|
Argumentai:
Pasiūlymo tikslas – patikslinti šiuo Įstatymo projektu
siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą dar labiau supaprastinant, optimizuojant
ir automatizuojant migracijos procesus ir nustatant, kad siekiančių Lietuvoje
gyventi užsieniečių gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis Migracijos
departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos automatiniu
būdu tiesiogiai perduotų Gyventojų registrui be deklaravimo įstaigų
(savivaldybių ir seniūnijų) dalyvavimo.
Pirma, savivaldybių ir
seniūnijų darbuotojams nereikės antrą kartą tikrinti tų pačių faktų, kuriuos
pagal „Dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo“ 26 straipsnio 1 dalies 4
punktą jau bus patikrinęs Migracijos departamento darbuotojas, išduodamas
užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvoje, todėl nebus 2 skirtingų institucijų (Migracijos
departamento ir savivaldybių) 2 kartus atliekama tų pačių duomenų patikra, t. y.
nebeliks kelių institucijų funkcijų dubliavimo.
Antra, taip bus atsisakyta
biurokratinės naštos, nes savivaldybių ir seniūnijų darbuotojai ir taip yra
perkrauti darbu, vykdydami savo tiesiogines vietos savivaldos funkcijas. Nebus
švaistomos Europos Sąjungos paramos lėšos, skirtos Gyventojų registrui
modernizuoti, kuriant nereikalingas sąsajas ir programines priemones
savivaldybėms ir seniūnijoms, o iš karto bus tikslingai nukreipiamos tik
Gyventojų registro ir MIGRIS sąveikų sukūrimui. Atliekant migracijos
procedūras bus visiškai atsisakyta rankinio darbo, kuris dabar atliekamas
suvedant užsieniečių, siekiančių gyventi Lietuvoje rašytinių deklaracijų
duomenis į Gyvenamosios vietos deklaravimo informacinę sistemą.
Trečia, kad visos migracijos
procedūros būtų ne tik pilnai optimizuotos, bet ir automatizuotos, Migracijos
departamentas taps deklaravimo įstaiga (tik siekiančių Lietuvoje gyventi
užsieniečių atveju) ir galės tokių užsieniečių gyvenamosios vietos
deklaravimo duomenis pats automatiškai per MIGRIS integracines sąsajas perduoti
ir įrašyti į Gyventojų registrą.
Ketvirta, reikėtų nurodyti,
kad šis Seimo priimtas įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d., nes nuo šios
datos pradės veikti modernizuotas Gyventojų registras, kad būtų pasirengęs automatiškai
perimti iš MIGRIS gaunamus deklaravimo duomenis. Priešingu atveju, kol nebus
sukurtos ir įdiegtos abiejų sistemų (Gyventojų registro ir MIGRIS) automatinės
sąveikos integracinės sąsajos, automatizuotos migracijos procedūros vis tiek
neveiks. Šiuo metu kaip tik įgyvendinamas Gyventojų registro modernizavimo
projektas, todėl Seimui priėmus siūlomas Gyvenamosios vietos deklaravimo
įstatymo pataisas, Gyventojų registras tuo pačiu bus pritaikomas tenkinti ir
migracijos reformos poreikius.
Pasiūlymas:
Siūlau pakeisti šiuo Įstatymo projektu keičiamo Lietuvos
Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 4 ir 10 straipsnius,
išdėstant juos taip.
„1 straipsnis. 4 straipsnio
pakeitimas
Pakeisti 4
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsieniečiai, kurie turi dokumentą, suteikiantį
ar patvirtinantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenamosios vietos deklaravimo
duomenis pateikia šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytai
deklaravimo įstaigai.“
2. Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Užsieniečiai, kurie siekia įgyti dokumentą,
suteikiantį ar patvirtinantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, šio
straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos pareigos įgyvendinimo tikslu
gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis gali pateikti šio Įstatymo 10
straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytai deklaravimo įstaigai, pateikdami
prašymą dėl teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio ar
suteikiančio dokumento išdavimo. Šiuo atveju gyvenamosios vietos deklaravimo
duomenis Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) automatiniu būdu perduoda
šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytai institucijai, priėmęs sprendimą išduoti
užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį ar suteikiantį
dokumentą.“
„2 straipsnis. 10 straipsnio
pakeitimas
Pakeisti 10
straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Deklaravimo
įstaigos
1. Deklaravimo įstaigos yra deklaravimo duomenis ir
(ar) gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą tvarkančios:
1) seniūnija arba savivaldybės vykdomosios
institucijos sprendimu seniūnija ir kitas savivaldybės administracijos
padalinys – savivaldybėse, kuriose yra įsteigtos seniūnijos, arba kitas
savivaldybės administracijos padalinys – savivaldybėse, kuriose seniūnijos
neįsteigtos, arba savivaldybių teritorijose, kurios nepriskirtos seniūnijoms,
deklaruojant gyvenamąją vietą, išskyrus šios dalies 2 ir 3 punktuose
numatytus atvejus, ar tvarkant gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų
apskaitą;
2) Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir
konsulinės įstaigos užsienio valstybėse – deklaruojant asmenų, kurie prieš
išvykdami iš Lietuvos Respublikos savo išvykimo nedeklaravo ne
elektroniniais ryšiais, gyvenamąją vietą;
3) Migracijos departamentas –
tik deklaruojant gyvenamąją vietą, kai užsieniečiai pateikia prašymą išduoti teisę
gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį ar suteikiantį dokumentą.
2. Asmens, deklaravusio gyvenamąją vietą, prašymu
šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta deklaravimo įstaiga išduoda jo
deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtinančią pažymą, o į gyvenamosios vietos
nedeklaravusių asmenų apskaitą įtraukto asmens prašymu – pažymą,
patvirtinančią, kad šis asmuo yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių
asmenų apskaitą.“
„3 straipsnis. Įstatymo
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.
2.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio
įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
|