LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 63 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2018-11-07 Nr. XIIIP-1533(2)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, naujų pastabų ir pasiūlymų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad Teisės departamentas laikosi savo 2018 m. sausio 3 d. išvadoje Nr. XIIIP-1533 išdėstytos nuomonės, kad įstatymo projektu keičiamo įstatymo 63 straipsnio 11 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl šių aspektų:

Pirma, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas gali būti iškeldinti tik tie asmenys, kurie tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. Pažymėtina, kad asmenys, tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėję vėliau nurodytos datos, įstatyme siūlomų nustatyti garantijų neturėtų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka asmenų lygiateisiškumo bei teisėkūros proporcingumo principą, įtvirtintą Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje.

Antra, iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų seka, kad gyvenamosios patalpos, kuriose gyvena įstatymo projekte nurodyti asmenys, yra perduotos valstybės įmonei Turto bankas. Pastaroji jai perduotas gyvenamąsias patalpas privatizuoja aukciono būdu. Taigi dalis gyvenamųjų patalpų, kurios atitiktų projekte siūlomus nustatyti kriterijus, jau gali būti parduotos tretiesiems asmenims. Konstitucijos preambulėje yra įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis. Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 4 d. nutarime konstatavo, kad šį siekį įgyvendinant turi būti užtikrinama interesų pusiausvyra, išvengiama jų priešpriešos, atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar priėmus, įstatymą nebūtų sukeliama priešprieša tarp asmenų, kurių nuomotos gyvenamosios patalpos jau būtų privatizuotos, o pastarieji iš tokių patalpų būtų iškeldinami jiems nesuteikiant kitos tinkamos gyvenamosios patalpos, ir tų asmenų, kurių nuomojamos gyvenamosios patalpos aukciono būdu dar nėra privatizuotos, o priėmus įstatymą, pastarieji  iš privatizuojamų gyvenamųjų patalpų būtų iškeldinti jiems suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas.

Trečia, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostata ,,valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas“ reiškia, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 23 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo suformuotą valstybės turto valdymo doktriną, įstatyme turėtų būti nustatytos valstybės institucijos, kurios turėtų įgaliojimus disponuoti valstybės turtu, t.y. gyvenamosiomis patalpomis. Iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kurios konkrečiai valstybės institucijos turėtų teisę priimti sprendimus suteikti iškeldinamiems asmenims kitas atitinkančias reikalavimus gyvenamąsias patalpas bei iš kurios institucijos valdomo gyvenamųjų patalpų fondo tokios patalpos būtų suteikiamos. Taip pat nėra aišku, kokiomis sąlygomis tokios patalpos iškeldinamiesiems būtų suteikiamos. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos.

Departamento direktorius                                                                                             Andrius Kabišaitis

J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]

S. Švedas, tel. (8 5) 2396165, el. p. [email protected]