LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 336
STENOGRAMA
2016 m. balandžio 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, pradėsime balandžio 19 dienos (antradienio) rytinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 66 Seimo nariai.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2016 m. balandžio 19 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pirmasis darbotvarkės klausimas yra darbotvarkės tvirtinimas. Norinčių kalbėti, matau, nėra. Balsuojame. Prašom, J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF*). Iš tikrųjų mes šiandien, manau, turime (ir darbotvarkėje taip numatyta) gilintis į Darbo kodeksą ir pasistengti kuo greičiau jį apsvarstyti. Mane ir frakcijos kolegas stebina atsiradusios naujos antikonstitucinės iniciatyvos, t. y. siūlymas sudaryti laikinąją Seimo tyrimo komisiją. Aš nekomentuosiu to turinio ir užmačių, tiesiog siūlau tą projektą išbraukti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Surinkti 75 parašai, išbraukti teisės neturime, turime pradėti procedūrą, o visa kita – procedūriniai dalykai. Po to procedūriniai dalykai, kaip jūs nuspręsite, bet išbraukti tokios teisės neturime.
Balsuojame. Kas pritariate balandžio 19 dienos darbotvarkei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 56, prieš – 16, susilaikė 11. Darbotvarkė patvirtinta.
10.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. XII-39 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4273 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. XII-39 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4273. Jeigu jūs leisite, aš iš vietos pristatysiu.
Yra keičiami pavaduotojai: vietoj E. Masiulio – E. Gentvilas, Audito komitete pavaduojantis narys. Frakcijos pateikė tuos pakeitimus. Prašau pritarti po pateikimo. V. Kamblevičių ir R. Žemaitaitį keičia P. Gylys ir R. Baškienė. Tai yra tai, ką jūs pateikėte frakcijose dėl pakaitinių Seimo narių komitetuose.
Manęs nori klausti D. Jankauskas. Prašom. Nenorite. Ačiū.
Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Balsuojame. Prašom. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 9. Pritarta po pateikimo.
Svarstymas. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime!“) Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 2 straipsnis. 3 straipsnis. 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15 straipsniai. Ar galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Priimta pastraipsniui bendru sutarimu.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate dėl pakeitimų, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 7. Nutarimas (projektas Nr. XIIP-4273) priimtas. (Gongas)
10.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XII-15 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4286 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XII-15 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4286. Pateikimo stadija. Gerbiamieji Seimo nariai, Audito komitetas pagal Statutą atliko visus privalomus veiksmus ir keičia komiteto pirmininką. Ir į pirmininkus teikiamas Seimo narys V. Kamblevičius. Manęs nori paklausti D. Jankauskas. Prašom.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų ne dėl procedūrų, o dėl principo. Kokia vis dėlto yra jūsų nuomonė, kaip pačiai, patyrusiai tą galimybę kaip opozicijos atstovei visą kadenciją vadovauti Audito komitetui?.. Ar iš tikrųjų valdančioji dauguma šiandien nemato jokių perspektyvų, kad bent jau ateityje, tarkime, nuo kitos Seimo kadencijos pradžios, būtų įtvirtinta nuostata, kad Audito komitetui vadovautų opozicijos atstovas. Tikrai neturiu nieko prieš V. Kamblevičių, bet kalbu apie patį principą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Iš tiesų taip daryti reikia nuo pradžios kadencijos, kad būtų sisteminis darbas, apie tai galima diskutuoti. Bet dabar dėl to, kad perėjo žmogus į opozicinę frakciją… Nežinau, čia komitetas apsisprendė, pagal Statutą apsisprendžia komitetas, ne Seimo Pirmininkas. Seimas pasakys galutinį žodį.
G. Steponavičius. Prašom.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Laba ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Kadangi jūs jau pamiršote, kad pati panašias pareigas nuo opozicijos ėjote aną kadenciją, tai aš ir nenoriu jūsų paklausti.
PIRMININKĖ. Aš nepamiršau, aš tikrai sakiau, kad norint dirbti pirmininkui visada reikia nuo pradžių dirbti, tada bus naudinga.
Už ir prieš. Prieš – V. A. Matulevičius. Prašom.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, mano įsitikinimu, čia teisingai keliamas klausimas. Aš neturiu nieko prieš V. Kamblevičių, patyrusį politiką, ir tikrai manau, kad jis labai sėkmingai tvarkytųsi, bet aš norėčiau priminti, pritarti tiems kolegoms, kurie jau kalbėjo, kad ankstesnės kadencijos Seime jau buvo įtvirtinta gera politinė tradicija vadovavimą Audito komitetui suteikti opozicijos atstovui.
Iš tikrųjų šitas klausimas… Mes ne dabar prabudome, aš galėčiau įrodyti dokumentaliai, kad apie tai buvo kalbama ir aš kalbėjau. Dar šio Seimo kadencijos pradžioje šitas klausimas buvo keliamas. Todėl aš vis dėlto siūlyčiau pagalvoti apie ateitį, pagalvoti apie demokratijos principus ir susilaikyti nuo tokio paskyrimo. Kadangi negali būti taip demokratinėj valstybėj, kad Vyriausybė pati leistų biudžeto pinigus ir pati save politinė dauguma audituotų. Žiūrėti šiuos reikalus turi opozicija. Kaip jūs, gerbiamoji Pirmininke, prisimenate, kai opozicija prižiūri, tai ir rezultatas žymiai geresnis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už, prieš išsakyta. Po pateikimo balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 104 Seimo nariai. Už – 64, prieš – 20, susilaikė 20. Po pateikimo pritarta. Svarstymo stadija. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime po svarstymo?.. Balsuojame. Matau, kad bendros nuomonės nėra. Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo?.. Gerai, tuoj pasižiūrėsime. Motyvai prieš – J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gal ir labai simboliška, kad Seimo Pirmininkė, kuri kitos valdančiosios daugumos laikais kaip opozicijos atstovė vadovavo Audito komitetui, dabar akmeniniu veidu teikia priešingo pobūdžio sprendimą, kad tam komitetui vadovautų daugumos atstovas. Ir taip karštligiškai dalijamasi tais postais, kad štai susiklosčius dėkingai situacijai, kai komiteto pirmininkė, jau įgijusi patirtį, yra opozicijos atstovė, galėtų užbaigti tvarkingai tą vadovavimą komisijai, bet ne, būtinai kišti savo žmogų, daugumos atstovą, parūpinti jam šiek tiek didesnį atlyginimą su priedu ar tiesiog rūpintis, kad Audito komitetas, neduok Dieve, kuo nors nepasidomėtų, kas nepalanku valdantiesiems. Kai dabar matome, kad kaip tik paskutiniu metu išlindo didžiulis valdymo išlaidų augimas, komandiruočių išlaidų augimas, priedai, priemokos, komiteto pirmininkė gana principingai tai pakomentavo ir štai verdiktas – būtinai ją reikia keisti. Siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam J. Razmai. Nuomonės už nėra. Aš tikrai nesu akmeniniu veidu, gražiai jums galiu nusišypsoti, bet komitetas tokį sprendimą pateikė, Seimas turi balsuoti.
Balsuojame. Kiekvienas turi teisę apsispręsti, kaip balsuoti. Balsuojame po svarstymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 95 Seimo nariai. Už – 54, prieš – 24, susilaikė 17. Pritarta po svarstymo.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Nuomonės už, prieš. Nuomonė prieš – E. Masiulis. Prašom.
E. MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, taip paskaičiavus, Audito komitetui, kaip ir kitiems komitetams, faktiškai lieka trys mėnesiai darbo šioje kadencijoje. Man, atvirai sakant, tikrai kelia nuostabą toks beatodairiškas noras pakeisti būtinai opozicijos atstovę į savo, saviškį. Ir, aišku, sveikinu poną V. Kamblevičių. Bet, prieš atsakingai balsuojant dėl naujo Audito komiteto pirmininko, norėtųsi išgirsti bent tris pono V. Kamblevičiaus prioritetus, kaip jis įsivaizduoja organizuoti parlamentinę kontrolę, kokius svarbiausius valstybės auditus jis matytų šiais metais. Norėtųsi išgirsti, kaip jis vertina Europos audito rūmų išvadas Lietuvos atžvilgiu. Gal suteikime žodį gerbiamam būsimam komiteto pirmininkui. Vis dėlto tai atsakingos pareigos, nors ir trims mėnesiams.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Tik noriu pažymėti, kad mūsų Valstybės kontrolė savarankiška pasirinkti auditus. Bet pabaikime procedūrą. Nuomonė už – N. Puteikis. (Balsai salėje) Gerai, bet mes pradėjome procedūrą.
N. PUTEIKIS (MSNG). Iš šio komiteto darbotvarkių išbraukus tai, kas dubliuojasi su Biudžeto ir finansų komitetu, ir išbraukus pasyvų Valstybės kontrolės ataskaitų išklausymą, liktų tik vienas pagrindinis klausimas, t. y. komandiruotės ir premijos. Seimui, mano galva, per didelė prabanga tokį didelį komitetą, nors jis ir mažiausias, vis tiek komitetą, apskritai laikyti. Jis prasmingas tik tokiu atveju, jei tas komitetas užsiima tikru auditu. Aš tikiuosi, kad dabartinis po kelių minučių būsiąs patvirtintas naujas pirmininkas vis dėlto suras savy drąsos grįžti prie ankstesnių Audito komiteto pirmininkų, kurie iš tikrųjų užsiiminėjo auditu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš išties nesuprantu, kokiu principu valdoma valstybė? Valstybėje tiek yra problemų. Dabar kuriame kažkokias laikinas komisijas. Akivaizdu, gerai dirbančią komisijos pirmininkę keičiame likus iki kadencijos pabaigos keliems mėnesiams. Pati Seimo Pirmininkė visą kadenciją prabuvo opozicijoje ir vadovavo Audito komitetui, ir šalia sėdinti buvusi Seimo Pirmininkė ne kartą jus gyrė, kaip labai gerai, kad jūs atkreipėte dėmesį, į ką, matyt, pozicijos pirmininkas ir būtų nereagavęs arba būtų liepta nereaguoti. Akivaizdu, kad jūs pažeidžiate visus principus, kuriais mes vadovaujamės, kai buvo sukurta jau lyg ir tam tikra tradicija. Aš manau, tikrai yra visiškai netinkama svarstyti beprasmius klausimus ir keisti žmogų, kuris turi patirtį, dirba nuo kadencijos pradžios. Kolegos, siūlau balsuoti tikrai prieš, vieną kartą būkite sąžiningi ir pasakykite žmonėms, kokiu principu jūs valdote valstybę.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Nuomonė už – B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Tikrai nebūčiau kalbėjęs apie buvusią pirmininkę, jeigu ne Antano paskutiniai žodžiai. Kada šį postą paverčiame tik politikavimu, tai yra netinkamiausias pavyzdys. Paskutiniai teiginiai, sakykime, buvusios pirmininkės, kuri absoliučiai nuogus skaičius paėmė dėl valdymo išlaidų, nepalygino jų su buvusių Vyriausybių, nepalygino su tuo, kiek kainavo atkūrimas algų, kurios buvo sumažintos valdant konservatoriams, ir t. t., o davė nuogus skaičius ir gąsdino publiką… Toks pirmininkės elgesys yra netoleruotinas ir nepateisinamas. Turime visada sakyti tiesą ir tik tiesą.
O dėl V. Kamblevičiaus, tai žmogus tikrai patyręs, tikrai organizuotas ir tikrai gali dirbti bet kokį darbą, ne tik šito komiteto pirmininko. Todėl aš neturiu jokių abejonių ir siūlau tikrai balsuoti už naują pirmininką.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Normalioje demokratinėje valstybėje tokie komitetai, komisijos, kaip Antikorupcijos komisija, Audito komitetas, turi priklausyti opozicijai. Šiuo metu susidarė situacija, kai Audito komitetas yra pačios pozicijos kontroliuojamas. Atrodo, kad mes turime tiesiog bedantį komitetą. Jūs pati dažnai sakydavote, būdama praeitą kadenciją Audito komiteto pirmininke, kad yra labai svarbi parlamentinė kontrolė. Audito komitetas yra tas komitetas, kuris tą parlamentinę kontrolę turėtų aktyviai vykdyti. Bet jeigu šis komitetas priklausys pozicijai, tai tikėtis, kad bus normali, efektyvi parlamentinė kontrolė, tikrai nėra ko. Ir kad bus normaliai užtikrinta, kad mūsų valstybės turtas, pinigai, bus naudojami efektyviai ir racionaliai, tikrai negalima tikėtis.
Gerbiama Seimo Pirmininke, aš prašau jūsų prisiminti praeitą kadenciją, jūs tikrai labai puikiai dirbote, labai gerai dirbote, kas ketvirtį turėdavome mes ataskaitas iš įvairių ministerijų, institucijų. To tikrai nebus galima tikėtis, jeigu valdys šį komitetą pozicijos atstovas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Turbūt labai priklauso nuo žmogaus asmeninių savybių. K. Daukšys, prašom, už.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pasirodo, čia tiek daug audito specialistų ir aš dabar suprantu, kodėl V. Kamblevičius sutiko būti Audito komiteto pirmininku. Pasirodo, tai pirmas kelias pas liberalus, nes ten visi auditoriai dabar susirinkę. Kaip jau supratau, (…) labai greitai, dar pažiūrėsime, ką suprantate. Šiuo atveju manyčiau, kad taip, reikia palaikyti naujo komiteto pirmininko paskyrimą. Tradicija tokia susiklosčiusi šioje kadencijoje, kokia susiklosčiusi, ir verčia dabar, kad ne opozicija, dar kas nors, na, tiesiog, kad paverktų. Todėl siūlau palaikyti V. Kamblevičių ir pasakyti, kad komitetas galėtų greičiau pradėti dirbti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų visame pasaulyje egzistuoja demokratinės taisyklės – kiekviename parlamente opozicijai priklauso kontroliuojančios funkcijos pagal jos prigimtį, pagaliau pagal demokratijos tradicijas. Aš suprantu, kad galima nusispjauti į jas, kas labai sėkmingai daroma visus šiuos pastaruosius ketverius metus, kad galima dar kartą nusispjauti į šias tradicijas, kad galima pasiimti dar vieną postą ir vaizduoti, kad vyksta efektyvi valstybės valdomo turto kontrolė. Bet aš siūlau vis dėlto sugrįžti prie pagrindinių demokratijos principų ir jų laikytis. Aš viliuosi, kad po kelių mėnesių, kai bus visai kiti žmonės šiame Seime, bus prisiminti tie principai, kurie yra paminti jau kelerius metus, ir opozicijai bus garantuotos tos kontrolės teisės. Taip pat labai tikiuosi, kad mes tų žmonių, kurie stumia tokius projektus, kitame Seime nepamatysime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Ačiū, Pirmininke. Manyčiau, komitetas… Mes per ketverius metus, per trejus su puse metų tikrai nepamatėme didesnių darbų. Kai pradėjo dirbti J. Vaickienė, mes manėme, kad tikrai išsiaiškins ir dėl atlyginimų priedų, ir dėl energetikos sektoriaus, kas darėsi, kad praeitos Vyriausybės buvo padaryta blogai. Gaila, kad teko kurti ne vieną laikinąją komisiją, kuri tuos darbus vėliau vis dėlto užfiksavo ir pamatė. Kyla klausimas, ar tiek ilgai Jolita ruošėsi pereiti į kitą frakciją, kad nedrįso kritikuoti buvusios valdančiosios frakcijos? Aš manau, šiandien reikia ryžtingo žmogaus, naujo žmogaus, kad tas komitetas ne tik, kaip B. Bradauskas sakė, konstatuotų plikus skaičius, bet kad galėtų pradėti dirbti ir parodytų viską, kas yra blogai, kaip mes tvarkomės su savo turtu.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Nuomonės už, prieš išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate po priėmimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Kas yra? Tokia procedūra Statute nenumatyta. Balsuojame. (Balsai salėje) Komitetų pirmininkai paprastai nepasisako. Jau vyksta balsavimas!
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 63, prieš – 24, susilaikė 16. Nutarimas (projektas Nr. XIIP-4286) priimtas. (Gongas)
Prašom. E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Man atrodo, kad jūs tiesiog ignoruojate labai rimtą Seimo narių prašymą. Mes frakcijos vardu prašome, kad Audito komiteto ką tik naujai išrinktas pirmininkas pristatytų labai trumpai, 2–3 minutes, savo veiklos prioritetus. Tai tikrai svarbu mums žinoti. Aš nesuprantu, kodėl yra bijoma dabar čia suteikti žodį?
PIRMININKĖ. Niekas nieko nebijo. Kada komiteto pirmininkas pradės dirbti, dabar Seimas apsisprendė, jeigu bus toks poreikis, galės pristatyti savo kryptis. Prašom. Gerbiamas K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Aš tik norėčiau replikuoti kolegai Eligijui. Jūs turite teisę pasikviesti į frakciją visus tarnybų vadovus, tiek ministrus… Aš manau, kad V. Kamblevičius tikrai sutiks ateiti į frakciją ir atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Gerbiamas P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš irgi norėčiau palinkėti V. Kamblevičiui gero darbo. O dėl J. Vaickienės, kadangi kritikavo ir opozicija, ypač I. Degutienė kritikavo jos, kaip Audito komiteto pirmininkės, darbą net Seimo plenariniuose posėdžiuose, kad ji dirba gana prastai, mes, į tai reaguodami, manėme, kad tikrai reikia ją pakeisti, kad turėtų būti kitas Audito komiteto pirmininkas. Tada ji jau pasitraukė į Liberalų frakciją, manė, kad galbūt nebus keičiamas kitas narys. Taigi, Vytautai, gero tau darbo.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. I. Degutienė. Kažkaip Petras visada į dešinę žiūrėdamas kalba. Prašom, Irena.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Žinote, šiaip kanapių diena trečiadieniais, tai kaip haliucinogenai šiandien ir neturėtų veikti. Aš tiesiog… Mane net juokas ima. Paprastai visada sakydavau, kad Jolita tikrai profesionali auditorė ir siūliau ją palikti komiteto pirmininke, tačiau Petras yra meistras apsukti viską 180 laipsnių. Kaip ir žodžių daugiau nėra, liga yra liga. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Viskas, baigėme! Petrai, viskas, baigėme!
10.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl manipuliavimo viešojoje erdvėje žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos bei ikiteisminio tyrimo duomenimis, galimai neteisėto poveikio teisėsaugos institucijoms, įtraukiant jas į politinę kovą, sudarymo“ projektas Nr. XIIP-4283 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas. (Balsai salėje) Petrai, turėsite galimybę dar daug kartų pasireikšti.
Projektas Nr. XIIP-4283 – Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios…“ (Triukšmas salėje) Netriukšmaukite! Gerbiamas Matulai, nešaukite iš savo darbo vietos!
Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl manipuliavimo viešojoje erdvėje žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos bei ikiteisminio tyrimo duomenimis, galimai neteisėto poveikio teisėsaugos institucijoms, įtraukiant jas į politinę kovą, sudarymo“ projektas. Pateikimas. 75 Seimo narių parašai. V. Vasiliauskas. Prašom. A. Kubilius. Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, mes manome, kad tokiais juokais Seimas gali užsiimti vėlyvą pavakarę. Iš tikrųjų Darbo kodeksas yra rimtas reikalas ir Seimas buvo sutaręs, kad svarstys tai nesitraukdamas nuo šito darbo. Todėl mes frakcijos vardu siūlome pertrauką iki kito posėdžio, o per tą laiką prašytume, kad Etikos ir procedūrų komisija išsiaiškintų, ar gali partijos, kuri yra teisiama korupcinėje byloje, atstovai pateikinėti tokį projektą, kuris yra tiesiogiai susijęs su teisėsauga. Siūlome apsvarstyti Etikos ir procedūrų komisijoje, ar frakcija, atstovaudama tokiai partijai, gali dalyvauti svarstant tokį projektą. O dabar siūlome pertrauką.
PIRMININKĖ. Taip, supratome. Statutinis prašymas, balsuojame. Tėvynės sąjunga-krikščionys demokratai prašo pertraukos. Kas pritariate pertraukai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Iki kito posėdžio, vadinasi, po pietų.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 41, prieš – 13, susilaikė 30. Taigi pertrauka iki kito posėdžio. Prašė opozicija.
10.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų paskelbimo Sporto metais“ projektas Nr. XIIP-3858 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų paskelbimo Sporto metais“ projektas Nr. XIIP-3858. Pateikimo stadija. 48 Seimo nariai. Pranešėjas – V. Mikalauskas. Prašom.
Prašom. Replika po balsavimo – gerbiamas V. Vasiliauskas.
V. VASILIAUSKAS (TTF). Ačiū, ponia Pirmininke. Gerbiamas opozicijos lyderi, jums patariu daugiau domėtis teisinėmis sąvokomis. Partija kol kas nėra teisiama. Atsiverskite Konstitucijos 31 straipsnį, kuriame sakoma, kad partija tol nekalta, kol neįrodytas kaltumas įstatymo nustatyta tvarka ir kol tai nėra patvirtinta teismo sprendimu.
Be to, šitas komisijos sprendimas nėra partijos. Yra surinkti 75 Seimo narių parašai. Neklaidinkite Seimo ir Lietuvos.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Prašom pristatyti.
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, pristatau nutarimo „Dėl 2017 metų paskelbimo Sporto metais“ projektą Nr. XIIP-3858.
Kas paskatino Jaunimo ir sporto reikalų komisiją inicijuoti šį nutarimo projektą? Aš manau, iš karto noriu pasakyti, kad šie 2017 metai sportui yra reikšmingi, istoriniai. Prieš 85 metus buvo priimtas pirmas Lietuvos kūno kultūros ir sporto įstatymas, įsteigta pirmoji valstybinė sporto valdymo institucija – Kūno kultūros rūmai. Po penkerių metų – 1937 metais Lietuvos krepšinio rinktinė iškovojo Europos čempionų vardus. Tai būtų tokios išskirtinės istorinės datos.
Reikėtų pažymėti, kad 2017 metais, t. y. kitais metais, Kaune vyks jubiliejinė dešimtoji Pasaulio lietuvių žaidynių šventė. Šias istorines datas, aš manau, mes turime tinkamai pažymėti pagerbdami visų kartų mūsų sportininkus, olimpiečius, kurie tikrai nuoširdžiai atstovavo šaliai, pasiekė neįkainojamų laimėjimų.
Šią mūsų Sporto komisijos iniciatyvą remia daug visuomeninių organizacijų. Norėčiau pagarsinti. Tai yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, kuris išreiškė visišką pritarimą Seimo Jaunimo ir sporto komisijos narių grupei paskelbti, inicijuoti 2017 metus Sporto metais. Olimpinis komitetas yra pasirengęs padėti įgyvendinti būsimą Sporto metų programą, joje numatytas priemones ir pavestus darbus. Palankiai atsiliepia Lietuvos sporto šakų federacijos. Čia mes turime Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidento pasirašytą raštą, kad Sporto federacijų sąjunga, atsižvelgdama į sporto vaidmenį propaguojant sveiką gyvenimo būdą, taip pat švietimo ir socialinio gyvenimo srityse, į 2017 metais Kaune organizuojamas dešimtąsias Pasaulio lietuvių žaidynes, kurios įtrauktos į „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011–2019 metų programą ir 2015–2017 metų tarpinstitucinį veiklos planą, palaiko šią iniciatyvą ir remia.
Taip pat Studentų sporto asociacija, suprasdama sporto naudą žmogui, visuomenei, pritarė Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos teikimui dėl 2017 metų paskelbimo Sporto metais.
Mielieji, aš manau, kad netrukus visų mūsų akys nukryps už Atlanto, į Pietų Amerikos žemyną, Braziliją. Mūsų širdys bus kartu su mūsų gausia Lietuvos olimpiečių delegacija. Mes džiaugsimės ir liūdėsime, sveikinsime ir didžiuosimės pasiekimais ir laimėjimais. Mūsų olimpiečiai atliks labai svarbių ambasadorių funkciją, tačiau Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės taps istorija. Rio – tai bus didis pasididžiavimas mūsų sportininkų pasiekimais, o kartu ir nauja patirtis.
Prasminga ir tai, kad šių metų pabaigoje ir 2017 metais naujos sudėties Seimas turės labai gerą progą daugiau dėmesio skirti Lietuvos sporto plačiąja prasme strategijos vystymui ir konkrečiais darbais galės prisidėti prie naujų sportininkų pasiekimų, taip pat įvairių socialinių sluoksnių sveikos gyvensenos propagavimo ir vystymo. Aš manau, kad bus geras impulsas ir proga iš esmės keisti sporto politiką šalyje, ypač švietimo, sporto valdymo, administravimo ir sporto bazių plėtotės srityje. Tai suteiks progą mobilizuoti sporto visuomenę naujiems darbams, naujiems iššūkiams plėtojant fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenimo būdą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti net devyni Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Zasčiurinskas. Primenu, klausti – viena minutė, atsakyti – dvi.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Aišku, sportas yra labai svarbus tiek žmogui, tiek valstybei, tiek visai žmonijai, tiek politikavimui. Aišku ir tai, kad sportas šiais laikais yra verslas.
Mano du klausimai. Vienas, bet du aspektai.
Pirmas. Kiek 2017 metais mes turėsime įvairių metų? Skurdo, sveikatos ir panašiai. Tai pirmas klausimas.
Antras klausimėlis dėl to paties. Sakykite, kiek lėšų būtų skiriama tuo atveju, jeigu Seimas patvirtintų, kad 2017 metai būtų Sporto metai, ir kiek iš jų skirtų Olimpinis komitetas? Jeigu nebūtų patvirtinta, ar sportui būtų mažesnis dėmesys? Ačiū.
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Tai jau trys klausimai.
Dėl lėšų tikrai nesu šiandien pasirengęs tiksliai atsakyti. Aš manau, kad priklausys nuo komisijos sudaryto plano, Vyriausybės finansinių galimybių, bet visos sporto organizacijos yra pasirengusios iš dalies prisidėti iš savo resursų prie šių metų tikėdamosi ir Vyriausybės palankios pozicijos. Aš manau, Vyriausybė tikrai suras atitinkamą lėšų kiekį, kad šie metai būtų garbingai paminėti ir turėtų naują impulsą.
Kiek dabar tų metų? Vėlgi aš negalėčiau atsakyti. Aš iš pradžių irgi buvau pakankamai skeptiškas dėl daugybės siūlymų dėl metų, tiek 2016 metų, 2017 metų ar 2018 metų, paskelbimo. Bet manau, kad šios datos, kurios buvo paminėtos, iš tikrųjų yra reikšmingos mūsų Lietuvai sporto srityje. Pažymėti 85-erių metų sukaktį nuo pirmo įstatymo, nuo pirmos valstybinės institucijos, manau, turėtų būti labai reikšminga, nes visus ketverius metus pateiktas Sporto įstatymas…
PIRMININKĖ. Laikas atsakymui!
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). …stringa ir kol kas neturi eigos.
PIRMININKĖ. Gerbiamas pranešėjau, dvi minutės atsakyti. Pasistenkite trumpiau, nes nori daug kas paklausti.
Klausia K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena. Labai norėtųsi, kad Sporto metų paskelbimas nebūtų formalus ir tik paukščiuko užsidėjimas, kad štai mes prisiminėme mūsų sportininkus. Tačiau iš jūsų pranešimo negirdėjau, gal tiesiog ir neatkreipėte dėmesio, bet tai būtina padaryti, tai yra tuos sportininkus, kurie šiandien sunkiai gyvena, kurie sovietiniais metais garsino Lietuvą, tačiau, kaip žinome, jokio aprūpinimo garantijų sportininkai negavo… Gal žinote, gal nežinote, štai kad ir Europos čempionas R. Tamulis, tiksliau, keliskart čempionas, mirė visiškame skurde. Gerai, kad savanoriai sportininkai padėjo. Ar numatysite priemonių plane (vis tiek bus) tų sportininkų palaikymą, galbūt netgi registravimą, kiek mes jų turime, kad iš tikrųjų jie būtų prisiminti, nes sporto pamatas buvo klojamas nuo pat pradžių Nepriklausomos Lietuvos, tačiau sovietmečiu taip pat…
PIRMININKĖ. Laikas!
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). …sportininkams sunkiai sekėsi.
PIRMININKĖ. Laikas!
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Jis labai teisingas. Aš manau, kad tikrai nėra gera situacija buvusių sportininkų, kurie ilgus metus atstovavo Lietuvai, ją garsino, aukojosi dėl jos. Čia vėlgi, aš manau, reikėtų Seimui kuo greičiau sulaukti iš Vyriausybės Sporto įstatymo ir jame reglamentuoti, kad nebūtų įvairių insinuacijų dėl išmokų, rentų buvusiems sportininkams.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia I. Degutienė. Ruošiasi S. Bucevičius. I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš tiesiog noriu paklausti. Paprastai, kai yra paskelbiami vienokie ar kitokie metai, tai yra numatyta, kaip tuos metus paminėti. Šiaip sportu reikėtų domėtis visą laiką, ne tik vienus metus, tai galbūt jūs esate numatę, kokie galimi renginiai arba kaip bus praktiškai įgyvendinti Sporto metai?
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Aš kalbėdamas sakiau, kad sportas tik bendrąja prasme. Aš manau, kad mes turime nepaprastai daug dėmesio skirti jaunajai kartai, ypač kūno kultūros, sveikos gyvensenos propagavimas šiandien nėra pakankamo lygio švietimo srityje, nes švietimo, sakykime, užima gana didelę dalį jaunų žmonių nuo gimimo, sakykime, nuo lopšelio-darželio iki studentų… Šioje programoje, manau, tikrai turėtų būti atsižvelgta į tuos sportininkus, kurie jau baigė savo aktyvią veiklą, kurie tęsia… ir, be jokios abejonės, į jaunosios kartos, nes tai yra naujas olimpinis ciklas, Rio labai greitai, sakykim, taps istorija, ketveri metai turėtų iš esmės išjudinti mūsų visą šalies sportinį judėjimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Bucevičius. Ruošiasi D. Petrulis.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, prašom pasakyti. Reikalingas sportininkams būtent pagerbimas, mes turime numatyti metus, kaip pasakyti, savo programą, kaip tai bus vykdoma. Bet vienas klausimas šiandien Seniūnų sueigoje taip pat buvo svarstomas – Kaimo reikalų komitetas, visi agronomai kreipėsi į mus ir nori savo dieną paminėti, bet ji nebuvo įtraukta, jie taip pat švęs 95 metų sukaktį. Mes kalbame apie sportininkų veiklą, kad visų metų reikia tam paminėti, o čia vienos dienos net neįtraukė. Sakykite, jūsų požiūriu, ar mes su agronomais taip pat padoriai ar atsakingai elgiamės dėl jų prašymo?
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Aš tikrai negaliu pasakyti, kad atsakingai ar neatsakingai, čia vėlgi yra Seimo daugumos apsisprendimas, kaip ir dėl Sporto metų, bet aš manau, kad agronomai irgi verti tam tikro dėmesio ir paminėjimo. Nors noriu čia pajuokauti, nes agronomai sako, kad visą laiką švenčia savo dieną, o agronomų diena būna tada, kada lietus lyja.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia D. Petrulis. Ruošiasi S. Jovaiša.
D. PETRULIS (LSDPF). Dėkui, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų šis klausimas ir šie Sporto metai yra labai laiku, labai tikiuosi, kad bus tikrai didelis ir platus proveržis šioje srityje, nes mes turime Kūno kultūros ir sporto įstatymą, tenai yra numatyta, kad turi būti trys pamokos moksleiviams, deja, realiai tai nevykdoma. Kita vertus, mes net neturime sporto vadovėlių. Aš manau, kad šis klausimas bus keliamas pačiu aukščiausiu lygiu ir mes privalėsime apie tai diskutuoti. Bet yra keletas grėsmių, nes lygiagrečiai su šiuo klausimu eina ir Piliakalnių metai ir Nevyriausybinių organizacijų metai. Kaip jūs įsivaizduojate, kad mes iškelsime sporto vėliavą aukščiau už šituos kitus lygiagrečius klausimus?
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Aš tikrai neabejoju, kad iškelsime tą vėliavą gana aukštai ir garbingai ne tik kalbomis, bet konkrečiais veiksmais, dėl to bus parengta programa. Aš tikrai neabejoju sporto visuomeninėmis organizacijomis, kurios nepaprastai aktyviai tikisi mūsų Seimo palankaus sprendimo. Tai, ką jūs minėjote dėl trijų pamokų, tai manau, kad čia vėlgi yra gana gėdingas atvejis, kada visą laiką yra žadama, siūloma įvesti, bet Švietimo ir mokslo ministerija kažkodėl yra kaip tas ožiukas užsispyrusi, suranda įvairių priežasčių jos neįvesti. Sporto visuomenė, tėvai ir sporto specialistai tikrai mato didelę reikšmę ne formalios, bet tikros trečios kūno kultūros pamokos. Aš tikiuosi, kad tai bus įgyvendinta.
O dėl vadovėlio, kiek žinau, yra rengiamas sporto vadovėlis. Aišku, gal bus jo elektroninė versija. Yra nemažas būrys specialistų, kurie įsitraukia į šio vadovėlio rengimą, sporto specialistai, kūno kultūros pedagogai tikrai jo laukia.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša. Ir klausia paskutinis, nes nebėra laiko.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis komisijos pirmininke, aišku, pritariame be išlygų šiai jūsų ir visos komisijos iniciatyvai, bet noriu paklausti panašų klausimą, kaip kolega D. Petrulis dabar uždavė. Mes komisijoje lyg ir patvirtinome jaunimo iniciatyvą tuos metus paskelbti Nevyriausybinių organizacijų taip pat kaip minimus, nes ta organizacija turi taip pat tam tikrą jubiliejų, jie prašė, kad būtent 2017 metais būtų atsižvelgta į jų interesus. Ar jūs dar pristatysite artimiausiu metu šį klausimą? Manau, kad net būtų galima sujungti kaip nors ir su sporto veikla? Ačiū.
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Aš manau, kad bandysime pristatyti, nes komisijos yra toks siūlymas, bet sąmoningai šito klausimo neįtraukiau dabar, nes šeštadienį Druskininkuose vyks Jaunimo visuomeninių organizacijų forumas, manau, ten jaunimiečiai iš tikrųjų dar išsakys savo poziciją. Bet čia vėlgi priklausys nuo Seimo pozicijos ir sprendimų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Laikas baigėsi, jūs atsakėte į Seimo narių klausimus. Nuomonė už – D. Petrulis.
D. PETRULIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš iš tikrųjų labai džiaugiuosi, kad šie metai turėtų būti paskelbti Sporto metais. Mes labai daug diskutuojame apie bendrą psichologinį klimatą, apie savižudybes, apie žmonių motyvaciją, apie emigraciją, bet neieškome priežasčių. Manau, kad viena iš priežasčių yra mūsų fizinis neaktyvumas. Jeigu dabar pasižiūrėtume, kiek moksleiviai yra nesveiki, tai iš dešimties vaikų 9 vaikai turi kokią nors sveikatos problemą – akių, stuburo, laikysenos ir panašiai. Šitie metai, manau, būtų realus mūsų valstybės sporto politikos proveržis, mes labai daug šnekėtume. Aišku, reikėtų pripažinti, kad Pasaulio sveikatos organizacija padarė skaičiavimus, mes dėl fizinio neaktyvumo patiriame 800 mln. žalą. Tikrai reikia apie tai diskutuoti, reikia tą inicijuoti ir reikia federacijų, sporto klubų ir visos visuomenės paramos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų nepalaikau tokio rūpesčio prieš rinkimus, man atrodo, paskelbimo kitų metų Sporto metais. Iš tikrųjų esminis klausimas yra ne paskelbimas, nes paskelbimas iš esmės nieko neduoda, o finansavimas arba kofinansavimas, ką minėjo pranešėjas. Finansavimo klausimas yra susijęs su biudžetu. Kiek kitais metais mes padidinsime biudžetą, spręsime rudenį pagal tą situaciją, kurią mes turime. O šiaip aš manau, kad skelbimas tokių metų iš tikrųjų sporto nepagerins. Jis nieko nepridės, o šiaip deklaravimas, kad reikia sportuoti, mes visi puikiai suprantame, kad reikia sportuoti, pavadinus tiktai metais, tai nereiškia, kad iš tikrųjų tie metai bus tokie, kokius pateikia dabar šio projekto autorius. Todėl siūlau nepalaikyti jo.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 84, prieš – 1, susilaikė 4. Po pateikimo yra pritarta. Yra siūlomas pagrindinis Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Galime pritarti? Siūloma svarstyti gegužės 12 dieną. Pritariame? Pritarta bendru sutarimu.
10.50 val.
Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3234(2)ES (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6.1a klausimas – Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3234. Svarstymo tęsinys. Toliau dirbsime prie pataisų. Mane informuoja, kad pradėsime šiandien nuo 70 straipsnio. Šalia manęs yra pranešėja Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė K. Miškinienė. Pradėsime svarstymą.
Dėl 70 straipsnio yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas, kuriam pritarta iš dalies. Pirmininke, norite pristatyti? Ne. Sutinkate su komiteto nuomone? Tvarka, tada svarstyti nereikia. Yra dėl 4 dalies Seimo narių K. Daukšio, G. Steponavičiaus, I. Šiaulienės pasiūlymas. Prašom, kas pristatys? Gerbiamasis G. Steponavičius. Prašom.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Išties mūsų siūlymas yra susijęs su 70 straipsnio 4 dalies išbraukimu, kur reglamentuojama, kad darbdavys negali atleisti nėščios darbuotojos, dirbančios pagal terminuotą darbo sutartį. Tai, mūsų nuomone, išties šitas siūlymas yra perteklinis ir mes matome, kad komitetas iš dalies yra linkęs pritarti. Tai būtų galima su tuo sutikti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Bet reikia 10 palaikančių Seimo narių. Ar yra? Jeigu pakeltų rankas… Vienas, du, trys, keturi, penki, šeši, septyni, aštuoni. Nėra. Balsuojame, tada bus aiškiau. Kas pritariate, reikia 10 Seimo narių, kad galėtume svarstyti, balsuojate už.
Net 22 palaiko. Prašom, komiteto nuomonė yra iš dalies pritarti. Kiek suprantu, iniciatoriai su tuo sutinka? Taip? Nuomonė už… Iš dalies pritarti. Nėra argumentų, ar turite, komitete? Ne. Tiesiog pritarta iš dalies. Nuomonė už – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš pritariu komiteto nuomonei pritarti iš dalies. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, reikėtų įsigilinti į klausimą, kas yra terminuotos sutartys. Tai yra ne tik tos terminuotos sutartys, kurios „Maximoje“ sudaromos ir pratęsinėjamos po vieną ar po du mėnesius kasininkėms. Bet terminuotos sutartys lygiai taip pat priklauso mokslo ir kitiems darbuotojams, su kuriais sudaroma kontraktų sistema 4–5 metams. Tai yra tos pačios terminuotos sutartys. Dabar mes pašaliname apsaugą ir tų sutarčių. Kaip dabar suformuluota ir kaip komiteto suformuluota, tai šiuo atveju išeina, kad mes leidžiame su motinom, nėščiomis moterimis taip elgtis ir tuo atveju. Ta apsauga anksčiau buvo numatyta, paskui vėl nubalsuota ir pašalinta, balsavimo rezultatai visą laiką buvo apylygiai. Aš tikrai siūlau šitoje vietoje nepritarti, o jeigu autoriai nori apibrėžti kitokias sutartis, tai reikia kitoje vietoje ir apibrėžti, kokioms terminuotoms sutartims šitas punktas netaikomas. Nes dabar jis taikomas, kaip pasiūlyta, absoliučiu dydžiu būtent ir tokiom, ir tokiom sutartim.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto pirmininkė norėtų paaiškinti. Prašom.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, išties komitetas tokią papildomą apsaugą numatė pagal gerbiamojo R. J. Dagio pasiūlymą, bet tiesiog, kaip čia ir parašyta, 61 straipsnio 1 dalyje, tiesiog jau tie atvejai, tos garantijos sudėtos į tą, kaip terminuotom, taip ir neterminuotom sutartim. Bet komitetas balsavo, kaip sakiau, iš dalies pritarti.
PIRMININKĖ. Supratome.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Dabar gali būti tokių atvejų, kad tiesiog nėščioji moteris pati pasiprašys atleisti iš darbo.
PIRMININKĖ. Nediskutuojame.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Ir tiesiog jos darbdavys negalės atleisti.
PIRMININKĖ. Komiteto pirmininkė informuoja, kad buvo dar 61 straipsnyje apsispręsta dėl kitų dalykų. Prašom, gerbiamasis G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Aš pasitikslinau dabar ir supratau, kad taip, yra susiję su tuo straipsniu, ir mes prašytume, kad būtų balsuojama dėl mūsų pasiūlymo ne dėl iš dalies. Nes nebuvo pritarta K. Daukšio pasiūlymams dėl 61 straipsnio dalies, o tai yra tarpusavyje susiję dalykai, todėl mes liekame prie savo pradinio originalaus siūlymo, siūlančio išbraukti 4 dalį.
PIRMININKĖ. Ačiū, supratome.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Atsiprašau, ne 4 dalį išbraukti, o taip, kaip mes siūlome savo pasiūlymu.
PIRMININKĖ. Prašom. Iniciatoriai prašo balsuoti dėl jų pasiūlymo, jie nesutinka su komiteto nuomone. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas K. Daukšio, G. Steponavičiaus ir I. Šiaulienės pasiūlymas… (Balsai salėje), nešaukite, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 45, prieš – 15, susilakė 15. Pataisai pritarta.
PIRMININKĖ. Prašom, R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš noriu informuoti: dabar, kaip suformulavome, tai visi, kurie balsavote, tai išmušėte apsaugas visų nėščiųjų. Tiesiog taip, kaip dabar suformulavome, tai yra blogiau negu komiteto variantas. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų dabar mes turime nuorodą į 61 straipsnį, kuriame parašyta, kad nėščios moters mes negalime atleisti jokiu būdu ir jokiomis sąlygomis. Aš manau, kad nereikia klaidinti, atsiverskite 61 straipsnį. Kolegos K. Daukšio pataisa, kuri darė išlygą, neperėjo.
PIRMININKĖ. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš irgi noriu pasakyti. Kolegos, mes vis tiek parlamente turime apsispręsti, ar mes palaikome šeimas, ar palaikome nėščias moteris, ar palaikome tą demografinę situaciją, ar ne. Jeigu mes balsuojame taip, kaip dabar balsuojame, tai mes tokiu atveju pabloginame situaciją tų mamyčių, kurios laukiasi vaikelio, ir darbdavys jas gali atleisti. Tai jeigu mūsų Seimo pozicija yra tokia, tada jūs balsavote teisingai. Bet aš abejoju, ar tokia pozicija yra priimtina daugumai Lietuvos žmonių. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Visos nuomonės išsakytos, judame toliau.
Yra Seimo narių K. Starkevičiaus ir A. Vidžiūno pasiūlymas. Prašom pristatyti. Gerbiamasis K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip. Kuris čia numeris?
PIRMININKĖ. Dėl 71 straipsnio, 89 puslapis. Prašyčiau sekti Seimo narius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Jeigu komitetas nepritarė, tai vis tiek sutiksiu su komiteto nuomone.
PIRMININKĖ. Atsiimate?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Taip. Tada nereikia svarstyti. Dėl 3 dalies yra registruotas Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas. Prašom.
N. PUTEIKIS (MSNG). …kad darbuotojai būtų ne vieną kartą per metus informuojami apie terminuotų darbo sutarčių apimtis, o du kartus.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė. Prašom.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas iš dalies pritarė. Mano, kad tuo kitu atveju taip pat vyktų informavimo ir konsultavimo procedūra. Gal kolega sutiks su komiteto pasiūlymu?
PIRMININKĖ. Aiškiai pasakykite, koks yra komiteto pasiūlymas.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). „Darbdaviai ne rečiau kaip kartą per metus teikia darbo tarybai informaciją apie terminuotų darbo sutarčių būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydami darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas sutartis, skaičių, užimamas pareigybes ir darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.“
PIRMININKĖ. Ačiū. Už, prieš pasisakančių nėra. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nario N. Puteikio pasiūlymui, balsuojate už, kas galvojate kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 75 Seimo nariai. Už – 25, prieš – 1, susilaikė 49. Pataisai nepritarta.
72 straipsnis. Pataisų, pasiūlymų nėra. 73 straipsnis. Nėra. 74 straipsnis. Nėra.
75 straipsnis. Dėl 75 straipsnio 2 dalies yra Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas. Prašom.
N. PUTEIKIS (MSNG). Siūlau išbraukti frazę, kuri daro išlygą pagal neterminuotą laikinojo darbo sutartį dirbantiems darbuotojams.
PIRMININKĖ. Prašom, komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas nepritarė minėtam siūlymui, nes jis neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones nuostatų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom balsuoti. Kas pritariate Seimo nario N. Puteikio pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 73 Seimo nariai. Už – 12, prieš – 4, susilaikė 57. Nepritarta.
Dėl 76 straipsnio 1 dalies yra Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas. Prašom pristatyti.
N. PUTEIKIS (MSNG). Kai dirba pagal terminuotą laikinojo darbo sutartį ir kada darbuotojas yra siunčiamas dirbti, kodekso rengėjai siūlo, kad laikotarpiai tarp tų siuntimų iki penkių dienų būtų neapmokami. Aš siūlau, kad būtų apmokami.
PIRMININKĖ. Prašom. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, dėl šios nuostatos buvo tartasi Trišalėje taryboje ir toms penkioms dienoms pritarta. Be to, toks projektas, ši nuostata atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kurią aš jau minėjau, dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones. Taigi dėl to komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame. Kas pritariate N. Puteikio pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 69 Seimo nariai. Už – 10, prieš – 2, susilaikė 57. Nepritarta.
77 straipsnis. Pataisų nėra. 78 straipsnis. Pataisų nėra.
79 straipsnis. Dėl 2 dalies 5 punkto yra Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas. Prašom.
N. PUTEIKIS (MSNG). Siūloma apriboti galimybes darbdaviui samdytis visus darbuotojus vien tik per laikinojo įdarbinimo įmones. Siūloma nustatyti normą, kad ne daugiau kaip dešimtadalį darbuotojų galėtų samdyti per laikinojo įdarbinimo įmones.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas siūlo nepritarti minėtam pasiūlymui dėl tų pačių argumentų, kad neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones 4 straipsnio nuostatų.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate? M. Zasčiurinskas – už. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Aš pasisakau už vien dėl to, kad man nepriimtini tokie mūsų argumentai. Paprastai mes posėdyje turime kalbėti funkcine kalba. Pavyzdžiui, kaip dėl nėščiųjų moterų parlamentas apsisprendė, kad nėščias moteris galima atleisti iš darbo. Niekuo dėtos direktyvos – nei Briuselio, nei kokios nors kitos.
Šiuo atveju kolega N. Puteikis siūlo normalų dalyką, kad pagal laikiną šių įmonių įdarbinimą būtų apribotas darbuotojų skaičius. Kad neišeitų taip, kad visi darbuotojai bus forminami ne pagal darbo sutartis, o pagal civilinius santykius su visomis tomis pasekmėmis. Ir man nepriimtina, kad, pavyzdžiui, mūsų komitetas pateikia tokius argumentus. Čia jokio proto nereikia. Briuselis pasakė – ir argumentas mums balsuoti.
Suprantate, vis tiek argumentacija turėtų būti logiška, protinga, pagrindžianti, kodėl, pavyzdžiui, šiuo atveju kolegos N. Puteikio siūlymas apriboti darbuotojų priėmimą per laikinojo įdarbinimo įmones yra blogai Lietuvai? Aš galvoju, kad tai kaip tik yra gerai Lietuvai. Žmonės labiau bus apsaugoti, turės didesnius atlyginimus, turės ramybę galų gale, kad turi darbo. Todėl siūlau palaikyti kolegos N. Puteikio siūlymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Kas tinka vienoms įmonėms, netinka kitoms įmonėms. Gyvenimo realybė yra tapusi tokia, kad dalis įmonių iš principo dirba su projektais ir jose apriboti dešimtadaliu ar dar kitaip darbuotojų skaičių tikrai neatitinka realaus gyvenimo situacijos. Todėl pripažinkime, kad negalime visų darbo santykių matuoti pagal vieną kurpalį. Aš tikiuosi, kad tas supratimas bus, ir kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Aš tik noriu įspėti Seimo narius. Jeigu jūs išsakote nuomonę, tai nereikia klaidinti mus žiūrinčių žmonių ir nereikia gąsdinti. Visoms nėščiosioms nėra panaikinta apsauga. Ten yra tik išskirtiniai atvejai. Žmonės klauso mūsų transliacijų ir nesupranta. (Balsai salėje) Nešaukite iš vietos! Mano, kaip pirmininkės, pareiga įspėti, kad vyksta… (Balsai salėje) Nešaukite, gerbiamasis Dagy! Aš turiu teisę įspėti. (Balsai salėje) Jūs neturite teisės šaukti iš vietos pirmiausia! (Balsai salėje) Aš noriu įspėti, kad gyventojai, kurie žiūri televizijos transliaciją, turi gauti tikrovę atitinkančią informaciją. Jūs galite diskutuoti išsijungę mikrofonus.
Balsuojame. Nuomonės išsakytos. Nuomonės už ir prieš išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nario N. Puteikio pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Nesinervinkite.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 10, prieš – 11, susilaikė 48. Nepritarta.
Dėl 80 straipsnio pataisų nėra, dėl 81 taip pat nėra, dėl 83, 84 pataisų nėra.
Pereiname į ketvirtąjį skirsnį. 85 straipsnis. Pataisų nėra.
Dėl 86 straipsnio 3 dalies 3 punkto yra Seimo narių G. Steponavičiaus, E. Gentvilo, A. Mazuronio pasiūlymas. Prašom. G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Dar pridurčiau D. Kreivio ir A. Kubiliaus pataisa – mes, penki Seimo nariai, ją teikiame. Tai yra tikrai labai svarbi nuostata, irgi susijusi su panašiu dalyku dėl pataisos, kuriai mes prieš tai nepritarėme. Mes siūlome išbraukti šiame straipsnyje, reglamentuojančiame, projektinio darbo sutartį, išbraukti šio straipsnio 3 dalies 1 punktą, kuris sako, kad sudarant iki dvejų metų trukmės darbo sutartį su naujai priimamu asmeniu, bet ne daugiau kaip su 10 % darbuotojų.
Mes siūlome išbraukti žodžius „bet ne daugiau kaip su 10 % darbuotojų“. Pasikartosiu. Yra nemažai įmonių, kurios dirba tik su projektais ir tokių įmonių darbuotojai gali būti samdomi tik nustatytiems tikslams, uždaviniams, projektams vykdyti ir jie kartais gali sudaryti daugiau negu 20 %, o kartais net siekti ir 80 % darbuotojų. Visi suprantame, kad projektinis darbas yra laikino pobūdžio darbas, apibrėžtas sąlyga, kad yra projekto pabaiga. Todėl ribojimas neleisti daugiau kaip 10 % darbuotojų įdarbinti yra visiškai nesuprantamas ir prieštarauja vienai pamatinių lankstesnių darbo santykių nuostatai.
Kolegos, tai tikrai labai svarbu ir kviesčiau pritarti tam siūlymui, nes neabejoju, kad visi norime, kad žmonės, dalyvaudami nors ir trumpalaikiuose projektuose, uždirbtų daugiau ir iš to laimėtume visi.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto nuomonė. Atsiprašau, sako, kad dar reikia 10 Seimo narių palaikymo. Ar yra 10 Seimo narių? Yra, matau, yra. (Balsai salėje) Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Kolegos pateikė pasiūlymą balandžio 7 dieną, kai buvo įregistruota komiteto išvada. Dėl jos buvo tartasi Trišalėje taryboje, todėl komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Nuomonė už – D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Kolegos, aš tikrai noriu jus pakviesti pažiūrėti už lango, matome: XXI amžius, paslaugų centrai, daugybė įmonių dirba kitaip negu industrinėje visuomenėje. Nieko nėra keisto, kad žmonės gali ir turi dirbti projektų pagrindu. 10 % – tikrai didelis apribojimas ir, kaip kalbėjo G. Steponavičius, kai kurios įmonės turi ir 20, ir 30 %, ir dar daugiau. Dirbant Ūkio ministerijoje beveik 50–60 % viso darbo vyko projektiniu pagrindu. Turėjome projektų biurą. Dar kartą noriu pasikartoti: tikrai nedarykime klaidos šiuo atveju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tikiuosi, kad pirmininkė negrįš komentarais prie šio straipsnio kada nors, kai šaus į galvą, pirmininkaus posėdžiui.
O dabar apie šitą straipsnį. Kolegos, situacija iš esmės keičiasi, kai mes priėmėme kolegų pasiūlymą ir numatėme dar vieną galimybę, t. y. nenustatytos apimties darbo sutartis, kurios irgi sprendžia begales klausimų.
Kodėl komitetas paliko šitą nuostatą galioti? Jis ne visoms jūsų projektinėms sutartims nepritarė. Jeigu tai yra ilgalaikės projektinės sutartys, tas leidžiama ir apribojimų nėra. Kalbama apie trumpalaikes sutartis iki dvejų metų, manant tai, kad jos nevirstų sutartimis, kuriomis būtų galima padengti visą nuolatinio pobūdžio darbą. Todėl buvo įrašyta būtent toms trumpalaikėms sutartims 10 %, o ne visam projektiniam darbui, jeigu jis yra ilgalaikis. Prašau, sudarykite trejus, ketverius, penkerius metus, samdykite kadencijai mokslininkus, ką jūs norite, prašau. Bet trumpalaikės sutartys yra kitaip reglamentuojamos, juo labiau kad mes įteisinome nenustatytos apimties darbo sutartis. Tada iš viso turbūt tas ginčas nebetenka prasmės, nes jeigu labai trumpos sutartys, galima forminti per tai.
Mes vieną kartą čia visi tam pritarėme, todėl nematau prasmės tą punktą tvarkyti, nes prieš tai nubalsavome įteisindami visą galimybę, lankstumą būtent per jas. Projektines sutartis mes suvokiame kaip ilgalaikes, ir tai buvo projektų rengėjų nuostata, kad būtent mes kalbame apie kontraktus, apie galimybes dirbti projektavimo darbus, įteisinome tokią naują formą. Tokios trumpalaikės sutartys turi tam tikrą pavojų, todėl komitetas siūlo apriboti.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Nuomonės už, prieš išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate Seimo narių pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 29, prieš – 6, susilaikė 37. Nepritarta.
87 straipsnis. Pataisų nėra. 88 straipsnis. Pataisų nėra. 89 straipsnis. Pataisų nėra.
Pereiname prie šeštojo skirsnio – Darbo vietos dalijimosi sutartys. Yra Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas. Prašom pristatyti. Viskas gerai. Seimo narys turi teisę pristatyti.
N. PUTEIKIS (MSNG). Ar jau galiu? Aš siūlau iš viso tokios rūšies neįtraukti. Čia du žmonės galės dirbti vieno žmogaus darbą, čia toks paslėptas darbas už pusę minimumo. Siūlau nepritarti iš viso.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū.
N. PUTEIKIS (MSNG). Turiu omeny išmesti iš projekto, tokią vietą išbraukti, nes tai užmaskuotas darbas už pusę minimumo.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Seimas jau yra apsisprendęs 66 straipsniu, todėl papildomai balsuoti dėl jūsų pasiūlymo nereikia. 66 straipsniu Seimas yra apsisprendęs, kokių rūšių sutartys bus galiojančios.
90 straipsnio 3 dalis. Yra Seimo narių A. Syso ir G. Purvaneckienės pasiūlymas. Prašom. Pristatys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kalbama apie šeimas, kurios augina vaikus. Pagal mūsų įstatymus vaiko amžius yra iki 14 metų. Mes visuose šiuose įstatymuose trumpiname šį laikotarpį. Reikia pasidžiaugti, kad vis dėlto po komiteto svarstymo vietoj 6 atsirado 7 metai. Tai jau yra į gerą pusę, bet, manau, jeigu ir tarptautiniai dokumentai, ir mūsų įstatymai kalba, kad vaikas yra laikomas iki 14 metų, tai ši nuostata turėtų būti taikoma būtent vaikams iki 14 metų. Šeimoms, kurios augina vaikus iki 14 metų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, taigi komitetas svarstė minėtą siūlymą ir mano, kad per didelė apsauga kaip tik gali sumažinti galimybę tėveliams sėkmingai įsidarbinti. Tuo labiau kad, kaip kolega jau minėjo, buvo susitarta dėl amžiaus iki septynerių metų ir tiesiog taip pat pagal dabar teikiamą kodeksą galima pakeisti sutartį į kitą rūšį – darbo vietos dalijimosi sutartimi. Taigi komitetas dėl to ir nepritarė.
PIRMININKĖ. Čia dėl vaiko metų. Taip?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip. Šitas.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš visiškai pritariu kolegos A. Syso šitam siūlymui. Tie žmonės, kurie išvyksta iš Lietuvos (jau milijonas išvyko, iš jų – virš 800 tūkst. oficialiai įsiforminę), pareiškė dvi priežastis, dėl ko jie važiuoja. Viena priežastis, aišku, yra ekonominė, o kita priežastis – pagarba žmogui. Nėra Lietuvoje gerbiamas žmogus, nėra Lietuvoje gerbiama šeima, nėra Lietuvoje gerbiami vaikai. Pagal šiuo metu galiojantį laisvoje Lietuvoje 2002 metais priimtą Darbo kodeksą, kuris, beje, buvo ruoštas penkerius metus, yra numatyta apsauga šeimoms ir numatyta apsauga vaikams. Šitos apsaugos nepakanka. Dabar šitame variante yra teikiama ne kaip padidinti apsaugą šeimoms, kaip paskatinti žmones gimdyti, kad šeimoje būtų daugiau vaikų, kad gimimo koeficientas būtų virš dviejų, nes mes žinome, kad jeigu norime, kad valstybė išliktų, koeficientas turi būti virš dviejų, šiandien yra tiktai 1,52, mes šiuo kodeksu teikiame siūlymus, kaip sumažinti apsaugą šeimoms ir vaikams. Aš pritariu kolegos A. Syso siūlymui, kad būtina užtikrinti neblogesnę apsaugą, negu yra dabartiniame kodekse, tai yra kad būtų ne šešeri metai, bet 14 metų įrašyta į šį kodeksą. Prašau pritarti šitam kolegos siūlymui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, vis dėlto mes turime smarkiai pagalvoti dėl panaudojimo efektyvumo. Jeigu mes perlenksime lazdą su garantijom iki 14 metų, iš esmės padengsime visai jaunai darbo jėgai. Ji turės visur tiktai privilegijas. Aš bijau, kad tada mūsų darbdaviai naudosis ne nuolatine darbo sutartim, bet tom pačiom terminuotomis sutartimis, kurioms mes čia šiandien balsuodami atvėrėme langą, nes jie tiesiog nenorės tokių papildomų įsipareigojimų.
Komiteto siūlymas apriboti iki septynerių metų yra ganėtinai logiškas ta prasme… Mes kalbame apie vaikus, kuriems reikalinga priežiūra, kurie dar nesimoko. Jeigu šeima yra didesnė, paprastai ji visą laiką turi dar daugiau vaikų ir ta apsauga labai didėja. Aš bijau, kad mes tiesiog padarysime nerealią nuostatą, ir tada darbdaviai rinksis kitas sutartis, kurioms mes šiandien balsuodami atvėrėme langą. Tada išeina visiškai priešingai. Jeigu to lango nebūtume atvėrę, aš tada palaikyčiau kolegos A. Syso nuomonę, bet langą atidarėme ir tada visi bus sukišti į terminuotas darbo sutartis, dėl kurių mes praėjusį kartą balsavome. Galima, kiek nori, tiek laiko tęsti, jos neturi pabaigos. Taip mes praėjusį kartą nubalsavome. Visi dirbs pagal terminuotas sutartis, nes ten nėra nei nėščiųjų, nei tėvų apsaugos.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū.
Balsuojame. Kas pritariate A. Syso ir G. Purvaneckienės siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas nepritarė.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 17, prieš – 1, susilaikė 59. Pataisai nepritarta.
91 straipsnis. Pastabų nėra. 92 straipsnis. Pastabų nėra.
Pereiname prie septintojo skirsnio. Dėl septintojo skirsnio vėl yra Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas dėl sutarčių formų, bet Seimas yra apsisprendęs dėl to 66 straipsnyje, todėl balsuoti nereikia.
Toliau 93 straipsnis. Pastabų nėra. 94 straipsnis. Pastabų nėra. 95 straipsnis. Pastabų nėra. 96 straipsnis. Pastabų nėra. 97, 98, 99, 100, 101, 102 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra.
Pereiname prie antrojo skirsnio. 103 straipsnis – darbuotojų komandiruotės sąvoka. Yra Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas. Prašom.
N. PUTEIKIS (MSNG). Aš siūlau vietoje žodžių „maksimalius dydžius ir tvarką“ įrašyti „minimalius dydžius ir tvarką“.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, taigi dienpinigiai yra neapmokestinami, todėl, neribojant maksimalių dydžių, bus sudaryta galimybė piktnaudžiauti ir keisti darbo užmokestį didesniais delspinigiais. Dėl to komitetas ir nepritarė.
PIRMININKĖ. Dienpinigiais. Taip?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Mano argumentai… Gerbiamas kolega, man atrodo, tikrai šita savo pataisa kitokių dalykų siekiate. Turbūt jūs nemanote, kad mes turėtume atidaryti landą darbdaviams išsimokėti dienpinigiais tiktai atlyginimus ir kad žmonės neturėtų nei pensijų, nei kitų draudimo rūšių, kurios turi būti kaupiamos arba jiems priklausytų, nes dienpinigiais galima viską išspręsti, juo labiau tokią praktiką mes jau turėjome ir mes tą praktiką kaip tik sustabdėme. Turi būti ribojamas maksimalus dydis, o ne minimalus, nes čia yra ir tam tikra landa. Darbuotojui išvis būtų geriausia iš principo, kad jam būtų mokamas visas draudimas už viską. Čia mes darome tam tikrą nuolaidą darbdaviui, kad jis gali nemokėti dalies mokesčių, bet nuo to žmogus vargu ar išlošia.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Nuomonė už – V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiami kolegos, aš nenorėčiau sutikti su šia išsakyta nuomone. Man kaip tik atrodo, kad čia labai logiškas pasiūlymas. Jeigu Vyriausybė rūpinasi samdomais darbuotojais, kaip tik turėtų nustatyti minimalius dienpinigius, o ne rūpintis tuo, kad netyčia darbdavys neišmokėtų žmogui, siunčiamam į komandiruotę, daugiau. Todėl siūlyčiau palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū.
Balsuojame. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 13, prieš – 5, susilaikė 64. Nepritarta.
Toliau dėl 6 dalies yra Seimo narių I. Šiaulienės, K. Daukšio pasiūlymai. Prašom. I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, yra siūlymai, kurie remiasi Trišalės tarybos sprendimu, kad darbuotojui, kuris išvyksta į kitą valstybę ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui, prieš išvykstant į komandiruotę turi būti suteikiama informacija raštu, kurioje nurodoma komandiruotės trukmė, valiuta, kuria bus mokamas darbo užmokestis komandiruotės metu, dienpinigiai ir papildomos sąnaudos, t. y. transporto, kelionės, nakvynės ir kitos, patiriamos komandiruotės metu. Komitetas yra iš esmė pritaręs. Prašau palaikyti.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamoji kolegė jau pasakė, kad komitetas yra iš esmės pritaręs, tai gal nereikia balsuoti, jeigu sutinkate?
PIRMININKĖ. Ar teikėjai sutinka su komiteto nuomone? (Balsai salėje)
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas siūlo papildyti 7 dalimi.
PIRMININKĖ. Komitetas siūlo papildyti dar 7 dalimi, taip? (Balsai salėje) Tik aš noriu atkreipti visų Seimo narių dėmesį ir dar kartą prašau komiteto pažiūrėti, kaip bus tokiu atveju su tolimųjų reisų vairuotojais, kada jie sužino, į kokias valstybes važiuos, kur gauna krovinį, kada yra išvykę. Čia pasižiūrėkite, kad po to nebūtų nesusipratimų.
Nuomonė už – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš pritariu šiam siūlymui, nes jeigu pasiskaitysime atidžiau, tai čia yra vienas skirtumas. Mūsų komitetas mano, kad darbuotojas, kuris išvyksta į kitą valstybę ilgesniam laikui, neturi žinoti, kokie jam bus mokami dienpinigiai ir kokios bus papildomos sąnaudos, t. y. transporto, kelionės, nakvynės ir kitos. Čia yra esminis siūlymas tarp komiteto sprendimo, kuris vienu balsu tiktai nugalėjo, ir kolegų, kurie siūlo. Aš palaikau kolegų I. Šiaulienės, K. Daukšio ir kitų siūlymą, kad būtų papildyta 3 papunkčiu, kad išvykęs darbuotojas turėtų visą informaciją, kiek jis turės išlaidų ir kiek jos bus padengtos, t. y. kad būtų įrašyti tiek dienpinigiai, tiek transportas, tiek kelionės, nakvynės ir kitos išlaidos, kurias darbuotojas patiria komandiruotės metu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dabar aš dar kartą klausiu pataisos teikėjų, nes čia, pasirodo, yra esminiai skirtumai. I. Šiaulienė. Minutę!
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū. Tikrai pritariu ir manau, kad komiteto papildymas 6 ir 7 dalimis yra laiku ir tikrai darbuotojų padėties neblogina.
PIRMININKĖ. Gerai, pataisos teikėjai sutinka su komiteto nuomone. Tada kitaip teikiu balsavimą. Kas pritaria komiteto pasiūlytai naujai redakcijai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Aš turėčiau tam tikrų abejonių.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 70, prieš – 1, susilaikė 6. Komiteto pataisai pritarta.
104 straipsnis. Dėl 8 punkto yra Seimo narių I. Šiaulienės ir K. Daukšio pasiūlymai. Prašom, pristato I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkoju. Kolegos, taip pat siūloma, kadangi jau padarėme sprendimą 104 straipsnyje, kuriame kalbame apie užsienio darbdavio darbuotojo komandiruotę į Lietuvos Respublikos teritoriją teikti paslaugą, kad būtų papildyta 8 dalimi: „nuostatos, nurodytos šio kodekso (dėl kurio jau balsavome) 103 straipsnio 6 ir 7 dalyse.“ Komitetas tam yra pritaręs.
PIRMININKĖ. Jūs pritariate komiteto pasiūlymui? Balsuojame dėl komiteto pasiūlymo, taip? Nereikia balsuoti. Gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. Prašom. Gerbiamasis G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Norėjau pasitikslinti, mes daugelis žvilgtelėjome į darbotvarkę, kuri yra numatyta rytiniame posėdyje. Ar mes dirbame su pertrauka, ar be pertraukos, kad galėtume planuoti laiką?
PIRMININKĖ. Sprendžia Seimas, bet aš pasižiūrėjau, ne tiek daug liko Darbo kodekso, gal galime jį pabaigti?
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Darbo kodekso nedaug liko?
PIRMININKĖ. Pasirodo, man tik pusę davė. Trečdalį, aš maniau, kad kitur pataisų nėra. Yra numatyta pertrauka? Kada yra? (Balsai salėje) Taip, noriu klausti Seimo narių, ar esate pavargę, dabar darome pertrauką? (Balsai salėje) Kaip? Yra prašymas daryti pertrauką. Tokiu atveju prašymas teisėtas. Darome. Kiek laiko? (Balsas salėje: „Dėl straipsnio balsuojame.“)
Dėl straipsnio nereikia balsuoti. (Balsai salėje) Jeigu jūs sutiktumėte, aš labai norėčiau, kad mes nueitume iki VIII skyriaus, gerai? Čia kelios minutės.
Taigi dėl 105 straipsnio nėra pasiūlymų. Dėl 106 straipsnio nėra. Ir sustojame ties VIII skyriumi – „Darbo ir poilsio laikas“, gerai? Tada yra pusės valandos poilsio pertrauka. Ačiū visiems. (Balsai salėje)
Pertrauka
12.10 val.
Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3234(2)ES (svarstymo tęsinys)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, pailsėjome ir siūlau tęsti darbą toliau. Mes stabtelėjome ties VIII skyriumi „Darbo ir poilsio laikas“. 107 straipsnis. Visi jau radome, kur sustojome. Pataisų nėra.
108 straipsnis. Yra Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas. N. Puteikio nėra. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, argumentai jums parašyti, komitetas nepritarė kolegos N. Puteikio siūlymui.
PIRMININKĖ. Nuomonė už Seimo nario pasiūlymą – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš nepritariu komiteto argumentams, kad vienas iš Darbo kodekso tikslų yra daryti lankstesnį darbo laiko reguliavimą ir kad tas lankstumas, kaip supranta komitetas, yra kažkoks gėris. Pritariu Seimo nario N. Puteikio siūlymui, nes man atrodo, kad visiškai pakanka tokio reglamentavimo, kad darbo laiko norma (kaip vadovėliuose rašė, kaip institutuose, universitetuose moko) tai yra laiko trukmė, kurią darbuotojas per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui. Trumpai ir aiškiai. Kai įrašome žodį „vidutiniškai“, tada iškyla klausimas, o vidutiniškai – tai per kurį laikotarpį: per metus, per penkerius, per mėnesį, per 30 dienų, per 10 dienų, per savaitę ar per pamainą? Mano nuomone, būtų kur kas paprasčiau, aiškiau ir mažiau keltų ginčų, galimai keltų ginčų, mažiau darbo būtų darbo ginčų komisijoms, mažiau darbo būtų ir advokatams, išbraukus žodį „vidutiniškai“. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, man atrodo, viskas dabar kodekse šiuo klausimu pakankamai aišku. Mes esame (…) straipsnyje apibrėžę 60 valandų savaitę, jeigu tu dirbi keliose darbovietėse, ir 48 valandas, jeigu dirbi vienoje. Tai yra tam tikra norma, kuri negali būti guminė ir ištęsta, kaip sakėte, neribotą laiką. Tai yra kitoje vietoje pasakyta. Bet jeigu žodį „vidutiniškai“ išmeti, tai būtinai tada kiekviena savaitė, kiekvienas… turi būti reglamentuota ir būtinai mes tada turime, kaip tada traktuoti, priversti visus dirbti 60 valandų. Mes nustatėme, kad 60 valandų tik ekstremaliu atveju, o vidutiniškai 48 valandos turi būti. Tiesiog, man atrodo, įrašius tokią pataisą, bus dar daugiau painiavos ir neaišku, kaip traktuoti tas visas anksčiau nubalsuotas mūsų normas, kurioms visoms mes pritarėme.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nario N. Puteikio siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas nepritarė.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 8, prieš – 5, susilaikė 44. Nepritarta.
Dėl 3 dalies yra Seimo nario N. Puteikio siūlymas. Prašom. 108 straipsnio 3 dalis. Prašom pateikti.
N. PUTEIKIS (MSNG). Iki šiol 90 % nagrinėto teksto yra darbdavių naudai. Aš siūlau padidinti nuo 10 iki 11 % ir darbuotojų naudai. Siūlau viena valanda sutrumpinti darbo dieną ir padaryti 35 valandas per savaitę ir 7 valandas per dieną darbo laiko trukmę.
PIRMININKĖ. Ačiū. Supratome. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tikrai galima pasvajoti apie tokį sutrumpintą laiką, bet komitetas pritarė nuomonei, dėl kurios pasisakė Trišalė taryba. Tai visiškai atitinka Europos teisės aktų įtvirtintą 40 valandų savaitę. O valandinės normos įtraukimas neatitinka darbo laiko režimo sampratos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Smagu girdėti, dar negirdėjau, kad Europos Sąjunga būtų nustačiusi 40 valandų darbo savaitę. Kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad Prancūzijoje… apskritai darbo valandų kiekis per savaitę yra valstybės turtingumo rodiklis. Kuo žmogus turi daugiau laisvo laiko skirti šeimai, kuo jis daugiau laisvo laiko turi skirti savo kultūriniam gyvenimui, tuo šalis yra stipresnė ir turtingesnė.
Noriu atkreipti dėmesį, kad, pavyzdžiui, Prancūzijoje, kaip jūs puikiai žinote, nustatyta 35 valandų darbo savaitė, ir kada kairiųjų Vyriausybė, kaip rašo laikraščiai, sugalvojo savaitės darbo laiką pailginti trimis valandomis, tai šimtai tūkstančių žmonių jau 18-tą dieną streikuoja prieš tokį Vyriausybės ketinimą.
Pas mus labai ramiai. Kolega Rimas iš esmės teisingai pasakė, kad jeigu mes apsisprendžiame, kad mums jau laikas pradėti dirbti 48 valandas per savaitę, kad dirbti 60 valandų per savaitę, jau dabar tyrimai rodo, kad vidutiniškai vienam vaikui tėvas skiria 5–6 minutes. Mes turime vaikų savižudybių skaičių, mes turime suaugusių žmonių savižudybių skaičių – pirmaujame Europoje, turime vienas iš sunkiausių tarp Europos Sąjungos šalių socialines sąlygas. Nežinau, ar turime didžiuotis, kad ilginame savo darbo laiką. Neseniai Jungtinių Amerikos Valstijų kardiologai paskelbė tyrimus, kuriais nustatė, kad yra tiesioginis ryšys tarp insulto…
PIRMININKĖ. Laikas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …ir širdies ligų ir darbo laiko. Todėl siūlau rimtai pagalvoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Noriu informuoti, kad šia pataisa ne ilginamas laikas, o trumpinamas, siūloma trumpinti. Dabar yra 40, siūloma trumpinti iki 35. Nuomonė prieš – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Šį pasiūlymą ir jam pritariančius galėčiau pavadinti – apie tai, kaip mes nenorėjome gyventi geriau. Iš tiesų, kaip, dirbant mažiau, galima tikėtis, kad augs mūsų gerovė. Jūs galite pasakoti pasakas apie tai, kad yra technologinė pažanga, kad robotai dalį darbų už mus padarys, kad elementarūs dalykai susitvarkys savaime. Bet jūs pažiūrėkite į technologiškai pažangias šalis, tokias kaip Japonija ar Korėja, pažiūrėkite, kiek ten žmonės dirba, kokia jų atostogų trukmė.
Kolegos, jūsų siūlymas yra kardinaliai priešingas sveiko proto logikai, sakančiai, kad nuo mano įdėto darbo tiesiogiai priklauso mano asmeninė sėkmė, gerovė, pajamos, mano vaikų ateitis ir kitos perspektyvos. Nustokime svaičioti, kolegos, tokiais siūlymais ir pagalvokime, ką mes turime leisti darbštiems žmonėms daugiau, kad jie galėtų užsidirbti, o ne dėkime apynasrius. Turėkime šiek tiek sveikos nuovokos. Atleiskite, mane glumina tokie siūlymai. Kur jie veda? Į aklavietę.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už ir prieš išsakyta. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nario N. Puteikio siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 13, prieš – 14, susilaikė 42. Nepritarta.
Dėl 4 dalies yra Seimo narių K. Daukšio, G. Steponavičiaus ir I. Šiaulienės pasiūlymas. Bet reikia dešimties palaikančių. Ar yra dešimt? Yra. Svarstome. Nebebalsuojame, svarstome. Prašom pristatyti. Kas pristatys? G. Steponavičius. Prašom.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis straipsnis reglamentuoja darbo laiko normą. Mūsų siūlymas dėl 4 dalies yra susijęs su tuo, kad mes siūlome išbraukti tai, kad Vyriausybei yra suteikiama prievolė reglamentuoti ir apmokėjimo tvarką. Taip pat siūlome braukti nuostatą, kuria sakoma, kad už sutrumpintą darbo laiką mokama kaip už sutrumpintą darbo laiką. Argumentai yra tokie. Darbo kodekso rengėjai apskritai iš viso siūlė nereglamentuoti tokios nuostatos, daugiausia, ką padaryti, tai nustatyti, kad ji būtų taikoma tik valstybės įmonėse ir įstaigose. Tačiau, kaip aš dabar matau, Socialinių reikalų ir darbo komitetas ne tik tokios nuostatos neatsisakė, bet ir nori sureguliuoti darbo laiką, kartu ir apmokėjimą. Aišku, kadangi ši nuostata apimtų ir privačius ūkio subjektus, tai darbo apmokėjimo klausimai turėtų būti sprendžiami bendra tvarka pagal galiojančias bendrąsias visiems darbuotojams taikomas kodekso nuostatas. Taip pat nėra įvertinta, kad tokie pakeitimai gali daryti įtaką valstybei kaip darbdaviui, nes daugelis darbuotojų, kuriems taikomas šis straipsnis, dirba iš valstybės biudžeto išlaikomose įstaigose. Mes siūlome, dar kartą akcentuoju, išbraukti žodžius „ir apmokėjimo tvarką“ bei paskutinį 4 punkto sakinį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, ponas G. Steponavičius iš principo pristatė ir komiteto nuomonę. Taigi komitetas, svarstydamas minėto straipsnio 4 dalį, pasiūlė patobulinti ir nustatė daugiau nuostatų, negu buvo numatyta Trišalės tarybos. Tokia komiteto pozicija. Todėl ir nepritarta. Pozicija tokia, pone Steponavičiau, jūs žinote. Kadangi tik balandžio 7 dieną buvo pateiktas jūsų pasiūlymas…
PIRMININKĖ. Gerai, nekomentuojame. Komiteto nuomonė parašyta, komitetas nekeičia savo pozicijos.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip, būtent.
PIRMININKĖ. Buvo anksčiau svarstyta. Nediskutuojame iš vietos. Nuomonė prieš – R. J. Dagys. Atsiprašau, nuomonė už buvo, ar ne? Buvo, taip. Nuomonė prieš – R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, yra pataisos iš dviejų dalių. Iš tikrųjų, man atrodo, negalima joms pritarti, ypač paskutinei pastraipai „už sutrumpintą darbo laiką mokama kaip už visą darbo laiką“. Mes kalbame apie darbą kenksmingomis sąlygomis. Tai yra principas. Jeigu tau sutrumpina darbo laiką ir tu eikvoji savo sveikatą, rizikuoji savo gyvybe, tai yra netektis dėl tavo ateities, tai aišku, kad ir apmokėjimas turėtų būti didesnis. Anksčiau buvo nuostata, kad mes mokame papildomus pinigus, o čia yra nuostata, kad mes papildomų pinigų tiesiog neduodame, o trumpiname darbo laiką jam kenksmingomis sąlygomis, bet už tai apmokama visa darbo diena. Tai ką, kolegos, norite palikti tą patį tarifą? Įkišite į nuodingas ir dar už tai pinigų nemokėsite kaip už visą darbą. Taip negali būti.
O dabar dėl apmokėjimo tvarkos. Komitetas atsižvelgė į tai, kad yra valstybinės įmonės ir tą apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybės nutarimai. Dėl to tvarka ir yra. Aš netikiu, kad Vyriausybė reglamentuos kokias nors privataus sektoriaus tvarkas, tai būtų nelogiška. Bet valstybinės įmonės taip dabar surėdyta visa tvarka, todėl komiteto ir buvo užregistruotos tokios pataisos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš kelis aspektus noriu pabrėžti. Pirmas aspektas, aš nevartosiu savo leksikoje žodžio „svaičioti“, nes galvoju, kad Seimo nariai ne svaičioja, o kiekvienas pagal savo patirtį ir supratimą dėsto savo nuomonę. Tai pirma.
Antra. Galima būtų pritarti tam, ką kolega G. Steponavičius dėstė žodžiu. Tai, ką jis kalbėjo žodžiu, iš esmės man galėtų būti ir priimtina.
Ir trečia. Šiame straipsnyje kalbama apie visai kitą dalyką. Apie tai, ką kalbėjo kolega R. J. Dagys. Tai yra straipsnis apie darbo pobūdį, kuris yra susijęs, skaitau tekstą, „su didesne protine, emocine įtampa, ir asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugai ir sveikatai leistinas normas“. Kitaip sakant, labai populiariai kalbant, pavyzdžiui, jeigu žmogus dirba liejykloje, kur yra gerokai didesnis dulkėtumas, kur yra kur kas didesnė temperatūra ir sąlygos yra labai kenkiančios sveikatai, tokiu atveju darbuotojas ten turi dirbti trumpesnį darbo laiką, bet už darbo laiką jam turi būti mokama kaip už visą darbo laiką vien todėl, kad jis dirba ypač sunkiomis sąlygomis.
PIRMININKĖ. Po vieną. Vienas – už, vienas – prieš.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Todėl aš pritariu tam, ką kolega kalbėjo apie tai, kad reikia atsižvelgti, ir siūlė tuo savo pasiūlymu, tačiau šie jo žodžiai taikomi visai kitam straipsniui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Mečislovai, jūs užsirašėte kalbėti už, palaikyti, o jūs kalbėjote prieš. Nemanipuliuokime, nors labai jus gerbiu.
Balsuojame. Kas pritariate Seimo narių pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 71 Seimo narys. Už – 21, prieš – 17, susilaikė 33. Pataisai nepritarta. (Balsai salėje)
Nešaukite iš darbo vietų!
Judame toliau. 109 straipsnis. Dėl 2 dalies 5 punkto yra Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas. Susikoncentruojame ir toliau dirbame. Prašom.
N. PUTEIKIS (MSNG). Tiesiog siūlau kitokią 1 ir 2 punktų redakciją. Jos esmė, kad darbo laikas paskirstomas pagal administracijos patvirtintas taisykles. Iš esmės siūlau palikti panašią tvarką, kaip yra dabar. O kodėl tokią pataisą siūlau? Kolegos, ypač liberalai ir kodekso rengėjai, jūsų logika ir argumentai tikrai būtų tinkami Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje, nes ten darbo našumui kylant kyla ir algos (Estijos vidurkiai jau lenkia 300 eurų, palyginti su Lietuva), bet Lietuvoje yra paslaptingas mokslinis reiškinys – darbo našumui didėjant, Lietuvos darbuotojų atlyginimai nekyla. Todėl aš manau, kad jūsų sugalvotos schemos neveiks. Jos visos dėl darbdavių naudos. Vakar darbdavių delegacija Vyriausybės paprašė leisti įsivežti iš Rusijos tinkuotojus, elektrikus. Dabar įsivaizduokite, kad jūsų Darbo kodeksas bus pritaikytas statybininkams iš Rusijos. Dar trečdalis Lietuvos bus priversti išvažiuoti į Angliją, nes čia neturės algų, o mes visi suprantame, kodėl taip yra daroma, kodėl darbdaviai tokių dalykų prašo ir kodėl jūs tokias pataisas siūlote. Jūs, taip liberalizuodami darbo santykius ir šiame konkrečiame straipsnyje – darbo laiko nustatymą, atidarote vartus pigiai darbo jėgai iš Rusijos ir išvarote Lietuvos gyventojus, kurie nesutinka dirbti už tokius mažus atlyginimus.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas siūlo iš dalies pritarti kolegos N. Puteikio pasiūlymui, jeigu jis sutiks, kad būtų išbrauktas žodis „faktinis“. O kita dalis, susijusi su grafikais, kuriuos tvirtina suderinusi administracija, yra įrašyta į 111 straipsnio „Darbo laiko režimas taikant suminę darbo laiko apskaitą“ 2 dalį.
PIRMININKĖ. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas palaikote Seimo nario N. Puteikio siūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Pirmiausia balsuojame už Seimo nario siūlymą. Baigę balsavimą pažiūrėsime. Seimo narys… Dar kartą tada į mikrofoną pasakykite dėl stenogramos, ar jūs sutinkate, ar nesutinkate su komiteto nuomone, kad būtų visiems aiškiau. Tuoj, minutę.
N. PUTEIKIS (MSNG). Jūs tiesiog nepaklausėte prieš balsuojant. Taip, aš sutinku su komiteto pasiūlymu.
PIRMININKĖ. Atsiprašau. Teikėjas sutinka su komiteto pasiūlymu. Dar kartą. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Nėra prieštaraujančių? Pritarta komiteto formuluotei.
110 straipsnis. Taip pat yra Seimo nario N. Puteikio siūlymas dėl 5 punkto.
N. PUTEIKIS (MSNG). Projekto rengėjai siūlo 12 valandų pailginti maksimalų darbo laiką per savaitę. Aš pakartosiu dalį argumentų, kuriuos sakiau prieš tai. Dabar įsivaizduokite, kad Vyriausybė sutinka su darbdavių organizacijų pasiūlymu ir leidžia įvežti iš Rusijos kelis tūkstančius arba keliolika tūkstančių statybininkų ir elektrikų ir leidžia jiems dirbti po 60 valandų. Toks darbo laiko pailginimas per savaitę dar labiau apriboja galimybę Lietuvos gyventojams gauti darbą ir taip padidina migraciją iš Lietuvos. Todėl aš siūlau kitokią redakciją. Jos esmė – palikti dabartinį darbo valandų skaičių per savaitę, t. y. 48. Tokia mano pasiūlymo esmė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Yra komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, dėl šios nuostatos, kurią mes dabar svarstome, buvo susitarta Trišalėje taryboje. Be to, ši nuostata pablogintų ir darbuotojų sąlygas. Todėl komitetas siūlo nepritarti minėtam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, kalbantys apie migracijos mastus, manau, niekam ne paslaptis, kiek valandų ir kokio sunkumo darbus dirba mūsų piliečiai, išvykę į užsienį. Jų logika yra labai paprasta, ir aš manau, ji galioja ir Lietuvoje: dirbi daugiau, uždirbi daugiau, nori dirbti daugiau, tu sutinki su tuo, kad aš dirbsiu daugiau valandų ir viršvalandžių, todėl aš asmeniškai matysiu savo darbo rezultatus. Kodėl norima įstatymais iš žmonių atimti šitą galimybę? Kiekvienas gali susitarti. Ypač kai Lietuvoje trūksta darbo rankų, kai trūksta specialistų, manau, viršvalandžių ribojimo logika yra netinkama. Nenuvertinkime savo piliečių, mūsų žmonės sąmoningai gali nuspręsti daugeliu atvejų. Jeigu ne, tada ne įstatymais, o kitais susitarimais to galima pasiekti. Todėl aš ir Liberalų sąjūdis kviečiame suprasti, kad pirmiausia žmonės asmeniškai, individualiai susitars dėl savo darbo sąlygų, laiko ir viršvalandžių, o ne kieno nors kolektyviai primesta valia. Kuo daugiau tokia logika vadovausimės, tuo daugiau gerovės bus Lietuvoje. Aš tikrai tikiuosi, kad mes tą suprasime ir judėsime sparčiau į priekį su ekonomika ir sumokėtais mokesčiais, ir kitais dalykais vardan mūsų bendro labo.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Nuomonė už – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš maniau, tas klausimas yra lyg ir aiškus, bet pasiklausiau, kaip dėstomi argumentai, tai, kolegos, įvertinkime. Tie žmonės, kurie išvažiuoja į užsienį ir ten atidirba po 90 valandų per savaitę, po to sistemingai atvažiuoja į Lietuvą taisyti savo sveikatos. Tada yra presingas mūsų sveikatos apsaugos, nes jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, juos reikia gydyti, jie sumoka tą minimalią dalį PSD mokesčių ir viskas gula ant mūsų socialinės sistemos. Kaip paprastai lazda turi du galus. Kuo žmogus ilgiau dirba, tuo mažiau laiko jis skiria šeimai, vaikams, tuo prastesnė yra jo sveikata. Tada jis grįžta prie valstybės biudžeto ir naudoja valstybės biudžeto lėšas savo sveikatai taisyti. Aišku, darbdaviams ir tiems, kurie kuria verslą, tai yra naudinga, nes našta tenka valstybei, visiems žmonėms, o pelnas tenka tik tam tikrai grupei žmonių. Todėl kai mes argumentuojame tokius dalykus, man atrodytų, turėtume objektyviau žiūrėti, abi puses dėstyti. Jeigu mes ilginame darbo laiką, kaip dabar norime, iki 60 valandų, vadinasi, mes, kaip valstybė, prisiimame atsakomybę, kad valstybė, pablogėjus sveikatai, o sveikata ir taip yra bloga Lietuvoje, vidutinė gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių tarp Europos Sąjungos valstybių, vadinasi, valstybė kartu prisiima pareigą didinti sveikatos apsaugai ir socialinei apsaugai skiriamas lėšas, kad kompensuotų, amortizuotų jų per daug dirbtą laiką. Aš siūlau į tai atkreipti dėmesį ir pritariu, kad darbo laiko ilginimas negali būti daromas šiame naujame Darbo kodekse, nes tai pablogins žmonių sąlygas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nario N. Puteikio siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 18, prieš – 4, susilaikė 60. Nepritarta.
Yra Seimo narių K. Daukšio, G. Steponavičiaus, I. Šiaulienės pasiūlymas. Jam reikia dešimties palaikymo, kad mes galėtume svarstyti. Ar yra 10 rankų salėje? Yra, matau, kad yra. Ačiū. Pristatys K. Daukšys. Prašom. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Mes siūlome pritarti komiteto… Komitetas pritaria iš dalies ir siūlom pritarti komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė. Nepritarė? Palaukite. Dar kartą informuoju. Čia yra 110 straipsnis. Pasiūlymas yra dėl 5 dalies. 5 dalį jūs siūlote panaikinti. Radote?
K. DAUKŠYS (DPF). Atsiprašau, taip. Komitetas nepritarė, aš ne į tą pažiūrėjau. Mes siūlome, kad būtų išbraukiama „darbo laikas, dirbamas pagal suminę darbo laiko apskaitą, per kiekvieną 7 dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos“. Tai yra per savaitę žmogus galėtų dirbti daugiau negu 48 valandas, nes čia yra žmogaus reikalas, kaip jis nori apsispręsti.
PIRMININKĖ. Jūs siūlote išbraukti?
K. DAUKŠYS (DPF). Šitą išbraukti.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas, svarstydamas minėtą nuostatą, laikėsi tos pačios pozicijos, kaip ir Trišalė taryba, kad būtų įrašyta, kad maksimalus darbo laikas, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, per kiekvieną 7 dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos. Pateikus naują pasiūlymą, komitetas laikosi savo ankstesnės pozicijos – nepritarė minėtam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Supratome. Nuomonė už – D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ypač gamybinėse įmonėse tikrai yra būtinumas kitą kartą dirbti daugiau negu 48 valandas, nes, kaip žinome, gamyboje yra ir sezoniškumas, ir panašūs dalykai. 48 valandos, ypač kai reikia pakrauti produkciją išvežti, eksportuoti, tikrai gali būti mažai. Mano pasiūlymas būtų tikrai įdėti kitas normas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pirmiausia mes kalbame apie suminę darbo laiko apskaitą. Tai vienas aspektas.
Kitas dalykas, čia buvo tikrai vienas iš tų punktų, kur buvo ilgai ieškoma sutarimo tarp darbdavių ir profsąjungų. Pamenu, ne pirmą kartą mes tokius dalykus svarstome čia, Seime. Anksčiau iš viso nuostata dėl 40 valandų darbo savaitės niekada nebuvo pajudėjusi iš vietos. Dabar profsąjungos nusileido iki 48 ir 60, tokių normų. 60 – jeigu tu dirbi dviejose darbovietėse ir 48 – vienoje. Aš manau, tikrai yra kompromisas, kurį reikia palaikyti.
Kita vertus, atkreipiu kolegų dėmesį. Aš suprantu, kad gamybinis būtinumas reikalauja kartais ilgiau dirbti, bet žmogus nuo to tiktai daugiau nusidėvi. Čia yra požiūris į žmogų, kiek jis gali atkurti savo jėgas. Iš esmės mes jam leidžiame net iki 60 valandų per savaitę dirbti, jeigu jis dar kur nors turės dirbti. Tikrai mes turime atsakingai į tuos dalykus žiūrėti. Žmogus nėra koks nors daiktas, subjektas ar darbo įrankis, kurį galima iš naujo atkurti. Tai dažniausiai neatkuriami dalykai.
Dabar yra pasiūlyta tokia formuluotė, kuri tikrai lanksti, ir Europos Sąjungoje tikrai niekas tos ribos nėra peržengęs. Aš manau, pažiūrėsime, kaip ta praktika bus taikoma, o tada žiūrėsime, kas toliau. Bet jei dabar iš karto panaikintume apribojimus (buvo 40 valandų ir paliktume be apribojimų, kas dabar siūloma, nes siūloma išvis šitos dalies neapriboti), tada iš viso neaišku, kiek čia galima dirbti, ir 24 valandas per parą. Jūs galvokite, ką jūs parašote. Dabar jūs visai neįrašote apribojimų.
PIRMININKĖ. Gerai. Nuomonės išsakytos. Kiekvienas turi teisę į savo nuomonę.
Balsuojame. Kas pritariate pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 22, prieš – 11, susilaikė 39. Nepritarta. (Balsas salėje)
Noriu pasakyti, kad suteiksiu žodį, kai tą straipsnį pabaigsime. Po balsavimo, gerai?
Dar yra Seimo narių R. Tamašunienės, J. Narkevičiaus ir kitų siūlymas dėl to paties punkto.
Prašom. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū, Pirmininke. Mūsų pasiūlymas būtų, kad vis dėlto vidutinis darbo laikas per savaitę nebūtų ilgesnis kaip 48 valandos, o darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir papildomą darbą pagal susitarimą, per savaitę būtų ne ilgesnis kaip 50 valandų. Vis dėlto norėtume, kad kolegos pritartų. Aš irgi noriu pasakyti, kad vis dėlto komitetas gal ne visai teisingai čia parašė savo išvadą – nepritarė, nes iš dalies pritarta.
PIRMININKĖ. Ne, parašyta nepritarti.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Komitetas blogai parašė.
PIRMININKĖ. Supratome. Komiteto nuomonė. Iš tiesų dėl 48 jau mūsų buvo pritarta.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Bet ten buvo siūloma 40 vietoje 48.
PIRMININKĖ. Gerai.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Dėl to ir nepritarė. Tiesiog komitetas laikėsi Trišalėje taryboje sutartų socialinių partnerių susitarimų.
PIRMININKĖ. Bet palaukite, pirmininke. Mes jau pritarėme…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip, iš tikrųjų.
PIRMININKĖ. Kiek valandų mes pritarėme?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Bet mes pritarėme dėl maksimalaus, o čia vidutinis.
PIRMININKĖ. Supratau. Gerai, tvarka, ne tas pats. Yra nepritarti.
Nuomonė prieš – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Gerbiami kolegos Seimo nariai, norėčiau paklausti, kiek jūs vidutiniškai per savaitę dirbate valandų? Tarnaujate, dirbate. Kiek jūs laiko skiriate, pavyzdžiui, rinkimų kampanijai? Aš tiesiog dėl analogijos norėčiau paklausti. Jeigu patys manote, kad jums yra normalu prieš rinkimus dirbti po 10 ar 12 valandų per dieną ir į sumą įtraukti net ir šeštadienį, sekmadienį panašų valandų skaičių, kodėl jūs norite atimti kitiems žmonėms tą galimybę? (Balsai salėje) Atleiskite, kodėl jūs taip mėgstate už kitus spręsti? Todėl aš ir kviečiu balsuoti prieš šituos siūlymus.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos Seimo nariai, nediskutuokite iš vietos ir leiskite Seimo nariui išsakyti savo nuomonę. Nereikia trukdyti.
Balsuojame. Kas pritariate R. Tamašunienės ir J. Narkevičiaus siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 13, prieš – 6, susilaikė 55. Nepritarta.
Yra Seimo narių K. Starkevičiaus ir A. Vidžiūno pasiūlymas. Pristatys gerbiamas K. Starkevičius. Bet mes apsisprendėme, kaip aš suprantu. Balsuoti nebereikia. (Balsai salėje) Aš klausiau. Man pirmininkė sakė, kad ne tas pats. Gerai. Dabar mes šitą straipsnį baigėme.
Norėjo pasisakyti K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, labai tvarkingai, populistiškai balsavote ir sveikinu jus – jūs gražiai atrodysite rinkimuose, nebus mitinguose jūsų nuotraukų, dar kur nors nebus. Bet tada būkite geri, pažiūrėkite į savo padėjėjų atlyginimus ir pažiūrėkite, kada juos atleisite iš darbo, nes labai dažnai jūsų padėjėjas dirba kur nors dar valdiškoje tarnyboje ar kur nors kitur, o jums padeda puse etato. Dabar šito daryti nebus galima, nes jie dirbs daugiau negu 48 valandas.
Antras dalykas. Mes į Angliją išginame žmones, leidžiame jiems dirbti ten po 16 valandų per dieną. Čia Lietuva, jūs neleisite jiems dirbti. Tai ką jiems daryti? Jie nueina dirbti į kitą firmą, kuri tame pačiame fabrike teikia paslaugas, bet jau kita puse etato. Ir viskas. Apie tai mes su jumis ir šnekame. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai, išklausėme. Gerbiamas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas Kęstuti, jūs čia mokote visus, kaip gyventi. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad jūs painiojate sąvokas ir tų sąvokų turinį. Mes už 1 dalį nubalsavome, kad leidžiame dirbti 48 valandas plius 12 valandų per papildomą sutartį, tai yra 60 valandų. Už visus viršvalandžius reikės mokėti pinigus.
5 dalyje kalbama apie suminę darbo apskaitą, už kurią viršvalandžių nemokame. Jūsų siūlymas buvo įvesti irgi 60 valandų suminę apskaitą, kad apskritai už viršvalandžius Lietuvoje niekas nemokėtų. Supraskite, apie ką kalbate, o jūs čia genate visus į Angliją ar dar kažkur. Paprasčiau – atskirkite dalykus!
Mes leidžiame ilgiau dirbti. Mūsų kodekso pataisos, ir komitete buvo pritarta, – leisti dirbti net 60 valandų, kas nori. Čia ir liberalams, kurie sako, kad per mažai dirbame. Dirbkime! Bet jeigu žmogus dirba daugiau, jam turi mokėti viršvalandžius. Šiandien Lietuvoje 120 metinių valandų niekas neišnaudoja. Tai kur problema? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamas N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (MSNG). Reikia pakeisti Darbo partijos pavadinimą į „Darbo be poilsio ir be pertraukų partija“.
PIRMININKĖ. Ačiū. Darbas žmogų puošia.
Gerbiamas V. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiami kolegos, čia apie viršvalandžius kalbėdami vis prisimenate Angliją, bet Anglijoje moka ne taip, kaip Lietuvoje. Man labai gaila, kad mes paprastai žiūrime į tuos skaičiukus ir tokius dalykus lengva ranka sprendžiame. Jeigu mes įvedame… Žmogus turi teisę dirbti papildomai, teisingai? Bet jeigu mes įteisiname 60 valandų, tai dabar padaliname iš darbo dienų skaičiaus ir Lietuvoje gauname 12 darbo valandų dieną. Kada Europoje buvo 12 valandų darbo diena, atsiprašau, ponai! XIX šimtmetyje ar XX pradžioje? Man labai gaila, kad priimdami kodeksą lengva ranka tokius dalykus sprendžiame.
O aš galėčiau išvardyti, kokius pasiūlymus teikia ponas K. Daukšys. Kai buvo siūloma čia, Seime, kad kai šiurkščiai sulaužo darbo sutartį darbdavys, kad žmogus gautų bent tris atlyginimus už tą sulaužymą, tai jūs pasiūlėte jam bylinėtis, kad jis ten gali daugiau prisiteisti. Tai yra atotrūkis nuo gyvenimo. Koks samdomas žmogus gali pereiti teismus, samdytis advokatus ir taip toliau. Iš ko, ponai? Nėščiųjų padėtį ir pabloginote.
PIRMININKĖ. Ačiū, supratome. P. Gylys. Prašom.
P. GYLYS (TTF). Aš kolegą V. A. Matulevičių noriu pataisyti. 1903 metais, carinio režimo metu buvo įteisinta 11 valandų darbo diena.
PIRMININKĖ. Ačiū už įdomu istorinį rakursą.
Dirbame toliau. 111 straipsnio 1 dalis. Yra Seimo narių A. Syso ir G. Purvaneckienės pasiūlymas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Šiame straipsnyje mes kaip tik kalbame apie suminio darbo laiko režimą ir apskaitą.
PIRMININKĖ. Susikaupiame!
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas iš dalies pritarė, todėl aš neprašysiu balsuoti, nes čia trijose dalyse yra padarytas pakeitimas, kuris, manau, sprendžia tą problemą, kurią mes kėlėme, vienu trumpesniu sakiniu, o gyvenimas parodys, kaip čia sekis.
PIRMININKĖ. Galime bendru sutarimu komiteto pozicijai pritarti? (Balsai salėje) Pritarta komiteto pozicijai ir visai išdėstytai nuostatai.
Vienas. Aš galvojau, kad mes jau baigėme, pasirodo, ne. Čia tik dalis. Vieną dalį baigėme, dvi, kur man išskirstė. Gerai. Einame toliau. Taip pat yra… Čia ne apie tą patį? Reikia balsuoti čia dėl to paties straipsnio? (Balsai salėje: „Siūlo papildyti dar.“) Reikia balsuoti? (Balsai salėje) Taip. Yra dar Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas. Sako, kad mes…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Mes jau apsisprendėme, o jisai siūlo papildyti.
PIRMININKĖ. Mes balsavome, aš klausiu dabar biuro, ar mes apsisprendėme? Taip, apsisprendėme, vadinasi, balsuoti nebereikia.
Dėl 2 dalies yra Seimo narių A. Syso ir G. Purvaneckienės pasiūlymas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kalbama apie darbo pamainų grafikus. Mes siūlome, kad jie būtų derinami su darbuotojais, nes mes, ko gero, turime matyti šiek tiek plačiau, ne tik dėl liberalizavimo, saugumo klausimų darbo vietoje, bes mes turime matyti visą kontekstą. Tai yra šeimos gyvenimas. Jeigu pamainos keičiamos staigiai, greitai, nesuderinus, yra tam tikras diskomfortas, todėl mes ir siūlome apibrėžti konkrečiai laiką, kada galima įspėti ir kaip tai yra daroma.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
A. SYSAS (LSDPF). Ir mes sutinkame su tuo.
PIRMININKĖ. Jūs sutinkate su komiteto nuomone? Galbūt mes galime pritarti dėl komiteto formuluotės? (Balsai salėje) Taip, pritarta komiteto nuomonei bendru sutarimu.
Dabar Seimo nario N. Puteikio… Reikia čia mums dar papildomai balsuoti? Dėl darbo grafikų? Prašome. Nieko man nesako pirmininkė. Prašom, N. Puteikis pristato.
N. PUTEIKIS (MSNG). Aš siūlau, kad ne prieš 5 darbo dienas būtų pranešta apie grafikus, o prieš 14 dienų.
PIRMININKĖ. Seimas jau apsisprendė dėl dienų. Balsuoti irgi nebereikia.
Yra Seimo nario K. Daukšio, G. Steponavičiaus ir I. Šiaulienės pasiūlymas. Bet mes jau apsisprendėme dėl šio straipsnio? Dar ne? Ar yra 10 palaikančių Seimo narių? Trys, šeši, septyni, aštuoni, devyni, dešimt. Yra. Prašome pristatyti – bus aiškiau.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Čia apie tai, kad darbo (pamainų) grafikus administracija suderina su įmonėje veikiančia darbo taryba (darbuotojų atstovais) arba sudaro kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.
PIRMININKĖ. Čia ne dėl termino, dėl paties principo, taip? Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas laikėsi ankstesnės savo pozicijos ir nepritarė, kad būtų pakeista šita dalis. (Balsai salėje) Taip. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dar kartą klausiu komiteto pirmininkės, reikia balsuoti ar nereikia?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Mes jau balsavome.
PIRMININKĖ. Balsavote. Komiteto pirmininkė sako, kad mes jau balsavome. (Balsai salėje) Bendru niekas neprašėte, visi tylėjote, jeigu praleidote, tai… Gerai, nesiginčijame, balsuojame dar kartą. (Balsai salėje) Balsuojame. Motyvai už – G. Steponavičius. Prašom, kalbėkite.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Manau, kad visi turime teisę išsakyti savo nuomonę, juolab kad vienas iš šitų pataisų bendraautorių K. Daukšys tiesiog pristatė paminėdamas, koks pasiūlymas, o aš noriu jį argumentuoti. Iš tiesų tokia logika remtis, kaip A. Sysas sako: šeimą (pagal A. Sysą) pakeis darbo tarybos, nebe šeima, nebe darbuotojai, o darbo tarybos sudėlios grafikus, ir čia jums požiūris į žmogaus individualius interesus.
Mes ir siūlome, kad išties būtų derinami grafikai ir tai yra normalu, ir visi norime dirbti labai prognozuojamoje, numanomoje darbo aplinkoje, bet tikrai techniškai, organizaciškai tuos visus dalykus susiderinti yra labai sudėtinga. Įmonės turi daugybę filialų, pavyzdžiui, įmonė turi šimtus darbuotojų ir tie darbuotojai išsibarstę per keliasdešimt vietų. Kaip jūs per darbo tarybą tokius grafikus derinsite? Tiesiog su realybe susiejant tuos siūlymus, kuriems jau dabar buvo pritarta, sunku įsivaizduoti, kaip jie būtų įgyvendinami.
I. Šiaulienė, K. Daukšys ir aš siūlome išties lankstesnes galimybes ir siūlome mūsų siūlymui pritarti išbraukiant atitinkamai 111 straipsnio antrą sakinį. (Balsai salėje) Trečią sakinį. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dabar aš pasitikrinau, mes tikrai balsavome dėl 111 straipsnio, kad buvo kalbėta ir buvo pritarta. Papildomai balsuoti nereikia. (Balsai salėje) Prieš – M. Zasčiurinskas. Jau tada mes nebekalbame. Tikrai nebereikia svarstyti, mes pasitikrinome, tikrai apie tai jau mes kalbėjome ir balsavome.
Taip, toliau. Dėl 5 dalies yra Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas. (Balsai salėje) Kaip nebuvo? Yra.
N. PUTEIKIS (MSNG). Pasiūlymo esmė, čia salėje replikuoja kai kurie Seimo nariai, bet, aš tikiuosi, dalis vis dėlto yra dirbusių gamyklose ir žino, ką tai reiškia, kai reikia sudėlioti grafiką ir vis tiek atsiranda žmogus, kuriam tas grafikas neužtikrina visos algos, t. y. jis tampa diskriminuotas ne dėl savo kaltės.
Projekto rengėjai tokiu atveju siūlo tam darbuotojui, kuriam nepasisekė, sumokėti už neįvykdytą darbo laiko normą, pusę atlyginimo, aš siūlau du trečdalius. Beje, dauguma šakinių profsąjungų yra susitarusios su darbdaviais, ypač gamyklose, būtent dėl dviejų trečdalių.
PIRMININKĖ. Mes apsisprendėme dėl šios pataisos apsispręsdami dėl A. Syso pasiūlymo. Balsuoti nereikia.
112 straipsnis. Nėra pataisų. 114 straipsnis. „Darbo laiko režimo ypatumai budint“. Yra Seimo narių A. Syso ir G. Purvaneckienės pasiūlymas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ypatingi atvejai, ką reiškia budėjimas? Budėjimas gali būti įmonėje, dažnai budi gydytojai, kurie gali laukimo, budėjimo būdu laukti namuose, kol bus iškviesti. Mes siūlome detaliau parašyti visą 116 straipsnio išdėstymą.
PIRMININKĖ. Pirmiausia jūs išbraukėte viską, kas buvo, taip?
A. SYSAS (LSDPF). Mes siūlome naują redakciją, todėl išbraukėme seną redakciją ir pasiūlėme savo redakciją.
PIRMININKĖ. Šiuo atveju jūs išbraukėte 114 straipsnio redakciją, bet jūs siūlote ne dėl to, dėl 116 straipsnio? Supratau, čia buvo pirmas variantas. Prašom, komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas pasisakė už redakciją, kuri buvo suderinta su Trišale taryba, todėl naujai redakcijai nepritarė. Siūlo nepritarti.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš palaikau kolegos A. Syso siūlymą. Kolegos, įvertinkime dar tai, kad jeigu mes keičiame budėjimo sąvoką, tai automatiškai dėl to keičiasi ir darbuotojo atlyginimas. Jeigu gydytojas budi namuose ir laukia operacijos, negali niekur išeiti, tai yra vienas režimas, o jeigu laikoma, kad tai nėra budėjimo režimas, vadinasi, jam už tai nebus mokama. Bet aš tik paskaitysiu vieną detalę, kuri aiškiai iliustruoja, kad kolegos A. Syso siūlymas tikrai vertas dėmesio, ir nemanau, kad jūs jo nepalaikysite.
Ketvirtas. Jis reglamentuoja… Budėti įmonėje arba namuose negalima skirti asmenų iki 18 metų. Nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos, darbuotojai, auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, neįgalųjį slaugantys asmenys, neįgalieji, jeigu jiems nedraudžia Neįgalumo nustatymo tarnybos išvada, budėti įmonėje ar namuose gali būti skiriami tik jų sutikimu. Šis pavyzdys aiškiai rodo, kad detalizavimas yra būtinas. Jeigu mes paimsime tą tekstą, kuris dabar yra parašytas, tai ten iš viso nesuprasi, kas yra ribojama, kas yra neribojama, koks dėmesys neįgaliajam, koks dėmesys nėščiai mamytei ir t. t. Kolegos, kviečiu pritarti kolegos A. Syso siūlymui labiau detalizuoti, kas galima ir kas negalima esant budėjimo režimui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Supratome. Balsuojame. Kas pritariate Seimo narių A. Syso ir G. Purvaneckienės siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 44, prieš – 1, susilaikė 37. Pataisai pritarta.
Seimo narys R. J. Dagys atsiėmė svarstymo komitete metu, todėl nebalsuojame.
O dėl N. Puteikio… Jau apsisprendėme dėl A. Syso, todėl balsuoti irgi nebereikia.
115 straipsnis. „Viršvalandžiai“. Yra Seimo nario pasiūlymas, kuriam pritariame, bet vis tiek reikia dešimties. Čia yra daugiau redakcinio pobūdžio, bet vis tiek reikia palaikančių dešimties Seimo narių. Ar yra 10? Pakelkite rankas. Keliame. Jeigu nekeliate, tai balsuojame, bus greičiau, pakelti. Yra, matau. Gerbiamasis A. Sysas pristatys.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas pritaria, todėl aš tik paaiškinu, ką aš parašiau. Pritaria ir mokslininkai. Jeigu mes skaičiuojame viršvalandžius, mes turime skaičiuoti konkrečiam žmogui, ne apskritai įstaigai, organizacijai, o kiekvienas darbuotojas, dirbantis viršvalandžius, jis skaičiuoja ir jam už tai moka. Todėl šitas žodelis būtinas, kad būtų logika.
PIRMININKĖ. Ačiū, daugiau patikslinanti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 3 dalies yra Seimo narių G. Steponavičiaus, E. Gentvilo ir A. Mazuronio pasiūlymas. Prašom, gerbiamasis G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Iš tiesų mes norėtume, kad iš 4 dalies, tiksliau, iš 3 dalies, būtų išbraukti žodžiai „vieno mėnesio laikotarpiu 48 valandų vidutinė darbo trukmė“. Taip pat išbraukti sakinį „Maksimali viršvalandžių trukmė per metus – 180 valandų, o kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta ir dėl ilgesnės trukmės.“ Mes manome, kad netikslinga apriboti lankstesnes galimybes, ir siūlome atitinkamą sakinį ir žodžius išbraukti.
PIRMININKĖ. Prašom, komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, čia tas pats atvejis, dėl kurio, kaip ir pavaduotojas minėjo, kartais buvo labai didelių ginčų Trišalėje taryboje. Trišalėje taryboje buvo pritarta šiai nuostatai, todėl ir komitetas palaikė kaip tik tą poziciją ir kolegų siūlymui nepritarė.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiami kolegos, mes iš tiesų šiandieną labai daug kalbame apie lankstumą, apie ribojimus, bet jeigu kalbame apie tai, kad per metus neišnaudojama 120 leistinų viršvalandžių valandų, tai logiškai galvojant, kam apskritai tada riboti, tiesiog palikti susitarti. Kaip rengėjai sakė, tiesiog visa šito kodekso dvasia diktuoja, kad mes paliekame daugiau galimybių susitarti kolektyvinėse ir individualiose sutartyse. Aš manau, kad šitas ribojimas, kaip ir daugelis kitų, yra perteklinis, ir siūlau pritarti šitai pataisai.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, jūs kaip tik ir siūlote išbraukti, kad kolektyvinėje sutartyje būtų galima tai susitarti. Jūsų siūlymas, jūs ką tik apie kolektyvinę sutartį kalbėjote. O dabar, kai jūs kalbate apie darbo lankstumą, neribojant valandų, tai aš užduodu retorinį klausimą, visą laiką užduosiu: kuo skiriasi lankstumas nuo vergovės?
PIRMININKĖ. Gerai. Nuomonės už ir prieš išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas nepritarė.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 24, prieš – 16, susilaikė 47. Nepritarta.
116 straipsnis. Pataisų nėra. 117 straipsnis. Pataisų nėra.
Pereiname prie antrojo skirsnio „Poilsio laikas“. 118 ir 119 straipsniai. Pataisų nėra.
120 straipsnis. „Poilsio dienos“. Yra Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas. Prašom.
N. PUTEIKIS (MSNG). Dabar valstybės tarnyboj maksimalios atostogos, kada pridėjus po tris dienas už stažą, išeina 42 darbo dienos, jeigu aš neklystu. Tai aš siūlau panaikinti diskriminaciją tarp darbo privačiame darbe ir darbo valstybinėje įstaigoje ir siūlau ne 20, o 40. Siūlau tiek, kiek valstybės tarnautojams. Siūlau solidarumą ir teisių sulyginimą.
PIRMININKĖ. O kaip tada atostogos? Ačiū. 120 straipsnis. Jeigu jūs elektroniniame, tai nežinau puslapio. 120 straipsnis.
N. PUTEIKIS (MSNG). Atsiprašau, aš siūlau formuluotę. Nesutinku su komiteto siūlomu kompromisu ir siūlau palikti mano siūlomą antrąją dalį, kad bendra poilsio diena yra ne tik sekmadienis, bet ir ta antroji dalis, kad esant penkių dienų darbo savaitei ir šeštadienis, ir sekmadienis.
PIRMININKĖ. Supratome. Komiteto nuomonė?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas pritarė iniciatorių pateiktai pozicijai, kad tiesiog sekmadienis. (Balsai salėje) Jūsų iš dalies pritarė, gerbiamas kolega.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, man atrodo, jūs turėtumėte sutikti su komiteto siūlymu, nes yra įtvirtinta, kiek darbo laiko mes galime skirti per savaitę. Faktiškai ir yra tos penkios darbo dienos. Bet jeigu jūs parašote, kaip jūs sakote, šeštadienis ir sekmadienis, vadinasi, kitokio grafiko, sakykime, sekmadienis ir pirmadienis, negali būti. Mes įtvirtinome sekmadienį kaip privalomą dieną, o kita diena gali būti kitokia, tai priklauso nuo darbo sąlygų. O kad penkios darbo dienos, tai yra aišku iš kitų straipsnių. Aš manau, jūs turėtumėte sutikti su komiteto nuomone.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nario N. Puteikio pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę arba pritariate komiteto nuomonei, balsuojate prieš arba susilaikote.
Aš nepaklausiau, gal jūs sutikote su komiteto nuomone? Gerbiamasis Nagli, gal jūs sutinkate su komiteto nuomone? Ne. Balsuojame. Tvarka.
Balsavo 75 Seimo nariai. Už – 20, prieš – 6, susilaikė 49. Nepritarta.
119 straipsnis. Pataisų nėra.
Dėl 122 straipsnio yra Seimo narių K. Starkevičiaus ir A. Vidžiūno pataisos. Prašom pristatyti.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Po pataisymo pritariame komiteto nuomonei.
PIRMININKĖ. Taip. K. Starkevičius atsisakė. Yra Seimo nario N. Puteikio. Mes balsavome dėl valandų. Ar čia reikia balsuoti? (Balsai salėje) Nebalsavome, sako. Prašom, Nagli, pristatyti.
N. PUTEIKIS (MSNG). Priėmus šitos redakcijos Darbo kodeksą eiliniams darbuotojams labai pasunkėja darbo sąlygos. Siūlau suteikti jiems kompensaciją pailginant atostogas ir kaip atsparos tašką… Du atsparos taškus pasirenku, vienas – Prancūzija ir Danija. Beje, Danijoje žmonės laiko save laimingiausiais pagal apklausas, ten yra 42 darbo dienų atostogos, Prancūzijoje panašiai.
Ir antras atsparos taškas – Lietuvos valstybės tarnautojai, kurie, išdirbę pakankamus stažus, turi iki 42 darbo dienų atostogų. Todėl siūlau vietoj 20 rašyti 40, jeigu dirba penkias darbo dienas, o jeigu dirba šešias darbo dienas, tai skirti 48 darbo dienų atostogas.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas atostogų rojui nepritaria, o pritaria toms nuostatoms, dėl kurių buvo susitarta Trišalėje taryboje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Čia irgi pasiūlymas iš tos pačios serijos, kaip gyventi gerai nedirbant. Jeigu norime gyventi kaip Danijoje ir pasiekti jų pragyvenimo lygį, mes turime dar pasiraitoję rankoves tikrai gerokai padirbėti ir pasistengti, tada galbūt galėsime ir kalbėti apie panašius dalykus. Bet pažiūrėkite – daugelis pasaulio šalių mato prasmę ir toliau nesustoti ir neatsipalaiduoti. Tai, ko gero, mes save irgi dar galime priskirti prie norinčių gyventi geriau šalių ir visuomenių, tad neatimkime šitos galimybės iš žmonių.
PIRMININKĖ. Ačiū. Supratome. Balsuojame. Kas pritariate N. Puteikio pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 75 Seimo nariai. Už – 9, prieš – 8, susilaikė 58. Nepritarta. Prašom. N. Puteikis. Prašom kalbėti. Atsiprašau, ne tą įjungiau.
N. PUTEIKIS (MSNG). Aš dėl komiteto pirmininkės replikos apie atostogų rojų. Gerbiama Seimo pareigūne, kurios misija yra mažinti turtinę ir socialinę nelygybę. Jūs, pasakydama tokią frazę, konstatuojate, kad ministerijose didesnio stažo valstybės tarnautojai maudosi atostogų rojuje. Tai dabar šia pataisa tik dar labiau didiname turtinę ir socialinę nelygybę Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakyti teisė nesuteikta.
123 straipsnis. Dėl 123 straipsnio yra Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kadangi komitetas pritarė iš dalies ir reglamentavo kitame straipsnyje, aš pritariu komiteto nuomonei.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Pritaria komiteto nuomonei.
124 straipsnis. Nėra pasiūlymų. 125, 126, 127, 128, 129 straipsniai, pastabų nėra.
130 straipsnis. Atsiimta, bet yra Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlymas. Klausiu, ar tenkina komiteto nuomonė? Iš dalies pritarta jūsų pozicijai. Tinka? Nereikia svarstyti.
131 straipsnis „Mokymosi atostogos“. Dėl 3 dalies yra Seimo narių K. Daukšio, G. Steponavičiaus ir I. Šiaulienės pasiūlymas. Kas pristatote? Gerbiamasis G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). 131 straipsnio 3 dalis. Ar teisingai suprantu?
PIRMININKĖ. Taip.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Straipsnis numato atvejus, kuriems esant darbdavys privalo suteikti mokamas atostogas darbuotojui, skiriamas mokymuisi. Tačiau nėra numatyta jokios maksimalios atostogų per metus trukmės, ir tai suteikia teisę darbuotojui piktnaudžiauti, o darbdavys bus nesuinteresuotas priimti į darbą formaliojo švietimo įstaigose besimokančių darbuotojų, dėl to didės jaunimo nedarbas. Todėl mes ir siūlome atitinkamai papildyti 3 dalį, kad nebūtų tokių piktnaudžiavimų.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas, svarstydamas darbo tvarka, pritarė patobulintai 4 daliai, o po to, kai vėl buvo įregistruotas pasiūlymas balandžio 7 dieną, komitetas jam nepritarė ir liko prie savo senos nuomonės.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas kolega, šiame straipsnyje aiškiai parašyta, kad tos atostogos gali trukti ne begalybę, o iki 10 dienų. Aš nežinau, kur jūs čia skaitote, kad reikia daryti taip? Apskritai norėčiau atkreipti kolegų Seimo narių, kurie nesigilino į šitą įstatymą, dėmesį, kad tai buvo mokslininkų siūlymas, kad darbuotojai, ieškodami sau tinkamos vietos darbo rinkoje, galėtų pakeisti darbo pobūdį ir gauti mokamas atostogas, kad galėtų pasimokyti ir priimtų sprendimą. Todėl siūlymui braukti aš niekaip nepritariu, nes kaip tik čia ir atsiranda vakarietiškas modernumas, kad mes į darbuotojus nežiūrime kaip į pilką masę, kuri turi ką nors sukalti, prisukti, padaryti, bet žiūrime kaip į kūrėją, ir tas kūrėjas turi kelti savo kvalifikaciją. Labai gaila, kad komitetas pritrūko jėgų, kad ši nuostata būtų taikoma ir privačiam verslui, dabar palikome tik valstybinėse ir savivaldybės įmonėse. Kolegų siūlymui nepritariu.
PIRMININKĖ. Supratome. Balsuojame. Kas pritariate Seimo narių pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 30, prieš – 14, susilaikė 37. Nepritarta.
Dėl 132 straipsnio pataisų nėra. Dėl 133 straipsnio 3 dalies yra A. Syso, G. Purvaneckienės pasiūlymas. Mamadieniai, tėvadieniai. Komiteto iš dalies pritarta ir nuoroda į 134 straipsnį. Ar sutinkate?
A. SYSAS (LSDPF). Taip. Gerbiama Pirmininke, tik lieka su klaustuku tas nemokamas laisvas laikas, nes laisvas laikas visada yra, niekur nemačiau laisvo laiko apmokamo. Čia toks filosofinis klausimas, bet iš principo aš sutinku su komiteto nuomone, nes ta 4 dalis, kuria mes siūlėme papildyti, yra numatyta kitame straipsnyje – 134-ame.
PIRMININKĖ. Dar turite galimybę per priėmimą, jeigu ką, pataisyti.
A. SYSAS (LSDPF). Jeigu norėsime. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Sutinkate, balsuoti nereikia? Prašom. Gerbiamas S. Brundza.
S. BRUNDZA (TTF). Aš labai atsiprašau, gal šiek tiek pavėluotai. Kalbant apie tėvystės atostogas, norėčiau pacituoti Konstitucijos 39 straipsnį, kuriame parašyta: „Dirbančioms motinoms įstatymas numato mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias darbo sąlygas ir kitas lengvatas.“ Apie tėvelius nekalbama.
PIRMININKĖ. Manau, kad mes negrįšime prie tos diskusijos, nors pasisakyti labai norėčiau.
134 straipsnis. Pritarta iš dalies. Apsispręsta. Nereikia. 134 straipsnis. Yra Seimo nario A. Dumbravos pasiūlymas. Iš dalies yra pritarta. Klausiu, ar tenkina Seimo narį? Tuoj, minutę. Prašom.
A. DUMBRAVA (TTF). Aš sutinku.
PIRMININKĖ. Sutinkate, taip? Tai yra komiteto redakcija, balsuoti nereikia. Yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pritarta iš dalies. Ar sutinkate su komiteto formuluote? Sutinkate. Gerai. Ir yra Seimo narių K. Daukšio, G. Steponavičiaus ir I. Šiaulienės siūlymas, bet mes jau turbūt apsisprendėme, ar ne, nebereikia balsuoti?
Dėl 2 dalies yra Seimo narių A. Syso ir G. Purvaneckienės pasiūlymas. Irgi iš dalies pritarta. Ar tenkina jus? Tuoj, minutę.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Kadangi šimtu procentų atsižvelgta, tai mes neprieštaraujame.
PIRMININKĖ. Gerai. Supratome. Yra Seimo narių I. Šiaulienės, K. Daukšio ir K. Miškinienės. Ar čia reikia dar svarstyti? Ar čia nesusiję? Mes jau balsavome dėl to ar ne? Jūsų, komiteto, redakcijoje tas buvo? Balsavome, nereikia balsuoti. Mes dėl visko apsisprendėme dėl šio straipsnio pagal A. Syso siūlymus ir komiteto redakciją. Balsuoti nereikia.
3 dalis. Yra Seimo nario A. Dumbravos pasiūlymas. Iš esmės pritarta. Ar sutinkate su komiteto nuomone?
A. DUMBRAVA (TTF). Taip, sutinku.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pritarta komiteto nuomonei. Gerbiamo R. J. Dagio čia susijusi, ar čia kas kita yra? Prašom. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Čia kalbama apie auginančių išskirtinių sąlygų ir darbo laiko, kitokių sąlygų… neįgaliesiems, auginantiems vaiką, ir visiems panašiai besijaučiantiems žmonėms, turintiems problemų. Jis perkeltas į kitą ir atrodo faktiškai taip, kaip siūlyta. Aš pritariu šiai redakcijai.
PIRMININKĖ. Nereikia balsuoti, sutinkate su komiteto redakcija. Ir M. Zasčiurinsko pasiūlymas irgi apie tą patį. Prašom. M. Zasčiurinskas vis tiek nori kalbėti. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, mano siūlymo esmė yra tokia, kad būtų atskiras straipsnis, kuriame aiškiai, paprastai ir visiems suprantamai būtų parašyta, kokios yra papildomos lengvatos asmenims, auginantiems vaikus. Šiandien vadinamosios lengvatos, kurios yra mažesnės negu dabartiniame Darbo kodekse, yra išdėstytos keliuose atskiruose straipsniuose. Mano nuomonė buvo tokia, kad tikslinga 137 straipsnyje, kaip atskirame straipsnyje, suformuoti visus Darbo kodekso nurodymus, kaip reikia elgtis tuo atveju, kai šeimos augina vaikus, taip pat išskirti neįgaliuosius ir visas kitas grupes. Kadangi komitetas po ilgų mūsų kelių kolegų diskusijų nusprendė, kad pakanka to perkėlimo į 134 straipsnį, kad reikia daryti kompromisą, tai aš sutikau su tokiu kompromisiniu sprendimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Supratome. Jūsų nuomonė – balsuoti nereikia.
IX skyrius „Darbo užmokestis“.
135 straipsnis. Yra Seimo narių A. Syso ir G. Purvaneckienės pasiūlymas. Prašom pristatyti.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį, nes darbo užmokestis – vienas iš pagrindinių dalykų, nustatomų privalomai darbo sutartyse. Dėl darbo užmokesčio dažniausiai kyla konfliktų, jeigu mes pažiūrėsime, ką sprendžia darbo ginčų komisijos. Todėl mokslininkų pasiūlytas projektas lyg ir nurodo baigtinį sąrašą, bet tas baigtinis sąrašas gali… jeigu bus išmokama kaip nors kitaip, tai ar priklausys prie darbo užmokesčio, ar ne? Aišku, kyla klausimas. Todėl mes siūlome supaprastinti, palikti tik 1 dalį, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, o darbo užmokestį (…) pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus darbo uždarbius. Nedetalizuoju, nes, sakau, viską surašyti prie mūsų fantazijų ir išgalių neįmanoma. Todėl, manau, tokiu būdu mes patiksliname, nes žinome, kaip vyksta darbo apmokėjimas vietose, dažniausiai yra bazinis darbo užmokestis, visi priedai dažnai net į vidurkį neįskaičiuojami. Aš manau, tai pasitarnautų geriau spręsti dėl darbo užmokesčio darbo vietoje. Siūlau neužbaigti baigtiniu sąrašu, kas yra papildomas darbo užmokestis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, kolega pristatė iš esmės seną darbo užmokesčio apibrėžimą. Mes ilgai diskutavome komitete ir pritarėme iniciatorių pasiūlytai naujai darbo užmokesčio formuluotei, kuri išsamesnė, todėl nepritarėme kolegų A. Syso ir G. Purvaneckienės siūlymui.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Paradoksalu, bet šiuo atveju vienintelė nuomonė turbūt čia tik Vyriausybės, kuri pritarė būtent šiai parengtai formuluotei. Nei darbdavių organizacijos, nei profsąjungų organizacijos nepritarė šitai formuluotei ir mano, kad dabar apibrėžta formuluotė yra lankstesnė, apima visas išmokėjimo rūšis ir lengviau susitarti, o pateikta formuluotė kaip tik sukausto tam tikras išmokų rūšis. Aš manau, kad iš tikrųjų verta pritarti kolegų siūlymui, nes ir darbdavių, ir profsąjungų organizacijos mano, kad dabartinė redakcija yra lankstesnė, negu mokslininkų pasiūlyta, kuriai Vyriausybė pritarė.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiami kolegos, jeigu jūs paskaitysite tuos šešis punktus, kuriuose yra aptariamos darbo užmokesčio sudedamosios dalys, tai yra iš tiesų taip detaliai ir gana lanksčiai išdėstyta, kad, kaip kolega A. Sysas sakė, išvengti ginčų turint tokį detalizuotą sąrašą bus daug paprasčiau, negu turint tokią formuluotę, kurią siūlo kolega A. Sysas. O iš esmės tai, ką siūlo kolega A. Sysas, yra atlyginimų vokeliuose galimybės įteisinimas, nes kaip tik darbo užmokesčio vokeliuose čia iš tiesų mokslininkų pasiūlytame variante nėra. Jeigu norime įteisinti vokelius, tada pritarkime pono A. Syso pataisai.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū.
Balsuojame. Kiekvienas turite teisę į savo nuomonę. Balsuojame. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Gerbiami Seimo nariai, vyrai, prašom sėsti į darbo vietas! Jeigu palaikome A. Syso siūlymą, balsuojame už, jeigu nepalaikome, balsuojame prieš arba susilaikome.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 28, prieš – 4, susilaikė 47. Nepritarta. (Balsai salėje)
Pabaigsime tą straipsnį. Yra Seimo nario M. Zasčiurinsko toks redakcinis pasiūlymas, bet prašom pristatyti. (Balsai salėje)
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, gal čia kai kam ir atrodo, kad redakcinis, bet jis yra esminis.
Kokia čia yra to viso dalyko esmė? Čia kai kas sugeba įžvelgti, kad Darbo kodekse yra įteisinami vokeliai.
PIRMININKĖ. Atsiprašau. Gerbiami socialdemokratai, gerbiami ministrai! Atėjote, sukėlėte sąmyšį! Klausom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Esmė yra tokia, kad Darbo kodekse išvardinti visas sudedamąsias darbo užmokesčio dalis, ypač esant vadinamajai naujai šviesai, kai atsiranda lankstumas, atsiranda dar koks nors dalykas, iš esmės yra neįmanoma. Todėl kolega A. Sysas buvo pasiūlęs, kad atsirastų žodžiai: visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu (tiesiogiai ir panašiai) išmokamus. Seimo nariai apsisprendė, kad šitokio detalizavimo nereikia.
Dabar mano siūlymas yra toks. Jeigu mes paliekame, kad „darbuotojo darbo užmokestį sudaro“, vadinasi, mes išvardijame visas sudedamąsias. Kadangi visų sudedamųjų šiais laikais, XXI amžiuje, neįmanoma išvardinti, aš siūlau paprasčiau, kad čia reikėtų mažiau spausdinimo darbų, pakeisti žodelį „sudaro“ žodeliu „apima“. Tai yra apima tai, kas išvardinta, ir dar tai, ko nėra įvardinta. Tai yra bendresnis pavadinimas, jis labiau atspindi šiuolaikinę mūsų gamybos plėtrą. Darbo užmokestis gali būti mokamas įvairiomis formomis. Siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Mes jau esame pritarę, kad 135 straipsnyje yra „sudaro“, tai balsuoti nereikia.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Kodėl?
PIRMININKĖ. Jau yra apsispręsta. Teksto kitoje vietoje yra ne „apima“, o „sudaro“.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Tai mes juk dėl to nebalsavome?
PIRMININKĖ. Tai yra bendrame tekste, mes už tą visą tekstą balsavome. (Balsai salėje) Yra apsispręsta. Vieną jūs atsiėmėte. Dabar dar yra… (Balsai salėje) Dėl to paties pagrindinio teksto yra apsispręsta. Pažiūrėkite!
135 straipsnis – „Darbo užmokesčio sąvoka“. 2 dalis: „Darbuotojo darbo užmokestį sudaro…“ Žiūrėkite pagrindinį tekstą. (Balsai salėje) Jeigu nepritarėme… Kalbiniai dalykai.
Balsuojame dėl tokių dalykų, jeigu nuomonės išsiskyrė. Balsuojame.
Nuomonė už – R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Pirmininke, mes jau, matyt, šiek tiek pavargome. Mes nebalsuojame tada, kai priimame kokią nors redakciją. Mes tiesiog atmetėme kolegos A. Syso pasiūlymą. Jo pasiūlymas negalioja. Dabar toliau svarstome 135 straipsnį, kurio savo naują redakciją siūlo M. Zasčiurinskas. A. Syso pataisa krito, todėl mes tam straipsniui nepritarėme.
Kodėl aš pritarčiau Mečislovo pasiūlymui? Vėl atkreipiu dėmesį, kad kaip tik darbdaviai ir siūlė, kad būtų kuo platesnė ir lankstesnė apmokėjimo tvarka ir motyvacija, reikia palikti spręsti pačiam darbdaviui, susitarus su profsąjungomis, už ką tu moki. Kodėl mes turime jiems kišti tą pačią terminiją ir panašiai, kad paskui būtinai pritemptume prie kokių nors šešių nustatytų terminų? Aš siūlau to nedaryti, kaip tik palikti laisviau susitarti. Svarbu, kad jis yra mokamas ir sumokami mokesčiai.
PIRMININKĖ. Supratome. Komitetas siūlo nepritarti, nes, kalbininkų ir redaktorių nuomone, tai daryti netikslinga.
Balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 33, prieš – 1, susilaikė 43. Nepritarta.
Yra dar viena Seimo nario M. Zasčiurinsko pataisa. Klausiu komiteto, ar čia mes nebalsavome dėl to? Ne ta, yra dar viena. Vieną atsiėmė ir dar viena yra. Prašom pristatyti. M. Zasčiurinskas. (Balsas salėje) Tai viena. O dar viena yra. Ar jūs ir dėl 4 dalies atsiėmėte?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Tais atvejais, kai darbuotojams pagal šį Darbo kodeksą ar kitus darbo teisės aktus turi būti paliekamas darbo užmokestis arba mokamas darbo užmokestis arba dalis, priklausanti nuo anksčiau gauto darbo užmokesčio, tokio darbo užmokesčio apskaičiavimui taikomos šio straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytos darbo užmokesčio dalys. Mano toks siūlymas.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šios nuostatos buvo aptartos Trišalėje taryboje, joms buvo pritarta. Projekte siūloma, kad paliekant darbo užmokestį būtų neįtraukiama premija, kurią darbdavys savo iniciatyva skiria už gerai atliktą darbą. Į vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimus neįtraukusios premijų, įmonės galės realiai vertinti savo finansines galimybes, mokėti premijas ir kitas vienkartines išmokas, jas didinti, nes nereikės kaupti lėšų ateityje mokėti didesnį vidutinį darbo užmokestį. Todėl komitetas ir nepritarė.
PIRMININKĖ. Kaip tai jūs premijų nebeįskaičiuosite į vidutinį? Kaip jūs keistai čia. Prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš irgi tai nuostatai nepritariu, bet noriu pataisyti komiteto pirmininkę. Žiūriu mūsų protokolus ir mūsų… Kaip tik dėl šio straipsnio nebuvo sutarimo tarp darbdavių Trišalėje taryboje, nes profsąjungos ir darbdaviai laikėsi vienos nuomonės, o Vyriausybė – kitokios.
PIRMININKĖ. Nuomonę prieš supratome. Kas pritaria M. Zasčiurinsko pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 14, prieš – 3, susilaikė 52. Nepritarta. Nors čia reikėtų labai gerai įsiskaityti, gerbiamieji Seimo nariai, ir, mano nuomone, Mečislovas šį kartą buvo teisus.
136 straipsnis. (Balsai salėje) Taip, dėl vedimo tvarkos A. Sysas. Taip, žadėjau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Buvo paliesta labai svarbi mūsų ekonomikos dalis – vokeliai, aš nesu taip gerai išprusęs kaip liberalė D. Kuodytė, bet nuo to, kad mes vienaip ar kitaip parašysime įstatyme, darbo apmokėjimo vokeliais nei padaugėja, nei sumažėja, bet liberalams geriau žinoti, jie dažniau turbūt naudoja juos.
PIRMININKĖ. D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Jūs, kolega, tik patvirtinote mano nuomonę, kad tokią galimybę jūs bandėte įdėti į šitą Darbo kodeksą. Kas galėtų paneigti?
PIRMININKĖ. Visi pajuokavome! Dirbame toliau.
136 straipsnis „Darbo užmokesčio nustatymas.“ Yra Seimo nario M. Zasčiurinsko siūlymas. Prašom pristatyti.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, darbo užmokestis yra būtinoji darbo sutarties sąlyga. Už teisingą darbo užmokesčio nurodymą ir darbuotojų informavimą apie kintamosios darbo užmokesčio dalies taikymą yra atsakingas darbdavys ir nėra pateisinama tokia situacija, kai darbuotojas nežino darbovietėje taigi ir jam taikomos darbo užmokesčio sistemos atitinkamai kintamosios dalies skyrimo išmokėjimo sąlygų. Dar daugiau, praktikoje susiduriame su situacija, kai darbdavys, nusprendęs darbuotojui neišmokėti kintamosios darbo užmokesčio dalies, nors ji priklauso pagal galiojančius darbdavio lokalius teisės aktus, sprendžiant darbo ginčą neigia tokią kintamąją dalį egzistavus ir net teigia, jog ir nuolat mokėtas priedas prie pastovios darbo užmokesčio dalies tebuvo atsitiktinis, kartais taikomas paskatinimas, kuris darbuotojui iš viso nepriklauso, ar net nuslepia kintamąją dalį reglamentuojančius lokalius teisės aktus, o tai silpnina darbuotojo teisinės gynybos galimybę, o darbuotojas, neturėdamas tų lokalių aktų, negali niekur nieko įrodyti. Šitas mano pasiūlymas yra, taip sakant, išgyventas konkrečių žmonių per atitinkamus teisminius ginčus, kai žmonės metų metus ginčijasi su darbdaviu ir darbdavys, kai kurie darbdaviai, tokių, tiesa, yra nedaug, galimai piktnaudžiauja. Kad šito nebūtų, aš siūlau, kad to būtų galima išvengti, aš siūlau pakeisti tą 3 dalį papildant tokiais žodžiais „prieš tvirtinant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros šio kodekso nustatyta tvarka“. Šventas dalykas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Taip, yra iš dalies pritarta komiteto. Ar jūs sutinkate su komiteto nuomone? (Balsai salėje) Sutinkate. Vadinasi, lieka komiteto redakcija. (Balsai salėje) Dėl komiteto nuomonės jūs nesutinkate? Nėra jokios pataisos, jeigu nesutinkate. (Balsai salėje) Ne, komiteto tekstas naujas yra išdėstytas. Jokių prieštaravimų nebuvo. Svarstymo stadijoje komitetas, čia pirminėje svarstymo stadijoje, komitetas pritarė. Teikėjas sutinka, tai mes neprivalome balsuoti. Jeigu jums kas nors netiks, registruokite, per priėmimą mes dar kartą svarstysime.
Seimo narių A. Syso ir G. Purvaneckienės pasiūlymas. Čia yra susiję, dėl to paties? (Balsai salėje) Atsiėmė. Taip, neperverčiau lapo, atsiimta. Seimo narės K. Miškinienės pasiūlymas. (K. Miškinienė: „Sutinka su komiteto nuomone.“) Jinai sutinka su komiteto nuomone ir balsuoti neprašo.
137 straipsnis „Minimalus darbo užmokestis.“ Seimo narys N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (MSNG). Siūlau susieti su… (Balsai salėje) Ką reiškia negalima, gerbiamasis Sysai?
PIRMININKĖ. Nereplikuokite!
N. PUTEIKIS (MSNG). Aš nereplikavau.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Sysai, leiskite pasakyti.
N. PUTEIKIS (MSNG). Pakartosiu tai, ką jūs kiekvieną dieną skaitote žiniasklaidoje, kad Estijoje dirbančiojo vidutinis atlyginimas beveik 300 eurų didesnis nei Lietuvos gyventojo, Lenkijos – 150 eurų, o BVP vienodi iš esmės. Kaip čia taip yra? Niekas negali paaiškinti. Nei politikai, nei ekonomistai Lietuvoje nesugeba paaiškinti šito reiškinio. Aš siūlau, jeigu nėra paaiškinimų, spręsti įstatymų pataisomis ir susieti minimalų darbo užmokestį matuojant jį pagal tokią formulę, kad jis negali būti mažesnis nei pusė praėjusių metų vidutinio atlyginimo dydžio, kurį nustato ir paskelbia Lietuvos statistikos departamentas.
Ir dar vieną argumentą noriu pateikti. Jeigu jūs atsidarytumėte Statistikos departamento svetainę, jūs pamatytumėte, kad norint pragyventi miestuose vienam šeimos nariui reikia 472 eurų. Čia yra praeitų metų paskutinio ketvirčio duomenys. Vienam šeimos nariui, kai šeimoje yra tėvas, mama, uošviai, mažamečiai vaikai, kiekvienam iš jų turi tekti 472 eurai per mėnesį. Pasižiūrėkite, kokia yra minimali alga, ir pasakykite man, kaip pragyvena žmonės – vyras ir žmona, turintys du mažamečius vaikus ir gaunantys minimalias algas, todėl mano šitas pasiūlymas iš dalies išspręstų minimas problemas, todėl ir siūlau kolegoms pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, jūsų pasiūlymu iš principo sprendžiamas tik minimalios algos indeksavimas, o ne viso darbo užmokesčio. Todėl komitetas ir nepritarė jūsų pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Nuomonė už –V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, Pirmininke. Iš tikrųjų mes turime prie to grįžti ir kalbėti. Mes aiškiai matome, mūsų ekonominiai rodikliai rodo, kad atlyginimai turėtų būti daug didesni, tai pagaliau pripažįsta jau ir ekonomistai, nors turėjo tai padaryti daug anksčiau. Turtinė nelyginė, susijusi ir su pajamomis iš darbo užmokesčio, taip pat didėja, todėl į minimalų atlyginimą mes turime žiūrėti labai rimtai ir aš, pritardamas šiam siūlymui, siūlyčiau žengti žingsnį į priekį, žiūrėti 60 % vidutinio darbo užmokesčio nustatant indeksavimą. Tai atitiktų ir tarptautines normas, kurios rekomenduoja, kad būtų tarp 50–60. Aš manau, kad jeigu mes šiandien tam nepritariame, tai dar kartą parodome, kad žiūrime tik vienpusiškai į šitą klausimą. Aš manau, kad tai yra teisingas pasiūlymas ir reikia žengti greičiau ir sparčiau ta linkme.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tam, kas parašyta, tikrai negalima būtų pritarti, mes tiesiog iškreiptume visus darbo santykius ir visą diferenciaciją, valstybės tarnybą ir t. t., padarytume ją ganėtinai plokščią ir vargu ar patrauklią ir skatinančią žmones tobulėti. Tiesiog to negalima padaryti. Taip, mes turime didinti minimalią algą, bet kartu keldami bendrą atlyginimų lygį, ko mes nedarome ir piktybiškai niekas nedarė. Kai mes kalbame apie pensijų vidutinį lygį, tai yra išmokų garantijų klausimas – taip. Bet šiuo atveju mes turime situaciją, kai visi – ir mokytojai, ir valytojai – gauna vienodas algas. O tai yra pasekmė tokios logikos, kaip čia įdedame.
Automatiškai taip neveikia, gerbiamasis Puteiki, visą laiką reikia žiūrėti. Vienais laikotarpiais tu gali pagreitinti tuos procesus. Dabar, ekonomikos augimo metu, mes to nedarėme. Ekonomikos smukimo metu kiti dėsniai veikia, pririšimas mums bus žalingas. Taip turėtų žiūrėti atsakingi politikai. Mes tvirtiname ir bazinius dydžius, ir tarifinius atlyginimus, viską mes čia tvirtiname. Turime tuos svertus, bet jų nenaudojame, o paskui lengva ranka parašome formulę, nuo to bus lengviau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Supratome. Balsuojame. Kas pritariate N. Puteikio pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 27, prieš – 4, susilaikė 39. Nepritarta.
Dėl 3 dalies yra Seimo narių I. Šiaulienės, K. Daukšio ir K. Miškinienės pasiūlymas. Prašom. Pristato I. Šiaulienė. Iš dalies yra pritarta. Gal jūs sutinkate su komiteto nuomone? Sutinkate su komiteto nuomone. Datą siūlo kitą, iki birželio 15 dienos. Jums tinka data?
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Tinka.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuoti nereikia. Tada viskas, kitų nesvarstome. Jeigu pritarta, toliau kitų nesvarstome. Šį straipsnį baigiame. (Balsai salėje) Kokį siūlymą? Seimas jau apsisprendė.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip, bet aš noriu pristatyti savo siūlymą.
PIRMININKĖ. Prašom, M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu pateikti jums savo siūlymą. Jūs, matyt, nenorėsite už jį balsuoti, bet kas yra negerai su tuo sprendimu, kurį mes priėmėme? Pirmiausia aš teikiu, kad Vyriausybė MMA turi nustatinėti Trišalės tarybos teikimu, ne suderinusi su Trišale taryba, o Trišalės tarybos teikimu. Tai viena.
Antra, kad Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu galėtų nustatyti skirtingus MMA dydžius, priklausomai nuo regiono, nuo šakos, nes pramonės gamybinėje šakoje gali būti didesnis MMA, kitoje mažesnis.
Ir trečias mano siūlymo aspektas. Kaip elgtis tokiu atveju, jeigu Vyriausybė nepatvirtina būsimųjų metų MMA? Kaip tokiu atveju elgtis? Mano siūlymas, jeigu Vyriausybė nepateikė iki atitinkamos datos ir nepatvirtino minimalaus mėnesinio atlyginimo, kad tokiu atveju šį dydį nustato ir tvirtina Seimas. Aš manau, kad toks MMA tvirtinimas labiau atitiktų šiuolaikinę mūsų situaciją. Aišku, būtų dar vienas geras sprendimas, kuriam mes nepritarėme, kad būtų patvirtintas MMA ir vidutinio darbo užmokesčio santykis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes dėl šitos pataisos tikrai dar nebalsavome, nes visam šitam straipsniui nesame pritarę, tik atmetę pataisą, ką gerbiamasis N. Puteikis siūlo. O šiuo atveju, manau, ir gerbiamasis N. Puteikis, ir kiti turėtų pritarti tiems dalykams, nes mes padarome sistemą lankstesnę. Ir mes esame ne kartą siūlę, kad šakos galėtų pasitvirtinti savo minimalią algą, nes kai mėginame viską sukišti į vieną kurpalių – ir IT technologijas, ir kokią nors tekstilę, ir panašiai, nerandame protingo sprendimo, kuris turėtų būti.
Čia ir siūloma, kad Trišalė taryba galėtų pasiūlyti minimalias algas savo šakose ir kitur. Remiantis tokiu sutarimu tarp darbdavių ir profsąjungų, kaip tik būtų proga gerai pasiderėti ir nustatyti tą tvarką.
Ir kitas dalykas, jeigu jau jos nesusitaria, tai tada tvirtina Vyriausybė. Šis Mečislovo siūlymas yra klasikinis pačių lanksčiausių santykių Danijoje atspindys. Būtent taip ten ir daro: vyksta derybos, kiekviena šaka nustato savo minimalius parametrus. Jeigu jos nesusitaria, tada Vyriausybė patvirtina. Visi tie, kurie kalbėjo apie lanksčius darbo santykius, žinodami, kad Danijos kodeksas yra vienas lanksčiausių, turėtų pritarti Mečislovo pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Ačiū, supratome. Nuomonės išsakytos. Dar kartą klausiu komiteto, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Ten apie kitą kalbame. Nebalsavome, taip? (Balsai salėje) Dar kartą klausiu. (Balsai salėje) Jūs pasakėte man, kad dėl kitos nereikės balsuoti. R. J. Dagys man sako, kad čia ne tas. M. Zasčiurinskas. Reikia balsuoti. Dar kartą balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 30, prieš – 3, susilaikė 32. Nedaug, bet nepritarta.
Dabar klausiu Seimo nario P. Gražulio, ar nereikia balsuoti? Pirmininke, nereikia? Nereikia. Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Nereikia balsuoti? Pirmininke! Ne. Pirmininkas sako, kad nereikia.
138 straipsnis be pataisų. 139 straipsnis. Yra, bet ir laikas baigėsi. Darome pertrauką. Ar ties 140 straipsniu darome pertrauką? 139 straipsniu baigiame Darbo kodekso šios dalies svarstymą.
Labai ačiū visiems už konstruktyvų darbą. Pietų pertrauka iki 15.00 valandos. Nereikia registruotis. Kam registruotis?
Rytinis posėdis baigėsi. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.