Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 34, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 5, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 64
STENOGRAMA
2021 m. gegužės 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ ir J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF*). Laba diena, pradedame gegužės 20 dienos popietinį posėdį. (Gongas) Kolegos, registruojamės.
Užsiregistravo 69 Seimo nariai.
14.03 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, pirmiausia turiu paskelbti pareiškimą dėl frakcijos įkūrimo. Skaitau pareiškimo tekstą.
„Pranešame, kad mes, šį pareiškimą pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seime įkūrėme Lietuvos regionų frakciją. Frakcijos seniūnu išrinktas J. Pinskus, frakcijos seniūno pavaduotoja – R. Tamašunienė. Į Seimo Seniūnų sueigą skiriame J. Pinskų. Lietuvos regionų frakcija skelbiasi opozicine frakcija.“
Frakcijoje yra dešimt narių. Atsiprašau, devyni. Skaitau pavardes Seimo narių, kurie yra Regionų frakcijoje: J. Pinskus, R. Tamašunienė, B. Petkevič, Č. Olševskis, R. Žemaitaitis, Z. Balčytis, P. Gražulis, V. Valkiūnas, A. Palionis.
Atsiprašau, vienas išbrauktas, todėl padariau klaidą, sakydamas skaičių.
14.04 val.
Vyriausybės 2020 metų veiklos ataskaita
Dabar pradedame popietinio posėdžio darbotvarkės pirmąjį klausimą. Prieš tai aš perskaitau, kolegos. Kadangi tai yra Vyriausybės 2020 metų veiklos ataskaita, Statuto 207 straipsnis skelbia: „Vyriausybės metinė ataskaita. Kiekvienais metais Vyriausybė privalo pateikti savo metinę veiklos ataskaitą, kurioje taip pat turi būti aptarti ir artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai. Vyriausybės veiklos ataskaitą pateikia Ministras Pirmininkas, kuris pateikimo metu atsako į Seimo narių klausimus. Klausimai užduodami tokia pat tvarka kaip Vyriausybės valandos metu. Vyriausybės ataskaitos pateikimo metu Seimo posėdyje dalyvauja visi ministrai, kurie Seimo narių pageidavimu taip pat atsako į klausimus.“
Gerbiami kolegos, prašau jūsų tylos. Aš suprantu, kad kai kuri informacija kai ką įaudrino, bet dėl to neturi sutrikti Seimo darbas, juolab kad laukia toks rimtas klausimas kaip Vyriausybės veiklos ataskaita.
Per centrinį mikrofoną – I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš tik noriu pasiteirauti, ar mes neturėjome apsvarstyti iš pirmojo posėdžio likusio paskutinio klausimo, kurį per klaidą posėdžio pirmininkas P. Saudargas tiesiog pamiršo pateikti balsuoti (ten yra Švietimo įstatymo pataisos), ir balsuoti dabar vakariniame posėdyje. Tokia turėjo būti tvarka, o po to turėjome pereiti prie ataskaitos svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Šis klausimas bus po Vyriausybės veiklos ataskaitos, kadangi dabar numatyta veiklos ataskaita.
Per šoninį mikrofoną – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Susidarė toks įspūdis, kad mes du kartus kalbėjome už vieną ir už kitą. Mes kalbėjome už pirmą įstatymą – Krašto apsaugos dėl 1 straipsnio, po to kalbėjome už tą įstatymą, o Švietimo įstatymas nėra pateiktas.
PIRMININKAS. Kolegos, pradedame popietinės darbotvarkės pirmąjį klausimą, kurį aš jau buvau paskelbęs, dar pakartosiu. Taigi Vyriausybės 2020 metų veiklos ataskaita. Kviečiame į tribūną Ministrę Pirmininkę I. Šimonytę.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, mieli kolegos, čia turbūt yra toks keistesnis žanras, kai man reikėtų ateiti į tribūną galbūt su gerbiamu S. Skverneliu, kuris galėtų pristatyti didžiąją dalį 2020 metų veiklos, mat Vyriausybė 2020 metais dirbo, jeigu neklystu, tris savaites. Po rinkiminių metų, matyt, Vyriausybės ataskaitos žanras visada yra keblesnis dalykas ir kai galvojome, kaip turėtume korektiškai pateikti šitą ataskaitą Seimui įvykus vyriausybių pasikeitimui, pasirinkome įvardyti faktus ar statistiką, duomenis, kurie išties buvo mūsų praėjusių metų aktualija, pernelyg nevertindami buvusios Vyriausybės veiklos kažkokiu politiniu vertinimu, nes tuos politinius vertinimus, matyt, per rinkimus tiesiog atliko rinkėjai.
Tai yra šioks toks paradoksas, bet kadangi Vyriausybės ataskaita turi būti pateikta iki kovo 31 dienos, žinoma, tą ataskaitą pagal tuos duomenis, kuriuos kovo 31 dieną turėjome, pateikėme, stengėmės įvertinti įvairius rodiklius, kuriuos ir buvusi Vyriausybė planavo savo strateginiuose dokumentuose, kurie taip pat yra suplanuoti, tarkime, strategijoje „Lietuva 2030“ ar Nacionalinėje pažangos programoje, Nacionaliniame pažangos plane, kaip ir minėjau, buvusios Vyriausybės programoje ir įgyvendinimo priemonių plane. Stengėmės taip pat pateikti informaciją Seimui, kaip sekėsi tuos įvairius rodiklius įvairiose srityse pasiekti, tačiau turbūt tokio politinio turinio didesnę dalį sudaro tos pradžios savaitės, kai Vyriausybei daugiausia dėmesio teko skirti pandeminei situacijai ir taip pat biudžeto galutinio projekto parengimui, šiek tiek apžvelgėme, tą ir gerbiamas Julius jau minėjo pristatydamas Statuto nuostatas, tuos planus arba tuos projektus, kurie yra Vyriausybės artimiausio laikotarpio prioritetai.
Aš kalbėdama, matyt, kalbėsiu ne tik apie tas 2020 metų tris savaites, bet taip pat ir apie tai, kas įvyko nuo sausio 1 dienos, jeigu galima taip sakyti, iki šios dienos, kokie sprendimai, mano vertinimu, yra svarbiausi, kokios problemos yra aktualiausios. Taip pat pasistengsiu atsakyti, ypač jeigu bus kokių klausimų, ir apie veiklos prioritetus, tarkim, būsimais mėnesiais, ir apie tai, ką Vyriausybė ketintų pateikti Seimui svarstyti rudenį dėl įvairių reformų, kurios yra suplanuotos Vyriausybės programoje.
Taigi leiskite pradėti vis dėlto nuo pandemijos, kuri, matyt, yra tokia labai aiški Vyriausybės veiklos pradžios aplinkybė. Jau nuo tos statistikos ir nuo tų duomenų, kurie yra pateikti Vyriausybės veiklos ataskaitoje, kadangi ją pateikėme kovo gale, buvo ir tam tikrų pokyčių. Tuo metu, kai buvo teikiama ataskaita, matyt, daugiausia dėmesio buvo skiriama ypatingam pandemijos pikui gruodžio mėnesį ir tiems sprendimams, kuriuos Vyriausybė turėjo priimti sugriežtindama karantiną, siekdama sumažinti atvejų skaičių, spaudimą gydymo įstaigoms ir taip pat tokią bendrą sergamumo dinamiką pagerinti.
Vyriausybei pavyko tai padaryti, tačiau išplitus naujoms viruso atmainoms, konkrečiai vadinamajai britiškai atmainai, Lietuva taip pat susidūrė su trečiąja banga, kaip ir daugelis kitų valstybių. Tik tiek, kad šiandien jau turbūt galima pasakyti, jog ta banga buvo gana tokia nuožulni. Tikrai buvo įvairių gąsdinimų dėl spartaus atvejų augimo, tačiau buvo pasitelkti įvairūs testavimo metodai. Kaip esu jau minėjusi ir Vyriausybės valandoje, Vyriausybė yra pasirinkusi gana intensyvaus testavimo metodiką. Dabar, nepaisant to, kad atvejų skaičius yra gerokai mažesnis, testų kas dieną yra atliekama daugiau, negu būdavo atliekama gruodžio mėnesį, kai atvejų skaičius buvo tris kartus didesnis. Tai padeda valdyti dinamiką, padeda gana greitai nustatyti užsikrėtusius asmenis ir imtis epidemiologinės kontrolės.
Per tą laiką taip pat atsirado ir papildomų įrankių, kuriuos čia, žinoma, ne Vyriausybė sukūrė, tarkim, greitieji antigenų testai, kurie tiesiog leidžia išplėsti asortimentą, tačiau buvo ir tam tikrų sprendimų, kuriuos, manau, Vyriausybė įgyvendino kaip gana pasiteisinusius. Tarkim, testavimą kaupinių metodu, kuris buvo validuotas mūsų institucijų. Taip pat sekoskaitos sprendimai, kurie buvo įgyvendinti, kad būtų galima sekti įvairių atmainų atsiradimą ir taikyti papildomas kontrolės priemones.
Šiandien galiu pasakyti, kad ypač pastarąją savaitę pandeminė situacija yra gerėjanti, bet aš visada stengiuosi būti santūriai optimistiška ir nesakyti op, kol griovys dar yra neperšoktas. Statistiškai vertinant, atvejų mažėjimo tempas yra labai panašus, kaip ir matėme sausio pradžioje, kai leidomės nuo labai aukšto atvejų kalno. Turbūt labai ženklus skirtumas nuo praėjusių metų pabaigos yra tai, kad paraleliai tuo pat metu vyksta skiepijimo procesas. Praėjusių metų pabaigoje mes galėjome skiepyti tik labai mažais kiekiais ir tik tam tikras visuomenės grupes, visų pirma, žinoma, medikus, dirbančius fronto linijoje, o dabar mes jau esame labai arti vadinamosios masinės vakcinacijos. Tai yra to momento, kai iš esmės bet kuris suaugęs Lietuvos žmogus galės registruotis vakcinai ir ilgai netrukus nuo registracijos sulaukti savo skiepo.
Akivaizdu, kad vakcinavimo progresas Lietuvoje, bent jau mano vertinimu, yra neblogas. Visą laiką nuo pat skiepijimo pradžios Lietuva išlieka tarp pirmųjų Europos Sąjungos valstybių pagal tempą. Tai yra pagal tai, kiek skiepų yra atliekama kiekvieną dieną. Statistika, kiek žmonių yra paskiepyta visiškai arba ne visai, jau labiau skiriasi, priklausomai nuo savarankiškų atskirų vyriausybių priimtų sprendimų, tarkim, dėl perskiepijimo termino. Yra ne viena valstybė, kuri yra pasirinkusi nukrypti nuo gamintojo rekomenduotų terminų, dėl to turi, tarkim, daugiau žmonių, paskiepytų pirmąja doze, mažiau žmonių, paskiepytų abiem dozėmis.
Lietuva pasirinkusi laikytis gamintojo pateiktų instrukcijų, todėl perskiepijimo terminai, ypač „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinomis, ateina gana greitai. Gana didelę dalį gaunamo kiekio tenka skirti anksčiau paskiepytiems žmonėms perskiepyti, todėl plėtra nevyksta taip sparčiai, kaip vyktų, jeigu būtų buvusi pasirinkta kita strategija turbūt. Bet bendras imunizacijos lygis, kad ir kaip vertintume, nėra mažas. Įvertinus ir tą imunitetą, kurį žmonės įgijo persirgę, šiokį tokį dalinį arba pilną imunitetą turi jau arti 40 % visų Lietuvos žmonių, tai dar didesnė dalis suaugusių Lietuvos žmonių, kurie apskritai gali būti skiepijami. Labai svarbu pažymėti, kad labai didelis paskiepytų asmenų procentas gydymo įstaigose ar globos namuose iš esmės reiškia, kad, skirtingai nuo gruodžio pabaigos, dabar kasdien mes galime ant vienos ar dviejų rankų pirštų suskaičiuoti gydytojus, kurie serga užsikrėtę kovidu, galbūt slaugytojų šiek tiek daugiau, bet bet kuriuo atveju skaičiai yra nepalyginami su tais skaičiais, kuriuos matėme gruodžio pabaigoje, kai personalo labai trūko. Lygiai tą patį galime pasakyti ir apie globos namus. Prioritetas skiepijimo eilėje, kaip ir daugelyje kitų valstybių, buvo pasirinktas, žinoma, – medikai ir institucinė globa, nes čia paprastai gyvena daug pagyvenusio amžiaus ir labai dažnai jautrios sveikatos žmonių, kur įsisukus virusui pasekmės būdavo tikrai labai liūdnos, tačiau toliau, jau paskiepijus šias grupes… Žinoma, pagrindinis skiepijimo kriterijus buvo amžius. Jeigu mes vertinsime vyresniųjų mūsų piliečių amžiaus grupę, tai yra 65 plius, šitos visuomenės dalies pagal dalinį imunitetą vertinant turbūt apie 65 % žmonių turi vienokį ar kitokį imunitetą, yra arba persirgę, arba paskiepyti, arba iš dalies paskiepyti. Tačiau, aišku, reikia turėti minty, kad pasiskirstymas pagal amžiaus grupes, deja, išlieka nevienodas. Rezultatas yra labai geras amžiaus grupėje tarp 65 ir 80, kur mes kalbame apie 70 % populiacijos, tačiau pačių vyriausių žmonių, tų, kurių, deja, rizika mirti arba statistiškai kurių miršta, deja, daugiausiai, rezultatas kol kas dar mūsų netenkina, nes jis yra tik perkopęs 50 %. Čia, manau, kartu su savivaldybėmis turime labiau pasistengti.
Ilgą laiką kaitusi situacija ligoninėse šių metų pradžioje pradėjo rimti, tačiau trečioji banga ir išplitęs britiškasis štamas, deja, lėmė, kad ligoninės ir vėl buvo pradėjusios pildytis, ypač Vilniaus regione. Dabar galime sakyti, kad situacija stabilizavosi, ji dar nėra puiki, nes ligoninėse tebeturime per tūkstantį žmonių, per 100 žmonių reanimacijos palatose, kurios yra sunkiai staigiai išplečiamos, nes tam reikia papildomos įrangos ir papildomų pajėgumų. Todėl natūralu, kad planinė pagalba arba žmonių galimybės gauti kitas paslaugas vis dar išlieka apribota. Pagrindinis pandemijos valdymo tikslas yra tiek skiepijant sumažinti mirtingumą nuo pandemijos, tiek ir kaip įmanoma greičiau grąžinti kuo didesnę dalį kitų sveikatos priežiūros paslaugų pacientams.
Turbūt didžiausiu iššūkiu išlieka švietimo sistema, kur tikrai, galiu pasakyti, nepavyko dėl labai išsiskyrusios pandemijos dinamikos skirtinguose regionuose, ypač Vilniaus regione, rasti universalaus sprendimo, kuris būtų leidęs visus vaikus vienu metu grąžinti į mokyklas tomis pačiomis sąlygomis. Toks sprendimas buvo priimtas tik dėl abiturientų, siekiant jų lygių galimybių prieš valstybinius egzaminus šiais metais. Daug atsakomybės ir kompetencijos priimti sprendimus, vertinant konkrečią situaciją, konkrečius pajėgumus ir konkrečią epidemiologinę būklę, buvo palikta savivaldybėms. Manau, kad tai buvo teisingas sprendimas.
Didesnė problema, kad per šitą kelių mėnesių laikotarpį didelė dalis savivaldybių, kurių epidemiologinė situacija kovo mėnesį buvo tikrai gera ir net beveik puiki, dėl didesnio žmonių mobilumo, dėl intensyvesnių kontaktų, ypač panaikinus judėjimo apribojimus, dabar tokių savivaldybių vietoj keturiasdešimt kelių, kurias turėjome kovo mėnesį, turime maždaug vienuolika, todėl testavimas išlieka iššūkiu. Daugelis savivaldybių yra pasirinkusios nekeisti ugdymo tvarkos ir baigti mokslo metus nuotoliniu ugdymu. Dėl to, tikimės, kad visos savivaldybės tikrai įvertino visas aplinkybes ir priėmė tuos sprendimus remdamosi objektyvia situacija, o ne tiesiog noru pernelyg neapsisunkinti. Tačiau švietimas išlieka iššūkiu galvojant apie rudenį, nes net ir pasiekę ženklų skiepijimo mastą ir bendrą imunitetą negalime tikėtis, kad pandemija išnyks arba išeis jau šiais metais. Vadinasi, reikia taip pat ruoštis tiems sprendimams, kurių reikėtų rudenį, ir čia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengia priemonių planą. Tikimės, kad vasarą neatostogausime, kaip gal buvo praėjusiais metais, bet intensyviai ruošimės sugrįžti į mokyklas rugsėjo mėnesį.
Kitas toks 2020 metų pabaigos, paskutinių savaičių aktualus klausimas buvo ekonominė situacija ir biudžetas. Reikia pasakyti, kad per tą laiką įsitikinome, jog pirmąjį ketvirtį, nepaisant to, kad 2020 metais pirmąjį ketvirtį ekonomika dar buvo ikipandeminė, vis dėlto pavyko pasiekti teigiamą ūkio raidos rezultatą, ekonomika nesmuko, dėl to yra pagrindo peržiūrėti ekonomikos projekcijas, ir tai, manau, Finansų ministerijos bus padaryta laikantis projekcijų peržiūros kalendoriaus. Biudžetas, kuris buvo Seimo patvirtintas su patikslinimais, vykdomas pagal planą ir šiek tiek geriau. Jeigu mes kalbėsime apie biudžetų pajamas, natūralu, kad tai atspindi ekonominę situaciją, tačiau pačios pandemijos trukmei užsitęsus Seimui kaip tik pateiktas biudžeto patikslinimas, kuris suplanuotų iki metų pabaigos, mūsų vertinimu, trūkstamas papildomas išlaidas pandemijos poreikiams valdyti. Per šį laikotarpį, kaip ir praėjusiais metais, nors ir su tam tikrais pokyčiais buvo teikiama parama žmonėms, kurie negali vykdyti savo įprastinio darbo todėl, kad yra paskelbtas karantinas ir tam tikros veiklos yra apribotos mokant prastovų išmokas, kurios buvo padidintos nuo šių metų pradžios. Dabar vertinant, kad veiklų, kurios yra apribotos, lieka vis mažiau, dalis veiklų galimos vykdyti laikantis įvairių sąlygų, šitą valstybės paramos schemą yra siūloma keisti mažiau svarstant prastovų ar mažiau tęsiant patį prastovų mechanizmą, bet labiau galvojant apie tiltą tarp prastovos situacijos ir poprastovinės veiklos, apie tai, kaip išvengti tokio staigaus kryčio tiems verslams, kuriems įsibėgėti vis tiek bus ganėtinai sunku.
Ir čia vertėtų paminėti ir pasiūlymus dėl poprastovinės paramos. Tikrai dėkoju kolegoms iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto, kolegai Linui ir kolegai Tomui, už tas iniciatyvas, kurios buvo pateiktos sesijos pradžioje. Manau, kad per diskusijas bus galima pasiekti geriausią rezultatą, kuris, viena vertus, mažins priklausomybę nuo valstybės paramos, kita vertus, taip pat ir neleis įpulti į tam tikrus spąstus, tarkime, karantino režimui pasikeitus ar panaikinus tam tikrus apribojimus.
Taip pat buvo teikiamos įvairios paramos verslui priemonės, smulkiajam ir vidutiniam verslui, ir turgaus prekeiviams, ir individualiosios veiklos vykdytojams. Kartais tekdavo nugirsti įvairių epitetų, kad ta parama yra galbūt per maža, ji netinkama ir neatspindi realių problemų, tačiau man atrodo, kad pati paramos schema, kuri buvo numatyta, ir sąsaja su anksčiau sumokėtu gyventojų pajamų mokesčiu buvo teisinga ir pagrįsta, nes, mano nuomone, tai atspindi sąžiningą santykį su paramos gavėjais, kad tam tikru metu verslai, įmonės, individualūs verslininkai vykdo savo mokestines prievoles ir taip prisideda prie visuomenės gerovės, o sunkesniu momentu pagal tą indėlį lygiai taip pat visuomenė padeda tą sunkesnį laiką ištverti. Išties kai kurios priemonės galbūt kiek užtruko derinimo stadijoje, tačiau dabar visos priemonės veikia.
Kaip ir minėjau, Seimui yra pateikti pasiūlymai dėl tam tikro perėjimo iš karantininio režimo į pokarantininį režimą ir priemonių, kurios gali būti reikalingos darbo rinkoje arba samdomiems darbuotojams, arba žmonėms, kurie dėl karantino neteko darbo.
Žinoma, praėjusių metų rudenį ir per rinkimines batalijas teko girdėti gąsdinimų, kad mano vadovaujama Vyriausybė kažkokiu būdu neįgyvendins įsipareigojimų, kurie yra priimti įstatymuose dėl pensijų indeksavimo, vaiko pinigų ar kokių nors kitų panašių išmokų. Savaime suprantama, kad nieko panašaus neįvyko ir visi priimti įsipareigojimai yra įgyvendinami. Į biudžetą buvo įtraukti taip pat ir kai kurie įsipareigojimai, kurie buvo primiršti pradinio biudžeto rengimo metu.
Turbūt mes turime atviromis akimis vertinti biudžeto deficitą, jis praėjusiais metais buvo didelis, šiais metais taip pat bus didelis. Praėjusiais metais Lietuvos skola ženkliai išaugo, šiais metais augimas bus mažesnis, bet vis tiek ženklus. Akivaizdu, kad vienkartiniai įsipareigojimai, kurie susiję su konkrečiu pandemijos vykdymu, sklandžiai išsprendus pandeminę situaciją, galėtų suteikti, na, panaikinti įtampą dėl viešųjų finansų 2022 ir vėlesniais metais, tačiau to nepakaks ir bus reikalingos papildomos priemonės.
Prie tų priemonių priskirčiau ir tas priemones, kurios bus įgyvendinamos naujos kartos Europos Sąjungos lėšomis, skiriamomis naujos kartos planui ir Europos Sąjungos naujajai perspektyvai, taip pat neišvengiamai turėsime diskutuoti ir apie mokesčių lengvatų, ir galbūt apie mokesčių sistemos peržiūrą jau šių metų rudenį.
Iš kitų praėjusių mėnesių darbų paminėčiau planavimo darbus, kurių tikrai Vyriausybės bet kurios veiklos pradžioje atlikti tenka nemažai, nes Vyriausybė turi susiplanuoti priemones savo programai įgyvendinti, susiplanavus priemones – atsirinkti tam tikrus prioritetus. Mes esame atsirinkę tam tikrą strateginių reformų portfelį, kurio kuravimą aš taip pat esu priskyrusi ir savo kasdieniam darbui. Pirmiausia tai yra sprendimai, kurie yra susiję su švietimo sistema, taip pat valstybės tarnyba, inovacijomis bei ilgalaike slauga ir priežiūra, o tai, mano nuomone, yra labai svarbi problema, susijusi su visuomenės senėjimu.
Tuo pačiu metu Vyriausybei teko parengti ir paraišką dėl naujos kartos Europos Sąjungos lėšų, kurios buvo sutartos praėjusiais metais kaip priemonė, na, sakoma, gelbėti ar gaivinti, bet, aš sakyčiau, ekonomikos gaivinti nėra reikalo, nes nėra ekonomikos nuosmukio, tačiau akivaizdu, kad pokyčiams įgyvendinti arba kokybišką transformaciją pasiekti ar žaliosios ekonomikos srityje, ar skaitmeninės ekonomikos srityje su šiomis lėšomis bus gerokai lengviau negu vien su nacionalinėmis lėšomis. Ši paraiška buvo pateikta jau derėtis Europos Komisijai prieš savaitę, žinoma, laukia pačios derybos, tačiau pagrindinė sąlyga (ir reikia, kad Seimo nariai tai labai aiškiai suprastų), viena iš tokių pagrindinių sąlygų yra ilgą laiką nevykdomų mūsų šaliai teikiamų rekomendacijų įgyvendinimas. Ta sąsaja tarp galimybių naudotis lėšomis ir mūsų pačių sprendimas tų problemų, apie kurias Europos Komisija mums baksnoja pirštu jau turbūt pastaruosius dešimt metų, tikrai yra labai aiški ir labai ryški. Todėl dabar bus sunkiau rasti argumentų, kodėl Lietuva vis dar nesprendžia vieno ar kito klausimo, apie kurį diskutuoja pastaruosius dešimt metų. Vadinasi, tais klausimais tikrai teks diskutuoti.
Iš tų sprendimų, kurie šiuo metu buvo priimti Vyriausybės, o kai kurie ir Seimo, norėčiau paminėti sprendimus, susijusius su energetine nepriklausomybe, jie tikrai yra labai aukštai Vyriausybės prioritetų sąraše. Buvo šiokių tokių diskusijų dėl jungties „Harmony Link“, bet pavyko suderinti su mūsų partneriais kitose šalyse sprendimus, kad pats procesas išjudėtų, kad išjudėtų jūros dugno tyrimai, taip pat kiti procedūriniai nesklandumai, kurie buvo iškilę arba likę. Buvo suderintas, o Seimas priėmė vadinamąjį baterijų projektą, kuris taip pat yra įtrauktas į naujos kartos Lietuvos paraišką ir dėl kurio jau yra paskelbtas konkursas. Manau, kad tai yra labai svarbūs žingsniai judant link sinchronizacijos projektų visiško įgyvendinimo ir Lietuvos energetinės nepriklausomybės užtikrinimo.
Taip pat inovacijų reformos srityje yra sutarta schema, kurią įgyvendinantys įstatymai Seimą turėtų pasiekti jau netrukus. Dėl institucinės sąrangos, kuri leistų užtikrinti geresnę mokslo ir verslo bendradarbiavimo, gal pasakysiu žodį, sankabą ir pasiekti realų proveržį būtent mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje, inovatyvių sprendimų versle srityje, manau, bus galima dar Seime daug diskutuoti. Tačiau pats sprendimas, kuris remiasi Suomijos praktika ir patirtimi, mano vertinimu, tikrai galėtų leisti pajudėti kai kurioms diskusijoms jau iš diskusijų į praktinio įgyvendinimo sritį. Taip pat paraiškoje dėl naujos kartos Lietuvos plano ši sritis yra išskirta specifiškai.
Iš artimiausio laikotarpio svarbių klausimų turbūt norėčiau pažymėti klimato kaitos darbotvarkę, kurią Seimas taip pat turėtų patvirtinti. Ji brėžia gaires ar tam tikrus rėmus, kurių laikydamiesi mes turėtume įgyvendinti be galo ambicingą uždavinį, kurį yra užsibrėžusi Europos Sąjunga, bet tą uždavinį atliepia taip pat ir Vyriausybė savo programoje.
Tarp kitų artimiausio laikotarpio prioritetų ir siūlymų, kurie bus pateikti Seimui svarstyti, prognozuoju, šį rudenį, paminėčiau siūlymus dėl valstybės tarnybos. Norėtume pasiekti, kad valstybės tarnyba būtų lankstesnė, bet ne tik tuo požiūriu, kad daugiau dirbtų ir daugiau padarytų, bet ir tuo požiūriu, kad būtų geriau vertinama ir adekvačiau vertinama, nes taip galima reikalauti atsakomybės iš institucijų, kurios atsakingos už viešuosius pirkimus ar už kitas viešojo administravimo sritis.
Taip pat turbūt paminėčiau mokesčių lengvatų peržiūrą, dėl kurios dirba šiuo metu darbo grupė. Ji savo pasiūlymus turėtų baigti per vasarą, kad Seimas galėtų pradėti svarstyti tuos sprendimus ir esant Seimo pritarimui jie galėtų įsigalioti 2023 metais.
Tokia būtų mano trumpa situacijos apžvalga. Dėkoju, kad išklausėte ir esu pasirengusi atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji Ministre Pirmininke. Jūsų paklausti nori 16 Seimo narių. Pagal Statutą pirmasis turėtų klausti opozicijos lyderis, tačiau jis neužsiregistravo klausti ir aš jo salėje nematau. Taigi einame pagal frakcijų eilę. Pirmas klausia L. Savickas.
L. SAVICKAS (LVŽSF). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiama Ministre Pirmininke, iš tikrųjų pirmoji Vyriausybės kadencijos ataskaita yra visuomet kupina paradoksų. Vis dėlto, kaip jūs ir minėjote, didžioji dalis yra praėjusios Vyriausybės darbai. Dėl to tikriausiai daug daugiau norėtųsi dėmesio atkreipti į darbus, kuriuos jūs planuojate būtent šiems einamiesiems metams. Mane asmeniškai labai džiugina, kad tai, ką jūs minėjote ir anksčiau šioje salėje, galima rasti šiandieną ir dokumente, ir jūsų žodžiuose, kad ir Vyriausybės, ir ministrų strateginė darbotvarkė bus įgyvendinama per projektų valdymo sistemą, kurią mes iš tikrųjų nuosekliai bandėme kurti ne tik mums, bet ir ateinančioms vyriausybėms. Nuoširdžiai ačiū. Tikiuosi, kad tos priemonės bus efektyviai veikiančios.
Čia taip pat yra minima, kad jūsų strateginių darbų portfelyje yra netgi penkios strateginės reformos. Suprantu, tai yra kadencijos trukmės darbai. Žiūrėdami į perspektyvą, į tą būsimą 2022 metų ataskaitą, kai reikės įvertinti, kaip jau jūsų kadencijos visa apimtimi darbus sekėsi įgyvendinti… konkretumui ir aiškumui po metų. Gal galėtumėte įvardinti, jūsų akimis, tris svarbiausius darbus, kuriuos jeigu pavyks įgyvendinti per einamuosius metus, būtų galima pasakyti, kad metų darbai įvyko iš esmės sėkmingai?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš manyčiau, kad iš labai labai aiškių mano pačios darbotvarkėje aukštai esančių prioritetų, žinoma, yra inovacijų reforma, dėl kurios mes priimsime teisės aktus, aš tikiuosi, visi sutarę ir galėsime leisti institucijoms veikti, tai yra įjungti variklį. Žinoma, per tą laiką, per tuos metus, nepasidarys nei 3 % nuo BVP MTEP’ui, nei kokių nors kitų stebuklų įvyks, bet jeigu mes sutelksime kompetenciją ir sutelksime taip pat žmones, taip pat ir prie Ministro Pirmininko, nes mano pačios vizija yra turėti tokią autoritetingą patariamąją tarybą, kuri galėtų padėti kartais išspręsti tą norą mokslo ir verslo galbūt judėti labiau į savo lentynas ir mažiau artėti vieniems prie kitų, manau, kad tai būtų tikrai labai svarbus pasiekimas.
Valstybės tarnybos reforma, kaip jau minėjau, nes mano įsitikinimas, kad pigi valdžia brangiai kainuoja, niekur nedingo. Tai, ką jūs minėjote apie projektų valdymą, yra labai svarbu, bet tam, kad projektai būtų efektyviai valdomi, reikia taip pat, kad būtų ir žmonių, kurie geba tai daryti, kurie supranta procesus, kurie geba koordinuoti. Ir tai yra, turbūt ne paslaptis, tikrai labai didelis viešojo administravimo iššūkis.
Dar aš sakyčiau, kad vienas toks aiškus žingsnis, kuris laukia ir kuris persikėlė ir iš praėjusios kadencijos, yra plėtros programos, kurias mes turime šiais metais pasitvirtinti, ir tų programų yra keliolika. Dėl kai kurių diskusijų turbūt gali būti mažiau, dėl kai kurių, kaip regionų, pavyzdžiui, programa, tikrai, manau, kad tų diskusijų bus labai daug. Viena vertus, mums reikia rasti racionalų balansą tarp to, kad regionai gauna nemažai lėšų naujoje finansinėje perspektyvoje, kita vertus, tie laikai, kai visi norėjo būti viskuo, visi norėjo ledo ritulio arenų, daugiafunkcių centrų ir dar galbūt kosmodromo toje pačioje ar šalimose savivaldybėse, tikrai, matyt, jau yra praėję. Mums reikia atrasti būdą sutarti dėl to, kaip mes tuos regioninius projektus planuojame, kad būtent regionas iš to gautų naudos, o ne vienas už kito trinkeles pasibalsuoja ir gražu visur, bet nebūtinai džiugina.
Sakyčiau, kad tai, man atrodo, tokie svarbiausi trys politiniai dalykai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Noriu atkreipti Ministrės Pirmininkės dėmesį. Jūs galite atsakinėti į klausimus ir iš Vyriausybės ložės.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Taip ir padarysiu.
PIRMININKAS. O Seimo nariams priminsiu, kad jūs galite klausti ne tik Ministrės Pirmininkės, bet ir kitų Vyriausybės narių.
Dabar klausia O. Leiputė. Ruošiasi klausti A. Mazuronis. O. Leiputės nematome. Taigi A. Mazuronis. Ruošiasi V. Valkiūnas.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Gerbiama Ministre Pirmininke, iš tiesų keistas žanras, kai reikia klausti ko nors už tris savaites, už kurias jūs dirbote, tačiau vis dėlto per tas tris savaites jūs padarėte, na, ne vieną, bet vieną aš prisimenu dalyką, tai pasisakymą. Tokią kaip ir liniją užbrėžėte, kad ministrai privalo žinoti, kad su Seimu jie turi palaikyti ryšį. Tačiau tai, ką mes matėme šioje posėdžių salėje antradienį, kai sveikatos apsaugos ministras neatvyko pristatyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo pakeitimo projekto, tuo metu kaip prioritetą pasirinko dalyvavimą kažkokioje tarptautinėje konferencijoje, skaitymą 15 minučių kalbos, mano galva, netelpa visiškai į tuos rėmus, kuriuos jūs užbrėžėte Vyriausybės formavimo pradžioje. Ar jūs tenkina toks ministro elgesys?
Antra klausimo dalis. Ar nemanote, kadangi ministras visur viceministrę… kaip pasakius, nesaugo jos nuo pandeminės situacijos, kurią jis čia minėjo kaip pagrindinę priežastį nedalyvavimo, galbūt būtų geras variantas viceministrę pakeisti su ministru vietomis. Viceministrę padaryti ministre, o ministrą padaryti viceministru?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Žiūrėkite, gerbiamas Andriau, man atrodo, kad jau niekam nėra paslaptis ir aš nepasakysiu čia jums kokios nors labai didelės naujienos, kad aš Seimą kaip instituciją labai gerbiu. Kai pati buvau ministrė, nepaisydama to, kad ne visada man būdavo labai malonu, ypač opozicinėse frakcijose, dalyvauti ar komitetų posėdžiuose ne visą laiką pavykdavo viską suderinti, bet pagal galimybes aš stengdavausi Seime lankytis visada pati, nes manau, kad tai yra svarbu.
Bet, kita vertus, mes taip pat turime būti ir objektyvūs. Ministras turi ir daugiau funkcijų, bet kuris ministras, negu tik būti Seime tada, kai yra svarstomas vienas ar kitas klausimas. Juoba kad buvo Vyriausybės įgaliojimas viceministrei dalyvauti ir pristatyti biudžetą. Tas buvo suformuluota nutarime, ministrui negalint.
Antras dalykas yra tas, kad Sveikatos draudimo fondo biudžeto pakeitimas tikrai yra, na, pasakyčiau, kosmetinis, palyginti su visais kitais biudžetų pakeitimais. Aš suprantu jūsų norą matyti ministrą Seime kiekvieną mielą dieną ir jam užduoti daug klausimų. Bet manau, kad ministrui irgi tenka, bet kuriam ministrui, aš neturiu specifiškai mintyje pono A. Dulkio, bet manau, kad bet kuriam ministrui tikrai tenka derinti daug dalykų. Tarp tų dalykų taip pat yra ir tam tikri tarptautiniai įsipareigojimai, tarptautiniai renginiai, kuriuose žmonėms tenka dalyvauti. Jeigu jau yra viceministrai, kuriuos leidžia Statutas įgalioti pateikti įstatymo projektus, tai, matyt, kad tai nėra didžiausia gyvenimo problema, mano nuomone. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Valkiūnas. Ruošiasi J. Razma.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama premjere, dėl ko aš išgyvenu ir jūs turbūt išgyvenate, neišgirdau iš jūsų, kiek rimtai pasiruošę, jeigu šis virusas mutuos ar susiformuos kitas? Aprašo, pasigendu veiksmų plano, kaip elgtis tokiu atveju, kad nesikartotų chaosas ir sutrikimas ir buvusios Vyriausybės, ir jūsų, toks buksavimas. Kaip sako darbo saugos specialistai – visos instrukcijos rašytos krauju. Šiuo atveju tai tūkstančių nekaltų, ne laiku mirusių mūsų piliečių netekimu. Ar turite tokius aprašus, ar mažu vis pradedate su kitomis Vyriausybėmis, kaip mes elgsimės? Šiuo modeliu, mano nuomone, kas buvo padaryta buvusios Vyriausybės, tai būtų mūsų gyventojų likę 30–40 %, jeigu virusas būtų piktesnis, nes į šį procesą reikia labai rimtai žiūrėti. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Čia yra daug klausimų vienoje vietoje arba daug problemų, kurių dalis yra ilgesnio laikotarpio, o kita dalis yra trumpesnio laikotarpio. Viena iš tokių didesnių bėdų, su kuria susidūrėme ne tik mes, bet ir visas pasaulis, tai įsitikinimas, kad mes su infekcijomis daugiau ar mažiau esame susitvarkę ir tai yra kažkokia praeitis. Akivaizdu, kad tai nėra praeitis, ir tada pasirodė, kad ir infrastruktūra yra nepritaikyta, ir daug visų kitų dalykų. Tai iš šitų pamokų tikrai mokomės. Štai iš šitos bangos, iš antros bangos atvejų jau buvo matyti visiškai kitos mūsų sveikatos sistemos galimybės, kad ir koks jai labai didelis krūvis tikrai tenka, bet, pavyzdžiui, prisitaikyti ir atidaryti papildomas lovas. Taip, problema yra, kad žmonės, kurie nori gauti kitą sveikatos pagalbą, jos negauna, nes iš jų tiesiog atimami pajėgumai tiek personalo, tiek fizinės infrastruktūros požiūriu. Tai kažkaip taip operatyviniu lygmeniu reaguoti tikrai esame išmokę geriau. Įdarbinome naujus įrankius, tarkime, tą pačią sekoskaitą, tikrai sekame tas mutacijas, informaciją gauname labai greitai, jau ne vėluodami, kad kažkur yra atsiradusių kažkokių naujovių.
Bet aš vis dėlto pripažindama pagrindą kritikai dėl veiksmų ir buvusios Vyriausybės, ir mūsų Vyriausybės, norėčiau pasakyti, kad, mano supratimu, esminis skirtumas, kuris yra dabar, nuo buvusio laikotarpio, yra vis dėlto skiepai ir tai, kad skiepų gamintojai yra pasirengę pritaikyti ir pačius skiepus pagal virusų mutacijas, o kai kurie iš skiepų yra technologiškai pritaikomi ir gamintojai įsipareigoję tai daryti. Tai, kad mes turime skiepus, tai, kad mes galime tokiu būdu kontroliuoti pandemiją, manau, yra labai svarbus mokslo pasiekimas. Dabar statistika kalba pati už save. Iš tų dabartinių, dabar mirštančių žmonių, tarp kurių, deja, yra daug garbingo amžiaus žmonių, kurie galėjo būti paskiepyti, absoliučiai didžioji dalis yra tie žmonės, kurie arba atsisakė skiepo, ar juos galbūt atkalbėjo artimieji, ar dėl kažkokių kitų aplinkybių jie nebuvo paskiepyti. Jeigu taip nebūtų buvę, tai labai tikėtina, kad didelė dalis jų ir dabar būtų gyvi.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Razma. Ruošiasi V. Mitalas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Leisiu pailsėti premjerei, paklausiu finansų ministrės. Praėjusios kadencijos metų pabaigoje, atrodo, mes visi vieningai tvirtinome, kad buvusios Vyriausybės pinigų skirstymas kartais net protokoliniais Vyriausybės nutarimais, nepakeitus biudžeto, yra neteisėtas. Jūs atėjusi, matyt, radote ir galite tiksliau pasakyti, kokia yra tokio skirstymo apimtis, kuri neatsispindėjo praėjusių metų biudžete, ir ką su tuo darysite, jeigu iš tikrųjų reikia traktuoti, kad tai yra neteisėti pinigų skirstymai, bet jie padaryti?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Ką mes ne kartą esame turbūt sakę, kad buvusi Vyriausybė pasirinko būdą, kai padidinamas skolinimosi limitas ir tada visos išlaidos yra daromos Vyriausybės nutarimais. Buvo išleista per 3 mlrd. eurų, virš 3 mlrd. eurų. Dalis tų išlaidų yra susijusi su koronaviruso valdymu tiesiogine prasme, kaip kad mes ją įsivaizduojame, tai yra sveikatos apsaugos išlaidos, socialinės apsaugos išlaidos, tačiau pusė tų pinigų yra skirta vadinamajai ekonomikai skatinti, ir tikrai didelė dalis tų išlaidų mažai ką bendra turi su tiesioginiu pandemijos valdymu. Aš tikrai tikiu, kad baimės akys buvo didelės ir noras skatinti ekonomiką taip pat buvo didelis, dalis tų išlaidų yra vienkartinės išmokos gyventojams, bet taip pat yra labai keistų pavyzdžių, kai pagal pateiktą projektų sąrašą yra finansuojami tokie keisti objektai kaip jūsų mylimame Plungės rajone esanti pirtelė, rekonstruojama į stoginę. (Juokas salėje)
J. RAZMA (TS-LKDF). Reikės išsiaiškinti, kur tai yra. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Mitalas. Ruošiasi T. Tomilinas.
V. MITALAS (LF). Dėkoju. Labai ačiū už ataskaitos pristatymą. Man atrodo, kad ne tik pati ataskaita, bet ir tai, kad joje, kalbant apie svarbiausius darbus, apie tai, kam Vyriausybė kadencijos metu skirs prioritetą, yra įvardintos net dvi švietimo reformos, dvi didelės programos, yra labai gera žinia. Tai bendrojo ugdymo kokybei gerinti Tūkstantmečio mokyklų programa, nors man gal geriau skambėtų tūkstantmečio programa mokykloms, ir „EdTech“ skaitmeninei transformacijai skirtas dėmesys.
Aš norėčiau paklausti dėl trečio labai svarbaus dalyko, tai yra mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo. Man atrodo, kad dabartinė sistema tikrai yra apgriuvusi. Ar Vyriausybė supranta mokytojų kvalifikacijos tobulinimą ir rengimą kaip šių dviejų prioritetinių reformų dalį, ar bandys turėti atskirą projektą tam, kad pagerintų situaciją, kaip Lietuvoje yra rengiami ir tobulinami pedagogai.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš gal pradėsiu, o Jurgita mane papildys, jeigu taip tinka. Čia yra įvardinti tie penki projektai, kurie yra jau mano asmeninis strateginis portfelis, jeigu galima taip pasakyti, tačiau ministrai turi dar ir savo strateginius portfelius. Švietimo ministrė su pedagogų darbo sąlygomis ir kvalifikacija, ir kompetencijomis, ir skaitmeniniu raštingumu susijusį atskirą projektą taip pat turi, ir manau, kad galės plačiau pristatyti. Mes galime turėti geriausius pastatus ir geriausią įrangą, moderniausias laboratorijas ir šauniausius stadionus prie mokyklų, bet akivaizdu, kad mokinį ugdo ne tiek materiali aplinka, kiek žmonės, kurie perduoda žinias, gebėjimus, kompetencijas ir ugdo mokymo proceso metu. Žinoma, tai yra mokytojai. Jurgita, aš paprašyčiau papildyti iš savo pusės.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui už klausimą, tikrai geras klausimas. Taip, mes turime kelis papildomus projektus ir vienas iš jų yra projektas „Mokytojas pirmiausia“. Jį sudaro trys dalys, tai yra motyvacijos programa, nacionalinė kompetencijų stiprinimo ir perkvalifikavimo programa ir pedagogų rengimo centrai. Tai yra tokios trys pagrindinės dalys, kur yra mūsų fokusas. Na, tikrai suprantame, ką ir premjerė sakė, jeigu neturėsime stiprių mokytojų ir jeigu darbo vieta bus nepatraukli, tai visa tai, ką mes planuotume, ar ugdymo turinio pertvarką, ar vidurinio ugdymo modelio keitimą, liks tik popieriuje. Tai tikrai turime ir fokusuojamės kaip į savo prioritetą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia T. Tomilinas. Ruošiasi K. Vilkauskas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiama premjere, dėkoju už įvertinimą opozicijos indėlio į postkovidinių projektų rengimą. Kad ir kaip būtų, man visų pirma praeita kadencija asocijuojasi su nelygybės mažinimo epocha. Nuo 7 iki 6 kartų pajamų atotrūkį pavyko sumažinti su visais niuansais ir su visomis išnašomis, ir Šveiko istorijomis, ir panašiai. Iš jūsų ir rinkiminių, ir dabartinių pareiškimų galima šiek tiek įžvelgti to noro toliau mažinti nelygybę ir laikytis to kurso, kurį pradėjo buvusi Vyriausybė, bet vis dar kalbate užuominomis ir vis dar… Pavyzdžiui, Prezidentas yra daug konkretesnis su savo gerovės valstybės vizija.
Taigi hipotetiškai, jeigu jūs iš tiesų taptumėte Europos Vadovų Tarybos nare, kokių 2–3 žingsnių nedelsdama imtumėtės Europos Sąjungos lygiu ekonominės, finansų, socialinėse srityje, kad tą nelygybę Europos mastu mažintumėte? Kaip žinome, sprendimai ten priimami itin lėtai ir sudėtingai, todėl tas bendras pilstymas nelabai ką pakeičia. Konkrečios idėjos tuo lygiu reikalingos čia ir dabar, kad turėtų šansą būti įgyvendintos. Mes daug girdėjome priekaištų Prezidentui uždaruose posėdžiuose, bet aš nematau, negirdžiu kitos pusės, ką jūs siūlote kitaip daryti?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Nelabai supratau, ar čia klausimas apie Prezidentą, ar čia klausimas apie Vyriausybės ataskaitą, bet aš noriu jums priminti, gerbiamas kolega, kad 2020 metais Respublikos Prezidentas siūlė mažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą, darbo pajamų. Jūs tam nepritarėte ir mes, beje, jus palaikėme, nes tikrai, manau, tai buvo tas sprendimas, kurio nereikėjo daryti.
Dar daugiau. Aš manau, kad po 2020 metų ir po tų išlaidų, kurios buvo padarytos, mes pamatysime pablogėjusį pajamų nelygybės vaizdą ir padidėjusį skirtumą. Ir tai bus pirma krizė Lietuvos Respublikos istorijoje, kai per krizę pajamų nelygybė nesumažės. Visada būdavo (jūs tai puikiai žinote), kad Lietuvoje pajamų nelygybė sumažėdavo per krizę, o skirtumas tarp pajamų sumažėdavo iki maždaug penkių kartų. Vėliau, ekonomikai pradėjus augti, ta nelygybė iš karto pradėdavo didėti, nes žmonėms, kuriems sekasi geriau, sekasi geriau greičiau negu tiems, kuriems sekasi blogiau. Tokia yra mūsų ekonomikos realybė.
Kas gali šiuos klausimus spręsti? Šiuos klausimus gali spręsti ne Europos Vadovų Taryba ir gerovės valstybės Lietuvoje Europos Vadovų Taryba nei kurs, nei sukurs. Tuo labiau kad pasaulio kontekste Lietuva yra gerovės valstybė ir jūs tai puikiai žinote. Pasaulyje yra turbūt virš 150 šalių, kurios pavydėtų jums gerovės nepaisant visų problemų, kurias mes turime.
Išmokos ir mokesčiai yra labai paprastas instrumentas. Nėra kitų instrumentų. Plius, žinoma, tos viešosios paslaugos, kurios užtikrina žmonių galimybes ilguoju laikotarpiu: ar tai būtų švietimo sistema, ar tai būtų darbo rinkos priemonės, kurios yra reikalingos grupėms, kurios yra didelėje atskirtyje nuo darbo rinkos. Čia aš turiu mintyje vienišas mamas su vaikais, neįgaliuosius. Jūs puikiai žinote, kad tai yra tos grupės, kurios yra labiau pažeidžiamos, jų rodikliai yra gerokai prastesni negu kad, tarkim, šalies vidurkis santykinio skurdo ar pajamų, ar įdarbinimo ir kitais požymiais. Čia yra mobilumas, kuris kuriamas taip pat ir Europos Sąjungos paramos pinigais. Būtent dabar per vadinamąjį naujos kartos planą viena iš sąlygų, kurią Komisija įtraukė į derybas, yra šaliai skirtų rekomendacijų įgyvendinimas.
Labai tikiuosi talkos, kad mes tas šaliai skirtas rekomendacijas, tarp kurių yra ir pajamų nelygybė, ir mokesčių, ir išmokų sistema, galėsime Seime įgyvendinti.
PIRMININKAS. Ačiū už geras žinias tiek klausiančiojo, tiek atsakančiosios.
Klausia K. Vilkauskas. Ruošiasi I. Kačinskaitė-Urbonienė.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama premjere, jūsų ataskaitoje, įdėmiai klausant, ne tiek ir daug skambėjo apie kultūrą. Bet aš turėčiau tokį konkretesnį klausimą dėl Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo, kuriame prieš keletą metų buvo per 4 mln. eurų, dabar liko 2 mln. eurų. Iš tikrųjų vietinė regioninė žiniasklaida tikrai turi galimybę pasiekti daugiau mūsų piliečių ir juos tinkamai informuoti. Sveikatos apsaugos ministerija dėl viešinimo paskelbė konkursą ir buvo skirta lėšų – netoli 1 mln. eurų. Jos galėjo tekti vietinei žiniasklaidai teikti informaciją piliečiams apie COVID-19, tikslesnę informaciją. Ar nemanote, kad reikėtų irgi didesnį dėmesį skirti tiek kultūrai kituose fonduose, tiek būtent šito fondo didinimui? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Čia turbūt truputį painiava yra įvykusi, nes yra skirtingi fondai. Yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, kurio reguliavimas ir veiklos skaidrinimas yra vienas iš mūsų sutartų su Kultūros komitetu prioritetų. Manau, kad Seime tikrai ta diskusija vyks ir reikėtų tam fondui vis dėlto judėti link Kultūros tarybos ar panašių institucijų veiklos standartų. Tuomet, be jokios abejonės, būtų turbūt ir paprasčiau, ir drąsiau tam fondui planuoti didesnes lėšas. Bet čia galbūt yra šioks toks vištos ir kiaušinio fenomenas ir tikrai, manau, labai reikia fondo valdymo pokyčių, nes aš laikausi nuostatos, kad demokratija kainuoja ir kainuoja turėti stiprią regioninę žiniasklaidą, kultūrinę žiniasklaidą ir tiesiog nuomonių pliuralizmą. Tam yra skirtas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
Ką jūs kalbate, aš spėju, kad jūs kalbate apie Visuomenės sveikatos fondą ir ten numatytas priemones, nes Sveikatos apsaugos ministerija tikrai neskirsto Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšų. Žiniasklaidos galimybės dalyvauti įvairiuose viešinimo projektuose yra šiek tiek platesnės nei tas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, nes yra ir viešinimo priemonės, kurias įgyvendina atskiros institucijos, ir Europos Sąjungos, ir pandemijos metu. Tikrai skyrėme ypač vakcinavimo kampanijai gana ženklias papildomas lėšas, į kurias, be jokios abejonės, taip pat pretenduoja ir regioninė žiniasklaida ir taip pat gali informuoti apie vakcinaciją, apie skiepijimą, teikti kompetentingų medikų profesionalius atsakymus į klausimus, kurių žmonėms kyla. Tikrai tų priemonių yra, mano nuomone, ir dabar nemažai. Ar jų reikia daugiau, tikrai galime diskutuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Turėtų klausti I. Kačinskaitė-Urbonienė, bet nematau jos salėje. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi M. Lingė.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama premjere, ko gero, sutiksite su manimi, aš nelabai suprantu, koks čia klausimų ir atsakymų vakarėlis ir koks čia žanras? Kadangi abu esame finansininkai, ko gero, suprantame, kada tu teiki ataskaitą, tai teiki ataskaitą už praėjusius metus, tiek įmonei, tai jūs ir turėtumėte kalbėti apie tai, kas buvo 2020 metais, už buvusią Vyriausybę ir kalbėti už savo vadinamąsias tik 27 dienas. Dabar aš klausau, ką jūs planuojate daryti ir panašiai. Čia juk nėra Vyriausybės programos pristatymas, tikslų įgyvendinimas arba priemonės. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas. Vis dėlto jūs gal sutinkate, kad šitas nesąmones reikėtų galų gale panaikinti – Vyriausybės ataskaitų teikimą. Jeigu prisiekia nauja Vyriausybė, ypač po rinkimų, tai buvusi Vyriausybė, išeidama iš daugumos, taip ūkiškai pasakysiu, prieš duodama priesaiką naujai Vyriausybei, lapkričio mėnesį pateiktų ataskaitą, ką jinai nuveikė per tuos likusius 11 mėnesių. Kaip žiūrite į šitą dalyką?
Ir jeigu galite, 4–5 punktais įvardinkite, ką buvusi Vyriausybė padarė pozityvaus, gero, ką iš tikrųjų jūsų matote kaip tęstiną, būtiną ir reikalingą?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Atsakysiu į antrą klausimą. Tikrai 4–5 punktais nevardinsiu, nes tai, kad dauguma sprendimų galioja ir toliau vykdomi, matyt, reiškia, jog mes manome, kad jie yra pagrįsti. Aš noriu jums priminti, kolega, kad ir praėjusioje kadencijoje turbūt 90 % sprendimų, kuriuos atnešdavo Vyriausybė, priimdavome daugiau mažiau bendru sutarimu. Tai čia 4–5 aš iš jų tikrai nerankiosiu. Buvo sprendimų, kuriuos kritikavau, buvo sprendimų, kurie, nepaisant to, kad juos kritikavau, buvo įgyvendinti ir nuėjo taip toli, kad jų keitimas dabar jau turi didesnius kaštus negu naudą, ir net ne politinius kaštus, kad čia kas nors bus nepopuliarus, o tiesiog per didelius kitus prisitaikymo kaštus ir dėl to to nereikia daryti.
Bet kalbant apie ataskaitą, žinote, mes diskutavome turbūt prie Strateginio valdymo įstatymo ir manau, kad kai tas pokytis bus įgyvendintas, tos logikos atsiras daugiau, kad metinė ataskaita bus sukabinta su biudžeto vykdymo ataskaitomis. Tada galima atsiskaityti labai aiškiai. Yra biudžetas, kuris buvo numatytas tam tikriems tikslams, ir mes kaip įmonėje atsiskaitome, ar tuos tikslus pasiekėme, ar nepasiekėme. Galbūt tada ir tas pereinamasis laikotarpis pasidarys jau ne toks svarbus, nes pati atskaitomybė remsis objektyvia bazine informacija.
Dabar biudžeto vykdymo apyskaitos yra sau, ateina kada nors paaudituotos, o Vyriausybės veiklos ataskaita yra, kaip sakė viename filme: mes niekada nesužinotume, kaip gerai gyvename, jeigu ne Vyriausybės ataskaita. Tas žanras iš tikrųjų turėtų pasibaigti tada, kai bus įgyvendinti Strateginio valdymo įstatymo pokyčiai. Bus biudžetas ir bus atsiskaitymas už tai, kas už tą biudžetą padaryta. Manau, kad tada daug tų klausimų bus, matyt, paprastesni. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Tik noriu priminti, kad pagal Statutą kartu su ataskaita turi būti aptarti ir artimiausio laikotarpio prioritetai. Čia citata iš 207 straipsnio 1 dalies. Klausia M. Lingė. Ruošiasi R. Šarknickas.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Iš tiesų noriu pradėti nuo užjautos. Iš tiesų, premjere, jums tenka nepavydėtina situacija atsakinėti ir atsiskaityti už buvusią Vyriausybę. Jūs turėtumėte visą teisę atsakyti bent jau į kas dvyliktą klausimą, o šalia savęs pasisodinti premjerą S. Skvernelį, kad talkintų. Iš kitos pusės dar galėtų atsisėsti ir padėti Respublikos Prezidentas atsakyti į vieną kitą klausimą.
Bent jau atrodo, kad iniciatyvos ir kai kurie įsipareigojimai tikrai ateina iš Vyriausybės kompetencijos, kad ir žiūrint į tai, kaip jūs ataskaitoje projektuojate, pavyzdžiui, 2030 metų perspektyvą, užimtumo padėtį Lietuvoje. Vyriausybė iki 2030 metų numatė 75 %, Prezidentas Porto suvažiavime, spręsdamas socialinius klausimus, prisiėmė atsakomybę pakelti iki 78 %. Tai skirtumai tokie susidaro. Tikrai būtų galima tuos skirtumus išsiryškinti, jeigu jau mes turime dvi vyriausybes ir du premjerus.
Bet pereinu prie rimtesnės klausimo dalies. Iš tiesų man patiko jūsų kūrybingas pasižiūrėjimas į šį žanrą ir išėjimas iš situacijos, kai jūs pateikėte iki 2030 metų valstybės prognozinę ateitį. Tai man tiesiog toks paprastas momentas. Ten yra optimizmo dėl šalies gyventojų išaugimo, bent jau apie 100 tūkst. iki 2030 metų. Sakykite, kas teiktų tokio pagrindo? Ir kita klausimo trumpa dalis, ar iš tiesų turėsime optimizmo ir perspektyvos, kad BVP socialinei apsaugai… mažės atotrūkis tarp Europos Sąjungos ir mūsų dabar skiriamos BVP dalies?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Atsakysiu, pradėdama nuo antro klausimo. Man visą laiką labai didelį suglumimą kelia diskusijos, kad reikia vienai ar kitai sričiai skirti nuo BVP tiek, kiek vidutiniškai skiria Europos Sąjunga, kai mūsų pajamos nuo BVP, biudžeto pajamos, turiu mintyje, nuo Europos Sąjungos vidurkio skiriasi maždaug ketvirtadaliu. Neveikia taip matematika. Jeigu mes jau net pajamų vidurkio nepasiekiame, tai išlaidų vidurkį mes galime pasiekti tik finansuodami vieną sritį labiau kitos srities sąskaita, o ne kelias svarbias sritis finansuodami arti Europos Sąjungos vidurkio. Tiesiog taip nebūna.
Dabar kalbant apie 2020–2030 metų strategiją, kuri buvo Seimo patvirtina, tai išties čia labiau toks galbūt pateiktas žvilgsnis, kokie buvo tada užsibrėžti tikslai ir ką mes dabar iš tikrųjų matome, tai yra kiek mes esame arti tų tikslų, kuriuos susiprojektavome prieš beveik dešimt metų strategijoje iki 2030 metų, Nacionalinėje pažangos programoje, XVII Vyriausybė buvo susiplanavusi ir mes atitinkamai planuojame.
Faktas, kad per tą laiką gyvenimas tikrai nubėgo gana toli į priekį, ir demografinės tendencijos duoda labai nevienareikšmišką vaizdą. Mes turėjome ilgesnį laiką tarsi pozityvias migracijos tendencijas, nors labai aiškiai ir atviromis akimis turėjome matyti, kad nemaža dalimi tai vyksta atvykstančių kitų šalių piliečių sąskaita. Gerai, kad žmonės renkasi Lietuvą kaip tinkamą vietą gyventi, tačiau mes tai taip pat turime matyti, nes tai kelia ir tam tikrus iššūkius, pavyzdžiui, infrastruktūros, socialinius, viešųjų paslaugų ir taip toliau, ir panašiai. Manau, taip pat gyvenimo trukmės ilginimo priemonės, ką mes esame užsibrėžę programoje, kad mes norėtume pasiekti ilgesnės gyvenimo trukmės, ypač vyrų, ilgesnės sveiko gyvenimo trukmės, kas yra susiję su sveikatos apsauga, tam tikrų ligų prevencija, tam tikrų mirčių priežasčių skaičiaus sumažinimu arba, tiksliau, mirčių dėl tam tikrų priežasčių, kurios Lietuvoje labai išsiskiria iš Europos Sąjungos vidurkio, kaip įmanoma didesniu mažinimu taikant prevenciją ir ankstyvą didesnių sveikatos problemų užkardymą.
Na, o jeigu mes kalbėsime apie gimstamumą, man atrodo, niekas neturi tokios didelės įtakos žmonių apsisprendimui gimdyti ir auginti vaikus, kaip saugi, prognozuojama aplinka ir tokios optimistinės tendencijos dėl šalies raidos. Tai tikrai norėčiau, kad Vyriausybė padarytų viską, kad tai sukurtų, bet apsisprendimas turėti vaikų ar neturėti ir kiek jų turėti vis dėlto yra pirmiausia kiekvienos šeimos apsisprendimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi E. Pupinis. Tiesa, dar norėčiau priminti, gerbiami kolegos, kad turėtumėte nepiktnaudžiauti suteikta galimybe kalbėti. Klausimui – viena minutė, atsakymui – dvi. Dažniausiai klausiantieji užsimiršta, kad ne jie atsakinėja, o jie tik klausia.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų švietimo, mokslo ir sporto ministrei. Aš turiu klausimą dėl Tūkstantmečio mokyklos koncepcijos. Šiaip yra tam tikrų prieštaravimų iš mano pusės ir kolegų greičiausiai, ir vienas iš jų yra programos vizija. Kiekvienas Lietuvos vaikas turi galimybę mokytis šiuolaikiškoje ir atviroje mokykloje. Aš noriu paklausti, negi dabar ji nėra nei šiuolaikiška, nei atvira, nes labai daug programų yra įgyvendinama, kompetencijos, motyvacijos taip pat vykdomos, mokyklos renovuotos, erdvios, taikomos šiuolaikiškos mokymo programos ir panašiai. Pagal jūsų pristatytą koncepciją nemažai gimnazijų įsižeidė, kad negalės dalyvauti kartu su Tūkstantmečio mokykla, nes jos bus išskirtos. Jos tikrai reitingų lentelėse greičiausiai lenks net tas Tūkstantmečio mokyklas. Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Tikrai nėra ko įsižeisti, visos, kurios turi šiuolaikišką aplinką, gali džiaugtis ir didžiuotis, bet tikrai toli gražu ne visos mokyklos Lietuvoje turi šiuolaikišką aplinką. Aš jau minėjau tą labai iškalbingą rodiklį, kad tik 27 % aštuntokų turi galimybę eksperimentuoti laboratorijose. Tai, man atrodo, jau vien šitas rodiklis parodo, kad mums toli gražu iki šiuolaikiškų mokyklų. Tik nedidelė dalis vaikų turi tokią galimybę chemiją ir fiziką mokytis ir iš praktinių laboratorinių darbų. Yra labai prastai atrodančių mokyklų ir vakar dieną kaip tik gavau nuotraukų net ir iš Vilniaus kai kurių mokyklų, kur atrodytų, kad situacija tikrai turėtų būti geresnė, bet vaizdas kai kur yra, žinokite, labai nekoks, jeigu čia apie vaizdą kalbame. Tai tikrai yra ką nuveikti ir tikrai nereikia toms mokykloms įsižeisti, mes labai džiaugiamės, kad jos šiuolaikinės, ir neabejoju, kad dauguma mokyklų yra atviros. Noriu, kad būtų tūkstantis tokių mokyklų Lietuvoje.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi K. Mažeika.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Šiandien susidaro įspūdis, kad mes svarstome ne praeitos Vyriausybės beveik visų metų ataskaitą, o naujos Vyriausybės programą. Norėčiau paklausti iš buvusios Vyriausybės veiklos. Plačiai nuskambėjo tam tikros sveikatos sistemos problemos, kai dingo dalis kovidui užsakytų prekių arba dingo kažkokios lėšos, tarpininkai ir taip toliau. Praeita dauguma būtų sudariusi komisiją, padariusi skandalą, tyrinėjusi ir nieko neradusi. Kaip vis dėlto tas procesas vyksta, norėtųsi žinoti. Ar tikrai kažkas tuo domisi, ar taip viskas numirs ir visi žmonės galvos, kad ir nauja valdžia nieko neveikia ir struktūros nieko neveikia? Ar galima kokį nors atsakymą gauti, kad vis dėlto kažkas vyksta? Ačiū.
A. DULKYS. Jeigu galima, matyt, aš atsakysiu. Taip, visais šitais klausimais, susijusiais su praėjusiais metais, yra testavimo temos, įvairių priemonių temos. Dėl vienų jau iki šiai Vyriausybei ateinant buvo pradėti tam tikri tyrimai, o dėl kai kurių dalykų mes patys kreipėmės, kaip jau buvo informuota viešai, į Generalinę prokuratūrą. Tie oficialūs tyrimai yra pradėti. Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija turi savo vidaus kontrolės elementus ir dirbame šitais klausimais toliau. Tikiuosi, kad sulauksime tų atsakymų. Aišku, jie nebūna taip greitai, nes reikalai atrodo gana klampiai, kaip ir visa Lietuva atrodė praėjusiais metais dėl pandemijos labai klampiai, nes kovojome su pandemija neturėdami nei pakankamai testų, nei paruošę kokius nors testavimo algoritmus, nei mechanizmus. Matyt, toks ir rezultatas. Tikiuosi, atsakymai bus šiais metais.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika, tačiau aš jo salėje nematau. Klausia L. Kukuraitis. Ruošiasi G. Surplys.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Dėkoju ir jums, premjere, už tą bendradarbiavimo kultūrą, kurią socialinės apsaugos srityje mes turime, ypač šiais klausimais. Ir jums, ir socialinės apsaugos ir darbo ministrei norisi padėkoti.
Taip pat vertinu jūsų atsakymą dėl nelygybės, labai aiškiai išryškinote pažeidžiamų grupių įdarbinimo reikšmę. Tas pasiūlymas, kurį jūs paminėjote savo kalboje, kurį teikiame kartu su dalimi Seimo, taip pat ir valdančiaisiais, taupys dalį Užimtumo įstatymo lėšų.
Klausimas. Ar galima tikėtis, kad tos lėšos bus nukreiptos būtent į pažeidžiamiausių grupių įdarbinimą per aktyvias darbo rinkos priemones? Neretai girdėti iš regionų, kad neįgalieji nori įsidarbinti, bet šiuo metu nėra lėšų, tiesiog aktyvios darbo rinkos priemonės baigėsi ir jos tiktai po ketvirčio atsinaujina. Ar galima to tikėtis? Dėkui.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Norėčiau pasakyti, kad lėšų atviros darbo rinkos priemonėms buvome suplanavę šiais metais tiek, kiek jūs buvote suplanavę. Realiai biudžetas nebuvo tuo požiūriu keičiamas. Suprantama, kad čia ne visada galima ir tuos poreikius labai tiksliai numatyti, nes keičiasi, matyt, ir grupės, kurios kreipiasi. Ir pandemija, matyt, irgi turėjo savo poveikį kai kuriems žmonėms, kurie tarsi papildomai galėjo atsirasti šitose programose. Manau, kad jau tai, kas yra suplanuota biudžete Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, yra suplanuota. Jeigu mums pavyktų sutarti dėl kokių nors kitų sprendimų dėl tų lėšų paskirstymo tarp skirtingų priemonių, tai niekas tikrai nekeistų bendro finansinio voko, kuris yra ministerijai suplanuotas.
PIRMININKAS. Ačiū. Turėtų klausti G. Surplys, tačiau jo irgi nematau. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama Vyriausybe, šiandien premjerė daugiausia palietė dalykus, susijusius su pandemijos valdymu. Akivaizdu, kad tai reikia daryti, tačiau nė žodžio nebuvo pasakyta apie milijoną pasaulio lietuvių, gyvenančių išeivijoje.
Gerbiamas užsienio reikalų ministre, ar jūs galėtumėte atsakyti, ar tai reiškia, kad praėjusi Vyriausybė nutiesė teisingą kelią dirbant su pasaulio lietuviais? Turiu minty referendumą, apygardą ir daugelį kitų darbų, pilietybės sprendimą. Ar jūs keisite šitą kryptį?
Ir norėčiau išgirsti asmeninę premjerės nuomonę, nes mes ministrės nuomonę jau puikiai žinome dėl tų 150 švietimo institucijų, kurioms ateis 210 mln. Ar, jūsų nuomone, nebus atvirkščiai? Ar tikrai bus mažinama atskirtis, ar bus gerinama kokybė ir prieinamumas? Ar tai nesupriešins švietimo bendruomenės?
Šitoje programoje daug yra šnekama apie įtraukųjį ugdymą. Gerbiama premjere, ar galima tikėtis, kad numatysite biudžete lėšų įtraukiojo ugdymo specialistams rengti trijuose pedagogų rengimo centruose? Taigi norėčiau, kad užsienio reikalų ministras atsakytų ir premjerė į antrąjį. Ačiū.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū. Užsienio reikalų ministras pasakys. Man atrodo, kad mes nuo pat pradžių, nuo savo darbo pradžios akcentavome, kad dalykų, kurie veikia, keisti nereikia ir, man atrodo, mes tai sėkmingai darome toliau. Iš to, kuo galime pasidžiaugti, yra tai, kad grįžtančiųjų į Lietuvą skaičius iš tikrųjų džiugina. Ir nesustoja džiuginti. Nepaisant, gal nepaistant ar dėl visų pastangų, kurios buvo įdėtos, žmonės renkasi į Lietuvą grįžti ir, manau, tai yra svarbiausias bet kurios Vyriausybės tikslas.
Dabar dėl to, ką galima keisti. Daugybinės pilietybės referendumas vis dėlto parodė tam tikrų organizavimo spragų. Nepaisant to, kad Seime turėjome gana platų sutarimą tarp opozicijos ir valdančiųjų, vis dėlto ganėtinai vangiai buvo organizuotas pats procesas – nebuvo įtikinti pirmiausia ne tiek užsienio lietuviai, kiek patys lietuviai Lietuvoje, kad svarbu turėti šį instrumentą. Iš šios sudėtingos situacijos, ko gero, reikia padaryti išvadas, sutelkti sutarimą taip pat ir naujoje kadencijoje ir užpildyti tas spragas, kurios galbūt buvo paliktos iš praeitos kadencijos. Kas veikia, nekeisime, kas neveikia – keisime.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš papildysiu atsakydama į savo klausimus, nes Gabrielius jau atsakė į viską, ką toje temoje būčiau galėjusi papildyti. Dėl įtraukiojo ugdymo. Jau šių metų biudžeto projekte, nepaisant priimto įstatymo tuo klausimu, nebuvo numatytos lėšos buvusios Vyriausybės, galbūt buvo tiesiog pražiūrėta ir nebuvo įtraukta į lėšų poreikį, tad mes tai numatėme biudžete, bet, kaip jūs teisingai paminėjote, yra labai didelė problema pačių specialistų, kurių mes neturime ir kurių mums reikia. Žinoma, jų rengimas yra labai svarbus dalykas, nes mes galime ką nori kalbėti apie įtraukųjį ugdymą, bet jeigu nėra kam jo įtraukti, nes nėra tam parengtų mokyklose žmonių, jų labai trūksta, tai kažin kokio čia įtraukimo ir nepasieksi niekaip kitaip, kaip tiktai ant popieriaus bus parašyta, kad jis toks turi būti. Žinoma, tam skirsime dėmesio ir bendrajame pedagogų rengimo kontekste, ir specifiškai turėdami mintyje, kad tai yra labai svarbus atskirties mažinimo aspektas.
O kalbant apie Tūkstantmečio mokyklas, ministrė jau atsakė, ir aš laikausi tos pačios nuomonės, kad tai nėra tai, kas yra skirta sukurti kažkokį elitinį mokyklų klubą, o likusias mokyklas palikti kokioje nors antroje lygoje. Kaip tik yra būdas sutarti su savivalda dėl mokyklų, kurios galėtų būti kaitos lyderiu visoje savivaldybėje arba didesniame regione, taip pat priversti ir kitas ugdymo įstaigas pasistiebti, turėti infrastruktūrą, tinkamą daugeliui vaikų naudotis, nes jokios kalbos apie kokias nors atrankas į tas mokyklas negali būti. Mano supratimu, dabartinėje sistemoje, kai mes turime prestižines valstybines mokyklas, nelygybės yra gerokai daugiau negu Tūkstantmečio gimnazijose.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama premjere, žiūriu į vieną lentelę, kuri yra jūsų ataskaitoje: bendrieji vizijos įgyvendinimo rodikliai, tai yra gyvenimo kokybės indeksas ir laimės indeksas. Kokių jūs matote klaidų, galbūt jų buvo ankstesnėje Vyriausybėje, praeitoje kadencijoje ir kaip jūs dabar darytumėte, kad tas laimės indeksas būtų ne plius 3, ne 15 vieta, o būtų, sakysime, 10 ar 8 vieta? Kokius jūs sau pagrindinius uždavinius keltumėte?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Man atrodo, žinote, kad labai sunku priversti žmogų būti laimingą, jeigu jis pats nenori būti laimingas. Kai tokiuose kompoziciniuose indeksuose (panašiai kaip doing business indeksai ar raidos indeksas, vadinamasis HDI) yra supinama labai daug sričių, kartais atrodo, kad vienoje srityje pasiekti progreso yra labai lengva ir yra labai aiškūs sprendimai. Bet yra ir kitokių sričių (pavyzdžiui, korupcijos suvokimas ar kokie nors panašūs klausimai), kurios veikia atmosferą ir žmonių įsitikinimą apie dalykus labiau negu patys dalykai. Imkime tą patį korupcijos suvokimo indeksą, tai juk nėra korupcijos indeksas. Tai yra taip, kaip žmonėms atrodo. Arba šešėlio, tarkime, suvokimo indeksas, tai yra įsivaizdavimas, kažkuria prasme viešosios erdvės reflektavimas. Todėl dažnai būna, kai mes vėliau jau turime kažkokius faktinius tyrimus, faktiniai tyrimai rodo gerokai geresnę situaciją, negu rodo įvairūs indeksai. Bet skirtumas tarp šitų dviejų laiko taškų paprastai gali būti ir dešimt metų. Tai, kad šiandien sužinosime, jog prieš dešimt metų šešėlis buvo perpus mažesnis negu prieš dešimt metų žmonėms atrodė, šiandien nelabai guodžia. Apie tai vis tiek reikia kalbėti, kad tuose susintetintuose rodikliuose yra labai daug minkštų ir labai sunkiai apčiuopiamų dalykų.
Žinote, man asmeniškai labai priimtinas požiūris, kaip žmonės įsivaizduoja laimę. Mes vis dėlto dar daug turime laimės sąsajos su materialiu gyvenimu, su kažkokia gerove, su daiktų turėjimu ir su kažkokio didelio noro sau užsibrėžimu. Kai to noro nepavyksta pasiekti, tuomet iš to atsiranda kažkokios didelės frustracijos, įtampa ir bloga savijauta.
Aš šiaip esu šalininkė skandinavams būdingo požiūrio į laimę, kai tavo poreikiai ir tavo slenkstis kažkokio pasitenkinimo yra tiesiog kaip įmanoma labiau suderintas su galimybėmis, ir ne menkinant save, o kažkaip paprasčiau žiūrint kartais į ne vieną dalyką ir neprievartaujant savęs siekti kažko, kas tau yra nepriimtina, atgrasu ir nemalonu.
Man atrodo, kad mūsų gyvenime dar tos tokios kovos ir kažkokios agresijos yra labai daug ir ji tiesiog tokią prastą savijautą skatina. Aš manau, kad po pandemijos globaliai pasaulyje bus daug problemų dėl visuomenės psichinės savijautos ir tam reikės skirti labai daug dėmesio, tą ir Sveikatos apsaugos ministerija planuoja, nes karantinai, apribojimai ir kažkokie įprasto gyvenimo pasikeitimai automatiškai kokį nors laimės pojūtį papildomai galbūt suteikia žmonėms, kurie yra intravertai, ir jiems puikiai tinka toks gyvenimas, o kitiems tai kelia didelį stresą.
Žinokite, aš negaliu pasakyti. Aš pati žinau, kaip aš sugebu jaustis laiminga. Aš taip ir sugebu jaustis laiminga galvodama, kad nėra gyvenime tikslas turėti kuo geresnį automobilį, kuo didesnį namą ar kokie kiti labai dideli materialūs pasiekimai. Svarbu geras santykis su savimi ir su aplinka ir tai turbūt verčia truputėlį kitaip reaguoti į daugelį išorės dirgiklių. Bet tai nėra labai lengvai padaromi dalykai, nes jie tam tikra prasme reikalauja galbūt mažesnio ambicingumo. Nesakysiu, kad mažiau ambicijos, bet mažesnio ambicingumo ir mažesnio įtampos kėlimo visų pirma sau. Norėčiau, kad mes tiesiog mažiau keltume įtampos.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama Ministre Pirmininke. Visi norintys Seimo nariai jūsų paklausė. Linkime Vyriausybei toliau dirbti ir įgyvendinti savo užsibrėžtus prioritetus. O Lietuvai linkime, kad tas planas būtų įvykdytas ir, svarbiausia, kad pandemija būtų suvaldyta, mūsų gerovės indeksas ne sumenkėtų, o atvirkščiai – padidėtų.
Taigi diskusiją dėl Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos planuojama rengti birželio 8 dieną, prieš tai ataskaitą turėtų apsvarstyti visi Seimo komitetai. Galime pritarti bendru sutarimu dėl datos? Ačiū, pritarta. Vyriausybės 2020 metų veiklos ataskaitos svarstymas baigtas.
15.24 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5358(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Švietimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5358(2). Kviečiame pranešėją E. Pupinį.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė projektą.
PIRMININKAS. Gerbiamas pranešėjau, gal iš karto pradėkime nuo 1 straipsnio.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų Teisės departamentas komitetui pateikė pastabą. Į pastabą beveik atsižvelgta, nes buvos suabejota, ar šis įstatymas dera su to paties įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, kur parašyta, kad neformaliojo vaikų švietimo ir formaliojo švietimo programas vykdančios mokyklos yra priskiriamos atitinkamoms grupėms arba tam tikro tipo švietimo mokykloms. Iš tikrųjų yra įrašyti STEAM’ai į įstatymą. Na, jie eina kaip atskira grupė. Todėl šiek tiek pakeitėme redakciją, kur yra parašyta, kad pagal švietimo, sporto ir mokslo ministro patvirtintą gamtamokslio, technologinio, inžinerinio, matematinio ugdymo atviros prieigos centro veiklos aprašą veiklą vykdančios švietimo įstaigos. Iš tikrųjų įstatyme gana aiškiai reglamentuota, kad tai kitokia įstaiga, kuri galės užsiimti formalųjį švietimą papildančiu ugdymu.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamasis pranešėjau, Teisės departamento pastabai dėl 1 straipsnio jūs pritariate iš dalies, komitetas pritaria iš dalies. Ar galime pritarti, gerbiami kolegos, bendru sutarimu? Galime. Galime pritarti 1 straipsniui? Pritariame bendru sutarimu.
2 straipsnis. Dėl jo taip pat yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Prašau pakomentuoti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Buvo pateikta pastaba, ji redakcinio pobūdžio, kad tvarką tvirtina ne Švietimo, sporto ir mokslo ministerija, o ministras. Pataisėme tai.
PIRMININKAS. Aišku, pritarta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir visam 2 straipsniui galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Motyvai. E. Pupinis kalba už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų tai yra antras įstatymas, kuris taip pat buvo pateiktas praeitą kadenciją. Lygia greta jis atsirado iš esmės dėl to, kad keitėme Krašto apsaugos įstatymą norėdami išplėsti skaičių dalyvių, kurie atliks formalųjį švietimą papildančio ugdymo funkciją. Iš tiesų šiuo metu atsiras ir galimybė, kaip ir įrašyta programoje, kitiems dalyviams. Aišku, kai kas sakys, kad galima daugiau atverti vartus, priimti dar daugiau dalyvių, tačiau finansinės galimybės yra tokios, kokios yra. Galbūt ateityje galėsime svarstyti, kad formaliuoju švietimu galės užsiimti ir daugiau subjektų, kurie užsiims ir kitomis veiklomis.
Turbūt nemažai veiklų gali vykdyti jaunimas, dalyvaujantis savo veiklose per neformalųjį krepšelį, kuriam yra numatyta lėšų ir ne tokie griežti reikalavimai. Jaunuolis gali eiti į būrelį, ten dalyvauti, atsibodus išeiti, eiti į kitą būrelį. Kur jis eina, ten nusineša savo krepšelį. Formalųjį švietimą papildančio ugdymo programos yra gana griežtos. Jos yra netgi ketverių metų. Asmeniui, užsiimančiam tam tikra popamokine veikla, yra gana sudėtinga. Tačiau tos programos naudojamos gražiems tikslams – plėsti savo akiratį, mokytis ir formuoti muzikos, dailės įgūdžius. Iš tiesų po tų programų nemažai pasirenka profesionalaus meno veikėjo kelią.
Manyčiau, kad išsaugodami tą sistemą mes net negalėtume šiuo metu plačiau atverti vartų. Siūlau pritarti tam įstatymo projektui, kuris komitete yra suderintas ir už jį yra balsuota. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš. Kalba I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Na, iš tiesų mes jau prieš tai lyg su ponu Edmundu apsikeitėme motyvais už ir prieš, kalbėdami apskritai apie Krašto apsaugos įstatymo projekto pakeitimą. Na, kadangi dabar eina grynai Švietimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimas, noriu dar kartą, jau turbūt trečią kartą, atkreipti kolegų dėmesį.
Išgirdau šiokią tokią manipuliaciją, neva šis pakeitimas, projektas, buvo pateiktas praeitoje kadencijoje. Taip, gerbiamas akademikas E. Jovaiša iš tiesų pateikė šio straipsnio pakeitimą. Juo siūlė plačiai atverti formalųjį švietimą papildančio ugdymo galimybes, kad tą formalųjį ugdymą papildantis ugdymas galėtų būti teikiamas įvairiose srityse, ne tik inžinerinio, matematinio ugdymo, kaip dabar yra numatyta, srityse naudojant STEAM infrastruktūrą. Maža to, yra sukurta galimybė aukštosioms mokykloms teikti formalųjį švietimą papildantį ugdymą, bet, kaip mes visi žinome, tiek STEAM centrai, tiek aukštosios mokyklos yra sukoncentruotos didžiuosiuose miestuose, o mažuose miesteliuose, kaimiškuose rajonuose mes šiuo įstatymu net nesudarome galimybės pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos griežtus aprašus pradėti kurtis įvairioms kitoms formalųjį švietimą papildančioms ugdymo programoms. Todėl man labai gaila, kad mes daugiau negu pusę Lietuvos vaikų dar kartelį nustumiame į šalį ir parodome jiems jų vietą nesudarydami vienodų sąlygų gauti kokybišką formalųjį švietimą papildantį ugdymą. Agituoju balsuoti prieš ir tikrai pažiūrėti, kad toks įstatymo pakeitimas nėra tinkamas šiandieniame kontekste.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų už kalba V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Tiesiog žaviuosi ponios Ievos išties tokiais retoriniais sugebėjimais, kur lygioje vietoje yra sudrumsčiamas vanduo ir taip įtaigiai kalbama, kad net galima patikėti. Išties akademikas E. Jovaiša praeitoje kadencijoje teikė tą pasiūlymą, bet kaip atskiras Seimo narys, ne kaip komiteto pirmininkas. Mes, dirbdami tame komitete, tikrai neturėjome apie tai vienos nuomonės. Tai jis darė savo nuožiūra ir tai buvo skirta būtent krašto apsaugos sistemos mokyklai, bet paskui pamatęs, į ką tai gali išvirsti, be jokios abejonės, kad jau dabartinis komitetas dėjo visas pastangas ir sudėjo visus įmanomus saugiklius, dėl kurių dabar jau ta neformaliojo ugdymo papildanti formalųjį sistema, tai yra muzikos, meno, šokio ir visos tos mokyklos, jau gali šiek tiek ramiau atsikvėpti. Iš tikrųjų jos nebepatenka į tą kryžminio susišaudymo zoną. O tai, kad dabar vis tiek padidėja vaikams prieinamumas, nes ir aukštosios mokyklos galės steigti savo tuos centrus, ir STEAM centrai, ir taip toliau, yra faktas. Nežinau, kaip galima neigti tai, kas akivaizdu.
Žodžiu, gerbiami kolegos, kaip ir praėjusį posėdį svarstymo metu aš jus kviečiu balsuoti už šį įstatymo projektą ir džiaugiuosi, kad komitetas rado jėgos ir kompetencijos būtent nuspręsti taip, kaip nusprendė. Taigi balsuojame už.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, priėmimo stadijoje dėl… Ai, dar yra vienas užsirašęs. Atsiprašau. Dėl motyvų už kalba A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Labai trumpai. Tikrai niekas ne prieš, kad galbūt perspektyvą trupučiuką vėlesniu laikotarpiu mes suteiktume ir kitoms, pavyzdžiui, švietimo įstaigoms teikti FŠPU paslaugas, tačiau mes turėtume palaukti ir susitarti dėl finansų, aš manau, tiek ministerija, tiek Seimas apsitarti. Dabar pagal tuos siūlymus, tarkim, ir gerbiamos Ievos, kiekviena švietimo įstaiga galėtų teikti, būtent FŠPU programą vykdyti. Vadinasi, tada mes visas muzikos, menų mokyklas galime perkelti į bendrojo ugdymo mokyklas ir teikti tas paslaugas. Aš manau, čia nėra labai rimta. Reikia tą klausimą apgalvoti ir ateityje galbūt bandyti visiems drauge surasti galimybių apsispręsti, kad kuo daugiau švietimo įstaigų galėtų teikti tas paslaugas arba būtų steigiamos kitos švietimo įstaigos. Tačiau šiuo momentu yra labai daug neapibrėžtumo, todėl apsiribokime tuo, ką turime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai. Dėl motyvų prieš kalba R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš gal daugiau negu prieš, bet toks pasiūlymas yra Ievai, kuri norėjo, kad ateitų visos įvairios sritys iš kitų įstaigų ar įmonių ir panašiai, ar aukštųjų mokyklų, kad jie turi visą teisę dabar naudotis priimtu Kultūros pasu ir jiems niekas netrukdo užsiimti tuo neformaliuoju ugdymu. Šiaip tai kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, taigi Švietimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą priėmimo stadijoje baigėme svarstyti. Balsuosime dėl jo 16 val. 40 min.
15.34 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 3, 8, 10, 12, 19, 22, 24, 27, 28, 33, 34, 39, 42, 46, 49, 53 straipsnių, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 271, 521 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-5365(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Statybos įstatymo 2, 3, 8, 10, 12, 19 ir kitų straipsnių ir 1 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – A. Gedvilas.
Pastraipsniui, kolegos. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime dėl 1 straipsnio apsispręsti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 4 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 5 straipsnio yra Specialiųjų tyrimų tarnybos pastaba. Gerbiamas pranešėjau, prašom pakomentuoti. Komiteto nuomonė.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komiteto nuomonė yra nepritarti. Argumentai yra šie: pailginus terminą, per kurį galima padaryti du neesminius pažeidimus, sumažėja leistinų pažeidimų skaičius per laiko vienetą, tai yra šuo metu asmeniui, turinčiam vieną įspėjimą, po dvejų metų gavus kitą įspėjimą kvalifikacijos atestato galiojimas nebūtų stabdomas, o pagal siūlomą reguliavimą šiuo atveju būtų pritaikyta griežtesnė nuobauda – kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, galime apsispręsti dėl 5 straipsnio bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 6 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Galime apsispręsti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 7 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 8 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 9 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom, pranešėjau.
A. GEDVILAS (DPF). Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies. Šiuo atveju yra tokie pasiūlymai. Pirmas. Įstatymo projektą papildyti nauja 9 straipsnio 2 dalimi ir ją išdėstyti taip (2 punktas): „Pakeisti 27 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) leidimas nugriauti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą, griaunamas krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantis neypatingasis statinys arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys.“
Antras pasiūlymas. Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip (pirmas): „Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 2, 11 dalis ir šio straipsnio 6 dalį, įsigalioja 2021 m. lapkričio 1 d.“ Trečias pasiūlymas. Įstatymo projekto 21 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip (2 punktas): „Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalis galioja iki 2027 m. sausio 1 d.“
Ketvirtas pasiūlymas. Papildyti įstatymo projekto 21 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip (3 punktas): „Šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.“ Ir paskutinis komiteto, penktas pasiūlymas: „Įstatymo projekto 21 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalis atitinkamai laikyti 6, 7, 8, 9 dalimis.“
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, galima pritarti komiteto nuomonei? Ačiū. Dėl viso 9 straipsnio. (Balsai salėje) Atsiprašau, dar yra kita Teisės departamento pastaba dėl 6 punkto. Prašom pakomentuoti, komiteto nuomonė.
A. GEDVILAS (DPF). Komitetas siūlo pritarti iš dalies ir teikia tokius pasiūlymus: patikslinti projekto 9 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuorodą. Vietoj 4 dalies, komiteto nuomone, turėtų būti 2 dalies 1 punkte.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. 9 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
10 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 11 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba… Atsiprašau, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastaba. Kolega, prašom trumpai pakomentuoti.
A. GEDVILAS (DPF). Komiteto nuomonė taip pat yra pritarti iš dalies. Yra pasiūlymas: 6 punktas, pakeisti 28 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip, tai yra papildyti nuostatomis, išdėstytomis paryškintus šriftu. Jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba į teismą. Jeigu nustatomi pažeidimai tik Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Statinio saugos ir paskirties valstybės priežiūros institucijos, kitų institucijų kompetencijos srityje, į teismą savo iniciatyva ar kitų asmenų kreipimosi pagrindu kreipiasi ši institucija. Jeigu nustatoma pažeidimų, susijusių su kelių institucijų kompetencija, į teismą kreipiasi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Kitoms STT pastaboms komitetas nepritarė ir savo išvadoje pateikė savo argumentų, kodėl buvo nepritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti komiteto pasiūlymui? Ačiū, pritarta. Ar galime pritarti visam 11 straipsniui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
12 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Dėl 13 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Kolega, trumpai pakomentuokite.
A. GEDVILAS (DPF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Komiteto pasiūlymas: įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „projektų sprendiniai“ įrašyti žodį „statinių“.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti 13 straipsniui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 14 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba. Prašom.
A. GEDVILAS (DPF). Komitetas taip pat pritarė iš dalies, komiteto pasiūlymas: įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodyti, kad turima omenyje statinio kadastro duomenų byla ir atitinkamai papildyti minėtą straipsnio dalį.
PIRMININKAS. Dar dėl 2 dalies yra Teisės departamento pastaba.
A. GEDVILAS (DPF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Pasiūlymas: įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad statytojas turėtų surašyti aplinkos ministro nustatytos formos pažymą, taip pat papildyti šią nuostatą, kad pažyma turi būti surašoma ne tik apie nebaigtą statyti, bet ir apie nebaigtą rekonstruoti statinį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti 14 straipsniui su komiteto pasiūlymu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nėra. 15 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 16 straipsnis. Taip pat pasiūlymų ir pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 17 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 18 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pastaba, bet komiteto pranešėjas jau pakomentavo tą pastabą. Taip pat yra Seimo narės A. Gedvilienės pasiūlymas. Kolegos, ar yra?.. Nėra A. Gedvilienės. Gal komiteto pranešėjas?
A. GEDVILAS (DPF). Komiteto nuomonė būtų pritarti.
PIRMININKAS. Esmę komiteto, ar galite pristatyti pasiūlymo esmę ir pakomentuoti taip pat?
A. GEDVILAS (DPF). Su statyba susijęs viešasis interesas, kurį sudaro kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, miškų, žemės gelmių išteklių, kitų gamtos išteklių apsauga ir racionalus naudojimas, visuomenės sveikatos apsauga, darnus kultūrinio kraštovaizdžio formavimas.
Antra. Valstybės ir savivaldybių žemės naudojimas, valdymas ar disponavimas ja, statyba saugomose teritorijose, miškuose, visuomeninės paskirties statiniuose ar teritorijose.
Trečia. Valstybės ir savivaldybių funkcijoms ir teritorijų funkcionavimui reikalinga socialinė, inžinerinė infrastruktūra, šios infrastruktūros plėtojimas.
Ketvirta. Valstybei svarbūs projektai, kaip jie suprantami pagal Teritorijų planavimo įstatymą.
Penkta. Visuomenės informavimas ir jos dalyvavimas priimant sprendimus.
Šešta. Galima statinių griūties rizika.
Septinta. Aplinkos prieinamumas, įskaitant aplinkos atitiktį specialiesiems neįgaliųjų poreikiams.
Aštunta. Architektūros kokybė.
Devinta. Kiti visuomenės ar jos dalies arba valstybės interesai.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi papildymas, kurį siūlė A. Gedvilienė, 521 straipsnį papildyti 8 punktu – dėl architektūros kokybės. Gerbiami kolegos, ar galime svarstyti A. Gedvilienės pasiūlymą? Bendru sutarimu? Ačiū. Ar galime pritarti pasiūlymui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Taigi, 18 straipsnis. Ar galime pritarti, priimti 18 straipsnį su A. Gedvilienės pasiūlymu? Ačiū, pritarta.
19 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
20 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų ir pastabų. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 21 straipsnio yra S. Gentvilo pasiūlymas. Gerbiamas Simonai, prašom pristatyti.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū. Komiteto nuomone…
PIRMININKAS. Ne, ne, minutėlę, turi iniciatorius pristatyti savo pasiūlymą. Prašom. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkui. Komiteto diskusijose buvo aptarta, kad reikėtų prašyti naujo statybos leidimo tuomet, kai pasikeičia iš esmės statinio architektūra, pavyzdžiui, reikšmingai pasikeičia kokios nors formos arba išraiška statinio. Tam, kad mes pasirengtume teisingai teisės aktui, prašome tiesiog pavėlinti šio straipsnio įsigaliojimą, tai yra 2022 m. lapkričio 1 d. Iš esmės komiteto reikalavimą atliepėme mes, kaip ministerija, tačiau įsigaliojimo datą prašome nukelti truputį vėliau, metais pavėlinti, kad turėtume laiko diskusijai su Architektų rūmais ir su universitetine bendruomene.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime svarstyti S. Gentvilo pasiūlymą? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Komiteto nuomonė. Prašom, gerbiamas pranešėjau. Dėl pasiūlymo.
A. GEDVILAS (DPF). Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Priimtina. Dėkui. Nereikalauju balsuoti.
PIRMININKAS. Ar pasiūlymo autorius sutinka?
S. GENTVILAS (LSF). Pritariu. Nereikia balsavimo.
PIRMININKAS. Galime pritarti pasiūlymui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Visam straipsniui, kolegos, ar galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu 21 straipsniui.
Taigi visi straipsniai pastraipsniui jau yra priimti. Balsavimas dėl šio projekto bus 16 val. 40 min. Ačiū, gerbiamas pranešėjau.
Motyvai už – S. Gentvilas. Ar atsisakote kalbėti?
S. GENTVILAS (LSF). Gal labai trumpai. Iš tikrųjų šis įstatymo projektas padės iš esmės Statybų inspekcijai apginti viešąjį interesą. Kur kas labiau sukonkretinama, kas yra viešasis interesas statybose. Seniau Statybų inspekcija gindavo viešąjį interesą tiek už Kultūros paveldo departamentą, tiek už Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybą. Šiuo atveju išskaidoma kompetencija, patikslinama, bus gerokai aiškiau, viešasis interesas statybose ir teritorijas planuojant bus kur kas labiau apgintas. Tikrai kviečiu palaikyti Vyriausybės projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kaip ir minėjau, balsuosime 16 val. 40 min.
15.50 val.
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 4, 6, 8, 9, 10, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5366(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5366(2). Pranešėjas – A. Gedvilas.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra. Ar galime, kolegos, bendru sutarimu pritarti priėmimui? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Ar galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Ar galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio taip pat pasiūlymų, pastabų nėra. Ar galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 6 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Prašom, gerbiamas pranešėjau, komiteto nuomonė.
A. GEDVILAS (DPF). Komiteto nuomonė – pritarti. 10 straipsnio 2 dalyje po skaičiaus ir žodžių „dvi darbo dienas“ įrašomi žodžiai „nuo termino pratęsimo dienos“.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti 6 straipsniui su komiteto priimtu sprendimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 7 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po priėmimo? Ačiū, pritarta.
Dėl 8 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba. Prašom, gerbiamas pranešėjau.
A. GEDVILAS (DPF). Komiteto nuomonė yra pritarti pasiūlymui vietoj 2020 metų įrašyti 2021 metus ir šią dalį išdėstyti taip: „2 punktas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkas iki 2021 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti 8 straipsniui su papildymu, tiksliau, pakeitimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Taigi pastraipsniui priėmimas baigtas. Balsuosime dėl viso įstatymo projekto 16 val. 40 min.
15.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. XII-189 „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-443(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. XII-189 „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-443(2). Pranešėjas – V. Juozapaitis, tačiau nėra pasiūlymų ir pastabų, tad priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis. Nėra, kaip minėjau, pasiūlymų, pastabų. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Daugiau straipsnių nėra.
Motyvai dėl viso nutarimo projekto. V. Juozapaitis dėl motyvų už, tačiau aš jo nematau. V. Valkiūnas dėl motyvų prieš. Prašom, gerbiamas Valdemarai.
V. VALKIŪNAS (LRF). Atsisakau.
PIRMININKAS. Atsisakote kalbėti, taip? Tai balsuosime, kaip ir anksčiau minėjau dėl kitų projektų.
15.54 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-358 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-358.
Pranešėjas – A. Strelčiūnas. Pateikimas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Aš teikiu įstatymo projektą, kad supaprastintume sprendimų priėmimą dėl seniūnijų steigimo, teritorijos ribų nustatymo. Jeigu dabar mes norime pakeisti pavadinimą ar prijungti kokį nors kaimą, turime atlikti apklausą. Todėl per penkerius metus nė viena savivaldybė nesiėmė įsteigti arba panaikinti nė vienos seniūnijos. Aš siūlau supaprastinti ir tą sprendimą priimti kuo greičiau.
PIRMININKAS. Ačiū už trumpą pristatymą. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmas turėjo klausti R. Žemaitaitis, tačiau jo nėra. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi I. Pakarklytė.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Man priimtinas šis projektas, aš atsisakau klausti. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, turiu jums keletą klausimų apie jūsų ir kolegų projektą. Ar tie apklausos, kuri dabar egzistuoja, sprendimai yra imperatyviai įpareigojantys tarybą priimti atitinkamus sprendimus, ar jie yra tik rekomendaciniai. Tai vienas toks nesudėtingas klausimas.
O kitas – ar jūs žinote jau dabar kokių nors konkrečių savivaldybių, kurios norėtų tokius veiksmus atlikti ar galbūt svarstytų, bet dėl per sudėtingos procedūros vis dėlto nesiryžta?
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimus. Galiu pasakyti, jeigu kalbame apie pačias apklausas, tai jos yra rekomendacinio pobūdžio. Bet procedūra yra labai sudėtinga. Tiesiog kreipiasi kai kurios savivaldybės, aš nenoriu jų vardinti, bet yra daug. Jos sako: mes nesiimsime to sprendimo, nes yra sudėtingas procesas. Kaip ir girdėjote iš pranešimo, ne tik dėl steigimo, panaikinimo, bet ir ribų pakeitimo. Tiesiog gaunami ir papildomi kaštai, ir tiesiog dėl to taryba nepriima sprendimų.
Galiu pasakyti dėl bandymų, dėl seniūnijų skaičiaus. Dabar mes turėtume kalbėti apie tai, kad gyventojų skaičius daug kur mažėja ir yra tokių seniūnijų, kur gyvena apie 200–300 žmonių, ir pakeisti sprendimo negali. Tiesiog taryba sako: na, žinote, mes tiesiog nesiryžtame dėl to priimti sprendimų. O dabar tokia situacija, kad kartais tas paslaugas mes atliekame nuotoliniu būdu, o anksčiau jos buvo atliekamos vietoje.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas. Ruošiasi I. Kačinskaitė-Urbonienė.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, prisiminkime Vilniaus atvejį, kai A. Zuokas norėjo naikinti seniūnijas. Būtent tik tai išgelbėjo, kad telefoninės apklausos nebuvo panaikintos iš viso kaip apklausos būdas. Iš tikrųjų pavyko atremti tų seniūnijų sunaikinimą ir jos sėkmingai klesti. Ar nemanote, gerbiamas kolega, kad palengvindamas seniūnijų kūrimą, antra ranka galite įstumti į pavojų, kad iš tikrųjų be žmonių valios ir be jų nuomonės (o dabar visi akcentuojame, kad turi būti aktyvūs piliečiai, išklausyta jų nuomonė) bus priimami ne visai gyventojų norimi sprendimai.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Kadangi ta problema buvo keliama tada, kai Vietos savivaldos įstatyme nebuvo apibrėžta konsultavimosi su gyventojais funkcija, dabar ši funkcija labai aiškiai apibrėžta, kad vis dėlto svarbiais klausimais taryba turėtų priimti sprendimus. Bet paimkime paprastą klausimą, pavyzdžiui, savivaldybės struktūrą. Mes gi nesikonsultuojame, taryba, kokia struktūra turi būti. Aš galvoju, kad čia yra politinis sprendimas, ir taryba, priimdama tuos sprendimus, turi pasižiūrėti iš esmės.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė. Ruošiasi R. Tamašunienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Gerbiamasis pranešėjau, malonu, kad taip pat dirbate Vilniaus mieste. Tikriausiai žinote, kad gyventojai nėra taip labai aktyviai įsitraukę į vietos savivaldą, kad puikiai žinotų savo seniūnijos ribas ir taip toliau. Tačiau daliai žmonių seniūnija yra labai svarbi dėl įvairių klausimų, kuriuos jie gali išspręsti būtent seniūnijoje. Dažniausiai tai būna vyresnio amžiaus mažiau skaitmeninių įgūdžių turintys žmonės. Ar nemanote, kad toks įstatymo pakeitimas sumažintų jų informavimą, ne tik kad dalyvavimą, bet ir informavimą apie ribų pakeitimus, apie kažkokius pokyčius seniūnijose, seniūnaitijose, kur jie gali kreiptis arčiausiai ir išspręsti vieną ar kitą problemą. Man atrodo, kad kaip tik mes turėtume ieškoti būdų, kaip įtraukti žmones, kaip juos geriau informuoti. Aš suprantu, kad tai yra kaštai, bet, kita vertus, mes teikiame įvairias ir socialines paslaugas, kur turėtume didesnį dėmesį skirti, o kaip patogiau gyventojui? Ar nemanote, kad tai sumažins apskritai net ir informavimą?
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš galiu pasakyti, kad iš tikrųjų yra atvirkščiai. Pavyzdžiui, Panevėžyje norėjo steigti seniūnijas, gyventojai sako, jiems nereikia, tai ir nebuvo įsteigtos. Tiesiog taryba galės operatyviau ir greičiau priimti sprendimus. Mes tarybos narius tam ir renkame, kad jie atstovautų. Ir Vietos savivaldos įstatyme yra apibrėžta, kad bet kokiu klausimu gali daryti apklausas. Pavyzdžiui, kodėl nedaro apklausų, kur stovės konteineriai, kokia bus mokyklos prižiūrima teritorija? Tas įstatyme yra apibrėžta. Tiesiog tarybos nariai turėtų atlikti funkcijas. Mes gal ateityje turėtume svarstyti klausimą, o gal tarybos narius rinkti kitaip, pagal teritorinį principą, pagal mišrią rinkimų sistemą, kad jie atstovautų daugiau rajonams. Dabar gi, kai Seimo nariai išrinkti tam tikroje apygardoje, jie mato, kad tarybos narių žmonės beveik ir nepažįsta. Čia mes gal ateityje turėtume kalbėti apie šią sritį. Galiu pasakyti, kad praeitą kadenciją teikiau pasiūlymus, kad seniūnijos būtų privalomos, bet dalis iš jūsų nepalaikė. Aš tikiuosi, kad po šito sprendimo aš vėl galėsiu teikti pasiūlymą, kad būtų privalomos seniūnijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Gerbiamas pranešėjau, vis dėlto aš esu tos nuomonės, kad pilietinės visuomenės stiprybė – tai aktyvus gyventojų dalyvavimas, jų nuomonės, pirmiausia galimybė pasisakyti. Antra, vertinimas, atsižvelgti į daugelio gyventojų nuomonę ir priimti sprendimus. Jūsų keliama problema greičiausiai liečia tik miestus, nes kaimiškose savivaldybėse tos seniūnijos veikia – žmonės tikrai pasitiki šia institucija ir visas savo kasdienines problemas sprendžia būtent seniūnijose ir seniūnijų lygmeniu. Vis dėlto aš galvoju, kad jūs sukuriate tokią truputį kitą situaciją, panašią į Kauno, kai norėjo pakeisti ribas tarp jau savivaldybių ir įsikišti į Kauno rajono teritoriją, tai šiuo įstatymo pakeitimu jūs numatote, kad galima suskirstyti kaimus ir vietovę į tam tikras seniūnijas net nepaklausus gyventojų. Ar nebus tokia pat situacija, kad gyventojai sukils, kai jų nuomonės neatsiklaus, ir priims sprendimus be apklausų? Vis dėlto jeigu jūs norite palengvinti, aš galvočiau, kad dėl teritorijų priskyrimo seniūnijoms, tą apklausą reikėtų prie tos dalies palikti, nes pačiam faktui, kad seniūnija bus, aš nemanau, kad gyventojai turėtų prieštarauti, bet kur ji bus, jau turėtume atsiklausti gyventojų. Ar jūs taip nemanote?
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Suprantate, jūs gal paėmėte tą problemą šiek tiek plačiau. Iš tikrųjų jeigu vienas kaimas jau seniūnijoje yra ir tas kaimas prijungiamas prie kitos seniūnijos, tai aš nematau tos problemos. Bet įstatyme aiškiai yra apibrėžta, kad apklausa ir konsultavimasis su gyventojais gali būti. Aš tikiuosi, kad taryba pati priims teisingą sprendimą. Jeigu jiems svarbu, jie tą apklausą gali vykdyti. Bet mes nesustabdykime to proceso, jeigu jie nori steigti seniūniją, žinodami, kad tas procesas toks sunkus, ir to neįsteigia.
Aš jums dar kartą paminėjau Panevėžio miestą. Aš pats buvau nuvažiavęs ir kalbėjau su žmonėmis. Sako: mums tos paslaugos nereikia.
Kalbant apie Klaipėdą, aš galvoju, kad po šio įstatymo projekto turėtų kilti dar viena iniciatyva (aš sakiau, kad būtų privalomos), tada ir bus išspręsta ta kita problema.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė visi Seimo nariai, kurie norėjo paklausti. Dėl balsavimo motyvų – A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties ilgai dvejojau, ar pasirašyti šį įstatymo projektą, nes tikrai esu didelis bendruomenių ir mažosios savivaldos fanas, bet, kita vertus, matau, kaip vyksta skaitmenizavimo ekonomika ir kokiu sparčiu tempu elektroninės paslaugos keliasi į viešąją erdvę, vis daugiau valstybės institucijų teikia paslaugas elektroniniu būdu. Ir šioje situacijoje mes matome tokią tendenciją, ypač didžiuosiuose miestuose, kad faktiškai jau visos paslaugos teikiamos elektroniniu būdu ir pačių seniūnijų statusas praranda tikrąją esmę ir reikšmę.
Žinau, kad K. Vilkauskas yra sukūręs pilietinio aktyvumo ir bendruomenių palaikymo grupę ir joje aktyviai diskutuoja kartu su bendruomenėmis. Tai tik rodo, kad mes turime iš naujo galvoti apie seniūnijų statusą ir galbūt net antrąją savivaldą lygiagrečiai, ne vien tik apie merus kalbėti, apie jų tiesioginį rinkimą, bet ir tą mažąją savivaldą. Ir galbūt šio įstatymo projekto teikimas taip pat paskatins apie tai daugiau kalbėti, nes, pripažinkime, prievarta geras nebūsi. Šioje situacijoje yra įvairių atvejų. Praeitą kadenciją mes buvome priėmę įstatymą, kad seniūnijos yra privalomos. Deja, Prezidentas vetavo ir dabar mes vėl svarstome iš naujo ir grįžtame prie tos mažosios savivaldos ir seniūnijų. Aš raginu apie tai kalbėti daugiau, ne vien tik apie tiesioginius merų rinkimus, nes mažoji savivalda taip pat labai aktuali mūsų piliečiams ir visuomenei. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų prieš kalba K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Dėkoju pirmiausia gerbiamam kolegai, kad dalyvauja Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupėje. Ten mes iš tikrųjų daug nuomonių girdime. Pagrindinė – kaip stiprinti seniūniją, kuri yra administracinis vienetas, kad lengviau būtų gyventi bendruomeninėms organizacijoms, nevyriausybinėms organizacijoms. Juk jeigu mes nepasitarę su žmonėmis keisime ribas arba naikinsime seniūnijas, tai gali išnykti ir bendruomeninės organizacijos. Mes neatsiklausiame nei bendruomenių, nei nevyriausybinių organizacijų nuomonės, o jos kitą kartą yra pasivadinusios būtent tos seniūnijos pavadinimu ir tas pavadinimas skamba jų juridiniuose dokumentuose. Manau, kad mes neturime atimti iš piliečių galimybės dalyvauti tuose procesuose. Jų nuomonė yra labai svarbi, ypač tokiais klausimais, kurie susiję su mažąja savivalda ir administracinių ribų pakeitimu, seniūnijų naikinimu arba jų plėtimu. Ačiū. Tai siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl šio projekto apsispręsime, kai balsuosime dėl visų projektų.
Kitas darbotvarkės klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-73. Pranešėja – G. Burokienė. Nematau. Arba A. Norkienė. Taip pat nematau.
16.09 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-205 (pateikimas)
Taigi kitas darbotvarkės klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-205. Pranešėjas – E. Sabutis. Prašom, kolega.
Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, visai dar neseniai šioje sesijoje po ilgų diskusijų ir įvairių batalijų buvo patvirtintas ir priimtas Želdynų įstatymas. Šitas Želdynų įstatymas, aš suprantu, atitiko mūsų visuomenės lūkesčius. Tačiau, mano manymu, norint jį sklandžiai vykdyti, vis dėlto reikėtų atsižvelgti ir į savivaldybių galimybes ir pajėgumus.
Kol kas apie Želdynų įstatymą kalbėsiu, Želdynų įstatymo 6 straipsnyje yra ganėtinai išplėsti įpareigojimai savivaldai, tai yra savivaldybės želdynų apsauga, priežiūra ir tvarkymas, būklė, stebėsena, želdynų kūrimas, želdinių veisimo organizavimas ir (ar) vykdymas. Želdynų ir želdinių, neatsižvelgiant į žemės, kurioje yra nuosavybė, formą – būtent tai mane paskatino parengti atitinkamą Vietos savivaldos įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimą, kad neapkrautume tokia finansine našta savivaldos ir kad ši želdynų priežiūra ir su tuo susiję visi klausimai būtų ne savarankiška, o valstybės deleguotoji funkcija.
Puikiai suprantu ir jūs visi puikiai žinote, kad kiekviena savivaldybė yra nevienoda ir nelygi, nes lyginti, tarkime, Vilniaus miesto želdynus, tam tikrą Vilniaus miesto želdynų skyrių ir jame dirbančius darbuotojus yra vienas dalykas, o nedidelėse savivaldose, kurios yra nedidelės žmogiškųjų išteklių apimtimi, tačiau didelės plotais, didelės savo geografine apimtimi, šiuo klausimu dažniausiai rūpinasi (greičiausiai netgi neatlygintinai) įvairios komisijos, sudarytos iš savivaldybės tarnautojų ir kitų asmenų, kuriems priskirtas šis vaidmuo. Todėl manau, kad reikėtų pritarti šio įstatymo pakeitimui, nes ir praeiti metai, ir šie metai savivaldai nėra tokie lengvi, yra sunkūs, o dar užkrauti, manomai užkrauti, papildomą finansinę naštą tikrai nebūtų taip teisinga.
Manau, kad tai būtų tikrai geras postūmis ir geros valios parodymas savivaldai: priėmus atitinkamą Želdynų įstatymą, jis būtų tinkamai ir deramai vykdomas ir nebūtų ieškoma, kaip nuo jo išsisukti, neturint tam tikrų išteklių, suteikti atitinkamus išteklius iš valstybės.
Ačiū. Galėsiu atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ (R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, TS-LKDF). Dėkui už pristatymą. Jūsų nori paklausti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, turbūt skaitėte Teisės departamento prirašytas išvadas. Na, nevisai taip. Jeigu mes dabar priimame įstatymą, jūs ir minėjote, finansų gali šiek tiek ir pritrūkti, tuomet reikėtų daryti perskirstymą. Bet aš norėčiau paklausti, kaip tai atitinka savivaldybės norus apskritai perimti žemę savo dispozicijon ir ją tvarkyti, valdyti, disponuoti ja? O čia dėl želdynų jūs norite, kad jie neturėtų ir neimtų. Ar čia ne tokie jau per daug savanaudiški norai, kad noriu paimti tai, kuo galiu disponuoti ir panašiai, o kur reikia prižiūrėti, vis dėlto valstybė turėtų man deleguoti ir paprašyti, kad aš prižiūrėčiau. Ačiū.
E. SABUTIS (LSDPF). Na, gal aš taip plačiai nežiūrėčiau. Aš anksčiau buvau registravęs ir Želdynų įstatymo pakeitimo projektą, kurį komitetas atmetė vien tam, kad būtų išbraukta, jog neatsižvelgiant į žemės, kurioje yra želdynai, nuosavybės formą, galvojau, kad turėtų būti palikta: tik ta nuosavybė, kuri yra esančios savivaldybės patikėjimo arba panaudos teise valdoma valstybinė žemė ir savivaldybių nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Jeigu komitetas būtų atsižvelgęs į tokią pataisą, tikrai šio įstatymo pataisos neinicijuočiau ir nebūčiau registravęs. Bet savivaldybei, jeigu taip žiūrėtume plačiau, iš esmės yra užkraunama visa savivaldybės teritorija, nes visiškai neatsižvelgiama į nuosavybės formą. Todėl, mano manymu, jeigu jau taip praplečiama savivaldybei, toks įpareigojimas užkraunamas savivaldai, turėtų valstybė ir atitinkamai jį finansuoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. L. Nagienė klausia.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų norime suvienodinti ir žinome, kiek tai tas kainuos. Vienaip ar kitaip, mes esame pripratę viską savivaldybėms, savivaldybėms, o kai reikia finansuoti, pinigų nėra. Taip, kaip ką tik kolega pasakė, o iš kur bus? Vėl iš to paties valstybės biudžeto. Aišku, aš pritariu, nes bet kurią funkciją pridėjus savivaldai, būtinai reikalingas ir finansavimas, kad tai būtų deleguota funkcija ir tai būtų sutvarkyta. Gal jūs galite pasakyti, Savivaldybių asociacija jums teikia išvadas, kokia jų yra pozicija ir kiek kiekvienoje savivaldoje gali atsirasti papildomų lėšų? Tokią inventorizaciją, kiek aš žinau, ne kiekviena iš karto gali padaryti, nes yra labai daug nesutvarkyta želdynų, neinventorizuota, dar yra didelė bėda šiuo atveju.
E. SABUTIS (LSDPF). Deja, negaliu pasakyti, kad turiu Savivaldybių asociacijos kokią nors išvadą, bet manau, jeigu pritartumėte po pateikimo, net neabejoju, reikėtų ir Vyriausybės išvados, ir jau atitinkamai Savivaldybių asociacijos skaičiavimų, nes greičiausiai Vyriausybė tik per asociaciją ir per savivaldą gautų tokius skaičiavimus, kiek tai galėtų kainuoti. O iš kur gauti papildomų lėšų, tai prieš kelias dienas pristačiau, kad ir papildomai iš to paties pelno mokesčio savivaldybės galėtų turėti. Na, žinote, čia gal paskubėjau tą pasakyti, bet jeigu būtų įmanoma rasti tam papildomų šaltinių, tikrai būtų gerai.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ir R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Iš esmės kolegos jau paklausė dalies klausimų, nes irgi norėjau sužinoti, kiek maždaug jūs įsivaizduojate tų lėšų arba per kokį planą matytumėte, kaip turėtų savivaldybės sutvarkyti želdynus ir suregistruoti. Taip pat pritariu, kad mes visada pavedame funkcijas ir neskiriame savivaldybėms nei žmogiškųjų, nei finansinių išteklių. Bet ar jūs tikrai manote, kad taip atsitiks šiuo atveju? Aš stebiuosi jūsų optimizmu, kad net ir toms civilinės saugos, būtinosioms transporto paslaugoms organizuoti savivaldybės gauna daug prievolių, bet nė kiek finansinių išteklių. Jeigu jūs numanote, kokia vis dėlto tai galėtų būti suma? Jeigu ji nereikšminga, tai yra vienas momentas, bet jeigu tai milijonai, tai aš abejočiau jūsų optimizmu. Ar jūs vis dėlto galvojate, kad kitaip pasielgs dauguma?
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, Rita, už klausimą. Tikrai nemanau, kad tai būtų daug milijonų arba dideli milijonai. Aš manyčiau, jeigu ir keli milijonai, tai tikrai tik tokia suma būtų. Aš manyčiau, kad iš to išloštų ir pati didžiausia žmonių ir finansiniu požiūriu savivaldybė, tai yra Vilniaus, kur šie klausimai yra patys opiausi, bet išloštų ir kitos savivaldybės. Jeigu ir būtų nedidelis finansavimas, galėtų daryti tai, ką dabar, visi puikiai žinome, daro – arba tik popieriuje, arba tempia, nedaro vien todėl, kad tam neturi finansinių išteklių. Jūs puikiai paminėjote ir civilinę saugą, ir kitas funkcijas, valstybės deleguotas, bet arba ryškiai per mažai, arba faktiškai nefinansuoja, nors tą turėtų daryti. Vis dėlto tuomet savivalda turi iš savo atitinkamų kitų šaltinių padengti arba nepadengti. Tuomet išeina taip, kad savivalda tarsi turėtų vykdyti tai, ką jei pavedė valstybė, bet kadangi valstybė atitinkamai nefinansuoja, tai tas vykdymas, žinote, lieka popieriuje. Aišku, aš noriu būti ir išlikti optimistas, labai tikiuosi, jeigu bus patvirtintas šis įstatymo projektas, gavus ir Vyriausybės išvadą, bus atitinkama valios išraiška tai finansuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų už užsirašęs K. Vilkauskas. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF) Ačiū, gerbiama pirmininke. Mieli kolegos, noriu pakviesti balsuoti už šį sprendimą, nes mes visi norime, kad savivaldybės turėtų didesnį ūkinį, ekonominį savarankiškumą. Dabar savivaldybės šias lėšas ima ir dengia iš aplinkosaugos programų, kai galėtų sėkmingai naudoti tikrai geriems darbams aplinkosaugos srityje. Todėl kviečiu balsuoti už ir balsuosiu pats.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai išsakyti, balsavimas – numatytu laiku.
16.19 val.
Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61, 62 ir 63 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-237, Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 1321 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-238 (pateikimas)
Toliau. Judame prie kito darbotvarkės 2-13 klausimo – Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-237 ir lydimasis. Pranešėjas – G. Paluckas. Prašau.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Teikiamų įstatymų projektų tikslai yra išplėsti savarankiškąsias vietos savivaldos funkcijas, perduodant savivaldybių taryboms galimybę licencijuoti 120 kv. metrų ir didesnį prekybos plotą apimančių nespecializuotų prekybos vietų, kuriose prekyba maisto prekėmis apima maisto prekių, alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pardavimą, darbo laiką taip užtikrinant didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių ir smulkiojo bei vidutinio dydžio verslo interesų pusiausvyrą.
Iš esmės šiuo įstatymo projektu siūloma šiek tiek subalansuoti ir sureguliuoti didžiųjų prekybos centrų plėtrą ir pasaugoti arba, jeigu taip galima pasakyti, leisti formuotis iš naujo daugelyje vietų mažojo, smulkiojo šeimos verslo ekosistemai. Taip yra nustatoma, jog parduotuvėms, prekybos vietoms virš 120 kv. metrų savivaldybės taryba turėtų išduoti leidimą su numatytu bendru suminiu darbo laiku. Tai yra visur Lietuvoje iki 76 valandų, kurortinėse savivaldybėse – iki 112 valandų.
Lydimasis Administracinių nusižengimų kodekso įstatymas numato, jog už išduotos licencijos sąlygų, tai yra darbo laiko, nesilaikymą būtų galima skirti baudą nuo 150 eurų iki 1 tūkst. 450 eurų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui, pranešėjau. Nori paklausti keletas kolegų. Pirmasis – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, licencijų išdavimą reguliuoja kiti įstatymai. Čia ir Teisės departamentas tai rašo, iš tikrųjų tekdavo išduoti tas licencijas alkoholiui ir kitiems dalykams.
Kitas klausimas. Ar nemanote, kad vis dėlto anksčiau socialdemokratai teikdavo ir bandydavo pasiūlyti reguliuoti visoje Lietuvoje? Vis dėlto verslo sąlygos turėtų būti pakankamai vienodos prekybos centrams, nes buvo pasiūlymų sutrumpinti laiką arba šeštadieniais, sekmadieniais nedirbti, švenčių dienomis nedirbti. Kodėl jūs einate tokiu decentralizavimo keliu? Nesakau, kad ten kažkas yra korumpuotas, bet vis dėlto kiekvienam verslininkui eiti tartis į savivaldą, ieškoti pas administracijos direktorių, kad kažkokią licenciją išrašytų – gali būti pakankamai įdomių dalykų, rizikingų ir abejonių keliančių žmonėms, kodėl čia taip yra, kodėl vienoje savivaldybėje leido, kitoje savivaldybėje neleido? Galbūt vėl sakys – valdžia korumpuota ir taip toliau. Kodėl jūs nereguliuojate visoje Lietuvoje ir bandote permesti tą problemą savivaldybėms?
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Yra įvairių reguliavimo mechanizmų Europos Sąjungoje pirmiausia ir yra reguliuojama tiek nacionaliniu lygmeniu, tiek regioniniu lygmeniu. Kai kada suteikiamos teisės būtent savivaldai nuspręsti. Iki šiol veikė jūsų jau minėtas reguliavimas dėl licencijos prekiauti alkoholiu išdavimo. Tas iš esmės irgi sukuria tam tikrą riziką, apie kurias jūs šnekate, bet tam yra ir institucijų, ir mechanizmų, kad tokia rizika būtų užkardyta.
Suteikti savivaldai savarankišką teisę nuspręsti, koks rinkai didelę įtaką turintis subjektas atsiras savivaldos teritorijoje, mano galva, yra labai sveika, nes šiandien šis balansas yra stipriai pažeistas. Mes matėme daugybę atvejų, kai atsiradęs didelis prekybos centras, didelė prekyvietė iš esmės išnaikino arba išstūmė smulkų, mažą šeimos verslą iš tos teritorijos. Po pandemijos, būtent dabar smulkusis ir vidutinis verslas yra dar labiau nukentėjęs, o jau yra žinoma, jog didieji prekybos centrai planuoja intensyvią plėtrą, nes jie turi geresnį prieinamumą prie kapitalo. Kitaip tariant, ten, kur smulkusis trauksis, didieji dar labiau didins savo koncentraciją. Dėl šios priežasties sutikdamas, jog yra tam tikra galima rizika, aš sakau, kad galima nauda iš šito reguliavimo tą visą riziką atsveria. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. L. Nagienė. (Balsai salėje) Atsiprašome, ne tas mikrofonas įjungtas. Tuoj, gerbiama Laima.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Prašau.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kolega, ar jūs dabar sau neprieštaraujate? Aš klausausi ir man… Aš tikrai nesiruošiau klausti, bet pasižiūrėjus į teisės aktą man kažkaip įtartina. Mes užkrauname savivaldybes, tarybas papildomomis licencijomis. Mažas versliukas pats įsikuria ir dabar turės eiti į savivaldybę gauti tarybos sprendimą. Jūs sakote, savo pasisakyme kalbate ir konkrečiai sakote – dideli prekybos centrai išstūmė, o dabar dar turės jis ateiti pas mus licencijos paprašyti. Man tai truputį keista. Perskaičiau Teisės departamento išvadas, Konstitucinio Teismo pasisakymas yra. Kaip jūs reaguojate į tai, kur yra pasakyta, kad reikėtų keisti maisto tvarkymą reglamentuojančio įstatymo nuostatas, nurodant visas licencijuojamas ūkinės veiklos sąlygas, nes tai yra Konstitucinio Teismo jurisprudencija – esminės ūkinės veiklos sąlygos, draudimai, ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai. Tai kaip jūs, pakomentuokite man dabar.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiama kolege, aš nežinau, ar jūs iš tikrųjų skaitėte įstatymo projektą, bet būtent smulkiajam verslui iki 120 kv. metrų nereikia jokių licencijų ir jie jokių licencijų neprašys. Tai aiškiai yra parašyta. Lietuvoje, 2019 metų duomenimis, buvo 5 tūkst. 389 prekybos vietos, iš jų tik 736 parduotuvės viršijo. Tik 736 prekybos vietos viršijo 120 kv. metrų. Mes kalbame apie mažumą prekybos vietų, kurias paliestų šis licencijavimas.
O su kai kuriomis Teisės departamento išvadomis galėčiau sutikti, su kai kuriomis – ne. Iš tikrųjų būtų, matyt, tobula, jeigu kada nors perspektyvoje mes apskritai turėtume atskirą prekybos darbo laiko įstatymą. Jis yra kai kuriose valstybėse, tačiau Lietuvoje tokio apskritai nėra.
O kalbant apie naują teisinį reguliavimą, taip, yra ir Teisingumo ministerijos, tam reikia Europos Komisijos išvados, tam reikia analizės komitetuose, tačiau čia nėra absoliučiai jokia teisėkūros arba, sakykim, teisinio reguliavimo kokia nors inovacija. Kaip aš ir minėjau, licencijuojamų veiklų yra nemažai, o pagal šį požymį, būtent pagal darbo laiką, aš ir siūlau licencijuoti su kolegomis būtent didžiųjų prekybos centrų, kaip pasakius, plėtrą ir veiklas.
PIRMININKĖ. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gintauto galva labai gerą pasiūlymą sugalvojo, kad įvestume tvarką ir chaosą… Kaip minėjo, ir užsienyje ir alkoholį licencijuoja, ir tabako prekybą. Reikia vieną kartą tvarką įvesti ir kaip tik apsaugoti vietinius verslininkus nuo invazijos tų, kaip sakant, ir iš užsienio. Man tik kyla vienas klausimas toks, kodėl baudos tokios mažos. Ar antrą, trečią kartą jos diferencijuojamos? Kaip ten yra?
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, kolega, už klausimą. Baudas yra siūloma numatyti nuo 150 iki 1 tūkst. 450 eurų. Komitetų valia, Seimo valia pasiūlymą keisti, sieti su kokiais nors, matyt, apyvartos dalykais, bet šiuo atveju tikslas vis dėlto yra teisingai sureguliuoti, o ne iš anksto nuspręsti ar abejoti, jog verstas yra linkęs laikytis taisyklių. Tiesą pasakius, ne vienoje diskusijoje prekybos centrų didieji valdytojai netgi išreikė labai nedviprasmišką palaikymą šios idėjos, nes iš principo, jeigu visiems didiesiems prekybos centrams būtų taikomas toks apribojimas, dirbančių žmonių laikas tose sistemose būtų išnaudojamas efektyviau, tai yra būtų mokamas tas pats darbo užmokestis, bet nereikėtų dirbti ilgesnių valandų savaitgaliais, iki 23 valandos vakaro ir panašiai. Taigi čia didžiųjų mes lygiai taip pat nenuskriausime, bet padėsime mažiesiems ir šiek tiek dirbantiems toje sistemoje žmonėms liks daugiau laiko derinti darbą ir šeimą.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Jūs atsakėte faktiškai į L. Nagienės abejones ir aš tikrai palaikau šį jūsų projektą. Tai yra mes turime daug pavyzdžių įvairiuose Lietuvos miestuose. Tarkime, mano mieste, Alytuje, didieji prekybos centrai išvarė, sunaikino visus smulkiuosius verslininkus ir panašiai, ir dabar tikrai mes, na, turime kitokį vaizdą. Labai savalaikis, aišku, gal ir anksčiau reikėjo, prieš kokius dešimt metų, šio projekto ir panašiai, tiesiog yra sveikintinas dalykas. Dėkoju.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū už pastebėjimus. Tuos sprendimus, matyt, iš tikrųjų reikėjo daryti prieš dešimt metų, nes jau tam tikra žala yra patirta, bet geriau vėliau negu niekada. Šiandien jau formuojasi nauja karta jaunų šeimos verslų, kuriems irgi reikia erdvės ir prekybos kanalų ir kurie pro didžiųjų prekybos centrų koncentraciją sunkiai mušasi į visuomenę. Taigi manau, kad tai būtų teisingas žingsnis ir jų atžvilgiu.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Atsakėte į visus klausimus. O dėl motyvų už nori pasisakyti V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Man tik viena nuostaba, kad socialdemokratai tokį puikų pasiūlymą sugalvojo. Tačiau G. Palucką laikau progresyviu politiku, ačiū jam. Aš manau, kad ir kiti kolegos palaikys šį nuostabų projektą, mes priimsime šį įstatymą ir bus ta reguliacija, kurios reikia Lietuvai. Labai ačiū įstatymo kūrėjams.
PIRMININKĖ. Dėkui, Valdemarai. Motyvai išsakyti, balsavimas numatytu laiku.
16.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. XIV-57 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-525 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kadangi lenkiame darbotvarkę, leisiu sau pakviesti J. Razmą dėl komisijų sudarymo, atsiprašau, dėl delegacijų sudarymo. Rezerviniai du klausimai. Rezervinis 1 klausimas – projektas Nr. XIVP-525. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Laba diena. Gal pirmininkė neprieštaraus ir visiems bus patogu, kad taupydamas laiką aš pristatysiu projektus Nr. XIVP-525 ir Nr. XIVP-526 vienu ypu, nes jie susiję. Tiesiog tais projektais įgyvendiname buvusios Mišrios Seimo narių grupės, o dabar jau naujos frakcijos teisę, turint atitinkamą kvotą, užimti vieną vietą Seimo delegacijoje Tarpparlamentinėje Sąjungoje ir užimti čia Seimo Pirmininko pavaduotojo vietą. Į šitas pareigas siūlomas kolega J. Pinskus.
PIRMININKĖ. Niekas nenori klausti. Ar galime pritarti po pateikimo? Svarstymas. Galime pritarti? Nematau prieštaraujančių. Dėl priėmimo balsuosime numatytu laiku. Dėl motyvų lyg ir nėra.
16.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. XIV-84 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-526 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar prašau dar Jurgį ir antrąjį klausimą – projektas Nr. XIVP-526. Atsiprašau, pristatėte.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš esmės paminėjau abu.
PIRMININKĖ. Taip, taip, atsiprašau. Viskas, tuomet balsuosime. Pritarta po pateikimo. Po svarstymo pritarta. Dėl priėmimo balsuosime numatytu laiku.
16.32 val.
Seimo savaitės (2021-05-24–2021-05-28) – 2021 m. gegužės 25 d. (antradienio) ir 27 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Rezervinis 8 klausimas – dėl savaitės, prasidedančios gegužės 24 dieną. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kitą savaitę jau, tikiuosi, posėdžiai bus šiek tiek normalesnės trukmės. Kol kas numatyta, kad antradienio posėdis bus iki 17 valandos. Bet šiandien, nors buvo gana ilgas išdėstymas, panašu, kad mes sugebėsime posėdžius baigti greičiau. Iš posėdžių turinio nieko ypatingo gal neišskirčiau, tiesiog yra ketinimas priimti su biudžetu susijusius socialinės krypties įstatymų projektus, tai antradienį jų svarstymas, o ketvirtadienį priėmimas, nes yra taikoma skubos tvarka. Taip pat M. Majausko projekto pateikimas, juo mes visą Lietuvos teritoriją kas penki kilometrai žadame padengti bankomatų tinklu. Ir daugiau įvairių projektų eilės tvarka. Ketvirtadienį opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos ir Darbo partijos frakcijos jungtinė darbotvarkė.
PIRMININKĖ. Dėkui, kolega Jurgi. Jūsų paklausti nori P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas pranešėjau, čia per žiniasklaidą gerbiama Seimo Pirmininkė pasakė, kad kitą savaitę bus įtrauktas Partnerystės įstatymas. Gal vis dėlto jo nėra, gal persigalvojote ir gal niekada nebus?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš negaliu įrašyti į darbotvarkę projekto, kuris nėra įregistruotas. Čia šiandien neturiu tokios galimybės.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime pritarti darbotvarkės projektui? Galime. Ačiū. Kolegos, kadangi iki numatyto balsavimo liko šešios minutės, aš pakviesiu greitai pristatyti likusius rezervinius klausimus, tikrai ne kontroversiški, taip įtarčiau.
16.34 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Rolando Čiapo peticijos“ (projektas Nr. PNP-14-11) priėmimas
Rezervinis 4 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Rolando Čiapo peticijos“ projektas. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Peticijų komisija svarstė R. Čiapo peticiją posėdyje šių metų gegužės 12 dieną ir priėmė sprendimą atmesti šioje peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalį ir nustatyti galimybę nuteistiesiems, atliekantiems bausmę už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jiems atlikus tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgdama į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę ir manydama, kad atsisakius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo išimčių, mažėtų nusikalstamų veikų prevencijos priemonių ir nuostatos neatitiktų visuomenės lūkesčių dėl baudžiamojo atsakomybės įgyvendinimo nuteistiesiems, padariusiems sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Prašom į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dėl motyvų prieš užsirašęs V. Valkiūnas, bet jo nematau. Tuomet, Edmundai, gal galėtumėte pristatyti… Minutėlę. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto sprendimui dėl atmetimo? Galime? Galime. Tvarka, fiksuojame.
16.36 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Roberto Raulyno peticijos“ (projektas Nr. PNP-14-12) priėmimas
Tuomet rezervinis 5 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Roberto Raulyno peticijos“ projektas Nr. PNP-14-12. Prašom, Edmundai.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Komisija svarstė R. Raulyno peticiją. Peticijų komisija R. Raulyno peticiją iš esmės išnagrinėjo šių metų gegužės 12 dieną. Posėdyje priėmė sprendimą atmesti šioje peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti Bausmių vykdymo kodekso 139 straipsnį ir nustatyti galimybę nuteistiesiems, atliekantiems bausmę kalėjime, steigti nevyriausybines organizacijas.
Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgdama taip pat į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę ir manydama, kad ribojimas kalėjimuose nuteistiesiems steigti nevyriausybines organizacijas yra nulemtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo ypatumų. Kalėjimai – maksimalaus izoliavimo nuo visuomenės pataisos įstaigos. Juose bausmę atliekantys asmenys nuteisti už labai sunkius nusikaltimus. Dėl šių asmenų padarytų nusikaltimų sunkumo ir jų pavojingumo visuomenei jų teisinė padėtis yra suvaržyta maksimaliai. Dėl maksimaliai apriboto judėjimo ir bendravimo šie nuteistieji negali įgyvendinti teisės steigti nevyriausybines organizacijas, taip pat ir nuteistųjų kolektyvų tarybas. Prašom atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti peticiją.
PIRMININKĖ. Nematau kolegų, norinčių išreikšti vienokias ar kitokias reakcijas. Tad klausiu, ar galima bendru sutarimu pritarti Peticijų komisijos siūlymui atmesti? Matau pritariamus ženklus. Atmesta.
16.37 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Jaroslavo Jurgo peticijos“ (projektas Nr. PNP-14-13) priėmimas
Toliau. Rezervinis 6 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Jaroslavo Jurgo peticijos“ projektas Nr. PNP-14-13. Prašom, Edmundai.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Dar viena peticija dėl Bausmių vykdymo kodekso, ji buvo pateikta J. Jurgo. Ji taip pat nagrinėta gegužės 12 dienos posėdyje. Peticijų komisija priėmė sprendimą atmesti šioje peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti Bausmių vykdymo kodekse nustatytą daiktų, kuriuos leidžiama įsigyti ir turėti nuteistiesiems, sąrašą.
Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgdama į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę ir manydama, kad šiuo metu galioja teisinis reguliavimas, kai nuteistojo teisinė padėtis tiesiogiai priklauso nuo to, kaip nuteistasis elgiasi bausmės atlikimo metu, ar laikosi nustatytų drausminių… ir vykdo pareigas, koks yra jo požiūris į darbą bei mokymąsi, kaip jis reaguoja į socialinės reabilitacijos priemones ir ar yra teisingas ir progresyvus. Prašom atsižvelgti ir atmesti gerbiamo J. Jurgo peticiją.
PIRMININKĖ. Ačiū, pranešėjau. Nematau norinčių sureaguoti. Ar galime bendru sutarimu pritarti komisijos siūlymui atmesti? Galime. Ačiū.
16.38 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Emilio Salduko peticijos“ (projektas Nr. PNP-14-14) priėmimas
Ir paskutinis panašaus pobūdžio klausimas, turiu mintyje Peticijų komisijos, tai yra Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Emilio Salduko peticijos“ projektas Nr. PNP-14-14. Prašom, gerbiamas Edmundai.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Peticijų komisija svarstė E. Salduko peticiją. Peticijų komisija E. Salduko peticiją iš esmės išnagrinėjo gegužės 12 dienos posėdyje. Priėmė sprendimą atmesti šioje peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti Bausmių vykdymo kodeksą ir nustatyti, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys turi teisę turėti mobilųjį telefoną.
Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgdama į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę ir manydama, kad, leidus nuteistiesiems naudotis nuosavais mobiliaisiais telefonais, jų skambinimo kontrolė iš esmės taptų neįmanoma, gerokai padidėtų rizika dėl naujų nusikalstamų veiklų padarymo ir apsunkintų pataisos įstaigų valdymą. Prašom atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu komisijos siūlymui atmesti? Matau pritarimo ženklus. Ačiū, patvirtinta pozicija.
Dabar, kolegos, dar liko 15 sekundžių iki balsavimo. Kviečiu sugrįžti į vietas ir pradėsime dar vieną mūsų šios dienos balsavimą.
16.39 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5358(2) (priėmimo tęsinys)
Taigi skelbiu balsavimą dėl darbotvarkės 2-6 klausimo – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5358(2). Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109: už – 79, prieš – 7, susilaikė 23. Priėmimo stadijoje įstatymui pritarta. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.40 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 3, 8, 10, 12, 19, 22, 24, 27, 28, 33, 34, 39, 42, 46, 49, 53 straipsnių, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 271, 521 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-5365(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7.1 klausimas – Statybos įstatymo projektas Nr. XIIIP-5365(2). Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 115, balsavo 115: už – 107, prieš – 1, susilaikė 7. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5365(2) priimtas. (Gongas)
16.41 val.
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 4, 6, 8, 9, 10, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5366(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau lydimasis 2-7.2 klausimas – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIIP-5366(2). Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 116, balsavo 116: už – 108, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5366(2) priimtas. (Gongas)
16.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. XII-189 „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-443(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 12 d. nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-443(2). Balsavimas. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 106, prieš nėra, susilaikė 6. Nutarimas priimtas. (Gongas)
16.43 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-358 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-358. Balsuojame.
Užsiregistravo 111, balsavo 110: už – 61, prieš – 12, susilaikė 37. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar turite kitų pasiūlymų? Nematau. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
16.44 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-205 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo projektas Nr. XIVP-205. Balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 114, balsavo 114 Seimo narių: už – 58, prieš – 3, susilaikė 53. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis – VVSK, kaip papildomi – BFK ir Kaimo reikalų komitetas. Ar turite dar kitų pasiūlymų? Taip, prašau. Per šoninį mikrofoną A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš norėčiau paprašyti Vyriausybės išvados, nes jeigu yra deleguota funkcija, matyt, ateityje reikės ir pinigų tam numatyti. Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu, kad prašome Vyriausybės išvados? Nematau prieštaraujančių. Pritarta.
Prašau. Dar sykį per šoninį mikrofoną A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Kaimo reikalų komitetas čia nelabai kuo dėtas. Čia turėtų VVSK būti tiktai.
PIRMININKĖ. Kaip pagrindinis yra VVSK, kaip papildomas – BFK. Jeigu kaip papildomas Kaimo reikalų komitetas nepageidauja būti, tai…
Per centrinį mikrofoną ponas V. Pranckietis. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Želdynai turbūt turėtų būti Aplinkos apsaugos komiteto interesas. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Tai Kaimo reikalų komiteto nereikia, nepageidaujate? (Balsai salėje) Supratau. Judame toliau. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
16.47 val.
Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61, 62 ir 63 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-237, Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 1321 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-238 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo projektas Nr. XIVP-237. Balsuojame po pateikimo. Kartu ir lydimasis. Prašau balsuoti.
Užsiregistravo 119, balsavo 119 Seimo narių: už – 38, prieš – 16, susilaikė 65. Pasiūlymui po pateikimo nepritarta. Alternatyvus… (Balsai salėje) Prašau, gerbiamas Petrai.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji, taip socialdemokratai stengiasi jums įtikti, visais esminiais klausimais jus paremia, nors po pateikimo, konservatoriai, liberalai, galėjote pritarti paties G. Palucko įstatymo projektui. Jūs sąžinės visai neturite. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ar yra ketinimas siūlyti tobulinti, ar atmesti? Alternatyvus balsavimas. Kas už tobulinimą, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip. Prašau.
Užsiregistravo 119, balsavo 119 Seimo narių: už – 74, prieš – 45. Tikrai labai audringas klausimas. Gerbiamas kolega G. Paluckas turės galimybę patobulinti įstatymo projektą. (Balsai salėje) Neabejotina, kartu su P. Gražuliu.
16.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. XIV-57 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-525 (priėmimo tęsinys)
Toliau einame prie apsvarstytų ir pateiktų kitų darbotvarkės klausimų. Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo dėl delegacijų sudarymo projektas Nr. XIVP-525. Priėmimo stadija. Prašau balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 117, balsavo 116: už – 116. Nutarimui yra pritarta. (Gongas)
16.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. XIV-84 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-526 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-526. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 118, balsavo 118 ir visi – už. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Mieli kolegos, šitas balsavimo etapas baigėsi. Einame toliau prie projektų pateikimų ir svarstymų.
16.51 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 321 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-252(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo projektas Nr. XIVP-252(2). Pranešėjas – K. Vilkauskas. Prašau, kolega, į tribūną.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu pristatyti Lietuvos savivaldybių ir seniūnijų stiprinimo projektą. Nors seniūnijų veiklos ir finansinis savarankiškumas yra nuolat didinamas, iki šiol egzistuoja dar nemažai nepanaudotų galimybių. Pavyzdžiui, seniūnijų veiklos ir finansinis savarankiškumas dar labiau padidėtų, jeigu būtų išplėstas ratas funkcijų, kurios būtų atliekamos seniūnijose. Būtų įtvirtinta įstatyminė nuostata, kad seniūnijų veiklai, numatytai seniūnijų metinės veiklos planuose, vykdyti reikalingi asignavimai (lėšos) iš savivaldybių biudžetų suplanuojami seniūnijų veiklai finansuoti skirtoje vienoje biudžeto programoje arba skirtingose biudžeto programose ir paskirstomi tarp seniūnijų atsižvelgiant į kriterijus, kuriuos nustato savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintu pavyzdiniu tokių kriterijų sąrašu.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos seniūnijos funkcijos detalizuojamos seniūnijos nuostatuose, juose konkrečiai nurodant veiklas, kurios pavedamos atlikti tai seniūnijai. Iš savivaldybės biudžeto ir kitų finansavimo šaltinių seniūnijai skiriami asignavimai (lėšos) turi būti adekvatūs seniūnijos nuostatuose nustatytoms viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijoms (turi būti skaičiuojami vadovaujantis nustatytais kriterijais).
Taigi, mieli kolegos, laukiu klausimų ir kviečiu palaikyti šį projektą.
PIRMININKĖ. Dėkui, pranešėjau. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, kai ką jau aptarėme stovėdami poilsio zonoje, o aš dabar norėčiau paklausti kito klausimo – apie adekvatumą ir apie tuos kriterijus. Kas tuos kriterijus nustatys, nes dažnai nustato kriterijus seniūnijose – savas, ne savas, tai kokie kriterijai ir ar tai yra argumentas, kuris kaip nors apskaičiuojamas, nes darbai savivaldybėse visada būna mažiau finansuojami, nei reikia. Šiuo atveju kas nustatys kriterijus?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už gerą klausimą. Kadangi seniūnijos yra skirtingos: vienose daugiau parkų, kitose daugiau kelių, žvyrkelių, kitose laukų daugiau, vienos agrarinės, kitos turistinės, ten patikslintos tos trys funkcijos įvedamos, konkretinamos, tai yra galima skaičiuoti parkų vejų šienavimą arais, pėsčiųjų takus kvadratiniais metrais ir panašiai. Yra aiškus kriterijus, apskaičiuojame, kiek gali kainuoti, ir prašom jums kriterijus. Eina seniūnija į tarybą ir sako – man reikia padengti šitą apimtį štai tokiomis lėšomis.
PIRMININKĖ. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai. Kai nėra viešųjų paslaugų teikėjų, tada yra priimamas savivaldybės tarybos sprendimas. Ar nereikėtų, jūsų manymu, iš viso galbūt keisti Viešojo administravimo įstatymo, nes tai labai susiję? Tai vienas klausimas.
Kitas momentas. Vis dėlto dėl asignavimų pratęsčiau kolegos E. Pupinio klausimą. Iš tikrųjų, manau, kas kaip nustatys kriterijus. Turėtų būti labai konkrečiai kiekvienas darbas įkainotas, jeigu mes kalbame, ir turėtų būti pamatuota, tai turėtų būti, aš nežinau, aš įsivaizduoju tarybos sprendimų ar panašiai… Kokia jūsų nuomonė?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Dėl pirmojo klausimo visiškai sutinku, kad reikėtų dėl paslaugų teikimo tikslinti Viešojo administravimo įstatymą, bet tos seniūnijos, kurios ūkiškai gerai dirbo ir dirba, buvo irgi iškilęs tas klausimas, Vyriausybės atstovai tikrino, ir neprasilenkė būtent dėl to, kad tos seniūnijos dirba ekonomiškai ir ūkiškai. Jos sutaupo savivaldybėms lėšų. Kitos turi savo techniką, traktoriukus, automobilius. Tik problema dabar yra dėl žmonių, kadangi, žinote, tų, kurie atidirba už pašalpas, vis mažėja. Reikėtų per Užimtumo tarnybą atgaivinti tą programą, kad, sakykim, būtų galima ilgesniam laikotarpiui įdarbinti žmones ir jie būtų labiau motyvuoti.
O dėl asignavimų nėra jokia naujiena – daugelis visiškai savarankiškų seniūnijų taip ir daro, apskaičiuojama. Jeigu atsimenate, kai buvo seniūnija finansuojama programinio finansavimo būdu, ten aiškiai ir buvo visi kriterijai. Jeigu yra apšvietimo stulpai, yra jų kiekis. Jeigu yra greideriavimas ir atitinkamas kelio ilgis, jis apskaičiuotas kilometrais ir taip toliau.
Manau, kad čia yra tikrai geros patirties. Dėl to ir teikiamas, kad visose savivaldybėse nebūtų tokio dalyko kaip nuo 0,01 % iki 14 %, tokių didelių skirtumų. Paskui kolegos seniūnai nesusišneka vienoje ar kitoje savivaldybėje, kaip čia tie darbai ir jų teikiamos paslaugos turi būti finansuojamos.
PIRMININKĖ. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ačiū. Gerbiamas kolega, aš tikrai palaikau jūsų norą didinti seniūnijų savarankiškumą, juo labiau finansinį savarankiškumą, bet situacija yra tokia, kad keletas savivaldybių visai neturi seniūnijų, taip pat daugelis Lietuvos savivaldybių neskiria net 1 % savarankiškoms seniūnijų funkcijoms, priimti sprendimus.
Ar jūs nemanote, kad vis dėlto reikėjo jūsų gerą pasiūlymą įvertinti kompleksiškiau ir vis dėlto įtvirtinti, kokia savivaldybių biudžeto dalis, ar, kaip jūs įvardinate, funkcijos, atitektų seniūnijoms. Dabar mes lyg ir parašome „funkcijų“, geranoriškumo iš savivaldybių prašome suteikti, bet ar taip atsitiks? Ne. Funkcijos liks, o finansavimas nebūtinai, nes tokios prievolės nustatyti, kokia biudžeto dalis būtų skiriama seniūnijoms, nėra. Tai sprendžia savivaldybių tarybos. Tai kaip jūs matote… Aš matau šiokių tokių grėsmių, kad funkcijas mes įtvirtinsime, o biudžeto, deja, ne?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama kolege. Labai geras klausimas. Atsakymą į šį klausimą pradėčiau nuo to, kad ir Vyriausybė turi stiprinti savivaldą. Dabar savivaldybės skundžiasi, kad joms 15 % sumažinta savarankiškoms funkcijoms, kovojame dėl Kelių fondo, dėl specialiosios žvyrkelių programos. Jeigu tik šiuo atveju savivaldybes sustiprintų, tikrai savivaldybės nuleistų žemyn daugiau pinigų. Aš manau, kad tai yra irgi politinė savivaldybių valia. Pažiūrėkite, tos, kurios skiria 14 %, iš tikrųjų ten ir efektyviau dirba, ir bendruomenė patenkinta, ir nevyriausybinės organizacijos.
Bet jūs labai teisi, šito negalime nustatyti, nes yra Biudžeto sandaro įstatymas, kriterijai, šito nėra. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija jau kokius 10–15 metų kalba apie tai, kad būtų finansuojama ne mažiau kaip 10 % nuo biudžeto savivaldybių seniūnijos. Aš tikiuosi, kad tai dar kartą paskatins savivaldybių vadovus peržiūrėti, nes kiekviena skirtinga. Jeigu mažesnė savivaldybė, gal ir mažiau toms paslaugoms reikėtų. Didesnei – daugiau, bet didesnėse yra centralizuotas paslaugų teikimas.
Manau, čia būtų signalas ir toks imperatyvesnis signalas, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti seniūnijoms kaip ekonominiam vienetui. O ten, kur nėra seniūnijų, kur yra seniūnaitijos, aš manau, vėl kalbame apie seniūnaičius kaip instrumentą ten. Čia yra kitokio pobūdžio. Jie galėtų, aišku, neteikti, nes tai yra miestuose. Faktiškai visose kaimiškose teritorijose yra seniūnijos. Nėra seniūnijų tik Alytaus mieste, Klaipėdos mieste, Visagine, kur ir taip paslaugos teikiamos centralizuotai.
PIRMININKĖ. Dėkui. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš pritariu kolegei Ritai, kad vis dėlto tas savarankiškumas būtų reikalingas seniūnijoms. Norėčiau paklausti, kas inspiravo šitą dalyką, bet, įtariu, bandysiu užbėgti įvykiams už akių, kad tai yra skirtingų politinių partijų seniūnai ir panašiai, ir būna tokių merų, kurie bando susilpninti jėgas seniūno, kuris yra darbštus, dirba tam kraštui ir panašiai, neskiria tiek finansų, kiek kitoms seniūnijoms. Aš sakau iš patirties, taip yra ne vienoje rajono savivaldybėje. Ar ne šie dalykai irgi lėmė kartu? Ačiū.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Robertai. Toks provokacinis klausimas. Atsakysiu į šitą klausimą taip: tai paskatino daryti Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija, kuri susideda iš įvairių politinių partijų seniūnų ir visi Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos seniūnai ir asociacija priima sprendimus pasitarę kolegialiai. Iš tikrųjų dar prie šito projekto ateis ir jų nuomonė, nors preliminariai jie pritarė, bet nespėjo pateikti. Manau, pateiks vėliau savo nuomonę, kuri sutampa su šio projekto nuomone.
PIRMININKĖ. Dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus, bet jeigu norite, galite pasilikti tribūnoje, nes netrukus bus jūsų kito projekto pateikimas. Šiuo metu dar prie šito dabar pateikto yra dėl motyvų užsirašiusių. L. Nagienė už. Prašom.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tikrųjų kviečiu visus kolegas palaikyti šį projektą, nes realiai Kęstutis praktikas, todėl jis ir kalba labai diplomatiškai ir žinodamas, kokia yra situacija seniūnijose, nes žino visas problemas. Jeigu įžvelgtume ir pažiūrėtume, kaip dirba šiandien seniūnijos, jos ir dabar dirba, jos ir tvarko savo aplinką, jos prižiūri. Bet kaip prižiūri? Kiek gauna finansavimo, tiek sutvarko. Iš tikrųjų noriu pasakyti: kas turi ūkio būdu susitvarkęs, įsigijęs kažkokią techniką, tose seniūnijose jaučiama tvarka. Kai numatysime ir dar apibrėšime teisės akte, tai, aš manau, seniūnijoms bus kur kas lengviau dirbti. Todėl kviečiu tikrai palaikyti ir neabejoti, kad mes priėmę šį įstatymą tikrai suteiksime daugiau savarankiškumo. O tada jau ir tarybos neturės ką pasakyti, pasakys nėra, kaip galima, negalima finansuoti ir panašiai. Bus numatyti aiškūs kriterijai, kurie bus apibrėžti kiekvienoje taryboje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nesiūlau priimti tokio įstatymo ir iš viso įstatymais institucionalizuoti seniūnijų. Kuo mažiau to padaryta, tuo geriau. Seniūnijos kaimuose galbūt kai kur yra reikalingos, galbūt kai kur, neteigiu, kad jos ten nėra reikalingos. Bet miestuose nebūtinai ir greičiausiai visai nereikalingos. Seniūnijos miestuose būtų atgyvena todėl, kad… Kam seniūnijos reikalingos? Tam, kad būtų suteiktos paslaugos gyventojams. Miestų gyventojai dažniausiai tas paslaugas gali gauti įvairiais kitais būdais, viešąsias paslaugas e. būdu ir panašiai, jie tą ir pasiekia. Daugelis miestų gyventojų net nežino, kad yra tokios seniūnijos, net nežino, ką ten jos daro ir kas yra seniūnas.
Institucionalizuodami mes lyg savotiškai priverčiame tas savivaldybes, kurios atsisakė, kurti seniūnijas. Taigi Klaipėda neturi seniūnijų. Kaip dabar jai čia tą įstatymą vykdyti? Visaginas, atrodo, kad Visaginas, bijau supainioti, trys savivaldybės Lietuvoje neturi. Nereikia tų seniūnijų. Ar keturios? Nereikia tų seniūnijų. Savivaldybės pačios nuspręs, kaip jas tvarkyti. Tai mes įstatymais nemakaluokime savivaldybėms. Savivalda tam ir yra savivalda, kad ji pati nustatytų, kaip tvarkyti savo seniūnijas. Ar jas naikinti, ar suteikti jom daugiau savarankiškumo. Sutinku, kad kaimuose, kaimiškose teritorijose gal ir tikrai yra pasminga, kad turėtų ten kažkokį traktoriuką, dar kažką. Bet dabar turėkite omenyje, kad kaimai nyksta, ir taip sparčiai, kad sunku apsakyti. Žagarėje per pastaruosius 20 metų, per 20, ne 30 metų…
PIRMININKĖ. Laikas, Kęstuti, trumpinkite.
K. MASIULIS (TS-LKDF). …jau nebeliko gyventojų arba liko mažiau kaip pusė. Tai tikrai negalime taip daryti.
17.05 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-282(2) (pateikimas)
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Balsavimas numatytu laiku.
O dabar einame prie kito kolegos K. Vilkausko projekto, 2-15 klausimo – Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-282(2). Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF) Ačiū, gerbiama Pirmininke. Pristatymas bus labai trumpas. Šio projekto esmė – panaikinti kadencijas seniūnams, savivaldybės administracijos filialų vadovams ir sulyginti juos su kitais valstybės tarnautojais. Laukiu klausimų. Dėkoju visiems bičiuliams, kurie palaikė šį projektą, visam būriui bičiulių.
PIRMININKĖ. Ačiū už tokį greitą pristatymą. Jūsų nori paklausti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Labai trumpas klausimas. Kad Savivaldybių seniūnų asociacija pritarė, tai viskas aišku, bet ką darysite su Savivaldybių asociacija, ar kiek derintas? Iš tikrųjų merai ne visada nori savarankiškų seniūnų. Ačiū.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Edmundai, už tokį esminį klausimą. Turiu Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos raštišką pritarimą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Toliau klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega, jūs savo aiškinamajame rašte rašote, kad akivaizdžiai pablogėjo padėtis, kai buvo įvestos kadencijos ir seniūnijose, tai yra blogai, o aš manyčiau, kad juos priverčia labiau susimąstyti ir dirbti. Dabar mes sakome, kad seniūnijoms reikia savarankiškumo, o dabar nenorime, kad jiems būtų kadencijos, ir galbūt dar reikėtų pagalvoti ir apie rinkimus. Nežinau, ar čia vienas kitam neprieštarauja. Aš suprantu, kad mes norėtume, kad būtų biudžetinės įstaigos, bet, deja, Lietuvoje šiandien neturime nė vienos seniūnijos kaip biudžetinės įstaigos. Tada tai būtų tikrai visiškai tvarkingai, bet šiandien yra taip. Aš nežinau, kodėl pablogina. Ar jūs galite man atsakyti?
K. VILKAUSKAS (LSDPF) Ačiū, gerbiama Laima, už klausimą. Mes tikrai neturime bloginti vienos kategorijos valstybės tarnautojų situacijos tuo, kad iš valstybės karjeros tarnautojų atėjęs jaunas seniūnas negali paimti paskolos, nes penkerių metų kadencija, ir kiti dalykai, kad kiti valstybės karjeros tarnautojai dirba pagal funkcijas kaip skyriaus vedėjai, kiti valstybės tarnautojai kadencijų neturi.
Jeigu kalbame apie seniūniją ir seniūną, mums reikėtų galvoti, galbūt skamba antros pakopos savivaldos motyvas, galbūt dar labiau stiprinti seniūnijas. Ir kalbant apie merų rinkimus, kai dabar kalbama apie atstovaujamąjį merą, turi būti svertai. Jeigu mes sustiprintume seniūnijas kaip administracinį potencialą, kad bendruomeninėms organizacijoms nereikėtų rašyti, galvoti apie ataskaitas, būtų administracinis centras, kur viskas būtų sutvarkyta, visi popieriai, ataskaitos, projektai ir panašiai. Žmonės galėtų teikti pasiūlymus per bendruomenines organizacijas ir nevyriausybines organizacijas, ir mes tikrai iš karto pajustume mūsų savivaldos stiprybę.
PIRMININKĖ. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Gerbiamas kolega, aš tikrai manau, kad teisingas jūsų sprendimas, jeigu mes norime sulyginti seniūnus su kitais valstybės tarnautojais, o būtent tokį statusą ir turi seniūnai, yra valstybės tarnautojai. Tai tas kadencijas jiems numatyti, bet numatyti, kad jeigu jie dirba gerai arba labai gerai, būtų galimybė jų tarnybą pratęsti. Galbūt reikėtų pasirinkti tokį kelią ir taip motyvuoti žmones dirbti efektyviai ir siekti gerų rezultatų.
Bet kita jūsų pasiūlymo dalis, kurios jūs nepristatėte, taip norite paturbinti centralizuotą atranką į valstybės tarnybą seniūnams. Ir ten jums nepatinka, kad galima pasirinkti iš dviejų geriausių kandidatų. Bet taip yra sukonstruota visa centralizuotos atrankos į valstybės tarnybą sistema, į kiekvieną valstybės tarnautojo pareigybę yra siūlomi du atrankoje geriausiai pasirodę kandidatai, ir vadovas po pokalbio ar pritaikęs kitas atrankos priemones atsirenka geriausią. Tai čia norite padaryti išlygą. Dėl antros dalies aš nesutikčiau jums pritarti.
Dabar tokia dilema, kaip čia balsuoti, nes viena dalis gal ir teisinga, o kita galbūt ir ne visai.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Čia yra pateikimas. Viską galima tobulinti, galima pateikti ir pasiūlymus. Ačiū, gerbiama Edita, už geras įžvalgas. Tikrai ne dėl piktos valios nepažymėjau, nes tai jau buvo per teikimą, buvo Valstybės tarnybos įstatymas, kur per Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimą perėjo pateikimą ir tai jau teikiau. Čia ne naujiena.
Aš manau, kad būtent vienintelis seniūnas, kaip valstybės tarnautojas, renkamas su tokia komisija, kurioje yra dar ir seniūnaičiai. Kitose komisijose nėra. Ten yra, sakykim, kitokia struktūra. Visi seniūnaičiai pasisako iš karto per pirmą atrankos komisijos raundą. Dabar pasisako seniūnaičiai ir, sakykim, jie mato tą žmogų seniūnu. Nukeliauja seniūnas į antrą turą, o direktorius paima kitą, ne seniūnaitį. Ten nedalyvauja nei seniūnaitis, nei nė vienas rinkimų komisijos narys. Todėl ir įrašėme šį punktą.
PIRMININKĖ. Paskutinis – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiamas Kęstuti, jūs tikrai šiandien paįvairinate Seimo kasdienybę tokia Kubos vadų retorika. Ačiū.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Toks balsas. Atsiprašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Noriu pasakyti, kad tamsiu kostiumėliu sėdi Rita, o raudonu Edita.
Aš norėjau paklausti jūsų. Ta pati problema yra ir dėl bibliotekų vadovų kadencijų. Aš 1 daliai tikrai pritarčiau, kaip ir kolegė Rita, nes yra ta pati problema tarp kadencijų, tie konkursai ir panašiai, kad būtų…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, išsijungė mikrofonas. Tuoj galėsite pratęsti. Tuoj, sekundėlę. Gerai, aš tuomet įjungsiu šoninį. Prašom, Robertai.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš pritarčiau irgi tai 1 daliai, kurią siūlė Rita, kad tarp kadencijų būtų gerai arba labai gerai vertinama savivaldybės administracijos sukurtai tarybos grupei. Kaip jūs galvojate, tas pats ir dėl bibliotekų, ir dėl seniūnijų, tam irgi pritartumėte ar ne? Kad bibliotekoms irgi reikia analogiškai?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Taip. Gerbiamas kolega, kadangi mes, svarstydami šitą klausimą, buvome vienoje pusėje, tikrai balsavome, jeigu atsimenate, taip, kad tos kadencijos būtų pakeistos.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar likę motyvai. Už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų pritarčiau šiam įstatymo projektui ir siūlyčiau jį svarstyti komitete. Savaime suprantama, turbūt seniūnijos gali būti efektyvios tik tuomet, kai jos turi daugiau savarankiškumo. Čia ir kolega K. Masiulis sakė, kad miestuose galbūt ne taip reikalingos, bet jau regionuose iš tikrųjų reikalingos, nes yra arčiausiai žmonių. Tuo metu, kai atsitinka kokių nors problemų arba dėl susisiekimo, arba kitų problemų, seniūnai tarpininkauja žmonėms ir padeda, netgi savo transportu veža asmenis į tam tikras vietas.
Manyčiau, kad čia reikėtų vis dėlto kalbėti apie tokią bendrą Lietuvos sistemą, kai dalis savivaldybių biudžeto būtų skirta tiesiai seniūnijoms, kad jos galėtų operuoti tam tikromis lėšomis, o ne priklausytų nuo vieno ar kito mero malonės. Manyčiau, svarstyti reikia, žiūrėti ir pagal pateiktą įstatymo projektą galbūt šiek tiek patobulinti, kad nekiltų kokių nors teisinių nesusipratimų, o po to priimti ir kitus susijusius teisės aktus.
Galiu priminti, kad netgi 2008 metais, 2012 metais buvo svarstoma, buvo teikiami projektai, tačiau jie nebuvo iki galo suderinti su teisės aktais ir nebuvo priimti. Dabar siūlau sugrįžti ir dar kartą svarstyti, ir vis dėlto padidinti seniūnijų savarankiškumą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Nepritariu aš tokioms idėjoms apie antro lygio savivaldos įvedimą, kai mes turime nepilnus 600 seniūnijų ir jos turi tendenciją mažėti, labai ryškią tendenciją mažėti ir būtent kaimuose, o miestuose jos neturi prasmės. Įsivaizduokime, tai yra didžiuliai piniginiai resursai aptarnauti labai mažus gyventojų skaičius. Jeigu Žirmūnų seniūnijoje yra 46 tūkst. gyventojų, atrodytų, gal visai ir būtų galima, bet nėra prasmės, nes Žirmūnų gyventojai be jos išsivers, o kokie nors Žirgaičiai, ir tai ne mažiausia seniūnija, yra ir po 400, turi 600 gyventojų ir jie visi vyresnio amžiaus. Gal, mielieji, nebūtina? (Balsai salėje) Ne, būkime realistai, tikrai čia reikia padaryti seniūnus, dar ką nors? Kur jie, tie seniūnai, gyvens? Gyvens Šakiuose greičiausiai. Aš esu realistas ir sakau, nedarykime nereikalingų žingsnių.
PIRMININKĖ. Ačiū už nuomonę. Motyvai išsakyti. Balsavimas vyks numatytu laiku. Mes eisime… (Balsai salėje) Kolegos, prašyčiau mažiau aistrų. Balsavimas bus anksčiau, kai jau priartėsime pagal darbotvarkę, prieš kokį pusvalandį, tikiuosi, pavyks informuoti.
17.16 val.
Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3195(3) (svarstymas)
Dabar darbotvarkės 2-16 klausimas – Pluoštinių kanapių įstatymo projektas Nr. XIIIP-3195. Pranešėjas – J. Gudauskas. Sekundėlę ir pranešėjas bus tribūnoje. Prašau, gerbiamas Jonai.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šių metų gegužės 12 dieną Seimo Kaimo reikalų komitetas apsvarstė visas pastabas bei pasiūlymus, atsižvelgdamas į jas, parengė 46 pasiūlymus, patobulino Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3195(3) ir priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3195(3) ir komiteto išvadoms bei pasiūlymams, jiems komitetas pritarė arba pritarė iš dalies. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Siūlau Seimui pritarti Seimo Kaimo reikalų komiteto sprendimui bei parengtam patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkui, gerbiamas Jonai. Jūs sugrįšite į tribūną vėliau pristatyti pakeitimų, o dabar Ekonomikos komiteto, kaip papildomo komiteto, nuomonę pristatys K. Starkevičius. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Labas vakaras, gerbiami kolegos. Ekonomikos komitetas, kaip papildomas, išnagrinėjo šį klausimą, Vyriausybės išvadas ir su tam tikrais pasiūlymais bendru sutarimu pritarė šiam projektui. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas Kazy. Dabar bus diskusija, o po to dar tęsime svarstymo stadiją. Pirmasis užsirašė kalbėti M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, iš tiesų gana svarbus įstatymo projektas. Mes su gerbiamu K. Starkevičiumi jį registravome prieš dvejus su puse metų. Daug žmonių klausė, kur dingo šis kartu su Kaziu registruotas Pluoštinių kanapių įstatymas? Kodėl pacientai Lietuvoje vis dar negali legaliai gauti medicininių kanapių? Kodėl Lietuvos ūkininkai užaugintas pluoštines kanapes turi vežti perdirbti į Lenkiją? Kodėl pažangiausios Lietuvos kompanijos turi perkelti perdirbimo įmones į JAV ar kitas Europos Sąjungos šalis? Kodėl turintys miego, apetito ar nerimo sutrikimų negali parduotuvėje nusipirkti CBD produktų? Atsakau. Valstiečiai. Valstiečiai nuo pirmos dienos delsė ir blokavo šio įstatymo priėmimą. Vykdė propagandą, aktyvią propagandą, jog šiuo sprendimu yra įteisinami narkotikai. Reikalavo Vyriausybės išvados. Beje, Vyriausybės išvada gauta tris kartus. Reikalavo ekspertinės išvados. D. Ilginis, kuris pateikė ekspertinę išvadą (jau yra amžinąjį atilsį iškeliavęs iš šio pasaulio, jis sirgo vėžiu), naudojosi CBD produktais nelegaliai tam, kad galėtų išeiti be skausmo. Negana to, valstiečiai dar reikalavo Europos Komisijos išvados. Visos išvados yra gautos. Aš atkreipsiu dėmesį, kad net 20 mlrd. eurų apimties valstybės biudžetų priėmimas nesunešioja tiek geležinių klumpių, kiek turėjo sunešioti šis įstatymo projektas.
Gerbiami kolegos, juodu ant balto nepriklausomi ekspertai Seimui yra surašę.
Pirma. Pasaulio sveikatos organizacija aiškiai nurodo, kad ne didesnis nei 0,2 % THC kiekis laikytinas nekenksmingu žmonių sveikatai.
Antra. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas yra nusprendęs, kad Europos Sąjungos šalys narės yra laisvos apsispręsti dėl pluoštinių kanapių produktų ar gaminių reguliavimo, numatydamos atitinkamą THC kiekį ir vartojimo paskirtį.
Trečia. Daugelis Europos Sąjungos šalių jau apsisprendė, įskaitant Bulgariją, Suomiją, Prancūziją, Vengriją, Airiją, Lenkiją, Slovakiją, Švediją, Jungtinę Karalystę (dabar jau ne Europos Sąjungoje), jose iš pluoštinių kanapių pagaminti produktai, turintys ne daugiau kaip 0,2 % THC, nebelaikomi neteisėtomis narkotinėmis medžiagomis.
Iš tiesų man atrodo, kad Lietuva yra vienintelė šalis, kuri dar kriminalizuoja CBD produktus. CBD produktai net be jokio THC yra kriminalizuojami ir už jų disponavimą gresia Baudžiamasis kodeksas. Sunku tuo patikėti, bet taip yra.
Remiantis Europos Sąjungos Bendruoju Teismu ir jo sprendimu, pateiktas įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos įsipareigojimams pagal Europos Sąjungos teisės aktus. Todėl remiantis išimtimi dėl pluoštinės kanapės pagal 1961 metų konvenciją ir Pasaulio sveikatos organizacijos išaiškinimais, šis produktas neprieštarauja ir tarptautinėms konvencijoms.
Pabaigai. Priėmus įstatymą bus išplėtotos galimybės realizuoti savo produkciją pluoštinių kanapių augintojams, sudarytos galimybės steigtis pluoštinių kanapių perdirbėjams ir galimybė tiekti Lietuvos rinkai pluoštinių kanapių produktus, tai yra aliejų, maisto papildus, naminių augintinių maistą, asmens higienos priemones, atskirus kosmetikos ir chemijos pramonės ingredientus.
Kas toliau? Gerbiami kolegos, toliau aš labai tikiuosi, kad, nepaisant ilgo, sudėtingo proceso, nepaisant pagalių kaišiojimo į ratus, mes priimsime šį įstatymo projektą ir sukursime galimybes Lietuvos žemės ūkiui, sukursime galimybes perdirbimo kompanijoms, sukursime galimybes pacientams ir jų artimiesiems nesislėpti nuo teisėsaugos ir gauti profesionalią medikų konsultaciją, kaip vartoti produktus, juos įsigyti kokybiškus, o ne juodojoje rinkoje.
Gerbiami kolegos, aš tikiuosi, kad priėmę šį įstatymą mes tiesiog eisime progreso keliu. Linkiu daugiau nelaužyti iečių ir priimti šį įstatymą bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega Mykolai. Toliau diskutuoti užsirašęs R. Žemaitaitis, bet jo nematau salėje. Kitas – K. Mažeika. Lyg irgi nematau. V. Valkiūnas. Irgi nėra. K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gražus pavakarys. Iš tiesų pluoštinės kanapės yra viena seniausių ir tvariausių auginamų kultūrų pasaulyje. Iš tikrųjų pavarčius istorinius šaltinius labai malonu pabrėžti, kad dar vidurio neolito laikais pluoštinės kanapės (tada dar neaišku, aišku, kanapės) buvo auginamos ir rastos Lietuvoje, dabar Šventosios gyvenvietės teritorijoje. Buvo rastos laivų likučiuose – tai virvės. Tai rodo, kokia tai tvirta medžiaga. Iš tikrųjų vėliau pragyveno įvairius išgyvenimus ši kultūra ir buvo uždrausta ją auginti. Dar mūsų seneliai, tėvai tikrai prisimena, kad pluoštinės kanapės buvo auginamos. Tačiau vėl atėjo atgimimas į Lietuvą tik po 20 metų nuo nepriklausomybės paskelbimo. 2014 metais buvo leista auginti pirmąsias pluoštines kanapes Lietuvoje, nors Europos Sąjungoje buvo galima auginti. Beje, mūsų ūkininkai vadovavosi Europos Sąjungos teisės viršenybe šiuo atveju ir augino kanapes. Aišku, juos baudė, po to tos baudos buvo atšauktos, bet 2014 metais buvo jau prasidėjęs iš tikrųjų legalus auginimas.
Štai pirmaisiais 2014 metais buvo apie 1 tūkst. hektarų pluoštinių kanapių. Šiuo metu, tai yra 2019 metais, kai jau buvo tam tikrų vilčių, kad auginsime tas kanapes, bus priimtas būtent šis įstatymas, buvo auginama apie 9 tūkst. hektarų. Dabar, šiais metais, vėl nukrito iki 5 tūkst. Savaime suprantama, dėl ko nukrito. Nes nesulaukę šio įstatymo žaliavą veždavo perdirbti į kaimyninę Lenkiją, Daniją, daugeliu atveju būdavo sustabdomi ties mūsų siena, laikomos mašinos muitinės, policijos sandėliuose, ištiriama, po to po kelių mėnesių vėl paleidžiama. Buvome suteikę verslui labai dideles viltis – investicijos, buvo pastatyti keli perdirbimo fabrikai, bet vėliau daugelis jų išsikėlė vėlgi į tas pačias kaimynines šalis, Lenkiją, Daniją, ir jose buvo vykdoma toliau gamyba.
Dabar tokių naujausių žinių. Dalyvavau nuotolinėje Europos Komisijos balandžio 26 dieną organizuotoje telekonferencijoje. Ten iš įvairių šalių ekspertai, iš pasaulio šalių – Kanados, Šveicarijos, Europos Sąjungos, kalbėjo apie situaciją pasaulyje. Šveicarijoje (ji nėra Europos Sąjungos šalis) šiandien leidžiama, kad THC kiekis būtų 1 %. Pas mus, būkime tikrai čia, leidžiama tik 0,2 % THC. Europos Parlamentas jau priėmė ir padidino šį leidimą iki 0,3, tačiau dar Komisija nepriėmė.
Taigi mes esame gerame kelyje, mes turime dar ir apsaugą užsitvirtinę. Įmonės, kurios perdirbs, turės būti sertifikuojamos. Ir dar ką noriu pabrėžti, nuo to meto, kai auginamos pluoštinės kanapės Lietuvos laukuose, nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, kad ūkininkai augintų būtent kitokias kanapes, išskyrus pluoštines kanapes. Yra atvejų, kai ten visiškai kitur jau yra visai kitos kanapės, kurių aš net vardo nenoriu minėti. Taigi tikiuosi, kad šiandien balsuosime teigiamai ir judėsime į priekį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, aišku, aš negalėsiu kaip Mykolas taip dramatiškai, tokiu balsu kalbėti šia tema, kad žemė griūna. Bet man labai keista, kad kartojasi tai, kas vyko praeitoje kadencijoje. Man labai keista, kad apkaltino valstiečius ir žaliuosius, nors valstiečiai ir žalieji priėmė įstatymą. Tai reikėjo pasakyti, kad jis buvo priimtas, bet jis buvo nusiųstas notifikuoti. Ir ką Lietuva gavo iš Europos Komisijos? Kad įstatymas neatitiko sutarčių ir konvencijų. Šiandien bandoma lipti tuo pačiu keliu, ką darė anoje kadencijoje tie patys valstiečiai.
Kas man labiausiai čia nepatinka? Galime čia ginčytis dėl to 0,2 tetrahidrokanabinolio, bet kodėl išvadose elgiamasi taip nepagarbiai kitų Seimo narių ir Vyriausybės atžvilgiu? Pačių konservatorių ir liberalų Vyriausybė. 16 ir 18 pastaboje aiškiai parašyta, kad maisto produktuose ir kosmetikoje pagal dabartinius Europos reikalavimus yra nulis. Nulis, ne 0,2, o nulis. Jūs išvadose rašote – pritarta iš dalies, bet vis tiek įrašote visiškai priešingai, negu rašo Vyriausybė. Lygiai taip pat elgėsi tada ponas K. Starkevičius – buvo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas ar pavaduotojas ir stūmė šitą įstatymą, ir išvadoje irgi visur buvo parašyta, Vyriausybė rašo viena, jūs parašote kita. Dabar jau tik kitame komitete rašote analogiškus dalykus. Na, pripažinkite, kad buvo priimtas įstatymas su tokiomis pat pastabomis, nusiųstas notifikuoti Europos Komisijai ir gavome atgal, kad tai prieštarauja. Na ir nepasakokime pasakų, kad kitose šalyse kitaip, nes visi kol kas laikosi taisyklių. Ir labai teisingai pasakėte – Europos Parlamentas diskutuoja, bet nepriėmė nieko ir Europos Komisija nepriėmė. Tai kam dabar duoti vilčių? Kas davė gamybininkams tas viltis, ar ne jūs, gerbiamasis?
Dar vieną ranką matau, davėte viltį, bet pirma reikia padaryti taip, kad viskas atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus, nes vis tiek arba mes baudą gausime, arba mums neleis gaminti, o mes ir toliau apie tai šnekame. Šiandien niekam nedraudžiama auginti pluoštinių kanapių, bet visi nori gauti didesnį pelną, nes tinktūras yra žymiai lengviau pagaminti, negu gaminti kokį pluoštą, virves, audinius, batus, statybines medžiagas, o poreikis yra ir šitų dalykų. Galima auginti, bet visi nori padaryti didesnį biznį iš to, apie ką kalbėjo Mykolas.
Noriu dar kartą pasakyti, kad bet kokiu atveju, netgi priėmus vėl tokį įstatymą, taip sakant, buldozerio principu, nepaisant mūsų įsipareigojimų ir sutarčių, jį vis tiek reikės notifikuoti ir tos viltys bus vėl sudegintos. Pakartosiu, direktyvose aiškiai parašyta – maistui ir kosmetikai nulis. Netgi gyvulių maistui perdirbtose atliekose turi būti nulis, nes šitos medžiagos gali patekti į organizmą per mėsą, kiaušinius ir kitus produktus. Kol kas yra tokios taisyklės. Tai gal pirma susitarkime dėl taisyklių pakeitimo ir tada galėsime drąsiai apie tai kalbėti, nes dabar mes ypač naujus Seimo narius apgaudinėjame nepasakydami, pasakome A, bet nepasakome B. Tai reikia pasakyti viską, kad tai yra problema. Taip, ūkininkai nori užsidirbti daugiau, sutinku, bet kai čia yra ginčas, ar dekriminalizuoti silpnus narkotikus, tai kyla vėjas, kad čia narkotikų legalizavimas. Bet nepamirškime, jeigu mes turėsime gamyklas, kurios pagamins ir narkotinių medžiagų koncentratus, iš jų irgi galima gaminti ką nori, reikia tik mokėti šiek tiek chemiją. Tai matykime visą paveikslėlį ir aš tikrai siūlau nepritarti šiam įstatymui, nes jis vis tiek grįš atgal į Lietuvą toks, koks grįžo 2020 m. rugpjūčio 8 d.
PIRMININKĖ. Dėkui, gerbiamas Algirdai. K. Starkevičius – per šoninį mikrofoną.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kadangi buvo pavardė paminėta. Algi, neklaidinkite parlamento narių. Jeigu yra nulis, tai ir bus nulis tuose maisto produktuose, tačiau kur leistinas tam tikras kiekis, tai ir bus. Štai ir yra esmė viso to. Na, negąsdinkite čia. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamam Algirdui dar toks klausimas. Ar vaistai yra maistas, ar pluoštas? Čia štai klausimas. Vaistui nulis, vadinasi, negaliotų.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas Sergejau, vaistams ir moksliniams tyrimams yra visai kita direktyva ir ten leidžiama ne 0,2, o didesnės koncentracijos, apibrėžta įstatyme ir čia nėra problemos. Nepainiokime to, kas gaminama gamybai, ir to, kas medicinai. Ten yra atskiros taisyklės ir tai puikiai žino ponas K. Starkevičius.
PIRMININKĖ. Gerbiamas pranešėjau Kaimo reikalų komiteto vardu, Jonai, prašau į tribūną. Tuomet eisime per pasiūlymus.
Dėl 3 straipsnio yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas. Pateikite komiteto išvadą.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Lietuvos Respublikos Vyriausybės balandžio 7 dienos nutarimas Nr. 214. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Ar perskaityti?
PIRMININKĖ. Galite įgarsinti Vyriausybės pasiūlymo esmę.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Kadangi auginant pluoštines kanapes moksliniais eksperimentiniais tikslais uždaruose gruntuose jose THC kiekis gali viršyti 0,2 %, siekiant atitikties Jungtinių Tautų Organizacijos 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijai, siūlyti nustatyti tokiai veiklai reikalavimą turėti leidimą. Auginti pluoštines kanapes tik atvirame grunte. Mokslinių tyrimų institutai ir mokslo ir studijų institucijos pluoštines kanapes, auginamas moksliniais eksperimentiniais, selekcijos ir naujai sukurtų veislių ūkinio vertingumo tyrimo tikslais…
Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies atsižvelgianti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento šeštą pastabą. Siekiant suvienodinti projekto nuostatose vartojamas formuluotes, tikslinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas Nr. 7 dėl keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, komiteto nuomonė… Atsiprašau, gerbiamas Jonai, jūs jau pagarsinote, kad komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Galime. Ačiū.
Judame prie antro pasiūlymo dėl 3 straipsnio. Vyriausybės pasiūlymas. Prašau, gerbiamas Jonai, pristatyti.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Siekiant tiksliau apibrėžti leidžiamas auginti pluoštines kanapes ir nurodyti subjektus, kuriems taikoma išimtis dėl auginamų pluoštinių kanapių veislių… Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto sprendimui pritarti iš dalies? Galime. Dėkui.
Tada judame prie trečio Vyriausybės pasiūlymo. Gerbiamas Jonai, įgarsinkite.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Siekiant teisinio aiškumo dėl THC kiekio kanapėse nustatymo metodo… Taip pat komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto pozicijai pritarti iš dalies? Ačiū, pritarta.
Dar dėl 6 dalies yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas. Prašau įgarsinti.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Siekiant tiksliau apibrėžti mėginių, kurie imami THC kiekiui auginamose pluoštinėse kanapėse nustatyti, ėmimo metodiką… Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti komiteto nuomonei pritarti iš dalies? Matau teigiamus ženklus. Ačiū, pritarta.
Dar vienas Vyriausybės pasiūlymas. Prašau, gerbiamas Jonai, įgarsinti.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Išbraukti projekto 3 straipsnio 7 dalies antrą sakinį kaip perteklinį ir šį punktą išdėstyti taip. Mes nurodome, ir komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Ar galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū.
Toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas dėl 4 straipsnio. Gerbiamas Jonai, pristatykite.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Siekiant teisinio aiškumo įrašyti projekto 4 straipsnio 2 dalyje trumpinį: toliau – kitos Europos Sąjungos valstybės narės… Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti komiteto sprendimui? Ačiū. Pritarta.
Toliau – vėlgi Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Siekiant projekto atitikties 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui, nustatančiam maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus, įtvirtinami draudimai naudoti kosmetikos gaminiuose. Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Taip, matau jau reakciją, kad negalime pritarti bendru sutarimu. Kolega A. Sysas nori išsakyti motyvus. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu būtent atstovauti dabartinės Vyriausybės pozicijai, aš labai norėčiau, kad autorius perskaitytų, ką siūlė Vyriausybė ir koks įstatymo projektas atsirado. Vyriausybė kalba apie nulinę toleranciją. Šiame jų pasiūlytame variante atsiranda 0,2, tai prieštarauja Europos Komisijos direktyvoms ir prieštarauja Vyriausybės teikiamam siūlymui. Todėl tikrai negalima pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkui už jūsų nuomonę. Turėsime apsispręsti ir balsuoti dėl… Atsiprašau, nepastebėjau M. Majausko. Argumentai už, prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, atkreipsiu dėmesį, kad šiuo įstatymu yra sukuriama tokia teisinė architektūra, kai yra įvedama sąrašo sąvoka ir dėl to sąrašo turės apsispręsti du ministrai, ir du ministrai būtent ir nuspręs, kokiam produktui gali būti tas 0,2 THC, o kokiam negali būti, todėl į įstatymą nėra įrašytas vienas ar kitas produktas, o tiesiog pasakyta, kad yra sąrašas ir du atsakingi ministrai turės priimti dėl to sprendimą.
Komiteto sprendimas yra pritarti iš dalies. Komitetas atsižvelgė į Europos Sąjungos teisės aktus, atsižvelgė į reglamentą, atsižvelgė, kaip gerbimas A. Sysas minėjo, į direktyvą ir sako, kad bus sąrašas, o tas sąrašas bus tvirtinamas dviejų ministrų, todėl šis komiteto pasiūlymas niekaip neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. Kviečiu pritarti komiteto pozicijai.
PIRMININKĖ. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti ir formuluoju balsavimą taip, kadangi balsuosime dėl… (Balsai salėje) Gerai, galima tada, jeigu yra prieštaraujančių, galime balsuoti numatytu laiku. Pasižymime, kad prie šito klausimo dar sugrįšime.
Toliau einame prie Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymo.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymas, komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies. Pluoštinių kanapių gaminiuose THC kiekis neturi viršyti 0,2 %. Į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir žemės ūkio ministro patvirtintą sąrašą įrašytų konkrečių galutiniam naudojimui ir vartojimui skirtų pluoštinių kanapių gaminiuose ar jų kategorijose gali būti nustatytas mažesnis didžiausias leidžiamas THC kiekis. Į sąrašą įrašytuose galutiniuose naudojimui ir vartojimui skirtuose pluoštinių kanapių gaminiuose didžiausias leidžiamas THC kiekis nustatomas atsižvelgiant į keliamą riziką ir galimą kenksmingą poveikį žmogaus ar gyvūno sveikatai, neviršijant Europos maisto saugos tarnybos rekomenduojamo didžiausio leistino THC kiekio. Taip pat yra pakeista struktūra, kad laboratorinių tyrimų protokolo su tyrimų rezultatų vertinimo išvada iš pluoštinių kanapių sėklių pagamintiems gaminiams nereikalaujama. Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Ekonomikos komiteto pirmininkas gal gali įgarsinti, ar pritaria tokiam sprendimui? (Balsai salėje) Nereikalaujate balsuoti?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ne, aš pritariau Kaimo reikalų komiteto patobulintam.
PIRMININKĖ. Dėkui. Matau, A. Sysas nori išsakyti argumentus.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tai ne mano nuomonė, aš dar kartą kartoju, tai yra dabartinės Vyriausybės, vadovaujamos I. Šimonytės, nuomonė. Noriu atkreipti dėmesį, kad 5 dalyje Vyriausybė aiškiai išsakė, kad siekiant teikti rinkai produktus, atitinkančius naująją maisto „sąvoką“, būtina turėti išankstinį Europos Komisijos leidimą.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, kolega, jūs nuėjote prie kito pasiūlymo. Mes dabar dėl Ekonomikos komiteto, dar nebuvome baigę. Gal tada užbaikime, dar dėl Ekonomikos komiteto nebuvome baigę. Gal užbaikime su Ekonomikos komitetu, jų pasiūlymas. Kaimo reikalų komitetas siūlo pritarti iš dalies. Kaip girdėjome, Ekonomikos komiteto pirmininkas sako, kad tai yra tinkama pozicija. (Balsas salėje) Gal galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū.
Dabar einame prie kito pasiūlymo. Leiskime pagarsinti Jonui, tuomet, Algi, jūs pratęsite.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Siekiant projekto atitikties 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui dėl naujų maisto produktų, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, pagal kurį, siekiant tiekti rinkai produktus, atitinkančius naujo maisto sąvoką, būtina turėti išankstinį Europos Komisijos leidimą. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies, nes Kaimo reikalų komitetas pritarė Ekonomikos komiteto siūlymui dėl šio naujo 4 straipsnio 5 dalies formuluotės.
PIRMININKĖ. Dėkui. Išgirdome pagrindinio komiteto poziciją. Tuomet kolega A. Sysas – argumentai prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš būtent noriu pabrėžti, ir Vyriausybė atkreipė dėmesį, kad šiais atvejais išvis ne du ministrai turi nustatyti, kaip čia sugalvojama apėjimo formulė, o būtent gauti išankstinį leidimą. Deja, to jūs nerasite dabartiniame įstatymo projekte. Aš manau, tai prieštarauja direktyvai ir pateiktai Vyriausybės išvadai, todėl siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Motyvai už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tiesiog nežinau, galvoju, sklandumo tikslais galbūt verta būtų gerbiamam A. Sysui suteikti tribūną, jis vėl išsakytų visus argumentus prieš, tuomet tiesiog pereitume visas pastabas ir pasiūlymus greičiau ir sklandžiau, nes akivaizdu, kad vienas A. Sysas užsimojęs apie kiekvieną kalbėti ir kartoti vis tą patį ir tą patį. Būtų gal geriau, sklandžiau, jis išsakytų visus argumentus ir pereitume visus siūlymus, nes tų siūlymų čia yra begalė. Aš tik galiu dar ir dar kartą pacituoti Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kuris išaiškino, kad Europos Sąjungos narės negali drausti pluoštinių kanapių aliejaus, CBD, pardavimo, jis yra teisėtai pagamintas Europos Sąjungoje. Nors paliekama pačioms šalims apsispręsti, jos privalo remtis konkrečiais įrodymais ir teigti, jog CBD yra narkotinė medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kad, Pasaulio sveikatos organizacijos nuomone, CBD nėra narkotinė medžiaga, įrodyti priešingai yra ne sudėtinga, o tiesiog neįmanoma. Todėl aš kviečiu pritarti komiteto nuomonei ir nelaužyti iečių, o dėl sklandaus proceso ir priėmimo iš tiesų galbūt gerbiamas Algirdas galėtų pristatyti visus argumentus ir tuomet tiesiog paprastai pereitume visą įstatymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėl šios pataisos apsispręsime balsuodami. Tuomet judame toliau prie dar vieno Vyriausybės pasiūlymo. Gerbiamas Jonai, prašau pagarsinti.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Kadangi perdirbant pluoštines kanapes gali susidaryti narkotinių medžiagų turinys, tarpiniai produktai, kuriuose gali būti labai skirtinga THC koncentracija, siekiant projekto atitikties, siekiant teisinio aiškumo, vartojant juridinių asmenų terminą… komiteto nuomonė yra taip pat pritarti iš dalies. Komitete buvo pritarta Ekonomikos komiteto pasiūlymui, tik patikslinama formuluotė.
PIRMININKĖ. Norėčiau siūlyti pritarti komiteto pozicijai, bet matau, kad taip pat yra užsirašiusių dėl motyvų už ir prieš. Bet, kolegos, jeigu esmė kartojama, gal tikrai mes galime… Ar norite išsakyti argumentus? Gerbiamas A. Sysas – argumentai prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiamas Mykolai, yra statutinės normos. Aš tikrai nesiruošiu kalbėti dėl kiekvieno straipsnio. Aš paprasčiausiai noriu atkreipti dėmesį, kad tai jūsų Vyriausybės pastabos, jūs bandote jas apeiti ir apgauti Seimo narius. Tai buvo prieš metus, aš jau apie tai lygiai taip pat kalbėjau, kad taip negalima elgtis. Jūs rašote neteisybę, pritardami iš dalies. Aš labai noriu, kolegos, kad įsigilintumėte į turinį, ką siūlo Vyriausybė ir ką siūlo Ekonomikos komitetas arba Kaimo reikalų komitetas. Šie pasiūlymai nepereis notifikacijos, elementaru, ne tik miname ant to paties grėblio, mes patys jį pasistatome ir daužome. Neišeis to padaryti! Todėl aš daugiau nekalbėsiu, čia jūsų reikalas! Jeigu jūs negerbiate savo Vyriausybės, darykite, kaip norite, bet vis tiek tas įstatymas grįš atgal.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsiprašau, taip, M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Man iš tikrųjų labai įdomu, kokia yra tikroji socialdemokratų pozicija, nes ankstesnis partijos pirmininkas labai džiaugėsi ir viešai socialiniuose tinkluose garsiai skelbė, kaip jie palaiko pluoštinių kanapių perdirbimą, produktų įteisinimą, CBD aliejų prieinamumą, džiaugėsi ir sakė, kad socialdemokratai palaiko, bet socialdemokratai dabar nepalaiko. Ir aš nežinau.
Dabar žmonės dėl mano įvairių iniciatyvų ginti smulkius ir prispausti stambius sako: Mykolai, kuo tu skiriesi nuo socialdemokratų? Tai aš galiu labai aiškiai pasakyti, štai kuo aš ir skiriuosi nuo socialdemokratų, nes man atrodo, kad šiuo atveju socialdemokratų pozicija, kuri prieštarauja pluoštinių kanapių produktams, mano akimis žiūrint, yra visiškai kitokia, negu aš manau.
Dabar apie tuos tarpinius produktus labai trumpai. Gaminant kefyrą, gaminant girą taip pat susidaro įvairiausių tarpinių produktų, kuriuose yra alkoholio, bet dėl to jiems netaikomas Alkoholio kontrolės įstatymas. Lygiai taip pat kaip ir čia. Yra tarpiniai produktai, kuriuose susidaro tam tikras THC kiekis. Tarpiniai produktai iš visos bendros sistemos, kai yra gaminami aukštos pridėtinės vertės produktai. Juos prižiūri labai griežtos institucijos ir licencijuoja. Taigi čia nėra jokios galimybės iš to ekstrahuoti narkotines medžiagas ir jas pardavinėti, jeigu kam nors kyla tokių pavojų ir tokių įtarimų. Aš kviečiu tiesiog dar kartą pritarti komiteto pozicijai.
PIRMININKĖ. Dėkui. Nori kolega A. Sysas reaguoti.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Trumpa replika. Gerbiamas Mykolai, jūs turite vieną nuomonę, aš turiu kitą. Taip mes ginčijomės ir prieš gerus metus beveik lygiai tokiu pačiu metu. Nežinau, turbūt žinote, kas liko teisus po tų ginčų, nors jūs vis tiek suradote galimybę šitą įstatymą priimti, nors dabar keikiate valstiečius ir žaliuosius, bet būtent jų Vyriausybė šioje salėje priėmė šį įstatymą. Kokią turi vienas ar kitas žmogus nuomonę dėl šito įstatymo, palikime ją kiekvienam. Bet aš matau, kad mes lipame ant grėblio, ir aš visiems sakau: mes lipame ant grėblio. Jeigu mums tas patinka, tai lipkime. Viskas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Išsakytos nuomonės, balsuosime numatytu laiku, nes nuomonės išsiskyrė. Tuomet einame prie 7 dalies ir dar vienas Vyriausybės pasiūlymas.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Projekto 4 straipsnio buvusių 6–16 dalių nuostatas, kuriomis siūlomas pluoštinių kanapių gaminių gamybos reglamentavimas teikiant leidimų sistemą, kai susidarančiuose tarpiniuose produktuose THC kiekis viršija 0,2 %, išbraukti iš Pluoštinių kanapių įstatymo projekto ir jas išdėstyti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme. Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKĖ. Nematau norinčių reaguoti. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei nepritarti? Balsuoti norėsite? Matau išreikštą valią, tai prie šito irgi grįšime balsavimo metu.
Toliau 20 dalis – dar vienas Vyriausybės pasiūlymas.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Siekiant teisinio aiškumo dėl pluoštinių kanapių pašarams taikomų reikalavimų, projekto 4 straipsnio buvusią 19 dalį išdėstyti, kaip yra nurodyta išvadoje, ir pritarti iš dalies. Pritariame pasiūlymui, tačiau jis tikslinamas įrašant žodį „produktų“ ir išbraukiant žodžius „Lietuvos Respublikos“.
PIRMININKĖ. Komiteto pozicija? Gerbiamas Jonai, komiteto pozicija.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Supratau. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto pozicijai? Galime. Ačiū, pritarta komiteto pozicijai pasiūlymui pritarti iš dalies.
Trečiasis skirsnis, 5 straipsnio 7 dalis ir Vyriausybės pasiūlymas. Prašom.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Siekiant projekto atitikties ne tik reglamento 2 straipsnio nuostatai, bet ir išvengti prieštaravimų reglamente, importuojamuose pluoštinių kanapių gaminiuose THC kiekis turi atitikti tų gaminių specialiuosius Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Importuojami pluoštinių kanapių gaminiai turi turėti trečiosios šalies atsakingos institucijos išduotą pažymą, patvirtinančią, kad importuojamuose pluoštinių kanapių gaminiuose THC kiekis atitinka tiems gaminiams specialiuose Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto pozicijai pritarti iš dalies? Galime, ačiū. Toliau 2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Čia irgi yra pateiktas Vyriausybės pasiūlymas. Prašau.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Įstatymo įsigaliojimą datą Vyriausybė prašo nustatyti 2022 m. gegužės 1 d. Komitetas siūlo nepritarti ir Seimo Ekonomikos komitetas siūlo 2021 m. balandžio 21 d. Komiteto nuomonė yra šiai pastabai nepritarti.
PIRMININKĖ. Kaip suprantu, nei Vyriausybės pasiūlymui…
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). … nei komiteto.
PIRMININKĖ. … nei papildomo Ekonomikos komiteto. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pirmiausia dėl Vyriausybės pasiūlymo, jam pagrindinis Kaimo reikalų komitetas nepritaria. Galime pritarti nepritarimui? Galime. Ir tada kitas Ekonomikos komiteto pasiūlymas, jam pagrindinis Kaimo reikalų komitetas taip pat nepritaria. Galime pritarti nepritarimui? Nematau prieštaraujančių, pritarta nepritarimui.
Atrodo, visi pasiūlymai apsvarstyti. Dėl tų, dėl kurių buvo nesutarta, balsuosime numatytu laiku. Svarstymo stadijoje dėl viso įstatymo projekto motyvai bus tuomet, kai bus balsuota numatytu laiku dėl tų pasiūlymų, dėl kurių buvo nesutarta.
17.57 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4594 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas Nr. XIIIP-4594. Pranešėjas – A. Butkevičius. Prašau.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, nuo kanapių judame prie buhalterinės apskaitos. Šio projekto rengimą paskatino smulkiųjų verslininkų ir buhalterių prašymas patobulinti, noriu pabrėžti, individualiai veiklai taikomos apskaitos reglamentavimą, leidžiant gyventojams laisviau pasirinkti apskaitos principą.
Apskaitos principai yra du. Tai yra pinigų principas, vadinasi, kad pajamos yra pripažįstamos kaip gaunami pinigai. Ir kitas principas yra kaupimo principas. Šio principo atveju pajamos registruojamos tada, kai jos yra uždirbamos.
Šiuo metu individualiąja veikla užsiimantys gyventojai, kurie yra įregistruoti kaip PVM mokėtojai arba savo veiklai yra priskyrę ilgalaikį turtą, privalo taikyti jau pagal įstatymą kaupimo principą. Čia viskas gerai, to šiame įstatyme keisti nereikia ir nesiūlau. Tačiau likusiems leidžiama taikyti tik pinigų apskaitos principą. Nors kaupimo apskaitos principo taikymas laikomas sudėtingesnis, finansines ataskaitas sudaryti yra lengviau. Be to, tai suteikia daugiau finansinės informacijos, padeda objektyviau įvertinti veiklos rezultatą, dėl to paprasčiau kreiptis į kredito įstaigas ir gauti paskolą.
Todėl siūlau, kad minėtus kriterijus atitinkantiems individualiąja veikla užsiimantiems gyventojams reikalavimas taikyti kaupimo principą, kaip ir dabar, liktų imperatyvus, o likusieji galėtų pasirinkti pinigų ar kaupimo apskaitos principo taikymą. Noriu patikinti, kad jokios rizikos čia tikrai nėra, netgi priešingai, nes sudėtingesnį, kartu ir tikslesnį apskaitos principą galės rinktis ir mažesnieji. Noriu pasakyti, kad šitas įstatymo projektas iš anksto buvo derinamas ir su… Užklausta buvo ir Finansų ministerija ir Finansų ministerijos nuomonė yra teigiama. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas kolega, už pristatymą. Jūsų nori paklausti S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs man paaiškinkite vieną dalyką. Siūlote du apskaitos būdus. Taip? Gali rinktis vieną arba kitą.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Taip.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Kodėl dabar siūlomi tie du būdai, jeigu vienas yra lengvesnis, kitas sunkesnis? Gal užtenka pasiūlyti tą vieną lengvesnį?
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Šiuo metu individualiąja veikla užsiimantiems gyventojams kol kas yra pasiūlytas tik vienas principas, tai yra pinigų principas, bet ne kaupimo principas. Jis yra sudėtingesnis, bet galiu pasakyti, kokios iškilo problemos pandemijos laikotarpiu. Jeigu individualiąja veikla užsiimantys gyventojai nori gauti finansinę paramą, Vyriausybė savo nutarimu dar praeitoje kadencijoje nustatė, kad individualiąja veikla užsiimantys gyventojai turi pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie yra pateikti Registrų centrui. Bet finansinės atskaitomybės dokumentai yra pateikiami Registrų centrui, kai yra taikomas kaupimo principas, o jie to kaupimo principo negalėdavo taikyti. Čia įvyko tikrai didelės diskusijos ir Buhalterių asociacijoje. Tiesiog kai kurie gyventojai, užsiimantys individualiąja veikla, ir negalėjo gauti tam tikros minimalios finansinės paramos.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, noriu patikinti, kad iš tiesų gerbiamas premjeras A. Butkevičius šį projektą suderino tiek su Finansų ministerija, tiek su Mokesčių inspekcija. Dėl jo klausimų nekyla ir projektui institucijos neprieštarauja, todėl kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Labai dėkui. Kolegos, mums beliko du klausimai. Gal galime sutarti, kad orientaciškai 18 val. 15 min. bus balsuojama. Kas girdi, informuokite kolegas apie tokį darbotvarkės paspartėjimą.
18.02 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-263(2) (pateikimas)
Tada einame prie darbotvarkės 2-18 klausimo – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. XIVP-263. Pranešėjas – L. Savickas. Prašau.
L. SAVICKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mieli kolegos, norėčiau jau tokį vėlyvą darbotvarkės metą pristatyti tikrai svarbų projektą. Šiandien įgyvendinama žiedinės ekonomikos politika iš esmės mums lemia poreikį skatinti gamintoją kurti tvaresnį ir ilgaamžiškesnį produktą. Taip pat skatinti vartotojo sąmoningumą įsigytus gaminius, ypač buitinę, garso, vaizdo techniką, asmeninius kompiuterius, mobiliojo ryšio telefonus, naudoti ilgiau. Dėl to skatinant tvaresnį vartojimą siekiama didinti antrinį buitinės technikos panaudojimą juos remontuojant ar atkuriant. Čia šiek tiek statistikos, kad įsivaizduotumėte, kokia yra situacija. Eurostato duomenimis, elektros, elektronikos atliekų kiekis visoje Europos Sąjungoje auga greičiausiai, o jų perdirbama mažiau negu 40 %.
Pasižiūrėkime į situaciją Lietuvoje. Perdirbamas kiekis yra apie 35 %, Latvijoje – 40 %, Estijoje – 69 %. Lyderė Europos Sąjungoje yra net su 80 % Kroatija. Taigi situacija yra gana skirtinga nuo to, kokia ji galėtų būti.
Būtent įstatymo projektu yra siūloma nustatyti, kad iš pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos už buitines, garso, vaizdo technikos, asmeninių kompiuterių, mobiliųjų telefonų remonto paslaugas, įskaitant ir išlaidas detalėms. Tai padidintų gyventojų grynąsias pajamas po patirtų išlaidų deklaravimo, skatintų gyventojus ilgiau naudoti turimą buitinę techniką, prisidėtų prie žaliosios ekonomikos tvarumo plėtojimo.
Bendra šių prietaisų remonto išlaidų suma negalės viršyti 2 tūkst. eurų. Tai yra suma, kuri nustatyta įvertinus galimas gyventojų patirtas išlaidas prietaisų remonto paslaugoms. Šią nuostatą laikyti ribotą laiką apskaičiuojant ir deklaruojant 2022 metų, 2023 metų ir 2024 metų mokestinių laikotarpių pajamas. Šiuo metu, atkreipiu dėmesį, tokia lengvata paskutiniais metais galioja kitoms veikloms: auklių paslaugoms, statyboms ir taip pat automobilių remontui. Tai yra paskutiniai metai. Ir siūloma šią pakeisti identiška, tačiau kitai paskirčiai skirta lengvata. Šiuo metu panaši praktika, kaip jau sakiau, yra nustatyta. Pačios išlaidos liktų nepakitusios.
Taigi įstatymo projektas skatintų perkant remonto paslaugas prašyti apskaitos dokumentų, todėl taip pat prisidėtų prie šešėlio mažinimo. Įstatymo projektu skatinamas gyventojų sąmoningumas, tvarus vartojimas ir įgyvendinami tiek Europos Sąjungos žaliosios ekonomikos politikos, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje įtvirtinti Lietuvos, kaip klimatui neutralios šalies, tikslai. Todėl, tikiuosi, mes galėsime rasti sutarimą po pateikimo ir pritarti šiam projektui tolesnėse stadijose. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Gerbiamas kolega, jūsų nori paklausti kiti kolegos. Pirmasis – G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už pristatymą. Teikiate šį įstatymo projektą, matyt, puikiai suprasdamas, jog tai daugiau ateities įstatymas, nes šiandien visa industrija dažnai pritaikyta gamybai, kai keičiami buitiniai elektros prietaisai, o ne remontuojami, tiesiog tokia yra realybė, nes, matyt, taip yra pigiau, greičiau. Aišku, tai neatitinka žaliosios ekonomikos ar žiedinės ekonomikos principų. Ar mėginote šiek tiek modeliuoti, kokios būtų tiesioginės pasekmės Lietuvos biudžetui ir kokia apimti tai galėtų liesti Lietuvos vartotojus? Jeigu darėte tokią analizę. Ačiū.
L. SAVICKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų reikia kalbėti apie tai, kad yra kelios kryptys, kaip šį klausimą reikėtų spręsti. Viena kryptis yra kalbėti apie tai, kokie gaminiai pasiekia mus kaip vartotojus. Ir čia viena iš lyderių, tikriausiai Prancūzija (pagal mūsų Seimo tyrimų informaciją), jau nuo 2014 metų yra priėmusi, kad suplanuotą elektronikos prietaisų nusidėvėjimą reikėtų traktuoti per Baudžiamąjį kodeksą. Čia yra viena iš tokių šalių, kuri mano, kad iš esmės yra ydinga planuoti, kad daiktas turėtų galiojimo pabaigą, nors jis technologiškai galėtų tarnauti ilgiau.
Yra kita pusė, apie kurią siūloma kalbėti šiuo projektu, apie tai, kaip paskatinti vartotoją rinktis ne išmesti prietaisą, o naudoti antrą kartą jį suremontavus. O pati suma, kiek lėšų pareikalautų, yra identiškas limitas, kuris jau šiuo metu galioja. Taigi papildomų poreikių neturėtų reikalauti.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš gal tokį pastebėjimą, kad preliminariai Finansų ministerija skaičiuoja, kad gali būti gana brangi priemonė ir gana ženklūs netekimai dėl gyventojų pajamų mokesčio. Antras dalykas. Gerbiamas kolega sako, kad būtų gana sunkiai administruojama, vadinasi, administravimo kaštai būtų dideli, nes Mokesčių inspekcija turėtų tikrinti su gyventojų pajamų mokesčio deklaracija pateiktas sąskaitas faktūras, atlikto buitinės garso ar vaizdo technikos remonto ar asmeninio kompiuterio, mobiliojo ryšio telefono remonto darbus ir tikrinti, ar suteiktos paslaugos atitinka įstatymo reikalavimus, ir kitus dalykus. Tai gana brangus dalykas ne tik dėl netektų pajamų, bet ir administravimo požiūriu.
Taip pat pabrėžia, kad 2018 metais pasiūlytos šešėlio mažinimo priemonės už autoremonto, statybos darbus, auklių priežiūros paslaugas patirtomis išlaidomis, galimybė mažinti mokėtiną GPM… Pastebima, kad būtent tos priemonės minėtuose sektoriuose nesumažino šešėlio, o tiesiog tie žmonės, kurie oficialiai naudojosi tomis paslaugomis, tai yra automobilio remonto ar auklės, tiesiog sumažino savo mokėtiną gyventojų pajamų mokestį. Ar nemanote, kad su šiuo projektu atsitiktų lygiai tas pats?
L. SAVICKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą, jų yra netgi keli. Užregistravęs projektą aš kreipiausi į Valstybinę mokesčių inspekciją, kad pateiktų tam tikrą preliminarų vertinimą. Jų duomenimis (cituoju): „Šios lengvatos taikymas galimai turėjo teigiamą poveikį.“ Toliau yra daugybė komentarų apie tai, kad pandeminė situacija koregavo duomenis, taip pat kad dar nematome visos apskaitos už 2020 metus, tuo labiau už einamuosius metus, todėl negalime daryti galutinių išvadų, tačiau preliminarios išvados rodo, kad teigiamą efektą turėjo.
O dabar dėl sumos aš, deja, priešingai nei jūs, nesu susipažinęs su jokia Finansų ministerijos informacija apie tai, kiek tai galėtų kainuoti, todėl pritarčiau Teisės departamento siūlymui kreiptis į Vyriausybę išvados. Manau, tai būtų racionalu ir logiška.
PIRMININKĖ. Klausia R. Žemaitaitis. Bet nematau jo salėje. Tada V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Jūs, kaip perspektyvus politikas, pradedate garbinti seną chlamą. Po plastmasės visi šitie daiktai yra antrinės žaliavos iš kancerogeninių mišinių, sukeliančių vėžį ir alergijas. Jeigu jūs žinote, turite žinoti, nes kur perkame vandenį, 5 litrus ar kiek, visos šios plastmasės nėra tinkamos vandeniui, antriniam naudojimui. Bet jas naudoja ir paskui alergija galbūt jūsų vaikams ar kitų, kaimynų vaikams iškyla, tai yra grėsmė. Aš manau, tas sertifikavimas ir visa kita yra labai netinkama.
Ir mobiliuosiuose telefonuose užrašo tik pakuotės numerius, o ne tų plastmasių neva antrinio panaudojimo. Čia galima per teismą prisiteisti, kad uždraustų tą antrinį panaudojimą, tik galima, kurie naudoja tokį pat – kenksmingą aplinkai.
PIRMININKĖ. Valdemarai, trumpiau.
V. VALKIŪNAS (LRF). Iš kur jūsų tokios idėjos?! Jūs turite būti progresyvus žmogus, o ne po kažkokį seną brudą…
L. SAVICKAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas kolega, manau, kad kaip esamas sėkmingas politikas bandote provokuoti. Aš atkreipčiau dėmesį, kad projektas šiek tiek ne apie tai, ko jūs klausėte. Projektas vis dėlto yra apie tai, kad būtų kuo mažiau plastiko mūsų gamtoje, kad mūsų vanduo dėl to būtų švaresnis. Aš manau, kad šiek tiek ne apie tai pats klausimas buvo.
PIRMININKĖ. Ir J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas Lukai, sakyčiau, turbūt svarbus klausimas, susijęs su didžiąja aplinkosaugos dalimi. Suprantu, kad tai pareikalautų nemažai lėšų. Kiek supratau, jūs nieko prieš, jeigu paprašytume Vyriausybės išvados. Aš siūlyčiau tikrai pritarti ir judėti į priekį, ieškoti kompromiso. Ačiū.
L. SAVICKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega, pritarčiau išvadai.
PIRMININKĖ. Jūs atsakėte į visus klausimus. Viskas šiame etape. Motyvai už – T. Tomilinas. Nematau jo. Tada K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Tikrai noriu pritarti ir pakviesti visus balsuoti už šį projektą. Mes dabar turime ir žaliąją darbotvarkę, ir, manau, visos šios idėjos ir teikiami projektai tik dar labiau skatina žmones galvoti apie tą tvarią žaliąją ekonomiką. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsavimas numatytu laiku jau visai netrukus.
18.13 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-387 (pateikimas)
Tuomet paskutinis darbotvarkės 2-19 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-387. Pristato G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Šį projektą teikiame kartu su T. Tomilinu, E. Gentvilu ir K. Starkevičiumi. Parengti jį paskatino sezoninių darbuotojų trūkumas žemės ūkio sektoriuje, dėl to skundžiasi daugelis žemdirbių, ypač sodininkai ir daržininkai.
Yra toks Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas. Nesenai dėl jo diskutavome, kai buvo bandoma prailginti trukmę, kiek žmogus per metus gali dirbti kaip sezoninis darbuotojas. Pagal dabar galiojančias Gyventojų pajamų įstatymo nuostatas, kurias ir siūlome keisti, sezoninius darbuotojus pagal paslaugų kvitų sistemą samdantiems žemdirbiams sudarytos sąlygos mokėti iki 1 tūkst. 750 eurų atlygį per mokestinį laikotarpį, vadinasi, per šešis mėnesius, kaip neapmokestinamąsias pajamas.
Noriu atkreipti dėmesį, kad ši suma – 1 tūkst. 750 eurų šešiems mėnesiams – yra nustatyta dar 2013 metais ir pakeista vieną vienintelį kartą, kai Lietuva įsivedė eurą. Tada tas apvalus 6 tūkst. litų skaičius tapo suapvalintais 1 tūkst. 750 eurų. Noriu atkreipti dėmesį, kad šiuo metu neapmokestinamasis metinis pajamų dydis yra 4 tūkst. 800 eurų. Pasiteisinusi sezoninių darbų paslaugų kvitų sistema žemės ūkio sektoriuje sudaro galimybes dirbti tiems žmonėms, kurie neturi ilgalaikio darbo įgūdžių arba nenori dirbti nuolat. Tačiau mūsų ekonomika žygiuoja į priekį, o suma, kiek žemdirbiai gali sumokėti su paslaugų kvitų priemone, užstrigo 2013 metais. Bijau, kad tai gali pražudyti pačią gerą paslaugų kvitų idėją.
Atkreipiu dėmesį, kad žemės ūkio sektorius pasižymi sezoniškumu, todėl įprastinės darbo sutartys ne visada yra patraukliausia darbuotojų samdymo forma. Pavyzdžiui, obuoliai auga tada, kada auga, uogos uždera tada, kada uždera, ir panašiai. Taigi, šiuo įstatymo pakeitimo projektu mes nusitaikėme į tą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnyje užfiksuotą 1 tūkst. 750 eurų atlygį, jis yra visiškai nekonkurencingas. Teikiame įstatymo projektą, kuriuo siūlome paprasčiausiai sulyginti atsiskaitymo už darbą pagal paslaugų kvitus lubas su metiniu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu. Tiesiog kokį jį nustatome, tokios ir gali būti tos lubos, kurias gali gauti sezoniniai darbuotojai per šešis mėnesius. Ir esame giliai įsitikinę, kad tai leistų sumažinti sezoninių darbuotojų trūkumą žemės ūkyje.
Tačiau taip pat noriu pasakyti, kad tai būtų ne tik galimybė žemdirbiams lengviau rasti sezoninių darbuotojų, bet ir padidintų atlyginimus kaime, pakiltų pragyvenimo lygis ir taip pat galbūt net spręstų problemą, kurią dabar daugelis žemdirbių bando spręsti, tai yra ieško galimybių įsivežti darbuotojus iš trečiųjų šalių tiems sezoniniams darbams. Jeigu mes galėtume mokėti daugiau, tuomet ta problema galbūt irgi būtų sprendžiama čia, Lietuvoje, dirbant Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie gyvena kaime.
Šiek tiek statistikos. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymą vienas asmuo gali dirbti iki 90 dienų per mokestinį laikotarpį. Vadinasi, jei dabartinis metinis neapmokestinamasis pajamų dydis yra 4 tūkst. 800 eurų, tai tokio asmens dienos uždarbis galėtų siekti apie 53 eurus. Jeigu jis dirbtų įprastinį 20 darbo dienų per mėnesį laiką, tai jo mėnesio atlyginimas sudarytų truputėlį daugiau nei 1 tūkst. eurų. Atkreipiu dėmesį, kad tik maksimum 90 dienų per metus, sezoninis darbas, ir atkreipiu dėmesį, kad jei asmuo uždirbtų viską, visomis darbo formomis, pajamų formomis, virš neapmokestinamojo pajamų dydžio, jis susimokėtų visus mokesčius. Ir dar atkreipiu dėmesį, kad už visą tą darbą, už tą paslaugų kvitų darbą už žmogų vis tiek sumokamas PSD.
Kviečiu, kolegos, pritarti šiam pasiūlymui. Noriu pasakyti, kad Teisingumo ministerija pastabų neturi. Svarbios Teisės departamento išvados buvo, kad tiesiog pradiniame projekte įrašytą neapmokestinamąjį pajamų dydį reikėtų pakoreguoti į metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį ir taip pat reikėtų koreguoti projekto įgyvendinimo datą, nes aš iš jaunatviško entuziazmo, aišku, norėjau, kad tas projektas įsigaliotų jau nuo birželio ir šiame sezone žemės ūkio sektoriuje būtų galima jį pritaikyti.
Tiek būtų pristatymo. Prašyčiau pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. M. Majauskas klausia.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, sakykite, o kaip būtų su tų žmonių socialinėmis garantijomis? Kaip būtų su pensijomis? Kaip būtų dėl sveikatos draudimo? Ar mes dabar nebandome tiesiog jų nustumti toliau į šešėlį, kad jie tiesiog dirbtų ir iš esmės negautų esminių socialinių garantijų? Ar mes iš tikrųjų teisingai čia elgiamės?
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, Mykolai, už klausimą. Iš tiesų tai yra esminis klausimas, tačiau, mano supratimu, mes kalbame apie žmones, kurie galbūt norėtų dirbti tik sezoninį darbą, sakau, 90 dienų per metus. Taip pat mes kalbame apie žmones, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių neturi darbo santykių. Tai yra tie struktūriniai bedarbiai, užsiima nuolatinėmis formaliomis darbo paieškomis. Tai jie galėtų dirbti, gali ir dabar dirbti pagal tą sezoninį kvitą ir užsiimti aktyvia darbo paieška Užimtumo tarnyboje.
Mano galva, šis projektas sprendžia du labai svarbius dalykus. Tai yra jis padidina atlyginimą kaime tokiomis paprastomis priemonėmis. Sakau, turint omeny, kad užfiksuotos lubos 2013 metais, turbūt yra svarstytina. Mes labai norime, kad kaimas būtų ekonomiškai gyvybingas ne išmokomis, ne subsidijomis, ne parama, bet būtent žmonių galimybe užsidirbti.
O dėl pensijos ir socialinio draudimo, sakau, mes kalbame apie sezoninį darbą. Jeigu žmogus įgis įgūdžių, jeigu jis pamatys, kad jis gali dirbti ir uždirbti, šiurkščiai tariant, dvigubai daugiau negu gaudamas pašalpą, turbūt jis rudenį, atėjus derliaus pabaigai, paprašys to paties žemdirbio pagal darbo sutartį dirbti ilgiau arba nueis pas kitą darbdavį. Į tai aš žiūriu kaip į motyvacinę priemonę žmonėms, kurie…
PIRMININKĖ. Jau trumpiau.
G. SURPLYS (LVŽSF). …šiuo metu dėl objektyvių priežasčių neturi darbo santykių.
PIRMININKĖ. Jūsų jaunatvinis entuziazmas, suprantu, nori pasakyti kuo išsamiau, bet laikykimės laiko. Kitas klausiantysis R. Žemaitaitis, bet jo nematau. Tuomet S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, kaip čia reikėtų įvertinti šitą siūlymą, ar kaip vieną iš nesibaigiančių lengvatų, kurias mes turime? Kodėl darbdavys sezoniniam darbui priimdamas darbininką iš karto negali sudaryti kokios nors sutarties su visais mokesčiais ir panašiai? Ar jums žinoma, kiek iš tokių sezoninių darbininkų, kurie dirba pagal tuos kvitus (aš manau, šita forma yra gera), vis dėlto yra surenkama mokesčių į valstybės biudžetą, ar jie gauna kvitą ir visą laiką mažesnį kaip 1 tūkst. 750 eurų atlyginimą rodo? Aš tikrai matau čia didžiulį šešėliavimą.
G. SURPLYS (LVŽSF). Gerbiamas Sergejau, ačiū jums už klausimą. Aš vėl, jeigu leis man jaunatvinio entuziazmo ekspertė, pradėsiu nuo šiek tiek aukščiau. Labai svarbu suprasti, kad žemės ūkyje labai svarbu užtikrinti ekonominę logiką. Tai ne, ką Mykolas šiandien siūlė, 150 tūkst. eurų lubos paramai ir taip toliau, bet kad žemės ūkis apsimokėtų. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas. Labai svarbu užtikrinti žemės ūkio vertę vartotojui. Tai per skanų, sveiką, įperkamą maistą ir per gerą poveikį aplinkai. Dėl to šita kvitų priemonė ir yra labai gera, nes, sakau, darbuotojų poreikis yra tik trims mėnesiams, tai nėra aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Kad žemdirbys galėtų ir mokėti tiems žmonėms juos prisitraukdamas pagal rinkos kainas, ir kartu išliktų ekonomiškai gyvybingas, yra padaryta nuolaida su tais kvitais, kad, na, taip, mokesčiai iki neapmokestinamojo pajamų dydžio nėra mokami. Bet tam mes ir turime neapmokestinamąjį pajamų dydį, žmogus per metus, kad ir kokias pajamas kokia forma gavo, bet viršijančią sumą jis sumoka. Dabar mes tas lubas turime 4 tūkst. 800 eurų, o pagal tuos kvitus jis gali gauti tik 1 tūkst. 750 eurų. Situacija yra tokia, kad Lietuvoje per metus tik soduose ir daržuose reikia apie 2 tūkst. darbuotojų ir jų nesurenkama, nes nepatrauklus tas atlyginimas, o darbo sutartis būtų dar brangesnė.
PIRMININKĖ. Pora paskutinių klausiančiųjų. E. Pupinis. Ruošiasi L. Nagienė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tiesų teko dirbti, vadovauti tai grupei, kurioje mes sukūrėme tą kvitą. Iš tikrųjų nuo tų laikų dėl jaunatviško optimizmo vis pastatomas tas įstatymas į didelį pavojų. Aš bijau, kad šiuo atveju vėl bus tam tikras pavojus. Jūs džiaukitės, kad A. Syso nėra, tuoj paklaustų vieną klausimą tokį.
Bet iš tikrųjų tai buvo konstruojama ne ilgalaikiams darbams ir tai nebuvo tam tikras atlyginimas. Iš tikrųjų tai trumpalaikiams darbams. Ir jis praktiškai veikia, tik aš bijau, kad po šitų mūsų svarstymų jis gali būti kada nors iš viso nuskintas ir ūkininkai vėl turės imti žmones nelegaliam darbui be jokios apskaitos. Ar nemanote, kad vis dėlto nereikėtų judinti to įstatymo, tegul jis veikia, žmonės džiaugiasi, atsirenka sau darbuotojus, kaip jūs sakėte, ir šiuo atveju galbūt geriau jo nejudinti? Ačiū.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū jums už klausimą. Kaip aš ir sakiau, šio įstatymo iniciatyva kilo būtent iš žemdirbių poreikio. Neberanda darbuotojų už tą sumą. Sakau, ekonomiškai nėra pajėgūs mokėti didesnių atlyginimų pagal darbo sutartis žmonėms, kurių reikia tik tris mėnesius per metus. Aš kaip tik matyčiau, kad… Sakau, tas įstatymas, kuris tikrai yra puikiai sugalvotas, gali prarasti aktualumą, nes galimybė mokėti žmogui didesnį atlyginimą yra užstrigusi 2013 metų lygyje. Tiesiog reikia, kaip čia pasakius, pasivyti mūsų ekonomikos dabartį.
PIRMININKĖ. L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų visą šią kvitų istoriją labai gerai žinau, kaip ji ėjo. Tai yra vietoj talkų, kad nebūtų nelegalių, kad atvažiavusi Darbo inspekcija patikrinti nerastų nelegalų laukuose, soduose nerastų, ir buvo sugalvoti šie kvitai. Bet dabar man… Čia tikrai pritariu, labai gerai, kad Giedrius šią įstatymo pataisą, nes tikrai… Galbūt net reikėjo ir padidinti tą sumą, bet jeigu priėmėme tokią, kad yra, koks yra neapmokestinamasis dydis.
Dabar man tik vienas klausimas. Viršys – jis turės susimokėti pajamų mokestį. Kokia suma, nes čia yra už darbą? Kad nebūtų susieta, nes mes žinome… Aš ir noriu papildyti, socialinio draudimo nėra, socialiai jie nėra apdrausti, pensinis stažas neina. Jie už tą laikotarpį nieko kito negauna, tik gauna, kaip sako, pavalgyti, darbo, galėtų minimaliai pragyventi. Kokią sumą jie mokės, pajamų mokestį – 15 % ar kiek?
G. SURPLYS (LVŽSF). Žiūrėkite, yra neapmokestinamas pajamų dydis, mes dėl to ir siūlome susieti būtent su šiuo dydžiu, kad už viską, ką žmogus bet kokia pajamų forma per metus gautų ir viršytų metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį, jis, kaip priklauso, susimokėtų mokesčius. O už tą dalį, kai dirba tris mėnesius, dabar daugiausia gauna 1 tūkst. 750 eurų, bet galėtų gauti daugiau, tai už tą sumą jis susimokės PSDF, o daugiau mokesčių nemoka. Taip yra numatyta įstatyme. Bet tai yra, sakau, trys mėnesiai ir labai aiškios lubos. Bet kuriuo atveju jis negali peršokti nesumokėjęs mokesčių, na, neapmokestinamojo pajamų dydžio.
PIRMININKĖ. Jūs atsakėte, Giedriau, į visus klausimus.
Beliko motyvai. Po jų pradėsime balsavimo procedūrą. Dėl motyvų už užsirašęs T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, raginu palaikyti šį įstatymo projektą. Jis dar kartą parodo, kad nėra jokių ypatingų lengvatų ūkininkams, žemdirbiams šioje valstybėje. Pilna tų lengvatų yra ir bankininkams, ir draudikams, ir taip toliau. Mes akivaizdžiai matome, kad čia yra spraga. Didindami NPD mes pamiršome apie šią įdarbinimo ir veiklos formą. Tiesiog lengvindami žmonių išėjimą iš pandeminės recesijos galime tikrai prisidėti prie darbo vietų kūrimo Lietuvos regionuose ir stabilesnio ekonomikos augimo.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš čia nelaužysiu iečių. Iš tikrųjų aš tik atkreipsiu dėmesį, kad labai keistai atrodo, gal čia tokia broliška draugystė gerbiamo Tomo ir gerbiamo Giedriaus, bet Tomas, istoriškai visuomet pasisakęs už socialines garantijas, už žmonių apsaugą, už tai, kad būtų jiems užtikrintos adekvačios pensijos, kad būtų užtikrintos nedarbo išmokos, ligos išmokos, dabar tiesiog pasisako, kad to šiuo atveju būtų mažiau. Aš suprantu motyvus, galbūt čia ir kolegiškai, bet tiesiog man taip asmeniškai atrodo labai keista gerbiamo Tomo pozicija. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Argumentai išsakyti. Prašau repliką per šoninį mikrofoną.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Paminėta mano pavardė. Aš norėčiau atsakyti gerbiamam Mykolui tikrai irgi draugiškai. Šiuo projektu niekaip nesikėsinama į pačias socialines garantijas. GPM su tuo niekaip nesusijęs. Šiuo atveju mes kalbame tik, jeigu apskritai jūs laikote, kad mokestiniai tarifai turi kokį nors poveikį biudžetui, apskritai taip, bet šiuo atveju konkrečiam žmogui jokio poveikio čia nėra.
PIRMININKĖ. Dėkui. Grįžtame, kolegos, į savo darbo vietas. Pradėsime balsavimą.
18.30 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 321 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-252(2) (pateikimo tęsinys)
Kolegos, darbotvarkės 2-14 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-252. Jį mums pateikė K. Vilkauskas. Balsavimas po pateikimo dėl šio įstatymo projekto. Prašau balsuoti.
Užsiregistravo 76, balsavo 75: už – 28, prieš – 3, susilaikė 44. Po pateikimo nepritarta. Turime apsispręsti, ar grąžiname tobulinti, ar atmetame. Tie, kas už grąžinimą tobulinti, balsuoja už, tie, kurie mano kitaip, balsuoja kitaip. (Šurmulys salėje)
Užsiregistravo 78, balsavo 75: už – 49, prieš – 26. Kolega galės įstatymo projektą patobulinti.
18.32 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-282(2) (pateikimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-15 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-282. Pranešėjas buvo K. Vilkauskas ir tebėra. Prašau balsuoti po pateikimo.
Užsiregistravo 76, balsavo 76: už – 35, prieš – 1, susilaikė 40. Po pateikimo nepritarta. Turime atsispręsti dėl tobulinimo. Tie, kurie yra už tobulinimą, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 74, balsavo 73: už – 65, prieš – 8. Pranešėjas kolega K. Vilkauskas galės patobulinti teiktą projektą.
18.34 val.
Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3195(3) (svarstymo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-16 klausimas. Dabar prašau visų susikaupti, nes buvo apsvarstyti pasiūlymai, didžiajai daliai buvo pritarta bendru sutarimu, tai yra pritarta pagrindinio komiteto nuomonei, tačiau yra keturi pasiūlymai, dėl kurių buvo prašymas balsuoti.
Pirmasis Vyriausybės pasiūlymas dėl 4 straipsnio 4 dalies. Kas balsuojate už Vyriausybės pasiūlymą, balsuojate už, jeigu balsuojate prieš arba susilaikote, vadinasi, palaikote komiteto poziciją, išvadą. Prašau balsuoti. Dar kartą kartoju. Jeigu balsuojate už Vyriausybės pasiūlymą, balsuojate už, kas balsuojate prieš arba kitaip, vadinasi, jūs palaikote komiteto poziciją.
Užsiregistravo 79, balsavo 79 Seimo nariai: už – 13, prieš – 44, susilaikė 22. Vyriausybės pasiūlymui nepritarta, vadinasi, lieka komiteto pasiūlyta redakcija.
Toliau – 5 dalis. Irgi Vyriausybės pasiūlymas. Analogiška balsavimo logika. Skelbiu balsavimą. Kas palaiko Vyriausybės pasiūlymą, balsuoja už, kas komiteto poziciją, – prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 77, balsavo 77 Seimo nariai: už – 10, prieš – 43, susilaikė 24. Vyriausybės pasiūlymui nepritarta, vadinasi, lieka galioti komiteto pasiūlyta redakcija.
Toliau – 6 dalis, taip pat Vyriausybės pasiūlymas. Analogiška balsavimo logika. Balsuojame dėl Vyriausybės pasiūlymo. Kas už, tas balsuoja už, kas mano kitaip, tai yra palaiko komiteto poziciją, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 76, balsavo 76 Seimo nariai: už – 8 (vis mažyn), prieš – 45, susilaikė 23. Vyriausybės pasiūlymui nepritarta, lieka galioti komiteto redakcija.
Ir paskutinis Vyriausybės pasiūlymas dėl 7 dalies. Komiteto nuomonė buvo nepritarti, tad kas pritaria Vyriausybei, balsuoja už, kas palaiko komitetą, balsuoja prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 77, balsavo 76 Seimo nariai: už – 11, prieš – 44, susilaikė 21. Lieka galioti komiteto redakcija.
Dabar dėl motyvų už ir prieš po svarstymo. Už – M. Majauskas, prieš – A. Sysas. Prašau už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, priėmus šį įstatymą atsakingi Lietuvos pareigūnai, matydami per sieną keliaujančius kanapių aliejus, galės toliau ramiai koncentruotis į nusikaltėlių gaudymą, o ne į onkologinių pacientų sodinimą už grotų. Tuo tarpu onkologiniai ligoniai, žmonės, sergantys neurologinėmis ligomis, epileptikai galės nesislėpdami įsigyti natūralius preparatus, kurie padeda malšinti simptomus. Medikai pagaliau nebijos viešai diskutuoti apie preparatų naudą, veiksmingumą, galimus šalutinius poveikius, galės konsultuoti, stebėti ir rekomenduoti savo pacientams saugų gydymą. Tuo tarpu įvairiausi šarlatanai, stumdantys neaiškios kokybės ekstraktus, bus priversti imtis naujo amato, nes konkuruoti su aukščiausios kokybės Lietuvoje (atkreipsiu dėmesį) užaugintais pluoštinių kanapių, pagamintais, sertifikuotais CBD produktais bet kam bus labai sunku.
Esame vieni didžiausių pluoštinių kanapių augintojų visoje Europos Sąjungoje ne pagal vienam žmogui tenkantį ar 100 tūkst. gyventojų tenkantį plotą, bet absoliučiais duomenimis. Todėl dabar galėsime ne tik eksportuoti žaliavą, bet ir gaminti CBD produktus bei kurti šimtamilijoninę pridėtinę vertę per metus ir darbo vietas čia, Lietuvoje. Gerbiami kolegos, kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui, kurį rengėme kartu su K. Starkevičiumi.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Sysas. Tačiau jo salėje nematau. Tuomet A. Veryga. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų, kolegos, supraskime, apie ką mes šnekame. Jeigu yra kokių nors produktų, kurie yra tinkami pacientams, reikalingi klinikiniai tyrimai, ir gydytojai kokių nors aliejukų, kurie yra nepatvirtinti, neturėtų niekam rekomenduoti. Pluoštines kanapes ir šiandien galima auginti Lietuvoje. Aš gerai prisimenu diskusijas, kaip buvo dėl jų įteisinimo ir buvo žadami aukso kalnai, kaip mes čia visi vaikščiosime apsirengę iš pluošto pagamintais rūbais ir panašiai. Negi to tikrai neužtenka?
Nepainiokime klinikinių dalykų su pluošto ar kokiais nors kitais preparatais, kurie su medicina yra nesusiję. Vienąkart jau šie įstatymai buvo nenotifikuoti ir dabar antrą kartą yra daroma ta pati klaida – yra prieštaraujama Europos reglamentams, surašomas kiekis, kuris neatitinka tų reglamentų. Dar kartą apgausite ūkininkus, kurie vėl kažko prisisės, ir galų gale nenotifikavus negalės nieko daryti. Aš tikrai, kolegos, siūlau nepritarti ir neapgaudinėti mūsų ūkininkų.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti, balsuojame dėl viso projekto svarstymo stadijoje.
Užsiregistravo 80, balsavo 79: už – 65, prieš – 4, susilaikė 10. Po svarstymo projektui pritarta. Lieka mums dar trys balsavimai.
18.42 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4594 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4594. Pranešėjas buvo A. Butkevičius. Balsuojame.
Užsiregistravo 80, balsavo 79: už – 69, prieš nėra, susilaikė 10. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – BFK, siūloma svarstyti rudens sesijoje. Ar yra dar kokių pasiūlymų? Nematau. Tad judame toliau.
18.43 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-263(2) (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-18 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-263(2). Pranešėjas – L. Savickas. Balsuojame.
Užsiregistravo 79, balsavo 79: už – 44, prieš – 4, susilaikė 31. Po pateikimo pritarta.
Diskusijoje buvo išsakytas Vyriausybės išvados poreikis, tam, matyt, pritariame.
Prašom – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, jeigu galima dar papildomu komitetu skirti Aplinkos apsaugos komitetą?
PIRMININKĖ. Kaip pagrindinis siūlomas BFK, kaip papildomas tuomet – Aplinkos apsaugos komitetas. Nėra prieštaraujančių ir kitų pasiūlymų. Puiku.
18.44 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-387 (pateikimo tęsinys)
Judame prie 2-19 klausimo – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-387. Pranešėjas – G. Surplys. Prašom balsuoti. Atsiprašau, dar dėl praeito 2-18 klausimo: siūloma svarstyti rudens sesijoje.
Dabar 2-19 klausimas – projektas Nr. XIVP-387. Balsavimas.
Užsiregistravo 77, balsavo 76: už – 31, prieš – 3, susilaikė 42. Nepritarta.
Turime apsispręsti, ar grąžiname tobulinti, ar atmetame. Kas už tobulinimą, kadangi tobulybei ribų nėra, balsuoja už, o kiti balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 75, balsavo 74: už – 60, prieš – 14. G. Surplys turės galimybę patobulinti projektą.
Kolegos, baigėme šios dienos darbotvarkę. Registruojamės.
Užsiregistravo 76 Seimo nariai.
Gegužės 20 dienos popietinis plenarinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.