LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVANORIŠKOS VEIKLOS ĮSTATYMO NR. XI-1500 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
1. veikiančios ilgalaikės savanoriškos veiklos programos numato ilgesnį privalomą veiklos laiką (intensyvumą), nei darbingo amžiaus asmenys gali skirti (Vilmorus 2019-2021 m.). Dauguma savanoriškos veiklos programų yra orientuotos į jaunimą (moksleivį, studentą), todėl reikalauja daugiau laiko nei vyresni (darbingo amžiaus) asmenys gali skirti. Lietuvoje veikianti Europos savanorių tarnyba arba Europos solidarumo korpuso tarnybos programa numato, kad savanoriška veikla vykdoma netrumpiau kaip 3 mėnesius po 40 valandų per savaitę. Taip pat nuo 2018 m. veikia Jaunimo savanoriška tarnyba, pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintą tvarkos aprašą (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymas Nr. A1-317 „Dėl Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“), kurioje savanoriai turi veiklą vykdyti nemažiau kaip 240 val. per 6 mėnesius ir nemažiau kaip 40 val. per mėnesį. Visų minimų programų dalyviai negali būti vyresni nei 30 metų. 2021 m. duomenimis dauguma (32 proc.) savanorių yra jaunimas (14-24 m.), iš jų aktyviausiai įsitraukia šešiolikmečiai. Darbingo amžiaus asmenys dažniausiai įsitraukia į trumpalaikę, nereguliarią savanorišką veiklą dėl per aukštų reikalavimų įsitraukti į ilgalaikę savanorišką veiklą ar prastos savanoriškos veiklos vadybos;
2. dalyje visuomenės vyrauja neigiamas požiūris į savanorišką veiklą ir egzistuoja savanoriškos veiklos organizatorių kompetencijų trūkumas. 2019–2021 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos užsakymais atlikti tyrimai nustatė, kad 23 proc. Lietuvos gyventojų savanorišką veiklą vertina kaip neapmokamą darbą arba laiko švaistymą, taip pat dažnai regionuose savanorišką veiklą organizuojančios biudžetinės įstaigos savanorius vertina kaip neapmokamą darbo jėgą, savanorišką veiklą organizuojantiems asmenims trūksta kompetencijų dirbti su savanoriais ir vengiama bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurių įtraukimas į veiklos organizavimą pakelia veiklos kokybę ir didina tikimybę, kad savanoris įsitrauks į ilgalaikę savanorišką veiklą. Nėra pakankamai duomenų apie savanorišką veiklą ir nėra vertinamas savanoriškos veiklos poveikis ekonomikai, todėl sunku apskaičiuoti visapusišką savanoriškos veiklos naudą;
3. nepakankamas teisinis reguliavimas. Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymas (toliau – Įstatymas) 1) neapibrėžia savanorio sąvokos, 2) nenumato ilgalaikės savanoriškos veiklos apibrėžimo, 3) savanoriškos veiklos organizatoriams numatytos teisės ir pareigos neužtikrina savanoriškos veiklos kokybės, 4) nustatytas savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimo mechanizmas kuria administracinę naštą ir riboja nepasiturinčių savanorių galimybes dalyvauti savanoriškoje veikloje;
4. teisinis reguliavimas neatitinka praktikoje vykdomos savanoriškos veiklos. Įstatymas buvo priimtas 2011 m. birželio 22 d. Įstatymo priėmimas buvo svarbus žingsnis reglamentuojant savanoriškos veiklos organizavimą, tačiau praėjus daugiau nei dešimtmečiui metų nuo Įstatymo priėmimo ženkliai išsiplėtė savanoriškos veiklos mastas ir pakito savanoriškos veiklos organizavimo poreikiai. Per dešimtmetį susiformavo skirtingos savanoriškos veiklos formos, savanorius priimančių organizacijų ir savanorišką veiklą koordinuojančių organizacijų funkcijos, savanoriškos veiklos organizatoriai ėmė susidurti su naujais praktiniais ir teisiniais iššūkiais. Savanoriškos veiklos organizatoriai praktikoje naudoja skirtingus kriterijus, terminus, tai kelia iššūkius praktikoje skatinant savanoriškos veiklos organizatorių bendradarbiavimą, taip pat vykdant tyrimus, kurie analizuoja savanoriškos veiklos situaciją ir galimas priemones savanoriškos veiklos plėtrai.
1. sistemingai peržiūrėti Įstatymą ir jame tikslinti nuostatas, kurios buvo aptartos priežasčių 3 ir 4 dalyse;
2. peržiūrėtame Įstatyme įtvirtintas nuostatas, kurios padėtų užtikrinti kokybiškesnę ilgalaikę savanorišką veiklą;
3. atlikti savanorių kuriamos ekonominės vertės tyrimą. Šis tyrimas atliekamas ir bus paskelbtas 2023 m. III ketv., organizuoti kitus tyrimus, kurie analizuoti savanoriškos veiklos vadybos kokybę, asmenų įsitraukimą į ilgalaikę savanorišką veiklą;
4. kurti savanoriškos veiklos programą, skirtą darbingo amžiaus asmenims. Lietuvos jaunimo organizacijų atliktas tyrimas (2020 m.), taip pat kaip ir Vilniaus universiteto docentės Jolitos Buzaitytės–Kašalynienės (2020 m.) bei Mykolo Riomerio universiteto lektorės Neringos Kurapkaitienės (2021-2022 m.) atlikti vykdomų savanoriškos veiklos programų tyrimai (tyrimus užsakė Jaunimo reikalų agentūra) nustatė, kad ilgalaikės savanoriškos veiklos populiarinimui veiksmingiausia programa – Jaunimo savanoriška tarnyba, kuri pasižymi savo sisteminiu darbu su savanoriu, jį kuruojančių organizacijų veiklos kokybės priežiūra, visapusišku savanorio kuravimu, padedanti jam atrasti labiausiai jam tinkančias veiklas, įsivertinti visuomenei ir sau teikiamą naudą. Dauguma šios programos dalyvių vėliau tęsė veiklą ilgalaikėje savanorystėje. Tad jos pagrindu siūloma kurti savanoriška tarnyba darbingo amžiaus asmenims;
5. reglamentuoti ilgalaikę savanorišką veiklą, savanorišką tarnybą, koordinuojančiųjų ir priimančiųjų organizacijų veiklą bei santykius, parengti savanoriškos veiklos kokybės standartus.
1. reglamentuoti savanoriškos veiklos formas ir apibrėžti savanoriškos veikloje veikiančius subjektus, siekiant vieningo terminų naudojimo ir tikslesnių duomenų situacijos analizei gavimo;
2. sukurti ilgalaikės savanoriškos veiklos vadybos mechanizmą, siekiant gerinti savanoriškos veiklos organizavimą;
3. patikslinti savanoriškos veiklos išlaidų finansavimo sąlygas ir tvarką, siekiant savanorių poreikius geriau atitinkančio teisinio reguliavimo.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nevyriausybinių organizacijų plėtros skyriaus patarėja Justina Lukaševičiūtė (tel. +370 658 60355, el. p. [email protected], vedėja Aurelija Olendraitė (tel. +370 616 18454, el. p. [email protected]).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
4.1. Įstatymo 2 straipsnio pakeitimas: sąvokų pokyčiai.
Siekiant užtikrinti tinkamą Įstatymo projektu siūlomų pakeitimų nuostatų įtraukimą į Įstatymą, siūloma Įstatymo 2 straipsnį papildyti sąvokomis „Ilgalaikė savanoriška veikla“, „koordinuojančioji organizacija“, „priimančioji organizacija“, „savanoris“, „savanoriška tarnyba“.
Atsižvelgiant į savanoriškos veiklos atlikimo intensyvumą, siūloma išskirti ilgalaikę savanorišką veiklą (t. y. savanorio veikla pagal savanoriškos veiklos sutartį, sudarytą ne trumpesniam kaip 60 dienų laikotarpiui) ir savanorišką tarnybą (t. y. visuma priimančiosios organizacijos organizuojamų, koordinuojančiosios organizacijos koordinuojamų ir savanorio vykdomų savanoriškų veiklų, kurių trukmė – ne mažiau kaip 100 valandų per savanoriškos tarnybos programoje nustatytą laikotarpį). Trumpesnė savanoriška veikla būtų laikoma trumpalaike savanoriška veikla. Ilgalaikės savanoriškos veiklos apibrėžime siūlomas veiklos minimalus terminas nustatytas remiantis organizacijų praktika. Vertinant organizacijų pateiktus pasiūlymus buvo atsižvelgta, kiek vidutiniškai savanoriui reikia skirti laiko padedant suorganizuoti didelės apimties vienetinį renginį, kaip festivalis, stovykla, olimpinės žaidynės ir panašūs renginiai. Taip pat tarptautinė praktika bei Lietuvoje jau veikiančių programų, kurias praktikai vertina kaip ilgalaikes, apimtį. Siekiant nustatyti savanoriškos tarnybos trukmę darbo grupėje buvo vertina kokį minimalų laikotarpį nustato Europos savanoriška tarnyba (nemažiau kaip 2 mėnesiai ir užtikrinama 30-38 val. veiklos kiekvieną savaitę), jaunimo savanoriška tarnyba (nemažiau kaip 6 mėn. ir nemažiau kaip 240 val.) ir panašios tarptautinės programos. Formuojant savanoriškos tarnybos apibrėžimą buvos siekiama dviejų tikslų: neprieštarauti jau veikiančioms programoms ir nustatyti terminą, kuris užtikrintų intensyvią veiklą, bet nereikalautų per daug laiko darbingo amžiaus asmenims.
Įstatymo 2 straipsnyje nustatytų sąvokų „savanoriška veikla“ ir „tarptautinė savanoriškos veiklos programa“ turinį siūloma tikslinti siekiant aiškiau atkleisti atitinkamos veiklos reikalavimus.
Teikiamame Įstatymo projekte siūloma Įstatymo 2 straipsnio 6 punkte patikslinti savanoriškos veiklos sąvoką, papildant, kad tai savanorio laisva valia atliekama veikla, užtikrinant savanorio teisę savo valia užsiimti norima savanoriška veikla, o nebūti verčiamam užsiimti savanoriška veikla.
4.2. Įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimas: savanoriškos veiklos ypatumai ir principai.
Siekiant užtikrinti tinkamą savanoriškos veiklos organizavimą siūloma atnaujinti šiuo metu Įstatyme nustatytus savanoriškos veiklos ypatumus ir principus. Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad savanoris negali tą pačią dieną, atliekant tas pačias funkcijas, toje pačioje priimančiojoje arba koordinuojančiojoje organizacijoje dirbti ir atlikti savanorišką veiklą. Tuo siekiama atskirti savanoriškos veiklos santykius nuo darbo santykių – pabrėžti, kad savanoriška veikla ir apmokamas darbas skiriasi savo esme. Taip pat siekiama užtikrinti, kad savanoris neatliks tų pačių funkcijų priimančiojoje arba koordinuojančiojoje organizacijoje, kurias atlieka darbuotojas, taip pat kad savanoriška veikla nebūtų siekiama paslėpti nelegalaus darbo, dalį darbo fiksuojant kaip darbo laiką, kitą dalį – kaip savanorišką veiklą. Įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti „kito žmogaus orumo, teisių ir kultūros gerbimo“ savanoriškos veiklos principą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad savanoriškoje veikloje nebūtų diskriminacijos ir kad veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, nebūtų laikomos savanoriška veikla.
4.3. Įstatymo 8 straipsnių pakeitimas: savanorių teisės.
Siekiant kokybiškesnės savanoriškos veiklos ir savanoriškos veiklos principų, nurodytų Įstatymo projekto 4 straipsnyje, įgyvendinimo siūloma tikslinti savanorių teises. Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti savanorio teisę užsiimti norima savanoriška veikla ir minėto straipsnio 2 dalies 4 punkte, nustatyti savanorio pareigą sąžiningai atlikti savanorišką veiklą, nesinaudoti savanoriška veikla privatiems interesams tenkinti, taip užtikrinant Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje numatytą laisvos valios išreiškimą ir Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 punkte nurodyto naudos visuomenei ir asmeniui principo įgyvendinimą.
Siekiant užtikrinti Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 punkte numatytą bendradarbiavimo principą, įvertinus, kad Įstatymo projekto 9 ir 10 straipsnių 2 dalies 7 punktuose numatyta pareiga organizacijoms kompensuoti ar avansu apmokėti savanorio su veikla susijusias išlaidas, siūloma Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyti savanorio teisę gauti kompensaciją ar avansinį apmokėjimą už su savanorišką veikla susijusias išlaidas.
4.4. Įstatymo 2, 9 ir 10 straipsnių pakeitimas: savanoriškos veiklos organizatoriai.
Įvertinus tarptautinę praktiką, Lietuvoje jau vykdomų savanoriškos veiklos programų praktiką ir siekiant sukurti ilgalaikės savanoriškos veiklos vadybos mechanizmą, kuris padėtų didinti savanoriškos veiklos vadybos kokybę Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse siūloma savanoriškos veiklos organizatorius skirstyti į dvi grupes, pagal savo veiklos tikslą: priimančiąsias organizacijas, kurių tikslas vykdyti savanorišką veiklą, ir koordinuojančiąsias organizacijos, kurių tikslas užtikrinti savanoriškos veiklos vadybą, padėti savanoriui ir priimančiosios organizacijos atstovams spręsti kylančius klausimus, gerinti veiklos kokybę stebint priimančiosios organizacijos darbą, teikiant rekomendacijas ir konsultacijas.
Darbo grupėje buvo analizuojamos savanorišką veiklą organizuojančios organizacijos siekiant nustatyti kokie subjektai gali būti priimančiosiomis organizacijomis. Iniciatyvos „SAVA platforma“, kuri vienija savanorišką veiklą siūlančias organizacijas ir asmenis norinčius vykdyti savanorišką veiklą, atstovai pažymėjo, kad praktikoje savanoriškos veiklos pasiūlymų į platformoje sulaukiama iš visų organizacijų nurodytų įstatyme (labdaros ir paramos fondų, biudžetinių įstaigų, asociacijų, viešųjų įstaigų, religinių bendruomenių, bendrijų ir religinių centrų, tarptautinių organizacijų filialų, atstovybių, politinių partijų, profesinių sąjungų), tad galima daryti prielaidą, kad visos šios organizacijos yra aktyvios ir vertinga jas įvardinti kaip priimančiąsias organizacijas. Tačiau pastebėta, kad tarptautinių organizacijų filialai, atstovybės nėra registruojami Lietuvos Respublikoje, taip pat krizių valdymo metu išryškėjo praktikos, kai viešosios įstaigos ar asociacijos, pvz.: Stiprūs kartu, pirmiausia pradėjo vykdyti veiklą, vienyti savanorius ir tik po metų įvertinę poreikį užtikrinti veiklos tęstinumą atliko juridinio asmens registraciją. Nurodyti subjektai vykdo savanorišką veiklą ir jiems turi būti taikomi tokie patys veiklos organizavimo reikalavimai, nepriklausomai nuo subjekto registracijos fakto. Atsižvelgiant į darbo grupėje aptartą informaciją Įstatymo projekto 7 straipsnyje siūloma numatyti, kad priimančiosiomis organizacijomis galėtų būti tie patys ne pelno sekantys subjektai, kurie pagal šiuo metu galiojantį Įstatymą gali būti savanoriškos veiklos organizatoriais, ir kurie veikia Lietuvoje.
Taip pat vertinimo metu, atsižvelgiant į koordinuojančiosioms organizacijoms numatytas funkcijas ir gerąją praktiką Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad koordinuojančiomis organizacijomis gali būti tik Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos.
Įstatymo projekto 5 straipsnyje numatoma, kad įgyvendinant ilgalaikę savanorišką veiklą ar savanorišką tarnybą savanorišką veiklą koordinuojančiosios ir organizuojančiosios organizacijos turi bendradarbiauti, pasidalinant funkcijas pagal organizacijos veikimo tikslą. Šių organizacijų bendradarbiavimo siekis – gerinti veiklos valdymą ir užtikrinti kokybišką veiklą savanoriui.
Įstatymo projekto 10 straipsnyje siūloma nustatyti koordinuojančiųjų organizacijų teises ir pareigas, kurios numato, kad: pradedant savanorišką veiklą koordinuojančiosios organizacijos atstovo, mentoriaus, tikslas padėti savanoriui aiškiai suformuluoti siekiamos savanoriškos veiklos norus (sritis, terminas, intensyvumas ir kita) ir remiantis jais pasiūlyti priimančiąją organizaciją, kuri gali pasiūlyti savanorio lūkesčius atitinkančią veiklą. Savanoriškos veiklos įgyvendinimo metu savanoris, priimančiosios organizacijos atstovas ir koordinuojančiosios organizacijos atstovas bendradarbiauja siekiant spręsti kylančias problemas, teikia pasiūlymus dėl savanoriškos veiklos tobulinimo, esant poreikiui informuoja apie poreikį keisti savanoriškos veiklos vietą, sritį, padeda įsivertinti situaciją ir surasti naują savanoriškos veiklos vietą. Šie pakeitimai padės savanoriui tinkamai išsirinkti savanoriškos veiklos vietą, sumažins nesėkmingos savanoriškos veiklos ar savanoriškos veiklos nutraukimo dėl poreikių neatitikimo tikimybę. Koordinuojančiosios organizacijos bendradarbiavimas su priimančiąją organizacija prisidės prie savanoriškos veiklos kokybės plėtros, padės spręsti konfliktus tarpininkaujant tarp savanorio ir priimančiosios organizacijos bei įvertinti priimančiosios organizacijos, jos atstovų ir savanorių patirtis, iš jų formuoti veiklos gerinimo gaires.
Peržiūrėjus galiojančias savanoriškos veiklos organizatorių pareigas, įvertinus koordinuojančiosios organizacijos atliekamas funkcijas, Įstatymo projekto 9 straipsnyje siūloma nustatyti šias naujas priimančiųjų organizacijų teises ir pareigas, Įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma numatyti teisę vykdyti savanorių atranką ir minėto straipsnio 2 dalyje nustatyti priimančios organizacijos pareigas: „supažindinti savanorį su galiojančiomis priimančiosios organizacijos vidaus tvarkos taisyklėmis, saugos bei kitomis taisyklėmis ir reikalavimais aktualiais savanoriškos veiklos atlikimui; paskirti savanoriui priimančiosios organizacijos atstovą, kuris organizuoja savanorišką veiklą; savanoriškos veiklos sutartyje nustatytais atvejais kompensuoti arba avansu apmokėti savanoriams su savanoriška veikla susijusias išlaidas.“ Numatomos priimančiosios organizacijos pareigos leis priimančiajai organizacijai įsivertinti pasirengimą ir galimybes tinkamai priimti savanorį, nusimatyti žmogiškuosius ir finansinius resursus savanoriškos veiklos organizavimui. Taip pat padės savanoriui geriau susipažinti su organizacija, jos vykdoma veikla, vidaus darbo kultūra, greičiau įsilieti į organizacijos veiklas, tinkamai vykdyti užduotis ir suteiks savanoriui aiškų ir saugų kontaktą konsultuotis visais su savanoriška veikla susijusiais klausimais, jau vykdant savanorišką veiklą.
Atnaujintų organizatorių teisių, pareigų ir naujo jų bendradarbiavimo mechanizmo tikslas – padėti pasirengti savanoriškos veiklos pradžiai, nustatyti savanoriškos veiklos organizavimo iššūkius ir padėti juos išspręsti mažinant savanoriškos veiklos nutraukimo ar savanoriškos veiklos principams neatitinkančios veiklos organizavimo tikimybę.
4.5. Įstatymo projekto 11 straipsnis: savanoriškos veiklos organizavimas.
Siekiant užtikrinti aiškesnį savanoriškos veiklos teisinių santykių reglamentavimą, Įstatymo projekto 11 straipsnyje siūloma nustatyti, kad atliekant ilgalaikę savanorišką veiklą ar kai numatoma kompensuoti su savanoriška veikla susijusias išlaidas, ar kai sutartį pageidauja sudaryti viena iš šalių arba atliekama savanoriška tarnyba rašytinė savanoriškos veiklos sutartis privalo būti sudaroma. Nevyriausybinių organizacijų patirtis rodo, kad ilgalaikėje savanoriškoje veikloje sutartis padeda organizacijai įsivardinti kokioms veikloms jie nori pasitelkti savanorius, o savanoriui aiškiai suformuojami lūkesčiai kiek laiko, kokiu intensyvumu ir kokioms veikloms bus pasitelkimas savanoris. Savanoriškos veiklos teisinių santykių reguliavimas aktualus dėl savanorio, priimančiosios organizacijos ir koordinuojančiosios organizacijos teisių ir pareigų nustatymo bei savanorio atliekamų funkcijų atskyrimo nuo (nelegalaus) darbo. Savanoriška veikla savo turiniu gali būti panaši į darbo funkcijas, todėl svarbu savanorišką veiklą tinkamai apibrėžti sudarant savanoriškos veiklos sutartį. Siekiant savanoriškos veiklos santykių aiškumo, siūloma patikslinti kas privalo būti apibrėžta savanoriškos veiklos sutartyje – nustatyti šalių įsipareigojimus bei atsakomybes, savanoriškos veiklos trukmę, išlaidų, išvardytų Įstatymo projekto 13 straipsnyje, kompensavimo arba apmokėjimo avansu, sutarties nutraukimo sąlygas.
Įstatymo projekto 13 straipsnis: išlaidų kompensavimas ir apmokėjimas.
Siekiant nustatyti savanorio patirtų išlaidų finansavimo mechanizmą, kuris padėtų savanoriams, ypač patiriantiems ekonominius sunkumus, įsitraukti į savanorišką veiklą ir sumažinti administracinę naštą savanorišką veiklą organizuojantiems subjektams Įstatymo projektu siūloma tikslinti savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimo ir apmokėjimo nuostatas. Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad šio Įstatymo projekto 13 straipsnyje nurodytas išlaidų kompensavimo ir avansinio apmokėjimo ribojimas taikomas tik naudojant valstybės ar savivaldybės biudžeto arba kitų valstybės ar savivaldybės fondų lėšas – t. y. veiklos organizatorius, naudojant privačias ar šiame straipsnyje nenurodytas lėšas, galės pats nusistatyti savanorių išlaidų finansavimo ir atsiskaitymo tvarką. Įstatymo projektu taip pat siūloma numatyti galimybę savanoriui, atliekančiam savanorišką tarnybą, savanoriškos veiklos išlaidas – kelionės išlaidas, nakvynės išlaidas, maitinimo išlaidas, pašto, ryšio paslaugų išlaidas (priklausomai nuo savanoriškos veiklos atlikimo laiko per dieną, bet ne mažiau nei 4 val. per dieną), apmokėti avansu, savanoriui ir koordinuojančiajai organizacijai susitarus raštu (savanoriškos veiklos sutartyje). Vertinant tarptautinę praktiką ir vykdomas savanoriškas veiklas darbo grupėje buvo sutarta, kad avansu apmokamos savanorio išlaidos taikomos savanoriškoms veikloms, kurios reikalauja didesnio įsitraukimo laiko prasme, praktika rodo, kad tokio tipo veiklos prasideda nuo 4 valandų. Toks finansavimo mechanizmas padėtų ekonominius sunkumus patiriančiam asmeniui įsitraukti į savanoriškas veiklas, pavyzdžiui, organizatorius galės skirti lėšas savanoriui gyvenančiam regione atvykti į kitą miestą, kuriame vykdomi mokymai ar savanoriška veikla. Įvertinus, kad avansu skirtos lėšos gali neatitikti faktiškai patirtų savanorio išlaidų Įstatymo projekte numatoma prievolė savanoriui nepanaudotas lėšas grąžinti savanoriškos veiklos organizatoriui. Savanoriškos veiklos išlaidų dydis, atliekant savanorišką tarnybą, ir išlaidų apmokėjimo tvarka būtų reglamentuota poįstatyminiu teisės aktu, kurį tvirtina ministras pagal valdymo sritį. Savanoriškos tarnybos išlaidų dydį ir atsiskaitymo tvarką nustato savanoriškos tarnybos programą patvirtinęs ministras remiantis programos laiko apimtimi, veiklų reikalavimais ir programai skiriamų lėšų suma. Įvertinus potencialių savanoriškų veiklų įvairovę ir poreikius būtinus atlikti veiklą manytina, kad kompensuojamų savanoriškos veiklos išlaidų dydį turi nustatyti institucija, iš kurios asignavimų numatoma kompensuoti savanorių išlaidas, taip užtikrinant realius savanoriškos veiklos srities poreikius atitinkantį reguliavimą. Veikiančių savanoriškos tarnybos programų praktika nurodo, kad savanorišką veiklą organizuojančių organizacijų atranka vykdoma pagal su programa parengtą kriterijų sąrašą, nustatomos veiklai galimos išlaidos, jų dydis ir atsiskaitymo tvarka. Organizacijos, kurioms suteikiama teisė vykdyti savanorišką veiklą, gauna terminuotą patvirtinimą ir yra sistemingai tikrinamos savanoriškos veiklos metų bei siekiant pratęsti teisę organizuoti savanorišką tarnybą.
Įstatymo projekto 14 straipsnis: savanoriškos veiklos pripažinimas.
Siekiant vykdyti vieningą savanoriškos veiklos metu įgytų kompetencijų pripažinimą ir įvertinus Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Jaunimo reikalų agentūros jau vykdomas kompetencijų pripažinimo priemones Įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalimi siūloma įgalioti Vyriausybės įgaliotą instituciją patvirtinti savanorio savanoriškoje veikloje įgytų kompetencijų pripažinimo tvarką. Skirtingų vertinimo tvarkų suvienodinimas padėtų lengviau įsivertinti savanoriškos veiklos kuriamą vertę visuomenei ir pačiam savanoriui. Kompetencijų pripažinimo tvarkoje planuojama numatyti kompetencijų vertinimo principus, pripažinimo procedūrą atliekančius subjektus, dokumentus ir informaciją, kurią savanoris turi pateikti subjektui siekiant dokumentą patvirtinantį įgytas kompetencijas ir procedūros atlikimo tvarka. Atsižvelgiant į numatomos tvarkos reguliavimo sritis manoma, kad tvarkos aprašą turėtų patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo bei švietimo, mokslo ir sporto ministrai gavus Vyriausybės įgaliojimus.
Įgyvendinus Įstatymo projekte numatytus pakeitimus bus pasiekti šie teigiami rezultatai:
- dėl nustatyto reguliavimo ir vieningų savanoriškoms veikloms taikomų kriterijų: sudarytos sąlygos išsamiau ir tiksliau rinkti informaciją apie savanoriškos veiklos atlikimą, analizuoti veiklos iššūkius ir tiksliau formuoti priemones, kurios padėtų didinti piliečių įsitraukimą į ilgalaikes savanoriškas veiklas. Atliekant tyrimus bus galima nustatyti tikslesnį ilgalaikėje savanoriškoje veikloje dalyvaujančių asmenų skaičių, renkant duomenis tiksliau analizuoti iššūkius kylančius savanoriškos veiklos organizavimo (priimančiajai organizacijai) ir vadybos (koordinuojančiajai organizacijai) srityse. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja, kad savanoriškos veiklos rodikliai (dalyvavimas ilgalaikėje ir trumpalaikėje savanoriškoje veikloje, skiriamas laikas, savanoriškos veiklos kokybė, neįsitraukimo priežastys) bus vertinami nerečiau kaip kas 4 metus, remiantis duomenimis vertinamas poreikis tobulinti reguliavimą;
- dėl savanoriškos veiklos vadybos modelio: ilgalaikėje veikloje koordinuojančiosios organizacijos veiklos tikslas yra kokybiška savanoriškos veiklos vadyba, savanoriškos veiklos organizavimo kokybė, siekiama užtikrinti, kad savanorio ir priimančiosios organizacijos lūkesčiai sutaptų, o kylantys iššūkiai netaptų priežastimi savanoriui ar priimančiajai organizacijai visiškai nutraukti savanorystę. Geresnė veiklos kokybė, skiriant daugiau dėmesio savanorio ir organizacijos santykių kūrimui, problemų sprendimui turėtų sumažinti skaičių asmenų, kurie neįsitraukia į ar nutraukia ilgalaikę savanorišką veiklą. Siekiant įvertinti Įstatymo projekto pakeitimo poveikį ne rečiau kaip kas 4 metus bus atliekami tyrimai dėl savanoriškos veiklos organizavimo kokybės ir vertinama asmenų įsitraukusių į ilgalaikę savanorišką veiklą rodiklis, siekiant 2030 m. savanoriškoje veikloje dalyvautų nemažiau kaip 30 proc. gyventojų (2021 m. dalyvaujančių – 16,3 proc.), iš kurių nemažiau kaip 30 proc. dalyvauja ilgalaikėje savanoriškoje veikloje. Papildomai, Įstatymo projekte yra numatytas galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas. Tikslių duomenų apie ilgalaikėje savanoriškoje veikloje šiuo metu veikiančių asmenų kiekį nėra dėl skirtingų tyrimuose taikomų metodologijų, nustatant ilgalaikės veiklos trukmę, intensyvumą.
- dėl savanoriškos tarnybos: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengs ir pradės įgyvendinti savanoriškos tarnybos programą, skirtą darbingo amžiaus asmenims, kurios tikslas – didinti šios grupės asmenų dalyvavimą savanoriškoje veikloje, pasiekiant, kad 6 proc. gyventojų dalyvautų savanoriškoje tarnyboje. Šiuo metu šios amžiaus grupės asmenys nedalyvauja panašiose savanoriškos veiklos programose. Programa bus siekiama atrinkti koordinuojančiąsias ir priimančiąsias organizacijas, kurios yra pasiruošusios priimti darbingo amžiaus savanorius, pasiūlyti jiems veiklas, kurios savo turiniu ir intensyvumu derėtų su kitais savanorio asmeninio ir (ar) profesinio gyvenimo įsipareigojimais, nekurtų papildomos finansinės naštos savanoriams, norintiems dalyvauti savanoriškose veiklose kitame mieste, užtikrintų savanorio koordinavimą bei skatintų savanorius pabaigus tarnybos programą tęsti savanorystę ilgalaikės savanoriškos veiklos organizacijose. Tikimasi, kad programos įgyvendinimas padės didinti darbingo amžiaus asmenų įsitraukimą į savanoriškas veiklas. Analizuojant savanoriškos veiklos srities duomenis pastebima, kad galėtų būti rengiamos kitos savanoriškos tarnybos programos, kurios padėtų į savanoriškas veiklas įsitraukti kitom tikslinėms grupėms.
- dėl savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimo ir apmokėjimo: siūlomas kompensuojamų išlaidų ribojimo pagal lėšų šaltinį, naudojant valstybės ar savivaldybės biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybės fondų lėšas, bet neribojant kitų lėšų šaltinių naudojimo, suteiks daugiau laisvės organizacijoms nusistatyti savanorių finansavimo tvarkas pagal organizacijos ir savanorių poreikius, veiklos pobūdį ir mažins administracinę naštą.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Įstatymo projektui atliktas antikorupcinis vertinimas, nustatyta, kad priimtas Įstatymo projektas įtakos korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Teikiamas Įstatymo projektas nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra.
8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymo projektą, priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų nereikės.
10. Ar įstatymo projektas parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte vartojamos sąvokos ir jas apibrėžiantys terminai suderinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
1) Iki 2023 m. gruodžio 31 d. aktualizuotas Savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimo sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas 2011 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-330 „Dėl savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (rengėja – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija);
2) Iki 2023 m. gruodžio 31 d. parengta ir patvirtinta savanoriškos veiklos pripažįstamo kaip savanorio praktinio, savo veikla analogiško (-os), darbo ir (ar) mokymosi patirtimi tvarka (rengėja – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija).
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymo projektui įgyvendinti lėšų neprireiks.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Rengiant Įstatymo projektą dalyvavo socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų atstovai (Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Maltos ordino pagalbos tarnyba (Maltiečiai), Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija, Nacionalinis švietimo NVO tinklas, VšĮ „Socialinis veiksmas“, VšĮ „Actio Catholica Patria“), tyrėjai (dr. Neringa Kurapkaitienė), į kurių pastabas ir pasiūlymus rengiant Įstatymo projektą buvo atsižvelgta.
Visos suinteresuotų asmenų pateiktos pastabos įvertintos, pasiūlymai aptarti darbo grupėje ar atskirai organizuotose susitikimuose ir suinteresuotiems asmenims suteikta informacija dėl pastabų atliepimo.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
„savanoriška veikla“, „savanoris“, „priimančioji organizacija“, „koordinuojančioji organizacija“, „savanoriška tarnyba“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.