Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 21, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 3, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 38
STENOGRAMA
2021 m. kovo 25 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos! Pradedame kovo 25 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 94 Seimo nariai.
10.00 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2021 m. kovo 25 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pirmasis darbotvarkės klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, aš Seniūnų sueigoje jau minėjau, kad premjerė dėl svarbių priežasčių 12 valandą negali dalyvauti. Kalbėjome apie galimybę prisijungti nuotoliniu būdu, bet gal tiesiog paprastesnis sprendimas, jeigu darytume Vyriausybės pusvalandį, premjerė minėjo, kad ji tiesiogiai galėtų suspėti atvykti, o jeigu vis dėlto paliekame 12 valandą, vis tiek ji kažkiek vėluotų ir tai mums sukeltų nervingumą. Gal galime sutarti dėl pusvalandžio, klausia tik opozicija? Mes greičiau kitus klausimus apsvarstysime, gal iš vakarinio. Toks būtų siūlymas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime pritarti Vyriausybės pusvalandžiui ir klausia tik opozicija? Pritarta bendru… Galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, taigi tuomet pakoreguojame darbotvarkę šitaip. Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nėra. Ar galime pritarti jai bendru sutarimu? Galime. Pritarta bendru sutarimu.
10.02 val.
Prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-1513 2, 84, 86, 88, 89 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5248(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-1513 kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5248(2). Priėmimo stadija.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų, pataisų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų, pataisų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėkoju, kolegos. Balsavimas dėl šio projekto, kaip ir dėl kitų, yra numatytas 11 val. 30 min.
10.03 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 2, 6, 18 ir 201 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5015(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – projektas Nr. XIVP-83(2). Oi, atsiprašau, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 kelių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo nauju straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5015(2). Priėmimo stadija.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pakeitimų, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar pritariame bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų ir pataisų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, kolegos, pritarta bendru sutarimu. Balsavimas numatytas 11 val. 30 min.
Dėl motyvų užsirašė R. Baškienė. Motyvai už.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, miela Pirmininke, išties tai labai svarbus įstatymo projektas, jis parengtas ne šiaip sau, neskubotai, atliktas bandomasis darbas, išbandyta asmeninio asistento praktika. Išplėsta teisė visiems neįgaliesiems, kuriems tokia praktika reikalinga, ją gauti. Iš tikrųjų tiek darbo grupė, tiek tuo metu dirbęs ministras L. Kukuraitis praėjusioje kadencijoje padarė daug. Džiugu, kad mes dabar kartu su jumis šį įstatymą priimsime. Asmeninis asistentas – tai ne tik pagalba neįgaliajam, jo šeimai, bet ir teisės žmogui savarankiškai veikti užtikrinimas ir kliūčių, kurios egzistavo mūsų visuomenėje, naikinimas. Iš tikrųjų tai yra esminis ir labai svarbus pokytis. Kad neįgaliajam padės specialistas, socialinio darbuotojo padėjėjas, lankomosios priežiūros, asmeninio asistento kvalifikaciją turintis žmogus arba įgijęs specialiųjų įgūdžių, tai iš tikrųjų labai svarbu.
Ypač svarbus šio įstatymo 5 straipsnis, kuris taip pat numato ir realią paramą. Jeigu neįgaliųjų pajamos yra mažesnės už du valstybės remiamų pajamų dydžius, o tai yra 256 eurai, jie gauna tai nemokamai. Tiems, kurių didesnės pajamos, atitinkamai reikės primokėti, bet ne daugiau negu 20 % jų pajamų.
Dar paskutinis akcentas, kad šį teisės aktą mes galime įgyvendinti jau šiemet, nes skirtas finansavimas valstybės biudžete yra numatytas. Glaudžiai bendradarbiaudami su savivaldybėmis, įgyvendinančiomis šį teisės aktą, aš manau, pasieksime puikų rezultatą, atkreipdami dėmesį ir padėdami iš esmės neįgaliesiems. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Motyvai už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, džiaugiuosi dėl šio įstatymo priėmimo. Labai gaila, kad mes jo nepriėmėme praeitos kadencijos pabaigoje, nes buvo diskusijų, kad dar kai kas keisis, tačiau jokių pakeitimų įstatyme neatsirado. Turime kuo skubiau paleisti šią sistemą.
Džiaugiuosi dėl priimtų kompromisų. Mes nuėjome tuo keliu, kad kaip asmeniniai asistentai negalės būti įdarbinami artimi giminaičiai. Mes taip pat sutarėme dėl finansavimo sistemos. Finansavimas bus suderintas su jau gaunamomis kompensacijomis ir įvairiausiomis išmokomis. Tai reiškia, kad iš tiesų tai neguls labai stipria našta valstybės biudžetui, bet kartu atsiras labai labai svarbi paslauga. Mes ją net galime vadinti plačiau nei paslauga, tai yra iš esmės žmogaus teisė, neįgaliojo žmogaus teisė, gauti tą pagalbą, būtent individualią, tose situacijose, kai jos labiausiai reikia.
Noriu padėkoti ir buvusio ministro L. Kukuraičio komandai, kuri parengė šį įstatymą, ir dabartinei ministrei, kad tęsia šitą darbą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėkoju. Motyvai už – J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, asmeninio asistento įteisinimas iš tiesų nuėjo ilgą kelią. Dar praeitos kadencijos pradžioje nevyriausybininkų dėka buvo suformuota darbo grupė, kuri tikrai nuodugniai diskutavo, ir pagaliau įstatymas pereitą rudenį pasiekė Seimą, svarstymo stadiją perėjo visai neseniai, šioje pavasario sesijoje. Bet jau šiandien turime finišo tiesiąją. Kviečiu visus pritarti šio asmeninio asistento atsiradimui Lietuvoje, nes tai yra bene viena geriausių integracinių priemonių negalią turintiems žmonėms.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad šis projektas yra skirtas ne vien tik negalią turintiems žmonėms integruoti, bet lygiai taip pat jis yra skirtas naujoms darbo vietoms sukurti, o tai yra ypač svarbu ir dabartiniu laikotarpiu. Manau, vertinant per kaštų ir naudos analizę, šis projektas yra labai reikalingas Lietuvai. Geriau vėliau negu niekada, nes jau visos Europos Sąjungos šalys faktiškai yra įteisinusios asmeninį asistentą. Iš tiesų tai bus efektyvi priemonė integruojant dažnai nematomą visuomenės dalį į mūsų visuomeninį, kultūrinį, socialinį ir visą kitą gyvenimą, todėl tikrai labai kviečiu pritarti, nes didelė bendruomenės dalis laukia šių pokyčių. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tikrųjų šis teisės aktas yra labai svarbus. Tie, kurie gyvenime tikrai nesusidūrė, ir turėdami šeimoje neįgalų asmenį… Man labai svarbu ir labai sveikintina, kad vis dėlto buvo įteisinta, kad ši asmeninio asistento pagalba nebūtų šeimos nario. Tai irgi labai svarbu. Kartais mūsų šeimos nariai ir nesuvokia visą savo gyvenimą atiduodami šalia esančiam žmogui. Tai yra labai aktualus klausimas. Mes atlaisviname šeimos narį, jis gali dirbti, eiti normaliai į darbą, plius padėti integruotis į visuomenę ir neįgaliajam. Todėl tikrai kviečiu pritarti. Niekada nebus per daug pagalbos neįgaliajam. Kuo daugiau mes jiems padėsime, tuo didesnę naudą turės visa visuomenė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Motyvai išsakyti. Balsavimas yra numatytas 11 val. 30 min.
10.11 val.
Informaciniai pranešimai
PIRMININKĖ. Dabar norėčiau perskaityti gautą dviejų opozicinių frakcijų pareiškimą dėl Seimo valdybos sudėties papildymo: „Remdamiesi Seimo statuto 27 straipsnio 2 dalimi bei šių metų kovo 23 dieną sudarytu Seimo opozicinių frakcijų koalicijos susitarimu tarp Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Darbo partijos frakcijų, informuojame, kad Seimo opozicijos lyderiu yra paskirtas Seimo narys S. Skvernelis. Todėl prašome papildyti Seimo valdybos sudėtį, įtraukiant į ją Seimo opozicijos lyderį S. Skvernelį.“ Pasirašė LVŽS frakcijos seniūnė A. Norkienė bei Darbo partijos frakcijos seniūnas V. Jukna. Sveikiname naująjį opozicijos lyderį. Sėkmės darbuose.
10.11 val.
Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo Nr. I-732 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-83(2) (priėmimas)
Kolegos, kitas darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo Nr. I-732 kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-83(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų, pataisų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų, pataisų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pataisų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašė kalbėti keli Seimo nariai. Pirmasis kalba S. Tumėnas. S. Tumėno nėra salėje, kalba M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Dėkui, Pirmininke. Iš tikrųjų labai svarbi pataisa. Galvoju, kad Lietuvoje neskiriame pakankamai dėmesio mūsų aukštajam mokslui, švietimo sistemai, dėl to Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo pataisos yra tikrai labai svarbus projektas ir kviečiu visus palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už kalba E. Pupinis. Gerbiamas, Edmundai! E. Pupinis kalba už. Žodis jums dėl įstatymo. Nebekalbate? Gerai. Bet palaikote.
Dėkoju, kolegos. Motyvai išsakyti. Balsavimas dėl šio projekto yra numatytu laiku – 11 val. 30 min.
10.14 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 5 ir 151 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-84(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-4.2 klausimas – lydimasis Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-84(2). Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusiųjų nėra, taigi balsavimas dėl šio įstatymo projekto yra numatytu laiku – 11 val. 30 min.
10.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Birutės Sabatauskaitės skyrimo Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontroliere“ projektas Nr. XIVP-349(3) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Birutės Sabatauskaitės skyrimo Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontroliere“ projektas Nr. XIVP-349(3). Svarstymas ir priėmimas. Į tribūną kviečiu T. V. Raskevičių.
Dėl vedimo tvarkos – J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Pareiškiu, kad nedalyvausiu svarstant ir nedalyvausiu balsuojant.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašau, gerbiamas komiteto pirmininke, pristatyti komiteto išvadą.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Laba diena, gerbiami kolegos. Žmogaus teisių komitetas Seimo nutarimo „Dėl Birutės Sabatauskaitės skyrimo Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontroliere“ projektą svarstė kovo 24 dienos posėdyje. Įvertinęs kandidatės sukauptą kompetenciją žmogaus teisių, nediskriminavimo ir lygių galimybių politikos srityje Žmogaus teisių komitetas šiai kandidatūrai pritaria: balsuoja 5 komiteto nariai už ir 1 komiteto narys susilaiko.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs pristatėte komiteto išvadą. Diskutuoti svarstymo stadijoje yra užsirašiusių Seimo narių. Pirmasis norėtų kalbėti M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų mes daug dėmesio skiriame temoms, kurios mus skaldo. LGBT klausimas yra vienas iš jų ir nuo šios temos mes tikrai niekur nepabėgsime. Tačiau tai nėra vienintelis ir pagrindinis klausimas, kurį sprendžia, kuriuo domisi lygių galimybių kontrolierius. Prisiminkime, kaip ginčijomės vaiko teisių apsaugos klausimais ir kaip vieningai vėliau balsavome sutardami, kad vaiko teises turime užtikrinti ir turime skirti tam daugiau dėmesio. Fizinę negalią turinčių asmenų integracija. Ne gailestis, o reali pagalba, kad jie jaustųsi lygiaverčiais visuomenės nariais, ir čia, man atrodo, mes visi sutarėme ir sutariame, kad lygių galimybių kontrolierė turi tam skirti reikalingą dėmesį. Lygiai taip pat kaip ir asmenys, turintys psichinę negalią. Ir jiems turime skirti dėmesio ir užtikrinti, kad būtų suteikta reali pagalba ir tie žmonės galėtų jaustis lygiaverčiais mūsų visuomenės nariais. Ne veltui mes praeitoje kadencijoje taip pat bendru sutarimu sukūrėme Savižudybių ir smurto prevencijos komisiją, suprasdami, kad psichinės sveikatos klausimai yra be galo svarbūs ir tam mes turime skirti dėmesio. Yra daug klausimų, kuriais mes sutariame. Aš neabejoju, jog puikiai sutarsime, kad tam dėmesio turėtų skirti lygių galimybių kontrolierė. Ne tik mus skaldančiais klausimais, bet tais klausimais, kuriais mes turime sutarimą.
Lygiai kaip, manau, galime sutarti, kad gerbiamas J. Sabatauskas yra vienas sąžiningiausių ir padoriausių mūsų kolegų. Taip, jis socialdemokratas, bet visi mes darome klaidų. Kalbant rimtai, aš manau, kad mes galime tik padėkoti, kad gerbiamas J. Sabatauskas užaugino žmogų, kuriam rūpi ne tik jo asmeniniai reikalai, bet ir visa Lietuva, ir palinkėti to kiekvienam iš mūsų. Aš manau, kad gerbiamos B. Sabatauskaitės kandidatūra yra tinkama ir ji sugebės rūpintis tais žmonėmis, kuriais iki šiol nesugebėjome pasirūpinti. Kviečiu, gerbiami kolegos, nekalbėti apie iš piršto laužtas mintis apie nepotizmą, apie neva protegavimą kieno nors, giminystės ryšius ir kitus dalykus. Man atrodo, kad kandidatūra yra tinkama, ji turi tam reikalingas kompetencijas ir aš balsuosiu už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar kviečiu E. Gentvilą. Eugenijaus salėje šiuo metu nėra. Toliau norėtų kalbėti gerbiama V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tikiuosi, man bus atleista už tai, kad aš visiškai nieko nepasakysiu apie kandidatę. Noriu pasisakyti visai kita tema – apie institucijų norą plėstis ir plėsti savo galias. Nieko nėra naujo, taip vyksta daug kur. Žinome, kaip Europos Sąjungos direktoratai, norėdami įrodyti savo reikalingumą, prikepa tonas teisės aktų, su kuriais paskui mūsų Europos reikalų komitetas turi dorotis. Lygių galimybių tarnyba (kadaise prisidėjau prie jos steigimo, tada vadinosi Moterų ir vyrų lygių galimybių tarnyba) dabar išplėtė savo regos lauką, kompetencijas.
Aš tikrai neprieštarauju tam, kad jie rūpintųsi neįgaliųjų problemomis, įvairių asmenų padėtimi darbo rinkoje. Čia tikrai yra reikalingi dalykai. Tačiau praeitos kadencijos Seime kaip tik šios tarnybos iniciatyva ir, kiek suprantu, žmogaus teisių įvairioms institucijoms, kurių dalis yra ir kandidatė, pritariant buvo pateiktos Lygių galimybių įstatymo pataisos, kurios mane labai nustebino ir sukėlė nerimą. Iki šiol šis įstatymas paisė Lietuvos Konstitucijoje numatytų teisių, todėl jis nebuvo taikomas šeimos ir privataus gyvenimo srityse, nebuvo taikomas religinėms bendruomenėms ir jų įsteigtoms organizacijoms, nebuvo taikomas ir švietimo įstaigoms, jeigu jų steigimo dokumentuose buvo numatyta, kad jos remiasi tam tikru religiniu etosu ir nori ugdyti savo vaikus atitinkamoje aplinkoje.
Dar daugiau. Buvo pateikta pataisa, pagal kurią lygių galimybių kontrolierius galėtų kreiptis savo iniciatyva nesant jokio skundo į Administracinį teismą. Netgi buvo pateikta tokia formuluotė, kad jie gali vertinti teisės aktų ir kitų potvarkių teisėtumą. Taigi buvo užsimota Lygių galimybių tarnybą ir jos kompetencijas prilyginti prokuratūros ir netgi tam tikra prasme Konstitucinio Teismo kompetencijoms.
Mieli kolegos, aš esu barikadų vaikas, Lietuvos laisvės barikadų, prie kurių tekdavo man dalinti šio parlamento gynėjams „Šiaurės Atėnų“ numerius, kuriuos mes dėl rusų armijos įsiveržimo turėdavome spausdinti Kaune. Ir aš nenoriu, kad mano šeimai, mano namams, mano religinei bendruomenei būtų aiškinama, kaip mes turime gyventi, todėl aš jus perspėju, nes šių pataisų praeitos kadencijos Žmogaus teisių komitetas neapsvarstė ir jos vis dar kabo kartu su mano ir kolegos A. Nekrošiaus pateiktomis pataisomis, kurios tiesiog grąžintų tas konstitucines vertybes į įstatymą.
Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kaip prancūzai sako, le jour viendra, diena ateis, ir jūs turėsite apsispręsti, ar mes plečiame be ribų šitos institucijos kompetencijas, ar visgi liekame sveiko proto rėmuose. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar kviečiu E. Gentvilą.
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki. Kalbėsiu gal trumpiau, bet pradėsiu nuo to, kad aš tokiu atveju irgi barikadų vaikas, tik buvau šiapus barikadų. Taip likimas susiklostė. Visiems dėkingas, kurie buvo greta barikadų. Ir man taip pat rūpi, kokia bus Lietuva, ir man labai rūpi, ar ta Lietuva visus žmones vertins vienodai, ar kaip nors išskirs ir diskriminuos.
Turime kandidatę į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vadovo postą ir matome platų veiklos spektrą, kur kalbama ne apie susiaurintą vertinimą žmogaus teisių ar lygių galimybių požiūriu, o apie platų, visapusišką vaizdą. Teko girdėti B. Sabatauskaitės pasisakymus, mintis, interviu anksčiau, kai dar nebuvo kalbos apie jos galimybę užimti šį labai svarbų valstybei ir jos piliečiams postą, ir noriu atkreipti dėmesį, kad nuolatos girdėdavome, kad diskriminacija dėl amžiaus, dėl lyties, dėl neįgalumo tampa didžiule problema Lietuvai.
Tiesa, reikia pripažinti, kad ir buvusi, na, dar tebeeinanti pareigas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vadovė ponia A. Skardžiuvienė tuos dalykus sakydavo – tai galų gale yra plika statistika, kokia šiandien yra Lietuva darbo rinkoje, kaip vertinami žmonės ir panašiai. Tokie dalykai turi baigtis.
Man patiko, kad ponia Birutė savo prisistatyme iškėlė diskriminavimo dėl šeimos dalykus. Mes turime atvejį, kai lietuviškas Registrų centras nedavė išrašo apie šeimos padėtį moteriai, kuri nebuvo santuokoje, bet turi du vaikus. Ir sako: mes apie tavo šeimą nieko negalime pasakyti – tu nesi šeima, o tai reiškia, kad tu negali gauti banke paskolos, ir taip daro lietuviška institucija. Gerai baigėsi ten tie ginčai, viskas gerai, išsisprendė, bet šitoks požiūris! Jeigu tu nesi našlė, jeigu tu nesi išsiskyrusi, o tiesiog turi du nesantuokinius vaikus, lietuviška institucija tave diskriminuoja. Labai gerai iškelta problema – diskriminacija dėl šeimos būklės, ir man nepriimtos tokios diskriminacijos, man priimtinos diskusijos apie tai, kad reikia plėsti požiūrį į diskriminacijos pagrindus, kurių atsiranda vis daugiau ir daugiau.
Šimtus laiškų su neteisinga vienodu tekstu surašyta interpretacija gavome, Seimo nariai. Neteisinga interpretacija, kad B. Sabatauskaitė turėtų proporcingai vertinti visus diskriminacijos atvejus, o štai ji atseit neproporcingai žiūri. Aš manau, kad kaip tik ši žmogaus teisių specialistė, pati būdama teisininkė ir dirbdama praktinį darbą žmogaus teisių srityje, kaip tik proporcingai vertina visus diskriminacijos atvejus, ir negalima būtų išskirti, objektyviai žiūrint, vienos ar kitos diskriminacijos požiūriu palankesnio arba nepalankesnio požiūrio.
Mūsų frakcija net nesusitiko su B. Sabatauskaite, vertiname jos veiklą, ją žinome, stebime iš anksčiau. Mūsų frakcija nusprendė palaikyti B. Sabatauskaitės kandidatūrą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Eugenijau. Kitas eilėje yra M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiami kolegos, man nekelia abejonių kandidatės ekspertinės, teisinės žinios, vis dėlto privalau įgarsinti dalies visuomenės balsą. Į Seimo narius kreipėsi grupė organizacijų su prašymu nepritarti B. Sabatauskaitės skyrimui lygių galimybių kontroliere.
Asmeniškai kaip Seimo narys taip pat gavau daug analogiškų raginimų, kuriuose organizacijos ir aktyvūs piliečiai išreiškė rimtą susirūpinimą argumentuodami tuo, kad daugiausia bus atstovaujama tik vienai žmonių grupei. Kandidatės oponentai teigia, kad gerbiama kandidatė, dirbdama Žmogaus teisių centro vadove, aktyviausiai dirbo LGBT poreikių srityje. Mums yra teigiama, kad jos veikla ir teisinė veikla yra labai plataus profilio. Per susitikimą mūsų frakcijoje kandidatė neatsakė į daugumą mano ir kitų kolegų užduotų klausimų, tai kelia tikrai pagrįstų abejonių apie kandidatės atvirumą.
Pagrįstų klausimų man, taip pat visuomenės nariams kelia kandidatės tolerancija skirtingoms nuomonėms. Per 2020 m. birželio 5 d. įvykusį konfliktą prie JAV ambasados, jo ir vaizdo įrašas paskelbtas žiniasklaidoje, pretendentė asmeniškai nuplėšė oponentų plakatą, nors tuo pat metu buvo Žmogaus teisių centro vadovė. Taigi nesinorėtų, kad tokia praktika kartotųsi, kai bus lygių galimybių kontroliere. Aš suprantu, kad žmonės gali turėti skirtingas nuomones, bet tikrai, kalbėdami apie tokius aukštus postus ir aukštas pareigybes, mes privalome kelti ir labai aukštus moralinius standartus.
Galiausiai iš viešosios erdvės buvo pateikta informacija ir dėl pretendentės 2015 metais galimai sudarytos santuokos su tos pačios lyties asmeniu užsienyje. Vėlgi yra tam tikrų abejonių, kurių pati kandidatė iki šiol neišsklaidė, galbūt ta informacija, kuri buvo pateikta per LNK ir paskelbta viešumoje, yra neteisinga, bet aš manau, kad mes turime reikalauti iš aukščiausių valstybės pareigūnų atvirumo, skaidrumo, kad mes žinotume, ar jų veiksmai visada yra teisėti, kad žinotume, ar nėra galimai nuo visuomenės nuslepiama svarbi informacija. Šiuo atveju tikrai tie argumentai ir tie aiškūs atsakymai viešojoje erdvėje nebuvo pasakyti. Buvo tik pasakyta, kad tie klausimai nėra liečiami ir dėl jų komentarų nebus. Bet visi aukšti pareigūnai, kurie yra skiriami mūsų valstybėje, privalo būti atviri ir skaidrūs visuomenei. Taigi, matydamas visas šias abejones, tikrai raginu kolegas apmąstyti, gerai pagalvoti prieš balsuojant, o asmeniškai aš raginu visus susilaikyti arba balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Toliau norėčiau pakviesti kalbėti D. Šakalienę, ji kalbės frakcijos vardu.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Sveiki kolegos. Aš manau, tikslu būtų pasakyti, kad šiandien mes šiame Seime laikysime lygių galimybių ir demokratijos egzaminą. Džiaugiuosi, kad ir prieš mane kalbėjęs kolega, kuris siūlė susilaikyti, vis dėlto akivaizdžiai pabrėžė, kad dėl kandidatės kompetencijų nekyla jokių abejonių. Šiandien atrodo, kad mes kalbame apie žmogų vertinamuoju, moraliniu požiūriu, remdamiesi sąmokslo teorijomis ir gandais, užuot kaip demokratinės valstybės parlamentas kalbėję apie asmens kompetencijas, patirtį, kvalifikaciją, įdirbį, ginant visas žmogaus teises ir laisves.
Jeigu šiandien būtų priimtas sprendimas nepatvirtinti kompetentingo, kvalifikuoto žmogaus, kuriam pasitikėjimą ir paramą išreiškė 100 organizacijų ir ekspertų, vien tik dėl to, kad tas žmogaus kažkam pagal kažkokias keistas teorijas atrodo kitoks nei mes ar kitoks nei dauguma, mes tokiu atveju nebūtume toli nuo Baltarusijos ar kitų autoritarinių režimų, kur žmogaus teisių pažeidimai yra norma. Norėčiau pabrėžti, nėra nė vieno žmogaus, kuris galėtų pasakyti, kad gerbiama B. Sabatauskaitė kada nors elgėsi savanaudiškai ar šališkai, ar buvo neskaidri. Tai yra žmogus, kurios skaidrumo, nešališkumo ir nesavanaudiškumo lygis yra toks, kad galėtų būti laikomas standartu.
Aš pati prieš daugelį metų, kai dirbau su Birute, bendradarbiavau tam tikrose srityse, tikrai pirmiausia ją mačiau kaip ekspertę, dirbančią smurto prevencijos, vaiko teisių, neįgaliųjų, etninių mažumų integracijos, rasinės diskriminacijos prevencijos srityse. Tai yra žmogus, kurio kompetencijos ir pagarba kiekvienam žmogui iš tiesų nekelia jokių abejonių. Aš neabejoju, nebus nė menkiausios galimybės, kad Birutė kurią nors visuomenės grupę laikytų privilegijuota ar ignoruotų kurios nors visuomenės grupės teises dėl kokių nors savanaudiškų motyvų. Todėl pirmiausia šiandien kviečiu mus nežaisti tokių keistų žaidimų, kurie remiasi sąmokslo teorijomis, o pasirinkti patikrintus faktus, objektyvius duomenis, patikimus šaltinius ir daryti išvadas, remiantis žmogaus kompetencijomis, patirtimi ir kvalifikacija.
Aš atsiprašau, jeigu šiandien man sudėtinga kalbėti, labai labai džiaugiuosi, kad gavau skiepą. Mano organizmo imuninė reakcija rodo, kad tikrai turėsiu daug antikūnų, bet tikrai jaučiau pareigą ateiti ir pasakyti, kad priimdami šį sprendimą mes iš tiesų ir parodysime, ar mums kaip parlamentui yra svarbu objektyvūs duomenys ir kvalifikacijos, ar mes žaidžiame kažkokius politinius žaidimus. Kviečiu šiuo atveju to nedaryti. Pabrėžiu, Birutė visuomet savo darbe ir kalbėdama viešai labai aiškiai sakė, kad visi 15 diskriminacijos pagrindų turi būti vertinami vienodai, visi žmonės Lietuvoje turi būti vertinami vienodai, visiems turi būti užtikrinama galimybė į saugias sąlygas, niekas neturi būti diskriminuojamas. Ji to laikėsi iki šiol, esu tikra, kad laikysis ir toliau. Todėl labai jūsų prašau šiuo atveju, kaip ir sako mūsų konstitucinė priesaika, balsuoti pagal sąžinę. O mūsų sąžinė, neabejoju, reikalauja teisingumo.
Labai ačiū jums visiems ir tikiuosi sąžiningo balsavimo.
PIRMININKĖ. G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Mes čia su labiau tradicinių pažiūrų kolegomis pradėjome jau kiek anksčiau diskusiją ir pasikeitėme argumentais, todėl tikiuosi, jog ir mano pasisakyme minimos priežastys, dėl ko aš palaikau Birutės kandidatūrą, neatrodys lėkštos ir išsekusios.
Pirmiausia, kolegos, mes prisiminkime aibę laiškų, kurių kiekvienas gavome su įvairiausiais nuogąstavimais. Pirmiausia, kad Birutė atstovaus tik siauram žmonių ratui. Antras dalykas, dėl pačios įstaigos tikslų tapti neginčijamų sprendimų autoriais ir panašiai. Sakau tikrai nuoširdžiai – aš tokių nuogąstavimų nesuprantu. Aš manau, kad jie yra inspiruoti bendro emocinio konteksto, kuris šiandien yra ištikęs Lietuvą, ir tam turi tikrai daug reikšmės ir karantinas, ir kitos suvaržymo priemonės, kurios emociškai visus sekina. Kai kurių žmonių, kurie parašė tuos laiškus, aš tiesiai šviesiai paklausiau, ar jie žino, kas buvo prieš tai šios įstaigos vadovas ar vadovė? Daugelis tiesiog to žmogaus net nežino. Tai iš kur atsirado toks sureikšminimas būtent Birutės vaidmens?
Aš manau, kad čia būtent ir pasireiškia tam tikra diskriminacija asmens vienu iš tų požymių, kurie yra minimi įstaigos veiklos apimtimis. Tam, kad tokios diskriminacijos nebūtų Lietuvos mastu, turime visi čia, Seime, nuoširdžiai kovoti, nes aš neįsivaizduoju Lietuvos, kurioje tam tikros visuomenės grupės yra apskritai išstumtos į užribį kaip nelygiavertės. Tokia Lietuva, tokia visuomenė neturi tvarios, užtikrintos gerovės raidos perspektyvų.
Bet kalbėdamas apie Birutę kaip apie asmenį, aš tikrai neslėpsiu, kad mes turėjome santykį mano darbo Vilniaus miesto savivaldybėje metu, ir tikrai galiu pasakyti, kad ji yra ne siauros specializacijos ir ne kokios žemos kompetencijos teisininkė, nes ji prisidėjo svariai prie įvairių socialinių programų ir socialinių inovacijų konstravimo. Kartu mes dirbome prie daugelio klausimų, todėl galiu pasakyti iš savo patirties, kad tai nėra siauro klausimo specialistė.
O dėl viešumoje paskleistų įvairiausių samprotavimų ir nuogąstavimų apie giminystės ryšius J. Sabatausko ir Birutės, tėvo ir dukros ryšį, vėl galiu nuoširdžiai pasakyti, jog tėvas turėtų didžiuotis ir džiaugtis tuo, kad dukra šioje srityje jį pralenkė, ir gana stipriai. Manau, Julius dėl to neįsižeis. Tikrai tų 140 nevyriausybinių organizacijų palaikymas ir kreipimasis aiškiai parodo, kad Birutė šiandien yra žmogaus teisių srityje dėl savo kompetencijos, dėl savo aistros, dėl savo aktyvumo lyderė. Todėl visiškai nenuostabu, kad šiai įstaigai Seimo Pirmininkė pasirinko teikti jos kandidatūrą.
O dėl įstaigos galių, kolegos, noriu priminti, kad Seimo kontrolierių sprendimai yra neginčijami teisme ir mes dėl to kokių nors didelių problemų nematome. O Lygių galimybių kontrolieriaus įstaiga tokios teisės nesiekia. Mūsų frakcijos susitikimo ir pokalbių metu uždavus tą klausimą gerbiamai Birutei man nesusidarė įspūdis, jog to siektų ar norėtų. Todėl aš pasisakau už Birutės kandidatūrą ir nuoširdžiai kviečiu visus balsuoti už ją. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, pirmiausia norėčiau padėkoti Seimo Pirmininkei, kuri pasiūlė B. Sabatauskaitę į šį postą. Birutę pažįstu labai seniai, ir ne kaip kolegos dukrą, o kaip būtent žmogaus teisių gynėją, nes Seime dirbdami Socialinių reikalų ir darbo komitete ne vieną kartą sprendėme daug įvairių klausimų. Tas etikečių klijavimas, man atrodo, yra perdėtas. Kai mes visi gauname šimtus vos ne per kopijuotę parašytų laiškų žodis į žodį ir teigiama tai, ko nėra, šiek tiek keistai atrodo.
Jau minėjo ne vienas kolega. Per šimtas organizacijų, kur ji atstovavo žmogaus teisėms, remia šią kandidatūrą, nes ji dirbo įvairiose srityse. Turbūt daugelis girdėjo tokį festivalį „Nepatogus kinas“, kur rodomi įvairūs diskriminacijos atvejai (ir apie pabėgėlius, apie moteris, apie vaikus, apie negalią, apie šeimą) įvairiausiose srityse, būtent jie organizuodavo šiuos festivalius. Labai gaila, kad ne visi nueidavo ir pasižiūrėdavo. Tai turbūt nebūtų tokio teikimo, kaip rašoma tuose standartiniuose laiškuose, kad rūpinsis šališkai ir angažuotai tik vienos pakraipos konkrečių asmenų grupės problemomis. Tai iš piršto laužta insinuacija, į kurią tikrai nereikėtų įsiklausyti. Norėčiau mums visiems priminti Konstitucijos 29 straipsnį, mes kažkaip užmirštame. Visi čia, ne šioje salėje, kitoje salėje, padėję ranką ant Konstitucijos prisiekėme vykdyti ją. Kalbama apie tai, kad prieš įstatymą, teismą, kitas valstybės institucijas ar pareigūnus visi asmenys lygūs. Kai girdime įvairių priežasčių, kad vienas ar kitas negali užimti to posto, nes jis turi kitokį požiūrį, jis šiek tiek kitaip gyvena, tai man nesuprantami tokie dalykai. Mes davėme priesaiką.
Mieli kolegos, tikrai kviečiu balsuoti už šią kandidatūrą. Aš nekartosiu to, ką sakė kolegos, ką parašė tos organizacijos. Ir kompetencijos, ir patirties šioje srityje Birutei tikrai užtenka, tikrai ji yra nešališka ir per savo darbą ne vienoje nevyriausybinėje organizacijoje aiškiai įrodė galimybę dirbti ir tokį darbą, kurį pasiūlė Seimo Pirmininkė. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu I. Pakarklytę.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Mieli kolegos, labai atsakingai, atvirai ir nuoširdžiai sakau, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai geresnės, profesionalesnės, su didesne patirtimi ir kompetencija kandidatūros, ko gero, būtų sunku ir surasti. Kaip minėjo daugelis prieš tai pasisakiusių, tikrai iš pačių skirtingiausių organizacijų ir iš organizacijų asociacijų gavome pritarimą ir didžiulį šios kandidatūros palaikymą. Tai tiek Lietuvos negalios organizacijų forumas, Lietuvos romų bendruomenė, Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija, Žmogaus teisių organizacijų koalicija, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas. Tai yra tikrai solidūs argumentai ir didžiulis visos nevyriausybinės bendruomenės palaikymas.
Ką dar norėčiau pabrėžti. Tikrai daugelį metų tenka stebėti iš šalies gerbiamos B. Sabatauskaitės veiklą. Ji yra be galo profesionali, be galo dalykiška ir tikrai labai taktiška žmogaus teisių ekspertė, teisininkė, turinti didžiulę darbo nevyriausybiniame sektoriuje patirtį, ir tos diskriminacijos problemos jai yra žinomos tiek iš teorinės, tiek ir iš labai praktinės pusės.
Dar labai norėčiau pabrėžti, ką gerbiamas Algirdas irgi šiek tiek užsiminė, dėl žmogaus teisių dokumentinio kino festivalio „Nepatogus kinas“. Na, festivalis vysta nuo 2007 metų, tikiu, kad daugelis jame ir dalyvavote. Gerbiama Birutė yra viena iš jo iniciatorių. Ir tikrai tas festivalis, manau, per šį laikotarpį jau prisidėjo prie tų pokyčių Lietuvoje, prie pasakojimo, kas yra diskriminacija, ką reiškia, kaip veikia autoritariniai režimai, kaip yra varžomos žmogaus laisvės ir teisės ir kaip tiesiog jaučiasi tie žmonės. Kinas, kaip žinome, yra labai įtaigi ir paveiki priemonė. Taigi mes su šiais filmais išmokome ir labiau atpažinti diskriminaciją.
Taigi Laisvės frakcija absoliučiai 100 % pritaria šiai kandidatūrai. Manome, kad apskritai šiuo momentu Lietuvoje tai, ko gero, yra tinkamiausias pasirinkimas, ir tikrai dėkojame Seimo Pirmininkei už šios kandidatūros teikimą. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu L. L. Andrikienę.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Kolegos, nesileisdama giliai į įstatymų džiungles, pažymėsiu, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos misija apskritai apibrėžiama labai lakoniškai – užtikrinti lygių galimybių įgyvendinimą ir diskriminacijos prevenciją visuomenėje. O tarnybos vizija gali būti apibrėžta dar lakoniškiau: tikslas – lygias galimybes suvokianti ir užtikrinanti Lietuvos visuomenė. Tarnybos vertybės – nešališkumas, profesionalumas, drąsa, pokyčių darymas ir atvirumas. Misija, vizija, vertybės – viskas labai trumpai, taupant žodžius, tačiau už tų žodžių daugybė darbų, kuriuos reikės atlikti. Kartais tikros Augėjo arklidės, kurias reikės išmėžti be baltų pirštinaičių.
B. Sabatauskaitės nepažįstu asmeniškai, tačiau mačiau ir girdėjau ją, jos prisistatymą mūsų frakcijoje, jos atsakymus į kolegų klausimus. Ponia B. Sabatauskaitė pademonstravo puikias savybes: aukštą teisininkės kvalifikaciją, profesionalumą ir, kas man yra svarbu, jautrumą bei empatiją. Balsuosiu už jus, ponia Birute, už jūsų paskyrimą į lygių galimybių kontrolieriaus pareigas ir linkiu jums sėkmės. Kviečiu kolegas paremti šią kandidatę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi norintieji kalbėti diskusijoje pasisakė.
Dabar kviečiu į tribūną gerbiamą kandidatę. Pasisakyti jums bus skirta iki 10 minučių.
B. SABATAUSKAITĖ. Laba diena, gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai ir Seimo narės. Dėkoju už galimybę į jus kreiptis šiandien gyvai. Pirmiausia ačiū už parodytą pasitikėjimą, už kritiką taip pat labai ačiū. Noriu pasakyti, kad lygiomis galimybėmis, nediskriminavimu vis daugiau domisi Lietuvos visuomenė, darbdaviai, švietimo įstaigos, paslaugų teikėjai. Taip pat vis daugiau su šia tema susipažįsta ir asmenys, kurie patiria kasdieninę diskriminaciją. Lygios galimybės kaip tokios kyla iš Lietuvos Respublikos konstitucinės tradicijos, kuri siekia ir XV amžių. Neabejotinai, jos buvo interpretuojamos tuo metu šiek tiek kitaip, tačiau keliami tikslai išlieka tie patys. Aš tikiu, kad nuoširdžiai sutelkę visų jėgas galime užtikrinti ir pasiekti daugiau, kad asmenys tikrai nebijotų, jog turėdami vaikų negalės susirasti gyvenamosios vietos, kur apsigyventi. Tikiu, kad galime daugiau pasiekti, kad užtikrintume, kad tam tikros tautybės, tikėjimo asmenys irgi nesijaudins dėl savo išgyvenimo, pragyvenimo, vietos radimo, darbo suradimo. Taip pat labai tikiu, kad vien dėl negalios neatrodys, kad diplomas asmens yra vertesnis mažiau negu kitų asmenų.
Taip pat tikiu, kad asmenys mažiau turėtų baimintis ir neturėtų baimintis dėl savo saugumo, darbo vietos, nebijotų, kad prie jų priekabiaus dėl jų lyties ar kitų bruožų. Tikiu, kad gaudami paslaugas visi turėtume teisę būti savimi ir kad visos ir visi galėtume būti tuo, kas esame, tiek savo darbo vietose, tiek gaudami paslaugas švietimo įstaigose nepriklausomai nei nuo to, kuo tikime, ką mylime, kokia kalba kalbame, kokį Dievą tikime. Tikiu, kad visi tie pagrindai, išvardinti Lygių galimybių įstatyme – negalia, amžius, lytis, tautybė, pilietybė, etninė priklausomybė, kilmė, religija, lytinė orientacija, tikėjimas, įsitikinimai ar pažiūros, rasės, socialinė padėtis, visi šie pagrindai yra neabejotinai svarbūs. Tai, kad mes diskutuojame apie lygias galimybes vis daugiau, įrodo, kad jos be galo svarbios mums visiems. Konstitucijos 29 straipsnis skirtas mums visiems, nes mes niekada nežinome, kada atsidursime labiau pažeidžiamoje padėtyje ar dėl savo kintančio amžiaus, tos pačios lyties ar dėl kitų bruožų.
Nuoširdžiai noriu šiandien padėkoti visiems, išreiškusiems palaikymą ir taip pat išsakiusiems kritiką. Ją girdžiu, į ją įsiklausau, pasižymėjau daugybę minčių iš susitikimų frakcijose ir nuoširdžiai tikiu, kad galime. Vienas pagrindinių mano veiklos principų būtų kartu kalbėtis, diskutuoti su įvairiomis visuomenės grupėmis ir kartu su jomis bei kompetentinga Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos komanda siekti ir užtikrinti lygių galimybių principų įgyvendinimą.
Dėkoju jums už galimybę pasisakyti šiandien. Linkiu visiems stiprybės, sveikatos ir lygių galimybių.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamai kandidatei. Kolegos, mes baigėme svarstymo stadiją. Priėmimo stadijoje dėl motyvų už ir prieš yra užsirašiusių Seimo narių. Pirmoji už kalbės I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Kviečiu palaikyti B. Sabatauskaitės kandidatūrą tiek ir dėl dalykinių kompetencijų ir profesionalumo, tiek ir dėl jau ne kartą pabrėžtos čia, Seimo salėje, organizacijų, kitų kandidatės empatijos, jautrumo, įsiklausymo į visas visuomenės grupes. Manau, kad B. Sabatauskaitės tapimas lygių galimybių kontroliere tikrai prisidės prie tokios Lietuvos, kuri yra teisinga ir veikia visiems žmonėms, kad ir kokiai jie grupei priklausytų, vienodai. Kviečiu palaikyti B. Sabatauskaitės kandidatūrą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš kalba P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, kiek tenka pažinoti gerbiamą kandidatę B. Sabatauskaitę, vis dėlto jinai viešojoje erdvėje užsiangažavusi kaip homoseksualių asmenų gynėja. Labai aktyviai dalyvaudavo ir įvairiuose renginiuose, kur buvo propaguojamas homoseksualumas. Ir šiandien, aš manau, tai yra viena iš pagrindinių problemų.
Manau, kad mūsų Konstitucija yra sukonstruota labai puikiai – negalima žmogaus persekioti dėl lyties, rasės, negalima dėl tikėjimo persekioti. Žinoma, aš visada sakau, negalima žmogaus niekinti, kad ir koks jis būtų, ar jis narkomanas, ar jis alkoholikas, ar jis kleptomanas, ar jis homoseksualas, bet tarp šitų blogybių aš dedu lygybės ženklą ir į tai žiūriu kaip į blogybę, o ne kaip į dorybę. Iš štai kur yra didžiausia problema, kad šiandien homoseksualumas, tas seksualinis iškrypimas, laikomas dorybe. Lygiai kaip sovietiniu laiku komunizmas. Neduok Dieve, tu pakritikuosi Komunistų partiją ar komunistus – būsi persekiojamas. Šiandien jeigu tu turi įsitikinimą ir žinai kaip krikščionis, kad homoseksualumas yra iškrypimas, jo negali kritikuoti, išsakyti savo nuomonės – esi persekiojamas. Atsiprašau.
Manau, kad Dievas sukūrė… ne manau, bet Dievas sukūrė vyrą ir moterį, kad ir kaip jūs lygintumėte, jūs neišlyginsite. Gerbiama Sabatauskaite, nežinau, ar jūs sulauksite, kada vyrai gimdys. Manau, kad jūs nesulauksite šito. Matyt, ne žmogaus jėgoms tai yra sukurta ir jau nėra čia lygybės, nes vyrai negimdo. Taigi, aš, žinote, žiūrėdamas į šitą procesą…
PIRMININKĖ. Kolega, baigėsi jūsų laikas.
P. GRAŽULIS (MSNG). …kas vyksta Lietuvoje… Pasakau dar vieną sakinį. Atgavome nepriklausomybę, bet dabar sparčiai išsigimstame.
PIRMININKĖ. Kolega, aš primenu, kad čia mes kalbame apie tinkamumą eiti lygių galimybių kontrolierės pareigas. (Balsai salėje) Replika per šoninį mikrofoną. Prašau.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš norėjau paprašyti gerbiamo Petro kaukę tinkamai užsidėti, nes jis demonstruoja didelę nepagarbą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Pakartoju, gerbiama mūsų kolegė prašė jūsų tinkamai užsidėti kaukę.
Prašau, gerbiamas A. Navickas per šoninį mikrofoną.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš tik norėjau pasidžiaugti, kad mūsų Seime ir kvailumas turi lygias galimybes reikštis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kitas kalbės… (Šurmulys salėje) Taip, prašau, Petrai Gražuli, žodis jums.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiama kolege Seimo nare, aš mokausi iš profesoriaus V. Landsbergio.
PIRMININKĖ. T. Tomilinas kalba už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiama Pirmininke, kolegos, nors aš sėdžiu toje pačioje Seimo salės pusėje kaip P. Gražulis, aš kategoriškai nepritariu jo išsakytoms mintims ir labai atsiprašau Birutės ir kitų už tokius žodžius. Man tai yra nepriimtina, taip negalima kalbėti.
Asmeniškai Birutę pažįstu labai daug metų ir pasitikiu ja. Matau vienodus siunčiamus laiškus Seimo pašte ir tikrai noriu patikinti visus žmones, kurie kartoja galbūt vieno ar kelių žmonių išsakytas mintis apie jos šališkumą: Birutė nėra šališka kokiai nors vienai grupei, ir tai galiu paliudyti asmeniškai ją pažinodamas.
Apskritai lygių galimybių veikla, taip, yra nepatogi, tai yra kova, tai vis dar yra kova už žmogaus orumą, už žmogaus teises. Ir aš, būdamas šioje pusėje, kur yra daugiau žmonių, susirūpinusių dėl tradicijų gynimo, dėl tradicinių vertybių, esu tikras, kad Birutė nėra grėsmė tradicinėms vertybėms ir apskritai lygių galimybių diskursas, veikla neturi būti supriešinta su tradicine šeima arba noru puoselėti ištikimybę ir panašiai.
Seksualinė orientacija labai dažnai yra diskriminacijos pagrindas Lietuvoje. Aš manau, kad seksualinės orientacijos aptarinėjimas prieš priimant į darbą yra vienas iš tos diskriminacijos ir tokio labai negražaus elgesio pavyzdžių. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prieš kalba V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų mes gavome daug argumentų, kreipimųsi iš visuomenės, kodėl ši kandidatė nėra tinkama eiti šias pareigas. Ir kas atsitiks šią kandidatę paskyrus į šias pareigas? Ji gins visų lygias galimybes, ypač gėjų ir lesbiečių. Todėl negalime jos tvirtinti.
PIRMININKĖ. A. Valinskas kalba už.
A. VALINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien svarstome lygių galimybių kontrolieriaus paskyrimą. Lygios galimybės, balansas, pusiausvyra – man šitie žodžiai tarpusavyje itin glaudžiai susiję. Klausydamasis tiek gerbiamos kandidatės prisistatymo Seimo nuotoliniame posėdyje, asmeniškai aš jos nepažįstu, tiek girdėdamas jos atsakymus frakcijos posėdyje, tiek girdėdamas jos pasisakymus apie prioritetinius darbus ir kryptis, girdėjau būtent šiuos dalykus: pusiausvyra, balansas. Aš negirdėjau kokio nors mesianizmo, aš negirdėjau kokio nors bandymo iškelti savo kandidatūrą, pasakant, kad iki manęs viskas buvo blogai, o dabar ateisiu, pastatysiu viską ant galvos ir visi taps lygūs. Aš to negirdėjau ir man tai yra privalumas. Man tai yra didelis privalumas.
Kitas dalykas, kaip jau ne kartą buvo minėta šioje salėje, kandidatei išreiškė paramą daugiau nei 100 žmogaus teisių srityje dirbančių organizacijų, kurios atstovauja labai įvairioms sritims, priešingai nei mums bandoma įteikti, kad tai yra vieno klausimo kandidatė. Visos organizacijos, kurios kovoja su skurdu, su atskirtimi, su negalią turinčių asmenų diskriminacija, išreiškė paramą šiai kandidatei. Tai taip pat yra svarbu.
Mes šiandien galime patvirtinti kandidatūrą žmogaus, kuris ateitų į šią poziciją jau nusitiesęs tuos tiltus, be kurių darbas arba rezultatų siekimas, būnant lygių galimybių kontrolieriumi, būtų labai sunkus arba galbūt net neįmanomas. Man taip pat yra svarbu, kad tuose laiškuose, kuriuose išreiškiama parama, kalbama ne tik apie kokią nors ideologinę paramą ar kad žmogus tiesiog patinka, ten dažnai cituojami jau nuveikti darbai, ir tai man yra svarbu.
Todėl manau, kad šiandien turime puikią galimybę į šį postą paskirti tam labai tinkančią kandidatę, ir tikrai, kolegos, raginu visus balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prieš kalba D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Tikrai daug gerų žodžių išgirdome ir aš galiu patvirtinti – tikrai nieko blogo nesu girdėjęs. Lygiai taip pat puikiai buvo atsiliepta ir apie prieš tai dirbusią lygių galimybių kontrolierę gerbiamą A. Skardžiuvienę. Taip pat daug gražių žodžių girdėjau ir man labai keista, kodėl nebuvo demokratinės diskusijos palikti. Mes neseniai patvirtinome trečiajai kadencijai vaiko teisių kontrolierę, o štai čia po pirmos kadencijos – pasitrauk, be jokių pasiūlymų dirbti kokį nors kitą darbą, nors visi įvertino kaip puikią profesionalę gerbiamą A. Skardžiuvienę. Čia mano klausimas yra gerbiamai Seimo Pirmininkei, kodėl ji taip elgiasi ir nedemonstruoja demokratinio principo?
Kitas terminas, kurį čia mes turime pavartoti, yra nepotizmas. Daugybė puikių, šaunių vaikų negalėjo užimti Lietuvoje pareigų, nes jų tėčiai, jų nelaimei, užimdavo aukštus postus. Daugybė vaikų. Ten, kur buvo skiriama. Bet ten, kur renkama, prašom. Ten, kur renkama, viskas atvira, bet ten, kur skiriama, mes visą laiką minėjome nepotizmo terminą. Ir kas gali paneigti šiandien, kad štai kairė ir dešinė jau ne pirmą kartą susitaria tam tikrais klausimais. Mes matome puikiai, kaip nuostabiai agituoja pozicija už opozicijos kandidatą, trys gerbiamo tėvelio kandidatės kolegos agitavo už, taip pat, kaip ir pozicija. Aš manau, kad mes neturėtume pažeisti tų principų, kurie šalyje puikiai veikia. Tikrai aš siūlyčiau grįžti prie demokratinio principo, prie svarstymo, kuri kandidatė labiau tiktų. Nors abi yra puikios, bet nebuvo išlaikytas demokratinis principas. Ačiū. Linkiu sėkmės.
PIRMININKĖ. Už norėtų kalbėti D. Šakalienė. Jos salėje nematau. Kalba A. Lydeka.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Pradėsiu nuo trumpos replikos. Nesupratau pono D. Kepenio pasisakymo, kad pozicija remia ir giria opozicijos kandidatą. Mano žiniomis, šį kandidatą pateikė Seimo Pirmininkė, kuri yra pozicijos atstovė, o ne opozicijos atstovė. Tačiau iš esmės. Du sakiniai.
Taip jau susiklostė, kad savo gyvenime dirbau ganėtinai nemažai žmogaus teisių srityje ir gana gerai žinau iš vidaus situaciją Lietuvoje, žinau tas organizacijas, kurios aktyviausiai, profesionaliausiai gina žmogaus teises įvairiose srityse. Šiandien akivaizdu, kad faktiškai visos Lietuvoje aktyviai dirbančios žmogaus teisių organizacijos pasisako už šią kandidatūrą. Tad, manau, savaime, gerbiami Seimo nariai, mums visiems, kurie balsuosime dėl šios kandidatūros, dėl B. Sabatauskaitės kandidatūros, tai yra geras argumentas ir įvertinti pilietinės visuomenės nuomonę, ir vieningai palaikyti šią kandidatūrą balsuojant už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Visi argumentai yra išsakyti. Dabar turėtume patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Tai yra biuletenis dėl Seimo nutarimo „Dėl Birutės Sabatauskaitės skyrimo Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontroliere“ projekto Nr. XIVP-349. Priėmimas. Biuletenis atrodo taip. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Primenu taip pat balsų skaičiavimo grupę. Joje yra A. Ažubalis (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), J. Baublys iš Liberalų sąjūdžio frakcijos, A. Dumbrava (LVŽS frakcija), L. Jonaitis iš Socialdemokratų partijos frakcijos, I. Kačinskaitė-Urbonienė (Darbo partijos frakcija), S. Lengvinienė (Laisvės frakcija) ir J. Pinskus iš Mišrios Seimo narių grupės.
Slaptas balsavimas yra numatytas 13 valandą – nuo 13 valandos iki 13 val. 20 min.
11.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-360(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-360(2). Kviečiu gerbiamą komiteto pirmininką V. Juozapaitį.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, gerbiamas Seime. Kultūros komitetas apsvarstė tiek pirmininko, tiek ir pavaduotojo… Ar dabar tik pirmininko? Tik pirmininko, gerai. Tai pirmininko kandidatūrą, R. Bagdzevičiaus kandidatūrą, ir pritarė bendru sutarimu teikti balsuoti šios dienos posėdyje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Prašau neišeiti iš tribūnos, nes jūs esate taip pat užsirašęs kalbėti diskusijoje šiuo klausimu. Jeigu sutiktumėte, prašau, žodis jums.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Išties retai atsitinka, kai Seime kokios nors kandidatūros, teikiamos vienos ar kitos pusės, nesulaukia aštrių diskusijų, tokių, kur yra susipriešinama, galandami kirviai, pasigirsta įvairių kaltinimų ir, blogiausia, įžeidinėjimų, asmeniškumų ir taip toliau. Šiuo atveju yra, ko gero, labai reta, bet maloni išimtis.
Aš dabar kalbu tiek dėl pirmininko, tiek, taupydamas laiką kitos diskusijos, dėl pirmininko pavaduotojo kandidatūros, tai yra R. Slapšio. Abu garbūs pretendentai buvo paskirti komisijos nariais būtent Seimo, taip pat bendru sutarimu faktiškai, komitetas taip pat neprieštaravo. Kai buvo kilęs klausimas, kas gi turi vadovauti komisijai, nes baigiasi kadencija, vėl mes kreipėmės, komitetas kreipėsi į LRTK naujos sudėties, į komisiją, ir paprašė, kad ji pateiktų savo matymą, kad tai nebūtų koks nors politinis sprendimas, nuleistas neva iš Seimo ar iš kur nors.
Praėjusį šios savaitės pirmadienį mes turėjome bendrą komiteto ir LRTK narių posėdį, kuriame vyriausiasis LRTK atstovas, pagal įstatymą šiuo metu reprezentuojantis komisiją, ponas R. Rimeikis pristatė komisijos išvadą, sprendimą, kuriuo vienbalsiai buvo nuspręsta teikti į pirmininko poziciją R. Bagdzevičiaus kandidatūrą, o į pavaduotojo – R. Slapšio. Mes komitete taip pat vieningai, kad ir kaip būtų keista, bendru sutarimu pritarėme šiam siūlymui ir dabar tie abu garbūs pretendentai yra teikiami Seimui.
Nepadarykime klaidos ir iš tikrųjų nesugadinkime tos šventės, juk taip reta, kai skiriami asmenys yra teikiami tos pačios komisijos ir mūsų komitetas pritaria. Tikrai ieškoti arba surasti kokių nors argumentų, dėl ko to nebūtų galima daryti, – šią minutę tikrai nėra. Aš manau, kad tas tandemas dviejų garbingų asmenų, kurie tikrai turi patirties, R. Bagdzevičius yra dirbęs pavaduotoju prieš kelias kadencijas toje komisijoje, R. Slapšys dabar ką tik baigė savo kadenciją kaip pavaduotojas, tikrai, turint omeny, kad jie abu yra deleguoti skirtingų politinių flangų, jau dabar matyti, kad jie sėdi šalia ir randa sutarimą, tikrai bus turbūt tos komisijos pagrindinis akcentas.
O komisija yra labai svarbi, tikrai nepolitizuota ta prasme, kaip mes visi tą suprantame, ji tikrai stovi prie Lietuvos saugumo gynybos fronto linijos ir Seimo pasitikėjimas šiandien būtų tas akstinas, kuris užtikrintų šios naujos sudėties komisijos labai gerą darbą.
Iš anksto dėkoju už jūsų balsavimą – tiek už pirmininko kandidatūrą, tiek už gerbiamo pavaduotojo kandidatūrą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje užsirašiusiųjų kalbėti daugiau nėra. Pereiname prie priėmimo stadijos. Priėmimo stadijoje motyvai už. Užsirašė du Seimo nariai. V. Juozapaitis atsisako žodžio. Ačiū. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Išties kolega Seimo narys ponas V. Juozapaitis viską čia jau pasakė apie du asmenis iš karto. Mums taip pat klausimų iš opozicijos, kokių nors abejonių dėl kandidatų tikrai neliko. Abu tikrai yra kompetentingi, turintys patirties. Ir dėl pavaduotojo Ričardo, kuris baigė pavaduotojo kadenciją ir, tikiuosi, toliau tęs šį darbą, ir dėl gerbiamo pirmininko R. Bagdzevičiaus aš tikrai neturiu jokių abejonių, nes dirbo ir asociacijoje LATGA, puikiai atstovavo ir piratavimo dalykams, daug dirbo, daug kovojo, kad būtų skaidriai atliekami visi darbai.
Kviečiu palaikyti abu kandidatus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dar užsirašė už kalbėti gerbiamas Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Tikrai noriu paantrinti Kultūros komiteto pirmininko pasisakymui, kad abu kandidatai yra kompetentingi, bet aš labiau turbūt kalbėsiu apie pavaduotoją gerbiamą R. Slapšį, su kuriuo man teko dirbti. Tikrai galiu asmeniškai patikinti, kad jis yra korektiškas, gerai išmanantis savo darbą, sugebantis iš tikrųjų pasakyti labai trumpai ir aiškiai, kokia yra kiekvieno klausimo esmė. Tikrai aš irgi siūlau Seimo nariams palaikyti šią kandidatūrą kaip pačią tinkamiausią į šias pareigas. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kolegos, turime patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Jis yra standartinis, analogiškas. Galime patvirtinti bendru sutarimu? Dėkoju, patvirtinome bendru sutarimu. Balsų skaičiavimo grupę jau buvau perskaičiusi. Taigi slaptasis balsavimas yra numatytas 13 valandą, nuo 13 valandos iki 13 val. 20 min.
11.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotojo paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-361(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotojo paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-361(2). Prašau, gerbiamas kolega.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Taigi į šią poziciją taip pat buvo skiriamas, siūlomas pretendentas R. Slapšys. Mūsų komitetas apsvarstė šio nutarimo projektą mūsų praėjusiame posėdyje ir vienbalsiai, tai yra bendru sutarimu, pritarė šiai kandidatūrai ir siūlo Seimui apsispręsti šiandien paskiriant gerbiamą R. Slapšį į LRTK pirmininko pavaduotojo pareigas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Užsirašė diskusijoje kalbėti du Seimo nariai. Gerbiamas Vytautai, ar jūs kalbėsite?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš jau viską pasakiau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Jau viską pasakėte. Dėkoju. R. Šarknickas. Irgi viską pasakėte. Labai ačiū, kolegos, už sutaupytą laiką. Tada dėl motyvų užsirašiusiųjų nėra. Priėmimo stadijoje dėl motyvų užsirašė… Ar galime pritarti po svarstymo? Bendru sutarimu galime pritarti, dėkoju.
Priėmimo stadijoje dėl motyvų yra užsirašęs gerbiamas V. Juozapaitis. Atsisako. Z. Balčytis. Prašau.
Z. BALČYTIS (MSNG). Dar kartą noriu pakartoti, ką ir buvau minėjęs, kad pritariu abiem kandidatūroms ir ypač gerbiamo R. Slapšio kandidatūrai į pavaduotojus. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir A. Lydeka kalba už.
A. LYDEKA (LSF). Gerbiama Pirmininke, kadangi norinčių agituoti prieš nėra, tai neišsiplėsiu, tik pasakysiu vieną sakinį. Gerbiamą R. Slapšį į komisiją, į komisijos narius, pasiūlė opozicinių partijų atstovai, tad galbūt politinė logika diktuotų, kad man, kaip valdančiosios koalicijos atstovui, nereikėtų pasisakyti už ir agituoti balsuoti už šį kandidatą, tačiau yra visiškai priešingai. Ričardo profesionalumas, dalykiškumas, organizuotumas, komunikabilumas ir kitos dalykinės savybės tikrai padės jam kokybiškai eiti komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas. Tad neišsiplėsdamas kviečiu visą Seimą vieningai balsuoti už šią kandidatūrą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, motyvai išsakyti. Balsavimas dėl šio klausimo yra numatytas 11 val. 30 min., kaip ir dėl kitų projektų.
11.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Gedimino Šimkaus skyrimo Lietuvos banko valdybos pirmininku“ projektas Nr. XIVP-368 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Gedimino Šimkaus skyrimo Lietuvos banko valdybos pirmininku“ projektas Nr. XIVP-368. Kviečiu pranešėją P. Mačiulį.
P. MAČIULIS. Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidentas G. Nausėda, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 13 punktu, 126 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos banko įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, kovo 23 dieną pasirašė dekretą, kuriuo teikia Seimui G. Šimkaus kandidatūrą Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigoms užimti.
Kandidatas į Lietuvos banko valdybos pirmininkus 2002 metais baigė ekonomikos magistro studijas Vilniaus universitete. Nuo 2002 iki 2010 metų G. Šimkus dirbo Lietuvos banke: iš pradžių Kredito įstaigų priežiūros departamento Bankų finansinės veiklos vertinimo skyriuje, vėliau – Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriuje. 2010 metais G. Šimkus tapo Europos Centrinio Banko Finansinio stabilumo direktorato finansinio stabilumo ekspertu. 2012 metais grįžo į Lietuvos banką ir nuo 2014 metų dirbo Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktoriumi, atstovavo Lietuvos bankui Europos sisteminės rizikos valdybos patariamajame komitete ir Europos Centrinio Banko Finansinio stabilumo komitete. Nuo 2020 metų rugpjūčio G. Šimkus tapo Lietuvos banko valdybos nariu. Eidamas šias pareigas kuravo Bankininkystės tarnybos ir Finansinio stabilumo departamento veiklą, taip pat buvo Europos Centrinio Banko Bendrosios tarybos pakaitiniu nariu, Europos sisteminės rizikos valdybos, Bendrosios valdybos, Bendrosios pertvarkymo valdybos ir Europos bankininkystės institucijos Pertvarkymo komiteto nariu.
Prezidento nuomone, G. Šimkus yra puikus ekonomikos ir finansų ekspertas, turintis ilgametę darbo Lietuvos banke patirtį, savo veiklą grindęs rezultatyviu tarpinstituciniu bendradarbiavimu. Per savo karjerą G. Šimkus demonstravo ir gerus vadovavimo įgūdžius, juos tobulino įvairiose pozicijose. Prezidentas įsitikinęs, kad savo žiniomis, įgūdžiais, tarptautine patirtimi ir subrandinta ilgalaike Lietuvos banko vizija padės siekti finansų sistemos stabilumo ir tvarios ekonomikos plėtros. Todėl Prezidento vardu prašome Seimo narių skirti G. Šimkų Lietuvos banko valdybos pirmininku penkerių metų kadencijai.
PIRMININKĖ. Dėkoju Prezidento vyriausiajam patarėjui gerbiamam P. Mačiuliui. Dabar kviečiu kandidatą G. Šimkų prisistatyti. Jam bus skirta iki 10 minučių.
G. ŠIMKUS. Laba diena, gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Dėkoju už galimybę šiandien stovėti šioje tribūnoje ir prisistatyti kaip kandidatui į Lietuvos centrinio banko valdybos pirmininko pareigas. Centrinė bankininkystė man gerai pažįstama ir sava sritis, joje dirbu beveik 20 metų. Karjeros kelią pradėjau nuo ekonomisto pareigų, teko dirbti įvairiose srityse – nuo bankų priežiūros iki Lietuvos ekonomikos prognozių sudarymo. Taip pat turėjau galimybę įgyti ir tarptautinės patirties Europos Centriniame Banke. Šiandien noriu paprašyti jūsų dėmesio, kad galėčiau jums, gerbiamieji Seimo nariai, pristatyti savo viziją, kaip aš matau šios nepriklausomos institucijos tolesnį indėlį kuriant naudą Lietuvos visuomenei ir į kurias prioritetines veiklos kryptis orientuočiausi per ateinančius penkerius metus, jeigu būčiau jūsų paskirtas Lietuvos banko valdybos pirmininku.
Lietuvos bankui yra patikėta daugybė svarbių užduočių – nuo kainų stabilumo užtikrinimo, kartu su euro sistema įgyvendinant pinigų politiką, iki finansų sistemos stabilumo palaikymo, vykdant makroprudencinę politiką, prižiūrint finansų rinkos dalyvius, palaikant tvarią ir veiksmingą mokėjimų sistemą. Profesionalumu, kompetencija, patirtimi grįstas Lietuvos banko nepriklausomumas ir apolitiškumas yra šios institucijos stiprybė, leidžianti priimti geriausius sprendimus, reikalingus Lietuvos banko funkcijoms vykdyti ir visuomenės interesams atliepti. Šios vertybės vienareikšmiškai būtų ir mano veiklos principai.
Turiu nedaug laiko, todėl noriu pereiti prie ateities perspektyvų, kokį aš matau Lietuvos banką ateityje. Jeigu vienu sakiniu – tai pažangų, modernų ir, svarbiausia, suprantantį Lietuvos visuomenės poreikius, dirbantį visuomenės naudai. Kalbėdamas konkrečiau, įvardinsiu keturias sritis, kuriose, mano vertinimu, turime veikti ir spręsti kylančius iššūkius ir uždavinius.
Pirmiausia – finansų sistemos stabilumas ir saugumas. Yra posakis, kad grandinė yra stipri tiek, kiek stipri yra kiekviena jos grandis. Panašiai galima pasakyti ir apie finansų sistemą: ji yra stipri tiek, kiek stiprus kiekvienas finansų sistemos dalyvis. Reikšmingą dalį savo profesinės patirties sukaupiau dirbdamas būtent finansinio stabilumo srityje. Pasinaudodamas šiuo daugiamečiu įdirbiu, dėsiu maksimalias pastangas, kad būtų užtikrintas Lietuvos finansų sistemos stabilumas ir saugumas, o šalies gyventojai galėtų jaustis saugūs dėl savo turto. O rizikų finansiniam stabilumui dabar turime daug. Šiandien aktualiausias uždavinys yra suvaldyti COVID-19 pandemijos neigiamų pasekmių poveikį. Šiomis nepaprastomis sąlygomis mūsų finansų sistema parodė atsparumą, bet kova su neganda yra nebaigta. Užtikrinant finansų sistemos stabilumą, svarbu stiprinti pažangą ir patirtį atitikties rizikų, kibernetinio saugumo užtikrinimo klausimais, kad Lietuvos finansų sistema galėtų pasitikėti tiek šalies gyventojai, tiek užsienio investuotojai. Čia pat norėčiau akcentuoti ir fintecho sektoriaus veiklos brandos didinimo svarbą, suderinant tolesnę sektoriaus plėtrą su atidžia ir nuoseklia rizikų stebėsena, atitikties klausimų valdymu. Šie prioritetai neabejotinai būtų mano akiratyje.
Antras prioritetas – konkurencijos finansų sektoriuje didinimas ir finansinių paslaugų prieinamumo užtikrinimas. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos finansų sistemoje įvyko reikšmingų pokyčių, patyrėme finansinių technologinių įmonių spurtą, išaugo rinkos dalyvių skaičius. Pavyzdžiui, Lietuvoje veikia 17 bankų ir užsienio banko skyrių, dvi centrinės kredito unijos su plačiu kredito unijų tinklu, virš 130 mokėjimo įstaigų ir elektroninių pinigų įstaigų. Tačiau, nepaisant šio augimo, bankų sektoriaus vaidmuo ir toliau yra stipriai dominuojantis finansų sistemoje, o bankų sektoriaus koncentracija, nepaisant visų lūkesčių, tik išaugo.
Girdžiu šiuos nuogąstavimus ir sutinku, kad padėtis kelia susirūpinimą, todėl kaip vieną svarbiausių tikslų, jeigu būčiau jūsų paskirtas vadovauti Lietuvos bankui, laikyčiau finansų rinkos koncentracijos mažinimą. Nemanau, kad tai yra paprasta užduotis, priešingai, tai priimu kaip didelį uždavinį, kaip iššūkį, tačiau problema yra itin svarbi, todėl veiksmų reikia imtis nedelsiant. Matau kelias kryptis. Reikia realiai įveiklinti vietos kapitalo rinką, nes jos prieinamumas smulkiajam ir vidutiniam verslui skatintų alternatyvias įprastiniams verslo kreditams ir kartu kurtų sąlygas ir galimybes sparčiau augti smulkiesiems finansų rinkos dalyviams, pritraukti institucinius investuotojus.
Taip pat, mano akimis, neišnaudotą potencialą turi Lietuvos kooperatinės bankininkystės sektorius su plačiu regioniniu tinklu. Mano vadovaujamas Lietuvos bankas imtųsi iniciatyvos pateikti konkrečius siūlymus, kokias sąlygas turime sukurti, kad šalies kooperatinė bankininkystė galėtų sparčiau išaugti į nacionalinės lygos žaidėjus.
Atėjo laikas Lietuvos bankui imtis aktyvesnio vaidmens reaguojant į gyventojų ir verslo, ypač smulkiojo ir vidutinio, nepasitenkinimą dėl kai kurių finansinių paslaugų prieinamumo ir įkainių. Esame padarę didelį darbą stiprindami Lietuvos, kaip patrauklios šalies finansinių technologijų įmonėms kurtis, įvaizdį. Metas pradėti raškyti vaisius ir užtikrinti, kad čia atėjusios fintecho įmonės tvariai veikdamos padidintų konkurenciją rinkos senbuviams ir sukurtų naudą gyventojams bei verslui.
Būdamas Lietuvos banko valdybos pirmininku sustiprinčiau dėmesį konkurenciją užtikrinančioms sąlygoms, kad paslaugų naudotojai galėtų paprasčiau ir greičiau pasirinkti ir keisti paslaugų teikėją, mažinti finansinių paslaugų susietumo kuriamus ribojimus. Smulkiojo ir vidutinio verslo prieinamumo prie kredito klausimas yra vienas iš ryškiausių pastarojo meto klausimų, pasireiškiančių aukštu atmetamų paraiškų skaičiumi, bankų suteiktų verslo paskolų portfelio dviženkliais susitraukimo skaičiais. Lietuvos bankas kredito rinkos analizės srityje yra sukaupęs didelį įdirbį, kuris turėtų būti realizuotas ir konkrečiais siūlymais, kaip užkardyti ir sumažinti struktūrines kredito rinkos ydas, kaip padidinti verslo informuotumą per alternatyvias bankų paskoloms finansavimo priemones, kaip sustiprinti verslo finansinės atskaitomybės skaidrumą.
Trečias prioritetas – modernus ir pažangus Lietuvos bankas bus atviras pokyčiams. Skaitmenizacija atveria naujų galimybių veikti efektyviau, mažinti biurokratiją, teikti modernias paslaugas visuomenei. Būtų neatleistina nepasinaudoti šiomis galimybėmis. Įdiegti modernūs technologiniai sprendimai paties Lietuvos banko veikloje, finansų rinkos dalyvių reguliacinės naštos mažinimas, vieno langelio principo įgyvendinimas renkant finansų rinkos dalyvių ataskaitas, pažangios analitikos priemonių panaudojimas, duomenų atvėrimas tiriamajai veiklai – tai tik kelios priemonės, kuriomis siekčiau įgyvendinti pažangios ir modernios centrinės bankininkystės principus ir stiprinti duomenimis bei analize grįstų sprendimų priėmimą.
Klimato kaitos ir susijusios rizikos klausimai yra viso pasaulio darbotvarkėse. Mano manymu, centrinis bankas gali ir turi prisidėti prie kovos su klimato kaita, taip įnešdamas savo indėlį į tvarią šalies ir regiono ekonomikos plėtrą.
Ketvirtas prioritetas – dialogas su šalies valdžios institucijomis ir aiški komunikacija su visuomene. Natūralu, kad būdamas viena iš valstybės institucijų Lietuvos bankas tikslus sėkmingai pasieks tik konstruktyviai bendradarbiaudamas su įstatymų leidėjais, su kitomis institucijomis, skaidriai ir suprantamai komunikuodamas su visuomene.
Lietuvos bankas yra vertinamas už kompetencijas ekonomikos ir finansų srities klausimais, prie to jaučiuosi prisidėjęs ir aš pats. Dirbdamas kartu su Lietuvos banko ekonomistais ir jiems vadovaudamas sieksiu, kad Lietuvos banko tarnautojų įžvalgos ir žinios būtų girdimos, naudojamos ir todėl naudingos nagrinėjant visai valstybei svarbius ekonominės politikos klausimus. Skatinsiu artimesnį ekspertinį bendradarbiavimą tarp Lietuvos banko ir kitų institucijų, be abejonės, dėsiu visas pastangas, kad argumentų aiškumą išgirstų ir suprastų ne tik valdžios atstovai, bet ir visuomenė. Tarp mano matomų tikslinių priemonių šioje srityje – ir finansinis švietimas.
Gerbiamieji Seimo nariai, baigdamas norėčiau akcentuoti, kad kitąmet 100 metų jubiliejų švęsiantis Lietuvos bankas yra mano profesinės veiklos epicentre beveik du dešimtmečius, ir man labai svarbu, kad Lietuvos ir tarptautinės institucijos bei Lietuvos žmonės šią instituciją matytų būtent tokią: pažangią, modernią ir kuriančią vertę Lietuvos visuomenei.
Ačiū už jūsų laiką ir esu pasirengęs atsakyti į jums kilusius klausimus.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamam kandidatui už prisistatymą. Gerbiami kolegos, aš labai norėčiau paprašyti daugiau tylos Seimo salėje, nes sunku girdėti atsakymus į klausimus ir mūsų kandidato pasisakymus.
Dabar norėčiau kolegas informuoti, kad balsavimas įvyks iš karto po to, kai bus atsakyta į klausimus. Taigi šiek tiek vėliau nei numatytu laiku.
Dabar perduodu pirmininkavimą pavaduotojui P. Saudargui. Pirmasis klausimą užduoda M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke.
Turiu pasakyti, kad gerbiamo kandidato išsakyti prioritetai iš esmės dera su tuo, ką akcentuoja Biudžeto ir finansų komitetas ir ko tikisi iš Lietuvos banko vadovo: apolitiškumo, konkurencijos didinimo bankiniame sektoriuje ir veiksmingos pinigų plovimo prevencijos politikos.
Vis dėlto norėčiau gerbiamajam kandidatui užduoti klausimą, kaip konkrečiai ir per kiek laiko jūsų pastangomis bus užtikrinta didesnė konkurencija bankų sektoriuje?
Ir taip pat norėčiau užduot klausimą gerbiamajam Prezidento vyriausiajam patarėjui. Sakykite, kodėl taip ilgai ieškojote kandidato, jei radote toje pačioje Lietuvos banko valdyboje? Ačiū.
G. ŠIMKUS. Labai dėkoju už klausimą. Suprantama, kad konkurencijos didinimo uždavinys yra tikras iššūkis. Tie tikslai buvo deklaruoti ir anksčiau, ir mes matome, kad kai kuriose vietose konkurencija net sumažėjo arba, tiksliau, koncentracija išaugo.
Mano galva, mes nepakankamai išnaudojame vietos institucijų, vietoje veikiančių įmonių, finansų rinkos dalyvių, augimo potencialą, būtent, kaip minėjau, kooperatinės bankininkystės sektorius su plačiu regioniniu tinklu galėtų daryti tolesnį proveržį, jeigu gerintume kapitalo augimo ir valdymo perspektyvas. Kitas dalykas, kad vietos kapitalo rinka taip pat suteikia tiek alternatyvą verslo kreditams arba įprastiniams tradiciniams bankiniams produktams, kita vertus, sudaro sąlygas tiems mažiems dalyviams pritraukti kapitalą ir likvidumą šioje rinkoje.
Kaip greitai? Be jokios abejonės, nėra labai greitas uždavinys pačios koncentracijos sumažėjimas, nes rinkos dalyviams reikia laiko išaugti. Bet yra kita medalio pusė arba kitas aspektas, tai konkuravimas teikiant finansines paslaugas. Šiuo atveju, aš manau, mes galime padaryti kur kas greitesnį proveržį. Pavyzdžiui, dažnai iškylanti arba reguliariai pasikartojanti problema yra mokėjimo paslaugų, įmokų tema, įkainių tema. Šią problemą, aš manau, galima spręsti kur kas greitesnėmis priemonėmis. Pirmas dalykas, matau, kad vis dar yra problema mokėjimo paslaugų keitimas, kad jis būtų paprastas, efektyvus ir galimas. Todėl vien tik šiuo atveju dirbti, pagerinti sąlygas, ištirti tuos trikdžius ir juos panaikinti, manau, galėtų būti rimtas proveržis įvairiose finansinių paslaugų teikimo srityse.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Labai ačiū už atsakymą. Sveiki, gerbiami kolegos. Kitas klausia gerbiamas R. Žemaitaitis. Ruošiasi G. Paluckas. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, džiaugiuosi, kad sprendimas yra padarytas ir prezidentūra apsisprendė teikti jūsų kandidatūrą.
Mano klausimas. Sutinku su vienu jūsų kolega, kuris sakė, drįstu sakyti, kad žmonės Vyriausybėje nemoka skaičiuoti. Labai teisingas buvo jo pastebėjimas. Kaip jūs vertinate dabartinį visišką neveiklumą Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, arba, kaip aš vadinu, tiktokų karalienės su Brisiaus galu istorijos pabaigą, kai yra skirta šitiek milijonų ir nesugeba suformuoti paramos. Ekonomikos ir inovacijų ministerija visą laiką garsiai kalba, kad skiriama parama verslui, verslui, verslui. Ko gero, jūs, kaip ekonomistas, puikiai žinote, kad verslui yra absoliučiai neskirta nė vieno euro, nė vieno lito, išskyrus palūkanų dengimą. Visa parama šiandien nuėjo būtent darbuotojams, tai yra įmonėse dirbantiems darbuotojams, ne pačiam verslui. Kaip jūs vertinate šiandieninės ministerijos neveiklumą, negebėjimą greitai ir operatyviai suteikti, pabrėžiu, verslui pagalbą, o ne darbuotojams? Jeigu nebus verslo, nebus ir tų darbuotojų. Kaip jūs vertinate?
G. ŠIMKUS. Labai dėkoju už klausimą. Aš, matyt, norėčiau pažymėti, mano nuomone, yra labai svarbu, kad teikiama parama būtų tikslinė, nebūtų tiesiog parama dėl paramos, bet realiai adresuotų problemas, kurios yra atsiradusios dėl šios pandeminės situacijos. Tai yra kad parama būtų nukreipta į įmones, kurios patyrė realų poveikį dėl to, kad buvo priimti sprendimai apriboti veiklos veikimą arba, na, veiklos sąlygos buvo tokios, kad apyvartos krito gana smarkiai.
Kita vertus, paramos teikimas yra kaip ir dvipusis eismas. Valstybė yra pasirengusi teikti paramą, kita vertus, tos paramos turi ir reikėti. Paramos priemonių mes turime ne vieną, jų yra labai įvairių, tiek labiau fokusuotų, tiek horizontalių, bet tai, ką matome, tokie verslo likvidumo sunkumai buvo atliepti tikrai stipriomis mokestinių mokėjimų atidėjimo, subsidijų po prastovų, per prastovas priemonėmis. Kitaip tariant, likvidumas buvo didžiulis įlietas ir šiame etape tos priemonės turėtų tapti vis labiau fokusuotos. Aš matau, kad ta kryptis yra išlaikoma. Toliau yra tų kriterijų adekvatumo dėl esamos situacijos klausimas. Tai šakinė ministerija, kuri priima atitinkamus sprendimus, aš manau, ji sveria visus argumentus už ir prieš ir tada atitinkamai formuoja paramos politiką.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymą. Klausimą užduos gerbiamas G. Paluckas. Prašom.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Ir išgirsti atsakymus, ir užduoti klausimus yra nepaprastai sunku, nes, manau, kolegos vienbalsiai pritaria kandidatūrai, bet, nepaisant to, dar yra ir kitų klausančių, žiūrinčių transliaciją.
Mano klausimas yra susijęs su kapitalo prieinamumu mūsų verslams ir kredito paslaugų plačiajai visuomenei. Lankydamasis frakcijoje ir šiandien jūsų panašiai kalbėjote, kad bankų konkurencinės aplinkos gerinimą iš principo siūlote didinti skatindami arba, sakykime, sudarydami geresnes sąlygas vidaus rinkos dalyviams šiek tiek geriau konkuruoti arba teikti didesnes savo paslaugų apimtis. Bet kai kuriuose sektoriuose tas prisotinimas toks didelis, kad yra susiformavę natūralūs barjerai, ta plėtra yra sudėtinga. Mano klausimas. Ar jūs matote kitas alternatyvias priemones, ne tik vidines nacionalinės teisėkūros, bet ir, sakykim, bendras Europos Sąjungos iniciatyvas, kurios užtikrintų didesnį kapitalo prieinamumą ir kredito paslaugų prieinamumą mūsų visuomenei? Ačiū.
G. ŠIMKUS. Labai ačiū. Iš tikrųjų yra labai geras klausimas, nes Lietuvos bankas yra nacionalinė institucija ir labai daug kalbame apie vietos rinką, bet kartu mes veikiame bendroje rinkoje, kurioje yra, pasakysiu angliškai, single passport ir paslaugų teikimas iš vienos jurisdikcijos arba vienos Europos Sąjungos valstybės galimas kitoje.
Aš manau, kad paslaugų plėtra pereinant sienas yra labai perspektyvi sritis. Turbūt šiuo atveju svarbu, kad kiekviena valstybė turi tam tikrų nacionalinių reikalavimų, kurių kitoje jurisdikcijoje veikianti institucija nenori arba yra nepasirengusi, arba nežino ir todėl vengia atliepti. Kai kurie nacionaliniai reikalavimai iš tikrųjų yra reikalingi ir atspindi ekonominį gyvenimą, susiklosčiusį šalyje. Kai kurie reikalavimai gali būti pertekliniai ir kurti kliūtis.
Labai pritariu jums. Aš matau tai kaip vieną iš labai realių perspektyvų, kur finansinių paslaugų teikėjų ratas gali būti gana lengvai, kiek įmanoma, sąlyginai lengvai išplėstas naudojantis naudomis to, kad mes esame bendroje rinkoje, Europos Sąjungos nariai.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Klausimą užduos gerbiamas S. Skvernelis. Prašau.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Laba diena. Gerbiamas Gediminai, aš čia. Gal šiek tiek kartosiuosi savo klausimu. Iš tiesų Seimas turės priimti sprendimą dėl jūsų kandidatūros ir natūralu, kad mes irgi nesame tik statistai šitame procese. Norėdamas dalyvauti ir skirti vieną ar kitą pareigūną, Seimas turi lūkesčių.
Čia, matyt, iš įvairių frakcijų jau buvo pasisakymų, kurie kai kur sutampa. Tai iš tikrųjų monopolijos ir koncentracijos bankų sektoriuje mažinimas. Antras dalykas, tai ypač svarbu, ir ypač regionams, tai yra smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimas. Trečias dalykas, su kuo susiduriame XXI amžiuje, tai dalies paslaugų neprieinamumas gyventojams regionuose.
Kaip jūs galvojate šiuos tris lūkesčius įgyvendinti? Ar galėtumėte pasakyti, jeigu tai yra jums priimtina, per kiek laiko, ar per kadenciją jūs pasiektumėte tokį rezultatą? Jeigu tai yra nepriimtina jums, tiesiog pasakykite, kad aš galvoju kitaip ir man tos temos nėra aktualios. Būtų labai malonu, jeigu mes apsispręsime pritarti jūsų kandidatūrai, kad galėtume tikėtis ir gauti atgalinį ryšį, kaip tas mūsų lūkestis yra įgyvendintas. Ačiū.
G. ŠIMKUS. Aš galiu tik ir pakartoti, ir pritarti, kad finansinių paslaugų prieinamumo tematika man yra puikiai suprantama ir aš dalinuosi, bendrinu ją kartu su jumis, ypač regionuose. Aš, pavyzdžiui, norėčiau atliepti šiek tiek kitą dimensiją, pavyzdžiui, grynųjų pinigų prieinamumą, kai mes turime grynųjų pinigų prieinamumo infrastruktūros mažėjimą. Iš principo gal net šiuo metu tokio didžiulio nepasitenkinimo nejaučiame, bet iš tikrųjų infrastruktūrą įtraukiantis tas nepasitenkinimas vis dėlto gali pradėti augti. Kitaip tariant, tai, kas vyksta rinkoje, mes turime matyti dabar ir vertinti, kokį tai turės poveikį ateityje.
Aš manau, kad finansinių paslaugų prieinamumo problematikai spręsti penkerių metų kadencijos laikotarpis yra pakankamas, ir neabejoju, kad tie sprendimai kartu būtų bendri, nes kai kurie iš jų yra jūsų, Seimo narių, rankose. Turiu omeny įstatymų priėmimą, įstatymų keitimą. Iniciatyva siūlyti teikti ekspertines išvadas, be jokios abejonės, gali ir turi ateiti iš Lietuvos banko, kuris dirba šitoje srityje daug metų ir giliai. Sumažinti koncentraciją rinkoje iš tikrųjų yra didžiulis uždavinys. Tai yra procesas.
Labai svarbu koncentracijos mažinimą pastatyti ant bėgių, kad nebūtų taip, jog sumažėjo, po to vėl išauga, bet kad tai būtų nuoseklus procesas. Pastatyti ant bėgių yra mano uždavinys penkeriems metams ir aš manau, aš tikiu, kad tai galima padaryti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Klausia gerbiamas A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiamas kolega (čia, pačiame gale, tiesiai prieš jus), klausimas apie komercinių bankų priežiūrą, labai konkretus, labai konkreti situacija. Ar jus, kaip kandidatą į Lietuvos banko vadovus, tenkina tokia situacija ir kaip apskritai jūs ją vertinate, kai komerciniai bankai labai dažnu atveju pastaruoju metu taiko tokią praktiką, kai tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims blokuojamos sąskaitos vien dėl kokio nors informacijos nepateikimo, apie kurį tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys net nežino, kad yra tokios informacijos pateikimo poreikis. Dažnu atveju bankininkystės savitarnoje yra numetama žinutė ir tikrai ją ne visada visi pamato. Tuo metu koks nors klerkas banke nusprendžia, kad gali apriboti tavo konstitucinę teisę į tavo nuosavybę vien dėl kokios nors informacijos nepateikimo, kai čia nėra piktnaudžiavimo atvejis, bet tas išplaukia tiesiog iš nežinojimo.
Kaip jūs atrodo tokia situacija, ar tai nėra komercinių bankų piktnaudžiavimas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, kurių jie anksčiau, beje, nesilaikė, nors įstatymas yra toks pat jau ilgą laiko tarpą?
G. ŠIMKUS. Labai dėkingas už jūsų klausimą. Aš manau, kad jis yra labai aktualus šiandienos finansinių paslaugų kontekste.
Pirmiausia, ką turiu pasakyti, kad finansų rinkos dalyviai yra ta pirmoji gynybos linija užkardant pinigų plovimą ir teroristų finansavimą, bet tai nereiškia, kad reikalavimai, kuriuos taiko finansų rinkos dalyviai įgyvendindami šias nuostatas, gali būti pertekliniai arba gali būti pasiimti tam tikri saugumo buferiai savo klientų sąskaita. Aš manau, kad apie tai mes ir kalbame.
Jeigu būčiau Seimo paskirtas Lietuvos banko valdybos nariu, tai vienas iš mano prioritetų būtų būtent išsami šio klausimo analizė, išsiaiškinimas, kiek tie reikalavimai, kokia apimtimi galbūt yra pertekliniai, ir atitinkamų tada rekomendacijų, priemonių teikimas, kad finansų rinka atlieptų šias problemas, kurias jūs keliate.
Taip pat pritariu jums ir taip pat esu tos nuomonės, kad informacijos judėjimas tarp finansų rinkos dalyvio ir kliento yra labai svarbus ir turi būti abipusis. Klientas turi labai aiškiai žinoti, kodėl ir kokios informacijos iš jo prašo finansų rinkos dalyvis, bet taip pat klientas turi suprasti, kad jeigu yra tokie reikalavimai, jis ir turi pareigą pateikti informaciją, nes to reikalauja įstatymai.
Ir galbūt paskutinis dalykas – valstybės vaidmuo. Valstybė turi ne vieną informacinę sistemą, duomenų registrą, kurių sujungimas ir prieigų sukūrimas finansų rinkos dalyviui leistų automatizuoti, skaitmenizuoti šį procesą, palengvinti jį, mažiau įtraukti ir užkrauti vargo klientui.
Taigi aš matau bent jau kelias kryptis, kuriomis reikalingas iš tikrųjų nuoseklus darbas, greitas darbas, ir problemą būtų galima atliepti.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamas kolega. Laikas mūsų labai jau senka. Gal dar sudarykime galimybę paskutiniam paklausti, bet sutariame – labai trumpas klausimas, labai trumpas atsakymas. Ar gerai? Gerbiamas A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pretendente, klausimas paprastas, vis dėlto jūs pristatydamas savo patirtį minėjote, kad turite 20 metų solidžią patirtį šiame sektoriuje. Kodėl taip atsitiko, kad Lietuvoje bankai susišluoja didžiausius pelnus Europoje? Po milijoną per dieną? Bankinių paslaugų įkainiai, lyginant su žmonių pajamomis, išties yra dideli. Kodėl taip atsitiko ir ką ruošiatės daryti? Ačiū.
G. ŠIMKUS. Labai ačiū už klausimą. Kaip visada moneta turi dvi puses. Įsivaizduokime situaciją, kas būtų, jeigu bankai dirbtų nuostolingai. Turbūt tada rūpintumėmės bankų sistemos nuostolingumu. Lietuvoje bankai dirba pelningai, tiesa, praėjusiais metais, deja, tas pelnas šiek tiek sumažėjo dėl pandeminės situacijos ir panašiai, bet aš taip pat noriu pažymėti, kad Lietuvoje bankai moka ir didesnį pelno mokestį nei kiti rinkos dalyviai. Jau atliepiant tą klausimą, kurį jūs dabar keliate.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Esame labai dėkingi gerbiamam pretendentui G. Šimkui. Jūs galite užimti savo vietą, palikti tribūną.
Pagal mūsų nustatytą tvarką nenumatyta jokios diskusijos ar pasisakymų. Frakcijos turės galimybę pagal numatytą grafiką susitikti su pretendentu į Lietuvos banko valdybos pirmininkus ir dar kartą išklausyti jo pasisakymų ir atsakymų į klausimus. Siūlomas pagrindinis komitetas yra Biudžeto ir finansų komitetas. Ir siūloma svarstyti balandžio 1 dieną.
Dabar pereisime prie svarbios mūsų posėdžio dalies, tai yra balsavimų dėl visų rytinės darbotvarkės projektų. Gerbiami kolegos, dėmesio, kviečiu sugrįžti į savo darbo vietas ir pradėsime balsavimus.
11.45 val.
Prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-1513 2, 84, 86, 88, 89 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5248(2)ES (priėmimo tęsinys)
Mūsų darbotvarkės klausimas – Prekybinės laivybos įstatymo kelių straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5248(2). Priėmimo stadija. Likęs balsavimas. Kviečiu kolegas balsuoti. Gerbiami kolegos, grįžtame į savo darbo vietas ir balsuojame dėl Prekybinės laivybos įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 106, prieš nėra, susilaikė 4. Skelbiu, kad Prekybinės laivybos įstatymo kelių straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5248(2) yra priimtas. (Gongas)
11.46 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 2, 6, 18 ir 201 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5015(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5015(2). Priėmimo stadija. Balsavimas. Balsuojame. Kas pritariate Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 116 Seimo narių. Balsavo 116 Seimo narių: už – 115, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Skelbiu, kad Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5015(2) yra priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – gerbiamas A. Ažubalis. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Patikslinimas dėl protokolo, aš balsavau už.
PIRMININKAS. Dėl protokolo – A. Ažubalis balsavo už. Dėkui.
11.47 val.
Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo Nr. I-732 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-83(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-83(2). Priėmimas. Balsuojame dėl šio įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 121 Seimo narys. Balsavo 121 Seimo narys – visi 121 už. Skelbiu, kad Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-83(2) yra priimtas. (Gongas)
11.48 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 5 ir 151 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-84(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-84(2). Priėmimas. Balsuojame. Primenu, balsuojame dėl Valstybių pensijų įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 123 Seimo nariai. Balsavo 123 Seimo nariai: už – 122, prieš nėra, susilaikė 1. Skelbiu, kad Valstybinių pensijų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-84(2) yra priimtas. (Gongas)
11.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotojo paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-361(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Dėl kito klausimo bus balsuojama slaptu balsavimu. Taip pat čia bus slaptu balsavimu. 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotojo paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-361(2). Svarstymas ir priėmimas. Taigi balsuojame dabar. (Balsai salėje) Tuoj pasitaisysime, ne tą paleidau. Dabar pradedame balsavimą dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotojo paskyrimo. Balsavimas po svarstymo. Prašom balsuoti.
Taigi užsiregistravo 120: už – 115, prieš nėra, susilaikė 5. Taigi nutarimui po svarstymo yra pritarta.
Dabar priėmimo stadija. Nutarimas dėl vieno straipsnio. Galbūt galime bendru sutarimu 1 straipsnį priimti? Galime. Tada balsuojame. Priėmimo stadija. Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotojo. Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 117, balsavo 117: už – 115, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi nutarimas yra priimtas. (Gongas) Sveikinu gerbiamą kolegą. Sunku, atrodo, nebuvo. Balsavimus mes baigėme.
11.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-354(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar aš norėčiau, kadangi sutaupėme keletą minučių ir labai prašo gerbiamas Seimo Pirmininkės pirmasis pavaduotojas, keletą rezervinių iš darbotvarkės. Tai aš prašau gerbiamą J. Razmą į tribūną pateikti, kaip suprantu, nuo antro. Prašom rezervinį 2 klausimą. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pateiksiu tris Seimo nutarimų projektus, kuriais sprendžiami Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos teikimai.
Pirmasis yra dėl komitetų sudėties pasikeitimo. Tiesiog frakcija pageidauja šiek tiek kitaip išdėstyti savo atstovavimą komitetuose, aš nevardinsiu, tiesiog aš manau, kad mes galime patvirtinti tokią pareikštą frakcijos valią.
PIRMININKAS. Gal ir galime, gerbiamas kolega, bet jūsų nori paklausti gerbiamas K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ne, nenoriu.
PIRMININKAS. Nenori paklausti, atsisako žodžio. Pateikimo stadija. Galbūt galime bendru sutarimu pritarti? Niekas neužsirašė kalbėti dėl motyvų. Nematau prieštaraujančių, vadinasi, pritarta po pateikimo bendru sutarimu.
Svarstymas. Nematau, kad būtų užsirašęs svarstymo stadijoje kas nors kalbėti. Ar galėtume bendru sutarimu po svarstymo? Galime? Labai ačiū.
Priėmimas. Pabandykime pastraipsniui. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsniui ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 3 straipsniui ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 4 straipsniui niekas neprieštarauja? Pritarta. 5 straipsniui taip pat nematau prieštaraujančių. Pastraipsniui pritarta.
Priėmimas. Nematau norinčių kalbėti. Tada balsuojame. Primenu kolegoms, balsuojame dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 115, balsavo 115: už – 114, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi nutarimas priimtas. (Gongas)
11.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-5 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-372 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar aš gerbiamą J. Razmą paprašysiu rezervinį 3 klausimą pristatyti. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kiti du nutarimų projektai yra susiję su tuo, kad dvi opozicinės frakcijos pasirašė susitarimą dėl opozicinės koalicijos, išsirinko koalicijos vadovą. Kadangi šiai koalicijai priklauso daugiau kaip pusė opozicijos Seimo narių, tos koalicijos vadovas tampa Seimo opozicijos lyderiu, kaip tai yra nurodyta Seimo statute. Dėl to, atsiradus opozicijos lyderiui, mes turime suteikti jam tas teises ir galimybes, kurias numato Seimo statutas. Vienu iš nutarimų sprendžiama tai, tad Seimo opozicijos lyderis tampa Seimo valdybos nariu. Prašom tai ir įtvirtinti.
PIRMININKAS. Dėkui. Niekas nenori jūsų paklausti. Ar po pateikimo galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Pritariame, gerai. Tada projekto Nr. XIVP-372 dėl opozicijos lyderio integracijos į valdybą, trumpai tariant, svarstymo stadija. Ar galime bendru sutarimu? Pritarta.
Priėmimas. Niekas nenori kalbėti. Pastraipsniui. Yra vienas straipsnis. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėkui. Balsuojame dėl viso projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 113, balsavo 113: už – 112, prieš nėra, susilaikė 1. Sveikiname naują valdybos narį, girdime ir plojimus. Nutarimas priimtas. (Gongas)
11.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-6 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projekto Nr. XIVP-373 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Ir rezervinis 4 klausimas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dar vienas nutarimo projektas dėl opozicijos lyderio. Mes privalome opozicijos lyderį įrašyti į Seniūnų sueigos narių sąrašą. Dėl to ir teikiamas dar vienas nutarimo projektas.
PIRMININKAS. Dėkui. Jūsų niekas nenori paklausti. Po pateikimo taip pat nenori niekas kalbėti. Ar galime bendru sutarimu? Dėkui, pritarta.
Svarstymas. Niekas nenori kalbėti. Svarstymo stadijos metu galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Kalbėti niekas nenori. Balsuojame dėl opozicijos lyderio integravimo į Seniūnų sueigą, projektas Nr. XIVP-373.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 110, balsavo 110: už – 110, prieš ir susilaikiusių nėra. Taigi sveikiname opozicijos lyderį, sėkmingai integruotą į Seniūnų sueigą. (Gongas) (Plojimai)
11.59 val.
Seimo savaitės (2021-03-29–2021-04-02) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Ir rezervinis 5 klausimas – Seimo savaitės, prasidedančios kovo 29 diena, posėdžių darbotvarkės projektas. Prašom, gerbiamas Jurgi, į tribūną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kitos savaitės mūsų posėdžių darbotvarkė bus išskirtinė tuo, kad tai bus pirmoji pavasario sesijos darbotvarkė, kuri yra opozicinės Valstiečių ir žaliųjų frakcijos darbotvarkė. Kaip ir reikalauja Statutas, tai yra ketvirtadienio vakarinis posėdis. Kiti klausimai surašyti pagal tai, kaip jų svarstymai juda komitetuose. Nereikėtų stebėtis, kad kiek neįprastai antradienį bus nemažai priėmimų, nes mums tos tradicijos, kai priėmimai būdavo ketvirtadienį, šiek tiek pasikeitė, kai neįvyko vienas ketvirtadienio posėdis dėl žinomų strigimų. Antradienį turėtume priimti turbūt didelių diskusijų nekeliančius asmens tapatybės ir paso kortelės naują redakciją, žuvininkystės ir kitus projektus, kurių svarstymo stadiją, manau, jūs puikiai prisimenate iš vakar dienos. Taip pat kitą savaitę mes, tikiuosi, patvirtinsime banko valdybos pirmininką.
Atkreipsiu dėmesį, kad numatyta gana daug Seimo statuto pataisų projektų. Surašėme visus, kurie įregistruoti šią kadenciją. Net ir kurie praėjusią kadenciją dar nebuvo pateikti. Jeigu dar kas turite minčių registruoti kokias nors Statuto pataisas, būtų gerai, kad artimiausiu metu tai padarytumėte, kad mes galėtume papildyti kitos savaitės darbotvarkę. Tas visas pataisas pateikę, kartu ir priimtume kaip vieną projektą, taip gerindami Seimo statistiką. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų nori paklausti gerbiamas K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū gerbiamam posėdžio pirmininkui. Gerbiamas vicepirmininke, norėjau paklausti būtent dėl Žuvininkystės įstatymo. Buvo visur ištransliuota, gavome daug laiškų iš žvejų mėgėjų ir visokių kitokių laiškų, kad šiandien jau bus pateikimas, būkite salėje, būtinai balsuokite, palaikykite, bet nėra to. Ar čia pasikeitė valdančiųjų pozicija? Dėl kokių priežasčių tas projektas yra stumiamas kažkur vėliau? Galbūt galite pasakyti tam tikrus argumentus, priežastis?
J. RAZMA (TS-LKDF). Priežastys čia labai paprastos. Kadangi Teisės departamentas įžvelgė galimą prieštaravimą Konstitucijai… (Balsas salėje: „Prasideda!“) …jūs puikiai žinote, kad tokiu atveju mes negalime įrašyti į darbotvarkę, kol išvados nepateikė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Aš žiūriu į komiteto pirmininką, turbūt išvados dar nėra dėl šito projekto. Mes negalime rašyti, lyg iškart signalizuotume, kad komiteto išvada bus palanki. Jeigu bus, kad neprieštarauja Konstitucijai, mes, manau, artimiausiu metu įrašysime į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas kolega. Atsakėte į visus klausimus. Dėkui už visus pristatymus. Garbingai atstovėjote tribūnoje sunkiai besijausdamas po skiepo.
Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti savaitės, prasidedančios 29 diena, darbotvarkei? Galime. Labai ačiū, pritarta.
12.03 val.
Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atsakymai į Seimo narių raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 208 straipsnį)
Tada pereikime prie kito, įdomesnio, mūsų darbotvarkės klausimo – užsienio reikalų ministro G. Landsbergio atsakymai į Seimo narių raštu pateiktus klausimus. Aš kviečiu gerbiamą G. Landsbergį į tribūną. Kol jis eina, aš priminsiu, kad pagal Statutą procedūra yra tokia: atsakyti į iš anksto raštu pateiktus Seimo narių klausimus skiriama 15 minučių, o likęs laikas skiriamas atsakyti į papildomai užduotus klausimus žodžiu, tačiau šiuos klausimus užduoti pirmenybę turi tie Seimo nariai, į kurių raštu užduotus klausimus atsakinėjama. Prašau, gerbiamas Landsbergi.
Dėl vedimo tvarkos gerbiamas Ž. Pavilionis. Prašau.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš tiesiog norėčiau kreiptis į tuos žmones, kurie užduos klausimus užsienio reikalų ministrui, gerai pagalvoti, ar tinkamas laikas ir vieta tai daryti. (Balsai salėje) Šiandien visas pasaulis švenčia ir mini baltarusių laisvės dieną. Visi šneka apie tūkstančius sužalotų, nukankintų žmonių. Jūs iš esmės šiais debatais stojate į režimo pusę. Ar jūs turite sąžinės? Ar jūs suprantate, ką jūs darote? Ar tai yra baltarusių režimas, kuris paprašė jūsų tai daryti plenariniame posėdyje, kai šiuo metu Europos Parlamente iškabinamos baltarusių laisvės vėliavos, kai visi parlamentarai vaikšto su politinių kalinių marškinėliais? Ar tai jūs darote kieno nors paprašyti?
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas kolega. Aš tuoj suteiksiu žodį ir kitiems, operatyviai atsistojusiems prie šoninių mikrofonų, tačiau vis dėlto gal išlaikykime ir tam tikrą pagarbą. Aš pakviečiau į tribūną pranešėją – ministrą. Ar jūs tikrai norite kalbėti? Gal tada replikuokite, aš suprantu, bet gal susitarkime, neatidarykime naujo…
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gal po to, aš tiesiog dabar atsakau į klausimus ir tada…
PIRMININKAS. O gal susitarkime, kad replikos po. (Šurmulys salėje) Gerai, per šoninį mikrofoną R. Žemaitaitis. Prašau trumpai.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, už supratingumą. Išties, kolegos iš dešinės, vienas dalykas. Kol jūs nebuvote susidėję su Laisvės partija, iš tikrųjų buvote racionalūs, priimdavote racionalius, operatyvius sprendimus. Dabar man susidaro toks vaizdas, kad Laisvės partija ar kas nors jums pasiūlo žolės parūkyti, jūs ryte per frakcijos posėdį parūkote ir čia šnekate vėjus.
PIRMININKAS. Kolegos, nepradėkime naujos Pandoros skrynios…
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ne naujos Pandoros skrynios…
PIRMININKAS. …neminėkime frakcijų.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). …atsakymą. Ką tik jūsų kolega frakcijos narys įžeidinėjo viešai visus Seimo narius, kurie pasirašė po šiuo kreipimusi. Tai nėra vienasmeniškai kieno nors kito ar vieno žmogaus prašymas. Tai yra žmonių noras išklausyti informaciją. Antras dalykas, jūs jau esate antras frakcijos narys po M. Majausko, leidžiantis sau viešai nustatinėti, ką Seimo narys gali kalbėti. Tai gal jūs išsikvieskite dabar jau nebe internetinius milicininkus ar policininkus, kuriuos jūs čia kuriate…
PIRMININKAS. Gerbiamas Remigijau!
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). …bet padarykite dar Seimo milicininką, kurio vaidmenį, gerbiamas Pavilioni, jūs galėsite atlikti, nes labai tinkate.
PIRMININKAS. Gerbiamas Remigijau, neišprovokuokime naujos klausimų ir atsakymų žanro lavinos, mes išsikvietėme ministrą, atsakys į jūsų klausimus, turėsite galimybę paklausti. Jūs kalbate dabar vogdami laiką iš kitų kolegų, kurie užsirašė paklausti, ir iš ministro. Aš turiu suteikti žodį atstovui frakcijos, kuri buvo paminėta, bet sutarkime, kad tai yra du paskutiniai, stovintys prie mikrofonų. Gerbiamo Žygimanto paprašysiu gal jau nereplikuoti. Gerbiamasis V. Mitalas nori atsakyti. Gerbiamas G. Paluckas, susitarkime, yra paskutinis ir eisime pagal darbotvarkę.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų nežinau, kuo čia dėta Laisvės partija. Kol Seimo narys R. Žemaitaitis buvo susidėjęs su sveiku protu, tikrai geresnis Seimo narys buvo. (Šurmulys salėje) Dabar, deja, turiu apgailestauti, kad toks Seimo narys tapo šiems dviem dalykams išsiskyrus. (Balsai salėje) Linkiu santarvės. Nors iš tikrųjų klausimai, svarstomi šiandien ir duoti užsienio reikalų ministrui, mano supratimu, yra gana keisti, manau, išgirsime gerus atsakymus ir pereisime prie diskusijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Paskutinis per šoninį mikrofoną gerbiamas G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš iš tikrųjų ir norėjau pasisakyti dėl vedimo tvarkos. Nepaisydamas to, kad galbūt partijos kolega ar frakcijos kolega tokį provokacinį žingsnį padarė, mėgindamas paaiškinti kolegoms Seime ar abejoti jų politine nuovoka, ką ir kaip mes galime paklausti, manau, kad yra jūsų teisė ir pareiga tokiu atveju įspėti neįžiebti tokios aistringos diskusijos apie nieką ir gaišti laiką dėl to, ką gali ministras pasakyti. Man iš tiesų yra labai įdomu, ką mums ministras papasakos ir atsakys į klausimus.
PIRMININKAS. Štai prie to ir pereikime.
G. PALUCKAS (LSDPF). Kitą kartą pasinaudokite savo teise ir pareiga.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Man irgi labai įdomu, sudarykime galimybę. Prašau, gerbiamas Gabrieliau Landsbergi, atsakyti į klausimus.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Išties smagu grįžti į Seimą ir išgirsti kolegas, nepraradusius įgūdžių vienas kitam pasakyti gerų epitetų. Aš tik norėčiau pasidžiaugti, kad kuriame naują ar grąžiname seną tradiciją į klausimus atsakyti visa apimtimi, kuria jie yra pateikti, nerankiojant klausimų, kurie yra patys svarbiausi ar ne patys svarbiausi. Paskutinius ketverius metus tradicija buvo šiek tiek kitokia. Žodžiu, mes grįžtame ir aš tikiuosi, kad sugebėsime išlaikyti tai, kad gavę klausimus mes į juos visus atsakysime.
Dabar aš prašysiu jūsų šiek tiek kantrybės, nes čia teksto daug, jis nėra labai įdomus, bet aš tikiuosi, kad jūs liksite su manimi.
Europos Sąjungos Taryba, atsižvelgdama į suklastotus rinkimų rezultatus ir tebesitęsiančias represijas pilietinės visuomenės atžvilgiu Baltarusijoje, įvedė tarptautines sankcijas asmenims, kurie buvo nustatyti kaip atsakingi už represijas ir bauginimą, kuriuos po 2020 metų prezidento rinkimų Baltarusijoje patyrė taikūs demonstrantai, opozicijos nariai ir žurnalistai, taip pat už centrinės rinkimų komisijos netinkamai vykdytą tų rinkimų proceso organizavimą.
Lietuvoje tarptautinės sankcijos įgyvendinamos vadovaujantis Europos Sąjungos Tarybos priimtais reglamentais, kurie yra tiesioginio taikymo, skirti visiems Europos Sąjungos jurisdikcijai priklausantiems asmenims ir organizacijoms ir kuriais sukuriamos teisinės prievolės, taip pat Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sutarčių įstatymu ir kitais teisės aktais, nustatančiais tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarką.
Pirmas klausimas ir pirmas atsakymas. Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sutarčių įstatymas numato tarptautinių sankcijų įgyvendinimo sąlygas ir administravimą. Įstatymas numato ir tam tikras prievoles Užsienio reikalų ministerijai. Numatyta, kad Užsienio reikalų ministerija koordinuoja tarptautinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje, teikia informaciją fiziniams ir juridiniams asmenims sankcijų įgyvendinimo klausimais ir vykdo ekonominių ir politinių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą. Tačiau ministerija negali priimti ir nepriima sprendimų dėl sankcijų pritaikymo, tokia teisė ministerijai nėra teisės aktais suteikta. Įstatymas taip pat nenumato prievolės ir ūkio subjektams kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją ar kitą instituciją, kad būtų priimtas sprendimas. Tiek Europos Sąjungos reglamentai, tiek Lietuvos teisės aktai nustato, kad sankcijas įgyvendina ūkio subjektai, kurie ir priima sprendimus dėl sankcijų įgyvendinimo, taip pat ir atsako įstatymų nustatyta tvarka dėl tarptautinių sankcijų neįgyvendinimo.
2006 m. gegužės 18 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamentas Nr. 765/2006 dėl Baltarusijai taikomų apribojimo priemonių nustato, kad įšaldomos visos reglamento pirmajame priede išvardintos fiziniams ir juridiniams asmenims, subjektams ir institucijoms priklausančios jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai. Tarybos reglamentas privalomas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse. Europos Sąjungos geriausios praktikos pavyzdžiai, gairės, nuomonės yra neprivalomos rekomendacijos, atspindinčios bendrą valstybių narių ir Komisijos supratimą apie tam tikras Europos Sąjungos ribojamųjų priemonių nuostatas, kuriomis siekiama skatinti vienodą įgyvendinimą. Komisijos aiškinamasis vaidmuo apsiriboja Europos Sąjungos teisės nuostatomis. Šiais dokumentais nesukuriama naujų teisinių taisyklių. Komisija prižiūri Sąjungos teisės taikymą, kontroliuojant Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Pagal sutartis tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas gali teikti teisiškai privalomą Sąjungos institucijų aktų aiškinimą.
Antras. Tiek Europos Sąjungos reglamentas, tiek Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įstatymas numato, kad sankcijas įgyvendina ūkio subjektai, kurie ir priima sprendimus dėl sankcijų įgyvendinimo. Šiuo atveju ūkio subjektas „Swedbank“ informavo Užsienio reikalų ministeriją, kad bankas įšaldė viešosios įstaigos sanatorijos „Belorus“ banko sąskaitas, nurodydamas, kad, pirma, bankas vadovavosi Tarybos reglamento ES 765/2006 2 straipsnio 1 dalimi – įšaldomos visos išvardintiems fiziniams ir juridiniams asmenims, subjektams ir institucijoms priklausančios jų nuosavybės teise turimos, valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai; antra, kaip informavo bankas, sprendimą dėl sąskaitų įšaldymo priėmė vadovaudamasis tuo, kad sanatorija yra pavaldi Baltarusijos prezidento reikalų valdybai, kuriai vadovauja Europos Sąjungos sankcionuotas asmuo, tai yra sanatorija kontroliuojama sankcionuoto asmens V. Šeimano. Kad sanatorija yra kontroliuojama Prezidento reikalų valdybos, kuriai vadovauja sankcionuotas asmuo V. Šeimanas, galima spręsti ir iš banko gautos informacijos, kurią Prezidento reikalų valdyba nurodė savo rašte, siekdama įregistruoti naują sanatorijos įstatų redakciją. Prezidento reikalų valdyba savo rašte nurodė (cituoju): „Naujai įsteigtoje redakcijoje padidintas steigėjo vaidmuo dėl sanatorijos veiklos kontrolės, turto panaudojimo bei lėšų, skiriamų iš Baltarusijos Respublikos biudžeto, panaudojimo kontrolės“. Vienintelis sanatorijos „Belorus“ steigėjas yra Baltarusijos prezidento reikalų valdyba, o jos vadovas įtrauktas į sankcionuojamų asmenų sąrašą.
Trečias. Dėl fakto, ar sanatorijos sąskaitomis buvo naudojamasi ne sanatorijos išlaikymo tikslais, kaip antai pinigų plovimas, reikėtų klausti kitų tarnybų, kurių kompetencija yra šie klausimai. Pinigų plovimo ir kiti klausimai, susiję su terorizmo finansavimu, yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos kompetencija.
Ketvirtas. Negalėčiau atsakyti už buvusių vyriausybių priimtus ar nepriimtus sprendimus, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad V. Šeimanas 2011 metais į sankcionuojamų asmenų sąrašą buvo įtrauktas kaip buvęs Saugumo tarybos narys, tuo metu prezidento asistentas ar patarėjas, o ne kaip Prezidento reikalų valdybos vadovas, kuriam šiuo metu yra pavaldi sanatorija „Belorus“. Prezidento reikalų valdybos vadovu V. Šeimanas buvo paskirtas 2013 metais. Tad ir Europos Sąjungos sankcijų sąraše jis, einantis šias pareigas, yra nuo 2013 metų.
Penktas. Kaip jau buvo minėta, sankcijos sanatorijai buvo pritaikytos vadovaujantis tuo, kad sanatorija yra pavaldi Prezidento reikalų valdybai, kuriai vadovauja Europos Sąjungos sankcionuotas asmuo, tai yra sanatorija yra kontroliuojama sankcionuoto asmens V. Šeimano. Prezidento reikalų valdyba ir Prezidento administracijos vyriausioji ūkio valdyba yra dvi skirtingos institucijos. Sankcionuota yra Prezidento administracijos vyriausioji ūkio valdyba, todėl nėra visiškai aišku, apie kokią klaidą sumaišant dvi skirtingas institucijas yra klausiama. Taip, mūsų vertinimu, tai yra dvi skirtingos institucijos.
Šeštas. 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas ES 2020/2129, kuriuo įgyvendinama reglamento EB Nr. 765/2006 dėl Baltarusijai taikomų ribojimo priemonių 8A straipsnio 1 dalis, nustato, kad į sankcionuojamų juridinių asmenų sąrašą yra įtraukta Prezidento administracijos vyriausioji ūkio valdyba. Mūsų vertinimu, tai ir yra tas ūkio subjektas, kuriam yra taikomos sankcijos. Visos kitos interpretacijos pagrindo neturi.
Dėl Latvijos. Europos Sąjungos sankcijas įgyvendinantys valstybės narės ūkio subjektai savarankiškai vertina ir priima sprendimus dėl sankcijų įgyvendinimo. Todėl šiandien negalėčiau komentuoti kaimynės valstybės ūkio subjektų priimamų sprendimų.
Aštuntas. Pažymėtina, kad reglamento 3 straipsnis numato galimybę, kad valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti panaikinti tam tikrų įšaldytų lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti naudotis tam tikromis lėšomis ar ekonominiais ištekliais, nustačius, kad šios lėšos ar ekonominiai ištekliai yra: pirma, būtini pirmojo priedo išvardintų asmenų ir jų išlaikomų šeimos narių pagrindiniams poreikiams tenkinti, įskaitant mokėjimus už maisto produktus, nuomą, hipoteką, vaistus, medicininį gydymą, mokesčius, draudimo įmokas ir mokesčius už komunalines paslaugas; antra, skirti išimtinai pagrįstiems profesiniams mokesčiams sumokėti, patirtoms išlaidoms, susijusioms su teisinių paslaugų teikimu, kompensuoti; arba trečia, skirti išimtinai mokesčiams arba aptarnavimo mokesčiams už įprastai įšaldytų lėšų arba ekonominių išteklių laikymą arba tvarkymą sumokėti.
Ekonominių ir kitų tarptautinių sutarčių įstatymo 4 straipsnis nustato, kad Užsienio reikalų ministerija yra atsakinga už nustatytų išimčių įgyvendinimą. Subjektai, dėl kurių yra įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, siekdami pasinaudoti išimtimis, įstatymų nustatyta tvarka gali kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją. Ministerija gali priimti atitinkamus sprendimus.
Devintas. Užsienio reikalų ministerija, įgyvendindama įstatymų nustatytą prievolę spręsti klausimus dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo išimčių suteikimo, priėmė sprendimus: 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimas, kad lėšos gali būti panaudotos likusiems 2020 metų įsipareigojimams, susijusiems su sanatorijos darbuotojų darbo santykiais, atlikti (darbo užmokestis ir kita) bei prastovose esančių darbuotojų darbo užmokesčiui subsidijuoti; taip pat atlikti mokėjimus įsipareigojimams valstybei vykdyti, socialinio draudimo įmokoms sumokėti. Sanatorijai pateikus išlaidas pagrindžiančius dokumentus, priimtas sprendimas leisti atlikti sanatorijos darbuotojų darbo užmokesčio, gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų mokėjimus už 2021 metų sausį, leisti atsiskaityti už komunalines paslaugas ir rengiamas leidimas leisti atlikti mokėjimus pagal sutartis, susitarimus ir įsipareigojimus, kurie buvo sudaryti arba atsirado iki datos, kurią šioms sąskaitoms pradėtas taikyti šis reglamentas.
Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, jog gali atrodyti, kad sprendimų priėmimas užtrunka, tačiau reikia pažymėti, kad sprendimai gali būti priimami tik pateikus prašymą pagrindžius dokumentus. Šiuos reikalavimus teko ne kartą sanatorijai priminti ir laukti, iki kada būtų pateikti vėl nauji dokumentai. Šiandien sprendimo laukia prašymas leisti išmokėti darbuotojų užmokestį už vasario mėnesį.
Dešimtas. Įgyvendinti Ekonominių ir kitų sankcijų įgyvendinimo įstatymo nuostatas Užsienio reikalų ministerijoje ministro įsakymu yra patvirtintas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo pagal Užsienio reikalų ministerijos kompetenciją tvarkos aprašas. Aprašas nustato Užsienio reikalų ministerijos administracijos padalinių funkcijas prižiūrint tarptautinių sankcijų įgyvendinimą Užsienio reikalų ministerijos kompetencijos srityse ir tarptautinių sankcijų išimčių suteikimo pagrindus.
Užsienio reikalų ministro įsakymu yra sudaryta tarptautinių sankcijų įgyvendinimą horizontaliai koordinuoti darbo grupė, vadovaujama viceministro. Vienas šios darbo grupės uždavinių – nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų prašymus taikyti tarptautinių sankcijų išimtis. Vien šiais metais buvo surengti trys darbo grupės posėdžiai, kurie sprendė anksčiau minėtų išimčių suteikimo klausimus. Apie priimtus sprendimus informuoja pareiškėjas – Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba kaip už finansinių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą atsakinga institucija ir bankas. Viskas.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas ministre. Jūs atsakėte į raštu suformuluotus klausimus, dabar sudarysime galimybę tuos klausimus dar patikslinti ar papildyti, kaip minėjau, pagal Statutą pirmiausia tiems, kurie ir pasirašė po raštu suformuluotu klausimu.
Taigi pirmas klausia gerbiamas R. Žemaitaitis. Prašom. Tuoj įjungsiu mikrofoną.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tikrai ne Baltarusijos ar kieno nors kito prašymu šitą dalyką mes darome. Bent jau aš darau. Aš pasirašiau tą klausimą, kad būtų kuo greičiau ir operatyviau sprendžiami dalykai, kurie demokratinėje Lietuvoje… Kai mes giname žmogaus teises, neturėtų būti varžomos ar su laisvėmis…
Gerbiamas ministre, jūs iš tikrųjų daug pasakėte, kad yra biurokratinių dalykų, kad biurokratiniai dalykai neleidžia jums padaryti vieno ar kito dalyko. Jūs esate užsienio reikalų ministras, jūsų Teisės departamentas ir jūsų patarėjas bei viceministras turi labai daug laisvo laiko, nes Konservatorių frakcijai net sugeba parengti lapus, kaip iš Prezidento atimti įgaliojimus dalyvauti Vadovų Taryboje, ir net rekomenduoja, kaip elgtis.
Ar jūs negalėtumėte duoti pavedimą šiandien tiems darbuotojams, kurie dirba partijai, ministerijos darbuotojai, kad parengtų kreipimąsi į Europos Teisingumo Teismą ir duotų išaiškinimą, esant humanitarinei, socialinei ir sveikatos problemai, kad būtų taikomos išimtys taikant sankcijas, nes tokia praktika yra buvusi, tokios diskusijos buvo 2013–2014 metais ir buvo gana svarbiai svarstomos. Jeigu įmonės arba veiklą vykdantys kiti juridiniai asmenys kitose šalyse teikia humanitarinę pagalbą, sveikatos arba socialinę, kad joms sankcijos būtų netaikomos. Ar planuojate jūs kreiptis, kada ir kaip būtų galima sulaukti tokio kreipimosi iš jūsų?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš manau, kad išimtys, apie kurias jūs kalbate, yra taikomos būtent tais pagrindais, kuriuos minėjote. Kiek jau yra pritaikyta, tiek ir bus pritaikyta, dar laukia tol, kol finansinės įmonės galimybės tai leis. Užsienio reikalų ministerija tą pažadą duoda. Dabar aš tik pabrėšiu, kad sankcijas tiesiogiai taiko bankas, jis yra atsakingas už jų taikymą arba jų atšaukimą.
PIRMININKAS. Klausia gerbiama L. Nagienė. Ruošiasi T. Tomilinas ir toliau – kaip matote ekrane.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke, už suteiktą žodį, galimybę pasisakyti ir paklausti. Gerbiamas ministre, pirmiausia išklausius jūsų atsakymą, tai, žinote, pylėte, pylėte ir dar reikėjo gerai pasižiūrėti. Tai vienas dalykas. Kiek supratau iš jūsų atsakymų, pirmą klausimą ir, jeigu imu septintą ir devintą atsakymą, jūs faktiškai pripažįstate, jūs galėjote daug anksčiau išspręsti tuos klausimus ir ne tris mėnesius žmones… atlaisvinti tas sąskaitas ir spręsti klausimus. Europos Sąjunga yra aiškiai pasakiusi, kad tai yra šalies reikalas ir Užsienio reikalų ministerija turi spręsti tuos klausimus.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš noriu pabrėžti, kad finansiniai atlaisvinimai buvo padaryti iš karto po sankcijų. Dabar nepasakysiu tiksliai, turbūt įvedus sankcijas gal buvo praėjusios trys dienos, kai buvo atlaisvinti pirmieji pinigai. Noriu pabrėžti, kad kai pinigai atlaisvinami, kiekvieną kartą turi būti tikslinis prašymas, už ką jie yra atlaisvinami. Vadinasi, turi būti sanatorijos kreipimasis, sakykime, dėl šio mėnesio einamųjų išlaidų, tada Užsienio reikalų ministerija priima tokį sprendimą. Jeigu tokio kreipimosi nėra gaunama, to mes negalime padaryti. Dabar visi atlaisvinimai, dėl kurių mes esame gavę kreipimusis, yra padaryti, laukia, kaip minėjau, dar vienas dėl vasario mėnesio atlyginimų. Lygiai taip pat noriu priminti, kad Vyriausybė pateikė įstatymo pataisą, kai suteikiamos galimybės žmonėms dėl sankcijų įvedimo jų įmonėje kreiptis į Užimtumo tarnybą ir gauti ilgalaikę nedarbo išmoką.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamas T. Tomilinas. Vėliau – gerbiamas Z. Streikus. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš negaliu nesureaguoti į jūsų kolegos pasisakymą prieš klausimų maratoną. Iš tiesų demokratijai reikia demokratų. Ir kuo mes skiriamės nuo A. Lukašenkos režimo, yra būtent tai, kad mes galime užduoti sunkius, nepatogius klausimus mūsų užsienio reikalų ministrui ir neklausyti visokių patosinių pasisakymų, nes būtent tie pasisakymai bus išnaudoti A. Lukašenkos režimo kovoje prieš savo žmones kaip mūsų vengimas atsakyti į sunkius klausimus, kaip mūsų nenoras iš tiesų girdėti tiesą.
O klausimai iš tikrųjų yra labai sunkūs. Kiek dar mėnesių žmonės turės maldauti jūsų išmokėti atlyginimus, kiek jūs numatę mėnesių laikyti žmones ant kelių, Lietuvos žmones? Kodėl jūs nesikreipiate dėl sisteminių išimčių? Turbūt jums pačiam labai reikia tų sankcijų, ne Europai, būtent tai įstaigai? Jūs paklauskite Europos Sąjungos konkrečiai, ar šitai įstaigai yra pritaikytos sankcijos, ar Europos Sąjunga nori, kad šitoje įstaigoje žmonės būtų be darbo?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Keletas dalykų, ką reikėtų patikslinti. Aš dėkoju už jūsų audringą dvasią, stengiuosi nepasiduoti ir neatsakyti tokiu pat tonu. Konkrečiai valdybai sankcijas pasiūlė ne Lietuva. Sankcijas pritaiko tiesiogiai ne Užsienio reikalų ministerija, o bankas. Dabar, jeigu aš turiu teisingą informaciją, mane informuoja, kad yra pradėtas teismo procesas prieš banką ir prieš jo priimtus sprendimus. Kaip jis baigsis? Vis dėlto teismai yra nepriklausomi ir jie sprendimus priima savarankiškai, be valdžios įsikišimo, ir to turbūt mes nė vienas nenorėtume daryti.
Dabar dar kartą pakartosiu, ką aš sakiau jūsų kolegei. Į visus prašymus žmonėms atlaisvinti, atšildyti tuos pinigus buvo atsižvelgta, ir mes tikrai balansuojame tarp dviejų dalykų. Viena vertus, aš puikiai suprantu jus ir lygiai taip pat palaikau, kad norime, kad žmonės nepatirtų, kad nenukentėtų.
Antras dalykas. Mes kalbame apie tai, ir kodėl mano kolega, neabejoju, šiandien reagavo, kad šiandien yra tikroji Baltarusijos nepriklausomybės diena. Baltarusija kovoja už savo laisvę. Gausybė žmonių – daugiau kaip 30 tūkst. žmonių – yra patyrę sumušimus, prievartavimus, turėjo praleisti laiką kalėjime, dalis jų ir dabar tebėra kalėjime. Jie kovoja už savo laisvę. Sankcijos yra priimamos Europos Sąjungos mastu. Vadinasi, jeigu jūs klausiate, kas yra Europos Sąjunga, mes irgi esame Europos Sąjunga. Mūsų vadovai balsavo dėl šių sankcijų.
Prezidentas, kuris atstovauja Lietuvai Vadovų Taryboje, balsavo dėl šių sankcijų ir jos buvo priimtos. Mes lygiai taip pat kreipėmės į Europos Komisiją prašydami neformaliosios nuomonės, ar jos yra teisingai įgyvendintos. Ir pagal galiojančius teisės aktus, ir pagal tą informaciją, kuri mums yra pateikiama, sankcijos yra pritaikytos teisingai, bet galutinį žodį tokiose situacijose visą laiką pasako teismas.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia gerbiamas Z. Streikus. Ruošiasi kolega G. Surplys. Prašom.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Ačiū pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų šiandien yra baltarusių laisvės diena, mes šitai visi žinome, gerbiame baltarusių laisvės troškimą ir nekyla jokių klausimų. Bet man atrodo, kad didžiausia padėka baltarusiams būtų pripažinti savo klaidą, nes šios sankcijos pažeidžia pačią jautriausią baltarusių žmonių grupę – neįgaliuosius vaikus, taip pat mūsų pačių darbuotojus – 350 žmonių lietuvių, kurie ten dirba. Be abejonės, tai yra dovanėlė režimui, nes režimas už neįgalių vaikų gydymą ir už mūsų Lietuvos žmonių darbą per metus sumoka apie 7 mln. eurų, o tai būtų atlaisvinti pinigai panaudoti būtent režimo naudai. Jūs, kaip užsienio reikalų ministras, labai jautriai reaguojate į tai, kai pažeidžiamos teisės kitose valstybėse, jeigu žvelgsime arčiau, sakysim, aš, kaip išrinktas vienmandatėje Druskininkų–Lazdijų apygardoje, negaliu žmonėms atsakyti, kodėl taip yra, kaip bus sprendžiama, nes biurokratinis tinklas labai didelis, o Europos Komisija vis dėlto atsakė, kad mes vietoje turime spręsti šią problemą.
Aš noriu paklausti ir tiesiog paprašyti nepolitizuotai spręsti šią problemą, nes tai liečia apie 1 tūkst. 200 žmonių likimus, tai susiję su darbuotojais ir jų išlaikytiniais. Sėskite prie stalo ir spręskite.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūs gerokai viršijate laiką. Prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš galiu tik pritarti dėl nepolitizavimo. Aš džiaugiuosi, kad jūs darote tą patį. Mes galime kartu abiejose Seimo salės pusėse ieškoti tų sprendimų. Įsiklausėme ir į jūsų pastabas, darėme tą patį nuo gruodžio mėnesio, kai klausimas tik buvo papuolęs ant Vyriausybės stalo. Teikėme ir įstatymo pataisas, kurios galėtų palengvinti žmonėms paiešką ar kitos darbo vietos, ar dar ką nors.
Noriu neatmesti ir tokios galimybės, kad Druskininkų savivaldybė, iš kurios vienmandatės jūs esate išrinktas, taip pat turi instrumentų. Lygiai taip pat ji šiandien yra išnuomojusi Baltarusijos režimui žemę, ant kurios yra pastatyta ta sanatorija. Taigi aš neatmesčiau, kad ponas R. Malinauskas taip pat turi kokių nors galimybių pasiūlyti sprendimų perimti tą sanatoriją į savivaldybės rankas. Galbūt ir Vyriausybė taip pat ieškotų ir prisidėtų, kaip tai būtų galima padaryti.
PIRMININKAS. Dėkui už atsakymą. Toliau klausia gerbiamas G. Surplys. Ruošiasi A. Sysas. Prašom.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, Pauliau. Iš tikrųjų aš irgi trumpai norėčiau reaguoti į tai, ką sakė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas. Tiesiog reikėtų paskaityti mūsų pasirašytą kreipimąsi, kuriame labai aiškiai pasakyta: „Mes, žemiau pasirašantieji, visiškai pritariame sankcijų taikymui A. Lukašenkos režimui ir suprantame, kad dėl sankcijų gali nukentėti ir Europos Sąjungos piliečiai.“ Tačiau situacija yra įdomi dėl to, kad tai yra nevisiškai aiškiai apibrėžtas ir tiesiogiai taikomas sankcijų atvejis, taip, tai yra turbūt teisme, kaip ir ministras pasakė. Bet, ministre, mano du klausimai, iš kurių vieną jūs pats sau dabar ir uždavėte.
Pirmas klausimas būtų, ar galime tikėtis, kad Užsienio reikalų ministerija ir toliau tarpininkaus humanitariniais pagrindais, kad būtų pinigai atšaldomi kas mėnesį, kad žmonės galėtų gauti pinigų? Tai viena.
Antra. Ar ministerija imtųsi, nenorėtų imtis atsakomybės ir rengti planą, kaip tikrai išspręsti šitą tokį ypatingą Druskininkuose veikiančios sanatorijos atvejį?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Nesudėtinga atsakyti į abu klausimus. Pirma, ir tekste buvau minėjęs, pristatydamas tai pradžioje, kad pagal visas mums įstatymų suteiktas galimybes dėsime visas pastangas, kad žmonės gautų pinigų. Čia nėra klausimo. Tai darėme iki šiol, darysime ateityje.
Klausimas, kaip sistemiškai galime padaryti. Vienas pasiūlymas ir ponui R. Malinauskui galbūt pagalvoti apie tai. Vyriausybė savo ruožtu taip pat yra pasiūliusi, tam tikrus pasiūlymus perteikusi, kad ta sanatorija galbūt galėtų neužsibūti režimo rankose. Kol kas jokių atsakymų nėra, bet turime pasiruošti, kad ieškant geriausio varianto, dedant kartu pastangas, kad tas variantas būtų kuo geresnis, gali būti, kad tiesiog nieko nepavyks padaryti. Tai yra teismas tęsis, mes turėsime laukti jo atsakymo. Gali greitai išspręsti, gali atsakyti, kad yra viskas teisingai padaryta ir tokios yra sankcijų pasekmės. Tada klausimas, ką valstybė gali padaryti, kaip pagelbėti tiems žmonėms? Tam tikri instrumentai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buvo pateikti, Seimas jiems pritarė, beveik vieningai, tiesa, kai kurie iš jūsų nebalsavo, sakė, kad nereikia tokių pagalbos priemonių, tebūnie, čia jau jūsų sprendimas, bet tie sprendimai yra priimami. Tų sankcijų gali būti ir ateityje, aš vėlgi noriu pabrėžti, kad ne visos sankcijos yra… Lietuva teikia tik labai labai nedidelę dalį sankcijų pasiūlymų į paketus. Teikia mūsų kaimynai latviai, teikia estai, teikia lenkai. Dėl jų balsuoja visos 27 valstybės. Gali būti, kad ateityje atsiras ir naujų įmonių sankcionuotųjų sąraše, tiesiog taip, nes mūsų valstybės vadovas dabar atstovaudamas pritars ir tos sankcijos bus įgyvendinamos. Bankas jas pritaikys. Tada jau mes, kaip Seimas ar Vyriausybė, turėsime sugalvoti instrumentus, kaip gyventi su tomis sankcijomis. Jeigu mes norime palaikyti žmones, kovojančius už demokratiją, kovojančius už žmogaus teises, mes negalime nedalyvauti tuose instrumentuose. Klausimas tik, kaip sumažinti mūsų žmonėms tenkančią pasekmių naštą? Čia aš esu pasiruošęs bendradarbiauti su jumis ir išgirsti jūsų pasiūlymus, kaip mes būtent subalansuosime mūsų aktyvų ir atsakingą dalyvavimą užsienio politikoje, ten, kur yra svarbu Lietuvai, kartu mažindami pasekmes Lietuvos žmonėms. Aš tikiuosi, kaip šešėlinis užsienio reikalų ministras galėsite patarti kaip nors, kaip geriau šitą klausimą spręsti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Bijau, kad jau paskutinis klaus gerbiamas A. Sysas, nes mes matome ministrus, turime eiti prie Vyriausybės pusvalandžio. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, pirmiausia tikrai noriu pasveikinti baltarusius su nacionaline diena. Norėčiau paprašyti, kad mes nepainiotume to, ko klausiame, nes mes kreipiamės dėl Lietuvos piliečių, ne dėl Baltarusijos pareigūnų, kuriems taikomos sankcijos. Su visu tuo sutinku.
Mano du klausimėliai. Pirmas. Jeigu nebūtų šito laiško, ar ministerija nebūtų priėmusi sprendimo dėl sausio mėnesio atlyginimų išmokėjimo? Tai vienas klausimas. Ar tai pagreitino šitą procesą?
Ir antras klausimas. Kai jūs nutarėte suspenduoti ir „Luminor“ banke lėšas, kurias skyrė iš Užimtumo tarnybos…
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ne mes.
A. SYSAS (LSDPF). …tai yra priimant sprendimą išmokėti Užimtumo tarnybos skirtas lėšas, na, „Swedbank“ taikė sankcijas, bet čia įsiterpė dar vienas bankas. Kaip mes spręsime šiuos klausimus? Yra įstatymai, kuriuos reikia vykdyti. Ačiū.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Išsprendėme, Algirdai. Taip, aš galiu pripažinti vieną dalyką, ko gero, tai yra beveik pirmas atvejis, kai tokio pobūdžio sankcijos yra Lietuvoje pritaikomos, kai mes turime tokį iššūkį. Tai yra nauja situacija ir mūsų Vyriausybei teko dabar galimybė tą situaciją išsiaiškinti. Jūs esate visiškai teisus. Iš „Luminor“ banko turėjo būti pinigai pervesti į „Swedbanką“ ir buvo atsisakyta priimti sprendimą. Tiesiog. Tada mes turėjome pasakyti, kad mes leisime juos atšaldyti. Iš karto tada jie buvo priimti ir jie galėjo pereiti. Ta situacija yra išspręsta ir mes tikrai prižiūrime ir sekame visą tą padėtį.
Jeigu jūs jaučiate, kad aš atsakiau į klausimus, tai man labai džiugi diena. Žyvie Bielarus!
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamas ministre. Laikas baigėsi, liko 3 sekundės. Dėkui, užimkite Vyriausybės ložėje savo vietą. Gal likę galės paklausti Vyriausybės valandos metu jūsų, jeigu dar liko klausimų.
12.35 val.
Vyriausybės pusvalandis
Pradedame numatytą Vyriausybės pusvalandį. Džiaugiuosi, kad ir gerbiama premjerė prisijungė ne nuotoliniu, o realiuoju būdu. Pirmas klausia naujasis mūsų opozicijos lyderis. Prašom.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū. Laba diena, gerbiama premjere, Vyriausybe. Aš norėčiau pirmą klausimą skirti Ministrei Pirmininkei.
Labai svarbu, kad žmonės, įvairios mūsų visuomenės grupės turėtų pasitikėjimą valdžia, vykdomąja valdžia, nepriklausomai nuo pokyčių, kurie įvyksta rinkimų metu. Aš norėčiau akcentuoti vieną svarbų dalyką.
Buvo priimtas dar mūsų Vyriausybės sprendimas įamžinti Lietuvos Prezidento A. Smetonos atminimą Vilniaus mieste. Konsultuojantis buvo išrinkta demokratiniu būdu vieta. Kultūros ministerija paskelbė konkursą, ne politinį, jame dalyvavo menininkai. Yra nugalėtojas, yra paskirti pinigai, bet nėra parašo ant sutarties, kad projektas būtų pradėtas įgyvendinti.
Gal jūs galėtumėte paraginti Kultūros ministeriją priimti tuos sprendimus, nes bet kokiu atveju, jeigu mes vėl įsileisime į neproduktyvias diskusijas kiekvienas turėdamas savo politinę nuomonę, to paminklo tiesiog nebus? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Galvojau, gal jau mane išjungėte. Visų pirma, sveikinu gerbiamą Saulių tapus opozicijos lyderiu. Tikrai tikiuosi konstruktyvaus bendradarbiavimo ir konstruktyvaus apsišpagavimo viešojoje erdvėje.
Dabar tuo klausimu, kurį jūs uždavėte, aš galėčiau už save atsakyti, jeigu ten trūktų mano parašo, bet, kiek žinau, tai nėra tokia situacija, kur trūksta mano parašo. Kultūros ministras gal galėtų papildyti, kadangi jis yra nuotoliniu būdu prisijungęs. Bet jūsų klausimą užfiksavau ir išsiaiškinsiu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar klaus gerbiamas D. Kepenis. Ruošiasi A. Sysas. Prašom, antras klausimas.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, kad prisiminėte. Taip pat norėčiau pratęsti prieš tai buvusią diskusiją. Galbūt klausimas irgi Ministrei Pirmininkei.
Mes matome Baltarusijos sanatorijos Druskininkuose situaciją. Nepaisant įvairių mūsų norų vienam kitą kuo nors apkaltinti, tikrai niekas nekvestionuoja sankcijų būtinumo ir adekvatumo, tačiau šiandien turime problemą. Ta problema yra ne šios dienos. Galbūt reikėtų kolegoms priminti ir prisiminti, kokiu pagrindu ir būdu šita sanatorija atsirado Lietuvoje. Tai taip pat labai svarbus tarpvalstybinis, tarpvyriausybinis susitarimas, susijęs su mūsų valstybės sienos reikalais. Bet, nepaisant to, kad sprendimai yra priimti, aš manau, reikia žiūrėti į mūsų žmones tiesiog paprastai, žmogiškai.
Galbūt jūs galėtumėte imtis lyderystės ir paaiškinti žmonėms, surasti sprendimus, kaip ji galėtų funkcionuoti, mokėti mokesčius Lietuvoje, žmonės turėtų darbo. Pasakymas, kad jūs rinkitės kitą darbą, paliečia beveik 1,5 tūkst. žmonių, galbūt vienaip ar kitaip susijusių. Tiesiogiai dirbančių yra virš 400, šeimos nariai. Tai galbūt irgi ne išeitis. Tiesiog suraskime sprendimą, kaip galėtume tiems žmonėms užtikrinti veiklą, išlaikydami ir sankcijų atitinkamą režimą, bet tiesiog parodykime žmogiškumą, nes dirbantiems žmonėms rūpi jų šeimos, jų atlyginimas, jų pragyvenimas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Vėl noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad kaip jau ten tos tarptautinės sutartys atsirado, taip, jos, aišku, yra ratifikuotos ir galiojančios, bet lygiai taip pat yra galiojantys Europos Sąjungos sprendimai dėl sankcijų taikymo ir ne Lietuvos Respublikos valioje yra tuos sprendimus kaip nors panaikinti ar pakeisti. Jeigu tos sankcijos šitam subjektui yra pritaikytos, jos yra pritaikytos, bet būtent todėl, kad labai gerai suprantame, kokioje situacijoje atsidūrė žmonės dėl šito sprendimo, iš karto po Naujųjų metų ir siūlėme Seimui pakeisti įstatymus, kurie numatytų tiems žmonėms finansinę paramą tokiu atveju, jeigu jie nuspręstų pasitraukti iš šios darbo vietos, ir dar net didesnę, nei priklausytų įprastai pagal Nedarbo draudimo įstatymą. Aš suprantu, kad jūs galbūt galvojate, kad tai yra netinkamas ar nepakankamas būdas. Aš gal dėl nepakankamumo per daug ir nesiginčysiu, tačiau bet kokio sprendimo ieškant, tas sprendimas turėtų būti toks, kad nekompromituotų Lietuvos visą laiką išsakomos linijos, kad žmonės, kurie pažeidžia žmogaus teises, žmonės, kurie atima iš savo piliečių teisę balsuoti ir spręsti rinkimuose, jeigu mes manome, kad jų atžvilgiu, jų režimo atžvilgiu turi būti taikomos specialios priemonės, mes neturime ieškoti sprendimų, kurie mus patraukia iš tos politinės pozicijos. Tokia būtų mano nuomonė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia gerbiamas D. Kepenis. Ruošiasi A. Sysas. Vėliau – V. Fiodorovas. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Gerbiama premjere, prašau pasakyti, kodėl per 100 jūsų Vyriausybės gyvavimo dienų neradote laiko pasirūpinti Seimo rezoliucija dėl gyventojų imuniteto stiprinimo ir Seimo nutarimo dėl sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių? Tūkstančiai žmonių Lietuvoje kiekvieną dieną rūpinasi natūraliu imunitetu ir taip parodo, kad galima tas baisiąsias ligas įveikti labai paprastai. Kiekvieną dieną reikia rūpintis.
Beje, pati baisiausia Lietuvos liga yra širdies ir kraujagyslių susirgimai. Mes keturis su puse kartų viršijame Europos vidurkį ir šiandien ta liga dar labiau pradėjo plėstis, nes dėmesio jai įveikti mes neturime.
Pasaulio bankas rekomenduoja ir sako, kad keleriopai efektyvesnės investicijos į gyventojų sveikatos stiprinimą negu po to į ligų gydymą. Kodėl jūs neradote reikalo pasiteirauti Lietuvos mokslų akademijos nuomonės, nė karto per metus niekas nepaklausė Mokslų akademijos nuomonės, kas čia vyksta ir ką reikia daryti. Prašom atsakyti. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Man atrodo, iš tų metų du trečdalius toje vietoje, kur dabar aš sėdžiu, sėdėjo kolega S. Skvernelis ir nematė reikalo daryti to, ką jūs čia liepiate daryti. Aš jums sakiau turbūt kiekvienoje Vyriausybės valandoje ir šioje pakartosiu, kad rūpinimasis imunitetu, ligų prevencija, mano nuomone, yra labai svarbu.
Bet, gerbiamasis pone, taip, išties mes turėsime didelių iššūkių dėl tų ligų, dėl kurių visuomenės mirtingumas Lietuvoje yra kur kas didesnis nei kitose šalyse, širdies ir kraujagyslių, onkologinių ligų, nes mes didžiąją dalį savo sveikatos sistemos dabar esame užleidę gydyti kovidą. Žmonės negauna tų paslaugų, kurias gautų tuo atveju, jeigu kovido pandemija pasibaigtų.
Man atrodo, kad prioritetai šiuo metu yra ten, kur jie ir turi būti. Tai yra kad būtų kuo greičiau sumažintas naujų susirgimų skaičius ir kuo daugiau sveikatos sistemos resursų grąžinta tiems žmonėms, kurie nesulaukia dabar paslaugų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Gerbiamas A. Sysas ir ruošiasi V. Fiodorovas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų aplinkos apsaugos ir susisiekimo ministrams, nes į mane kreipėsi Pagirių bendruomenė su skundu, kad Vokietijos koncernas „Homanit“ ruošiasi Pagirių kombinato teritorijoje statyti didelį kombinatą ir kyla klausimų, ar teisiškai viską daro, nes su bendruomene nesitariama, kaip jie rašo. Tiesiamas kelias, tiesiamas geležinkelis nesilaikant visų tų reikalavimų ir mūsų teisės aktų. Ar jums kas nors žinoma ir ar galite kaip nors pakomentuoti, ar aš turiu raštu į jus kreiptis dėl šio klausimo. Labai ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Taip, mums žinoma situacija. Ji prieš tris mėnesius turbūt tapo nacionaline žiniasklaidos tema. Čia klausimą reikėtų labiau skirti Vilniaus savivaldybei ir konkrečiai „Vilniaus vandenims“, kurie pakeitė savo rezervinio vandens išgavimo telkinio vandens apsaugos zoną. Tas telkinys yra ypatingas tuo, kad patenka ne į Neries baseiną, bet yra atskiras vandentiekio baseinas. Neries užterštumo atveju būtų galima garantuoti vilniečių aprūpinimą vandeniu pasinaudojant tuo telkiniu. Tačiau „Vilniaus vandenys“ įvertino, kad vandens ištekliai yra pakankami, todėl sumažino tą vandens apsaugos zoną, tai buvo padaryta legaliai, ir leido toje buvusioje vandens apsaugos zonoje nutiesti geležinkelio bėgius, aprūpinančius būsimą gamyklą produkcija. Tai ne pati gamykla patenka, bet geležinkelio bėgiai. Taigi šitas klausimas iš tikrųjų turėtų būti atsakytas „Vilniaus vandenų“, nes jie projektuoja savo vandentiekio pajėgumus ir jie geriausiai žino.
Kas susiję su Aplinkos ministerija, tai mes tikrai garantuojame, kad visos poveikio aplinkai vertinimo procedūros bus viešos, tikrai dėmesys yra padidintas ir gyventojai tikrai visavertiškai dalyvaus jau planuojant pačios gamyklos veiklą.
M. SKUODIS. Aš gal tik trumpai pridėsiu, kad gyventojai ir bendruomenė lygiai taip pat kreipėsi į Susisiekimo ministeriją. Kas yra susiję su keliais, tai neturiu jokios informacijos, kad kas nors būtų daroma prieštaraujant teisės aktams. Lygiai taip pat tie keliai pirmiausia yra savivaldybių keliai, ten yra savivaldybių riba. Kokios nors neigiamos informacijos dėl kelių tiesimo neturiu.
PIRMININKAS. Gerai, dėkui, jūs atsakėte į klausimus. Dabar gerbiamas V. Fiodorovas klausia. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkui, pirmininke. Mano klausimas būtų ekonomikos ir inovacijų ministrei. Vakar Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje turėjome diskusiją dėl paramos sporto klubams, tiems, kurie dažnu atveju turbūt prarado net 100 % pajamų, negali veikti, nes yra uždaryti ne savo, bet Vyriausybės sprendimu ir vis dar negali veikti. Joje dalyvavo jūsų viceministras, dalyvavo sporto klubų atstovai, atsakymų, kaip ir Ekonomikos komitete prieš kelias savaites, negavome. Ten buvo pasakyta labai gera citata – „long story“, taigi sako long story, bet long story negelbėja ne savo noru uždarytų verslų, jie nežino, ko jiems tikėtis. Galbūt toks neoficialus raginimas užsidaryti ir palaukti, kol pasibaigs pandemija, ir atidaryti iš naujo naujus verslus? Jau pasirodė ir pasimatė žiniasklaidoje apie bankrotus, apie užsidarančius sporto klubus, o Vyriausybės sprendimų, bent jau tokių išreikštų sprendimų, nėra. Taigi ar tai raginimas užsidaryti, ar tikrai negalvojate, kad šitos verslo šakos, sveikatinimo, sporto, tikrai nereikia išskirti, padaryti kaip prioriteto, nes, kaip minėjau, jie negali veikti. O gal iš tikrųjų, kaip patys atstovai sakė, tai yra niekieno ministerijos kompetencija, nes tiek Ekonomikos ministerija, tiek Finansų ministerija, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerija viena nuo kitos šitą klausimą stumdo ir sako, kad mes nieko negalime padaryti. Tai kaip yra iš tikrųjų?
A. ARMONAITĖ (LF). Ačiū už aktualų klausimą. Iš tikrųjų matome problemą ir labai apgailestauju, kad pandemija dar neleidžia atidaryti, nors tikrai jau diskutavome su Sveikatos ministerija apie tai, suprantame, kad sportinė veikla turi įtakos ne tik žmogaus fizinei sveikatai, bet ir psichologinei. Kalbant apie paramos priemones, yra keletas dalykų. Subsidijų schema yra taikoma universaliai, mes neturime išskyrę kokių nors sektorių. Sporto klubai gali pretenduoti ir kviečiu pretenduoti tiek į pirmo paketo, tiek į antro paketo etapo subsidijų priemones. Dabar aš suprantu, kad kai kuriems sporto klubams problema yra ta, kad mūsų pagalba yra susieta su gyventojų pajamų mokesčio mokėjimu, tai yra su darbo mokesčiais. O kai kurie iš jų, jų verslo modelis veikia truputėlį kitaip. Jie turi patalpas, kuriose dirba treneriai, dirbantys, pavyzdžiui, pagal individualią veiklą. Tai dabar mūsų antro etapo, kuris būtent ir startuos balandyje, pagalba, kai galės pretenduoti tie verslai ir tos įmonės, kurių apyvarta krito daugiau negu 60 %, numato galimybę padengti iki 70 % faktinių nepadengtų pastoviųjų kaštų, o tai, tikimės, galėtų padėti tokiems verslams susimokėti, pavyzdžiui, nuomą ir kitas išlaidas.
Iš tikrųjų problema yra didelė, nesvarbu, kurios čia ministerijos sritis, aš asmeniškai tikrai noriu padėti ir mes ieškome kelių. Tikiuosi, kad šitie mūsų įrankiai, kuriuos jau suplanavome ir dėl kurių sprendimai jau yra priimti, veiks, o jeigu turėsime dėl pandemijos dar ir toliau tęsti tą griežtą karantiną, ieškosime ir kitų sprendimų.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia gerbiamas R. Žemaitaitis. Ruošiasi kolega A. Vinkus.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Išties posėdžio metu gerai premjerė pasakė, kad išjungė mane, neleido mikrofono… Nebijokite, premjere, dar internetinis policininkas neveikia, niekas jūsų neišjunginėja. O iš tikrųjų klausimas jums, nes praeitą ketvirtadienį uždavus klausimą ir parašius jums į čatą (pokalbius), jūs tikrai labai greitai, operatyviai išsprendėte problemą dėl perteklinės vakcinos ir pakeitėte taisykles arba bent paskatinote sveikatos ministrą, kad tai būtų pakeista. Šiandien aš į jus dėl to paties kreipiuosi.
Trečiadienį pasiekė Medikų sąjūdžio informacija, tokia, sakyčiau, nemaloni informacija, kad gydymo įstaigos už vieną skiepą gauna 1 eurą 90 centų. Dėl ko yra delsiamas skiepijimas arba nevyksta savaitgaliais, tiesiog jis neapsimoka ir gydymo įstaigos negali garantuoti, nes savaitgaliais darbuotojams turi būti mokamas dvigubas darbo užmokestis, dvigubas atlyginimas. Ar nėra pats tas laikas, kad turėtų tas tarifas didėti?
Ir kartu kaip jūs vertinate V. Kasiulevičiaus situaciją, nes, kaip žinote, šiandien jis yra atleidžiamas iš Santariškių klinikos gydytojo pareigų dėl skandalo, kad buvo paskiepyta jo žmona. Mes tokių Lietuvoje turėjome ne vieną ir ne du, bet kažkodėl tik vienas žmogus yra pašalinamas arba pasitraukia iš pareigų.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Kaip aš suprantu, bet aš suprantu tai iš viešosios erdvės, nes tikrai neturėjau progos kalbėti su profesoriumi V. Kasiulevičiumi, jis pats tokį prašymą pateikė, ir koks bus klinikos sprendimas, aš tikrai negaliu pasakyti ir nemačiau, ar jis yra. Manau, kad tai yra profesoriaus prerogatyva pateikti prašymą ar ne. Tai yra jo paties situacijos vertinimo dalykas.
Kalbant apie vakcinavimą, jūsų pastebėjimai vertingi. Tikrai mes dabar tuo pačiu metu, kadangi vakcinų kiekis, kurį gausime balandžio mėnesį, kiekvieną savaitę turėtų būti didesnis, negu pastaruoju metu buvome įpratę, tai matome, kad reikės… Ir tuo pat metu, kadangi kyla ir atvejų skaičius, reikės labai intensyvinti testavimą tam, kad neleistume tai bangai aukštai užkilti ir apsaugotume sveikatos sistemą, tai akivaizdu, kad tų pačių žmonių mums reikės ir testavimui, ir vakcinavimui, ir daugeliui kitų darbų. Tikrai tas organizacines problemas sprendžiame tiek bandydami daugiau kam suteikti teisę daryti tuos veiksmus – ne vakcinavimo, bet testavimo, ypač kaupinių, nes ten kokio nors ypatingo mokslo, matyt, nereikia, ir netgi žmonių savitestavimo. Taip pat svarstysime ir tuos klausimus, apie kuriuos jūs kalbate, nes be vakcinavimo savaitgaliais, bijau, mes jau tiesiog nebegalėsime apsieiti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia gerbiamas A. Vinkus. Ruošiasi O. Leiputė, vėliau – I. Kačinskaitė-Urbonienė, nors nematau.
A. VINKUS (LVŽSF). Aš turiu klausimą gerbiamam sveikatos ministrui. Ar yra ministras?
A. DULKYS. Taip, esu.
A. VINKUS (LVŽSF). Yra. Gerbiamas ministre, pandemija užsitęsė, ir gana ilgai, manau, mums teks su ja gyventi. Suprantama, tai reikalauja daug jūsų ir visos ministerijos dėmesio. Labai džiaugiamės, kad stipriai mobilizuotos ir komunikacijos priemonės, daug pozityviau ir spauda, ir televizija, ir radijas duoda teigiamų pavyzdžių – mobilizuoja vakcinuotis. Visi valstybės vadovai įsijungė, ir matyti, kad yra glaudus tarpusavio ryšys ir veikia koordinuotai. Didžiulį įspūdį padarė pirmųjų Lietuvos valstybės vadovų pasiskiepijimas, ir po to eina žmonių toks susimobilizavimas, tiki ir vakcinavimo sėkme.
Gerbiamas ministre, ar randate laiko kitoms Sveikatos apsaugos ministerijos problemoms, ar turite? Jeigu taip, tai kokie tie prioritetiniai darbai, ypač po pandemijos suvaldymo arba jau dabar pat? Kokios laikysitės pozicijos dėl įstaigų tinklo, kuris praėjusioje kadencijoje kėlė daug įvairių emocijų? Ar numatote plėtoti klasterių sistemą? Kokios numatomos investicinių lėšų investavimo pagrindinės kryptys, nes iš tiesų taip reikia. Labai gerai, kad viskas mesta kovai su kovidu, tačiau be galo daug žmonių padidėjęs sergamumas kitomis ligomis, kaip ir čia gerbiama premjerė minėjo – dėl širdies, kraujagyslių, onkologinių, kitų susirgimų. Kaip planuojate ir kokios investicinės lėšos bus skiriamos? Ar ruošiamasi tai krypčiai?
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūs jau labai ilgai užduodate klausimą? Reikėtų…
A. VINKUS (LVŽSF). Aš užbaigiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakykite, gerbiamas ministre.
A. DULKYS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Kaip jau buvome Sveikatos reikalų komitete detaliai pristatę, nori nenori reikia rasti laiko ir yra pareiga rasti laiko kitoms kryptims, nes kitaip mes tik šią vieną krizę sugebėsime atlaikyti. Mūsų tikslas dabar yra, kad mes apskritai didintume visos sveikatos sistemos tvarumą ir atsparumą ne tik šiai krizei bet ir visoms kitoms ateityje. Būtent tokia kryptimi ir yra nukreiptos mūsų dabar pagrindinės reformų kryptys, tokios dvi pagrindinės: viena – pasirengimas ateities grėsmėms ir demografiniams pokyčiams; tikimės, kad ši reformų kryptis mums padės spręsti ir gydymo įstaigų infrastruktūros klausimus, ir apskritai pagerinti epidemiologinę stebėseną.
Vienas labai svarbus šios reformos aspektas, nors labai nepopuliaru kalbėti apie tinklo reformas, mes būtent ir neminime šių žodžių, bet norime pasakyti, kad visų pirma gydymo įstaigų tinklas turi atliepti ne tik būsimas krizes, bet ir senstančios visuomenės poreikius. Mes visų pirma turime susitarti dėl to, kokių paslaugų reikia mūsų bendruomenei, mūsų regionų bendruomenėms, ir tik tada žiūrėti, kokios ir kokioje vietoje turėtų būti įstaigos.
Iš viso planuojamas RRF lėšų reformų ir investicijų paketas – apie 280 mln. eurų ir būtent tomis kryptimis ir nukreipsime šias lėšas. Noriu pasidžiaugti, kad būtent sveikatos apsaugos sistemos reformų kryptys yra vienos pirmųjų visų sričių, patekusių ant Europos Komisijos stalo. Turime pirmąsias pastabas ir dabar dirbame, deriname toliau, kad kuo greičiau galėtume pradėti vykdyti konkrečias priemones. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas ministre. Dabar klausia gerbiama O. Leiputė. Ruošiasi I. Kačinskaitė-Urbonienė, bet, kiek aš žinau, ji išėjusi į komisiją, bijau, kad jos nebus, tad – Z. Balčytis.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Ačiū. Kadangi nuolat skamba tokie žodžiai, kad prasta komunikacija, kad daugoka įvairių gandų, norėčiau atkreipti švietimo ministrės ir sveikatos ministro dėmesį, nežinau, kuris galėtų atsakyti. Vakar, užvakar mokyklų abiturientai gavo užpildyti informaciją su asmens kodais dėl galimybės skiepytis, dėl antikūnų ir visų kitų dalykų, tačiau jiems žodžiu buvo pasakyta, kad jeigu jie nesiskiepys, jų galbūt neprileis prie egzaminų. Aš norėčiau girdėti tikslią informaciją, kokie yra planai, kaip bus vykdomas testavimas, skiepijimas ir kaip bus dėl tų egzaminų?
PIRMININKAS. Prašom.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Nežinau, kuris iš mūsų.
A. DULKYS. Gal aš tada pradėsiu? Ar kaip mes čia sutariame?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėl egzaminų, aišku, visi bus prileisti prie egzaminų. Čia net nėra klausimo. Tokių gandų visokiausių yra, net nežinau, kaip čia juos ir komentuoti. Gandai lieka gandais.
A. DULKYS. Aš papildysiu kolegę tiesiog labai trumpai: ne, tokių planų dėl privalomų skiepų nei abiturientams, nei kitiems Lietuvos piliečiams ant mūsų darbo stalo nėra.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar vietoj gerbiamos I. Kačinskaitės-Urbonienės – frakcijos kolega A. Mazuronis. Ir paskui ruošiasi Z. Balčytis, bet aš jo nematau, tad irgi nebent kas nors iš frakcijos pakeistų, bet susitarkime, kad dar du paskutiniai paklausia, ir jau eisime balsuoti nuo 13 valandos, kaip yra suorganizuota.
A. MAZURONIS (DPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš irgi norėčiau paklausti švietimo ir sporto ministrės. Gerbiamoji ministre, vakar Lietuvos futbolo rinktinė 4:0 pralošė Kosovui. Prieš keletą savaičių Lietuva, Lietuvos krepšinio rinkinė, vos ne vos laimėjo prieš danus, nors neįtikėtina, kad kada nors gyvenime galėtų kilti klausimų kovojant su Danija, kad vienu ar dviem taškais galima laimėti. Lietuvos olimpinė rinktinė smarkiai susitraukusi ir faktiškai nepavyksta surinkti tokio olimpiečių skaičiaus, kokį surinkdavo visą laiką.
Gerbiamoji ministre, prieš keletą metų buvo panaikintas Sporto departamentas. Kaip jums atrodo, ar nevertėtų svarstyti kokio nors grįžimo prie tos buvusios sporto valdymo politikos, nes akivaizdu, kad rezultatai, kai departamentas buvo, kai buvo kai kas, į ką sporto bendruomenė galėdavo kreiptis ir gauti aiškius atsakymus, būdavo ženkliai geresni, nei jie yra dabar. Ar nemanote, kad ministerijos formuojamą politiką sporto atžvilgiu reikėtų keisti, ir keisti kardinaliai?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Mes jau priėmėme tam tikrus sprendimus stiprinti aukštą sportinį meistriškumą, nes lėšos aukštam sportiniam meistriškumui buvo neleistinai sumažintos, mes padidinome galimybę aukštam sportiniam meistriškumui gauti didesnį finansavimą.
Dėl departamento pasakyčiau taip. Daugiau žmonių nereiškia efektyvesnio darbo. Stiprinti sporto politiką reikia, faktas, bet ar tai išspręstų kur kas didesnis žmonių skaičius, abejoju. Tikrai žiūrime į šitą klausimą, stiprinsime politikos formavimą, bet nemanau, kad tai tiesiogiai siejasi – ar departamentas, ar grupė, ar dar kažkas. Tiesiog reikia, kad žmonės dirbtų efektyviai ir profesionaliai.
O dėl aukšto sportinio meistriškumo – tikrai matome problemų. Didesnis finansavimas, peržiūrime kriterijus, formuojame kompetencijų centrą, kuris padėtų federacijoms veikti efektyviau. Tikrai imamės sprendimų šioje srityje.
PIRMININKAS. Dėkui. Klaustų gerbiamas Z. Balčytis, bet aš jo nematau. Ar jo frakcijos kolega, kas nors jį pavaduoja? Ne. Nematau. Tada klausia gerbiamas A. Dumbrava. Ruošiasi vėliau K. Vilkauskas. Ar yra A. Dumbrava? Nematau. Ar kas nors pakeistų gerbiamą A. Dumbravą? (Balsai salėje) Gerai, klausiate. Jūs, žinokite, turbūt paskutinis. Gerai? Deja, Kęstučiui jau… Laikas, laikas, mums reikia eiti balsuoti, yra slaptas balsavimas, komisija jau laukia, jau nori išduoti biuletenius. Paskutinis A. Dumbrava ir, nepykite, baigsime.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Energetikos ministrą dar turime, taip? Lyg ir buvo energetikos ministras, nematau dabar.
PIRMININKAS. Taip, yra. Prašom užduoti klausimą.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Gerbiamas ministre, labai trumpas klausimas, žinokite. Yra problemų, tarkim, su ESO, su „Ignitis“, žmonės kreipiasi į mane padėti. Parašome laišką į ESO grupę, kad duotų kokį nors kontaktą, be operatorių. Sako, kreiptis tik į operatorius, daugiau niekur. Galima prisiskambinti ministrui, galima prisiskambinti premjerui, Prezidentui, ten nieko negalima surasti. Ar jūs nežadate keisti tokią tvarką, tikrai tokią bjaurią, įsisenėjusią tvarką, kad būtų galima bent jau Seimo nariui pakalbėti su kuo nors iš vadovybės ar aptarti kokius nors klausimus? Labai ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš suprantu žmonių nepasitenkinimą…
PIRMININKAS. Gal kiek garsiau galite?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Keli niuansai. Pirmas niuansas yra tas, kad „Ignitis grupė“, kurios dalis yra ESO, yra po Finansų ministerija. Energetikos ministras tiesiogiai nevaldo ir neatsakingas už tą įmonę, bet, iš kitos pusės, man tenka galimybė dažnai bendrauti tiek su ESO vadovu, tiek su „Ignitis“ vadovu, aš tikrai pabandysiu pasikalbėti su jais, kad atsirastų koks nors vienas langelis, kur žmonės efektyviai galėtų pateikti savo nusiskundimus ir nebūtų stumdomi nuo vienos į kitą pusę. Aš pabandysiu tai padaryti.
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiami kolegos, kadangi mes vėluojame su darbotvarke, mūsų jau laukia slapto balsavimo komisija. Kolegos, turime balsuoti dėl pareigūnų, tvirtinamų slaptu balsavimu.
Dėkui gerbiamiems ministrams. Ačiū kolegoms. Renkamės I rūmų pirmame aukšte, kaip visada fojė yra organizuojamas slaptas balsavimas. Mes, matyt, balsuosime maždaug nuo 13 val. 5 min. iki 13 val. 25 min. Tada baigsime slaptą balsavimą ir rinksimės sužinoti rezultatų.
Dėkui, gerbiami kolegos. Dėkui ministrams, dėkui premjerei. Iki pasimatymo.
Pertrauka
PIRMININKAS. 14 valandų. Gerbiami kolegos, jau gauti balsų skaičiavimo protokolai. Aš juos paskelbsiu.
14.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Birutės Sabatauskaitės skyrimo Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontroliere“ projektas Nr. XIVP-349(3) (priėmimo tęsinys)
Seimo nutarimas „Dėl Birutės Sabatauskaitės skyrimo Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontroliere“.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduoti 132 biuleteniai, rasta biuletenių – 132, galiojančių – 130, negaliojančių – 2.
Už – 75, prieš – 38, susilaikė 17. (Plojimai) Sveikiname gerbiamą B. Sabatauskaitę, linkime jai gero darbo ir lygaus kelio tame darbe. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-349(3) yra priimtas. (Gongas)
14.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-360(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko paskyrimo“, gerbiamojo R. Bagdzevičiaus.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduoti 132 biuleteniai, rasta biuletenių – 132, galiojančių – 130, negaliojančių – 2.
Už – 107, prieš – 11, susilaikė 12. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-360(2) priimtas. (Gongas) Sveikinu kolegą, paskirtą komisijos pirmininku.
Rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas) Pradėsime vakarinį posėdį, jam pirmininkaus gerbiamas Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Sabatauskas.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.