LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-500 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
2022-05-16 Nr. XIVP-1682
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 4 dalyje numatoma draudimo įsigyti ir laikyti gyvūnus koncepcija diskutuotina.
1.1. Formuluotėje „įsigyti ir laikyti” vartojamas žodis „įsigyti” suponuoja sandorio atlygintinumą, todėl keltina prielaida, jog į įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies taikymo sritį nepatektų atvejai, kuomet už tam tikrų teisės pažeidimų padarymą bausti asmenys, kuriems taikomas draudimas „įsigyti ir laikyti” gyvūnus, gyvūną įgyja, pavyzdžiui, dovanojimo sandorio pagrindu. Toks teisinis reguliavimas iš esmės nekoreliuotų su įstatymo projektui keliamais tikslais – mažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičių ir stiprinti gyvūnų gerovę bei apsaugą, sukuriant mechanizmą, draudžiantį laikyti gyvūnus, jei buvo nustatyta, kad asmuo žiauriai elgėsi su gyvūnu. Kita vertus, pastebėtinas ir tam tikras nenuoseklumas, kadangi įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies teksto pradžioje kalbama apie draudimą „įsigyti ir laikyti” gyvūnus, o teksto pabaigoje – jau tik apie draudimą „laikyti” gyvūnus, t. y. nebeminimas įsigijimas.
1.2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte akcentuojamas tikslas sukurti mechanizmą, draudžiantį laikyti gyvūnus tik tiems asmenis, kurie žiauriai elgėsi su gyvūnu, o įstatymo projekte galimybė uždrausti įsigyti ir laikyti gyvūnus siejama, be kita ko, su atvejais, kai asmeniui prieš tai buvo pritaikytas privalomas gyvūno konfiskavimas pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nuostatas. Pastebėtina, jog pagal šiam įstatymo projektui aktualų ANK 346 straipsnį privalomas gyvūno konfiskavimas taikomas ne tik už žiaurų elgesį su gyvūnais, bet ir už tokius administracinius nusižengimus, kuriuos darant su gyvūnu nėra žiauriai elgiamasi – pvz., už neteisėtą kovinių šunų įsigijimą (ANK 346 straipsnio 11 dalis). Administraciniai nusižengimai, kurių vienas iš būtinųjų sudėties požymių yra žiaurus elgesys su gyvūnu ir už kurių padarymą taikomas privalomas gyvūno konfiskavimas, numatyti ANK 346 straipsnio 16-19 dalyse. Remiantis įstatymo projekto aiškinamuoju raštu, būtent šių nusižengimų padarymas turėtų sąlygoti įstatymo projekte numatomo draudimo taikymą. Dėl to įstatymo projektas tikslintinas.
1.3. Svarstytina, ar pagrįstai draudimo įsigyti ir laikyti gyvūnus trukmė nediferencijuojama priklausomai nuo padaryto pažeidimo rūšies. Pagal įstatymo projekto nuostatas draudimas įsigyti ir laikyti gyvūnus galėtų būti taikomas tokį patį laiko tarpą (nuo 2 iki 10 metų) ir tiems asmenims, kurie padarė administracinį nusižengimą, ir tiems asmenims, kurie padarė nusikalstamą veiką. Kažin, ar toks teisinis reguliavimas dera su proporcingumo principu, kadangi nusikalstamos veikos (šiuo atveju – Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnyje numatyta žiauraus elgesio su gyvūnais nusikalstama veika) pagal pobūdį yra gerokai pavojingesni teisės pažeidimai nei administraciniai nusižengimai, todėl ir teisiniai padariniai nusikalstamas veikas padariusiems asmenims turėtų būti griežtesni. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje konstatuota, kad administracinių teisės pažeidimų (pagal šiuo metu galiojančiose teisės aktuose vartojamą terminologiją – administracinių nusižengimų) ir nusikalstamų veikų pavojingumas yra nevienodas; traukiamų administracinėn teisinėn atsakomybėn, ir asmenų, traukiamų baudžiamojon teisinėn atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius teisės pažeidimus, o antrieji – nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).
1.4. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje iš esmės trūksta teisinio mechanizmo, kuris užtikrintų, jog įstatymo projekte siūlomo įtvirtinti draudimo iš tikrųjų bus laikomasi. Pastebėtina, jog norint įsigyti gyvūną paprastai tam nereikia turėti jokio leidimo[[1]], todėl pirkimo-pardavimo ar kitos sutarties, kurios pagrindu asmuo įsigyja gyvūną, sudarymo metu praktiškai nebus įmanoma patikrinti, ar gyvūną įsigyjantis asmuo tai daro teisėtai. Galbūt įstatymo projekte siūlomo draudimo laikymąsi iš dalies būtų įmanoma kontroliuoti gyvūno ženklinimo ir registravimo procedūros metu (galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 7 straipsnis), tačiau tokios kontrolės efektyvumas abejotinas, nes, pirma, privalomas ženklinimas ir registravimas nustatytas ne visų gyvūnų rūšių atžvilgiu, ir, antra, net jei įstatymas imperatyviai nustato pareigą paženklinti ir užregistruoti tam tikrą gyvūną, tai nebūtinai reiškia, kad gyvūno savininkas įgyvendins šią pareigą. Manytina, jog įstatymo projektas turėtų būti pildomas nuostatomis, kurios suteiktų realią galimybę atitinkamoms institucijoms (šių institucijų pareigūnams) kontroliuoti, ar asmenys, kuriems taikomas draudimas įsigyti ir laikyti gyvūnus, šio draudimo laikosi.
1.5. Įstatymo projekte draudimas įsigyti ir laikyti gyvūnus, kai asmuo yra padaręs nusikalstamą veiką, yra siejamas išimtinai su situacijomis, kai dėl nusikalstamos veikos padarymo buvo pritaikytas gyvūno konfiskavimas. Toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip turintis esminę spragą, kadangi BK 310 straipsnyje numatytos žiauraus elgesio su gyvūnais veikos vienas iš alternatyvių padarinių yra gyvūno žuvimas. Kilus šiam padariniui, gyvūno konfiskavimas yra neįmanomas. Taigi įstatymo projekte turėtų būti numatyta galimybė taikyti draudimą įsigyti ir laikyti gyvūnus ir tais atvejais, kai dėl žiauraus elgesio su gyvūnu tas gyvūnas žuvo.
1.6. Įstatymo projekte turėtų būti konkrečiai nustatyta, kas laikytina „draudimą taikančia institucija”. Keltina prielaida, jog tai turėtų būti institucija, kuri patraukė asmenį administracinėn atsakomybėn už žiaurų elgesį su gyvūnais pagal ANK 346 straipsnį, arba teismas, patraukęs asmenį baudžiamojon atsakomybėn už žiaurų elgesį su gyvūnais pagal BK 310 straipsnį.
1.7. Įstatymo projekte reikėtų konkretizuoti, ar vartojant formuluotę „Draudimą taikanti institucija sprendžia dėl draudimo įsigyti ir laikyti gyvūną taikymo apimties” omenyje turima tai, kad draudimą taikanti institucija sprendžia tik dėl draudimo taikymo trukmės, ar galbūt tai, kad draudimą taikanti institucija sprendžia ir dėl draudimo taikymo trukmės, ir dėl konkrečių gyvūnų rūšių, kurias teisės pažeidėjui būtų draudžiama įsigyti ir laikyti.
1.8. Įstatymo projekte numatomas teisinis reguliavimas, susijęs su draudimo įsigyti ir laikyti gyvūnus taikymo apimtimi erdvėje, dėstomas neaiškiai. Iš pradžių įstatymo projekte nurodoma, kad draudimas galiotų gyvūno savininko ar laikytojo gyvenamojoje vietoje, po to – kad draudimas siejamas su asmeniu, o galiausiai nurodoma, kad gyvūną būtų draudžiama laikyti ir kitose vietose, kuriose gyvūno savininkas ar laikytojas faktiškai gali laikyti gyvūną. Jeigu siekiama uždrausti įsigyti ir laikyti gyvūnus visoje valstybės teritorijoje (kas, manytina, ir yra tikrasis įstatymo projekto rengėjų tikslas), tuomet konkrečių vietų, tokių kaip asmens gyvenamoji vieta, vardijimas šiuo atveju yra perteklinis.
2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodyta, kokius konkrečius šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, todėl svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies nereikėtų atsisakyti kaip perteklinės.
3. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šios išvados 2 pastabą, tuomet įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Šis įstatymas” įrašytini žodžiai „išskyrus šios straipsnio 2 dalį”, kadangi įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalis turėtų įsigalioti ne kartu su kitomis įstatymo projekto nuostatomis (2023 m. sausio 1 d.), o sekančią dieną po oficialaus priimto įstatymo paskelbimo Teisės aktų registre.
4. Įstatymo projekto sakinyje „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą” po žodžių „Lietuvos Respublikos” įrašytinas žodis „Seimo”.
5. Atsižvelgiant į tai, jog pagal galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal kompetenciją vykdo Vyriausybė ir tam tikros ministerijos, siūlytume dėl teikiamo įstatymo projekto paprašyti Vyriausybės išvados.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
J. Meškienė, tel. (85) 239 6089, el. p. [email protected]
S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]