LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO

NR. IX-1007 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-09-25 Nr. XIVP-2440(3)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projektu siūloma papildyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 21 straipsnio 1 dalį 5 punktu ir jame nustatyti, kad iš pajamų gali būti atimamos šios per mokestinį laikotarpį nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos: „2023 m. Lietuvos Respublikoje veikiančiai finansų įstaigai sumokėtas palūkanas už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba palūkanas už vieno Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą). Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas yra paėmęs daugiau kaip vieną kreditą gyvenamajam būstui (būstams) statyti ar įsigyti arba (ir) buvo sudaręs daugiau kaip vieną finansinės nuomos (lizingo) sutartį dėl gyvenamojo būsto (būstų) finansinės nuomos (lizingo), iš pajamų galima atimti palūkanas už vieną jo pasirinktą kreditą (arba jo dalį) arba vieną gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą)“. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais.

Pirma, pastebėtina, jog galimybė iš pajamų atimti palūkanas už kreditą gyvenamajam būstui įsigyti ar statyti jau buvo nustatyta keičiamame įstatyme ir pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13¹, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymo Nr. XI-111 23 straipsnio 4 dalį, „nuolatinis Lietuvos gyventojas 2009 metų ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais iš pajamų gali atimti palūkanas už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba palūkanas už vieno gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą), jeigu toks kreditas yra paimtas ir rašytinis susitarimas dėl gyvenamojo būsto, kuriam statyti ar įsigyti paimtas kreditas, statybos ar įsigijimo arba finansinės nuomos (lizingo) sutartis sudaryti iki 2009 m. sausio 1 d. Tokios palūkanos gali būti atimamos visą kredito ar finansinės nuomos (lizingo) sutarties galiojimo laiką, atsižvelgiant į Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme iš apmokestinamųjų pajamų atimamų gyventojo patirtų išlaidų sumai nustatytus apribojimus. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paėmęs daugiau kaip vieną kreditą gyvenamajam būstui (būstams) statyti ar įsigyti arba (ir) buvo sudaręs daugiau kaip vieną finansinės nuomos (lizingo) sutartį dėl gyvenamojo būsto (būstų) finansinės nuomos (lizingo), iš pajamų galima atimti palūkanas už vieną jo pasirinktą kreditą (arba jo dalį) arba vieną gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą)“. Iš projekto nuostatų nėra aiškus aptariamos nuostatos ir projektu teikiamo siūlymo santykis (pavyzdžiui, ar asmuo, kuris iki 2022 m. gruodžio 31 d. grąžino kreditą pagal iki 2009 m. sausio 1 d. sudarytą kredito sutartį (gyvenamajam būstui įsigyti) ir nustatyta tvarka atimdavo sumokėtas palūkanas iš apmokestinamųjų pajamų, galės deklaruodamas 2023 metų pajamas pasinaudoti aptariama lengvata ir sumažinti savo apmokestinamąsias pajamas pagal dar vieną vėliau nei 2009 m. sausio 1 d. sudarytą kredito sutartį (gyvenamajam būstui įsigyti); arba jei asmuo dar nėra grąžinęs kredito pagal iki 2009 m. sausio 1 d. sudarytą kredito sutartį (gyvenamajam būstui įsigyti) ir nustatyta tvarka atima sumokėtas palūkanas iš apmokestinamųjų pajamų, tačiau po 2009 m. sausio 1 d. turi sudaręs dar vieną (arba kelias) kredito sutartį (gyvenamajam būstui įsigyti) – ar šis asmuo deklaruodamas 2023 metų pajamas galės pasinaudoti abejomis aptariamomis lengvatomis ir atitinkamai sumažinti savo apmokestinamąsias pajamas). Siekiant teisinio aiškumo, projektas tobulintinas šalinant šį neaiškumą. Be to, pastebėtina, jog formuluotė „už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui“ gali būti suprantama dvejopai: kad gali būti tuo pačiu metu tik vienas kreditas vienam gyvenamajam būstui arba kad tokia galimybė numatoma asmeniui apskritai vieną kartą.

Antra, atkreiptinas dėmesys į keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatą, numatančią, jog galima tam tikrų išlaidų (keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 2¹ punktuose nurodytų išlaidų) suma negali viršyti 1500 eurų. Atsižvelgus į projektu siūlomą pakeitimą, svarstytina, ar ir ši keičiamo įstatymo nuostata taip pat neturėtų būti keičiama.

2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Atsižvelgus į tai, projekte siūloma įstatymo įsigaliojimo data koreguotina.

3. Atsižvelgus į tai, kad pagal projekto 2 straipsnio 1 dalį įstatymas įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d., o projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė iki įstatymo įsigaliojimo priima įgyvendinamuosius teisės aktus, šio straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, o šio straipsnio 2 dalyje vietoje formuluotės „iki įstatymo įsigaliojimo“ įrašytina data „iki 2023 m. gruodžio 31 d.“.

4. Atsižvelgus į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo.

5. Projekto 1 straipsnio pavadinime kaip perteklinis išbrauktinas pasikartojantis žodis „straipsnio“, o projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 5 punkto formuluotės derintinos su šios dalies sakiniu iki dvitaškio vietoj „sumokėtas palūkanas“ įrašant „sumokėtos palūkanos“, vietoj „palūkanas už vieno“ – „palūkanos už vieno“.

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected]

A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected]