LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA

Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30, 01104 Vilnius,

mob. tel. 8 600 38 904, el. p. [email protected], https://tm.lrv.lt.

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955

2023-03-       Nr.

Į 2023-03-09 Nr. 6K-23/1526

Lietuvos Respublikos finansų ministerijai

dĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ

Pagal kompetenciją išnagrinėję derinimui pateiktus Lietuvos Respublikos laikinojo solidarumo įnašo įstatymo (toliau – LSĮĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus (toliau kartu – projektai), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 131 straipsnio 2 dalyje numatyti įstatymai gali būti skirti tik ypatingiems, strateginiams, konkrečiai apibrėžtiems ir per vienus biudžetinius metus negalimiems išspręsti visuomenės ir valstybės svarbiems uždaviniams kryptingai finansuoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. ir 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimai), siūlytina LSĮĮ projekte ir jo aiškinamajame rašte, kiek įmanoma, labiau pabrėžti iškilusio poreikio išskirtinumą, skubumą ir svarbą, įrodant, kad tai nėra skirta valstybės nuolatinėms funkcijoms ir kasdienėms reikmėms (LSĮĮ projekto preambulėje ir (arba) jo 11 straipsnyje aiškiai įvardijant finansuojamas reikmes arba nustatant, kas ir kokia tvarka tai turės nustatyti), pagrindžiant negalėjimą numatyti to anksčiau ar padaryti to vėliau ir (ar) kitomis priemonėmis, aiškiai nurodant, kada paaiškėjo tam tikros netikėtos ar netipinės aplinkybės (tik derinimo lydraštyje nurodoma, kad paaiškėjo šių metų pradžioje).

2. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 32 punktą, siūlome LSĮĮ projekto 1 straipsnyje nurodyti ne tik šio įstatymo paskirtį, bet ir tikslą.

3. Siekiant aiškumo, LSĮĮ projektas tikslintinas pateikiant jame vartojamų sąvokų (pavyzdžiui, laikinasis solidarumo įnašas, laikinojo solidarumo įnašo subjektai, laikinojo solidarumo įnašo bazė, einamasis mokėjimo laikotarpis ir pan.) apibrėžtis.

4. Kadangi LSĮĮ projekte naudojamos ir kituose įstatymuose apibrėžtos sąvokos (pavyzdžiui, įmonių grupės metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje, įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinio – Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje, mokesčių administratoriaus – Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, mokesčių mokėtojo – Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje ir pan.), siūlome LSĮĮ projektą papildyti kaip nurodyta Rekomendacijų 35 punkto paskutiniajame sakinyje (kartu atsisakant nukreipimo į Įmonių grupių konsoliduotosios atskaitomybės įstatymą bei Įmonių atskaitomybės įstatymą LSĮĮ projekto 2 straipsnio 1 dalyje).

5. Atsižvelgiant į tai, kad LSĮĮ projekto 1 straipsnio 2 dalyje ir 2 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas moka laikinąjį solidarumo įnašą, taip pat į tai, kad asmenys, kurie moka mokestį ir sąlygos, kurias jie turi atitikti, mokesčio įstatymuose įprastai nurodomi atskirame straipsnyje ir tokie asmenys vadinami mokesčio mokėtojais (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnis), siūlytina LSĮĮ projekto 2 straipsnį pavadinti „Laikinojo solidarumo įnašo mokėtojai“ ir į jį perkelti 1 straipsnio 2 dalies nuostatas.

6. LSĮĮ projekto 2 straipsnio 1 dalyje nustatant, kas mokės laikinąjį solidarumo įnašą, pasirinktas kredito įstaigose laikomų Lietuvos rezidentų indėlių ir kitų lėšų sumos (konsoliduotu mastu) slenkstis, kuris 2022 m. gruodžio 31 d. buvo ne mažesnis kaip 400 mln. eurų. LSĮĮ projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad toks slenkstis pasirinktas įvertinus tai, kad „400 mln. eurų sudaro 1 procentą Lietuvos rezidentų indėlių rinkos, o tokį reikšmingesnio dydžio rezidentų indėlių portfelį turinčios kredito įstaigos taip pat turi ir likvidžių lėšų, laikomų centriniame banke, perteklių, o rezidentų indėlių palūkanų normos jose yra mažesnės nei kitose įstaigose, taigi šios įstaigos, tikėtina, artimiausiu metu ir gaus netikėtų palūkanų pajamų dėl pasikeitusios pinigų politikos krypties esant rinkos netobulumų“. Tačiau neatmestina galimybė, kad kredito įstaigos, kuriose laikomų Lietuvos rezidentų indėlių ir kitų lėšų suma nesiekia 400 mln. eurų, taip pat gali turėti likvidžių lėšų, laikomų Europos Centriniame Banke, ir taikyti mažas rezidentų indėlių palūkanų normas dėl ko gaus netikėtų palūkanų pajamų dėl pasikeitusios pinigų politikos krypties. Tokiu reguliavimu galėtų būti pažeistas mokesčių neutralumo principas, nes laikinojo solidarumo mokesčio įnašo galės nemokėti kredito įstaigos, kurios neperžengs LSĮĮ projekto 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto 400 mln. eurų slenksčio, tačiau gaus pajamas iš palūkanų, kurios galėtų būti apmokestinamos, jei kredito įstaiga peržengtų numatytą slenkstį. Pažymėtina, kad aiškinamajame rašte nurodytos priežastys taikyti numatytą slenkstį nėra pakankamos siekiant įtvirtinti skirtingą ūkio subjektų reguliavimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina LSĮĮ projekto aiškinamajame rašte nurodyti objektyvias nustatytą slenkstį pagrindžiančias priežastis arba tokio reguliavimo atsisakyti.

7. LSĮĮ projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad laikinuosius solidarumo įnašus administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI), atsižvelgiant į tai, kad įnašo administravimas nėra susijęs su jo mokėtojų nustatymu (kaip minėta, 2 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas moka įnašą, ir todėl siūlytina 2 straipsnį pavadinti „Laikinojo solidarumo įnašo mokėtojai“), siūlytina perkelti į 6 straipsnį, kuriame, be šio įnašo apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarkos, nustatoma jo deklaracijų pateikimo VMI tvarka, taip pat VMI pareiga nustatyti tokių deklaracijų pildymo ir pateikimo tvarką, arba į 8 straipsnį, kurio 2 dalyje nustatoma, kaip VMI teikiama informacija, reikalinga įnašui administruoti.

8. LSĮĮ projekto 2 straipsnio 3 dalies, 7 straipsnio, 8 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio nuostatas dėl tam tikrų Mokesčių administravimo įstatymo nuostatų mutatis mutandis taikymo siūlytina perkelti į 1 straipsnį, iš kurio pavadinimo „Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis“ matyti, kad jame turėtų būti įtvirtintos nuostatos, susijusios su LSĮĮ ir kitų įstatymų (jeigu tai yra jame nurodoma) taikymu, arba pakeitus 1 straipsnio pavadinimą pateikti naujame 3 straipsnyje „Įstatymo taikymo sritis“ (jeigu tai būtų patogiau padaryti tik 2 straipsnyje nurodžius laikinojo solidarumo įnašo mokėtojus ir įsivedus atitinkamą trumpinį) ir išvengiant pakartojimų jas konstruoti kartu, atitinkamai aiškinamojo rašto 4 punkte kartu nurodyti jas pristatančias nuostatas.

9. Be to, LSĮĮ projekto 2 straipsnio 3 dalies, 7 straipsnio, 8 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio nuostatose dėl mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojų teisių ir pareigų, dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo ir mokesčio permokos grąžinimo, dėl mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės ir dėl delspinigių skaičiavimo ir baudų skyrimo nurodoma, kad mutatis mutandis taikomos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos. Pažymėtina, kad Mokesčių administravimo įstatymo paskirtis yra reglamentuoti santykius, susijusius su mokesčių administravimu, o LSĮĮ projektu nustatomas laikinasis solidarumo įnašas pagal turinį yra mokestis, nors ir nėra nurodomas Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, siekiant sistemiško reguliavimo, manome, jog šis mokestis turėtų būti integruojamas į Mokesčių administravimo įstatymo reglamentuojamą sistemą, ir reikėtų keisti ir kartu teikti ir Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (kuriuo būtų keičiamas jo 13 straipsnis, taip pat peržiūrėtas ir įvertintas poreikis keisti ir kitas susijusias jo nuostatas).

10. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta ir LSĮĮ projekto aiškinamajame rašte, Konstitucijos 131 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymuose išlaidas galima numatyti tik konkrečiai apibrėžtam, visuotinai svarbiam tikslui per tuose įstatymuose nustatytą laiką ir tik tada, kai šių reikmių negalima patenkinti per vienus biudžetinius metus (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. ir 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimai), siūlome LSĮĮ projekto 3 straipsnyje „Laikinojo solidarumo įnašo mokėjimo laikotarpis“ įrašyti aiškiai, kokiam laikotarpiui nustatomas laikinojo solidarumo įnašo mokėjimo laikotarpis, nes iš 3 straipsnio nuostatos galima daryti išvadą, kad toks įnašas mokamas kasmet, t. y. kiekvienais kalendoriniais metais, nepaisant to, kad 6 straipsnyje nustatyta įnašo apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka ir 12 straipsnyje nustatytas LSĮĮ galiojimo laikotarpis.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors LSĮĮ projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įnašas mokamas už 2 šių metų ketvirčius, iš LSĮĮ projekto 3 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies nuostatų galima daryti išvadą, kad jis bus mokamas už visus 2023 metus, t. y. ir už tą šių metų laikotarpį, kuris jau bus praėjęs iki įstatymo įsigaliojimo. Tai neatitinka iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų, kad teisės aktų galia turi būti nukreipta į ateitį, įstatymų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), išskyrus atvejus, kai būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit), nuo šio principo neatsiejamų teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinis tikrumo ir teisinio saugumo imperatyvų, taip pat Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad galioja tik paskelbti įstatymai (be kita ko, Konstitucinio Teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimas Nr. KT208-N17/2020). Šiuo aspektu būtina patikslinti ne tik LSĮĮ projekto 3 straipsnį, bet taip pat minėtas jo 4 ir 6 straipsnių nuostatas.

12. LSĮĮ projekto 4 straipsnyje nurodoma, kad apskaičiuojant laikinojo solidarumo įnašo bazę atsižvelgiama į vidutines metines 4 finansinių metų grynųjų palūkanų pajamas. Lieka neaišku, kaip apskaičiuojama laikinojo solidarumo įnašo bazė, jei laikinojo solidarumo įnašo subjektas veiklą vykdė trumpiau nei 4 metus, todėl LSĮĮ projektas tikslintinas šiuo aspektu.

13. Atkreipiame dėmesį, jog Mokesčių administravimo įstatymo IX skyriuje reglamentuojamas mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimas bei mokestiniai ginčai. Aiškinamajame rašte nepagrindžiama, kodėl šiuo atveju netaikoma mokestinių ginčų procedūra, įtvirtinta Mokesčių administravimo įstatyme, o LSĮĮ projekto 10 straipsnyje nurodoma, jog ginčai dėl šio įstatymo taikymo nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Siūlome įvertinti galimybę taikyti minėtą mokestinių ginčų procedūrą ir atitinkamai patikslinti LSĮĮ projektą, o nustačius, jog ši procedūra negali būti taikoma, tai turėtų būti pagrindžiama aiškinamajame rašte.

14. Atsižvelgiant į tai, jog LSĮĮ projekto 6 straipsnyje pateikiamas reguliavimas dėl 2023 metams ir 2024 metams apskaičiuojamos laikinojo solidarumo įnašo bazės apskaičiavimo, siekiant nuoseklumo siūlome 12 straipsnio 2 dalimi siūlomą reguliavimą perkelti į 6 straipsnį.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintu teisėkūros sistemiškumo principu, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Kadangi LSĮĮ projekto 12 straipsnio 3 dalis nesuderinama su teisėkūros sistemiškumo principu, LSĮĮ projektas turėtų būti papildytas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo (suderinant tarpusavyje LSĮĮ projekto įsigaliojimo datą su LSĮĮ projekto 12 straipsnio 3 dalyje pateikiamo pavedimo priimti jo įgyvendinamuosius teisės aktus terminu).

16. Teisės technikos ir redakcinės pastabos dėl projektų rengėjams perduotos darbo tvarka.

Teisingumo ministrė                                                                                       Ewelina Dobrowolska

Viltė Smalakytė, mob. tel. 8 (671) 90701, el. p. [email protected]

Petras Butrimas, mob. tel. 8 (671) 85515, el. p. [email protected]

Mėta Matuzevičienė, mob. tel. 8 (671) 85621, el. p. [email protected]