LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DABO KOMITETAS

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR.  VIII-1316 PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO Nr. XIVP-2066(3)

 

2022-12-14  Nr. 103-P-51    

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Angelė Jakavonytė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Rita Tamašūnienė – Seimo narė, Darius Urbonas – Respublikos Prezidento patarėjas, Vitas Vasiliauskas – Ministrės Pirmininkės patarėjas,  Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai: Jadvyga Andriuškevičiūtė – vyresnioji patarėja, Daina Petrauskaitė – Privatinės teisės skyriaus vedėja, Jurgita Raškauskaitė – patarėja, Irena Šambaraitė – patarėja; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Vita Baliukevičienė – Darbo teisės grupės vadovė, Agnė Nakčerienė – Darbo teisės grupės patarėja, Vytautas Šilinskas – viceministras, Jurgita Varžgalytė-Tiažkijienė – ministrės patarėja, Sigita Ščajevienė – vidaus reikalų viceministrė; Saulius Džiautas – Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas, Vincas Kunca – Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ valdybos narys, Vidmantas Punelis – Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas, Eivilė Žemaitytė – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyriausioji patarėja, Edita Žiobienė – vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.    Projektu siūloma Valstybės tarnybos įstatymą (toliau – ir keičiamas įstatymas) išdėstyti nauja redakcija, pakeičiant daugelį valstybės tarnybos santykių teisinio reguliavimo aspektų, be kita ko, pertvarkant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą.

1.1. Dėl konstitucinės valstybės tarnybos sampratos.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti ir įstatymuose įtvirtinti tam tikrą valstybės tarnybos organizavimo modelį, tačiau reguliuodamas valstybės tarnybos santykius įstatymų leidėjas yra saistomas konstitucinės valstybės tarnybos sampratos, jis turi paisyti Konstitucijos normų ir principų (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo aktuose atskleidžiant konstitucinę valstybės tarnybos sampratą yra suformuota plati oficialioji konstitucinė valstybės tarnybos doktrina; vertinant projektu teikiamus siūlymus aktualios šios esminės doktrininės nuostatos:

– valstybės tarnyba yra valstybės tarnautojų korpusą sudarančių asmenų profesinė veikla, susijusi su viešojo intereso garantavimu; profesionalūs valstybės tarnautojai priima sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir (arba) teikiant viešąsias paslaugas (arba dalyvauja tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą ir kt.) (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai);

– tai, kad valstybės tarnybos paskirtis – garantuoti viešąjį interesą valstybės ir savivaldybių institucijoms vykdant viešąjį administravimą ir teikiant viešąsias paslaugas, o ne privačius šia veikla užsiimančių darbuotojų interesus, lemia valstybės tarnautojų, kaip korpuso, ypatingą formavimo tvarką, jų teisinio statuso specifiką, taip pat jų ypatingą atsakomybę visuomenei už jiems pavestų funkcijų vykdymą (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai);

– valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas, todėl valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d., 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimai);

– valstybės tarnautojams keliami dideli (didesni, palyginti su reikalavimais kitiems darbuotojams) kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai; su konstituciniais reikalavimais yra susijusios konstituciškai pagrįstos ir būtinos garantijos valstybės tarnautojams (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai);

– valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri šio asmens atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį; šie santykiai, nepaisant panašumų, nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (nesvarbu, ar susiklostantiems valstybės ar savivaldybių institucijose, ar kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose) (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai);

– tuo mastu, kuriuo valstybės tarnybos santykiai yra susiję su žmogaus teisėmis ar laisvėmis, jie turi būti reguliuojami įstatymais, o valstybės tarnybos (ir su ja susiję) procesiniai (procedūriniai) santykiai gali būti reguliuojami poįstatyminiais aktais, tačiau taip, kad nebūtų konkurencijos su įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai);

– vienas iš valstybės tarnybos konstitucinės sampratos elementų, kartu ir reikalavimų, kurių privalu paisyti organizuojant valstybės tarnybą ir reguliuojant valstybės tarnybos santykius, yra valstybės tarnybos sistemos vientisumas (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai); įstatymais, kitais teisės aktais turi būti nustatytas toks valstybės tarnautojų teisinis statusas, kuris atitiktų konstitucinę valstybės tarnybos, kaip ypatingos profesinės veiklos sistemos, sampratą, suponuojančią inter alia valstybės tarnybos, kaip sistemos, vidinį mobilumą, joje dirbančių asmenų žinių, įgūdžių ir patirties perimamumą, taip pat veiklos vykdant valstybės funkcijas ir garantuojant viešąjį interesą tęstinumą (2007 m. rugpjūčio 13 d., 2012 m. liepos 3 d. nutarimai);

– valstybės tarnyba, kaip sistema, yra organizuojama remiantis, be kita ko, hierarchijos ir pavaldumo principais; valstybės tarnautojų pareigybių hierarchijos nustatymas ar kitoks klasifikavimas, suskirstymas į kategorijas ar pan. privalo būti vieningas, grindžiamas tais pačiais kriterijais (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

1.2. Dėl projekto nuostatų prieštaravimo Konstitucijai.

Formuodamas oficialiąją konstitucinę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktriną, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs:

– valstybės tarnautojų darbo užmokestis, kuris yra viena pagrindinių prielaidų įgyvendinti kitus teisėtus jų interesus, turi būti nustatomas įstatymu; aiškūs kriterijai, kuriais remiantis valstybės tarnautojams nustatomas apmokėjimo už darbą dydis (darbo užmokestis), yra esminis teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą elementas ir jie turi būti nustatomi įstatymu (2004 m. gruodžio 13 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. ir kiti nutarimai);

– pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti ir įstatymuose įtvirtinti tam tikrą valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą; nėra negalima nei tokia sistema, kai nustatoma fiksuoto dydžio alga, nei tokia sistema, kai nustatomos minimali ir maksimali algos atitinkamoms pareigoms, nei tokia sistema, kai darbo užmokestis yra reguliuojamas taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas tam tikras nustatytas dydis (2009 m. gruodžio 11 d., 2016 m. spalio 27 d., 2019 m. gegužės 29 d. nutarimai);

– kadangi už valstybės tarnautojų profesinę veiklą atlyginama iš valstybės (savivaldybės) biudžeto, jame turi būti numatytos lėšos valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui; pagal Konstituciją, be kita ko, jos 128 straipsnio 1 dalį, sprendimus, turinčius esminę įtaką valstybės biudžete numatomų valstybės išlaidų dydžiui, turi priimti ir įstatymuose įtvirtinti Seimas; iš Konstitucijos įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį (kaip antai darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti darbo užmokestis, jų įtaką darbo užmokesčiui) (2015 m. rugsėjo 29 d., 2016 m. spalio 27 d. nutarimai);

– konstitucinis valstybės tarnybos institutas implikuoja tam tikrą hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą ir diferencijuotus valstybės tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius; valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių skirtumai priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų, kaip antai: valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, užimamos pareigybės ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos ir pan. (2009 m. gruodžio 11 d., 2016 m. spalio 27 d. nutarimai);

– netoleruotinas toks teisinis reguliavimas, kuriuo skirtingas pagal atliekamų funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę pareigas einantiems ir skirtingo profesinio lygio, kvalifikacijos asmenims, gaunantiems atlyginimą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, būtų nustatytas vienodas ar iš esmės nesiskiriantis atlyginimo dydis (2013 m. liepos 1 d., 2016 m. spalio 27 d., 2019 m. gegužės 29 d. nutarimai);

– įstatymų leidėjas, nustatydamas valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo teisinį reguliavimą, turi paisyti iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisingumo ir protingumo reikalavimų ir valstybės tarnybos, kaip hierarchinės sistemos, konstitucinės sampratos, nesudaryti prielaidų iškreipti hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą atitinkantį jų atlyginimų dydžių diferencijavimą (2016 m. spalio 27 d. nutarimas).

Projektu siūloma keičiamo įstatymo 19 straipsnio „Darbo užmokestis ir darbo apmokėjimo sistema“ 3 dalyje nustatyti, kad darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokios sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato įstaigos vadovas; darbo apmokėjimo sistema nustatoma vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis; atsižvelgiant į įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijus (profesinio darbo patirtį, veiklos sudėtingumą, atsakomybės lygį, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą ir pan.), darbo apmokėjimo sistemoje nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad šio įstatymo 1 priede pateikiami minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai; šiame priede siūloma nustatyti tik minimalius valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus. Šio įstatymo 20 straipsnio „Pareiginė alga“ 1 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojo pareiginės algos maksimalus koeficientas negalėtų viršyti įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 2 priede arba nustatyto kituose įstatymuose.

Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą įstatyme nenustačius valstybės tarnautojų pareigybių konkrečių maksimalių pareiginės algos koeficientų, taikytinų apskaičiuojant pagrindinę jų darbo užmokesčio sudedamąją dalį, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dydis būtų iš esmės įstatyme neapibrėžtas. Bendro pobūdžio apribojimas, pagal kurį maksimalus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas negali viršyti įstaigos vadovo maksimalaus pareiginės algos koeficiento dydžio, neatstoja konkrečių maksimalių pareiginės algos koeficientų atitinkamoms valstybės tarnautojų pareigybėms nustatymo. Nors projekte minimi tam tikri kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama nustatant konkrečių pareigybių pareiginės algos koeficientus arba jų intervalus, šių kriterijų įtaka valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dydžiui niekaip neapibrėžiama. Kaip minėta, pagal projektu keičiamo įstatymo nuostatas darbo apmokėjimo sistema, apimanti konkrečius valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientus arba galimus jų intervalus, būtų nustatoma kolektyvinėje sutartyje arba ją nustatytų įstaigos vadovas.

Toks siūlomas teisinis reguliavimas akivaizdžiai neatitinka konstitucinio reikalavimo valstybės tarnautojų darbo užmokestį nustatyti įstatymu – juo nepaisoma iš Konstitucijos įstatymų leidėjui kylančios pareigos įstatyme nustatyti valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, aiškius kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti šio apmokėjimo dydis (darbo užmokestis), ir šių kriterijų įtaką darbo užmokesčiui, kitas esmines valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, jeigu sprendimai, lemiantys reikšmingą valstybės biudžeto išlaidų dalį, būtų įtvirtinti ne Seimo priimamais įstatymais, o kitų valstybės institucijų teisės aktais, Seimas, negalėdamas jų pakeisti, turėtų tvirtinti valstybės biudžetą, kurio turinio atitinkama reikšminga apimtimi jis pats negalėtų paveikti; tai reikštų, kad Seimo galimybės veiksmingai vykdyti savo konstitucinę biudžetinę funkciją yra suvaržytos (2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimas).

Pažymėtina ir tai, kad, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams suteikus diskreciją nustatyti valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų intervalus ir iš jų – konkrečius valstybės tarnautojams taikytinus pareiginės algos koeficientus, kurie negalėtų viršyti tik paties įstaigos vadovo maksimalaus pareiginės algos koeficiento, skirtingose institucijose ir įstaigose galėtų susiklostyti labai nevienoda, nenuosekli valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo praktika, kuriai galėtų turėti įtakos ir tų institucijų bei įstaigų finansavimas. Pavyzdžiui, galėtų ženkliai skirtis tai pačiai grupei priskiriamų valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai, nepriklausomai nuo to, kuriai grupei priskiriama tam tikra institucija ar įstaiga (galėtų būti paneigta ir pačių institucijų bei įstaigų skirstymo į grupes prasmė, nes III grupei priskiriamos institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojui galėtų būti nustatytas didesnis pareiginės algos koeficientas nei tos pačios pareigybės I ar II grupės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojui, ir pan.), arba skirtingas pagal atliekamų funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę pareigas einantiems ir skirtingo profesinio lygio, kvalifikacijos valstybės tarnautojams galėtų būti nustatytas iš esmės nesiskiriantis darbo užmokestis. Taigi siūlomu teisiniu reguliavimu nepaisoma valstybės tarnybos, kaip hierarchinės sistemos, konstitucinės sampratos, juo nebūtų užtikrintas hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą atitinkantis jų atlyginimų dydžių diferencijavimas, būtų sudarytos prielaidos pažeisti valstybės tarnybos sistemos vientisumą. Kaip minėta, bendro pobūdžio apribojimas, pagal kurį maksimalus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas negalėtų būti didesnis už maksimalų įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą, neatstotų konkrečių maksimalių pareiginės algos koeficientų atitinkamoms valstybės tarnautojų pareigybėms nustatymo; juo būtų suformuoti pernelyg platūs galimi valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų intervalai ir palikta daug erdvės valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių diferencijavimo, kuris turėtų atitikti hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą, iškraipymams.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad projekte nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 3 dalis, 20 straipsnio 1 dalis ir 1 priedas tiek, kiek pagal juos šiame įstatyme būtų nustatyti tik minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, o maksimalūs pareiginių algų koeficientai, kurie negalėtų būti didesni tik už maksimalų atitinkamos įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą, būtų nustatomi kolektyvinėje sutartyje arba juos nustatytų įstaigų vadovai, prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria įtvirtinta piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria užtikrinta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 128 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad sprendimus dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas.

Nepritarti

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022-11-16 įvertino šią pastabą ir pateikė išvadą:“ Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į  2022 m. lapkričio 15 d. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad projekte nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 3 dalis, 20 straipsnio 1 dalis ir 1 priedas tiek, kiek pagal juos šiame įstatyme būtų nustatyti tik minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, o maksimalūs pareiginių algų koeficientai, kurie negalėtų būti didesni tik už maksimalų atitinkamos įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą, būtų nustatomi kolektyvinėje sutartyje arba juos nustatytų įstaigų vadovai, neprieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria įtvirtinta piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria užtikrinta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 128 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad sprendimus dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas.“

2.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

1

 

 

2.    Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 1 straipsnio nuostatos, kuriomis reglamentuojamas įstatymo taikymas, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir sistemiškumo neturėtų būti išdėstytos atskirame straipsnyje (1 straipsnyje nustatant tik įstatymo paskirtį).

Pritarti.

 

3.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

1

1

 

3.    Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „priėmimą ir atleidimą, karjerą“ įrašytina tikslesnė formuluotė „valstybės tarnautojų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų, valstybės tarnautojų karjerą“. Be to, šioje dalyje, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 36 straipsnio nuostatas, vietoj žodžių ,,formuojančią ir įgyvendinančią“ įrašytini žodžiai ,,formuojančias ir įgyvendinančias“.

Pritarti.

 

4.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

1

1

 

4.    Įvertinus keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta šio įstatymo paskirtis ir reguliuojami santykiai, nuostatų turinį, taip pat kitas keičiamo įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad valstybės tarnybos santykius jame siūloma reguliuoti kaip savarankiškus tarnybos valstybei santykius, kurie nėra grindžiami darbo santykiams taikomais principais (pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalį, su valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos). Tai atitinka konstitucinę valstybės tarnybos, kaip profesinės veiklos sistemos, sampratą, pagal kurią šios tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas lemia valstybės tarnautojų teisinio statuso specifiką, jų teisių ir laisvių įgyvendinimo ypatumus, o valstybės tarnybos teisiniai santykiai nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „valstybės tarnautojų darbo santykius“ ir 32 straipsnio 1 dalyje, kalbant apie valstybės tarnautoją, vartojama formuluotė „negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos“ nedera su konstitucine valstybės tarnybos samprata ir pačiame projekte siūlomu nustatyti valstybės tarnybos teisiniu institutu.

Pritarti.

 

5.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

1

3

 

5.    Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje išvardijamos tam tikros subjektų kategorijos ir nurodomi joms mutatis mutandis taikomi keičiamo įstatymo straipsniai, o paskui skliaustuose nustatoma, kad vienas iš šių straipsnių vis dėlto taikomas tik tam tikrai vienai subjektų kategorijai, suformuluota ydingai. Siūlome, siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 36 straipsnį (turėtų būti nukreipiama ne į 36 straipsnį, o į 37 straipsnį, kuriame reguliuojamas aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymas) iš šio bendro sąrašo išbraukti ir šios dalies atskiru (priešpaskutiniu) sakiniu nustatyti, kad Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams – valstybės pareigūnams taikomas ir šio įstatymo 37 straipsnis.

Pritarti.

 

6.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

2

9

 

6.    Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžiant sąvoką „statutinis valstybės tarnautojas“ siūloma nustatyti, kad tai – valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymu patvirtintas statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas. Pažymėtina, kad teisės akto, kuriuo reguliuojama statutinių valstybės tarnautojų tarnyba, forma (pavadinimas) – „statutas“ – nėra jų teisinį statusą lemiantis veiksnys ir neatskleidžia esminių statutinio valstybės tarnautojo požymių. Statutinių valstybės tarnautojų tarnyba gali būti reguliuojama ir įstatymu. Be to, pavyzdžiui, universitetų steigimas ir veikla taip pat reguliuojama statutais, bet universitetų darbuotojai nėra statutiniai tarnautojai ar darbuotojai. Pažymėtina ir tai, kad diplomatų priskyrimas statutiniams valstybės tarnautojams taip pat yra teisiškai nepagrįstas, nes vienas iš esminių statutinio valstybės tarnautojo teisinio statuso bruožų yra įgaliojimai duoti privalomus nurodymus jam nepavaldiems asmenims, taip pat teisė panaudoti ginklą, specialiąsias priemones, o diplomatai tokių įgaliojimų neturi. Taigi projekte siūloma statutinio valstybės tarnautojo apibrėžtis neatskleidžia esminių tokį tarnautoją identifikuojančių požymių.

Pritarti.

Statutinis valstybės tarnautojas – vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute ir diplomatas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme.

7.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

2

11

 

7.    Pagal teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 35 punktą, keičiamo įstatymo 2 straipsnio, kuriame nustatytos pagrindinės šio įstatymo sąvokos, 11 dalyje pateikiamoje termino „valstybės politikas“ apibrėžtyje neturėtų būti įvedamas trumpinys „meras“; tai turėtų būti padaryta tolesnėse keičiamo įstatymo nuostatose.

 Pritarti.

 

8.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

2

12

 

8.    Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje formuluotė „valstybės, vietos ar teisminę valdžią“ keistina formuluote „valstybės ar vietos valdžią“, nes teisminė valdžia yra viena iš valstybės valdžių (Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalis, Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2015 m. gruodžio 30 d. ir kiti nutarimai).

Pritarti.

 

9.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

3

2

1

9.         Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojamos formuluotės „įstaigos ar institucijos vadovo“ ir „įstaigoje ar institucijoje“ tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad šio įstatymo 2 straipsnio 2 ir 10 dalyse yra apibrėžtos sąvokos „įstaigos vadovas“ ir „valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“. Šios sąvokos nuosekliai vartotinos visame projekto tekste.

Pritarti.

 

10.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

4

2

1

10.     Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte po žodžių „labai sunkaus nusikaltimo“ įrašytinas žodis „padarymo“.

Pritarti.

 

11.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

5

 

 

11.     Keičiamo įstatymo 5 straipsnio pavadinimas tikslintinas, atsižvelgiant į tai, kad šiame straipsnyje reguliuojama valstybės tarnautojo teisė ne tik dirbti kitą darbą, bet ir eiti daugiau nei vienas valstybės tarnautojo pareigas.

Pritarti.

 

12.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

5

1

 

12.     Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas turi teisę eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas. Pažymėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip valstybės tarnautojas, eidamas savo pareigas, tuo pat metu galėtų eiti dar ir kitas valstybės tarnautojo pareigas. Vien dėl darbo laiko trukmės sunku įsivaizduoti, kaip būtų galima tinkamai atlikti valstybės tarnautojo funkcijas keliose pareigose. Jeigu valstybės tarnautojo darbo krūvis būtų toks, kad jis turėtų galimybę tuo pat metu eiti dar vienas pareigas, pirmiausia turbūt turėtų būti peržiūrimas tos įstaigos pareigybių skaičius ir jų aprašymas (tarnautojų funkcijos), optimizuojant institucijos ar įstaigos darbą, žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuria numatoma galimybė eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas, praktinis įgyvendinimas diskutuotinas.

Nepritarti.

Valstybės tarnautojas gali pareigas eiti ne pilną darbo dieną.

13.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

5

1

3

13.     Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 dalyse siūlome išbraukti žodžius „rūšies bei“, nes nėra aišku, į kokias rūšis galėtų būti skirstomos įmonės, įstaigos ar organizacijos.

Pritarti.

 

14.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

7

4

 

14.     Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalis tikslintina, nes iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiai pareigybių grupei turėtų būti priskiriama pareigybė, nenurodyta keičiamo įstatymo 1 priede, bet nustatyta pagal kitus įstatymus, ir koks minimalus pareiginės algos koeficientas turėtų būti jai nustatytas.

Pritarti.

 

15.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

8

1

4

15.     Derinant keičiamo įstatymo terminiją su Mokslo ir studijų įstatymu ir atsižvelgiant į tai, kad asmens išsilavinimas paprastai siejamas su atitinkamų studijų programų tam tikro tipo aukštojoje mokykloje baigimu (o ne su jas baigus savaime įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija), keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas dėstytinas taip: „turėti ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį išsilavinimą arba aukštąjį koleginį išsilavinimą“. Kartu pažymime, kad šio straipsnio 2 dalyje po žodžio „lygiavertę“ įrašytini žodžiai „aukštojo mokslo“.

Pritarti.

 

16.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

9

3

7

16.     Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 straipsnio 7 punkte siūloma nustatyti, kad į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas savivaldybės institucijoje priima savivaldybės meras. Ši nuostata atitinka 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojančiame naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, bet nedera su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies ir 11 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasirinkimu. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies ir 11 straipsnio 1–3 dalių nuostatos derintinos tarpusavyje, atsižvelgiant į 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojančiame Vietos savivaldos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą.

Pritarti.

 

17.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

10

6

 

17.     Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali nuspręsti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjusiam asmeniui taikyti išbandymo laikotarpį; išbandymo laikotarpiui ir rezultatams mutatis mutandis būtų taikomas Darbo kodekso 36 straipsnis. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 20 punkte numatomas atleidimo iš tarnybos pagrindas – pripažinus, kad išbandymo rezultatai yra nepatenkinami, iki išbandymo termino pabaigos apie atleidimą raštu įspėjus prieš tris darbo dienas. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 36 straipsnyje reguliuojamas susitarimas dėl išbandymo, pagal šio straipsnio 1 dalį darbo sutarties šalys sudarydamos darbo sutartį gali sulygti dėl išbandymo, o keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens teisę vienašališkai nuspręsti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjusiam asmeniui nustatyti išbandymo laikotarpį. Be to, įvertinus keičiamo įstatymo ir Darbo kodekso 36 straipsnio nuostatų turinį ir tarpusavio santykį, neaišku, kaip praktikoje Darbo kodekso 36 straipsnio normas mutatis mutandis reikėtų taikyti, pavyzdžiui, rezultatams. Pabrėžtina, jog konkurso paskirtis ir yra ta, kad įvertinus pretendentų kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti numatytas funkcijas būtų atrinktas toms pareigoms tinkamiausias asmuo. Taigi asmeniui, laimėjusiam konkursą, t. y. įgyvendinusiam privalomą sąlygą pareigoms užimti, nustačius papildomą būtiną sąlygą – išbandymo laikotarpį, būtų paneigta pati konkurso paskirtis ir esmė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išbandymo teisinis institutas buvo numatytas Seimui teiktame Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 8, 11, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 27, 29, 30, 47, 49 ir 51 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 151 straipsniu ir 37 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekte Nr. XIVP-1216, tačiau šis teisinis reguliavimas nenustatytas. Jeigu siūlomam teisiniam reguliavimui būtų pritarta, nuostata „išbandymo laikotarpiui ir rezultatams mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 36 straipsnis“ tikslintina kalbos požiūriu, nes teisės norma turėtų būti taikoma ne laikotarpiui ar rezultatams, o valstybės tarnautojui.

Pritarti

 

18.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

11

3

 

18.     Manytina, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalis yra perteklinė, nes keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys, be išlygų taikytina visiems valstybės tarnautojus į pareigas priimantiems asmenims.

Pritarti.

 

19.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

12

3

 

19.     Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje turėtų būti numatyta išimtis dėl konkurso skelbimo, sąlygota šio straipsnio 5 dalies nuostatų (t. y. turėtų būti nustatyta, kad konkursas neskelbiamas, kai įstaigos vadovas skiriamas antrajai kadencijai be konkurso).

Pritarti.

 

20.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

13

18

2

9

 

20.     Reikėtų aiškiau atskleisti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatoje iki dvitaškio nurodytą įrašymo į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą sąlygą – „gali būti įrašomi“, nes nėra aišku, ar turima omenyje tai, kad Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga turėtų prerogatyvą nuspręsti neįrašyti asmens į šį rezervą, nors asmuo atitiktų įstatyme nustatytus kriterijus, ar tai, kad kriterijus atitinkantis asmuo galėtų būti įrašomas į rezervą tik su jo sutikimu. Pastaruoju atveju žodžius „gali būti“, siekiant teisinio aiškumo, siūlytume išbraukti, nes asmens sutikimas kaip būtina sąlyga numatytas šio straipsnio 3 dalyje. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostatai.

Pritarti.

 

21.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

13

2

4

21.     Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą gali būti įrašomi konkursuose į įstaigų vadovų pareigas labai gerai pasirodę, tačiau nelaimėję konkursų asmenys. Pažymėtina, kad įstatyme turėtų būti nustatyti aiškūs ir išsamūs įrašymo į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą kriterijai, o ne subjektyvi atskirų asmenų nuomonė apie pretendento „labai gerą pasirodymą“ konkurse.

Pritarti.

 

22.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

14

2

 

22.     Siekiant teisės akto glaustumo, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „Vyriausybės tvirtinamuose“, nes Vyriausybė kaip subjektas, įgaliotas tvirtinti šiuos nuostatus, nurodyta keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje.

Pritarti.

 

23.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

14

4

9

 

23.     Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 ir 9 dalių nuostatos derintinos tarpusavyje, nes 4 dalyje numatoma, kad valstybės tarnautojas jo sutikimu gali būti perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, o 9 dalyje taip pat reglamentuojamas valstybės tarnautojo perkėlimas, tačiau nustatoma, kad valstybės tarnautojo sutikimo nereikia karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais.

Pritarti.

 

24.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

14

17

 

24.     Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 17 dalis tikslintina, nes iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, kokios organizacijos turimos omenyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“, todėl būtent ši sąvoka turėtų būti nuosekliai vartojama.

Pritarti.

 

25.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

18

20

11

4

1

1

2

4

25.     Atsižvelgdami į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį valstybės tarnautojams nustatomi minimalūs pareiginių algų koeficientai, siūlytume patikslinti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 11 dalies 1 punktą, 20 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktus ir vietoj sąvokos ,,mažiausias pareiginės algos koeficientas“ vartoti sąvoką ,,minimalus pareiginės algos koeficientas“.

Pritarti.

 

26.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

18

11

1

26.     Pagal keičiamo įstatymo 18 straipsnio 11 dalies 1 punktą, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus kaip neatitinkančią lūkesčių, jam galėtų būti nustatoma mažesnė pareiginė alga; šiame punkte numatytas vienintelis leidžiamo pareiginės algos sumažinimo masto kriterijus – ji negalėtų būti nustatoma mažesnė, negu taikant tai pareigybei nustatytą mažiausią pareiginės algos koeficientą. Manome, kad tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla būtų įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių, pareiginę algą sumažinti pernelyg dideliu, neadekvačiu mastu, pavyzdžiui, dvigubai ar pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal tos pačios dalies 2 punktą, aiškinamą kartu su keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 4 punktu (kuriame numatyta, kaip būtų apskaičiuojama į žemesnes pareigas perkeliamam valstybės tarnautojui nustatoma pareiginė alga), karjeros valstybės tarnautoją, kurio tarnybinė veikla būtų įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių, perkeliant į žemesnes pareigas, jo pareiginė alga galėtų būti nustatyta taikant ne daugiau kaip 0,18 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas (ir kartu taip pat ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas). Mūsų nuomone, siekiant apsaugoti valstybės tarnautojų interesus, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 11 dalies 1 punkte taip pat reikėtų nustatyti atitinkamą valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, galimo pareiginės algos sumažinimo masto apribojimą.

Pritarti.

 

27.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

18

12

 

27.     Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 12 dalį reikėtų sujungti su šio straipsnio 11 dalies 4 punktu, t. y. šiame punkte, derinant jį su 11 dalies nuostata iki dvitaškio, iš pradžių reikėtų nustatyti, kad tuo atveju, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu gali būti sudaromas ne trumpesnis negu 2 mėnesių ir ne ilgesnis negu 6 mėnesių jo tarnybinės veiklos gerinimo planas, ir tik po to nurodyti, kad, jeigu pasibaigus šiam laikotarpiui valstybės tarnautojo tarnybinė veikla neeilinio vertinimo metu (pagal šio straipsnio 13 dalies 4 punktą) vėl įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų.

Pritarti.

 

28.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

19

1

 

28.     Projekto 19 straipsnio 1 dalyje siūloma, pertvarkant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, atsisakyti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamosios dalies – priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas – pagal kurį, panaikinus valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pagal šio projekto 2 straipsnio 9 dalį perskaičiavus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, iki keičiamo įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojui nustatyta pareiginė alga, perskaičiuota įskaitant minėtą priedą, negalėtų būti sumažinta, kol jis eitų tas pačias pareigas (projekto 2 straipsnio 9 dalis) arba jį perkėlus į lygiavertes ar aukštesnes pareigas (keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis), – nemotyvuotų valstybės tarnautojų, turinčių nemažą tarnybos Lietuvos valstybei stažą, dalyvauti konkursuose į aukštesnes pareigas, nes priimant į pareigas konkurso būdu jiems galėtų būti nustatytas ženkliai mažesnis pareiginės algos koeficientas. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas šiuo atžvilgiu derėtų su konstituciniu reikalavimu įstatymais nustatyti tokį valstybės tarnautojų teisinį statusą, kuris suponuotų valstybės tarnybos, kaip sistemos, vidinį mobilumą, joje dirbančių asmenų žinių, įgūdžių ir patirties perimamumą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kai kuriuose kartu su šiuo projektu teikiamuose įstatymų projektuose (Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 5, 7, 10, 43, 69, 71, 72 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2086(3), Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 20, 24, 25, 27, 40, 49 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2081(3) ir kt.) nesiūloma atsisakyti galiojančio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnautojams ar pareigūnams yra mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į valstybės tarnybos sistemos vientisumą (Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje aiškinamą kaip vieną iš valstybės tarnybos konstitucinės sampratos elementų, kartu ir reikalavimų, kurių privalu paisyti organizuojant valstybės tarnybą ir reguliuojant valstybės tarnybos santykius), valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos pertvarka turėtų būti atliekama sistemiškai, neišskiriant tam tikrų valstybės institucijų ar valstybės tarnautojų grupių. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, diferencijuotas valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykių teisinis reguliavimas iš principo nėra negalimas, tačiau būtina paisyti konstitucinių asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principų (2007 m. kovo 20 d. nutarimas); pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnyba tam tikrose valstybės (savivaldybių) institucijose (kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis) būtų eliminuota iš bendros valstybės tarnybos sistemos arba kuris įtvirtintų privilegijuotą tam tikrų institucijų valstybės tarnautojų padėtį kitų analogiškų institucijų valstybės tarnautojų atžvilgiu arba, priešingai, jų diskriminavimą (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Pritarti.

Komitetas pritarė Seimo narių R. Tamašunienės, J. Pinskaus ir kt. 2022-12-08 pasiūlymui grąžinti į Įstatymo projektą Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamą dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

 

29.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

19

3

 

29.     Nėra aiškus keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad darbo apmokėjimo sistemoje nustatomi „mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą tvarka ir dydžiai“, santykis su šio straipsnio 2 dalies nuostata, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą valstybės tarnautojams mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka, – atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekse yra nustatytos imperatyvios mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą taisyklės, neaišku, kas turėtų būti nustatoma darbo apmokėjimo sistemoje. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbo kodekso 144 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog vadovaujančias pareigas einančių darbuotojų darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Su valstybės tarnautojais darbo sutartys nėra sudaromos, taigi vadovaujančias pareigas einantys valstybės tarnautojai neturėtų galimybės susitarti ir gauti teisingą apmokėjimą už darbą naktį, poilsio, švenčių dienomis ar viršvalandinį darbą. Atsižvelgdami į tai, kad Darbo kodekso 144 straipsnio 6 dalies nuostata dėl susitarimo darbo sutartyje valstybės tarnautojams negali būti taikoma, siūlytume keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyti, kad valstybės tarnautojams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą valstybės tarnautojams mokama Darbo kodekso 144 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka (t. y. palikti šiuo metu galiojančią Valstybės tarnybos įstatymo nuostatą).

Pritarti.

 

30.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

19

3

4

 

30.     Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies formuluotės „įstaigos valstybės tarnautojams“, „įstaigos pareigybių sąraše“, taip pat 4 dalies formuluotės „įstaigos įgyvendinamuose projektuose“, „įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis“, „įstaigos misija“ tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“.

Pritarti

 

31.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

20

3

 

31.     Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžio „koeficiento“ ir šios dalies antrajame sakinyje prieš žodį „intervalas“ įrašytinas žodis „koeficientų“.

Pritarti.

 

32.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

20

4

8

32.     Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, 20 straipsnio 4 dalies 8 punkte vietoj žodžių „nustatomas ne mažesnis, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas“ įrašytini žodžiai „nustatoma ne mažesnė negu jam iki perkėlimo nustatyta pareiginė alga“ (plg. su šios dalies 6, 7 punktais).

Pritarti.

 

33.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

22

2

3

33.     Siūlytume patikslinti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, kad valstybės tarnautojai gali būti skatinami „suteikiant iki 5 mokamų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką“, nes neaišku, koks yra formuluotės „iki 5 mokamų poilsio dienų“ santykis su skliaustuose dėstoma tikslinančia formuluote „ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus“.

Pritarti.

 

34.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

22

3

 

34.     Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje siūlytume aiškiai nustatyti, kad valstybės tarnautojai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami, išskyrus atvejį, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius.

Pritarti.

 

35.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

23

2

 

35.     Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant, be kita ko, į „tarnybinį nusižengimą lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes“, derintina su keičiamo įstatymo 26 straipsnyje vartojama formuluote „tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės“.

Pritarti.

 

36.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

23

5

3

36.     Pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 3 punktą, šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu būtų laikomos „korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžtos Korupcijos prevencijos įstatyme, susijusios su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn“. Ši nuostata turėtų būti patikslinta, nes situacija, kai asmuo už korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, yra neįmanoma. Administracinės atsakomybės pagrindas yra administracinio nusižengimo, o ne nusikalstamos veikos padarymas.

Svarstytina ir tai, ar pagrįstai šiame punkte korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos išskiriamos kaip viena iš šiurkščių tarnybinių nusižengimų rūšių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuriam paskirta bausmė už korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, turėtų būti atleidžiamas iš pareigų pagal keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 17 punktą, todėl neaišku, ar yra kokia nors prasmė korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką dar papildomai įvardyti kaip šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Kartu pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymas nebūtinai turėtų lemti valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų, tad šiuo atžvilgiu projektu siūlomas dviprasmiškas reguliavimas: viena vertus, asmens pripažinimas kaltu padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką suteiktų pagrindą šį asmenį atleisti iš pareigų pagal keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 17 punktą, kita vertus, pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį būtų leidžiama korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui neskirti griežčiausios tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų.

Be to, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 3 punktas nekoreliuoja ir su keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalimi, kurioje apskritai nenumatoma, kad nusikalstamos veikos padarymo atveju sustabdytas tarnybinio nusižengimo tyrimas dar galėtų būti tęsiamas po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (t. y. pasibaigus baudžiamajam procesui dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos net teoriškai nebūtų galimybės užbaigti pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir padarytą veiką kvalifikuoti kaip tarnybinį nusižengimą). Jeigu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 3 punktas skirtas tik toms situacijoms, kai kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas kvalifikuojamos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, už kurias asmuo „nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“, tokiu atveju pabrėžtina, kad net jeigu asmuo už korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką „nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“, jis būtų laikomas neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, nes vertinamo punkto formuluotė „nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“ reiškia, kad korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką padaręs asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenys pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktą laikomi nesančiais nepriekaištingos reputacijos, t. y. tokie asmenys vis tiek turėtų būti atleisti iš pareigų pagal keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punktą.

Pritarti.

 

37.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

25

1

 

37.     Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies formuluotė „iškėlus baudžiamąją bylą“ išbrauktina (nes BPK nėra numatyta tokio procesinio veiksmo kaip „baudžiamosios bylos iškėlimas“; šis procesinis veiksmas buvo atliekamas pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusį BPK) ir vietoj jos įrašytina formuluotė „vykstant baudžiamajam procesui“, apimanti tiek ikiteisminį tyrimą, tiek bylos nagrinėjimo teisme stadiją (kartu šioje dalyje reikėtų išbraukti perteklinius žodžius „ikiteisminį tyrimą“).

Pritarti.

 

38.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

25

1

 

38.     Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją)“ tikslintina, atsižvelgiant į Finansinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžtą sąvoką ,,inventorizacija“.

Pritarti

 

39.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

25

4

 

39.     Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo teiseną arba asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais.“ Pacituotas teisinis reguliavimas tobulintinas.

Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalis nesudaro prielaidų tęsti tarnybinio nusižengimo tyrimo ir paskirti tarnybinės nuobaudos, jeigu baudžiamasis procesas baigiasi kitais pagrindais, pvz., jeigu nutraukiamas ikiteisminis tyrimas arba priimamas išteisinamasis nuosprendis dėl to, kad padaryta veika neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 212 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Mūsų nuomone, tai yra akivaizdi spraga, nes baudžiamojo proceso užbaigimas nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių nereiškia, kad nėra kitos rūšies teisės pažeidimo, įskaitant tarnybinio nusižengimo, požymių. Praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai asmens veika atitinka piktnaudžiavimo kaip tarnybinio nusižengimo požymius, tačiau ikiteisminis tyrimas nutraukiamas arba asmuo išteisinamas, nenustačius BK 228 straipsnyje numatyto būtinojo nusikalstamo piktnaudžiavimo elemento – didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui (teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagrindinis kriterijus, pagal kurį piktnaudžiavimas, kaip nusikalstama veika, atribojamas nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis; žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-495/2020).

Pritarti

 

40.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

27

2

 

40.     Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė ,,atlikdamas viešojo administravimo veiklą ir (arba) padėdamas valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas“ yra nesuderinta su šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžta valstybės tarnautojo sąvoka. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojo sąvoka apima visą jo atliekamą veiklą (funkcijas), vietoj pacituotos 27 straipsnio 2 dalies formuluotės galėtų būti įrašyti žodžiai „atlikdamas savo funkcijas“.

Pritarti

 

41.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

27

2

 

41.     Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį reikėtų patikslinti tuo atžvilgiu, kad nėra aišku, ar jame minimi „kiti atvejai“ reiškia atvejus, kai žala padaryta tyčia, ar kažkokius kitus atvejus.

Pritarti

 

42.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

27

4

6

 

42.     Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, įstatymo projekto 27 straipsnio 4 ir 6 dalyse vietoj žodžių „Seimo valdybos“ įrašytini žodžiai „Seimo Pirmininko“.

Pritarti.

 

43.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

29

7

 

43.     Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas, išskyrus Darbo kodekse nustatytus atvejus. Darbo kodekso 49 straipsnio 3 dalyje numatytas vienintelis atvejis, kai nuo darbo nušalintam darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis – kai darbdavys, tirdamas darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, nušalina darbuotoją nuo darbo iki trisdešimt kalendorinių dienų. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punktą valstybės tarnautojas, įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, galėtų būti nušalintas nuo pareigų iki 3 mėnesių laikotarpiui, prireikus šios priemonės taikymas galėtų būti pratęstas 1 mėnesiui, o pratesimų skaičius būtų neribojamas ir nušalinimas galėtų trukti iki baudžiamojo proceso pabaigos. Tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos nuo pareigų nušalintam valstybės tarnautojui neapibrėžtą, taigi ir ilgą, laiką nemokėti darbo užmokesčio. Šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimą, kuriuo Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nuostata, iš esmės analogiška tai, kurią siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje, pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. Konstitucinis Teismas šiame nutarime konstatavo, be kita ko, kad nuo pareigų nušalintas valstybės tarnautojas išlaiko valstybės tarnautojo statusą, taigi negali pasinaudoti įstatymų nustatyta tvarka valstybės suteikiama socialine apsauga nedarbo atveju, ir pažymėjo, jog pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, konstitucinius teisingumo, proporcingumo principus, įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį ilgam laikui nuo pareigų nušalintam valstybės tarnautojui, praėjus tam tikram įstatymų leidėjo nustatytam protingam laikui nuo nušalinimo pradžios, atlyginimas (ar jo dalis) ir toliau nebūtų mokamas, taip neužtikrinant jam net jo minimalių socialiai priimtinų poreikių patenkinimo. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad iš Konstitucijos 107 straipsnio 1, 2 dalių kyla draudimas vėliau priimtais įstatymais vėl nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris nesiderina su Konstitucinio Teismo aktuose išdėstyta Konstitucijos nuostatų samprata. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą reikėtų pakoreguoti, užtikrinant reikiamą ilgam laikui nuo pareigų nušalinto valstybės tarnautojo interesų apsaugą, t. y. bent tam tikros atlyginimo dalies mokėjimą praėjus tam tikram laikui.

Pritarti.

 

44.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

30

1

 

44.     Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojams suteikiamos Darbo kodekse numatytos atostogos. Pažymėtina, kad pagal keičiamą įstatymą valstybės tarnautojams keliami ypatingi bendrieji ir specialieji reikalavimai, jiems taip pat taikomi tokie įpareigojimai, kurie netaikomi arba tik iš dalies taikomi darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Valstybės tarnautojams, be kita ko, keliami lojalumo valstybei, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, jie įpareigoti vengti interesų konfliktų, deklaruoti turtą ir pajamas, ir kt. Didesnių, palyginti su reikalavimais darbuotojams, reikalavimų taikymas, mūsų nuomone, implikuoja ir tam tikrų papildomų garantijų taikymą valstybės tarnautojams. Kaip minėta, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas, todėl valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų; valstybės tarnautojams keliami dideli (didesni, palyginti su reikalavimais kitiems darbuotojams) kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai; su konstituciniais reikalavimais yra susijusios konstituciškai pagrįstos ir būtinos garantijos valstybės tarnautojams; valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, jie nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (2004 m. gruodžio 13 d. ir kiti nutarimai). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar valstybės tarnautojų atostogų reguliavimas Darbo kodeksu, valstybės tarnautojams taikant ypatingus reikalavimus ir įpareigojimus, atitiktų konstitucinę valstybės tarnybos, kaip ypatingos profesinės veiklos sistemos, sampratą ir būtų konstituciškai pagrįstas.

Nepritarti.

Dėl atostogų ir kitų papildomų socialinių garantijų bus galima susitarti kolektyvinėse sutartyse.

Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūlytina nustatyti, kad tiek, kiek nereglamentuoja šis įstatymas, valstybės tarnautojų darbo santykius, socialines ir kitas garantijas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai.

45.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

32

1

 

45.     Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „Atsistatydinusiam“ įrašytini žodžiai „Valstybės tarnautojui, atsistatydinusiam“.

Pritarti

 

46.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

32

5

 

46.     Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 5 dalis tikslintina kalbos požiūriu, suderinant linksnius – išmokamos pinigų sumos ir ,,išmokos“, o ne ,,išmoką“.

Pritarti

 

47.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

33

1

1

2

47.     Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, kuriuose vartojama formuluotė „nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais“, tikslintini, nes keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojo veikla vertinama atsižvelgiant ne į veiklos rezultatus, o į tai, ar veikla atitinka lūkesčius.

Pritarti.

 

48.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

33

5

 

48.     Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje siūlytume vietoj nuorodos į šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis, siekiant teisės akto glaustumo, pateikti nuorodą į visą šį straipsnį, nes jame nėra daugiau dalių.

Pritarti.

 

49.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

34

1

 

49.     Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią valstybės tarnautojas, žuvęs atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, nebūtų laidojamas valstybės lėšomis, jeigu jis žūtų arba mirtų darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, pagrįstumas svarstytinas. Pažymėtina, kad pagal šią dalį valstybės tarnautojas, žuvęs arba miręs darydamas neatsargią nusikalstamą veiką, būtų laidojamas valstybės lėšomis. Nors neatsargios nusikalstamos veikos vertinamos kaip santykinai mažiau pavojingos nei tyčinės nusikalstamos veikos dėl skirtingo nusikalstamą veiką padariusio asmens psichinio santykio su padaryta veika ir tos veikos padariniais (neatsargią nusikalstamą veiką darančio asmens valia nėra nukreipta į nusikalstamų padarinių atsiradimą), pažymėtina, kad ir neatsargi nusikalstama veika yra pavojinga bei priešinga teisei. BK 11 ir 12 straipsniuose aiškiai reglamentuota, kad visoms, taigi ir neatsargioms, nusikalstamoms veikoms būdingi du kriterijai – veikos pavojingumas (materialusis kriterijus) ir priešingumas teisei (formalusis kriterijus). Taigi pagal projektu teikiamą siūlymą būtų įtvirtinta nuostata, kuria būtų leidžiama valstybės lėšomis laidoti valstybės tarnautoją, padariusį pavojingus ir neteisėtus veiksmus. Toks teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl jo atitikties bendrajam teisės principui ex injuria jus non oritur (ne teisės pagrindu teisė neatsiranda). Pažymėtina ir tai, kad pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį būtų draudžiama valstybės lėšomis laidoti valstybės tarnautojus, jeigu jie žūtų arba mirtų darydami „kitą teisės pažeidimą“. Ši sąvoka apima tiek tyčinius, tiek neatsargius teisės pažeidimus. Būtų neteisinga ir nepagrįsta, jeigu neatsargų „kitą teisės pažeidimą“ (pvz., neatsargų administracinį nusižengimą) padaręs valstybės tarnautojas nebūtų laidojamas valstybės lėšomis, o neatsargią nusikalstamą veiką, t. y. gerokai pavojingesnį teisės pažeidimą, padaręs valstybės tarnautojas – būtų.

Pritarti.

 

50.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

34

4

 

50.     Atsižvelgdami į tai, kad keičiamo įstatymo 18 straipsnyje 6 dalyje nustatomi nauji tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai (viršija lūkesčius, atitinka lūkesčius, iš dalies atitinka lūkesčius, neatitinka lūkesčių), siūlytume šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies nuostatą ,,valstybės tarnyba gali būti pratęsta, jeigu jo tarnybinė veikla per paskutinius trejus metus buvo vertinta tik gerai ir (ar) labai gerai (atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius)“ patikslinti, pirmiau nurodant keičiamame įstatyme nustatomus kriterijus, o tik po to skliaustuose paminint atitinkamus iki jo įsigaliojimo taikytus kriterijus: „<...> vertinta tik kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius (iki šio įstatymo įsigaliojimo – gerai ir (ar) labai gerai)“.

Pritarti.

 

51.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

34

 

 

51.     Keičiamo įstatymo 1 straipsnyje nurodoma, kad šis įstatymas nustato socialines ir kitas garantijas, susijusias su tarnybos ypatumais, tačiau šio įstatymo 34 straipsnyje siūloma panaikinti su tarnybos ypatumais susijusias garantijas, nustatytas galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse. Darbo kodekse tokios garantijos nenustatytos arba nustatytos ne visa apimtimi, taigi valstybės tarnautojų sąlygos būtų pablogintos. Atsižvelgdami į tai, siūlytume išlaikyti garantijų valstybės tarnautojams tęstinumą ir šių garantijų nenaikinti.

Nepritarti.

Įstatymo projekte iš esmės lieka tos pačios socialinės garantijos (galimybė būti palaidotam valstybės lėšomis, materialinių pašalpų skyrimas, persikraustymo išlaidų kompensavimas ir pan.). Dėl papildomų socialinių garantijų bus galima susitarti kolektyvinėje sutartyje. Be to, neformaliame Vyriausybės ministrų pasitarime 2022 m. vasario 28 d. patvirtintoje Valstybės tarnybos pertvarkos koncepcijoje buvo numatyta socialinių ir kitų garantijų sistemos priartinimas prie Darbo kodekse numatytų socialinių ir kitų garantijų sistemos. Koncepciją įvertino ir aprobavo nepriklausomi EBPO ekspertai, o joje pateikiamos valstybės tarnybos tobulinimo kryptys atitinka pažangių užsienio valstybių – EBPO šalių – gerąją praktiką.

52.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

34

5

 

52.     Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 5 dalies nuostata, kad Darbo kodeksas ir kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų garantijų, yra teisiškai netiksli ir neaiški, gali kilti jos taikymo problemų, nes keičiamame įstatyme ir Darbo kodekse bei kituose įstatymuose gali būti nustatytos iš esmės analogiškos, bet nevisiškai tapačios garantijos.

Pritarti.

Esant socialinių garantijų konkurencijai, taikoma valstybės tarnautojui palankesnė garantija.

 

53.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

35

1

18

53.     Nėra visiškai aišku, kokią teisinę reikšmę turi keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punkto nuostatoje, pagal kurią valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai „paaiškėja, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų“, įrašyta sąlyga „ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų“. Atsižvelgiant į imperatyvią šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „valstybės tarnautojas privalo būti nepriekaištingos reputacijos“, manytina, jog nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojas visais atvejais turėtų būti atleidžiamas iš pareigų be jokių papildomų sąlygų, todėl siūlytume formuluotę „ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų“ išbraukti kaip perteklinę ir klaidinančią. Atitinkamai taisytina projekto 2 straipsnio 5 dalyje išdėstyta 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosianti Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punkto redakcija.

Pritarti.

 

54.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

35

2

 

54.     Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad atleidimo iš pareigų apribojimams mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 61 straipsnis. Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme nustatomi atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai ir atleidimo tvarka nėra tapatūs nustatytiesiems Darbo kodekse, todėl galėtų kilti teisės taikymo neaiškumų (pavyzdžiui, neaišku, kaip Darbo kodekso 61 straipsnio normos turėtų būti taikomos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams). Neaišku, kodėl keičiamame įstatyme siūloma atsisakyti galiojančių šiuos santykius reguliuojančių normų ir taikyti Darbo kodekso normas. Siūlomas teisinis reguliavimas yra nenuoseklus, keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalį reikėtų derinti su šio straipsnio 5 dalies nuostata, kuria taip pat ribojamas atleidimas iš pareigų (numatoma, kad valstybės tarnautojas negali būti atleistas iš pareigų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14, 16, 18, 19 ir 20 punktuose nurodytus atvejus). Šiame kontekste primintina, kad, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, valstybės tarnybos teisiniai santykiai nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (nesvarbu, ar susiklostantiems valstybės ar savivaldybių institucijose, ar kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose) (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai).

Pritarti.

.

55.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

37

3

 

55.     Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad įvadinis mokymas vykdomas pirmą kartą į pareigas paskirtiems aukštesniesiems vadovams siekiant juos supažindinti su darbo valstybės tarnyboje ypatumais ir vadovavimo įgūdžiams formuoti. Atsižvelgiant į aukštesniųjų vadovų grupei priskiriamas pareigybes, į tai, kokie asmenys pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnį galėtų būti įrašomi į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą, ir į reikalavimus vadovų pareigoms užimti, nurodytas įvadinio mokymo tikslas diskutuotinas.

Pritarti.

 

56.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

39

1

 

56.     Keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies nuostatos iki dvitaškio formuluotė tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnautojų registro, kuris jau veikia, steigimas yra vienkartinis jau įvykęs juridinis faktas.

Pritarti.

 

57.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

1P

 

 

57.     Jeigu nebūtų atsižvelgta į šioje išvadoje pateiktą pastabą dėl valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos (be kita ko, maksimalių pareiginės algos koeficientų) nustatymo įstatymu, siūlytume keičiamo įstatymo 1 priedo pavadinime prieš žodžius „pareiginių algų koeficientai“ siekiant teisinio aiškumo įrašyti žodį „minimalūs“, o šio priedo pastaboje prieš žodžius „pareiginės algos koeficientas“ – žodį „minimalus“ (plg. su keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, 19 straipsnio 3 dalimi).

Pritarti.

 

58.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

2

8

 

58.     Projekto 2 straipsnio 8 dalyje tikslintinas įstatymo, į kurį daroma nuoroda, pavadinimas, įrašant praleistą numerį, – nuoroda turėtų būti į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. XIII-1234 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2987.

Pritarti

 

59.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

2

9

 

59.     Projekto 2 straipsnio 9 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „padalinus“ įrašytinas žodis „iš“, o po žodžių „įstatyme einamiesiems metams“ vietoj žodžio „taikomo“ reikėtų įrašyti žodį „nustatyto“.

Pritarti

 

60.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

2

9

 

60.     Projekto 2 straipsnio 9 dalies nuostatoje „valstybės tarnautojams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga, įskaitant gautą priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, negali būti sumažinama“ prieš žodį „įskaitant“ įrašytinas žodis „perskaičiuota“, atsižvelgiant į tai, kad pagal dabar galiojantį reguliavimą pareiginė alga neapima priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, ir negalėtų būti sumažinama būtent perskaičiuota pareiginė alga.

Pritarti

 

61.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

2

22

 

61.     Projekto 2 straipsnio 22 dalyje vietoj žodžių „priimtiems valstybės tarnautojams“ įrašytina „priimti valstybės tarnautojai“.

Pritarti.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

 

 

 

 

1.       

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas

2022-11-23

 

 

 

 Nacionaliniam pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimui (toliau – NPPSS), vienijančiam profesines sąjungas, ginančias ir atstovaujančias valstybės tarnautojų interesus, didelį susirūpinimą kelia siekiama įgyvendinti valstybės tarnybos reforma. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose yra numatyta svarstyti 2022-11-15 pateikto Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo projektą Nr. XIVP-2066(3) (toliau – Projektas), NPPSS teikia šį raštą ir žemiau išdėsto esminius šio Projekto trūkumus bei pateikia siūlymus.

Pirmiausia pažymėtina, kad teikiamas Projektas yra prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija). Projekto atitiktį Konstitucijai yra išsamiai išanalizavęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas), kuris argumentuotai 2022-11-15 pateiktoje išvadoje pateikė objektyvias išvadas dėl Projekto nesuderinamumo su pagrindiniu valstybės įstatymu, todėl išvadoje pateiktos išvados ir jas pagrindžiantys argumentai šiame rašte pakartotinai nedėstomi. Tačiau svarbu paminėti, kad dėl ankstesnės Projekto redakcijos Teisės departamentas taip pat buvo pateikęs išvadą, kurioje taip pat buvo konstatuota Projekto neatitiktis Konstitucijai. Po Teisės departamento pateiktos išvados Projekto rengėjai atliko nedideles Projekto korekcijas, kurias dar kartą įvertino Teisės departamentas ir pateikė beveik analogiškas išvadas dėl naujausios Projekto redakcijos nesuderinamumo su Konstitucija. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Projekto rengėjai akivaizdžiai nepaiso Konstitucinio Teismo nuosekliai išplėtotos oficialios konstitucinės doktrinos ir siekia įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, kuris dėl akivaizdaus nesuderinamumo su Konstitucija lems šio teisės akto ar jo atskirų dalių vykdymo sustabdymą ateityje.

Siekiama sumažinti profesinių sąjungų vaidmenį valstybės tarnyboje. Projekte nėra numatyta aiškaus teisinio reglamentavimo, susijusio su profesinių sąjungų veikla, garantijomis, kolektyvinių sutarčių sudarymo galimybėmis valstybės tarnyboje ir pan. Atkreipiame dėmesį, kad valstybės tarnybos santykiuose yra tam tikrų ypatumų, kuomet Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytas reglamentavimas neapima, pavyzdžiui, valstybės tarnybos santykių ypatumai sudarant šakos ar nacionalines kolektyvines sutartis, profesinių sąjungų atstovų dalyvavimas valstybės tarnautojų atrankose, veiklos vertinime ir pan. Todėl manome, kad naujuoju reglamentavimu nepagrįstai siekiama drastiškai sumažinti profesinių sąjungų įsitraukimą į valstybės tarnybą ir tokiu būdu sumažinti socialinio dialogo svarbą valstybės tarnyboje.

Socialinių garantijų mažinimas valstybės tarnautojams turės neigiamų pasekmių valstybės tarnybai. Akcentuotina, kad Projekto rengėjai nenurodo jokių svarbių motyvų, kodėl yra siūloma mažinti kasmetinių valstybės tarnautojų atostogų trukmę, naikinti priedus už stažą valstybės tarnyboje. Teisės departamento išvadoje nurodoma, kad tam tikrai valstybės tarnautojų grupei nėra siūloma atsisakyti skirti priedus už darbo stažą, o tai yra valstybės tarnybos sistemos vientisumo pažeidimas. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnyba tam tikrose valstybės (savivaldybių) institucijose (kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis) būtų eliminuota iš bendros valstybės tarnybos sistemos arba kuris įtvirtintų privilegijuotą tam tikrų institucijų valstybės tarnautojų padėtį kitų analogiškų institucijų valstybės tarnautojų atžvilgiu arba, priešingai, jų diskriminavimą (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Visuotinai pripažįstama ir nereikalaujanti papildomo įrodinėjimo aplinkybė yra šalyje didėjanti infliacija, kas tiesiogiai sąlygoja bendrą kainų didėjimą šalyje, dėl kurio mažėja pinigų perkamoji galia. Todėl naujuoju reglamentavimu pašalinus iš valstybės tarnautojų gaunamus priedus už stažą, tai labai jautriai atsilieps didžiajai daliai valstybės tarnautojų, kurių vidutinis darbo užmokestis dažnu atveju neviršija net 800 Eur (atskaičius mokesčius). Tokie pokyčiai neabejotinai turės neigiamą efektą valstybės tarnybai, kadangi aukštos kvalifikacijos specialistams toks pakeitimas parodys, kad ištikimybė valstybės tarnybai buvo beprasmis ir paskatins konkurencingesnio atlyginimo už sukauptą darbo patirtį ieškotis privačiame sektoriuje.

Pažymėtina, kad dėl socialinių garantijų valstybės tarnautojams mažinimo taip pat pasisakė Teisės departamentas. Teisės departamento nuomone, atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojams keliami didesni profesiniai ir kvalifikaciniai reikalavimai, tai implikuoja ir tam tikrų papildomų garantijų taikymą valstybės tarnautojams. Atsižvelgiant į tai, anot Teisės departamento, kyla abejonės ar valstybės tarnautojų atostogų reguliavimas Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, valstybės tarnautojams taikant ypatingus reikalavimus ir įpareigojimus, atitiktų konstitucinę valstybės tarnybos, kaip ypatingos profesinės veiklos sistemos, sampratą ir būtų konstituciškai pagrįstas. Taigi, apibendrinant išdėstytą konstatuotina, kad socialinių garantijų mažinimas valstybės tarnautojams, siekiant priartinti ar net suvienodinti valstybės tarnautojų darbo santykius su darbo santykiais pagal darbo sutartį, yra galimai prieštaraujantis aukščiausios juridinės galios teisės aktui – Konstitucijai.

 Projektu siekiami įgyvendinti esamo teisinio reguliavimo pokyčiai tik dar labiau padidins socialinę atskirtį. Visų pirma, analizuojant senąjį ir naująjį reglamentavimus yra akivaizdu, kad didesnis dėmesys yra sutelktas tam tikrai grupei valstybės tarnautojų (politikams, teisėjams, įstaigų vadovams), kuriems numatomi ženkliai padidinti atlyginimai. Tuo tarpu didžiajai daliai valstybės tarnautojų atlyginimas bus įšaldomas 3 (trijų) metų laikotarpiui, kadangi Projekte numatoma bazinį dydį peržiūrėti kas 3 (tris) metus. Pažymėtina, kad šalies vidutinis darbo užmokestis per 3 (tris) metus gali reikšmingai padidėti ir tokiu atveju valstybės institucijos taptų nekonkurencingos. Taigi, būsimas pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio peržiūrėjimas ne rečiau kaip kas 3 (treji) metai pagal darbo užmokesčio pokyčių darbo rinkoje tendencijas ir šalies ekonominę situaciją, suponuoja, kad jos būsimo dydžio nustatymas niekaip nebebūtų susijęs su vidutinio darbo užmokesčio (kuris keičiasi ir yra nustatomas ne kas treji metai, o kas kiekvienų metų ketvirtį) pokyčiu šalyje.

Pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią praktiką darbo užmokesčio fondo dydis dažniausiai yra nedidinamas. Šiuo atveju pateiktame projekte siūloma tvarka šią tendenciją dar labiau sustiprins. Todėl kyla grėsmė, kad vadovai norėdami didinti darbo užmokestį paprasčiausiai atleis dalį darbuotojų, o likusiems darbuotojams darbo krūviai bus didinami neproporcingai jų darbo užmokesčiams. Nagrinėjamu atveju dėl per didelių darbo krūvių valstybės tarnautojai palieka valstybinę tarnybą, todėl yra visiškai nesuprantamas Projekto rengėjų siekis diferencijuoti valstybės tarnautojus ir išskirti tik mažą grupę valstybės tarnautojų, kuriems po reformos įgyvendinimo bus užtikrintas darbo užmokesčio kilimas. Atsižvelgiant į tai, NPPSS vertinimu, šiuo atveju Projekte tikslinga būtų nustatyti, kad bazinis dydis būtų peržiūrimas kiekvienais metais, nes tik tokiu būdu būtų galima išvengti valstybės institucijose ir įstaigose mokamo darbo užmokesčio atotrūkio nuo darbo rinkos.

Nėra sprendžiama motyvacinės sistemos valstybės tarnautojams problema. Šiuo atveju valstybė, kaip darbdavys, iš vienos pusės reikalauja aukštos kompetencijos bei nepriekaištingos reputacijos, o iš kitos pusės yra naikinamos socialinės garantijos, nepriklausančios nuo tiesioginio vadovo valios, o įgyjamos už lojalumą valstybei (priedai už stažą, ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos). Svarbu pažymėti, kad Projekte nėra numatytų priemonių, kurios atsvertų socialinių garantijų mažinimu kilsiančius padarinius valstybės tarnautojams. Projekto teisinio reglamentavimo pakeitimai yra ydingi siekiant didinti valstybės tarnybos, kaip viešojo sektoriaus, patrauklumą prieš privatų sektorių. Todėl Projekto rengėjų siekiai didinti valstybės tarnybos konkurencingumą yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi analizuojant valstybės tarnautojų teisinio reglamentavimo siūlomus įgyvendinti pakeitimus tampa akivaizdu, kad įsigaliojus naujajam reglamentavimui valstybės tarnautojas neturėtų daugiau garantijų nei asmuo dirbantis pagal darbo sutartį privačiame sektoriuje. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, siūlytina palikti esamą teisinį reglamentavimą dėl socialinių garantijų, nes tai yra viena iš priemonių skatinanti asmenis pasirinkti darbą valstybės tarnyboje.

Numatomi teisinio reguliavimo pokyčiai yra nesuderinami su Projekto aiškinamajame rašte įvardintais pasiekti reformos tikslais. Nagrinėjamu atveju Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad reforma siekiama įtvirtinti teisines valstybės tarnybos tobulinimą, kurios tikslas – sustiprinti vadovavimo ir lyderystės gebėjimus, padidinti valstybės tarnybos profesionalumą, lankstumą ir efektyvumą. Taigi, naujuoju teisiniu reglamentavimu siekiama įtvirtinti, kad institucijų ir įstaigų vadovams būtų suteikta daugiau diskrecijos patiems spręsti, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti ir tikslams pasiekti, vadovas taip pat turėtų daugiau teisių sprendžiant dėl darbuotojo atlyginimo. NPPSS įsitikinimu tai yra didžiulis pavojaus signalas ne tik dėl tarnautojų masinių atleidimų ir šių darbo krūvio permetimo liksiantiems tarnyboje, o taip pat dėl prastėjančių viešųjų paslaugų. Svarbu suprasti, kad valstybės tarnybos silpninimas, viešųjų paslaugų kokybės suprastėjimas turės išorinį poveikį, t. y. tą pajaus tiek piliečiai, tiek verslo subjektai. Iš esmės valdymas perduodamas vadovui, kuriam suteikiami įrankiai iš pagrindų keisti visą sistemą, tačiau nėra numatomi jokie tarnautojų apsaugos mechanizmai, todėl kyla reali grėsmė, kad reforma baigsis tuo, jog reikės iš naujo kurti efektyvią ir veikiančią valstybės tarnybą. Į šią problemą taip pat buvo atkreiptas dėmesys Teisės departamento pateiktoje išvadoje, kadangi siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų užtikrintas hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą atitinkantis jų atlyginimų dydžių diferencijavimas, būtų sudarytos prielaidos pažeisti valstybės tarnybos sistemos vientisumą, taip pat teisingumo ir protingumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai matome aiškų, galimai net korupcinį pavojų, kai vadovas galės pats sumažinti tarnautojų skaičių, perskirstyti darbo krūvį, o decentralizuotą konkursą laimėjusiam tarnautojui (draugui, kaimynui, senam kolegai) skirti ne tik pareigų neatitinkančią algą, o taip pat dar skirti ir dosnų priedą. NPPSS įsitikinimu, dėl Projekto rengėjų nenoro įsiklausyti į valstybės tarnautojų bendruomenę, atsižvelgti į profesinių sąjungų, įstaigų, institucijų teiktas pastabas, kyla reali grėsmė, kad valstybės tarnybos reforma baigsis tuo, jog reikės iš naujo kurti efektyvią ir veikiančią valstybės tarnybą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siūlome:

1. Remiantis LR Seimo statuto 54 straipsniu surengti komiteto klausymus dėl Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo projekto Nr. XIVP-2066(3), įtraukiant NPPSS kaip vieną iš dalyvaujančių šalių;

2. Nepritarti Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo projektui Nr. XIVP-2066(3).

 

Įvertinta.

 

 

2.       

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“

2022-11-25

 

 

 

Seimui pateikti Valstybės tarnybos reformą įgyvendinantys įstatymų projektai kelia didelį susirūpinimą profesinėms sąjungoms. Kyla pavojus, kad socialinis dialogas, kuris Lietuvoje lyginant su kitomis Europos

Sąjungos valstybėmis yra nepakankamas, bus dar labiau ribojamas, mažinant derybose dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties derinamų klausimų ratą, nes pareiginės algos dydis, pagal kurį nustatomas valstybės tarnautojų darbo užmokestis, nebebus šių derybų objektas.

Seimui pateiktas įstatymo projektas, kuriuo keičiama pareiginės algos bazinio dydžio apskaičiavimo tvarka.

Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis 2023 metams (n) ir 2024 metams (n+1) nustatomas pagal Lietuvos statistikos departamento paskelbtą praėjusių metų (n-2) vidutinį mėnesinį šalies darbo užmokestį (su individualiomis įmonėmis) ir yra 1579,4 euro.

Profesinių sąjungų įsitikinimu ši nuostata yra ydinga ir klaidinanti, nes:

1. Nelogiška ir nepagrįsta iš pradžių nustatyti, kad pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis siejamas su vidutiniu mėnesiniu šalies darbo užmokesčiu šalyje, o paskui, iš karto paneigiant šią nuostatą, nurodyti, kad pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis ne tik kad nustatomas kaip nekintamas (o vidutinis mėnesinis šalies darbo užmokestis yra kintamas rodiklis), tačiau ir nustatomas toks, kuris yra nebeaktualus (dviejų ir atitinkamai trijų metų senumo) ir absoliučiai nebeatitinkantis šalies objektyvios ekonominės situacijos. Tai, kad ateityje pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nebūtų siejamas su vidutiniu mėnesiniu šalies darbo užmokesčiu šalyje implikuoja ir šio straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis peržiūrimas ne rečiau, kaip kas trejus metus, atsižvelgiant į darbo užmokesčio pokyčių darbo rinkoje tendencijas ir šalies ekonominę situaciją.

Taigi, būsimas pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio peržiūrėjimas ne rečiau kaip kas treji metai pagal darbo užmokesčio pokyčių darbo rinkoje tendencijas ir šalies ekonominę situaciją, suponuoja, kad jos būsimo dydžio nustatymas niekaip nebebūtų susijęs su vidutinio darbo užmokesčio (kuris keičiasi ir yra nustatomas ne kas treji metai, o kas kiekvienų metų ketvirtį) pokyčiu šalyje.

Siūlomoje nuostatoje dydis „n-2” reiškia ne praėjusių, o už praėjusių metų vidutinį mėnesinį šalies darbo užmokestį (o 2024 metų atžvilgiu tai būtų net ne už praėjusių, o prieš trejus metus buvusių metų duomenys).

Pagal susiklosčiusią praktiką darbo užmokesčio fondo dydis dažniausiai yra nedidinamas. Pateiktame projekte siūloma tvarka šią tendenciją dar labiau sustiprins.

Todėl kyla grėsmė, kad vadovai norėdami didinti darbo užmokestį paprasčiausiai atleis dalį darbuotojų, o likusiems darbuotojams darbo krūviai bus didinami neproporcingai daugiau nei išaugs jų atlyginimai, t. y. realiai atlyginimai gali net sumažėti, nes per tą patį laiką reikės atlikti daugiau darbo nei už jį mokama. Jau dabar būtent dėl per didelių darbo krūvių valstybės tarnautojai palieka valstybinę tarnybą.

3. Valstybės tarnybos įstatymo projekte numatyta nauja darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka apie du kartus padidins nelygybę tarp vadovų ir kitų darbuotojų atlyginimų, nors

Lietuva pagal GINI pajamų nelygybės indeksą jau daugelį metų yra priešpaskutinėje vietoje Europos Sąjungoje.

4. Atkreipiame dėmesį, kad šis įstatymas galios ne tik valstybės tarnautojams, bet ir visiems viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojams.

5. Atsižvelgiant į tai, kad jau šiemet infliacija viršijo 20 proc., o privataus sektoriaus darbuotojų atlyginimai dėl jų trūkumo auga daugiau nei 10 proc., toks viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų valstybės tarnautojų ir visų pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų atlyginimų „įšaldymas" trejiems metams sukels valstybės sektoriaus „nukraujavimą", kai darbuotojai masiškai išeis dirbti į privatų sektorių. Todėl kyla

pavojus, kad valstybė nesugebės užtikrinti kokybiškų viešųjų paslaugų teikimo.

6. Profsąjungoms nesuprantama , kodėl įstatymų rengėjai nereagavo ir neatsižvelgė į profsąjungų reikalavimus, kad tokie įstatymų projektai negali būti priimti, nes jie prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės aiškinamajame rašte įvardintiems valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus pertvarkymo tikslams ir kryptims.

7. LR Seimo teisės departamento išvadoje nurodyti konkretūs pasiūlymai, kuriems profesinės sąjungos pritaria ir reikalauja į juos atsižvelgti. Reikalaujame, kad LR Seimui pateikti įstatymų projektai būtų svarstomi dalyvaujant profesinių sąjungų atstovams.

8. Palaikome NPPSS 2022-11-23 Nr. NP17-73(22), adresuotame LR Seimo komitetams pateiktus pasiūlymus.

Įvertindami tai, siūlome, Vadovaujantis LR Seimo statuto 54 straipsniu surengti komiteto klausymus dėl pateiktų įstatymų projektų, dalyvaujant profesinių sąjungų atstovams, taip pat suteikti galimybę dalyvauti komitetų posėdžiuose svarstant šiuos projektus.

Įvertinta.

 

 

3.       

Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga

2022-11-25

 

 

 

Pagal egzistuojantį teisinį reglamentavimą su valstybės tarnautojais sutartys nėra sudaromos, o valstybės tarnautojų karjerą, priėmimo ir atleidimo sąlygas, atsakomybę, socialines ir kitas garantijas, iš esmės reglamentuoja tik Valstybės tarnybos įstatymas. Kitaip tariant, Valstybės tarnybos įstatymas ir yra de facto valstybės tarnautojų „sutartis“ su valstybe. Ši Vyriausybė, vykdydama savo programą, parengė naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektą ir daugybę kitų su tuo siejamų įstatymų projektų, kuriais siekiama įgyvendinti vadinamąją Viešojo sektoriaus reformą. Šios reformos tikslui sunku būtų nepritarti – siūloma valstybės tarnybą padaryti lankstesnę ir patrauklesnę. Tačiau Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų  profesinė sąjunga nepritaria priemonėms, kuriomis yra siūloma pasiekti minėtą tikslą ir mano, kad tokios priemonės atvirkščiai sumažins valstybės tarnybos patrauklumą ir konkurencingumą, įneš daugiau neaiškumo nustatant darbo užmokestį,  negana to, siūloma bent jau dvejiems ateinantiems metams „įšaldyti“ valstybės tarnautojų darbo užmokestį dėl naujai siūlomo taikyti bazinio dydžio, panaikinti ir taip menkas egzistuojančias socialines garantijas.

Atkreipiame dėmesį, kad kitoms valstybinėje tarnyboje dirbančioms asmenų grupėms, kurioms artimiausiu metu neketinama apčiuopiamai didinti darbo užmokesčio (Vadovybės apsaugos tarnybai, Specialiųjų tyrimų tarnybai, žvalgybos pareigūnams, diplomatams, prokurorams, statutiniams valstybės tarnautojams) nuo kitų metų egzistuojančios socialinės garantijos ir darbo užmokesčio apskaičiavimo sistemos paliekamos. Tiesa, reformos rengėjai teigia, kad šiai grupei asmenų darbo užmokesčio sistema pakeista, o esamos garantijos turėtų/galėtų būtų panaikintos kitame etape, t.  y. po metų. Viena vertus, sąlygų bloginimo šios grupėms mes tikrai nepalaikome.  Kita vertus, sunku būtų patikėti, kad dėl turimos įtakos sprendimų priėmėjams šioms asmenų grupėms sąlygos bus pablogintos, t. y. sąlygos jiems būtų prilygintos toms, kokios yra siūlomos valstybės tarnautojams. Kitas pavyzdys, iliustruojantis siūlomos reformos nenuoseklumą, yra tas, kad teisėjams yra siūloma nuo 2023 m. gerokai padidinti darbo užmokestį, tačiau reformos iniciatoriai nesiūlo teisėjams panaikinti šiuo metu Teismų įstatyme įtvirtintos atostogų skaičiavimo tvarkos, pagal kurią teisėjui už ilgą teisėjo darbo stažą gali būti suteikta 40 darbo dienų kasmetinių atostogų.

Šiuo metu valstybės tarnautojams taikomi įvairūs specialūs reikalavimai, kurių nereikia laikytis dirbantiems pagal darbo sutartis (turto ir pajamų deklaravimas, pareiga vengti interesų konflikto, puoselėti nepriekaištingą reputaciją, lojalumas), ir atitinkamai numatytos tam tikros garantijos (ilgesnės atostogos ir kt.). Šia reforma naikinamos garantijos, tačiau paliekami papildomi reikalavimai, o tai yra nelogiška, neteisinga ir galimai prieštarauja konstitucinei doktrinai.

Valstybės tarnybos reformos rengėjai nuolat kartoja, kad viešasis sektorius, įskaitant valstybės tarnybą, atsilieka nuo privataus sektoriaus visais aspektais: savo veiklos efektyvumu, kokybe, lankstumu ir pan. Manome, kad toks tiesmukas viešojo ir privataus sektoriaus lyginimas ir supriešinimas yra nekorektiškas. Visų pirma dėl to, kad skiriasi viešojo sektoriaus ir privataus sektoriaus tikslai. Viešasis sektorius siekia viešojo intereso ir kokybiškų viešųjų paslaugų teikimo, o privatus – pelno. Sunku būtų lyginti netgi valstybės ir savivaldybių įstaigų veiklą su valstybės įmonėmis, kurios paprastai veikia monopolijos sąlygomis ir siekia pelno. Taip pat pasigedome valstybės tarnybos reformos rengėjų atlikto padidinto teisinio reguliavimo vertinimo, kaip tai yra numatyta Teisėkūros pagrindų įstatyme. Mūsų įsitikinimu, nesant išsamaus vertinimo, padarytos klaidos valstybei gali grėsti sunkiai ištaisomomis pasekmėmis.  Be to, būtų buvę naudinga ir palyginti panašias funkcijas atliekančias valstybės ir savivaldybių institucijas tarpusavyje, išryškinant veiklos efektyvumo problemas. Pavyzdžiui, pateikti „pavyzdines“ institucijas, kurios veikia efektyviai tam, kad kitos institucijos galėtų į jas lygiuotis. Tarkime, ar reformos rengėjai galėtų objektyviai įvardyti, kurios ministerijos kanceliarija veikia efektyviai, o kurios ne?

Toliau pateikiame savo argumentus, kodėl parengtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos projektas iš esmės nesudaro jokių prielaidų pasiekti deklaruotą tikslą, t. y. valstybės tarnybą padaryti patrauklesnę ir efektyvesnę, o atvirkščiai – įneš sumaišties, padidins riziką pažeisti tiek šiuo metu pareigas einančių, tiek naujai priimamų tarnautojų teisėtus lūkesčius, pablogins karjeros galimybes, diskriminuos kitą statusą turinčių valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų atžvilgiu.

Neargumentuotas siūlymas didelei daliai dabartinių tarnautojų panaikinti valstybės tarnybos statusą. Valstybės tarnybos įstatymo projektu siūloma per artimiausius dvejus metus panaikinti valstybės tarnautojų statusą nemažai daliai, gal netgi keliems tūkstančiams iš šiuo metu maždaug 27 tūkst. pareigas einančių valstybės tarnautojų. Siūloma valstybės tarnautojais nelaikyti asmenų, kurių funkcijos susijusios su personalo administravimu, buhalterine apskaita, dokumentų tvarkymu, apskaita ir saugojimu, viešųjų pirkimų vykdymu, vidaus auditu, projektų valdymu, viešųjų ryšių palaikymu, teisiniu atstovavimu, korupcijos prevencija ir vidaus tyrimais, informacinių ir ryšių technologijų administravimu, turto administravimu.

Aukščiau nurodytas funkcijas vykdantys valstybės tarnautojai, tikėtina, taptų darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, o nesant atitinkamų įstatyme numatytų saugiklių, galbūt apskritai netektų einamų pareigų. Mažų mažiausiai, buvusiems tarnautojams tapus darbuotojams, dirbančiais pagal darbo sutartis, ateityje tai žymiai apribotų jų galimybes gauti didesnį darbo užmokestį.

Primename, kad dar 2019 m. buvo peržiūrėtos visų valstybės tarnautojų pareigybės tam, kad būtų panaikintos pareigybės, kurių funkcijos yra ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio, tad nesuprantama, kodėl vėl  reikėtų grįžti atgal ir tokiu būdu įnešti papildomos sumaišties.

Nepagrįstas ir neargumentuotas siūlymas panaikinti priedą už stažą ir atostogų skaičiavimo tvarką valstybės tarnautojams. Manome, kad tarnybos stažo Lietuvos valstybei nuvertinimas karjeros valstybes tarnyboje yra nepagristas ir nelogiškas, juo labiau kai naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projekte dar stipriau akcentuojamas tarnautojų lojalumo reikalavimas. Valstybės tarnautojas, būdamas lojalus ir dirbdamas valstybes tarnyboje, kaupia darbo patirtį, tarnautojų institucinę atmintį ir savo veiklą atlieka vis rezultatyviau. Todėl stažas tiesiogiai daro įtaką geresniems valstybės veiklos rezultatams, o priedas už stažą turi būti išsaugotas kaip viena iš nedaugelio darbo valstybės tarnyboje motyvacijos priemonių. 

Be to, priedas už stažą istoriškai buvo taikomas ir dėl to, kad tokiu būdu, bent nežymiai, siekiama padidinti valstybės tarnautojų darbo užmokestį negaunant pakankamo finansavimo iš biudžeto. O taip pat ši priemonė veikia ir kaip šiokia tokia atsvara įstaigų vadovų subjektyvumui vykdant kasmetinius veiklos vertinimus.

Socialinių garantijų panaikinimas valstybės tarnautojams prieštarauja tarptautinei praktikai. Reformos iniciatoriai viešojoje erdvėje nuolat kartoja, kad pažangiose valstybėse valstybės tarnautojai esą neturi kažkokių išskirtinių socialinių garantijų, o priedą  už stažą jie vadina XIX a. atgyvena ir darbo užmokesčio augimu vien už buvimą valstybės tarnautoju. Visų pirma, virtinėje Vakarų valstybių (Austrijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje ir kt) yra taikomos sistemos, kai darbo užmokestis tiesiogiai priklausoir ir nuo stažo valstybės tarnyboje dydžio[1].

Absoliučioje daugumoje Europos valstybių į valstybės tarnybą naujai priimtiems valstybės tarnautojams yra suteikiamos ilgesnės atostogos lyginant su privačiu sektoriumi, o jau einantiems pareigas tarnautojams papildomos atostogų dienos dažniausiai yra suteikiamos už ilgesnį stažą valstybės tarnyboje[2].

 Estijos Valstybės tarnybos įstatymas nors ir nenumato priemokos už stažą mokėjimo, tačiau įtvirtina dar patrauklesnes garantijas nei Lietuvoje. Už stažą valstybės tarnyboje Estijoje yra gerokai didinama valstybinė senatvės pensija. Jeigu valstybės tarnautojo stažas siekia 10–15 metų, tuomet senatvės pensija didinama 10 proc., o jeigu tarnautojo stažas yra ilgesnis nei 30 metų, senatvės pensija didinama netgi 50 proc.

Šiais metais Kanados parlamento administracija buvo pripažinta vienu patraukliausiu darbdaviu šalyje, o Kanados parlamento biblioteka buvo išrinkta vienu iš geidžiamiausių darbdavių Kanados sostinės regione[3]. Tokio titulo Kanados parlamento administracija nusipelnė ne dėl darbo užmokesčio dydžio, kadangi į Kanados parlamentą priimtiems aukštųjų mokyklų absolventams iš pradžių siūlomas nedaug didesnis nei šalies vidutinis darbo užmokestis, o būtent dėl įvairių taikomų socialinių garantijų.

Socialinių garantijų panaikinimas diskriminuos tiek naujai į valstybės tarnybą priimamus tarnautojus, tiek šiuo metu pareigas einančius tarnautojus. Reformos rengėjai pastaruoju metu viešojoje erdvėje naudoja įvairius argumentus, kodėl yra būtina panaikinti šiuo metu egzistuojančias socialines garantijas valstybės tarnautojams. Vienas iš neseniai nuskambėjusių argumentų, kad 1 proc. dydžio priedas mokamas už vienerius stažo už tarnybą Lietuvos valstybei metus yra ydingas, nes esą „atlyginimas būtų teisingas, pagrįstas rezultatais, už atliktus darbus, o ne už egzistavimą ir buvimą tam tikrose pareigose“.

Visų pirma, ir dabartinis teisinis reguliavimas leidžia tarnautoją atleisti ar sumažinti jam darbo užmokestį, jeigu jis nepasiekia jokių rezultatų.

Antra, siūlymas „įšaldyti“ priemoką už tarnybos stažą jau einantiems pareigas valstybės tarnautojams taip pat suformuotų  ydingą praktiką. Tokiu būdu pažeistų tarnautojų teisėtus lūkesčius dėl nuoseklaus tęstinio priedo augimo, atsirastų nepagrįsti darbo apmokėjimo tvarkos skirtumai tarp jau turinčių tarnybos stažą ir naujai į valstybės tarnybą ateinančių asmenų. 

Pažymėtina, kad pagal dabartinį Valstybės tarnybos įstatymą leidžiama naujai priimtiems valstybės tarnautojams nustatyti didesnius pareiginės algos koeficientus nei keliolika metų valstybės tarnyboje dirbantiems tarnautojams. O neretai būna ir taip, kad ką tik priimtas valstybės tarnautojas gauna faktiškai didesnį darbo užmokestį nei tarnautojas, turintis 30 metų darbo valstybės tarnyboje stažą.

Nepagrįsti siūlymai iki 2025 m. „įšaldyti“ valstybės tarnautojams taikomą bazinį dydį ir nustatyti naują darbo užmokesčio sistemą. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga visuomet sveikina darbo užmokesčio didinimą viešojo sektoriaus darbuotojams. Šia reforma Vyriausybė siūlo žymiai didinti darbo užmokestį pakankamai siaurai viešajame sektoriuje dirbančiai asmenų grupei (politikams, teisėjams, valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų vadovams, valstybės pareigūnams), iš viso mažiau nei 2 tūkst. asmenų.

Tačiau valstybės tarnautojams, kurių yra maždaug 27 tūkst., siūloma artimiausiems dvejiems metams naująjį bazinį dydį įšaldyti. Kitaip tariant, nuo kitų metų didelė dalis valstybės tarnautojų tiesiog gaus kone identišką darbo užmokestį, kurį gauna šiandien. Taip bus dėl to, kad ketinama panaikinti priedą už stažą valstybės tarnybai (t. y. 1 proc. darbo

užmokesčio padidėjimą kas metus) ir neketinama didinti įstaigų darbo užmokesčio fondų arba padidinti minimaliai. Taigi valstybės tarnautojai šiuo aspektu yra akivaizdžiai diskriminuojami.

Apskritai sunkiai suprantama, kodėl naujai taikomą bazinį dydį ketinama peržiūrėti kas trejus metus, kadangi tokiu būdu valstybės tarnautojų darbo užmokestis atsiliks nuo faktinio vidutinio darbo užmokesčio šalyje augimo.

Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projekte siūloma, kad įstaigos vadovas nustatytų įstaigos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, kurioje, atsižvelgiant į šio įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai. Įstaigos vadovas nustatys darbo apmokėjimo sistemą vadovaudamasis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis. Iniciatorių teigimu, tokiu būdu įstaigų vadovai esą galėtų lanksčiau nustatyti didesnį darbo užmokestį (t. y. konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalus).

Šiai siūlomai naujovei nepritariame dėl kelių priežasčių. Visų pirma, manome, kad maksimalūs pareiginės algos koeficientai įstaigose ir institucijose naujojoje darbo apmokėjimo sistemoje bus nustatomi pagal faktinį darbo užmokesčio fonde turimų asignavimų dydį. Kitaip tariant, didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai iš esmės nesiskirs nuo šio metu galiojančio įstatymo, o jeigu ir bus didesni, tai de facto jie negalės būti suteikiami tarnautojams dėl riboto darbo užmokesčio asignavimų dydžio. Antra, manome, kad siūloma nauja darbo užmokesčio sistema sudarys prielaidas, kad panašias funkcijas vykdančiose institucijose bus nustatyti skirtingo dydžio didžiausi pareiginės algos koeficientai.

Taip pat kelia abejonių, ar Vyriausybės parengtomis rekomendacijomis dėl darbo užmokesčio sistemos vadovausis visų įstaigų vadovai. Esame įsitikinę, kad esminiai darbo apmokėjimo sistemos principai turėtų būti įtvirtinti Valstybės tarnybos įstatyme, o ne rekomendacijų forma.

Valstybės tarnybos įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „dėl lėšų trūkumo (darbo užmokesčio fonde) įstaigų galimybės finansiškai motyvuoti valstybės tarnautojus yra ribotos“. Su tuo sunku ginčytis, tačiau ši amžina problema valstybės tarnybos reformos iniciatorių nėra niekaip sprendžiama. Šiuo metu turbūt tik labai menka dalis valstybės tarnautojų (atmetus politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojus ir įstaigų vadovus) turi galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytas pareiginės algos koeficientų „lubas“, o jas pasiekti daugeliui tarnautojų reikėtų dar bent keleto metų. Taigi padidinus teorines koeficientų „lubas“ pagal naująją siūlomą darbo užmokesčio sistemą faktinis darbo užmokestis niekaip nepasikeis.

Galiausiai, suteikiant vadovams diskreciją nustatyti didesnį darbo užmokestį ir tuo pat metu valstybei neskiriant pakankamo finansavimo darbo užmokesčiui, gali susiklostyti tokia situacija, kad kai kuriose institucijose ir įstaigose darbo užmokestis kai kuriems tarnautojams didės vien dėl įstaigų vadovų subjektyvumo ar nepotizmo, o kiti tarnautojai gali būti atleisti.

Nepritariame siūlymui eliminuoti profesines sąjungas iš derybų sudarant kolektyvinę sutartį dėl bazinio dydžio. Šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme numatyta, kad ateinančių finansinių metų bazinis dydis nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nauju reglamentavimu atsisakius šios nuostatos, būtų eliminuotas profesinių sąjungų vaidmuo nustatant valstybes tarnautojų darbo užmokestį ir susiaurintos profesinių sąjungų galimybės ginti jų  atstovaujamų darbuotojų socialines ir ekonomines teises.

Apibendrinant konstatuojame, kad šia reforma yra siūloma iš esmės pabloginti valstybės tarnautojų darbo sąlygas, tuo pat metu tikintis, kad darbuotojai iš privataus sektoriaus pradės veržtis dirbti į valstybės tarnybą. O galbūt yra atvirkščiai, t. y. nemaža dalis viešojo sektoriaus nėra linkę ieškoti darbo privačiame sektoriuje dėl to, kad pastarajame ir dabar yra siūlomos prastesnės sąlygos nei viešajame sektoriuje? Be to, nemaža dalis viešojo sektoriaus ir taip šiuo metu dirba pagal Darbo kodekso nuostatas. Ar tai reiškia, kad vien dėl to valstybės tarnautojai dirba efektyviau?

Galiausiai, ar neatrodo keista, kad patys valstybės tarnautojai, išskyrus galbūt įstaigų vadovus, švelniai tariant, nėra sužavėti siūlomais pokyčiais ir jiems priešinasi? 

Atidžiai išanalizavę naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektą, susipažinę su kitų valstybės ir savivaldybių institucijų derinimo metu pateiktomis pastabomis ir pasiūlymais (kuriuose, beje, net keletas naujai siūlomų nuostatų vertinamos kaip prieštaraujančios konstitucinei doktrinai) bei išmanydami įvairius praktikoje veikiančius aspektus, raginame Seime, svarstant šios reformos įstatymų projektų paketą atsižvelgti į profesinių sąjungų ir valstybės bei savivaldybių institucijų pastabas.

 

Įvertinta.

 

 

4.       

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija

2022-11-30

1

 

 

1.      Siūlome papildyti Projekto 1 straipsnį nauja trečia dalimi (atitinkamai pernumeruoti kitas straipsnio dalis):

„3. Kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos. Nacionalinė kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų, atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo), poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų, atstovaujančių valstybės tarnautojams, dirbantiems vienoje viešojo administravimo veiklos srityje, ir Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos vienos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos. Darbdavio lygmens ar įstaigos  kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, kuris sudaromas tarp valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens ir valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios valstybės tarnautojų profesinės sąjungos ir kuriame nustatomi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos.“

 

Nepritarti.

Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad tiek, kiek nereglamentuoja šis įstatymas, valstybės tarnautojų darbo santykius, socialines ir kitas garantijas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai. Kolektyvinėse sutartyse galima susitarti dėl geresnių darbo užmokesčio, skatinimo sąlygų, atostogų, socialinių ar kitų garantijų, negu nustatyta šiame įstatyme ar kitose darbo teisės normose.

 

5.       

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija

2022-11-30

18

15

17

 

 

1.      Siūlome pakeisti Projekto 18 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

„15. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. Ši išvada valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui nėra privaloma. Jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir vertinamas valstybės tarnautojas yra profesinės sąjungos narys, vienas vertinimo komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas. Kitais atvejais vertinimo komisijoje stebėtojų teisėmis dalyvauja darbo tarybos atstovas.“

            2.1 Siūlome papildyti Projekto 18 straipsnį nauja 17 dalimi:

„17. Priimančio į pareigas ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl tarnybinės veiklos vertinimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

            Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos nuomone, įstaigose privalo išlikti kolegialus subjektas, kuris atliktų nešališką tiesioginio vadovo įvertinimo peržiūrėjimą dviem atvejais: 1) kai abejonių kyla valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui, kuris priima galutinį sprendimą dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo, arba 2) kai su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu nesutinka valstybės tarnautojas. Taip būtų sudaromos prielaidos objektyvesniam „apeliaciniam“ institutui, sudarytos sąlygos valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą peržiūrėti specialistų praktikų lygmenyje, o ne tik tiesioginio pavaldumo santykiais susijusių vadovų lygmenyje. Toks institutas yra nustatytas ir šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme.

 

Nepritarti.

Pagal Darbo kodekso 179 straipsnio 1 dalį, profesinės sąjungos, gindamos darbuotojų darbo, profesines, ekonomines ir socialines teises ir interesus, vadovaujasi profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančiais įstatymais, šiuo kodeksu ir savo įstatais.

 

6.       

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija

2022-11-30

19

1

 

 

1.      Siūlome papildyti Projekto 19 straipsnio 1 dalį nauju trečiu punktu (atitinkamai pernumeruojant kitus punktus):

„3) priedas už lojalumą Lietuvos valstybei;“.

            3.1 Siūlome pakeisti Projekto 21 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

            „21 straipsnis. Priemokos ir priedas už lojalumą“.

            3.2 Siūlome papildyti Projekto 21 straipsnį trečia dalimi ir ją išdėstyti taip:

            „3. Valstybės tarnautojams priedą už lojalumą Lietuvos valstybei sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.“

            Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija siūlo neatsisakyti šiuo metu Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinto priedo už tarnybos Lietuvos valstybei metus. Pastebėtina, kad tai yra motyvacinė priemonė, skatinanti nenutraukti, skatinanti tęsti darbą valstybės tarnyboje (keisti įstaigą, bet nepereiti į privatų sektorių). Kartu tai yra prielaida minimaliai, bet sistemingai didinti valstybės tarnautojo darbo užmokestį, priemonė, leidžianti diferencijuoti į pareigas valstybės tarnyboje priimamo tarnautojo ir ne vienerių metų tarnybos praktiką turinčio tarnautojo darbo apmokėjimą. Reikia sutikti, kad priimtą tarnautoją tenka apmokyti darbo konkrečioje įstaigoje, ne retu atveju ir kuruoti jo darbą.

           

            Alternatyvus pasiūlymas:

            Siūlome pakeisti Projekto 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jeigu kolektyvinės sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato įstaigos vadovas ir padaro ją prieinamą visiems įstaigos valstybės tarnautojams susipažinti. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis. Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas,  detalizuojami įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (profesinio darbo patirtis (tarnybos Lietuvos valstybei stažas), veiklos sudėtingumas,  atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir pan.) ir, atsižvelgiant į nurodytuosius kriterijus, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai, priemokų skyrimo, mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą tvarka ir dydžiai. Prieš įstaigos vadovui nustatant  ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą turi būti įvykdytos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros Darbo kodekso nustatyta tvarka.“

 

Pritarti iš dalies.

Komitetas pritarė Seimo narių R. Tamašunienės, J. Pinskaus ir kt. 2022-12-08 pasiūlymui grąžinti į Įstatymo projektą Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamą dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

 

 

7.       

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija

2022-11-30

30

1

 

1.      Siūlome pakeisti Projekto 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Valstybės tarnautojui suteikiamos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos.“

            Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos nuomone, valstybės tarnautojui už tarnybos valstybei ypatumus turi būti kompensuojama papildomu kasmetinio poilsio laiku. Pastebėtina, kad valstybės tarnautojų profesinė veikla yra susijusi su viešojo intereso garantavimu – tarnautojai priima sprendimus vykdant viešąjį administravimą, teikiant viešąsias paslaugas (arba dalyvauja tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant, kontroliuojant jų vykdymą). Valstybės tarnautojų teisinis statusas, atsakomybė visuomenei už jiems pavestų funkcijų vykdymą, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų. Be to, valstybės tarnautojams keliami dideli kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai. Valstybės tarnautojai, pagal savo funkcijų specifiškumą, aktyviai dalyvauja teisėkūroje (rengia įstatymų projektus, teikia siūlymus dėl poreikio keisti įstatyminį reglamentavimą ir pan.) Todėl valstybės tarnautojams turi būti nustatytos ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos, kaip jiems keliamų aukštesnių reikalavimų ir didesnės atsakomybės kompensavimo priemonė.

Nepritarti.

Dėl atostogų ir kitų papildomų socialinių garantijų bus galima susitarti kolektyvinėse sutartyse.

 

 

8.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija

2022-11-30

34

 

 

1.      Siūlome papildyti Projekto 34 straipsnį nauja ketvirta dalimi (atitinkamai pernumeruoti kitas straipsnio dalis):

„4. Valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant klausimus, susijusius su valstybės tarnautojų darbo, socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis ir garantijomis, taip pat dalyvauti profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 16 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis, tačiau bendras tarnybos (darbo) laiko valandų skaičius per metus negali viršyti 100 valandų. Kolektyvinėse sutartyse gali būti sulygta dėl didesnio tarnybos (darbo) laiko valandų skaičiaus.“

            Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos nuomone, profesinių sąjungų atstovai valstybės tarnyboje turi daug daugiau pareigų nei profesinės sąjungos atstovas, pavyzdžiui, gamykloje. Valstybės tarnybos teisinių santykių ypatumai lemia platesnį spektrą profesinės sąjungos funkcijų, didesnį kvalifikacijos poreikį, didesnį įsitraukimą į darbdavio (valstybės) sprendimų priėmimą. Siekiant užtikrinti, kad valstybės tarnautojų teises ir teisėtus interesus atstovautų ne valstybės tarnybą palikę tarnautojai, o faktiškai dirbantys valstybės tarnautojai, jiems privalo būti sudarytos platesnės galimybės derinti profesinės sąjungos atstovo ir tarnautojo pareigas.

 

Nepritarti.

Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūlytina nustatyti, kad tiek, kiek nereglamentuoja šis įstatymas, valstybės tarnautojų darbo santykius, socialines ir kitas garantijas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai.

Dėl valstybės tarnautojų dalyvavimo profesinių sąjungų veikloje aspektų bus galima susitarti kolektyvinėse sutartyse.

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto

nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys A. Sysas.

2022-12-13

1

N3

 

Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančioje Valstybės tarnybos Įstatymo redakcijoje yra straipsnis, aiškiai apibrėžiantis kolektyvines sutartis valstybės tarnyboje, siūlome į Įstatymo projektą grąžinti šiuo metu galiojančias nuostatas.

 

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 1 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi, atitinkamai patikslinant kitų dalių numeraciją ir šią dalį išdėstyti taip:

„3.   Kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos.  Nacionalinė kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų, atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo), poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų, atstovaujančių valstybės tarnautojams, dirbantiems vienoje viešojo administravimo veiklos srityje, ir Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos vienos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos. Įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, kuris sudaromas tarp valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens ir valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios valstybės tarnautojų profesinės sąjungos ir kuriame nustatomi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos.“

Nepritarti.

Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad tiek, kiek nereglamentuoja šis įstatymas, valstybės tarnautojų darbo santykius, socialines ir kitas garantijas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai. Kolektyvinėse sutartyse galima susitarti dėl geresnių darbo užmokesčio, skatinimo sąlygų, atostogų, socialinių ar kitų garantijų, negu nustatyta šiame įstatyme ar kitose darbo teisės normose

2.

Seimo narys J. Razma

2022-11-28

2

 

 

Argumentai:

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2066(2) (toliau tekste – ir Projektas)  1 straipsniu, naujai išdėstoma Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, o  2 straipsnio (Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas) 8 dalyje, be kita ko,  nustatoma: “Įsigaliojus šiam įstatymui vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos parengtas rekomendacijas, peržiūri įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes.“

Atsižvelgiant į tai, kad kriterijai, pagal kuriuos valstybės tarnautojui paliekamas valstybės tarnautojo statusas arba jis jo netenka, bus nustatyti tik  vidaus reikalų ministerijos parengtose rekomendacijose, todėl sprendimas priskirti ar nepriskirti  valstybės tarnautojo pareigybei pavestas funkcijas vidaus administravimui, nebus vienodas  valstybės tarnyboje ir tais atvejais, kai funkcijų turinys bus tapatus. Toks priskyrimas nebuvo tinkamai įvykdytas ankstesniu laikotarpiu, po įvykdyto priskyrimo nemaža dalis technines funkcijas vykdančių darbuotojų tapo valstybės tarnautojais. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimo galia tenka laikinai suburtai Komisijai, kuri sudaryta iš valstybės tarnautojų ir priima galutinį sprendimą (komisijos sprendimo niekas netikrina). Tai neatitinka konstitucinio atsakingo valdymo ir skaidrumo principų. Atsižvelgiant į tai, siūlau nustatyti aiškius kriterijus, pagal kuriuos konkrečios funkcijos, apibūdinant jų turinį, yra arba nėra  priskirtinos vidaus administravimui. Kartu sudaryti galimybę dėl atskirų valstybės tarnybos institucijų specifikos, kilus ginčui, perduoti jį spręsti  Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovui, atsižvelgiant į vidaus reikalų ministro nustatytus kriterijus, pagal kuriuos  valstybės tarnautojo pareigybei pavestos funkcijas priskirtinos vidaus administravimui.

Pagal Konstitucijos 98 straipsnio 1 dalį ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų numatytas funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kad ministras vadovauja ministerijai, todėl būtent ministras gali išleisti (priimti) teisės aktus, o ne ministerija, kuri gali tik rengti teisės aktų projektus (ne priimti, išleisti teisės aktus), todėl šis straipsnis taip pat koreguotinas, nustatant,  kad   ministras, o ne ministerija nustato kriterijus, pagal kuriuos  valstybės tarnautojo pareigybei pavestos funkcijas priskirtinos vidaus administravimui.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, siūlome minėtą 2 straipsnio 8 dalies nuostatą išdėstyti taip:

“8. Įsigaliojus šiam įstatymui valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, atsižvelgdamos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ministro parengtas rekomendacijas nustatytais kriterijais, peržiūri įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir jų sąrašą teikia tvirtinti įstaigos vadovui. Kilus ginčui tarp Komisijos narių daugumos sprendimo ir įstaigos vadovo, pastarasis gali perduoti jį spręsti  Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovui, atsižvelgdamas į vidaus reikalų ministro įsakymu nustatytus kriterijus, pagal kuriuos  valstybės tarnautojo pareigybei pavestos funkcijas priskirtinos vidaus administravimui.“

 

 

Pasiūlymas:

Vadovaujantis pirmiau išdėstytais argumentais pakeisti projekto 2 straipsnio 8 dalį ir ją  išdėstyti taip:  

 

„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas.

                <...>

8. Įsigaliojus šiam įstatymui valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, atsižvelgdamos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ministro įsakymu parengtas rekomendacijas nustatytais kriterijais, peržiūri įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir jų sąrašą teikia tvirtinti įstaigos vadovui. Kilus ginčui tarp Komisijos narių daugumos ir įstaigos vadovo priimtų sprendimų, pastarasis gali perduoti jį spręsti  Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovui, atsižvelgdamas į vidaus reikalų ministro nustatytus kriterijus, pagal kuriuos  valstybės tarnautojo pareigybei pavestos funkcijas priskirtinos vidaus administravimui. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoje vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Naikinant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančią valstybės tarnautojo pareigybę, su asmeniu, ėjusiu šias pareigas, su jo sutikimu sudaroma darbo sutartis dėl darbo toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu vietoj naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė, kuriai priskiriamos analogiškos kaip naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės funkcijos.“

Pritarti.

 

3.

Seimo narys A. Sysas.

2022-12-13

10

6

 

Argumentai:

Siekiant didesnio apibrėžtumo dėl ateities asmeniui, ketinančiam dalyvauti konkurse karjeros valstybės tarnautojo pareigoms užimti ar be konkurso būti priimtam į laikinojo valstybės tarnautojo pareigas, būtų tikslinga asmenį apie numatomą išbandymą informuoti iš anksto.

Pasiūlymas: įstatymo projekto  10 straipsnio 6 dalį siūloma išdėstyti taip:

,,6. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali nuspręsti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjusiam asmeniui, taip pat šio straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju į  laikinojo valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui  sprendime dėl priėmimo į pareigas nustatyti išbandymo laikotarpį, jeigu apie numatomą išbandymą buvo iš anksto  informuota, siekiant patikrinti, ar asmuo tinkamas eiti šias pareigas. Išbandymo laikotarpiui ir rezultatams mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 36 straipsnis.“

Pritarti.

 

4.

Seimo nariai

R.Tamašunienė; J.Pinskus;

A.Širinskienė ir kt.

2022-12-08

19

21

4

3

 

Argumentai:

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2066(3) siūloma, pertvarkant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, atsisakyti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamosios dalies – priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

Remiantis Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022-11-15 pateiktoje išvadoje išdėstytais argumentais, kuriais atkreipiamas dėmesys į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas – pagal kurį, panaikinus valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pagal šio projekto 2 straipsnio 9 dalį perskaičiavus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, iki keičiamo įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojui nustatyta pareiginė alga, perskaičiuota įskaitant minėtą priedą, negalėtų būti sumažinta, kol jis eitų tas pačias pareigas (projekto 2 straipsnio 9 dalis) arba jį perkėlus į lygiavertes ar aukštesnes pareigas (keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis), – nemotyvuotų valstybės tarnautojų, turinčių nemažą tarnybos Lietuvos valstybei stažą, dalyvauti konkursuose į aukštesnes pareigas, nes priimant į pareigas konkurso būdu jiems galėtų būti nustatytas ženkliai mažesnis pareiginės algos koeficientas. Todėl svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas šiuo atžvilgiu derėtų su konstituciniu reikalavimu įstatymais nustatyti tokį valstybės tarnautojų teisinį statusą, kuris suponuotų valstybės tarnybos, kaip sistemos, vidinį mobilumą, joje dirbančių asmenų žinių, įgūdžių ir patirties perimamumą.

Taip pat ir į tai, kad kai kuriuose kartu su šiuo projektu teikiamuose įstatymų projektuose (Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 5, 7, 10, 43, 69, 71, 72 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2086(3), Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 20, 24, 25, 27, 40, 49 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2081(3) ir kt.) nesiūloma atsisakyti galiojančio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnautojams ar pareigūnams yra mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į valstybės tarnybos sistemos vientisumą (Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje aiškinamą kaip vieną iš valstybės tarnybos konstitucinės sampratos elementų, kartu ir reikalavimų, kurių privalu paisyti organizuojant valstybės tarnybą ir reguliuojant valstybės tarnybos santykius), valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos pertvarka turėtų būti atliekama sistemiškai, neišskiriant tam tikrų valstybės institucijų ar valstybės tarnautojų grupių. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, diferencijuotas valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykių teisinis reguliavimas iš principo nėra negalimas, tačiau būtina paisyti konstitucinių asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principų (2007 m. kovo 20 d. nutarimas); pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnyba tam tikrose valstybės (savivaldybių) institucijose (kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis) būtų eliminuota iš bendros valstybės tarnybos sistemos arba kuris įtvirtintų privilegijuotą tam tikrų institucijų valstybės tarnautojų padėtį kitų analogiškų institucijų valstybės tarnautojų atžvilgiu arba, priešingai, jų diskriminavimą (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, siūlome palikti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

 

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 19 straipsnio 1 dalį 4 punktu ir ją išdėstyti taip:  

 

„19 straipsnis. Darbo užmokestis ir darbo apmokėjimo sistema

                <...>

4) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas);“

  

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 21 straipsnio pavadinimą ir papildyti šį straipsnį 3 dalimi:

 

„21 straipsnis. Priemokos ir priedas už tarnybos stažą

                <...>

3. Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.

 

Pritarti.

 

5.

Seimo narys A. Sysas.

2022-12-13

19

21

1

3

4

Argumentai:

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2066(3) siūloma, pertvarkant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, atsisakyti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamosios dalies – priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

Remiantis Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022-11-15 pateiktoje išvadoje išdėstytais argumentais, kuriais atkreipiamas dėmesys į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas – pagal kurį, panaikinus valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pagal šio projekto 2 straipsnio 9 dalį perskaičiavus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, iki keičiamo įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojui nustatyta pareiginė alga, perskaičiuota įskaitant minėtą priedą, negalėtų būti sumažinta, kol jis eitų tas pačias pareigas (projekto 2 straipsnio 9 dalis) arba jį perkėlus į lygiavertes ar aukštesnes pareigas (keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis), – nemotyvuotų valstybės tarnautojų, turinčių nemažą tarnybos Lietuvos valstybei stažą, dalyvauti konkursuose į aukštesnes pareigas, nes priimant į pareigas konkurso būdu jiems galėtų būti nustatytas ženkliai mažesnis pareiginės algos koeficientas. Todėl svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas šiuo atžvilgiu derėtų su konstituciniu reikalavimu įstatymais nustatyti tokį valstybės tarnautojų teisinį statusą, kuris suponuotų valstybės tarnybos, kaip sistemos, vidinį mobilumą, joje dirbančių asmenų žinių, įgūdžių ir patirties perimamumą.

Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, siūlome palikti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, tačiau atsižvelgiant į naują darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką – sumažinti maksimalų šio priedo procentą iki 20 proc.

 

 

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 19 straipsnio 1 dalį 4 punktu ir jį išdėstyti taip:

„4) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas);“

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 21 straipsnio pavadinimą ir papildyti šį straipsnį 3 dalimi:

 „21 straipsnis. Priemokos ir priedas už tarnybos stažą

„3. Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.“

Pritarti iš dalies.

Komitetas pritarė Seimo narių R. Tamašunienės, J. Pinskaus ir kt. 2022-12-08 pasiūlymui grąžinti į Įstatymo projektą Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamą dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą numatant, kad šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.“

 

6.

Seimo narys A. Sysas.

2022-12-13

30

1,

2

 

Argumentai:

 Valstybės tarnautojams keliami ypatingi bendrieji ir specialieji reikalavimai bei tam tikri ribojimai, kurie netaikomi ar tik iš dalies taikomi asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis. Didesnių, palyginus su reikalavimais darbuotojams, reikalavimų taikymas implikuoja ir tam tikrų papildomų garantijų taikymą valstybės tarnautojams.

Siūlome grąžinti šiuo metu Valstybės tarnybos įstatyme galiojančią kasmetinių atostogų tvarką.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto 30 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:

„30 straipsnis. Atostogos

1. Valstybės tarnautojui suteikiamos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos.

2. Be šio straipsnio 1 dalyje ir Darbo kodekse numatytų atostogų, valstybės tarnautojams suteikiamos šios atostogos:“

Nepritarti.

Dėl atostogų ir kitų papildomų socialinių garantijų bus galima susitarti kolektyvinėse sutartyse.

 

7.

Seimo narys A. Sysas.

2022-12-13

N

36

 

 

Argumentai:

            Įvertinus tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2066(3) nėra numatyta aiškaus teisinio reglamentavimo, susijusio su profesinių sąjungų veikla, garantijomis, kolektyvinių sutarčių sudarymo galimybėmis valstybės tarnyboje, siūloma pagal analogija su Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu įtvirtinti atskirą skyrių „Profesinių sąjungų veiklos ypatumai“.

Taip pat siekiant užtikrinti, kad valstybės tarnautojų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, veiklos vertinimas būtų atliekant objektyviai, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, siūlytina įstatyme įtvirtinti, kad atliekant valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą vertinime galėtų dalyvauti profesinės sąjungos atstovas:

 

Pasiūlymas: Siūlau įtraukti atskirą skyrių „Profesinių sąjungų veiklos ypatumai“. Šį atskirą skyrių įtraukti VIII numeriu pakeičiant tolimesnių straipsnių eiliškumo tvarką, ir jį išdėstyti taip:

 

„ VIII SKYRIUS

PROFESINIŲ SĄJUNGŲ VEIKLOS YPATUMAI

 

36 straipsnis Profesinių sąjungų veiklos ypatumai.

1. Valstybės tarnautojai specialių įstatymų ir šio įstatymo nustatyta tvarka gali steigti profesines sąjungas ar stoti į jas savo interesams ginti.

2. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas ir vadovo pavaduotojai negali būti statutinėje įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos nariai.

3. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, kurį sudaro įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo ir valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos ir kuriame nustatomos šių institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojų darbo ir poilsio laiko ir kitos socialinės bei ekonominės sąlygos. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos kolektyvinėje sutartyje negali būti nustatyta papildomų sąlygų, susijusių su papildomomis valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų lėšomis. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kitų), atstovaujančių vienoje viešojo administravimo veiklos srityje tarnaujantiems valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos visų tos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko ir kitos socialinės bei ekonominės sąlygos. Valstybės tarnautojams taikoma profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kitų), atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės sudaryta nacionalinė kolektyvinė sutartis, kurioje nustatomos Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, darbo, poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos.

4. Profesinių sąjungų veikla valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti sustabdyta ar nutraukta, jeigu ji prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams ar trukdo įgyvendinti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos funkcijas siekiant užtikrinti žmogaus teises ir viešąjį saugumą.

5. Valstybės tarnautojų profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

6. Profesinių sąjungų nariai, atleisti iš pareigų jų pačių prašymu dėl išrinkimo į renkamąsias pareigas profesinių sąjungų organizacijose, pasibaigus įgaliojimams einant renkamąsias pareigas, jų prašymu grąžinami į iki išrinkimo eitas pareigas, o kai jų nėra, – į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje arba šio asmens rašytiniu sutikimu kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, o kai ir šių pareigų nėra, – šio asmens rašytiniu sutikimu į žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.

7. Profesinės sąjungos veiklai valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje sudaromos sąlygos, nustatytos profesinės sąjungos susitarime su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovu.

8. Valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų profesinius, ekonominius ir socialinius klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 120 valandų darbo laiko per metus ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis. Valstybės tarnautojams, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas kitas profesinių sąjungų veiklai vykdyti skiriamų darbo valandų skaičius per metus.

9. Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta galimybė darbo laiku organizuoti profesinių sąjungų narių susirinkimus (jiems vadovauti), naudoti profesinių sąjungų veiklai tarnybines patalpas, ryšio ir transporto priemones.

10. Jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir vertinamas valstybės tarnautojas yra profesinės sąjungos narys, valstybės tarnautojo prašymu gali būti kviečiamas profesinės sąjungos atstovas dalyvauti šio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinime.“

Nepritarti.

Pagal Darbo kodekso 179 straipsnio 1 dalį, profesinės sąjungos, gindamos darbuotojų darbo, profesines, ekonomines ir socialines teises ir interesus, vadovaujasi profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančiais įstatymais, šiuo kodeksu ir savo įstatais.

 

6. Komiteto sprendimas: pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-2066(3) ir siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narių pasiūlymus, kuriems papildomas Komitetas pritarė.

 

7. Balsavimo rezultatai: už –6, prieš –2, susilaikė –3.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mindaugas Lingė.

9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                                              Mindaugas Lingė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė


[1] Remuneration and Benefits in Central Government Civil Service in the EU Members

States and European Commission. 2017, Government Office of Slovakia :  https://www.eupan.eu/wp-content/uploads/2019/02/2016_2_SK_Remuneration_and_Benefits_in_Central_Government_Civil_Service_in_the_EU_Member_States_and_the_European_Commission.pdf

[2] Remuneration and Benefits in Central Government Civil Service in the EU Members

States and European Commission. 2017, Government Office of Slovakia :  https://www.eupan.eu/wp-content/uploads/2019/02/2016_2_SK_Remuneration_and_Benefits_in_Central_Government_Civil_Service_in_the_EU_Member_States_and_the_European_Commission.pdf

[3] https://reviews.canadastop100.com/top-employer-library-of-parliament