėjau, kai išregistruojate transporto priemonę, tai kitą dieną jūs gaunate pranešimą, kad jau išregistruota, o kai reikia informuoti – neinformuojama. Taigi investicijos čia nebūtų didelės, tiesiog galbūt būtų kokie nors papildomi programinės sistemos atnaujinimo kaštai taip suprogramuoti sistemą, kad penkios darbo dienos iki techninės apžiūros ar draudimo galiojimo pabaigos sistema automatiškai informuotų transporto priemonių valdytojus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia R. Vaitkus.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Ačiū pranešėjai. Sakote, kad paprastas ir nesudėtingas, bet, manau, labai reikalingas pakeitimas ir tikrai pritarsiu jam. Galbūt galite pasakyti, kokia būtų jūsų nuomonė, kad ne tik besibaigiant vairuotojo pažymėjimui, bet ir tuomet, kai yra išlaikomas vairavimo pažymėjimas, kad ir tokiu atveju būtų informuojamas? Nes yra atvejų, kai žmogus užmiršta ir nepasiima vairuotojo pažymėjimo, apie tai nėra informuojamas, ir pažymėjimas, vairuotojo teisės yra naikinamos, anuliuojamos. Tikrai vėlgi, manau, išspręstų šitas dalykas ir šituo jūsų atveju. Kaip jūs manote, kokia jūsų nuomonė? Ačiū.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Labai ačiū, gerbiamas kolega, už labai taiklų klausimą ir kartu nuskambėjusį pasiūlymą. Kaip ir minėjau pristatymo pradžioje, aš manau, kad mes turime kuo papildyti šitą įstatymo projektą. Rengdama apgalvojau tuos draudimo ir techninės apžiūros galiojimo dalykus, bet iš tikrųjų iš nuskambėjusių ir pasiūlymų, ir pokalbių matau, kad reikalingas kompleksiškesnis ir didesnės apimties informavimo paketas, jis papildomai faktiškai nieko nekainuotų, o suteiktų tikrai didelę naudą Lietuvos vairuotojams.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, ar nemanote, kad iš tikrųjų viskas jau yra, nes normalus draudikas pats informuoja savo klientą ir netgi jau iš anksto atsiunčia naują polisą dėl civilinės atsakomybės draudimo paštu? Kita vertus, jeigu draudė per brokerį, brokeris taip pat informuoja žymiai anksčiau negu per 5 dienas, kad nepražiopsotų.
Kita vertus, techninės apžiūros stotys irgi informuoja jūsų pageidaujama forma: ar telefonu, SMS žinute, ar elektroniniu paštu. Iš esmės viskas jau yra. „Regitrai“ dabar tai yra papildoma funkcija, kurios iki šiol ji neturėjo. Kolega Romualdas atkreipė dėmesį dėl vairuotojo pažymėjimo. Čia galbūt būtų verta informuoti klientą, tai yra asmenį…
PIRMININKAS. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …kuris turi vairuotojo pažymėjimą, kad jis nepražiopsotų savo pažymėjimo galiojimo pabaigos, nes tada iš tikrųjų turbūt rimtas pažeidimas, kad važiuoja be galiojančio vairuotojo pažymėjimo.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Gerbiamas Juliau, aš mačiau, kad jūs kalbėjote su gerbiamu Algirdu, tai galbūt negirdėjote, kai pristatinėjau motyvus. Nebūtų 100 tūkst. pažeidimų per metus būtent šiose srityse, jeigu visur būtų tvarka ir visko užtektų. Tai vienas momentas.
Antras momentas. Aš esu prieš kišimąsi į privatų verslą, pavyzdžiui, draudimo bendroves, ir reguliavimą, ką daryti ar ko nedaryti.
Trečias aspektas. Kai keičiasi transporto priemonių valdytojai, šitų pranešimų negauna. Todėl, aš manau, mes turime valstybinę įmonę „Regitrą“ ir galime šitą sritį susitvarkyti daug paprasčiau.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Paprastai būna taip gyvenime, kai daug informatorių, tai visi galvoja, kad vienas ar kitas informuos ir neinformuoja. Iš tikrųjų žinutes gauname ir iš „Regitros“, ir iš draudikų, bet čia ir Teisės departamentas rašo, kad apie galiojimo termino pabaigą SMS žinute ar elektroniniu paštu informuoja tik tuo atveju, jeigu šie valdytojų kontaktiniai duomenys tvarkomi tam tikrame Lietuvos Respublikos registre.
Įsivaizduokite, dabar aš kažkada „Regitroje“ registravausi, ten mano senas telefonas, tad kas dabar turės surasti duomenis, ar aš kažkaip turiu ieškoti „Regitros“, ko man nelabai reikia, ar „Regitra“ kažkur ieškos mano duomenų, telefono žinučių ar kokių nors elektroninių paštų? O jūs sakote, kad nieko nekainuoja. Kažkas kainuoja. Kažkas turės surasti, nes priėmus įstatymą aš tikėsiuosi, kad kas nors informuos ir man jau apžiūrų centre nebus svarbu pranešti savo telefono, taip pat bus nesvarbu ir draudikams, ir aš galvosiu, kad iš dangaus nuskris žinutė. O jinai nenukris todėl, kad visi galvos, kad „Regitra“ viską turi.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas Edmundai. Aš matau, kad jūs norite mane šiek tiek paprovokuoti, švelniai tariant, bet aš galvoju, kad ir nereikia, kad kristų iš dangaus, nes „Regitra“ yra toje pačioje vidaus reikalų sistemoje, kaip ir policija, kaip ir kitos sistemos, kur esant reikalui gali būti tais duomenimis apsikeista. Todėl aš nemanau, kad tai yra didžiausia problema.
Aš sakyčiau, kad šito įstatymo galbūt silpnesnioji pusė yra ta, kad mes įpareigotume „Regitrą“ jį informuoti, bet jeigu, pavyzdžiui, žmogus nenori būti informuotas, kad būtų galimybė atsisakyti to informavimo. Bet šiaip informavimas iš anksto tikrai niekam dar nepakenkė. Tuo labiau kai tai daro oficiali valstybinė įmonė.
PIRMININKAS. Ir paskutinysis klausia V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke Andriau Mazuroni. Gerbiama Ieva Kačinskaite-Urboniene, iš tikrųjų geras jūsų pasiūlymas, aš tikrai jį palaikau. Čia kai kurie kolegų klausimai, ypač susiję su duomenimis, visomis tomis duomenų bazėmis ir visa kita, tai, matyt, viskas yra sujungta, viskas veikia, čia neturėtų būti didžiausias klausimas. Esminis dalykas yra informavimas.
Bet mano klausimas ne apie informavimą, na, iš esmės apie informavimą, bet ne apie tuos duomenis ir visa kita. Kaip jūs galvojate, gal tas neinformavimas, atsiradęs prieš kelerius metus, kaip mes kalbėjome, yra ne dėl to, kad kas nors neveikė ar kokių nors duomenų neturi „Regitra“, o gal tiesiog yra taip, ypač kaip Aplinkos ministerija kalba, kad reikia sumažinti dyzelinių automobilių parkus ir visa kita. Neužregistravus arba išregistravus automobilį yra pataisoma statistika. Žinote, išregistravau, statistika gera. Parodome visiems kitiems, kad ypač taršiųjų automobilių parkas tik mažėja. Kaip galvojate, gal dėl to?
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Labai ačiū, gerbiamas Seimo nary, Darbo partijos frakcijos seniūne Viktorai Fiodorovai, už labai gerą pastebėjimą. Gal galimas ir toks aplinkos ministro S. Gentvilo motyvas, bet pamatysime po balsavimo, ar taip iš tiesų yra. Jeigu motyvai yra kitokie, manau, įstatymas pereis su vėjeliu, o jeigu motyvai tokie, kaip jūs sakėte, galbūt toks S. Gentvilo užmanymas. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiama pranešėja Ieva Kačinskaite-Urboniene, Darbo partijos frakcijos nare. (Plojimai) Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako A. Stončaitis, Demokratų sąjungos…
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš nevardinsiu visų ilgų posėdžio pirmininko pareigų. (Balsai salėje) Iš esmės aš manau, kad tikrai visi turėtume pritarti po pateikimo įstatymų projektams, nes tai tikrai yra pagalba plačiai mūsų visuomenei. Svarbiausia, kad šiandien valstybė turi absoliučiai visas galimybes. Investuota dešimtys, jei ne šimtai, milijonų į informacines sistemas, duomenis tik reikia… jei dar papildomų „Regitrai“ reikia, gali paimti iš VMI ar kitų institucijų, valstybė visus tuos duomenis turi. Turint šiandien galimybę ir neinformuoti piliečio apie besibaigiantį galiojimą vienokios ar kitokios pažymos, galinčios turėti įtakos dėl pažeidimo ir baudos, yra nepateisinama. Aš manau, taip yra paprasčiausiai patogiau valdininkams, jie taip elgiasi ir nesiūlo to daryti.
Nepamirškime, kad nuo sausio 1 dienos įsigalios kitas teisinis reguliavimas dėl medicininių pažymų dėl vairuotojo pažymėjimo. Automatiškai stabdomas vairuotojo pažymėjimo galiojimas gali turėti visiškai kitokių pasekmių, čia ir visi draudiminiai įvykiai gali turėti labai labai skaudžių finansinių pasekmių piliečiams. Ir vėl valstybė čia turi galimybę, kartais yra atsikalbinėjama, gal ne visų turi internetinius adresus, nieko panašaus, kaip minėjau, valstybė tuos duomenis turi, tik reikia geranoriškumo, geranoriško požiūrio į klientą, į savo valstybės gyventoją. Manau, kad visos frakcijos ir visi kolegos vieningai pritars šiems projektams. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Geranoriškai prieš pasisako J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Pirmiausia dėkoju Darbo partijos frakcijai už išsamius savo kolegų pristatymus. Dabar tikrai žinosime, kokiomis pareigomis į jus reikėtų kreiptis. O dabar apie esmę. Kolegos, man atrodo, jau pats pateikimas sukėlė daugiau klausimų nei atsakymų. Akivaizdu, kad tuomet būtų galima kelti klausimą, ar sveikatos gydymo įstaigos neturėtų informuoti savo pacientų apie kasmetinius sveikatos patikrinimus. Pavyzdžiui, reikia pasakyti, kad dabartinė tvarka tiek „Regitroje“, tiek „Tuvlitoje“, tiek draudimo bendrovėse egzistuoja. Draudikai jau dabar informuoja savo klientus apie besibaigiančius draudimo polisus tam, kad gautų pinigų. „Regitra“ taip pat informuoja apie techninės apžiūros pabaigą ir kitus aspektus. Tiesiog pats klientas, atvykęs į „Tuvlitą“ ar „Regitrą“, pažymi, ar jis nori būti informuojamas, ar ne. Tai jau yra. Man atrodo, šio įstatymo priėmimas arba net diskusija apie jį būtų perteklinė. Tai būtų šaudymas iš patrankos į žvirblius, todėl, man atrodo, Seimas nėra įpareigotas tokiais smulkmeniškais darbais užsiimti. Deja, gerbiamai I. Kačinskaitei-Urbonienei negalėčiau pritarti dėl šio įstatymo pateikimo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Balsuosime visiškai netrukus, per balsavimo intervalą.
15.20 val.
Valstybės herbo, kitų herbų ir heraldinių ženklų įstatymo Nr. I-130 3 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2856 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Valstybės herbo, kitų herbų ir heraldinių ženklų įstatymo Nr. I-130 3 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2856. Pranešėjas – A. Pocius. Pateikimas.
A. POCIUS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, šiemet, kaip žinome, minime Mažosios Lietuvos susijungimo su Lietuva šimtąsias metines. Deja, šis regionas savo herbo neturi. Kiti Lietuvos etnografiniai regionai turi savo herbus. Etninės kultūros globos taryba kartu su Šilutės rajono savivaldybe, kuri Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos yra įgaliota atstovauti visam etnografiniam regionui, dar nuo 2017 metų siekia įtvirtinti Mažosios Lietuvos herbą, dėl kurio bendrai sutarė Mažosios Lietuvos etnografinio regiono gyventojai.
Siūlymai iš viso buvo teikti keturis kartus, tačiau vėl dėl visų šių siūlymų Etninės kultūros globos tarybos ir Lietuvos heraldikos komisijos nuomonės išsiskyrė. Pagrindinis motyvas, paskatinęs teikti šio įstatymo pataisas, tai yra atvejis dėl Mažosios Lietuvos herbo, parodė, kad etnografinio regiono gyventojų įsitraukimas į herbo kūrimo procesą yra neapibrėžtas, todėl ir ribotas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir heraldinių ženklų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį herbas yra valstybės, etnografinio regiono ar kitos vietovės skiriamasis ženklas, skirtas subjektui, kuriam jis sukurtas, simbolizuoti ir išskirti. Bendruose posėdžiuose, kuriuose dalyvavo Seimo Laikinosios Mažosios Lietuvos draugų grupė, Etninės kultūros globos taryba ir Lietuvos heraldikos komisija, buvo prieita prie kompromisinio varianto, kad yra būtinas minėto įstatymo tikslinimas.
Seimas 2019 m. gegužės 30 d. priėmė šio įstatymo 2, 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriuo papildė Herbo įstatymo 8 straipsnį nauja 5 dalimi. Joje teigiama, kad etnografinio regiono herbas yra Lietuvos etnografinių regionų, tai yra Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos, nematerialusis turtas. Šia nauja Herbo įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi Seimas įtvirtino dar vieną subjektą, kuris turi teisę turėti ir naudoti herbą. Tačiau dabartinis teisinis reguliavimas neapibrėžia, kaip Lietuvos etnografinis regionas gali įgyvendinti savo teisę į herbą, todėl šiuo įstatymo pakeitimu siūlome nustatyti, kad Lietuvos etnografinis regionas savo teisę į herbą galėtų įgyvendinti per jo teritorijoje, kurios ribas nustato Etninės kultūros globos taryba, veikiančias savivaldybes.
Taip pat siūlome įtvirtinti tam tikros Lietuvos teritorijos: apskrities, savivaldybės, etnografinio regiono, miesto, miestelio ar kaimo, išskyrimui skirtų heraldinių projektų kūrimo principus, užtikrinti, kad heraldikos projektų simbolių aktualumas subjektui, kuriam kuriamas heraldinis projektas, būtų pagrįstas istorine medžiaga, o patys simboliai būtų priimtini vietos bendruomenei, kurios nuomonė būtų išreiškiama per jai atstovaujančias visuomenines organizacijas, savivaldos ar savivaldybės institucijas.
Taigi, būtų labai simboliška, jeigu šiais jubiliejiniais ir Seimo paskelbtais Mažosios Lietuvos metais etnografinis regionas pagaliau turėtų savo herbą. Šio herbo kūrimo procesas trunka jau daugiau nei penkerius metus be jokių reikšmingų postūmių. Siūlomas įstatymo pakeitimas pašalintų egzistuojančias kliūtis ir užbaigtų ilgus metus vykstančius nesutarimus. Todėl, mieli kolegos, labai kviesčiau pasisakyti ir balsuoti už. Esu pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Jūsų paklausti nori tik šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų ši situacija yra nepatenkinama Lietuvoje, kai savivaldybės, viso regiono savivaldybės, priima tam tikrą sprendimą, teikia jį Heraldikos komisijai ir Heraldikos komisija randa visokių priežasčių nepritarti arba pasiūlyti sprendinius, kurie yra nepriimtini vietinėms savivaldybėms. Šis pasiūlymas yra labai rimtas žingsnis į priekį, nes mes kažkaip dar įpratę, gal nuo sovietmečio, kad kas nors viršuje nusprendžia tokius dalykus, o realiai, ypač tuo atveju, kai tas regionas nėra susiformavęs prieš keletą metų, o turi kelių šimtų metų istorines šaknis, jis turi teisę reikalauti, kad tokie dalykai būtų. Forma, spalvos, išdėstymas, be abejonės, yra Heraldikos komisijos reikalas, bet vis dėlto tema ir, sakykime, tas istorinis tęstinumas yra esminis. Kaip jūs manote, kokią reikšmę turi šis ženklas Klaipėdos krašto savivaldybėms ir kokį efektą mes pasiektume išsprendę šią problemą?
A. POCIUS (TS-LKDF). Kaip jau minėjau pristatyme, ši istorija jau tęsiasi penkerius metus ir niekaip nesurandamas kompromisas. Žmonės, būtent gyvenantys tame regione, dalyvaudami įvairiose šventėse, tiek respublikinėse, tiek vietinės reikšmės, negali pasirodyti su savo herbu, su savo simboliu. Aš manyčiau, kad galų gale šią neteisybę reikėtų išspręsti ir atsižvelgti, ką aš ir minėjau, į vietos gyventojus, kurių didelė dalis yra, kaip sakant, palikuonys tų pirmtakų, kurie ten gyveno, tame krašte buvo naudojamas tas simbolis. Būtent užtikrinkime istorinį tęstinumą ir, kaip buvo minėta, atsižvelkime į žmonių pageidavimus ir norus, o ne tik, kas yra neleidžiama, draudžiama, ir tik tokiais, sakykime, apribojimais nustatyti kai kuriuos galimus simbolius…
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia E. Sabutis.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, savo siūlomu įstatymo projektu jūs minite apskritis savivaldybėse, etnografinį regioną, toliau vardinate miestus, miestelius, tačiau ar sąmoningai, ar nesąmoningai praleidžiate dar vieną administracinį darinį, tokį kaip seniūnija. Pasižiūrėjus į seniūnijas, ypač regionuose, jos turi savo centrinius miestelius ar kaimus, jų didžioji dalis turi savo herbus, vykstant įvairiems renginiams arba šventėms seniūnijai atstovauja būtent tie herbai. Mano klausimas būtų, ar nemąstytumėte, kad reikėtų įvesti galimybę, ne prievolę, bet galimybę ir seniūnijai turėti savo herbą, atitinkamai vadovaujantis jūsų siūlomomis taisyklėmis?
A. POCIUS (TS-LKDF). Kodėl gi ne? Būtent jeigu iniciatyva yra iš apačios, aš manau, mes turime ir palaikyti. Jeigu seniūnijos kreiptųsi ir būtų palaikymas iš kitų Seimo narių, tai mes esame atviri pasiūlymams. Po pateikimo stadijos, aš manau, jeigu bus pritarta, mes paskui pereisime į svarstymo stadiją ir visi gauti pasiūlymai, aš manau, bus apsvarstyti. Tikiuosi, kad bus pritarta ir jūsų siūlymams. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Valkiūnas. Prašom.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū A. Mazuroniui už suteiktą žodį. Simboliai – tai jėga! Tamsta generole Arvydai Pociau, kolega, jūs čia kalbate apie herbą. Klausimas, ar turi vėliavą? Nes jūs, kaip klaipėdietis, aš neseniai buvau Klaipėdoje… Klaipėdoje mažai vėliavų. Graži vėliava, bet baimė kažkodėl ją iškabinti, kaip sakant, didžiuotis, kad tu gyveni, tu dirbi Klaipėdoje. Ar turi šis etnografinis regionas vėliavą? Norėtųsi, tamsta generole, savo geležine ranka darykite tvarką.
A. POCIUS (TS-LKDF). Na, gerbiamas Valdemarai, kaip žinote, Klaipėda turi savo vėliavą, bet Mažoji Lietuva yra daug didesnis regionas. Būtent yra siūloma, kad Mažosios Lietuvos etninis regionas turėtų savo simboliką, turėtų savo herbą, galėtų turėti savo vėliavą. Aš manau, kad tai yra tas žingsnis, kurio nori iš mūsų vietiniai to regiono gyventojai.
Na, o dėl tvarkos, tai mes tam ir esame žmonių išrinkti, kad darytume tvarką ir priimtume arba keistume tam tikrus įstatymus.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, aš išties palaikau jūsų šį siūlymą, man, kaip vienmandatininkui, teko atstovauti šitam Mažosios Lietuvos regionui, tačiau mano klausimas paprastas. Kodėl jūs norite, kad už jus darbą padarytų kažkas kiti, kodėl patys nesiimate iniciatyvos padaryti tą dalyką, apie kurį jūs kalbate? Heraldikos komisija prie Prezidento – taip, jie ten iš dalies pjauna grybą, bet viskas jūsų rankose. Ačiū.
A. POCIUS (TS-LKDF). Tai aš darau tą, ką galiu šiuo metu kaip Seimo narys. O susitikimai, bendravimas su savivaldybių atstovais, su tų regionų atstovais, su Etninės kultūros globos tarybos nariais, su Heraldikos komisijos atstovais vyko ir tai yra būtent tų susitikimų rezultatas. Taigi dabar viskas priklausys nuo jūsų: jeigu pritarsite, tai judėsime toliau. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinysis klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, galbūt būtų verta įtraukti, kad galima pakeisti, nes, pavyzdžiui, toks unikalus atvejis yra Trakuose. Trakai turi herbą – šv. Jono Krikštytojo galva. Dažnai painioja ir galvoja, kad čia karaimas kažkoks. Pagal įstatymą yra, kad rajono centro herbas yra viso rajono herbas. O dabar Trakai turi kitą herbą. Kadangi gražesnis, savivaldybės taryba pasirinko Kęstučio herbą, nors jų kely buvo kaip ir Vytauto keli herbai. Tai gal būtų galima ne tik naujai, bet kad būtų galimybė ir keisti, aišku, suderinus su bendruomene, su vietos savivaldybės taryba ir panašiai, bet galimybė keisti, nes šita galimybė buvo apribota iki tol? Ačiū.
A. POCIUS (TS-LKDF). Supratau, ačiū už klausimą. Žodis „keisti“ taip pat yra įrašytas ir yra galimybė teikti siūlymą dėl naujo herbo arba keisti. Bus suteikiama galimybė vietinėms bendruomenėms, savivaldybėms būtent kreiptis ir dėl keitimo, jeigu tai bus iniciatyva, taip sakant, iš apačios.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tai gerbiamam iniciatoriui. Turbūt nesuprato mano klausimo gerbiamas generolas. Priminsiu tai, kad, ruošiantis Dzūkijos antrajam kongresui, mes, Seimo nariai, ėmėmės iniciatyvos – Dzūkija neturėjo herbo, tai buvo prieš 20 metų. Surengėme keletą etnografinių kongresų čia, Seime, konferencijų, išleidome metodinę medžiagą. Mums talkino profesorius E. A. Rimša. Jis sukūrė istorinį pagrindą Dzūkijos, na, apibrėžė Dzūkijos etnoregioną, samdėme už savo pinigus, asmeninius pinigus, ne už parlamentinius, geriausią dailininką A. Každailį ir, be abejo, su Heraldikos komisija suderinome. Ir apskritis gavo herbą, ir Dzūkijos regionas turi herbą, ir viskas atsistojo į savo vietas. Todėl mano iniciatyva – nerodyti ir nelaukti iš kitų, kol padarys, o imtis patiems. Paties iniciatyvą labai sveikinu ir linkiu geros kloties. Jeigu reikės patarimų ir kontaktų, generole, visą laiką pasirengęs.
PIRMININKAS. Prieš pasisako J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš, kaip žemaitis, nesu sužavėtas dėl to sumanymo. Aš galvoju, kad visi žemaičiai turi pasisakyti už tai, kad kuo labiau būtų plečiamos Žemaitijos ribos. Tai galvoju, jeigu Klaipėdos kraštas kurį laiką dar neturės to herbo su briedžiu, pamažu pripras prie žemaičių meškos ir taip mes prasiplėsime į Klaipėdos kraštą. (Balsai salėje) Nežinau, kaip čia balsuoti už šitą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Balsuosime visiškai netrukus.
15.35 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 122 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2026 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2860(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės rezervinis 1 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 122 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2860. Į tribūną kviečiame Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę I. Haase pristatyti komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 122 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2860 ir komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš, susilaikiusių nebuvo. Vienbalsiai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti Seimo narių. Pasisakyti dėl motyvų taip pat niekas nenori. Balsuosime visiškai netrukus.
15.35 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 110 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2633 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės rezervinis 2 klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 110 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2633. Pranešėjas – L. Jonauskas. Pateikimas.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, proveržio paketą priimdami Seime daugiau negu prieš pusę metų, praleidome vieną detalę, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme yra įrašyti apribojimai derlingų žemių ūkininkams savo žemėje įsirengti saulės elektrines, todėl įstatymo pataisa yra siūloma leisti įsirengti saulės elektrines ir tose žemės ūkio paskirties žemėse, kurių derlingumo balas yra didesnis, aukštesnis negu vidurkis, tai yra daugiau negu 42,3 balo. Tai tokie rajonai kaip Pasvalys, Pakruojis, Joniškis, Radviliškis, Panevėžio rajonas, Kėdainiai, Kauno rajonas, Marijampolė, Vilkaviškis ir taip toliau. Apribojama ūkininkams galimybė įsirengti saulės elektrines. Taigi net ir ūkininkai, turintys gamybos linijas, grūdų džiovinimo linijas, šiltnamius ir taip toliau, savo poreikiams negali įsirengti saulės elektrinių. Siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori net šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kolega, iš tiesų galbūt, jeigu būtų uždėtos ant visų tų stogų, kurie yra džiovyklų, sandėlių ir kitų ūkinių pastatų, saulės elektrinės, tai galbūt tikrai būtų galimybė pritarti jūsų siūlymui. Bet kaip jūs vertinate, jeigu ir būtų pritarta, kad būtų pritarta tik to ūkininko žemėje ir kad arba naudą gautų, arba elektrą naudotų tik savo reikmėms arba parduotų, bet jis būtų kaip tos elektrinės savininkas? Kitu atveju tai yra galimybė tiems verslininkams žemės nuomos kainą padidinti ir tiesiog taip nustumti grūdų auginimą, užsiimti saulės energetika, tuo verslu tuose regionuose. Kaip jūs į tokį siūlymą žiūrėtumėte?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, kolega. Jeigu tokį siūlymą registruotumėte, tikrai manau, kad toks siūlymas būtų vertas diskusijų. Iš tikrųjų yra ūkininkų, kurie galėtų ir ant savo pastatų dėti saulės elektrines, bet, kaip žinome, yra nemažai, dalis pastatų, kurie nėra renovuoti arba šlaitai netinkami pagal kryptį, pagal technines savybes ir taip toliau. Bet kokiu atveju, jeigu bus pasiūlymas, Seimas diskutuos ir apsispręs.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, pirmas klausimas: kam atstovaujate? Mes jau turime tikrai pakankamai saulės elektrinių, vėjo elektrinių. Jų yra labai daug statoma. Kas mums užaugins duoną ir visus kultūrinius maisto produktus, jeigu mes dabar dar derlingose žemėse, derlingiausiose, kurios viršija vidutinį koeficientą, leidžiame statyti saulės elektrines? Kaip jums atrodo, ar tai yra normalu šiandien užimti tą visą teritoriją, kaip jūs sakote, Pasvalys, Joniškis, į tą pusę nueinant? Aiškinamajame rašte jūs teigiate, kad tai yra kolizija. Patikėkite, peržiūrėjau abudu teisės aktus. Atsinaujinančių išteklių… Tikrai pasakykite, kurioje vietoje, tikrai nėra kolizijos. Pagrįskite man tą faktą.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Gerai. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų ūkininkams, kurie savo poreikiams norėtų turėti saulės energijos arba atsinaujinančios energijos, pasistatyti saulės elektrinę, pavyzdžiui, kitame rajone, kuriame žemė yra nederlinga – Trakuose ar Molėtuose – ir nuolatos prižiūrėti, saugoti tą savo elektrinę kitame rajone iš tikrųjų būtų komplikuota. Matyt, kad kaštai būtų tokie nepakeliami, kad net neapsimokėtų ūkininkui važiuoti į kitą rajoną ir statyti. Tie žmonės nekalti, kad jų krašte yra derlingos žemės ir šiuo atveju, jeigu dalį, lopinėlį… Pasvėręs ekonominę naudą pamatys, kad yra naudingiau pas save įsirengti saulės elektrinę, jis turės tokią galimybę. Jokiu būdu šitos pataisos nereiškia, kad ūkininkai, kuriems bus suteikta tokia galimybė, atlaisvintos rankos, tą ir padarys. Jie tiesiog turės tokią galimybę ir vieni pasinaudos, kiti ne.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Dar V. Jukna priekyje buvo.
PIRMININKAS. Jo nėra posėdžių salėje.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerai. Gerbiamas kolega, įvardinsiu jūsų pristatymą, tai yra kiauras melas, nes jūs neatstovaujate jokiems ūkininkams ir jokių ūkininkų interesams. Tai yra netiesa, nes jūsų aiškinamajame rašte aiškiai parašyta, kad jūs atstovaujate Lietuvos saulės energetikos asociacijai. Projektas parengtas yra jų ir interesas yra jų tam, kad privatūs žmonės negalėtų turėti jokios galimybės statytis elektrinių, ir jiems apribojimai visada yra iškeliami patys didžiausi, bet aš norėčiau jūsų paklausti. Jūs visada kovojate, kalbate apie dirvožemio advokaciją ir remiatės tuo, o šiuo atveju jūs norite naikinti derlingus Lietuvos dirvožemius atiduodamas juos tokiai statybai.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Pirma, teiginys netikslus. Nieko aš nenoriu naikinti ir nieko nenoriu iškelti. Žemė niekur nedings ir išmontavus saulės elektrinę ar atsisakius jos bus galima dirbti žemę, o iš tikrųjų poreikis ūkininkams turėti savo atsinaujinančios energetikos šaltinį yra tikrai didžiulis, todėl tikrai ūkininkams šita nauda bus labai didžiulė.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinis klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų būtų galima pritarti šiam jūsų projektui, jeigu būtų išspręsta dėl kitų vietovių, kaip buvo minėta, ant stogų ūkininkams leista, tam tikrose nederlingose vietovėse ant žemės. Pavyzdžiui, daug metų kreipėsi Liškiavos atstovai, kurie ten turi tikrai nederlingą sklypą ir panašiai, bet neleidžiama. Tai kraštovaizdžio draustinis, tai kokie nors kitokie ribojimai, tai dėl tam tikrų regyklų negalima, kad matytųsi. Įvairūs apribojimai. Išspręskime pirmiausia tuos dalykus ir tada žiūrėkime į derlingą žemę. Mano yra tokia pozicija, kad daug neišspręstų dalykų yra, ir aš manau, kad jūs su tuo lyg ir sutinkate, tai aš siūlau grįžti prie tų klausimų, išspręsti ir tada eiti prie derlingos žemės. Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Jūsų pozicija labai gera. Aš siūlau pasinaudoti tuo, kad Seime svarstome įstatymo pataisas, registruoti pasiūlymus ir tuos visus kitus atvejus įtraukti į svarstymą. Iš tikrųjų Seime, manau, mes galime padiskutuoti dėl visų kitų likusių apribojimų ir, jeigu leidžia tinkamos sąlygos ir visa kita, galime Seimas apsispręsti ir dėl kitų apribojimų mažinimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Norėčiau paraginti Seimo narius balsuoti už šį projektą, nes konkrečiai prieš 4 mėnesius skambina mūsų buvęs kolega V. Gailius, Joniškio meras, ir sako, ūkininkai nori savo žemėje, patys ūkininkai, Joniškio ūkininkai, pasistatyti jėgainę ir būtent šitie straipsniai riboja. Gerbiamas Viktorai, tai tikrai yra pačių ūkininkų balsas, kad jie galėtų savo žemėje, nors ta žemė ir brangi, ir derlinga, pasistatyti sau reikalingus įrengimus.
Antras dalykas. Neieškokime dirbtinio konflikto tarp saulės energetikos ir žemės ūkio Lietuvoje. D. Kreivys labai stipriai akcentuodavo proveržio paketo metu, Lietuvoje reikia vos 2 tūkst. hektarų, kad užtikrintume visą energetinę nepriklausomybę. Žemės, kad ir kaip žiūrėsi, nuo 2 iki 3 mln. hektarų yra. Tikrai čia niekas nesuvalgys tos derlingos žemės. Yra išskirtiniai atvejai, kai ūkininkai nori sau pasistatyti ir jie tą gali daryti. Leiskime jiems, nes kiti įstatymai tai leidžia. Vienintelis šitas įstatymas yra. Jeigu dabar sversime viešąjį interesą, kuris viešasis interesas yra svarbesnis, tai, man atrodo, energetinė nepriklausomybė yra svarbesnis interesas negu žemės derlingumas. Man atrodo, mes turėtume irgi prioritetą suteikti, jeigu yra poreikis, ūkininkas turėtų jį teisėtai taikyti, tai yra pačių ūkininkų interesas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. V. Pranckietis tuoj pasakys, kuris interesas yra svarbesnis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Taip, ir aš turbūt labiausiai girdėčiau ūkininkų interesą, jeigu toks tikrai būtų, nes dažniausiai ūkininkų interesai visada būna sunešti į Kaimo reikalų komitetą ir niekaip ne į Aplinkos ministeriją. Todėl turbūt reikėtų ir kalbėti apie tai, kokie yra ir kieno interesai. Bet šiandien aš norėčiau dar pabrėžti ir kitą dalyką, kad Aplinkos ministerija turėtų rūpintis, kad Lietuvoje derlingo dirvožemio nemažėtų ir turi tokius įsipareigojimus ginti. O dabar mes žengiame lyg priešingą žingsnį. Prieš keletą mėnesių neįėjome per langą, arba per duris, dabar bandome eiti per langą. Mūsų pasiūlymas buvo ir anksčiau, kad nedidintume derlingumo ribos, naudokime tik nederlingas žemes. Ieškome tų nederlingų žemių, ieškokime stogų, kaip sako J. Baublys, raskime tas vietas, suteikime galimybę žmonėms plėtoti ant savo stogų, suteikime jiems galingumą pasijungti ir tų elektrinių ant stogų tikrai užteks. Tai nesveikinu šito projekto ir antrą kartą apie tai garsiai noriu kalbėti, ir agituoju nepritarti jam ir pateikimo stadijoje. Ačiū.
15.46 val.
Seimo savaitės (2023-06-19 – 2023-06-23) – 2023 m. birželio 20 d. (antradienio) ir 22 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Balsuosime visiškai netrukus, po rezervinio 3 klausimo – savaitės, prasidedančios birželio 19 diena, Seimo posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, manau, kad kitos savaitės darbotvarkė įdomi ir turininga. Tai jos vertę jau didina vien tai, kad ketvirtadienį, vakariniame posėdyje, bus opozicinė darbotvarkė. Taip pat paminėsiu, kad kitą savaitę planuojame užbaigti rinkimų paskelbimą Kupiškyje, išrinkti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkę, apsvarstyti didelės apimties Žemės įstatymo pataisų reforminį paketą, taip pat jautrius Švietimo ir studijų įstatymų paketus. Tikiuosi, kad A. Veryga įregistruos Tabako kontrolės įstatymo pataisas ir pradėsime nagrinėti elektroninių cigarečių uždraudimo Lietuvoje klausimą ir daug kitų svarbių projektų, kurių visų neišvardinsiu. Man tik beliktų paklausti, kokie yra pageidavimai dėl Vyriausybės pusvalandžio. Kai Seniūnų sueigoje yra išsakomi pageidavimai, tai susidaro, kaip matote, nemenkos įtampos, kai ministrai negali taip greitai susiorientuoti ir čia atvykti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Tuoj apie pageidavimus pasakys net keturi kolegos, kurie nori jūsų paklausti. Pirmasis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega pirmasis vicepirmininke, aš suprantu jūsų sunkią dalią sudarinėti darbotvarkes, tačiau mūsų kaip opozicijos teisė yra turėti Vyriausybės valandą, o ne pusvalandį. Kadangi vis tiek valdančiųjų nebūna, tai mes turime didesnę galimybę išsiaiškinti svarbius dalykus, o ne taip, kaip šiandieną matėme: 13 minučių buvo skirta pabendrauti su Konstituciją savo veiksmais pažeidusia vidaus reikalų ministre. Tačiau, gerbiamas pirmasis vicepirmininke, kaip jūs sureagavote į klausimą, kurį jums pateikė opozicijos vicepirmininkas ponas A. Mazuronis, kad reikia daryti vieną posėdį? Du posėdžiai baigiasi paprastai iki pietų. Tai trečiadienį galėtų būti vienas posėdis, paposėdžiautume ir galėtume dirbti apygardose.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tikrai nematau galimybių kitos savaitės posėdžius sutraukti į vieną posėdį. Aš manau, kad tikrai bus daug diskusijų ir dėl Švietimo įstatymo pataisų ir yra daug pasiūlymų dėl S. Gentvilo teikto Žemės reformos paketo ir čia tikrai žiūrėkime, kad posėdžiai neužsitęstų. Tai vieną kartą taip atsitiko, iš tikrųjų, kaip jūs sakėte, labai netikėtai buvo mažai kalbančių Seimo narių, bet paskutinėm savaitėm, aš manau, tokios prabangos neturėsime.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Kolega Jurgi, negaliu sakyti, kad gerbiamas, nes mane apskundei. Noriu paklausti, ar negalite į darbotvarkę įrašyti, kad G. Landsbergis atsiimtų skundą dėl D. Kepenio iš Etikos ir procedūrų komisijos, kad kaip nors reikia sugyventi, o ne tais kagėbistų metodais užsiimti skundimais? Kaip jūs žiūrite į tą darbotvarkę, kad reikia kažkaip draugiškai gyventi, o ne pyktis ir užsiimti skundimais?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jeigu aš ir įrašyčiau tokį keistą klausimą, kaip jūs suformulavote, į darbotvarkę, žinokite, nėra jokių garantijų, kad jūsų pageidaujamas faktas įvyks. O turbūt matote, kad Etikos ir procedūrų komisijos auklėjamoji funkcija dar reikalinga, nes Seimo nariai savo pasisakymais nelabai daro išvadas. Gal jūs padarėte. Nebegirdime tokių keistų pareiškimų, kurie buvo anksčiau.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinis klausia J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Gerbiamas vicepirmininke, aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad Užimtumo įstatymo pataisas kitą savaitę turėtume apsvarstyti dėl užsieniečiams palengvintos galimybės mokytis lietuvių kalba. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė dėl skubos ir turėtume skubos apsvarstyti kitą savaitę ir priimti šias pataisas, tai prašau įtraukti į darbotvarkę.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kai komitetai apsvarsto, ko mes iš anksto gal nežinojome, tai visada darbotvarkė yra greituoju būdu papildoma. Taip bus ir šiuo atveju, jeigu, kaip jūs sakote, komitetas apsvarstys. Matau, kad čia įrašytas vienas Užimtumo įstatymo projektas, nežinau, ar apie tą mes kalbame, ketvirtadienį, 1-1.13 klausimas – projektas Nr. XIVP-2854(2). Galbūt yra dar kitas, tai pasižiūrėsime.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kaip supratau, Vyriausybės pusvalandžio galime nedaryti, nes jokių pageidavimų nebuvo?
PIRMININKAS. Aš lyg ir girdėjau pageidavimą daryti Vyriausybės valandą, bet čia, matyt, kiekvienas išgirsta, kas ką nori. Ar galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Kadangi jau balsavimo intervalas ir daugiau neturime klausimų, kuriuos reikėtų pateikti, pereiname prie balsavimo.
15.52 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 611 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2304(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 611 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2304(2). Priėmimas. Kas pritariate projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115 Seimo narių: už – 111, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.53 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2161(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas, dėl kurio turime apsispręsti, yra Seimo nario A. Vyšniausko pataisa dėl 1-13 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIVP-2161(2), bet, girdėjau, lyg ir atsiimate pataisą? Tuoj, tuoj, prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Taip, atsiimu.
PIRMININKAS. Gerai, nereikia dėl jos apsispręsti. Yra V. Mitalo pataisa. Kaip suprantu, jūs neatsiimate ir pristatysite. Tad į tribūną kviečiame I. Haase dėl V. Mitalo pastabos. O, Vytautai, prašau pristatyti savo siūlymą.
V. MITALAS (LF). Labai ačiū. Tikrai aš neatsiimu ir pristatysiu. Ir aš, aišku, iš esmės nepritariu šiam įstatymui, nes manau, kad triukšmo valdymui yra skirtas Administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnis. Yra taip pat atskiras Triukšmo valdymo įstatymas, kur yra sureglamentuota, kaip triukšmas yra valdomas.
Dabar mes čia taisome tą straipsnį, kuriame pasakyta apie viešosios rimties trikdymą, paklausykite, kaip jis skamba: „šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose“ ir taip toliau, ir nakties, vakaro metu gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose, organizacijose užtraukia baudas arba, jeigu tai yra daroma pakartotinai, tai ir draudimą lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Įstatymo projektu yra siūloma ne tik didinti baudas, bet ir užtraukti šitą atsakomybę juridiniams asmenims. Kitaip tariant, tie, kas garsiai dainavo parke, galės parko direktoriaus būti nubausti ir vienerius metus negalės ateiti į parką, arba, natūralu, grojantys muzikos instrumentais ir panašiai. Aš sakau, kad reikia šito juridinių asmenų klausimo visiškai atsisakyti. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Vytautai. Jūs labai garsiai agitavote balsuoti už, jei ką, ir jums atsakomybė bus taikoma. Prašau, gerbiama Irena. Komiteto nuomonė.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas nepritarė pasiūlymui. Atkreiptinas dėmesys, kad, pritarus šiam Seimo nario pasiūlymui, atsakomybė juridinių asmenų vadovams išliktų, kaip ir iki šiol galiojusioje Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio redakcijoje, tačiau ji būtų nediferencijuota. Šiuo projektu nėra keičiamas pats atsakomybės subjektas, jis išlieka, tačiau yra siūloma diferencijuoti baudų dydžius fiziniams asmenims ir juridiniams asmenims, tai yra jų vadovams.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Dėl šio pasiūlymo reikia 29 remiančių Seimo narių. Ar galime laikyti, kad yra 29 Seimo nariai? (Balsai salėje) Tuoj, kuomet dėl motyvų. Galime? (Balsai salėje: „Balsuojame.“) Balsuojame. Gerai, balsuojame, ar yra 29 Seimo nariai, kurie remia V. Mitalo pasiūlymą.
Už balsavo 38. Yra.
Dėl motyvų dėl V. Mitalo pasiūlymo už nenori niekas kalbėti. Prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, aš tikrai prieš V. Mitalo pasiūlymą, nes per daug triukšmingai važinėja į gėjų klubus naktimis. Atrodo, kad jis yra normalios orientacijos, bet, pasirodo, gėjų klubus mėgsta ir labai ten triukšmauja.
Antras dalykas. M. Matijošaitis, Laisvės frakcijos narys, jau ne vieną kartą kėlė Gedimino prospekte, Seimo bendrabutyje, triukšmą, o dabar profesionalas, jų dvasinis lyderis T. V. Raskevičius net mojuoja vėliavėle ir triukšmauja Seime. Taigi, man atrodo, tikrai reikėtų balsuoti prieš šias visas jų iniciatyvas.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Petrai. Tuoj pažiūrėsime, ar jūs įtikinote didžiąją dalį kolegų. Balsuojame dėl ką tik pristatyto V. Mitalo pasiūlymo. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate arba prieš, arba susilaikote.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 37, prieš – 15, susilaikė 52. V. Mitalo pasiūlymui nėra pritarta.
Labai dėkui gerbiamai pranešėjai. Priėmimas pastraipsniui. Yra tik vienas straipsnis. Ar galime bendru sutarimu pritarti vieninteliam 1 straipsniui? Labai dėkui, pritarta.
Dėl motyvų dėl viso įstatymo projekto. V. Semeška pasisako už įstatymo projektą.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, triukšmadarių turime ir čia, Seime, vienas iš jų neseniai pasisakė, bet niekas čia jo, matyt, nebaus. O gerbiamas V. Mitalas, švelniai tariant, trupučiuką perdėjo. Įstatymo projekte tiesiog šiek tiek pakeliamos baudos už triukšmavimą, tai yra nuo 10 ar 20 eurų iki 80 eurų, ir diferencijuojama juridiniams ir fiziniams asmenims. Tikrai tiek kurortinės savivaldybės, tiek ir kiti gyventojai susiduria su triukšmu, o triukšmas yra pavojingas sveikatai. Siųsti pareigūnus, tai negerbti jų, kuomet jie išrašo baudas po 10 eurų, o pažeidėjai tiesiog mėgaujasi triukšmu toliau triukšmaudami. Tai tikrai yra subalansuotas projektas. Pataisų siūlytojai atsiėmė savo pasiūlymus dėl įrangos konfiskavimo ir taip toliau. Tai yra gana švelnus įstatymo projektas. Siūlau jam pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš įstatymo projektą kalba triukšmadarys V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti labai rimtai, kad Seimas vėl ketina padaryti tokią valstietišką klaidą, kokią padarė priimdamas dėl rūkymo draudimo balkonuose, kuris neveikia, ir darydamas kitus tokius butaforinius veiksmus, kurie absoliučiai nieko nepakeis. Tikrai J. Basanavičiaus gatvėje, kaip rašoma aiškinamajame rašte, galiu lažintis – po 22 valandos ir toliau garsiai skambės muzika, nepriklausomai nuo to, kiek bus nubausta smuikuojančių, garsiai dainuojančių ar kitaip tenai viešąją rimtį trikdančių žmonių. Tokie dalykai dėl triukšmo šiaip civilizuotame pasaulyje yra sprendžiami su savivaldybių viešosios tvarkos pareigūnu ir gal net sprendžia specialios komisijos tuos klausimus, kylančius tarp gyventojų ir tam tikrų viešojo maitinimo įstaigų, restoranų ar panašiai. Niekas nesprendžia vienareikšmiškai didindamas baudas ir ypač keisdamas tiktai baudas, bet palikdamas tą visą nepakeistą Administracinių nusižengimo kodekso straipsnį, kuris akivaizdžiai byloja, kad yra visiškai iš kitos eros.
Aš siūlau nepritarti šitam įstatymo projektui. Jis yra nelogiškas, neadekvatus, pagal valstietišką kurpalių padarytas įstatymo projektas. (Plojimai)
PIRMININKAS. Kitokią nuomonę turi L. Nagienė ir pasisako už įstatymo projektą.
L. NAGIENĖ (DFVL). Labai ačiū. Mes visi valstietiški, taip pat ir M. Skritulskas, kuris atstovauja savo miestui, savo kraštui, yra valstietiškas. Aš manau, ne tiktai apie Palangą, bet ir kitus, jeigu gyvenamoje teritorijoje yra įrengtos kavinės, restoranai ir yra leidžiama muzika. Čia dabar labai teisinga, kad vadovas irgi turi prisiimti atsakomybę, būtent vadovas turi pasakyti savo darbuotojams, jis turi kontroliuoti. Jis turi.
O jeigu apie viešąją tvarką, aš manau, tai yra viešoji tvarka ir visada šios administracinės baudos ir rašomos. Tai ne tik policija, bet ir viešosios tvarkos pareigūnai turi teisę surašyti. Ir nereikėtų pasakyti, kad viešosios tvarkos pareigūnai savivaldybėse nedirba. Manau, labai sėkmingai ten jie dirba. Taigi aš tikrai pritariu šiam projektui ir siūlau balsuoti už, ir palaikyti tą, kas teikia šitą projektą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Įstatymo projektui nepritaria V. Giraitytė-Juškevičienė.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Dėkoju. Dar kartą mes, matyt, labai primityviu keliu nueiname: didiname baudas fiziniams asmenims, dar įtraukiame juridinius asmenis, tačiau nesusimąstome, kad tie pareigūnai, kurie yra įgalioti surašyti protokolus, net neturi kuo pamatuoti garso decibelų, negali nustatyti, koks tai yra triukšmas – didelis, mažas, jie tai daro tik savo klausos dėka. Galų gale, jeigu žmogus spėja išsijungti muziką, iki atvykstant policijos pareigūnams, tai taip tas iškvietimas ir lieka niekinis. Tai spręskime šį klausimą kitu būdu, o ne didindami baudas žmonėms. Balsuokite prieš.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Balsuoti už ragins A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Čia, matyt, yra ta situacija, kuomet krikščioniškas posakis, kad trenkė per vieną žandą, tai atsuk kitą, kad dar kartelį trenktų, akivaizdu, kad neveikia. Pats projektas yra padiktuotas gyvenimiškų situacijų ir tikrai ne iš piršto laužtas. Visi suprantame, kad teisės aktai ir įvairios sankcijos už tam tikrus pažeidimus yra ne visiems subjektams apskritai, o tiems, kurie nesilaiko reikalavimų. Akivaizdu, kad šiandien egzistuojantys baudų dydžiai niekaip nemotyvuoja keisti savo elgesio. Turime situaciją, kuomet viešosios tvarkos skyriai yra įdarbinti, policijos pareigūnai yra įdarbinti, yra įdarbinami teismai ilgų procesų metu. Visa tai vyksta iš principo kartais dėl 10 eurų baudos, kuomet tam tikrų įstaigų vadovai siunčia vis kitus darbuotojus prisiimti atsakomybę, kuri, kaip minėjau, siekia galbūt 10 eurų, ir dar yra įveliami teismai, įveliamos savivaldybės į tikrai ilgai trunkančius procesus, kurie kainuoja brangiai tiek valstybei, tiek kitoms pusėms.
Turime šitą problemą kokiu nors būdu spręsti, todėl baudos yra vienas iš tų momentų. Juridinio asmens vadovo atsakomybė taip pat yra svarbus veiksnys, nes užkerta kelią manipuliuoti šia situacija tuomet, kai, kaip sakiau, yra galimybė siųsti vis kitus darbuotojus prisiimti atsakomybę. Jeigu tai yra galvaskausmis ir tai yra galimybė vis dėlto tą problemą bent iš dalies spręsti, tai nesakau, kad čia tas sprendinys dėl ko nors labai tobulas, bet turime pabandyti, nes mes, kaip įstatymų leidėjai, turime suderinti ne tiktai verslų interesus, tačiau turime atsižvelgti į gyventojų interesus ir turime rasti pusiausvyrą. Jeigu tos pusiausvyros geruoju rasti nepavyksta, tam yra sankcijos. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš balsuoti ragins R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tikrai protu sunku suvokti tokius projektus. Aš pamėginsiu pailiustruoti teisiškai, tai ir parodo, kad Seime yra teisininkų stoka. Dabar mūsų kolega M. Matijošaitis Seimo viešbutyje per garsiai leidžia muziką, pagal tą įstatymo straipsnį ne jam bus išrašoma bauda, o Seimo kancleriui. Įdomus jų sprendimas. Logikos kaip ir nerasta.
Dabar kalbame apie J. Basanavičiaus gatvę, tikrai pritariu, kad Palangoje vyksta betvarkė dėl muzikos. Su viskuo sutinku. Aš tiesiog paaiškinsiu teisiškai, kas kaip yra. J. Basanavičiaus kavinės savininkas įkuria mažąją ūkinę bendriją, mažosios ūkinės bendrijos įkūrimas šiandien kainuoja 500 eurų. Ir aš muziką leidžiu kokią noriu. Atvažiuoja Palangos savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnai, nurodo mažoji ūkinė bendrija, kad jinai yra šitos mažos kavinės nuomininkė, ir jai rašo be pabaigos baudas. Šitas įstatymas niekada neveiks, kolegos, jisai bus iš karto apeinamas nuo pirmos įstatymo nuostatos.
Trečias dalykas. Mokykloje organizuojama diskoteka, kaip pavyzdys, vyksta triukšmas. Kam bus rašoma bauda – mokyklos direktoriui, nes tai yra viešoji įstaiga? Visos meno mokyklos Palangoje, kur eina su būgnais vakare, kur muša po 19 valandos, J. Basanavičiaus gatve eina iki Birutės parko, viršija 35 decibelų normą – visi. Dar kartą sakau: 35 decibelai yra nuo 19 valandos. Šiandien Palangoje visus būgnininkus, kur būdavo atrakcija, jūs eliminuojate. Kolegos, kam balsuoti ir kam priimti įstatymą, kuris niekada neveiks ir niekada jo negalėsime įgyvendinti? Čia antras draudimas – rūkymas balkonuose.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Svarbiausia, kad, kai Seimo posėdžių salėje decibelai viršijami, bauda ne posėdžio pirmininkui būtų išrašoma. Už įstatymo projektą pasisako P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš galvoju, gal įstatymas ir nėra iki galo tobulas, bet geriau valstietiškas negu laisvietiškas – už.
PIRMININKAS. Konceptualu. Prieš įstatymo projektą paskutinis K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų, jeigu jau kalbame apie praeitą Seimo daugumą ir šią, buvusi dauguma buvo vadinama draudimų dauguma, tai turbūt dar vienas pavyzdys – dar vienas draudimas iš šitos daugumos. Turbūt įpusėjus kadencijai jie jau viršijo visos praeitos kadencijos visą draudimų įstatymų puokštę. Tai, ką čia prieš tai kalbėjo kolegos, nenoriu kartotis apie baudas viešosioms įstaigoms, bet turbūt šiuo atveju tikrai bus sprendžiama viena Palangos problema – bus nubausti tie, kurie pliaže ramiai gulintiems eina ir rėkauja: „Karšti čeburekai!“. Tie tikrai bus nubausti, nes jie turbūt dirba tik pagal individualią veiklą, ir iš jų ta licencija bus atimta ir galbūt net tas čeburekų krepšys, su kuriuo vaikščioja paplūdimiu.
Iš tiesų, kolegos, tikrai keista ir labai turbūt toks déjà vu jausmas, kad ši dauguma tuo numintu keliu eina ir tikrai jau gerokai pralenkia. Iš tiesų pasirinkimo laisvė – kaip balsuoti, bet dėl įstatymo, kai jis įsigalios, kaip jis veiks, turbūt matysime artimiausiu metu ir tų kuriozų bus tikrai ne vienas. Tikrai kviečiu balsuoti su protu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Balsuojame dėl darbotvarkės 1-13 klausimo, įstatymo projekto Nr. XIVP-2161(2). Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate – prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 60, prieš – 17, susilaikė 30. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Darbotvarkės… (Balsai salėje) M. Matijošaitis per šoninį mikrofoną tikriausiai dėl vedimo tvarkos ar replika po balsavimo.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Replika po balsavimo. Kadangi priėmėme šį visiškai iracionalų ir nelogišką įstatymo pakeitimo projektą, nuo šiol, kai kiekvieną kartą P. Gražulis rėkaus iš Seimo salės, iš Seimo koridorių ar Seimo viešbutyje, aš turėsiu teisę skambinti policijai, tokią teisę, žinoma, turės ir M. Puidokas, ir baudą gaus kas? Seimo kancleris. Su tuo ir sveikinu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Per šoninį mikrofoną K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). O aš norėčiau pasakyti liberalams, jų požiūrį gerbiu, bet jie bando kalbėti už visą civilizuotą pasaulį. Pažiūrėkite, Estijoje didesnės baudos, Latvijoje didesnės, Lenkijoje didesnės, Vokietijoje iki 5 tūkst. Vokietijoje pabandykite žolę nupjauti. Čia daug mažiau negu žolę nupjauti apie tokį laiką. Tai už civilizuotą pasaulį nekalbėkite. O tie, kas sako, balsuokite protu, tai mes balsuojame paspausdami mygtuką, o ne protu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Per šoninį mikrofoną M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Kolegos, aš kaip tik noriu pasidžiaugti, kad mūsų kolega M. Matijošaitis labai pasitaisė, nustojo rengti orgijas Seimo viešbutyje ir tikrai šitas įstatymas irgi jam pagelbės toliau neskriausti ukrainiečių.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Nežinau, ar čia pliusas, ar minusas, kad nustojo rengti tokius renginius. A. Skardžius per šoninį mikrofoną.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Aš gerbiamam Kęstučiui, kad reikia su pasauliu eiti koja kojon: žolę reikia ne pjauti – žolę rūkyti reikia.
PIRMININKAS. Supratau. Visi jau išsišnekėjome, dabar gal ramiau šiek tiek.
16.10 val.
Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo Nr. XIII-1257 pavadinimo, 1, 4, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir 111 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2806(2), Inovacijų skatinimo fondo įstatymo Nr. XIII-3167 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2807(2) (svarstymo tęsinys)
Kiti darbotvarkės klausimai, dėl kurių apsispręsime. Darbotvarkės 2-1.1 klausimas – įstatymų projektų blokas: projektas Nr. XIVP-2806(2) ir projektas Nr. XIVP-2807(2). Kas pritariate įstatymų projektams po svarstymo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 89, prieš nėra, susilaikė 24. Įstatymų projektams po svarstymo pritarta.
16.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Viešojo saugumo stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2663(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo projektas Nr. XIVP-2663(2). Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 67, prieš nėra, susilaikė 42. Seimo nutarimo projektui pritarta po svarstymo.
16.12 val.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1928 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2354(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2354(2). Po svarstymo.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 113, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymo projektui pritarta po svarstymo.
16.12 val.
Civilinio proceso kodekso 82, 108, 145, 192, 590, 593, 596, 601, 602, 609, 610, 611, 614, 6241, 626, 627, 631, 632, 634, 636, 648, 650, 651, 654, 656, 661, 663, 668, 685, 689, 702, 706, 710, 713, 723, 727, 731, 732, 753, 754, 755 ir 7711 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2861, Antstolių įstatymo Nr. IX-876 2, 4, 6, 8, 10, 11, 12, 14, 20, 21, 22, 28, 29, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 43, 431, 46 ir 48 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2862 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4 klausimų blokas: projektai Nr. XIVP-2861 ir Nr. XIVP-2862. Kas pritariate įstatymų projektams po pateikimo, balsuojate už.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 112, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymų projektams po pateikimo pritarta. Minutėlę. Kaip pagrindinis siūlomas… Norite dėl komitetų? Per šoninį mikrofoną. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Mano balsas už dėl Smurtinių nusikaltimų įstatymo, kuris buvo prieš tai. Suklydau.
PIRMININKAS. Jūsų balsas bus įskaitytas už. I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, prašau mano balsą čia įskaityti už, netyčia ne tą paspaudžiau.
PIRMININKAS. Įskaitysime už. Dėl komitetų. Gerbiami kolegos, kaip pagrindinis dėl ką tik pritartų įstatymų projektų siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
16.14 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2643 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6 klausimas… Atsiprašau, 2-6 klausimas nebuvo pateiktas. Darbotvarkės 2-7 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2643. Balsavimas po pateikimo.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 71, prieš – 1, susilaikė 41. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Turizmo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2660. (Balsas salėje) Sustabdome balsavimą. Nešaukite iš vietos. A. Vyšniauskas per šoninį mikrofoną.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Taip, posėdžio pirmininke. Dėl prieš tai buvusio įstatymo Vyriausybės išvados reikėtų, nes jis susijęs su papildomomis lėšomis.
PIRMININKAS. Dėl 2-7 klausimo?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu, supratau, galime pritarti dėl Vyriausybės išvados? Galime. Labai ačiū, pritarta. Ramiai išsiaiškinome. Kai ramiai, matote, kaip einasi viskas gerai.
16.14 val.
Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2 ir 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2660 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Turizmo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2660. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 65, prieš – 3, susilaikė 39. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Ekonomikos komitetą. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime, pritarta. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
16.15 val.
Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2799 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-9 klausimas – Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2799.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 111, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 1. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta.
16.16 val.
Valstybės herbo, kitų herbų ir heraldinių ženklų įstatymo Nr. I-130 3 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2856 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2856. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 93, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 8. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti dėl svarstymo datos? Galime. Per šoninį mikrofoną A. Vyšniauskas, buvau neišjungęs dar nuo praeito karto.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Posėdžio pirmininke, čia yra labai kultūrinis klausimas: Etninės kultūros globos taryba, herbai ir panašiai, žinokite, Teisės ir teisėtvarkos komitetas tikrai nėra tas komitetas, kuris turėtų tai svarstyti. Manau, tai yra Kultūros komiteto laukas, nes jie atsakingi už Etninės kultūros globos tarybos reikalus. Tikrai ne TTK. Jeigu Kultūros komitetas nesutinka, tada tikrai Kaimo reikalų.
PIRMININKAS. Tuoj išklausysime, ką mano Kultūros komiteto pirmininkas šiuo klausimu.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Kadangi šis įstatymas yra apie briedį, tai aš siūlyčiau Aplinkos apsaugos komitetui imtis atsakomybės ir apginti šį vargšą gyvūną, kad jis nebūtų tąsomas penkerius metus. Na, bet jeigu nebus atsakomybės, tai tiek to, mes prisiimsime atsakomybę.
PIRMININKAS. Supratau. A. Skardžius dar per šoninį mikrofoną irgi gal pasiūlys ką nors įdomaus.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Taip, aš dėl gerbiamo Jurgio, kalbėjusio šiuo klausimu, pasisakymo dėl motyvų Mažosios Lietuvos atžvilgiu. Pasisakymas nuskambėjo taip, tarsi V. Putinas būtų kalbėjęs Ukrainos atžvilgiu. Jūs kalbėjote turbūt ne visos Žemaitijos atžvilgiu, ar ne?
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, kadangi jau kaip ir bendru sutarimu Teisės ir teisėtvarkos komitetas… Ar komiteto pirmininkas?.. Ne, nenorite. Galime taip pat bendru sutarimu pakeisti Kultūros komitetu? (Balsai salėje) Galime. Tokią darną seniai mačiau šioje posėdžių salėje. Labai ačiū. Pritarta. Svarstymo data – rudens sesija. Viskas gerai.
16.18 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 122 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2026 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2860(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės rezervinis 1 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 122 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2860(2). Po svarstymo kas pritariate, tie paspaudžiate mygtuką su pliuso ženkleliu.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 98, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 9. Įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.
16.19 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 110 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2633 (pateikimo tęsinys)
Ir paskutinis šios dienos darbotvarkės klausimas, dėl kurio turime apsispręsti, rezervinis 2 klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2633.
Balsavo 102 Seimo nariai: už balsavo 63, prieš – 16, susilaikė 23. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Aplinkos apsaugos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti? (Balsai salėje) Atsiprašau, taip.
Per šoninį mikrofoną – V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS. Jeigu jau gadiname dirvožemį, tai tikrai ne Aplinkos apsaugos komitete, tada turi būti Kaimo reikalų komitete, kur pagal tematiką yra mūsų diskusijų objektas.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, neskubėkite, yra alternatyvūs pasiūlymai. Kaip suprantu, bendro sutarimo nebus. Balsuojame alternatyviai. Kas balsuojate už… (Balsai salėje) Yra pasiūlymas, aš turiu teikti balsuoti. Alternatyvus balsavimas. Kas balsuoja už, balsuoja už Aplinkos apsaugos komitetą, kas balsuoja prieš, balsuoja už Kaimo reikalų komitetą. Už – aplinkos apsauga, prieš – kaimo reikalai.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 44, prieš – 47. Pritarta, kad Kaimo reikalų komitetas būtų pagrindinis. Aplinkos apsaugos komitetas gal kaip papildomas? Galime pritarti, kad Aplinkos apsaugos komitetas būtų papildomas? (Balsai salėje) Galime pritarti? Galime. Labai dėkui. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai ačiū.
Ta džiugia nata birželio 15 dienos vakarinis Seimo plenarinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.