Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 9, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 1, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 15
STENOGRAMA
2020 m. gruodžio 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J. SABATAUSKAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pradedame gruodžio 15 dienos posėdį. (Gongas) Kviečiu užimti savo vietas ir registruotis.
Užsiregistravo 99 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, prašau jūsų dėmesio. Šiandien minime 85-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro P. Poškaus gimimo metines.
P. Poškus gimė 1935 m. gruodžio 15 d. Varėnos rajone, Užumelnyčio kaime. Sunki vaikystė, karo metai, pokario suirutė ir didelis noras mokytis suformavo Petro asmenybę. Jis subrendo labai anksti gerai suprasdamas, kad už savo ateitį atsako tik jis pats, todėl Petro jaunatviška energija ir ryžtas buvo skirti išlikimui. Jis gerai suvokė, kad tik mokslas gali atverti kelius į geresnį gyvenimą.
1954 metais įgijęs Vilniaus žemės ūkio technikumo diplomą buvo paskirtas Širvintų rajono Pusnės kolūkio agronomu, o po kelių darbo dienų – šio kolūkio pirmininku. 1958 metais dirbo Biržų rajono „Laisvosios žemės“ kolūkyje vyriausiuoju agronomu. 1959 metais buvo paskirtas pirmininku. Rinkimų sėkmę lėmė Petro sukauptas ir visiems žinomas moralinis autoritetas.
1990 m. vasario 24 d. Biržų rajono Pabiržės rinkimų apygardoje Nr. 96 buvo išrinktas LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą. Dirbo Agrarinėje komisijoje, aktyviai dalyvavo rengiant agrarinės reformos programą, įstatymų projektus, kurių pirmąja patikros laboratorija tapo jo vadovaujamas ūkis. Reformai prasidėjus tapo laikinosios administracijos, o vėliau – vienos iš bendrovių vadu.
1992–2000 metais vadovavo Lietuvos aludarių asociacijai, buvo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidiumo narys, „Ūkininko“ žurnalo redakcinės kolegijos narys, Biržų rajono Butautų dvaro Alaus muziejaus direktorius, Lietuvos kultūros fondo Biržų rajono skyriaus narys, „Žalgirio“ savanoriškosios sporto draugijos Biržų rajono tarybos pirmininko pavaduotojas.
Dabar jam būtų sukakę tik 85-eri, bet sunki liga jį pakirto ir jis prieš 16 metų iškeliavo anapilin palikęs daug nepadarytų darbų. P. Poškaus padaryti darbai ir nuopelnai Lietuvos valstybei ir šiandien gyvi Biržų krašto žmonių atmintyje.
Gerbiami kolegos, kviečiu pagerbti P. Poškaus atminimą tylos minute.
Tylos minutė
Dėkoju.
10.03 val.
Informaciniai pranešimai
Kolegos, turėčiau perskaityti pareiškimą dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno ir frakcijos seniūno pavaduotojų. Juo frakcija praneša, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai frakcijos seniūne išrinko R. Morkūnaitę-Mikulėnienę, frakcijos seniūno pavaduotojais išrinkti J. Razma, pirmasis pavaduotojas, A. Čepononis, P. Kuzmickienė, A. Vyšniauskas, J. Gudauskas ir E. Pupinis.
Taip pat informuoju apie balsų skaičiavimo grupės pasikeitusią sudėtį. Balsų skaičiavimo grupėje yra K. Adomaitis – Laisvės partijos frakcija, L. L. Andrikienė – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, A. Bagdonas – Liberalų sąjūdžio frakcija, R. Baškienė – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, R. Budbergytė – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija ir V. Fiodorovas – Darbo partijos frakcija.
Taip pat esame gavę kreipimąsi iš Mišrios Seimo narių grupės. Juo grupės seniūnė R. Tamašunienė kviečia apsvarstyti galimybę dėl P. Gražulio neliečiamybės balsuoti slaptai. Dėl šito siūlyčiau apsispręsti Seimui. (Balsai salėje)
10.05 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. gruodžio 15 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pradedame darbotvarkės tvirtinimą. Darbotvarkės 1-1 klausimas. Dėl darbotvarkės kas nors norėtų pasisakyti? M. Majauskas per šoninį mikrofoną.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF*). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Frakcijos vardu noriu pasiūlyti įtraukti klausimą dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo, projektas Nr. XIIIP-4709. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Liberalų sąjūdžio frakcija rytiniame posėdyje nutarė palaikyti atvirą balsavimą dėl P. Gražulio, tą poziciją išsakau iš anksto. Taip pat frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės 2-5 klausimą – Sporto įstatymo pakeitimus. Šįryt balsavome dėl to Seniūnų sueigoje. Dauguma balsų, tačiau nepakankama dauguma, buvo už projekto išbraukimą. Prašom teikti balsuoti plenariniame posėdyje dėl šio įstatymo išbraukimo. Primenu, kad to paties prašo ir Jaunimo ir sporto reikalų komisija, nes mato labai daug neatitikimų praėjusioje kadencijoje pateiktame projekte.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau pasiūlymų nėra. Tuomet balsuojame iš eilės. Dėl M. Majausko frakcijos vardu siūlymo įtraukti į darbotvarkę projektą Nr. XIIIP-4709. Kas už, balsuojate už, manantys kitaip balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 108, balsavo 108: už – 69, prieš – 13, susilaikė 26. Siūlymui pritarta. Į darbotvarkę klausimas įtrauktas.
Siūlau balsuoti dėl Liberalų sąjūdžio frakcijos siūlymo išbraukti iš šiandienos darbotvarkės Sporto įstatymą, darbotvarkės 2-5 klausimas.
Užsiregistravo 105, balsavo 105: už – 58, prieš – 26, susilaikė 21. Pasiūlymui pritarta. Klausimas išbrauktas.
Tuomet Pridėtinės vertės įstatymo pakeitimo projektą įrašysime vietoj Sporto įstatymo.
Dabar, kolegos, turėtume balsuoti dėl Mišrios Seimo narių grupės prašymo, kad balsavimas dėl P. Gražulio vyktų slaptu būdu. Kas palaiko Mišrios grupės narių prašymą, balsuoja už, manantys kitaip balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 109, balsavo 109: už – 44, prieš – 59, susilaikė 6. Pasiūlymui nepritarta. Balsavimas atviras.
Dėl visos darbotvarkės. Kas palaiko tokį darbotvarkės projektą, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 107, balsavo 106: už – 83, prieš – 2, susilaikė 21. Darbotvarkei pritarta.
10.10 val.
Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5261(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5261. Priėmimo stadija.
Priėmimas pastraipsniui. Ar galime pritarti 1 straipsniui, dėl kurio negauta pasiūlymų ir pataisų? Pritariame bendru sutarimu? Dėkui. 2 straipsnis. Dėl jo taip pat negauta pasiūlymų ir pataisų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsavimas nukeliamas į vėlesnį laiką.
10.11 val.
Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo Nr. XII-311 6, 7, 8, 12 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5263(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo Nr. XII-311 6, 7, 8, 12 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 13 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5263(2). Priėmimo stadija.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pakeitimų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pasiūlymų, pakeitimų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Siūlau pritarti bendru sutarimu. 4 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 5 straipsnis. Pasiūlymų, pataisų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 6 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėkui, kolegos.
Yra užsirašiusių kalbėti dėl motyvų. Už norėtų kalbėti S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, gerbiami Lietuvos piliečiai, vystomasis bendradarbiavimas yra investicija. Tai nėra išlaidos. Mes, stodami į Europos Sąjungą, esame įsipareigoję 0,33 % savo BVP skirti šalims, kurios nėra Europos Sąjungos šalys, jų vystymuisi. Ypač tai aktualu buvo pabėgėlių krizės metu, kai buvo kalbama apie tai, kad pabėgėlių krizės problemas reikia spręsti jų šaltinių šalyse, ne Europos Sąjungoje, nes tai yra daug didesnė apkrova mūsų visuomenėms, ir mes nekovojame su priežastimis, o kovojame su pasekmėmis. Todėl mes turime pripažinti, kad Lietuva turi atsakomybę ir globaliu mastu, ir ne tiktai karo zonose, kur mes dalyvaujame taikos misijose, bet ir kitur, tai yra vystomojo bendradarbiavimo šalyse, artimajame užsienyje, Rytų partnerystės šalyse, padėti joms tobulėti, investuoti į ilgalaikius projektus, kurie galėtų būti nuo švietimo iki atsinaujinančios energetikos, ir tapti šitoms šalims savimi pasirūpinančiomis ir eiti demokratišku keliu.
Priminsiu, kad Liberalų sąjūdis buvo vienintelė partija, įsirašiusi šią programinę nuostatą į savo programą, ir labai džiaugiuosi, kad tai atsispindi šiandienos sprendime. Kviečiu už tai balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Už norėtų kalbėti Ž. Pavilionis. Žygimantai, žodis jums. Už kalba Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, Pirmininke. Tiesiog labai norėčiau palaikyti šį įstatymo projektą, nes iš tikrųjų vystomajame bendradarbiavime mes didžiulius įnašus darome į Europos Sąjungos biudžetą, tačiau patys nesugebame tuo pasinaudoti. Tai šis įstatymas sudarys sąlygas tai padaryti, tačiau mums dar reikės nusistatyti dešimties metų prioritetus, kad tie įnašai į vystomąjį bendradarbiavimą būtų pakelti bent tris kartus. Bet būtent šio įstatymo pagrindu, aš manau, mes sugebėsime su naująja Vyriausybe tai padaryti. Labai palaikau šį įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkui, motyvai išsakyti. Balsavimas numatytas šiandien 12 val. 25 min.
10.14 val.
Įstatymo „Dėl Nairobio sutarties dėl olimpinio simbolio apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-5190(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – įstatymo „Dėl Nairobio sutarties dėl olimpinio simbolio apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-5190(2). Vienas straipsnis. Motyvai už, prieš. Norėtų kalbėti M. Ošmianskienė.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Aš noriu pasidžiaugti, kad pagaliau Lietuva tampa civilizuota šalimi, kuri saugos ir olimpinį simbolį. Svari priežastis pasisakyti už priimant šį įstatymą yra ir ta, kad jam šalyje įsigaliojus Tarptautinis olimpinis komitetas perduoda teisę autorizuoti simbolio naudojimą šalyje vietiniam Tautiniam olimpiniam komitetui, kuris už šių teisių davimą komerciniais tikslais gautų dalį pajamų. Šio prekės ženklo naudojimo taisyklių nenustatę mes neleistume Tarptautiniam olimpiniam komitetui surinkti teisėtų pajamų, kurias jis sėkmingai visame pasaulyje naudoja sporto ir taikos… per sporto plėtrą visame pasaulyje, įskaitant Lietuvą. Todėl labai kviečiu palaikyti ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai išsakyti.
10.16 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5257(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5257(2). Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pakeitimų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pakeitimų, pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų yra užsirašę Seimo nariai. Už norėtų kalbėti M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Tai iš tiesų yra svarbus įstatymo projektas. Ką jisai, labai paprastais žodžiais, daro, tai naujai steigiamoms įmonėms yra sudaroma galimybė atidaryti sąskaitas ne tik bankuose, bet ir kitose kredito bei elektroninių pinigų įstaigose. Tai daroma todėl, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos užsienio bendrovėms, finansinių technologijų bendrovėms, ypač iš Baltarusijos, esant neramumams ten, persikelti į Lietuvą ir perkelti savo operacijas čia. Taip būtų kuriamos naujos gerai apmokamos darbo vietos.
Tačiau ir ilgesniu laikotarpiu mes turime sau užduoti labai svarbią užduotį ir kryptį – tai skaldyti skandinaviškų bankų finansinių paslaugų teikimo monopolį. Šis įstatymo projektas prisideda prie to. Šiandien bankai turi sąskaitų atidarymo monopolį, kai yra steigiamos naujos įmonės. Turėtume panaikinti šią nuostatą sudarydami galimybę, kad sąskaitas naujos steigiamos įmonės galėtų atidaryti ir kredito bei elektroninių pinigų įstaigose.
Tai yra labai svarbus projektas. Aš kviečiu palaikyti ir džiaugiuosi, kad bus galimybė jį įgyvendinti jau nuo naujų metų, Seimui pritarus. Vadinasi, mes jau nuo naujų metų taptume konkurencingesni ir sudarytume galimybes naujoms įmonėms, ypač iš kaimyninių valstybių, perkelti savo operacijas į Lietuvą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prieš kalba K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tikro negalima prieštarauti tokiai krypčiai ir tokiam mąstymui, ir tokiam įstatymui, bet aš norėčiau atkreipti dėmesį į rizikas, kurios šiaip ar taip atsiras ir tikrai bus gana didelės. Tai susiję ne tik su tuo, kad didelė dalis tokių finansinių elektroninių pinigų įstaigų dabar yra registruojama JK, tai yra Didžiojoje Britanijoje, o Britanija išeina iš Europos Sąjungos, vadinasi, tam tikra prasme reguliavimas bus daug sudėtingesnis, dar netgi neapibrėžtas.
Be to, reikia turėti omenyje tai, kad per tokias elektroninių pinigų įstaigas galima daryti ir daug finansinių aferų arba, kitaip sakant, pinigų nutekinimo arba perregistravimo paėmimo ir taip toliau. Kitaip tariant, mūsų FNTT ir pagrindinis Lietuvos bankas turi labai smarkiai sustiprinti savo pajėgas, kad galėtų kontroliuoti šitą procesą, nes vien tiktai leisti atidaryti ir vairuotojo teises naudoti, ir labai lengvai tai daryti, tai sąskaitas kreditinėse įstaigose, kurios, kad ir gavusios licenciją, ne visuomet yra tikros, yra kokios nors pastatytos šalutinės kompanijos, kaip mes turėjome pavyzdžių… Tam tikras rizikas reikia bandyti valdyti, todėl aš vis dėlto atsargiai žiūrėčiau į šito įstatymo priėmimą be apribojimų.
PIRMININKĖ. Už norėtų kalbėti S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, tai yra nemažas žingsnis į priekį, tačiau jis yra pavėluotas žingsnis. Ir aš nežinau, kaip jaučiasi V. Ąžuolas, kuris sakė, šitą įstatymą teikiant rugsėjo 29 dieną, kad prieštarauja Mokėjimų įstatymui, po to buvo paprašyta Vyriausybės išvados, kurios mes negavome dėl opozicijos pasiūlyto projekto net šešias savaites. Kodėl aš sakau, kad šis įstatymas jau pavėlavo? Rugpjūčio pabaigoje, kai prasidėjo neramumai Baltarusijoje, „Investuok Lietuvoje“ ir „Infobalt“ inventorizavo, kad apie 4 tūkst. darbuotojų ar potencialiai 60 įmonių gali pajudėti į Lietuvą. Šiandien šios įmonės daugiausia įsikūrė Lenkijoje arba Latvijoje, nes šis įstatymas tris mėnesius pavėlavo, mes jį priimame tik šiandien ir jis įsigalios tik sausio 1 dieną.
Lenkija ne tik palengvino sąskaitų atidarymą Baltarusijos įmonėms, bet skyrė 50 mln. zlotų fondą tokioms įmonėms persikraustyti, padarė žaliąją liniją Baltarusijos IT darbuotojams perkelti ir ilgalaikėms vizoms į Lenkiją gauti, ir tai veikia. Šiandien Lenkijoje yra tūkstančiai baltarusių darbuotojų, kurie perkraustyti. Ir štai mes pralaimėjome savo konkurencinę kovą.
Gerbiami valstiečiai, jūs rugsėjo 17 dieną opozicijos registruotą įstatymą kritikavote, o po dviejų savaičių pateikėte identišką įstatymą, kurio skirtumas buvo tik du žodžiai. Buvo skirtumas tik du žodžiai, ir šį įstatymą, kuris buvo reikalingas ir tikrai tūkstančiai baltarusių būtų pajudėję Lietuvos link, o ne į Varšuvą, ne į Krokuvą, jūs sužlugdėte. Ačiū, kad šiandien mes priimsime šį įstatymą, bet tikrai dėl spartos mes savo kaimynams nusileidome, dėl to ir praradome šiandien tūkstančius naujų Lietuvos gyventojų, mokesčių mokėtojų ir demokratinių žmonių Lietuvoje – jie galėjo apsigyventi čia, o ne kaimyninėse šalyse. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai išsakyti. Dėl vedimo tvarkos – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Aš gal trumpai atliepsiu profesoriaus K. Glavecko ir gerbiamojo kolegos V. Bako pastabas, kad iš tiesų mes lengvindami sąlygas finansinėje rinkoje atsidaryti sąskaitas naujoms įmonėms ir stiprindami tarpusavio skolinimosi platformą atveriame kelią liberalesnei rinkai, kurios kontroliavimą reikia sustiprinti. Čia pono V. Bako ir profesoriaus K. Glavecko buvo pastabų dėl poreikio stiprinti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą ir skirti jai papildomų asignavimų. Noriu informuoti kolegas, kad savaitgalio derybų metu buvo labai aiškiai įvardinta: turi būti skirtas papildomas finansavimas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, kad būtų užtikrintas šių įstatymų kontroliavimas. Tiesiog noriu atliepti jūsų išreikštą rūpestį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui, kolegos. Baigėme 1-5.1 klausimo svarstymą.
10.23 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5258(2) (priėmimas)
Dabar darbotvarkės 1-5.2 klausimas – Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5258(2). Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pakeitimų ir pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pakeitimų ir pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl motyvų yra užsirašęs K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, aš norėčiau priminti vieną teigiamą pavyzdį, tai yra Vokietijos situaciją, kur faktiškai penkta pagal dydį kompanija, vokiečių inovacijų ir finansinė kompanija, kuri rėmėsi pagrindinėmis blockchain technologijomis, labiausiai inovacine, bankrutavo vien dėl to, kad buvo pridaryta daug aferų finansinėje srityje. Kad pas mus tai neatsitiktų, ką kalbėjo ir Mykolas, būtinai reikia sustiprinti visą kontrolę. Nes, dar kartą sakau, pačioje Europos Sąjungos finansų rinkoje, jos stebėsenoje yra atsiradę daug skylių, kurios neužtaisytos, neužlopytos. Pavyzdžiui, dėl tos pačios Didžiosios Britanijos, kuri išėjo, ir atitinkamai su Britanija išeis Kaimanų, Alandų salos ir dar kiti finansiniai institutai, kurie labai pagarsėjo ir teigiamais, ir blogais dalykais.
Dar trečias dalykas, kurį, manau, verta pasakyti, kad Lietuvos bankas ruošia kriptovaliutą. Ir ta kriptovaliuta iš esmės taip pat turės įeiti į tą sistemą. Koks bus tas suderinimas, priklausys nuo banko ir visų kitų institucijų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui, kolegos. Motyvai išsakyti. Balsavimas 12 val. 25 min.
10.24 val.
Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5259(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.3 klausimas – Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5259(2). Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pakeitimų, pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pakeitimų, pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsavimas numatytu laiku.
10.25 val.
Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1943(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1943(2). Priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis. Pakeitimų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Motyvai dėl viso už, prieš. Už užsirašė kalbėti M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, dar vienas labai svarbus įstatymo projektas, kuriuo toliau skaldome skandinaviškų bankų monopolį Lietuvoje ir sudarome galimybę juridiniams, ne tik fiziniams, asmenims tapti paskolų davėjais tarpusavio skolinimosi platformose. Šiuo metu tarpusavio skolinimosi platformos sudaro maždaug 50 mln. ir tai yra apie 7 % vartojimo paskolų rinkos. Rinka yra labai sekli. Norėdami didinti konkurenciją skandinaviškiems bankams, turime plėsti tos rinkos galimybes sudarydami galimybę ir juridiniams asmenims tapti paskolų davėjais tarpusavio skolinimosi platformose. Tai reiškia, kad bus didesnė konkurencija, rinka bus gilesnė.
Labai kviečiu visus kolegas tam pritarti. Atkreipsiu dėmesį, kad tam pritaria Lietuvos bankas, pritaria Vyriausybė, taip pat gavome ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos raštą. Noriu atkreipti dėmesį, kad, kaip ir sakiau, bus stiprinama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir jos gebėjimai prižiūrėti rinką. Kartu mes savo sprendimais skaldytume toliau skandinaviškų bankų monopolį ir užtikrintume didesnę konkurenciją. O tai reiškia geresnes galimybes vartotojams ir mažesnes palūkanas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prieš kalba K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (MSNG). Vėlgi ne prieš, bet noriu atkreipti dėmesį, kad per šią skolinimosi platformą jau galima, dabar ir praktika jau rodo, kaip rodo Mokesčių inspekcija, apeiti mokesčius. Pavyzdžiui, skolinimasis daiktų, paskui nuoma grąžinant juos ir taip toliau – galima apeiti tuos mokesčius, kurie priklausytų, esant kitai situacijai. Todėl vėlgi iškyla didelis vaidmuo ir dėmesys FNTT ir kitų institucijų, kurios tą dalyką… ir Mokesčių inspekcijai. Taigi paleidžiame… atidarome narvelį, bet reikia tuo pačiu metu žiūrėti, kad nepriskristų ir visokių kitų piktų paukščių į tą narvelį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos, motyvai išsakyti. Balsavimas – numatytu laiku.
10.28 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4981(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.1 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4981(2). Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų, pakeitimų nėra pateikta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pakeitimų, pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų yra užsirašiusių Seimo narių. Už norėtų kalbėti R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Mieli kolegos, kaip išvadų rengėja aš tiesiog dar kartą noriu atkreipti kolegų Seimo narių dėmesį. Tai išties labai sistemiškas ir teisingas įstatymo projektas, kad valstybinės pensijos kariams, pareigūnams, nukentėjusiems asmenims, mokslininkams būtų taip pat indeksuojamos. Indeksavimo koeficientas, beje, ir valstybinių pensijų bazės dydis būtų tvirtinami Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, tai iš tikrųjų būtų vėlgi su Vyriausybe suderintas veiksmas.
Noriu atkreipti dėmesį, kad dar buvusioji Vyriausybė pateikė teigiamą išvadą dėl šio įstatymo ir teigė, kad 2021 metų biudžete tos lėšos, kurios dabar būtų reikalingos, o tai būtų 2,8 mln. eurų, numatytos ir tai būtina pradėti nuo 2021 metų. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui. Jo jau išties laukia tie žmonės, kurie seniai nusipelnę ir gauna labai jau mažas valstybines pensijas. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkui. Norėtų kalbėti T. Tomilinas, bet jo nematau. Už kalba L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų teko ne vieną kartą diskutuoti su pareigūnais ir kviesčiau visus ištaisyti šitą padarytą klaidą. Kai buvo sumažintos pareigūnų pensijos, mes jų neatkūrėme, faktiškai nesame išmokėję, tai šiandien šituo teisės aktu, kurį mes priimsime, tikrai ištaisysime padarytą klaidą. Aš manau, kad jie tikrai, yra saugiklis, sakysime, tie, kurie dirba, kalbama ir apie draudžiamąsias pajamas, jie tą supranta, bet pensijos labai svarbu tiems, kurie nedirba ir šiandien gauna labai mažas pensijas, tai iš tikrųjų bus indeksuotos kaip ir socialinio draudimo pensijos. Kviečiu visus tikrai palaikyti ir priimti šitą teisės aktą.
PIRMININKĖ. Už kalba T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Labai ačiū, Pirmininke, kad esate lanksti dėl mūsų nuotolinio dalyvavimo, tikrai labai džiugu. Norėjau pasisakyti dėl šio įstatymo projekto todėl, kad pareigūnų valstybinių pensijų klausimas Socialinių reikalų ir darbo komitete faktiškai yra amžinas. Buvo labai daug diskusijų, kaip tą valstybinių pensijų sistemą pertvarkyti, buvo labai daug skirtingų nuomonių, netgi kardinaliai priešingų: vieni žmonės aiškino ir svajojo apie tam tikrą valstybinių pensijų sistemos reformą, kiti tiesiog nuosekliai atstovavo tai nuomonei, kad niekur mes čia nepabėgsime nuo tos sistemos, kokia ji yra, ir indeksavimo klausimas anksčiau ar vėliau turi būti sprendžiamas.
Aš džiaugiuosi, kad daromas šis žingsnis, gaila, kad nebuvo užbaigtas klausimas ankstesnėje kadencijoje. Kol kas tai yra kompromisinis dalykas, indeksacija vyks būtent augant kainoms, tai yra pagal infliacijos lygį. Tai neprilygsta indeksacijai, kurią turime pensijų sistemoje, kai pensijos indeksuojamos pagal darbo užmokesčio fondo augimą ir jo tendencijas. Šiuo pakeitimu valstybinės pensijos augs keliais procentais, kaip mes matome, kokia yra infliacija, bet tai yra geriau negu nieko. Šiuo atveju labai svarbu padaryti išvadą, kad nereikia išradinėti dviračių – mūsų sistemos yra tokios, kokios yra, galbūt kartais reikia ir pergalvoti norą jas reformuoti.
PIRMININKĖ. Už kalba M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Iš tiesų pritariu kolegoms, jog valstybinės pensijos lygiai taip pat kaip ir įprastos senatvės pensijos turi būti indeksuojamos atsižvelgiant į infliaciją, atsižvelgiant į besikeičiančią ekonominę padėtį, atsižvelgiant į poreikį ir valstybės galimybes. Tačiau taip pat kviesčiau kolegas į bendrą pokalbį apie tai, kam šiuo metu yra skiriamos valstybinės pensijos, taip pat kviesčiau Seimo tyrimų skyrių panagrinėti, kam yra skiriamos valstybinės pensijos kitose Europos Sąjungos šalyse, ir pažiūrėti, ar iš tiesų sistema, kurią turime Lietuvoje, atitinka europinius standartus ir europinę socialinę tvarką, kam, kaip ir kada ir kokios valstybinės pensijos skiriamos, ar nėra tuo Lietuvoje gal ir šiek tiek piktnaudžiaujama. Labai ačiū ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai išsakyti.
10.34 val.
Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5329(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.2 klausimas – Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5329(2). Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pakeitimų, pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėl 2 straipsnio pakeitimų, pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašė kalbėti R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Mieli kolegos, šiame rodiklių ir bazinio dydžio įstatyme kaip tik yra numatytos atitinkamos sumos. Valstybinės pensijos bazė, kaip jūs žinote, buvo 58 eurai. Tai susijęs įstatymas su anksčiau mūsų jau aptartu įstatymo projektu, todėl būtina atsisakyti nuostatos, kad valstybinių pensijų bazės dydis negali būti didesnis negu dabar galiojantis 58 eurų dydis, nes mes pasirengėme indeksuoti, o tai ir reiškia, kad šitas dydis gali keistis. Todėl labai pritariu tam, kad šį įstatymą reikia koreguoti ir šią nuostatą išbraukti. Prašom balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai išsakyti. Balsavimas – numatytu laiku.
10.35 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4504(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4504(2).
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pakeitimų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pakeitimų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašė kalbėti Seimo nariai. Pirmoji už kalba R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Socialinių reikalų ir darbo komitete mes, to komiteto žmonės, tikrai išsamiai nagrinėjome šį A. Kubilienės pateiktą įstatymo projektą. Siūlymas išties yra labai taiklus, kad šešių bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka vaiko priežiūrai būtų mokama visiems (pabrėžiu žodį „visiems“) besimokantiems ir studijuojantiems vaikus auginantiems tėvams neįvertinant jų amžiaus. Kaip jūs žinote, iki šiol tie, kurie studijuoja, iki 26 metų amžiaus gali gauti išmoką, o jau vyresni ne, doktorantūroje, rezidentūroje – iki 30 metų amžiaus, todėl ir buvusi Vyriausybė iš tiesų pritarė ir pateikė teigiamą išvadą. Tai šiuo metu paliestų apie 330 žmonių ir valstybės biudžetui kainuotų apie 1 mln. eurų.
Siūloma, kad įsigaliotų nuo 2021 m. sausio 1 d. Tad siūlymas atsisakyti nuostatos, apribojančios išmokų skyrimą dėl vaikus auginančio asmens amžiaus, išties yra teisingas. Kviečiu kolegas balsuoti už.
PIRMININKĖ. Už norėtų kalbėti A. Sysas. Jo nematau salėje. K. Vilkauskas. Taip pat nėra salėje. Balsavimas – numatytu laiku.
10.37 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5305(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5305(2). Kviečiu komiteto pranešėją M. Lingę.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas gruodžio 11 dieną apsvarstė minėtą įstatymo projektą. Trumpai priminsiu, kad dabar darbo užmokesčio subsidija yra taikoma tik įdarbintiems iki karantino laikotarpio, todėl iniciatoriai siūlė suvienodinti patį principą, kad būtų galima subsidijuoti darbo užmokestį ir įdarbinusiems asmenis karantino metu ir ekstremaliosios situacijos metu, kad įgautų teisę į subsidiją. Taigi buvo kreiptasi į Vyriausybę išvados. Vyriausybė pateikė teigiamą išvadą – pritarė ir pasiūlė, apskaičiuojant subsidijas, taikyti nuo gruodžio mėnesio ir kitų mėnesių subsidijoms.
Komitetas Vyriausybės nuomonei pritarė, atsižvelgė į Teisės departamento buvusias pastabas, atsižvelgė į Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos pastabas ir siūlymus.
Komiteto išvada – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Už balsavo 12, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto išvadą. Diskutuoti užsirašiusiųjų nėra. Dėl motyvų norėtų kalbėti A. Vinkus. Gerbiamas Antanai, jūs užsirašėte kalbėti už.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, įstatymo pakeitimo projektu siūloma sudaryti galimybę darbdaviui mokėti darbo užmokesčio subsidiją už darbuotojus, kurie buvo įdarbinti po Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino dienos. Manyčiau, jis yra labai laiku ir šiuo klausimu turėtume priimti teigiamą sprendimą. Mes kalbame apie žmones, kurių finansinė padėtis, užsitęsus pandemijos laikotarpiui, o kartu ir paskelbus antrąjį karantiną, nuolat blogėja. Pasiūlymo esmė būtų ta, kaip jau minėjo pranešėjas, kad atsisakius nuostatos, kuri suponuoja subsidijas darbo užmokesčiui mokėti tik už darbuotojus, kurie buvo įdarbinti iki ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbimo dienos, subsidija darbo užmokesčiui bus mokama ir už darbuotojus, kuriems paskelbta prastova ir jie buvo įdarbinti ekstremaliosios situacijos laikotarpiu po karantino paskelbimo dienos. Kviečiu, kolegos, balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Balsavimas numatytu laiku.
10.40 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-62(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-62(2). Komiteto pranešėjas – M. Maldeikis. Prašau pristatyti komiteto išvadą.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji. Komitetas balsavo dėl sprendimo pritarti įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs pristatėte komiteto išvadą. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Pasiūlymų nėra. Dėl motyvų dėl viso yra užsirašęs kalbėti M. Majauskas. Mykolo salėje nematau, daugiau užsirašiusių nėra. Balsavimas numatytu laiku.
10.43 val.
Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 3, 6, 7, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 19, 20, 23, 26, 28, 32, 33, 35, 40, 41, 42, 46 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir 5, 47 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-5310(2), Bankų įstatymo Nr. IX-2085 67 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5311(2), Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 49 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5312(2), Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 57 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5313(2), Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 8, 38 straipsnių ir šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5314(2), Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5315(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-11.1 klausimas – Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 kai kurių straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir 5, 47 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-5310(2). Ir lydimieji. Pranešėjas – M. Majauskas. M. Majausko salėje šiuo metu nėra. Ar galėtų kas nors kitas iš Biudžeto ir finansų komiteto perskaityti komiteto išvadą? Gerbiamas Matai? Puiku, prašau, Vytautai, jeigu galėtumėte perskaityti komiteto išvadą dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-5310 ir lydimųjų. Tuoj, sekundėlę. Taip, didelis įstatymų paketas, prašau pristatyti komiteto išvadas dėl 1-11.1 klausimo ir lydimųjų.
V. GAPŠYS (DPF). Projektas Nr. XIIIP-5310(2). Komiteto sprendimas pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-5310 ir komiteto išvadoms. Pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašau ir dėl lydimųjų.
V. GAPŠYS (DPF). Projektas Nr. XIIIP-5311(2). Komiteto išvada – pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-5311 ir komiteto išvadoms bei pasiūlymui. Yra pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kitas lydimasis projektas Nr. XIIIP-5312(2).
V. GAPŠYS (DPF). Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-5312 ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kitas lydimasis projektas Nr. XIIIP-5313(2).
V. GAPŠYS (DPF). Taip pat sprendimas yra pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kitas lydimasis projektas Nr. XIIIP-5314(2).
V. GAPŠYS (DPF). Vėlgi komiteto sprendimas yra pritarti ir tai yra bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir dar vienas lydimas projektas Nr. XIIIP-5315(2).
V. GAPŠYS (DPF). Vėlgi balsavimo rezultatas – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs pristatėte komiteto išvadas.
Diskutuoti norinčių nėra. Už norėtų kalbėti M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Tai iš tikrųjų didelis paketas ir nemažai sprendimų yra įtvirtinama. Pavyzdžiui, projektu siūloma Lietuvos apeliacinį teismą paskirti institucija, atsakinga už bendrą pertvarkymo valdybą ir sprendimų autentiškumo tikrinimą. Taip pat yra nustatomi minimalūs reikalavimai dėl dalyvių įmokų, taip pat yra tikslinama indėlių draudžiamojo įvykio sąvoka. Čia noriu atkreipti kolegų dėmesį, yra pakankamai svarbus sprendimas. Iki šiol tik finansų įstaigos bankrotas būdavo pripažįstamas kaip draudžiamasis įvykis, po kurio, suėjus septynioms dienoms, būtų galimybė indėlininkui kreiptis dėl indėlio kompensavimo. Dabar ne tik finansų įstaigos bankrotas, bet ir įtarimas pinigų plovimu, priežiūros institucijos moratoriumas taptų draudžiamuoju įvykiu, kai įstaiga negali išmokėti indėlio, tai yra indėlis tampa neprieinamas penkias darbo dienas, ir tai automatiškai tampa draudžiamuoju įvykiu. Taigi ne tik bankrotas, bet ir, tarkim, Lietuvos banko sprendimas sustabdyti įmonės veiklą taptų draudžiamuoju įvykiu, jeigu indėlis taptų neprieinamas per penkias dienas. Tai vienas iš tokių svarbesnių pakeitimų ir taip pat kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai išsakyti, balsavimas numatytu laiku.
10.46 val.
Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5368(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5368(2). Iš praėjusio posėdžio mums liko pasisakymai. Kalbėti buvo užsirašęs L. Slušnys, jo nematau. G. Paluckas, nematau. E. Gentvilas. Eugenijau, žodis jums.
E. GENTVILAS (LSF). Yra toks su kauke.
PIRMININKĖ. Nesimato iš čia. Gerbiamas Linai, žodis jums apie Farmacijos įstatymą svarstymo stadijoje iš praėjusio posėdžio.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, iš tiesų visą laiką šitas įstatymas nukeliamas. Tai mano argumentai, kad būtų nukelta dvejiems su puse metų, pagrindiniai yra tokie. Pirmiausia iki šiol nelabai suprantu, kaip iš viso Lietuvoje mes padarėme tokį įvartį, kad šitie farmakotechnikai dirba. Jeigu jau mes sakome, kad jie yra netinkami dirbti, kodėl jie n metų dar vis gali tą darbą daryti ir tebedirba darbą, kuris priklauso vaistininkui. Priežastį galima nesunkiai nuspėti patikrinus universitetų programas ir patikrinus kolegijų programas. Jos iš esmės yra identiškos, tik viena tęsiasi penkerius metus nepertraukiamų studijų, o kita tęsiasi trejus metus. Kažkuriuo metu jauniems žmonėms buvo aiškiai sukelti lūkesčiai. Atidėdami šio įstatymo įsigaliojimą, kad tik vaistininkai dirbtų vaistinėse, mes galėtume sutvarkyti pirmiausia švietimo sistemą ir iš tiesų padaryti taip, kad vaistininkai dirbtų savo darbą, farmakotechnikai dirbtų savo darbą. Tai yra vienas dalykas.
Antras dalykas, mano pats svarbiausias argumentas, kad šiame gyvenimo etape, kai mes einame į karantiną, kai mes ir taip uždarėme daug dalykų, šitie žmonės vis dar dirba, kažkur uždirba pinigus, tuos pačius pinigus, kurie reikalingi sumokėti mokesčiams ir net galų gale sėdėti mums čia, Seimo salėje. Tai aš tiesiog paprasčiausiai prašau, kad priimdami sprendimą balsuotume už atidėjimą dvejiems su puse metų iki 2023 metų liepos mėnesio. Mes galėsime visiškai sėkmingai, manau, susitvarkyti su tuo, kas yra neatitinkantys tam tikri standartai. Kokybės klausimą, kuris yra nagrinėjamas, man šiandien irgi labai sudėtinga spręsti, nes mes skirtingai suprantame kokybę. Universitetas sako viena, kolegija sakys kita. Bet aš pasakysiu, pasidomėjau. Nėra nė vieno skundo kliento, pirkėjo, kuris skųstųsi, kad vaistinėje jį blogai aptarnauja. Nes, tiesą sakant, ko gero, klientui visiškai tas pats, kas prie jo prieina, bent jau šiuo metu.
Aš manau, kad nelogiška šiandienos sąlygomis, šiandienos aplinkybėmis nupjauti šitą… leisti įsigalioti šitam įstatymui ir tokiu būdu pašalinti juos iš rinkos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Diskutuoti užsirašė G. Paluckas. Iš tribūnos prašom.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tiesų, matyt, nėra nė vieno Seimo nario, kuris nebūtų gavęs vienokio ar kitokio elektroninio laiško ar kreipimosi iš profesinių sąjungų, iš ugdymo įstaigų, tiek iš universitetų, tiek iš kolegijų. Vadinasi, klausimas tikrai yra asmeniškai liečiantis žmones ir jie nori parodyti didelį susirūpinimą. Tačiau taip pat atkreipkime dėmesį į tai, kad daugiau nei dešimtmetį šis klausimas tokios būklės ir kabo, atleiskite už pasakymą. Ir, tiesą pasakius, neturime tvirtų duomenų, kad kas nors būtų sugriuvę ar būtų neveikę.
Taip, Lietuvoje vaistinių tinklas yra plačiau ir geriau išvystytas nei Europos Sąjungoje. Reikia pripažinti, kad mažėjant gyventojų regionuose vaistinių tinklas, matyt, irgi trauksis, bet tai yra verslo specifika. Tuo tarpu Seimas savo ruožtu savo sprendimais gali sudaryti sąlygas tam tinklui egzistuoti, gali sudaryti sąlygas žmonėms, ypač nutolusiose nuo rajono centro teritorijose, gauti farmakotechnikų paslaugas ir įsigyti vaistų.
Mano galva, mes turėtume palaikyti termino pratęsimą ir sudaryti galimybes persikvalifikuoti farmakotechnikams arba apskritai persvarstyti direktyvos perkėlimo į nacionalinės teisės aktus principus, tai yra nekeliant perteklinių reikalavimų, nes mes matome, kad su farmacininkų priežiūra farmakotechnikai gali teikti paslaugas ir šiurkščių klaidų nedaro. Todėl visus skatinu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Diskusijoje kalbės E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, tikrai smagu, kad sutampa konservatorių, liberalų ir socialdemokratų nuomonės šituo klausimu. Mano argumentai dar papildomi būtų tokie. Čia mūsų pačių aplaidumas, kad mes nuo 2012 metų, prieš aštuonerius metus pirmą kartą atidėdami įsigaliojimą, nesugebėjome farmakotechnikų pavadinti vaistininkais. Tai, ką sakė kolega Linas, yra tokia tikrovė. Trejus metus kolegijoje mokosi farmakotechnikai ir gauna bakalauro diplomą, tačiau mes juos ir toliau vadiname farmakotechnikais, o tai jau nebeatitinka europinio reguliavimo, kad vaistinėse turi dirbti vaistininkai.
Gerbiamieji, Vakarų Europoje farmakotechnikai parengiami per vienus metus arba per pusantrų metų. Tai ir yra tikrieji farmakotechnikai. Mūsų farmakotechnikai, baigę kolegijas po trejų metų, iš esmės turi vaistininkų kvalifikaciją. Mano manymu, net nereikia jų perkvalifikavimo, reikia pervadinimo. Pavadinkime juos jaunesniaisiais vaistininkais ar kaip nors kitaip ir tegul jie eina ir dirba.
Šiandien yra pavojus iškilęs maždaug 200 vaistinių, kuriose dirba ne vaistininko formalią kvalifikaciją turintys, bet farmakotechniko formalią ir nepakankamą atseit kvalifikaciją turintys asmenys. Jeigu leidžiame įsigalioti šitam įstatymui nuo sausio 1 dienos, apie 200 mažų vaistinių pakimba, jų nelieka. Tai, be abejo, būtų gardus kąsnelis didiesiems vaistinių tinklams. O čia dažnu atveju miesteliuose yra privataus žmogaus iniciatyva sukurta darbo vieta ir sukurta paslauga miestelio gyventojams.
Man sako, Darbo biržoje, žiūrėk, yra apie 150 vaistininkų, tegul jie eina ir dirba vietoje tų farmakotechnikų. Tai įsivaizduokime, kokiame nors Virbalyje žmogus, turintis farmakotechniko išsilavinimą ir aptarnaujantis vietinius gyventojus šiandien, turi pasitraukti iš savo įkurto verslo ir laukti, kad koks nors vaistininkas atvažiuotų iš Kauno ir dirbtų jo versle. Tai jis jį turės samdyti? Visų pirma supraskime, kad visi 150 vaistininkų, kurie šiandien nedirba, nebūtinai norės važiuoti į miestelius. Antras dalykas, toks vaistininkas taptų samdomu žmogumi, didėtų išlaidos šiame versle, vadinasi, didėtų vaistų kainos mažuose miesteliuose ar kaimuose esančiose vaistinėse. Tai irgi ne išeitis.
Mano įsitikinimu, turime atidėti. Mano kitu įsitikinimu, nereikės ir dvejų su puse metų peržiūrėti šį farmakotechnikų pervadinimą vaistininkais, kad būtų formalus europinio reglamentavimo atitikimas. Tai rodo mūsų valdžių aplaidumą: ai, atidedame, o ne analizuojame, kur čia šunys pakasti. O šunys pakasti labai negiliai. Farmakotechniko išsilavinimas leidžia aptarnauti žmones pardavinėjant jiems vaistus. Ir galiu garantuoti, kad nei aš, nei tų miestelių vaistinių klientai niekada nepasidomėjo, kas juos aptarnauja: ar kolegiją baigęs farmakotechnikas, ar vadinamąjį aukštąjį, magistro išsilavinimą turintis vaistininkas. Žmonėms svarbu paslauga, pigesnė, labiau prieinama paslauga.
Palikime tą galimybę po Naujųjų metų, tačiau Seimas, mes su ponu A. Matulu kalbėjome, turi labai greitai kreiptis į Švietimo, sporto ir mokslo ministeriją ir peržiūrėti šiuos neatitikimus, kad bakalauras farmakotechnikas toliau galėtų išdidžiai, solidžiai ir prasmingai tęsti savo veiklą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kolegos, visi, norintys pasisakyti diskusijoje, jau kalbėjo. Dabar norėčiau pakviesti komiteto pranešėją P. Kuzmickienę pristatyti komiteto išvadą. Yra gautas Seimo narių pasiūlymas. Aš galėčiau paprašyti… Prašau, gerbiama Paule, jūs galite eiti į tribūną, o gerbiamos M. Ošmianskienės norėčiau paprašyti pristatyti pataisą. Morgana Daniele, prašom, žodis jums.
M. DANIELĖ (LF). Labai ačiū už suteiktą žodį. Kartu su Seimo narių grupe užregistravome pasiūlymą nebevilkinti šio pokyčio nei trejus, nei šešerius metus ilgiau ir įsiklausyti į Lietuvos mokslo bendruomenės siūlomą kompromisinį variantą, tai yra atidėti šį įsigaliojimą iki kitų metų liepos 1 dienos.
Kodėl manau, kad šis pasiūlymas yra tinkamiausias? Kaip jau buvo šiandien paminėta, pokytis buvo sutartas 2006 metais pagal Europos Sąjungos susitarimus ir jau 15 metų jo neįgyvendiname. Pastaraisiais metais šis įstatymo projektas jau yra patekęs į vilkinimo fazę. Na, o argumentai irgi nėra labai stiprūs. Sakoma, kad Lietuvoje trūksta vaistininkų, tačiau jokia objektyvi informacija šiam teiginiui pagrįsti nebuvo rasta. Lietuvoje šiuo metu turime 3 tūkst. vaistininkų licencijų, dar 700 farmakotechnikų per 10 metų persikvalifikavo į šią specialybę, tad licencijų skaičius yra pakankamas. Kyla klausimas, vis dėlto kokios yra priežastys, kodėl vaistininkai neateina dirbti į vaistines arba kodėl sunku juos prisikviesti?
Manau, kad kovido laikotarpiu farmacija yra vienintelis finansiškai nenukentėjęs verslas. Manau, kad ir kitas pusmetis bus pakankamas laikas verslui susitarti su vaistininkais specialistais ir prisikviesti juos dirbti į vaistines. Pabrėžiu, kad persikvalifikavimas buvo vykdomas 10 metų, ir šis etapas universitetuose jau yra baigtas, studijos jau nutrauktos, nes truko 10 metų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kviečiu pristatyti komiteto išvadą dėl Seimo narių siūlymo.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Komitetas Seimo narės M. Danielės ir kitų Seimo narių pasiūlymui nepritarė motyvuodamas tuo, kad vis dėlto 2021 m. liepos 1 d. yra per trumpas laikotarpis išspręsti šią situaciją vertinant ir visą COVID-19 pandemijos dalyką, ir tai, kad per tiek laiko surasti tinkamą skaičių vaistininkų nėra galimybių. Tuo tarpu komitetas pritarė L. Slušnio ir J. Sejonienės pasiūlymui atidėti terminą iki 2023 metų liepos mėnesio.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūs pristatėte komiteto išvadą.
Motyvai už, prieš dėl pataisos. Už užsirašiusių nėra. Prieš norėtų kalbėti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų pusę metų nieko nesprendžiant paprasčiausiai įvestų paniką, sutrikdytų veiklą tų vaistinių, kurios čia buvo minėtos, kurios labiausiai nutolusios nuo centrų. Apskritai ateityje turbūt turėtume laikytis praktikos, kad vis dėlto žmonės, kurie yra baigę tam tikrus mokslus ir turėjo teisę vienoje ar kitoje srityje dirbti, nebūtų turbūt prievarta nušalinami nuo savo veiklos. Galbūt naujiems ateinantiems, taip, mes galime kelti tam tikras sąlygas, kad turėtų būti toks išsilavinimo cenzas, ir taip jie įeitų į rinką. Dabar pasakymas, kad vis dėlto yra laisvų 150 farmacininkų ir kad iš tikrųjų tai išspręs problemą, neįsivaizduoju, kad kuris nors farmacininkas, galbūt čia negaunantis darbo arba apskritai nenorintis dirbti farmacininku, galbūt kitais reikalais užsiimantis, iš tikrųjų važiuotų kažkur į kaimelį ir užpildytų tą trūkstamą vietą. Iš tiesų kalbama apie nutolusias vaistines, kur žmonės per nuotolį gauna tam tikras konsultacijas iš farmacininkų – farmakotechnikai ir taip sprendžiamos problemos.
Dar vienas dalykas. Iš tiesų pusė metų neišspręs nieko, nes jeigu ir kalbėtume galbūt apie išlyginamąsias studijas ir galimybę siekti to išsilavinimo, kurį galbūt suteikia universitetinis išsilavinimas, aukštasis universitetinis mokslas, tai iš tikrųjų turbūt nieko nepasiektume, nes programas reikia rengti tikrai atsakingai, negalima parengti per kelias dienas, paprasčiausiai jos turi būti suderintos, o tai yra ilgas svarstymas.
Dar vienas dalykas. Čia buvo pasakyta, kad turėjo galimybę. Tikrai ne visi turėjo galimybę. Iš tikrųjų tos studijos buvo mokamos, jos brangiai mokamos, o žinome, kad žmonės rūpinasi ir kitais dalykais, ypač gyvenantys kaimuose. Tos pajamos ir atlyginimai nebuvo dideli, kad galėtų išsimokslinti patys ir galėtų dar mokslinti savo vaikus. Prioritetas turbūt visiems yra vaikai, o ne kai kada savo išsilavinimas. Tikrai siūlau tuos žmones užjausti ir palikti bent 2,5 metų visai tai sistemai sutvarkyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Už norėtų kalbėti A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Aš norėčiau palaikyti kolegės M. Danielės pasiūlymą ir vis tiktai labai rimtai pagalvoti. Man labai keista klausyti pasvarstymų ir sulyginimų vaistinių ir vaistininkų su tiesiog prekyba ir verslu. Tai nėra tiesiog prekyba ir verslas. Tai yra tikrai sudėtinga profesija. Tam, kad persikvalifikuotų, tam, kad atsižvelgtų į reikalavimus, buvo skirta tikrai gana daug laiko. Ką mes turėtume suprasti? Kad kiekvienas atidėjimas atideda ir progresą vaistinėse, atideda išplėstinės farmacinės veiklos diegimą. Ar jūs norite pasakyti, kad kaimo vietovėse šitų paslaugų nereikia? Jau ir taip turime baisius sveikatos paslaugų teikimo netolygumus kaimiškose vietovėse. Dabar atidedame tam tikrą progresą kaimiškose vietovėse ir farmacijos srityje.
Kolegai E. Gentvilui noriu iš tikrųjų replikuoti ir paklausti: gal reikėtų ir slaugytojoms tada iš karto suteikti gydytojo diplomą? Jos jau kažką dirba, skundų nėra. Man atrodo, kad sveikatos srityje taip niekas nedaro ir atbuline tvarka niekas nieko nesuteikia. Tai yra tikrai aukštos kompetencijos, mes kalbame tikrai ir apie pacientų saugumą. Ne pacientas turėtų teikti kažkokius skundus, tam yra sukurtos struktūros – Akreditavimo tarnyba, tam yra universitetai. Jie aiškiai savo žodį pasakė, kad užtektų atidėti iki liepos mėnesio, o ne vėl kažkiek metų. Tikrai siūlau palaikyti kolegės M. Danielės siūlymą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai dėl pataisos išsakyti.
Dabar skelbiu balsavimą. Kas pritariate Seimo narių M. Danielės, R. Šalaševičiūtės, E. Dobrovolskos ir kitų siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 65, balsavo 65: už – 20, prieš – 22, susilaikė 23. Pataisai nepritarta. Motyvai dėl viso. Už norėtų kalbėti J. Sejonienė.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Labai prašau palaikyti pataisą, kurią pasiūlėme mudu su L. Slušniu. Diskusijos tikrai užsitęsė per ilgai, netoleruotina yra tai, kad atidedama 20 metų, bet mes prašome nukelti įstatymo įsigaliojimą dar dvejiems su puse metų. Tikrai neabejotinai lietuviai yra nusipelnę tokių pat kokybiškų paslaugų kaip ir kiti europiečiai ir Europos Sąjungos direktyva turi įsigalioti Lietuvoje. Nepaisant to, kad mes siekiame kokybiškų paslaugų, išlieka tokie paradoksai kaip receptinių vaistų pardavimas internetu, tai spręstinų dalykų tikrai dar yra.
Svarbiausia, ką noriu pasakyti, kad iš tiesų mes turime įsipareigojimų ne tik Europos Sąjungai ir įgyvendinant direktyvas, ne tik universitetams, bet taip pat ir mažumai, tai yra farmakotechnikams. Pirmiausia per tuos metus, kuriems prašome atidėti įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinti pagaliau ir pradėti farmakotechnikus ruošti taip, kaip jie ruošiami visoje Europos Sąjungoje, nesuteikiant jiems nepagrįstų lūkesčių. Manau, kad tai yra pakankamas motyvas todėl, kad visgi Vyriausybė taip pat yra daugumos ir tas įsipareigojimas turėtų būti priimtas rimtai. Tai tiek.
Taip pat, aišku, turime užtikrinti ir tų farmakotechnikų, kurie baigė studijas seniai ir kurie nepersikvalifikavo per dešimt metų, teisėtus lūkesčius ir jų pastangas, ir jų patirtį irgi turime formalizuoti. Labai prašau palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dėl vedimo tvarkos – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, ar negalite pakomentuoti, ar neiškreiptas vaizdas susidaro, kai mes dabar už pasiūlymą išsakome savo nuomonę, o tų žmonių, kurie išėjo ir 12 val. 25 min. ateis, gali būti, kad ta nuomonė būtų buvusi lemtinga. Tai ar čia nėra nei šis, nei tas, kai dėl pasiūlymų mes dabar tai darome?
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, mes šitą pokalbį turime kiekvieno posėdžio metu, toks yra sutarimas, kad Seimo nariai, kurie nemano, jog jie nori pasisakyti dėl vieno ar kito įstatymo projekto, gali sekti posėdžio eigą iš savo kabinetų. Matydami poreikį ateiti į Seimo salę, jie tą ir padaro, o balsavimas yra numatytu laiku. Tai tikrai bandome suderinti tiek Seimo narių saugumo klausimą, tiek ir tvarkingo posėdžio organizavimą.
Dėl vedimo tvarkos norėtų kalbėti K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, aš tik galiu jums paantrinti. Kiekvienas gali čia sėdėti, jūs galite ir sėdite, aš galiu ir sėdžiu, nes mums atrodo šitas klausimas svarbus ir norime dalyvauti diskusijoje, ir balsuoti dėl įvairių pataisų. Kas nenori, tas nenori.
PIRMININKĖ. Prieš norėtų kalbėti M. Danielė.
M. DANIELĖ (LF). Ačiū už suteiktą žodį. Norėčiau pasisakyti prieš atidėjimą ir vilkinimą šios tvarkos trejus ar šešerius, ar daugiau metų. Norėčiau paraginti leisti žmonėms dirbti pagal jų teisėtai įgytą mokslinę kvalifikaciją, tuo labiau kad vaistinių stiprinimas šiuo metu yra labai svarbus, kai kalbame apie vakcinaciją, ir tikrai vaistinių pagalbos, stiprių specialistų pagalbos čia prireiks. Pereikime į tą kitą vaistininko institucijos stiprinimo etapą ir leiskime verslui ir specialistams susitarti dėl darbo sąlygų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už, prieš išsakyti svarstymo stadijoje. Balsavimas numatytu laiku.
11.09 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 3, 6, 21, 24 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-34(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 3, 6, 21, 24 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-34(2). Svarstymo stadija. Prašau komiteto pranešėją G. Palucką pristatyti komiteto išvadas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, įstatymo projektu nustatoma, kas įgyvendins Europos Sąjungos reglamentą, kuris įsigalios nuo šio mėnesio 31 dienos. Jis reglamentuoja orlaivių ir bepiločių registravimo, eksploatavimo ir kitas taisykles. Įstatymo projektu siūloma Transporto kompetencijų agentūra kaip įstaiga, kompetentinga įgyvendinti reglamento nuostatas.
Komitete svarstant įstatymo projektą buvo gautos trys pastabos iš Teisingumo ministerijos, joms visoms yra pritarta. Iš Seimo kanceliarijos Teisės departamento buvo gautos, atrodo, aštuonios pastabos. Į penkias buvo atsižvelgta ir buvo nuspręsta nepritarti trims. Viena dėl Vyriausybės išvados, nes manoma, jog šiuo atveju ji nėra tikslinga, nes pati Vyriausybė yra inicijavusi Aviacijos įstatymo pataisas ir jos kiek vėliau ateis kita didesne apimtimi. Taip pat dėl įstatymo įsigaliojimo termino. Kadangi reglamentas įsigalios nuo šio mėnesio 31 dienos, manome, kad ir įstatymas turėtų įsigalioti nuo minėtos datos. Taip pat dėl įstatyme paminėtos arba siūlomos paminėti valstybinės įmonės „Oro navigacija“, kaip kaupiančios ir teikiančios suskaitmenintus duomenis apie sertifikuotų, registruotų bepiločių orlaivių judėjimą. Tačiau tokių įstaigų, turinčių licenciją, yra ir daugiau nei viena, todėl paliekama ministro įsakymu tokį juridinį asmenį paskirti.
Įstatymo projektui komitete pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs pristatėte komiteto išvadą. Diskusijoje užsirašiusių kalbėti nėra. Dėl motyvų kalbėti užsirašė A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, ačiū, kad įtraukėte į darbotvarkę šį klausimą. Išties šis įstatymo projektas tikrai gana aktualus, lieka keletas savaičių, o bepiločių orlaivių, arba vadinamųjų dronų, savininkai bus nežinomybėje, nes būtent nuo sausio 1 dienos įsigalioja Europos Sąjungos direktyvos reikalavimai ir jie turi visoje Europos Sąjungos erdvėje būti registruojami.
Aišku, taip pat atsiranda naujovė, kad dronų, bepiločių orlaivių, savininkai turės išlaikyti tam tikrus egzaminus, tačiau Transporto kompetencijų agentūra jau numačiusi, kad organizuos dėl nesudėtingų skrydžių orlaivių egzaminus nuotoliniu būdu. O sudėtingų skrydžių bepiločių orlaivių kol kas yra labai mažai, tokių, kurie pakeltų virš 25 kilogramų, svertų, ar su kroviniu, išties yra labai mažai. Transporto kompetencijų agentūra yra visapusiškai pasirengusi, ir aš tikiuosi, kad dar spėsime kartu priimti šį įstatymo projektą.
Tikrai sulaukiau nemažai bepiločių orlaivių savininkų skambučių, bet dažnai jie kalba apie leidimus skrydžiams, tai yra kad ne visos savivaldybės išduoda leidimus skrydžiams, bet tai jau kitų įstatymų nuostatų reglamentavimas ir galbūt jau pavasario sesijoje spręstume tuos klausimus. Dabar šis įstatymo pakeitimas daugiau susijęs su Europos Sąjungos direktyvos įgyvendinimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai išsakyti. Balsavimas numatytu laiku.
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Teismų įstatymo Nr. I-480 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-43(2). Norėčiau paklausti, ar iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto yra kas nors, kas galėtų pristatyti komiteto išvadą? Šiuo metu nematau. Kolegos, siūlyčiau eiti prie kito klausimo. Šiek tiek lenkiame darbotvarkę.
11.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų Laisvės premijos paskyrimo Baltarusijos demokratinei opozicijai“ projektas Nr. XIVP-97 (svarstymas)
1-15 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų Laisvės premijos paskyrimo Baltarusijos demokratinei opozicijai“ projektas Nr. XIVP-97.
Kviečiu pranešėją P. Kuzmickienę.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). (Negirdėti)
PIRMININKĖ. Dėkui, tuomet kviečiame užsirašiusius dalyvauti diskusijoje. Pirmasis užsirašęs diskutuoti A. Vyšniauskas. Atsiprašau, pasitikslinsime užsirašiusiųjų eilę. Kviečiu A. Vyšniauską. Andriaus nėra.
Tuomet kviečiu R. Lopatą. Prašom.
R. LOPATA (LSF). Ponia Seimo Pirmininke, ponios ir ponai. Iš tikrųjų noriu iškart pabrėžti, kad aš už šios premijos teikimą Baltarusijos demokratinei opozicijai, tačiau kartu manau, kad šis nutarimas galėtų būti ir detalizuotas. Kalbu ne tik apie valstybės pavadinimą – ne Baltarusija, o Baltarusia, bet ir apie kitus, man atrodo, svarbius momentus.
Kaip žinoma, oficiali Lietuvos užsienio politika – vykdyti vertybinę politiką. Kitaip tariant, turimi galvoje demokratijos ir tautų laisvo apsisprendimo principai. Bet pernelyg dažnai atrodo, kad Lietuvos politika nutolsta nuo skelbiamų vertybių ir virsta dvigubų standartų politika.
Turiu omenyje ir mūsų požiūrį į tuos baltarusius, tuos baltarusių disidentus, kuriuos apgavome, ignoravome ar net išdavėme. Turiu omenyje garsią istoriją, kai valdant liberalams ir konservatoriams Teisingumo ministerija išdavė A. Bialiackį, išdavė jo duomenis ir tuo remdamasis A. Lukašenka įkišo už grotų vieną žinomiausių Baltarusios disidentų A. Bialiackį. Priminsiu, jis yra Baltarusijos žmogaus teisių gynimo organizacijos „Viasna“ pirmininkas, gavęs švedų Pero Angerio, čekų Vaclavo Havelo žmogaus teisių, Andrejaus Sacharovo laisvės premijas, ne kartą nominuotas Nobelio premijai.
Manau, kad atėjo metas, tuo metu tik vienas E. Zingeris atsiprašė A. Bialiackio, jis praleido kalėjime trejus metus, manau, kad ir Seimas galėtų ta proga atsiprašyti tų Baltarusijos disidentų, kuriuos mes išdavėme. Antra vertus, šiame nutarime, manyčiau, galėtų būti išvardinta didžioji dalis tų disidentų, su kuriais mes petys į petį kovojome už demokratiją mūsų kaimynėje valstybėje. Tai būtų iš tikrųjų deramas jų įvertinimas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje norėtų kalbėti Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš pritariu profesoriui dėl pagarbos nukentėjusiam A. Bialiackiui, tačiau manau, kad mūsų užduotis yra padėti baltarusių laisvės kovotojams susitelkti, nes yra labai daug jėgų, kurios juos nori padalinti, skaldyti, silpninti. Šiuo metu Baltarusijos laisvės lyderis ir simbolis yra būtent S. Cichanouskaja. Manau, įteikdami šią Laisvės premiją būtent jai, kaip simboliui visų žmonių, kurie šiuo metu kovoja už laisvę, pasielgsime tikrai teisingai. Tai nereiškia, kad šis apdovanojimas atiteks jai asmeniškai, bet tai yra simbolis, kuriuo mes parodysime savo paramą dar kartą visiems kovotojams, taip pat ir gerbiamam A. Bialiackiui, kuris tikrai neteisingai nukentėjo. O kad tai nevyktų ir nebūtų tokių klaidų ateityje, aš manau, nauja Vyriausybė tikrai labai rimtai turės padirbėti sukurdama tam tikras sąlygas tiems kovotojams Lietuvoje telktis, ir ne tik baltarusiams, bet ir kitų tautų, kad galėtų tą paramą efektyviai panaudoti. Mes jų nebandytume prižiūrėti ar išdavinėti jų duomenų taip, kaip tai įvyko su gerbiamu A. Bialiackiu. O savo ruožtu padaryta labai daug, tačiau nepakankamai. Mūsų pagrindinis tikslas, kurį įtvirtinome ir Seimo salėje dar rugpjūčio mėnesį vienbalsiai pasisakydami už Baltarusijos laisvę, – laisvi ir demokratiniai rinkimai, prižiūrimi ESBO. Jie dar vis kažkur toli, šviesos tunelio gale dar vis nematyti. Mes turime labai rimtai dirbti tiek su šiuo metu pirmininkaujančia Vokietija, tiek su būsima ESBO pirmininke Švedija, tiek su naująja administracija Vašingtone, kad šis tikslas taptų kūnu ir kuo greičiau. Manau, kad susitelkę su nauja Vyriausybe ir visais mūsų sąjungininkais Vakaruose tai padarysime, o mūsų Laisvės premija, kurią įteiksime šios laisvės simboliui S. Cichanouskajai, bus dar vienas paskatinimas jiems visiems susitelkti. Labai jums ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Norėtų kalbėti K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man patinka šita diskusija. Iš tikro kolega Raimundas kelia rimtas problemas, ir mūsų praeityje buvusias, kartu pritariu ir kolegai Žygimantui, kad šitas dokumentas, kurį mes dabar svarstome, yra skirtas dabarčiai, dabarties aktualijoms. Ne tiek, matyt, noras jame išvardyti praeities darytas klaidas ir atsiprašyti dėl tų klaidų, bet skirtas dabarčiai, yra noras pažymėti Baltarusijos pozityvų opozicijos indėlį į jos demokratinį progresą. Iš tikro jau beveik metai Baltarusijoje vyksta demonstracijos, jos nesiliauja iki šiol. Aš asmeniškai esu šokiruotas gerąja prasme ir nustebintas, kad taip ilgai žmonės gali protestuoti, kad jie turi tiek ištvermės kovoti demokratiniu keliu, demokratiniais būdais su tokiu brutaliu režimu, kai tave daužo, kankina, kiša į kalėjimus. Tai daro piliečiai kiekvienas savanoriškai apsisprendęs. Mes kiekvieno iš jų negalime pažymėti, norėtųsi pažymėti kiekvieną, tai tada įteikime simbolinę Laisvės premiją to judėjimo lyderei S. Cichanouskajai, kuri buvo išrinkta, bet iš jos ta pergalė neteisėtu būdu buvo atimta. Aš manau, kad mes turėtume pritarti šiam sprendimui – Laisvės premiją suteikti taip, kaip čia dabar yra numatyta, o jeigu priėmimo stadijoje Raimundas ten įdėtų kokį sakinį, gal Žygimantas, kuris rengė tą dokumentą, neturėtų prieštarauti, kad mes įvertinome praeityje padarytas klaidas. Tai čia tikrai visai būtų gražu – kaip demokratinei valstybei pripažinti mūsų pačių padarytas klaidas, aš pritariu, kad jos buvo padarytos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje taip pat buvo užsirašęs kalbėti A. Vyšniauskas. Kviečiu į tribūną.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Mieli kolegos, šiandien įteikdami Laisvės premiją Baltarusijos opozicijai mes įteikiame padėką ir stiprybės palinkėjimą visoms demokratinėms jėgoms, kurios vis dar kovoja dėl savo laisvės postsovietiniame regione. Prieš tris dešimtmečius griuvusi geležinė uždanga iš mūsų pasaulio gabalėlio visgi dar nepasitraukė. Uždangai kritus išliko gana aštrūs jos pamatai – geležinės sienos, kurias matome iki šiol. Tai sienos, kurios atriboja Rusijos geopolitinėje diktatūroje įstrigusius laisvės ištroškusius žmones nuo demokratinio pasaulio. Pasaulio, kuriame šiandien esame ir mes. Mums didžiulėmis pastangomis pavyko iš tos pragariškos situacijos ištrūkti, tačiau milijonai žmonių vis dar yra ten. Tačiau turėkime vilties ir optimizmo, nes šie metai Kremliaus geopolitinei diktatūrai buvo labai prasti, sakyčiau, netgi vieni nuostoliai ir praradimai – Baltarusijos žmonės sukilo, Moldova pasirinko vakarietišką kryptį, Ukraina nesugrįžo į Rytų kryptį, o ir savame kieme jau yra rimtų laivės laužų, štai Chabarovske žiežirbų tikrai nemažai.
Europoje bei pasaulyje Kremliaus draugams taip pat sekasi ne itin palankiai. Kur bežiūrėtumėme, kraštutiniai dešinieji ir kraštutiniai kairieji krenta nelygioje kovoje su demokratinėmis jėgomis. Ir tai nėra joks atsitiktinumas. Visi šie procesai vyksta susijungus žmonių laisvės troškimui su socialinių medijų galia. Pagaliau laisvės trokštantys žmonės gali matyti, kad jie nėra vieni, kad jų yra daug, jie gali organizuotis, telktis ir išeiti į gatves. Jie tai ir daro.
Mums tai geriausiai atskleidė būtent Baltarusijos opozicija. Šiemetinę Baltarusijos opozicijos sėkmę iš dalies lėmė tai, jog pavyko pademonstruoti beprecedentę tarpusavio vienybę ir oficialiai neturėti jokios vadovaujančios struktūros, formalių institucijų. Pavyko veikti kitaip, o todėl efektyviai atsilaikyti prieš režimo bandymus spausti ir skaldyti. Todėl linkėčiau Baltarusijos opozicijai ir toliau išlikti neformaliai, kitoniškai, kartais nesuprantamai, bet vieningai ir nesusiskaldžiusiai į įvairias netgi pasaulėžiūrines struktūras, per kurias A. Lukašenkos režimas galėtų suskaldyti ir palaužti žmonių valią kovoti. Tam dar tikrai nėra laikas, nes revoliucija dar nebaigta.
Šiandien turime pripažinti, kad Baltarusijos opozicija kaunasi ne tik už savo tautos laisvę, bet ir už viso mūsų postsovietinio regiono šviesią ateitį, nes kritus A. Lukašenkai Kremliaus režimo dienos bus taip pat suskaičiuotos. Jie tai puikiai žino ir todėl to bijo. O kritus Kremliaus režimui, žmonių kelyje į demokratiją ir ekonominę gerovę nebeliks vietos jokioms diktatūroms, bent jau mūsų pasaulio gabalėlyje.
Baltarusių kova yra istorinė kova. Baltarusijos opozicija gali tapti mūsų pasaulio gabalėlio diktatorių eros pabaigos įkūrėja. Įvertinkime tai ir įteikime šitą premiją. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Daugiau diskutuoti užsirašiusių nėra.
Dėl motyvų užsirašė kalbėti Seimo nariai. T. Tomilinas. Tomo nematau. P. Saudargo nėra. K. Masiulis? Ką tiktai buvo.
Kol kas kviečiu P. Gražulį kalbėti prieš.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, galbūt aš daugiau norėjau ne kalbėti prieš, bet truputėlį pasvarstyti. Tai, ką pasakė R. Lopata, tikrai labai svarbios jo mintys. Manau, kad galėtume papildyti mes šitą nutarimo projektą, bent esminius, pagrindinius Baltarusijos veikėjus taip pagerbtume įrašydami jų pavardes.
Antras dalykas. Tikrai būtų būtina atsiprašyti A. Bialiackio, nes tai buvo mūsų klaida. Mes padarėme tą klaidą ir turime prisipažinti.
Kitas dalykas. Vis tiktai aš noriu paklausti jūsų, ar jūs žinote Baltarusijos opozicijos kryptį? Kiek aš turiu informacijos, kad taip pat suinteresuotas A. Lukašenka atsikratyti ir V. Putinas, nes jis nepripažino Krymo okupacijos, jis nepripažino, pasmerkė veiksmus Ukrainoje, jis taip pat ir Gruzijoje nepripažino Rusijos okupacijos veiksmų. Jis nėra parankus Rusijai ir tai jūs patys žinote. Tai kažin, ar prie viso šito opozicijos palaikymo, prie jos finansavimo, prie mitingų neprisideda ir Maskva? Aš keliu tik klausimą tokį. Žinoma, demokratinėje valstybėje, aš manau, galima užduoti klausimus, bet iš principo remiu tuos žmones, kurie kovoja, kad būtų demokratiški rinkimai, kad šalis būtų demokratiška.
PIRMININKĖ. Už norėtų kalbėti K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Jeigu galima. Taip, Petrai, esi teisus. Aišku, kad Kremlius organizuoja, ne kas nors kitas, o Kremlius organizuoja jau 10 mėnesių vykstančius protestus, demokratijos protestus. Kremlius, kaip demokratijos pagrindinis bastionas Europoje, yra susirūpinęs A. Lukašenka, lygiai taip pat Kremlius, ne kas nors kitas, organizavo Maidaną Ukrainoje. Aišku, kad čia tik Kremlius, ne kas nors kitas tuo rūpinasi. O Vakarai priešinasi, suprantama, tu esi teisus.
O jeigu nejuokaujant, Petrai, nereikėtų nusišnekėti kalbant rimtomis temomis. Suteikime šią premiją Baltarusijos opozicijai už demokratinį judėjimą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dėl vedimo tvarkos – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Kadangi buvo paminėta mano pavardė, aš noriu atsakyti. Gerbiamas Masiuli, juk jūs puikiai žinote, kad neparankus A. Lukašenka yra V. Putinui. Daug kartų analitinė žiniasklaida rašė, kad V. Putinas ieško A. Lukašenkai pakaitalo. Negi demokratinėje šalyje, tokioje kaip Lietuva, negalima pasvarstyti, išsakyti tai, o šia tema parašyta šimtai straipsnių. Negi jūs neskaitėte, negi jūs nežinote? Taip, aš remiu visus tuos žmones, kurie kovoja už demokratinę respubliką – Baltarusiją, bet taip pat mums žinomi ir kiti argumentai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, motyvai išsakyti. Balsavimas numatytu laiku.
11.32 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 7, 36, 39, 45, 48, 531, 532, 54, 551, 57, 61, 63, 691, 76, 78, 84, 85, 88, 912, 913, 914, 915, 93, 94, 98, 101, 102, 106, 119, 121, 122, 124, 128, 130 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 441 straipsniu ir nauja VII dalimi ir 95 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-2372 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-43(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Teismų įstatymo Nr. I-480 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-43(2). Kviečiu komiteto narį J. Sabatauską pristatyti komiteto išvadas. Gerbiamas Juliau! Prašau, komiteto pirmininkas jau yra. Prašom pristatyti komiteto išvadą dėl Teismų įstatymo.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip jau jūs gal prisimenate, neseniai buvo pateikimas, tai yra projektas, kuriuo tam tikrą teisėjų atrankos modelį dėl to, kad reikia panaudoti ir tarptautinių fondų, Norvegijos lėšas, siūlome Teismų įstatymą, Nacionalinės administracijos prašymu, atidėti metams. Komitetas svarstė šį projektą gruodžio 9 dieną ir visų dalyvavusių už 7 balsais buvo pritarta šiam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Motyvai už, prieš. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsavimas numatytu laiku.
Dabar pirmininkauti posėdžiui kviečiu J. Sabatauską.
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, kadangi mes taip jau šiandien sparčiai dirbame, kad rytinė darbotvarkė faktiškai jau baigta, dabar galime svarstyti rezerve esančius projektus.
11.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“ projektas Nr. XIIIP-4442 (pateikimas)
Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“ projektas Nr. XIIIP-4442. Pranešėjas – V. Juozapaitis. Prašom, kolega.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu grupės Seimo narių inicijuotą Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“ projektą Nr. XIIIP-4442. Atkreipiu dėmesį, kad 2023 metais bus minimos Klaipėdos krašto prijungimo ir 1923 metų sukilimo šimtosios metinės. Taigi atkreipiu jūsų dėmesį, kad mes nekalbame apie kitus arba net 2022 metus, o būtent apie 2023 metus.
Prašau jūsų pritarimo.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys – E. Gentvilas. E. Gentvilas nori paklausti V. Juozapaičio.
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki, gerbiamas pranešėjau. Visų pirma didelė pagarba, kad tokia iniciatyva atsirado. Tai sėkmingiausia Lietuvos istorijos akimirka, kai Lietuva išplėtė savo ribas, turiu omeny, XX amžiuje, ir čia tikrai norisi padėkoti klaipėdiečių vardu. Tačiau, mano manymu, reikia labai rimtai pažiūrėti, paskelbus šiuos metus Klaipėdos krašto prijungimo šimtmečio metais, numatyti priemonių planą. Klaipėdai tikrai trūksta dėmesio iš centrinės valdžios, jau nekalbu apie tai, kad net pasveikinimų nesulaukia, pavyzdžiui, 90-mečio ar 80-mečio proga, nekalbu jau apie vizitus. Kokie planai ir įsivaizdavimas yra dėl tos programos, koks įsivaizduojamas biudžetas, ar jūsų darbas tik pateikti pačią idėją dėl metų paskelbimo?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Turbūt pirmiausia juridiškai turi būti nuoseklu. Mes pateikiame, Seimas priima ir tuomet yra sudaroma darbų programa ir nustatomas biudžetas. Aš vėlgi atkreipiu dėmesį, kad bus 2023 metai, taigi mes turime dar gerokai daugiau, negu mums reikėtų. Turint omeny, kad valdančioji valdžia, šiandien atstovaujama jūsų, yra Seime, tai jūs turite galimybę ir pats pasveikinti Klaipėdą su tokia data, netgi turite pažįstamų ministrų, kurie galėtų tai padaryti. Aš manau, kad iki 2023 metų mes tikrai tą biudžetą parengsime. O dabar reikėtų pabaigti svarstyti tą skylėtą biudžetą, kurį gavome iš savo kolegų.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau jūsų niekas nenori paklausti. Dėl motyvų. S. Tumėnas – už. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos Seimo nariai, kviečiu neabejoti ir pritarti šiam nutarimui, nes mes per mažai kalbame apie tuos 1923 metų įvykius, kurie buvo svarbūs Lietuvos geopolitinei situacijai, ekonomikai, visai Lietuvos ateities raidai. Jeigu ne 1923 metų sukilimas, jeigu visa tai nebūtų padaryta, tai šiandien negalėtume pasigirti, pasidžiaugti, kad Lietuva yra jūrinė valstybė. Ko gero, taip būtų atsitikę. Sovietmečiu apie tai drausta kalbėti. Apie tai daugiau kalbėdavo ir akcentuodavo ypač JAV išeivijos lietuviai, kurie visada primindavo šias datas ir jos išliko mūsų istorinėje atmintyje.
Kviečiu pritarti. O ką pasakė kolega Eugenijus, taip, Valstybės istorinės atminties komisijoje jau viešėjo grupelė kūrybingų miesto žmonių, kurie pateikė konkrečias savo idėjas, darbus. Pavyzdžiui, dokumentinio filmo kūrimas ir kiti įamžinimo akcentai. Visa tai, matyt, patvirtintoje Vyriausybės programoje atsiras ateityje. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš pasisakančių nėra. Kolegos, balsavimas bus numatytu laiku.
11.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos karaimų metais“ projektas Nr. XIIIP-4926 (pateikimas)
Dabar kitas rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos karaimų metais“ projektas. Pranešėjas – V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju dar kartą, pirmininke. Teikiu Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos karaimų metais“ projektą. Šio projekto tekstas, kad būtų aiškiau, yra toks: Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2022 metais sukanka 625 metai nuo didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, įvertindamas tai, kad Lietuvos karaimų bendruomenė yra Lietuvos, jos istorijos ir kultūros dalis, siekdamas pažymėti Lietuvos karaimų istorijos ir kultūros 625 metų jubiliejų ir skatindamas Lietuvos visuomenę domėtis valstybės praeitimi, jos istorija ir kultūra, nutaria paskelbti 2022 metus Lietuvos karaimų metais. Ir 2 straipsnis. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2021 m. spalio 1 d. parengti Lietuvos karaimų metų programą ir ją patvirtinti, taip pat numatyti lėšų 2022 metų biudžete. Beje, toks analogiškas kreipimasis į Vyriausybę bus siūlomas ir Klaipėdos krašto paskelbimo atveju, ten yra taip pat nurodyta data ir kreipimasis, siūlymas Vyriausybei priimti tam tikrus sprendimus. Taigi pateikiau nutarimo projektą ir prašau visų balsuoti už tokio projekto priėmimą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Klausia K. Vilkauskas. Ruošiasi Ž. Pavilionis.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš labai džiaugiuosi, kad Seimo darbotvarkėje atsirado toks klausimas ir kad mes minėsime kitais metais. Trakams ir, manau, valstybei tai yra labai svarbus akcentas mūsų istorijoje, kadangi karaimų bendruomenė yra viena iš unikaliausių Lietuvoje, tiek ilgai išsilaikiusi, ir dabar dar yra gyvenančių vietinių karaimų. Mano klausimas būtų toks. Kadangi vis dėlto karaimai yra neatsiejami nuo Vytauto ir Trakuose yra numatytas ir jau parengtas techninis projektas dėl paminklo Vytautui Didžiajam statyti, tai būtų labai simboliška, jeigu pradėtume jau įgyvendinti kartu su Karaimų metų minėjimu ir šio objekto bent jau pradinį etapą.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Jūs turite omenyje tą privačių asmenų iniciatyvą, kai saloje yra numatytas tas paminklas? Aš nesu tikras, kad jis dabar galėtų būti kaip nors kitaip traktuojamas arba šiame kontekste dar nepriėmus nutarimo pirmiausia ir nepriėmus Vyriausybės programos, tai yra tų poįstatyminių aktų, kurie būtų reikalingi šitam nutarimui įgyvendinti. Aš manau, kad lygia greta mes tikrai apie tai galėsime kalbėtis, o dėl to konkretaus paminklo statymo tai mes tikrai turėtume rasti kitą, atskirą kalbą.
Beje, aš kalbėjau vakar su karaimų bendruomenės pirmininke K. Firkavičiūte, kuri labai prašė Seimo tą nutarimo projektą ne paskubinti, bet priimti įmanomai greitesniu laiku, kad būtų tikrai pakankamai laiko ir suplanuoti biudžetą, ir pasirengti visokiems dalykams. Tai mes ne kitais metais, o dar kitais metais tą minėsime, atkreipiu dėmesį, 2022 metais, todėl tas prašymas yra labai logiškas ir laiku, kad mes tikrai dabar priimtume tokį nutarimą, kad kiti metai jau būtų visiškai pakankamas laikas tinkamai pasirengti paminėti tuos metus. Dėkoju jums už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Klausia Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš tik norėjau padėkoti gerbiamam Vytautui už šią iniciatyvą, nes iš tiesų ne tik istoriškai nuo Vytauto laikų, bet kad ir atkuriant, ir kuriant mūsų diplomatinę tarnybą karaimai ar turintys jų kraujo asmenys, kai kas kalba, net ir profesorius R. Lopata, ir kiti, ir gerbiama H. Kobeckaitė labai prisidėjo prie mūsų valstybės interesų gynimo ir nuostabaus atstovavimo, parodydami tą harmoniją ir plačią mūsų istorinę dvasią, kurios dėka mes tuos regionus vienijame ir tą lyderystę užtikriname. Tai tikrai puiki ir graži iniciatyva. Labai ačiū už ją.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Čia nebuvo klausimas.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Čia buvo padėka.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Tai tikrai ne man ta padėka, bus padėka visam Seimui, kai priimsime tą nutarimą. Pirmininke, ar aš galiu būti laisvas?
PIRMININKAS. Labai ačiū. Daugiau klausimų nėra. Kolegos, dėl balsavimo motyvų? K. Vilkauskas – už.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Dar kartą pakartosiu, kad mūsų istorijai yra labai svarbus etapas karaimų bendruomenės susikūrimas tais senais laikais, prieš 600 su viršum metų, ir tikrai, gerbdami savo istoriją, turime pažymėti šią datą, ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Kolegos, balsavimas bus numatytu laiku.
11.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-114 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar 3 rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektas. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mums liko paskutinis žingsnis užbaigiant Seimo delegacijų formavimą. Turime patvirtinti delegacijų vadovus – pirmininkus ir jų pavaduotojus. Jums pateiktas visas sąrašas, aš turbūt nevardinsiu. Yra išrinkti įvairių frakcijų atstovai į tas pareigas pagal Seniūnų sueigoje patvirtintas kvotas. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Kolegos, klausiančiųjų nėra. Dėl motyvų taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Pasisakančiųjų nėra, dėl motyvų taip pat nėra. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis. Galime priimti? Niekas neprieštarauja. Ačiū. Bendru sutarimu pritarta. 2 straipsnis. Galime? Ačiū, bendru sutarimu pritarta. 3 straipsnis. Galime pritarti? Ačiū, bendru sutarimu priimtas. 4 straipsnis. Galime pritarti? Ačiū, bendru sutarimu priimtas. 5 straipsnis. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta. 6 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimtas. 7 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū, priimtas. 8 straipsnis. Ačiū, pritarta. 9 straipsnis. Taip pat nėra prieštaraujančių. Galime priimti? Ačiū, priimta. 10 straipsnis. Ar galime priimti? Ačiū, priimtas bendru sutarimu. 11 straipsnis. Ačiū, priimtas bendru sutarimu. 12 straipsnis. Galime priimti? Ačiū, priimtas bendru sutarimu. 13 straipsnis. Nėra prieštaraujančių. Ačiū, priimtas bendru sutarimu. 14 straipsnis. Ačiū, priimtas bendru sutarimu. 15 straipsnis. Taip pat nėra prieštaraujančių, priimtas bendru sutarimu. 17 straipsnis. Taip pat priimtas bendru sutarimu. Ačiū. 18 straipsnis. Galime? Priimtas bendru sutarimu. 19 straipsnis. Nėra prieštaraujančių. Priimtas bendru sutarimu. 20 straipsnis. Ačiū, priimtas bendru sutarimu. 21 straipsnis. Ačiū, priimtas bendru sutarimu.
Dėl viso nutarimo balsuosime nustatytu laiku. Dėl viso motyvų nėra.
11.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-113 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas. Pranešėjas – J. Razma. Prašau, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, atsiranda vienas kitas Seimo narys, kuris pavėluotai apsisprendžia dirbti kokioje nors Seimo komisijoje, ir tai lemia atitinkamų nutarimų parengimą ir teikimą. Šiuo atveju mes šiuo nutarimu įgyvendintume kolegos K. Vilkausko norą dirbti Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijoje ir dėl to padidintume šios komisijos narių skaičių iki 16.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, klausiančiųjų nėra. Dėl motyvų taip pat. Ar galime po pateikimo pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Svarstymas. Svarstymo stadijoje pasisakančių nėra. Ar bendru sutarimu galime pritarti? Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, priimtas bendru sutarimu. 2 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimtas bendru sutarimu.
Kolegos, dėl viso balsavimo dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime nustatytu laiku.
11.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-6 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-115 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
4 rezervinis… 7 rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas. Pranešėjas – J. Razma. Prašau, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dar vienas formalus nutarimo projektas. Prisimename, neseniai išrinkome kolegą J. Jarutį Seimo Pirmininko pavaduotoju. Jis prieš tai buvo deleguotas iš frakcijos į Seniūnų sueigą, tai frakcijai atsiranda viena laisva vieta. Frakcija šiandien pateikė savo sprendimą į Seniūnų sueigos narius deleguoti frakcijos seniūno pavaduotoją T. Tomiliną. Ta pačia proga šiuo nutarimu patiksliname kai kurių Seniūnų sueigos narių pareigybes, nes buvo kaip Seimo nariai, dabar tapo seniūnų pavaduotojais ir taip toliau. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Klausiančiųjų nėra.
Dėl motyvų taip pat nėra norinčių pasisakyti. Ar galime pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Svarstymas. Pasisakančiųjų nėra. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, priimtas bendru sutarimu.
Dėl viso nutarimo balsuosime nustatytu laiku. Ačiū, gerbiami kolegos.
11.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės finansinio audito“ projektas Nr. XIVP-103 (pateikimas)
Kolegos, dar turime šiek tiek laiko iki nustatyto rytinio posėdžio vieno klausimo laiko. Tai 2-6 klausimas dėl Valstybės kontrolės. Ar galime? Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės finansinio audito“ projektas. Prašom. Kol jūs… Prašom, kolega, bet… Dėl vedimo tvarkos? M. Majauskas. Prašom, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Mano prašymas jau kelis kartus ir Sekretoriatui buvo, jeigu keliame iš vakarinės darbotvarkės klausimą, įkelti ir finansinį klausimą kartu su visais finansiniais klausimais rytinėje darbotvarkėje, tai Pridėtinės vertės mokestį. Jeigu liks laiko, jūs jau paskelbėte klausimą, galbūt, jei liks laiko, prašau atkelti taip pat ir pridėtinės vertės klausimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, pasvarstysime po šio klausimo pateikimo. Prašau.
Z. BALČYTIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, atsižvelgdami į tai, kad pagal Valstybės kontrolės įstatymo 8 straipsnio 4 dalį institucijos finansinį auditą atlieka Seimo nutarimu paskirta audito įmonė, teikiame jums Seimo nutarimo projektą dėl Valstybės kontrolės finansinio audito. Įvertinus informaciją, kurią mes gavome iš Valstybės kontrolės, buvo atrinktos trys audito įmonės, galinčios atlikti institucijos finansinį auditą. Remiantis mažiausios kainos kriterijumi, bendru komiteto narių sutarimu atrinkta įmonė UAB „Audito kokybė“. Bendra suma, kuri kainuos, bus 3 tūkst. 550 eurų. Siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nėra norinčių paklausti?
Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių pasisakyti. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių. Ačiū, pritarta. Balsuosime nustatytu laiku.
11.55 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4709(2) (svarstymas)
Dabar gautas M. Majausko prašymas dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, tai yra darbotvarkės 2-5 klausimas. Manau, kad galime dabar jį pasvarstyti. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, pranešėjas – M. Majauskas. Prašom. Darbotvarkės 2-5 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4709. Svarstymas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke, ačiū, kad sutikote įtraukti į rytinę darbotvarkę kartu su visais kitais finansiniais klausimais. Tai klausimas, kuris yra aktualus ir kitų metų biudžetui, ir komitetas iš tiesų svarstė gana atidžiai. Atsižvelgiant į tai, jog buvo priimta Europos direktyva, kuri leidžia numatyti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą ne tik spausdintiems, bet ir elektroniniams laikraščiams bei žurnalams, buvo priimtas atitinkamas sprendimas ir Lietuvoje. Buvo pateiktas projektas, jis buvo svarstytas. Komitetas svarstė ir pateikė kelias pastabas pagal Vyriausybės projektą, atsižvelgdamas į Kultūros ministerijos ir Finansų ministerijos teiktas pastabas. Tai galbūt mes pereisime per tuos siūlymus?
PIRMININKAS. Taip, gerbiamas kolega. Yra pasiūlymų. (Balsai salėje) Palaukite, diskutuoti yra užsirašęs K. Masiulis. Ne, K. Masiulis atsisako. Tada galime svarstyti pasiūlymus. Dėl 1 straipsnio yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas. Pirmininke, kolega, gal galite pristatyti?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Taip, iš esmės projektas buvo pateiktas kolegos M. Puidoko. Jis buvo gana platus. Vyriausybė, išnagrinėjusi projektą ir atsižvelgusi į tai, ką tiksliai sako direktyva… Aš perskaitysiu direktyvos tekstą, kuris nusako, kam gali būti taikoma lengvata, tai fiziniu ar elektroniniu būdu arba abiem būdais teikiamų knygų, laikraščių ir periodinių leidinių, įskaitant brošiūras, skrajutes ir panašius spaudinius, vaikams skirtas iliustruotas piešimo ar spalvinimo knygeles, spausdintas ar rankraštines natas, žemėlapius ir hidrografines ar panašias schemas, išskyrus leidinius visiškai ar didžiąja dalimi skirtus reklamos tikslams ir išskyrus kitus leidinius, kuriuos visus ar didžiąją jų dalį sudaro girdimo garso ar vaizdo turinys, tiekimas, įskaitant jų išdavimą panaudai bibliotekose. Kitais žodžiais, direktyva labai tiksliai pasako, kam gali būti taikoma lengvata, atitinkamai Vyriausybė ir pateikė patikslinimą, kuriam komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Taip pat yra dar vienas siūlymas.
PIRMININKAS. Jūs pritariate iš dalies. Dabar neturiu ko paklausti, nes čia buvo buvusios, praeitos Vyriausybės siūlymas, bet iš esmės galime pritarti komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Yra dar Kultūros komiteto pasiūlymas. V. Juozapaitis galėtų pristatyti? Ne, kolegos nėra. Kas galėtų? Jūs? (Balsai salėje) Iš Kultūros komiteto kas galėtų pristatyti? Jūs sutinkate, kad pranešėjas. Prašom, pranešėjas pristatys.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Vėl patikslinsiu, Kultūros komitetas labai atidžiai skaitė direktyvos tekstą ir pabrėžė, jog spausdintiems ar elektroniniams leidiniams gali būti taikoma lengvata, tačiau yra labai aiškus apribojimas, kad tokia lengvata negalėtų būti taikoma leidiniams, kurių visą ar didžiąją jų dalį sudaro muzikos ar vaizdo turinys. Tam komitetas pritarė iš dalies ir atitinkamai pakoregavo.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei, kuri pritarė iš dalies Kultūros komiteto siūlymui? Kultūros komitetas sutinka? Matau, sutinka.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėl viso projekto.
PIRMININKAS. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Dabar dėl motyvų.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Pirmininke, jeigu galima, komitetas dar teikia savo siūlymus, tai aš noriu pristatyti jau suredaguotą projektą. Ir komiteto sprendimo aš dar nepristačiau.
PIRMININKAS. Palaukite, kokius siūlymus, jūs jau pateikėte sutvarkytą projektą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Pateikiau projektą, bet nepristačiau, kaip komitetas balsavo.
PIRMININKAS. Jūs pateikėte po svarstymo komitete išvadą ir savo projektą, sutvarkytą pagal savo išvadą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Tai nieko pateikti nereikia.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Turiu pateikti balsavimo rezultatus, jeigu jums įdomu. Bet jeigu neįdomu, galiu ir nepateikti.
PIRMININKAS. Balsavimo rezultatus galite pateikti, bet išvadą jūs jau pateikėte.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Pateikiu, dėl ko balsavo komitetas, ir balsavimo rezultatus. Komitetas pritarė patobulintam projektui pagal Vyriausybės teiktus siūlymus, Kultūros ministerijos siūlymus, taip pat Finansų ministerijos pateiktus siūlymus, kad PVM lengvata tiksliai atitiktų tai, kas yra numatyta direktyvoje, ir kad būtų pritaikyta tokia lengvata, ką ir numato Europos Sąjunga. Taip pat komitetas atidžiai nagrinėdamas prašo atkreipti dėmesį, kad šis klausimas yra ypatingai aktualus ne tik COVID-19 pandemijos laikotarpiu, siekiant sumažinti neigiamas ekonomines pasekmes elektroninei žiniasklaidai…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūs turėjote savo komiteto išvadą pristatyti iš karto atėjęs į tribūną, ne po to, kai jau buvo balsuojama dėl pasiūlymų. Čia jau yra ne ta stadija.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ar galiu aš pristatyti išvadą?
PIRMININKAS. Ačiū, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Galiu pristatyti išvadą ar nereikia išvados? Jeigu leisite, aš dar du sakinius ir pabaigsiu.
PIRMININKAS. Pabaikite.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Atsižvelgiant į tai, jog elektroninė spauda yra ne vienintelė žiniasklaidos priemonė, patirianti reikšmingus nuostolius ekonominio sunkmečio laikotarpiu, komitetas siūlo Vyriausybei svarstyti plataus masto socialinę reklamos kampaniją ir numatyti pakankamą valstybės užsakomosios socialinės reklamos finansavimą ir skaidriai paskirstyti kiekvienai žiniasklaidos priemonei proporcingai, pavyzdžiui, pagal 2019 metų pajamų rodiklius. Tokiai išvadai komitetas pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas kolega, ateičiai tiek jums, tiek visiems kitiems: komiteto paskirtas pranešėjas pirmiausia pristato komiteto išvadą, o jeigu nori dalyvauti diskusijoje, tegu užsirašo diskusijai.
Kolegos, dėl svarstymo motyvų S. Tumėnas nori pasisakyti už. Atsisako. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tiesų gal čia painiai tai nuskambėjo, galbūt iš tiesų nereikėjo iš karto skubėti prie konkrečių siūlymų, o pristatyti komiteto išvadą. Kadangi komiteto išvada buvo atsižvelgiant tiek į Kultūros komiteto, tiek Vyriausybės pateiktus siūlymus, todėl, man atrodo, buvo prasminga apvarstyti išvadas ir tuomet pristatyti komiteto poziciją.
Komitetas, kaip ir minėjau, labai atidžiai svarstė ir priėmė sprendimą, kad pridėtinės vertės mokesčio lengvata turi būti pritaikyta ir elektroninei spaudai. Šiandien mes kalbame, reikia atkreipti dėmesį, ne reklamos pajamoms, o prenumeruojamai… mokamai prenumeratai. Tokių elektroninės spaudos šaltinių nėra daug, jų yra keletas, bet tai yra sritis, kuri neabejotinai bus plečiama. Matysime daugiau turinio, daugiau gilumo, žurnalistinių tyrimų, už kuriuos leidėjai prašys vartotojų susimokėti. Tai, man atrodo, yra labai teisingas dalykas, to matome daug Vakaruose.
Papildomai komitetas išnagrinėjęs situaciją irgi pasiūlė, kad būtų numatyta ne tik lengvata elektroninei spaudai, bet, atsižvelgiant į visą COVID-19 kontekstą, kad būtų taip pat užsakyta ir ganėtinai plati socialinė reklama, kuri apimtų visas žiniasklaidos priemones. Tai, be jokios abejonės, galėtų padaryti Vyriausybė, nustatydama objektyvius rodiklius. Tai toks buvo komiteto sprendimas ir siūlymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėl motyvų daugiau nėra norinčių kalbėti. Kolegos, balsuosime nustatytu laiku.
12.05 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5367 (pateikimas)
Dabar iš vakarinės darbotvarkės dar yra 2-7 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5367. Pranešėjas – M. Maldeikis.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji. Jums pateiktas siūlomas projektas suteiktų savivaldybių taryboms esant nepaprastajai padėčiai, ekstremaliajai situacijai ar karantino sąlygoms, kai tarybos nariai negali fiziškai dalyvauti tarybos posėdžiuose, tokius posėdžius organizuoti nuotoliniu būdu elektroninių ryšių priemonėmis.
Įstatyme aiškiai apibrėžta, kad tarybos posėdžiams vykstant nuotoliniu būdu turi būti užtikrintos visos tarybos nario teisės, užtikrinamas savivaldybės tarybos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas. Taip pat svarbu pabrėžti, kad jeigu pagal įstatymą balsavimas turi būti slaptas, šiuo atveju tarybos nariai ir būtinas aptarnaujantis personalas posėdžiuose dalyvauja fiziškai, užtikrina maksimalias saugumo priemones. Tai tiek trumpai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. E. Pupinis – pirmas klausiantysis. Nėra jo. G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, tiesiog keistai atrodo, kad šio punkto pirmoje pastraipoje yra parašyta, kad sprendimai nuotoliniu būdu dėl slapto balsavimo nepriimami, vadinasi, visiškai akivaizdu, kad jie priimami natūraliai dalyvaujant. O ir straipsnio 111 dalies pradžioje yra kalbama: jei negali vykti, tai gali vykti nuotoliniu būdu. Tai nėra to posėdžio nei prievartinio vykimo, nei prievartinio nevykimo, tai lyg ir viskas aišku. Manau, kad nėra ir problemos teikti tokį įstatymo projektą.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Tiesiog tokia situacija, su kuria susiduriame savivaldybėse: teoriškai viskas yra gražu ir apibrėžta, tačiau praktiškai kai kuriose savivaldybėse tiesiog piktnaudžiaujama. Likusi tam tikra pilkoji zona ir kai kurie tarybos posėdžiai nešaukiami dėl ekstremaliosios situacijos. Kad būtų tai aiškiai apibrėžta ir baigtas šis klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Norėjau pasiklausti, kuo skiriasi, kuo galbūt papildote nauju, įvedate jau priimtame įstatyme, nes priimtas įstatymas viską kaip ir apibrėžia – ir nuotolinį, ir būtent balsavimą fiziškai, ir visa kita. Galbūt galėtumėte įvardinti, kurios savivaldybės nesilaiko ir neveda tokių posėdžių? Ačiū.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Kaip aš jau minėjau pirmame atsakyme, kad tiesiog yra kai kada situacijos, kai tai nevyksta, nors tai turėtų vykti, nes tam tikras įstatymas yra aiškiai apibrėžtas. Tačiau yra tam tikra pilkoji zona, kuria naudojasi merai ir nešaukia tarybos posėdžio dėl ekstremaliosios situacijos. Aš nenorėčiau čia kokios vienos ar kitos išskirti, nes tai būtų negražu. Mes kalbame apie įstatymą visai šaliai, o ne vienai atskirai savivaldybei. Tai būtų galbūt nelabai etiška iš mano pusės. Aš tiesiog nenorėčiau čia kokių nors asmeniškumų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas kolega. Na, čia porą tokių perliukų jau pažiebėte R. Miliūtės laidai, matyt, sekmadienį jau bus. Jūs sakote, nenorite atskleisti ir pasakyti, kokiose savivaldybėse vyksta, bet tiesiog pagal Baudžiamąjį kodeksą asmuo, kuris galimai slepia galimą nusikaltimą ir pareigų nevykdymą, kartu prisideda prie bendradarbiavimo.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Aš nesakiau, kad yra tokia…
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Tikrai prašyčiau įvardinti savivaldybes, kokios yra, nes ką aš šiandien skaitau, dabartinis galiojančia tvarka galiojo beveik metus ir problemų niekam nebuvo. Tai tikrai įvardinkite merus, kurie neatlieka šios funkcijos. Plius, jei jūs dar žinote, yra tokie Vyriausybės atstovai, tokia pareigybė, šiandien jų yra trūkumas, bet jų yra. Kad posėdžiai vyktų, turi būti užtikrinama, ir jeigu koks nors meras nevykdo posėdžių, Vyriausybės atstovas puikiausiai kreipiasi ir tą dalyką atlieka. Tai vienas dalykas.
Trečia galimybė, dėl ko sakau, niekaip nesuvokiu šio įstatymo reikalingumo, šiandien nustatyta tam tikra kvota nuo tarybos narių skaičiaus, kiek surenka parašų, meras privalo sušaukti tarybos posėdį ir jis vykta. Tada prašau įvardinti, kokios savivaldybės ir kokiose savivaldybėse vyksta šis nusikaltimas ir meras nevykdo savo pareigų.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Aš trečią kartą pakartosiu, kad aš nenoriu asmeniškai sakyti vienos ar kitos savivaldybės, nes įstatymai priimami visai šaliai. Aš nenoriu čia asmeniškai vienos savivaldybės išskirti ir tikrai to nedarysiu.
PIRMININKAS. Jūs jau baigėte savo atsakymą?
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gerbiamas pranešėjau, nežinau, kaip jūs rengėte kartu įstatymo projektą, kai nenorite įvardyti kai kurių atvejų. R. Žemaitaitis primygtinai reikalauja. Bet turbūt ne visi ir skaito aiškinamąjį raštą. Aiškinamajame rašte labai aiškiai aprašytas Alytaus miesto savivaldybės praktinis pavyzdys – 2020 m. lapkričio 5 d. Kaip suprantu, čia labiausiai suinteresuota yra L. Radzevičiūtė, M. Puidoko patarėja. Būtent konkretus atvejis jus turbūt ir paskatino teikti šį pakeitimą. Bet turbūt sutiksime, kad ši pandeminė situacija iškėlė aibę problemų dėl savivaldybių tarybų posėdžių organizavimo. Man atrodo, reikėtų plačiau pažiūrėti į šiuos posėdžius, ne vien tik į slaptą balsavimą, bet ir apskritai į balsavimus. Atskiri merai nemato pakeltų elektroninių rankučių, kiti nekreipia dėmesio į teisėtus…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, klausti – minutė, atsakyti – dvi.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Čia labiau tokia teisinga replika, tai aš net nenoriu daugiau…
PIRMININKAS. Klausimai baigėsi. Dėl balsavimo motyvų. A. Vyšniauskas nori pasisakyti už.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Tikrai labai puikus projektas, nes savivaldoje jau buvo susidurta pastaruoju metu su ganėtinai daug atvejų, kai buvo norima išrinkti vicemerus, administracijų direktorius ir pavaduotojus. Vienos savivaldybės išsprendė, žinau, kad yra savivaldybių, kurios net sugalvojo, kaip padaryti slaptą balsavimą elektroniniu būdu, yra savivaldybių, kurios sukūrė tokius labai keistus modelius, kai tenka ateiti į salę, neaišku, kaip komisija, balsavimas trunka ilgai. Ši nuostata, mano nuomone, gana normaliai reglamentuos šią prievolę, kad esant karantinui ir ekstremaliajai situacijai būtų galimybė įvykdyti visas savivaldybės tarybos funkcijas. Tai dabar yra labai svarbu.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš nori pasisakyti E. Sabutis.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, motyvus prieš
jau išsakė ir nemažai klausiančiųjų, kurie pabrėžė, matyt, ir Teisės
departamento išvadas, kad gal vis dėlto perteklinė norma. Aš noriu
pasakyti, kad aiškinamajame rašte gana aiškiai buvo parašyta,
kad meras gali piktnaudžiauti ir neteikti svarstyti kai kurių klausimų
arba nešaukti posėdžių. Tai Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio
4 dalyje yra numatyta norma, kad meras nesijaustų visagalis ir to
nedarytų. Trečdalis tarybos narių gali patys sušaukti savo posėdį
ir jį
surengti. Jeigu matome tokius piktnaudžiavimus, man atrodo, būtų galima
savivaldai vis dėlto ne taip smulkmeniškai reguliuoti reikalus, o
vis dėlto palikti savivaldai labiau pačiai tvarkyti savo reikalus.
Atsižvelgiant tik į vieną pavyzdį, iš karto visai Lietuvai, visoms
60 savivaldybių priimti įstatymo pakeitimą, ir taip staigiai, aš manau,
nebūtina. Tikrai siūlyčiau nepalaikyti šio projekto.
PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjas jau gali užimti savo vietą salėje. Kolegos, dėl balsavimo motyvų pasisakyta. Balsuosime nustatytu laiku.
Dabar pagal darbotvarkę yra klausimas, kurio paskelbtas laikas – 14 val. 10 min. Atsiprašau, 12 val. 10 min.
12.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektas Nr. XIVP-111(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-16 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektas. Pranešėjas – tyrimo komisijos pirmininkas A. Lydeka.
Dėl vedimo tvarkos – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Dėl vedimo tvarkos dėl praėjusio klausimo. Pasižiūrėjus tą dokumentą, jo aiškinamąjį raštą, matyti, kad projektą teikia M. Puidokas ir jo padėjėja L. Radzevičiūtė. Čia vienas klausimas, ar viskas ten gerai.
Antras klausimas. Kuo čia dėtas M. Maldeikis kaip projekto teikėjas?
PIRMININKAS. M. Maldeikis buvo tarp projekto teikėjų kartu su M. Puidoku. Du Seimo nariai teikė projektą. Kadangi M. Puidoko nematėme salėje, tai… (Balsai salėje)
Prašom, Arminai Lydeka.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Garbūs Seimo nariai, prieš pradėdamas pristatyti šį su teisėsauga susijusį klausimą, noriu visiems mums priminti, kad šiandien Lietuvos teismų diena. Tad šia proga noriu pasveikinti visus Lietuvos teisėjus, visą teisėsaugą ir mus visus.
Mieli kolegos, Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr.1443 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo tyrimo komisijos „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį P. Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ sudarymo“ sudaryta komisija organizavo du posėdžius. 2020 m. gruodžio 9 d. posėdžio metu komisija išklausė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro R. Stankevičiaus informaciją ir atsakymus į komisijos narių klausimus, taip pat Seimo nario P. Gražulio paaiškinimus ir atsakymus į komisijos narių klausimus.
Komisija taip pat susipažino su Seimo 2019 m. birželio 11 d. rytinio posėdžio protokole Nr. SPP-297 ir šio posėdžio stenogramoje, Seimo 2019 m. birželio 25 d. vakarinio posėdžio protokole Nr. SPP-302 ir šio posėdžio stenogramoje, taip pat Seimo 2020 m. gruodžio 3 d. vakarinio posėdžio protokole Nr. SPP-9 ir šio posėdžio stenogramoje fiksuotais Seimo nario P. Gražulio pasisakymais.
2020 m. gruodžio 10 d. elektroniniu paštu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras R. Stankevičius atsakė dėl uždarame komisijos posėdyje pateiktos informacijos naudojimo komisijos išvadoje. Jame nurodyta, kad posėdyje prokuroro pateikta visa informacija ir atsakymai į komisijos narių klausimus yra ikiteisminio tyrimo duomenys ir gali būti viešinami.
Taigi Seimo sudaryta tyrimo komisija, vertindama generalinio prokuroro teikime nurodytus faktus, tikrino, ar generalinio prokuroro prašymas yra pagrįstas ir ar tai nėra mėginimas persekioti Seimo narį P. Gražulį dėl politinių ar kitų motyvų, ar tai nėra bandymas susidoroti su Seimo nariu dėl jo kaip Seimo nario veiklos.
Komisija, patikrinusi generalinio prokuroro E. Pašilio 2020 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. 17.2-4270 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo sutikimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinusi prokuroro R. Stankevičiaus ir Seimo nario P. Gražulio paaiškinimus ir atsakymus į komisijos narių klausimus, padarė išvadą, kad yra pagrindas patenkinti generalinio prokuroro prašymą dėl sutikimo Seimo narį P. Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
2020 m. gruodžio 11 d. posėdyje komisija priėmė sprendimą siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tenkinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teikimą dėl sutikimo Seimo narį P. Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Taigi tyrimo komisijai nebuvo pateikta jokių faktinių įrodymų, kad Seimo narys P. Gražulis būtų persekiojamas dėl politinių ar kitokių panašių motyvų dėl jo kaip Seimo nario veiklos.
Gerbiami kolegos, leiskite pristatyti paties nutarimo projekto esmę. Nutarimas susideda iš dviejų straipsnių. 1 straipsnis. Sutikti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys P. Gražulis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar būtų kitaip suvaržyta jo laisvė. 2 straipsnis. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo tyrimo komisija „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ darbą baigė.
Kviečiu pritarti šiam nutarimui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas komisijos pirmininke. Palaukite, jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmas – K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, dėkoju už tokį operatyvų darbą. Tai tikrai pagirtinas operatyvumas. Vienas žmogus balsavo prieš komisijoje. Norėčiau jūsų paklausti, ar jisai reiškė kokių nors motyvų, atskirąją nuomonę kaip nors ir panašiai, nes yra vienintelis būdas balsuoti prieš – tai turint argumentų, kad, sakysim, galimai prieš P. Gražulį čia yra politinė byla ir yra politiškai persekiojamas?
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, garbusis kolega. Kaip matote, gerbiami Seimo nariai, išvadoje, kurią pateikė komisija, atskirosios nuomonės nėra. Jos nėra todėl, kad nors ir vienas Seimo narys balsavo prieš, jokių išdėstytų motyvų komisija negavo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Norėjau paklausti, iš tikrųjų mes turime kalbėti ir teisine kalba. Nuo to momento, kai anksčiau Seimas buvo apsisprendęs nenaikinti teisinės P. Gražulio neliečiamybės, ar atsirado naujų aplinkybių ir ar yra šioje byloje nuteistų asmenų, ar tiems asmenims yra panaikinti kaltinimai? Kokia yra tikra situacija? Ar išeina tik kažkokia keršto akcija?
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už jūsų klausimą. Negaliu atsakyti, ar naujų aplinkybių atsirado. Galiu tik savo nuomonę išsakyti, kad, matyt, neatsirado naujų aplinkybių, tačiau, kalbant teisine kalba, gerbiamas kolega, kaip žinome, Seimo nario įgaliojimai suteikiami nuo priesaikos, tai yra ir su visomis pasekmėmis, tai yra ir imunitetas vėl naujai atkuriamas nuo priesaikos. Tad prokuratūra, prokuratūros atstovai turi visišką teisę naujai kreiptis į Seimą dėl galimybės Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę remdamiesi, kad suformuotas naujas Seimas.
O dėl to, ar buvo kiti nuteisti asmenys, – ikiteisminio tyrimo medžiaga. Ne mums čia Seime spręsti, kokie dar yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkti duomenys ir kaip su jais elgiamasi. Mes galime spręsti tik dėl Seimo nario konkrečiai imuniteto ir galimybės jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jau dabar nebėra norinčių jūsų klausti. Gerbiami kolegos, Seimo statuto 23 straipsnio 4 dalies (skaitysiu tik tą dalį dėl diskusijų) antras sakinys skelbia, kad diskusijose dėl neliečiamybės atėmimo dalyvauja tyrimo komisijos pranešėjas, mes jau jį girdėjome, Seimo narys, kurio asmens neliečiamybės klausimas sprendžiamas, ar kitas jo įgaliotas Seimo narys ir ne daugiau kaip po du Seimo narius, pasisakančius už ir prieš.
Kolegos, priėmimo stadijoje užsirašykite už ir prieš ir pagal tai bus duota jums pasisakyti, nes diskusijos, tokios kaip paprastai dėl įstatymo projekto ar kito Seimo nutarimo, nebus. Dabar kviečiame Seimo narį P. Gražulį. Prašom, kolega.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, toks mano yra likimas, kad visą gyvenimą esu persekiojamas. Sovietinėje sistemoje buvau kalintas karceriuose šešis kartus, baudžiama byla iškelta vieną kartą, faktiškai išvakarėse, Lietuvai atgaunant nepriklausomybę, 1988 m. vasario 2 d. Visą laiką sovietinė valdžia persekiojo mane dėl mano politinių nuostatų, bet niekada manęs nenuteisė ir niekada neuždarė į karcerį, kad aš kovojau už Lietuvos interesus. Visada jie vadovavosi sovietiniais įstatymais.
Noriu pasakyti, kad atgavus nepriklausomybę dabartinė sistema man buvo iškėlusi penkias bylas ir niekada nesakė, kad tai yra mano politinis persekiojimas. Galėčiau pavardinti kelias. Tai, kad protestavau prieš homoseksualių asmenų eitynes. Tai, kad protestavau, kad prokuroras, kad vienas iš organizuotų nusikaltimų prokurorų I. Mikelionis nebūtų skiriamas į aukštas pareigas. Apie jį labai daug rašė, kad yra korumpuotas. Pasirodo, piketuoti negalima. Pasirodo, tai yra įstatymo pažeidimas.
Taip pat ir ši byla yra sukurpta politinė. Vien dėl to, pažiūrėkite, kai ateina prokuroras į komisiją, paimkime, kad ir V. Gapšio, jis neprašo, kad tas posėdis būtų uždaras. Mano atveju prašo, kad šis posėdis būtų uždaras. Kodėl? Kad nėra kaltinimų. Kad kaltinimai laužti iš piršto. Kad visuomenė negirdėtų šitų absurdiškų kaltinimų. Pone Lydeka, tu sakai, gilinaisi į šią bylą? Jūs iš karto priėmėte politinį sprendimą. Kai tau uždavė klausimą, ar paaiškėjo naujos aplinkybės, tu pasakei, kad nežinai. Tai koks gilinimasis į šią bylą? Tai yra politinis išankstinis jūsų priimtas nuosprendis.
Gerbiamieji, noriu grįžti truputį arčiau šios bylos. Jūs prisimenate tuos metus, kai Europos Sąjunga dėl įvykių Ukrainoje paskelbė sankcijas Rusijai, o Rusija priėmė atsakomąsias sankcijas, uždraudė įvežti įvairioms įmonėms maisto produktus į Rusiją. Jūs žinote, kad visose Lietuvos pieninėse buvo rasta listerijos bakterijų, dar ko nors ir visos prarado teisę įvežti produkciją į Rusiją. Gerbiamieji, ar nors vienai šiai įmonei Rusijos prokuroras, Lietuvos prokuroras iškėlė bylą, kad ten atseit nuodija Rusijos piliečius? Ar buvo toks atvejis?
Deja, „Judex“ produkcijoje nebuvo rasta jokių listerijų ir prokuroras iškėlė šią bylą. Klausykite, mums priešiškos valstybės gyventojus gina ne Rusijos prokuroras, o gina Lietuvos prokuroras. Kas jis, kagėbistas, kas jis toks yra? Ar buvo nors vienas istorinis atvejis, jūs man pasakykite, kad Rusijos prokuratūra gintų Rusijos piliečius, o ne atvirkščiai. Aš suprasčiau, jeigu būtų iškėlusi Rusijos prokuratūra bylą ir gintų savo šalies žmonių interesus, tai būtų logiška.
Ar dar neaišku, kad tai yra politika? Ar jums neaišku, kad tai yra užsakyta Prezidentės D. Grybauskaitės, kurią iškėlė į kandidates konservatoriai, byla? Ar jums neaišku? Visiems žmonėms aišku, tik jums neaišku. Aš ne jums ir kalbu, kalbu tiems, kurie galbūt šiandien klauso šitą posėdį, nes jums tiesa nereikalinga, gerbiamieji.
Antras dalykas. Noriu grįžti prie tos bylos detalių. Visa Lietuva žinojo, kad aš važinėju su leksusu. Pateikė prokuratūrai sutartį iš Seimo kanceliarijos. Viskas yra pasakyta, koks automobilis. Pateiktos visos išlaidos, va čia turiu iki kiekvienos sąskaitos faktūros, kad aš atsiskaičiau už automobilio nuomą. Prokuroras sako – tu ne ta mašina važinėji. Visa tauta matė, bet jie nemato, kokia mašina aš važinėju. Tai kokia, prokurore, aš mašina važinėjau? Ką jūs čia nesąmones šnekate?
Antras dalykas, prokuroras mato, kad pilu kurą, su kokia kortele. Ar tos įmonės, ar tos įmonės, bet jis nemato automobilio. Dramblio nemato, musę mato. Dėl kuro, kuriuo kaltinamas, mano sutartyje aiškiai, pone Lydeka, pasakyta, kad aš turiu teisę iš nuomos kainos sumos 300 eurų užsipilti kuro. Nei prokuratūra, nei A. Lydeka nemato šitų dalykų. Nerūpėjo jums niekas, šitie dalykai.
Dar vienas toks techninis kaltinimas dėl bilietų. Gerbiamieji, taip, kada važiuoja grupė žmonių, bilietus, viešbučius visada perka vienas žmogus. Vienas. Dėl paprasčiausių dalykų, kad neišskristų kitais lėktuvais, kad gyventų viename viešbutyje. Taip, pirko mano patarėja P. Pachomovaitė. Bet visi pinigai grąžinti ir tai užfiksuota Ekonominių nusikaltimų tyrimų tarnybos, ne mano, ne dar kieno, o Ekonominių nusikaltimų tyrimų tarnybos. Ar jums neaišku, ar jūs nesuprantate, kad tai yra politinis persekiojimas?
Sako, kad aš siekiau politinės naudos ir padariau didelę moralinę žalą Lietuvos valstybei. Pone prokurore, pone Pašili, kodėl tu atėjai dabar tik likus trims dienoms iki tavo kadencijos pabaigos ir paprašei mano imunitetą panaikinti? Ar tai nėra politika? Galbūt naujas generalinis prokuroras būtų įsigilinęs į bylą, ne taip, kaip A. Lydeka, ir būtų nutraukęs jis tą persekiojimą, bet ne, jam reikia būtinai suspėti paskutinę dieną ateiti ir paprašyti atimti imunitetą.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš žinau, dar kartą kartoju, jūs turite išankstines politines nuostatas, jus frakcijos yra įpareigojusios balsuoti, ir, žinote, aš galiu taip pasakyti. Ilgai mąsčiau apie tai – mane stiprina tie antisovietinės veiklos metai. Teko labai gerai pažinoti monsinjorą A. Svarinską, kuris daugiau kaip 20 metų kalėjo sovietiniuose lageriuose, jis sakydavo: „Jeigu sovietinė valdžia mane persekioja, tarnauju Dievui. Jeigu mane sovietinė valdžia girtų, tarnaučiau velniui.“ Jeigu konservatorių užvaldyta teisėtvarka su D. Grybauskaite man kelia bylas, tarnauju jums, Lietuvos žmonės! Jeigu jie manęs nepersekiotų, tarnaučiau šitai gaujai, kuri užvaldė Lietuvą.
Antras dalykas. Kur, Pašili, bylos? Už vieną eurą nupirktas pusantro milijono vertės žemės sklypas. Bylos nėra. Per dvejus metus beveik 15 mln. sukaupta turto. Bylos nėra. Paimkime tas rezonansines bylas – suskystintųjų dujų terminalas, atominės elektrinės uždarymas, visos kitos. Bylų nėra. Tai akivaizdžiai rodo, kad jūs esate kišeninis prokuroras ir dėl to skubėjote čia ateiti į Seimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega.
Taigi diskusija, kurioje pasisako du už, du prieš. Dėl vedimo tvarkos. Prašom, A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, žiūrėkime į laikrodį. Mes apie tai kalbėjome Seniūnų sueigoje. 12 val. 25 min. balsavimai. Susirinkome visi į salę. Mes toliau diskutuojame. Tai balsuokime, o po to tęsime kitus klausimus. Laikykimės tvarkos, nes patys jos nesilaikome.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, bet taip jau išėjo, kad šiam klausimui, aš jums noriu priminti, šitam klausimui, kuris dabar svarstomas, yra nustatytas konkretus laikas. Mes negalėjome jo pradėti anksčiau, nors rytinė darbotvarkė buvo jau baigta. Jam yra tiek laiko, kiek yra pasisakančių pagal Seimo statutą.
Dėl balsavimo motyvų. Prašom. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš praėjusią savaitę du kartus jums sakiau, tiksliau, ne jums, bet jums kaip pirmininkaujantiems vicepirmininkams ir Seimo Pirmininkei, grąžinkite seną tvarką – po kiekvieno klausimo balsavimą. Na, baikite tyčiotis iš to Seimo. Antradienį tas pats buvo, ketvirtadienį jūs norėjote su premjere…, ir šiandien tą patį cirką turime. Klausimas – balsuojame, klausimas – balsuojame, viskas, na, baikime šituos dalykus daryti. Tada išeina, mūsų žmonės žiūri per televiziją, ką čia galvoja, kad mes vaikų žaidimams susirinkome? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Labai ačiū, gerbiamas kolega, už jūsų nuomonę. Aš tą pačią nuomonę palaikiau Seniūnų sueigoje, bet, deja, Seniūnų sueiga nusprendė kitaip.
A. Petrošius – už.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos Seimo nariai, Seimo nariui taikomas neliečiamybės institutas nėra kokia nors panacėja, galinti išspręsti visas mūsų gyvenimo problemas. Neliečiamybės institutas iš esmės yra sukurtas apsaugoti Seimo narius nuo politinio persekiojimo ar susidorojimo. Tačiau tai nereiškia, kad mūsų, Seimo narių, galimai padarytos nusikalstamos veikos neturi būti tiriamos.
Dalyvavau šitos komisijos veikloje, išsamiai susipažinau su visa medžiaga, buvo išklausytos visos suinteresuotos pusės ir nematau čia tų esminių politinio persekiojimo ar susidorojimo elementų. Priminsiu, Seimas nesprendžia P. Gražulio kaltės klausimo, neatlieka ir galimai padarytos nusikalstamos veikos tyrimo. Mes uždegame žalią šviesą visapusiškam situacijos ištyrimui, teisėsaugos institucijų darbui ir galimybei P. Gražuliui įrodyti savo tiesą daugiapakopėje teisinėje sistemoje, jeigu byla vis dėlto pasiektų teismą. Pats P. Gražulis tyrimo komisijos posėdžio metu sakė, kad Jos Ekscelencijai D. Grybauskaitei ir gerbiamam E. Pašiliui nebeeinant pareigų teisine sistema jis pasitiki truputį labiau.
Neliečiamybės panaikinimas nereiškia, kad kaip galutinis rezultatas bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl linkėčiau P. Gražuliui įrodyti savo tiesą. Šiandien nematau jokių teisinių argumentų, kodėl turėtume stabdyti procesą. Kviečiu kolegas būti vieningus ir palaikyti prokuroro teikimą bei suteikti galimybę teisėsaugai vykdyti jai paskirtas funkcijas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Prieš kalbės V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. O aš siūlau priešingai, pasižiūrėti ne šiaip aplaidžiai ir nekreipiant dėmesio į turinį. Vis dėlto mes turime suprasti, kad Seimo nario imunitetas yra ir parlamento imunitetas nuo kišimosi į parlamentarų darbus be reikalo. Ir kai pasižiūriu tekstus, kuriais kreipiasi Generalinė prokuratūra į Seimą, man kyla abejonių, ar visiems taikoma vienodai teisė ir kiekvienas Seimo narys turi teisę apsiginti vienodai.
Šiuo atveju pažiūrėkite, kuo kaltinamas ponas P. Gražulis. Ponas P. Gražulis kaltinamas dėl Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalies, tai yra piktnaudžiavimas. Piktnaudžiavimo nustatytas dalykas yra sudėtis, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba asmuo būna viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė. Pono P. Gražulio atveju man kyla klausimų, ar didelės žalos patyrė valstybė ir ar nėra Generalinės prokuratūros piktnaudžiavimo pačios besikreipiant dėl tokių klausimų?
Čia aš įžvelgiu etikos klausimus dėl to, ar buvo teisingai sudarytos sutartys, ar teisingai buvo atlikti visi veiksmai teisiškai, bet ar dėl to reikia pradėti baudžiamąjį persekiojimą? Ar kiekvienu atveju, ar dėl kiekvieno Seimo nario tokiais atvejais pradedamas, ar išimtinai pradėtas buvo dėl P. Gražulio? Šito aš komisijos išvadose nematau.
Todėl aš manau, kad komisija nepakankamai ištyrė klausimą, nepakankamai susipažino su situacija, o vien pasakymas, kad, Petrai, tu eik ir apsiginsi, tai nėra teisiškai reikšmingas pasakymas. Teisiškai reikšmingas pasakymas būtų, jeigu mes, ištyrę absoliučiai visas aplinkybes, įvertinę absoliučiai visus niuansus ir išklausę poną P. Gražulį, galėtume pasakyti, kad čia nėra politinio persekiojimo. Aš manau, kad komisija nepadarė savo darbo, todėl aš tikrai negalėsiu palaikyti tokios komisijos išvados.
PIRMININKAS. Ačiū. Už kalba E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Atkreipiu Seimo dėmesį, kad ankstesnės kadencijos Seimas nuo 2019 m. birželio 4 d. trukdo teisėsaugai atlikti savo pareigas. Tas pareigas ji vykdė be P. Gražulio apklausos ir P. Gražulio išplatintas užvakarykštis laiškas rodo, kad P. Pachomovaitei, J. Miliui nutraukti ikiteisminiai tyrimai, R. Kičas pripažintas kaltu tik dėl kitų epizodų. Mano tokia išvada: Petrai Gražuli, eik į prokuratūrą, pateik savo parodymus, gal ir pačiam bus panaikinti įtarimai, nes priešingu atveju sėdėsi su tokia uodega, gal pats to ir nori.
Dabar, kodėl įtarimai kitiems panaikinti, o kabinamasi prie P. Gražulio? Čia turiu dvi versijas. Gal P. Gražulio padėjėja, draugė P. Pachomovaitė, J. Milius ir R. Kičas liudydami pateikė įrodymus apie P. Gražulio veiklą? Gal. Aš nežinau, nes prokuratūrai mes kol kas nedavėme sutikimo tęsti darbą.
Kita versija, kad P. Gražulis tikrai nekaltas, tai jis bando įrodinėti savo užvakarykščiame laiške. Tai ko bijoti? Kodėl Seimas padaromas įkaitu laikant įkaitu ir patį Petrą iki kitos kadencijos? P. Gražulio pateikti tariami ar teisingi įrodymai dėl naudojimosi lizingu, dėl kuro įsigijimo, dėl lėktuvo bilietų yra tik paneigimas arba teisingas bandymas paneigti, kad jis negavo jokio atlygio. Galbūt tai yra tiesa. Eik ir įrodinėk šituos dalykus. Tačiau išlieka klausimas, ar P. Gražulis neveikė kokios nors konkrečios įmonės naudai.
Mano išvada tokia: Petrai, atsiduok teisėsaugos malonėms ir glamonėms, būk vyras. Už Lietuvą!
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalba V. Giraitytė.
V. GIRAITYTĖ (DPF). Dėkoju. Pati dalyvavau komisijos darbe. Komisijos posėdis, prokuroro prašymu, buvo uždaras, todėl man kartais keista ir komisijos išvadoje gana daug kas surašyta, tačiau aš tikrai nenoriu, kad bet kuriam Seimo nariui, atsidūrus panašioje ar kitoje situacijoje, kad Seimo komisija taip gana paviršutiniškai pasižiūrėtų į tą klausimą ir nebūtų analizuojama. Aš manau, kad šiuo atveju tikrai buvo per mažai atsižvelgta į Seimo nario pateiktus dokumentus ir argumentus, kodėl būtent Seimo nario neliečiamybė turėtų būti neatimta. Todėl negalėsiu palaikyti tokio sprendimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, pagal Statutą dalyvavo diskusijoje visi Statute įvardinti asmenys.
Noriu perskaityti, pacituoti Statuto nuostatą: „Seimo protokolinis nutarimas sutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę gali būti priimtas, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.“
Taigi balsavimas yra dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį P. Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Balsavimas prasideda.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 129, balsavo 129: už – 97, prieš – 6, susilaikė 26. Seimo nutarimas „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ priimtas. (Gongas)
Kolegos, dabar balsuosime dėl rytinės darbotvarkės klausimų iš eilės, kaip yra darbotvarkėje.
12.45 val.
Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5261(2) (priėmimo tęsinys)
Taigi, darbotvarkės 1-2 klausimas – Branduolinės energijos įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 133, balsavo 133: už – 132, prieš nėra, susilaikė 1. Branduolinės energijos įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5261(2) priimtas. (Gongas)
12.46 val.
Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo Nr. XII-311 6, 7, 8, 12 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5263(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo 6, 7, 8, 12 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 13 straipsniu įstatymo projektas. Priėmimas. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 132, balsavo 132: už – 130, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5263(2) priimtas. (Gongas)
12.46 val.
Įstatymo „Dėl Nairobio sutarties dėl olimpinio simbolio apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-5190(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – įstatymo „Dėl Nairobio sutarties dėl olimpinio simbolio apsaugos ratifikavimo“ projektas. Priėmimas. Balsavimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 133, balsavo 133: už – 133, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5190(2) priimtas. (Gongas)
12.48 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5257(2) (priėmimo tęsinys)
Akcinių bendrovių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Balsavimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 134, balsavo 134: už – 107, prieš – 4, susilaikė 23. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5257(2) priimtas. (Gongas)
12.48 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5258(2) (priėmimo tęsinys)
Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 133, balsavo 132: už – 103, prieš – 2, susilaikė 27. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5258(2) priimtas. (Gongas)
12.49 val.
Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5259(2) (priėmimo tęsinys)
Ūkinių bendrijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 132 Seimo nariai, balsavo 130 Seimo nariai: už – 99, prieš – 2, susilaikė 29. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5259) priimtas. (Gongas)
12.50 val.
Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1943(2) (priėmimo tęsinys)
Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 131 Seimo narys, balsavo 131 Seimo narys: už – 95, prieš – 18, susilaikė 18. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1943) priimtas. (Gongas)
12.51 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4981(2) (priėmimo tęsinys)
Valstybinių pensijų įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 132 Seimo nariai, balsavo 132 Seimo nariai: už – 130, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4981) priimtas. (Gongas)
12.52 val.
Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5329(2) (priėmimo tęsinys)
Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 134 Seimo nariai, balsavo 134 Seimo nariai: už – 133, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5329) priimtas. (Gongas)
12.53 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4504(2) (priėmimo tęsinys)
Išmokų vaikams įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 133 Seimo nariai, balsavo 133 Seimo nariai: už – 133, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4504) priimtas. (Gongas)
12.54 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5305(2) (svarstymo tęsinys)
Užimtumo įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Balsuojame.
Užsiregistravo 130, balsavo 130: už – 130, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5305) priimtas. (Gongas) Atsiprašau, po svarstymo buvo pritarta. Labai atsiprašau.
12.55 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-62(2) (svarstymo tęsinys)
Pensijų kaupimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-62(2). Kolegos, kadangi prieš tai balsavo už visi, dalyvavę salėje, gal bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta Pensijų kaupimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo bendru sutarimu.
12.53 val.
Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 3, 6, 7, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 19, 20, 23, 26, 28, 32, 33, 35, 40, 41, 42, 46 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir 5, 47 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-5310(2), Bankų įstatymo Nr. IX-2085 67 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5311(2), Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 49 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5312(2), Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 57 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5313(2), Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 8, 38 straipsnių ir šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5314(2), Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5315(2) (svarstymo tęsinys)
Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo daugelio straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir 5, 47 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-5310(2). Svarstymas. Šį projektą galime bendru sutarimu? Taip pat jį lydi dar keli projektai. Galime visus kartu priimti? Tai įstatymų projektai Nr. XIIIP-5311, Nr. XIIIP-5312, Nr. XIIIP-5313, Nr. XIIIP-5314, Nr. XIIIP-5315. Bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta.
12.57 val.
Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5368(2) (svarstymo tęsinys)
Gerbiami kolegos, 1-12 klausimas – Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5368(2) Balsavimas po svarstymo. Balsuojame.
Užsiregistravo 128, balsavo 127: už – 78, prieš – 25, susilaikė 24. Įstatymo projektui Nr. XIIIP-5368 po svarstymo pritarta.
12.57 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 3, 6, 21, 24 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-34(2) (svarstymo tęsinys)
Aviacijos įstatymo 3, 6, 21, 24 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-34(2). Svarstymas. Kolegos, ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
12.58 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 7, 36, 39, 45, 48, 531, 532, 54, 551, 57, 61, 63, 691, 76, 78, 84, 85, 88, 912, 913, 914, 915, 93, 94, 98, 101, 102, 106, 119, 121, 122, 124, 128, 130 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 441 straipsniu ir nauja VII dalimi ir 95 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-2372 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-43(2) (svarstymo tęsinys)
Teismų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-43(2). Ar jam po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
12.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų Laisvės premijos paskyrimo Baltarusijos demokratinei opozicijai“ projektas Nr. XIVP-97 (svarstymo tęsinys)
Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų Laisvės premijos paskyrimo Baltarusijos demokratinei opozicijai“ projektas Nr. XIVP-97. Kolegos, ar čia galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū. (Balsai salėje) Norite balsuoti? Yra norinčių balsuoti. Kolegos, balsuojame.
Užsiregistravo 133, balsavo 132: už – 127, prieš nėra, susilaikė 5. Po svarstymo nutarimo projektui pritarta.
12.59 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4709(2) (svarstymo tęsinys)
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kolegos, jam galime pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Pritarta bendru sutarimu po svarstymo.
13.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės finansinio audito“ projektas Nr. XIVP-103 (pateikimo tęsinys)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės finansinio audito“ projektas. Pateikimas. Ar po pateikimo galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
13.00 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5367 (pateikimo tęsinys)
Ir Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Balsuojame.
Užsiregistravo 128, balsavo 128: už – 66, prieš – 15, susilaikė 47. Po svarstymo, atsiprašau, po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
13.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“ projektas Nr. XIIIP-4442 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1 rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“ projektas. Pateikimas.
Atsiprašau, nepaskyrėme komitetų, labai atsiprašau. 2-6 klausimu dėl Seimo nutarimo dėl Valstybės kontrolės finansinio audito pagrindinis komitetas – Audito komitetas, papildomo nenumatoma. Yra pasiūlymų dėl komiteto? Prašom. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Manau, kad Kultūros komitetas galėtų būti papildomas.
PIRMININKAS. Kultūros kaip papildomas audito…
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Atsiprašau, ne tas klausimas.
PIRMININKAS. Ne tas klausimas. Atsiimate siūlymą. Tai Audito komitetui galime pritarti? Svarstymas gruodžio 17 dieną.
Ir dėl Vietos savivaldos įstatymo pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime pritarti? Papildomų nesiūloma. Siūloma svarstyti gruodžio 22 dieną.
Kolegos, rezervinis Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“ projektas. Pateikimas. Ar galime pritarti po pateikimo? Galime. Ačiū, pritarta.
Pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomas – Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Galime pritarti? Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Pritarta.
13.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos karaimų metais“ projektas Nr. XIIIP-4926 (pateikimo tęsinys)
Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos karaimų metais“ projektas. Ar po pateikimo galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Siūlomi komitetai. Švietimo ir mokslo komitetas siūlomas kaip pagrindinis, papildomas – Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Kitų nuomonių nėra? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. (Balsai salėje)
Dėl šio klausimo? Taip. V. Juozapaitis. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėl šio klausimo. Gal Švietimo ir mokslo komitetas sutiktų, kad pagrindinis būtų Kultūros komitetas šiuo klausimu?
PIRMININKAS. Ar Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas ponas A. Žukauskas neprieštarauja? Nematau.
Prašau. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ir dėl šio klausimo aš prašyčiau rasti galimybę dar šioje rudens sesijoje, nes kai jūs pasakote, kad pavasario sesijoje, na, 2022-uosius mes skelbiame karaimų metais, tai kada Vyriausybei priimti kokią nors programą, kada ką sugalvoti, jeigu mes kovo viduryje priimsime? Aš nežinau, ar ši rudens sesija bus pratęsta, bet jeigu ji būtų pratęsta iki sausio 13 dienos, kaip paprastai darome, tai skelbkime, kad ne pavasario sesijoje, o šioje sesijoje. Sausio pradžioje priimtume nutarimą ir visi metai dar prieš akis.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už racionalų pasiūlymą. Kolegos, neprieštaraujate, kad dar rudens sesijoje būtų svarstomas projektas? Dėl pagrindinio komiteto mums reikia apsispręsti. Balsuojame. Alternatyvus balsavimas. Švietimo ir mokslo komitetas – bus už, prieš – bus Kultūros komitetas.
Užsiregistravo 122. Kolegos, balsavimo rezultatai. Balsavo 121: už – 36, prieš – 85. Pagrindinis komitetas – Kultūros komitetas. Dabar… (Balsas salėje: „Ar šioje sesijoje?“) Šioje rudens sesijoje.
V. Juozapaitis dar nori kalbėti?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Būčiau labai dėkingas ir būtų dėkinga visa karaimų bendruomenė, kuri stebi, žiūri ir laukia šito sprendimo. Mes tikrai rytoj Kultūros komitete įtrauksime į darbotvarkę ir pačiu artimiausiu metu būtų galima ir į salę grįžti.
PIRMININKAS. Ačiū. Komitetui linkėsime operatyvaus svarstymo.
13.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-114 (priėmimo tęsinys)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektas. Pateikimas, svarstymas jau buvo. Priėmimas pastraipsniui buvo. Balsuojame, kas už, prieš, susilaikė.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 118, balsavo 118: už – 116, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas priimtas. (Gongas)
13.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-113 (priėmimo tęsinys)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas. Atsiprašau, dėl komisijų sudarymo. Praleidau vieną. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo projektas. Svarstymas, pateikimas buvo. Priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 116, balsavo 116: už – 115, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
13.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-6 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-115 (priėmimo tęsinys)
Ir paskutinis rytinės darbotvarkės klausimo balsavimas, rezervinis 7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas. Pateikimas, svarstymas buvo. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 117, balsavo 117: už – 117, prieš, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Registruojamės, kolegos.
Užsiregistravo 114 Seimo narių. 2020 m. gruodžio 15 d. rytinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.