LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881
211, 22 ir 67 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR Lietuvos Respublikos ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS
ĮSTATYMO NR. XI-1375 14 ir 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR.
XIVP-2739 (2) aiškinamasis raštas
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinė strategija), 25 punkte, be kita ko, numatyta, kad svarbiausia atsinaujinančių energijos išteklių plėtros sąlyga – reikiamo Lietuvos elektros energetikos sistemos galių adekvatumo užtikrinimas. Atsižvelgdama į galios poreikius, Lietuvos valstybė užtikrina tinklo paslaugų prieinamumą, sukurdama tam tinkamą reguliavimo aplinką.
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 211, 22 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – EEĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 14 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – AIEĮ projektas), (toliau kartu – Projektai) rengimą paskatino tai, kad esamu teisiniu reguliavimu nėra sudaromos tinkamos ir pakankamos sąlygos atsinaujinančių išteklių generacijos plėtrai ir neišnaudojamas Lietuvos atsinaujinančių išteklių potencialas, bei tai, kad esamu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos galimam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam lygiateisiškumo principui:
- geografinėse lokacijose, kurios galėtų būti optimalios naujų saulės šviesos energijos ir vėjo elektrinių įrengimui ir plėtrai, šiuo metu nepakanka arba nėra 400 – 110 kV elektros linijų ir transformatorių pastočių, kad elektrinės galėtų būti prijungtos prie perdavimo tinklo;
- Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatyta, kad perdavimo sistemos operatorius privalo plėtoti perdavimo tinklus ir užtikrinti ilgalaikį sistemos pajėgumą, tenkinti pagrįstus elektros energijos perdavimo poreikius. Tačiau perdavimo sistemos operatorius savo iniciatyva naujų elektros tinklo elementų nestato, išskyrus tuos atvejus, kai tai būtina sistemos patikimo darbo ir elektros energijos kokybės užtikrinimui, pilnavertei integracijai į kontinentinės Europos tinklą ir bendrą energijos rinką, tarpsisteminių pralaidumų didinimui. Naujos transformatorių pastotės ir elektros linijos statomos elektros tinklo naudotojų (energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojų (toliau – gamintojai) ir vartotojų) iniciatyva ir jų lėšomis;
- saulės šviesos energijos ar vėjo elektrines planuojantis statyti ir vystyti gamintojas, norėdamas prijungti saulės ar vėjo parką prie perdavimo tinklų techniniu ir ekonominiu požiūriu patogioje vietoje, kurioje jau išnaudotas esamo perdavimo tinklo pralaidumas, turi vienas apmokėti visas naujos elektros linijos ir transformatorių pastočių įrengimo sąnaudas - kitiems gamintojams, kurie paskui prijungiami prie šios linijos ar pastotės, įrengimo kaštai nepaskirstomi. Tai reiškia gamintojų diferencijavimą, nes prie vieno gamintojo kaštais pastatytos linijos kitų gamintojų prisijungimas nepatiriant dėl to kaštų yra niekuo nepagrįstas privilegijų tokiems gamintojams suteikimas, o privilegijų suteikimas asmenims, priklausančioms tai pačiai kategorijai (gamintojai), prieštarauja konstituciniam lygiateisiškumo ir diskriminacijos ir privilegijų draudimo principui;
- prie bendrų investicijų į saulės ar vėjo parko įrengimą papildomai prisideda vidutiniškai apie 40 – 50 milijonų eurų (vienos 50 km ilgio 330 kV elektros linijos įrengimas) – gamintojams yra nustatyta per didelė ekonominė našta. Parengtame elektros perdavimo sistemos operatorės LITGRID AB „Lietuvos elektros energetikos sistemos 400 -110 kV tinklų plėtros plane 2022 – 2031 m.“ nurodyta, kad gamintojų ir vartotojų investicijos į perdavimo tinklo plėtrą ir atstatymą 2023 m. ir 2024 m. gali sudaryti 11,94 mlrd. eurų ir 14,35 mlrd. eurų atitinkamai, tačiau nuo 2024 m. prognozuojamas labai ženklus investicijų mažėjimas: 4,30 mlrd. eurų 2024 m., 4,40 mlrd. eurų 2025 m., 0,60 mlrd. eurų 2026 m.;
- papildomai pažymėtina, kad elektros perdavimo sistemos operatorius nesudaro ketinimų protokolų su gamintojais, jeigu gamintojo planuojamiems statyti saulės ar vėjo parkams patogioje ir optimalioje geografinėje lokacijoje neužtenka arba nėra perdavimo tinklo pajėgumų. Gamintojas, net ir pasirengęs vienas investuoti į naujos elektros linijos ar transformatorių pastotės įrengimą, neturi jokių garantijų, kad ateityje jo saulės ar vėjo parkas bus prijungtas prie perdavimo tinklų;
- didėjant reikalingų investicijų statant saulės ar vėjo parką arba jį vystant sumoms, Lietuva tampa mažiau patraukli tiesioginėms užsienio investicijoms į saulės šviesos energijos ir vėjo elektrinių plėtrą, nors tiesioginės užsienio investicijos į atsinaujinančius išteklius ypač svarbios Lietuvos regionų plėtrai dėl jų sukuriamos pridėtinės vertės;
- išnaudojus esamą Lietuvos atsinaujinančių išteklių potencialą, t.y. išnaudojus visą esamą laisvą perdavimo tinklo galią, tolimesnė vėjo ir saulės energetikos plėtra būtų sustabdyta nesant pakankamų vietinių ir užsienio investicijų dėl esamu teisiniu reguliavimu sudarytų kliūčių, neskatinančių investicijas į saulės ir vėjo parkus:
- sustojus saulės ir vėjo energetikos plėtrai, nebus įgyvendintas Nacionalinės strategijos 21 ir 25 punktuose įtvirtintas pagrindinis strateginis Lietuvos energetikos sektoriaus tikslas - atsinaujinančių energijos išteklių dalies Lietuvos vidaus energijos gamyboje didinimas ir vartojamos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalies, palyginus su galutiniu elektros energijos suvartojimu, didinimas iki 45 proc. 2030 metais ir 100 proc. 2050 metais. Vertinant technologinių vystymosi tendencijas prognozuojama, kad iš vėjo energijos galėtų būti gaminama ne mažiau kaip 50 proc. iki 2025 metų ir ne mažiau kaip 53 proc. iki 2050 metų iš atsinaujinančių išteklių gaminamos elektros energijos;
- elektros energijos kainos nestabilumas rinkoje ir neužtikrintumas dėl elektros energijos kainos ilgalaikėje perspektyvoje (prognozuojami elektros energijos kainos augimai) lemia tai, kad būtina ieškoti priemonių, kurios padės mažinti elektros energijos kainą ateityje. Elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių plėtra - esminė priemonė, leisianti sumažinti ir stabilizuoti elektros energijos kainas.
Projektais, kurie sukurs palankią aplinką saulės ir vėjo energetikos plėtrai, visų pirma, aktyviai prisidedama prie Lietuvos valstybės strateginio tikslo įgyvendinimo - atsinaujinančių energijos išteklių dalies Lietuvos vidaus energijos gamyboje didinimo ir vartojamos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalies, palyginus su galutiniu elektros energijos suvartojimu, didinimo iki 45 proc. 2030 metais ir 100 proc. 2050 metais. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 1 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtinta, kad įstatymo tikslas – užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą ir integraciją į energetikos sistemą, o įstatymo uždavinys - 2030 metais elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, palyginus su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, siekti padidinti ne mažiau kaip iki 70 proc. 2030 metais ir iki 100 proc. 2045 metais.
Projektais siekiama skatinti saulės ir vėjo energetikos plėtrą sudarant sąlygas prie perdavimo tinklų prijungti maksimalų galimą naujų gamintojų skaičių ir užtikrinant tiek perdavimo sistemos operatoriaus, tiek gamintojų interesų ir garantijų balansą. Atitinkamai, yra sukuriama auganti atsinaujinančių energetikos išteklių konkurencinga pasiūla vartotojams:
- esamas teisinis reguliavimas nenustato pareigos perdavimo sistemos operatoriui prijungti prie perdavimo tinklų naujus gamintojus, kurių atsinaujinančius išteklius naudojančių elektros energijos gamybos įrenginių prijungimui nėra ar neužtenka perdavimo tinklų pajėgumų, t.y. toje vietoje, kur gamintojas planuoja statyti saulės ar vėjo parką, nėra elektros linijų ir (ar) transformatorių pastočių arba jų nepakanka. Projektais siekiama įtvirtinti aiškų mechanizmą ir perdavimo sistemos operatoriaus pareigas prijungti prie perdavimo tinklų visus naujus gamintojus, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus, kai gamintojas neatitinka nustatytų reikalavimų (pavyzdžiui, dėl neatitikimo nacionalinio saugumo interesams);
- perdavimo sistemos operatoriui, svarstant naujo gamintojo prijungimą prie perdavimo tinklų, siekiama nustatyti pareigą pirmiausiai optimizuoti esamus perdavimo tinklus, ir tik tuo atveju, kai galimybių optimizuoti esamas elektros linijas ir (ar) transformatorių pastotes nėra galimybės, nauji gamintojai turi būti prijungiami statant naujas elektros linijas ir (ar) transformatorių pastotes. Siekiant išvengti situacijų, kai gamintojai galėtų piktnaudžiauti perdavimo sistemos operatoriaus pareiga prijungti visus naujus gamintojus ir prašyti statyti naują elektros liniją vietose, kuriose mažai tikėtina, kad ateityje būtų statomi ir kitų gamintojų įrenginiai, perdavimo sistemos operatoriui turėtų būti suteikiama teisė atsisakyti prijungti tokius naujus gamintojus ir statyti naujus perdavimo tinklus, jei tai būtų netikslinga ekonominiu požiūriu (pavyzdžiui, yra tik vienas gamintojas, norintis prisijungti): norintys prisijungti gamintojai turės įrodyti ketinimą statyti elektrines (pavyzdžiui, turėtų būti pateikiamas kelių gamintojų bendras susitarimas dėl ketinamų statyti atitinkamos galios saulės ir (ar) vėjo parkų, kurie bus prijungiami prie naujai statomos elektros linijos);
- perdavimo sistemos operatoriui siekiama numatyti teisę ir pareigą pasirašyti ketinimų protokolus su naujais gamintojais, kurių planuojamų įrengti atsinaujinančius išteklius naudojančių elektros energijos gamybos įrenginių prijungimui prie perdavimo tinklo reikalinga statyti naujas elektros linijas. Siekiama, kad gamintojų prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis pagal ketinimų protokolą būtų ne mažesnis nei naujos elektros linijos statybos kaštai ir galėtų padengti perdavimo sistemos operatoriaus potencialias, su naujos elektros linijos statyba ir gamintojo įrenginių prijungimu prie tokios linijos susijusias išlaidas;
Kitas Projekto tikslas – užtikrinti perdavimo tinklų plėtrą be papildomos perdavimo sistemos operatoriaus ekonominės naštos, bet tuo pačiu sumažinti gamintojų finansinę naštą ir sudaryti gamintojams palankią aplinką investicijas, kurios šiuo metu būtų reikalingos naujos elektros linijos ir transformatorių pastotės statybai, skirti naujų atsinaujinančius išteklius naudojančių elektros energijos gamybos įrenginių įrengimui ir vystymui:
- esamas teisinis reguliavimas nenustato pareigos perdavimo sistemos operatoriui investuoti į perdavimo tinklų optimizavimą ir naujų elektros linijų ir (ar) transformatorių pastočių statybą naujų gamintojų prijungimui. Projektais siekiama įtvirtinti, kad esamų elektros linijų optimizavimo ir naujų elektros linijų statybos, kai tai būtina naujų gamintojų prijungimui prie perdavimo tinklo, sąnaudos perdavimo sistemos operatoriaus yra suderinamos su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) ir finansuojamos perdavimo sistemos operatoriaus;
- tuo pačiu siekiama, kad naujų elektros linijų, būtinų naujų gamintojų prijungimui prie perdavimo tinklų, statybai reikalingos investicijos būtų įtraukiamos į papildomą perdavimo paslaugos kainos dedamąją, kas užtikrintų perdavimo sistemos operatoriaus kaštų pilną padengimą su minimaliausia finansine našta vartotojams. Pavyzdžiui, vienos 50 km ilgio 330 kV elektros linijos statyba (kartu su pastočių išplėtimu naujos linijos prijungimui) reikalauja apie 40 – 50 mln. Eur investicijų (atitinkamai, dviejų linijų - 80 – 100 mln. Eur; trijų linijų - 120 – 150 mln. Eur). Remiantis elektros perdavimo sistemos operatorės LITGRID AB „Lietuvos elektros energetikos sistemos 400 -110 kV tinklų plėtros planu 2022 – 2031 m.“, faktinis galutinis elektros energijos suvartojimas 2021 m. – 11,8 TWh. Taigi, 0,01 Еur/kWh įtraukimas į perdavimo paslaugos kainą reikštų 118 mln. Eur perdavimo sistemos operatoriaus pajamų 2021 m., kas reiškia, jog per vienerius metus būtų padengtos bent dviejų linijų statybos perdavimo sistemos operatoriaus investicijos. Remiantis elektros perdavimo sistemos operatorės LITGRID AB „Lietuvos elektros energetikos sistemos 400 -110 kV tinklų plėtros planu 2022 – 2031 m.“ prognozuojamas galutinis elektros energijos suvartojimas 2031 m. – 17,5 TWh; 0,01 Еur/kWh įtraukimas į perdavimo paslaugos kainą reikš 175 mln. Eur perdavimo sistemos operatoriaus pajamų 2031 m. - per vienerius metus būtų padengtos bent trijų linijų statybos perdavimo sistemos operatoriaus investicijos; trys naujos elektros linijos sudarytų 0,010 – 0,013 Eur/kWh (1 – 1,3 ct/kWh) elektros energijos perdavimo paslaugos kainoje per vienerius metus;
- svarbu pažymėti, kad Projektu būtų panaikintas esamu teisiniu reguliavimu užprogramuotas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui galimai prieštaraujantis gamintojų diskriminavimas: elektros energetikos sektoriaus veiklą reglamentuojantys teisės aktai numato, kad gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo tinklų sąlygos negali būti diskriminacinės, nes šiuo metu vienas gamintojas savo lėšomis įrengia elektros liniją ir (ar) transformatorių pastotę, o kitiems gamintojams, kurie paskui prijungiami prie šios linijos, įrengimo kaštai nepaskirstomi. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeidžiamas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarimas; 2013 m. vasario 22 d. nutarimas; 2012 m. vasario 6 d. nutarimas ir kt). Visi gamintojai – tiek besijungiantys prie naujai statomos elektros linijos, tiek prie jau esamos pastatytos elektros linijos – turi turėti vienodą statusą ir vienodas teises ir pareigas.
Projektu taip pat siekiama sudaryti palankias sąlygas elektros energijos kainos stabiliam sumažinimui. Viena nauja 330 kV linija užtikrina papildomai 700 MW instaliuotos galios vėjo ir 700 MW saulės šviesos energijos elektrinių prijungimą; trys linijos - atitinkamai 2100 MW instaliuotos galios vėjo ir 2100 MW sulės šviesos energijos elektrinių prijungimą. Papildoma 2100 MW instaliuotos galios vėjo ir 2100 MW saulės šviesos energijos elektrinių pasiūla preliminariai sumažintų elektros energijos kainą vartotojams 0,1 – 0,15 Еur/kWh.
Pažymėtina, kad sumažinus saulės šviesos energijos ir vėjo elektrinių įrengimo gamintojų kaštus bei užtikrinus elektros energijos kainos sumažinimą, siekiama sudaryti palankias sąlygas pagerinti investicinę aplinką Lietuvoje: pritraukti aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių investicijas į saulės ir vėjo energetikos plėtrą bei elektros energiją intensyviai naudojančių pramonės šakų įmonių konkurencingumą.
Papildomai, Projektais siekiama skatinti didesnį kompetentingų elektros energetikos veiklos valdymą, reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę atliekančių institucijų - Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – Energetikos ministerija) ir Tarybos – įsitraukimą ir prisidėjimą prie atsinaujinančių energijos išteklių plėtros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 2 straipsnio 39 punktu, 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros energijos perdavimo tinklai ir jų technologiniai priklausiniai laikomi valstybinės svarbos energetikos objektais, todėl naujų elektros linijų ir (ar) transformatorių pastočių statyba būtų suderinama su Energetikos ministerija. Projektais taip pat siekiama užtikrinti skaidrų investicijų į elektros linijų optimizavimą ir (ar) statybą bei naujų gamintojų prijungimą prie perdavimo tinklų, numatant, kad perdavimo sistemos operatorius derintų su Taryba naujų gamintojų prijungimui reikalingų naujų elektros linijų statybos investicijas bei Tarybos kaip arbitro tarp perdavimo sistemos operatoriaus ir gamintojo aiškesnio vaidmens nustatymas.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai
Projektų iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Romualdas Vaitkus.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Naujų gamintojų atsinaujinančius išteklius naudojančių elektros energijos gamybos įrenginių prijungimą prie elektros perdavimo tinklų reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau - EEĮ) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (toliau - AIEĮ).
Nei EEĮ, nei AIEĮ nenumato perdavimo sistemos operatoriaus pareigos sudaryti ketinimų protokolą ir prijungti naujus gamintojus tuo atveju, kai naujų gamintojų prijungimui reikalinga statyti naują elektros liniją ir (ar) transformatorių pastotę:
- EEĮ 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad perdavimo sistemos operatorius privalo prijungti gamintojo elektros energijos gamybos įrenginius prie elektros tinklų, atsižvelgdamas į leistiną naudoti galią, leistiną generuoti galią ir elektros energijos gamybos įrenginių įrengtąją galią, atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimus, keliamus tokių įrenginių prijungimui, taip pat elektros tinklų įrengimui ir (ar) atnaujinimui gamintojo ir tinklų operatoriaus tinklų dalyje; perdavimo sistemos operatorius neturi teisės atsisakyti prijungti gamintojų elektros energijos gamybos įrenginius prie elektros tinklų dėl ateityje galimo elektros tinklų pajėgumo apribojimo. Minėto straipsnio nuostatos nustato perdavimo sistemos operatoriaus pareigą prijungti gamintojus prie jau esamų elektros perdavimo tinklų;
- EEĮ 22 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad perdavimo sistemos operatorius pasirašo ketinimų protokolus su gamintojais, kuriems yra išduotos išankstinės prijungimo sąlygos. Išankstinės prigungimo sąlygos išduodamos, kai gamintojo elektros energijos gamybos įrenginys prijungiamas prie esamų elektros linijų.
Nei EEĮ, nei AIEĮ nenumato perdavimo sistemos operatoriaus pareigos optimizuoti esamų elektros linijų ir (ar) transformatorių pastočių pajėgumus siekiant užtikrinti maksimalų gamintojų skaičiaus prijungimą prie perdavimo tinklų. Be to, esamu reguliavimu nėra numatytas perdavimo tinklų optimizavimo prioritetas, t.y. nenumatyta perdavimo sistemos operatoriaus pareiga pirmiausia ieškoti galimybių optimizuoti esamas elektros linijas naujų gamintojų prijungimui, ir tik nesant tokios galimybės - siūlyti statyti naują elektros liniją.
Galiojantys EEĮ ir AIEĮ nesudaro sąlygų prievolių įvykdymo užtikrinimo, kurį gamintojas pateikia perdavimo sistemos operatoriui, dydį papildomai susieti su naujų elektros linijų ir (ar) transformatorių pastočių, reikalingų naujų gamintojų prijungimui prie perdavimo tinklų, statybos kaštais. EEĮ 211 straipsnio 1 dalyje nustatyta fiksuota prievolių įvykdymo užtikrinimo dydžio suma - prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, išskyrus dydį, skirtą gamintojo įsipareigojimo įvykdymui pagal AIEĮ 22 ir (ar) 221 straipsnius užtikrinti, apskaičiuojamas dauginant numatytą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 50 eurų už 1 kW.
Galiojančių EEĮ ir AIEĮ nuostatos nenumato, kad perdavimo sistemos operatorius turi pareigą investuoti į perdavimo tinklų plėtrą, konkrečiai, į naujų 400-110 kV elektros linijų ir transformatorių pastočių įrengimą. Vadovaujantis EEĮ ir AIEĮ, naujų elektros linijų ir transformatorių pastočių, reikalingų prijungti elektrinę prie perdavimo tinklų, įrengimas gali būti vykdomas elektrinę statančio asmens (gamintojo) lėšomis:
- EEĮ 22 straipsnio 31 dalyje numatyta, kad elektros tinklų prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai netaikomi, jeigu elektros energijos gamybos įrenginio savininkas padengia išlaidas, susijusias su neriboto prijungimo prie elektros tinklų užtikrinimu;
- EEĮ 67 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kai gamintojo elektros įrenginiai prijungiami prie perdavimo tinklų, gamintojas apmoka visas sąnaudas, susijusias su jo valdomų įrenginių prijungimu prie elektros perdavimo tinklų;
- AIEĮ 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad elektrinę sausumos teritorijoje pastatęs ar įrengęs asmuo apmoka visas sąnaudas, susijusias su elektrinės prijungimu prie elektros tinklų;
- AIEĮ 21 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo pasirenka kitą technologiniu ir ekonominiu požiūriu tinkamą elektrinės prijungimo tašką ir dėl to padidėja elektrinės prijungimo prie elektros tinklų sąnaudos, šias padidėjusias pagrįstas sąnaudas padengia elektrinę statantis ar įrengiantis asmuo.
Atitinkamai, galiojantys teisės aktai nenumato galimybės socializuoti elektros linijų ir transformatorių pastočių optimizavimui ir (ar) statybai reikalingas investicijas įtraukiant jas į perdavimo paslaugos kainos dedamąją.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
EEĮ projektas:
1) EEĮ projektu siūloma pakeisti EEĮ 22 straipsnio 3 dalį, nustatant, kad perdavimo sistemos operatorius neturi teisės atsisakyti prijungti gamintojų elektros energijos gamybos įrenginius prie elektros tinklų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo numatyta tvarka nustatoma, kad gamintojo prijungimas prie elektros tinklų kelią riziką ar neatitinka nacionalinio saugumo interesų, arba kituose įstatymuose numatytais atvejais.
2) EEĮ projektu siūloma papildyti EEĮ 22 straipsnį nauja dalimi ir numatyti, kad perdavimo sistemos operatorius privalo prijungti gamintojų elektros energijos gamybos įrenginius optimizuodamas elektros perdavimo tinklų pajėgumus. Jeigu elektros perdavimo tinklų pajėgumai negali būti padidinti ar kitaip optimizuoti, perdavimo sistemos operatorius privalo užtikrinti naujų perdavimo linijų statybą ir prijungti gamintojų elektros energijos gamybos įrenginius prie elektros tinklų. Taip pat siūloma įtvirtinti, kad perdavimo sistemos operatorius turi teisę pasirašyti ketinimų protokolą su gamintoju dėl elektros energijos gamybos įrenginių, kurių prijungimui prie elektros tinklų reikia pastatyti naujas perdavimo linijas, prijungimo. Perdavimo sistemos operatorius, suderinęs su Tarnyba, turi teisę atsisakyti pasirašyti ketinimų protokolą su gamintoju, kurio elektros energijos gamybos įrenginių prijungimui prie elektros tinklų reikia pastatyti naujas perdavimo linijas, jeigu, atsižvelgiant į planuojamą naudą ir sąnaudas, susijusias su gamintojų elektros įrenginių prijungimu prie elektros tinklų, ir į konkrečias gamintojų, įsikūrusių atokiuose ir menkai apgyvendintuose regionuose, ūkinės veiklos aplinkybes, naujų perdavimo linijų statyba yra netikslinga. Papildomai siūloma aiškiai apibrėžti Tarybos vaidmenį naujų gamintojų prijungime numatant, kad Taryba prižiūri ir kontroliuoja, ar perdavimo sistemos operatorius laikosi šioje dalyje numatytų pareigų.
3) atsižvelgiant į siūlomą numatyti perdavimo sistemos operatoriaus pareigą pasirašyti ketinimų protokolus su gamintojais, kurių elektros energijos gamybos įrenginių prijungimui prie elektros tinklų reikia pastatyti naujas linijas, EEĮ projektu siūloma atitinkamai papildyti EEĮ 22 straipsnio 8 ir 92 dalis aiškiai numatant, kad ketinimų protokolas pasirašomas EEĮ 8 dalies 3 punkte numatytu atveju (t.y. esant naujos linijos statybos poreikiui), kai gamintojas suderina naujų elektros perdavimo tinklų statybos sąlygas su perdavimo sistemos operatoriumi pastarojo pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatyta tvarka;
4) EEĮ projektu siūloma papildyti EEĮ 22 straipsnį 42 dalimi ir nustatyti perdavimo sistemos operatoriaus pareigą investuoti į naujų elektros linijų statybą ar jų optimizavimą, o tokios investicijos yra įtraukiamos į perdavimo paslaugos kainą. Siūloma įtvirtinti, jog kai gamintojų elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti prie elektros tinklų pajėgumų reikia didinti elektros perdavimo tinklų pajėgumus, pastatyti naujas perdavimo linijas arba kitaip plėsti elektros perdavimo tinklų pajėgumus, perdavimo sistemos operatorius, suderinęs su Taryba, apmoka su reikalingų naujų perdavimo linijų, elektros perdavimo tinklų įrengimu arba elektros tinklų pajėgumų padidinimu susijusias sąnaudas, kurios Tarybos nustatyta tvarka (t.y. vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. O3-3 „Dėl elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos patvirtinimo“) įtraukiamos į perdavimo paslaugos kainą;
5) atsižvelgiant į siūlomą numatyti perdavimo sistemos operatoriaus pareigą investuoti į naujų elektros linijų statybą ar jų optimizavimą, o tokias investicijas atitinkamai socializuoti, EEĮ projektu siūloma pakeisti EEĮ 3 straipsnio 31 dalį ir 67 straipsnio 6 dalį patikslinant, kokių išlaidų gamintojai nedengia, t.y. kad gamintojas nedengia išlaidų, susijusių su naujų linijų statyba ar optimizavimu).
6) EEĮ projektu taip pat siūloma pakeisti 211 straipsnio 1 dalį bei papildyti nauja dalimi, nustatant, kad gamintojo prievolių užtikrinimo dydis, kai gamintojo elektros energijos gamybos įrenginio prijungimui prie elektros tinklų reikia pastatyti naujus elektros perdavimo tinklus arba perdavimo liniją, negali būti mažesnis nei perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudos, susijusios su naujų elektros perdavimo tinklų arba perdavimo linijos statyba. Jeigu prie planuojamų statyti naujų elektros perdavimo tinklų prijungiami kelių gamintojų elektros energijos gamybos įrenginiai ir jų bendrai mokėtino prievolių užtikrinimo dydis viršija perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas, kiekvieno tokio gamintojo prievolių užtikrinimo dydis turi būti proporcingai mažinamas.
AIEĮ projektas:
AIEĮ projektu iš esmės siekiama užtikrinti, kad AIEĮ nuostatos atitiktų EEĮ projektu siūlomas nuostatas, t.y. AIEĮ projektu siūlomi pakeitimai pakartoja arba referuoja į EEĮ projektu siūlomus pakeitimus:
1) AIEĮ projektu siūloma papildyti AIEĮ 14 straipsnį nauja dalimi, kad kai elektrinės prijungimui prie elektros tinklų reikia pastatyti naujus elektros perdavimo tinklus ar perdavimo liniją, perdavimo sistemos operatorius ir elektrinę statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo suderina protingą terminą, pagrįstai reikalingą naujų elektros perdavimo tinklų ar perdavimo linijai ir elektrinei pastatyti ir elektrinei prijungti. Taip pat siūloma apibrėžti Tarybos aiškų vaidmenį numatant kad Taryba prižiūri ir kontroliuoja, ar perdavimo sistemos operatorius ir elektrinę statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo laikosi sutarto termino ir ar terminas yra protingas;
2) AIEĮ projektu, atsižvelgiant į EEĮ projekto nuostatas, siūloma pakeisti ir papildyti AIEĮ 21 straipsnį numatant, kad jeigu elektrinei prijungti prie elektros tinklų technologiniu ir ekonominiu požiūriu tinkamame elektrinės prijungimo taške reikia pastatyti naujus, plėsti, atnaujinti arba modernizuoti esamus elektros perdavimo tinklus, perdavimo sistemos operatorius, suderinęs su Taryba, apmoka visas su naujų elektros perdavimo tinklų įrengimu arba esamų elektros perdavimo tinklų plėtra, atnaujinimu ar modernizavimu susijusias sąnaudas, kurios Tarybos nustatyta tvarka yra įtraukiamos į perdavimo paslaugos kainą.
3) AIEĮ projektu, atsižvelgiant į EEĮ projekto nuostatas, taip pat siūloma patikslinti 14 straipsnio 10 dalį numatant išlygą dėl ketinimo protokolo pasirašymo su nauju gamintoju tuo atveju, kai planuojama statyti naują elektros perdavimo liniją.
Įsigaliojus priimtiems Įstatymų projektams ir užtikrinus jų tinkamą įgyvendinimą, vadovaujantis įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimais, bus pasiektos šios naudos:
- bus užtikrintas atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių įrengimo ir vystymo patrauklumas gamintojams, kas reiks reikšmingą atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros skatinimą Lietuvoje. Atitinkamai, potencialiai bus įgyvendintas Lietuvos valstybės strateginio tikslas - atsinaujinančių energijos išteklių dalies Lietuvos vidaus energijos gamyboje didinimas ir vartojamos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalies, palyginus su galutiniu elektros energijos suvartojimu, didinimas iki 100 proc.;
- bus užtikrinta atsinaujinančių energetikos išteklių konkurencinga pasiūla vartotojams;
- bus užtikrintas elektros energijos kainos sumažinimas vartotojams (papildoma iki 0,0013 Еur/kWh perdavimo paslaugos kainoje per metus užtikrins trijų naujų elektros linijų statybą, kas užtikrins 2100 MW instaliuotos galios vėjo ir 2100 MW sulės šviesos energijos elektrinių prijungimą, kurių pasiūla preliminariai sumažins elektros energijos kainą vartotojams 0,1 – 0,15 Еur/kWh; surenkant investicijas per 10 metų, dedamoji būtų 0,0013 EUR/kWh per metus, t.y. 10 kartų mažesnė);
- bus sudarytos palankios sąlygos pagerinti investicinę aplinką Lietuvoje ir pritraukti daugiau investicijų į atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą bei elektros energiją intensyviai naudojančių pramonės šakų įmonių konkurencingumą;
- bus užtikrinta perdavimo tinklų plėtra be papildomos perdavimo sistemos operatoriaus ekonominės naštos;
- bus užtikrintas gamintojų nediskriminavimas ir atitikimas konstituciniam lygiateisiškumo principui.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų Projektų pasekmių nenumatoma.
Priėmus pakeitimus, susijusius su naujų elektros linijų ir (ar) transformatorių pastočių statybai reikalingų investicijų įtraukimu į perdavimo paslaugų kainą, minimaliai padidės perdavimo paslaugos kaina vartotojams, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje elektros kaina sumažės 11-16 kartų palyginus su patirtomis išlaidomis perdavimo paslaugos kainoje (pavyzdžiui, 0,0013 Еur/kWh perdavimo paslaugos kainoje per metus leistų sumažinti elektros energijos kainą vartotojams 0,1 – 0,15 Еur/kWh).
Papildomai pažymėtina, kad perdavimo sistemos operatoriaus investicijos į naujų elektros linijų ir (ar) transformatorių pastočių statybą pilnai sugrįš perdavimo sistemos operatoriui per perdavimo paslaugos kainos papildomą dedamąją (remiantis faktiniu galutiniu elektros energijos suvartojimu 2021 m., kuris sudarė 11,8 TWh, 0,01 Еur/kWh įtraukimas į perdavimo paslaugos kainą reikštų 118 mln. Eur perdavimo sistemos operatoriaus pajamų; per vienerius metus būtų padengtos bent dviejų linijų statybos perdavimo sistemos operatoriaus investicijos; jei lėšos, reikalingos investicijoms, bus surenkamos per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį, metinė įtaka perdavimo paslaugos kainai būtų dar mažesnė).
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priimti Projektai ir jų įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms Lietuvoje ir jo plėtrai. Dėl siūlomo investicijų į naujas elektros linijas socializavimo sumažės gamintojų, įsirengiančių atsinaujinančius išteklius naudojančių elektros energijos gamybos įrenginius finansinė našta, o tai leis gamintojams skirti papildomas investicijas į atsinaujinančius išteklius naudojančių elektros energijos gamybos įrenginių plėtrą. Tai taip pat turės teigiamą įtaką galutiniams elektros energijos vartotojams – sumažės elektros energijos kaina (tikimasi, kad iki 0,0013 Еur/kWh perdavimo paslaugos kainoje per metus leis sumažinti elektros energijos kainą vartotojams 0,1 – 0,15 Еur/kWh). Atitinkamai, įmonės, veikiančios elektros energiją intensyviai naudojančiuose pramonės sektoriuose, patirs mažesnes elektros energijos sąnaudas, taip padidės įmonių konkurencinė padėtis ir bus sudarytos sąlygos pritraukti daugiau investicijų.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Siekiant Projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės (susiję įstatymų projektai teikiami kartu.
10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Projektai parengtai laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Projektuose naujos sąvokos ir (ar) terminai nėra įvedami.
11. Įstatymo projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams
Projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus Projektus, Taryba turės pakeisti:
- Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. O3-235 „Dėl Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodikos patvirtinimo“;
- Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. sausio 15 d. nutarimą Nr. O3-3 „Dėl Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos patvirtinimo“;
Priėmus Projektus, perdavimo sistemos operatorė LITGRID AB turės pakeisti, suderinti su Taryba, o Taryba patvirtinti:
- LITRID AB Generalinio direktoriaus 2023 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 23IS-85 ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. O3Е-254 patvirtintą LITRID AB „Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą“.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų bei jokių kitų fondų (įskaitant Europos Sąjungos fondus) lėšų panaudojimo Projektams įgyvendinti nereikės (neplanuojama).
14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra atsinaujinantys energijos ištekliai, energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginys, energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojas, prijungimo prie perdavimo tinklų sąnaudos, naujų perdavimo linijų statyba, perdavimo sistemos operatorius, perdavimo tinklų optimizavimas.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
_________________
Seimo narys Romualdas Vaitkus