LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO IR KOMISIJŲ NARIŲ ATLYGIO UŽ DARBĄ ĮSTATYMO NR. XIII-198 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3187(2)

2023-12-06 Nr. 103-P-49

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Justas Džiugelis – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Algirdas Sysas, Gintarė Skaistė, Jonas Varkalys; komiteto biuras: vedėja  Evelina Bulotaitė, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Tomas Tomilinas – Seimo narys, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Vita Baliukevičienė – Darbo teisės grupės vadovė, Agnė Nakčerienė – Darbo teisės grupės patarėja, Vytautas Šilinskas – viceministras, Indrė Vaicekauskaitė – Darbo teisės grupės patarėja; Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai:  Eglė Radėnienė – Ekonomikos departamento direktorė, Ramūnas Skaudžius – viceministras; Inga Matukaitė –  Vilniaus „Atgajos“ specialiosios mokyklos atstovė, Birutė Melianienė – Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narė, Inga Ruginienė – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: negauta.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto sprendimas

Argumentai,

pagrindžiantys sprendimą

str.

str.d.

p.

1.

Seimo narys

T.Tomilinas

2023-12-04

2

priedas

V

28

Argumentai:

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą ilgą laiką auklėtojų, dirbančių su mokyklinio amžiaus vaikais bendrojo ugdymo mokyklose (grupėse), skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, koeficientai buvo tokie patys kaip ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų ir ikimokyklinio ugdymo meninio ugdymo mokytojų. Nuo 2021 lapkričio 25 d. jų koeficientai liko kaip koncertmeisterių, akompaniatorių, nors meninio ugdymo mokytojų, auklėtojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programą, koeficientai buvo prilyginti mokytojų koeficientams. Auklėtojai, dirbantys pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, buvo pervadinti mokytojais ir pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus toje pačioje specialiojoje įstaigoje dirbančių ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo mokytojų ir su mokyklinio amžiaus mokiniais dirbančių auklėtojų koeficientai skiriasi 30proc.

Toks koeficientų skirtumas yra nepagrįstas, nes auklėtojų darbas su mokyklinio amžiaus specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais yra toks pat svarbus ir reikalingas kaip ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų darbas. Auklėtojai, dirbantys specialiosiose mokyklose, ne tik tęsia ugdymo procesą popietinėje veikloje, bet ir įgyvendina mokinių individualias ugdymo programas, skirtas sutrikusių funkcijų, savarankiškumo, savitvarkos įgūdžių ugdymui. Programų įgyvendinimui naudoja struktūruotas dienotvarkes, įgūdžių mokymo sekas, ugdo savarankiškumo, savitvarkos, higienos įgūdžius.

Dėl labai mažų auklėtojų koeficientų specialiosioms mokykloms itin sudėtinga rasti popietinės veiklos auklėtojų, todėl, sprendžiant susidariusią problemą, siūlau auklėtojų, dirbančių su mokyklinio amžiaus vaikais bendrojo ugdymo mokyklose (grupėse), skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, koeficientus prilyginti mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programą mokyklose (priešmokyklinio ugdymo grupėse), skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, sanatorijų mokyklose (priešmokyklinio ugdymo grupėse).

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 priedo V skyrių ir jį išdėstyti taip:

„V SKYRIUS

PSICHOLOGŲ ASISTENTŲ, PSICHOLOGŲ, SOCIALINIŲ PEDAGOGŲ IR ŠVIETIMO PAGALBOS ĮSTAIGOSE DIRBANČIŲ SPECIALIŲJŲ PEDAGOGŲ, AUKLĖTOJŲ, LOGOPEDŲ, SURDOPEDAGOGŲ IR TIFLOPEDAGOGŲ PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI IR DARBO KRŪVIO SANDARA

28. Šiame skyriuje nurodytų darbuotojų pareiginės algos koeficientai:

	(pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais)
Kvalifikacinė kategorija	Pareiginės algos koeficientai
	Pedagoginio darbo stažas (metais)
	iki 2	nuo daugiau kaip 2 iki 5		nuo daugiau kaip 5 iki 10		nuo daugiau kaip 10 iki 15	nuo daugiau kaip 15 iki 20	nuo daugiau kaip 20 iki 25	daugiau kaip 25
Nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos
Psichologo asistentas, specialusis pedagogas, auklėtojas, logopedas, surdopedagogas, tiflopedagogas, socialinis pedagogas	0,9294	0,9328		0,9408		0,9580	0,9878	0,9912	0,9970
Suteiktos kvalifikacinės kategorijos
Specialusis pedagogas, auklėtojas, logopedas, surdopedagogas, tiflopedagogas, socialinis pedagogas, ketvirtos kategorijos psichologas	0,9981		1,0005		1,0016	1,0073	1,0096	1,0130	1,0210
Vyresnysis specialusis pedagogas, vyresnysis auklėtojas, vyresnysis logopedas, vyresnysis surdopedagogas, vyresnysis tiflopedagogas, vyresnysis socialinis pedagogas, trečios kategorijos psichologas			1,0222		1,0256	1,0303	1,0715	1,0772	1,0817
Specialusis pedagogas metodininkas, auklėtojas metodininkas, logopedas metodininkas, surdopedagogas metodininkas, tiflopedagogas metodininkas, socialinis pedagogas metodininkas, antros kategorijos psichologas					1,0921	1,1116	1,1471	1,1517	1,1597
Specialusis pedagogas ekspertas, auklėtojas ekspertas, logopedas ekspertas, surdopedagogas ekspertas, tiflopedagogas ekspertas, socialinis pedagogas ekspertas, pirmos kategorijos psichologas					1,2411	1,2617	1,2938	1,2995	1,3053

“

Nepritarti.

Argumentai:

Pagal Švietimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalį mokytojas yra asmuo, ugdantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas. Auklėtojai neugdo mokinių pagal švietimo programas, bet atlieka priežiūros funkcijas po pamokų arba bendrabučiuose. Atsižvelgiant į darbo sudėtingumą, reikalavimus išsilavinimui ir kvalifikacijai bei darbui ir funkcijų atlikimui mokytojams yra nustatytas aukštesnis atlygis nei auklėtojams. Pažymėtina, kad mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams minėti reikalavimai nustatyti nacionaliniu lygiu – Švietimo įstatyme bei poįstatyminiuose teisės aktuose, – tuo tarpu auklėtojams šiuos reikalavimus nustato įstaigos vadovas. Siūlymas auklėtojų atlyginimą sulyginti su mokytojų atlyginimu yra nepagrįstas ir neatitinka teisingo apmokėjimo už darbą principo. 

Siūlomam pakeitimui įgyvendinti 2024 m. papildomai reikėtų skirti 6,7 mln. Eur, o 2025 m. ir vėliau –  po 7,1 mln. Eur kasmet. Šios lėšos nėra įtrauktos į 2024 m. valstybės biudžeto projektą. 

Atkreiptinas dėmesys, kad argumentuose pateiktas siūlymas neatitinka teikiamų Įstatymo pakeitimų: argumentuose siūloma auklėtojų koeficientus prilyginti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų koeficientams (jie nustatyti Įstatymo 2 priedo II ir III skyriuose), o siūlomoje redakcijoje keičiamas V skyrius, kuriame reglamentuojamas švietimo pagalbos specialistų darbo apmokėjimas. 

Pažymėtina, kad auklėtojų ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo mokytojų (taip pat ir meninio ugdymo mokytojų) darbo apmokėjimas reglamentuojamas atskirai jau nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.: auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių – 5 priedo VI skyriuje, o ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo mokytojų (taip pat ir meninio ugdymo mokytojų) – 5 priedo II ir III skyriuose.  

Ankstyvojo ugdymo mokytojų pareiginės algos buvo nepagrįstai mažesnės nei kitų mokytojų, todėl nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. jos buvo sulygintos su bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo mokytojų algomis. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. su mokytojų algomis sulygintos ir šveitimo pagalbos specialistų algos (specialiųjų pedagogų, tiflopedagogų, surdopedagogų, logopedų, socialinių pedagogų, psichologų). 

Auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių algas sulyginti su mokytojų algomis nėra pagrindo, tačiau pažymėtina, kad jos pastaraisiais metais didinamos tais pačiais ar net didesniais tempais nei mokytojų algos: pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai 2022 m. didinti 9 proc. (mokytojų – 7,6 procento); 2023 m. – 9 proc. (tiek pat mokytojų), nuo 2024 m. sausio 1 d. numatoma didinti– 10 proc., o nuo rugsėjo 1 d. – dar 10 proc. 

Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – 0, susilaikė – 9.

2.

Seimo narys

T.Tomilinas

2023-12-04

2 priedas

VI

32

Argumentai:

Argumentai tie patys, kaip ir pirmo pasiūlymo, tai yra auklėtojus, dirbančius su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokyklinio amžiaus vaikais, priskirti mokytojų kategorijai, kaip yra priskirti mokytojai, dirbantys pagal ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo programas su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais. Kadangi visų jų darbo laiko norma yra vienoda, bet, dirbant su mokyklinio amžiaus mokiniais, atlygis yra mažesnis apie 30proc.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 priedo VI skyrių ir jį išdėstyti taip:

„VI SKYRIUS

AUKLĖTOJŲ, KONCERTMEISTERIŲ, AKOMPANIATORIŲ PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI IR DARBO KRŪVIO SANDARA

32. Šiame skyriuje nurodytų darbuotojų pareiginės algos koeficientai:

(pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais)

Pareigybė	Pareiginės algos koeficientai
	Pedagoginio darbo stažas (metais)
	iki 3	nuo daugiau kaip 3 iki 10	nuo daugiau kaip 10 iki 15	daugiau kaip 15
Nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos
Auklėtojas, koncertmeisteris, akompaniatorius	0,6991	0,7116	0,7242	0,7312
	Pedagoginio darbo stažas (metais)
	iki 10		nuo daugiau kaip 10 iki 15	daugiau kaip 15
Suteiktos kvalifikacinės kategorijos
Auklėtojas, koncertmeisteris, akompaniatorius	0,7369		0,7437	0,7494
Vyresnysis auklėtojas, vyresnysis koncertmeisteris, vyresnysis akompaniatorius	0,7552		0,7621	0,7678
Auklėtojas metodininkas, koncertmeisteris metodininkas, akompaniatorius metodininkas	0,7746		0,7805	0,7873
Auklėtojas ekspertas, koncertmeisteris ekspertas, akompaniatorius ekspertas	0,7999		0,8091	0,8297

“

Nepritarti.

Argumentai:

Pagal Švietimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalį mokytojas yra asmuo, ugdantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas. Auklėtojai neugdo mokinių pagal švietimo programas, bet atlieka priežiūros funkcijas po pamokų arba bendrabučiuose. Atsižvelgiant į darbo sudėtingumą, reikalavimus išsilavinimui ir kvalifikacijai bei darbui ir funkcijų atlikimui mokytojams yra nustatytas aukštesnis atlygis nei auklėtojams. Pažymėtina, kad mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams minėti reikalavimai nustatyti nacionaliniu lygiu – Švietimo įstatyme bei poįstatyminiuose teisės aktuose, – tuo tarpu auklėtojams šiuos reikalavimus nustato įstaigos vadovas. Siūlymas auklėtojų atlyginimą sulyginti su mokytojų atlyginimu yra nepagrįstas ir neatitinka teisingo apmokėjimo už darbą principo. 

Siūlomam pakeitimui įgyvendinti 2024 m. papildomai reikėtų skirti 6,7 mln. Eur, o 2025 m. ir vėliau –  po 7,1 mln. Eur kasmet. Šios lėšos nėra įtrauktos į 2024 m. valstybės biudžeto projektą. 

Atkreiptinas dėmesys, kad argumentuose pateiktas siūlymas neatitinka teikiamų Įstatymo pakeitimų: argumentuose siūloma auklėtojų koeficientus prilyginti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų koeficientams (jie nustatyti Įstatymo 2 priedo II ir III skyriuose), o siūlomoje redakcijoje keičiamas V skyrius, kuriame reglamentuojamas švietimo pagalbos specialistų darbo apmokėjimas. 

Pažymėtina, kad auklėtojų ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo mokytojų (taip pat ir meninio ugdymo mokytojų) darbo apmokėjimas reglamentuojamas atskirai jau nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.: auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių – 5 priedo VI skyriuje, o ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo mokytojų (taip pat ir meninio ugdymo mokytojų) – 5 priedo II ir III skyriuose.  

Ankstyvojo ugdymo mokytojų pareiginės algos buvo nepagrįstai mažesnės nei kitų mokytojų, todėl nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. jos buvo sulygintos su bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo mokytojų algomis. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. su mokytojų algomis sulygintos ir šveitimo pagalbos specialistų algos (specialiųjų pedagogų, tiflopedagogų, surdopedagogų, logopedų, socialinių pedagogų, psichologų). 

Auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių algas sulyginti su mokytojų algomis nėra pagrindo, tačiau pažymėtina, kad jos pastaraisiais metais didinamos tais pačiais ar net didesniais tempais nei mokytojų algos: pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai 2022 m. didinti 9 proc. (mokytojų – 7,6 procento); 2023 m. – 9 proc. (tiek pat mokytojų), nuo 2024 m. sausio 1 d. numatoma didinti– 10 proc., o nuo rugsėjo 1 d. – dar 10 proc. 

Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – 0, susilaikė – 9.

3.

Seimo nariai L.Kukuraitis, T.Tomilinas

2023-12-04

9

3

Bendra argumentacija visiems pasiūlymams:

Atsižvelgiant į Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos
2023-11-07 d. rašte Nr. 98 ir Jungtinės profesinės sąjungos
2023-11-13 d. rašte Nr. RJS-069 pateiktas pastabas Lietuvos respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo naujai redakcijai Nr. XIVP-3187(2) teikiami šie pasiūlymai.

Argumentai:

Naujoje tvarkoje nebelieka prievolės suformuluoti aiškias ir apibrėžtas darbuotojo metinės veiklos užduotis, taip sudarant situaciją, kuomet darbuotojo veikla vertinama visiškai neaiškiais, greičiausiai subjektyviais kriterijais. Atsižvelgiant į galimų vertinimo rezultatų apibrėžimus, tampa visiškai neaišku, kaip darbuotojas gali viršyti darbdavio ar tiesioginio vadovo lūkesčius, prieš tai jų neišreiškiant darbuotojui.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Biudžetinės įstaigos vadovo, išskyrus švietimo įstaigos vadovą, veiklos vertinimo tikslas – nustatyta tvarka įvertinti jo kompetenciją (įgūdžius, žinias, gebėjimus), ir pasiektus veiklos rezultatus ir suformuluoti aiškias metines veiklos užduotis. Švietimo įstaigos vadovo veiklos vertinimo tikslas – įvertinti pasiektus švietimo įstaigos vadovo veiklos rezultatus pagal nustatytas veiklos vertinimo užduotis ir jų įgyvendinimo rodiklius, švietimo įstaigos vadovo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir numatyti galimybes veiklą tobulinti.

Nepritarti.

Argumentai.

Įstatymo projekte metines užduotis keičia lūkesčiai. Jie turi būti aptariami metų pradžioje atliekant veiklos vertinimą už praėjusius metus ir gali būti suformuluojami raštu.

Atkreipiame dėmesį, kad tam tikroms pareigybėms yra sudėtinga suformuoti metines užduotis, pvz., vairuotojui ir pan., todėl Vertinimo tvarkos aprašo projekte yra numatyta galimybė aptartus lūkesčius suformuluoti raštu vertinimo išvadoje.

Balsavimo rezultatai: nepritarta bendru sutarimu.

4.

Seimo nariai L.Kukuraitis, T.Tomilinas

2023-12-04

9

4

Argumentai:

Tie patys kaip ir 1 pasiūlyme.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Biudžetinės įstaigos darbuotojų, išskyrus biudžetinės įstaigos vadovą, veiklos vertinimo tikslas – nustatyta tvarka įvertinti jų kompetenciją (įgūdžius, žinias, gebėjimus), ir pasiektus veiklos rezultatus ir suformuluoti aiškias metines veiklos užduotis.

Nepritarti.

Argumentai.

Įstatymo projekte metines užduotis keičia lūkesčiai. Jie turi būti aptariami metų pradžioje atliekant veiklos vertinimą už praėjusius metus ir gali būti suformuluojami raštu.

Atkreipiame dėmesį, kad tam tikroms pareigybėms yra sudėtinga suformuoti metines užduotis, pvz., vairuotojui ir pan., todėl Vertinimo tvarkos aprašo projekte yra numatyta galimybė aptartus lūkesčius suformuluoti raštu vertinimo išvadoje.

Balsavimo rezultatai: nepritarta bendru sutarimu.

5.

Seimo nariai L.Kukuraitis, T.Tomilinas

2023-12-04

9

10

Argumentai:

Darbuotoją įvertinus kaip „iš dalies atitinkantį lūkesčius“, jo teisinė padėtis nesikeičia, tačiau biudžetinės įstaigos darbuotojui nustatomas privalomas kvalifikacijos tobulinimas. Ši nuostata prieštarauja pati sau, kadangi darbuotojo teisinė padėtis akivaizdžiai keičiasi, taipogi kyla klausimas ar privalomas kvalifikacijos tobulinimas yra teisingas problemos sprendimo būdas. Darbuotojas gali atitikti lūkesčius tik iš dalies dėl aibės priežasčių, tokių kaip šeimyninės problemos, perdegimas, stresas, padidėjęs darbo krūvis, patiriamas psichologinis spaudimas darbe ir t.t. Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl siūlymas dėl priverstinio kvalifikacijos kėlimo yra visiškai nelogiškas.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

10. Jeigu biudžetinės įstaigos vadovo ar darbuotojo veikla įvertinama kaip iš dalies atitinkanti lūkesčius, jo teisinė padėtis nesikeičia, tačiau biudžetinės įstaigos vadovui ar darbuotojui gali būti nustatomas privalomas kvalifikacijos tobulinimas.

Pritarti.

6.

Seimo nariai L.Kukuraitis, T.Tomilinas

2023-12-04

9

11

3

Argumentai:

Įstatymo projekto 9 str. 11 d. 3 p. nurodyta, kad, kai biudžetinės įstaigos veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, gali būti sudaromas ne trumpesnės negu 2 mėnesių ir ne ilgesnės negu 6 mėnesių trukmės biudžetinės įstaigos vadovo ar darbuotojo veiklos gerinimo planas. Jei pasibaigus biudžetinės įstaigos darbuotojo veiklos gerinimo plano terminui biudžetinės įstaigos darbuotojo veikla neeilinio vertinimo metu įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, biudžetinės įstaigos darbuotojas atleidžiamas iš pareigų. Toks teisinis reguliavimas neatitinka Darbo kodekso 57 str. nuostatų, kadangi darbo kodekso norma numato darbdavio teisę, o ne pareigą nutraukti darbo santykius, jei darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų. Tuo tarpu įstatymo projektas imperatyviai nustato, kad darbuotojui, nepasiekus sutartų rezultatų, jis turi būti atleistas iš pareigų. Toks reguliavimas ženkliai blogina darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir patenkančių į įstatymo projekto reguliavimo sritį, darbo sąlygas.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 11 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

            3) gali būti sudaromas ne trumpesnės negu 2 mėnesių ir ne ilgesnės negu 6 mėnesių trukmės biudžetinės įstaigos vadovo ar darbuotojo veiklos gerinimo planas. Jei, pasibaigus biudžetinės įstaigos darbuotojo veiklos gerinimo plano terminui, biudžetinės įstaigos darbuotojo veikla neeilinio vertinimo metu įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, biudžetinės įstaigos darbuotojas gali būti atleidžiamas iš pareigų.

Pritarti.

7.

Seimo nariai L.Kukuraitis, T.Tomilinas

2023-12-04

10

4

Argumentai:

Įstatymo projekto 10 str. 4 d. nurodo, kad biudžetinės įstaigos darbuotojai, kuriems per paskutinius 6 mėnesius buvo nustatytas darbo pareigų pažeidimas, neskatinami, išskyrus atvejį, kai darbuotojo veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius. Toks reguliavimas siūlomas, atsižvelgiant į Darbo kodekso 142 str. nuostatas. Tačiau neatsižvelgiama, kad Darbo kodekso 142 str. kalba apie dviejų rūšių premijavimo tikslus: 1) kai premija skiriama už darbo rezultatus pagal įstaigoje nustatytą tvarką (dažniausiai pagal darbo apmokėjimo sistemą); 2) kai premija skiriama darbdavio iniciatyva paskatinti už gerai atliktą darbą.

Pirmu atveju Darbo kodeksas nurodo, kad premija turi būti skiriama, antruoju atveju, kai darbdavys savo iniciatyva nori paskatinti darbuotoją – premija gali būti neskiriama. Šiuo atveju darbo kodeksas dispozityviai nurodo, kad darbdavys gali apsispręsti tiek skirti skatinamąją premiją, tiek neskirti. Įstatymo projektas ne tik neatskiria skatinimo tikslų ir suplaka abiejų rūšių skatinimą į vieną vietą, tačiau kartu ir imperatyviai nurodo, kad darbuotojas, kuriam per paskutinius 6 mėnesius buvo nustatytas darbo pareigų pažeidimas, neskatinamas. Toks reguliavimas ženkliai blogina darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir patenkančių į įstatymo projekto reguliavimo sritį, darbo sąlygas. Dėl to siūlome pakeisti 10 str. 4 dalį, priartėjant prie Darbo kodekso 142 str. formuluotės, kuri darbdaviui suteikia teisę, o ne privalomumą neskatinti darbo pareigų pažeidimus padariusio darbuotojo. 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Biudžetinės įstaigos darbuotojai, jeigu buvo nustatyta, kad per paskutinius 6 mėnesius jie padarė darbo pareigų pažeidimą, gali būti neskatinami, išskyrus atvejį, kai darbuotojo veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius, o Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 23 straipsnyje nustatytais atvejais – neskatinami.

Pritarti.

Komiteto pirmininkas                                                                           (Parašas)                                                                                              Justas Džiugelis

SRDK biuro patarėja Ieva Kuodienė