Komiteto patobulintas
įstatymo projektas Nr. XIVP-485(2)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
Kurortų ir kurortinių teritorijų DARNAUS VYSTYMO
ĮSTATYMAS
2023 m. d. Nr.
Vilnius
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslas
1. Šis įstatymas nustato nacionalinės kurortų ir kurortinių teritorijų politikos tikslą, jos įgyvendinimo uždavinius, kurortų ir kurortinių teritorijų finansavimą, jų nustatymo teisinius pagrindus, principus ir priemones, gamtinių gydomųjų veiksnių mokslinių tyrimų atlikimo pagrindus bei valstybės ir savivaldybių institucijas, atsakingas už kurortų ir kurortinių teritorijų darnų vystymą ir šio įstatymo įgyvendinimą.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15:
1. Atsižvelgus į tai, kad pagal projekto 2 straipsnio 6 dalį moksliniai tyrimai, tiriantys gamtinius gydomuosius veiksnius, suprantami kaip kurortologiniai tyrimai, bei į projekto 15 straipsnį, projekto 1 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „gamtinių gydomųjų veiksnių mokslinių tyrimų“ įrašytini žodžiai „kurortologinių tyrimų“.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „gamtinių gydomųjų veiksnių mokslinių tyrimų“ įrašyti žodžius „kurortologinių tyrimų“.
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
2. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti kurortų ir kurortinių teritorijų ilgalaikę, tolygią ir darnią plėtrą, finansavimo šaltinius, unikalios rekreacinės aplinkos ir gamtinių gydomųjų veiksnių, kaip išskirtinės reikšmės valstybės turto, racionalų naudojimą ir išsaugojimą, sudaryti sąlygas kurortinio sveikatinimo paslaugų bei medicininės reabilitacijos ir (ar) sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugų plėtrai, plėtoti atvykstamąjį ir vietinį turizmą kurortuose ir kurortinėse teritorijose kaip prioritetines turizmo plėtros kryptis ir palankaus valstybės įvaizdžio formavimo pagrindą, skatinti ir vykdyti kurortologinius tyrimus bei nustatyti valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją kurortų ir kurortinių teritorijų vystymo srityje.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Gamtiniai gydomieji veiksniai – specifinėmis fizinėmis, cheminėmis, biologinio aktyvumo savybėmis pasižymintys moksliškai ištirti ir pripažinti gydomaisiais natūralūs mineraliniai vandenys, jūros vanduo, peloidai (durpinis purvas, sapropelis, molis ir kiti), sveikatai palankus mikroklimatas, rekreaciniai želdiniai ir kiti veiksniai, taikomi sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos ar gydymo bei sveikatos grąžinimo tikslais teisės aktų nustatyta tvarka.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15:
2. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo tikslas yra užtikrinti gamtinių gydomųjų veiksnių „kaip išskirtinės reikšmės valstybės turto, racionalų naudojimą ir išsaugojimą“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateikto termino „gamtiniai gydomieji veiksniai“ apibrėžime išvardyti veiksniai gali būti tiek valstybės, tiek privatus turtas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar nuostatos „išskirtinės reikšmės valstybės turto“ neturėtų būti atsisakyta. Be to, ši pastaba atitinkamai taikytina projekto 5 straipsnio 2 daliai.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Svarbu akcentuoti, kad gamtiniai gydomieji veiksniai (natūralūs mineraliniai vandenys, jūros vanduo, peloidai (durpinis purvas, sapropelis, molis ir kiti), sveikatai palankus mikroklimatas, rekreaciniai želdiniai ir kiti veiksniai iš esmės yra išskirtinės reikšmės valstybės turtas, analogiškai kaip žemės gelmės, vandenys ar oras. Projekto tikslas užtikrinti racionalų šio išskirtinės reikšmės valstybės turto naudojimą ir išsaugojimą
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15:
3. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateiktos sąvokos apibrėžtyje nėra aiškus joje vartojamos sąvokos „rekreaciniai želdiniai“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnio 19 dalį želdiniai suprantami kaip ne miško žemėje įveisti ar natūraliai augantys medžiai, krūmai ar lianos, o sąvoka „rekreaciniai želdiniai“ minėtame įstatyme nėra nei apibrėžta, nei vartojama. Be to, abejotina, kad pavieniai želdiniai, o ne želdynai, kurie pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnio 21 dalį suprantami kaip „ne mažesnis kaip 0,01 hektaro ne miško žemės plotai su želdiniais, kuriame gali būti vandens telkinių, želdynų statinių ir įrenginių, vejų ir gėlynų“ ar rekreaciniai miškai, numatyti Miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte, galėtų būti priskiriami prie „veiksnių, taikomų sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos ar gydymo bei sveikatos grąžinimo tikslais“. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto pasiūlymas:
Pritarti ta dalimi, kad 2 straipsnio 1 dalyje vietoj „rekreaciniai želdiniai“ naudoti sąvoką „rekreaciniai želdynai“.
Nepritarti dėl sąvokos „rekreaciniai želdynai“ apibrėžimo. Lietuvių kalbos žodynas pateikia termino apibrėžimą: Rekreacinis - (plg. rekreacija; sk. rekre/acinis) - skiltas poilsiui, jėgoms, sveikatai atgauti, pvz., ~ė geografija - geografijos šaka, tirianti laisvalaikio ir poilsio poreikius, galimybes, teritorines ypatybes; teritorija- specialiai skirta ir sutvarkyta prie jūrų, ežerų ar kalnuose natūrali arba dirbtinė gamtinė aplinka poilsiui ir masiniam turizmui, atitinkanti socialinius, psichologinius ir biologinius poilsiautojų poreikius.
Sąvoka „rekreaciniai želdynai“ arba „rekreacinės paskirties želdynai“ taip pat yra naudojama kituose teisės aktuose, pvz. „Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normos“, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694.
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
· Seimo nariai: Sergejus Jovaiša, Edita Rudelienė, Tomas Tomilinas, Rūta Tamašunienė, Česlovas Olševski, Edmundas Pupinis, Ieva Pakarklytė 2023-05-10:
1. Pakeisti 2 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1 Gamtiniai gydomieji veiksniai –
specifinėmis fizinėmis, cheminėmis, biologinio aktyvumo savybėmis pasižymintys
moksliškai ištirti ir pripažinti gydomaisiais natūralūs mineraliniai
vandenys, jūros vanduo, peloidai (durpinis purvas, sapropelis, molis ir kiti),
sveikatai palankus mikroklimatas, rekreaciniai želdiniai ir kiti veiksniai,
taikomi sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos ar gydymo bei sveikatos
grąžinimo tikslais teisės aktų nustatyta tvarka.“
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Balsavimo rezultatai: 5 „už“; 3 „prieš“; - „susilaikė“.
2. Infrastruktūra – specialioji infrastruktūra bei viešoji turizmo ir poilsio infrastruktūra.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15:
4. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad sąvoka „infrastruktūra“ suprantama kaip „specialioji infrastruktūra bei viešoji turizmo ir poilsio infrastruktūra“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad sąvoka „specialioji infrastruktūra“ suprantama kaip „kurortuose ir kurortinėse teritorijose išplėtota infrastruktūra, skirta gamtiniams gydomiesiems veiksniams naudoti gydymo, sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms“, t. y. ši sąvoka savo turiniu taip pat apima turizmo ir poilsio infrastruktūrą. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokią turizmo ir poilsio infrastruktūrą savo turiniu apimtų sąvoka „infrastruktūra“, ir kokią – „specialioji infrastruktūra“. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
Komiteto pasiūlymas suformuluotas ir išdėstytas atskirai.
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
· Ekonomikos komitetas, 2023-05-17:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kurortų ir kurortinių teritorijų infrastruktūra – kurortuose
ir kurortinėse teritorijose įrengta specialioji
infrastruktūra, bei taip pat viešoji turizmo ir poilsio
infrastruktūra, kaip ji
apibrėžta Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme (toliau – infrastruktūra).“
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
3. Kurortas – gyvenamoji vietovė, kurioje yra moksliškai ištirtų ir pripažintų gamtinių gydomųjų veiksnių, rekreacinių teritorijų, vandens telkinių, išplėtota specialioji infrastruktūra šiems veiksniams naudoti gydymo, sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms ir kuriai įstatymu suteiktas kurorto statusas.
4. Kurortinė teritorija – gyvenamoji vietovė ar jos dalis (gyvenamosios vietovės ar jų dalys), kurioje (kuriose) yra gamtinių išteklių, galinčių turėti gydomųjų savybių, ir specialioji infrastruktūra šiems ištekliams naudoti sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms ir kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu suteiktas kurortinės teritorijos statusas.
5. Kurortinio sveikatinimo paslauga – holistiniu požiūriu į sveikatą grindžiama kompleksinė paslauga žmonių sveikatai, jų fizinei ir psichinei gerovei stiprinti, apimanti medicininės reabilitacijos ir (ar) sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugas, kurioms naudojamas bent vienas iš gamtinių gydomųjų veiksnių, ir teikiama kurortuose ir kurortinėse teritorijose naudojant išplėtotą specialiąją infrastruktūrą.
6. Kurortologiniai tyrimai – moksliniai tyrimai, tiriantys gamtinius gydomuosius veiksnius (klimatą, mineralinius vandenis, gydomąjį purvą ir kita), jų fizines, chemines ir biologines savybes, poveikį sveikam ir sergančiam organizmui, tų veiksnių naudojimą profilaktikai, gydymui ir reabilitacijai.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15:
5. Projekto 2 straipsnio 6 dalyje formuluotė „tiriantys gamtinius gydomuosius veiksnius (klimatą, mineralinius vandenis, gydomąjį purvą ir kita)“ tikslintina atsisakant kaip perteklinių žodžių skliausteliuose, kadangi gamtiniai gydomieji veiksniai apibrėžti projekto 2 straipsnio 1 dalyje.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
Komiteto pasiūlymas suformuluotas ir išdėstytas atskirai.
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
· Ekonomikos komitetas, 2023-05-17:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kurortologiniai tyrimai – moksliniai tyrimai, tiriantys kurių
objektas yra gamtiniusiai gydomuosiusieji
veiksniusiai (klimatąas, mineraliniusai
vandenisys, gydomąjįasis purvąas ir
kita), jų fizinesės, cheminesės ir biologinesės
savybesės, poveikįis sveikam ir sergančiam
organizmui, tų veiksnių naudojimąas profilaktikai, gydymui ir
reabilitacijai.“
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15:
6. Iš projekto 2 straipsnio 6 dalyje siūlomos nustatyti sąvokos „kurortologiniai tyrimai“ apibrėžties nėra pakankamai aišku, koks „sveikas ir sergantis organizmas“ (pavyzdžiui, žmogaus ar koks kitoks) turimas omenyje, taip pat neaišku, kokios rūšies „profilaktika“ (pavyzdžiui, lygų ir/ar kokia kita) turima omenyje. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Visos įstatymo projekto sąvokos yra suderintos su Terminijos komisija.
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
7. Kurortų ir kurortinių teritorijų nuostatai – teisės aktas, kuriuo nustatomi kurorto ir kurortinės teritorijos ūkinės veiklos vykdymo, valdymo, apsaugos ir tvarkymo organizavimo ypatumai, išskirtinė vertė, taip pat kurorto ir kurortinės teritorijos ūkinės veiklos, architektūros ir planavimo tradicijomis grindžiami reikalavimai arba kuriuo nustatomi kurorto ir kurortinės teritorijos bendri ūkinės veiklos vykdymo, valdymo, apsaugos ir tvarkymo organizavimo principai ir kurorto ir kurortinės teritorijos ūkinės veiklos, architektūros ir planavimo tradicijomis grindžiami reikalavimai.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15:
7. Projekto 2 straipsnio 7 dalyje siūlomos nustatyti sąvokos „Kurortų ir kurortinių teritorijų nuostatai“ apibrėžtis nėra aiški tuo aspektu, kad iš formuluočių „kurorto ir kurortinės teritorijos ūkinės veiklos vykdymo, valdymo, apsaugos ir tvarkymo organizavimo ypatumai“ bei „kurorto ir kurortinės teritorijos bendri ūkinės veiklos vykdymo, valdymo, apsaugos ir tvarkymo organizavimo principai“ nėra aišku, ar minėtuose nuostatuose turi būti nustatyti ne tik kurortuose ir kurortinėse teritorijose vykdomos ūkinės veiklos vykdymo ypatumai, bet ir šios veiklos valdymo, apsaugos ir tvarkymo organizavimo ypatumai. Vis dėlto, manytina, kad kurortų ir kurortinių teritorijų nuostatuose, visų pirma, turi būti nustatyti kurorto ir kurortinės teritorijos valdymo, apsaugos ir tvarkymo organizavimo ypatumai ir tik tada „ūkinės veiklos vykdymo ypatumai“. Kitu atveju, nėra aišku, kaip būtų suprantama ūkinės veiklos valdymas, apsauga bei tvarkymas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
Be to, projekte reikėtų nustatyti subjektus, kurie turėtų teisę tvirtinti kurortų ir kurortinių teritorijų nuostatus.
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto pasiūlymas:
Komiteto pasiūlymas suformuluotas ir išdėstytas atskirai.
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
· Ekonomikos komitetas, 2023-05-17:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Kurorto ir ar kurortinės teritorijos nuostatai – teisės aktas, kuriuo nustatomi kurorto ir
ar kurortinės teritorijos ūkinės veiklos vykdymo, valdymo, apsaugos ir
tvarkymo organizavimo ypatumai arba
bendrieji principai, šios teritorijos ar kurorto išskirtinė vertė,
taip pat išskirtinė vertė,
taip pat kurorto ir kurortinės teritorijos ūkinės veiklos, architektūros ir
planavimo tradicijomis grindžiami reikalavimai arba kuriuo nustatomi kurorto ir
kurortinės teritorijos bendri ūkinės veiklos vykdymo, valdymo, apsaugos ir
tvarkymo organizavimo principai ir kurorto ir ar kurortinės
teritorijos ūkinės veiklos, architektūros ir planavimo tradicijomis grindžiami
reikalavimai.“
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
8. Nacionalinė kurortų ir kurortinių teritorijų politika – valstybės ir savivaldybių institucijų tikslinė veikla, kuria daromas poveikis ilgalaikei, tolygiai ir darniai kurortų ir kurortinių teritorijų ekonomikos, socialinei ir infrastruktūros plėtrai, siekiant sudaryti palankią verslui ir investicijoms aplinką, skatinti kurortinio sveikatinimo, medicininės reabilitacijos ir (ar) sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo bei turizmo paslaugas ir kryptingai gerinti tarptautinį valstybės įvaizdį.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15:
8. Projekto 2 straipsnio 8 dalyje siūlomos nustatyti sąvokos apibrėžtyje reikėtų išbraukti žodžius „medicininės reabilitacijos ir (ar) sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo“ kaip perteklinius, nes šias paslaugas pagal projekto 2 straipsnio 5 dalies nuostatas apima sąvokos „kurortinio sveikatinimo paslauga“ turinys.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 6 punkto nuostatoms dėl žodžių „bei medicininės reabilitacijos ir (ar) sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo“ išbraukimo.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Visos įstatymo projekto sąvokos yra suderintos su Terminijos komisija.
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
9. Rekreaciniai ištekliai – gamtinės ir kultūrinės kraštovaizdžio vertybės ar savybės, kurios gali būti ar yra naudojamos rekreacijai.
10. Specialioji infrastruktūra – kurortuose ir kurortinėse teritorijose išplėtota infrastruktūra, skirta gamtiniams gydomiesiems veiksniams naudoti gydymo, sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms.
11. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme, Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme.
NACIONALINĖS KURORTŲ IR KURORTINIŲ TERITORIJŲ POLITIKOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR SUBJEKTAI
1. Nacionalinės kurortų ir kurortinių teritorijų politikos tikslas – užtikrinti ilgalaikę, tolygią ir darnią kurortų ir kurortinių teritorijų ekonomikos, socialinę ir infrastruktūros plėtrą, sudaryti palankią verslui ir investicijoms aplinką, skatinti kurortinio sveikatinimo bei turizmo paslaugas ir kryptingai gerinti tarptautinį valstybės įvaizdį.
2. Nacionalinės kurortų ir kurortinių teritorijų politikos tikslo įgyvendinimo uždaviniai yra:
1) nustatyti ir įgyvendinti kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo tikslus ir uždavinius;
2) spręsti kurortų ir kurortinių teritorijų problemas, atsižvelgiant į jų teritorijos specifiką, kraštovaizdį, kurortinio sveikatinimo ir turizmo paslaugų kokybės, infrastruktūros vystymo ir finansavimo poreikį;
3) užtikrinti racionalaus ir efektyvaus gamtinių gydomųjų veiksnių ir turizmo išteklių eksploatavimo bei infrastruktūros plėtros sąlygas;
4) sudaryti lygiateisės viešojo ir privataus sektorių veiklos bei ilgalaikės, tolygios ir darnios kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros sąlygas.
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė:
1) Nacionaliniame pažangos plane nustato nacionalinės kurortų ir kurortinių teritorijų politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius;
2) tvirtina ilgalaikę iki dešimties metų trukmės kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros programą;
3) tvirtina kurorto ir kurortinės teritorijos statusą turinčių savivaldybių finansavimo ir joms skiriamų lėšų apskaičiavimo metodiką;
4) tvirtina trejų metų trukmės kurortologinių tyrimų vykdymo ir finansavimo programą;
5) nustato teritorijų, kurioms siekiama kurorto ar kurortinės teritorijos statuso, reikalavimus ir šio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarką.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15:
9. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsnio 7 ir 9 dalis, 9 straipsnio 7 ir 8 dalis kurorto ar kurortinės teritorijos statusas yra suteikiamas ne teritorijoms, o gyvenamosioms vietovėms. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos atitinkamai tikslintinos.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
„5) nustato teritorijų gyvenamųjų vietovių, kurioms
siekiama kurorto ar kurortinės teritorijos statuso, bendruosius ir
specialiuosius reikalavimus, šio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarką.“.
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15:
10. Projekto 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato teritorijų, kurioms siekiama kurorto ar kurortinės teritorijos statuso, reikalavimus ir šio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarką. Tuo tarpu projekto 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad gyvenamoji vietovė ar jos dalis, kuriai siekiama kurorto ar kurortinės teritorijos statuso, turi atitikti Vyriausybės nutarimu patvirtintus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus. Siekiant teisinio aiškumo projekte siūlytina vartoti vienodas formuluotes.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
„5) nustato gyvenamųjų vietovių, kurioms siekiama kurorto ar kurortinės teritorijos statuso, bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, šio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarką.“
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
· Seimo nariai: Gintautas Kindurys, Ligita Girskienė, Algimantas Dumbrava, Guoda Burokienė, Deividas Labanavičius 2023-05-08:
2. Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė:
1) Nacionaliniame pažangos plane nustato nacionalinės kurortų ir kurortinių teritorijų politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius;
2) tvirtina ilgalaikę dešimties metų trukmės kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros programą;
3) tvirtina kurorto ir kurortinės teritorijos statusą turinčių savivaldybių finansavimo ir joms skiriamų lėšų apskaičiavimo metodiką;
4) tvirtina trejų metų trukmės kurortologinių tyrimų vykdymo ir finansavimo programą;
5) nustato teritorijų, kurioms siekiama kurorto ar kurortinės teritorijos statuso bei vietovių turinčių kurorto statusą, reikalavimus ir šio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarką.“.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Pasiūlymas tiesiogiai susijęs su pasiūlymu išdėstytu projekto 7 straipsniui ir kuriam ta dalimi siūloma nepritarti..
Nepritarti pasiūlymui, kadangi esamų kurortų statusas buvo suteiktas pagal galiojantį Reikalavimų kurorto ir kurortinės teritorijos statusui suteikti tvarkos aprašą, patvirtintą 2006 m. balandžio 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 350. Taigi šie kurortai jų statuso suteikimo dienai atitiko jiems keliamus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus.
Be to, pagal bendrą teisės teorijoje pripažįstamą principas lex retro non agit – įstatymas atgal negalioja – reiškia, kad teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, įvykusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Vadinasi, esamų kurortų atitiktis reikalavimams negali būti vertinama pagal vėlesnius patvirtintus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus.
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
2. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija:
1) dalyvauja rengiant Nacionalinį pažangos planą, kuriuo nustatomi nacionalinės kurortų ir kurortinių teritorijų politikos strateginiai tikslai ir (arba) pažangos uždaviniai;
2) formuoja nacionalinę kurortų ir kurortinių teritorijų politiką ir organizuoja, koordinuoja bei kontroliuoja jos įgyvendinimą;
3) parengia ilgalaikę iki dešimties metų trukmės kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros programą, teikia ją Vyriausybei tvirtinti, suplanuoja tikslų ir (arba) pažangos uždavinių įgyvendinimo priemones ir jų finansavimo šaltinius;
4) skatina ir organizuoja kurortologinių tyrimų vykdymą, efektyvų mokslo ir studijų institucijų bei ūkio subjektų bendradarbiavimą atliekant šiuos tyrimus;
5) parengia trejų metų trukmės kurortologinių tyrimų vykdymo ir finansavimo programą, teikia ją Vyriausybei tvirtinti ir užtikrina jos įgyvendinimą bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija:
1) dalyvauja formuojant nacionalinę kurortų ir kurortinių teritorijų politiką ir įgyvendinant ilgalaikę kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros programą;
2) užtikrina tinkamą medicininės reabilitacijos ir (ar) sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugų teikimą, gamtinių gydomųjų veiksnių panaudojimą kurortuose ir kurortinėse teritorijose;
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15:
11. Atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 3 dalį, siūlytina projekto 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte vietoj žodžių „medicininės reabilitacijos ir (ar) sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo“ įrašyti žodžius „kurortinio sveikatinimo“.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija kompetencijai yra pavesta užtikrinti tinkamą medicininės reabilitacijos ir (ar) sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugų teikimą. Sveikatos apsaugos ministras 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-1828 yra patvirtinti aprašai: (i) Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų teikimo bendrųjų reikalavimų aprašas, (ii) Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų aprašas.
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
3) nustato gamtinių gydomųjų veiksnių, naudojamų kurortinio sveikatinimo paslaugoms teikti, sertifikavimo tvarką;
4) pagal kompetenciją vykdo triukšmo, taršos ir kitų veiksnių valdymo kontrolę ir atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, apimančias gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurorto ar kurortinės teritorijos statusas, atitikties nustatytiems reikalavimams nustatymą ir tikrinimą.
· Seimo nariai: Gintautas Kindurys, Ligita Girskienė, Algimantas Dumbrava, Guoda Burokienė, Deividas Labanavičius 2023-05-08:
3. Papildyti 4 straipsnio 3 dalį 5 punktu ir jį išdėstyti taip:
„3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija:
1) dalyvauja formuojant nacionalinę kurortų ir kurortinių teritorijų politiką ir įgyvendinant ilgalaikę kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros programą;
2) užtikrina tinkamą medicininės reabilitacijos ir (ar) sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugų teikimą, gamtinių gydomųjų veiksnių panaudojimą kurortuose ir kurortinėse teritorijose;
3) nustato gamtinių gydomųjų veiksnių, naudojamų kurortinio sveikatinimo paslaugoms teikti, sertifikavimo tvarką;
4) pagal kompetenciją vykdo triukšmo, taršos ir kitų veiksnių valdymo kontrolę ir atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, apimančias gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurorto ar kurortinės teritorijos statusas, atitikties nustatytiems reikalavimams nustatymą ir tikrinimą.
5) kontroliuoja esamų kurortų atitiktį Vyriausybės nustatytiems reikalavimas.“
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad kurortų ir kurortinių teritorijų atitiktį reikalavimams bei priežiūrą atlieka Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Turizmo politikos skyrius, tokią funkciją pavesti ne Sveikatos apsaugos ministerijai, tačiau atsakingai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai:
Papildyti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį 6 punktu ir jį išdėstyti taip:
„6) vertina ir prižiūri kurorto ar kurortinės teritorijos atitiktį Vyriausybės nutarimu patvirtintiems bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams.“
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija:
1) dalyvauja formuojant nacionalinę kurortų ir kurortinių teritorijų politiką ir įgyvendinant ilgalaikę kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros programą;
2) organizuoja ir (ar) atlieka valstybinį aplinkos monitoringą, siekdama įvertinti kurortų ir kurortinių teritorijų gamtinę būklę ir jos gerinimo galimybes;
3) pagal kompetenciją rengia, organizuoja ir vykdo Baltijos jūros aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimą pajūrio kurortuose ir kurortinėse teritorijose bei užtikrina pajūrio juostos tvarkymo darbų finansavimą;
4) pagal kompetenciją rengia, organizuoja ir vykdo vidaus vandenų aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimą kurortuose ir kurortinėse teritorijose bei užtikrina vidaus vandenų pritaikymo vandens turizmo ir kitoms rekreacinėms reikmėms darbų finansavimą;
5) pagal kompetenciją užtikrina aplinkos ekologinę kokybę, požeminio vandens stebėseną ir kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, apimančias gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurorto ar kurortinės teritorijos statusas, atitikties nustatytiems reikalavimams nustatymą ir tikrinimą.
· Seimo nariai: Gintautas Kindurys, Ligita Girskienė, Algimantas Dumbrava, Guoda Burokienė, Deividas Labanavičius 2023-05-08:
4. Papildyti 4 straipsnio 4 dalį 6 punktu ir jį išdėstyti taip:
„4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija:
1) dalyvauja formuojant nacionalinę kurortų ir kurortinių teritorijų politiką ir įgyvendinant ilgalaikę kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros programą;
2) organizuoja ir (ar) atlieka valstybinį aplinkos monitoringą, siekdama įvertinti kurortų ir kurortinių teritorijų gamtinę būklę ir jos gerinimo galimybes;
3) pagal kompetenciją rengia, organizuoja ir vykdo Baltijos jūros aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimą pajūrio kurortuose ir kurortinėse teritorijose bei užtikrina pajūrio juostos tvarkymo darbų finansavimą;
4) pagal kompetenciją rengia, organizuoja ir vykdo vidaus vandenų aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimą kurortuose ir kurortinėse teritorijose bei užtikrina vidaus vandenų pritaikymo vandens turizmo ir kitoms rekreacinėms reikmėms darbų finansavimą;
5) pagal kompetenciją užtikrina aplinkos ekologinę kokybę, požeminio vandens stebėseną ir kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, apimančias gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurorto ar kurortinės teritorijos statusas, atitikties nustatytiems reikalavimams nustatymą ir tikrinimą.
6) kontroliuoja esamų kurortų atitiktį Vyriausybės nustatytiems reikalavimas.“
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad kurortų ir kurortinių teritorijų atitiktį reikalavimams bei priežiūrą atlieka Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Turizmo politikos skyrius, tokią funkciją pavesti ne Aplinkos ministerijai, o atsakingai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (4 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti 6 punktu).
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
5. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija:
1) dalyvauja formuojant nacionalinę kurortų ir kurortinių teritorijų politiką ir įgyvendinant ilgalaikę kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros programą;
2) organizuoja ir užtikrina tinkamą susisiekimo komunikacijų kokybę kurortuose ir kurortinėse teritorijose ir jų atitiktį kurortų ir kurortinių teritorijų susisiekimo komunikacijų reikalavimams;
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15:
13. Iš projekto 4 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatų konstrukcijos ir formuluotės „jų atitiktį“ nėra aišku, kokia – susisiekimo komunikacijų ar šių komunikacijų kokybės, - atitiktis turi būti užtikrinta nurodytiems reikalavimams. Projekto nuostatos tikslintinos.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
„2) organizuoja ir užtikrina tinkamą susisiekimo komunikacijų kokybę
kurortuose ir kurortinėse teritorijose ir jų susisiekimo komunikacijų
atitiktį kurortų ir kurortinių teritorijų susisiekimo komunikacijų
reikalavimams;“.
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
3) rengia, organizuoja ir įgyvendina vidaus vandenų turizmo ir susisiekimo priemones kurortuose ir kurortinėse teritorijose bei užtikrina reikiamų darbų finansavimą.
6. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija:
1) dalyvauja formuojant nacionalinę kurortų ir kurortinių teritorijų politiką ir įgyvendinant ilgalaikę kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros programą;
2) dalyvauja užtikrinant kurortologinių tyrimų vykdymo ir finansavimo programos įgyvendinimą, skatina ir dalyvauja organizuojant kurortologinių tyrimų vykdymą, efektyvų mokslo ir studijų institucijų bei ūkio subjektų bendradarbiavimą atliekant šiuos tyrimus.
7. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija:
1) dalyvauja formuojant nacionalinę kurortų ir kurortinių teritorijų politiką ir įgyvendinant ilgalaikę kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros programą;
2) parengia priemones ir reikalingus teisės aktus dėl darbdavių socialinių iniciatyvų, kurias įgyvendinant būtų neapmokestinamos ūkio subjektų pajamos, skiriamos tų darbdavių darbuotojų sveikatinimui kurortuose ir kurortinėse teritorijose.
8. Valstybės duomenų agentūra atlieka statistinį apgyvendinimo paslaugų (įskaitant trumpalaikės gyvenamosios paskirties patalpų nuomos paslaugas) kurortuose ir kurortinėse teritorijose tyrimą, specializuotą turistų ir lankytojų srautų statistinį tyrimą, parengia ir skelbia šią statistinę informaciją.
NACIONALINĖS KURORTŲ IR KURORTINIŲ TERITORIJŲ POLITIKOS ĮGYVENDINIMAS IR ŠIŲ TERITORIJŲ PLĖTROS BEI VYSTYMO FINANSAVIMAS
5 straipsnis. Nacionalinės kurortų ir kurortinių teritorijų politikos įgyvendinimas
1. Nacionalinė kurortų ir kurortinių teritorijų politika įgyvendinama vykdant verslo, transporto ir kelių, inžinerinių sistemų ir infrastruktūros, teisinės aplinkos, svetingumo ir aptarnavimo, kurortinio sveikatinimo paslaugų plėtrą ir sudaro valstybės viešosios politikos dalį.
2. Vyriausybė, tvirtindama ilgalaikę kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros programą, numato įgyvendinamąsias priemones, kuriomis užtikrinama kurortų ir kurortinių teritorijų ilgalaikė plėtra bei investicijų pritraukimas, unikalios rekreacinės aplinkos ir gamtinių gydomųjų veiksnių, kaip išskirtinės reikšmės valstybės turto, racionalus naudojimas ir išsaugojimas, sudaromos kurortinio sveikatinimo paslaugų bei medicininės reabilitacijos ir (ar) sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugų plėtros sąlygos, kaip prioritetinės turizmo plėtros kryptys plėtojamas atvykstamasis ir vietinis turizmas kurortuose ir kurortinėse teritorijose, organizuojamos efektyvios ir inovatyvios rinkodaros priemonės Lietuvoje ir tikslinėse užsienio rinkose, užtikrinama nuosekli natūralių gamtinių gydomųjų veiksnių, rekreacinių teritorijų, vandens telkinių kurortinio sveikatinimo paslaugoms teikti kurortologinių tyrimų plėtra ir vykdymas, taip pat kitos priemonės.
3. Vyriausybė, tvirtindama ilgalaikę kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros programą, kartu suplanuoja jai įgyvendinti reikalingas lėšas. Vyriausybė lėšas ilgalaikei kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros programai įgyvendinti numato rengdama Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.
6 straipsnis. Kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros ir vystymo finansavimas
1. Kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros ir vystymo finansavimą sudaro:
1) valstybės biudžeto lėšos;
2) savivaldybių biudžetų lėšos;
3) Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos;
4) kitos lėšos.
2. Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija finansuoja kurortologinius tyrimus ir jiems skirtus renginius (konferencijas, simpoziumus ir pan.). Kurortologiniams tyrimams atlikti gali būti naudojamos ir kitos teisėtai gaunamos lėšos.
3. Aplinkos ministerija nustatyta tvarka organizuoja pajūrio juostos ir vidaus vandenų tvarkymo programos priemonių (krantinių, kranto apsaugos priemonių (žabtvorių, takų, šakų klojinių)) įgyvendinimą kurortuose ir kurortinėse teritorijose ir užtikrina šių priemonių kasmetinį tikslinį finansavimą.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15:
14. Reikėtų atsisakyti projekto 6 straipsnio 3 dalies nuostatų, išdėstytų skliaustuose, kaip perteklinių, nes konkrečias priemones, kurias reikėtų įgyvendinti, yra nustatomos pajūrio juostos ir vidaus vandenų tvarkymo programose.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
„3. Aplinkos
ministerija nustatyta tvarka organizuoja pajūrio juostos ir vidaus vandenų
tvarkymo programos priemonių (krantinių, kranto apsaugos priemonių
(žabtvorių, takų, šakų klojinių)) įgyvendinimą kurortuose ir kurortinėse
teritorijose ir užtikrina šių priemonių kasmetinį tikslinį finansavimą.“.
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
4. Įgyvendinant nacionalinę kurortų ir kurortinių teritorijų politiką, gali būti teikiama valstybės pagalba Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.
5. Nacionalinės kurortų ir kurortinių teritorijų politikos įgyvendinimo priemonės gali būti finansuojamos iš Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų, nacionaliniuose Europos Sąjungos finansinės paramos programavimo dokumentuose ar paramos administravimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka skatinant rengti kurortuose ir kurortinėse teritorijose įgyvendinamus projektus – sudarant valstybės projektų sąrašus, regionuose įgyvendinamų projektų planus ar kitais projektų atrankos (planavimo) būdais.
6. Įgyvendinant nacionalinę kurortų ir kurortinių teritorijų politiką, savivaldybės, kurių teritorijoje yra kurortas ar kurortinė teritorija, gauna papildomų pajamų, kurios apskaičiuojamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nustatyta tvarka.
7. Savivaldybė, į kurios teritoriją patenka kurortas ar kurortinė teritorija gali viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės pagrindu Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka ieškoti investuotojų rekreaciniams objektams statyti.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15:
12. Projekto 6 straipsnio 7 dalyje vartojama sąvoka „rekreacinis objektas“, tačiau šios sąvokos turinys nei teikiamame įstatymo projekte, nei projekto 2 straipsnio 11 dalyje nurodytuose įstatymuose nėra apibrėžtas. Nėra aišku, ar ši sąvoka apimtų tik poilsio paskirties statinius ar ir atitinkamą infrastruktūrą, tame tarpe ir specialiąją infrastruktūrą, kaip ją siūloma apibrėžti projekto 2 straipsnio 10 dalyje. Taigi, taikant įstatymą ši sąvoka gali būti nevienodai aiškinama. Siekiant to išvengti, projekte reikėtų atskleisti šios sąvokos turinį arba pateikti nuorodą į įstatymą, kuriame ši sąvoka būtų apibrėžta. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą oficialiąją konstitucinę doktriną įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti aiškinamas ir apibrėžiamas tik įstatymu, bet ne poįstatyminiu teisės aktu (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas).
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Lietuvių kalbos žodynas pateikia žodžio „rekreacinis“ apibrėžimą: Rekreacinis - (plg. rekreacija; sk. rekre/acinis) - skiltas poilsiui, jėgoms, sveikatai atgauti, pvz., ~ė geografija - geografijos šaka, tirianti laisvalaikio ir poilsio poreikius, galimybes, teritorines ypatybes; teritorija- specialiai skirta ir sutvarkyta prie jūrų, ežerų ar kalnuose natūrali arba dirbtinė gamtinė aplinka poilsiui ir masiniam turizmui, atitinkanti socialinius, psichologinius ir biologinius poilsiautojų poreikius.
Rekreacinio objekto sąvoka yra plačiai naudojama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos teisės aktuose, yra sukurtas net Lietuvos rekreacinių objektų žemėlapis.
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
KURORTŲ IR KURORTINIŲ TERITORIJŲ STATUSAS, TIKSLAI IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ FUNKCIJOS
7 straipsnis. Kurortai ir kurortinės teritorijos
1. Kurorto statusą turi Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga. Kitoms gyvenamosioms vietovėms kurorto statusą suteikia ir panaikina Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės teikimu.
2. Kurorto statusas gali būti suteikiamas tik visai gyvenamajai vietovei. Kurortinės teritorijos statusas gali būti suteikiamas vienai arba besiribojančioms kelioms gyvenamosioms vietovėms ar jų dalims.
3. Gyvenamosioms vietovėms ar jų dalims kurortinės teritorijos statusą suteikia ir panaikina Vyriausybė savivaldybės tarybos siūlymu.
4. Gyvenamoji vietovė ar jos dalis, kuriai siekiama kurorto ar kurortinės teritorijos statuso, turi atitikti Vyriausybės nutarimu patvirtintus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15:
15. Projekto 7 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „nutarimu patvirtintus“ įrašytinas žodis „nustatytus“.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
Projekto 7 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „nutarimu patvirtintus“ įrašyti žodį „nustatytus“.
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
· Seimo nariai: Gintautas Kindurys, Ligita Girskienė, Algimantas Dumbrava, Guoda Burokienė, Deividas Labanavičius 2023-05-08:
Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir jį išdėstyti taip:
„4. Gyvenamoji vietovė ar jos dalis, kuriai siekiama kurorto ar kurortinės teritorijos statuso bei vietovės turinčios kurorto statusą, turi atitikti Vyriausybės nutarimu patvirtintus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus. Esamų kurortų atitiktį šiems reikalavimas pagal Vyriausybės nustatytą tvarką kontroliuoja Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijos.“
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
1. Nepritarti pirmo sakinio pakeitimui.
Argumentai:
Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kurorto statusą jau turi Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga. Šioms vietovėms kurortų statusas buvo suteiktas pagal galiojantį Reikalavimų kurorto ir kurortinės teritorijos statusui suteikti tvarkos aprašą, patvirtintą 2006 m. balandžio 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 350. Taigi šie kurortai jų statuso suteikimo dienai atitiko jiems keliamus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus.
Be to, teisės teorijoje pripažįstamas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) – tai teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, įvykusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Vadinasi, esamų kurortų atitiktis reikalavimams negali būti vertinama pagal vėlesnius patvirtintus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus.
2. Iš dalies pritarti siūlymui papildyti 7 straipsnio 4 dalį nauju sakiniu.
Argumentai:
Pritarti pasiūlymui papildyti įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalį, numatant, kad atsakinga ministerija vertina kurorto ar kurortinės teritorijos atitiktį keliamiems reikalavimams. Tačiau tokią priežiūros funkciją priskirti atsakingai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai.
Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalį:
„4. Gyvenamoji vietovė ar jos dalis, kuriai siekiama kurorto ar kurortinės teritorijos statuso, turi atitikti Vyriausybės nutarimu patvirtintus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus. Kurorto ar kurortinės teritorijos atitiktį šiems reikalavimams vertina ir prižiūri Ekonomikos ir inovacijų ministerija.“
2. Atitinkamai papildyti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį 6 punktu ir jį išdėstyti taip:
„6) vertina ir prižiūri kurorto ar kurortinės teritorijos atitiktį Vyriausybės nutarimu patvirtintiems bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams.“
Balsavimo rezultatai pritarti iš dalies: 6 „už“; - „prieš“; 2 „susilaikė“.
8 straipsnis. Kurortų ir kurortinių teritorijų tikslai
Kurortų ir kurortinių teritorijų tikslai yra:
1) prisidėti prie valstybės įvaizdžio kūrimo ir bendrojo nacionalinio produkto didinimo;
2) dalyvauti formuojant valstybės politiką turizmo, kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros srityse;
3) prisidėti prie nacionalinės regioninės politikos tikslo siekimo;
4) užtikrinti valstybės turizmo politikos įgyvendinimą;
5) užtikrinti unikalių rekreacinių ir gamtinių išteklių naudojimą visuomenės sveikatinimui, kurortinio sveikatinimo paslaugų plėtrai, siekiant išsaugoti ir stiprinti žmonių psichinę ir fizinę gerovę;
6) sudaryti išskirtinių kurortinio sveikatinimo, turizmo ir kultūros paslaugų vystymo sąlygas;
7) užtikrinti racionalų turimų gamtinių gydomųjų veiksnių naudojimą ir apsaugą;
8) organizuoti efektyvias ir inovatyvias rinkodaros priemones Lietuvoje ir tikslinėse užsienio rinkose;
9) kiti tikslai.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15:
16. Svarstytina, ar projekto 8 straipsnio 9 punkto nuostatų „kiti tikslai“ nereikėtų atsisakyti kaip nesukuriančių papildomo teisinio krūvio. Be to, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokie „kiti tikslai“ (pavyzdžiui, nustatyti kituose įstatymuose ir teisės aktuose ar kokie kiti) turimi omenyje.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 9 straipsnio 9 punkto, 10 straipsnio 7 punkto nuostatoms „kitos funkcijos“.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
„9) kiti tikslai, nustatyti kituose įstatymuose ir teisės aktuose.“
Atitinkamai patikslinti projekto 9 straipsnio 9 punktą, 10 straipsnio 7 punktą.
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
9 straipsnis. Savivaldybių, į kurių teritoriją patenka kurortai, funkcijos
Savivaldybėms, į kurių teritoriją patenka kurortai, priskiriamos šios funkcijos:
1) valstybės įvaizdžio kūrimas ir bendrojo nacionalinio produkto didinimas;
2) kurortinio sveikatinimo paslaugų skatinimas ir teikimas;
3) gamtinių gydomųjų veiksnių gavyba, naudojimas ir išsaugojimas;
4) unikalių rekreacinių ir gamtinių išteklių naudojimas ir išsaugojimas;
5) visuomenės sveikos gyvensenos skatinimas;
6) infrastruktūros vystymas;
7) darnaus turizmo principų įgyvendinimas;
8) socialiai atsakingo verslo ir projektų pritraukimas;
9) kitos funkcijos.
KURORTŲ IR KURORTINIŲ TERITORIJŲ STATUSAS, TIKSLAI IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ FUNKCIJOS“
10 straipsnis. Savivaldybių, į kurių teritoriją patenka kurortinės teritorijos, funkcijos
Savivaldybėms, į kurių teritoriją patenka kurortinės teritorijos, priskiriamos šios funkcijos:
1) valstybės įvaizdžio kūrimas ir bendrojo nacionalinio produkto didinimas;
2) unikalių rekreacinių ir gamtinių išteklių naudojimas ir išsaugojimas;
3) visuomenės sveikos gyvensenos skatinimas;
4) infrastruktūros vystymas;
5) darnaus turizmo principų įgyvendinimas;
6) socialiai atsakingo verslo ir projektų pritraukimas;
7) kitos funkcijos.
11 straipsnis. Kurortų ir kurortinių teritorijų investicijų kryptys
Pagrindinės kurortų ir kurortinių teritorijų investicijų kryptys:
1) infrastruktūros vystymas ir plėtra;
2) kraštovaizdžio ir rekreacijos teritorijų išsaugojimas;
3) susisiekimo infrastruktūros ir kelių priežiūra;
4) gamtinių gydomųjų veiksnių naudojimas gydymui ir ligų prevencijai bei inovatyvūs jų išgavimo būdai;
5) ekologinis tvarumas;
6) kurortinio sveikatinimo paslaugų ir medicininės reabilitacijos ir (ar) sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugų modernizavimas ir plėtra;
7) vaikų ir jaunimo stovyklavimo paslaugų vystymas ir stovyklaviečių atnaujinimas bei plėtra;
8) maitinimo, apgyvendinimo ir aptarnavimo paslaugų vystymas;
9) pajūrio juostos ir vidaus vandenų pakrančių tvarkymo programos įgyvendinimo užtikrinimas;
10) žmonių saugumo vandens telkiniuose užtikrinimas;
11) efektyvių rinkodaros priemonių organizavimas;
12) fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumo užtikrinimas, įskaitant šios aplinkos prieinamumą neįgaliesiems.
12 straipsnis. Vietinė rinkliava
Savivaldybės taryba, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo reikalavimus, savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos už naudojimąsi kurortų ir kurortinių teritorijų viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra nuostatus.
13 straipsnis. Kurortų ir kurortinių teritorijų naudojimas ir apsauga
1. Veiklą kurortuose ir kurortinėse teritorijose reglamentuoja:
1) šis įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas ir kiti įstatymai;
2) kurortų ir kurortinių teritorijų nuostatai;
3) kurortų ir kurortinių teritorijų planavimo dokumentai.
2. Savivaldybių institucijos, vykdydamos kurortų ir kurortinių teritorijų naudojimo ir apsaugos priežiūrą, teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja ir savo lėšomis rengia savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus rekreaciniams žemės sklypams suformuoti, viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros įrengimo, viešojo naudojimo poilsio objektų (žmonių poilsiui ir viešam lankymui pritaikytų miškų, gyvenamųjų vietovių parkų ir kitų želdynų, rekreacinių vandens telkinių ir jų pakrančių, stovyklaviečių, poilsiaviečių, kempingų, hipodromų, turizmo centrų, kitų poilsio paskirties pastatų, rekreacinių statinių ir įrenginių) išdėstymo reikalavimams nustatyti, organizuoja šių sklypų kadastrinius matavimus, kadastro duomenų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registraciją Nekilnojamojo turto registre.
GAMTINIAI GYDOMIEJI VEIKSNIAI IR KURORTOLOGINIAI TYRIMAI
14 straipsnis. Gamtinių gydomųjų veiksnių sertifikavimas
1. Lietuvoje išgaunami gamtiniai gydomieji veiksniai, naudojami kurortinio sveikatinimo paslaugoms teikti, pripažįstami gydomaisiais atlikus jų sertifikavimo procedūras.
2. Kurortų ir kurortinėse teritorijose esančių gamtinių gydomųjų veiksnių, naudojamų kurortinio sveikatinimo paslaugoms teikti, sertifikavimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15:
17. Atsižvelgiant į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius sprendimus priima ministras, projekto 14 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „Sveikatos apsaugos ministerijos“ reikėtų įrašyti žodžius „sveikatos apsaugos ministras“.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
14 straipsnio 2 dalis patikslinta atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, pateiktą pirminiam projektui XIVP-485. Be to, projekto 4 straipsnio 3 dalis nustato Sveikatos apsaugos ministerijos, o ne ministro funkcijas.
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
15 straipsnis. Kurortologiniai tyrimai
1. Valstybė privalo užtikrinti nuoseklią natūralių gamtinių gydomųjų veiksnių, rekreacinių teritorijų, vandens telkinių kurortinio sveikatinimo paslaugoms teikti tyrimų, kurių tikslas – sukurti mokslu grindžiamas sveikatos stiprinimo ir grąžinimo kurortuose ir kurortinėse teritorijose metodikas, plėtrą.
2. Vyriausybė, siekdama užtikrinti tinkamų kurortologinių tyrimų vykdymą valstybės mastu, tvirtina Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rengiamą trejų metų trukmės kurortologinių tyrimų vykdymo ir finansavimo programą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, rengdama šią programą, konsultuojasi dėl kurortologinių tyrimų vykdymo krypčių, apimties, metodikų bei finansavimo poreikių ir derina šiuos klausimus su savivaldybėmis, į kurių teritoriją patenka kurortai ir kurortinės teritorijos, taip pat su šias teritorijas atstovaujančiomis asociacijomis. Šios programos įgyvendinimą užtikrina Ekonomikos ir inovacijų ministerija bendradarbiaudama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2023 m. liepos 1 d.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15:
18. Projekto 16 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2023 m. liepos 1 d., o šio straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „prireikus Vyriausybė pateikia Seimui įstatymų, susijusių su šiuo įstatymu, projektus“. Pažymėtina, jog įstatymo priėmimo metu turi būti aišku, ar dėl teikiamo įstatymo tinkamo inkorporavimo į teisinę sistemą, būtina keisti kitus įstatymus. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktą be kitų principų teisėkūroje vadovaujamasi sistemiškumo principu, reiškiančiu, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kartu su įstatymo projektu teikiami kiti Seimo priimamų teisės aktų projektai dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą. Taigi šiuo atveju, teikiamu projektu ne tik nevykdoma pareiga kartu pateikti kitus įstatymų projektus, tačiau ir faktiškai Vyriausybei nustatomas terminas, per kurį Vyriausybė objektyviai neturės galimybės laiku parengti ir pateikti Seimui reikalingų įstatymų projektų (kadangi nustatoma, jog įstatymas įsigalioja 2023 m. liepos 1 d., o Vyriausybė prireikus Seimui pateikia susijusių įstatymų projektus, kai šie įstatymai pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą taip pat turi įsigalioti 2023 m. liepos 1 d.). Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
„1. Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalį, įsigalioja 2023 m. liepos 1
d.
2. Šio įstatymo nuostatos taikomos rengiant Lietuvos Respublikos 2024 ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus.
3. Prireikus Vyriausybė pateikia Seimui
įstatymų, susijusių su šiuo įstatymu, projektus.“
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
2. Šio įstatymo nuostatos taikomos rengiant Lietuvos Respublikos 2024 ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus.
3. Prireikus Vyriausybė pateikia Seimui įstatymų, susijusių su šiuo įstatymu, projektus.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15:
19. Iš įstatymo projekto turinio seka, jog įstatymui įgyvendinti turės būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai (Vyriausybės nutarimai, ministrų įsakymai). Atsižvelgus į tai, projekto 16 straipsnis pildytinas atskira dalimi, reglamentuojančia įstatymo įgyvendinimą – nustatant subjektus ir terminą, iki kurio įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turėtų būti priimti. Nepritarus šiam siūlymui, tikslintinas projekto 16 straipsnio pavadinimas kaip perteklinį išbraukiant žodį „įgyvendinimas“.
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto pasiūlymas:
„16 straipsnis. Įstatymo
įsigaliojimas ir , taikymas ir įgyvendinimas“.
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas