LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA
IŠVADA
DĖL PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO NR. I-1495 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4804 SVARSTYMO APLINKOS APSAUGOS KOMITETE
2017-05-24 Nr. 101-I-17
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Rita Tamašunienė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Algimantas Dumbrava, Asta Kubilienė, Antanas Matulas, Aušrinė Norkienė, Andrius Palionis, Aušra Papirtienė, gavusi Lietuvos Respublikos Seimo narių Vytauto Kamblevičiaus ir Petro Čimbaro 2017 m. balandžio 19 d. kreipimąsi bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, nagrinėjo klausimą dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4804 (toliau – Įstatymo projektas) svarstymo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (toliau – Komitetas) 2017 m. kovo 29 d. posėdyje.
Etikos ir procedūrų komisija nustatė:
Seimo nariai V. Kamblevičius ir P. Čimbaras nurodė, kad Komiteto 2017 m. kovo 29 d. posėdyje galimai nebuvo balsuota dėl Kaimo reikalų komiteto, kaip papildomo komiteto, pateiktos išvados Įstatymo projektui. V. Kamblevičius ir P. Čimbaras prašė įvertinti, ar svarstant Įstatymo projektą Komiteto posėdyje nebuvo pažeistos Seimo statuto nuostatos ir Seimo valdybos 2008 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 2300 patvirtintu Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų klausymų ir svarstymo Seimo komitetuose, komisijose tvarkos aprašu ir komitetų, komisijų išvadų formomis.
Komiteto 2017 m. kovo 29 d. posėdžio darbotvarkėje ketvirtuoju klausimu buvo numatyta svarstyti Komiteto išvadą Įstatymo projektui.
Komiteto 2017 m. kovo 29 d. posėdyje buvo svarstomas Komiteto išvados projektas Įstatymo projektui. Komiteto posėdžiui buvo pateiktas Komiteto išvadų projektas su išvadų rengėjų nuomone dėl pateiktų pasiūlymų, nurodant, kokios pataisos ir pasiūlymai buvo gauti iš papildomų komitetų, ekspertų, suinteresuotų asmenų bei asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, į kurias pastabas ir pasiūlymus buvo atsižvelgta, į kuriuos ne ir kodėl, kaip siūloma keisti Įstatymo projektą.
Komiteto išvadoje pateikti ir Kaimo reikalų komiteto, kaip papildomo komiteto, 2017 m. kovo 22 d. pasiūlymai Įstatymo projektui. Kaimo reikalų komiteto 2017 m. kovo 22 d. išvadoje buvo pritarta iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIP-4804ES ir Kaimo reikalų komiteto išvadai bei pasiūlyta Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Kaimo reikalų komitetas.
Kaimo reikalų komitetas siūlė keisti Įstatymo projekto 2 priedo 1.1 punktą. Buvo siūloma tikslinti 2 priedo Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą ir ribinius dydžius.
Prie šio pasiūlymo buvo pateikti argumentai: „Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, pateiktas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo projektui buvo atsisakyta galimybės reikalauti atlikti poveikio aplinkai vertinimą į įstatymo priedus nepatenkančioms veiklos rūšims (atsisakoma keičiamo įstatymo 3 str. 2 dalies). Šiuo pasiūlymu tikslinamas 2 priedo Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašas ir ribiniai dydžiai.“
Seimo narys Linas Balsys 2017 m. kovo 21 d. taip pat pateikė pasiūlymą keisti Įstatymo projekto 2 priedo 1.1. punktą. L. Balsys siūlė nustatyti žemesnius ribinius dydžius gyvūnams ir paukščiams nei Įstatymo projekte. Šis pasiūlymas taip pat buvo įtrauktas į Komiteto išvadą.
L. Balsys pateikė šiuos argumentus: „Įvertinant tai, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo projekte atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas atsisakoma 3 str. 2 d. nuostatos, pagal kurią atsakinga institucija (Aplinkos apsaugos agentūra) būtų galėjusi reikalauti atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo į įstatymo projekto 2 priedo sąraše įrašytai ūkinei veiklai, kai ūkinės veiklos mastas sudaro 50 proc. ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio, o įstatymo projekte siūlomi žemutiniai ribiniai dydžiai gyvūnams ir paukščiams yra dideli lyginant su faktiniais duomenimis apie ūkiuose realiai auginamus gyvūnų ir paukščių kiekius, ir įvertinant tai, kad žemės ūkio sektoriui per eilę metų aplinkosauginiai reikalavimai buvo liberalizuoti, nors žemės ūkio veikla daro didelį poveikį aplinkai, siūlome nustatyti žemesnius ribinius dydžius minėtoms veikloms.
Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad šiuo metu galiojančiame Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme ribiniai dydžiai yra nurodyti žemesni, todėl naujajame reglamentavime jie turėtų išlikti nepakitę.“
Posėdžio metu Komiteto pirmininkas K. Mažeika paklausė, ar Seimo narys L. Balsys norėtų pristatyti savo pasiūlymą, ar iškart reikėtų balsuoti dėl jo pasiūlymo. L. Balsys pristatė savo pasiūlymą ir argumentus. Komiteto pirmininkas K. Mažeika siūlė atsižvelgti į specialistų ir Kaimo reikalų komiteto rekomendacijas. Po to pageidavo pasisakyti Kiaulių augintojų asociacijos atstovas Tadas Palubinskas. Pirmininkui leidus pasisakyti T. Palubinskas išreiškė nepritarimą L. Balsio siūlymui ir pateikė savo argumentus. Komiteto pirmininkas K. Mažeika informavo, kad yra Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas tam pačiam Įstatymo priedui ir nurodė Komiteto išvados projekto puslapį. K. Mažeika paprašė Aplinkos ministerijos atstovą pateikti komentarą dėl ribinio gyvūnų skaičiaus. Aplinkos ministerijos viceministras Mindaugas Gudas pateikė Aplinkos ministerijos nuomonę dėl ribinių dydžių. Šiuo klausimu taip pat kalbėjo Žemės ūkio rūmų atstovas Česlovas Daukša.
Po kviestųjų asmenų pasisakymų Komiteto pirmininkas K. Mažeika apibendrino, kad yra pateikti 2 pasiūlymai ir Aplinkos ministerijos pasiūlymas. K. Mažeika klausė, ar galima bendru sutarimu pritarti Aplinkos ministerijos pasiūlymui. L. Balsiui paprieštaravus, Komiteto pirmininkas pasiūlė balsuoti dėl Aplinkos ministerijos pasiūlymo. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė 1.
Komiteto pirmininkas K. Mažeika 2017 m. gegužės 9 d. Komisijai pateiktame paaiškinime nurodė: „Projekto 2 priedo 1 straipsniui pasiūlymus buvo pateikęs Seimo narys Linas Balsys ir Seimo Kaimo reikalų komitetas, kurie Komiteto posėdyje buvo svarstomi kartu. Savo pasiūlymą nustatyti žemesnius ribinius dydžius Projekto 2 priedo sąraše įrašytai ūkinei veiklai pristatė ir pagrindė Seimo narys Linas Balsys. Už Kaimo reikalų komiteto pasiūlymą pasisakė Kiaulių augintojų asociacijos atstovas Tadas Palubinskas ir Žemės ūkio rūmų atstovas Česlovas Tallat-Kelpša. Išklausius visus pasisakymus, pirmiausiai buvo pasiūlyta balsuoti dėl pritarimo Komiteto išvadų projekte Komiteto pateiktai Projekto 2 priedo 1 straipsnio 1 dalies formuluotei (šiai formuluotei pritarė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija). Septyniems Komiteto nariams balsavus „už“ ir vienam „susilaikius“ (prieš nė vienas Komiteto narys nebalsavo) buvo pritarta Komiteto siūlomai minėto straipsnio 1 dalies formuluotei, tad dėl Seimo nario Lino Balsio ir Kaimo reikalų komiteto siūlomų Projekto 2 priedo 1 straipsnio 1 dalies formuluočių balsuojama nebuvo.“
Komiteto pirmininkas K. Mažeika taip pat pažymėjo: „[...] visos iš suinteresuotų asmenų gautos pataisos dėl Projekto buvo įtrauktos į Komiteto išvados projektą (kartu pateikiant ir Projekto išvadų rengėjų nuomonę dėl pateiktų pasiūlymų), dėl kurio Komitetas apsisprendė, priimdamas sprendimą: „Pritarti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4804 ES, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą.“
Seimo statuto 147 straipsnio dalyje nustatyta, kad visą dėl įstatymo projekto gautą medžiagą įvertina bei apibendrina pagrindinis komitetas.
Seimo statuto 149 straipsnis reglamentuoja įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komiteto posėdyje tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ne vėliau kaip likus 4 darbo dienoms iki svarstymo Seimo posėdyje įstatymo projektas ir komiteto išvadų projektas turi būti apsvarstyti pagrindiniame komitete.
Tuo pačiu metu Posėdžių sekretoriatui turi būti pateiktas pagal svarstymų klausymuose rezultatus komiteto išvadų rengėjų pataisytas ir pasirašytas įstatymo projektas ir komiteto išvadų projektas, kuriame nurodoma, kokios pataisos ir pasiūlymai buvo gauti iš papildomų komitetų, ekspertų, suinteresuotų asmenų bei asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, į kurias pastabas ir pasiūlymus yra atsižvelgiama, į kuriuos ne ir kodėl, kaip siūloma keisti įstatymo projektą.
Seimo statuto 57 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad komiteto išvada yra išsamus svarstymo komitete aprašymas. Joje nurodoma, kokie svarstymo metu buvo gauti pasiūlymai, pataisos, kokie ekspertai dalyvavo, kokias pataisas projekte siūlo daryti komitetas arba kokias išvadas dėl svarstyto klausimo komitetas padarė.
Svarstant įstatymų projektus Seimo komitetuose ir komisijose vadovaujamasi nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusiu Seimo valdybos 2016 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. SV-S-1603 patvirtintu Įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų leidybos, parlamentinės kontrolės ir Seimo priežiūrinės veiklos organizavimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas). Pažymėtina, kad Seimo valdybos 2008 m. birželio 6 d. sprendimas Nr. 2300 „Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų projektų klausymų ir svarstymo Seimo komitetuose, komisijose tvarkos aprašo ir komitetų, komisijų išvadų formų“ nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. negalioja.
Apraše yra pateikiamos komiteto išvados projekto ir išvados pavyzdinės formos. Išvadoje turi būti nurodyti pasiūlymų teikėjai, siūlomi keisti įstatymo straipsniai, jų dalys ar punktai, pasiūlymų turinys, komiteto nuomonė bei argumentai, pagrindžiantys nuomonę.
Seimo statuto 17 skirsnyje yra reglamentuojamas sprendimų priėmimas ir balsavimo procedūros.
Seimo statuto 118 straipsnyje aptariamas klausimų pateikimas balsuoti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad balsuoti gali būti pateiktas vienas teiginys arba du alternatyvūs teiginiai. Pirmuoju atveju balsuojama “už”, “prieš” arba “susilaikoma”. Antruoju atveju balsuojama “už pirmąjį teiginį” arba “už antrąjį teiginį”. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dėl alternatyvių teiginių balsuojama pagal jų pateikimo svarstyti eilę. Jeigu teiginių yra daugiau kaip du, posėdžio pirmininkas turi juos pagal prasmę sugrupuoti taip, kad per keletą balsavimų po vieną ar du teiginius būtų išspręsti visi. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiausia balsų gavęs teiginys, jeigu yra surinkta reikiama balsų dauguma, yra priimtas, priešingu atveju jis pateikiamas papildomai balsuoti dėl sprendimo patvirtinimo.
Kaip minėta, Komiteto posėdyje buvo svarstomi trys alternatyvūs pasiūlymai Įstatymo projekto 2 priedo 1.1 punktui: Seimo nario L. Balsio pasiūlymas, Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas ir Aplinkos ministerijos pasiūlymas, kuriam buvo pritarę Komiteto išvados rengėjai. Komiteto pirmininkas K. Mažeika pirmiausia pateikė balsuoti Aplinkos ministerijos siūlymą, kuriam buvo pritarę Komiteto išvados rengėjai. Atsižvelgiant į tai, kad Komiteto posėdyje dalyvavusių Komiteto narių balsų dauguma buvo pritarta šiam pasiūlymui, kiti pasiūlymai balsavimui nebuvo pateikti.
Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:
1. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2017 m. kovo 29 d. posėdyje svarstant komiteto išvadą dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4804 nesilaikyta Seimo statuto 118 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų.
2. Rekomenduoti Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui, pirmininko pavaduotojui ar posėdžiui pirmininkaujančiam įgaliotam komiteto nariui teikiant klausimus balsuoti vadovautis Seimo statuto 118 straipsnio nuostatomis.
Pritarta bendru sutarimu.
Komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė