Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 5, 2020 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 1, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 9
STENOGRAMA
2020 m. gruodžio 3 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. MITALAS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Sveiki, kolegos, atvykę į vakarinį plenarinį posėdį. Skelbiu, kad pradedame vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas)
Registracija. Registruojamės. Užsiregistravo 79 Seimo nariai.
14.06 val.
Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio pranešimas (dėl Seimo nario Vytauto Gapšio)
Galime tęsti savo darbotvarkę. Į tribūną kviečiu gerbiamą generalinį prokurorą E. Pašilį pranešimui dėl Seimo nario V. Gapšio. Prašau, žodis jums.
E. PAŠILIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šių metų lapkričio 11 dieną Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kuria pavedė kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą dėl sutikimo leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę Lietuvos Respublikos Seimo narį V. Gapšį, kuris yra kaltinamas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Šioje baudžiamojoje byloje V. Gapšiui pareikšti kaltinimai dėl keturių sunkių korupcinio pobūdžio nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje – kyšininkavimas, 2011 m. birželio 11 d. įstatymo redakcija, ir 226 straipsnio 4 dalyje – prekyba poveikiu, taip pat 2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija.
V. Gapšys kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, valstybės politiku 2012–2016 metų kadencijos Seimo nariu, Darbo partijos frakcijos Seime nariu, taip pat būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, politinės partijos – Darbo partijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju, šios partijos tarybos, partijos valdybos bei partijos prezidiumo nariu, politinės partijos – Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovu ir dėl šiame viešajame juridiniame asmenyje einamų vadovaujančių pareigų turėjęs teisę veikti ir veikęs šio juridinio asmens vardu bei individualiai turėjęs teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje kyšininkavo bei prekiavo poveikiu.
Kaltinimo duomenimis, šiuos nusikaltimus jis padarė tokiu būdu bei aplinkybėmis. Nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2016 m. sausio 12 d. Vilniuje vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. Kurlianskiu metu Seimo narys V. Gapšys, veikdamas politinės partijos – Darbo partijos naudai, interesais už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus tiek už asmenišką balsavimą už Seime priimant uždarajai akcinei bendrovei koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, tiek už išimtinę padėtį – palankumą ateityje Seime priimant koncernui naudingus politinius sprendimus, R. Kurlianskiui pažadėjus, susitarė priimti didesnį negu 250 MGL vertės kyšį – būtent 12 tūkst. 100 eurų bei politinės partijos – Darbo partijos naudai netiesiogiai iš R. Kurlianskio 2015 m. gruodžio 16 d. priėmė didesnės negu 250 MGL vertės, tai yra 12 tūkst. 100 eurų kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos – Darbo partijos politinei reklamai, kuri nuo 2015 metų lapkričio iki gruodžio buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomo Laisvas ir nepriklausomas kanalas priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV, TV1 televizijose. V. Gapšys kaltinamas tokiu būdu padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje.
Taip pat nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2016 m. sausio 12 d. Vilniuje vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. Kurlianskiu metu Seimo narys V. Gapšys, pasinaudodamas visuomenine padėtimi, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtinai tariama įtaka valstybės tarnautojams ir valstybės institucijoms, veikdamas politinės partijos Darbo partija naudai, interesais, pažadėjęs R. Kurlianskiui paveikti visą eilę politikų bei aukšto rango valstybės tarnautojų, AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybą bei valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės viešųjų pirkimų komisiją, kad būtų priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingi politiniai, administraciniai sprendimai, tiesiogiai politinės partijos Darbo partija naudai pažadėjo, susitarė su R. Kurlianskiu priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, būtent 12 tūkst. 100 eurų, bei politinės partijos Darbo partija naudai netiesiogiai iš R. Kurlianskio 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, 12 tūkst. 100 eurų, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partija politinei reklamai, kuri nuo 2015 metų lapkričio iki gruodžio buvo transliuojama koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB Laisvas ir nepriklausomas kanalas priklausančiose žiniasklaidos priemonėse LNK, „Info TV“, BTV, TV1 televizijose. Tokiu būdu V. Gapšys kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 4 dalyje.
Be to, nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2016 m. sausio 21 d. Vilniuje vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. Kurlianskiu metu V. Gapšys už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, tiek už asmenišką balsavimą už Seime priimant UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, tiek už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus tiesiogiai VšĮ „Meno ir sporto projektai“ naudai, R. Kurlianskiui pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, būtent 15 tūkst. eurų, bei VšĮ „Meno ir sporto projektai“ naudai netiesiogiai iš R. Kurlianskio 2016 m. sausio 22 d. priėmė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį, 15 tūkst. eurų, kurie tarpininkaujant R. Kurlianskiui ir šio nurodymu iš koncerno „MG Baltic“ valdomos „Mitnija“ sąskaitos buvo pervesti į VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sąskaitą, šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“. Tokiu būdu Seimo narys kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje.
Taip pat nuo 2015 m. rugsėjo 28 iki 2016 m. sausio 21 d. Vilniuje vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. Kurlianskiu metu Seimo narys V. Gapšys, pasinaudodamas visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtinai tariama įtaka valstybės tarnautojams ir institucijoms, pažadėjęs R. Kurlianskiui paveikti visą eilę politikų bei aukšto rango valstybės tarnautojų, AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybą bei valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės viešųjų pirkimų komisiją, kad būtų priimti koncernui „MG Baltic“ naudingi politiniai administraciniai sprendimai tiesiogiai VšĮ „Meno ir sporto projektai“ naudai, R. Kurlianskiui pažadėjo ir susitarė iš R. Kurlianskio priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, 15 tūkst. eurų, bei 2016 m. sausio 22 d. netiesiogiai iš R. Kurlianskio VšĮ „Meno ir sporto projektai“ naudai priėmė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį, 15 tūkst. eurų, kurie tarpininkaujant R. Kurlianskiui ir šio nurodymu iš koncerno „MG Baltic“ valdomos „Mitnija“ sąskaitos buvo pervesti į VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sąskaitą, šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“. V. Gapšys kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 4 dalyje.
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis, kurioje visas kaltinimo V. Gapšiui tekstas yra pateiktas Seimo nariams. Šioje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinimai taip pat pareikšti buvusiam koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui, valdybos nariui bei kelių šio koncerno valdomų bendrovių generaliniam direktoriui bei valdybų pirmininkui R. Kurlianskiui, buvusiems Seimo nariams E. Masiuliui, G. Steponavičiui ir Š. Gustainiui ir trims juridiniams asmenims: uždarajai akcinei bendrovei koncernui „MG Baltic“, politinei partijai – Darbo partijai ir politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui.
Pažymėtina, kad šio baudžiamojo proceso metu kaltinamojo V. Gapšio teisinės neliečiamybės naikinimo klausimas jau buvo sprendžiamas du kartus. 2016 m. birželio 20 d. generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą su prašymu leisti patraukti tuometės kadencijos Seimo narį V. Gapšį baudžiamojon atsakomybėn, po ko Seimo narys V. Gapšys 2016 m. rugpjūčio 8 d. priėmė sprendimą pats atsistatydinti iš Seimo nario pareigų.
Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija šių metų rugsėjo 15 dienos nutarimu davė sutikimą V. Gapšį patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaip kandidatą į Lietuvos Respublikos Seimo narius 2020 metų Seimo rinkimuose, nes kaltinamasis V. Gapšys 2020 m. lapkričio 13 d. tapo Lietuvos Respublikos Seimo 2020–2024 metų kadencijos nariu, šiuo metu yra įgijęs Seimo nario asmens neliečiamybę, numatytą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnyje. Taigi, įvertinus nurodytas Konstitucijos, Seimo statuto, aktualias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas bei faktines aplinkybes, tolesnis įvardintos baudžiamosios bylos nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės turinčio Seimo nario V. Gapšio atžvilgiu negali būti tęsiamas, nesant kompetentingos institucijos – Lietuvos Respublikos Seimo – sutikimo patraukti šį asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Todėl, remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalimi, prašau Lietuvos Respublikos Seimą leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikos Seimo narį V. Gapšį, jį suimti ir kitaip suvaržyti jo laisvę.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam generaliniam prokurorui. Kviečiu nepasitraukti iš tribūnos. Šiame etape Seimo statutas nenumato nei galimybės paklausti, nei diskutuoti. Ką numato, aš pagarsinsiu šiek tiek vėliau.
14.17 val.
Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio pranešimas (dėl Seimo nario Petro Gražulio)
Dabar aš kviečiu gerbiamąjį generalinį prokurorą E. Pašilį dėl pranešimo dėl Seimo nario P. Gražulio. Prašom.
E. PAŠILIS. Dar kartą ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas nuo 2016 metų rugpjūčio iki 2019 metų rugsėjo kontroliavo ir vadovavo ikiteisminiam tyrimui dėl piktnaudžiavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį, jį atliko Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, Vilniaus valdyba.
Šiame ikiteisminiame tyrime surinkti kriminalinės žvalgybos duomenys, liudytojų parodymai, kiti bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys P. Gražulis, būdamas tuometės kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo nariu, valstybės tarnautoju, valstybės politiku, siekdamas turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. vasario 13 d. piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė.
Šio ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad nurodytu laikotarpiu Seimo narys P. Gražulis aktyviai veikė vienos uždarosios akcinės bendrovės interesais šios bendrovės generalinio direktoriaus bei komercijos direktorės prašymu ir darė tai siekdamas sau turtinės naudos. Tyrimo turimais duomenimis, telefoninių pokalbių metu P. Gražulis yra prašęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus patarti, ar duoti kyšį Rusijos pareigūnams, kartu nuvykti susitikti, pasikalbėti su Rusijos Federacijos veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros federalinės tarnybos Kaliningrado srities vadovu, siekiant išvengti tikėtino draudimo nurodytai bendrovei eksportuoti produkciją į Rusiją ir Baltarusiją. Kartu su šios bendrovės komercijos direktoriumi P. Gražulis 2015 metų liepos mėnesį buvo nuvykęs į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir asmeniškai susitikęs su Rusijos Federacijos veterinarijos ir fitosanitarinės priežiūros federalinės tarnybos Kaliningrado srities vadovu, su kuriuo susitarė dėl šio pareigūno veikimo minėtos bendrovės interesais.
Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį vykusių telefoninių pokalbių metu P. Gražulis prašė Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos direktoriaus duoti nurodymą Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos Kauno skyriaus viršininkui išduoti sertifikatą tos pačios bendrovės eksportuojamai produkcijai, nors tuo metu, nesant produkcijos tyrimo protokolo, toks sertifikatas negalėjo būti išduotas.
Dar vieno telefoninio pokalbio metu Seimo narys P. Gražulis Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno teritorinio skyriaus vedėją informavo, kad dažniausiai iškilusias problemas sprendžia su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriumi, o dėl produkcijos eksporto į Kaliningradą yra susitaręs su Rusijos pareigūnais, kad jie į pažeidimus nereaguos. Šio pokalbio metu P. Gražulis taip pat prašė, kad Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno teritorinis skyrius informuotų minimą bendrovę apie nustatytus pažeidimus, bet neįrašytų jų į produkcijos tyrimo protokolus, nes tuomet Veterinarijos tarnybai labai sunku išduoti sertifikatą.
2015 metų spalio mėnesį telefoninio pokalbio metu iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus sužinojęs apie iš Rusijos Federacijos gautą raštą dėl nustatytų produkcijos ženklinimo pažeidimų, jau tą pačią dieną drauge su minėtos bendrovės atstovais susitiko su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriumi. Jo prašė padėti pasiaiškinti Rusijos Federacijos pareigūnams dėl fiksuotų pažeidimų. Dar vienas susitikimas tuo pačiu tikslu vyko po savaitės.
Tą patį mėnesį P. Gražulis inicijavo Rusijos Federacijos veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros federalinės tarnybos Kaliningrado srities vadovo ir bendrovės komercijos direktorės susitikimą. Prieš šį susitikimą telefoninių pokalbių metu P. Gražulis pasiūlė bendrovės komercijos direktorei perduoti nurodytam Rusijos Federacijos pareigūnui kituose pokalbiuose aptartą sumą už pastarojo veikimą bendrovės interesais. Kitų spalio ir lapkričio mėnesiais vykusių telefoninių pokalbių metu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno skyriaus, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos minimos bendrovės vadovais P. Gražulis taip pat ne kartą aptarinėjo, siūlė galimai neteisėtus veikimo būdus, įskaitant ir 500 eurų perdavimą Rusijos pareigūnui, siekiant išvengti draudimo eksportuoti bendrovės produkciją.
Turimais duomenimis, P. Gražulis, žinodamas, kad bendrovė tam tikrą produkciją fasuoja nesilaikydama privalomų ženklinimo reikalavimų, telefoninių pokalbių metu bei susitikdamas su atsakingų institucijų padalinių vadovais, kitais suinteresuotais asmenimis, siūlė tęsti netinkamą produkcijos fasavimą bei tarėsi dėl leidimo parduoti netinkamai fasuotą ir dėl to uždraustą realizuoti produkciją. Taip veikdamas vienos privačios bendrovės interesais P. Gražulis savo ir kitų dviejų asmenų naudai iš šios bendrovės gavo turtinę naudą. Beveik dvejus metus neatlygintinai naudojosi šios bendrovės lizingu įsigytu automobiliu „Lexus“, kurio vertė 32 tūkst. Už šios bendrovės lėšas savo ir kito asmens naudai įsigijo kuro už daugiau nei 1 tūkst. eurų. Du kartus asmeniškai, bet vieną kartą kartu su kitu asmeniu pasinaudojo šios bendrovės pirktais lėktuvo bilietais, bendra suma už bilietus – daugiau nei 1 tūkst. 100 eurų. Per laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. kovo 11 d. iš bendrovės sąskaitos per keturis kartus gavo 1 tūkst. 800 eurų, kurie buvo pervesti į P. Gražulio banko sąskaitą per trečiojo asmens banko sąskaitą.
Tokiais savo galimai neteisėtais veiksmais, tai yra siekdamas ir neatlygintinai gaudamas iš privačios bendrovės turtinę naudą, veikdamas šios bendrovės interesais ir neleistinai kišdamasis į kitų valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą, siūlydamas Rusijos pareigūnams duoti pinigų, prašydamas neteisėtai veikti vienos bendrovės interesais, Seimo narys P. Gražulis sistemingai, ilgą laiką, naudodamasis savo, kaip aukščiausios valdžios atstovo, statusu, įtaka, menkino einamų pareigų prestižą, Lietuvos Respublikos Seimo autoritetą, formavo neigiamą visuomenės nuomonę apie Seimą, apie Seimo narius, vadovaudamasis savo asmeniniais interesais ir siekdamas turtinės naudos sau rodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintus principus ir taip sulaužė Seimo nario priesaiką, dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą. Įtariama, kad tokiuose P. Gražulio veiksmuose yra požymių nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje.
P. Gražulis nuo 2012 m. lapkričio 16 d. yra Lietuvos Respublikos Seimo narys, turintis imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl 2019 m. birželio 4 d. kreipiausi į Seimą dėl leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį P. Gražulį, jį suimti ar kitaip suvaržyti laisvę, tačiau toks sutikimas nebuvo duotas. Atsižvelgiant į tai Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimu šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes atlikus visus nedraudžiamus proceso veiksmus negautas kompetentingos institucijos, Lietuvos Respublikos Seimo leidimas patraukti Seimo narį P. Gražulį baudžiamojon atsakomybėn. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 32 straipsnio 2 dalį baudžiamasis procesas tokiu atveju gali būti atnaujinamas, kai yra kompetentingos institucijos leidimas tą asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar jis kitaip netenka imuniteto.
Lietuvos Respublikos Seimo etikos ir procedūrų komisija 2017 m. rugsėjo 13 d. išvadoje dėl generalinio prokuroro kreipimosi nagrinėjimo konstatavo, kad Seimo statuto 2 straipsnio nuostatos nustato, kad naujai išrinktas Seimo narys privalo prisiekti nepaisant to, kad jis buvo Seimo nariu ankstesnės kadencijos Seime, todėl naujai išrinktas Seimo narys kartu su naujos kadencijos Seimo nario įgaliojimais bei teisėmis iš naujo įgyja ir Seimo nario neliečiamybę ir tai yra pagrindas pakartotinai kreiptis į naujos kadencijos Seimą dėl leidimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn. Visas oficialus kreipimosi į Lietuvos Respublikos Seimą tekstas, kuriuo pakartotinai prašoma Seimo sutikimo leisti patraukti Lietuvos Respublikos Seimo narį P. Gražulį baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti Seimo nario laisvę, yra pateiktas Seimo nariams.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalimi, prašau Lietuvos Respublikos Seimo leisti patraukti Lietuvos Respublikos Seimo narį P. Gražulį baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam pranešėjui generaliniam prokurorui. Jūs galite užimti savo vietą mūsų salėje. Priminsiu kolegoms mūsų Seimo statuto nuostatas. Išklausius generalinio prokuroro pranešimą dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio laisvės suvaržymo, Seimo posėdyje daroma ne trumpesnė negu vienos valandos, bet ne ilgesnė negu dviejų valandų pertrauka. Po pertraukos Seimas sprendžia, ar sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Taigi mes turėsime skelbti vienos valandos pertrauką, tačiau aš prieš tai noriu pasitarti su kolegomis, kad Seimas galėtų dirbti efektyviau. Spręsime tik po to dėl komisijų sudarymo formaliai, tačiau frakcijos yra delegavusios kandidatus į šias komisijas, tai, mums paskelbus pertrauką, prašysiu susirinkti dėl gerbiamojo V. Gapšio komisijos čionai, šitoje salės pusėje, o dėl gerbiamo P. Gražulio – šioje salės pusėje ir apsispręsti… (Balsai salėje) Gerai, galime atvirkščiai. (Juokas salėje) Kolegos, surimtėkime, nedarykime šou. Komisijos turės preliminariai numatyti savo pirmininką, kuris vėliau mums paskelbs terminus, svarstymo datą.
Dėl gerbiamo P. Gražulio komisiją sudarytų: V. Giraitytė, L. Girskienė, S. Jovaiša, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, A. Lydeka, V. Mitalas, A. Petrošius, J. Pinskus, J. Varžgalys, A. Vyšniauskas.
Dėl gerbiamo V. Gapšio komisiją sudarytų: D. Asanavičiūtė, I. Haase, I. Kačinskaitė-Urbonienė, R. Lopata, B. Matelis, T. V. Raskevičius, L. Slušnys, A. Stončaitis, A. Širinskienė, V. Targamadzė, R. Žemaitaitis.
Dabar aš matau, kad dar prieš man paskelbiant pertrauką gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė nori pasakyti ar dėl vedimo tvarkos, ar repliką. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Norėčiau kreiptis į kolegas Seimo narius, ar nevertėtų Seimui iš tikrųjų kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją dėl Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos atstovų dalyvavimo komisijos darbe tiriant dėl V. Gapšio. Kodėl? Dėl to, kad prokuroro kalboje ne kartą nuskambėjo tų partijų pavadinimai, mes dalyvaujame kaip juridiniai asmenys, tų partijų atstovai, tos partijos dalyvauja toje byloje, tai būtų gerai toks išaiškinimas, kad nebūtų tikrai vėliau manipuliacijų – neva vieni ar kiti veikia į vieną ar kitą pusę. Labai prašyčiau, kad būtų atsižvelgta į šį prašymą.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiama kolege. Vienas dalykas, kad Statutas numato, jog mes po valandos turėsime apsispręsti dėl komisijų sudarymo, kiekviena frakcija turės deleguoti savo narius, tai vėlgi, jeigu Etikos ir procedūrų komisija norės, kai ji bus įgali posėdžiauti, galės tą padaryti, jeigu kas nors kreipsis, bet kol kas mes jos neturime.
Gerbiamas E. Gentvilas per centrinį mikrofoną.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Aš iš principo sutinku su tuo, ką sako kolegė Ieva, tačiau, kalbant apie mūsų frakcijos atstovų delegavimą į šitą komisiją, A. Lydeka niekaip nebuvo įvertintas toje byloje, R. Lopata apskritai tik šių metų birželio mėnesį yra tapęs partijos nariu. Mes parinkę tokius atsargius variantus, kad nekiltų kam nors kokių nors dviprasmybių.
PIRMININKAS. Supratome. Nei dėl turinio iš esmės mes statutiškai kitaip elgtis negalime.
Taigi aš skelbiu valandos trukmės pertrauką. Taigi į posėdį renkamės 15 val. 31 min., nes matau, kad jau esame įžengę. Aš siūlau potencialias komisijas susirinkti ir apsvarstyti jūsų procedūrinius klausimus.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiame sugrįžti visus į plenarinių posėdžių salę, susėsti į savo vietas. Tęsime mūsų posėdį. Baigėsi vienos valandos pertrauka. Ji tikrai baigėsi. Mes netgi pusantros minutės daugiau turėjome pertrauką. Prašau, gerbiami kolegos, susėsti.
15.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Vytautą Gapšį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ projektas Nr. XIVP-79 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Toliau svarstysime darbotvarkės 2-3 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Vytautą Gapšį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ projektą Nr. XIVP-79. Kviečiu gerbiamą pranešėją I. Haase tiesiog, matyt, informuoti mus apie komisijos sudarymą, pirmininko išrinkimą ir kada numatoma svarstymo data. Prašau į tribūną.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu pateikti Seimo nutarimo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Vytautą Gapšį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“.
Lietuvos Respublikos Seimas, išklausęs Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro E. Pašilio pranešimą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 23 straipsniu ir 71 straipsniu, nutaria sudaryti Lietuvos Respublikos Seimo tyrimo komisiją dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį V. Gapšį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę iš 11 Seimo narių.
2 straipsnis. Patvirtinti šios sudėties komisiją. Tai būtų D. Asanavičiūtė, I. Haase, I. Kačinskaitė-Urbonienė, R. Lopata, B. Matelis, T. V. Raskevičius, L. Slušnys, A. Stončaitis, A. Širinskienė, V. Targamadzė, R. Žemaitaitis. Paskirti I. Haase komisijos pirmininke. Taip pat siūloma pavesti komisijai tyrimą atlikti iki 2020 m. gruodžio 23 d.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai kolegei I. Haase. Jūsų niekas neužsirašė paklausti. Galite grįžti į savo vietą.
Motyvai. Dėl motyvų taip pat Seimo nariai neužsirašė kalbėti. Ar galėtume po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėkoju, pritarta.
Svarstymo stadija. Diskutuoti kviečiu gerbiamą E. Gentvilą. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Kolegos, šioje svarstymo stadijoje tikrai mes neturime svarstyti iš esmės prokuroro teikimo. Aš apsiribosiu gal tik apeliavimu į komisiją, tiek į šitą ir galbūt kitą komisiją, kuri irgi prisistatys. Ar tikrai reikia 20 dienų iki gruodžio 23 dienos delsti ir gaišti? Supraskime, kad 23 diena – paskutinė šios sesijos diena, gali atsitikti visokių netikėtumų. Aš turiu omenyje ir kovido situaciją, ir pertraukų paprašymą, ir taip toliau. Tada klausimas gali nusikelti iki kovo mėnesio arba reikėtų daryti neeilinę sesiją.
Aš labai prašyčiau komisijos pergalvoti savo poziciją, gal sutrumpinti kokiomis penkiomis dienomis, tuo labiau kad klausimas, kuris čia yra prokuroro pateiktas, na, iš esmės yra įsibėgėjęs dalykas, tai nėra naujas epizodas. Yra Seime svarstytos tos situacijos atimant imunitetą, neliečiamybę kitiems Seimo nariams, aplinkybės yra žinomos, ikiteisminis tyrimas pasibaigęs, teisme byla dveji metai išanalizuota, aprašyta. Žinoma, tai nereiškia, kad jūs turite neatidžiai žiūrėti, bet galvodamas apie tai, kad paskutinę sesijos dieną gali nutikti visokių netikėtumų, aš labai prašyčiau įvertinti tas aplinkybes ir sutrumpinti komisijos darbo laiką.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega. Komisijos nariai apsispręs dėl darbo laiko. Jeigu norėjote klausti pranešėjo, reikėjo užsirašyti, tada paklausti, dabar jau nediskutuosime turbūt tarpusavyje.
Gerbiami kolegos, dėl motyvų nematau užsirašiusių kalbėti. Ar galėtume po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, pritarta.
Priėmimas. Reikėtų priimti pastraipsniui. Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta. Ar galime pritarti bendru sutarimu 2 straipsniui? (Balsai salėje) Dėkui, pritarta. 3 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu pritarti 3 straipsniui? Dėkui, pritarta. 4 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu pritarti 4 straipsniui? Dėkui, pritarta.
Balsuojame dėl viso. Dar sekundėlę prieš pradedant balsavimą. Ar galime sutikti, kad tai klausimas šiek tiek kitokio pobūdžio nei bendri klausimai darbotvarkėje ir dėl jo apsispręstume dabar, taupydami laiką? Dėkui, matau sutikimą. Balsuojame dėl šio klausimo.
Gerbiamasis J. Razma per šoninį mikrofoną. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kolegos, manau, kad imuniteto klausimai yra teisiškai jautrus dalykas. Geriau, jeigu buvo rašyta, kad visi balsavimai darbotvarkės gale, tą finalinį balsavimą darykime gale, kad nekiltų kokių nors abejonių. (Šurmulys salėje) Aš pasakau taip, bet jeigu yra kitokia valia, tai galime ir dabar.
PIRMININKAS. Gerai, dėkui, išklausėme jūsų argumentus. Per šoninį mikrofoną gerbiamas R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Aš dar tiesiog, kolegos. Jau mes ryte padarėme šiurkščiausią pažeidimą pažeisdami Vyriausybės nutarimą dėl kovido, dėl būriavimosi ir dėl balsavimo. Galų gale Valdyboje, Seniūnų sueigoje ar jūs galite sutarti? Po kiekvieno klausimo vyksta balsavimas. Ką padarėte per pietus? Vienu metu suvarėte visus 134 ar 135 žmones. Buvo slaptas balsavimas dėl Seimo vicepirmininko, visi stovėjo vienas prie vieno. Mes rodome pavyzdį žmonėms, kaip nesiriboti prie eglučių ir nesirinkti.
Aš siūlyčiau, kad tai nėra koks nors politinis ar dar kas nors. Yra salėje užtektinai Seimo narių, balsuojame, tai yra Seimo nutarimas, sudarome komisiją ir duodate greičiau tą darbą. Viskas.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas kolega. Gerbiamas A. Vyšniauskas per šoninį mikrofoną. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš, kaip Seniūnų sueigos narys, norėčiau paprašyti, jeigu mes patvirtinome darbotvarkę su numatytais laikais, kada yra balsavimas, tai to ir laikykimės, nes žmonės irgi planuoja savo… (Balsai salėje) Aš suprantu, aš kviečiu apsispręsti taip.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nors darbotvarkėje numatyti balsavimai vakare, tačiau aš nematau didelio pagrindo dėl šios komisijos balsuoti vakare. Yra pakankamai Seimo narių salėje, siūlau apsispręsti balsuojant dabar. Ar yra kategoriškai prieštaraujančių? (Balsai salėje) Nematau. Balsuojame dėl šios komisijos sudarymo.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 92 Seimo nariai, balsavo 91 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Kaip matome, balsavimas nesukėlė mums jokių problemų. Seimo nutarimas dėl komisijos sudarymo yra priimtas. (Gongas) Dėkui.
15.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ projektas Nr. XIVP-78 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės 2-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ projektas Nr. XIVP-78. Pranešėjas – gerbiamas A. Lydeka. Prašom į tribūną. Pateikimas.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, pirmininke. Garbūs Seimo nariai, mieli kolegos, leiskite jums pristatyti Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“. Šis nutarimas susideda iš keturių straipsnių.
1 straipsniu numatoma, kad komisija bus sudaryta iš 11 Seimo narių. 2 straipsniu išvardijama visa komisija, įvardijant kiekvieną Seimo narį. 3 straipsnis numato, kad komisijos pirmininku paskiriamas A. Lydeka. 4 straipsnis numato pavesti komisijai tyrimą atlikti iki šių metų gruodžio 23 dienos. Siūlau pritarti.
Jeigu, pirmininke, dar leisit, tai tiesiog vienu sakiniu sureaguosiu į Seimo nario E. Gentvilo pasisakymą dėl numatytos pakankamai tolimos datos šios komisijos veiklos, tai yra gruodžio 23 dienos. Aš esu įsitikinęs, kad per savaitę komisija priims sprendimą, tačiau atsižvelgiant į situaciją ir dėl pandemijos, ir dėl galimų nenumatytų kitų teisinių atvejų užtat iki sesijos pabaigos numatoma ta paskutinė data, kada bet kokiu atveju komisija turi priimti sprendimą. Esame numatę jau kitą savaitę susirinkti į komisijos posėdį. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dar nepabėkite. Jūsų nori paklausti gerbiamas kolega E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Arminai, ar aš teisingai suprantu, kad jūs įsirašėte tokią paskutinę dieną, tačiau stengsitės kaip galima greičiau atlikti darbą ir pateikti Seimui, nelaukdami 23 dienos.
A. LYDEKA (LSF). Tikrai taip, gerbiamas Seimo nary. Čia yra kaip galinė data, kada jau komisija privalo bet kokiu atveju savo sprendimą pateikti Seimui, tačiau manau, kad ir kitą savaitę būsime pajėgūs dirbti ir galbūt priimti spendimą.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Ar galėtume projektui po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Dėkui.
Svarstymo stadija. Svarstymo stadijoje diskusijoje užsirašęs kalbėti pats kolega gerbiamas P. Gražulis. Prašom į tribūną.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad 23 diena kaip kartas tikrai yra gera. Yra laiko pateikti dokumentus ir įrodyti komisijai, jeigu ji turi gerą valią, kad prokuroras kalbėjo netiesą, iš šitos tribūnos melavo ir dėl automobilio nuomos, kad aš nemokėjau (visus dokumentus turiu, man reikia surinkti, visus pavedimus turiu), ir dėl to, kad turėjau naudos 1 tūkst. 800 eurų. Visus dokumentus turiu. Mano sutartyje buvo numatyta, kad aš turiu teisę pilti kurą, už 350 eurų per mėnesį grubiai pyliau, o prokuroras užskaito visiškai kitaip, nors sutartyje numatyta.
Aš manau, žinoma, jau yra priimtas politinis sprendimas. Čia teisingumas ir niekam nereikalingas, ir niekas nenorės įsigilinti į klausimo esmę, pasakys – tegul sprendžia teismas. Taip, man bus dar galimybė tikrai išsakyti ne jums, Seimo nariai, bet tiems, kas klausys šitą posėdį, žmonėms, ką aš galvoju ir kodėl yra naikinamas imunitetas. Bet tikiuosi ir iš komisijos pirmininko, kad bent iš dalies pasidomės klausimais, kuriais esu kaltinamas. Šiandien dar labiau įsitikinau, kad yra tik politinis sprendimas, nes kritikavau užvaldytą žiniasklaidą, konservatorius, D. Grybauskaitę. Visa tai, esu įsitikinęs, už tiesos kalbėjimą yra politinė byla, lygiai taip pat kaip sovietmečiu.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas kolega. Svarstymo stadijoje kalbėti dėl motyvų yra užsirašiusių kolegų. Už pasisako gerbiamas E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Taip, aš esu užsirašęs. Pasisakau už komisijos sudarymą. Gal būčiau išsibraukęs, tačiau girdėdamas, ką sako P. Gražulis, noriu pasakyti, kad ši komisija nėra nei ikiteisminio tyrimo institucija, kuri turi atlikti dokumentų poėmius, dokumentų analizes, nei teismas, kuris priimtų verdiktą. Komisija turi nustatyti nešališkai, ar tai nėra bandymas susidoroti su politiku, Seimo nariu dėl vienokių ar kitokių motyvų. Atlikti dokumentų analizę, kaip P. Gražulis sako, šita komisija neprivalo, tai ne jos darbas.
Gerbiamas Petrai, tai yra teisėsaugos institucijų darbas, ko neleido praėjusios sudėties Seimas – neleido teisėsaugai atlikti įvairių veiksmų jūsų atliktų veiksmų atžvilgiu. Tik tiek aš noriu pasakyti, kad šita komisija turi būti tikrai nešališka ir nustatyti, ar tai nėra politinis susidorojimas su Seimo nariu. O dabar bandymas pateikti, kad čia viską turės A. Lydekos vadovaujama komisija išanalizuoti, atleiskite, tai nėra ta institucija. Pasisakau už komisijos sudarymą ir jos efektyvų darbą.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Prieš kalbės P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Noriu reaguoti į gerbiamojo E. Gentvilo pasisakymus. Skaitykite įstatymą, kokios funkcijos yra numatytos komisijai. Jinai atlieka tyrimą ir nustato ne tik politinius aspektus, bet ir teisinius aspektus. Aš kitąkart jums pacituosiu įstatymą.
Antras dalykas, gerbiamieji, kažkoks nedidelis progresas vis tik vyksta teisėtvarkoje. Štai tą pačią dieną, kada prokuroras pareiškia žiniasklaidai, kad ateis panaikinti mano imunitetą, vis dėlto per metus laiko priverčiau, žinoma, teismas įpareigojo, tirti mano neteisėto sekimo klausimą ir pripažino mane nukentėjusiu. Tai pirmą kartą istorijoje. Aš tuos dokumentus irgi pateiksiu komisijai. Tai galiu šiandien teigti, kad vis tik esu persekiojamas, jau teismo sprendimo nuostata ir teismas įpareigojo tirti mano neteisėtą sekimą. Lapkričio 30 dienos yra sprendimas, policijos pradėtas tyrimas. Aš komisijai įteiksiu. Ir kad esu persekiojamas, žino didelė dalis visuomenės, bet nežino Seimo nariai.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas kolega. Motyvai išsakyti. Ar galėtume taupydami laiką po svarstymo bendru sutarimu pritarti nutarimui? Dėkui, pritarta.
Priėmimo stadija. Pastraipsniui. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. 2 straipsnis. Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. 3 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. 4 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta.
Motyvai. Niekas iš kolegų neužsirašė kalbėti. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 98 Seimo nariai, balsavo 98: už – 98, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkaus gerbiamas kolega, Seimo Pirmininkės pavaduotojas V. Mitalas.
15.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-5264(2) (svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Gerbiami kolegos, einame toliau per darbotvarkę. Darbotvarkės 2-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-5264(2). Pranešėjai – A. Matulas, A. Bilotaitė, M. Majauskas. Gerbiamas Antanai, prašom į tribūną.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė minėtą nutarimo projektą ir priėmė sprendimą pritarti nutarimo projektui Nr. XIIIP-5264(2) ir komiteto išvadai. Sprendimas priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu A. Bilotaitę, jeigu yra, į tribūną pristatyti klausimą. Agnės nėra. Gal kas nors kitas iš komiteto galėtų pristatyti? Tada gal aš galėčiau.
Jeigu leisite, aš pristatysiu Audito komiteto išvadą. Yra pritarta Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui ir pasiūlyta pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Audito komiteto pasiūlymus.
Tada kviesčiau M. Majauską iš Biudžeto ir finansų komiteto pristatyti BFK išvadą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėl Privalomojo sveikatos draudimo, taip. Komitetas svarstė „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“, balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Po šių Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkinio patvirtinimo svarstymo nėra… Iš karto balsuoti dėl svarstymo nebūtina, einame prie priėmimo. Pastraipsniui.
Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Visiems Audito komiteto siūlymams buvo pritarta iš dalies, dėl to balsuoti nereikia. Yra pateikti du redakciniai Teisės departamento pasiūlymai, ir Dokumentų skyrius juos integruos.
Dabar dėl viso. Matau, kad užsirašiusių kalbėti nėra. Gal galime bendru sutarimu?.. Balsuosime nustatytu laiku pagal darbotvarkę, jeigu tiksliai matau, 17 val. 40 min.
15.55 val.
2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5292 (svarstymas)
2-6 klausimas – 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5292. Gerbiamas A. Matulas taip pat kviečiamas į tribūną.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą Nr. XIIIP-5292. 9 balsavus už, niekam nebalsavus prieš, 1 susilaikius pritarė grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti.
Taip pat pateikė keletą argumentų, jie jums yra išdalinti, matote monitoriuose, jeigu leisite, aš jų neskaitysiu.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkui. Matau, kad yra keturi užsirašę kalbėti. M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Iš tiesų yra didelių rūpesčių su Privalomojo sveikatos draudimo fondu. Matau, kad yra ir gerbiamų kolegų užsirašiusių. Nežinau, ar čia mano vieno užteks, bet gal pabandysiu trumpai sutalpinti esanti nerimą. Visų pirma mes turime labai rimtą situaciją su medikais ir medikų užmokesčiu, tiek dirbančių su kovidiniais pacientais, tiek ir visų kitų. Turi ateinančių metų biudžete būti numatytas reikalingas finansavimas visiems, dirbantiems su kovidiniais pacientais. Mes matėme Panevėžio ligoninės sprendimus, matėme atitinkamus teismo sprendimus, čia neturime nei bandyti išvengti, nei slėptis – reikalingas finansavimas turi būti numatytas. Čia mes galime skaičiuoti maždaug apie 6 mln. per mėnesį priedams, jeigu maždaug 6 mėnesiams, tai mažiausiai 36 mln.
Kai visoje ekonomikoje vidutiniškai auga atlyginimai apie 3,3 %, tuo tarpu medikams atlyginimai neauga, globalios pandemijos metu vėlgi turbūt būtų sunku įsivaizduoti tokį scenarijų. Aš manau, kad tiesiog taip neturėtų būti.
Taigi iš tiesų reikia grąžinti kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą ir jį tobulinti, atsižvelgiant į poreikį išmokėti priedus medikams, į poreikį didinti atlyginimus, taip pat peržiūrėti, kaip yra naudojami rezervo pinigai. Mūsų žiniomis, vietoj 200 mln., kurie turėjo būti pervesti, jeigu neklystu, planuojama tik apie 60 mln.
Taigi matysime tą situaciją čia dienoms einant į priekį. Labai tikiuosi, kad jau būsimas naujas sveikatos ministras sugebės operatyviai parengti patobulintą biudžetą ir grąžinti jį Seimui.
PIRMININKAS. Dėkui. Užsirašiusių prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu grąžinti iniciatoriams tobulinti, tada nereikės vėliau balsuoti? Taip? Gerai, tvarka. Ačiū. Grąžinta.
15.59 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5294, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10, 11, 12, 14, 15, 16, 19, 191, 21, 29, 30, 32, 36 ir 40 straipsnių pakeitimo ir papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5295, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3011 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5296, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 14, 18, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5297 (svarstymas)
2-7.1 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5294. Prašau M. Lingę į tribūną. Gal visus keturis susijusius iš karto vienu metu.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas lapkričio 23 dieną apsvarstė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir nusprendė grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. Už balsavo 10, prieš nebuvo, susilaikė 1. Pasiūlė Vyriausybei įvertinti ir numatyti, kad trūksta suplanuotuose biudžetuose papildomai pensijoms indeksuoti 67 mln. eurų, papildomai išankstinei pensijai kompensuoti 9,5 mln. eurų. Tokie būtų pagrindiniai grąžinimo motyvai.
PIRMININKAS. Dėkui. Gal tada kartu ir 2-7.2 klausimą, ir kitus.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip, lydimasis. Komitetas taip pat lapkričio 23 dieną apsvarstė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir pasiūlė grąžinti iniciatoriams tobulinti. Už balsavo 7, prieš nebuvo, susilaikė 2. Kadangi šitas įstatymas tiesiogiai yra susijęs su kitų metų „Sodros“ biudžetu.
Taip pat susijęs įstatymas, kurį apsvarstė komitetas lapkričio 23 dieną, tai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas. Siūlome grąžinti iniciatoriams tobulinti. Už – 8, prieš nebuvo, susilaikė 1.
Kitas įstatymas, apsvarstytas komiteto, – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kadangi taip pat susijęs su kitų metų „Sodros“ biudžeto pakeitimais, o jį mes grąžiname kaip pagrindinį, balsavus už 9, prieš nebalsavus, susilaikius 2, įstatymą siūlome grąžinti tobulinti.
PIRMININKAS. Gerai, dėkui.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ir dar vienas… Anuitetų…
PIRMININKAS. Ar čia susijęs, nes, man atrodo, visus pristatėte. (Balsai salėje) Tada kol kas ačiū M. Lingei. Taip, galima užsirašyti kalbėti. A. Vinkus dėl motyvų. A. Vinkaus nematau. Tada žodis A. Sysui. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, čia toks procedūrinis. Aš kviečiu pritarti komiteto siūlymui grąžinti iniciatoriams visus keturis ir dar šešis po jų einančius, kad pagreitintume procesą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Galime bendru sutarimu grąžinti visus pristatytus tobulinti? Galime. Labai ačiū. Gal tada trumpai vis tiek M. Lingė galėtų paminėti, kurie kiti yra atskiri įstatymų projektai, tai yra darbotvarkės 2-8, 2-9, 2-10, 2-11 ir 2-12 klausimai.
16.02 val.
Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5298, Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 1, 5, 9, 10, 11, 12, 16 straipsnių ir 1, 2, 3, 4 ir 5 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5293, Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2021 metais, įstatymo projektas Nr. XIIIP-5299, Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 2, 6, 10, 15, 17, 18, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2693 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5300, Socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 1, 5, 10, 11, 12, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5301 (svarstymas)
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip, taip pat sprendimas yra siūlomas vienas ir tas pats – grąžinti iniciatoriams tobulinti Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Balsavus už 9, prieš 1, susilaikius 2, taip pat siūlome grąžinti tobulinti.
Tuo pačiu metu galima paminėti ir kitą siūlomą grąžinti iniciatoriams tobulinti – tai Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Kadangi tai susijęs, norime, kad sistemiškai pasižiūrėtų Vyriausybė su biudžetu. Už – 9, prieš nebuvo, susilaikė 2. Siūlome grąžinti tobulinti.
Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2021 metais, įstatymo projektas. Taip pat komitetas apsvarstė lapkričio 23 dieną. Už – 8, prieš nebuvo, susilaikė 2. Siūlome grąžinti tobulinti.
Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Siūlome grąžinti tobulinti. Už – 9, prieš – 2, susilaikė 2.
Ir paskutinis iš siūlomų grąžinti tobulinti yra Socialinės paramos mokiniams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5301. Komitetas, už balsavus 8, prieš 2, susilaikius 1, taip pat siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam M. Lingei. Dabar, jeigu nėra norinčių diskutuoti, tai gal tada galime bendru sutarimu 2-8 klausimą – projektą Nr. XIIIP-5298 grąžinti tobulinti? Bendru sutarimu? Galime. Pritarta. 2-9 klausimą – projektą Nr. XIIIP-5293 bendru sutarimu galime grąžinti tobulinti? Galime. 2-10 klausimą – projektą Nr. XIIIP-5299 bendru sutarimu galime grąžinti tobulinti? Galime. Pritarta. 2-11 klausimą – projektą Nr. XIIIP-5300 bendru sutarimu galime grąžinti tobulinti? Galime. Pritarta. 2-12 klausimą – projektą Nr. XIIIP-5301 bendru sutarimu galime grąžinti tobulinti? Pritarta.
16.06 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2, 7, 12, 15, 16, 18, 21, 23, 24, 26, 27, 33, 37, 40, 41, 411 ir 42 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5110(2) (svarstymas)
2-13 klausimas – Pilietybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5110(2). Pranešėjas – T. V. Raskevičius. Prašom.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju gerbiamam posėdžiui pirmininkui. Gerbiami kolegos, įstatymo projektas pagrindiniame Žmogaus teisių komitete svarstytas lapkričio 11 dieną, tai yra praėjusios kadencijos Seime. Dėl įstatymo projekto buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų, kurios didžiąja dalimi yra techninio pobūdžio. Komiteto posėdžio metu pastabų žodžiu dabar taip pat pateikė ir Prezidento kanceliarijos atstovai. Visoms šioms pateiktoms pastaboms komitetas pritarė ir atitinkamai pataisė įstatymo projektą.
Taip pat buvo gautas Seimo narių S. Tumėno ir A. Vinkaus pasiūlymas dėl įstatymo projekto. Pasiūlymu siūloma suvienodinti sąlygas išsaugoti pilietybę užsienyje gimusių ir gimimu įgijusių dvigubą pilietybę vaikų ir Lietuvoje gimusių bei kartu su tėvais dar iki pilnametystės kitos šalies pilietybę įgijusių vaikų atžvilgiu. Kiekvienais metais yra apie 300 asmenų, kurie netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, nes įgijo kitos valstybės pilietybę, iki jiems sukako 18 metų.
Dėl šių pasiūlymų Žmogaus teisių komitetas kreipėsi nuomonės į Seimo kanceliarijos Teisės departamentą, Vidaus reikalų ministeriją, Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Taip pat yra gauta ir Mykolo Romerio universiteto Mykolo Romerio teisės mokyklos nuomonė.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas nepritarė Seimo narių siūlymui motyvuodamas, kad kitos valstybės pilietybę įgyjant piliečiui, būnant nepilnamečiu, savaime nėra tokia aplinkybė, kuria būtų galima konstituciškai pagrįsti bendro draudimo turėti dvigubą pilietybę išimtį.
Vidaus reikalų ministerija taip pat nepritarė Seimo narių siūlymui motyvuodama, kad toks pasiūlymas išplėstų asmenų, turinčių dvigubą pilietybę, grupę.
Mykolo Romerio teisės mokykla laikosi pozicijos, kad toks siūlomas įstatymo pakeitimas prieštarautų Konstitucijai, nes būtų pažeista Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis, pagal kurią dviguba daugybinė pilietybė negali būti paplitęs reiškinys. O Vilniaus universiteto Teisės fakultetas palaikė Seimo narių siūlymą, nes tokiu būdu būtų užtikrintas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, panaikinantis diskriminaciją iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d. išvykusių Lietuvos Respublikos piliečių palikuonių, kurie, skirtingai nei asmenų, išvykusių iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., palikuonys, negali turėti dvigubos pilietybės.
Žmogaus teisių komiteto nariai, atsižvelgę į gautas nuomones, Seimo narių siūlymui nepritarė. Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš nėra, susilaikė 3. O komiteto patobulintam įstatymo projektui komitete pritarta. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nėra, susilaikiusių taip pat nėra.
Dar kartą primenu, kad šį įstatymo projektą ir dėl jo pateiktus siūlymus svarstė praėjusios kadencijos buvusios sudėties Žmogaus teisių komitetas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam kolegai. Dabar diskusijoje yra užsirašiusi kalbėti D. Asanavičiūtė. Prašom į tribūną.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, viena iš jautriausių asmenų grupių, kuri yra itin pažeidžiama esamo valstybės reguliavimo, yra vaikai. Šiuo metu yra neapsaugomi nepilnamečiai Lietuvos piliečiai, kurie, įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę gimimu, tačiau išvykę iš Lietuvos kartu su tėvais po 1990 m. kovo 11 d. ir kartu su tėvais įgiję kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės. Šie vaikai yra diskriminuojami, gretinant juos su gimimu dvigubą pilietybę įgijusiais ir užsienio piliečių įvaikintais vaikais.
Šiuo metu galioja dešimt išimčių, ir vaikai, kurie gimė užsienyje, jau yra apsaugoti. Tačiau mes neapsaugome tų vaikų, kurie yra gimę Lietuvoje, kurie gimimu įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, bet savo pilietybę įgijo vėliau kartu su tėvais. Nors šie vaikai lygiai taip pat, kaip ir įstatymo išimtimi numatyti vaikai, dar neturi įgiję teisinio veiksnumo ir negali patys spręsti savo pilietybės klausimų, mūsų valstybė juos baudžia už jų tėvų veiksmus. 2019 m. lapkričio 18 d. vykusio Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdžio metu komisijos narė L. Vidžiūnaitė iš JAV pasiūlė papildyti Pilietybės įstatymą dar viena išimtimi, leidžiančia vaikams, išvykusiems nepilnamečiams su tėvais gyventi užsienyje, Lietuvos Respublikos piliečiams, ir įgijusiems kitos valstybės pilietybę, iki jiems sukako 18 metų, išlaikyti Lietuvos Respublikos pilietybę. Atkreipiu dėmesį, kad pradinis užsienio lietuvių pasiūlymas ir prašymas buvo suteikti galimybę tokiems vaikams išsaugoti pilietybę nenustatant 20 metų ribos.
Šiuo metu užsienyje gyvenančios šeimos kartais patenka į labai keblią ir kuriozišką situaciją. Mūsų įstatymų pagrindais vaikai iš esmės yra diskriminuojami dėl to, kur ir kada gimė. Vienas vaikas, gimęs Lietuvoje ir atkeliavęs su tėvais į užsienį būdamas net ir vienerių metų, iki 20 privalės, jeigu nepritarsime Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 11 punkto pasiūlymui išbraukti amžiaus ribą, apsispręsti, kurios šalies pilietybę pasirinkti. Kitas vaikas, toje pačioje šeimoje gimęs metais vėliau, jau emigracijoje, turi teisę išlaikyti abi pilietybes visą gyvenimą. Toks teisinis reglamentavimas yra diskriminacinis ir negali užtikrinti lygiateisiškumo nediskriminacijos principu. Todėl noriu atkreipti visų dėmesį į gerbiamojo A. Vinkaus ir S. Tumėno pasiūlytą pakeitimą, kad Pilietybės įstatyme būtų numatyta išimtis asmenims, gimimu įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jiems sukako 18 metų, įgijo ne gimdami, turėti teisę išlaikyti Lietuvos Respublikos pilietybę iki gyvenimo pabaigos, nenustatant 20 metų apsisprendimo ribos. Manau, kad šis pasiūlymas sudarys lygias galimybes vaikams, tiek gimusiems, tiek augusiems užsienyje, išlaikyti Lietuvos pilietybę.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra nurodyta, kad Konstitucija suteikia įstatymų leidėjui teisę reguliuoti dvigubos pilietybės klausimus tiek nustatant atskirus jos suteikimo atvejus, tiek ją ribojant. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos 12 straipsnio įstatymų leidėjui kyla pareiga ne tik įstatymu nustatyti Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindus ir sureguliuoti Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, bet ir numatyti atskirus atvejus, kai asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Žinoma, kad Pilietybės įstatymas suteikia galimybę mūsų šalies piliečiams turėti dvigubą pilietybę tik išskirtiniais atvejais išimties tvarka. Buvusios sudėties Žmogaus teisių komitetas priėmė neigiamą sprendimą būtent dėl šio argumento, kad tokie vaikai, gimę Lietuvoje ir užaugę užsienyje, sudaro didelį skaičių ir nėra reta išimtis, todėl įvedamas amžiaus limitas, suponuojantis atvejų retinimą. Noriu tam paprieštarauti. Tik apie 200–300 jaunųjų mūsų piliečių per metus yra pripažįstami netekę Lietuvos Respublikos pilietybės. Turbūt visi sutiksime, kad keli šimtai piliečių yra labai mažas skaičius valstybiniu mastu. Dėl to galime vadinti šiuos atvejus veikiau išimtimi ir atskiru atveju. Kiekvienas iš šitų jaunųjų piliečių mūsų valstybei yra svarbūs ir prarasti šiuos žmones Lietuvai yra tiesiog per didelė prabanga.
Suprantu, kad ne visi pritaria dvigubos pilietybės idėjai, tačiau turime pasistengti, kad vaikai, kurie patys nesprendė savo likimo atsidurti kitoje šalyje, turėtų galimybę per pilietybės išsaugojimą išlaikyti ryšį su Lietuva, jų gimtine, net ir gyvendami kitoje šalyje.
Ir pabaigoje noriu paskaityti kelias vaikų, kurie prarado Lietuvos Respublikos pilietybę, pavardes, jos viešai prieinamos įstatymuose dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę: Stulginskaitė, Kovaitė, Šeputis, Šinkūnaitė, Paulauskaitė, Grinkevičius, Venckutė ir taip toliau. Padėkite, padėkime šiems vaikams ir jauniesiems piliečiams teisinėmis priemonėmis išlaikyti ryšį su Lietuva ir pritarkime gerbiamo A. Vinkaus ir S. Tumėno pasiūlymui. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Šiek tiek viršijote laiką, bet svarbi tema. Dabar yra A. Vinkaus ir S. Tumėno siūlymai. Prašau pristatyti siūlymą A. Vinkų tikriausiai. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, gyvenime taip būna, kad su labiausiai mylimais ir geriausiais kolegomis nuomonės kartais gali skirtis. Todėl nenešiokime kokio pykčio vienas kito atžvilgiu, bet yra momentas, kai turime pasakyti, ką širdis ir protas diktuoja. Šiandien aš esu paprašytas Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos buvusio kopirmininko R. Baltaduonio, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės D. Henkės, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovės čia V. Bandis ir kitų Pasaulio lietuvių bendruomenės narių pritarti šiam Pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriame, be kitų pakeitimų, taip pat yra ir Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos, kurioje man teko garbė ir laimė visą kadenciją nuoširdžiai dirbti kartu su puikiais pasaulio lietuviais, inicijuotas galiojančio Pilietybės įstatymo 7 straipsnio papildymas 11 punktu. Šis papildymas, jie mano ir aš taip galvoju, leis Lietuvoje gimusiems, augusiems, kartu su tėvais išvykusiems į užsienį ir kartu su jais natūralizacijos būdu įgyjantiems kitos šalies pilietybę išsaugoti gimimu įgytą Lietuvos Respublikos pilietybę, iki jiems sukaks 20 metų, ir tik tada apsispręsti, kurią vieną pilietybę pasilikti. Šiuo metu tokie vaikai, būdami dar nepilnamečiai ir be apsisprendimo teisės, tėvų noru priimdami kitos šalies pilietybę automatiškai praranda gimimu įgytą Lietuvos Respublikos pilietybę. Prašau atsižvelgti į šį kreipimąsi ir priimti atitinkamą pozityvų sprendimą.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl šito siūlymo motyvų užsirašė kalbėti R. Tamašunienė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš, kalbėdama už, nes palaikau dvigubos pilietybės idėją ir kaip buvusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narė, be abejo, suprantu tuos lūkesčius. Noriu tik šios pataisos autoriams pasakyti, kad Vidaus reikalų ministerijos inicijuotas Pilietybės įstatymo pakeitimas, išplečiant galimybę turėti gimimu įgytą pilietybę iki 20 savo gyvenimo metų, buvo labai ilgas derinimo procesas, nes Lietuvoje tai išskirtinė ir išimtinė teisė ir visi kiti didesni plėtimai gali prieštarauti Konstitucijai. Be abejo, mes galime balsuoti, be abejo, mes galime priimti, bet vis dėlto teisininkų nuomonė po svarstymo šio įstatymo projekto bus svarbi ir turės lemiamą įtaką, nes kol kas nėra kitos galimybės kaip tik referendumu apsispręsti dėl Konstitucijos straipsnio pakeitimo. Bet kiekvienas žingsnis į priekį yra nauja diskusija, jos, be abejo, reikia ir aš tikrai su atsarga kalbu, kad tikrai tas svarstymas turės teigiamą tolesnį svarstymą, bet siūlau palaikyti ir vis dėlto padiskutuoti po svarstymo dėl šio pasiūlymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Kadangi šioje stadijoje galima kalbėti tik po vieną už ir prieš, tai balsuosime dėl šio pasiūlymo su visais balsavimais šiek tiek vėliau.
16.19 val.
Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 1, 2, 3, 31, 8, 9 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5331(2) (svarstymas)
Einame prie darbotvarkės 2-14 punkto – Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5331(2). Pranešėjas – L. Kasčiūnas. Kviečiu gerbiamą kolegą į tribūną.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, straipsniai buvo įvardyti, ir bendru sutarimu jam pritarė.
Aš tik galbūt keletą sakinių apie tai, kam mes čia pritarėme ir ką mes čia keičiame. Projektas parengtas siekiant užtikrinti 2017 metais įsigaliojusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje tinkamą įgyvendinimą. Atvykę JAV kariai, civilių komponento nariai, rangovai šiandien kol kas negali praktiškai pasinaudoti susitarime su JAV nurodytomis privilegijomis ir teisėmis, kurias įprastai turi Lietuvos Respublikoje laikinai gyvenantys užsieniečiai. Praktikoje kyla problemų, pavyzdžiui, dėl transporto priemonių registravimo, teisę vairuoti suteikiančių dokumentų pripažinimo, transporto priemonių lizingo sutarčių sudarymo, vaikų registravimo į mokyklas ir darželius, gyvenamosios vietos deklaravimo. Šiomis teisėmis šiandien gali pasinaudoti tik asmenys, turintys dokumentą, patvirtinantį teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Siūlomas sprendimas, kuriam mes pritarėme, numatyti statuso pažymėjimo išdavimą visoms minėtoms asmenų kategorijoms, nustatyti, kad statuso pažymėjimas yra asmens dokumentas, prilyginamas leidimui laikinai gyventi Lietuvoje. Priėmus įstatymą bus sudarytos geresnės sąlygos JAV kariams, civiliams, rangovams treniruotis ir būti Lietuvoje. Tai, be abejo, atlieps ir Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam L. Kasčiūnui. Nėra norinčių pasisakyti, nėra gauta jokių pastabų, pasiūlymų. Gal šitam klausimui, jeigu yra bendras sutarimas, galime dabar bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime? Tvarka, pritarta. Labai ačiū.
16.21 val.
Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1943(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1943(2). Pranešėjas – M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą, kuriuo yra sudaromos sąlygos į tarpusavio skolinimosi platformas investuoti ir skolinti ne tik fiziniams asmenims, bet kad ir juridiniai asmenys taip pat galėtų skolinti fiziniams asmenims. Mes turime teigiamą Lietuvos banko išvadą, Vyriausybės išvadą, palaikymą. Komitetas taip pat balsavo ir pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam kolegai. Nematau norinčių pasisakyti šituo klausimu, taip pat nėra pasiūlymų. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Tvarka. Labai ačiū.
16.23 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33, 34, 341, 37, 38, 39, 40, 401, 402, 403, 404, 43, 45, 47, 48, 51, 52 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 321 ir 402 straipsniais, 342 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5373, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo Nr. IX-1067 2, 5, 6, 7, 8, 9, 10 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5374, Administracinių nusižengimų kodekso 12, 79, 124, 136, 146, 477, 502 ir 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5375 (pateikimas)
Einame toliau. 2-16.1 klausimas, projekto Nr. XIIIP-5373 ir dviejų lydimųjų įstatymų projektų pateikimas. Tai Visuomenės informavimo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimas, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio bei Administracinių nusižengimų kodekso įstatymų projektų pakeitimas. Pranešėjas – laikinai einantis kultūros ministro pareigas M. Kvietkauskas. Prašome į tribūną.
M. KVIETKAUSKAS. Gerbiami Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė ir Seimui teikia minėtų trijų įstatymų tam tikrų straipsnių pakeitimo projektus, kuriais į Lietuvos nacionalinę teisę perkeliamos 2018 metų gale pakeistos Europos Parlamento ir Europos Tarybos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos nuostatos. Pagrindinis teikiamų įstatymų projektų tikslas – perkelti šios direktyvos nuostatas. Kitais įstatymų pakeitimais sprendžiamos praktinio įgyvendinimo problemos, ištaisomi prieš tai buvę netikslumai.
Noriu atkreipti dėmesį, kad direktyvos perkėlimas Lietuvoje vėluoja, nors taip yra ne vienoje Europos Sąjungos šalyje. Šiuo metu direktyvos nuostatas yra perkėlusios keturios Europos Sąjungos šalys – Danija, Švedija, Nyderlandai ir Vengrija. Tačiau būtina nedelsti, Europos Komisija fiksuoja šiuo atžvilgiu pažeidimą, (…) Lietuvą tarp kitų šalių, kurios iki šiol nėra šios direktyvos perkėlusios.
Leiskite pristatyti, kokie pagrindiniai pokyčiai ir rezultatai laukiami priėmus pateiktus projektus. Pirma. Bus nustatytas naujos paslaugų rūšies – dalijimosi vaizdo medžiaga platformų reguliavimas, kuris leis užtikrinti sąžiningas konkurencines sąlygas audiovizualinėje rinkoje. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimas naudojantis platformomis būtų laikomas nelicencijuojama veikla. Apie šios veiklos vykdymą turėtų būti pranešama įstatymo nustatyta tvarka. Šių paslaugų teikimą prižiūrėtų Lietuvos radijo ir televizijos komisija.
Antra. Bus patikslinti draudžiamos skelbti informacijos kriterijai, tai leis efektyviau kovoti su dezinformacija. Dezinformacijos draudimo reikalavimą atskyrus nuo žmogaus garbę ir orumą pažeidžiančios informacijos bus atskirtos ir pagal visuomenės interesų svarbą sugrupuotos neteisėtos informacijos formos, dėl to bus sudarytos geresnės galimybės saugoti mūsų informacinę erdvę.
Trečia. Patikslinti asmens duomenų tvarkymo reikalavimai didins skaidrumą žiniasklaidos organizacijų nuosavybės struktūroje. Pagal bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus, detalizavus fizinių asmenų, susijusių su žiniasklaidos organizacijų nuosavybe ir parama, duomenis, bus aiškesnė žiniasklaidos nuosavybės ir įtakos struktūra baigiamoje kurti Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje VIRSIS.
Ketvirta. Perėjimas prie aiškiau reglamentuoto viešosios informacijos prieinamumo neįgaliesiems padės mažinti šios visuomenės grupės informacinę atskirtį.
Dar vienas punktas: įtvirtinus Medijų tarybos statusą bus užtikrinta patariamosios institucijos veikla formuojant valstybės politiką visuomenės informavimo srityje, nors Medijų taryba de facto buvo įsteigta ir savo veiklą pradėjo jau 2017 metų pabaigoje, de jure šios tarybos statutas, skirtingai nei kitose kultūros šakose, kol kas nėra įtvirtintas specialiajame įstatyme.
Šešta. Papildomų techninių priemonių indeksavimo, filtravimo naudojimas naujose internetinio turinio platformose užtikrins geresnę nepilnamečių apsaugą nuo jiems žalingos informacijos.
Ir septinta. Subalansuotas sankcijų mechanizmas sumažins atsakomybės nuostatų taikymo skirtumus atskirose visuomenės informavimo srityse.
Įstatymo nuostatos nuosekliai derintos su informacijos teikėjais, žiniasklaidos sektoriumi, su dideliu skaičiumi institucijų, jiems yra pateiktos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados, kurios rodo, kad esminių pastabų dėl pateiktų įstatymų projektų nėra, o į didžiąją dalį pastabų galima atsižvelgti svarstant Vyriausybės teikiamų įstatymų projektus Seimo komitetuose.
Kviečiu šioje pateikimo stadijoje pritarti teikiamiems projektams ir svarstyti juos Seime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tik įspėsiu visus, kad po šio klausimo mes jau turėsime balsavimus, kurie buvo šiek tiek vėliau numatyti, bet kadangi einame per darbotvarkę ganėtinai spėriai, po šio klausimo balsuosime dėl kitų klausimų.
Norėtų paklausti, mačiau, V. Kernagis, bet jo salėje aš nematau. Tuomet norinčių klausti kaip ir nėra. Dėl motyvų ar norėtų kas nors pasisakyti? Dėkoju. V. Kernagis taip pat norėjo pasisakyti, bet jo nematau. Gerbiamas V. Juozapaitis – už. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Taip, aš tiktai norėjau paantrinti ir paraginti kolegas balsuojant tikrai nesibaiminti ir balsuoti už – šis įstatymo projektas tiesiog šiuo momentu privalo būti priimtas ir mes turime spėti jį priimti iki naujų metų. Dėkoju iš anksto už jūsų supratimą ir šioje stadijoje tikrai kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip, A. Vinkus norėtų pasisakyti už.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš pritariu gerbiamo kolegos profesoriaus V. Juozapaičio pasiūlymui ir pritarimui, solidarizuojuosi su juo ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, daugiau norinčių pasisakyti nėra. Po pateikimo gal galime bendru sutarimu pritarti ir atiduoti svarstyti komitetams? Prašom, Andriau Vyšniauskai, dėl vedimo tvarkos.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, galite pasakyti, kada bus balsavimai, nes mes vėl einame anksčiau, ar bus rezerviniai ir nerezerviniai? Tiesiog, kad kolegos žinotų. Nusistatykime kažkokį laiką, kaip yra nustatyta, nes faktas, kad…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, po šio klausimo mes balsuosime dėl dviejų projektų – 2-5 ir 2-13 klausimų, dėl jų nebalsavome, tada pereisime prie rezervinių klausimų. Ar taip tiktų?
Gerai. Bendru sutarimu pritarta po pateikimo trims susijusiems projektams. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Kultūros komitetas, papildomų… Dėl vedimo tvarkos – T. V. Raskevičius. Prašom.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Kadangi įstatymo projekte svarstomas ir neįgaliųjų prieinamumas prie viešosios informacijos, tai kaip papildomą siūlau skirti Žmogaus teisių komitetą.
PIRMININKAS. Lyg ir įjungta buvo, bet įgarsinsiu, kad kaip papildomas siūlomas Žmogaus teisių komitetas. Jeigu neturite prieštaravimų, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 22 dienos posėdyje. V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Paprastai dėl tokių siūlymų yra balsuojama. Jeigu mes dabar balsuojame… Prieštaraujančių yra ne todėl, kad neduotume šiam komitetui progos panagrinėti, bet iš tikrųjų mes šiek tiek…
PIRMININKAS. Siūloma balsuoti, taip?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš tiesiog atkreipiu dėmesį.
PIRMININKAS. Prašom, prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Čia rankiniu būdu jūs mane laikote, ar ne? Gerai. Atkreipiu dėmesį, kad dėl šio įstatymo projekto nereikia skubos, bet mes turėtume kiek įmanoma netempti iki priėmimo stadijos, todėl bet koks papildomas komitetas… Aš labai prašysiu ir tikiuosi, kad tikrai tai bus atlikta netempiant laiko. Kol papildomas komitetas nebus apsvarstęs, mes negalėsime eiti pirmyn. Mes jau planuojame kitą posėdį tai įtraukti į savo svarstymo…
PIRMININKAS. Labai ačiū, tikrai supratome, tai buvo pagarsinta. Tikiuosi, kad ir pagrindinis, ir papildomas komitetai spėriai susitvarkys su šia užduotimi. Jeigu kolegos pritartų, tada judėtume toliau.
Dar tik pagarsinsiu, kad dėl Administracinių nusižengimų kodekso projekto Nr. XIIIP-5375 kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymo data – taip pat gruodžio 22 diena.
Perėję klausimus, kurie darbotvarkėje buvo numatyti šiek tiek aukščiau prieš rezervinius klausimus, grįžtame prie balsavimo dėl dviejų klausimų.
16.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-5264(2) (priėmimo tęsinys)
Primenu, kad 2-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-5264(2). Kviečiame balsuoti priėmimo stadijoje. Prašom.
Šio nutarimo priėmimas
Dėkoju. Už – 72, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5264) priimtas. (Gongas)
16.34 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2, 7, 12, 15, 16, 18, 21, 23, 24, 26, 27, 33, 37, 40, 41, 411 ir 42 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5110(2) (svarstymo tęsinys)
Taip pat buvo darbotvarkės 2-13 klausimas – projektas Nr. XIIIP-5110(2). Buvo pagarsintas Seimo narių A. Vinkaus ir S. Tumėno siūlymas, dėl jo buvo išsakyti motyvai. Tai dabar kviečiu Seimą balsuoti dėl šio siūlymo. Prašom.
Dėkoju. Balsavo 92: už – 92, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Aš suprantu, kad pasiūlymui pritarta. Kaip suprantu, kad ir kiti du Seimo narių siūlymai yra susiję siūlymai, tai gal galime bendru sutarimu jiems pritarti? Galime. Tada po svarstymo dar norėtų kalbėti. Už – A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Aš tik dar kartą noriu pasakyti, kad ponia D. Asanavičiūtė kaip pradedanti naujai eiti tuo keliu į priekį ir daug išgyvenusi Anglijoje ir kitose valstybėse… Čia yra didžiulis prašymas mūsų Pasaulio Lietuvių Bendruomenės. Jie dabar sėdi kas prie televizijos, kas prie radijo ir laukia momento, kaip mes priimsime. Kviečiu, prašau palaikyti ir balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Šioje stadijoje vienas – už, vienas – prieš. Prieš nematau. Gal galime po svarstymo pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai, balsuojame dėl šio klausimo po svarstymo. Prašom.
Ačiū. Balsavimas baigtas, vienbalsiai. 94 balsavo: už – 94, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Labai ačiū.
16.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-81 (pateikimas)
Tada judame toliau prie rezervinių klausimų. Dabar Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-81. Pranešėjas, taip suprantu, gerbiamas J. Razma. Kviečiame į tribūną. Atsiprašau, G. Burokienė dėl…
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Vedimo tvarkos. Gerbiamas posėdžio pirmininke, frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Dėkui už pasiūlymą. Dėl pertraukos šiuo klausimu ar norėtų kas pasisakyti? Nenorėtų. Balsuojame dėl pertraukos. Galime pritarti bendru sutarimu? Gerai, pritarta pertraukai iki kito posėdžio.
16.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-70 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-70. Pranešėjas – J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, žinia, šiandien prisiekė nauja Seimo narė. Kad ji galėtų visavertiškai Seime dirbti, siūlome įrašyti į Švietimo ir mokslo komiteto narius. Čia yra patogu tą padaryti, nes įrašome į tą pačią poziciją, iš kurios išėjo mandato atsisakęs buvęs mūsų kolega R. Karbauskis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti norėtų S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti. Žmogaus teisių komitetas dūsta be moterų. Kodėl naujoji Seimo narė nebūtų galėjusi būti pasiūlyta į šį komitetą?
J. RAZMA (TS-LKDF). Kaip žinome, komitetas kreipėsi į visas frakcijas, prašydamas panagrinėti galimybes dėl tokių pakeitimų. Galbūt ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija dėl ateities pagalvos, ar ta linkme pakeisti, ar kaip nors kitaip, kaip ir kitos frakcijos, gavusios tokį pat prašymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nematau. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta bendru sutarimu. Svarstymo stadija. Nėra užsirašiusių kalbėti. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Gal galime pritarti bendru sutarimu tam vienam straipsniui? Galime. Kalbėti norinčių neatsirado. Tada balsuojame dėl priėmimo.
Dėkoju, balsavimas baigtas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 93: už – 90, prieš nėra, susilaikė 3. Priimta. (Gongas)
16.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-5 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-76 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-76. Pranešėja – Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. Prašau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Pristatau nutarimą, kuriuo siūloma papildyti valdybos sudėtį naujuoju Pirmininko pavaduotoju J. Jaručiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausiančių nematau. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Galime.
Svarstymo stadija. Nėra užsirašiusių kalbėti. Gal galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Galime.
Priėmimo stadija. Taip pat nematau, kad būtų norinčių kalbėti dėl motyvų. Vienas straipsnis. Galime pritarti pakeitimui bendru sutarimu? Galime. Balsuojame dėl viso projekto. Prašau.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 96: už – 95, prieš nėra, susilaikė 1. Priimta. (Gongas)
16.43 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-6 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-77 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-77. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai dar vienas projektas, susijęs su Seimo Pirmininko pavaduotojo išrinkimu. Keičiama Seniūnų sueigos sudėtis, nes Pirmininko pavaduotojai automatiškai tampa Seniūnų sueigos nariais. Tai ir įrašome gerbiamąjį J. Jarutį kaip Seimo Pirmininko pavaduotoją. Nors jis buvo kaip frakcijos atstovas, bet vis tiek bet kuriuo atveju mes turime čia daryti patikslinimą ir jį įrašyti kaip Pirmininko pavaduotoją. Taip pat atsisakius mandato R. Karbauskiui, kuris buvo Seniūnų sueigos narys, vietoj jo įrašoma Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė A. Norkienė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Užsirašiusių paklausti nematau. Gal galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta.
Svarstymo stadija. Norinčių kalbėti nėra. Gal galime pritarti po svarstymo? Galime. Pritarta.
Dėl motyvų. Priėmimas. Irgi nėra norinčių kalbėti. Vienas straipsnis. Gal galime pritarti bendru sutarimu straipsnio pakeitimui? Galime, pritarta.
Balsuokime dėl viso priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 98: už – 98, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Priimta. (Gongas)
16.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-75 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-75. Pranešėjas – gerbiamas J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, praėjusį kartą mes iš esmės patvirtinome komisijų sudėtis, bet tuomet negalėjome patvirtinti Etikos ir procedūrų komisijos, nes jos narių teikimas yra sudėtingesnis. Dabar su atitinkamais parašais tas teikimas yra gautas. Aš galiu tik pasidžiaugti, nors opozicija turi teisę pati rinktis iš valdančiųjų, ką paskirti, valdantieji turi teisę rinktis, ką iš opozicijos atstovų pasirinkti, kiekvienu atveju buvo atsižvelgta į atitinkamas rekomendacijas ir kokių nors savarankiškų sprendimų nebuvo siekiama.
Galiu išvardinti Etikos ir procedūrų komisijos sudėtį, kokia ji bus, jeigu būtų patvirtinta: A. Bagdonas, G. Burokienė, V. Fiodorovas, I. Haase, S. Lengvinienė, A. Matulas, A. Norkienė, K. Starkevičius, D. Šakalienė, S. Šedbaras, R. Tamašunienė.
Dar yra čia pora nežymių pakeitimų kitose komisijose – Priklausomybių ir Energetikos, atsižvelgiant į Seimo narių pageidavimus dirbti būtent tose komisijose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Matau, yra norinčių paklausti. Gerbiamas G. Surplys. Prašau.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju už galimybę paklausti. Galbūt tai nėra tiesiogiai susiję su šiuo svarstomu klausimu, tačiau šiandien vyko keleto komitetų pirmininkų rinkimai. Aš pats dalyvauju Laisvės kovų komitete, kuriame tikrai opozicijos balsais buvo patvirtintas konservatorių deleguotas komisijos pirmininkas.
Klausimas jums, gerbiamas Seimo Pirmininkės pavaduotojau, ar viskas gerai, jeigu Seimo Audito komiteto pirmininku šiandien buvo išrinktas Mišrios grupės atstovas? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Klausimas tikrai absoliučiai nesusijęs su pateiktu projektu dėl komisijų sudėties. Paaiškinu, kad šiandien Statute yra pasakyta, kad Seimo opozicijai yra priklausanti Audito komiteto pirmininko arba pavaduotojo pozicija. Taigi opozicijai gali tekti pavaduotojo pozicija ir joks Statuto pažeidimas čia nebus fiksuotas, bet tikrai ne tai mes svarstome. Aš siūlau neplėtoti diskusijos ta tema. Tuo klausimu jūs paprašėte pertraukos, tai siūlau tiesiog ir laikytis tos pertraukos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nematau. Ačiū.
Dėl vedimo tvarkos – G. Burokienė. Prašau.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ne, repliką norėčiau gerbiamam Jurgiui. Noriu pacituoti 2008 metų gegužės mėnesio… Žiniasklaidos šaltinis BNS: „Audito komitetas turi priklausyti opozicijai“, – teigia J. Razma.“ Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už citatą. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Galima pritarti bendru sutarimu.
Svarstymo stadija. Kalbėti nėra norinčių. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti. Labai ačiū.
Priėmimo stadija. Dėl motyvų nėra. (Balsai salėje) Taip, pastraipsniui. 1 straipsniui ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 3 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 4 straipsniui galime pritarti? Pritarta. Ir 5 straipsniui ar galime pritarti? Pritarta. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 96: už – 95, prieš nėra, susilaikė 1. Priimtas. (Gongas)
16.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-80 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-80. (Balsai salėje) Replika – J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kadangi čia mano pavardė buvo paminėta, žinoma, dėkingas, kas kruopščiai renka mano įvairias citatas, tai pastebėsiu, kad ta citatos linkme aš ir buvau įregistravęs Statuto pataisas. Taigi sau neprieštarauju, bet kadangi valstiečiai ir žalieji labai aršiai sukritikavo mano Statuto pataisas, aš jas atsiėmiau. Kolegos, kai jūs taip aršiai kovojate dėl savo vadovaujančių pozicijų, nepamirškite, kad Mišri Seimo narių grupė nė vienos vadovaujančios pozicijos dar nėra gavusi ir nebūkite tokie gobšuoliai, kad viskas tik jums.
PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu gerbiamą Jurgį į tribūną pristatyti projektą Nr. XIVP-80 dėl komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia nutarimo projektas, kuris fiksuoja jau įvykusius mūsų sudarytų Seimo komisijų pirmuosius posėdžius, kuriuose buvo išrinkti kai kur pirmininkai ir pavaduotojai, kai kur tik pirmininkai, kai kur tik pavaduotojai. Aš galbūt greitai perskaitysiu: Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotoju siūloma tvirtinti B. Matelį, Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininku – J. Urbanavičių, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininku – V. Alekną, tos pačios komisijos pavaduotoju – V. Fiodorovą, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininku – K. Masiulį, pavaduotoju – K. Vilkauską, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininku – V. Rakutį, Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininke – M. Ošmianskienę, Peticijų komisijos pirmininku – E. Pupinį, pavaduotoju – E. Sabutį, Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininke, tai yra pirmininku – Seimo narį A. Navicką. Čia, beje, spausdinimo klaida, parašyta „pirmininke“. Kviečiu pritarti, čia yra išrinkti Seimo nariai pagal Seniūnų sueigoje patvirtintas kvotas ir viskas yra padaryta pagal Statuto reikalavimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norinčių paklausti nėra. Gal galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Galime. Svarstymo stadija. Diskutuoti užsirašiusių Seimo narių nėra. Galime pritarti po svarstymo? Galime, pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. Galime pritarti 1 straipsniui? Pritarta. Galime pritarti 2 straipsniui? Pritarta. Galime pritarti 3 straipsniui? Pritarta. Galime pritarti 4 straipsniui? Pritarta. Galime pritarti 5 straipsniui? Pritarta. Galime pritarti 6 straipsniui? Pritarta. Galime pritarti 7 straipsniui? Pritarta. Galime pritarti 8 straipsniui? Pritarta. Galime pritarti 9 straipsniui? Pritarta. Galime pritarti 10 straipsniui? Pritarta. Galime pritarti 11 straipsniui? Pritarta. Dėl viso kalbėti nėra norinčių. Balsuokime dėl priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 11 Seimo narių. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-80) priimtas. (Gongas)
16.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIVP-61 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIVP-61. Pristato T. V. Raskevičius. Prašom į tribūną.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo“ projektas buvo svarstytas gruodžio 2 dieną Žmogaus teisių komiteto posėdyje. Siūloma patvirtinti tokią Laisvės premijų komisiją: J. Baublys – Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, P. Gražulis – Mišrios Seimo narių grupės narys, E. Jovaiša – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, V. Jukna – Darbo partijos frakcijos narys, J. Kavaliauskaitė – Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos valdybos narė, P. Kuzmickienė – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė, V. Mitkus – Lietuvos jaunimo organizacijos tarybos valdybos narys, I. Pakarklytė – Laisvės frakcijos narė, J. Prapiestis – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, R. R. Survila – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras ir V. Targamadzė – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė.
Pažymėtina, kad į komisijos sudėtį dar nėra įtraukti Pasaulio lietuvių komisijos nariai, nes komisija dar nėra sudaryta. Sudarius komisiją nutarimas turės būti pildomas.
Kviečiame Seimą pritarti šiai Laisvės premijų komisijos sudėčiai, nes premija teikiama Sausio 13 dieną, jau ne už kalnų. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Vienas norėtų… Atsiprašau, Tomai Vytautai, jūsų dar norėtų paklausti D. Asanavičiūtė. Prašom.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš noriu paklausti. Kadangi į šitą komisiją mes taip pat turėtume deleguoti Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos du atstovus, bet, deja, Pasaulio lietuvių bendruomenės pusė dar neišsirinko savo komisijos narių, ar galėsime papildyti šiek tiek vėliu?
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Tikrai papildyti vėliau bus galima ir komisija galės vykdyti savo veiklą, bet būtų šaunu, jeigu tas delegavimas įvyktų kaip įmanoma greičiau, kad būtų galima priimti sprendimus, atsižvelgiant į įvairias nuomones.
PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau klausiančių nėra. Labai ačiū. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Galime pritarti. Ačiū.
Svarstymo stadija. Dėl motyvų nematau. Ar galime pritarti po svarstymo? Galime.
Priėmimas. Du straipsniai. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėl viso norinčių kalbėti nematau. Balsuojame dėl priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 97, prieš nėra, susilaikė 3. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-61) priimtas. (Gongas)
16.59 val.
Seimo savaitės (2020-12-07–2020-12-11) – 2020 m. gruodžio 8 d. (antradienio) ir 10 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Rezervinis 8 klausimas – Svaitės, prasidedančios gruodžio 7 diena, posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Į tribūną kviečiu Seimo Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, pristatau kitos savaitės darbotvarkės projektą. Pirmiausia gruodžio 8 dienos (antradienio) posėdžių darbotvarkėje esame numatę Statuto straipsnių priėmimus, taip pat svarbus klausimas yra Vyriausybės programos projektas, kurį pristatys Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė. Popietinėje darbotvarkėje esame numatę nemažą sąrašą įstatymų projektų svarstymų ir pateikimų.
Ketvirtadienio darbotvarkėje esame numatę priėmimą įstatymų projektų, kurie buvo apsvarstyti šiandien, taip pat iš praėjusios kadencijos pabaigos kelių įstatymų projektų svarstymą, taip pat Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projekto svarstymą ir priėmimą. Popietinėje darbotvarkėje yra numatytas Vyriausybės narių prisaikdinimas bei opozicinių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Darbo partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų darbotvarkė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar tik paminėsiu, kad klausimas (projektas Nr. XIVP-81), dėl kurio padaryta pertrauka šiame posėdyje, taip pat atsidurs kitos savaitės posėdyje. Yra norinčių paklausti. Prašom, gerbiamas Andriau Navickai.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiama Seimo Pirmininke, norėjau pasiteirauti galbūt ne tiek dėl kitos savaitės darbotvarkės, kiek dėl tokio klausimo, kuris yra išlikęs dar iš praėjusios kadencijos. Turiu omeny vaiko teisių kontrolieriaus kandidatūrą. Nežinau, ar teikimas galioja buvusio Seimo Pirmininko, ar negalioja, aš nežinau. Norėjau pasiteirauti, ar ketinate jūs dar rudens sesijoje kaip nors teikti tą kandidatūrą, ar mes tai paliksime jau pavasario sesijai?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū už klausimą. Taip, ir šis teikimas, ir keli kiti būtent teikimai dėl asmenybių, tikėtina, bus dar iki šios rudens sesijos pabaigos, taigi iki gruodžio 23 dienos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti norėtų T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Mano klausimas labai panašus į Giedriaus prieš tai užduotą J. Razmai. Suprantu, kad tiesiogiai nesusiję su jūsų pristatomu klausimu, tačiau tai yra galimybė kalbėti apie Seimo Pirmininko planus kitą savaitę. Norėčiau kaip ir pasakyti, kad tikrai neblogas pirmas žingsnis link normalaus dialogo tarp valdančiųjų ir opozicijos šiandien yra žengtas. Ir taip pat jūsų dėka. Galbūt jūs atsakytumėte į klausimą, ar ir kitą savaitę padėsite užtikrinti opozicijos teisių paisymą Seime?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Kokiu būdu? Gal galėtumėte patikslinti, ką turite galvoje?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Mes ne kartą esame įvardinę, kad Seimo statutas ir Seimo tradicijos labai aiškiai nustato, kad Audito komitetas priklauso opozicijai, ir dėl to, man atrodo, turėtų vykti normalus dialogas, pokalbis su mumis ir…
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū už klausimą. Mielas kolega, tikrai ne pirmas žingsnis šiandien žengtas. Čia, matyt, ne už visą opoziciją jūs kalbate, o už vieną konkrečią opozicinę frakciją. Aš tik priminsiu, kad ir prieš kelias savaites buvo teiktas kitas jūsų frakcijos kandidatas, deja, jam nebuvo pritarimo. Aš tikiuosi, kad tas dialogas, kuris tikrai, manau, mezgasi visai neblogai, ir toliau bus stiprinamas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norėtų paklausti M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama Seimo Pirmininke ir pranešėja, atidžiai skaitau, bet galbūt praleidau. Biudžeto ir finansų komitetas versdamasis per galvą stengiasi priimti kelis teisės aktus, patvirtinti juos svarstymo stadijoje ar peržiūrėti pasiūlymus, kurie buvo pristabdyti čia, Seime, kai kurie net kelerius metus, o jie didintų Lietuvos patrauklumą užsienio investuotojams, taip pat ir kredito įstaigoms.
Vienas iš tokių yra Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas, kuriam pritarus būtų įsteigta galimybė pagal vairuotojo pažymėjimą identifikuoti klientus. Tai padėtų pritraukti užsienio investuotojus. Taip pat Akcinių bendrovių įstatymas, kurį gerbiamas S. Gentvilas teikia, dėl galimybės atsidaryti įmonių sąskaitas elektroninių pinigų įstaigose, taip pat Vartojimo kredito įstatymas dėl tarpusavio skolinimosi platformų.
Visi šie įstatymai didintų konkurencingumą ir padėtų pritraukti investicijas. Nematau to ateinančią savaitę. Galbūt kolegos pasižymėjo tuos tris įstatymus, apie kuriuos minėjau. Jiems įsigaliojus kuo anksčiau mes sudarytume galimybę ir Baltarusijos įmonėms atvažiuoti čia, ir taip pat finansinėms įstaigoms steigtis čia. Labai prašyčiau esant galimybei įtraukti, čia jau mes kalbame ne apie pateikimą, bet apie priėmimą. Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū, gerbiamas kolega. Iš tiesų darbotvarkės sudaromos ir konsultuojantis su komitetų pirmininkais, kaip jūs puikiai žinote, tad tikrai, manau, bus proga atsižvelgti ir į jūsų paminėtus projektus. Bet, kaip matote, kitos savaitės darbotvarkėje jau tikrai esame numatę labai daug svarbių projektų, kaip jau minėjau, be Statuto priėmimo taip pat laukia ir Vyriausybės programos pristatymas, ir Vyriausybės narių priesaikos, ir svarstymas, ir priėmimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norėtų paklausti G. Skaistė. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau ne paklausti, norėčiau paprašyti. Ketvirtadienio posėdyje yra klausimas – Socialinio draudimo pensijų įstatymo projektas Nr. XIIIP-5184, jis kalba apie tai, kad atsisakytume neigiamos BVP įtakos pensijoms indeksuoti. Kol šitas įstatymas nepriimtas, tol Finansų ministerija negali, ar nenori, ar negali, neskaičiuoja tiesiog šitų išlaidų bendrame biudžete. Manau, jeigu antradienį įtrauktume tą įstatymą, tikrai būtų savalaikis sprendimas, manau, paspartintų tuos procesus ir visiems būtų ramiau dėl jo priėmimo.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Labai ačiū už pastebėjimą, turėsime galvoje.
PIRMININKAS. Labai ačiū gerbiamai Seimo Pirmininkei. Daugiau klausiančių nematau. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Dėkui.
17.06 val.
Seimo narių pareiškimai
Yra du Seimo nariai, kurie norėtų išsakyti pareiškimus Seimo posėdžio pabaigoje. Kviečiu G. Surplį. Prašau.
G. SURPLYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, norėčiau informuoti, kad buvo renkami parašai dėl trijų tarpparlamentinių grupių. Ryšių su Islandija grupės parašus rinkau aš, ryšių su Suomija grupės parašus rinko M. Puidokas, ryšių su Švedija grupės parašus rinko S. Gentvilas. Atsižvelgiant į parlamento tradiciją buvo nutarta tas visas grupes sujungti į vieną bendradarbiavimo su Šiaurės šalių ir Skandinavijos šalių parlamentais grupę. Aš tiesiog norėčiau pakviesti tuos, kurie esate čia pasirašę, prieiti, reikia išrinkti pirmininką. Tada atiduosime Posėdžių sekretoriatui, kad būtų perduota Užsienio reikalų komitetui svarstyti. Prašyčiau po posėdžio prieiti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat norėtų kalbėti E. Zingeris. Kviečiu į tribūną. Nėra kolegos Emanuelio.
Dar norėčiau pagarsinti Užsienio reikalų komiteto posėdžio protokolą dėl Seimo tarpparlamentinių ryšių grupių steigimo. Nutarta siūlyti Seimo nariams, inicijuojantiems Seimo tarpparlamentinių ryšių grupių steigimą, siekiant, kad tarpparlamentinių ryšių grupių veikla būtų kiek įmanoma aktyvi, užimti grupių pirmininkų pozicijas ne daugiau kaip trijose grupėse.
Taip pat siūlyti sudaryti Seimo tarpparlamentinių ryšių grupes su Airija, Armėnijos Respublika, Čekijos Respublika, Slovakijos Respublika, Ispanijos Karalyste, Italijos Respublika, Izraelio Valstybe, Japonija, Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Kanada, Kazachstano Respublika, Kinijos Liaudies Respublika, Korėjos Respublika, Lenkijos Respublika, Prancūzijos Respublika, Rumunija, Šveicarijos Konfederacija, Šventuoju Sostu ir Ukraina, taip pat sudaryti tarpparlamentinių ryšių su Australija ir Okeanijos šalimis grupę.
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonę, kad tarpparlamentinių ryšių grupės gali būti sudaromos tik su suverenių nepriklausomų valstybių parlamentais, rekomenduoti įsteigti Laikinąją parlamentinę ryšių su Tibetu grupę. Taip pat nutarta siūlyti sudaryti Seimo tarpparlamentinių ryšių grupes su Azerbaidžano Respublika, Latvijos Respublika, Moldovos Respublika, Turkijos Respublika, Uzbekistano Respublika, Vakarų Balkanų šalimis ir Vokietijos Federacine Respublika.
Prašau registruotis, kolegos.
Užsiregistravo 97 Seimo nariai. Skelbiu posėdžio pabaigą. (Gongas)
Kitą savaitę ir antradienį, ir ketvirtadienį numatyti Seimo plenariniai posėdžiai. Gero vakaro.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.