LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIIIP-4014

2019-11-20 Nr. 109-P-45

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-21				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo projektas (reg. Nr. XIIIP-3959) bei jį lydintysis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4 straipsnio pakeitimo projektas (reg. Nr. XIIIP-3962), kuriuose numatyta, jog 2020 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba tampa valstybės biudžeto asignavimų valdytoja. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte turi būti nustatoma valstybės biudžeto pajamų paskirstymas pagal asignavimų valdytojus. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai turėtų būti tikslinamas Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas.	Atsižvelgti.	2020 metų valstybės biudžeto rodiklių įstatymo biudžeto įstatymo projekte 13 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra nustatyta teisė Vyriausybei perskirstyti asignavimus, jei atsirastų naujas asignavimų valdytojas: „7) perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių pagal priimtus teisės aktus dėl įstaigų pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo, funkcijų konsolidavimo, funkcijų perdavimo arba biudžetinės ar kitos įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimo, naujų asignavimų valdytojų atsiradimo;“.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-10-21

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo projektas (reg. Nr. XIIIP-3959) bei jį lydintysis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4 straipsnio pakeitimo projektas (reg. Nr. XIIIP-3962), kuriuose numatyta, jog 2020 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba tampa valstybės biudžeto asignavimų valdytoja. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte turi būti nustatoma valstybės biudžeto pajamų paskirstymas pagal asignavimų valdytojus. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai turėtų būti tikslinamas Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas.

Atsižvelgti.

2020 metų valstybės biudžeto rodiklių įstatymo biudžeto įstatymo projekte 13 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra nustatyta teisė Vyriausybei perskirstyti asignavimus, jei atsirastų naujas asignavimų valdytojas:

„7) perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir
savivaldybių pagal priimtus teisės aktus dėl įstaigų pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo, funkcijų konsolidavimo, funkcijų perdavimo arba biudžetinės ar kitos įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimo, naujų asignavimų valdytojų atsiradimo;“.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-10-28				Nuo 2020 sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymas ir dalis žemėtvarkos funkcijų, kurias vykdo Nacionalinė žemės tarnyba bus perduotos savivaldybėms. Lėšų poreikį įvertino Aplinkos ministerija: „12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Nacionalinės žemės tarnybos vykdomas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimo ir tvirtinimo kaimo gyvenamosiose vietovėse funkcijas perdavus savivaldybėms, vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymu bus perduoti savivaldybėms ir šioms funkcijoms vykdyti reikalingi asignavimai. Preliminariais skaičiavimais perduodamų funkcijų vykdymui savivaldybėms siūlytina perduoti 55 etatus, t. y Alytaus, Klaipėdos, Kauno, Neringos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Visagino, Vilniaus miestų savivaldybėms (iš viso – 9) papildomų etatų nereikia, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą miestų ir miestelių teritorijose minėtų funkcijų vykdymas priskirtas savivaldybių kompetencijai; Vilniaus, Trakų, Kauno ir Klaipėdos rajonų savivaldybėms (iš viso – 4), besiribojančioms su didžiaisiais miestais, – Vilniumi, Kaunu ir Klaipėda, esančioms šių miestų įtakos zonoje ir turinčioms didelį teritorijų vystymo potencialą, siūlytina skirti po 2 etatus kiekvienai (8 etatai); kitoms (likusioms 47) siūlytina skirti po 1 etatą kiekvienai (47 etatai). Įvertinus, kad dirbančio savivaldybėje valstybės tarnautojo (12 kategorija) vienam etatui išlaikyti skiriama 974 € mėnesiui, t. y. 11 688 € metams, todėl perduotiems 55 etatams turėtų būti numatyta 642 840 € metams.“ Atkreipiame dėmesį, jog šis papildomas lėšų poreikis dar nėra įskaičiuotas į savivaldybėms tenkančią GPM kintamąją dalį.	Atsižvelgti.	2020 metų valstybės biudžeto rodiklių įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę: 7) perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių pagal priimtus teisės aktus dėl įstaigų pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo, funkcijų konsolidavimo, funkcijų perdavimo arba biudžetinės ar kitos įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimo, naujų asignavimų valdytojų atsiradimo;
2.	Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba, 2019-10-30				Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba nutaria: 1. Siūlyti pakeisti Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) savivaldybės metinio grynojo skolinimosi suma finansų ministro nustatyta tvarka atrinktiems projektams, kuriais prisidedama prie regiono ir (arba) savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros tikslų, nustatytų strateginio planavimo dokumentuose, ir mažinamos savivaldybės biudžeto išlaidos ir (arba) didinamos savivaldybės biudžeto pajamos, yra ne daugiau kaip 10 procentų šio įstatymo 6 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų, o visų savivaldybių bendra metinio grynojo skolinimosi suma šiems projektams yra ne daugiau kaip 1 ~~0,5~~ procentas šio įstatymo 6 priede nurodytų prognozuojamų visų savivaldybių biudžetų pajamų. Kiekvienos savivaldybės biudžeto atitiktis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatoms turi būti pasiekta per ketverių metų laikotarpį, skaičiuojant nuo pirmų metų, kai pradedama naudoti metinio grynojo skolinimosi suma;“ Pažymėtina, jog 2019 metams nustatyta visų savivaldybių bendra metinio grynojo skolinimosi suma finansų ministro nustatyta tvarka atrinktiems projektams sudaro 1 procentą prognozuojamų visų savivaldybių biudžetų pajamų. Šios sumos mažinimas 2020 m. iki 0,5 procentų dar labiau menkintų ir taip jau labai apribotas savivaldybių skolinimosi galimybes.	Svarstyti Vyriausybei	Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas.
3.	Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba, 2019-10-30				2. Prašyti sumažinti savivaldybių projektams taikomus reikalavimus Finansų ministro įsakymu patvirtintoje projektų atrankos tvarkoje, kad savivaldybės galėtų daugiau pasinaudoti papildoma skolinimosi galimybe. Nereikėtų projekto vertinti vien tik pagal jo finansinį atsiperkamumą. Viešųjų paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimas taip pat yra svarbus rezultatas, nors tai gali ir nesumažinti savivaldybės biudžeto išlaidų ir nepadidinti pajamų.	Svarstyti Vyriausybei.
4.	Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba, 2019-10-30				3. Prašyti Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės 2020 m. pakeisti Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, siekiant iš esmės spręsti savivaldybių metinio grynojo skolinimosi ribojimo problemą. Nei vienoje kitoje šalyje nėra taikoma nuostata, kad savivaldybei leidžiama skolintis tik tokią sumą, kokią numato grąžinti einamaisiais metais. Šios nuostatos taikymas sukuria nelogišką situaciją – kuo mažiau skolų turi savivaldybė, tuo mažiau gali skolintis. Todėl ypač nepalankioje padėtyje atsidūrė daugelis mažųjų ir mažai įsiskolinusių savivaldybių. Jeigu ir toliau galios minėta nuostata, ji labai stabdys regionų plėtrą. Nors savivaldybėms numatoma leisti papildomai skolintis (virš sumos, kurią savivaldybė numato grąžinti tais metais) iki 10 proc. nuo biudžeto pajamų, tačiau tai nėra pakankamas, o tik laikinas problemos sprendimas. Kadangi yra nustatytas savivaldybių grynojo skolinimosi per 4 metus balanso reikalavimas, tai reiškia, jog savivaldybei pasiskolinus papildomas sumas pirmais ir (ar) antrais metais, sekančiais metais savivaldybės skolinimosi galimybės dar labiau sumažės, nes ji privalės grąžinti didesnes sumas, nei skolinasi, todėl ateityje savivaldybių situacija tik dar pablogės. Padidinti savivaldybių skolinimosi galimybes būtina dar ir dėl to, kad nuo 2021 m. dar labiau išaugs savivaldybių skolinimosi poreikiai, nes Europos Komisijos siūlymai dėl 2021-2027 m. daugiametės finansinės programos numato, kad savivaldybės turės finansuoti jau ne 15, bet 45 proc. projekto vertės.	Svarstyti Vyriausybei.
5.	Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba, 2019-10-30				4. Prašyti pakeisti Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei šio įstatymo projekto 5 priedą ir numatyti pakankamas valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos ugdymo reikmėms lėšas, skirtas švietimo pagalbai finansuoti. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pripažįsta, jog numatytų lėšų nepakanka švietimo pagalbos reikmėms finansuoti. 2019 m. šioms reikmėms trūko daugiau kaip 20 mln. eurų.	Iš dalies pritarti.	Skirti 10 300 tūkst. eurų švietimo pagalbos specialistų darbo užmokesčiui.
6.	Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga, 2019-11-05				Pasiūlymas: 1.Skirti Aplinkos apsaugos departamentui prie aplinkos ministerijos papildomus 1,3 mln. eurų asignavimus darbo užmokesčio fondui, kurie būtų panaudoti šiuo metu neužimtiems 75 etatams finansuoti, bei mažiausių koeficientų pakėlimui. 2. Skirti papildomai 0,4 mln. eurų prekių ir paslaugų įsigijimui. Lėšos bus panaudotos nekilnojamojo turto administravimo ir remonto išlaidoms, bei transporto išlaikymo išlaidoms padengti.	Svarstyti Vyriausybei
7.	Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga, 2019-11-05				Pasiūlymas: 1.Skirti Aplinkos apsaugos agentūrai papildomus 0,839 mln. Eur asignavimus darbo užmokesčio fondui, kurie būtų panaudoti šiuo metu neužimtiems 20 etatams finansuoti, bei darbuotojų turinčių mažiausius koeficientus (5,3) pakėlimui. 2. Skirti papildomai 0,254 mln. eurų prekių ir paslaugų įsigijimui. Lėšos bus panaudotos nekilnojamojo turto administravimo ir remonto išlaidoms, transporto išlaikymo išlaidoms padengti, aplinkos oro monitoringo vykdymo užtikrinimui.	Svarstyti Vyriausybei
8.	R. Daubaras, iniciatyvos „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ vadovas, 2019-11-12				„Tautiškos giesmės aplink pasaulį“ iniciatoriai ir kūrėjai prašo 2020 m. iniciatyvos palaikymui ir vystymui skirti 200 tūkst. Eur:	Svarstyti Vyriausybei

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos bankas,

2019-11-06

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2020 METŲ

VALDŽIOS SEKTORIAUS BALANSO RODIKLIO

PAGERĖJIMO UŽDUOČIŲ ĮVYKDYMO POVEIKIO

PASITIKĖJIMUI FINANSŲ SISTEMOS STABILUMU

IR KAINŲ STABILUMUI

Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl numatomų Lietuvos Respublikos 2020 m. valstybės, savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų rodiklių galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui bei ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija (toliau – projektai)[1].

Lietuvos banko vertinimu, projektuose formuojamas 2020 m. valdžios sektoriaus balansas iš esmės nekelia nepasitikėjimo finansų sistemos stabilumu rizikos, o poveikio kainų raidai mastas priklausys nuo stambios prekybos mokesčio. Be stambios prekybos mokesčio įtakos, poveikis vidutinei metinei infliacijai 2020–2021 m. kasmet siektų apie 0,1–0,3 proc. punkto, tačiau stambios prekybos mokestis galėtų vidutinę metinę infliaciją 2020 m. papildomai padidinti 0,2–0,3 proc. punkto (su prielaida, kad šiuo mokesčiu bus padidintos vartotojų kainos). Jei būtų įvestas finansų rinkos dalyvių mokestis, koks yra pasiūlytas 2019 m. spalio 11 d. registruotame įstatymo projekte[2], tai galėtų kelti iššūkių finansų įstaigų veiklos tvarumui ir riziką ribojančių normatyvų vykdymui ekonominio nuosmukio metu.

Projektuose teigiama, kad 2020 m. formuojami valdžios sektoriaus rodikliai nepažeidžia Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (FSĮKĮ) nuostatų, o numatoma vykdyti fiskalinė politika ekonomikos ciklo atžvilgiu 2020 m. bus anticiklinė. Tačiau projektuose numatoma reikšminga pajamų iš geresnio mokesčių administravimo suma, kurios pagrįstumas yra kvestionuotinas. Be to, naudojamas produkcijos atotrūkio nuo potencialiojo jos lygio įvertis, palyginti su Lietuvos banko įverčiu, 2020 m. yra mažesnis. Todėl kyla rimtų abejonių, ar projektai atitinka FSĮKĮ nuostatas, taip pat, ar iš tikrųjų 2020 m. planuojama vykdyti anticiklinę fiskalinę politiką. Projektuose pateikiama informacija rodo, kad fiskalinė politika ir 2019 m. yra prociklinė, o ne neutrali, kaip buvo planuota rengiant 2019 m. biudžetą.

Lietuvos banko vertinimu, valdžios sektoriaus balansas 2020 m. bus prastesnis, nei planuojama projektuose. Juose nurodoma, kad formuojamas valdžios sektoriaus balansas 2020 m. bus perteklinis ir sudarys 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau reikšminga numatomo pertekliaus dalis grindžiama papildomomis pajamomis dėl geresnio mokesčių administravimo (187 mln. Eur, arba 0,4 % BVP), kartu nepateikiant įtikinamų priemonių, užtikrinančių, kad papildomos pajamos bus tikrai surinktos. Abejones dėl surinkimo sustiprina ir tai, kad panaši papildomų pajamų suma iš geresnio mokesčių administravimo buvo planuota ir 2019 m., tačiau iš projektuose pateikiamų skaičių matyti, kad šis planas nėra vykdomas: esant gerokai spartesnei, negu prognozuota, ekonomikos plėtrai, 2019 m. numatomas pajamų iš mokesčių bei socialinių įmokų ir BVP santykis (30,4 %) yra mažesnis, nei planuota 2019 m. biudžete (30,9 %).

Tikėtinas prastesnis, nei planuojama projektuose, valdžios sektoriaus balansas daugiausia prisideda prie to, kad 2020 m. projektai netenkina FSĮKĮ įtvirtintos perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės. FSĮKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienais metais, išskyrus metus, kuriais susidaro išskirtinės aplinkybės, turi būti tenkinama bent viena iš keturių toje dalyje išvardytų sąlygų. Remiantis projektuose pateikiamomis makroekonominėmis prognozėmis, akivaizdu, kad 2020 m. turėtų būti tenkinama FSĮKĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 sąlyga: struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio absoliučioji vertė 2020 m. turi būti mažesnė už vidutinio laikotarpio tikslo absoliučiąją vertę ir, palyginti su 2019 m., sumažėti. Projektuose teigiama, kad formuojamas 2020 m. valdžios sektoriaus struktūrinis balansas tenkins FSĮKĮ įtvirtintą perteklinio valdžios sektoriaus taisyklę, nes absoliučia verte bus mažesnis tiek už vidutinio laikotarpio tikslą, tiek už 2019 m. valdžios sektoriaus struktūrinį balansą: numatoma, kad valdžios sektoriaus struktūrinis balansas 2020 m. sudarys –0,7 proc. BVP ir bus 0,7 proc. punkto geresnis, palyginti su 2019 m. (žr. 1 lentelę). Tačiau, struktūrinio valdžios sektoriaus balanso apskaičiavimui taikant Lietuvos banko produkcijos atotrūkio nuo potencialo įverčius[3] ir eliminavus su administravimo pagerinimu susijusias pajamas, matyti, kad struktūrinis deficitas 2020 m. nepagerėja. Pagrindinė to priežastis – tikėtinas prastesnis (eliminavus geresnio mokesčių administravimo pajamas) nominalusis valdžios sektoriaus balansas.

1 lentelė. Projektuose pateikiamų 2018–2020 m. pirminių pagal ciklą pakoreguotų ir struktūrinių valdžios sektoriaus balansų palyginimas su Lietuvos banko įverčiais, gautais taikant Lietuvos banko produkcijos atotrūkį nuo potencialo ir eliminavus su administravimo pagerinimu susijusias pajamas

	2018 m.	2019 m.	2020 m.
Struktūrinis VS balansas, proc. BVP (pateiktas projektuose)	–0,8	–1,4	–0,7
Struktūrinio VS balanso pokytis, proc. punktais (pateiktas projektuose)		0,6	0,7
Struktūrinis VS balansas, proc. BVP (alternatyvus Lietuvos banko įvertis)	–0,4	–1,3	–1,4
Struktūrinio VS balanso pokytis, proc. punktais (alternatyvus Lietuvos banko įvertis)		–0,9	–0,1
Pirminis pagal ciklą pakoreguotas VS balansas, proc. BVP (pateiktas projektuose)	0,2	–0,5	–0,2
Pirminio pagal ciklą pakoreguoto VS balanso pokytis, proc. punktais (pateiktas projektuose)		–0,8	0,3
Pirminis pagal ciklą pakoreguotas VS balansas, proc. BVP (alternatyvus Lietuvos banko įvertis)	0,5	–0,5	–0,8
Pirminio pagal ciklą pakoreguoto VS balanso pokytis, proc. punktais (alternatyvus Lietuvos banko įvertis)		–1,0	–0,3

Pastaba: VS – valdžios sektorius.

Projektai rodo, kad FSĮKĮ įtvirtintos perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės nesilaikoma ir 2019 m. Šiais metais turėtų būti laikomasi tos pačios FSĮKĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos. Tačiau projektuose pateikiami skaičiai rodo, kad šios sąlygos 2019 m. nebus laikomasi, nes struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis 2019 m. sudarys –1,4 proc. ir absoliučia verte padidės, palyginti su 2018 m., kuriais jis sudarė –0,8 proc. BVP. Primename, kad dėmesį į tai, kad 2019 m. nebus laikomasi FSĮKĮ nuostatų, Lietuvos bankas atkreipė savo išvadoje Lietuvos Respublikos Seimui dėl 2019 m. biudžeto projekto. Tai, kad 2019 m. Lietuvoje vykdoma prociklinė fiskalinė politika, nurodo ir Europos Komisija[4].

Lietuvos banko vertinimu, 2020 m. planuojama vykdyti fiskalinė politika bus prociklinė arba neutrali, o ne anticiklinė, kaip teigiama projektuose. Projektuose teigiama, kad pirminio pagal ciklą koreguoto valdžios sektoriaus balanso pokytis 2020 m. sudaro 0,4 proc. punkto. Tačiau, eliminavus su administravimo pagerinimu susijusias pajamas, pagal ciklą pakoreguoto valdžios sektoriaus pirminio balanso skaičiavimams taikant Lietuvos banko produkcijos atotrūkio nuo potencialo įverčius ir taikant ankstesnių metų su biudžetu susijusiuose dokumentuose pateiktą fiskalinės politikos pobūdžio apibrėžimą[5], matyti, kad pagal ciklą pakoreguoto valdžios sektoriaus pirminio balanso pokytis 2020 m. sudaro –0,3 proc. punkto. Tai reiškia, kad pirminis pagal ciklą pakoreguotas balansas blogėja ir yra prociklinės arba geriausiu atveju neutralios, o ne anticiklinės fiskalinės politikos išraiška.

Nors 2020 m. planuojama pasiskolinti 2,7 mlrd. Eur, tačiau didžioji šių lėšų dalis bus skiriama esamai skolai grąžinti, todėl toks skolinimasis reikšmingos įtakos šalies finansų sistemos stabilumui nedarys. Apie 80 proc. pasiskolintų lėšų bus skirta vidaus ir užsienio skolai grąžinti, o kita dalis bus kaupiama obligacijoms 2021 m. kovo mėn. išpirkti. Be to, palūkanų normoms ir toliau mažėjant, toks refinansavimas turėtų sumažinti ateities skolos tvarkymo sąnaudas. Taigi, nors bendra valdžios skola (nominaliąja verte) 2020 m. padidės, vis dėlto, manytina, kad šis papildomas skolinimasis reikšmingo poveikio pasitikėjimui šalies finansų sistemos stabilumu nepadarys. Viena vertus, ekonomikai augant, valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis toliau nuosaikiai mažėja (pvz., 2016 m. pabaigoje jis sudarė 41 %, o 2020 m. pabaigoje turėtų sudaryti apie 35,1 %). Kita vertus, šis santykis vis dar bus reikšmingai didesnis nei prieš 2009 m. ekonomikos sunkmetį fiksuotas dydis (2008 m. – 14,6 %).

Projektuose numatyti planai didinti finansavimą savivaldos institucijoms ir tolesnis griežtos jų skolinimosi kontrolės palaikymas finansinio stabilumo kontekste vertintini teigiamai, vis dėlto nerimą kelia informacijos apie konsoliduotus savivaldos institucijų ir joms priklausančių įmonių finansinius įsipareigojimus stoka. Prognozuojama, kad 2020 m. savivaldybių biudžetų pajamos turėtų augti apie 350 mln. Eur (11,9 %). Didesnių įplaukų tikimasi iš gyventojų pajamų mokesčių, taip pat padidintos ir specialiosios tikslinės dotacijos. Toliau bus palaikoma griežta savivaldos institucijų ir įmonių skolinimosi politika. Pavyzdžiui, savivaldybių skolos limitas bus toks pat kaip ir 2019 m. (60 %), o Vilniaus m. savivaldybei jis sumažintas nuo 85 iki 75 proc. Savivaldybių įsipareigojimai pagal garantijas dėl jų valdomų įmonių prisiimtų finansinių įsipareigojimų negalės viršyti 10 proc. prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų, o savivaldybių mokėtinos sumos (išskyrus sumas paskoloms grąžinti) 2020 m. pabaigoje negalės būti didesnės nei 2020 m. pradžioje. Tokie patys apribojimai buvo numatyti ir 2019 m. biudžete.

Kita vertus, pastebėtina, kad iki šiol nėra aiškus konsoliduotas savivaldos institucijų ir joms priklausančių įmonių finansinių įsipareigojimų dydis. Į su skola susijusių duomenų kokybės trūkumus savo ataskaitose atkreipė dėmesį Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė[6] ir Tarptautinis valiutos fondas[7]. Tokia padėtis kelia riziką, kad realus savivaldos institucijų ir įmonių įsipareigojimų dydis gali būti didesnis nei tas, kuris naudojamas vertinant, kaip savivaldos institucijos ir įmonės laikosi skolos limitų, todėl rekomenduotina imtis priemonių, užtikrinančių tinkamą duomenų apie savivaldos institucijų ir įmonių skolą kokybę.

Vyriausybės sprendimas padidinti koeficientą, taikomą apskaičiuojant komandiruočių kompensacijas (neapmokestinamus dienpinigius), nuo 1,3 iki 1,65 yra priimtinas dabartinio dienpinigių reglamentavimo kontekste, tačiau apskritai šį reglamentavimą reiktų reikšmingai keisti. Nors projektuose planuojama, kad dėl šių pakeitimų 2020 m. bus gauta 66 mln. Eur papildomų pajamų (0,1 % BVP), tačiau, Lietuvos banko vertinimu, reikėtų toliau tobulinti dienpinigių mokėjimo tvarką. Tai reikšmingiau padidintų mokestines pajamas bei socialinio draudimo įmokas ir padidintų dirbančiųjų socialines garantijas. Apskritai, Lietuvos banko vertinimu, dabartinė dienpinigių išmokėjimo tvarka yra ydinga. Dienpinigių ekonominė prasmė – kompensuoti dėl komandiruotės darbuotojų patiriamas papildomas sąnaudas. Be dienpinigių, darbuotojas papildomai turi teisę į kitų dėl komandiruotės patirtų išlaidų (transporto, kelionės, nakvynės ir kt.) atlyginimą. Todėl išmokama dienpinigių suma turėtų būti artima faktinėms darbuotojo komandiruotėje patiriamoms papildomoms išlaidoms. Prie to būtų galima priartėti sumažinant dienpinigių ribas, o radikalesniu atveju – pereinant tik prie pagrindimą turinčių išlaidų pripažinimo.

Lietuvos banko vertinimu, siūlomas įvesti naujas stambios prekybos mokestis yra menkai pagrįstas. Stambios prekybos mokesčio įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pagrindinis šio mokesčio įvedimo tikslas – fiskalinėmis priemonėmis spręsti Lietuvos mažmeninės prekybos rinkos specifikos problemas, susijusias su „ypač didelę rinkos galią turinčių stambios prekybos įmonių veikla, taip pat poreikiu skatinti smulkaus verslo plėtrą, siekiant maksimalaus mokestinio teisingumo“. Vis dėlto, Lietuvos banko nuomone, reikėtų tiksliau įvardyti siekiamų mažmeninės prekybos rinkos struktūros pokyčių pobūdį bei mastą ir išsamiau pagrįsti siūlomos mokestinės priemonės efektyvumą. Be atitinkamų paaiškinimų, pasiūlymas įvesti naują stambios prekybos mokestį vertintinas kaip išimtinai fiskalinių tikslų siekimas.

Siūlymas plėsti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo bazę vertintinas teigiamai, tačiau, Lietuvos banko vertinimu, yra erdvės tolesniam NT mokesčio tobulinimui. Fizinių asmenų nekomercinio NT neapmokestinamosios vertės sumažinimas nuo 220 tūkst. iki 100 tūkst. Eur turėtų papildomai paliesti apie 2 proc. būsto savininkų ir apie 12 proc. būsto fondo Lietuvoje vertės. Vis dėlto reikšmingos įtakos NT rinkai tai neturėtų daryti, pirmiausia dėl to, kad pokytis turės įtakos tik nedidelei būsto sandorių daliai. Lietuvos banko skaičiavimai rodo, kad būsto pirkimo ir pardavimo sandorių, viršijančių 100 tūkst. Eur, Lietuvoje sudaroma vos apie 6,5 proc. Be to, apie pusė didesnių sandorių sudaroma ne pavienių asmenų, o, pavyzdžiui, kartu su sutuoktiniu, todėl realų poveikį siūlomi mokestiniai pakeitimai turėtų tik apie 3 proc. visų Lietuvoje sudaromų būsto sandorių, iš jų didžioji dalis (apie 75 %) sudaromi Vilniaus mieste. Skaičiavimai rodo, kad būtų prasminga ryžtingiau mažinti NT mokesčiu neapmokestinamo turto vertės ribą ir tokiu būdu įvesti platesnės apimties visuotinį, progresyvų NT mokestį. Tokią nuomonę pagrindžiančius argumentus ir minėtais principais pagrįstą fizinių asmenų NT mokesčio pavyzdį Lietuvos bankas 2018 m. pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms[8].

Siūlomas finansų rinkos dalyvių mokestis padidintų valdžios sektoriaus pajamas trumpuoju laikotarpiu, tačiau darytų neigiamą įtaką skolinimo augimui, jo kainai ir finansų sistemos stabilumui. Pastebime, kad finansų sektorius savo kritinėmis funkcijomis (pvz., jame laikomos gyventojų ir įmonių lėšos, atliekami atsiskaitymai) skiriasi nuo kitų ekonomikos sektorių. Vertinant šio mokesčio įtaką, svarbu atkreipti dėmesį tiek į tiesiogines galimas pasekmes (didesnė skolinimo kaina, sumažėjęs skolinimas, mažiau pelningai veikiančių bankų stabilumas), tiek ir į formuojamas paskatas finansų rinkos dalyviams. Atkreipiame dėmesį, kad Europos Centrinis Bankas, teikęs nuomonę prieš įvedant rinkos dalyvių mokestį kitose šalyse (pvz., Lenkijoje ir Rumunijoje), akcentavo, kad mokestis turėtų būti susietas su specifine rizika, kylančia iš finansų sistemos ir taikomas tai rizikai mažinti, o ne biudžeto įplaukoms padidinti (vėlgi išimtinai fiskalinis siūlomos mokestinės priemonės tikslas).

2019 m. spalio 11 d. registruotame įstatymo projekte[9] pasiūlytas finansų rinkos dalyvių mokestis, stipriau sulėtėjus ekonomikos augimui, galėtų kelti papildomų iššūkių finansiniam stabilumui. Norime pabrėžti, kad santykinai didelis mokestis, priklausantis nuo finansų rinkos dalyvių turto vertės ir nepriklausantis nuo jų veiklos rezultato konkrečiu laikotarpiu, didesnio ekonomikos augimo sulėtėjimo ar nuosmukio metu keltų papildomų iššūkių finansų įstaigų, ypač mažiau pelningų, veiklos tvarumui ir riziką ribojančių normatyvų vykdymui. Be to, bankai gali siekti didinti rizikingų paskolų dalį portfelyje tam, kad būtų pasiektas banko akcininkų nustatytas viso paskolų portfelio pelningumas.

Be to, toks finansų rinkos dalyvių mokestis mažintų kreditavimo prieinamumą, didintų kreditavimo kainą, o tai mažintų ir ekonomikos augimą. Lietuvoje apie tris ketvirtadalius bankų turto sudaro paskolos gyventojams ir įmonėms, o bankų koncentracija yra viena didžiausių Europoje. Esant didelei bankų koncentracijai, tikėtina, kad dalis mokesčio naštos būtų perkelta naujiems skolininkams. Dėl to, tikėtina, didėtų bankų suteikiamų paskolų maržos ir (arba) kitų paslaugų įkainiai, mažėtų indėlių palūkanų normos. Skaičiavimai rodo, kad priklausomai nuo to, kokią dalį mokesčio naštos bankai perkeltų skolininkams, namų ūkiams teikiamų naujų paskolų palūkanų norma galėtų išaugti 0,2–0,5, o įmonėms – 0,2–0,4 proc. punkto[10].

Besikeičiančios veiklos sąlygos bankų sektoriuje ir mažesnis mokesčių stabilumas gali turėti įtakos galimų investuotojų, besidominčių bankų ar specializuotų bankų licencijomis, planams Lietuvoje. Tad mokesčio įvedimas apsunkintų bendrą Lietuvos institucijų tikslą skatinti konkurenciją ir mažinti koncentraciją Lietuvos finansų sektoriuje.

Atkreipiame dėmesį, kad finansų rinkos dalyvių mokesčio nauda yra didesnė tada, kai mokestis formuoja į finansinio stabilumo didinimą orientuotas paskatas ir savo dydžiu nekelia grėsmės finansų įstaigos veiklos tvarumui. Formuojant tokias paskatas, tikslinga mokestį taikyti finansų įstaigų didesnės rizikos turtui ar įsipareigojimams (pvz., neapdraustiems indėliams). Nors šalių praktika skiriasi, pažymėtina, kad daugelyje šalių (pvz., Didžiojoje Britanijoje, Slovakijoje, Vokietijoje) taikomi finansų įstaigų mokesčiai yra skaičiuojami nuo rizikingesnių finansų įstaigos įsipareigojimų, taip sukuriant paskatas bankams naudotis saugesniais finansavimosi šaltiniais. Kai kuriose kitose šalyse (pvz., Islandijoje, Norvegijoje) finansų įstaigoms taikomas padidintas pelno mokesčio tarifas, taip susiejant mokesčio dydį su finansų įstaigos veiklos rezultatu ir nekeliant grėsmės jos veiklos tvarumui. Lietuvos banko nuomone, siūlant bankų mokestį svarbu įvertinti galimas alternatyvas, kurios savo pobūdžiu būtų labiau orientuotos į finansinio stabilumo užtikrinimą.

Kainų raidai Lietuvoje poveikį turės šie projektuose numatyti diskretūs sprendimai: akcizų didinimas, išmokų vaikams didinimas, didesnis atlygis valdžios sektoriaus darbuotojams ir kt. Projektuose planuojami pakeitimai, neįskaitant stambios prekybos mokesčio, vidutinę metinę infliaciją 2020 m. turėtų didinti apie 0,3, o 2021 m. – apie 0,1 proc. punkto. Jei būtų įvestas stambios prekybos mokestis, tai vidutinę metinę infliaciją 2020 m. padidintų dar 0,2–0,3 proc. punkto. Vidutinei metinei infliacijai poveikį turės šie sprendimai:

a) išmokos vaikams. Nuo 2020 m. siūloma tikslines išmokas vaikams padidinti nuo 50 iki 60 Eur;

b) atlygis darbuotojams. Jis 2020 m. didės dėl kelių sprendimų: 1) 2020 m. sausio mėn. nuo 555 iki 607 Eur padidės minimalioji mėnesinė alga; 2) nuo 2020 m. didinamas darbo užmokestis valdžios sektoriaus darbuotojams (dėl pareiginės algos bazinio dydžio didinimo ir kitų vienkartinių sprendimų);

c) akcizų didinimas. Nuo 2020 m. sausio 1 d. didinami akcizų tarifai dyzeliniams degalams, benzinui, žemės ūkyje naudojamiems dyzeliniams degalams, naikinama akcizų lengvata šildymui skirtiems gazoliams; nuo 2020 m. kovo 1 d. didinami akcizų tarifai tabako produktams ir alkoholiniams gėrimams;

d) gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimai. Nuo 2020 m. neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) bus didinamas mažiau, nei buvo numatyta anksčiau, nustatomas 32 proc. GPM tarifas 84 vidutinius darbo užmokesčius viršijančiai darbo pajamų daliai;

e) socialinio draudimo sistemos pakeitimai. Nuo 2020 m. didinamos šalpos išmokos, „pensijų priemokų“ riba.

f) kiti pakeitimai: stambios prekybos mokesčio įvedimas, transporto priemonių taršos mokesčio įvedimas, fizinių asmenų NT mokesčiu neapmokestinamosios vertės sumažinimas, finansų rinkos dalyvių mokesčio įvedimas.

Šių sprendimų grynasis poveikis gyventojų disponuojamosioms pajamoms bus teigiamas ir sudarys apie 226 mln. Eur. Makroekonominiu požiūriu individualūs priemonių poveikiai, išskyrus stambios prekybos mokesčio poveikį, infliacijai yra maži, todėl pateiktas suminis poveikio vertinimas.

Svarstyti ir įvertinti Vyriausybei.

Valstybės kontrolė,

2019-11-12

IŠVADA DĖL STRUKTŪRINIO POSTŪMIO UŽDUOTIES, NUSTATOMOS VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTE, IR PAPILDOMŲ PRIEMONIŲ (PINIGINE IŠRAIŠKA) POREIKIO ŠIAI UŽDUOČIAI ĮVYKDYTI

Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad struktūrinio postūmio užduotis ir jų gaires likusiais vidutinio laikotarpio metais Vyriausybė siūlo Seimui ir Seimas jas nustato tik tiems metams, prieš kuriuos faktinis arba numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas yra didesnis arba faktinis ar numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus perteklius yra mažesnis negu vidutinio laikotarpio tikslas.

Lietuvos Respublikos 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto apžvalgoje Vyriausybė nurodė, kad 2019 m. numatomas 0,9 proc. BVP struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, įvertinus Europos Komisijos suteiktą lankstumo išlygą dėl struktūrinių reformų, yra mažesnis už vidutinio laikotarpio tikslą (1 proc. BVP deficitą), todėl struktūrinio postūmio užduotis nebuvo nustatyta.

Fiskalinės institucijos vertinimu, numatomas 2019 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, įvertinus Europos Komisijos suteiktą lankstumo išlygą dėl struktūrinių reformų, taip pat sudarys 0,9 proc. BVP ir bus mažesnis už vidutinio laikotarpio tikslą, todėl, rengiant Lietuvos Respublikos 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, struktūrinio postūmio užduotis pagrįstai nenustatyta.

Fiskalinė institucija, atlikdama Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių laikymosi stebėseną ir remdamasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nepriklausomoms fiskalinėms institucijoms rekomenduojamais principais, atliko 2020 m. valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimą ir teikia Seimui savo nuomonę.

Valdžios sektoriui priskiriami biudžetai turi būti sudaromi laikantis nacionalinių taisyklių ir Europos Sąjungos taisyklių, kurios taikomos Lietuvai kaip euro zonos narei. Nacionalinėmis fiskalinės drausmės taisyklėmis siekiama ilgalaikio valdžios sektoriaus finansų tvarumo ir ekonomikos stabilizavimo. Ekonomikos stabilizavimas vykdant anticiklinę fiskalinę politiką būtinas tam, kad būtų išvengta ekonomikos perkaitimo ir vėliau einančio nuosmukio ciklų. Gerais laikais suformavus pakankamą fiskalinę erdvę staigiems šokams akumuliuoti, nuosmukio metu galima būtų vykdyti ne prociklinį konsolidavimą, o neutralią fiskalinę politiką ar net anticiklinį skatinimą.

Dėl Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi

1. Vyriausybės vertinimu, suplanuoti 2020 m. valdžios sektoriaus finansiniai rodikliai užtikrins anticiklinę fiskalinę politiką. Fiskalinės institucijos vertinimu, 2019 m. Lietuvos fiskalinė politika išlikdama procikline 2020 m. gerina kryptį ir tampa neutrali.

2. Remiantis fiskalinės institucijos interim valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimu, tikėtina, kad 2019 m. nebus užtikrintas perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymasis ir pasitvirtins 2018 m. rudenį daryta išvada, kad, rengiant 2019 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus, išlaidų augimo ribojimo taisyklė buvo pagrįstai netaikoma.

3. Vyriausybės vertinimu 2020 m. bus laikomasi perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės. Vyriausybė 2020 m. projektuoja 0,7 proc. BVP dydžio struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą, t. y. 0,7 proc. p. BVP mažesnis, negu yra numatomas 2019 m. (1,4 proc. BVP) ir yra mažesnis už vidutinio laikotarpio tikslą.

Fiskalinės institucijos ex-ante vertinimu, yra rizika, kad 2020 m. bus nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės. Pastaroji taisyklė reikalauja, kad 2020 m. struktūrinio valdžios sektoriaus rodiklio absoliučioji vertė turi būti mažesnė negu vidutinio laikotarpio tikslo absoliučioji vertė. 2020 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas sudaro 1,3 proc. BVP, ir tai yra daugiau negu vidutinio laikotarpio tikslas. Finansų ministerijos ir fiskalinės institucijos vertinimų skirtumą lemia numatomo 2019 m. ir projektuojamo 2020 m. valdžios sektoriaus balanso rodiklių dydžiai ir produkcijos atotrūkio nuo potencialo skirtingi įverčiai.

4. Išskyrus nuomonę dėl perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės, 2020 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektai sudaryti laikantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių.

5. Valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetų projektai 2020 m. buvo parengti laikantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų taisyklių reikalavimų.

6. Pagal suplanuotus 2020 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų, didinančių išlaidas ar mažinančių pajamas. Jei būtų prisiimami papildomi ilgalaikiai įsipareigojimai, tai jie turėtų būti kompensuojami naujomis priemonėmis, užtikrinančiomis ilgalaikį tvarų pajamų šaltinį.

Dėl valstybės skolos

7. 2020 m. valdžios sektoriaus skolos rizikos veiksnių balansas yra neigiamas, nes skolą gali didinti didesnis nei projektuojama valstybės biudžeto deficitas. Projektuojami pirminiai valdžios sektoriaus perviršiai skolos nemažins, nes socialinės apsaugos fondų subsektoriaus projektuojami perviršiai bus skirti rezervų kaupimui. Santykinė, procentais BVP išreikšta, skola išliks stabili dėl palankaus ekonomikos augimo ir žemos palūkanų normos skirtumo – automatinės skolos dinamikos.

8. Būtina apsispręsti, kokio dydžio minimalų fiskalinį rezervą Lietuva turi sukaupti ir (ar) kiek ciklinių pajamų skirti skolai mažinti. Fiskalinė institucija, kaip ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, pabrėžia optimalaus skolos lygio apibrėžimo bei finansinių rezervų kaupimo reikalingumą.

Šią išvadą pagrindžianti analizė pateikta ataskaitoje „2020 m. valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimas“, kuri kartu su išvada teikiama Seimui.

Svarstyti ir įvertinti Vyriausybei.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo narys Eugenijus Jovaiša,

2019-10-21

Argumentai:

2017 m. lapkričio 22 d. Nr. S-631 Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje su švietimo sistemos darbuotojams atstovaujančiomis profesinės sąjungomis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gegužės 8 d. nutarime Nr. 462 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos patvirtinimo“ projekte numatoma siekti, kad „2020 m. vidutinis mokytojų darbo užmokestis būtų ne.mažesnis kaip 1000 eurų.“ Tuo tikslu būtina didinti mokytojų atlyginimų koeficientus.

Pasiūlymas:

Mokytojų darbo užmokesčio koeficientams didinti nuo 2020-09-01 dienos skirti papildomai 26 mln Eur.

2 priede Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skiriamų asignavimų eilutę išdėstyti taip:

Švietimo, mokslo ir ~~1 281 998 1 274 895 150 154~~ 7103

sporto ministerija 1 307 998 1 300 895 176 154 7103

Lėšų šaltinis:

Finansų ministerijai skirti asignavimai.

Svarstyti Vyriausybei

ŠMK pasiūlymas

Seimo narys Eugenijus Jovaiša,

2019-10-21

Argumentai:

Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ buvo konstatuota, kad dėstytojų ir tyrėjų atlyginimai yra vieni mažiausių ES (142 p.), įvardinti pagrindiniai siekiai: aukštųjų mokyklų dėstytojų adekvatus darbo užmokestis (128.6 p.); aukštosiose mokyklose ir mokslo institutuose išlaikymas ir sutelkimas žmogiškųjų išteklių (140 p.).

2017 m. lapkričio 22 d. Nr. S-631 Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje buvo priimta, kad bus sudaromos prielaidos dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimams didinti 2018-2022 m. (9.1 p.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gegužės 8 d. nutarime Nr. 462 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos patvirtinimo“ projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui buvo numatyta, kad sudaromos sąlygos nuosekliai didinti dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestį, nuo 2020 m. kasmet didinant etatinį (bazinį) darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 proc.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarime Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (2019-09-28 aktuali redakcija) yra nustatyta, kad bus peržiūrimas tyrėjų ir dėstytojų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir karjeros sistemos veiksmingumo užtikrinimas, kurio vienas iš prioritetų – tyrėjų ir dėstytojų atlyginimų didinimas (2.3.2 p).

Atsižvelgiant į LR Vyriausybės nusistatytus prioritetus ir įsipareigojimus siūlau padidinti mokslininkų ir dėstytojų darbo užmokestį 10 proc. nuo 2020 m. sausio 1 d.

Pasiūlymas: Padidinti mokslininkų ir dėstytojų darbo užmokestį 10 proc. (16,8 mln. Eur.) nuo 2020 m. sausio 1 d.

Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai skirti asignavimai.

Svarstyti Vyriausybei

ŠMK pasiūlymas

Seimo narys Eugenijus Jovaiša,

2019-10-21

Argumentai:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, numatytas studijų finansavimo metodikos, paremtos sutartiniais santykiais su aukštosiomis mokyklomis, sukūrimas, taip pat nemokamo aukštojo mokslo bakalauro studijose įgyvendinimas.

Šiuo metu Seime yra įregistruotas Vyriausybės parengtas Mokslo ir studijų įstatymo projektas XIIIP-3846, kuriuo įgyvendinamas Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 128.6 papunktis, pagal kurį numatyta siekiant geresnės visuomenės ir valstybės poreikių ir mokslo bei studijų kokybės atitikties, aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų finansavimo modelį susieti su mokslo ir studijų rezultatais, sudaryti sutartis su aukštosiomis mokyklomis, grįstas kokybės ir tinkamumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų potencialą ir veiklos strategiją. Šiuo projektu nustatomas nemokamo aukštojo mokslo bakalauro studijose modelis, kurio įgyvendinimui reikalingos lėšos 6 mln. eurų.

Pasiūlymas:

Padidinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtus asignavimus, skirti 6 mln. eurų nemokamam aukštajam mokslui bakalauro studijose įgyvendinti.

Lėšų šaltinis:

Lėšas prašome skirti iš Finansų ministerijai skirtų asignavimų.

Iš dalies pritarti.

Skirti 6 250 tūkst. eurų nemokamam aukštajam mokslui bakalauro studijose įgyvendinti

Seimo narys Eugenijus Jovaiša,

2019-10-21

Argumentai:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, yra numatytas 2.1.4 darbo „Kultūros ir meno paslaugų įvairovei skirtos aplinkos ir būtinų sąlygų užtikrinimas, siekiant diegti sociokultūrines naujoves, įsitraukti į tautinės tapatybės formavimą bei tarpkultūrinio dialogo plėtojimą“ 4 veiksmas „Mokinių poreikiams skirtos kultūros paso koncepcijos sukūrimas ir išbandymas“. Vykdant Vyriausybės programą, 2018 m. buvo patvirtinta Kultūros paso koncepcija ir pradėta įgyvendinti kultūros paso priemonė. Jau pirmi Kultūros paso įgyvendinimo metai parodė, kad priemonė yra sėkminga. Po metų veiklos 2019 m. rugsėjį mokiniams siūloma 1700 kultūros ir meno paslaugų. Kultūros pasą siūlo apie 700 paslaugų teikėjų. 2019 m. I-II ketv. duomenimis, 894 mokyklos (79 proc.) prisijungė prie Kultūros paso ir juo pasinaudojo bent kartą. 2019 m. šiai priemonei skirta 4,5 mln. eurų. Tai yra būtina minimali suma, kad priemonė būtų prasminga: būtų efektyvi, būtų pasiekti užsibrėžti tikslai. 2020 m. Kultūros pasui numatyta perpus mažiau ‒ 2,5 mln. eurų. Finansavimo žymus sumažinimas neleis Vyriausybei laikytis Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytų uždavinių ir įgyvendinti sėkmingą priemonę.

Pasiūlymas: padidinti asignavimus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai 2,5 mln. eurų, juos skiriant Kultūros paso priemonei įgyvendinti.

Lėšas prašome skirti iš Finansų ministerijai skirtų asignavimų.

Pritarti.

Seimo narys Eugenijus Jovaiša,

2019-10-21

Argumentai:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. gegužės 8 d. priėmė nutarimą Nr. 462 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos patvirtinimo“ projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ (toliau - Strategija). Šios Strategijos 80.1.3 punkte siūloma „nuosekliai didinti švietimo pagalbos specialistų (taip pat ir mokyklų bibliotekininkų), mokyklų vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo užmokestį;“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatyta deramą dėmesį skirti itin paplitusio reiškinio – patyčių – prevencijai, tam naudojant gerąją Vakarų Europos patirtį, patyčių prevencijos, socialinių įgūdžių ugdymo programų įgyvendinimą nuo pat ankstyvo vaiko amžiaus (22.5. punktas), pritaikyti ugdymo programas skirtingiems lavinimo poreikiams tenkinti, užtikrinant lygias galimybes ir prieinamumą skirtingoms socialinėms grupėms (dvikalbiams, kitakalbiams, turintiems negalią arba specialiųjų poreikių vaikams) (127.1. punktas),

Siekiant įgyvendinti Strategijos siūlymus, Vyriausybės programos siekius, reikia didinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtus asignavimus švietimo pagalbos specialistų darbo užmokesčiui didinti.

Pasiūlymas:

Padidinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtus asignavimus, papildomai skiriant 10,3 mln. Eur švietimo pagalbos specialistų darbo užmokesčiui didinti.

Lėšų šaltinis:

Finansų ministerijai skirti asignavimai.

Pritarti.

Skirti 10 300 tūkst. eurų švietimo pagalbos specialistų darbo užmokesčiui

Seimo narys Eugenijus Jovaiša,

2019-10-21

Argumentai:

Seimas 2017 m. birželio 29 d. priėmė nutarimą Nr. XIII-533 „Dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“, įgyvendindama Vyriausybė 2017 m. lapkričio 22 d. patvirtino Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonių patvirtinimo planą Nr. 497, kuriame numatė lėšas šio plano įgyvendinimui. Šiuo metu vyksta aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka, o lėšos 2020 metų biudžete nenumatytos. Tai gali sustabdyti pertvarkos planų įgyvendinimą, todėl prašome skirti lėšas šios priemonės įgyvendinimui.

Pasiūlymas:

Padidinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtus asignavimus, skirti 3,65 mln. eurų aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkai įgyvendinti.

Lėšų šaltinis:

Lėšas prašome skirti iš Finansų ministerijai skirtų asignavimų.

Svarstyti Vyriausybei

Seimo nariai

Gintautas Kindurys Vytautas Rastenis,

2019-10-22

Argumentai:

Švenčionių rajono savivaldybė siekia įgyvendinti kompleksinį projektą „Švenčionių rajono savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų kokybės gerinimas“ pagal kurį trims sveikatos priežiūros įstaigoms (padaliniams) numatoma įsigyti įrangą ir sutvarkyti (suremontuoti, renovuoti) patalpas.

Projektu siekiama didinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų efektyvumą Švenčionių rajone ir pagerinti Švenčionių rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigų ir ligoninės teikiamų paslaugų kokybę. Projekto bendra vertė 3100 tūkst. Eur, trukmė 2020-2024 m.

Visas projektas planuojamas įgyvendinti 6 etapais.

Numatomos investicijų projekto veiklos:

I etapas – Švenčionėlių pirminės sveikatos priežiūros centro padalinio pastato techninio projekto parengimo, ekspertizės, statybos darbai ir techninė priežiūra. Numatoma etapo trukmė – 12 mėn. (2020 metai). Numatoma vertė – 370 497, 43 Eur. Numatomi rangos darbai visame pastate, esančiame Švenčionių g. 1, Švenčionėliai (bendrasis plotas 803,80 kv. m.).

II etapas – Švenčionėlių rajono ligoninės Pabradės padaliniui įrangos įsigijimas. Numatoma etapo trukmė – 6 mėn. (2020 metai). Numatoma vertė – 124 700 Eur.

III etapas – Pabradės pirminės sveikatos priežiūros centro pastato techninio projekto parengimas, ekspertizės, statybos ir techninės priežiūros atlikimas. Numatoma etapo trukmė – 12 mėn. (2021 metai). Numatomi rangos darbai visame pastate esančiame Upės g. 40, Pabradė (bendrasis plotas 1871,13 kv. m.).

IV etapas – Švenčionėlių pirminės sveikatos priežiūros centro padalinio įrangos įsigijimas ir Švenčionių pirminės sveikatos priežiūros centro padalinio įrangos įsigijimas. Numatoma etapo trukmė – 6 mėn. (2021 metai). Numatoma vertė – 69 826,78 Eur.

V etapas – Pabradės pirminės sveikatos priežiūros centro padalinio pastato rangos darbai ir techninė priežiūra. Numatoma etapo trukmė – 6 mėn. (2022 metai). Numatoma vertė – 420 128,00 Eur.

VI etapas – Pabradės pirminės sveikatos priežiūros centro padalinio įrangos įsigijimas. Numatoma etapo trukmė – 6 mėn (2022 metai). Numatoma vertė – 65 599,00 Eur.

Kadangi lėšų poreikis visam projektui gana didelis, tikslinga 2020 m. pirmiausia lėšas skirti priemonei, kuri turės didžiausią įtaką teikiamų paslaugų efektyvumui ir skirti finansavimą Švenčionių rajono ligoninės Pabradės padaliniui įrangos įsigijimui. Šio projekto įgyvendinimas reikalingas ir dėl to, nes Pabradėje nėra privačių sveikatos priežiūrą teikiančių įmonių ir padaliniui reikalinga nauja įranga.

Tikslinga skirti lėšas Švenčionių rajono ligoninės Pabradės padaliniui įrangos įsigijimui pagal planuojamą įgyvendinti projektą „Švenčionių rajono savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų kokybės gerinimas“ – 75 000 Eur. (savivaldybė prisidėtų 50 000 Eur).

Pasiūlymas:

Skirti lėšas Švenčionių rajono savivaldybei 2020 metams Švenčionių rajono ligoninės Pabradės padaliniui įrangos įsigijimui pagal planuojamą įgyvendinti projektą „Švenčionių rajono savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų kokybės gerinimas“ – 75 000 Eur.

Lėšų šaltinis:

Sveikatos ministerijai numatyti asignavimai.

Svarstyti Vyriausybei

Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymas

Seimo nariai

Gintautas Kindurys Vytautas Rastenis,

2019-10-22

Argumentai:

Švenčionių rajono savivaldybė siekia įgyvendinti projektą „Pabradės Žeimenos gimnazijos modernizavimas“. Pagrindinis projekto tikslas - modernizuoti pastatą ir patalpas, siekiant užtikrinti atitikimą higienos normų reikalavimams bei sudaryti saugias sąlygas teikti kokybiškas švietimo paslaugas. Numatomas dalies stogo ir pastogės (perdangos) bei išorinių pastato sienų šiltinimas; vidaus patalpų remontas, elektros instaliacijos modernizavimas, skaitmeninio tinklo įrengimas; vidaus vandentiekio ir nuotekų modernizavimas; šilumos ir vėdinimo sistemų modernizavimas, šilumokaičio įrengimas; žaibosaugos ir gaisro signalizacijos įrengimas. Šiuo metu gimnazijos pastato stogo šiluminė varža išlieka daugiau nei 4 kartus žemesnė nei nustatyta pagal normatyvinius dokumentus. Šilumos nuostoliai per stogą per metus sudaro apie 20 proc. bendrų pastato šilumos nuostolių. Projekto bendra vertė 3236 tūkst. Eur, trukmė 2020-2023 m.

Tikslinga skirti lėšas Švenčionių rajono savivaldybei 2020 metams projektui „Pabradės Žeimenos gimnazijos modernizavimas“ - 91000 Eur. (savivaldybė prisidėtų 41 000 Eur).

Pasiūlymas:

Skirti lėšas Švenčionių rajono savivaldybei 2020 metams projektui „Pabradės Žeimenos gimnazijos modernizavimas“ - 91 000 Eur

Lėšų šaltinis:

Valstybės investicijų programa, Švietimo sritis.

Argumentai:

Švenčionių rajono savivaldybė siekia įgyvendinti projektą „Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos pastato Adutiškio g. 18 Švenčionyse rekonstravimas ir naujos sporto salės pastato statyba“. Gimnazijos bendrabutis statytas 1975 m. Šiuo metu eksplotuojamas kaip mokslo paskirties pastatas. Per visą pastato gyvenimo laiką jis ne karto nebuvo remontuojamas. Kiekvienais metais pastato būklė prastėja. Vidaus patalpos neatitinka elementarių sanitarinių normų, pastato inžinerinės komunikacijos susidėvėjusios, šildymo sistema neužtikrina komfortinės temperatūros, nepakankamas patalpų apšvietimo lygis. Projekto bendra vertė 1824 tūkst. Eur, trukmė 2020-2024 m.

Tikslinga skirti lėšas Švenčionių rajono savivaldybei 2020 metams projektui „Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos pastato Adutiškio g. 18 Švenčionyse rekonstravimas ir naujos sporto salės pastato statyba“ – 95 000 Eur. (savivaldybė prisidėtų 39 000 Eur).

Pasiūlymas:

Skirti lėšas Švenčionių rajono savivaldybei 2020 metams projektui „Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos pastato Adutiškio g. 18 Švenčionyse rekonstravimas ir naujos sporto salės pastato statyba“ – 95 000 Eur.

Lėšų šaltinis:

Valstybės investicijų programa, Švietimo sritis.

Svarstyti Vyriausybei

2020 m. planuojama skirti 150 tūkst. eurų (tęstinis projektas)

Seimo narys

Petras Nevulis,

2019-10-22

Argumentai:

Vertinant švietimo infrastruktūros paslaugos paklausą Panevėžio rajono savivaldybėje ir siekiant patenkinti poreikį plėsti švietimo infrastruktūrą, reikalingą mokymosi aplinkos gerinimui bei už-imtumo skatinimui, 2018 m. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai Valstybės investicijų programai parengtas ir pateiktas dviejų investicijų projektas dėl priestato (t.y. patalpų ikimokyklinio amžiaus vaikams, sporto salės, katilinės) prie Piniavos mokyklos-darželio pastato statybos. Šiuo investicijų projektu sprendžiama nepakankamos mokymo ir mokymosi aplinkos kokybės užtikrinimo problema Panevėžio rajono savivaldybėje, kartu atsižvelgiama ir į Savivaldybės socialinės ekonominės aplinkos, sudarančios sąlygas vietos gyventojams kurti šeimas, užtikrinančios švietimo prieinamumą, plėtojimą bei galimybes maksimaliai išnaudoti švietimo aprėptį, suteikiant mokiniams palankiausias sąlygas atskleisti individualius gebėjimus ir tenkinti specialiuosius ugdymosi poreikius.

Įgyvendinus projektą atsirastų galimybė padidinti priimamų vaikų į mokyklą-darželį skaičius ir prisidėtų prie atskirties tarp didžiųjų miestų bei periferijos Lietuvos mažinimo.

Pasiūlymas:

Skirti priestato prie Piniavos mokyklos-darželio pastato, Žibučių g. 7 Piniavos k., Panevėžio r., statybai – 515 000,00 Eur.

Lėšų šaltinis:

Valstybės skolos aptarnavimui skiriamų asignavimų sumažinimas.

Svarstyti Vyriausybei

10.

Seimo narys

Petras Nevulis,

2019-10-22

Argumentai:

Panevėžio rajono savivaldybės situacija, rodo, jog kultūros paslaugų paklausos poreikis didelis, o šiuo metu esanti kultūros centro infrastruktūros būklė labai prasta, pastatui būtinas atnaujinimas, todėl negerinant teikiamų paslaugų kokybės, tokia situacija gali lemti renginių, lankytojų ir dalyvių sumažėjimą, o tai prisidėtų tiek prie kultūros paslaugų nykimo Panevėžio rajone, tiek prie gyventojų kultūrinių, bendruomeninių poreikių nepatenkinimo.

Kartu norima prisidėti prie Lietuvos kultūros politikos strategijos siekio įgyvendinimo – užtikrinti reikšmingą kultūros indėlį kuriant darnią Lietuvos visuomenę, orų nacionalinį ir europietiškąjį tapatumą, socialinę ir ekonominę gyventojų gerovę, tarptautinį valstybės prestižą ir konkurencingumą.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2004 m. nė vienas Panevėžio rajono kultūros centras niekada nėra gavęs finansavimo.

Pasiūlymas:

Skirti Krekenavos kultūros centro Birutės a. 1, Krekenavos mstl., Panevėžio r. sav. atnaujinimui – 1 161 830,00 Eur.

Lėšų šaltinis:

Valstybės skolos aptarnavimui skiriamų asignavimų sumažinimas.

Svarstyti Vyriausybei

11.

Seimo narys

Petras Nevulis,

2019-10-22

Argumentai:

Pastato Alantos g. 38, Velžio k. remontas ir pritaikymas religinėms bei kitoms vietos bendruomenių reikmėms inicijuotas siekiant sudaryti sąlygas Panevėžio rajono savivaldybės religinių bendrijų švietėjiškos veiklos, puoselėjančios moralines vertybes, sociokultūrinių renginių organizavimo plėtrai, o kartu prisidėti prie pastatų, patalpų kokybės gerinimo ir pritaikymo tikinčiųjų bendruomenės bei Savivaldybės gyventojų poreikiams.

Pasiūlymas:

Skirti Pastato Alantos g. 38 ,,Velžio k., remonto darbams – 300 000, 00 Eurų.

Lėšų šaltinis:

Valstybės skolos aptarnavimui skiriamų asignavimų sumažinimas.

Svarstyti Vyriausybei

12.

Seimo narė

Aušra Papirtienė,

2019-10-22

Argumentai

Vadovaujantis Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties, kuri buvo pasirašyta 2017-11-22, nuostatomis Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įsipareigojo sukurti finansines paskatas savivaldybių ir valstybinių mokyklų mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, skaičiui optimizuoti, palaipsniui siekiant Europos Sąjungos mokinių ir mokytojų santykio vidurkio. Ankstesnių metų valstybės biudžetuose šiai priemonei įgyvendinti buvo skiriamos papildomos lėšos. Neskyrus papildomų valstybės biudžeto lėšų, 2020 m. šios priemonės įgyvendinti nebus galimybės.

Pasiūlymu siekiama, kad būtų pradėti įgyvendinti Vyriausybės ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prisiimti įsipareigojimai. Šiam tikslui pasiekti reikalingi 3,2 mln. Eur.

Pasiūlymas: Padidinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtus asignavimus, papildomai skiriant 3,2 mln. Eur savivaldybių ir valstybinių mokyklų mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, skaičiui optimizuoti.

Lėšų šaltinis: iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba iš Valstybės valdymui ir valstybės skolos aptarnavimui numatomų skirti lėšų, arba iš Finansų ministerijai skirtų asignavimų.

Svarstyti Vyriausybei

Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymas.

13.

Seimo narė

Laimutė Matkevičienė,

2019-10-22

Argumentai:

Kaišiadorys – miestas vidurio Lietuvoje, tarp Kauno ir Vilniaus (nutolęs atitinkamai per 40 km ir 60km). Kaišiadorys yra svarbus geležinkelio mazgas. Per miestą eina geležinkelis Vilnius – Kaunas ir jo atšaka į Šiaulius, dalinantis Kaišiadorių miestą į dvi dalis. Pėsčiųjų tiltas, įrengtas virš geležinkelio, yra vienintelis statinys, skirtas pėstiesiems patekti į norimą miesto dalį, į geležinkelio stotį arba į peronus, kuriuose stoja traukiniai, vykstantys iš Vilniaus į Kauną, atvirkštine ir kitomis kryptimis. Statūs minėto pėsčiųjų tilto laiptai tapo neįveikiama kliūtimi vyresnio amžiaus žmonėms, tėvams su vaikų vėžimėliais bei neįgaliesiems miesto gyventojams ir miesto svečiams. Tiltas apriboja norinčiųjų patekti į Kaišiadorių socialinių paslaugų centrą, kuriame veikia net keletas neįgaliuosius vienijančių organizacijų, galimybes, nes jis visiškai nepritaikytas neįgaliųjų eismui. Tiltas neužtikrina neįgaliesiems lygių teisių ir galimybių visuomenėje ir pažeidžia neįgaliųjų socialinės integracijos principus.

Kaišiadorių mieste, kaip ir daugelyje kitų Europos Sąjungos miestų, visuomenė senėja. Gyventojų, kuriems reikia patogesnės ir patrauklesnės aplinkos dalis, gerokai didėja, įskaitant visus judėjimo, suvokimo ir kitokių sunkumų turinčių gyventojų grupes (neįgalieji, senyvo amžiaus asmenys, vaikai ir kt.). Ši dalis gyventojų patiria netiesioginę diskriminaciją dėl nepritaikytos fizinės aplinkos.

Pasiūlymas:

Skirti 2020 metams 1 mln. eurų Kaišiadorių miesto geležinkelio pėsčiųjų tilto rekonstrukcijai, restauravimui ir pritaikymui neįgaliesiems.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

14.

Seimo narė

Laimutė Matkevičienė,

2019-10-22

Argumentai:

Elektrėnų savivaldybėje demografinės tendencijos panašios į visos šalies – vyresnio ir senyvo amžiaus (60 m. ir vyresnių) asmenų dalis yra sąlyginai didelė ir nuolat auga. Geriatrijos paslaugų poreikis betarpiškai susijęs su senstančia visuomene. Šių paslaugų plėtra numatyta 2014 m. liepos 16 d. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-825 patvirtinto “Sveiko senėjimo užtikrinimo Lietuvoje 2014-2023 metų veiksmų plano” 5 priede “Kompleksinių slaugos ir geriatrijos sveikatos priežiūros paslaugų tinkle optimizavimo krypties aprašas”.

VšĮ Elektrėnų ligoninė šiuo metu neturi šių paslaugų teikimo reikalavimus atitinkančių ir šiai veiklai pritaikytų patalpų ir dalies reikiamos įrangos bei baldų. Dėl šios priežasties inicijuotas projektas “Geriatrijos dienos stacionaro ir konsultacinių kabinetų įkūrimas bei aprūpinimas reikiama įranga ir baldais VšĮ Elektrėnų ligoninėje”, kurio metu numatomas geriatrijos skyriaus įkūrimas: patalpų kapitalinis remontas arba rekonstrukcija (apie 434,97 kv. m), įrangos ir baldų įsigijimas.

Pasiūlymas:

Skirti 683.019,27 Eur., VšĮ Elektrėnų ligoninės geriatrijos skyriaus įsteigimui, Elektrėnų savivaldybė planuotų prisidėti prie šio projekto įgyvendinimo apie 15 proc.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymas

15.

Seimo narė

Laimutė Matkevičienė,

2019-10-22

Argumentai:

2015 metais Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija pradėjo įgyvendinti projektą „Kaišiadorių miesto kultūros infrastruktūros optimizavimas, sukuriant multifunkcinę erdvę, pritaikytą vietos bendruomenės poreikiams“.Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ES lėšomis finansavo projektą „Kaišiadorių miesto kultūros infrastruktūros optimizavimas, sukuriant multifunkcinę erdvę, pritaikytą vietos bendruomenės poreikiams (I etapas)“, projekto vertė – 203.352,94 Eur., ES dalis – 131.748,24 Eur. Projekto I etapas užbaigtas 2019-06-20, o projekto II-ojo etapo darbai yra sustabdyti nes nėra suteikiamas finansavimas Kaišiadorių muziejaus įrengimui ir modernizavimui. Šio projekto užbaigimui yra reikalinga 1.100.000,00 Eur. Savivaldybė planuoja prisidėti – apie 15 proc., nuo reikalingos sumos projekto įgyvendinimui.

Kaišiadorių miestas, Kaišiadorių rajono savivaldybė neturi jokios multifunkcinės erdvės pritaikytos vietos bendruomenės poreikiams tenkinti. Esamos kultūros įstaigos netenkina Kaišiadorių rajono savivaldybės žmonių ir svečių poreikių, daugelio kultūros įstaigų patalpos yra nedidelės, prastai suremontuotos. Didžiausia problema yra Kaišiadorių muziejus: nėra patalpų skirtų archeologinėms, istorinėms, etnografinėms, dailės ekspozicijoms. Rengiamos tik laikinos proginės parodos kitose įstaigose ir virtualios parodos muziejaus internetinėje svetainėje. Įgyvendinus numatomas rinkodaros priemones planuojama pristatyti naujas ekspozicijas, pasiūlyti naujų renginių ir paslaugų, pradėti rengti užsiėmimus vaikams naujai įkurtose edukacinėse erdvėse, organizuoti kilnojamąsias muziejaus fondų parodas, išvykstamąsias popietes, pasiūlyti naujas, unikalias ekskursijas.

Pasiūlymas:

Skirti „Kaišiadorių miesto kultūros infrastruktūros optimizavimas, sukuriant multifunkcinę erdvę, pritaikytą vietos bendruomenės poreikiams” projekto įgyvendinimui lėšas, (kuriomis būtų atnaujintas, modernizuotas Kaišiadorių muziejus) 1.100.000,00 eurų.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

16.

Seimo narys

Algis Strelčiūnas,

2019-10-22

Argumentai: Vilnius yra Lietuvos Respublikos sostinė ir vienas iš sparčiausiai Lietuvoje augančių miestų. Gyventojų skaičius Vilniuje nuolat didėja. Per pastaruosius trejus metus išaugo net

3,2 proc. Vilnių taip pat gausiai lanko turistai: vien pernai (2018 m.) mieste apsilankė daugiau nei 1,2 mln. turistų. Tiek miesto gyventojams patogiai gyventi, tiek ir turistams pritraukti bei jų poreikiams tenkinti reikia modernios ir kokybiškos infrastruktūros.

Siekiant gerinti Vilniaus kaip Lietuvos Respublikos sostinės ir gausiai turistų lankomo miesto patrauklumą, patogumą gyventi, mažinti transporto spūstis mieste, tikslinga kiekvienais metais, pradedant 2020 metais, Vilniaus miestui papildomai skirti po 1 mln. eurų tiksline paskirtimi - Vilniaus miesto kaip Lietuvos Respublikos sostinės infrastruktūrai gerinti.

Šie asignavimai būtų tikslingai nukreipiami Vilniaus miesto infrastruktūros gerinimui ir visų pirma, Vilniaus miesto gatvėms tiesti, remontuoti, tvarkyti, skirtingų lygių sankryžoms bei garsą izoliuojančioms sienelėms ir kt. įrengti.

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį 5 dalimi jį išdėstyti taip:

Papildomai skirti po 1 mln. eurų tiksline paskirtimi - Vilniaus miesto kaip Lietuvos Respublikos sotinės infrastruktūrai gerinti.

Lėšų šaltinis:

Iš papildomų akcizo mokesčio ir iš valstybės biudžeto viršplaninių pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas

17.

Seimo narys

Jonas Liesys,

2019-10-22

Argumentai:

Elektrėnų savivaldybės Semeliškių seniūnijos Semeliškių miestelio centre (Trakų g. 75) 1895 metais pastatyta Lietuvos stačiatikių

Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė, kuri šiuo metu priklauso Vievio cerkvės parapijai. Šis pastatas paskutinį kartą buvo remontuotas 1978 metais. Pastatas turi kultūrinę išliekamąją vertę, todėl Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvės fasadas renovuotinas.

Pasiūlymas:

Skirti Elektrėnų savivaldybės Semeliškių seniūnijos Semeliškių miestelio Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvės fasado renovacijos darbams 50 tūkst. Eur.

Lėšų šaltinis:

Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką.

Svarstyti Vyriausybei

18.

Seimo narė

Aušra Papirtienė,

2019-10-22

Argumentai

Vadovaujantis Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties, kuri buvo pasirašyta 2017-11-22, nuostatomis, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įsipareigojo didinti mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, kad nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. išnyktų atotrūkis nuo mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo programas darbo užmokesčio(atsižvelgiant į Sutarties 8.10 papunkčio įgyvendinimą). Neskyrus papildomų valstybės biudžeto lėšų, 2020 m. šio įsipareigojimo įgyvendinti nebus galimybės.

Pasiūlymu siekiama, kad būtų pradėti įgyvendinti Vyriausybės ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prisiimti įsipareigojimai. Šiam tikslui pasiekti reikalingi 6 mln. Eur.

Pasiūlymas: Padidinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtus asignavimus, papildomai skiriant 6 mln. Eur mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų atotrūkiui nuo mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo programas darbo užmokesčio panaikinimui nuo 2020m. rugsėjo 1 d.

Svarstyti Vyriausybei

Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymas

19.

Seimo narys

Jonas Jarutis,

2019-10-23

Argumentai:

1. VšĮ Rokiškio rajono ligoninėje konsultacijų-diagnostikos skyriuje buvo įrengtos patalpos ir įsigyta įranga ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugų teikimui, ligoninė pilnai pasirūpinusi reikiamais specialistais ir teikia ambulatorinės reabilitacijos paslaugas (nervų sistemos ligos, judamojo-atramos aparato pažeidimai, vaikų judamojo-atramos aparato pažeidimai). Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-07-24 įsakymu Nr. V-889 „Dėl medicininės reabilitacijos įstaigų (padalinių) veiklos specialiųjų reikalavimų sąrašo patvirtinimo“ nustatytus reikalavimus, Rokiškio rajono ligoninės Ambulatorinės reabilitacijos skyriuje privaloma turėti terapinį baseiną arba vandens taką ar vertikalias vonias, kurių ligoninė neturi ir nėra finansinių galimybių juos įsigyti bei įsirengti savo savivaldybės lėšomis. Įrengus vertikalią vonią būtų sudarytos sąlygos VšĮ Rokiškio rajono ligoninėje toliau teikti teisės aktų reikalavimus atitinkančias ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugas, skirtas palaikyti pacientų fizinį pajėgumą, mokyti ligų komplikacijų profilaktikos. Reikalingas patalpų remontas, vėdinimo ir sausinimo sistemos įrengimas, vertikalios vonios įsigijimas ir sumontavimas.

2. VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras vykdo Rokiškio poliklinikos odontologijos padalinio modernizavimo projektą. Lėšų iš Valstybės investicijų programos kitiems metams šio projekto įgyvendinimui nebus skirta. Savivaldybė prisidėtų 15 procentų sumos. Numatomas PASPC odontologijos padalinio patalpų remontas (233,98 kv. m), šildymo sistemos, karšto vandens, nuotekų sistemų ir šilumos mazgo rekonstrukcija, odontologo darbo vietos įrangos įsigijimas. Pasiūlymas:

Skirti:

1. 160 000 eurų projekto „Vertikalios vonios įrengimas viešojoje įstaigoje Rokiškio rajono ligoninėje“ įgyvendinimui.

2. 103 300 eurų projekto „VšĮ PASPC Rokiškio poliklinikos, odontologijos padalinio modernizavimas“ įgyvendinimui.

Lėšų šaltinis:

Viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką.

Svarstyti Vyriausybei

Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymas

20.

Seimo narys

Jonas Jarutis,

2019-10-23

Argumentai:

Kupiškio rajono savivaldybė nuo 2014 m. vykdo tęstinį investicinį projektą „Sveikatingumo ir sporto kompleksas Kupiškio mieste“.

Kupiškio miestas ir rajonas, turėdamas palankią geografinę padėtį, tinkamą natūralią infrastruktūrą turizmui plėtoti (Lėvens tvenkinys – trečias pagal dydį dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje), lankytinų kultūrinių, architektūrinių ir kitų objektų pasiūlą (Palėvenės dominikonų vienuolyno ansamblis, Kupiškio Kristaus žengimo į dangų bažnyčia, H. Orakausko skulptūras Kupiškio mieste, A. Petrausko muziejų Uoginiuose, Uoginių autosporto trasą, Šimonių girią ir kt.) turi potencialą didinti lankytojų skaičių mieste ir rajone, tapti patrauklia vieta tiek poilsiautojams, tiek pažintinių kelionių mėgėjams. Planuojamas Sveikatingumo ir sporto kompleksas Kupiškio mieste ne tik padidintų poilsio ir užimtumo pasiūlą, bet ir prisidėtų prie miesto patrauklumo ir žinomumo didinimo, kas leistų pritraukti papildomus lankytojų (turistų) srautus ir padidinti vietos verslo subjektų galimybę gauti papildomas pajamas. Būtų sudarytos sąlygos tiek mėgėjiško, tiek profesionalaus sporto plėtrai, vaikų užimtumo didinimui ne tik popamokinėje veikloje, bet ir būtų sudaryta galimybė organizuoti privalomas plaukimo, saugaus elgesio vandenyje pamokas. Visiems rajono gyventojams būtų sukurtos sąlygos gerinti sveikatos būklę, užsiimant sveikatai naudingomis vandens sporto procedūromis, mankštomis.

Komplekso statybą buvo planuojama įgyvendinti dviem etapais, kurio I etape yra numatyta statyti baseiną. Šiam investicijų projektui Kūno kultūros ir sporto departamento direktoriaus įsakymu 2014 m. buvo skirta 25,8 tūkst. eurų, o 2015 m. – 119,034 tūkst. eurų, iš kurių buvo panaudota 57,653 tūkst., nes, vadovaujantis Savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. TS-168 „Dėl investicijų projekto „Sveikatingumo ir sporto kompleksas Kupiškio mieste“ rengimo ir įgyvendinimo“, buvo keičiama komplekso statybos vieta ir vyko techninio projekto koregavimo darbai.

2016 m. patikslintas investicijų projektas, kuriame numatyta, kad I etapo statybos investicijos sudaro 4 600 tūkst. eurų. Parengto viso I ir II etapų „Sveikatingumo ir sporto komplekso K. Šimonio g. 1A, Kupiškio m.“ statybos skaičiuojamoji kaina yra 9 682,112 eurų. Vadovaujantis viešųjų pirkimų įstatymu įvykdžius darbų pirkimo konkursą buvo parinktas darbų rangovas, su kuriuo 2016 m. gruodžio 16 d. buvo pasirašyta preliminarioji I statybos etapo rangos darbų sutartis – 4 532 025,98 euro sumai.

Iš valstybės investicijų programos 2017 m. investicijų projektui įgyvendinti lėšų nebuvo skirta.

Pasiūlymas:

Skirti 500 000 eurų projekto „Sveikatingumo ir sporto komplekso K. Šimonio g. 1A, Kupiškio m.“ I etapo įgyvendinimui (baseino statybai).

Lėšų šaltinis:

Viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką.

Svarstyti Vyriausybei

21.

Seimo narys

Aurimas Gaidžiūnas,

2019-10-23

Argumentai:

Radviliškio rajono savivaldybė planuoja 2020 m. tęsti Baisogalos gimnazijos, Mokyklos g. 25, Baisogalos miestelyje pradėtą gimnazijos pastato modernizavimo projektą: sutvarkyti

(apšiltinti) fasadą (nes kai kurios fasado dalys galimai atitrūkę, gali sužeisti aplinkinius), atlikti koridorių ir klasių remonto darbus. Ypač susidėvėjusios grindų dangos, kurios yra nesaugios. Siekiama sudaryti mokiniams saugias ugdymo sąlygas, atitinkančias Lietuvos higienos normų HN 21:2011 reikalavimus. Orientacinė visų šių darbų vertė yra 2 500 tūkst. eur.. Radviliškio rajono savivaldybė 2020 m. Baisogalos gimnazijos pastato modernizavimui planuoja skirti 500 tūkst. eur.

Pasiūlymas:

Skirti Baisogalos gimnazijos pastato modernizavimui 500 tūkst. eur.

Lėšų šaltinis:

Viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką.

Svarstyti Vyriausybei

22.

Seimo nariai:

Rima Baškienė,

Irena Degutienė,

Gediminas Kirkilas,

Jonas Liesys,

Arvydas Nekrošius,

Viktoras Pranckietis,

Julius Sabatauskas,

Irena Šiaulienė,

Remigijus Žemaitaitis,

2019-10-24

Argumentai:

2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusio naujos redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 4 d. 6 p. nustatyta, kad visų Seimo nariui įsteigtų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių nustatytų pareiginių algų koeficientų suma negali viršyti Seimo nariui įsteigtų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientų intervalo vidurkių sumos. Šiuo metu Seimo narių politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų vidurkis yra 6,6 baziniai dydžiai (toliau – BD), nors pagal Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nustatytą šių pareigybių pareiginių algų koeficientų intervalą vidutinis pareiginės algos koeficientas yra 8,85 BD.

Siekiant Seimo narių politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų (Lietuvos Respublikos Seimo statuto 16 str. 2 d. nustatyta, kad kiekvienam Seimo nariui įsteigiama 3 politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės) pareiginių algų koeficientus 2020 m. padidinti 15 proc. ir taip palaipsniui artėti prie pareiginių algų koeficientų vidurkio reikalingi papildomi 505 tūkst. Eur asignavimai.

Siekiant pabaigti Seimo posėdžių salės atnaujinimą ir užtikrinti nepertraukiamą Seimo narių darbą Seimo posėdžių metu, būtina pratęsti šiuo metu Seimo kanceliarijos vykdomą investicijų projektą iki 2020 m. pabaigos, papildomai skiriant 500 tūkst. Eur asignavimų 185 Seimo posėdžių salės kompiuterizuotoms darbo vietoms, Seimo posėdžių salės programinei įrangai, vaizdo transliacijos įrangai ir garso apdorojimo sistemai atnaujinti (ilgalaikiam turtui įsigyti). Pasenusi vaizdo ir garso apdorojimo įranga negali perduoti signalo raiškiuoju (HD) formatu nacionaliniam transliuotojui. Seimo posėdžių salės įranga įdiegta prieš 12 metų ir šiuo metu nebepalaikoma (neaptarnaujama) gamintojų, todėl nebegalima užtikrinti Organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų, taikomų kibernetinio saugumo subjektams, aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 818 „Dėl Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo įgyvendinimo“ nuostatų ir Techninių valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų elektroninės informacijos saugos reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-832 „Dėl Techninių valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų elektroninės informacijos saugos reikalavimų patvirtinimo“.

Siekiant užtikrinti tinkamas darbo sąlygas Seimo nariams ir Seimo kanceliarijos darbuotojams pagal nustatytas higienos normas būtina įrengti Seimo III rūmų vėsinimo sistemą tam skiriant būtinus 306 tūkst. Eur asignavimus.

Sausio 13-osios memorialo dalis stiklo konstrukcijų yra sutrūkinėjusios ir nestabilios, atsipalaidavę metalines konstrukcijas laikantys lynai. Tokia statinio būklė yra avarinė ir kelia grėsmę memorialo lankytojams. Laikantis statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ reikalavimų yra būtina atlikti Sausio 13-osios memorialo paprastąjį remontą ir pašalinti jo eksploatacijos metu susidariusius statinio defektus. Remonto darbams atlikti reikalingi 210 tūkst. Eur asignavimai.

Seimo narių ir Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų didėjantiems priedams už tarnybos Lietuvos valstybei stažą mokėti (įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 5 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 2 d. nuostatas) reikalingi papildomi 37 tūkst. Eur asignavimai.

Pasiūlymas:

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai papildomai skirti 1 558 tūkst. Eur asignavimų (iš jų 500 tūkst. Eur turtui įsigyti).

Lėšų šaltinis:

Asignavimų Lietuvos Respublikos finansų ministerijai mažinimas.

Svarstyti Vyriausybei

23.

Seimo nariai

Darius Kaminskas,

Jonas Liesys,

2019-10-28

Argumentai:

Kėdainių Šviesioji gimnazija yra ne tik aukščiausiai vertinama švietimo įstaiga Kėdainių rajone, bet ir šalies reitingų lentelėse dažniausiai patenka į geriausių ugdymo įstaigų dvidešimtuką. Šią gimnaziją reprezentuoja puikūs gimnazistų įvertinimai, šalies ar tarptautinių konkursų rezultatai, dalyvavimas tarptautiniuose projektuose, glaudus bendradarbiavimas su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis.

Kėdainių Šviesioji gimnazija yra STEAM mokyklų tinkle ir neturi galimybės kurti šiuolaikiškų ugdymo erdvių, nes istorinio paveldo pastate, kuriame veikia gimnazija (dėl mažo klasių ploto), to padaryti negali. Gimnazijoje nėra aktų ir sporto salių, trūksta mokymosi patalpų, specializuotų kabinetų, laboratorijų, vaikai mokosi perpildytose klasėse. Kiekvienais metais gimnazijoje mokosi apie 500 vaikų, veikia 16 klasių komplektų, ugdymas organizuojamas po 4 srautinius klasių komplektus. Dėl patalpų stygiaus kiekvienais metais nepriimama į pirmąsias gimnazijos klases po 30 mokinių. Gimnazija vis dar savo veiklą vykdo neatitikdama Lietuvos higienos normos HN 21:20111 7 p. reikalavimų, t.y. nėra gavusi teisės akto numatyta tvarka leidimo – higienos paso dėl mažo klasių ploto. Be to, gimnazijoje nuo 2014 m. įsteigtas neformaliojo švietimo skyrius „Sėkmės ir lyderystės mokykla“, kuri yra vienintelis tokio pobūdžio neformaliojo švietimo skyrius Lietuvoje, kurią lanko apie 150 Kėdainių rajono savivaldybės mokyklų septintų-dešimtų klasių mokiniai. Vykdant tiek formalųjų, tiek neformalųjų ugdymą yra būtinybė sukurti atitinkamą kokybišką mokymosi aplinką. Tam tikslui Kėdainių r. mecenatas 2013 m. gimnazijai padovanojo pastatą gimnazijos priestatui (Didžioji g. 60) įrengti.

Nuo 2014 metų Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Kėdainių r. savivaldybė bendrai skyrė 364 tūkst.eurų Kėdainių Šviesiosios gimnazijos pastato modernizavimui, projektinė vertė yra 2,52 ml. eurų. Valstybės investicijų 2019-2020 metų programoje Kėdainių Šviesiosios gimnazijos pastato modernizavimui 2019 m. buvo skirta 50 tūkst. eurų, 2020 m. numatyta neskirti lėšų, 2021 metams numatyta skirti 435 tūkst. eurų.

Šiuo metu gimnazijos rekonstrukcija nevyksta, nes trūksta lėšų. Vilkinant rekonstrukcijos darbus, brangsta darbai, didėja darbų sąmatos, blogėja nebaigtų darbų kokybė.

Šviesiosios gimnazijos rekonstravimas yra labai aktualus Kėdainių krašto bendruomenei, todėl gyvybiškai būtina paankstinti lėšų skyrimą, t.y. numatyti finansavimą 2020 metams, skiriant 435 tūkst. eurų. Tai įgalintų sparčiau rekonstruoti Šviesiosios gimnazijos pastatą, sukurti mokinių sveikatai palankią, modernią mokymosi aplinką, įrengti trūkstamus gamtos mokslų ir kitas laboratorijas.

Pasiūlymas:

Valstybės investicijų 2020-2022 metų programoje numatytų kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas) projekte Kėdainių Šviesiosios gimnazijos pastato Kėdainiuose, Didžioji g. 60, rekonstravimui, skirti 435 tūkst. eurų 2020 metams, nedarant finansavimo pertraukų iki planuojamo finansavimo iš valstybės lėšų laikotarpio pabaigos 2023 metais.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką ir iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

24.

Seimo nariai

Kęstutis Glaveckas, Simonas Gentvilas,

2019-10-28

Argumentai

Planuojama, kad Lietuvos banko pelno įmoka į valstybės biudžetą 2020 m. sudarys 12 700 tūkst. eurų. Siekiant, kad taupiau ir efektyviau (komandiruotės, reprezentacinės, darbo užmokesčio ir kitos išlaidos) būtų naudojami Lietuvos banko ištekliai, padidinti Lietuvos banko pelno įmoką.

Pasiūlymas:

Padidinti Lietuvos banko pelno įmoką į valstybės biudžetą 2 300 tūkst. eurų, t.y. nustatyti, kad ji sudaro 15 000 tūkst. eurų.

Svarstyti Vyriausybei

25.

Seimo narys Kęstutis Glaveckas,

2019-10-28

Argumentai

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai 2020 m. asignavimai palyginus su 2019 m. didėja 1 457 tūkst. eurų, arba 25,3 procento.

Asignavimus siūloma didinti politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų atlyginimams; komandiruočių, reprezentacinėms išlaidoms, Prezidento rezidencijos Turniškėse remontui.

Atsižvelgiant į tai, kad artėja sunkmetis ir yra daug problemų skurdo mažinimo ir gerovės valstybės kūrimo srityse, protinga būtų sumažinti išlaidavimą.

Pasiūlymas:

Sumažinti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai 2020 m. numatytus skirti asignavimus 1 000 tūkst. eurų ir juos skirti vaikų globos namams finansuoti.

Svarstyti Vyriausybei

26.

Seimo narys Kęstutis Glaveckas,

2019-10-28

Argumentai

Kadangi Lietuvoje sparčiai diegiama valdymo skaitmenizacija, be to laikantis programinių įsipareigojimų mažinti valstybės tarnautojų skaičių, tikslinga padėti Vyriausybei ir atskiroms ministerijoms vykdyti prisiiimtus įsipareigojimus valdymo efektyvinimo srityje.

Pasiūlymas:

Sumažinti Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos, Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto, Teisingumo, Užsienio reikalų, Vidaus reikalų ir Žemės ūkio ministerijų asignavimus darbo užmokesčiui 2 procentais.

Svarstyti Vyriausybei

27.

Seimo nariai

Kęstutis Glaveckas, Simonas Gentvilas,

2019-10-28

Argumentai

Didėjant Lietuvos ekonomikos augimo rizikai ir esant ypatingai palankioms skolinimosi sąlygoms, tikslinga būtų pakoreguoti Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčių limitą.

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 10 straipsnį išdėstyti taip:

„10 straipsnis. Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas

2020 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra (teigiamas) – ~~845 602~~ 645 602 tūkst. eurų, iš jų 1 099 368 tūkst. eurų skirta sukaupti lėšoms euroobligacijų emisijai 2021 metais išpirkti.“

Svarstyti Vyriausybei

28.

Seimo narė

Asta Kubilienė,

2019-10-29

Argumentai:

2020 metams numatoma skirti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui 840 tūkst. Eur, iš jų 671 tūkst. Eur darbo užmokesčiui, asignavimų. Skiriamų asignavimų neužtenka Departamento darbo užmokesčio fondui.

Nepadidinus 2020 metams numatomų skirti asignavimų darbo užmokesčiui, Departamentas negalės priimti darbuotojų į laisvas darbo vietas (iš Departamentui numatytų 38 etatų dėl finansavimo trūkumo neužimti 8), todėl bus priverstas atsisakyti tinkamai ir kompleksiškai vykdyti tabako, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų rinkos priežiūros funkcijas, įskaitant kitų institucijų darbuotojų mokymus, ūkio subjektų patikrinimus. Pažymėtina, kad Departamentas savo veiklą vykdo tose srityse, kurioms Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo Programoje skiria išskirtinį dėmesį. Pastebėtina, kad Departamento funkcijų kiekis ir apimtys nuo 2011 metų tik didėja (2014 metais priimtas Tabako produktų direktyvos nuostatų įgyvendinimas, augantis konsultacijų kiekis, nustatyti papildomi reikalavimai Alkoholio kontrolės įstatyme, atsirandantys naujoviški tabako gaminiai, veiklos priežiūra internetinėje erdvėje ir t.t.).

Šiuo metu Departamentas yra paskelbęs keturis konkursus į laisvas pareigybes bei laukia dar šių metų gruodžio mėnesį iš vaiko priežiūros atostogų grįžtančios darbuotojos. Todėl 2020 metais Departamento darbo užmokesčiui skirtų 671 tūkst. Eur nepakaks.

Departamentas prašo be papildomų asignavimų perkelti į darbo užmokesčio fondą 50 tūkst. Eur. Departamentui skirti asignavimai iš viso 2020 metams sudarytų 840 tūkst. Eur, iš jų darbo užmokesčiui – 721 tūkst. Eur.

Pasiūlymas:

2 priede ,,Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto asignavimai“ vietoj Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui numatytų 840 tūkst. Eurų (iš jų 671 tūkst. Eurų darbo užmokesčiui) skirti 840 tūkst. Eurų (iš jų 721 tūkst. Eurų darbo užmokesčiui).

Pritarti.

Asignavimų perskirstymas.

29.

Seimo narys

Arūnas Gumuliauskas,

2019-10-30

Argumentai:

2020 m. paskelbti Steigiamojo Seimo metais. Kauno Maironio universitetinė gimnazija įsikūrusi Steigiamojo Seimo pastate, kuriam reikalinga rekonstrukcija. Tai istorinis pastatas ir valstybė privalo saugoti istorinės atminties objektus.

Pasiūlymas:

Skirti 250 000 eurų Kauno Maironio gimnazijos rekonstrukcijai

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei tabaką.

Svarstyti Vyriausybei

30.

Seimo narys

Arūnas Gumuliauskas,

2019-10-30

Argumentai:

Saulės mūšis – vienas iš faktorių, padėjusių pagrindus lietuvių tautos ir valstybės išlikimui. Saulės mūšio atminimo laukas buvo įtrauktas į valstybinį globojamų Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašą. Nuo 1991 metų Kultūros fondo Šiaulių krašto tarnyba vystė Saulės mūšio įamžinimo programą. Buvo skirtos lėšos memorialo projekto įgyvendinimui.

Pradėti darbai turėjo būti baigti 2012 metais, tačiau buvo neatsakingai sustabdyti.

Memorialas privalo būti užbaigtas. Tai valstybės pareiga. Saulės mūšio lauke kasmet vyksta Baltų vienybės dienos minėjimas. Prašome rasti galimybę iš valstybės biudžeto lėšų skirti 250 tūkst. eurų Saulės mūšio memorialo užbaigimui ir sutvarkymui.

Pasiūlymas:

Skirti 250 000 eurų Saulės mūšio memorialo užbaigimui.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir tabaką.

Svarstyti Vyriausybei

31.

Seimo narys

Arūnas Gumuliauskas,

2019-10-30

Argumentai:

Siekiant užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, mokslinių darbų gausą ir kokybę būtina Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui skirti papildomas lėšas atlyginimų kėlimui.

Pasiūlymas:

Skirti 150 000 eurų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atlyginimo fondo padidinimui.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir tabaką.

Svarstyti Vyriausybei

32.

Seimo narys

Arvydas Nekrošius,

2019-10-31

Argumentai: Mokykloje mokosi sportininkai, kurie rajono vardą garsina visoje Lietuvoje, tačiau jiems treniruotis yra sudėtinga, nes stadionas nėra renovuotas, jis nešiuolaikiškas ir nekokybiškas. Stadiono renovacijai pateiktos paraiškos tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, tiek Kūno kultūros ir sporto departamentui, tačiau finansavimas renovacijai negautas.

Pasiūlymas: Skirti Raseinių r. Ariogalos gimnazijos stadiono renovacijai 335 tūkst. eurų.

Lėšų šaltinis: 2020-2022 m. Valstybės investicijų programos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

33.

Seimo narys

Arvydas Nekrošius,

2019-10-31

Argumentai: Raseinių rajono žvyrkelių būklė yra prasta ir kelia daug problemų gyventojams. Nemažai šių kelių likę be dangų, tik gruntas. Daugelyje žvyrkelių reikia atstatyti sankasas, šalikelėse įrengti griovius, vandens pralaidas. Itin prastos kokybės krašto kelių ilgis (su DBI balu >=3) savivaldybėje sudaro 115,37 km. Tai - didžiausias tokios būklės kelių ilgis Lietuvoje. Atsižvelgiant į daugkartinius Raseinių rajono gyventojų pageidavimus gerinti susisiekimo infrastuktūrą, reikalinga skirti lėšų kelių tvarkymo darbams, kurie būtų saugūs ir gerintų susisiekimą.

Pasiūlymas:

Skirti lėšų Raseinių rajono krašto keliams, su DBI balu >=3 sutvarkyti – 1 000 000 Eur.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

34.

Seimo narys

Arvydas Nekrošius,

2019-10-31

Argumentai: Šiuo metu pastato būklė bloga. Atliekant mokyklų tinklo optimizavimą pastate planuojama įrengti švietimo ir ugdymo įstaigas: meno mokyklą bei darželį.

Pasiūlymas: Skirti Raseinių specialiosios mokyklos bendrabučio stogo ir trečio aukšto remontui 350 tūkst. eurų.

Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

35.

Seimo narys

Arvydas Nekrošius,

2019-10-31

Argumentai:

Raseinių mieste reikalingas universalus sporto kompleksas, kuris leistų augti sportuojančiųjų skaičiui rajone. Būtina sudaryti sąlygas ugdyti sveiką ir fiziškai aktyvią Raseinių rajono bendruomenę. Didinti vaikų, besimokančio jaunimo ir visų rajono gyventojų fizinį aktyvumą bei pajėgumą. Ugdyti teigiamą visuomenės požiūrį į sveikatą kaip didžiausią vertybę, padedančią tenkinti asmenybės poreikius, atitinkančius jų fizines galias ir gebėjimus. Numatomas statybų etapiškumas. Pirmajame etape numatoma statyti universalią sporto salę su persirengimo patalpomis ir treniruočių salėmis, antrajame – numatyta statyti vandens pramogų centrą su 25 metrų ilgio, 4 takų plaukimo baseinu. Pirmuoju etapu statomas baseino pastatas. Projektuojama taip, kad vykdant antrojo etapo statybos darbus, pastato dalis, pastatyta pirmajame etape, galėtų funkcionuoti ir netrukdytų statybos darbų vykdymui. Pirmojo etapo kompleksas (universali salė) projektuojamas dviejų lygių. Pirmajame lygyje planuojama pagrindinių funkcinių patalpų grupė, kurią sudaro daugiafunkcinės paskirties salė (1 aukšto, apie 8 m aukščio) su 500 vietų transformuojamomis žiūrovų tribūnomis. Antrajame lygyje planuojamos treniruoklių ir aerobikos salės, atskiru ryšiu sujungtos su pagalbinių patalpų grupėmis taip, kad nesikirstų sportuojančiųjų bei žiūrovų srautai. Baseinas ir vandens pramogų centras projektuojamas vieno aukšto, blokuojamas prie universalios salės koridoriaus, kuris tampa etapų jungtimi ir atskiria-paskirsto sportuojančius salėse bei baseine. Baseino pastato dalis, kitaip nei salės, projektuojama su rūsiu, skirtu baseino pogrindžiui ir techninėms patalpoms.

Svarbu paminėti tai, jog Raseiniai yra vienas iš nedaugelio rajonų, neturintis jokio sporto komplekso, baseino, o šiuo metu net ir Kultūros centro.

Pasiūlymas:

Skirti „Sporto komplekso statybai su baseinu prie Raseinių miesto sporto mokyklos“ įgyvendinimui 4 250 000 Eur (keturių milijonų dviejų šimtų penkiasdešimt tūkstančių eurų) sumą.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

36.

Seimo narys

Arvydas Nekrošius,

2019-10-31

Argumentai: Šiuo metu stadiono būklė yra bloga, stadionas visiškai nepritaikytas neįgaliesiems. Kiekvienais metais čia vyksta politinių kalinių ir tremtinių šventės, todėl būtina įrengti kelio, laiptų bei pėsčiųjų tako apšvietimą, reikalingas pandusas, jog neįgalieji galėtų patekti į stadioną. Taip pat reikalingas finansavimas pačio stadiono atnaujinimui.

Pasiūlymas: Skirti Raseinių r. Ariogaloje esančiam Dubysos slėnio stadionui 500 tūkst. eurų.

Lėšų šaltinis: 2020-2022 m. Valstybės investicijų programos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

37.

Seimo narys

Arvydas Nekrošius,

2019-10-31

Argumentai: Stadionas yra renovuojamas pagal projekto įgyvendinimo sutartį. Preliminari projekto vertė 1 499 000 Eur. Šiuo metu finansavimas gautas tik universalios aikštelės įrengimui stadiono gale.

Pasiūlymas: Skirti Raseinių kūno kultūros ir sporto centro stadiono renovacijai 1 148 000 Eur.

Lėšų šaltinis: 2020-2022 m. Valstybės investicijų programos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

38.

Seimo narė

Guoda Burokienė,

2019-10-31

Argumentai:

Panevėžio r. Krekenavos kultūros centras pastatytas 1970 m Krekenavos miestelio centrinėje dalyje. Nuo to laiko buvo atliktas tik einamasis remontas: pastatytos pertvaros, sukuriant daugiau erdvių kultūriniams užsiėmimas. Pastatas yra moraliai pasenęs: elektros bei vidaus vandentiekio, nuotekų bei šilumos inžinerinės sistemos fiziškai susidėvėjusi – turėtų būti keičiami naujais, taip pat reikia sutvirtinti pamatus. Pastatas visiškai nepritaikytas žmonėms su fizine negalia. Nerekonstravus pastato, neįmanoma išpildyti higieninių, priešgaisrinių, saugaus ir komfortiško naudojimo reikalavimų. Estetinis tiek eksterjero, tiek vidaus patalpų vaizdas labai prastas. Apdaila susidėvėjusi, atgyvenusi tiek fiziškai, tiek moraliai.

Pastate vykdomi įvairūs renginiai, organizuojami po pamokiniai vaikų bei paauglių užėmimo būreliai, veikia biblioteka, liaudies teatras, folkloro kolektyvas, vokalinis ansamblis, trečio amžiaus universitetas, kaimiškos muzikos kapela.

Pasiūlymas:

Skirti 300 tūkst. Eur Panevėžio rajono savivaldybei Krekenavos kultūros centro rekonstrukcijos išlaidoms iš dalies padengti.

Lėšų šaltinis:

Iš valstybės investicijų 2018-2020m. programos LR Kultūros ministerijai įstaigų infrastruktūros plėtros programos įgyvendinimui  skiriamų asignavimų.

Svarstyti Vyriausybei

39.

Seimo narė

Aušra Papirtienė,

2019-11-04

Argumentai

Šiuo metu Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas XIIIP-3200, kuriuo siekiama panaikinti lygiateisiškumo principą pažeidžiančias ir skirtingas socialines garantijas nustatančias valstybinių pensijų skyrimo nuostatas bei užtikrinti vienodas garantijas visiems Lietuvos Respublikos pareigūnams. Įstatymo projekte numatyta siekiant geresnės visuomenės ir valstybės poreikių atsižvelgiant į vienodus pareigūnams taikomus tarnybos reikalavimus suvienodinti jiems taikomas socialines garantijas, t.y. garantiją tomis pačiomis sąlygomis pretenduoti į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritaria šio projekto nuostatoms, projekto įgyvendinimui 2020 metais reikalingos lėšos 306 tūkst. eurų.

Pasiūlymas: Padidinti Finansų ministerijai skirtus asignavimus, papildomai skiriant 306 tūkst. eurų. Siekiant užtikrinti galimybę visiems muitinės pareigūnams tomis pačiomis sąlygomis pretenduoti į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją 2020m. sausio 1 d.

Lėšų šaltinis: iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba iš Valstybės valdymui ir valstybės skolos aptarnavimui numatomų skirti lėšų.

Svarstyti Vyriausybei

40.

Seimo nariai

Simonas Gentvilas,

Kęstutis Glaveckas,

2019-11-05

Argumentai:

Siekiant mažinti Lietuvos Respublikos Seimo bei Vyriausybės kanceliarijos išlaidas siūloma numatomus asignavimus 2020 metų valstybės biudžete sumažinti 2 proc.

2019 liepos 1 d. sujungus Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją su Valstybine energetikos inspekcija ir įkurus naują Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą siekiama optimizuoti kaštus šios tarnybos išlaikymui.

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba radikaliai vėluoja tvirtinti reguliuojamų šilumos tiekėjų bazines šilumos kainas. Taip tarnyba nesuteikia paslaugos savo klientams, kurie už kainų reguliavimą kasmet moka tarnybos nustatytą dalį savo apyvartos.

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba turi imtis gerosios tarptautinės reguliavimo praktikos ir keisti priežiūros metodiką, kuri reikšmingai sumažintų perteklinę administracinę naštą ir su ja nespėjantį kainų reguliavimą.

Dėl šių nurodytų priežasčių šiai institucijai numatyti asignavimai turėtų sumažėti bent 10 proc.

Pasiūlymas:

Siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priedo Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 metų valstybės biudžeto asignavimus ir juos išdėstyti taip:

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija ~~35 994~~ 35 274

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija ~~16 282~~ 15 956

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ~~7 200~~ 6480

Svarstyti Vyriausybei

41.

Seimo nariai

Simonas Gentvilas,

Kęstutis Glaveckas,

2019-11-05

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad 2018 metais surinkta apie 250 proc. planuoto mokesčio, o jau 2019 metų I- ąjį ketvirtį buvo surinkta apie 180 proc. planuoto mokesčio, siūloma didinti 2020 m. valstybės biudžeto dėl mokesčių už aplinkos teršimą gaunamas pajamas.

Be planuotų perteklinių pajamų įplaukų į biudžetą taip pat būtina atsižvelgti ir į tai, kad kartu su 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybės biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu kartu teikiama ir nauja Mokesčio už aplinkos taršą įstatymo redakcija, kurioje numatomi reikšmingai indeksuoti taršos tarifai.

Dėl šių išvardintų priežasčių būtina didinti numatomas mokesčių už aplinkos taršą pajamas.

Pasiūlymas:

Siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Lietuvos Respublikos 1 priedo Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto pajamų dėl mokesčių už aplinkos teršimą ir juos išdėstyti taip:

Mokesčiai už aplinkos teršimą ~~6 744~~ 13488

Svarstyti Vyriausybei

42.

Seimo narys

Arvydas Nekrošius,

2019-11-05

Argumentai: Raseinių rajono savivaldybėje veikianti Raseinių r. Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazija yra Raseinių rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga, vykdanti pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo, neformaliojo švietimo programas. Gimnazija yra Raseinių rajono ugdymo procesą organizuoja mokiniams, atvykstantiems net iš 4 savivaldybių: Tauragės, Kelmės, Jurbarko ir Raseinių. Gimnazijos pastatas statytas 1964 metais. Pastato stogas yra senas, šlaitinis, dengtas asbestcementine danga. Taip pat pasenusi ir lietaus nutekėjimo sistema. Dėl šių priežasčių Gimnazijos sienose vystosi pelėsis. Savivaldybė pagal galimybes teikė finansavimą gimnazijos patalpų, pastato remontui. Be to, 2013 m. įgyvendintas ir ES projektas: naujai įrengtas stadionas, aikštynai, lauko estrada, 2014 – 2015 m. Savivaldybės lėšomis ir Gimnazijos darbuotojų pastangomis visiškai renovuota 30 gimnazijos dalykinių kabinetų. 2018 – 2019 m. atliktas Gimnazijos sporto salės remontas. Šiuo metu Savivaldybės finansinės galimybės yra ribotos dėl nustatytų maksimalių skolinimosi limitų bei vykdomų ES lėšomis bendrai finansuojamų projektų.

Pasiūlymas: Skirti Raseinių r. Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijos stogo remontui 87 055 Eur.

Lėšų šaltinis: 2020-2022 m. Valstybės investicijų programos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

43.

Seimo narys

Arvydas Nekrošius,

2019-11-05

Argumentai: Raseinių r. Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijos aktų salėje vyksta ne tik kasmetiniai mokyklos, bet ir Raseinių rajono kultūros centro, seniūnijos, Nemakščių darželio renginiai. Nemakščių seniūnijoje nėra kitų patalpų kultūrinei veiklai vykdyti, nors kultūrinio gyvenimo plėtra ir galimybė tokius renginius turėti – svarbi kiekvienai bendruomenei. Kad aktų salė efektyviai tarnautų Gimnazijos ir Nemakščių miestelio bei seniūnijos bendruomenei, reikalinga praplėsti salę, nes dabar joje telpa tik apie 100 žmonių.

Savivaldybė pagal galimybes teikė finansavimą gimnazijos patalpų, pastato remontui. Be to, 2013 m. įgyvendintas ir ES projektas: naujai įrengtas stadionas, aikštynai, lauko estrada, 2014 – 2015 m. Savivaldybės lėšomis ir Gimnazijos darbuotojų pastangomis visiškai renovuota 30 gimnazijos dalykinių kabinetų. 2018 – 2019 m. atliktas Gimnazijos sporto salės remontas. Šiuo metu Savivaldybės finansinės galimybės yra ribotos dėl nustatytų maksimalių skolinimosi limitų bei vykdomų ES lėšomis bendrai finansuojamų projektų.

Pasiūlymas: Skirti Raseinių r. Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijos aktų salės išplėtimui ir remontui 33 055 Eur.

Lėšų šaltinis: 2020-2022 m. Valstybės investicijų programos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

44.

Seimo narė

Levutė

Staniuvienė,

2019-11-05

Argumentai:

2017 m. lapkričio 22 d. buvo pasirašyta Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis Nr. S-631, pagal kurią šalys susitarė, kad siekdamos valstybės klestėjimo ir atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą ir šalies ekonominę raidą, finansines galimybes, dalyvaus formuojant švietimo ir mokslo politiką, numatant švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų socialines ir ekonomines plėtros kryptis, gerinant darbuotojų darbo organizavimo, apmokėjimo ir socialines garantijas. Aukštosiose mokyklose dirba ne tik akademinis, bet ir neakademinis personalas, kuris užtikrina aukštosios mokyklos stabilią ir subalansuotą veiklą. Tai pagalbinis personalas, personalas teikiantis akademinę, sveikatos ir socialinę pagalbą studentams. Jų atlyginimai nesiekia netgi darbo užmokesčio minimumo.

Siūlome jiems padidinti darbo užmokestį 10 procentų nuo 2020 m. sausio 1 d.

Pasiūlymas: Padidinti aukštųjų mokyklų neakademinių darbuotojų darbo užmokestį 10 proc. (8 mln. Eur.) nuo 2020 m. sausio 1 d.

Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai skirti asignavimai.

Svarstyti Vyriausybei

Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymas

45.

Seimo narė

Levutė

Staniuvienė,

2019-11-05

Argumentai: Suvedus duomenis apie mokinių skaičių 2019 m. rugsėjo 1 d., pagal kurį apskaičiuojamos mokymo lėšos 2020 metams, paaiškėjo, kad, lyginant šį mokinių skaičių su buvusiu 2018 m. rugsėjo 1 d., jis padidėjo 389. Iš jų: padaugėjo 753 mokiniais, kurie ugdomi pagal bendrojo ugdymo programas, ir 1709 mokiniais, kurie ugdomi pagal ikimokyklinio ugdymo programas, sumažėjo 2073 mokiniais, kurie ugdomi pagal priešmokyklinio ugdymo programas. Minėtam padidėjusiam mokinių skaičiui (389 iš viso) 2020 metams papildomai reikia skirti 3 472 tūkst. Eur mokymo lėšų.

Mokymo lėšų poreikis išaugo daugiau nei mokinių skaičius dėl to, kad bendrame mokinių skaičiaus padidėjime (+389) daugiau išaugo mokinių, ugdomų pagal bendrojo ugdymo programas (+753), skaičius. Šiems mokiniams skaičiuojamos didesnės mokymo lėšos nei ugdomiems pagal priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo programas. Taip pat padaugėjo mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ir mokinių, grįžusių iš užsienio, kuriems skiriamos didesnės mokymo lėšos.

2020 metų biudžeto projekte specialiajai tikslinei dotacijai ugdymo reikmėms finansuoti reikėtų numatyti papildomai 3 472 tūkst. Eur, kad būtų užtikrintas sklandus mokinių ugdymo procesas.

Pasiūlymas: padidinti iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimų savivaldybėms skiriamą specialiąją tikslinę dotaciją 3 472 tūkst. eurų ugdymo reikmėms finansuoti.

Lėšų šaltinis:

Finansų ministerijai skirti asignavimai.

Svarstyti Vyriausybei

Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymas

46.

Seimo nariai:

Gintaras Steponavičius

Vytautas Juozapaitis

Simonas Gentvilas

Edmundas Pupinis

Aušra Papirtienė

Gintaras Vaičekauskas

Aušrinė Armonaitė,

2019-11-05

Argumentai:

Šiuo metu yra sunku pritraukti kompetentingus vadovus švietimo įstaigoms – yra paskelbta daugiau nei 300 konkursų, o dėl šios pareigybės nepatrauklumo, norinčių dalyvauti yra nedaug. Todėl būtina sukurti š švietimo vadovus nukreiptą motyvacinę sistemą, kuri leistų į mokyklas pritraukti daugiau gabių vadovų. Reikia siekti didesnių švietimo įstaigų vadovų atlyginimų, kurie sudarytų bent 40 proc. didesnius atlyginimus nei dabar esantis mokytojų darbo užmokesčio vidurkis. Tam tikslui nuo 2020 m. sausio 1 d. siūlome numatyti 10 proc. didesnį nei dabar esantį pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą švietimo įstaigų vadovams.

Pasiūlymas:

Papildomai švietimo įstaigų vadovų atlyginimams skirti 8,61 mln. Eur sumą.

Lėšų šaltinis:

Valstybės skolos aptarnavimui skirtų asignavimų sumažinimas.

Svarstyti Vyriausybei

Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymas

47.

Seimo nariai Gintaras Steponavičius,

Vytautas Juozapaitis,

2019-11-05

Argumentai: Mokytojų DU koeficientų didinimas yra aiškus ir objektyvus būdas visiems pedagogams didinti atlyginimus. Siūlome koeficientus didinti jau nuo 2020-01-01, nustatant mokytojų atlyginimų didėjimą 5 proc. Pritarus šiam pasiūlymui, didėjimas vyktų etapais:

1) nuo 2020-01-01 didėtų 5 proc. Tam visiems 2020 metams reikėtų 39 mln. eurų.

2) Nuo 2020-09-01 papildomai didėtų dar 5 proc. ir tai sudarytų bendrą 10 proc. didėjimą nuo rugsėjo 1 d. Nuo 2020-09-01 papildomai prie 39 mln. eurų reikėtų 13 mln. eurų.

Viso – 52 mln. eurų.

Pasiūlymas: mokytojų darbo užmokesčio koeficientams didinti nuo 2020-01-01 dienos papildomai skirti 52 mln. eurų.

Lėšų šaltinis:

Finansų ministerijai skirti asignavimai.

Svarstyti Vyriausybei

Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymas

48.

Seimo nariai:

Gintaras Steponavičius

Vytautas Juozapaitis

Simonas Gentvilas

Edmundas Pupinis

Gintaras Vaičekauskas

Aušrinė Armonaitė,

2019-11-05

Argumentai:

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai 2020 m. yra numatytas nepakankamas mokslo programų finansavimas. Valstybės skiriamas finansavimas mokslui yra 2 kartus mažesnis nei ES vidurkis.

Lietuva yra iškėlusi tikslą iki 2020 m. padidinti išlaidas MTEP iki 1,9% nuo BVP, tačiau pastaraisiais metais išlaidos MTEP tik mažėjo. Nepasiekus užsibrėžtų MTEP finansavimo rodiklių, toliau išliks Lietuvos mokslo priklausomybės nuo ES struktūrinių fondų finansavimo problema. Tuo pačiu, strategijoje „Europa 2020“ nustatytas tikslas, kad išlaidos MTEP iki 2020 m. turėtų pasiekti 3% ES BVP. Stiprinant MTEP finansavimą bei investuojant į mokslą ir inovacijas, bus kuriamos prielaidos didinti investicinę grąžą.

Pasiūlymas:

Papildomai numatyti 10 000 tūkst. Eur sumą Lietuvos mokslo tarybai, kuri būtų skiriama mokslo programoms finansuoti.

Lėšų šaltinis:

Valstybės skolos aptarnavimui skirtų asignavimų sumažinimas.

Svarstyti Vyriausybei

Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymas

49.

Seimo nariai:

Gintaras Steponavičius

Vytautas Juozapaitis

Simonas Gentvilas

Eugenijus Jovaiša

Edmundas Pupinis

Aušra Papirtienė

Gintaras Vaičekauskas

Aušrinė Armonaitė,

2019-11-05

Argumentai:

Šiuo metu beveik 100 000 mokyklinio amžiaus vaikų gauna finansavimą jų neformalaus švietimo veikloms, skiriant vienam vaikui 15 Eur per mėnesį. Šis finansavimo modelis leidžia pasiūlyti didesnę veiklų įvairovę bei pasiekti vaikus nutolusiose vietovėse.

Deja, reikiamos piniginės lėšos vaikų neformaliam švietimui 2020 m. biudžete nėra numatytos, nors Vyriausybė yra įsipareigojusi kasmet didinti įtrauktų į veiklas vaikų skaičių 5%. Esant nepakankamam finansavimui kyla reali grėsmė, kad drastiškai sumažės vaikų dalyvaujančių prasmingose veiklose skaičius. Šiuo metu nėra aišku ar 2020-aisiais metais iš ES fondų Europos Komisija leis finansuoti neformalų vaikų švietimą bei kiek tam bus skirta lėšų.

Pasiūlymas:

Numatyti 12 000 tūkst. Eur sumą neformaliam vaikų švietimui.

Lėšų šaltinis:

Valstybės skolos aptarnavimui skirtų asignavimų sumažinimas.

Svarstyti Vyriausybei

50.

Seimo narys Gediminas Vasiliauskas,

2019-11-05

Argumentai:

Kauno Kovo 11-osios gimnazija pastatyta 1966 m., šiuo metu joje mokosi 553 moksleiviai, iš kurių 156 moksleiviai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įgimtų ar įgytų raidos ir sveikatos sutrikimų. Mokyklos pastatas nepritaikytas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių moksleivių ugdymui. Siekiant užtikrinti saugią ir patogią mokymosi ir darbo aplinką gimnazijoje besimokantiems moksleiviams ir pedagogams, reikia ne tik pritaikyti gimnazijos patalpas (klases, sanitarinius mazgus ir kt.), bet ir įrengti liftą gimnazijos pastate.

Pasiūlymas: Skirti lėšas (50 tūkst. Eur.) Kauno Kovo 11-osios gimnazijos patalpų pritaikymui, darbui su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais moksleiviais ir lifto įrengimui.

Lėšų šaltiniai: gautos viršplaninės biudžeto pajamos arba iš Valstybės valdymui ir valstybės skolos aptarnavimui numatomų skirti asignavimų.

Svarstyti Vyriausybei

51.

Seimo narė

Rima Baškienė,

2019-11-05

Argumentai:

Šiaulių rajono savivaldybė, parengusi investicijų ir techninius projektus, atlikusi rangos darbų viešąjį pirkimą, savo lėšomis pradėjo rekonstruoti Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį pastatą Kuršėnuose, Vytauto g. 1 , kad jame būtų įrengta Šiaulių rajono savivaldybės viešoji biblioteka (į vieną didelę erdvę būtų perkelta iš Šiaulių mieste esanti rajono savivaldybės viešoji biblioteka bei Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekos suaugusiųjų ir vaikų literatūros skyriai).

Projekto įgyvendinimui Šiaulių rajono savivaldybės jau yra panaudojusi 292 000 eurų. Bendra projekto „Pastato Kuršėnuose, Vytauto g. 1, rekonstravimas ir pritaikymas Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos veiklai“ vertė 1 547 000 eurų. Savivaldybė įgyvendinti projektą vien savo lėšomis nepajėgi, todėl finansavimo galimybė iš VIP Kultūros sričiai skirtų lėšų buvo suderinta su Kultūros ministerija ir gautas tai patvirtinantis protokolas (2019-08-01). tačiau Valstybės investicijų 2019-2020 metų programoje Šiaulių rajono savivaldybei šio projekto įgyvendinimui skirti lėšas numatyta ne 2020 m., kaip buvo žadėta, o tik 2022 metais.

Atsižvelgiant į tai, kad rekonstrukcijos darbai pradėti, nuimta pastato stogo danga, atliekami kiti sienų tvirtinimo bei vidaus vandentiekio ir nuotekų vamzdynų keitimo darbai, sustabdyti projekto rekonstrukciją iki 2022 metų tiesiog neįmanoma. Kitų finansavimo šaltinių savivaldybė neturi.

Prašau 2022 metams VIP numatytas 500 000 Eur. lėšas pastato Kuršėnuose, Vytauto g.1, rekonstravimo ir pritaikymo Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos veiklai, perkelti į 2020 metų finansavimo laikotarpį, o atitinkamai 2023 metams numatytą likusią sumą – 583 000 eurų perkelti į 2021 metus.

Pasiūlymas:

Skirti 2020 m. pastato Kuršėnuose, Vytauto g.1, rekonstravimo ir pritaikymo Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos veiklai – 500 000 Eur. (perkeliant šio projekto įgyvendinimui reikalingas lėšas iš numatyto 2022 metų finansavimo laikotarpio)

Lėšų šaltinis:

Viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką arba Valstybės investicijų 2020-2022 metų programos perskirstymas.

Svarstyti Vyriausybei

Seimo narys

Rimantas Jonas Dagys,

2019-11-06

Argumentai:

Lietuvos respublikos Finansų ministerija prognozuoja, jog 2020 m. vidutinė metinė infliacija sieks 2,3 %.Atlyginimai augs 6,7 % Atsižvelgiant į tai, jog 2009 m. dėl ekonominės krizės sumažintos valstybinės pensijos, nukentėjusių asmenų, mokslininkų pensijos, nebuvo gražintos į prieš krizinį lygį. Pensijas buvo žadama indeksuoti ne vieną kartą. Todėl siūloma didinti 10 %

Pasiūlymas:

Padidinti 2,10 mln. eurų ( 5 % nuo projekte numatytų 62,183 mln. eurų) valstybės biudžeto asignavimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos 02.08 „Socialinė parama“ priemonei:

1. Pensijoms mokėti;

2. Pervesti lėšas nukentėjusiųjų asmenų pensijoms mokėti;

Lėšų šaltinis:

Sumažinti asignavimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos 01.02 „Užimtumo didinimas“ lėšas priemonei ir Įgyvendinti savivaldybių patvirtintas užimtumo didinimo programos.

Svarstyti Vyriausybei.

55.

Seimo narys

Algirdas Butkevičius,

2019-11-06

Argumentai:

Atsižvelgiant į itin prastą savivaldybių priešgaisrinės saugos tarnybų aprūpinimą, siūloma Vidaus reikalų ministerijai skirti papildomai 520 tūkst. eurų valstybės perduotos savivaldybėms priešgaisrinės saugos funkcijos vykdymui.

Šiuo metu numatyta, kad, lyginant su 2019 metais, finansavimas savivaldybių priešgaisrinės saugos funkcijai vykdyti didėja 1500 tūkst. eurų.

Lėšų šaltinis – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai numatyti asignavimai statybininkų identifikavimo kortelėms diegti, atsižvelgiant į tai, kad šios lėšos nebus spėtos kitąmet panaudoti ir turėtų būti nukreiptos tikslingiau.

Pasiūlymas:

Pakeisti Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo projekto 2 priede numatytus valstybes biudžeto asignavimus Vidaus reikalų ministerijai ir išdėstyti taip:

2 priedas

Tūkst. eurų

	Iš viso	iš jų
		asignavimai išlaidoms		turtui įsigyti
		iš viso	iš jų darbo užmokesčiui	turtui įsigyti
Vidaus reikalų ministerija	~~798 192~~ 798 712	~~772 789~~ 773 309	~~384 340~~ 384 860	25 403

Iš dalies pritarti.

Pritarta pasiūlymui savivaldybių priešgaisrinei funkcijai vykdyti skirti papildomai 2 500 tūkst. eurų.

56.

Seimo narys

Robertas Šarknickas,

2019-11-06

Argumentai:

VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė yra didžiausia II lygio gydymo įstaiga Pietų Lietuvoje. Joje šiuo metu dirba daugiau kaip 900 darbuotojų. Ligoninė jau keliolika metų nuo 2003 m. vykdo strateginį laipsninį ligoninės pastatų Alytuje, Ligoninės g. 12, rekonstrukcijos projektą. Iki 2017 m. sausio 31 d. yra panaudota 4,2 mln. Eur Valstybės investicijų programos lėšų. Ligoninės pastatų savininkas – Alytaus miesto savivaldybė, kurios pareiga yra užtikrinti pastatų saugumą, priežiūrą ir tinkamumą naudoti.

Vienas paskutiniųjų numatytų ligoninės pastatų rekonstrukcijos etapų – Chirurgijos skyriaus patalpų kapitalinis remontas pagal parengtą techninį projektą. Darbų vertė – 1,2 mln. Eur. Chirurgijos patalpos yra ypač susidėvėję tiek morališkai, tiek fiziškai, dėl to labiausiai nukenčia paslaugų kokybė, darbų apimtys bei ligoninės ekonominiai rodikliai. Šis strategiškai svarbus skyrius nebuvo kapitaliai remontuotas nuo šių ligoninės patalpų pastatymo – 1983 m. Sanitarinės sąlygos šiose patalpose palaikomos savomis lėšomis, atliekant būtiniausius nedidelės apimties remonto darbus. Patalpų planavimas neatitinka šiuolaikinių standartų. Jos nėra pritaikytos riboto mobilumo pacientų poreikiams, sanitariniai mazgai nusidėvėję ir nėra pritaikyti neįgaliems pacientams, koridoriuje neįrengti turėklai patogiam ir saugiam pacientų judėjimui. Lubų ir sienų dažai sutrūkinėję ir atsilupę. Sena grindų danga suplyšusi, vietomis sulopyta. Komunikacijos pasenę, dažnai genda ir trikdo skyriaus darbą.

Lėšų poreikis – 1,2 mln. Eur. Šių lėšų poreikis Alytaus miesto savivaldybei yra atsiradęs dar 2016 m., kuomet buvo parengtas techninis projektas, tačiau finansavimas vis dar nėra gautas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma:

Pasiūlymas:

Skirti 1 200 000 eurų VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės chirurgijos skyriaus patalpų, esančių Ligoninės g. 12, Alytus, rekonstrukcijos darbams pagal parengtą techninį projektą atlikti.

Lėšų šaltinis:

Lėšas prašau skirti iš Finansų ministerijai bei Sveikatos apsaugos ministerijai skirtų asignavimų.

Svarstyti Vyriausybei

57.

Seimo narys

Robertas Šarknickas,

2019-11-06

Argumentai:

Alytaus miesto Naujoji gatvė yra centrinė miesto gatvė nuo miesto centro iki miesto ribos, kurioje vyksta intensyviausias eismas (į Kauną ir į didžiausią miesto pramonės rajoną. Bendras eismo intensyvumas per parą – 7 273). Visas Naujosios gatvės II eilės ilgis nuo miesto centro iki miesto ribos yra 4 653 metrai. Šią gatvę (virš jos) kerta Alytaus geležinkelio viadukas, vedantis į Alytaus pramonės zoną.

Naujoji gatvė, atsižvelgiant į jos eismo intensyvumą, buvo rekonstruota į keturių eismo juostų gatvę. Visgi ties vieta, kurioje gatvę kerta minėtas geležinkelio viadukas, gatvė susiaurėja, kadangi įgyvendinti keturių eismo juostų kelio sprendinius neleidžia esantis atstumas tarp viaduko kolonų. Tai kelia grėsmę eismo saugumui, nes gatvė staiga nesaugiai susiaurėja. Vienintelė išeitis – rekonstruoti Alytaus geležinkelio viaduką.

Atsižvelgiant į tai, 2018-09-05 buvo paskelbtas Alytaus geležinkelio viaduko virš Naujosios g. rekonstravimo rangos darbų pirkimas, o 2018-12-06 jau buvo nustatytas pirkimo laimėtojas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 6 d. nutarime Nr. 222 „Dėl Valstybės investicijų 2019–2021 metų programoje numatytų valstybės kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas)“ priedo 13.15.10 punkte Alytaus geležinkelio viadukui virš Naujosios g. rekonstruoti 2019 metais numatyta ES lėšų parama 1 483 tūkst. eurų, o 2020 metais – 75 tūkst. eurų.

Nepaisant to, lėšų Alytaus miesto savivaldybė vis dar nėra gavusi. Neįgyvendinus Vyriausybės nutarimo, savivaldybei gresia per 400 tūkst. Eur nuostoliai, kuriuos tektų atlyginti konkursą laimėjusiam rangovui.

Šiuo metu Alytaus miesto savivaldybei Alytaus viaduko rekonstrukcijos darbams atlikti yra susidaręs 2 mln. Eur. poreikis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma:

Pasiūlymas:

Skirti 2 000 000 eurų Alytaus geležinkelio viadukui virš Naujosios g. rekonstravimo darbams atlikti.

Lėšų šaltinis:

Lėšas prašau skirti iš Finansų ministerijai, Susisiekimo ministerijai bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtų asignavimų.

Svarstyti Vyriausybei

58.

Seimo narys

Jaroslav

Narkevič,

2019-11-07

Argumentai: Trakų rajono savivaldybės administracija įgyvendino projektą „Lentvario 1-osios ir Henriko Senkevičiaus vidurinės mokyklos pastato rekonstravimas, siekiant didinti energijos efektyvumą“, tačiau pastato vidaus patalpų ir jų inžinerinių sistemų būklė yra nepatenkinama, būtina jas modernizuoti. Kasmet jų būklė vis prastėja, nėra užtikrinamos norminės vidaus mikroklimato sąlygos.

Atsižvelgiant į tai, prašome skirti 200 tūkst. EUR pastato vidaus patalpų remonto darbams atlikti, dėl ko ženkliai pagerėtų darbuotojų darbo sąlygos, mokinių mokymosi sąlygos, pagerėtų patalpų mikroklimatas, pagerėtų pastato konstrukcinės savybės. Minėtose Gimnazijose mokosi ne tik Lentvario mieste gyvenantys mokiniai, bet taip pat ir aplinkinėse gyvenvietėse gyvenantys mokiniai. Dėl šios priežasties Gimnazijoms yra reikalingi mokykliniai autobusai tam, kad galima būtų užtikrinti visų mokinių atvykimą laiku į pamokas. Šiuo metu turimos autotransporto priemonės neužtikrina tokios galimybės, nes dėl savo būklės jos nuolat genda.

Pasiūlymas: Skirti 300 tūkst. EUR. Lentvario „Versmės“ ir Henriko Senkevičiaus mokyklų vidaus patalpų remonto darbams atlikti bei dvejų mokyklinių autobusų įsigijimui.

Lėšų šaltinis: 300 tūkst. EUR suma sumažinti Valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus.

Svarstyti Vyriausybei

59.

Seimo narys

Jaroslav

Narkevič,

2019-11-07

Argumentai: Trakų gimnazija yra įsikūrusi 1972 m. statytame pastate. Infrastruktūros problemos buvo dalinai išspręstos 2015-2017 metais, kuomet buvo atliktas vidaus patalpų remontas, tačiau įstaigos finansavimas yra per mažas, kad įstaigos infrastruktūra būtų iš esmės pagerinta ir pritaikyta prie pasikeitusių reglamentavimų ir ugdymo poreikių.

Numatyta iš dalies pagerinti Trakų gimnazijos infrastruktūrą, sprendžiant šias problemas:

1.Didelės pastato išlaikymo išlaidos;

2.Pastatas nepritaikytas žmonėms su negalia;

3.Gimnazijos sporto salė neatitinka poreikių bei reikalavimų.

Visa tai neigiamai veikia ugdymo procesą, trukdo efektyviam darbui ir mokymuisi. Vaikai bei potencialūs darbuotojai, turintys judėjimo negalią, nesirenka šios mokyklos dėl jos nepritaikymo specialiesiems poreikiams turintiems asmenims. Pastato energetinės savybės taip pat yra prastos: išlaidos šildymui ir kitiems energijos resursams yra didelės, tuo tarpu patalpose neužtikrinamas tinkamas mikroklimatas (temperatūra, drėgmė, oro srautas, balansas ir pan.). Tai labiausiai sąlygoja nepakankama išorinių atitvarų šiluminė varža. Dėl prastos gimnazijos sporto infrastruktūros esami mokiniai dažnai nelaiko gimnazijos traukos centru, kuriame norėtų praleisti daugiau laiko sportuodami, bendraudami ir pan., o pedagogai negali realizuoti savo gebėjimų išauginti sporto entuziastus ar net profesionalius sportininkus. Visi šie procesai daro neigiamą įtaką mokymosi ir darbo rezultatams, teikiamų švietimo paslaugų kokybei Trakų rajone, o tuo pačiu ir mažina pačios teritorijos patrauklumą joje gyventi.

Renovacijos metu būtų pertvarkomas pastatas transformavimo ir renovavimo priemonėmis pagrįstais būdais, siekiant pagerinti kokybines pastato naudojimo sąlygas. Numatomais darbais siekiama sumažinti pastato suvartojamos energijos sąnaudas, pritaikyti pastatą žmonėms su negalia ir pasikeitusioms mokyklos reikmėms. Šių tikslų įgyvendinimui esamas mokyklos pastatas apšiltinamas, mokyklos viduje ir kur neįmanoma išorėje numatomi keltuvai neįgaliesiems. Vietoje esamos mokyklos valgyklos ir nedidelės mokyklos sporto salės projektuojama nauja, pagrindinių sporto šakų reikalavimus atitinkanti sporto salė. Kad mokykloje būtų galima rengti mokyklines ir tarpmokyklines sporto varžybas, būtina salėje įrengti žiūrovų tribūnas ir aptarnaujančias patalpas: trenerių, teisėjų, masažo, persirengimo, sanitarines patalpas ir kitas. Naujoji sporto salė suteiks galimybes mokiniams ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio amžiaus vaikams treniruotis sąlygose, atitinkančiose regioninių varžybų reikalavimus, kurių iki šiol mokykla neturėjo. Esamos mokyklos valgyklos patalpos pritaikomos pakitusioms mokyklos reikmėms ir iškeliamos į planuojamą mokyklos korpuso priestatą.

Aktualūs būtų šie darbai:

1. Projektavimas ir ekspertizė 150000

Pasiūlymas: Skirti 150000 EUR. Trakų gimnazijai numatytiems remonto darbams atlikti – gimnazijos pastato rekonstravimui ir pritaikymui šiuolaikiniam ugdymo procesui.

Lėšų šaltinis: rezervinis Švietimo Ministerijos fondas, bei sumažinti Valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus.

Svarstyti Vyriausybei

60.

Seimo narys

Jaroslav

Narkevič,

2019-11-07

Argumentai: Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčią 1405 m. pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Tai yra istorinė ir kultūrinė Lietuvos vertybė, kuri reikalauja atsakingos priežiūros. Paskutinį kartą bažnyčia buvo suremontuota 1921 m., o 2008 - 2009 m. Vilniaus arkivyskupijos iniciatyva buvo atlikti bažnyčios stogo tvarkybos ir apšiltinimo darbai, tačiau šiuo metu pastatui reikia pilnos renovacijos (restauravimo). Bažnyčios vidaus būklė kiekvienais metais pastebimai blogėja. Bažnyčios viduje reikia pakeisti tinką (senas yra sutrūkinėjąs, atsilupęs, keliantis grėsmę lankytojams), įrengti šildymą ir atlikti kitus būtinus darbus, siekiant išsaugoti šį istorinį paveldą ir jo reprezentatyvumą. Atkreipiu dėmesį į tai, jog Senųjų Trakų bažnyčia siejama su Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu Vytautu, todėl yra gausiai lankoma Lietuvos ir užsienio turistų. Avarinė pastato vidaus būklė yra ne tik nesaugi Senųjų Trakų gyventojams, bet ir atgraso turistus.

Atsižvelgiant į faktą, jog Senųjų Trakų bažnyčia yra įtraukta į kultūros paveldo objektų sąrašą ir saugoma valstybės kaip reikšmingas paveldas, ir tai, jog bažnyčiai yra būtinas remontas, prašau 2020 m. valstybės biudžete numatyti lėšas bažnyčios remonto darbams atlikti. Pagal būtinų darbų sąmatą yra reikalinga 680460,88 eurų suma.

Aktualūs būtų šie Senųjų Trakų bažnyčios remonto darbai:

1. Hidroizoliacija– orientacinė kaina 167775,80 EUR.;

2. Grindų tvarkyba – orientacinė kaina 66909,78 EUR.;

3. Langai – 68357,20 EUR,;

Bendra suma, reikalinga Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčios remontui – 303042.78 EUR.

Pasiūlymas: Skirti 303042.78 EUR. Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčios remonto darbams.

Lėšų šaltinis: 303042.78 EUR suma sumažinti Valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus.

Svarstyti Vyriausybei

61.

Seimo nariai

Viktoras Rinkevičius,

Audrys Šimas,

2019-11-07

Argumentai:

Likėnų gydyklos įkurtos dar 1890 m., 1936 m. pastatytas dabartinis gydyklos pastatas. Likėnai garsūs savo natūraliais ištekliais: mineraliniu vandeniu ir gydomuoju purvu. Likėnų ligoninėje taikomos šiuolaikinės reabilitacijos metodikos puikiai iki šiol dera su senomis gydymo tradicijomis. 2010-06-01 pagal LR Sveikatos ministerijos ligoninių (toliau- SAM) pertvarkos projektą Likėnų reabilitacijos ligoninė buvo prijungta prie VŠĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės ir tapo VŠĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės filialu. Prijungus Likėnų ligoninę, Panevėžio ligoninėje buvo uždarytas 40 vietų Reabilitacijos skyrius ir visas reabilitacijos ligonių srautas nukreiptas į Likėnų reabilitacijos ligoninę. Po prijungimo įvertinant kad Likėnų reabilitacijos ligoninės pastatai ir įranga nuo 1936 m. stipriai nusidėvėję, 2013 m. buvo paruoštas ir patvirtintas 5 etapų ligoninės renovacijos projektas. 2013-2016 m. Valstybės investicijų programos (toliau- VIP) lėšomis buvo įgyvendinti 2 projekto etapai. Atkreipiame dėmesį kaip reabilitacinės ligoninės yra geografiškai išsidėstę: pietų Lietuvoje (Birštonas, Druskininkai), vakarų Lietuvoje (Palanga), rytų (Abromiškės) šiaurės ir vidurio Lietuvoje yra tik Likėnai. Sunkūs ligoniai, senyvo amžiaus žmonės, nevažiuos gydytis už 200-300 km. Daugumoje Likėnų reabilitacinėje ligoninėje gydosi žmonės po insultų, sunkių traumų ir kt. Jiems kartais reikalinga ir artimųjų priežiūra bei pagalba, todėl esant dideliam atstumui jie negalės atvykti ir suteikti artimiesiems pagalbos. Be to gydymo resursų (purvo ir mineralinio vandens) yra pakankamai, iš Likėnų jis vežamas į kitus kurortus ir ateityje bus vežamas.

Pasiūlymas:

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus prašome tęsti renovacijos finansavimą Likėnų reabilitacinei ligoninei, skiriant 400 000 tūkst eurų iš VIP biudžeto.

Lėšų šaltinis:

Skolos valstybės vardu valdymas.

Svarstyti Vyriausybei

62.

Seimo nariai

Viktoras Rinkevičius,

Audrys Šimas,

2019-11-07

Argumentai:

Biržai turi gilias, senas sporto tradicijas. Čia užaugo ir dirbo sporto treneriu Lietuvoje ir pasaulyje pripažintas sporto treneris Vladas Garastas. Iš Biržų yra kilę daug kitų žymių sportininkų, garsinusių Lietuvą pasaulyje. Pagal 2018 - 2019 m. m. Lietuvos mokyklų žaidynių miestų, rajonų sporto šakų varžybų rezultatų suvestinę Biržai yra I-oje vietoje.

Biržų sporto mokykla, Lietuvoje vykstančiose sporto varžybose, per pastaruosius 15-iolika metų ne kartą tapo nugalėtoja ir prizininke: I- oji vieta laimėta 9 kartus (2003 m., 2004m., 2006m., 2007m., 2010m.,2011m., 2012m., 2017m., 2018 m.), II- oji vieta laimėta 6 kartus ( 2002 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2018 m.), III- oji vieta laimėta 2005 m.

Biržų Kaštonų Pagrindinė mokykla, Lietuvos sportiškiausių mokyklų konkurse nuo 2003 m. iki 2019 m. 11 kartų laimėjo prizines vietas ( 2003 m., 2004 m. 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2013 m., 2014 m., 2018 m., 2019 m.)

Svarbūs Pačeriaukštės Petro Poškaus pagrindinės mokyklos sportiniai pasiekimai Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvos mokinių olimpiniame festivalyje ir mokyklų žaidynėse 3 kartus laimėjo I- ąją vietą (2006-2007 m.m., 2007-2008 m.m., 2011-2012 m. m.), II- oji vieta (2012-2013 m. m.), III- oji vieta ( 2016-2017 m.m). Puikūs sportiniais pasiekimai Biržų ,,Saulės‘‘ gimnazijoje, 2018-2019 m. m. Lietuvos mokyklų žaidynių gimnazijų, vidurinių mokyklų sporto šakų varžybose gimnazija užėmė II- ąją vietą.

Tačiau, nepaisant gerų rezultatų, rajone nėra šiuolaikiškų sporto salių, esamos mažytės, buitinės patalpos neatitinka sanitarinių reikalavimų. Savivaldybė turi paruošusi sporto komplekso statybos projektą.

Planuojama statyti universalią sporto salę, kuri talpintų 500 žiūrovų. Ji galėtų transformuotis į treniruočių salę kitoms sporto šakoms. Taip pat čia būtų įrengti bėgimo takai lengvaatlečiams.

Pasiūlymas:

Prašome skirti sporto salės statybai 200 000 eurų.

Lėšų šaltinis:

Skolos valstybės vardu valdymas.

Svarstyti Vyriausybei

63.

Seimo nariai

Dainius Kepenis

Algimantas Kirkutis,

2019-11-07

Argumentai:

Klaipėdos universitetas buvo vienas iš iniciatorių pasirašant šalies universitetų bendradarbiavimo 2019 m. kovo 1 d. sutartį Nr. BS-N-012 „Dėl sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos įgyvendinimo“, kurioje numatyta įtvirtinti sveikatos tausojimo ir stiprinimo tikslus visų universitetų strategijose, kurti šalies universitetuose sveikatai palankią aplinką, peržiūrėti ir atnaujinti universitetų jau turimas bei kurti naujas, į piliečių sveikatos tausojimą ir stiprinimą orientuotas paslaugas, sudaryti galimybes studentams rinktis dalykus, atliepiančius sveikatos, gerovės ir visuomenės darnaus vystymosi aspektus, ugdyti pokyčių iniciatorius, plėtoti pažangius mokslinius tyrimus, studijas ir kvalifikacijos tobulinimą, gerinti sveikatos žinias ir skatinti inovatyvią veiklą.

Seime priimtas 2019 m. liepos 9 d. nutarimas Nr. XIII-2304

„Dėl sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių patvirtinimo“, kurio įgyvendinimui labai svarbus minėto konsorciumo indėlis. Todėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos biudžete turėtų būti numatytos lėšos konsorciumo veiklai, susijusiai su minėtų Gairių įgyvendinimu.

Pasiūlymas:

Skirti 200 000 eurų Klaipėdos universitetui mokslinės koncepcijos, poveikio tyrimų vertinimo parengimui bei metodikos sukūrimui ir įgyvendinimui kartu su kitais konsorciumo partneriais, specialistų kvalifikacijos kėlimui, specialistų rengimui, inovatyvių, su sveikatos tausojimu ir stiprinimu susijusių metodų įdiegimui esamose programose. sveikatinimo programų, adaptuotų įvairaus amžiaus gyventojams, specialistų kvalifikacijos programoms parengti.

Lėšų šaltinis:

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirti asignavimai

Svarstyti Vyriausybei

64.

Seimo nariai

Dainius Kepenis

Algimantas Kirkutis,

2019-11-07

Argumentai:

Nuo 2018 metų Klaipėdos universiteto Tarybos sprendimu sujungti Socialinių mokslų ir humanitarinių mokslų fakultetai. Šiuo metu studijuoja 1200 studentų, dirba daugiai nei 100 pedagogų ir mokslo darbuotojų. Iki sujungimo fakultetų veikla buvo vykdoma atskiruose pastatuose (S. Nėries g. 5 ir Minijos g. 153), po sujungimo – fakultetas perkeltas į istorinį pastatą, esantį adresu S. Nėries g. 5. Pilnaverčiam ir kokybiškam studijų procesui užtikrinti būtina didesnė mokomoji erdvė ir sporto salė. Klaipėdos universitetas, įgyvendindamas minimų fakultetų sujungimo ir nenaudojamų objektų perdavimą, prarado dvi turimas sporto sales. Šiuo metu naudojama sporto salė (S. Nėries g. 5) reikalauja kapitalinio remonto (kiauras stogas, grindų danga neatitinka reikalavimų). Sporto salės remontui 2020 m. nė vienoje programoje lėšos nenumatytos. Vykdant Universiteto sporto salės rekonstrukciją, būtina ją pritaikyti ne tik universiteto poreikiams, bet ir neįgaliesiems, taip pat Klaipėdos miesto bendruomenės poreikiams.

Pasiūlymas:

Skirti 400 000 eurų Klaipėdos universiteto sporto salės rekonstrukcijai, pritaikant ją neįgaliesiems.

Lėšų šaltinis:

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirti asignavimai.

Svarstyti Vyriausybei

65.

Seimo nariai

Jonas Varkalys

Andriejus Stančikas

Jurgis Razma

Algimantas Kirkutis,

2019-11-07

Argumentai: Siekiama plėtoti bendruomenėje socialinių paslaugų įstaigų infrastruktūrą, kurioje būtų teikiamos kokybiškos socialinės, švietimo, kultūros ir kt. paslaugos, kurios užtikrintų asmenų galimybę gyventi bendruomenėje ir gauti joje specializuotą pagalbą, atitinkančią individualius asmens ar šeimos poreikius bei skatintų paslaugos gavėjų savarankiškumą, visapusišką dalyvavimą bendruomenėje ir socialinę įtrauktį.

Pasiūlymas:

Siūloma skirti 717,609 tūkst. eurų socialinių paslaugų infrastruktūros bendruomenėje plėtrai Plungės rajone.

Lėšų šaltinis:

717,609 tūkst. eurų suma mažinti Energetikos ministerijos programos „Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos“ tikslų įgyvendinimo lėšas, numatytas naftos atsargoms kaupti ir atnaujinti (jų metinis didėjimas – net 12,0 mln. eurų). Naftos atsargų kaupimo kaštų skirtumą perkelti naftos produktų rinkos dalyviams.

Svarstyti Vyriausybei

66.

Seimo nariai

Jonas Varkalys

Andriejus Stančikas

Algimantas Kirkutis

Juozas Baublys

Valentinas Bukauskas

Levutė Staniuvienė

Juozas Varžgalys

Petras Čimbaras

2019-11-07

Argumentai: siekiama užtikrinti nuoseklų melioracijos statinių darbų tęstinumą.

Lietuvos valstybei priklauso daugiau kaip 50 000 km. magistralinių melioracijos griovių, kurių nusidėvėjimas siekia 87 proc., ir per 72 000 km drenažo rinktuvų, kurių nusidėvėjimas – 63,8 proc. Atlikus melioruotų žemių, melioracijos statinių įvertinimą buvo nustatyta, kad labai blogos būklės plotų yra 222 400 ha. Jie užmirkę, užpelkėję, apaugę miškais, krūmynais. Pernelyg drėgnų ir užpelkėjusių žemių, kurias reikia sausinti, Lietuvoje yra 3,4 mln. ha arba 85,9 proc. bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto. Dėl kritulių pertekliaus ir prastos melioracijos sistemų ir statinių būklės mažėja ūkininkavimo produktyvumas. Lėšos eksploatuoti ir rekonstruoti melioracijos ir hidrotechnikos statinius yra menkos, situacija netenkina nei valstybės, nei patikėjimo teise melioracijos statinius valdančių savivaldybių, nei naudą iš melioruotos žemės gaunančių žemės savininkų. Skiriant nepakankamą finansavimą, metams bėgant, veikiančių melioracijos statinių neliks, todėl būtina ieškoti naujų finansavimo modelių. Tačiau kol jų nėra, melioracijos darbus būtina ženkliau finansuoti iš valstybės biudžeto.

Pasiūlymas:

Siūloma skirti 30 mln. eurų valstybės melioracijos statinių priežiūrai, remontui ir rekonstravimui.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos už parduotą valstybinę žemę.

Svarstyti Vyriausybei

Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas

67.

Seimo nariai

Jonas Varkalys

Andriejus Stančikas

Jurgis Razma

Algimantas Kirkutis,

2019-11-07

Argumentai: universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso statyba - tęstinis investicijų projekto įgyvendinimas užtikrins geras sporto užimtumo teikimo sąlygas Plungės rajono visuomenei. Tai vienas iš efektyviausių būdų didinti gyventojų fizinį aktyvumą, užimtumą, iniciatyvumą, socialinę integraciją.

Pasiūlymas:

Siūloma skirti 1200 tūkst. eurų Universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso statybai Plungės mieste.

Lėšų šaltinis:

Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką.

Svarstyti Vyriausybei

68.

Seimo nariai

Jonas Varkalys

Andriejus Stančikas

Jurgis Razma

Algimantas Kirkutis,

2019-11-07

Argumentai: siekiama užtikrinti nuoseklų darbų tęstinumą. Atlikta gimnazijos rekonstrukcija sudarys prielaidas mažinti įstaigos išlaidas šildymui, elektros energijai bei kitiems komunaliniams mokesčiams, einamojo remonto darbams; gimnazijoje bus užtikrintos kokybiškos darbo ir ugdymo sąlygos, įtvirtintos higienos normose ir kituose teisės aktuose.

Pasiūlymas:

Siūloma skirti 400 tūkst. eurų Plungės „Saulės“ gimnazijos rekonstrukcijai.

Lėšų šaltinis:

Lėšas sumoje 520,0 tūkst. eurų, skirtas statybininko saugos tapatybės identifikavimo kortelės (SID) įdiegimui, sumažinti 400,0 tūkst. eurų ir šią sumą skirti Plungės „Saulės“ gimnazijos rekonstrukcijos užbaigimui.

Statybų proceso valdymui naudoti „Lietuvos statybininkų asociacijos“ jau įdiegtą ir veikiančią SID kortelę.

Svarstyti Vyriausybei

69.

Seimo nariai

Arūnas Gumuliauskas

Audronė Jankuvienė

Stasys Tumėnas

Valentinas Bukauskas

Vytautas Juozapaitis

Andrius Kupčinskas

Eugenijus Jovaiša

Aurelijus Veryga

Vytautas Kamblevičius

Juozas Imbrasas

Rimas Andrikis

Algimantas Dumbrava

Algirdas Butkevičius

Robertas Šarknickas

Irena Šiaulienė

Rimantas Jonas Dagys,

2019-11-07

Argumentai:

Investicijų poreikis: Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros komplekso aplinkos tvarkymo darbai

Objekto valdytojas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Objektas: Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune

Objekto adresas: Vilniaus g. 33 Kaune

Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui 2005 metais perduotas objektas – Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros statinių kompleksas Vilniaus g. 33 Kaune (valstybinės saugomas kultūros paminklas, unikalus kodas 25778) bei 2006 metais valstybinės žemės patikėjimo teise perduotas valdyti žemės sklypas.

Muziejaus (pagrindinio pastato) restauravimas vyko 1998–2002 metais. Einamasis remontas (pagrindinio pastato) vykdytas 2016 m. (skirta 150 000 Eur). 1996 m. komplekse pastatytos visų trijų tarpukario prezidentų – Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio ir Kazio Griniaus – skulptūros. Tuo pat metu rekonstruotas sodelis. Sodelio rekonstrukcijai ir skulptūroms skirta 370 000 Lt iš valstybės biudžeto ir 170 000 iš miesto tvarkymui skirtų lėšų.

Muziejus kasdien tvarko ir prižiūri visą kompleksą savo jėgomis (teritorijos valymas, medžių genėjimas, pastato priežiūra), tačiau aplinkai reikalingų stambių tvarkybos darbų nėra pajėgus atlikti. Miestas niekuom neprisideda. Istorinės Prezidentūros sodelis yra vieša erdvė, esanti prie pėsčiųjų arterijos – Vilniaus g., gausiai lankomas kauniečių ir turistų. Sodelis atviras nuo 7 iki 22 val. Jame rengiamos įvairios muziejaus parodos, kiti renginiai. Komplekso teritorija nematė rimtų tvarkymo darbų jau beveik 20 metų. Sodelis praranda buvusią reprezentacinę išvaizdą, kurios reikalauja pastato ir sode stovinčių Prezidentų svarba Lietuvos Respublikai.

Trūkstant lėšų nei pastato restauracijos metu, nei sodelio tvarkymo metu nebuvo deramai išspręsta teritorijos ir pastato apšvietimo problema – pastatui reikia įrengti dekoratyvų apšvietimą, o visoje teritorijoje reikia modernizuoti ir praplėsti dabar esantį gatvių apšvietimo tinklą (per mažai apšvietimo stulpų, jie pasenę, instaliacija nusidėvėjus, deramai neapšviečia viso komplekso). Prezidentų skulptūros kažkodėl yra iš viso neapšviestos.

Kompleksą iš dalies juosianti tvora (paveldo objektas), 1935 m. įrengta pagal dailininko Jono Juozo Burbos projektą, niekada nebuvo restauruojama jau virš 80 metų, jos būklė yra prasta, kai kurie segmentai jau yra avarinės būklės.

Po restauracijos kitą pusę apjuosusi tvora nors tik kiek daugiau nei 20 metų senumo, bet ne ką geresnės būklės, jai reikia paprastojo remonto.

Sodelio grindinį (akmenimis grįsti takai ir trinkelėmis grįsta teritorija aplink pagrindinį pastatą) taip pat reikalauja tvarkymo darbų – susidariusius nemenkos duobės, bangavimai visoje teritorijoje.

Teritorijos rytinėje pusėje esanti ugniasienė taip pat jau reikalauja remonto, kai kurie segmentai stipriai aptrupėję. Aplink Prezidentų skulptūras taip pat reikia sutvarkyti trinkelėmis grįstus plotus, dėl lėšų trūkumo nebuvo deramai suformuoti skulptūrų pagrindai.

Taip pat reikia atnaujinti sodelio veją bei čia esančius suolelius.

Investicijų poreikis komplekso aplinkos tvarkybos darbams:

Išlaidos	Matavimo vienetas	Vieneto kaina su PVM	Vienetų kiekis	Suma su PVM
Projekto parengimas (apšvietimo)	1	10 000	1	10 000
Komplekso (teritorijos ir pastato) apšvietimas	1	120 000	1	120 000
Burbos projektuotos tvoros restauravimas (paveldo objektas)	Kompleksas (36 segmentai, 2 vartai)	110 000	1	110 000
Tvoros paprastasis remontas	Komplektas (23 segmentai, 1 vartai)	25 000	1	25000
Ugniasienės sutvirtinimas ir remontas	Komplektas (16 segmentų)	15 000	1	15 000
Grindinio (trinkelių ir akmeninio) išlyginimas, Prezidentų skulptūrų pagrindų suformavimas	Komplektas	25 000	1	25 000
Vejos atnaujinimas	Komplektas	10 000	1	10 000
Suolelių atnaujinimas (pakeitimas)	Vnt.	600	10	6000
Viso				321 000

Pasiūlymas:

Skirti 321 000 eurų Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros komplekso aplinkos tvarkymo darbams

Lėšų šaltinis:

Viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką.

Svarstyti Vyriausybei

70.

Seimo narys

Andriejus Stančikas,

2019-11-07

Argumentai:

Įstatymo projekto 13 straipsnio „Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant biudžetą“ 3 dalyje panaikinta nuostata, kuri galiojo 2019 metų ir ankstesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymuose, kad Finansų ministerijai suteikiama teisė skolintis valstybės vardu Europos Sąjungos teisės aktais numatytai nacionalinei paramai žemės ūkio subjektams teikti. Būtina šią nuostatą grąžinti, kadangi šios lėšos galėtų būti naudojamos, esant valstybės biudžeto lėšų trūkumui, papildomai nacionalinei paramai mokėti, taip pat stichinių nelaimių metu (pvz. sausrų, liūčių, šalnų) atsiradusiems nuostoliams kompensuoti.

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies 1 punktą išdėstyti taip:

„1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 10 ir 19 straipsnių nuostatos: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; priemonėms, finansuojamoms iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, bendrai finansuoti ir su šių priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms apmokėti; Europos Sąjungos teisės aktais numatytai nacionalinei paramai žemės ūkio subjektams teikti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) pirmalaikių, naujų ar pakartotinių rinkimų apmokėti; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti (užtikrinti 2,05 procento BVP skyrimą), kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) paskelbus BVP prognozę Lietuvos Respublikai; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu (bet neapsiribojant tuo), apmokėti; arbitražų ar teismų sprendimams, kuriais priteistos sumos iš Lietuvos valstybės, vykdyti;“

Pritarti.

71.

Seimo narys

Rimantas Jonas Dagys,

2019-11-07

Argumentai:

Kauno Šv. Jono Pauliaus II parapijoje statomas monumentas „Pašaukti laisvei“-viena kompleksinio kultūros centro dalių, kuria siekiama atgaivinti ir įamžinti Lietuvos istoriją šių dienų kontekste, prie jo planuojamos rengti įvairios religinės bei kultūrinės, patriotinės šventės.

Šios parapijos teritorijoje esančiuose Kauno Šilainių, Romainių, Vijūkų, Giraitės, Užliedžių ir aplinkiniuose gyvenamuosiuose mikrorajonuose be IX Forto tvirtovės ir muziejaus komplekso nėra kitų patrauklių istorinių, kultūrinių objektų, kur galėtų vykti pilietiškumą tautiškumą ir laisvės siekį ugdantys renginiai, skatinantys žmones susitelkti, prisiminti savo šalies istoriją , ugdyti pagarbą kovotojams už Lietuvos laisvę , jaunimui semtis žinias iš senolių patirties. Statomas statinys bus didelės išliekamosios kultūrinės , istorinės vertės monumentas , dedikuojamas Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimui.

Aukštutinės, antžeminės dalies įrengimui prašoma 100 000 eurų.

Pasiūlymas:

Skirti Kauno Šv. Jono Pauliaus II parapijai 100 000 eurų .

Lėšų šaltinis:

Skolos aptarnavimo išlaidos.

Svarstyti Vyriausybei

72.

Seimo nariai

Algimantas Dumbrava,

Gintautas Kindurys,

2019-11-07

Argumentai: Ignalinos atominės elektrinės regionas vienintelis iš šalies regionų, tiesiogiai susijęs su VĮ Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesu. Šio proceso neigiamas socialinis ekonominis poveikis šio regiono ūkiui ir gyventojams buvo ir tebėra didžiausias. Zarasų ir Ignalinos rajonų savivaldybės patenka į aukščiausio nedarbo teritorijas Lietuvoje. Gyventojų skaičius nuolat mažėja, o tai ženkliai mažina regiono investicinį patrauklumą ir reikalauja kompensacinių priemonių. Elektros energijos lengvatinio tarifo išsaugojimas regione prisidėtų prie regiono patrauklumo investuotojams, stiprintų regiono gyventojų pasitikėjimą.

Pasiūlymas: Esant nepalankiai socialinei, ekonominei situacijai regione, 2020 metais taikyti 10 procentų elektros energijos lengvatinį tarifą Ignalinos AE regiono gyventojams. Tai sudarytų apie 600 tūkst. eurų.

Lėšų šaltiniai: Viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką.

Svarstyti Vyriausybei

73.

Seimo nariai:

Aistė Gedvilienė

Paulius Saudargas

Artūras Skardžius

Kęstutis Bacvinka

Juozas Imbrasas

Algis Strelčiūnas

Paulė Kuzmickienė

Robertas Šarknickas

Mindaugas Puidokas

Eugenijus Gentvilas

Jonas Varkalys

Dovilė Šakalienė

Algimantas Salamakinas

Algimantas Dumbrava

Aušrinė Armonaitė

Virginija Vingrienė

Petras Čimbaras

Vanda Kravčionok,

2019-11-07

Argumentai:

2008 m. Lietuvoje vyko pirmoji „Darom“ akcija.

“Darom” – tai visuomeniniais pagrindais paremta organizacija, kurioje kasdien vis ryškiau atsispindi pagrindiniai veiklos akcentai: aplinkosauga, pilietiškumas, savanorystė.

Šiuo metu akcija Lietuvoje plačiai žinoma, ji sėkmingai kasmet įtraukia visuomenę į aplinkos apsaugą, jos tvarkymą ir priežiūrą.

Keletas faktų apie akciją:

· 150.000+ žmonių dalyvauja kasmet

· 3.500 susirinkimo vietų – kiekviena vieta turi vadovą

· 60 savivaldybių - visose yra mero deleguotas už „Darom“ atsakingas žmogus (dažniausiai ekologas)

· 550+ seniūnijų; partneris Seniūnijų asociacija

· 1.000+ mokyklų oficialiai registruojasi; per 400 mokyklų turi savo komandas

· Surenkama per 1.500 tonų šiukšlių kasmet. Per 12 metų surinkta per 30.000 tonų. Šiukšlių kiekis yra oficialiai matuojamas sąvartynuose

· Labai didelis darbas - sukoordinuoti šiukšlių išvežimą į 10 sąvartynų iš 60 savivaldybių ir 3.500 vietų

Tam, kad akcija sėkmingai vyktų toliau, akcijai “Darom” reikalinga stipri administracija, kuri užtikrintų darbų tęstinumą, jų organizavimą ir koordinavimą.

Turėdama nuolatinę komandą ir pakankamus organizacinius resursus, Lietuva galėtų tapti pasaulinio "Darom" judėjimo su 150 valstybių viena iš lyderių.

Akcijos organizatorių teigimu, užtektų bent 3 etatų sudaryti nuolatinei komandai, kuri vykdytų veiklą visus metus. Kitos šalys, pavyzdžiui Latvija, skiria valstybės finansavimą „Darom“ veiklai.

Pasiūlymas:

Skirti 60 tūkst. Eurų visuomeninės organizacijos VšĮ „Mes Darom“ veiklai užtikrinti.

Lėšų šaltinis:

Aplinkos ministerijai numatyti asignavimai.

Svarstyti Vyriausybei

74.

Seimo narė

Gintarė Skaistė,

2019-11-07

Argumentai:

Kasmetinis Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“, skirtas pagerbti, išgirsti ir susipažinti su mūsų šalies istorija. Sąskrydis kasmet organizuojamas nuo 1990 metų.

Sąskrydžiui organizuoti skiriamos lėšos nedidinamos jau nuo 2007 metų, kai jos siekė 29 tūkst. eurų. Brangstant paslaugoms ir prekėms, neišvengiamai skiriamų lėšų nebeužtenka padengti kaštams.

Siūlau padidinti sąskrydžiui „Su Lietuva širdy“ skiriamą finansavimą, atitinkamai pagal infliaciją nuo 2007 metų. Teikiant pasiūlymą, buvo atlikti skaičiavimai, remiantis oficialiais rodikliais, t.y. 2007 - 2018 metų metinėmis infliacijomis. Atlikti skaičiavimai parodė, kad vien dėl infliacijos nuo 2007 metų iki 2019 metų asignavimai turėjo padidėti 10 338 eur.

Norint užtikrinti tą pačią perkamąją galią, atitinkamai siūlau padidinti finansavimą 10 tūkst. eurų.

Pasiūlymas:

Kultūros ministro valdymo sričiai papildomai skirti 10 tūkst. Eur, kurie būtų skirti Lietuvos nacionaliniam Kultūros centrui, organizuojant tradicinį Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydį “Su Lietuva širdy”. Iš viso šiam renginiui finansuoti būtų skirta 39 tūkst. Eur.

Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai skirti asignavimai.

Svarstyti Vyriausybei

75.

Seimo narys

Algimantas Dumbrava,

2019-11-07

Argumentai: Visagino ilgalaikiuose strateginio planavimo dokumentuose Visaginas matomas kaip – inovatyvios pramonės vystymo centras su puikiai išvystyta verslo, aktyvaus poilsio ir sporto infrastruktūra, kuriame patogu dirbti, saugiai ir sveikai gyventi. Dalis šios vizijos jau yra pradėta įgyvendinti t. y. vykdomas projektas, kurio pagrindinis tikslas – atlikti apleistų teritorijų konversiją, regeneruojant buvusį karinį miestelį ir pritaikant kompleksą inovatyviai pramonei vystyti – SMART PARK įkūrimui, taip skatinant naujų darbo vietų kūrimą Visagino savivaldybėje, užtikrinant palankesnes sąlygas verslui įsikurti, didinant investicinį vietovės patrauklumą. Baigus projekto įgyvendinimo veiklas planuojama tolimesnė teritorijos plėtra, siekiant pritraukti kuo daugiau investuotojų vykdyti veiklą šioje zonoje.

Pasiūlymas: Skirti 300 tūkst eurų Visagino savivaldybėje kuriamo pramonės parko teritorijoje lauko gaisrinio vandens tiekimo sistemos su antžeminiais gaisriniais hidrantais, siurbline ir dvejais gaisriniais rezervuarais įrengimo rangos darbų atlikimui.

Lėšų šaltiniai: Viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką.

Svarstyti Vyriausybei

76.

Seimo narys

Rimantas Jonas Dagys,

2019-11-07

Argumentai:

Kauno Jono Pauliaus II gimnazija pasirinkusi gamtos mokslų kryptį su matematikos, IT ir anglų k. integracija.

Modernizuojant gimnazijos erdves neužtenka lėšų. Mokinių skaičius didelis(1439). Panaudojant 2%, atlygio už ugdymą ir aplinkos (ES, projektų, savivaldybės, VIP ir kt.) lėšas, buvo planuota atnaujinti ir modernizuoti mokymosi aplinkas, turtinant kabinetus šiuolaikiškomis mokymo/-si priemonėmis. Buvo rengtas projektas ES struktūriniam fondui. Projektas nelaimėjo.

Siekiant aukštesnės darbo kokybės reikalinga įrengti Inovatyvių įrenginių (kalbų ir fizikos laboratorijoms ), kurių vertė 50 000 eurų.

Pasiūlymas:

Skirti 50 000 eurų kalbų ir fizikos laboratorijoms įrengti.

Lėšų šaltinis:

Skolos aptarnavimo išlaidos.

Svarstyti Vyriausybei

77.

Seimo narys

Juozas Baublys,

2019-11-08

Argumentai:

Varėnos rajono savivaldybė, siekdama tinkamai įamžinti Dainavos apygardos partizaninį judėjimą ir partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimą, įsteigė Merkinės krašto muziejaus struktūrinį padalinį – Dainavos apygardos partizanų muziejų, kurio veikla vykdoma ne tik muziejaus pastate, bet ir Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų memorialinio komplekso teritorijoje. Siekdama atnaujinti muziejaus pastatą ir memorialo teritoriją, Varėnos rajono savivaldybės administracija numato įgyvendinti projektą Memorialo Dainavos apygardos partizanams atminti Merkinės miestelyje, Varėnos rajone, sutvarkymas „Atminties ratas“.

Memorialo teritorijoje, užimančioje apie 1,5 ha plotą, amžino poilsio atgulę apie 139 partizanai, ryšininkai ir jų rėmėjai, yra pastatyta koplyčia ir apie 160 kryžių. Šiuo metu tai yra didžiausias teritoriniu atžvilgiu memorialas Lietuvoje partizanams ir tremtiniams atminti, tačiau jis nėra deramai sutvarkytas ir pritaikytas vietos bendruomenei bei turistams iš Lietuvos ir užsienio lankyti. Dėl itin prastos Dainavos apygardos partizanų muziejaus pastato būklės, memorialo muziejuje esanti ekspozicija šiuo metu negali būti pristatoma lankytojams.

Idėjos projektas parengtas taip, kad jį galima būtų realizuoti atskirais etapais, priklausomai nuo gauto finansavimo. 2018 metais buvo parengtas memorialo komplekso koplyčios tvarkybos darbų (remonto) projektas. 2020 m. planuojama parengti viso memorialo komplekso techninį projektą ir pradėti memorialo komplekso koplyčios tvarkybos darbus.

Tik savivaldybės biudžeto lėšomis Varėnos rajono savivaldybės administracija įgyvendinti šio visai Lietuvai svarbaus projekto neturi finansinių galimybių. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo projektu siekiama sukurti erdvę, kuri reprezentuotų ne tik Varėnos krašto ar Dzūkijos, bet ir Lietuvos istoriją, partizaninį judėjimą, pagyvintų regiono kultūrinį gyvenimą, padidėtų ne tik šių objektų lankytojų srautas, bet ir turistų srautas visoje Pietų Lietuvoje.

Pasiūlymas:

Skirti 102 tūkst. Eur. projekto „Memorialo Dainavos apygardos partizanams atminti Merkinės miestelyje, Varėnos rajone, sutvarkymas“ pirmajam etapui įgyvendinti – viso memorialo komplekso techniniam projektui parengti ir memorialo komplekso koplyčios tvarkybos darbams pradėti.

Lėšų šaltinis:

Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

78.

Seimo narys

Juozas Baublys,

2019-11-08

Argumentai:

Viešosios įstaigos Varėnos ligoninė pastatų kompleksą sudaro atskiri ne vienu metu pastatyti korpusai. Seniausias korpusas pastatytas 1956 metais, kiti du – 1975 ir 1979 metais. Dėl ilgametės eksploatacijos pastatai šiuo metu yra nusidėvėję, patiriami dideli šilumos nuostoliai. 2018 metais įstaiga patalpų šildymui išleido 54 tūkst. Eur., išlaidos elektros energijai sudarė 26 tūkst. Eur. Dalis išlaidų elektros energijai pirkti tenka ir patalpų šildymui.

Siekiant užtikrinti tinkamą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą gyventojams, būtina atlikti fasadų, stogų, cokolių, vamzdynų ir šilumos punktų renovaciją. Atlikti darbai ženkliai pagerintų pastatų būklę, padidintų jų energetinį efektyvumą, užtikrintų tinkamas higienos normas darbo ir paslaugų teikimo vietose, padėtų taupyti pinigines lėšas. Kasmet būtų sutaupoma 30-50 % išlaidų, tenkančių pastatų šildymui, bei 10-20 % - išlaidų elektros energijai.

Bendra preliminari darbų vertė – 950 tūkst. Eur.

Pasiūlymas:

Skirti VšĮ Varėnos ligoninės pastatų renovacijos ir apšiltinimo darbams 950 tūkst. Eur.

Lėšų šaltinis:

Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką.

Svarstyti Vyriausybei

79.

Seimo narys

Juozas Baublys,

2019-11-08

Argumentai:

VšĮ Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro pastatų fasadų ir dalies stogo atnaujinimo darbai nebuvo atliekami nuo pat pastatų statybos pabaigos (1968 ir 1984 m.). Šiuo metu pastatų fasadas yra fiziškai nusidėvėjęs, pastatai neatitinka keliamų energetinio efektyvumo reikalavimų.

Varėnos PSPC yra pagrindinė įstaiga, teikianti rajono gyventojams ambulatorines pirminės sveikatos priežiūros paslaugas. Nuolat augantis pacientų apsilankymų skaičius pas I lygio paslaugas teikiančius gydytojus ir sergančiųjų skaičiaus didėjimas rodo, kad viešoji paslauga yra paklausi ir jos poreikis didėja.

Siekiant, užtikrinti tinkamą gyventojams teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, senus pastatus būtina renovuoti. Renovavus Varėnos PSPC pastatų fasadus, padidėtų jų energetinis efektyvumas, būtų pagerintas pastatų estetinis vaizdas, pagerintos patalpų sanitarinės ir higienos sąlygos. Kiekvienais metais būtų sutaupoma apie 30-40% išlaidų, patiriamų patalpų šildymui, bei apie 10-15% išlaidų už elektros energiją, patiriamų dėl papildomo patalpų šildymo.

Preliminari investicijų suma 651 000 Eur.

Pasiūlymas:

Skirti VšĮ Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro pastatų renovacijos darbams 651 tūkst. Eur.

Lėšų šaltinis:

Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką.

Svarstyti Vyriausybei

80.

Seimo nariai

Ramūnas Karbauskis

Raminta Popovienė

Mantas Adomėnas

Vytautas Kernagis

Robertas Šarknickas

Stasys Tumėnas

Ona Valiukevičiūtė,

2019-11-08

Argumentai:

Finansų ministerijos nurodymu 2019 m. buvo sumažintos išlaidos Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų prekių ir paslaugų įsigijimui. Kultūros įstaigoms gali nepavykti užbaigti šių metų neturint kreditinių įsiskolinimų. Taip pat Kultūros ministerijai pavaldžioms įstaigoms, kuriose vykdomi rekonstrukcijos darbai arba perduodami objektai po rekonstrukcijos, išauga eksploataciniai kaštai – didesnės išlaidos už komunalines paslaugas, papildomų apsaugos, valymo paslaugų poreikis ir kt., tačiau tam papildomų biudžeto lėšų nėra skiriama. Pažymėtina, kad Kultūros ministerijai pavaldžios įstaigos dalį uždirbtų pajamų skiria įstaigų komunalinėms paslaugos apmokėti (šildymui, vandeniui, elektrai), kadangi tam nepakanka valstybės skiriamo biudžeto. Uždirbamos pajamos turėtų būti skiriamos veiklai ir darbuotojų skatinimui, tačiau esant nepakankamam biudžetui įstaigos priverstos „lopyti skyles“. Atkreiptinas dėmesys, kad nuosekliai kiekvienais metais skiriant papildomas lėšas einamajam Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų remontui, mažėtų poreikis pastatų esminiam atnaujinimui (lėšų skyrimui iš VIP).

Pasiūlymas: Skirti 550 tūkst. Eurų papildomų lėšų nacionalinėms ir Kultūros ministerijai pavaldžioms įstaigoms baziniam finansavimui užtikrinti:

Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui - 30 tūkst. Eurų;

Kauno valstybiniam muzikiniam teatrui – 20 tūkst. Eurų;

Klaipėdos muzikiniam teatrui – 32 tūkst. Eurų;

Lietuvos rusų dramos teatrui– 19 tūkst. Eurų;

Juozo Miltinio dramos teatrui – 20 tūkst. Eurų;

Valstybiniam Vilniaus mažajam teatrui - 12 tūkst. Eurų;

Kauno lėlių teatrui – 12 tūkst. Eurų;

Vilniaus teatrui “Lėlė”– 10 tūkst. Eurų;

Šiaulių valstybiniam kameriniam chorui “Polifonija”– 10 tūkst. Eurų;

Valstybiniam dainų ir šokių ansambliui “Lietuva”– 10 tūkst. Eurų;

Valstybiniam pučiamųjų instrumentų orkestrui “Trimitas”- 10 tūkst. Eurų;

Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui - 40 tūkst. Eurų;

Kauno filharmonijai – 18 tūkst. Eurų;

Chorui “Vilnius” – 10 tūkst. Eurų;

Šiuolaikiniam meno centrui - 40 tūkst. Eurų;

Lietuvos institutui – 16 tūkst. Eurų;

UNESCO biurui -10 tūkst. Eurų;

Aklųjų bibliotekai - 26 tūkst. Eurų;

Klaipėdos apskrities viešajai bibliotekai - 25 tūkst. Eurų;

Šiaulių apskrities viešajai bibliotekai – 15 tūkst. Eurų;

Panevėžio apskrities viešajai bibliotekai - 25 tūkst. Eurų;

Nacionaliniam kultūros centrui – 17 tūkst. Eurų;

Jūrų muziejui– 5 tūkst. Eurų;

Teatro, muzikos ir kino muziejui -10 tūks. Eurų;

Aviacijos muziejui – 10 tūkst. Eurų;

Maironio muziejui -14 tūkst. Eurų;

IX forto muziejui – 15tūkst. Eurų;

Liaudies buities muziejui – 13 tūkst. Eurų;

Šiaulių “Aušros” muziejui -20 tūkst. Eurų;

Trakų istorijos muziejui – 12 tūkst. Eurų;

Vilniaus Gaono žydų muziejui – 25 tūkst. Eurų;

Švietimo istorijos muziejui – 4 tūkst. Eurų;

Žemaičių muziejui “Alka” – 15 tūkst. Eurų.

Lėšų šaltinis: Papildomus 550 tūkst. Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui.

Svarstyti Vyriausybei

81.

Seimo narys

Gediminas Vasiliauskas,

2019-11-08

Argumentai:

Pastaruoju metu ne tik Kaune bet ir visoje Lietuvoje jaučiamas tikras tiek ledo ritulio, tiek ir kitų žiemos sporto šakų populiarumo bumas. Atlikus Kauno ,,Akropolio‘‘ rekonstrukciją nebeliko ledo čiuožyklos, o vienintelė ledo arena po stogu Kaune tapo ,,Baltų ainių‘‘ sporto mokykla. Profesionalių ledo ritulio komandų, ledo ritulio grupių, dailiojo čiuožimo grupių ir kitų žiemos sporto šakų atstovų, mėgėjų ir gyventojų poreikis užsiimti šiuo sportu yra didžiulis, todėl senoji ledo arena kasdien yra užimta nuo pat ryto iki vėlaus vakaro, septynias dienas per savaitę, kas ir tapo viena iš didžiausių problemų, siekiant užtikrinti prieinamumą užsiimti šiuo sportu. Kitos nemažiau svarbios šiandieninės problemos yra pačių ledo arenų kokybiškumas, užtikrinant geras sąlygas ne tik varžybų bet ir treniruočių metu, tad naujas ledo arenos kompleksas išspręstų vidurio Lietuvos ledo trūkumą sportininkams.

Šiuo metu tuščiame 2 hektarų sklype iškils dviejų ledo aikščių, daugiau kaip 7500 kv. m. bendro ploto arena. Viena iš dviejų aikščių bus skirta treniruotėms, o kita – varžyboms. Joje bus įrengtos tribūnos, kuriose tilps apie 500 žiūrovų. Naujoji ledo arena padės išspręsti ne tik prieinamumą didesniam sportininkų ir gyventojų skaičiui sportuoti bet ir kitą ledo ritulininkus varginančią problema. Šios sporto šakos atstovams nemaža problema tampa sportinės aprangos vežiojimas ir laikymas. Naujojoje arenoje prie kiekvienos persirengimo patalpos bus įrengtos specialios džiovyklos, kuriose ledo ritulininkai galės laikyti savo aprangas.

Todėl poreikis miestui ir visai Lietuvai turėti dar vieną naują ir moderniausią ledo areną Lietuvoje yra labiau nei akivaizdus. Čia galės vykti tiek ledo ritulio, tiek ir dailiojo čiuožimo treniruotės ir varžybos. Taip pat numatyta visa tam reikalinga infrastruktūra su pagalbinėmis patalpomis. Skaičiuojama, jog naujoji ledo arena kainuos apie 13,64 mln. eurų.

Pasiūlymas: Skirti 1 mln. eurų lėšas naujajai Kauno ledo arenai statyti.

Lėšų šaltiniai: iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba iš Valstybės valdymui ir valstybės skolos aptarnavimui numatomų skirti lėšų, arba iš Finansų ministerijai skirtų asignavimų.

Svarstyti Vyriausybei

82.

Seimo narė

Aušrinė Armonaitė,

2019-11-08

Argumentai:

Lietuva gali tapti viena pirmųjų valstybių Europos Sąjungoje, kuri programavimo mokytų moksleivius pasitelkiant išmanius, bet labai paprastus ir nebrangius įrankius – microbit kompiuteriukus. Šis biudžeto pasiūlymas orientuotas į trečių klasių moksleivius, atnaujinant bendrųjų ugdymo programas, siūlome Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai kiekvienais mokslo metais šį amžių ankstinti ir moksleivius pradėti mokyti programavimo jau nuo pirmųjų klasių. Valstybės tikslas turėtų būti skatinti tarpdisciplininį mokymą, o šis įrankis galėtų tapti jo dalimi, kadangi jo pritaikomumas yra labai platus – jis naudojamas ne tik informacinių technologijų pamokose, bet ir gamtos moksluose, muzikoje, matematikoje, kitose disciplinose.

Remiantis Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos atlikta analize „Lietuvos švietimas skaičiais 2018. Bendrasis ugdymas“ 2019-2020 m. mokinių, einančių į trečiąją klasę yra apie 29 tūkst. Vieno mikrokompiuterio kaina vidutiniškai yra apie 20 eurų, taigi norint įgyvendinti šį pasiūlymą iš valstybės biudžeto būtų reikalinga 580 tūkst. eurų.

Programavimas mikrokompiuteriukais Lietuvoje nėra naujiena. Nuo 2017-ųjų Lietuvoje programavimo entuziastai yra susibūrę į organizaciją ir kartu įgyvendina iniciatyvą „Kompiuteriukai vaikams”. Lietuvių iniciatyva „Kompiuteriukai vaikams” 2018-aisiais buvo įvertinta Jungtinių Tautų globojamų Pasaulio viršūnių apdovanojimuose (angl. World Summit Awards, WSA), kur pateko į geriausių pasaulyje skaitmeninių sprendimų penketuką kategorijoje „Švietimas ir mokymas“.

Didžiojoje Britanijoje mokymasis kompiuteriukų pagalba yra koordinuojamas ir įgyvendinimas Švietimo ministerijos, o Lietuvoje tai buvo iniciatyvių žmonių ir privačiomis lėšomis įgyvendintas projektas. Vilniaus mieste prie projekto įgyvendinimo prisidėjo Vilniaus miesto savivaldybė.

Siūlome Švietimo ir mokslo ministerijai įtraukti mokymąsi kompiuteriukų pagalba visoje Lietuvoje ir 2020 m. biudžete numatyti finansavimą, kad toks inovatyvus mokymasis būtų prieinamas visiems Lietuvos penktų klasių moksleiviams.

Pasiūlymas:

2020 metų Valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte numatyti skirti 580 000 eurų mikrokompiuteriukų įsigijimui ir pritaikymui Lietuvos mokyklose.

Lėšų šaltinis:

Valstybės įmonių sumokami dividendai į valstybės biudžetą.

Svarstyti Vyriausybei

83.

Seimo narė

Aušrinė Armonaitė,

2019-11-08

Argumentai:

Lietuvos valstybė yra įsipareigojusi tolygiai didinti krašto gynybos išlaidas, kitais metais jos planuojamos 2,02 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Finansų ministerija yra numačiusi, jog 2020 m. valstybės biudžete Krašto apsaugos ministerijai, atsakingai už krašto gynybą, skiriama virš 1 mlrd. eurų.

Tuo tarpu Užsienio reikalų ministerijai, kuri yra atsakinga už diplomatinį valstybės sektorių, skiriama beveik 86 mln. eurų.

Krašto gynyba yra labai svarbus Lietuvos valstybės prioritetas, tačiau šioje srityje svarbų vaidmenį atlieka ir diplomatinis valstybės korpusas, kurį kuruoja Užsienio reikalų ministerija. Didinat valstybės asiganavimus kietosios galios išlaidoms, negalime pamiršti ir valstybės minkštosios galios – užsienio politikos įgyvendinančių Lietuvos diplomatų.

Šio pasiūlymo tikslas – susieti Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijų veikloms skiriamus asignavimus, t. y. didinant išlaidas krašto gynybai, didinti biudžetą ir diplomatiniam sektoriui (jeigu skiriami asiganavimai mažėja vienai iš ministerijų, atitinkamai mažėja ir kitai). Siūlome diplomatiniam sektoriui procentaliai skirti bent dešimtadalį krašto gynybai numatytų lėšų.

2020 m. valstybės biudžeto projekte krašto gynybai numatoma skirti 2,02 proc. nuo BVP, tad diplomatiniam sektoriui turėtų būti skirta bent 0,202 proc. (pagal dabartinį biudžeto projektą, šis skaičius siekia 0,18 proc.)

Tam, jog ši sąlyga būtų įgyvendinta, URM asignavimai turėtų siekti bent 102 mln. eurų.

Palyginimui, Latvijos užsienio reikalų ministerijos biudžetas 0,23 proc. nuo BVP, Estijos – 0,3 proc.

Pasiūlymas:

2020 metų Valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte numatyti skirti diplomatiniam sektoriui bent dešimtadalį krašto gynybai skiriamų lėšų ir padidinti Užsienio reikalų ministerijos asignavimus 16 mln. eurų (šiuo metu yra numatyta nepilnai 86 mln. eurų).

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

84.

Seimo narė

Aušrinė Armonaitė,

2019-11-08

Argumentai:

Valstybė turėtų užtikrinti galimybes piliečiams vykdyti racionalų šeimos planavimą. Pagrindinės priemonės nėštumo planavimui – kontraceptinės tabletės, prezervatyvai, hormoninės spiralės. Kraštutiniu atveju, moterims taip pat yra atliekami abortai arba pašalinama gimda. Moterys Lietuvoje, dažnu atveju, renkasi būtent kraštutines priemones (kurios būna lytinio švietimo nebuvimo pasekmė), nes tik jos yra nemokamos (hormoninės spiralės kaina siekia 130 eurų, pakelis kontraceptinių tablečių ar prezervatyvų kainuoja apie 5–20 eurų). Kasmet Lietuvoje moterims yra atliekami apie 4–5 tūkstančiai abortų. Pagrindinės to priežastys aiškios – socialiai pažeidžiama artima aplinka, lytinio švietimo mokyklose stoka bei neužtikrinamas kontraceptinių priemonių prieinamumas.

Remiantis Europos Parlamento kasmet sudaromo „Kontracepcijos atlaso“ duomenimis, 2019 m. Lietuva užima vos 50 vietą ir priklauso 4–tai šalių kategorijai iš 6. Prie šios situacijos gerinimo neabejotinai prisidėtų nemokamos kontracepcijos užtikrinimas bent jau pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. 2018 m. Panevėžio savivaldybė nupirko 22 kontraceptines spirales, kurioms išleido 3000 eurų, ir jas pasiūlė sunkiau gyvenančioms moterims. Pusė šių moterų, noriai pasinaudojo siūloma pagalba ir šią savo patirtį rekomendavo kitoms pažįstamoms. Taigi, jeigu Lietuvoje bent 900 moterų (po 15 kiekvienoje savivaldybėje) per metus gautų nemokamas ilgalaikes (3–5m.) kontraceptines priemones, tai biudžetui kainuotų apie 112 500 eurų.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į nėštumo prevencinių priemonių prieinamumą jaunų (16–20 metų) žmonių tarpe. Jaunuoliams kontraceptikai yra finansuojami Estijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Albanijoje ir t.t. Tuo tarpu Lietuvoje kasmet yra atliekama apie 250 abortų procedūrų jaunoms, iki 19 m., merginoms. Valstybei kompensuoti kontraceptines priemones bent 10 000 jaunuolių kasmet kainuotų apie 1,8 mln. eurų. Toks kompensavimas turėtų būti struktūrinė lytinio švietimo dalis; kontraceptinių priemonių prieinamumas turėtų būti koordinuojamas šeimos gydytojų, kurie rūpintųsi, jog jauni žmonės žinotų šią informaciją ir esant poreikiui, galėtų gauti receptus kontraceptinėms priemonėms įsigyti.

Siūlome Sveikatos ministerijai įtraukti kontraceptinių priemonių kompensavimą Lietuvoje jautriausioms visuomenės grupėms ir 2020 m. biudžete numatyti tam finansavimą, kad mažėtų neplanuotų nėštumų skaičius mažai socialinių įgūdžių turinčiose šeimose bei skatinti lytinį švietimą ir kontraceptinių priemonių prieinamumą jauniems žmonėms (16-19 m.)

Pasiūlymas:

2020 metų Valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte numatyti skirti 1 912 500 eurų socialiai pažeidžiamų moterų bei jaunų žmonių (16–19m.) kontraceptinių priemonių kompensacijai.

Lėšų šaltinis:

Valstybės įmonių sumokami dividendai į valstybės biudžetą.

Svarstyti Vyriausybei

85.

Seimo narys

Vytautas Bakas,

2019-11-11

Argumentai

Lietuvoje sparčiai plečiasi investicijos į finansinių technologijų sektorių (toliau Fintech), tampame šio sektoriaus lyderiais.

Kartu su Fintech plėtra atsiranda rizikos, kurios, jei bus nevaldomos, turės neigiamos įtakos visuomenės saugumui, ekonominei ir politinei sistemai – pvz. pinigų plovimas, terorizmo finansavimas, sukčiavimas ir kt.

Šios kadencijos Seime buvo pritarta įstatymų projektams, kurie padidino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tenkančias veiklos apimtis, parlamentinės kontrolės metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete FNTT buvo pavesta užtikrinti rizikų, susijusių su FIntech plėtra, valdymą

Tam tikslui reikalingos nedidelės papildomos lėšos.

Pasiūlymas

Prevencinei veiklai FinTech (kriptovaliutos) sektoriuje vykdyti – 300 tūkst. eurų, iš jų 138 tūkst. eurų darbo užmokesčiui;

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto pajamos iš pelno mokesčio, akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Finansų ministerijai numatyti asignavimai.

Pritarti

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymas pasiūlymas

86.

Seimo nariai

Vytautas Bakas

Laurynas Kasčiūnas

Gabrielius Landsbergis,

2019-11-11

Argumentai:

Būtina didinti ugniagesių gelbėtojų profesijos patrauklumą, didinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento padaliniuose ir savivaldybėse dirbančių darbuotojų darbo užmokestį ir užtikrinti jų saugą ir sveikatą.

Šiuo metu Lietuvos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžiose tarnybose trūksta 606 darbuotojų, apie 500 iš šių neužpildytų pozicijų yra tiesiogiai susijusios su incidentų likvidavimu. Dėl šios priežasties dažnu atveju nėra galimybės surinkti būtiną ugniagesių, vykstančių į gaisrus, skaičių komandose.

Ugniagesių gelbėtojų darbo užmokestis yra mažiausias lyginant su kitų vidaus įstaigose dirbančių pareigūnų atlygiais (pradedantis pareigūnas gauna apie 550 eur. „į rankas“).

Profesinių sąjungų duomenimis, į gaisrus bei gelbėjimo darbus vyksta du kartus mažesnis pareigūnų skaičius, nei priklausytų. Tokia situacija kelia grėsmę dirbančių pareigūnų sveikatai ir gyvybei ir gerokai apsunkina galimybes gaisrų metų efektyviai vykdyti pavestas funkcijas.

Ugniagesiai nėra aprūpinti būtiniausiomis asmens saugos priemonėmis. Tai atskleidė šių metų spalio 16 d. įvykęs gaisras Alytuje esančioje padangų perdirbimo gamykloje.

Pasiūlymas

Skirti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departametui prie VRM būtiną papildomą 17 324 tūkst. eurų finansavimą darbo užmokesčiui bei darbo saugos ir sveikatos priemonėms pagal šiuos būtinus poreikius:

- Pareigūnų pareigybinių koeficientų kėlimui ir motyvacijai, laikantis Vyriausybės įsipareigojimų, ir „Programos 1000” įgyvendinimui – 10 500 tūkst. eurų.

- Dėl 2019 m. atliktų darbuotojų tarnybinės veiklos vertinimų darbo užmokesčio padidėjimui – 2 100 tūkst. eurų.

- Etatų sukomplektavimui, darbuotojų/biudžetininkų atlyginimams, darbų saugos priemonėms ir pareigūnų bei darbuotojų sveikatai (skiepams, medikamentams ir pan.) - 1000 tūkst. eurų.

- Dėl padidėjusių Minimaliosios mėnesinės algos ir Bazinio dydžio – 1 200 tūkst. eurų.

- Nuo 2020.01.01 įsigaliojančio Vidaus tarnybos statuto nuostatų įgyvendinimui – 1 500 tūkst. eurų.

- Darbuotojų aprūpinimui uniformomis, asmens apsaugos priemonėmis - 1 024 tūkst. eurų.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš Valstybinės miškų urėdijos gaunamo pelno arba Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Finansų ministerijai numatyti asignavimai.

Svarstyti Vyriausybei

87.

Seimo narys

Vytautas Bakas,

2019-11-11

Argumentai

Vidaus reikalų valdymo sričiai būtinas papildomas finansavimas šioms prioritetinėms sritims:

1. įgyvendinti kolektyvinės sutarties nuostatas vidaus reikalų įstaigose;

2. Užtikrinti tinkamą atlygį ugniagesiams gelbėtojams darbo užmokesčio didinimui, pareigūnų ir darbuotojų aprūpinimą saugos ir sveikatos priemonėmis, būtina įranga;

3. Užtikrinti savivaldybėms perduotų priešgaisrinės saugos funkcijų vykdymą

4. Užtikrinti rizikų susijusių su finansinių technologijų plėtra bei įstatymais deleguotų funkcijų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai vykdymą;

5. Užtikrinti Migracijos departamento vykdomas funkcijas;

Pasiūlymas

1) Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatų įgyvendinimui – didinti policijos pareigūnams mažiausius koeficientus vidutiniškai 0,5 bazinio dydžio (pagal pateiktą derinti Vidaus tarnybos statuto pakeitimo projektą) – 3 541 tūkst. eurų, iš jų 3 491 tūkst. eurų darbo užmokesčiui;

2) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM kreditiniam įsiskolinimui padengti, kadangi 2019 m. papildomai skirti 3,5 mln. eurų, suderinus su profsąjungomis, buvo paskirstyti pareigūnų vertinimams ir dėl to didesnių atlyginimų mokėjimams nuo balandžio mėnesio, todėl 2020 m. susidaro 4 mėn. lėšų trūkumas darbo užmokesčiui – 1 560 tūkst. eurų;

3) valstybės perduotų savivaldybėms funkcijų vykdymui – 5 262 tūkst. eurų (priešgaisrinės saugos funkcijai – 4 166 tūkst. eurų, civilinės saugos funkcijai – 703 tūkst. eurų, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenų tvarkymo funkcijai – 393 tūkst. eurų);

4) Migracijos departamento prie VRM funkcijų vykdymui dėl vykdomos reformos (perimtų iš Policijos departamento regioninių padalinių patalpų remontui, informacinių technologijų prekėms ir paslaugoms įsigyti, baldams, kitoms prekėms ir paslaugoms, eilių valdymo, vaizdo stebėjimo sistemoms įrengti ir kt.) – 1 345 tūkst. eurų;

5) prevencinei veiklai FinTech (kriptovaliutos) sektoriuje vykdyti – 300 tūkst. eurų, iš jų 138 tūkst. eurų darbo užmokesčiui;

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Finansų ministerijai numatyti asignavimai.

Svarstyti Vyriausybei

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymas

88.

Seimo narys

Vytautas Bakas,

2019-11-11

Argumentai:

Siūlomas 2020 m. biudžetas Lietuvos policijai yra 232 094 tūkst. eur. yra 16288 tūkst. eur. mažesnis, nei jis buvo prieš 11 metų, t. y. 2008 m. Tuomet jis siekė 248382 tūkst. eur.

Nuo to laiko Lietuvos policija iš esmės persitvarkė – optimizavo valdymo procesus, atleido dalį pareigūnų, atsisakė dalies turto ir funkcijų. Iš esmės pagerėjo policijos veiklos vertinimas visuomenėje

2020 m. biudžeto projekte policijos finansavimas sumažintas dar 4 mln. Eur.

Šiuo metu pagrindinė policijos veikla orientuota į reagavimą, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų tyrimą, dėl sumažinto finansavimo bus neįmanoma kokybiškai vykdyti nusikaltimų tyrimą, užtikrinti jų prevenciją.

Kils sunkumų didinant policijos pareigūno profesijos patrauklumą, didinti policijos pareigūnų darbo užmokestį ir užtikrinti jų saugą ir sveikatą, aprūpinti specialiosiomis priemonėmis.

Pasiūlymas

Skirti Policijos departamentui prie VRM būtiną papildomą 28 550 tūkst. eurų finansavimą darbo užmokesčiui bei darbo saugos ir sveikatos priemonėms pagal šiuos būtinus poreikius:

- Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatų įgyvendinimui - didinti policijos pareigūnams mažiausius koeficientus vidutiniškai 0,5 bazinio dydžio (pagal pateiktą derinti Vidaus tarnybos statuto pakeitimo projektą) – 3541 tūkst. eurų

- Nemažinti policijos biudžeto lėšų aprūpinimui ir kasdienei policijos veiklai užtikrinti (10 proc. prekėms ir paslaugoms, 5,2 proc. turtui įsigyti) – 4040 tūkst. eurų.

- Pareigūnų darbo užmokesčio kėlimui ir motyvacijai, laikantis Vyriausybės įsipareigojimų „Programos 1000” įgyvendinimui – po 17 986 tūkst. Eurų 2020 m. ir 2021 m.

- Aprūpinimui priemonėms pagal nustatytus standartus pareigūnų saugai ir sveikatai – 2983 tūkst. eurų (2122 tūkst. eurų - LP AOR „Aras“ aprūpinti ginkluote ir specialiosiomis priemonėmis; 508 tūkst. Eurų - kriminalinės policijos ir kitų veiklos padalinių pareigūnus aprūpinti neperšaunamoms liemenėmis; 353 tūkst. eurų - atnaujinti tarnybinius ginklus).

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Finansų ministerijai numatyti asignavimai.

Svarstyti Vyriausybei

89.

Seimo narys

Vytautas Bakas,

2019-11-11

Argumentai:

Lietuva saugo išorės Europos sąjungos ir NATO sieną. Šiuo metu techninėmis priemonėmis saugoma vos daugiau, nei 50 proc. išorės sienos.

Būtina diegti šiuolaikines technologijas, kurios padėtų užtikrinti veiksmingą išorės sienos apsaugą, padėtų užkardyti kontrabandą, mažinti šešėlį

Būtina nuosekliai didinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos (toliau VSAT prie LR VRM) pareigūnų ir darbuotojų darbo užmokestį, aprūpinti tinkama ekipuote ir tarnybos priemonėmis.

Pasiūlymas

Skirti VSAT prie LR VRM papildomai 16 500 tūkst. eurų, iš jų:

- 12000 tūkst. sienos stebėjimo sistemų įrengimui ir atnaujinimui;

- Pareigūnų darbo užmokesčio kėlimui ir motyvacijai, laikantis Vyriausybės įsipareigojimų „Programos 1000” įgyvendinimui – 3000 tūkst. eur.;

- Aprūpinimui priemonėms pagal nustatytus standartus pareigūnų saugai ir sveikatai – 1500 tūkst. eur.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Finansų ministerijai numatyti asignavimai.

Svarstyti Vyriausybei

90.

Seimo narys

Vytautas Bakas,

2019-11-11

Argumentai

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT, Tarnyba) parlamentinės kontrolės metu priimtus sprendimus, Seimo valdybos nutarimus o taip pat Seimo priimtus teisės aktus, Tarnyba atlieka papildomas funkcijas, kurioms vykdyti būtinas finansavimas iš biudžeto lėšų:

- atsižvelgiama į tai, kad 2018 m. birželio 27 d. priimtu Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimu Nr. SV-S-801 „Dėl didžiausio leistino STT tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus“ STT valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis maksimalus pareigybių skaičius padidintas nuo 290 iki 320, Tarnyba 2020–2022 metais planuoja tęsti kryptingą STT personalo politiką, t. y. į Tarnybą priimti naujus savo srities specialistus, reikalingus STT keliamiems reikalavimams įgyvendinti. Dėl šios priežasties 2020 metams Tarnybai būtini papildomi 160,0 tūkst. Eur STT pareigybių sąraše esančioms 5 papildomoms pareigybėms, skirtoms analitiniams pajėgumams stiprinti, finansuoti;

- Vadovaujantis Atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigose, sąrašu (toliau – sąrašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1177 ir STT įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir siekiant mokėti konkurencingą atlyginimą aukštos kvalifikacijos pareigūnams, 2020 metais planuojamos mokėti priemokos 12 Tarnybos pareigūnų, kurie atitinkama Lietuvos profesijų klasifikatoriaus kodą ir profesijos pavadinimą;

- Vadovaujantis STT įstatymo nuostatomis, Tarnybos pareigūnams priedas už tarnybos stažą sudaro 3 procentus pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Įgyvendinant įstatymo nuostatas, 2020 metais 73 darbuotojams turi būti padidintas pareiginės algos priedas už tarnybos stažą Lietuvos valstybei;

- Tam, kad STT galėtų vykdyti įsipareigojimą mokėti nustatytą priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus ir priemokas pagal Atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigose, sąrašą Tarnybai 2020 metams būtina papildomai skirti 150,0 tūkst. Eur asignavimų;

- 2019 metais Tarnyba sėkmingai įgyvendino valstybės kapitalo investicijų projektą, kuriuo įsigijo administracines patalpas Vilniuje. STT yra paslapčių subjektas, todėl vykdydama savo funkcijas privalo laikytis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme įtvirtintų nuostatų saugodama, apdorodama ar perduodama Lietuvos Respublikos įslaptintą informaciją, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduotą informaciją. STT darbuotojams turi būti sudarytos visos galimybės saugoti, keistis ir apdoroti minėtą informaciją, kad jie galėtų per kuo trumpesnį laiką surinkti visus nusikalstamoms veikoms tirti reikšmingus duomenis bei neduotų pagrindo abejoti ir dėl to ginčyti įrodymų patikimumą bei užtikrintų gautos informacijos saugumą. Įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti turi būti kompleksiškai taikomi visų įslaptintos informacijos apsaugos sričių, t. y. įslaptintos informacijos administravimo, fizinės apsaugos, automatizuoto duomenų apdorojimo sistemų ir tinklų apsaugos, reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, įsigytose patalpose privalės būti įrengtos elektroninės apsaugos priemonės, kompiuterinis tinklas, atliktas remontas, kadangi darbo vietos turi būti pritaikytos darbui su įslaptinta informacija keliamiems reikalavimams bei atitikti higienos ir darbo saugos normas;

- Pastatams ir patalpoms, kuriose STT vykdo savo veiklą, dėl lėšų trūkumo daugelį metų buvo atliekami tik minimalūs pataisymai, todėl Tarnybos atsakingai planuojamo pastatų ir patalpų būtino remonto išlaidos kasmet tik didėja (pavyzdžiui, pastato balkonai pripažinti avarinės būklės, būtina atnaujinti stogo hidroizoliaciją, sutvarkyti stogo vandens nubėgimo sistemas ir pan.). Avarinėmis tapusios pastatų ir patalpų dalys kelia pavojų ne tik Tarnyboje dirbantiems ar apsilankantiems asmenims, bet ir pėstiesiems. Dėl šių priežasčių, o taip pat siekiant užtikrinti Tarnybos darbuotojų darbo kokybę, sveikas ir saugias darbo sąlygas, 2020 metams būtina papildomai skirti 190,0 tūkst. Eur materialiojo turto paprastojo remonto išlaidoms.

Pasiūlymas

Skirti būtiną papildomą finansavimą STT - 500,0 tūkst. eur., iš jų:

-310,0 tūkst. Eur darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms;

190,0 tūkst. Eur pastatų ir patalpų remontams.

Lėšų šaltinis:

Svarstyti Vyriausybei

91.

Seimo narys

Remigijus Žemaitaitis,

2019-11-12

Argumentai:

Šilalės rajono savivaldybės administracija 2015 m. įgyvendino investicijų projektą „Laisvalaikio ir sporto komplekso Šilalėje, baseino statyba“. Pastačius baseiną yra įvykdyta tik pirma dalis techniniame projekte „Laisvalaikio ir sporto komplekso Kovo 11-osios g. 15, Šilalėje, sporto salės statyba“ numatyto projekto. II etape numatyti pastatyti sporto salę 500 žiūrovų, aerobikos salę, treniruoklių salę ir kt. bei įrengti vaikų žaidimo aikštelę, dvi lauko teniso aikšteles.

Atkreiptinas dėmesys, kad projektas yra tęstinis, kadangi būtų įgyvendinamas pagal tą patį techninį projektą.

Pasiūlymas:

Skirti investicijų projektui „Laisvalaikio ir sporto komplekso Kovo 11-osios g. 15, Šilalėje, sporto salės statyba“ -– 150 000 Eur.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

92.

Seimo nariai

Julius

Sabatauskas

Algirdas Sysas

Rasa

Budbergytė

Dovilė Šakalienė

Raminta

Popovienė

Linas Balsys

Bronius

Bradauskas,

2019-11-12

Argumentai:

2017 m. lapkričio 22 d. Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje Nr. S-631 8.10 punkte Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įsipareigojo didinti mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, kad nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. išnyktų atotrūkis nuo mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nekontaktinių valandų skaičius etate nuo 3 iki 6 val., nuo 2022 m. kasmet pridedant po 1 nekontaktinę valandą.

Todėl teikiame siūlymą, kuris padėtų įgyvendinti LRV prisiimtus įsipareigojimus.

Pasiūlymas:

Padidinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtus asignavimus, papildomai skiriant 12,5 mln. Eur.

Lėšų šaltinis:

Finansų ministerijai skirti asignavimai.

Svarstyti Vyriausybei

93.

Seimo nariai

Julius

Sabatauskas

Algirdas Sysas

Rasa

Budbergytė

Dovilė Šakalienė

Raminta

Popovienė

Linas Balsys

Bronius

Bradauskas,

2019-11-12

Argumentai:

2017 m. lapkričio 22 d. Nr. S-631 Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutarties 9.1. p. buvo priimta, kad bus sudarytos prielaidos 2018-2022 m. dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimams didinti.

LRV 2019 m. gegužės 8 d. nutarime Nr. 462 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos patvirtinimo“ numatyta, kad sudaromos sąlygos nuosekliai didinti dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestį, nuo 2020 m. kasmet didinant etatinį (bazinį) darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 proc.

LRV 2017 m. kovo 13 d. nutarime Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ 2.3.2 p. nustatyta, kad bus peržiūrimas tyrėjų ir dėstytojų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir karjeros sistemos veiksmingumo užtikrinimas, kurio vienas iš prioritetų – tyrėjų ir dėstytojų atlyginimų didinimas.

Todėl įvertinę LRV prioritetus ir įsipareigojimus teikiame siūlymą nuo 2020 m. sausio 1 d. padidinti mokslininkų ir dėstytojų darbo užmokestį 10 proc.

Pasiūlymas:

Padidinti mokslininkų ir dėstytojų darbo užmokestį 10 proc. (16,8 mln. Eur.) nuo 2020 m. sausio 1 d.

Lėšų šaltinis:

Finansų ministerijai skirti asignavimai.

Svarstyti Vyriausybei

Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymas

94.

Seimo nariai

Valius Ąžuolas,

Gediminas Kirkilas,

Vanda Kravčionok,

Viktoras

Rinkevičius,

Vytautas Kamblevičius,

Ramūnas Karbauskis,

2019-11-12

Argumentai:

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) koordinuoja ir vykdo gelbėjimo darbus ir gesina gaisrus visoje šalies teritorijoje. Kokybiškas ir operatyvus pagalbos gyventojams bei valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams teikimas įvykus avarijai, gamtinei stichijai ar kilus gaisrams labai priklauso tiek nuo šios tarnybos pasirengimo vykdyti gaisrų gesinimo ir atitinkamus gelbėjimo darbus, tiek ugniagesių gelbėtojų aprūpinimo įvairia įranga ir priemonėmis. PAGD papildomų lėšų poreikis 2020 metams (įskaitant valstybės skiriamas dotacijas savivaldybėms priešgaisrinei ir civilinei funkcijoms atlikti) sudaro virš 26,5 mln. eurų, iš jų 3,856 mln. eurų reikalingi siekiant ugniagesius gelbėtojus aprūpinti pagal Vyriausybės patvirtintą priešgaisrinės saugos aprūpinimo standartą. Rengiant Valstybės ir savivaldybių 2020–2022 metų biudžeto projektą yra numatyta mažinti išlaidas prekėms ir paslaugoms. Esant nepakankamam finansavimui bei dar sumažinus minėtas išlaidas tai neabejotinai paveiks PAGD pasirengimą operatyviai teikti pagalbą įvykus nelaimei, vykdyti gelbėjimo darbus, bus sunku užtikrinti atliekamų gelbėjimo darbų kokybę.

Kilęs gaisras Alytaus padangų perdirbimo įmonėje UAB „Ekologistika“ atskleidė nemažai problemų aprūpinant PAGD ugniagesius būtiniausiomis priemonėmis ir darbo įrankiais: trūksta lėšų specialiosios aprangos priedams (ugniagesio šalmams, ugniagesio pirštinėms, pošalmiams, ugniagesio batams, diržams ir t.t. ), būtina aprūpinti ugniagesius gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbams likviduoti skirtomis priemonėmis (kvėpavimo organų apsaugos priemonėmis, įskaitant dujokaukes, gaisrinėmis žarnomis, įvairiais švirkštais, putokšliu ir kita gelbėjimo įranga), nepakankamas ugniagesių gelbėtojų aprūpinimas uniformine apranga.

Skyrus papildomų lėšų pagerėtų tiek pačių ugniagesių gelbėtojų aprūpinimas būtiniausiomis darbo priemonėmis, tiek aprūpinimas trūkstamomis gaisrų gesinimo ir gelbėjimo priemonėmis siekiant užtikrinti priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto nuostatas.

Pasiūlymas:

Papildomai skirti 800,0 tūkst. eurų finansavimą Vidaus reikalų ministerijai siekiant pagerinti PAGD aprūpinimą gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų priemonėms, iš jų:

- specialiosios aprangos priedams (ugniagesio šalmams, ugniagesio pirštinėms, pošalmiams, ugniagesio batams, diržams ir t. ) įsigyti - 300,0 tūkst. eurų;

- gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbams likviduoti skirtoms priemonėms (kvėpavimo organų apsaugos priemonėms, įskaitant dujokaukes, gaisrinėms žarnoms, įvairiems švirkštams, putokšliui ir kt. gelbėjimo įrangai) įsigyti – 250,0 tūkst. eurų

- ugniagesių gelbėtojų aprūpinimui uniformine apranga – 250,0 tūkst. eurų.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčio, gautos viršplaninės biudžeto pajamos.

Pritarti.

95.

Seimo nariai

Valius Ąžuolas,

Gediminas Kirkilas,

Vanda Kravčionok,

Vytautas Kamblevičius,

Ramūnas Karbauskis,

2019-11-12

Argumentai:

Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamos politinės partijos, suprasdamos švietimo reikšmę ir vaidmenį asmens, visuomenės ir valstybės raidai, ir, remdamosi Lietuvos Respublikos Seimo atstovaujamų partijų susitarimu dėl Lietuvos švietimo politikos gairių, siekia užtikrinti valstybės finansuojamas I pakopos studijas pagal sutartis su aukštosiomis mokyklomis, jose numatant parengtų bakalaurų/ profesinių bakalaurų skaičių ir įsipareigojimus dėl studijų kokybės bei studentams teikiamos akademinės ir socialinės paramos; pertvarkyti priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemą, atsisakant išimtinai akademinių kriterijų, įvertinant individualius pretendento gebėjimus ir motyvaciją pasirinktai profesijai.

Siekiant jau 2020 m. pasiūlyti nemokamas bakalauro studijas didesniam skaičiui stojančiųjų, t. y. labiau atliepti jų asmeninį interesą kartu atsižvelgiant į valstybės plėtrai būtinas studijų kryptis, ir taip užtikrinti platesnį aukštojo mokslo prieinamumą, bei remiantis 2019 m. duomenimis, kuomet valstybės finansuojamoms vietoms bakalauro studijose buvo skirta 9 315 tūkst. Eur (įstojo 11 760 tūkst. studentų), siūlome 2020 m. papildomai skirti 6 250 tūkst. Eur, kad valstybės finansuojama vieta bakalauro studijose būtų prieinama didesniam skaičiui stojančiųjų (apie 20 tūkst. studentų).

Užtikrinant, kad valstybės finansuojamoms bakalauro studijoms skirtos lėšos bus naudojamos tik valstybės finansuojamų bakalauro studijų vietoms apmokėti, įstatymo projekte Nr. XIIIP-4014 „Dėl 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto“ patikslinta 13 straipsnio 4 punkto 1 dalies formuluotė, kurioje nurodyta, jog lėšos skirtos studijų išlaidoms negali būti naudojamos kitoms reikmėms.

Pasiūlymas:

Siūlome padidinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai 2020 metų valstybės biudžete skirtus asignavimus 6 250 tūkst. Eur suma, kuri būtų skirta valstybės finansuojamų vietų skaičiui bakalauro studijose didinti.

Lėšų šaltinis:

Biudžeto įplaukos iš gautų loterijų ir lošimų mokesčių.

Pritarti.

96.

Seimo nariai

Valius Ąžuolas,

Gediminas Kirkilas,

Vanda Kravčionok,

Viktoras

Rinkevičius,

Vytautas Kamblevičius,

Ramūnas Karbauskis,

2019-11-12

Argumentai:

Planuojama skirti 27 959 tūkst. Eur suma nepakankama nuo 2020-01-01 didinamam minimaliam savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui mokėti bei būtinai įrangai įsigyti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-07-03 nutarimu Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2020 m. sausio 1 d. padidino minimalią mėnesinę algą 52 eurais nuo šiuo metu nustatytos 555 Eur iki 607 Eur sumos.

2019-07-10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės su nacionalinėmis profesinių sąjungų organizacijomis sudarytoje 2020 metų Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje bei jos pagrindu Vyriausybės Seimui pateiktame Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-4024 numatomas savivaldybių ugniagesių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didėjimas nuo esamo 3,38 iki 4.

Iš viso lėšų poreikis 2020 metams minėtam savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčio didėjimui: 5.7 mln. eurų. Biudžeto projekte, palyginti su 2019 metais, dotacijų suma savivaldybių priešgaisrinei saugai padidinta tik 3.2 mln. eurų, trūkumas 2.5 mln. eurų.

Be to, biudžeto projekte savivaldybėms nenumatytos lėšos ugniagesių kvėpavimo apsaugos priemonėm įsigyti, gaisriniam automobiliams (bent dėvėtiems, ne naujiems), gelbėjimo įrangai, ugniagesių apsaugos priemonėms (koviniams drabužiams, diržams, šalmams ir kt.). Pastarosiomis savaitėmis įvykęs gaisras Alytaus padangų perdirbimo įmonėje UAB „Ekologistika“, kuriame dalyvavo ir savivaldybių ugniagesių pajėgos, atskleidė šalies problemą, jog savivaldybių ugniagesiams trūksta kvėpavimo apsaugos priemonių.

Pasiūlymas:

Papildomai skirti ne mažiau kaip 2.5 mln. eurų savivaldybių atliekamai priešgaisrinei funkcijai vykdyti, prioritetiškai – gyvybiškai būtinai ugniagesio apsaugos įrangai, gesinimo bei gelbėjimo įrangai įsigyti ir nuo 2020-01-01 didėjančiam minimaliam savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui mokėti.

Lėšų šaltinis:

Biudžeto įplaukos iš gautų loterijų ir lošimų mokesčio, valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčio, gautos viršplaninės biudžeto pajamos.

Pritarti.

97.

Seimo nariai

Julius

Sabatauskas

Algirdas Sysas

Rasa

Budbergytė

Dovilė Šakalienė

Raminta

Popovienė

Linas Balsys

Bronius

Bradauskas,

2019-11-12

Argumentai:

Projekto 5 priede „Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams“ numatomas nepakankamas finansavimas savivaldybių atliekamos priešgaisrinės saugos funkcijos vykdymui. Planuojama skirti 27 959 tūkst. Eur suma nepakankama nuo 2020-01-01 didinamam minimaliam savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui mokėti.

Pasiūlymas:

Papildomai skirti 2.5 mln. eurų nuo 2020-01-01 didėjančiam minimaliam savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui mokėti.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčio, gautos viršplaninės biudžeto pajamos arba iš Vidaus reikalų ministerijai skiriamų asignavimų.

Iš dalies pritarti.

Skirti 2 500 tūkst. eurų ne tik darbo užmokesčiui didinti, bet ir ugniagesio apsaugos įrangai, gesinimo bei gelbėjimo įrangai įsigyti.

98.

Seimo nariai

Andrius Kupčinskas

Arvydas Anušauskas

Arūnas Gumuliauskas

Arvydas Nekrošius

Irena Haase

Vida Ačienė

Julius Sabatauskas

Vilija Aleknaitė Abramikienė

Audronė Jankuvienė

Kazys Starkevičius

Valentinas Bukauskas

Laurynas Kasčiūnas

Rima Baškienė,

2019-11-12

Argumentai:

Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“ organizuojamas kasmet Ariogaloje nuo 1990 m. Nuo pirmųjų renginio organizavimo metų renginiui organizuoti buvo skiriama 100 000 Lt, įvedus eurą ~ 29 000 eur, tačiau kiekvienais metais vis sunkiau suorganizuoti šventę, nes kyla paslaugų, scenos įrengimo, autorinių atlyginimų bei kiti organizaciniai įkainiai.

Pažymėtina, kad šis sąskrydis sulaukia vis daugiau lankytojų, nes garbaus amžiaus tremtinius atlydi jų giminaičiai, taip pat dalyvauja kitų patriotiškai nusiteikusių organizacijų atstovai. Atsižvelgiant į gausų dalyvių skaičių, dalyvių amžių ir poreikius, trūksta lėšų net pavėsinėms, nekalbant apie kitus palengvinimus garbaus amžiaus tremtiniams dalyvauti sąskrydyje (pvz., nemokamas mini transportas, etc.).

Paminėtina ir tai, kad 2020 m. sukanka 80 metų, kai prasidėjo sovietinė okupacija ir trėmimų pradžia, taip pat Lietuvos Nepriklausomybės 30-etis.

Pasiūlymas:

Skirti Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydžiui „Su Lietuva širdy“ organizuoti 49 tūkst. eur.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Kultūros ministerijos asignavimai.

Svarstyti Vyriausybei

99.

Seimo nariai

Valerijus Simulik

Leonard Talmont

Viktorija Čmilytė-Nielsen

Sergejus Jovaiša

Andrius Navickas

Mindaugas Puidokas

Gediminas Vasiliauskas,

2019-11-13

Argumentai: Per keletą paskutiniųjų metų žurnalistų etikos inspektoriaus funkcijos ir įgaliojimai tik plėtėsi. Ši plėtra nebuvo ir nėra paremta papildomais finansiniais ištekliais. Turimi žmogiškieji ir finansiniai ištekliai nepakankami veiksmingai įgyvendinti Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, nuostatas, sustiprinti teisininkų, nagrinėjančių skundus ir atstovaujančių Tarnybai teismuose, pajėgumus, užtikrinti įstatymuose nustatytų terminų laikymąsi.

Lietuvos Respublikos Seimo valdyba 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. SV-S-1200 patvirtino didžiausią leistiną Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių - 23,5, t. y. 5 pareigybėmis padidino didžiausią leistiną pareigybių skaičių. Jei šio sprendimo paraleliai nelydės sprendimas skirti reikiamus finansinius išteklius, šis pareigybių skaičiaus padidinimas negalės būti praktiškai įgyvendintas.

2018 m. rugsėjo mėnesį kartu su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra Tarnyba pradėjo vykdyti projektą „Atsako į neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas Lietuvoje stiprinimas“, finansuojamą pagal Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietybės programą (2014-2020). Tarnyba yra atsakinga už Projekto įgyvendinimą ir privalo užtikrinti nacionalinį kofinansavimą numatytoms veikloms, t. y. iš nacionalinio biudžeto numatyti 20 proc. nuo Tarnybai skirto projekto biudžeto. 2019 metais gauta 21 000 eurų, 2020 metams Projekto įgyvendinimui reikalingi papildomai 5676 eurai, taip pat 19 200 eurų apyvartinių lėšų Projekto, kuriam taikomas išlaidų kompensavimo principas, kol bus gautas EK finansinės paramos lėšos, išlaidoms apmokėti.

Pasiūlymas: Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai 2020 metams papildomai skirti 235 276 eurus Tarnybos veiklai ir prioritetams įstaigos 2020-2022 metų strateginio veiklos plano projekte įgyvendinti.

Iš jų:

- darbo užmokesčiui - 165 000 eurų;

- socialiniam draudimui - 2400 eurų;

-43 000 eurų ekspertinių paslaugų apmokėjimui, darbuotojų mokymams, darbo vietų sukūrimui;

- 24 876 eurai Projekto „Atsako į neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas Lietuvoje stiprinimas“ įgyvendinimui.

Lėšų šaltiniai: iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba iš Valstybės valdymui ir valstybės skolos aptarnavimui numatomų skirti lėšų, arba iš Finansų ministerijai skirtų asignavimų.

Svarstyti Vyriausybei

100.

Seimo nariai

Valerijus Simulik

Leonard Talmont

Viktorija Čmilytė-Nielsen

Sergejus Jovaiša

Andrius Navickas

Mindaugas Puidokas

Gediminas Vasiliauskas,

2019-11-13

Argumentai: Pagal vykdomosios valdžios suformuotą praktiką, kaip ir ankstesniais biudžetų planavimo laikotarpiais, Finansų ministerija be konsultacijų dėl realaus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai finansavimo poreikio, nustatė 2020 ir vėlesniems biudžetiniams metams maksimalius valstybės biudžeto asignavimų limitus įstaigai, kurie neatitinka realaus įstaigos poreikio, nurodomo ir pagrindžiamo Finansų ministerijai kiekvienais metais teikiamuose Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atitinkamo laikotarpio strateginių veiklos planų projektuose.

Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, dėl vykdomosios valdžios (Finansų ministerijos) nustatomų maksimalių asignavimų limitų, yra koreguojami Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos planavimo dokumentai ir juose numatytų veiklų apimtys, atsisakoma kai kurių veiklų, koreguojami veiklos prioritetai, veikla iš esmės koncentruojama į skundų tyrimus, atsisakoma platesnio mąsto tyrimų ir pan. Nors vaiko teisių apsaugos kontrolierė ne kartą atkreipė dėmesį, kad toks įstaigos finansavimo modelis bei taikoma praktika kelia abejones dėl vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, kaip nepriklausomo žmogaus (vaiko) teisių gynėjo, nepriklausomumo nuo vykdomosios valdžios, įstaigos finansavimo praktika nesikeičia.

Kaip buvo minėta ankstesnių metų kreipimesi į Lietuvos Respublikos Seimo komitetus, rekomendacijas Lietuvos Respublikai dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos stiprinimo finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais pateikė tiek Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas, apsvarstęs periodinę Lietuvos Respublikos ataskaitą, tiek Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba apsvarstęs periodinę Lietuvos Respublikos ataskaitą, tiek Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba 2016 m. lapkričio 2 d. vykusio Lietuvos Respublikos visuotinės periodinės peržiūros (vertinimo) metu (100.34, 100.35). Paminėtina ir tai, Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto rekomendacija nėra įgyvendinama nuo 2006 metų.

Finansų ministerijos nustatyti asignavimai (2020 metams - 570 tūkst. eurų, 2021 metams - 543 tūkst. eurų, 2022 metams - 543 tūkst. eurų) leidžia patenkinti minimalius įstaigos išlaikymo poreikius, kuriuos sudaro mokesčiai už komunalines, elektros energijos ir šilumos energijos paslaugas, kurių nei atsisakyti, nei sumažinti įstaiga negali, bei darbo užmokesčiui, kurio pakanka tik daliai (nuo 2020 metų 17,5 pareigybių) iš Seimo valdybos nutarimu nustatytų 24 pareigybių, išlaikyti. Be to, skiriamas finansavimas nesudaro galimybių įgyvendinti teisės aktų (Valstybės tarnybos įstatymo) nuostatų dėl valstybės tarnautojų vertinimo (suteikiant aukštesnes kvalifikacines klases), dėl priemokų už padidėjusį valstybės tarnautojų darbo stažą valstybės tarnyboje, taip pat vykdyti visuomenės švietimo apie vaiko teises ir jų apsaugos mechanizmus priemonių. Skiriant asignavimus nebuvo įvertintas ir įstaigos išlaikymui būtinų paslaugų ir prekių kainų padidėjimas.

Paminėtina ir tai, kad 2020 metams skirtų valstybės biudžeto asignavimų sumą - 570 tūkst. eurų, sudaro darbo užmokesčio fondas (485 tūkst. eurų, įskaitant ir skirtas tikslines lėšas sumažintam valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui kompensuoti tiek esamiems, tiek buvusiems įstaigos valstybės tarnautojams bei kadenciją baigusiai vaiko teisių apsaugos kontrolierei), tikslinės lėšos išeitinei išmokai išmokėti pasibaigus vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus kadencijai. Išlaidoms įstaigos išlaikymui skirta 85 tūkst. eurų, į kurias įskaičiuotos ir išlaidos komunalinėms, ryšio, transporto paslaugoms ir eksploatavimui, darbdaviui priklausančioms mokėti socialinio draudimo įmokoms, ligos pašalpoms ir kt.

Pasiūlymas: Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai 2020 metams papildomai skirti 44 000 eurų, iš jų:

- 23 400 eurų 1 valstybės tarnautojų etatui finansuoti bei 800 eurų darbdavio socialinio draudimo įmokoms;

- 3800 eurų didėja priemokos valstybės tarnautojams už padidėjusį valstybės tarnautojų darbo stažą valstybės tarnyboje;

- 8000 eurų reikalingi kompensuoti numatomam paslaugų ir prekių kainų padidėjimui;

- 8000 eurų visuomenės švietimo apie vaiko teises ir apsaugos mechanizmus funkcijai vykdyti. Viena iš vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus funkcijų – švietimas vaiko teisių užtikrinimo ir gynimo srityse, vaiko teisių populiarinimas, įstaigos žinomumo didinimas bei informacijos apie vaiko teisių gynimo būdus sklaida.

Svarstyti Vyriausybei

101.

Seimo nariai

Valerijus Simulik

Leonard Talmont

Viktorija Čmilytė-Nielsen

Sergejus Jovaiša

Andrius Navickas

Mindaugas Puidokas

Gediminas Vasiliauskas,

2019-11-13

Argumentai: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (toliau - ir Tarnyba) 2020 m. Finansų ministerijos numatyti 438 tūkst. eurų asignavimai, yra nepakankami siekiant efektyviai ir racionaliai vykdyti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai įstatymais ir kitais teisės aktais pavestas funkcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad numatytas maksimalus Tarnybos finansavimas iš valstybės biudžeto neleis užtikrinti:

1) Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklos, garantuojant nepriklausomą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau - Konvencija) įgyvendinimo stebėseną, bei lygių galimybių kontrolieriaus Konvencijos įgyvendinimo kontrolės vykdymo,

2) Europos Komisijos iš dalies finansuojamų projektų „Vietos bendruomenių stiprinimas efektyviai kovai su smurtu lyties pagrindu artimoje aplinkoje", „#NoPlace4Elate: tobulinant institucijų atsaką į neapykantos kalbos reiškinį Lietuvoje" ir „Visi apie tai kalba: darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas virsta realybe" įgyvendinimo,

3) Tarnybai įstatymu pavestos švietėjiškos veiklos bei lygių galimybių sklaidos ir diskriminacijos prevencijos visuomenėje,

4) Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų surengimo,

5) Tarnybos darbo efektyvumo ir veiksmingumo didinimo,

6) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (toliau - Direktyva 2014/54/ES) nacionalinio įgyvendinimo priežiūros,

7) lygių galimybių kontrolieriaus išeitinės išmokos išmokėjimo,

8) darbuotojų atlyginimų.

1. Nuo 2019 m. liepos 1 d. Tarnybai pavesta nauja funkcija - Konvencijos įgyvendinimo kontrolė, o prie Tarnybos įsteigta Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija. Komisija atlieka Konvencijos įgyvendinimo stebėseną. Komisiją, kurios sudėtyje yra ir vienas Tarnybos darbuotojas, techniškai ir ūkiškai aptarnauja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Komisijos sekretoriaus funkcijas taip pat atlieka Tarnybos atstovas. Vykdant minėtas funkcijas, Tarnybos žmogiškųjų išteklių resursų plėtrai (1,5 etato) ir stiprinimui papildomai reikalinga 45 tūkst. eurų. (44,4 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 0,6 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo mokesčiui).

2. Siekiant didinti visuomenės sąmoningumą ir stiprinti bendruomenės atsaką į smurto artimoje aplinkoje reiškinį Lietuvos regionuose, 2020 metais bus tęsiamas 2019 m. pradėtas vykdyti 24 mėn. trukmės Europos Komisijos iš dalies finansuojamas projektas „Vietos bendruomenių stiprinimas efektyviai kovai su smurtu lyties pagrindu artimoje aplinkoje”. Projekto tikslas - vystyti ir įgyvendinti tarpžinybinį algoritmą efektyviai intervencijai užtikrinti smurto dėl lyties atvejais vietos bendruomenėse, stiprinti mokytojų ir mokyklų personalo gebėjimus užkirsti kelią lyčių stereotipams, didinti visuomenės sąmoningumą apie smurto prieš moteris artimoje aplinkoje reiškinį ir skatinti smurto prevenciją. Bendra projekto vertė - 325 526 eurų. Projekto veikloms reikalingas nacionalinis finansavimas - 65 tūkst. eurų.

Atkreipiame dėmesį, kad gavus reikiamą nacionalinį finansavimą per projekto vykdymo laikotarpį projekto vykdytojai į valstybės biudžetą sumokės apie 90 tūkst. eurų mokesčių, t. y. įplaukos į valstybės biudžetą bus didesnės nei prašoma nacionalinio finansavimo suma.

Bendradarbiaudama su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, Tarnyba 2020-2022 metais planuoja įgyvendinti Europos Komisijos iš dalies finansuojamą projektą „#NoPlace4Hate: tobulinant institucijų atsaką į neapykantos kalbos reiškinį Lietuvoje”. Projektu siekiama sukurti efektyvų teisėsaugos institucijų algoritmą reaguojant į pranešimus apie galimus neapykantos kalbos atvejus, didinti atsakingų institucijų gebėjimus, tobulini specializuotų paslaugų prieinamumą nuo neapykanta motyvuotų incidentų nukentėjusioms aukoms, didinti visuomenės sąmoningumą neapykantos nusikaltimų prevencijos srityje ir stiprinti ombudsmenų institucijų gebėjimus vykdyti prevencinę ir švietėjišką veiklą. Bendra projekto vertė - 339,5 tūkst. eurų. Projekto veikloms reikalingas nacionalinis finansavimas - 68 tūkst. eurų.

Atkreipiame dėmesį, kad, gavus reikiamą nacionalinį finansavimą, per projekto vykdymo laikotarpį valstybės biudžeto pajamos iš įvairių mokesčių turėtų padidėti apie 73 tūkst. eurų, t. y. įplaukos į valstybės biudžetą bus didesnės nei prašoma nacionalinio finansavimo suma.

Tarnyba 2020-2022 metais planuoja įgyvendinti Europos Komisijos iš dalies finansuojamą projektą „Visi apie tai kalba: darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas virsta realybe". Projekto tikslas - gerinti moterų ir vyrų asmeninio gyvenimo ir darbo derinimą. Projektas skirtas mažinti politines, socialines, psichologines, nepalankios darbo kultūros ir stereotipinio visuomenės požiūrio kliūtis, trukdančias efektyviam asmeninio gyvenimo ir darbo derinimui. Bendra projekto vertė - 431,1 tūkst. eurų. Projekto veikloms reikalingas nacionalinis finansavimas - 89 tūkst. eurų.

Atkreipiame dėmesį, kad, gavus reikiamą nacionalinį finansavimą, per projekto vykdymo laikotarpį valstybės biudžeto pajamos iš įvairių mokesčių turėtų padidėti apie 107 tūkst. eurų, t. y. įplaukos į valstybės biudžetą bus didesnės nei prašoma nacionalinio finansavimo suma.

3. Siekdama mažinti visuomenėje paplitusius stereotipus apie skirtingas visuomenės grupes ir keisti diskriminacines nuostatas, Tarnyba 2020-2022 metais planuoja rengti socialines ir sąmoningumo didinimo kampanijas lygių galimybių užtikrinimo srityje. Atsižvelgiant į duomenų ir informacijos apie diskriminacijos paplitimą įvairiais pagrindais ir požiūrį į diskriminacijos atžvilgiu jautrias visuomenės grupes trūkumą, planuojama kasmet atlikti Lietuvos visuomenės reprezentatyvius tyrimus vertinant požiūrį į vyresnius asmenis, asmenis su negalia bei kitas visuomenės grupes (kasmet pasirenkant po vieną aktualią temą arba problemą). Socialinės ir sąmoningumo didinimo kampanijos remsis atliktų tyrimų duomenimis. Taip pat kasmet planuojama atlikti Lietuvos visuomenės reprezentatyvią apklausą apie Tarnybos žinomumą. Tam Tarnybai 2020 metais reikės 37 tūkst. eurų.

4. 2020 metais bus organizuojami septintieji Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai. Šio nacionalinės reikšmės renginio metu yra pagerbiami asmenys, organizacijos, idėjos, projektai ir iniciatyvos, reikšmingai prisidedantys prie lygybės ir įvairovės idėjų puoselėjimo Lietuvoje. 2019 metais vykusio renginio suminis biudžetas siekė 35 tūkst. eurų. Atsižvelgiant j aplinkybę, kad renginys yra organizuojamas kartu su partneriais, 2020 metais planuojamam renginiui Tarnyba prašo iš valstybės biudžeto skirti 20 tūkst. eurų.

5. Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą ES 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo, pagal kurią valstybės narės privalo užtikrinti, jog viešojo sektoriaus institucijos imtųsi būtinų priemonių, kad jų interneto svetainės ir mobiliosios programos būtų lengviau suvokiamos, galimos naudoti, suprantamos ir tvarios negalią turinčių, vyresnio amžiaus, kitų tautybių asmenims, būtina tobulinti Tarnybos interneto svetainės www.lygybe.lt prieinamumą ir suprantamumą. Tam įgyvendinti reikalinga 10 tūkst. eurų.

Įgyvendinant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (ES) 2016/6796, 2020 m. planuojama sinchronizuoti Tarnybos dokumentų valdymo ir e-pristatymo sistemas. Tam reikalinga 2 tūkst. eurų. Iš viso Tarnybos darbo efektyvumui ir veiksmingumui didinti 2020 m. reikalinga 12 tūkst. eurų.

6. Vykdant Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu Nr. XIII-618 pavestą funkciją – Direktyvos 2014/54/ES7 nacionalinio įgyvendinimo priežiūrą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje 2020 m. būtina įsteigti naują valstybės tarnautojo pareigybę. Šiam valstybės tarnautojui bus pavesta vykdyti Direktyvos 2014/54/ES 4 str. 2 dalyje numatytas funkcijas: asmenų konsultavimas, skundų, pateiktų dėl diskriminacijos pilietybės pagrindu, nagrinėjimas, ataskaitų rengimas, informacijos viešinimas (anglų ir lietuvių kalbomis), bendradarbiavimas su partneriais ir kt. Papildomų lėšų poreikis 2020 m. naujos pareigybės įsteigimui - 30 tūkst. eurų (29,6 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 0,4 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo mokesčiui).

7. Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, pasibaigus lygių galimybių kontrolieriaus įgaliojimų laikui ir jeigu jis neskiriamas kitai kadencijai, jam išmokama 2 mėnesių atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės įgaliojimų laikas baigiasi 2020 m. birželio 24 d. Jeigu ji nebūtų skiriama antrajai kadencijai, jai turėtų būti išmokama 9,3 tūkst. eurų išeitinė išmoka, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

8. Įvertinus valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo pakeitimus, pagal 2017 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. X III-198 nuostatas dėl kintamosios dalies darbuotojams nustatymo, yra būtinas papildomas darbo užmokesčio finansavimas. Be to, kylant valstybės tarnautojų kvalifikacijai, didėjant tarnybos Lietuvos valstybei stažui, kasmet reikalinga didesnė darbo užmokesčio dalis. Planuojama, kad 2020 metams darbo užmokesčiui papildomai bus reikalinga 10 tūkst. eurų (9,9 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 0,1 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo mokesčiui).

Bendras nustatytas papildomų lėšų poreikis 2020 metams - 385,3 tūkst. eurų – yra būtinas, siekiant efektyviai ir racionaliai vykdyti Tarnybai įstatymais ir kitais teisės aktais pavestas funkcijas.

Pasiūlymas: Siekiant efektyviai ir racionaliai vykdyti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai įstatymais ir kitais teisės aktais pavestas funkcijas siūlome 2020 m. papildomai skirti 385,3 tūkst. eurų iš jų:

- Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos aptarnavimui (Tarnybos žmogiškųjų išteklių resursų plėtrai (1,5 etato) ir stiprinimui) 45 tūkst. eurų (44,4 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 0,6 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo mokesčiui);

- Europos Komisijos iš dalies finansuojamų projektų įgyvendinimui :

· „Vietos bendruomenių stiprinimas efektyviai kovai su smurtu lyties pagrindu artimoje aplinkoje” - 65 tūkst. eurų;

· „#NoPlace4Hate: tobulinant institucijų atsaką į neapykantos kalbos reiškinį Lietuvoje” - 68 tūkst. eurų;

· „Visi apie tai kalba: darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas virsta realybe" - 89 tūkst. eurų;

- Lietuvos visuomenės reprezentatyvių tyrimų atlikimui - 37 tūkst. eurų;

- Nacionaliniams lygybės ir įvairovės apdovanojimams organizuoti - 20 tūkst. eurų;

- Tarnybos darbo efektyvumui ir veiksmingumui didinti - 12 tūkst. eurų;

- Naujos pareigybės įsteigimui (vykdyti Direktyvos 2014/54/ES 4 str. 2 dalyje numatytas funkcijas) - 30 tūkst. eurų (29,6 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 0,4 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo mokesčiui);

- Lygių galimybių kontrolierės (jeigu ji nebūtų skiriama antrajai kadencijai), išeitinei išmokai, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas atostogas - 9,3 tūkst. eurų;

- priemokoms valstybės tarnautojams už padidėjusį valstybės tarnautojų darbo stažą valstybės tarnyboje - 10 tūkst. eurų (9,9 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 0,1 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo mokesčiui).

Svarstyti Vyriausybei

102.

Seimo nariai

Agnė Bilotaitė

Rasa Petrauskienė,

2019-11-13

Argumentai:

Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje nuo 1990 m. gyventojų skaičius sumažėjo 23 proc. Per parą Lietuvoje gimsta vidutiniškai 85 kūdikiai, tačiau miršta apie 115 asmenų. Tik 31 proc. Lietuvos namų ūkių turi vaikų. Šie skaičiai aiškiai iliustruoja, jog Lietuvoje populiacija mažėja ir sensta, o tai be abejonės atsiliepia šalies ekonomikai ir valstybės gerovei.

Atsižvelgiant į tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtoje Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018-2030 metų strategijos įgyvendinimo 2019–2021 metų tarpinstitucinio veiklos plano, patvirtinto Vyriausybės 2018 m. gruodžio 5 d. Nutarimu Nr. 1216, 1.2.10 numatytos priemonės – kiekvienam naujagimiui nuo 2020 m. I ketv. skirti 100 eurų vertės kūdikio kraitelį, atkreipti dėmesį į būtinybę imtis numatytų priemonių, kurios turėtų tiesioginę įtaką teigiamiems Lietuvos gyventojų skaičiaus pokyčiams.

Pasiūlymu siekiama spręsti šalies demografinius iššūkius, didinti gimstamumą Lietuvoje bei pagerinti šeimos gerovę kompleksiškai taikant skatinančias priemones, o viena iš jų – parama šeimoms auginančioms vaikus ir su jų auginimu susijusių išlaidų būtiniausioms prekėms ir paslaugoms mažinimas.

Pasiūlymas:

Kūdikio kraitelio programai skirti papildomus 3 mln. eurų.

Lėšų šaltinis:

Iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų asignavimų, fiksuotų finansavimo programų, kuriose susikaupę 200 mln. eurų, skirtų lėšų įvairioms programoms įgyvendinti, tačiau nepanaudoti likučiai į valstybės biudžetą negrąžinami (remiantis Valstybės kontrolės rekomendacijomis).

Svarstyti Vyriausybei

103.

Seimo nariai

Raminta Popovienė

Julius Sabatauskas

Algirdas Sysas

Rasa Budbergytė

Dovilė Šakalienė

Linas Balsys

Bronius Bradauskas

Liudas Jonaitis,

2019-11-14

Argumentai:

Lietuvių gestų kalbos vertimo centras teikia gestų kalbos vertimo paslaugas visoje Lietuvoje. Vertimo paslaugos kurtiesiems yra prieinamos darbo dienomis nuo 8 vai. iki 20 val. Kitu laiku vertimo paslauga neprieinama. Dėl gestų kalbos vertėjų stygiaus pratęsti vertimo paslaugos laiko nėra galimybės. Iki šiol nėra išspręstas klausimas Bendrojo pagalbos centro (112) pagalbos prieinamumas klausos negalia turintiems asmenims.

Lietuvos kurčiųjų draugija jau ilgą laiką, remdamasi užsienio praktikos šalių pavyzdžiais, siekia, kad Lietuvoje atsirastų 24/7 ( paslaugos prieinamumas visa parą kiekvieną dieną) gestų kalbos vertimo paslauga. Net kaimyninėje Latvijoje yra budintys gestų kalbos vertėjai, kad esant poreikiui, klausos negalią turintis asmuo gali pasinaudoti gestų kalbos vertėjo paslaugomis. Kadangi, Lietuva savo lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugų teikimo modeliu tampa pavyzdžiu kitoms Europos ir pasaulio valstybėms, turi išvystyta ir kurčiųjų bendruomenės aktyviai naudojamą lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugą nuotoliniu būdu, o valstybė kompensuoja kompensacines priemones (mobiliuosius telefonus, planšetinius kompiuterius), tikslinga užtikrinti nuotolinę lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugą 24/7, nei budėjimą ar realų gestų kalbos vertimą visą parą (vykstant į vietą). Panaudojus esamas priemones (išvystytas technologijas, kompensacines priemones) ir pridėjus trūkstamus lietuvių gestų kalbos vertėjų etatus su atitinkamu apmokėjimu (taikomi kitokie apmokėjimai kai darbas naktinis, švenčių dienomis ar savaitgaliais). Klausos negalią turintys asmenys galės - išsikviesti ir gauti pagalbą BPC 112 lietuvių gestų kalba (prioritetas): - nutikus krizinei situacijai (sutrikus sveikatai, gaisro atveju, smurtas artimoje aplinkoje, avarija, užstrigus lifte ar kt.). Kylant smurtui artimoje aplinkoje, kai smurtaujama ypatingai vakarais, vėlyvu metu, ar savaitgaliais, kurtieji neturi galimybės išsikviesti pagalbos telefonu. Tokia galimybė turi būti sudaryta ir kurtiesiems užtikrinant lygiateisiškumą.

Pagrindinis tikslas - 24/7 paslaugos teikimas nuotoliniu būdu, nes sparčiai tobulėjant technologijoms, susitaupo specialistų kelionės išlaidos, racionaliau naudojamas gestų kalbos vertėjo darbo laikas o kurčiųjų bendruomenė pasiruošusi pasinaudoti šiomis paslaugomis.

Tam, kad vertimo paslauga būtų prieinama visa parą, nuotoliniu būdu reikia priimti papildomai 6 gestų kalbos vertėjų etatus, kurie dirbs pamainomis 24/7. Naktimis, švenčių dienomis ir savaitgaliais. Atsižvelgiant į tai, kad darbas bus pamaininis 6 etatams reikia 163 600 eurų per metus, iš jų 2 340 eurų Sodrai. Todėl siūlome skirti papildomas lėšas, kad būtų galimybė užtikrinti pirmos pagalbos prieinamumą klausos negalią turintiems asmenims.

Pasiūlymas:

Siūloma padidinti asignavimus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriant papildomą finansavimą darbo užmokesčiui 6 gestų kalbos vertėjų etatams 163 600 eurų.

Lėšų šaltinis:

Finansų ministerijai numatyti asignavimai.

Svarstyti Vyriausybei

104.

Seimo nariai

Raminta Popovienė,

Julius Sabatauskas,

Algirdas Sysas,

Rasa Budbergytė,

Dovilė Šakalienė,

Linas Balsys,

Bronius Bradauskas,

Liudas Jonaitis,

2019-11-14

Argumentai:

Kultūrai skiriamos lėšos sukuria ne tik pridėtinę ekonominę vertę, bet ir didina regionų ir vietos savivaldos patrauklumą, stiprina kultūrinį identitetą. Savivaldybėse dirbančių kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokestis vis dar vienas mažiausių šalyje. Dėl mažo darbo užmokesčio sudėtinga pritraukti dirbti jaunus specialistus ypač į toliau nuo didžiųjų miestų nutolusius regionus, daugelis kvalifikuotų specialistų palieka šią sritį, ieškodami geresnių darbo sąlygų.

Vadovaujantis pateiktas Kultūros ministerijos paskaičiavimais, 2020 m. Valstybės biudžeto projekte tikslingai kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui didinti numatoma papildomai skirti 7,7 mln. Eurų, iš jų:

Valstybės biudžeto projekte savivaldybės kultūros darbuotojų atlyginimų didinimui numatyta 2,4 mln. eurų. Tokia skiriama suma leidžia planuoti tik 3,2 proc. (32 eurų) darbo užmokesčio didėjimą savivaldybių kultūros ir meno darbuotojams. Tam, kad didinti darbo užmokestį 10 proc., reikia iš viso 7,2 mln. eurų, tuomet kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio padidėjimas būtų 97 eurai. LRV ragina savivaldybes prisidėti 30 proc. prie darbo užmokesčio didinimo. Kiekvienai savivaldybei papildomai reikėtų skirti nuo 35 tūkst. iki 70 tūkst. eurų, priklausomai nuo konkrečioje savivaldybėje dirbančių kultūros darbuotojų skaičiaus. Tačiau žinant, kad savivaldybių finansinės galimybės yra labai ribotos, ir planuojamų skirti 2,4 mln. eurų suma nepakankama, kad kultūros darbuotojų darbo užmokestis didėtų bent 10 proc., siūlome skirti papildomai 5 mln. eurų kultūros srities darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti.

Pasiūlymas:

Papildomai skirti 5 mln. eurų kultūros darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti.

Lėšų šaltinis:

Finansų ministerijai numatyti asignavimai.

Iš dalies pritarti.

Skirti 6 400 tūkst. Eur kultūros ir meno darbuotojų užmokesčiui padidinti.

105.

Seimo narė

Vida Ačienė,

2019-11-14

Argumentai: Jau keletą metų iš eilės gaunamas prašymas padėti Raseinių Šaltinio progimnazijos stadiono atnaujinimui. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. spalio 31 d. patikrinime akte Nr. (2-25 15.3.3) PA-8219 nustatė, kad įstaigoje pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN21:2017 t.y. Bendrųjų sveikatos reikalavimų 18 punktas tai reiškia, kad veikla šiame stadione praktiškai negali būti vykdoma.

Raseinių Šaltinio progimnazijos bėgimo takas nelygus, padengtas nesaugia danga (asfaltas, kuris vietomis ištrupėjęs), krepšinio aikštelė taip pat padengta nesaugia asfalto danga, vietomis yra sulūžę, nesaugūs metaliniai sporto įrenginiai, universalios futbolo aikštelės dirbtinė danga nusidėvėjusi (byra smėlis), morališkai pasenusi nesaugi tinklinio aikštelė, nėra tinkamai įrengtos šuoliaduobės ir nėra kitų sportui reikalingų įrenginių. Šiuo metu ši infrastruktūra yra fiziškai nudėvėta, nesaugi ir nėra kitų sportui reikalingų sąlygų. Kūno kultūros pamokos nėra patrauklios dėl ribotų galimybių užsiimti skirtingomis sporto šakomis bei vykdyti normatyvas. Esama aplinka nesudaro tinkamų sąlygų mokinių kūno kultūros pamokoms lauke.

Raseinių Šaltinio progimnazijos stadionu naudojasi ne tik gimnazijos ugdytiniai, bet ir Raseinių kūno kultūros ir sporto centras, sporto klubas „Šaltinėlis“, bendruomenė (progimnazijos mokinių tėveliai ir darbuotojai), šalia esančių daugiabučių ir vienbučių gyvenamųjų namų gyventojai, tačiau dėl prastos infrastruktūros būklės aktyvaus laisvalaikio leidimas ir sportavimas lauke nėra itin patrauklus užsiėmimas, nėra galimybės organizuoti sporto varžybas bei vykdyti kitas sporto veiklas lauke įrengtoje dirbtinės dangos futbolo aikštelėje.

Preliminari projekto vertė – apie 250 tūkst. EUR.

Pasiūlymas:

Skirti 110 tūkst. EUR Raseinių Šaltinio progimnazijos stadiono įrengimui.

Lėšų šaltinis:

Iš mano kartu su kolegomis pateikto įstatymo projekto loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo numatomų gauti pajamų bei valstybės investicijų 2018-2020 m. programos LR Švietimo ir sporto ministerijai įstaigų infrastruktūros plėtros programos įgyvendinimui skiriamų asignavimų.

Svarstyti Vyriausybei

106.

Seimo nariai

Antanas Matulas

Raimundas

Martinėlis,

2019-11-14

Argumentai. 2018-2019 metais valstybei papildomai pavesta finansuoti kalinių gydymą. Su 2020 metų biudžetu teikiamas siūlymas drausti valstybės lėšomis nuteistuosius, o nuo 2020 metų 07 mėn. asmenims virš 75 metų pilnai kompensuoti vaistus. Tačiau papildomai lėšų asignavimų eilutėje tam nenumatyta ir siūloma skirti 36 408 tūkst. eurų, kaip ir 2019 metais.

Valstybė PSDF pavedė papildomų funkcijų vykdyti už 152 218 tūkst. eurų, bet 2020 metams numato skirti tik 36 408 tūkst. eurų.

2020 metais iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto už vieną asmenį draudžiamą valstybės lėšomis planuojama mokėti 438 eur. per metus. Tuo tarpu dirbantis pilietis, uždirbantis vidutinį 1289 eur. atlyginimą sumoka į PSDF 1079,66 eur. per metus. Jei valstybė, už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis mokėtų tokias pat įmokas, kaip ir vidutinį atlyginimą uždirbantys piliečiai, PSDF pasipildytų 952 312 630 eur. per metus. Taip pat yra 21 gyventojų grupė, kurioms yra taikomos išimtys arba lengvatos teikiant paslaugas arba mokant įmokas. Dėl jų sveikatos draudimo irgi prarandama ženkli suma.

Konstitucinis teismas savo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimu konstatavo, kad būtinoji pagalba reikalinga gyvybei gelbėti ir išsaugoti taip pat turi būti apmokama iš valstybės biudžeto. Tam reikalinga 57 467 tūkst. eurų.

Pasiūlymas:

· Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokoms ir asignavimams – 115 810 tūkst. eurų.

· Būtinajai pagalbai reikalingai gyvybei gelbėti ir išsaugoti - 57 467 tūkst. eurų.

· Suvienodinus asmenų draudžiamų valstybės lėšomis ir vidutinį darbo užmokestį uždirbančių piliečių įmokas – 952 312 630 eur.

Iš viso – 1 125 589 630 eur.

Suprantu, kad gauti tokias lėšas iš biudžeto yra beveik nerealu, bet šiuo pasiūlymu noriu atkreipti dėmesį, kad kiekvienais metais valstybė į PSDF nesumoka virš 1 mlrd. eur. įstatymuose numatytų įmokų. Tokiu būdu Lietuvos Respublikos sveikatos biudžetas pasiektų kitų Europos Sąjungos valstybių sveikatos sistemai skiriamos BVP dalies vidurkį ir iš esmės išspręstų visas problemas susijusias su medikų atlyginimais, medikamentų trūkumu, paslaugų kokybe ir prieinamumu.

Lėšų šaltinis

Lėtesnis neapmokestinamojo pajamų dydžio tarifo didinimas arba neapmokestinamojo pajamų dydžio tarifo nedidinimas.

Nepritarti.

Nėra finansinių galimybių.

107.

Seimo nariai

Bronius Bradauskas,

Algimantas Salamakinas,

2019-11-14

Argumentai:

VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikos per metus vidutiniškai gydoma apie 1 mln. ambulatorinių ir apie 100 tūkst. stacionarių pacientų, atliekama apie 2 mln. tyrimų ir daugiau nei 50 tūkst. įvairių sudėtingų operacijų. VUL santaros klinikose per metus atliekama apie 200 širdies, ragenos, inkstų, kepenų bei giminingų ir negiminingų donorų čiulpų transplantacijų.

Tai neabejotinai lyderiaujanti šalies gydymo įstaiga, teikianti ypatingai aukšto lygio gydymo paslaugas Lietuvos žmonėms. Efektyvesniam pacientų sergančių širdies kraujagyslių ir vidaus organų ligomis gydymui ir diagnozavimui būtina naujos kartos medicininė įranga. Šiuo metu minimiems tyrimams atlikti eilės laukiama daugiau negu 6 mėnesius. Širdies kraujagyslių didelės apimties tyrimai, galvos smegenų perfuzija, naujagimių, kūdikių ir vaikų skenavimas mažomis dozėmis gali būti atlikti tik įsigijus atitinkamus kompiuterinius tomografus. Siūlome tam tikslui skirti 6 mln. eurų.

Pasiūlymas:

Papildomai skirti 6 mln. eurų VŠĮ Vilniaus universitetinei ligoninei Santariškių klinikos, kompiuteriniams tomografams, skirtiems didelės apimties širdies kraujagyslių ir vidaus organų tyrimams atlikti.

Lėšų šaltinis:

Iš Krašto apsaugos ministerijai numatomų asignavimų.

Svarstyti Vyriausybei

108.

Seimo narys

Valentinas Bukauskas,

2019-11-14

Argumentai:

Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti Seimo nario padėjėjo/patarėjo pareiginės algos koeficientų intervalas nuo 5,7 iki 12 bazinių dydžių. Kartu su 2020 metų biudžeto projektų teikiamas ir projektas, kuriuo numatoma padidinti apatinę koeficiento vertę iki 6,2 bazinio dydžio.

Valstybės tarnybos įstatymas garantuoja Seimo nariui tam tikrą atlyginimų savo padėjėjams ir patarėjams „krepšelį“, kurį Seimo narys savo nuožiūra (bet nenukrypdamas iš nustatyto koeficientų intervalo) gali paskirstyti savo padėjėjams ir patarėjams. Krepšelis skaičiuojamas imant koeficientų intervalo vidurkį (pagal galiojantį įstatymą – 8,85 ((5,7+12)/2) ir dauginant jį iš Seimo nariui tenkančių pareigybių skaičiaus (paprastai – 3). Taigi, pagal galiojantį įstatymą Seimo narys turėtų turėti 26,55 (8,85x3) koeficiento atitinkančią sumą. Pateiktame biudžeto projekte šiam Valstybės tarnybos reikalavimui įgyvendinti Seimo kanceliarijos darbo užmokesčio fonde trūksta 2 203 tūkst. eurų. Nesant pakankamo numatyto finansavimo, Seimo nariai negali savo padėjėjams ir patarėjams mokėti tokio darbo užmokesčio, kokį mokėti leidžia įstatymas.

Todėl siūlau perskirstyti Seimo kanceliarijai numatytus asignavimus ir reikalingas papildomas lėšas iš išlaidų dalies perkelti į darbo užmokesčio dalį.

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 2 priede numatytą asignavimų Seimo kanceliarijai struktūrą, perkeliant 2 203 tūkst. eurų iš asignavimų išlaidoms į asignavimus darbo užmokesčiui.

Svarstyti Vyriausybei

Suderinti su Seimo kanceliarija dėl asignavimų perskirstymo.

109.

Seimo narys

Kęstutis Bartkevičius,

2019-11-19

Argumentai:

Mažeikių ,,Ventos“ progimnazijoje šiuo metu mokosi 950 mokinių, dirba 100 darbuotojų, iš kurių 70 – mokytojų. ,,Ventos“ progimnazija yra didžiausia Telšių apskrityje ir viena didžiausių mokyklų Respublikoje. Mokyklos mokinių ugdymo rezultatai labai aukšti. Progimnazijos mokiniai užima prizines vietas ne tik rajono, bet ir Respublikos olimpiadose, pagal kurių reitingus esame Respublikos antrame dešimtuke.

Progimnazijos patalpų, pritaikant sportinei veiklai vykdyti, remontas būtų tęstinis projektas. Pirmame projekto įgyvendinimo etape įrengta rūbinė, poilsio erdvė, kūrybinės dirbtuvės, projektinio darbo erdvė, bendradarbiavimo erdvė, mokymosi priemonių saugykla, tualetai. Antrame etape būtų įrengiama sporto salė su ventiliacija, skirta kultūros pamokoms mokyklos mokiniams ir mokyklos bei rajono mokinių karate būreliui, tualetui, dušai, persirengimo kambariai, metodinis kabinetas, koridorius.

Pasiūlymas:

Skirti Mažeikių „Ventos“ progimnazijos stadiono sutvarkymui bei patalpų, pritaikant sportinei veiklai vykdyti, remontui -– 120 000 Eur.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

110.

Seimo narys

Kęstutis Bartkevičius,

2019-11-19

Argumentai:

Mažeikių „Vyturio“ pradinė mokykla pastatyta 1974 metais.

Šiais mokslo metais mokykloje mokosi 275 mokiniai. Mokyklos kiemo aikštelėje vedamos kūno kultūros pamokos 1–4 klasių mokiniams, pailgintos dienos grupės vaikams vyksta popamokinė veikla visus mokslo metus, atsižvelgiant į oro sąlygas, o taip pat vyksta mokyklos šventės. Mokyklos betonine aikštele naudojasi ir miesto jaunimas, gyventojai ištisus metus. Žaidžia futbolą, beisbolą, kvadratą.

Tačiau mokyklos sklype nėra universalios aikštelės sportiniams žaidimams, lengvosios atletikos rungtims, bėgimo tako, futbolo bei krepšinio aikštelių, o taip pat neatitinka Lietuvos higienos normų HN 21:2011 20. Mokyklos aikštyno įrengimui reikalinga 40 000 eurų investicijų suma.

Pasiūlymas:

Skirti Mažeikių „Vyturio“ pradinės mokyklos aikštyno įrengimui -– 40 000 Eur.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

111.

Seimo narė

Asta Kuilienė,

2019-11-20

Argumentai:

Atsižvelgiant į reikšmingą sielovados infrastruktūros atnaujinimo ir pritaikymo poreikį Vilniaus (Kalvarijų) Šv. Kryžiaus Atradimo parapijoje, siūloma paremti seniausios (pastatyta, apie 1683 m.) Kristaus kapo koplyčios remonto darbus. Ši koplyčia yra įtrauka į valstybės saugomų objektų sąrašą ir priklauso Vilniaus Kalvarijų architektūriniam kompleksui, kuris Lietuvoje gali būti priskirtinas ypatingos reikšmės sakraliniams ir turistiniams objektams. Valstybinės reikšmės objektų apsauga, reprezentacinis šių objektų statusas reikalauja, kad valstybės parama šių sakralinių objektų palaikymui būtų adekvati ir savalaikė.

Pasiūlymas:

Nuo 2020 m. sausio 1 d. skirti 50 tūkst. Kristaus kapo koplyčios pastato reikmėms Vilniaus (Kalvarijų) Šv. Kryžiaus Atradimo parapijoje.

Lėšų šaltinis:

Viršplaninių biudžeto pajamų ir pajamų gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius panaudojimas.

Svarstyti Vyriausybei

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

Aplinkos apsaugos komitetas

2019-11-06

Pritarti 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4014 ir komiteto išvadai.

Pritarti.

Audito komitetas,

2019-11-13

6.1. Sprendimas: nepritarti pateiktam Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4014, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos banko, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkciją išvadose pateiktus pastebėjimus. Argumentai:

Nepritarti.

Valstybės biudžeto projekto (toliau – Projektas) svarstymo procedūras Seime reglamentuoja atskiras Seimo statuto dvidešimt septintasis skirsnis. Jame nustatyta, kad po Projekto pateikimo Seimo komitetai svarsto ir teikia pasiūlymus. Seimas po pirmojo svarstymo atiduoda valstybės biudžeto projektą Vyriausybei pataisyti, o ar pritarti ar nepritarti Projektui, Seimas balsuoja jo priėmimo metu.

6.1.1. ne visos diskrecinių pajamų priemonės gali būti patvirtintos, todėl yra rizika, kad 2020 m. pajamų bus surinkta mažiau nei planuota. Vykdoma mokesčių reforma reikšmingai sumažino biudžeto pajamas, o išlaidų didėjimą lems papildomos išlaidos įvairių grupių darbo užmokesčio didinimui bei didesnės išmokos vaikams. Reikšminga pajamų dalis numatoma iš geresnio mokesčių administravimo, tačiau nepateikiama jokių įtikinamų priemonių, kad pajamos tikrai bus surinktos. Pagal suplanuotus 2020 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų, didinančių išlaidas ar mažinančių pajamas. Jei būtų prisiimami papildomi ilgalaikiai įsipareigojimai, tai jie turėtų būti kompensuojami naujomis priemonėmis, užtikrinančiomis ilgalaikį tvarų pajamų šaltinį. Atkreiptinas dėmesys, kad į Vyriausybės patvirtintą ir Seimui pateiktą biudžeto projektą 2020 m. įtraukti mokestiniai pakeitimai, kurie dar nėra aišku ar bus patvirtinti Seime, o teikiamos mokestinių pakeitimų alternatyvos nėra išdiskutuotos ir tinkamai įvertintos bei pagrįstos.

6.1.2. yra rizika, kad 2020 m. bus nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės. Taikant nepriklausomų institucijų produkcijos atotrūkio nuo potencialo paskutiniais turimais duomenimis grįstus įverčius ir eliminavus su mokesčkų administravimo pagerinimu susijusias pajamas bei atsižvelgiant į tai, kad nėra pateikta įtikinamų priemonių, užtikrinančių, kad papildomos pajamos bus tikrai surinktos, yra rizika, kad 2020 m. biudžetas netenkins Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės. Pažymėtina, kad panaši papildomų pajamų suma iš geresnio mokesčių administravimo buvo planuota, tačiau šis planas nėra vykdomas, todėl tikėtina, kad jau 2019 m. nebus užtikrintas perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymasis, ką pažymėjo Audito komitetas ir nepriklausomos institucijos savo išvadose dėl 2019 m. biudžeto.

6.1.3. neužtikrinamas tinkamas fiskalinės erdvės sunkmečiui kūrimas, o formuojama erdvė nepakankama. Numatomų rezervų dalies naudojimas einamosioms išlaidoms kompensuoti ir neaiški fiskalinių rezervų struktūra, kai neproporcingai didelė valstybės finansinio rezervo dalis formuojama specializuotų fondų rezervuose, neatitinka tikslo – kaupti valstybės piniginius išteklius, reikalingus valstybės biudžeto išlaidoms esant sunkmečiui finansuoti. Siekiant kaupti tvarius fiskalinius rezervus, būtina įvertinti ir teisės aktuose nustatyti labai aiškias pripažinimo fiskaliniu rezervu sąlygas, kad būtų identifikuojama, kokios Rezervinio (stabilizavimo) fondo, Privalomo sveikatos draudimo fondo, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Ilgalaikio darbo išmokų bei Garantinio fondo dalys laikytinos fiskaliniu rezervu ir kokie yra siektini minimalūs fiskalinių rezervų dydžiai.

6.1.4. į rezultatus orientuoto valstybės biudžeto sudarymas vykdomas formaliai, neužtikrintas tinkamas asignavimų pagrįstumas. Kartu su projektu Nr. XIIIP-4014 pateikta informacija apie valstybės biudžeto asignavimų valdytojų asignavimus ir pasiektus ir planuojamus pasiekti veiklos rezultatus, kelia abejonių ar buvo tinkamai ir objektyviai įvertinta asignavimų valdytojų pateikta informacija apie planuojamus pasiekti rezultatus, vertinimo kriterijus, nes dauguma numatytų rezultatų kriterijų yra netinkami tikslų pasiekimui vertinti.

Svarstyti Vyriausybei.

Ekonomikos komitetas,

2019-11-13

Pritarti 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4014 Komiteto kuruojamose srityse ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir Komiteto pasiūlymą, kuriems Komitetas pritarė.

Iš dalies pritarti.

Argumentai:

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos raštas dėl papildomų lėšų poreikio 2020 metams
(2019-10-24, Nr. G-2019-8596).

Pasiūlymas: padidinti Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos asignavimus
2020 metams 50 tūks. Eur (iš kurių 17 tūkst. Eur turtui įsigyti ir 33 tūkst. Eur įstaigos išlaikymui).

Svarstyti Vyriausybei.

Europos reikalų komitetas

2019-11-06

Pritarti 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4014, kiek tai susiję su projektų, finansuojamų ES lėšomis, bendrafinansavimu.

Pasiūlymai:

1. Akcentuojant Europos reikalų komiteto 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 100-S-7 ,,Dėl 2018-2019 metų Tarybos rekomendacijos Lietuvai įgyvendinimo priemonių plano“ ir 2018 m. spalio 26 d. Komiteto išvadą Nr. 100-P-96 ,,Dėl Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2715“, siūlyti pagrindiniam komitetui pakartotinai atkreipti Vyriausybės dėmesį į šiuose Europos reikalų komiteto dokumentuose įvardytą būtinybę teisiškai įtvirtinti aiškią sąsają tarp Europos semestro dokumentų, Vyriausybės prioritetų ir valstybės biudžeto rengimo, leisiančią kryptingiau planuoti šalies struktūrinių reformų įgyvendinimui skiriamas lėšas.

Svarstyti Vyriausybei

2. Šiame kontekste atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį į Valstybės kontrolės įžvalgas apie tai, kad valstybės lygiu nėra ir nesiekiama nustatyti privalomo Vyriausybės atsiskaitymo Seimui už nustatytų tikslų ir prioritetų pasiekimą, panaudojant valstybės biudžeto lėšas. Valstybės kontrolės teigimu, parlamentinei kontrolei įgyvendinti ir sprendimams priimti Seimas kartu su valstybės biudžeto vykdymo ataskaitomis turėtų gauti ir informaciją apie Vyriausybės veiklos rezultatus, todėl Vyriausybės veiklos tikslai (prioritetai) turėtų būti susieti su atitinkamų metų finansiniais rodikliais (asignavimais) ir tvirtinami įstatymu.

Atsižvelgti.

Biudžeto ir finansų komitetas, svarstydamas Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos 2018 metų nacionalinio finansinio rinkinio ataskaitų patvirtinimo“, pasiūlė Vyriausybei:

„ 2) imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad į nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį būtų įtraukti visų valdžios sektoriui priskiriamų subjektų duomenys ir suderinti Vyriausybės teikiamų ataskaitų Lietuvos Respublikos Seimui už veiklos rezultatus ir valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio pateikimo Seimui terminai (t. y. Vyriausybės veiklos ataskaitą ir valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį Seimui teikti kartu);“

3. Atsižvelgiant į tai, jog Europos reikalų komitetas nuosekliai vykdo parlamentinę kontrolę ir ne kartą, nagrinėdamas Europos semestro dokumentus, yra priėmęs sprendimus, susijusius su socialinės atskirties problemų sprendimu ir skurdo bei nelygybės mažinimu šalyje, bei siekia glaudaus ir efektyvaus bendradarbiavimo tarp Seimo ir Vyriausybės įgyvendinant ES Tarybos rekomendacijas Lietuvai, siūlyti pagrindiniam komitetui raginti Vyriausybę, atsižvelgiant į tarptautinių ekonominių ir finansų institucijų rekomendacijas, drauge su Seimu ieškoti didesnio BVP perskirstymo per biudžetą galimybių socialinės ir sveikatos apsaugos, švietimo sričių finansavimui padidinti.

Svarstyti Vyriausybei

4. Atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį į tai, kad Europos reikalų komitetas savo 2019 m. balandžio 17 d. pareiškime ,,Dėl kovos su dezinformacija“ (Nr. Nr. V-2019-2044) yra pakvietęs Vyriausybę formuojant Lietuvos Respublikos 2020 m. valstybės biudžeto projektą numatyti lėšas nuoseklios ir koordinuotos kovos su dezinformacija finansavimui.

Svarstyti Vyriausybei

5. Siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų komitetui pateiktą papildomų 3 410 tūkst. eurų asignavimų poreikį vystomajam bendradarbiavimui ir asmenų delegavimui į tarptautines, ES ir užsienio valstybių institucijas, tarptautines misijas.

Svarstyti Vyriausybei

6. Siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Europos reikalų komitetui pateiktą papildomų 1 558 tūkst. eurų asignavimų poreikį.

Svarstyti Vyriausybei

Kaimo reikalų

komitetas,

2019-11-06

Pritarti Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4014 ir komiteto išvados bei siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriems Kaimo reikalų komitetas pritarė.

Iš dalies pritarti.

Atsižvelgiant į numatomas gauti papildomas pajamas pardavus įsiterpusios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus (iki 3 ha) ir miškus, pajamas nustačius žemės nuomos mokesčio priedą bei papildomas pajamas iš rinkliavų už veterinarines paslaugas - padidinti valstybės biudžeto pajamas 12 121 tūkst. Eur ir šiuos asignavimus skirti žemiau išvardintoms reikmėms.

Argumentai: melioracijos sistemos, priklausančios valstybei, eksploatuojamos 50 ir daugiau metų, beveik 2 mln. ha yra ženkliai uždumblėjusios, hidraulinis pralaidumas sumažėjęs net iki 40 proc. Nemažai melioracijos statinių dėl nepriežiūros tapo avariniais.

Pasiūlymas:

Papildomai skirti 25 mln. Eur, iš jų – 5 mln. Eur valstybei priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių priežiūrai ir 20 mln. EUR – melioracijos investicinių projektų įgyvendinimui.

Lėšų šaltinis: pajamos, gautos pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir miškus, valstybės skolos aptarnavimui skirtos lėšos, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos.

Iš dalies pritarti.

Skirti 9 250 tūkst. Eur valstybei nuosavybės teise priklausančių inžinerinių melioracijos statinių rekonstravimo darbams finansuoti (investiciniams projektams įgyvendinti).

Argumentai:

Savivaldybės atlieka labai svarbų vaidmenį administruojant visas žemės ūkio programas ir priemones, todėl neskyrus papildomo finansavimo, nukentėtų sklandus žemės ūkio funkcijų, priskirtų savivaldybėms, vykdymas.

Pasiūlymas:

Papildomai skirti 5,808 mln. Eur Žemės ūkio ministerijos kuruojamoms valstybinėms funkcijoms vykdyti (valstybės perduotoms savivaldybėms).

Svarstyti Vyriausybei

Argumentai:

2019 metams bendrojo finansavimo lėšos buvo ženkliai sumažintos, lyginant su 2018 metais (26,105 mln. mažiau), numatytas padidinimas 2020 metų biudžeto projekte yra tik lėšų atstatymas ir jis yra nepakankamas.

Pasiūlymas:

Papildomai skirti 20,415 mln. Eur – bendrojo finansavimo lėšoms pagal 2019 m. pateiktas paraiškas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonei „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“ finansuoti.

Svarstyti Vyriausybei.

Argumentai:

Šių metų pavasarį sodų masinio žydėjimo metu kelias naktis Lietuvoje buvo fiksuojamas 5-8 laipsnių šaltis. Tokių didelių šalčių gegužės mėnesį nebuvo nustatyta jau kelis dešimtmečius. Meteorologų įvardintas stichinis šaltis visiškai sunaikino 80-90 proc. derliaus ir verslinius sodus paliko be pajamų. Be to, 2019 metais dėl didelės sausros labai nukentėjo ir kitų žemės ūkio kultūrų augintojai.

Atsižvelgiant į tai, būtina bent iš dalies kompensuoti ūkininkų patirtus nuostolius.

Pasiūlymas:

Skirti 8,4 mln. Eur 2019 m. šalnų ir sausros padarytiems nuostoliams kompensuoti.

Iš dalies pritarti.

Atsižvelgiant į tai, Žemės ūkis yra smarkiai klimato reiškinių įtakojama ūkio šaka. Neprognozuojami, vis dažniau pasitaikantys nepalankūs klimato reiškiniai (sausra, kruša, liūtys, iššalimai ir pan.) žemės ūkyje sukelia didelius nuostolius, kuriems pasireiškus žemės ūkio veiklos subjektai be valstybės intervencijos nėra pajėgūs likti konkurencingi rinkoje. Nepalankių klimato reiškinių sąlygotų nuostolių apskaičiavimas paprastai galimas ne iškarto pasireiškus minėtiems reiškiniams, tačiau tik po derliaus nuėmimo ir jo realizavimo, kai būna paskelbiamos statistinės žemės ūkio produkcijos pardavimo kainos. Atsižvelgiant į tai, biudžeto asignavimų planavimas minėtų nuostolių kompensavimui biudžeto rengimo metu yra labai preliminarus (netikslus).

Papildyti įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies 1 punktą: praplėsti reikmių, kurioms Finansų ministerija turi teisę skolintis sąrašą, ir nustatyti, kad Finansų ministerijai suteikiama teisė skolintis nepalankių klimato reiškinių sąlygotiems nuostoliams žemės ūkio sektoriuje kompensuoti, jeigu nėra viršijamas Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas ir nebloginamas valdžios sektoriaus balanso rodiklis.

Argumentai:

Lėšų skyrimas skatintų didesnę vietos ūkininkų produkcijos paklausą, o ikimokyklinio ugdymo įstaigoms būtų tiekiami kokybiškesni ir sveikesni produktai, naudojami vaikų maitinimui.

Pasiūlymas:

Skirti 0,631 mln. Eur – ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikų maitinimui naudojamiems pagal kokybės sistemas pagamintiems produktams įsigyti.

Pritarti.

Skirti 631 tūkst. Eur – ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikų maitinimui naudojamų ekologiškų ir išskirtinės kokybės produktų kainų skirtumui kompensuoti.

Argumentai:

Neskyrus pakankamai lėšų pereinamojo laikotarpio nacionalinėms paramos priemonėms ir įvertinant tai, kad Lietuva yra tarp trijų Baltijos valstybių, gaunančių mažiausias tiesiogines išmokas iš ES, mūsų žemės ūkio sektoriaus konkurencingumas, kuris jau dabar yra nepakankamas, dar labiau mažės ir žemės ūkio sektoriai (pieno, mėsos gamyba, sodininkystė), sukuriantys didžiausią pridėtinę vertę, toliau sparčiai trauksis arba atsidurs ant visiško išnykimo ribos.

Pasiūlymas:

Papildomai skirti 5,7 mln. Eur pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos (PLNP) priemonėms.

Iš dalies pritarti.

Papildyti įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir nustatyti, kad Finansų ministerijai suteikiama teisė skolintis valstybės vardu Europos Sąjungos teisės aktais numatytai nacionalinei paramai žemės ūkio subjektams teikti.

Argumentai:

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui jau du metus buvo žymiai mažinami valstybės biudžeto asignavimai. Dabartiniame biudžeto projekte numatyta 412 tūkst. Eur (iš jų darbo užmokesčiui 308 tūkst. Eur.) yra nepakankama suma instituto veiklai ir prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti.

Pasiūlymas:

Papildomai Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui skirti 185 tūkst. Eur.

Pritarti.

Skirti Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui 185 tūkst. Eur veiklos tęstinumui ir įsipareigojimų vykdymui.

Argumentai:

Neskyrus prašomo papildomo finansavimo, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba negalės užtikrinti efektyvios valstybinės veterinarinės priežiūros kontroliuojamose skerdyklose, sutriks eksporto siuntų sertifikavimas ir negalės pilna apimtimi atlikti būtinų maisto saugos, gyvūnų užkrečiamųjų ligų tyrimų, sutriks patikrų atlikimo procedūros pasienio postuose.

Investicijų projektas skirtas sustiprinti Instituto laboratorijų referentines funkcijas ir techninius gebėjimus atlikti laboratorinius tyrimus maisto ir pašarų bei gyvūnų sveikatos srityse, įsigyjant naują ir modernią laboratorinę įrangą, kuri pakeistų fiziškai ir morališkai pasenusią ir nusidėvėjusią įrangą.

Pasiūlymas:

Skirti 920 tūkst. Eur – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto parengtam investiciniam projektui „Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto techninių gebėjimų stiprinimas“.

Argumentai:

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujajam Valstybės tarnybos įstatymui, išaugo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išlaidos darbo užmokesčiui, dėl to reikalingos papildomos lėšos, kad būtų kompensuotos 2019 metais išaugusios su darbo užmokesčiu susijusios išlaidos.

Pasiūlymas:

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai skirti 2 032 000 Eur – darbo užmokesčio išlaidoms kompensuoti.

Argumentai:

Neužtikrinus finansavimo ir sutrikus funkcijų vykdymui, kyla rizika šalies prekybai, eksportui, dėl to į valstybės biudžetą bus surenkama mažiau pajamų iš verslo subjektų vykdomos veiklos.

Pasiūlymas:

Skirti 150 tūkst. Eur – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos naujų funkcijų vykdymui.

Argumentai:

Papildomos lėšos būtinos mokėjimams VĮ „Turto bankas“ už patalpų naudojimą (dėl 2015 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 148 „Dėl valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo įgyvendinimo”).

Pasiūlymas:

Skirti 645 tūkst. Eur – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsipareigojimams VĮ Turto bankas.

Iš dalies pritarti.

Skirti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai 1 905 tūkst. Eur, iš jų 650 tūkst. Eur Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto parengtam investiciniam projektui „Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto techninių gebėjimų stiprinimas“ tikslu užtikrinti eksportuojamų į trečias šalis maisto produktų laboratorinę kontrolę ir kitoms reikmėms, 1 255 tūkst. Eur - užtikrinti VMVT gebėjimus vykdyti efektyvesnę maisto produktų saugos ir kokybės kontrolę bei garantuoti maisto saugos ir vartotojų apsaugos reikalavimų vykdymą šalyje.

Argumentai:

Pažymėtina, kad nuo 2019 m. sausio 1 d., įsigaliojus Valstybės tarnybos įstatymo naujai redakcijai, beveik 45 proc. NŽT teritorinių skyrių valstybės tarnautojų pareiginė alga nesiekė minimalaus pareiginės algos koeficiento ir buvo padidinta tik iki žemiausios Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto pareiginės algos koeficiento ribos. <...>

Atkreiptinas dėmesys, kad NŽT dėl darbo užmokesčio fondo lėšų trūkumo negali pasiūlyti NŽT ketinantiems palikti darbuotojams didesnių finansinių galimybių ir taip išsaugoti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, taip pat negali užtikrinti tinkamo atlygio už darbą likusiems NŽT darbuotojams, kurie atlieka papildomas funkcijas, nesant kitų darbuotojų, vertinti labai gerai dirbančių darbuotojų veiklos ir juos motyvuoti, padidinat atlyginimą.

Pažymėtina, kad 2019 m. vidutiniškai vienam mėnesiui tenkančios asignavimų dalies, skirtos darbo užmokesčiui išmokėti, nebeužtenka. Atsiskaityti su darbuotojais pavyksta tik panaudojant neužimtiems etatams skirtą darbo užmokesčio lėšų dalį, dėl darbuotojų laikino nedarbingumo sutaupytas darbo užmokesčio lėšas ir lėšas, skirtas darbo užmokesčiui už paskesnį mėnesį apmokėti. Įvertinus visas faktines išlaidas, prognozuojama, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. NŽT negalės visa apimtimi atsiskaityti su darbuotojais už 2019 metus.

Pasiūlymas:

Papildomai Nacionalinei žemės tarnybai skirti trūkstamą 2 287 tūkst. Eur asignavimų sumą darbo užmokesčiui apmokėti.

Svarstyti Vyriausybei.

Kultūros komitetas,

2019-11-07

Pritarti Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4014 Komiteto kuruojamose srityse ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, Komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė.

Pritarti.

Argumentai: Bibliotekoms skiriamo finansavimo tikslas – aprūpinti visuomenę informacija, užtikrinant kokybišką bibliotekų fondų komplektavimą dokumentais ir elektroniniais ištekliais. 2018 ir 2019 metais leidiniams (įskaitant ir el. knygas) įsigyti buvo skirta 2,04 mln. Eur. Didžiausias finansavimas dokumentams įsigyti buvo skirtas 2008 metais (2,52 mln. Eur), tačiau 2010 metais jį sumažinus beveik 4 kartus (iki 0,649 mln. Eur), niekada į 2008 metų lygį taip ir nebuvo grįžta, nepaisant to, kad valstybės ekonominiai rodikliai gerėjo. Tačiau net ir grąžinus finansavimą į prieškrizinį lygį, bibliotekos knygų už šią sumą galėtų įsigytų mažiau – per dešimt metų pabrango visos paslaugos, susijusios su knygų leidyba (autoriniai darbai, spauda), tad ir pati knygos kaina yra didesnė nei buvo 2008 metais.

2019 m. buvo skirta – 2,04 mln. Eur, tai leidžia aprūpinti 0,73 Eur vienam LT gyventojui. ES vidurkis yra 1,22 Eur. Didinimas 0,5 mln. eur suma, leistų padidinti aprūpinimą iki 0,91 Eur vienam LT gyventojui, kas leistų pasiekti 75 procentus ES vidurkio.

Pasiūlymas:

Skirti papildomai 500 tūkst. Eurų LR Kultūros ministerijai bibliotekų fondams formuoti.

Lėšų šaltinis: Papildomus 500 000 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui.

Iš dalies pritarti.

Pasiūlyti Vyriausybei bibliotekų fondams komplektuoti skirti 300 tūkst. eurų.

Argumentai: Per keletą paskutiniųjų metų žurnalistų etikos inspektoriaus funkcijos ir įgaliojimai tik plėtėsi. Ši plėtra nebuvo ir nėra paremta papildomais finansiniais ištekliais. Dirbant tokiomis sąlygomis gaunamų skundų skaičiaus augimo dinamika ir didėjančios darbų apimtys tampa rimtu iššūkiu Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (toliau – Tarnyba).

Nuo 2018 m. gegužės 25 d. žurnalistų etikos inspektoriui buvo priskirta nauja funkcija – stebėti, kaip taikomas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Reglamentas) ir užtikrinti, kad jis būtų taikomas, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais.

Šiuo metu žmogiškieji ir finansiniai ištekliai nebeatitinka realių poreikių ir yra nepakankami veiksmingam visų Tarnybos funkcijų vykdymui. Siekiant veiksmingai įgyvendinti Reglamento priežiūros institucijos funkcijas, sustiprinti teisininkų, nagrinėjančių skundus ir atstovaujančių Tarnybai teismuose, pajėgumus, užtikrinti įstatymuose nustatytų terminų laikymąsi, būtina priimti 5 (penkis) darbuotojus ir atitinkamai užtikrinti jų finansavimą.

Lietuvos Respublikos Seimo valdyba įvertino papildomų žmogiškųjų išteklių Tarnybos funkcijoms atlikti poreikį ir atsižvelgė į žurnalistų etikos inspektoriaus prašymą, todėl 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. SV-S-1200 patvirtino didžiausią leistiną Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių – 23,5, t. y. 5 pareigybėmis padidino didžiausią leistiną pareigybių skaičių. Jei šio sprendimo paraleliai nelydės sprendimas skirti reikiamus finansinius išteklius, šis pareigybių skaičiaus padidinimas negalės būti praktiškai įgyvendintas.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. XIII-1896, pagal kurį Tarnyba buvo perkelta iš III-iosios, į aukštesnę, II-ąją Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų grupę.

Pasiūlymas: Skirti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai papildomai 100 tūkst. eurų.

Lėšų šaltinis: Papildomus 100 000 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui.

Svarstyti Vyriausybei

Argumentai: Etninės kultūros globos tarybai (toliau – Taryba) Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto asignavimų projekte (toliau – 2020 m. valstybės biudžeto projektas) yra numatyta skirti iš viso 265 tūkst. Eur, iš jų darbo užmokesčiui – 211 tūkst. Eur. Šių lėšų nepakanka Tarybai priskirtiems papildomiems įsipareigojimams atlikti:

· Remiantis Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 61 straipsnio 20 ir 21 dalimis apmokamas Tarybos narių darbas, tačiau suplanuotuose Tarybos asignavimuose trūksta 20 tūkst. Eur Tarybos narių darbui apmokėti;

· Pagal Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos (toliau – Premija) nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. 640 „Dėl Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos įsteigimo ir Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, Premijos laureato diplomas ir ženklas įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16-osios) proga, o po Premijos įteikimo Taryba turi surengti ir finansuoti laureato pagerbimo šventę, skirtą visuomenės supažindinimui su laureato darbais (Premijos nuostatų 29 punktas) – siekant tai įgyvendinti, Tarybai reikalinga 15 tūkst. Eur suma;

· Pagal Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados (toliau – Olimpiada) sąlygas, patvirtintas Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro direktoriaus 2018 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. R1-677, Taryba finansuoja antrąjį Olimpiados etapą, vykstantį visuose penkiuose Lietuvos etnografiniuose regionuose (Olimpiados sąlygų 28 punktas) – siekant tai įgyvendinti, Tarybai reikalinga 10 tūkst. Eur suma;

· Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą Tautodailės metų minėjimo 2020 metais veiksmų planą Taryba turi atlikti tautodailės dabartinės būklės Lietuvoje tyrimus ir parengti rekomendacijas, prisidėti surengiant tarptautinį simpoziumą (skirtą įvairių šalių tautodailės tradicijų būklei šiuolaikiniae pasaulyje aptarti, įvertinantį liaudies meno padėtį ir jos perspektyvas, gerajai patirčiai perimti) – šių priemonių įgyvendinimui Tarybai trūksta 10 tūkst. Eur;

· Tęstiniam periodiniam Tarybos leidiniui „Etninė kultūra“ išleisti trūksta 10 tūkst. Eur.

Pasiūlymas: Skirti Etninei kultūros tarybai papildomai 35 tūkst. eurų.

Lėšų šaltinis: Papildomus 35 000 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui.

Svarstyti Vyriausybei

Argumentai: Naujausiais (2019 m. II ketv.) oficialiais Lietuvos statistikos duomenimis viešojo sektoriaus meninės pramoginės ir poilsio organizacijų darbuotojų VDU sudaro 76 proc. šalies viešojo sektoriaus VDU. Tai 1 proc. mažiau nei praėjusias metais. Pažymėtina, kad švietimo viešojo sektoriaus darbuotojų VDU sudaro 86 proc. šalies viešojo sektoriaus VDU – tai net 10 proc. daugiau nei kultūros srityje.

Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame 2020 metų biudžeto rodiklių įstatymo projekte (toliau – Biudžeto projektas) numatyti papildomi (palyginus su 2019 metais) 7,74 mln. eurų valstybės ir savivaldybių kultūros darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti. Tai leis vidutiniškai darbo užmokestį padidinti 6 proc. (arba 58 eurais) valstybės ir 3,2 proc. (32 eurais) savivaldybės kiekvienam kultūros ir meno darbuotojui. Biudžeto projekte papildomi asignavimai numatyti kiekvienam asignavimų valdytojui atskirai, o savivaldybėms tai atskirai išskirta Biudžeto projekto 6 priedo atskiroje skiltyje ,,Kultūros darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti“.

Atitinkamai tikslinga Biudžeto projekte numatyti ženkliai didesnį finansavimą kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų didinimui, įvertinus, tai kad jau dabar atsilikimas nuo švietimo srities darbuotojų atlyginimų sudaro 10 proc., o taip pat žinant ir tai, jog toliau numatoma ženkliai didinti šios srities darbuotojų atlyginimus, tad tikėtina tas atotrūkis gali ne mažėti, o dar ir išaugti, jei nebus imtasi tikslingų veiksmų reikšmingiau didinti kultūros srities darbuotojų atlyginimus.

Pasiūlymas: Skirti 6,4 mln. Eur papildomų lėšų kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų didinimui.

Lėšų šaltinis: Papildomus 6,4 mln. Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui.

Pritarti.

Argumentai: Finansų ministerijos nurodymu 2019 m. buvo sumažintos išlaidos Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų prekių ir paslaugų įsigijimui. Kultūros įstaigoms gali nepavykti užbaigti šių metų neturint kreditinių įsiskolinimų. Taip pat Kultūros ministerijai pavaldžioms įstaigoms, kuriose vykdomi rekonstrukcijos darbai arba perduodami objektai po rekonstrukcijos, išauga eksploataciniai kaštai – didesnės išlaidos už komunalines paslaugas, papildomų apsaugos, valymo paslaugų poreikis ir kt., tačiau tam papildomų biudžeto lėšų nėra skiriama. Pažymėtina, kad Kultūros ministerijai pavaldžios įstaigos dalį uždirbtų pajamų skiria įstaigų komunalinėms paslaugos apmokėti (šildymui, vandeniui, elektrai), kadangi tam nepakanka valstybės skiriamo biudžeto. Uždirbamos pajamos turėtų būti skiriamos veiklai ir darbuotojų skatinimui, tačiau esant nepakankamam biudžetui įstaigos priverstos „lopyti skyles“. Atkreiptinas dėmesys, kad nuosekliai kiekvienais metais skiriant papildomas lėšas einamajam Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų remontui, mažėtų poreikis pastatų esminiam atnaujinimui (lėšų skyrimui iš VIP).

Pasiūlymas: Skirti 1,120 mln. Eurų papildomų lėšų nacionalinėms ir Kultūros ministerijai pavaldžioms įstaigoms baziniam finansavimui užtikrinti:

Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai – 100 tūkst. Eurų;

Lietuvos nacionaliniam muziejui – 120 tūkst. Eurų;

Lietuvos dailės muziejui – 70 tūkst. Eurų;

Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui – 60 tūkst. Eurų;

Nacionaliniam Kauno dramos teatrui – 100 tūkst. Eurų;

Koncertinei įstaigai Lietuvos nacionalinei filharmonijai – 100 tūkst. Eurų;

Nacionaliniam muziejui LDK valdovų rūmams – 130 tūkst. Eurų;

Archyvaro tarnybai – 120 tūkst. Eurų;

Klaipėdos dramos teatrui – 45 tūkst. Eurų;

Šiaulių dramos teatrui – 45 tūkst. Eurų;

Jaunimo teatrui - 35 tūkst. Eurų;

Kauno apskrities viešajai bibliotekai - 70 tūkst. Eurų;

Vilniaus apskrities viešajai bibliotekai – 75 tūkst. Eurų;

Etnokosmologijos muziejui – 50 tūkst. Eurų.

Lėšų šaltinis: Papildomus 1,120 mln. Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui.

Svarstyti Vyriausybei

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,

2019-11-06

Argumentai:

Dėl Krašto apsaugos ministerijai skiriamų asignavimų svarstomame įstatymo projekte svarbu įvertinti Valstybės gynimo tarybos 2020 metams siūlomą Krašto apsaugos ministerijos asignavimų dydį (ne mažiau kaip 2,05 proc. šalies BVP), taip pat tai, kad būtų tinkamai užtikrinamas Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų partijų susitarime „Dėl Lietuvos gynybos politikos gairių“ numatytas krašto apsaugos asignavimų kasmetinis didinimas.

Siūlymas:

Lietuvos Respublikos Vyriausybei tobulinant įstatymo projektą numatyti asignavimus Krašto apsaugos ministerijai atsižvelgiant į Valstybės gynimo tarybos 2019 metų rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. V-3 Dėl asignavimų Krašto apsaugai 2020 metais.

Iš dalies pritarti.

Atsižvelgiant į valstybės išorinės ekonominės aplinkos neapibrėžtumą, būtinumą įgyvendinti naujas struktūrines reformas švietimo, sveikatos apsaugos ir kitose srityse, patikslinti įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir nustatyti, kad Finansų ministerijai suteikiama teisė skolintis:

„Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti (užtikrinti ne mažiau kaip 2,01 ~~2,05~~ procento BVP skyrimą), kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) paskelbus BVP prognozę) Lietuvos Respublikai;

Argumentai:

Dėl Vidaus reikalų ministerijai skiriamų asignavimų svarstomame įstatymo projekte nepakankamai atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytus siekius padidinti pareigūnų darbo užmokestį ir gerinti jų tarnybos sąlygas bei „Programos 1000“ ir Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatas dėl sistemingo laipsniško policijos pareigūnų darbo užmokesčio didinimo.

Siūlymas:

Tobulinant 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, skirti VRM papildomus 3,541 mln. eurų, šiuos asignavimus paskiriant Policijos departamentui prie VRM.

Finansavimo šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, taip pat viršplaninės biudžeto pajamos ir Finansų ministerijai numatyti asignavimai.

Svarstyti Vyriausybei

Atkreipti dėmesį, kad Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-4031 aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymo nuostatai, kuria siūloma VTS priede nurodytus pareigūnų visų pareigybių grupių minimalius pareiginės algos koeficientus padidinti vidutiniškai 0,5, vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėms įstaigoms papildomai reikės apie 7,8 mln. eurų (su valstybinio socialinio draudimo įmokomis). Lėšos Vidaus tarnybos statuto nuostatoms įgyvendinti nėra numatytos.

Argumentai:

Pasiūlymas:

Tobulinant 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, skirti VRM papildomus 1,560 mln. eurų, šiuos asignavimus paskiriant PAGD prie VRM.

Finansavimo šaltinis:

Viršplaninės biudžeto pajamos ir Finansų ministerijai numatyti asignavimai.

Svarstyti Vyriausybei.

Argumentai:

Dėl Vidaus reikalų ministerijai skiriamų asignavimų svarstomame įstatymo projekte nepakankamai atsižvelgta į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnų aprūpinimą būtiniausiomis darbo priemonėmis: uniforma, jos priedais (šalmai, pirštinės, batai), taip pat gaisro gesinimo ir gelbėjimo įranga (žarnos, švirkštai, putokšlis, balionai), gaisro gesinimo ir gelbėjimo technika (autocisternos, siurbliai, hidraulinė gelbėjimo įranga, kvėpavimo įranga, pneumatinė įranga).

Pasiūlymas:

Tobulinant 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, skirti VRM papildomus 3,856 mln. eurų šiuos asignavimus paskiriant PAGD prie VRM.

Finansavimo šaltinis:

Viršplaninės biudžeto pajamos ir Finansų ministerijai numatyti asignavimai.

Iš dalies pritarti.

Papildomai skirti 800 tūkst. Eur finansavimą Vidaus reikalų ministerijai siekiant pagerinti PAGD aprūpinimą gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų priemonėms, iš jų:specialiosios aprangos priedams (ugniagesio šalmams, ugniagesio pirštinėms, pošalmiams, ugniagesio batams, diržams ir t. ) įsigyti - 300,0 tūkst. eurų;

gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbams likviduoti skirtoms priemonėms (kvėpavimo organų apsaugos priemonėms, įskaitant dujokaukes, gaisrinėms žarnoms, įvairiems švirkštams, putokšliui ir kt. gelbėjimo įrangai) įsigyti – 250,0 tūkst. eurų

ugniagesių gelbėtojų aprūpinimui uniformine apranga – 250,0 tūkst. eurų.

(Seimo narių pasiūlymas Nr. 94)

Argumentai:

Dėl Vidaus reikalų ministerijai skiriamų asignavimų svarstomame įstatymo projekte nepakankamai atsižvelgta į valstybės perduotų savivaldybėms funkcijų vykdymui būtiną finansavimą, t. y. priešgaisrinės saugos ir civilinės saugos funkcijoms bei gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenų tvarkymui.

Pasiūlymas:

Tobulinant 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, skirti VRM papildomus 5 262 tūkst. eurų valstybės perduotų savivaldybėms funkcijų vykdymui (priešgaisrinės saugos funkcijai – 4 166 tūkst. eurų, civilinės saugos funkcijai – 703 tūkst. eurų, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenų tvarkymo funkcijai – 393 tūkst. eurų).

Finansavimo šaltinis:

Viršplaninės biudžeto pajamos ir Finansų ministerijai numatyti asignavimai.

Iš dalies pritarti.

Skirti 2 500 tūkst. Eur savivaldybių atliekamai priešgaisrinei funkcijai vykdyti:

gyvybiškai būtinai ugniagesio apsaugos įrangai, gesinimo bei gelbėjimo įrangai įsigyti ir nuo 2020-01-01 didėjančiam minimaliam savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui mokėti.

(Seimo narių pasiūlymas Nr. 96)

Argumentai:

Dėl Vidaus reikalų ministerijai skiriamų asignavimų svarstomame įstatymo projekte nepakankamai atsižvelgta į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui reikalingų lėšų pareigūnų pareigybinių koeficientų kėlimui ir motyvacijai, laikantis Vyriausybės įsipareigojimų, ir „Programos 1000” įgyvendinimui, poreikį.

Pasiūlymas:

Tobulinant 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, skirti VRM papildomus 10 500 tūkst. eurų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pareigūnų pareigybinių koeficientų kėlimui ir motyvacijai, laikantis Vyriausybės įsipareigojimų, ir „Programos 1000” įgyvendinimui, šiuos asignavimus paskiriant PAGD prie VRM.

Finansavimo šaltinis:

Viršplaninės biudžeto pajamos ir Finansų ministerijai numatyti asignavimai.

Svarstyti Vyriausybei

Argumentai:

Svarstomame įstatymo projekte nepakankamai atsižvelgta į naujųjų finansinių technologijų, įskaitant kriptovaliutas, plėtrą bei su tuo susijusius rizikos veiksnius Lietuvos finansų sistemos stabilumui ir būtinybę užtikrinti deramą FinTech sektoriaus priežiūrą.

Pasiūlymas:

Tobulinant 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, skirti VRM papildomai 300 tūkst. eurų, šiuos asignavimus paskiriant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie VRM.

Finansavimo šaltinis:

Viršplaninės biudžeto pajamos ir Finansų ministerijai numatyti asignavimai.

Pritarti.

Skirti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (asignavimų valdytojas Vidaus reikalų ministerija) 300 tūkst. eurų prevencinei veiklai FinTech sektoriuje vykdyti.

Argumentai:

Dėl Valstybės saugumo departamentui skiriamų asignavimų svarstomame įstatymo projekte nepakankamai atsižvelgta į VSD poreikius, būtinus VSD strategijos įgyvendinimui, informacijų technologijų modernizavimui, infrastruktūrai, žvalgybos ir kontržvalgybos veiklai sustiprinti.

Pasiūlymas:

Tobulinant 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, skirti VSD papildomai 2 690 tūkst. eurų VSD strategijos įgyvendinimui, informacijų technologijų modernizavimui, infrastruktūrai, žvalgybos ir kontržvalgybos veiklai sustiprinti, taip pat Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 patvirtinto Vyriausybės programos įgyvendinimo plano įgyvendinimui (punktas 5.1.6. Darbas. Žvalgybos ir kontržvalgybos stiprinimas) šiuos asignavimus išskiriant iš bendro VSD nurodyto papildomų lėšų poreikio.

Finansavimo šaltinis:

Viršplaninės biudžeto pajamos ir Finansų ministerijai numatyti asignavimai.

Svarstyti Vyriausybei.

Argumentai:

Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybai skiriamų asignavimų svarstomame įstatymo projekte nepakankamai atsižvelgta į STT poreikius užtikrinant įslaptintos informacijos apsaugą ir su tuo susijusius patalpų įrengimo poreikius, taip pat analitinių pajėgumų stiprinimo poreikius.

Pasiūlymas:

Tobulinant 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, skirti STT papildomai 500 tūkst. eurų.

Finansavimo šaltinis:

Viršplaninės biudžeto pajamos ir Finansų ministerijai numatyti asignavimai.

Svarstyti Vyriausybei.

Socialinių reikalų ir darbo

komitetas,

2019-11-06

Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam – Biudžeto ir finansų – komitetui atsižvelgti į Komiteto pasiūlymus:

1. Siūlyti perskirstyti (skirti papildomai, lyginant su įstatymo projektu) 106 tūkst. eurų asignavimų, iš jų:

1.1. Skirti 62 tūkst. eurų nuo 2020 m. sausio 1 d. naujai steigiamos biudžetinės įstaigos – Nacionalinės šeimos tarybos – veiklai finansuoti (jos darbuotojų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms mokėti). Šios tarybos steigimas numatytas Šeimos stiprinimo įstatymo Nr. XIII-700 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-3436(2), kuriam Komitetas pritarė 2019 m. spalio 23 d. posėdyje, ir kurio svarstymas Seimo plenariniame posėdyje numatytas 2019 m. lapkričio 12 d.

Lėšų šaltinis: dalis asignavimų, numatytų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos 01.02 „Užimtumo didinimas“ priemonei 01002010120 „Įgyvendinti savivaldybių patvirtintas užimtumo didinimo programas“ (valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams);

Pritarti.

Pasiūlyti Vyriausybei skirti 62 tūkst. eurų

Nacionalinės šeimos tarybos veiklai finansuoti, atitinkama sumažinti SADM programai „Užimtumo didinimas“ skiriamus asignavimus.

1.2. (Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos prašymas) Skirti papildomai 44 tūkst. eurų Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai (pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 570 tūkst. eurų). Papildomi asignavimai reikalingi vieno valstybės tarnautojo darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms mokėti; priemokoms valstybės tarnautojams už padidėjusį jų valstybės tarnybos stažą; visuomenės švietimo apie vaiko teises ir apsaugos mechanizmus funkcijai vykdyti; papildomam paslaugų ir prekių kainų didėjimui padengti.

Svarstyti Vyriausybei.

2. Įvertinti Seimo nario R. J. Dagio 2019 m. lapkričio 6 d. pasiūlymą dėl pensijų, kuriam Komitetas pritarė, ir siūlyti jį svarstyti Vyriausybei

Seimo nario J. R. Dagio pasiūlymas

Argumentai:

Lietuvos Respublikos Finansų ministerija prognozuoja, jog 2020 m. vidutinė metinė infliacija sieks 2,3 %. Atlyginimai augs 6,7 %. Atsižvelgiant į tai, jog 2009 m. dėl ekonominės krizės sumažintos valstybinės pensijos, nukentėjusių asmenų, mokslininkų pensijos, nebuvo gražintos į prieš krizinį lygį. Pensijas buvo žadama indeksuoti ne vieną kartą. Todėl siūloma didinti 10 %.

Pasiūlymas:

1) Pensijoms mokėti;

2) Pervesti lėšas nukentėjusiųjų asmenų pensijoms mokėti;

Lėšų šaltinis:

Sumažinti asignavimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos 01.02 „Užimtumo didinimas“ lėšas priemonei ir Įgyvendinti savivaldybių patvirtintas užimtumo didinimo programos.

Svarstyti Vyriausybei.

3. Įvertinti Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos 2019 m. birželio 21 d., liepos 3 d. ir spalio 21 d. prašymus (dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Kalėjimų departamento ir Lietuvos probacijos tarnybos), Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacijos prašymą, LR Trišalės tarybos prašymą, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo prašymą (dėl Viešojo saugumo tarnybos, Policijos departamento ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento), Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos prašymą (atsižvelgiant į sudarytų kolektyvinių sutarčių nuostatas), Nacionalinės teismų administracijos prašymą ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos prašymą.

Atsižvelgti.

Žr. BFK išvadas dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymų.

4. Atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą.

Atsižvelgti.

Sveikatos reikalų

komitetas,

2019-11-06

1. Pritarti 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui XIIIP-4014, atsižvelgiant į Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymus.

2. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

2.1. Spręsti dėl lėšų skyrimo šioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms:

1) VšĮ Švenčionių rajono ligoninės Pabradės padaliniui dėl 75 tūkst. eurų skyrimo investicinio projekto „Švenčionių rajono savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų kokybės gerinimas“ įgyvendinimui;

2) VšĮ Elektrėnų ligoninei dėl 683 019, 27 eurų skyrimo investicinio projekto “Geriatrijos dienos stacionaro ir konsultacinių kabinetų įkūrimas bei aprūpinimas reikiama įranga ir baldais VšĮ Elektrėnų ligoninėje” įgyvendinimui;

3) VšĮ Rokiškio rajono ligoninei dėl 160 tūkst. eurų skyrimo investicinio projekto „Vertikalios vonios įrengimas viešojoje įstaigoje Rokiškio rajono ligoninėje“ įgyvendinimui.

4) VšĮ Rokiškio rajono pirminės asmens sveikatos priežiūros centrui dėl 103,3 tūkst. eurų skyrimo investicinio projekto „VšĮ PASPC Rokiškio poliklinikos, odontologijos padalinio modernizavimas“ įgyvendinimui.

Svarstyti Vyriausybei.

2.2. Perskirstyti 2020 metų Sveikatos apsaugos ministro valdymo srities valstybės biudžeto asignavimus Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, 50 tūkst. eurų padidinant valstybės biudžeto asignavimus, numatytus darbo užmokesčiui (iš viso skirti 721 tūkst. eurų):

Valstybės institucijos ir įstaigos	Iš viso	iš jų
Valstybės institucijos ir įstaigos	Iš viso	Asignavimai išlaidoms		turtui įsigyti
		Iš viso	Iš jų darbo užmokesčiui
SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO VALDYMO SRITIS
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas	840	840	~~671~~ 721	0

Pritarti.

10.

Švietimo ir mokslo

Komitetas,

2019-11-06

6.1. Sprendimas: iš esmės nepritarti 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4014 ir tobulinti pagal Švietimo ir mokslo komiteto rekomendacijas:

Nepritarti.

Mokytojų darbo užmokesčio koeficientus didinti 10 proc. (26 000 tūkst.) nuo 2020-09-01.

Svarstyti Vyriausybei

Mokslininkų ir dėstytojų darbo užmokestį padidinti 10 proc. (16 800 tūkst.) nuo 2020-01-01.

Svarstyti Vyriausybei

Skirti 6 000 tūkst. Eur nemokamam aukštajam mokslui bakalauro studijose įgyvendinti.

Iš dalies pritarti.

Pritarti Seimo narių pasiūlymui (pasiūlymo Nr. 95) valstybės finansuojamų vietų skaičiui bakalauro studijose padidinti skirti 6 250 tūkst. eurų

Lėšų šaltinis:

Biudžeto įplaukos iš gautų loterijų ir lošimų mokesčių.

Papildomai skirti 2 500 tūkst. Eur Kultūros paso priemonei įgyvendinti.

Pritarti.

Pritarta Kultūros komiteto pasiūlymui skiriant lėšas iš valstybės biudžeto ir ES paramos lėšų.

Papildomai skirti 10 300 tūkst. Eur švietimo pagalbos specialistų darbo užmokesčiui didinti.

Pritarti.

Skirti 10 300 tūkst. Eur švietimo pagalbos specialistų darbo užmokesčiui.

Papildomai skirti 2 650 tūkst. Eur aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkai įgyvendinti.

Svarstyti Vyriausybei

Papildomai skirti 3 200 tūkst. Eur savivaldybių ir valstybinių mokyklų mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, skaičiui optimizuoti.

Svarstyti Vyriausybei

Papildomai skirti 6 000 tūkst. Eur mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų atotrūkiui nuo mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo programas, darbo užmokesčio panaikinimui nuo 2020-01-01.

Pritarti.

Skirti 6 000 tūkst. Eur mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas darbo užmokesčiui.

Padidinti iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimų savivaldybėms skiriamą dotaciją 3 472 tūkst. Eur ugdymo reikmėms finansuoti.

Svarstyti Vyriausybei

Padidinti aukštųjų mokyklų neakademinių darbuotojų darbo užmokestį 10 proc. (8 000 tūkst. Eur) nuo 2020-01-01.

Svarstyti Vyriausybei

Numatyti 12 000 tūkst. Eur neformaliam vaikų švietimui.

Pritarti.

Skirti finansavimą iš valstybės biudžeto, tarp jų ir ES paramos lėšų.

Papildomai numatyti 10 000 tūkst. Eur sumą Lietuvos mokslo tarybai, kuri būtų skiriama mokslo programoms finansuoti.

Svarstyti Vyriausybei

Mokytojų darbo užmokesčio koeficientus didinti 5 proc. nuo 2020-01-01 ir papildomai didinti 5 proc. nuo 2020-09-01 skirti 52 000 tūkst.

Svarstyti Vyriausybei

Papildomai švietimo įstaigų vadovų atlyginimams skirti 8 610 tūkst. Eur sumą.

Svarstyti Vyriausybei

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui papildomai skirti 185 tūkst. Eur darbo užmokesčiui.

Pritarti.

Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai papildomai skirti 26,4 tūkst. Eur darbo užmokesčiui.

Svarstyti Vyriausybei

Skirti Valstybės investicijų programoje/ kitose programose 2020 metams jau numatytas lėšas (žr. Seimo narių pasiūlymus Nr. 8, 9, 13, 18); siūlyti teisės aktų nustatyta tvarka svarstyti projekto, nurodyto Seimo nario pasiūlyme Nr. 14, infrastruktūros objekto finansavimą, jei prie finansavimo prisideda ir savivaldybė; siūlyti svarstyti ankstinti Seimo nario pasiūlyme Nr. 16 nurodyto projekto įgyvendinimą, t.y. 2021 metams numatytus 435 tūkst eurų perkelti į 2020 metus, jei prie projekto įgyvendinimo prisideda ir savivaldybė. Siūloma spartinti Seimo nario pasiūlyme Nr. 17 nurodyto objekto finansavimą ir 2020 m. skirti 250 tūkst. Eur. Siūlyti svarstyti teisės aktų nustatyta tvarka įtraukti Seimo nario pasiūlyme Nr. 22 nurodytą infrastruktūros objektą į Valstybės investicijų programą nuo 2022 m. Siūlyti skirti lėšas Seimo nario pasiūlyme Nr. 27 nurodytam objektui. Siūlyti skirti lėšas objekto, nurodyto Seimo nario pasiūlyme Nr. 33, techniniam projektui parengti.

Svarstyti Vyriausybei

Argumentai: Komitetas pritaria Seimo nario E. Jovaišos pasiūlymui, kad mokytojų DU koeficientai turi būti didinami. Kartu Komitetas siūlo koeficientus didinti jau nuo 2020-01-01, nustatant mokytojų atlyginimų didėjimą 5 proc. Pritarus šiam pasiūlymui, didėjimas vyktų etapais:

1) nuo 2020-01-01 didėtų 5 proc. Tam visiems 2020 metams reikėtų 39 mln. eurų.

2) Nuo 2020-09-01 papildomai didėtų dar 5 proc. ir tai sudarytų bendrą 10 proc. didėjimą nuo rugsėjo 1 d. Nuo 2020-09-01 papildomai prie 39 mln. eurų reikėtų 13 mln. eurų.

Viso – 52 mln. eurų.

Pasiūlymas: mokytojų darbo užmokesčio koeficientams didinti nuo 2020-01-01 dienos papildomai skirti 52 mln. eurų.

Lėšų šaltinis:

Finansų ministerijai skirti asignavimai.

11.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas,

2019-10-30

Pritarti Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4014.

Pritarti.

12.

Užsienio reikalų komitetas

2018-10-26

Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4014 ir siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektui pritarti, patobulinus pagal Užsienio reikalų komiteto pasiūlymus, ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadoms.

Atsižvelgti.

Argumentai:

Vykdomi Vystomojo bendradarbiavimo programos projektai tiesiogiai prisideda prie Lietuvos Respublikos užsienio politikos įgyvendinimo. Ypatingas dėmesys skiriamas ES Rytų partnerystės programos šalims (Ukraina, Sakartvelas, Moldova), todėl tikslinga skirti tinkamą finansavimą vykdomiems projektams šiose šalyse.

Pasiūlymas:

Užsienio reikalų ministerijos Programai 2.1 „Užsienio reikalų politikos formavimas“ papildomai skirti 1 800 tūkst. Eur.

Papildomų asignavimų šaltinis:

Padidinti 2020 metų valstybės biudžeto pajamas iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų.

Svarstyti Vyriausybei.

Argumentai:

Siekiant užtikrinti tinkamą Lietuvos atstovų delegavimo ES, tarptautinėse ir užsienio valstybių institucijose tęstinumą ir užtikrinant glaudesnę sąveiką su ES, NATO ir kitomis tarptautinėmis institucijomis, būtina tam skirti papildomas lėšas.

Pasiūlymas:

Užsienio reikalų ministerijos Programai 2.1 „Užsienio reikalų politikos formavimas“ papildomai skirti 550 tūkst. Eur.

Papildomų asignavimų šaltinis:

Padidinti 2020 metų valstybės biudžeto pajamas iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų.

Svarstyti Vyriausybei.

Argumentai:

Norint kokybiškai ir efektyviai įgyvendinti Lietuvos užsienio politiką, būtina sudaryti sąlygas veiksmingai diplomatinei tarnybai. Didelė dalis šios programos asignavimų tenka Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms, atstovybėms prie tarptautinių organizacijų ir specialiajai misijai užsienyje išlaikyti bei jų veiklai vykdyti. Siekiant užtikrinti tinkamą diplomatinių atstovybių funkcionavimą, būtina skirti reikiamą finansavimą.

Pasiūlymas:

Užsienio reikalų ministerijos Programai 3.1 „Diplomatinės tarnybos veiklos užtikrinimas“ papildomai skirti 1 060 tūkst. Eur.

Papildomų asignavimų šaltinis:

Padidinti 2020 metų valstybės biudžeto pajamas iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų.

Svarstyti Vyriausybei.

13.

Valstybės valdymo ir savivaldybių

komitetas,

2019-11-05

Iš esmės pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4014 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo nario A. Strelčiūno, Vidaus reikalų ministerijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus, kuriems pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, ir Komiteto pasiūlymus.

Iš dalies pritarti.

Argumentai:

Valstybės kontrolės 2019 m. valstybinio audito ataskaitoje „Ar savivaldybių vykdomų funkcijų sistema sudaro sąlygas joms veikti efektyviai“ buvo nurodyta, kad vienas iš didžiausių trūkumų tai, kad valstybės biudžeto lėšos savivaldybėms valstybinėms funkcijoms vykdyti yra skiriamos, nenustatant siektino rezultato, t. y. pamatuojamų tikslų, kurių turi pasiekti savivaldybės, gaudamos šias lėšas. Valstybinio audito ataskaitoje pateiktą rekomendaciją „Nustatyti, kad skiriant finansavimą savivaldybėms, būtų nustatomi tikslai, siektini rodikliai ir rezultatai“, tikslinga pradėti įgyvendinti jau nuo 2020 metų.

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirsto savivaldybėms ir apie tai joms praneša, taip pat iki 2020 m. sausio 15 d. praneša savivaldybėms apie joms nustatytus pamatuojamus tikslus (siektinus rezultatus pagal vertinimo rodiklius), kurių savivaldybės, gaudamos šias lėšas, turi pasiekti 2020 metais.“

Pritarti.

Argumentai:

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas savivaldybėms rengti ir įgyvendinti svarbius jų ir viso regiono plėtrai projektus ir atsižvelgiant į LSA pateiktą siūlymą ir argumentus, tikslinga visų savivaldybių bendrą metinio grynojo skolinimosi sumą finansų ministro nustatyta tvarka atrinktiems projektams, kuriais prisidedama prie regiono ar savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros tikslų, nustatytų strateginio planavimo dokumentuose, padidinti iki 1 proc. visų savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų.

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) savivaldybės metinio grynojo skolinimosi suma finansų ministro nustatyta tvarka atrinktiems projektams, kuriais prisidedama prie regiono ir (arba) savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros tikslų, nustatytų strateginio planavimo dokumentuose, ir mažinamos savivaldybės biudžeto išlaidos ir (arba) didinamos savivaldybės biudžeto pajamos, yra ne daugiau kaip 10 procentų šio įstatymo 6 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų, o visų savivaldybių bendra metinio grynojo skolinimosi suma šiems projektams yra ne daugiau kaip ~~0,5 procento~~ 1 procentas šio įstatymo 6 priede nurodytų prognozuojamų visų savivaldybių biudžetų pajamų. Kiekvienos savivaldybės biudžeto atitiktis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatoms turi būti pasiekta per ketverių metų laikotarpį, skaičiuojant nuo pirmų metų, kai pradedama naudoti metinio grynojo skolinimosi suma;“.

Svarstyti Vyriausybei

Vidaus reikalų ministerija

Informuojame, kad įvertinus 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte šiuo metu numatytus asignavimus Vidaus reikalų ministerijai, liks nepatenkintas prioritetinis poreikis, kuris sudaro 54 361 tūkst. Eur, iš to skaičiaus trūkumas Migracijos departamento prie VRM funkcijų vykdymui dėl vykdomos reformos (perimtų iš Policijos departamento regioninių padalinių patalpų remontui, informacinių technologijų prekėms ir paslaugoms įsigyti, baldams, kitoms prekėms ir paslaugoms, eilių valdymo, vaizdo stebėjimo sistemoms įrengti ir kt.) – 1 345 tūkst. eurų.

Svarstyti Vyriausybei.

Vyriausioji rinkimų komisija,

VVSK siūlo neskirti 496,0 tūkst. eurų papildomam lėšų poreikiui balsavimo iš anksto dienų skaičiui iki 5 dienų didinti)

Asignavimų 01.100. programai „Rinkimų ir referendumų organizavimas“ 2020 metais numatyta skirti 12 295,0 tūkst. eurų. Tačiau VRK nuomone, šiai programai reikalinga skirti 15 871,0 tūkst. eurų (t. y. papildomai 3 080,0 tūkst. eurų):

- 1028,0 tūkst. eurų nustatant maksimalius asignavimus nepagrįstai sumažinta Seimo rinkimams organizuoti ir vykdyti pateikto 2020-2022 metų strateginio veiklos plano dalis;

- 360,0 tūkst. eurų – papildomas lėšų poreikis išlaidoms rinkimams organizuoti ir vykdyti papildomose balsavimo vietose užsienyje bei siunčiamų asmenų komandiruočių išlaidoms;

- 1584,0 tūkst. eurų – papildomas lėšų poreikis dėl rinkimų įstatymų pakeitimo (nustatant naujus darbo užmokesčio tarifus apygardų ir apylinkių rinkimų komisijoms);

- 108,0 tūkst. eurų – papildomas lėšų poreikis darbo užmokesčiui planuojamam papildomam 6 valstybės tarnautojų pareigybių skaičiui.

Svarstyti Vyriausybei.

14.

Žmogaus teisių komitetas,

2019-11-12

Nepritarti teikiamam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4014 (sistemiškai neskiriamas pakankamas finansavimas žmogaus teises ginančioms institucijoms);

Nepritarti.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

prašome Seimo tvirtinant Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą:

- numatyti 2020 metams papildomus 235 276 (du šimtus trisdešimt penkis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt šešis ) eurus Tarnybos veiklai ir prioritetams įstaigos 2020-2022 metų strateginio veiklos plano projekte įgyvendinti.

Iš prašomos sumos darbo užmokesčiui - 165 000 (vienas šimtas šešiasdešimt penki

tūkstančiai) eurų, socialiniam draudimui - 2400 (du tūkstančiai keturi šimtai) eurų, 43 000

(keturiasdešimt trys tūkstančiai) eurų ekspertinių paslaugų apmokėjimui, darbuotojų mokymams, darbo vietų sukūrimui ir 24 876 (dvidešimt keturi tūkstančiai aštuoni šimtai septyniasdešimt šeši) eurai Projekto „Atsako į neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas Lietuvoje stiprinimas“ įgyvendinimui.

Svarstyti Vyriausybei.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai

44 tūkst. eurų padidinti numatomus skirti valstybės biudžeto asignavimus, iš jų:

1. 23,4 tūkst. eurų 1 valstybės tarnautojų etatui finansuoti bei 0,8 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo įmokoms. Finansinių galimybių nesudarymas priimti tarnautojų (darbuotojų) į laisvas pareigybes tiesiogiai įtakoja įstaigos tikslų bei funkcijų įgyvendinimą bei veiklos efektyvumo rodiklius, nes mažesnis už realų poreikį darbuotojų skaičius sąlygoja didelį darbuotojų darbo krūvį nagrinėjant pareiškėjų skundus bei kreipimusis, todėl vykdyti platesnio mąsto tyrimus dėl įvairių vaiko teisių

užtikrinimo aspektų trūksta žmogiškųjų išteklių (iš esmės veikla nukreipta į skundų nagrinėjimą). Be to, 2020 metais prognozuojamas ženklus pareiškėjų skundų ir kreipimusį padidėjimas dėl nuo įgyvendinamos vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos reformos, bei įsigaliojusio naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, įtvirtinusio daug naujų institutų (teismo leidimas paimti vaiką iš šeimos, draudimas palikti įstatyme nustatyto amžiaus vaikus be suaugusių asmenų priežiūros, vaiko paėmimo iš nesaugios jam aplinkos bei šeimos pagrindai bei šių institutų skirtumai, atvejo valdyba ir kt.) bei naujus institucijų veiklos ir sąveikos mechanizmus bei funkcijų perskirstymą, taikymo.

2. 3,8 tūkst. eurų didėja priemokos valstybės tarnautojams už padidėjusį valstybės

tarnautojų darbo stažą valstybės tarnyboje.

3. 8 tūkst. eurų reikalingi kompensuoti numatomam paslaugų ir prekių kainų

padidėjimui.

4. 8 tūkst. eurų reikalingi visuomenės švietimo apie vaiko teises ir apsaugos mechanizmus funkcijai vykdyti. Viena iš vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus funkcijų – švietimas vaiko teisių užtikrinimo ir gynimo srityse, vaiko teisių populiarinimas, įstaigos žinomumo didinimas bei informacijos apie vaiko teisių gynimo būdus sklaida.

Švietimo vaiko teisių srityje sklaida 2020 metais turėtų būti aktyvesnė ir dėl jau minėtų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimų bei įgyvendinant Jungtinių Tautų vaiko teisių komiteto rekomendacijas, patvirtintas Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto 2013 m. spalio 4 d. baigiamosiose išvadose dėl trečiojo ir ketvirtojo periodinių Lietuvos pranešimų (ataskaitų).

Lietuvos Respublikos Seimas, tvirtindamas vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2012 metų veiklos ataskaitą, 2013 m. gegužės 21d. nutarimu Nr. XII-332 rekomendavo vaiko teisių apsaugos kontrolieriui vystyti veiklą visuomenės švietimo ir informavimo srityje (minėto nutarimo 2 straipsnio 4 punktas), analogiškas rekomendacijas vaiko teisų apsaugos kontrolieriui, apsvarstęs vėlesnių laikotarpių veiklos ataskaitas, teikė ir Seimo Žmogaus teisių komitetas. Tačiau skiriami asignavimai neleidžia visa apimtimi įgyvendinti aukščiau minėtų rekomendacijų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, prašome 2020 metams skirti 614 tūkst. eurų asignavimus, iš jų 513 tūkst. eurų darbo užmokesčiui.

Svarstyti Vyriausybei.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

Svarstyti Vyriausybei.

15.

Jaunimo ir sporto reikalų komisija,

2019-11-06

Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti jį tobulinti atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems Komisija pritarė.

Atsižvelgti.

Argumentai: Lietuvos Respublikos sporto įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio 2 dalis, kad įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir vykdant pirminį profesinį mokymą mokykline profesinio mokymo organizavimo forma, yra privalomos ne mažiau kaip trys fizinio ugdymo pamokos per savaitę. Be to, mokiniui turi būti sudaryta galimybė pasirinkti neformaliojo švietimo programą, skirtą fizinio aktyvumo veikloms vykdyti.

Įgyvendinant šią nuostatą dėl lėšų stygiaus Įstatyme numatytas tris privalomas fizinio ugdymo pamokas planuojama įvesti palaipsniui. 2019-2020 mokslo metais privaloma trečioji fizinio ugdymo pamoką įvesta papildomai visose šeštose klasėse. 2020-2021 mokslo metais tokią pamoką planuojama įvesti 7 ir 8 klasėms, 2021-2022 mokslo metais – 9 ir 10 ( II gimnazijos) klasėms ir t.t.

Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija teikė Finansų ministerijai papildomą lėšų poreikį 2020 metams, tačiau lėšos nenumatytos.

Neabejotina fizinio aktyvumo svarba žmogaus ir ypač vaikų sveikatai. Deja, tik trečdalis vaikų yra pakankamai fiziškai aktyvūs, kasmet blogėja jų sveikata ir fizinis pajėgumas. Siekiant, kad gerėtų Lietuvos mokinių sveikata, fizinis pajėgumas ir raštingumas būtina didinti privalomų fizinio ugdymo pamokų skaičių ir bent palaipsniui įgyvendinti minėtą Įstatymo nuostatą.

Pasiūlymas: Skirti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai papildomai 2000 tūkst. eurų privalomos trečios fizinio ugdymo pamokos įvedimui visose 7 ir 8 klasėse.

Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką arba valstybės skolos aptarnavimui skirtų asignavimų sumažinimas.

Svarstyti Vyriausybei.

Argumentai: Siekiant užtikrinti, kad kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje funkcionuotų atvirieji jaunimo centrai ir atvirosios jaunimo erdvės, dirbtų darbo su jaunimu gatvėje ir mobiliojo darbo su jaunimu komandos, būtinas papildomas finansavimas. Minėtos paslaugos didintų jaunų žmonių laisvalaikio užimtumą, mažintų jų socialinę atskirti. Finansavimo augimas leistų padidinti jaunų žmonių, kurie dalyvauja darbo su jaunimu priemonėse nuo 3 proc. iki 10 proc. Minėtas pokytis mažins nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo dalį, didins jaunimo, dalyvaujančio neformaliojo jaunimo ugdymo veiklose, skaičių, prisidės prie efektyvesnio mažiau galimybių turinčio jaunimo įtraukimo.

Pasiūlymas: Skirti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai papildomai 520 tūkst. eurų darbui su jaunimu užtikrinimui.

Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką arba valstybės skolos aptarnavimui skirtų asignavimų sumažinimas

Svarstyti Vyriausybei.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

PASIŪLYTI LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBEI TEIKIANT SEIMUI ANTRAJAM SVARSTYMUI PATAISYTĄ PROJEKTĄ:

I. APSVARSTYTI IR ĮVERTINTI:

1) Valstybės kontrolės išvadoje "Dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti" ir ataskaitoje “ 2020 metų valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimas" pateiktas pastabas ir pasiūlymus;

2) Lietuvos banko išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimo užduočių įvykdymo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui“ pateiktas pastabas ir pasiūlymus;

II. PATOBULINTI ĮSTATYMO PROJEKTĄ ATSIŽVELGIANT Į SEIMO KOMITETŲ, SEIMO NARIŲ PASIŪLYMUS:

PADIDINTI (SKIRTI) ASIGNAVIMUS:

KULTŪRA

· 300 tūkst. eurų, Kultūros ministerijai bibliotekų fondams komplektuoti;

· 6 400 tūkst. eurų kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti ir paskirstyti šiuos asignavimus tarp asignavimų valdytojų;

· 2 500 tūkst. eurų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai Kultūros paso priemonei įgyvendinti, skiriant valstybės biudžeto, tarp jų ir ES paramos, lėšas;

ŠVIETIMAS

· 6 250 tūkst. eurų nemokamam aukštajam mokslui bakalauro studijose įgyvendinti;

(Lėšų šaltinis: Biudžeto įplaukos iš gautų loterijų ir lošimų mokesčių);

· 10 300 tūkst. eurų švietimo pagalbos specialistų darbo užmokesčiui;

· 6 000 tūkst. eurų mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas darbo užmokesčiui;

· 12 000 tūkst. eurų neformaliam vaikų švietimui (finansuoti valstybės biudžeto, tarp jų ir ES paramos lėšomis);

· 185 tūkst. eurų Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui, veiklos tęstinumui ir įsipareigojimų vykdymui;

EKONOMIKA

· 9 250 tūkst. eurų Žemės ūkio ministerijai valstybei nuosavybės teise priklausančių inžinerinių melioracijos statinių rekonstravimo darbams finansuoti (investiciniams projektams įgyvendinti);

· 631 tūkst. eurų Žemės ūkio ministerijai, ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikų maitinimui naudojamų ekologiškų ir išskirtinės kokybės produktų kainų skirtumui kompensuoti

· 1 905 tūkst. eurų Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, (iš jų: 650 tūkst. Eur Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto parengtam investiciniam projektui „Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto techninių gebėjimų stiprinimas“ tikslu užtikrinti eksportuojamų į trečias šalis maisto produktų laboratorinę kontrolę ir kitoms reikmėms, 1 255 tūkst. eurų- užtikrinti VMVT gebėjimus vykdyti efektyvesnę maisto produktų saugos ir kokybės kontrolę bei garantuoti maisto saugos ir vartotojų apsaugos reikalavimų vykdymą šalyje);

VIEŠOJI TVARKA IR VISUOMENĖS APSAUGA

· 800 tūkst. eurų Vidaus reikalų ministerijai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento aprūpinimui gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų priemonėmis;

· 2 500 tūkst. eurų Vidaus reikalų ministerijai, savivaldybių atliekamai priešgaisrinei funkcijai vykdyti (gyvybiškai būtinai ugniagesio apsaugos įrangai, gesinimo bei gelbėjimo įrangai įsigyti ir nuo 2020-01-01 didėjančiam minimaliam savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui mokėti)

· 300 tūkst. eurų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (asignavimų valdytojas Vidaus reikalų ministerija) prevencinei veiklai FinTech sektoriuje vykdyti.;

III. PERSKIRSTYTI ASIGNAVIMUS

· nekeičiant bendros asignavimų sumos, perskirstyti asignavimus Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui: 50 tūkst. eurų padidinti darbo užmokesčiui skiriamus asignavimus (darbo užmokesčiui skirti 721 tūkst. eurų);

· skirti 62 tūkst. eurų Nacionalinės šeimos tarybos veiklai finansuoti, atitinkamai sumažinti SADM programai „Užimtumo didinimas“ skiriamus asignavimus;

IV. ATKREIPTI DĖMESĮ:

· Vidaus reikalų ministerijai nėra skirti asignavimai Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatoms įgyvendinti;

(Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-4031 aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymo nuostatai, kuria siūloma VTS priede nurodytus pareigūnų visų pareigybių grupių minimalius pareiginės algos koeficientus padidinti vidutiniškai 0,5, vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėms įstaigoms papildomai reikės apie 7,8 mln. eurų (su valstybinio socialinio draudimo įmokomis);

· į poreikį skirti papildomus asignavimus jaunimo užimtumą skatinančių programų, kurios didintų jaunų žmonių laisvalaikio užimtumą, mažintų jų socialinę atskirtį, įgyvendinimui;

· kad įstatymo projektas Nr. XIIIP-3932, kuriuo siūloma kompensuoti dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo sumažintas našlių ir našlaičių pensijas, maitintojo netekimo pensijas, ištarnauto laiko pensijas, kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, kompensacines išmokas, šalpos kompensacijas, tikslines kompensacijas, Prezidento rentą, signataro rentą, sportininkų rentas, taip pat dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo sumažintas valstybines pensijas, nėra svarstomas, kartu įvertinti Seime svarstomus ir numatomus priimti (priimtus) teisės aktus ir, prireikus, skirti asignavimus teisės aktų nuostatoms įgyvendinti, arba perskirstyti asignavimus tarp asignavimų valdytojų;

· dėl plečiamų saugomų teritorijų, įvedamų naujų apribojimų bei draudimų ūkinei veiklai ir nustatant apsaugos priemones išskirtose ES svarbos buveinėse, žemės ir miškų savininkams ar naudotojams 2020 metų valstybės biudžeto projekte nėra numatytos lėšos patiriamiems nuostoliams padengti;

V. DĖL ĮSTATYMO PROJEKTO STRAIPSNIŲ

1. Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės pastebėjimus, kad valstybės biudžeto lėšos savivaldybėms valstybinėms funkcijoms vykdyti yra skiriamos, nenustatant siektino rezultato, t. y. pamatuojamų tikslų, kurių turi pasiekti savivaldybės, gaudamos šias lėšas, papildyti i projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirsto savivaldybėms ir apie tai joms praneša, taip pat iki 2020 m. sausio 15 d. praneša savivaldybėms apie joms nustatytus pamatuojamus tikslus (siektinus rezultatus pagal vertinimo rodiklius), kurių savivaldybės, gaudamos šias lėšas, turi pasiekti 2020 metais.“

2. Siekiant realus ir poreikiais pagrįsto valstybės biudžeto išlaidų planavimo, papildyti įstatymo projekto 13 straipsnio „Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant biudžetą“ 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 10 ir 19 straipsnių nuostatos: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; priemonėms, finansuojamoms iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, bendrai finansuoti ir su šių priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms apmokėti; Europos Sąjungos teisės aktais numatytai nacionalinei paramai žemės ūkio subjektams teikti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) pirmalaikių, naujų ar pakartotinių rinkimų apmokėti; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti (užtikrinti ne mažiau kaip 2,01 ~~2,05~~ procento BVP skyrimą), kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) paskelbus BVP prognozę Lietuvos Respublikai; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu (bet neapsiribojant tuo), apmokėti; arbitražų ar teismų sprendimams, kuriais priteistos sumos iš Lietuvos valstybės, vykdyti; nepalankių klimato reiškinių sąlygotiems nuostoliams žemės ūkio sektoriuje kompensuoti;“.

3. Atsižvelgiant į valstybės išorinės ekonominės aplinkos neapibrėžtumą, būtinumą įgyvendinti naujas struktūrines reformas švietimo, sveikatos apsaugos ir kitose srityse, patikslinti įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 10 ir 19 straipsnių nuostatos: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; priemonėms, finansuojamoms iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, bendrai finansuoti ir su šių priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms apmokėti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) pirmalaikių, naujų ar pakartotinių rinkimų apmokėti; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti (užtikrinti ne mažiau kaip 2,01 ~~2,05~~ procento BVP skyrimą), kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) paskelbus BVP prognozę Lietuvos Respublikai; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu (bet neapsiribojant tuo), apmokėti; arbitražų ar teismų sprendimams, kuriais priteistos sumos iš Lietuvos valstybės, vykdyti;“.

4. Siekiant, kad valstybės biudžeto asignavimai būtų naudojami pagal nustatytus tikslus ir paskirtį, įstatymo projekto 13 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip:

„7. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai suteikiama teisė skirti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų 145 000 tūkst. eurų šiems projektams ar programoms ~~ir kitiems svarbiems projektams~~ finansuoti: valstybinės reikšmės rajoniniams keliams su žvyro danga asfaltuoti, specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai, investicijų projekto „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 89,40 iki 107,00 km rekonstravimas“, investicijų projekto „Dviejų lygių sankryžos Vilniuje, Žirnių g., Liepkalnio g. ir Minsko pl., rekonstravimas“ ir investicijų projekto „Baltijos pr., Šilutės pl. (įskaitant ruožą į Dubysos g. įvažiavimą) ir Vilniaus pl. Žiedinės sankryžos Klaipėdos m. rekonstravimas“ projektų vykdymo priežiūrai ir darbams atlikti, netaikant Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų procentinių dydžių.“

5. Siekiant išvengti biudžetinių įstaigų kreditorinių įsiskolinimų augimo, kai asignavimų valdytojai didina pareiginės algos koeficientus darbuotojams, o lėšos didesniam darbo užmokesčiui mokėti nėra numatytos ir dėl to didėja įsiskolinimai , siūloma papildyti 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 14 straipsnį nauja 4 dalimi:

"4. Siekiant, kad 2020 m. gruodžio 31 d. nebūtų darbo užmokesčio, įskaitant nuo jo mokamus mokesčius, įsiskolinimų (mokėtinų sumų), asignavimų valdytojams užtikrinti, kad įstaigos nepriimtų sprendimų padidinti darbo užmokestį darbuotojams daugiau nei turi tam einamaisiais biudžetiniais metais patvirtintų asignavimų darbo užmokesčiui."

VI. DĖL KREDITORINIŲ ĮSISKOLINIMŲ

Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto rodiklių įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Teisingumo ministerija iš jai skirtų asignavimų, 13 000 eurų turi naudoti įsiskolinimams kreditoriams padengti ( iš jų 11 500 tūkst. eurų Kalėjimo departamento prie TM (toliau – KD) kreditoriniam įsiskolinimui), taip pat šiam tikslui numatomi asignavimai ir kitoms įstaigoms (Nacionalinei teismų administracijai, Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui).

Atsižvelgiant į tai, kad 2017-2019 m. KD kartu su jam pavaldžiomis įstaigomis skiriami asignavimai reikšmingai nesikeitė, siūloma Vyriausybei įvertinti susiklosčiusią situaciją ir sprendimą, dėl asignavimų kreditoriniams įsiskolinimams skyrimo, priimti išnagrinėjus visas priežastis ir aplinkybes, dėl kurių susidarė kreditoriniai įsiskolinimai.

Tai pat siekiant išvengti kreditorinių įsiskolinimų didėjimo, pasiūlyti Vyriausybei išanalizuoti kreditorinių įsiskolinimų susidarymo priežastis ir, prireikus, pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų, reglamentuojančių biudžeto asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų, ministrų valdymo sričių įstaigų, pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vadovų atsakomybę už programų sąmatų sudarymą ir vykdymą neviršijant patvirtintų asignavimų sumų naudojimą, tobulinimo.

VII. APSVARSTYTI SEIMO KOMITETŲ, SEIMO KOMISIJŲ, SEIMO NARIŲ, LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ ASOCIACIJOS, KITŲ SUINTERESUOTŲ ASMENŲ PASIŪLYMUS KURIUOS KOMITETAS SAVO IŠVADOJE PASIŪLĖ SVARSTYTI VYRIAUSYBEI.

8. Balsavimo rezultatai: už –7, prieš –0, susilaikė –3.

9. Komiteto paskirti pranešėjai:nėra.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:

Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas

Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė

[1] Lietuvos Respublikos 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir jo priedai, Nr. XIIIP-4014, 2019 m. spalio 17 d.;

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir jo priedai, XIIIP-4038, 2019 m. spalio 17 d.;

2020 metų Lietuvos biudžeto projektas, 2019 m. spalio 15 d. pateiktas Europos Komisijai ir Eurogrupei (https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/economy-finance/2020_dbp_lt_lt.pdf).

[2] Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektas, 2019 m. spalio 11 d., XIIIP-3948. (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/2e7f2070ec2111e99ab7ff5a9ea34fcc?positionInSearchResults=6&searchModelUUID=3f66752d-a020-4bb6-b6d5-5b5bb80c3b88).

[3] Projektuose nurodoma, kad produkcijos atotrūkis nuo potencialiojo jos lygio 2019–2021 m. sudarys atitinkamai 3,5, 2,2 ir 1,3 proc. BVP. Lietuvos banko vertinimai rodo šiek tiek mažiau „atvėsusią“ Lietuvos ekonomiką: Lietuvos banko produkcijos atotrūkio nuo potencialo įverčiai 2019–2021 m. sudaro atitinkamai 3,4, 2,6 ir 2,0 proc. BVP.

[4] Europos Komisija, „The 2019 Stability & Convergence Programmes: An Overview and Assessment of the Euro Area Fiscal Stance“, 2019 m. liepos mėn. (https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/economy-finance/ip110_en.pdf).

[5] Pagal 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projekto apžvalgoje pateiktą apibrėžimą, fiskalinė politika laikoma neutralia, jeigu valdžios sektoriaus pagal ciklą pakoreguoto pirminio balanso pokytis proc. punktais patenka į uždarąjį intervalą nuo –0,2 iki 0,2.

[6] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. 2018 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio ir valstybės skolos duomenų ir jos valdymo vertinimas, 2019 m. spalio 1 d. (https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=1).

[7] Tarptautinis valiutos fondas, „Republic of Lithuania: Fiscal Transparency Evaluation“, 2019 m. gegužės 3 d. (https://www.imf.org/en/Publications/CR/Issues/2019/05/03/Republic-of-Lithuania-Fiscal-Transparency-Evaluation-46865).

[8] Lietuvos banko pozicija dėl mokesčių pakeitimų ir pensijų pertvarkos, 2018 m. balandžio 18 d. (https://www.lb.lt/lt/naujienos/lietuvos-bankas-teikia-pozicija-del-mokesciu-pakeitimu-ir-pensiju-pertvarkos).

[9] Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektas, 2019 m. spalio 11 d., XIIIP-3948, (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/2e7f2070ec2111e99ab7ff5a9ea34fcc?positionInSearchResults=6&searchModelUUID=3f66752d-a020-4bb6-b6d5-5b5bb80c3b88).

[10] Įverčiai gauti atsižvelgiant į faktinius naujų paskolų duomenis, darant prielaidą, kad ateityje naujų paskolų metinis srautas atitiks 2016–2018 m. vidurkį ir mokesčio poveikis bus perkeltas vartotojams per 3–5 m.