2020-05-18
PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO Nr. I-399 23, 149, 227, 228, 229, 238, 239, 240, 241, 242 STRAIPSNIŲ IR KETURIASDEŠIMTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO PROJEKTO Nr. xiiip-4737
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
||
Str. |
Str. d. |
p. |
||
1.
2.
3. |
1
1
4 |
2 ir 3
8
5 |
|
Argumentai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. vasario 24 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 227 straipsnio (2004 m. lapkričio 9 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad ,,<...> net ir tuo išimtiniu atveju, kai nusikaltimo padarymo faktas yra akivaizdus ir jį konstatuoti gali pats Seimas, laikantis Seimo statute nustatytos tvarkos gali būti sprendžiama ir dėl sutikimo patraukti konkretų Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytą asmenį (išskyrus Respublikos Prezidentą) baudžiamojon atsakomybėn davimo; Seimui davus sutikimą konkretų Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytą asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, Seime gali toliau vykti apkaltos procesas dėl šio asmens padaryto nusikaltimo, kurio padarymo faktas yra akivaizdus, kartu teisinės institucijos gali spręsti jo baudžiamosios atsakomybės klausimą.“
Pasiūlymas: Papildyti projekto 1 straipsnį 2 ir 3 dalimis, o 2-6 dalis atitinkamai laikyti 4-8 dalimis:
„23 straipsnis. Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimas 2. Tuo atveju, kai nusikaltimo padarymo faktas yra akivaizdus ir jį konstatuoti gali pats Seimas ir jeigu yra šio statuto 230 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų siūlymas, Seime toliau vyksta apkaltos procesas dėl Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyto asmens padaryto nusikaltimo. 3. Jeigu Seimas priima šio straipsnio 2 dalyje numatytą sprendimą, apkaltos proceso parengiamieji veiksmai vykdomi šio statuto VIII dalyje nustatyta tvarka.”
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnio 8 dalį, ir ją išdėstyti taip: „23 straipsnis. Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimas 8. Jeigu Seimas yra priėmęs protokolinį nutarimą dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, apkaltos procesas Seimo nariui gali būti pradėtas tik išsprendus baudžiamosios atsakomybės klausimą, t. y. kai yra įsiteisėjęs teismo išteisinamasis nuosprendis arba įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis, arba baudžiamoji byla yra nutraukta, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apkaltos procesas vyksta šio statuto VIII dalyje nustatyta tvarka.“
Pasiūlymas: projekto 4 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„228 straipsnis. Pagrindai pradėti apkaltos procesą 5. Išklausęs generalinio prokuroro pranešimą dėl kitų Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytų asmenų, Seimas sprendžia, ar duoti sutikimą konkretų asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o tuo atveju, kai nusikaltimo padarymo faktas yra akivaizdus ir jį konstatuoti gali pats Seimas ir jeigu yra šio statuto 230 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų siūlymas, - šio statuto 232 straipsnio nustatyta tvarka sudaryti specialiąją tyrimo komisiją.“ |
Teikia:
Seimo narys Stasys Šedbaras