(1) Europos Sąjunga užsibrėžė tikslą puoselėti ir plėtoti

Tarybos pamatiniO sprendimo 2009/829/TVR ir Lietuvos respublikos ĮSTATYMo „DĖL europos sąjungos valstybių narių SPRENDIMŲ BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE TARPUSAVIO PRIPAŽINIMO IR VYKDYMO“ prOjekto ATITIKTIES LENTELĖ

2009 m. spalio 23 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2009/829/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo sprendimams dėl kardomųjų priemonių Europos Sąjungos valstybėse narėse kaip alternatyvos kardomajam kalinimui (OL 2009 L 294, p. 20)

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ projektas (toliau – Įstatymo projektas)

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – Viešojo administravimo įstatymas).

Europos Sąjungos teisės akto perkėlimo (įgyvendinimo) lygis (visiškas, dalinis)

1 straipsnis

Dalykas

Šiame pamatiniame sprendime nustatomos taisyklės, pagal kurias viena valstybė narė pripažįsta kitoje valstybėje narėje priimtą sprendimą dėl kardomųjų priemonių kaip alternatyvos kardomajam kalinimui, vykdo fiziniam asmeniui nustatytų kardomųjų priemonių priežiūrą, o jų pažeidimo atveju perduoda atitinkamą asmenį išduodančiajai valstybei.

Šios nuostatos perkelti ir įgyvendinti atskirai nereikia, nes ja nusakomas Pamatinio sprendimo reguliavimo dalykas.

Visiškas

2 straipsnis

Tikslai

1. Šio pamatinio sprendimo tikslai yra:

a) užtikrinti deramą teisingumo vykdymą, visų pirma, kad atitinkamas asmuo galėtų dalyvauti teismo procese;

b) atitinkamais atvejais baudžiamojo proceso metu skatinti su laisvės atėmimo bausme nesusijusių priemonių taikymą asmenims, kurie nuolat negyvena valstybėje narėje, kurioje vyksta procesas;

c) pagerinti nukentėjusiųjų ir plačiosios visuomenės apsaugą.

2. Šiuo pamatiniu sprendimu asmeniui nėra suteikiama teisė taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones kaip alternatyvą kardomajam kalinimui baudžiamojo proceso metu. Šį klausimą reglamentuoja valstybės narės, kurioje vyksta baudžiamasis procesas, teisė ir procedūros.

Šių nuostatų perkelti ir įgyvendinti atskirai nereikia, nes jomis nusakomi Pamatinio sprendimo tikslai.

Visiškas

3 straipsnis

Teisėsaugos ir vidaus saugumo užtikrinimas

Šis pamatinis sprendimas neturi įtakos valstybėms narėms tenkančiai atsakomybei, susijusiai su nukentėjusiųjų bei plačiosios visuomenės apsauga ir vidaus saugumo užtikrinimu pagal Europos Sąjungos sutarties 33 straipsnį.

Šios nuostatos perkelti ir įgyvendinti atskirai nereikia, nes ji nurodo Pamatinio sprendimo ir ES sutarties 33 straipsnio santykį.

Visiškas

4 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame pamatiniame sprendime:

a) "sprendimas dėl kardomųjų priemonių" – išduodančiosios valstybės kompetentingos institucijos pagal nacionalinę teisę ir procedūras baudžiamojo proceso metu priimtas vykdytinas sprendimas, kuriuo fiziniam asmeniui kaip alternatyva kardomajam kalinimui taikoma viena ar kelios kardomosios priemonės;

b) "kardomosios priemonės" – fiziniam asmeniui pagal išduodančiosios valstybės nacionalinę teisę ir procedūras skirti įpareigojimai ir nurodymai;

c) "išduodančioji valstybė" – valstybė narė, kuri priėmė sprendimą dėl kardomųjų priemonių;

d) "vykdančioji valstybė" – valstybė narė, kurioje vykdoma kardomųjų priemonių priežiūra.

Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalis:

„Sprendimas dėl kardomosios priemonės – baudžiamojo proceso metu priimtas sprendimas, kuriuo kaip įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo suėmimo (kardomojo kalinimo) alternatyva taikomas vienas ar keli šių įpareigojimų ir (ar) draudimų:

(...).“

Pastaba. Pamatinio sprendimo sąvokos „sprendimas dėl kardomųjų priemonių“ ir „kardomosios priemonės“ Įstatymo projekte perkeltos viena sąvoka „sprendimas dėl kardomosios priemonės“.

Šios sąvokos nereikia perkelti, nes Įstatymo projekte vienu atveju ji reiškia Lietuvos Respubliką, kitu – kitą Europos Sąjungos valstybę narę.

Visiškas

5 straipsnis

Pagrindinės teisės

Šis pamatinis sprendimas nekeičia įsipareigojimo gerbti pagrindines teises ir pagrindinius teisės principus, įtvirtintus Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje.

Šios nuostatos perkelti ir įgyvendinti atskirai nereikia, nes ji nurodo Pamatinio sprendimo ir ES sutarties 6 straipsnio santykį.

Visiškas

6 straipsnis

Kompetentingų institucijų skyrimas

1. Kiekviena valstybė narė praneša Tarybos Generaliniam sekretoriatui, kuri teisminė institucija ar institucijos pagal jos nacionalinę teisę turi įgaliojimus veikti pagal šį pamatinį sprendimą tuo atveju, kai ta valstybė narė yra išduodančioji valstybė arba vykdančioji valstybė.

2. Nukrypdamos nuo 1 dalies ir nepažeisdamos 3 dalies, institucijomis, kompetentingomis priimti sprendimus pagal šį pamatinį sprendimą, valstybės narės gali skirti neteismines institucijas, jeigu tokios institucijos yra kompetentingos priimti panašaus pobūdžio sprendimus pagal nacionalinę teisę ir procedūras.

3. 18 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytus sprendimus priima kompetentinga teisminė institucija.

4. Tarybos Generalinis sekretoriatas pateikia gautą informaciją visoms valstybėms narėms ir Komisijai.

Kai Lietuvos Respublika yra išduodančioji valstybė - Įstatymo projekto 44 straipsnio 1 dalis:

„1. Sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei ikiteisminio tyrimo metu nutarimu priima prokuroras, teisminio nagrinėjimo metu – nutartimi bylą nagrinėjantis teismas. Prieš priimdamas šį sprendimą prokuroras ar teismas paprastai susižino su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, siekdamas išsiaiškinti, ar ji galės vykdyti šią kardomąją priemonę.“

Kai Lietuvos Respublika yra vykdančioji valstybė - Įstatymo projekto 40 straipsnio 1 ir 2 dalys:

2. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu Lietuvos Respublikoje šio straipsnio nustatyta tvarka gali būti pripažįstamas ir vykdomas sprendimas dėl kardomosios priemonės, kuriuo kardomoji priemonė paskirta ir Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčiam asmeniui, jeigu to prašo šis asmuo ir prokuroras sutinka perimti sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymą. (...) Šioje dalyje nurodytais atvejais sprendimą pripažinti kardomąją priemonę priima Generalinės prokuratūros prokuroras.“

Pastaba. Tiek teismas, tiek prokuroras Pamatinio sprendimo 2009/829/TVR prasme yra prilygintini teisminėms institucijoms.

Šios nuostatos atskirai perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes ji nukreipia į nacionalinę teisę.

Pastaba. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 120 straipsniu, suėmimą, namų areštą ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo gali skirti tik teismas ar ikiteisminio tyrimo teisėjas.

Šios nuostatos atskirai perkelti ir įgyvendinti nereikia.

Visiškas

7 straipsnis

Kreipimasis į centrinę instituciją

1. Kiekviena valstybė narė gali paskirti centrinę instituciją arba, jei tai numatyta jos teisinėje sistemoje, daugiau kaip vieną centrinę instituciją jos kompetentingoms institucijoms padėti.

2. Valstybė narė, jei tai būtina dėl jos vidaus teisminės sistemos sąrangos, gali nustatyti, jog centrinė (-ės) institucija (-os) yra atsakinga (-os) už sprendimų dėl kardomųjų priemonių bei 10 straipsnyje nurodytų liudijimų administracinį perdavimą ir gavimą bei už visą kitą oficialų su tuo susijusį susirašinėjimą. Todėl visi kompetentingų institucijų tarpusavio ryšiai, konsultacijos, keitimasis informacija, paklausimai ir pranešimai atitinkamais atvejais gali būti tvarkomi padedant atitinkamos valstybės narės centrinei (-ėms) institucijai (-oms).

3. Norėdamos pasinaudoti šiame straipsnyje nurodytomis galimybėmis, valstybės narės Tarybos Generaliniam sekretoriatui praneša informaciją, susijusią su paskirta centrine institucija ar centrinėmis institucijomis. Šie pranešimai yra privalomi visoms išduodančiosios valstybės narės institucijoms.

Šio straipsnio nuostatų perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes Įstatymo projektu nesiūloma, kad Lietuvos Respublika skirtų centrinę instituciją.

Visiškas

8 straipsnis

Kardomųjų priemonių rūšys

1. Šis pamatinis sprendimas taikomas tokioms kardomosioms priemonėms:

a) asmens įpareigojimui informuoti vykdančiosios valstybės kompetentingą instituciją apie visus gyvenamosios vietos pakeitimus, visų pirma šaukimo atvykti į teismo posėdį ar teismą baudžiamojo proceso metu siuntimo tikslu;

b) įpareigojimui nesilankyti tam tikrose išduodančiosios arba vykdančiosios valstybės vietovėse, vietose ar apibrėžtuose regionuose;

c) įpareigojimui būti tam tikroje vietoje, jei taikoma, tam tikru laiku;

d) įpareigojimui, kuriuo apribojamas išvykimas iš vykdančiosios valstybės teritorijos;

e) įpareigojimui nustatytu laiku užsiregistruoti konkrečioje institucijoje;

f) įpareigojimui vengti kontaktų su konkrečiais asmenimis, susijusiais su įtariama (-omis) nusikalstama (-omis) veika (-omis).

2. Kiekviena valstybė narė perkeldama šį pamatinį sprendimą į nacionalinę teisę arba vėlesniame etape informuoja Tarybos Generalinį sekretoriatą, kokių kitų kardomųjų priemonių nei nurodytos 1 dalyje, priežiūrą ji yra pasirengusi vykdyti. Šios priemonės visų pirma gali būti:

a) įpareigojimas neužsiimti tam tikra veikla, susijusia su įtariama (-omis) nusikalstama (-omis) veika (-omis), pavyzdžiui, nevykdyti tam tikros profesinės veiklos arba nedirbti tam tikroje srityje;

b) įpareigojimas nevairuoti transporto priemonės;

c) įpareigojimas sumokėti tam tikrą piniginį užstatą arba suteikti kitos rūšies garantiją, kuri gali būti sumokama nustatytomis dalimis arba visa iškart;

d) įpareigojimas baigti terapinio gydymo arba gydymo nuo žalingų įpročių kursą;

e) įpareigojimas vengti naudotis konkrečiais objektais, susijusiais su įtariama (-omis) nusikalstama (-omis) veika (-omis).

3. Tarybos Generalinis sekretoriatas pateikia pagal šį straipsnį gautą informaciją visoms valstybėms narėms ir Komisijai.

Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalies 1-6 punktai:

„5. Sprendimas dėl kardomosios priemonės – baudžiamojo proceso metu priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo kaip įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo suėmimo (kardomojo kalinimo) alternatyva taikomas vienas ar keli šių įpareigojimų ir (ar) draudimų:

1) įpareigojimas informuoti sprendimą dėl kardomosios priemonės vykdančios valstybės kompetentingą instituciją apie visus gyvenamosios vietos pakeitimus;

2) draudimas lankytis tam tikrose sprendimą dėl kardomosios priemonės priėmusios arba jį vykdančios valstybės vietovėse, vietose ar nurodytuose regionuose;

3) įpareigojimas būti tam tikroje vietoje tam tikru laiku;

4) įpareigojimas ar draudimas, kuriuo apribojamas išvykimas iš sprendimą dėl kardomosios priemonės vykdančios valstybės teritorijos;

5) įpareigojimas nustatytu laiku užsiregistruoti nurodytoje institucijoje;

6) įpareigojimas vengti kontaktų su konkrečiais asmenimis, susijusiais su įtariama nusikalstama veika;

(...)“

Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalies 7-9 punktai:

(...)

7) draudimas užsiimti tam tikra veikla, susijusia su įtariama nusikalstama veika;

8) draudimas vairuoti transporto priemonę;

9) įpareigojimas sumokėti tam tikrą piniginį užstatą arba suteikti kitos rūšies garantiją, kuri gali būti sumokama nustatytomis dalimis arba visa iškart.“

Pastaba. Įstatymo projektu siūloma, kad Lietuvos Respublika kaip vykdančioji valstybė vykdytų taip pat Pamatinio sprendimo 8 straipsnio 2 dalies a), b) ir c) punktuose numatytas priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato kardomųjų priemonių rūšių, kurios būtų analogiškos d) ir e) punktuose nurodytoms priemonėms, todėl Lietuvos Respublika neperimtų šių priemonių vykdymo kontrolės iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių.

Šios nuostatos perkelti ir įgyvendinti nereikia.

Visiškas

9 straipsnis

Kriterijai, susiję su valstybe nare, kuriai gali būti perduotas sprendimas dėl kardomųjų priemonių

1. Sprendimas dėl kardomųjų priemonių gali būti perduotas valstybės narės, kurioje asmuo teisėtai ir nuolat gyvena, kompetentingai institucijai, jeigu asmuo, kuriam buvo pranešta apie atitinkamas priemones, sutinka sugrįžti į tą valstybę.

2. Išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija gali asmens prašymu perduoti sprendimą dėl kardomųjų priemonių valstybės narės, kuri nėra valstybė narė, kurioje asmuo teisėtai ir nuolat gyvena, kompetentingai institucijai, jeigu pastaroji institucija su tokiu perdavimu sutinka.

3. Įgyvendindamos šį pamatinį sprendimą valstybės narės nusprendžia, kokiomis aplinkybėmis jų kompetentingos institucijos gali sutikti su sprendimo dėl kardomųjų priemonių perdavimu 2 dalyje nurodytais atvejais.

4. Kiekviena valstybė narė Tarybos Generaliniam sekretoriatui pateikia pareiškimą dėl sprendimo, priimto pagal 3 dalį. Valstybės narės bet kada gali tokį pareiškimą pakeisti. Generalinis sekretoriatas pateikia gautą informaciją visoms valstybėms narėms ir Komisijai.

Kai Lietuvos Respublika yra vykdančioji valstybė - Įstatymo projekto 40 straipsnio 1 dalis:

Kai Lietuvos Respublika yra išduodančioji valstybė - Įstatymo projekto 43 straipsnio 2 dalis:

„2. Kardomoji priemonė gali būti perduota vykdyti Europos Sąjungos valstybei narei, kurioje įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis teisėtai ir nuolat gyvena, jeigu jis sutinka grįžti į šią valstybę.“

Kai Lietuvos Respublika yra vykdančioji valstybė - Įstatymo projekto 40 straipsnio 2 dalis:

„2. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu Lietuvos Respublikoje šio straipsnio nustatyta tvarka gali būti pripažįstamas ir vykdomas sprendimas dėl kardomosios priemonės, kuriuo kardomoji priemonė paskirta ir Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčiam asmeniui, jeigu to prašo šis asmuo ir prokuroras sutinka perimti sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymą. Prokuroras paprastai sutinka perimti sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymą, jeigu įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis Lietuvos Respublikoje mokosi, dirba arba sudarė darbo sutartį, arba čia yra jo šeimos nario gyvenamoji vieta. Šioje dalyje nurodytais atvejais sprendimą pripažinti kardomąją priemonę priima Generalinės prokuratūros prokuroras.“

Kai Lietuvos Respublika yra išduodančioji valstybė - Įstatymo projekto 43 straipsnio 3 dalis:

„3. Įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo prašymu kardomoji priemonė gali būti perduota vykdyti ir kitai Europos Sąjungos valstybei narei, jeigu šios valstybės kompetentinga institucija sutinka su tokiu perdavimu.“

Įstatymo projekto 40 straipsnio 2 dalis:

„2. (...) Prokuroras paprastai sutinka perimti sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymą, jeigu įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis Lietuvos Respublikoje mokosi, dirba arba sudarė darbo sutartį, arba čia yra jo šeimos nario gyvenamoji vieta. Šioje dalyje nurodytais atvejais sprendimą pripažinti kardomąją priemonę priima Generalinės prokuratūros prokuroras.“

Šios nuostatos perkelti ir įgyvendinti nereikia.

Visiškas

10 straipsnis

Sprendimo dėl kardomųjų priemonių perdavimo kartu su liudijimu procedūra

1. Kai taikydama 9 straipsnio 1 arba 2 dalį išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija perduoda sprendimą dėl kardomųjų priemonių kitai valstybei narei, ji užtikrina, kad prie jo būtų pridėtas liudijimas, kurio standartinė forma pateikta I priede.

2. Sprendimą dėl kardomųjų priemonių ar patvirtintą jo kopiją kartu su liudijimu išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija tiesiogiai perduoda vykdančiosios valstybės kompetentingai institucijai bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą tokiomis sąlygomis, kad vykdančioji valstybė galėtų nustatyti jų autentiškumą. Sprendimo dėl kardomųjų priemonių originalas arba patvirtinta jo kopija bei liudijimo originalas siunčiami vykdančiajai valstybei, jei ji to pareikalauja. Visus oficialius pranešimus minėtos kompetentingos institucijos taip pat tiesiogiai siunčia viena kitai.

3. Liudijimą pasirašo ir jo turinio tikslumą patvirtina išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame liudijime be 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių nurodomos tik tos priemonės, apie kurias vykdančioji valstybė pranešė pagal 8 straipsnio 2 dalį.

5. Išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija nurodo:

a) atitinkamais atvejais laikotarpį, kuriuo taikomas sprendimas dėl kardomųjų priemonių, ir ar galimas tokio sprendimo atnaujinimas;

b) orientaciniais tikslais santykinai nustatytą laikotarpį, kuriuo tikriausiai reikės vykdyti kardomųjų priemonių priežiūrą, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, kurios yra žinomos tuo metu, kai perduodamas sprendimas dėl kardomųjų priemonių.

6. Išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija vienu metu sprendimą dėl kardomųjų priemonių kartu su liudijimu perduoda tik vienai vykdančiajai valstybei.

7. Jei išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija nežino vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, ji pateikia visus būtinus paklausimus, be kita ko, kreipdamasi į pagal 1998 m. birželio 29 d. Tarybos bendruosius veiksmus 98/428/TVR dėl Europos teisminio tinklo sukūrimo [4] įsteigtus Europos teisminio tinklo kontaktinius punktus, kad gautų informaciją iš vykdančiosios valstybės.

8. Kai vykdančiosios valstybės institucija, kuri gauna sprendimą dėl kardomųjų priemonių kartu su liudijimu, nėra kompetentinga tą sprendimą pripažinti, ši institucija ex officio perduoda sprendimą kartu su liudijimu kompetentingai institucijai.

Įstatymo projekto 44 straipsnio 2 dalis:

„2. Priėmus sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, surašomas liudijimas, kurio pavyzdinę formą patvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Liudijimas turi būti išverstas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės valstybinę kalbą arba į kitą kalbą, jeigu ši valstybė yra nurodžiusi, kad ji pripažins vertimą į vieną ar daugiau kitų Europos Sąjungos valstybių narių oficialiųjų kalbų. Liudijimo vertimą užtikrina sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmusi institucija.“

Įstatymo projekto 44 straipsnio 4 dalis:

„4. Sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmusi institucija ir ją vykdančios kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija tarpusavyje susižino tiesiogiai, išskyrus atvejus, kai ši valstybė yra paskyrusi vieną ar daugiau centrinių institucijų. (...)“

Įstatymo projekto 44 straipsnio 2 dalis:

Įstatymo projekto 43 straipsnio 4 dalis:

„4. Sprendžiant dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, turi būti įvertinama, ar jos vykdymo šioje valstybėje metu bus užtikrinta kardomosios priemonės paskirtis, taip pat atsižvelgiama į šios valstybės pateiktą pareiškimą pagal Tarybos pamatinio sprendimo 2009/829/TVR 8 straipsnio 2 dalį.“

Šių nuostatų atskirai perkelti nereikia, nes jos bus įgyvendinamos kiekvieną kartą, kai bus pildomas liudijimas (bus užpildomas liudijimo g punktas).

Įstatymo projekto 44 straipsnio 3 dalis:

„3. Kardomoji priemonė vienu metu gali būti perduota vykdyti tik vienai Europos Sąjungos valstybei narei.“

Įstatymo projekto 44 straipsnio 4 dalis:

„4. (...) Jei nėra žinoma kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, gali būti konsultuojamasi su Europos teisminio tinklo kontaktiniais asmenimis.“

Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis:

„4. Jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui.(...)“

Visiškas

11 straipsnis

Įgaliojimai vykdyti kardomųjų priemonių priežiūrą

1. Jeigu vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija nepripažįsta jai persiųsto sprendimo dėl kardomųjų priemonių ir neinformuoja išduodančiosios valstybės kompetentingos institucijos apie tokį pripažinimą, išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija išlaiko įgaliojimus atlikti paskirtų kardomųjų priemonių priežiūrą.

2. Jeigu kompetencija vykdyti kardomųjų priemonių priežiūrą buvo perduota vykdančiosios valstybės kompetentingai institucijai, tokia kompetencija grįžta išduodančiosios valstybės kompetentingai institucijai:

a) jeigu atitinkamas asmuo teisėtai ir nuolat apsigyveno kitoje valstybėje nei vykdančioji valstybė;

b) kai tik išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija praneša apie 10 straipsnio 1 dalyje nurodyto liudijimo atsiėmimą vykdančiosios valstybės kompetentingai institucijai pagal 13 straipsnio 3 dalį;

c) jeigu išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija pakeičia kardomąsias priemones ir vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija pagal 18 straipsnio 4 dalies b punktą atsisako vykdyti pakeistų kardomųjų priemonių taikymo priežiūrą, kadangi jos neatitinka 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų kardomųjų priemonių rūšių ir (arba) jų nėra tarp kardomųjų priemonių, apie kurias atitinkama vykdančioji valstybė informavo pagal 8 straipsnio 2 dalį;

d) jeigu baigėsi 20 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas laikotarpis;

e) jeigu vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija nusprendė nutraukti kardomųjų priemonių priežiūros vykdymą ir apie tai informavo išduodančiosios valstybės kompetentingą instituciją pagal 23 straipsnį.

3. 2 dalyje nurodytais atvejais išduodančiosios valstybės ir vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos konsultuojasi tarpusavyje siekdamos kuo labiau išvengti kardomųjų priemonių priežiūros vykdymo pertraukų.

Įstatymo projekto 44 straipsnio 5 dalies 4 punktas:

„5. Sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo priėmusi institucija privalo:

(...)

4) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka laiku priimti reikalingus sprendimus dėl kardomosios priemonės panaikinimo ar pakeitimo, dėl kardomosios priemonės – namų arešto termino pratęsimo, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimo termino pratęsimo, taip pat prireikus prašyti tęsti kardomųjų priemonių taikymą arba atšaukti sprendimą kardomosios priemonės vykdymo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, ir apie juos nedelsdama informuoti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją;“.

Kai Lietuvos Respublika yra išduodančioji valstybė – Įstatymo projekto 44 straipsnio 5 dalies 4 punktas:

„5. Sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo priėmusi institucija privalo:

(...)

Kai Lietuvos Respublika yra vykdančioji valstybė – Įstatymo projekto 42 straipsnio 1 dalies 5 punktas:

„1. Sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymas nutraukiamas prokuroro nutarimu, jeigu:

(...)

5) asmuo, dėl kurio priimtas sprendimas dėl kardomosios priemonės, išvyko iš Lietuvos Respublikos nuolat gyventi į užsienio valstybę arba asmuo nėra randamas Lietuvos Respublikos teritorijoje.“

Kai Lietuvos Respublika yra vykdančioji valstybė – Įstatymo projekto 42 straipsnio 1 dalies1 punktas:

„1. Sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymas nutraukiamas prokuroro nutarimu, jeigu:

1) kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija atsiėmė liudijimą arba kitaip nusprendė nutraukti kardomųjų priemonių vykdymą; (...)“

Kai Lietuvos Respublika yra vykdančioji valstybė – Įstatymo projekto 41 straipsnio 4 dalis ir 40 straipsnio 4 dalies 3 punktas:

„4. Tik kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija turi teisę priimti sprendimus, susijusius su sprendimu dėl kardomosios priemonės, įskaitant sprendimus dėl kardomosios priemonės ar kitos procesinės prievartos priemonės atnaujinimo, peržiūros ir panaikinimo, dėl kardomosios priemonės ar kitos procesinės prievartos priemonės pakeitimo, dėl suėmimo (kardomojo kalinimo) paskyrimo, kiek tai susiję su kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje dėl nusikalstamos veikos vykstančiu baudžiamuoju procesu, kuriame buvo priimtas sprendimas dėl kardomosios priemonės. Kitai Europos Sąjungos valstybei narei pakeitus ar atnaujinus sprendimą dėl kardomosios priemonės, šis sprendimas Lietuvos Respublikoje pripažįstama šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo 40 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4-9 punktuose numatytų atsisakymo pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimą dėl kardomosios priemonės pagrindų nagrinėjimą.“

„4. Prokuroras atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimą dėl kardomosios priemonės, jeigu:

(...)

3) sprendime dėl kardomosios priemonės nurodyti įpareigojimai ar draudimai neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodytų kriterijų;

(...)“.

Kai Lietuvos Respublika yra vykdančioji valstybė – Įstatymo projekto 42 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai:

„1. Sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymas nutraukiamas prokuroro nutarimu, jeigu:

(...)

2) pasibaigė sprendime dėl kardomosios priemonės ar liudijime nurodytas terminas, kuriam buvo paskirta kardomoji priemonė;

3) paskyrus namų areštą, laikiną nušalinimą nuo pareigų ar laikiną teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimą baigėsi maksimalus šios priemonės taikymo terminas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 132 ar 157 straipsnyje, ar šio termino pratęsimas ir ikiteisminio tyrimo teisėjas, išnagrinėjęs prokuroro ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos pateiktą medžiagą, nusprendžia nepratęsti namų arešto, laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimo termino;

(...)“.

Kai Lietuvos Respublika yra vykdančioji valstybė – Įstatymo projekto 42 straipsnio 1 dalies 4 punktas:

„1. Sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymas nutraukiamas prokuroro nutarimu, jeigu:

(...)

4) asmuo, dėl kurio priimtas sprendimas dėl kardomosios priemonės, ne mažiau kaip du kartus pažeidė kardomosios priemonės sąlygas, o kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija po priminimo per pagrįstą terminą nepriėmė sprendimo atnaujinti, peržiūrėti ar panaikinti sprendimą dėl kardomosios priemonės;

(...)“.

Kai Lietuvos Respublika yra vykdančioji valstybė – Įstatymo projekto 41 straipsnio 3 dalis:

„3. Sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymą kontroliuojantis prokuroras bendradarbiauja ir konsultuojasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija. (...)“.

Kai Lietuvos Respublika yra išduodančioji valstybė – Įstatymo projekto 44 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai:

„5. Sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo priėmusi institucija privalo:

1) sekti kardomosios priemonės vykdymo eigą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje;

2) bendradarbiauti su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija;“.

Visiškas

12 straipsnis

Vykdančiosios valstybės sprendimas

1. Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija nedelsdama ir bet kuriuo atveju per 20 darbo dienų nuo sprendimo dėl kardomųjų priemonių ir liudijimo gavimo pripažįsta pagal 9 straipsnį ir 10 straipsnyje nustatyta tvarka perduotą sprendimą dėl kardomųjų priemonių ir nedelsdama imasi visų reikiamų kardomųjų priemonių priežiūros priemonių, nebent ji nuspręstų remtis vienu iš 15 straipsnyje nurodytų atsisakymo pripažinti pagrindų.

2. Jeigu pradėta taikyti teisės gynimo priemonė siekiant užginčyti 1 dalyje nurodytą sprendimą, sprendimo dėl kardomųjų priemonių pripažinimo terminas pratęsiamas dar 20 darbo dienų.

3. Jei esant išimtinėms aplinkybėms vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija negali laikytis 1 ir 2 dalyse nustatytų terminų, ji savo pasirinktu būdu nedelsdama informuoja išduodančiosios valstybės kompetentingą instituciją, pateikdama vėlavimo priežastis ir nurodydama, kiek laiko, jos manymu, prireiks galutiniam sprendimui priimti.

4. Kompetentinga institucija gali atidėti sprendimo dėl kardomųjų priemonių pripažinimo priėmimą, kai 10 straipsnyje nurodytas liudijimas yra neišsamus arba akivaizdžiai neatitinka sprendimo dėl kardomųjų priemonių, kol per pagrįstą terminą liudijimas nebus papildytas ar pataisytas.

Įstatymo projekto 40 straipsnio 1 ir 3 dalys:

„1. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos baudžiamojo proceso metu priimtą ir Lietuvos Respublikai perduotą sprendimą dėl kardomosios priemonės kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos, nutarimu pripažįsta asmens, dėl kurio priimtas šis sprendimas, gyvenamosios vietos apygardos prokuratūros prokuroras. Pripažindamas sprendimą dėl kardomosios priemonės prokuroras parenka ir paskiria vieną ar kelias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nurodytų kardomųjų priemonių (išskyrus suėmimą, namų areštą ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo), kurios labiausiai atitinka kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendime dėl kardomosios priemonės nurodytus įpareigojimus ir (ar) draudimus, tačiau negali būti už juos griežtesnės.

(...)

3. Jeigu reikalinga paskirti kardomąją priemonę – namų areštą arba reikalinga laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, prokuroras su atitinkamu prašymu kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją, kuris patvirtina prokuroro nutarimą pripažinti sprendimą dėl kardomosios priemonės ir ta pačia nutartimi paskiria namų areštą arba laikiną nušalinimą nuo pareigų ar laikiną teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymą. Ikiteisminio tyrimo teisėjas prokuroro nutarimą pripažinti sprendimą dėl kardomosios priemonės gali atsisakyti patvirtinti tik nustatęs šio straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes.“

Įstatymo projekto 40 straipsnio 7 dalis:

„7. Prokuroro nutarimą pripažinti sprendimą dėl kardomosios priemonės ir paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytas kardomąsias priemones ar kitas procesines prievartos priemones arba nutarimą atsisakyti pripažinti sprendimą dėl kardomosios priemonės asmuo, dėl kurio priimtas šis sprendimas, ar jo gynėjas gali apskųsti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartys patvirtinti ar atsisakyti patvirtinti prokuroro nutarimą pripažinti sprendimą dėl kardomosios priemonės gali būti skundžiamos aukštesniam teismui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso X skyriuje nustatyta tvarka. Prokuroras apie skundo padavimą ir numatomą skundo nagrinėjimo trukmę, taip pat apie skundo nagrinėjimo rezultatus informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją.“

Pastaba. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 64 straipsnyje numatytas 10 dienų skundo, paduoto pagal šio kodekso 63 straipsnį, nagrinėjimo terminas. Vadovaujantis šio kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, skundo padavimas iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo veiksmo ar nutarimo vykdymo, išskyrus atvejus, jeigu tai padaryti pripažįsta esant reikalinga prokuroras. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso X skyriuje nustatyta teismo sprendimų apskundimo tvarka numato 7 dienų skundo padavimo, 5 dienų skundo perdavimo nagrinėti ir 7 dienų skundo išnagrinėjimo terminus (iš viso 19 dienų).

Įstatymo projekto 41 straipsnio 3 dalis:

„3. Sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymą kontroliuojantis prokuroras bendradarbiauja ir konsultuojasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija. (...)“.

Įstatymo projekto 40 straipsnio 4 dalies 1 punktas ir 5 dalis:

„4. Prokuroras atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimą dėl kardomosios priemonės, jeigu:

1) kitos Europos Sąjungos valstybės narės pateiktas liudijimas yra neišsamus ar akivaizdžiai neatitinka sprendimo dėl kardomosios priemonės, arba nėra išverstas į lietuvių kalbą ir nebuvo papildytas ar išverstas per prokuroro nustatytą terminą;

(...)

5. Prieš priimdamas nutarimą atsisakyti pripažinti sprendimą dėl kardomosios priemonės šio straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytais atvejais, prokuroras privalo konsultuotis su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija ir prireikus prašyti jos nedelsiant pateikti reikalingą papildomą informaciją.“

Visiškas

13 straipsnis

Kardomųjų priemonių adaptavimas

1. Jei kardomųjų priemonių pobūdis neatitinka vykdančiosios valstybės teisės, tos valstybės narės kompetentinga institucija gali jas adaptuoti atsižvelgdama į lygiavertėms nusikalstamoms veikoms pagal vykdančiosios valstybės teisę taikomų kardomųjų priemonių rūšis. Adaptuota kardomoji priemonė turi kuo labiau atitikti išduodančiosios valstybės skirtą priemonę.

2. Adaptuota kardomoji priemonė negali būti griežtesnė negu paskirta pirminė kardomoji priemonė.

3. Gavusi 20 straipsnio 2 dalies b punkte arba f punkte nurodytą informaciją, išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija gali nuspręsti atsiimti liudijimą, jei vykdančioji valstybė dar nepradėjo vykdyti priežiūros. Bet kuriuo atveju toks sprendimas priimamas ir apie jį pranešama kuo greičiau ir ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo atitinkamo pranešimo gavimo dienos.

Įstatymo projekto 40 straipsnio 1 dalis:

„1. (...) Pripažindamas sprendimą dėl kardomosios priemonės prokuroras parenka ir paskiria vieną ar kelias iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nurodytų kardomųjų priemonių (išskyrus suėmimą, namų areštą ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo), kurios labiausiai atitinka kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendime dėl kardomosios priemonės nurodytus įpareigojimus ir (ar) draudimus, tačiau negali būti už juos griežtesnės.“

Įstatymo projekto 44 straipsnio 5 dalies 5 punktas:

„5. Sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo priėmusi institucija privalo:

(...)

5) gavusi informaciją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos apie ilgiausią laikotarpį, kurį galima vykdyti kardomųjų priemonių priežiūrą šioje valstybėje, jei jos nacionalinės teisėje toks laikotarpis yra nustatytas, arba apie sprendimą adaptuoti kardomąsias priemones, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo šios informacijos gavimo dienos, nuspręsti, ar nėra tikslinga atšaukti sprendimą dėl kardomosios priemonės vykdymo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, jei paaiškėja, kad kardomosios priemonės vykdymas šioje valstybėje nepadės pasiekti kardomųjų priemonių tikslų;“.

14 straipsnis

Dvigubas baudžiamumas

1. Pagal šio pamatinio sprendimo nuostatas ir neatlikus veikos dvigubo baudžiamumo patikrinimo sprendimas dėl kardomųjų priemonių pripažįstamas toliau nurodytų nusikalstamų veikų atveju, jeigu už jas išduodančiojoje valstybėje baudžiama laisvės atėmimo bausme arba priemone, susijusia su laisvės atėmimu, kurių ilgiausias terminas yra ne mažiau kaip treji metai ir jeigu jos yra apibrėžtos sprendimą priėmusios valstybės teisėje:

- dalyvavimas nusikalstamoje organizacijoje,

- terorizmas,

- prekyba žmonėmis,

- seksualinis vaikų išnaudojimas ir vaikų pornografija,

- neteisėta prekyba narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis,

- neteisėta prekyba ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis,

- korupcija,

- sukčiavimas, įskaitant sukčiavimą, kuris kenkia Europos Bendrijų finansiniams interesams, kaip apibrėžta 1995 m. liepos 26 d. Konvencijoje dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos [5],

- nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimas,

- valiutos, įskaitant eurą, padirbinėjimas,

- elektroniniai nusikaltimai,

- nusikaltimai aplinkai, įskaitant neteisėtą prekybą nykstančiomis gyvūnų ir nykstančiomis augalų rūšimis bei veislėmis,

- pagalba neteisėtai patekti į šalį ir joje apsigyventi,

- nužudymas, sunkus kūno sužalojimas,

- neteisėta prekyba žmogaus organais ir audiniais,

- žmonių grobimas, neteisėtas laisvės atėmimas ir įkaitų ėmimas,

- rasizmas ir ksenofobija,

- organizuotas ar ginkluotas apiplėšimas,

- neteisėta prekyba kultūros vertybėmis, įskaitant antikvarines vertybes ir meno kūrinius,

- pinigų gavimas apgaulės būdu,

- reketavimas ir turto prievartavimas,

- gaminių klastojimas ir piratavimas,

- administracinių dokumentų klastojimas ir prekyba jais,

- mokėjimo priemonių klastojimas,

- neteisėta prekyba hormoninėmis medžiagomis ir kitomis augimą skatinančiomis medžiagomis,

- neteisėta prekyba branduolinėmis ar radioaktyviomis medžiagomis,

- prekyba vogtomis transporto priemonėmis,

- išžaginimas,

- tyčinis padegimas,

- Tarptautiniam baudžiamajam teismui teismingi nusikaltimai,

- neteisėtas orlaivio arba laivo užgrobimas,

- diversija.

2. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Europos Sąjungos sutarties 39 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis bet kuriuo metu gali vieningai nuspręsti papildyti 1 dalyje pateiktą sąrašą kitomis nusikalstamų veikų kategorijomis. Atsižvelgdama į pagal šio pamatinio sprendimo 27 straipsnį pateiktą ataskaitą, Taryba sprendžia, ar šis sąrašas turėtų būti išplėstas ar iš dalies pakeistas.

3. 1 dalyje neišvardytų nusikalstamų veikų atvejais vykdančioji valstybė gali pripažinti sprendimą dėl kardomųjų priemonių su sąlyga, kad sprendimas yra susijęs su veikomis, kurios pagal vykdančiosios valstybės teisę taip pat laikomos nusikalstama veika, neatsižvelgiant į jos sudėties požymius arba aprašymą.

4. Priimant šį pamatinį sprendimą valstybės narės dėl konstitucinių priežasčių gali Tarybos Generaliniam sekretoriatui pateikiama deklaracija pareikšti, kad jos netaikys 1 dalies tam tikroms arba visoms toje dalyje nurodytoms nusikalstamoms veikoms. Bet kuri tokia deklaracija gali būti atsiimta bet kuriuo metu. Tokios deklaracijos skelbiamos arba apie deklaracijų atsiėmimą skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Pastaba. Lietuvos Respublika yra pateikusi deklaraciją, kad dėl konstitucinių priežasčių ji netaikys šio straipsnio 1 dalies nuostatų.

Šios nuostatos įgyvendinti ir perkelti nereikia.

Įstatymo projekto 40 straipsnio 4 dalies 5 punktas:

„4. Prokuroras atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimą dėl kardomosios priemonės, jeigu:

(...)

5) sprendimas dėl kardomosios priemonės susijęs su veika, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu;“.

Pastaba. Lietuvos Respublika yra pateikusi deklaraciją, kad dėl konstitucinių priežasčių ji netaikys šio straipsnio 1 dalies nuostatų.

Visiškas

15 straipsnis

Atsisakymo pripažinti pagrindai

1. Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti sprendimą dėl kardomųjų priemonių, jeigu:

a) 10 straipsnyje nurodytas liudijimas yra neišsamus arba akivaizdžiai neatitinka sprendimo dėl kardomųjų priemonių ir nebuvo papildytas ar ištaisytas per vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos nustatytą pagrįstą laikotarpį;

b) neatitinkami 9 straipsnio 1 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje arba 10 straipsnio 4 dalyje nustatyti kriterijai;

c) sprendimo dėl kardomųjų priemonių pripažinimas prieštarautų ne bis in idem principui;

d) 14 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais ir 14 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, kai vykdančioji valstybė yra pateikusi deklaraciją pagal 14 straipsnio 4 dalį, sprendimas dėl kardomųjų priemonių susijęs su veika, kuri nebūtų laikoma nusikalstama veika pagal vykdančiosios valstybės teisę; tačiau su mokesčiais, muitais ar valiutos keitimu susijusiais atvejais negalima atsisakyti vykdyti sprendimo remiantis tuo, kad vykdančiosios valstybės teisėje nenumatyti tokie patys mokesčiai arba tokios pačios mokesčius, muitus ar valiutos keitimą reglamentuojančios taisyklės, kokios yra numatytos išduodančiosios valstybės teisėje;

e) baudžiamasis persekiojimas negali būti vykdomas pagal vykdančiosios valstybės teisę ir jis yra susijęs su veika, kuri pagal vykdančiosios valstybės nacionalinę teisę priklauso jos kompetencijai;

f) pagal vykdančiosios valstybės teisę galioja imunitetas, dėl kurio negalima vykdyti kardomųjų priemonių priežiūros;

g) pagal vykdančiosios valstybės teisę asmuo dėl savo amžiaus negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už veiką, kuria grindžiamas sprendimas dėl kardomųjų priemonių;

h) kardomųjų priemonių pažeidimo atveju ji turėtų atsisakyti perduoti atitinkamą asmenį pagal 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos [6] (toliau – Pamatinis sprendimas dėl Europos arešto orderio).

2. 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais atvejais, prieš nuspręsdama nepripažinti sprendimo dėl kardomųjų priemonių, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija tinkamu būdu konsultuojasi su išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija ir prireikus prašo jos nedelsiant pateikti visą reikalingą papildomą informaciją.

3. Kai vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija laikosi nuomonės, kad sprendimą dėl kardomųjų priemonių gali būti atsisakyta pripažinti remiantis 1 dalies h punktu, tačiau nepaisant to ji yra pasirengusi pripažinti sprendimą dėl kardomųjų priemonių ir vykdyti jame numatytų kardomųjų priemonių priežiūrą, ji informuoja apie tai išduodančiosios valstybės kompetentingą instituciją pateikdama galimo atsisakymo priežastis. Tokiu atveju išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija gali nuspręsti atsiimti liudijimą pagal 13 straipsnio 3 dalies antrą sakinį. Jei išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija neatsiima liudijimo, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali pripažinti sprendimą dėl kardomųjų priemonių ir prižiūrėti jame numatytas kardomąsias priemones, laikant, kad atitinkamas asmuo gali nebūti perduotas pagal Europos arešto orderį.

Įstatymo projekto 40 straipsnio 4 dalis:

„4. Prokuroras atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimą dėl kardomosios priemonės, jeigu:

1) kitos Europos Sąjungos valstybės narės pateiktas liudijimas yra neišsamus ar akivaizdžiai neatitinka sprendimo dėl kardomosios priemonės arba nėra išverstas į lietuvių kalbą ir nebuvo papildytas ar išverstas per prokuroro nustatytą terminą;

2) sprendimas dėl kardomosios priemonės perduotas Lietuvos Respublikai be asmens, dėl kurio šis sprendimas priimtas, prašymo arba asmuo nesutiko sugrįžti į Lietuvos Respubliką;

3) sprendime dėl kardomosios priemonės nurodyti įpareigojimai ar draudimai neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodytų kriterijų;

4) asmuo už jo padarytą nusikalstamą veiką, dėl kurios paskirta kardomoji priemonė, buvo nuteistas Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje ir paskirta bausmė įvykdyta, tebevykdoma ar nebegali būti vykdoma pagal nuteisusios valstybės nacionalinę teisę arba sprendimo dėl kardomosios priemonės pripažinimas kitaip prieštarautų ne bis in idem principui;

5) sprendimas dėl kardomosios priemonės susijęs su veika, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu;

6) sprendimas dėl kardomosios priemonės susijęs su veika, dėl kurios gali būti taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai, ir yra suėję Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ar 96 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai senaties terminai;

7) asmuo, dėl kurio priimtas sprendimas dėl kardomosios priemonės, pagal tarptautinės teisės normas ar Lietuvos Respublikos įstatymus naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios atsakomybės;

8) asmuo, dėl kurio priimtas sprendimas dėl kardomosios priemonės, nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė;

9) yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 9¹ straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pagal Europos arešto orderį perduoti asmenį sprendimą dėl kardomosios priemonės priėmusiai valstybei, jeigu pažeidus kardomąją priemonę toks orderis būtų išduotas.“

Įstatymo projekto 40 straipsnio 5 dalis:

„5. Prieš priimdamas nutarimą atsisakyti pripažinti sprendimą dėl kardomosios priemonės šio straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytais atvejais, prokuroras privalo konsultuotis su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija ir prireikus prašyti jos nedelsiant pateikti reikalingą papildomą informaciją.“

Šią nuostatą nėra privaloma perkelti.

Pastaba. Įstatymo projektu siūloma neperkelti ir neįgyvendinti šios nuostatos. Kitaip tariant, siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikai atsisakius pripažinti ir vykdyti sprendimą dėl kardomosios priemonės pagal Įstatymo projekto 40 straipsnio 4 dalies 9 punktą (Pamatinio sprendimo 15 straipsnio 1 dalies h punktą), Lietuvos Respublika nepareikš, kad ji yra pasirengusi pripažinti sprendimą dėl kardomųjų priemonių ir vykdyti jame numatytų kardomųjų priemonių priežiūrą.

Visiškas

16 straipsnis

Priežiūrą reglamentuojanti teisė

Kardomųjų priemonių priežiūros vykdymą reglamentuoja vykdančiosios valstybės teisė.

Įstatymo projekto 41 straipsnio 1 dalis:

„1. Šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažintas sprendimas dėl kardomosios priemonės vykdomas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą ir kitus įstatymus, atsižvelgiant į šiame straipsnyje nurodytus ypatumus.“

Visiškas

17 straipsnis

Kardomųjų priemonių priežiūros tęsimas

Jei baigiantis 20 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytam terminui toliau reikia kardomųjų priemonių, išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija gali paprašyti vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos pratęsti kardomųjų priemonių priežiūrą atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir numatomas pasekmes asmeniui, jei būtų taikomas 11 straipsnio 2 dalies d punktas. Išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija nurodo laikotarpį, kuriam, tikėtina, reikės tokio pratęsimo.

Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija priima sprendimą dėl šio prašymo laikydamasi savo nacionalinės teisės, prireikus nurodydama ilgiausią pratęsimo trukmę. Šiais atvejais gali būti taikoma 18 straipsnio 3 dalis.

Įstatymo projekto 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 2 dalis:

„1. Sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymas nutraukiamas prokuroro nutarimu, jeigu:

(...)

2. Prieš priimdamas nutarimą nutraukti sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymą, prokuroras privalo konsultuotis su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija ir prireikus prašyti jos nedelsiant pateikti reikalingą informaciją. Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija prašo pratęsti namų arešto, laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimo taikymą, prokuroras su atitinkamu prašymu iki šios priemonės termino pabaigos kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją.“

Visiškas

18 straipsnis

Kompetencija priimti visus tolesnius sprendimus ir reglamentuojanti teisė

1. Nepažeidžiant 3 straipsnio, išduodančiosios valstybės kompetentingos institucijos jurisdikcijai priklauso priimti visus tolesnius sprendimus, susijusius su sprendimu dėl kardomųjų priemonių. Tokie tolesni sprendimai visų pirma priimami dėl:

a) sprendimo dėl kardomųjų priemonių atnaujinimo, peržiūros ir panaikinimo;

b) kardomųjų priemonių keitimo;

c) arešto orderio arba kito jam prilygstančio poveikio vykdomojo teismo sprendimo priėmimo.

2. Sprendimams, priimtiems pagal 1 dalį, taikoma išduodančiosios valstybės teisė.

3. Kai sprendimą priimti būtina pagal vykdančiosios valstybės nacionalinę teisę, jos kompetentinga institucija gali nuspręsti pasinaudoti šiame pamatiniame sprendime nustatyta pripažinimo procedūra, kad 1 dalies a ir b punktuose nurodyti sprendimai įsigaliotų jos nacionalinės teisės sistemoje. Dėl tokio pripažinimo nebus vykdomas naujas atsisakymo pripažinti pagrindų nagrinėjimas.

4. Jeigu išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija iš dalies pakeitė kardomąsias priemones pagal 1 dalies b punktą, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali:

a) adaptuoti šias iš dalies pakeistas priemones taikydama 13 straipsnį, jei iš dalies pakeistų kardomųjų priemonių pobūdis neatitinka vykdančiosios valstybės teisės;

arba

b) atsisakyti vykdyti iš dalies pakeistų kardomųjų priemonių priežiūrą, jei šios priemonės neatitinka 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų kardomųjų priemonių rūšių ir (arba) neatitinka priemonių, apie kurias atitinkama vykdančioji valstybė pranešė pagal 8 straipsnio 2 dalį.

5. Išduodančiosios valstybės kompetentingos institucijos jurisdikcija pagal 1 dalį nedaro poveikio procesui, kuris gali būti pradėtas vykdančiojoje valstybėje prieš atitinkamą asmenį dėl toje valstybėje jo įvykdytų nusikalstamų veikų, kurios nėra tos nusikalstamos veikos, kuriomis pagrįstas sprendimas dėl kardomųjų priemonių.

Kai Lietuvos Respublika yra vykdančioji valstybė – Įstatymo projekto 41 straipsnio 4 dalis:

Kai Lietuvos Respublika yra išduodančioji valstybė – Įstatymo projekto 44 straipsnio 5 dalies 4 ir 6 punktai:

„5. Sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo priėmusi institucija privalo:

(...)

4) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka laiku priimti reikalingus sprendimus dėl kardomosios priemonės panaikinimo ar pakeitimo, dėl kardomosios priemonės – namų arešto termino pratęsimo, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimo termino pratęsimo, taip pat prireikus prašyti tęsti kardomųjų priemonių taikymą arba atšaukti sprendimą dėl kardomosios priemonės vykdymo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, ir apie juos nedelsdama informuoti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją;

6) prireikus kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl Europos arešto orderio išdavimo siekiant perimti asmenį, kuriam paskirta kardomoji priemonė, į Lietuvos Respubliką.“

Šios nuostatos atskirai perkelti nereikalinga, nes ji paaiškina 1 dalies nuostatą.

Įstatymo projekto 41 straipsnio 4 dalis:

„4. (...) Kitai Europos Sąjungos valstybei narei pakeitus ar atnaujinus sprendimą dėl kardomosios priemonės, šis sprendimas Lietuvos Respublikoje pripažįstama šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo 40 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4-9 punktuose numatytų atsisakymo pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimą dėl kardomosios priemonės pagrindų nagrinėjimą.“

Įstatymo projekto 41 straipsnio 4 dalis, 40 straipsnio 1 dalis ir 40 straipsnio 4 dalies 3 punktas:

„4. Prokuroras atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimą dėl kardomosios priemonės, jeigu:

(...)

3) sprendime dėl kardomosios priemonės nurodyti įpareigojimai ar draudimai neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodytų kriterijų;

(...)“.

Įstatymo projekto 41 straipsnio 6 dalis:

„6. Asmuo, dėl kurio priimtas sprendimas dėl kardomosios priemonės, Lietuvos Respublikoje padaręs naują nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Apie padarytą naują nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą ir asmens patraukimą atsakomybėn nedelsiant informuojama kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija.“

Visiškas

19 straipsnis

Dalyvaujančių institucijų pareigos

1. Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija kardomųjų priemonių priežiūros laikotarpiu gali bet kada paprašyti išduodančiosios valstybės kompetentingos institucijos pateikti informaciją apie tai, ar vis dar reikia vykdyti priemonių priežiūrą atsižvelgiant į atitinkamo atvejo aplinkybes. Išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija turi nedelsdama atsakyti į tokį prašymą, prireikus priimdama tolesnį sprendimą, nurodytą 18 straipsnio 1 dalyje.

2. Iki 10 straipsnio 5 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija ex officio arba vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos prašymu nurodo, kokį papildomą laikotarpį, jos manymu, dar reikia vykdyti priemonių priežiūrą, jei apskritai toks papildomas laikotarpis taikytinas.

3. Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija nedelsdama praneša išduodančiosios valstybės kompetentingai institucijai apie visus kardomosios priemonės pažeidimus ir kitus duomenis, kuriais remiantis galėtų būti priimtas 18 straipsnio 1 dalyje nurodytas tolesnis sprendimas. Pranešama naudojant II priede pateiktą standartinę formą.

4. Siekiant apklausti atitinkamą asmenį gali būti taikoma tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės dokumentuose nustatyta tvarka ir sąlygos, kuriomis sudaroma galimybė asmenis apklausti naudojantis konferencijomis telefonu ir vaizdo konferencijomis, mutatis mutandis, visų pirma, jei pagal išduodančiosios valstybės teisės aktus prieš priimant 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą turi būti surengta teisminė apklausa.

5. Išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija nedelsdama informuoja vykdančiosios valstybės kompetentingą instituciją apie visus 18 straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ir apie tai, kad pradėta taikyti teisės gynimo priemonė siekiant užginčyti sprendimą dėl kardomųjų priemonių.

6. Jei liudijimas, susijęs su sprendimu dėl kardomųjų priemonių, atsiimamas, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija nutraukia nurodytas priemones, kai tik gauna išduodančiosios valstybės kompetentingos institucijos tinkamą pranešimą.

Kai Lietuvos Respublika yra vykdančioji valstybė – Įstatymo projekto 42 straipsnio 2 dalis:

„2. Prieš priimdamas nutarimą nutraukti sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymą, prokuroras privalo apie tai informuoti kitą Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją ir prireikus prašyti jos per prokuroro nustatytą terminą pateikti reikalingą informaciją. Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija prašo pratęsti namų arešto, laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimo taikymą, prokuroras su atitinkamu prašymu iki šios priemonės termino pabaigos kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją.“

Kai Lietuvos Respublika yra išduodančioji valstybė – Įstatymo projekto 44 straipsnio 5 dalies 3 punktas:

„5. Sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo priėmusi institucija privalo:

(...)

3) savo iniciatyva ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu, jai pateikti visą informaciją, reikalingą sklandžiai kardomosios priemonės vykdymo eigai užtikrinti, įskaitant informaciją apie kardomosios priemonės apskundimą ir skundo nagrinėjimo rezultatus;“.

Kai Lietuvos Respublika yra išduodančioji valstybė – Įstatymo projekto 44 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktai:

„5. Sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo priėmusi institucija privalo:

(...)

4) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka laiku priimti reikalingus sprendimus dėl kardomosios priemonės panaikinimo ar pakeitimo, dėl kardomosios priemonės – namų arešto termino pratęsimo, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimo termino pratęsimo, taip pat prireikus prašyti tęsti kardomųjų priemonių taikymą arba atšaukti sprendimą dėl kardomosios priemonės vykdymo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, ir apie juos nedelsdama informuoti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją;“.

Pastaba. Iš į šio Įstatymo projekto apimtį patenkančių kardomųjų priemonių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numato tik dvi priemones, kurios paskiriamos konkrečiam laiko terminui ir kurių tolesniam taikymui reikalingas kompetentingos institucijos peržiūrėjimas, kaip nurodo Pamatinio sprendimo 10 straipsnio 5 dalies a punktas. Tai yra kardomoji priemonė – namų areštas ir procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimas. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 132 straipsnio 4 dalimi, namų arešto terminą nustato ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartyje skirti namų areštą, tačiau iš karto namų areštas negali būti paskirtas ilgesnis kaip šeši mėnesiai. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas trims mėnesiams. Pratęsimų skaičius neribojamas. Kai byla perduota į teismą, dėl namų arešto paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnio 2 dalimi, laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Prireikus šios priemonės taikymas gali būti pratęstas dar iki trijų mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas.

Įstatymo projekto 41 straipsnio 5 dalis:

„5. Asmeniui, dėl kurio priimtas sprendimas dėl kardomosios priemonės, pažeidus Lietuvos Respublikoje šio sprendimo pagrindu paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, taip pat paaiškėjus kitoms svarbioms aplinkybėms, kurios turi reikšmės sprendimo dėl kardomosios priemonės tolimesniam vykdymui, atnaujinimui, peržiūrėjimui ar panaikinimui, prokuroras nedelsdamas apie tai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją. Pranešama naudojant pranešimą, kurio pavyzdinę formą patvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.“

Nuostatos perkelti nėra privaloma.

Pastaba. Prireikus apklausti asmenį telefoninės ar vaizdo konferencijos būdu galėtų būti taikomos atitinkamos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.

Įstatymo projekto 44 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktai:

5. Sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo priėmusi institucija privalo:

(...)

4) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka laiku priimti reikalingus sprendimus dėl kardomosios priemonės panaikinimo ar pakeitimo, dėl kardomosios priemonės – namų arešto termino pratęsimo, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimo termino pratęsimo, taip pat prireikus prašyti tęsti kardomųjų priemonių taikymą arba atšaukti sprendimą dėl kardomosios priemonės vykdymo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, ir apie juos nedelsdama informuoti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją;“.

Įstatymo projekto 42 straipsnio 1 dalies1 punktas:

„1. Sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymas nutraukiamas prokuroro nutarimu, jeigu:

1) kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija atsiėmė liudijimą arba kitaip nusprendė nutraukti kardomųjų priemonių vykdymą; (...)“

Visiškas

20 straipsnis

Vykdančiosios valstybės teikiama informacija

1. Vykdančiosios valstybės institucija, kuri gavo sprendimą dėl kardomųjų priemonių, kurio ji neturi kompetencijos pripažinti, kartu su liudijimu, informuoja išduodančiosios valstybės kompetentingą instituciją, kuriai ji persiuntė šį sprendimą kartu su liudijimu, pagal 10 straipsnio 8 dalį.

2. Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija nedelsdama informuoja išduodančiosios valstybės kompetentingą instituciją bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, apie:

a) atitinkamo asmens gyvenamosios vietos pasikeitimą;

b) ilgiausią laikotarpį, kurį galima vykdyti kardomųjų priemonių priežiūrą vykdančiojoje valstybėje, jeigu vykdančiosios valstybės teisėje toks ilgiausias laikotarpis yra nustatytas;

c) tai, kad kardomųjų priemonių priežiūra praktiškai yra neįmanoma, kadangi po sprendimo dėl kardomųjų priemonių ir liudijimo perdavimo vykdančiajai valstybei asmens negalima rasti vykdančiosios valstybės teritorijoje, ir tokiu atveju vykdančioji valstybė neįpareigojama vykdyti kardomųjų priemonių priežiūros;

d) tai, kad pradėta taikyti teisės gynimo priemonė siekiant užginčyti sprendimą dėl sprendimo dėl kardomųjų priemonių pripažinimo;

e) galutinį sprendimą pripažinti sprendimą dėl kardomųjų priemonių ir imtis visų būtinų kardomųjų priemonių priežiūros priemonių;

f) sprendimą adaptuoti kardomąsias priemones pagal 13 straipsnį;

g) sprendimą nepripažinti sprendimo dėl kardomųjų priemonių ir neprisiimti atsakomybės už kardomųjų priemonių priežiūros vykdymą pagal 15 straipsnį, kartu nurodant to sprendimo priežastis.

Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis:

Pastaba. Įstatymo projekto 41 straipsnio 3 dalyje numatyta bendra pareiga prokurorui nuolat konsultuotis ir bendradarbiauti su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija. Taip pat Įstatymo projektas atskirais atvejais nustato papildomas pareigas.

Įstatymo projekto 41 straipsnio 3 dalis:

„3. Sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymo metu jį kontroliuojantis prokuroras bendradarbiauja ir konsultuojasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija. Sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymo metu gali būti keičiamasi visa naudinga informacija, įskaitant informaciją, kuria remiantis galima patikrinti asmens tapatybę, gyvenamąją vietą ir informaciją apie ankstesnį asmens teistumą. Pasikeitus asmens gyvenamajai vietai ar negalint jo rasti joje, prokuroras nedelsdamas apie tai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją ir prireikus skelbia šio asmens paiešką.“

Įstatymo projekto 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 2 dalis:

„1. Sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymas nutraukiamas prokuroro nutarimu, jeigu:

(...)

Įstatymo projekto 42 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 2 dalis:

„1. Sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymas nutraukiamas prokuroro nutarimu, jeigu:

(...)

5) asmuo, kuriam paskirta kardomoji priemonė, išvyko iš Lietuvos Respublikos nuolat gyventi į užsienio valstybę arba asmuo nėra randamas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Įstatymo projekto 40 straipsnio 7 dalis:

Įstatymo projekto 40 straipsnio 6 dalis:

„6. Prokuroras apie priimtą nutarimą pripažinti sprendimą dėl kardomosios priemonės ir paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytas kardomąsias priemones ar kitas procesines prievartos priemones arba nutarimą atsisakyti pripažinti sprendimą dėl kardomosios priemonės nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, informuoja asmenį, dėl kurio priimtas šis sprendimas, ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją.“

Pastaba. Remiantis Įstatymo projekto 40 straipsnio 1 dalimi, sprendimas dėl kardomosios priemonės pripažįstamas ir adaptuojamas ta pačia prokuroro nutartimi.

21 straipsnis

Asmens perdavimas

1. Jei išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija išdavė arešto orderį ar kitą jam prilygstančio poveikio vykdomąjį teismo sprendimą, asmuo perduodamas Pamatiniame sprendime dėl Europos arešto orderio nustatyta tvarka.

2. Šiomis aplinkybėmis vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija negali remtis Pamatinio sprendimo dėl Europos arešto orderio 2 straipsnio 1 dalimi siekdama atsisakyti perduoti asmenį.

3. Kiekviena valstybė narė perkeldama šį pamatinį sprendimą į nacionalinę teisę arba vėlesniame etape gali pranešti Tarybos Generaliniam sekretoriatui, kad ji taip pat taikys Pamatinio sprendimo dėl Europos arešto orderio 2 straipsnio 1 dalį, priimdama sprendimus perduoti atitinkamą asmenį išduodančiajai valstybei.

4. Tarybos Generalinis sekretoriatas pateikia pagal 3 dalį gautą informaciją visoms valstybėms narėms ir Komisijai.

Įstatymo projekto 41 straipsnio 7 dalis:

„7. Jeigu dėl asmens, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas dėl kardomosios priemonės, išduotas Europos arešto orderis ar gautas ekstradicijos prašymas, jie nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka.“

Ši nuostatos įgyvendinti nereikia, nes siūloma pasinaudoti šio straipsnio 3 dalyje nurodyta išimtimi.

Šios nuostatos perkelti į nacionalinę teisę nereikia.

Pastaba. Notifikuodama Tarybos Generalinį sekretoriatą apie šio Pamatinio sprendimo įgyvendinimą, Lietuvos Respublika tuo pačiu informuos apie jos sprendimą taikyti Pamatinio sprendimo dėl Europos arešto orderio 2 straipsnio 1 dalį, priimant sprendimus perduoti atitinkamą asmenį išduodančiajai valstybei.

Šios nuostatos perkelti į nacionalinę teisę nereikia.

Visiškas

22 straipsnis

Konsultacijos

1. Išduodančiosios ir vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos konsultuojasi tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai tai praktiškai neįmanoma:

a) rengdamos arba bent prieš perduodamos sprendimą dėl kardomųjų priemonių kartu su 10 straipsnyje nurodytu liudijimu;

b) siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas sklandesnei ir veiksmingesnei kardomųjų priemonių vykdymo priežiūrai;

c) kai asmuo atliko sunkų nustatytų kardomųjų priemonių pažeidimą.

2. Išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija deramai atsižvelgia į visus vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos perduotus pranešimus dėl pavojaus, kurį atitinkamas asmuo gali kelti nukentėjusiesiems ir plačiajai visuomenei.

3. Taikydamos 1 dalį išduodančiosios valstybės ir vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos keičiasi visa naudinga informacija, įskaitant:

a) informaciją, kuria remiantis galima patikrinti atitinkamo asmens tapatybę ir gyvenamąją vietą;

b) svarbią informaciją apie teistumą, gautą iš įrašų apie baudžiamąją veiką pagal taikomas teisėkūros priemones.

Įstatymo projekto 44 straipsnio 1 dalis:

Kai Lietuvos Respublika yra vykdančioji valstybė - Įstatymo projekto 41 straipsnio 3 dalis:

Kai Lietuvos Respublika yra išduodančioji valstybė – Įstatymo projekto 44 straipsnio 5 dalies 1-3 punktai:

„5. Sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo priėmusi institucija privalo:

1) sekti kardomosios priemonės vykdymo eigą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje;

2) bendradarbiauti su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija;

Įstatymo projekto 41 straipsnio 3 ir 5 dalys:

(...)

5. Asmeniui, dėl kurio priimtas sprendimas dėl kardomosios priemonės, pažeidus Lietuvos Respublikoje šio sprendimo pagrindu paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, taip pat paaiškėjus kitoms svarbioms aplinkybėms, kurios turi reikšmės sprendimo dėl kardomosios priemonės tolimesniam vykdymui, atnaujinimui, peržiūrėjimui ar panaikinimui, prokuroras nedelsdamas apie tai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją. Pranešama naudojant pranešimą, kurio pavyzdinę formą patvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.“

Įstatymo projekto 44 straipsnio 5 dalies 4 ir 6 punktai:

„5. Sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo priėmusi institucija privalo:

(...)

4) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka laiku priimti reikalingus sprendimus dėl kardomosios priemonės panaikinimo ar pakeitimo, dėl kardomosios priemonės – namų arešto termino pratęsimo, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimo termino pratęsimo, taip pat prireikus prašyti tęsti kardomųjų priemonių taikymą arba atšaukti sprendimą dėl kardomosios priemonės vykdymo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, ir apie juos nedelsdama informuoti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją;

6) prireikus kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl Europos arešto orderio išdavimo siekiant perimti asmenį, kuriam paskirta kardomoji priemonė, į Lietuvos Respubliką.“

Įstatymo projekto 41 straipsnio 3 dalis:

23 straipsnis

Pranešimai, į kuriuos neatsakyta

1. Jeigu vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija dėl to paties asmens išduodančiosios valstybės kompetentingai institucijai perdavė kelis 19 straipsnio 3 dalyje nurodytus pranešimus, o pastaroji institucija po to nepriėmė 18 straipsnio 1 dalyje nurodyto tolesnio sprendimo, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali paprašyti išduodančiosios valstybės kompetentingos institucijos priimti tokį sprendimą ir tuo tikslu nurodyti pagrįstą terminą.

2. Jeigu išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija nesiima veiksmų per vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos nurodytą terminą, pastaroji institucija gali nuspręsti nutraukti kardomųjų priemonių priežiūros vykdymą. Tokiu atveju ji apie savo sprendimą informuoja išduodančiosios valstybės kompetentingą instituciją ir kompetencija vykdyti kardomųjų priemonių priežiūrą sugrįžta išduodančiosios valstybės kompetentingai institucijai pagal 11 straipsnio 2 dalį.

3. Tais atvejais, kai pagal vykdančiosios valstybės teisę reikalaujama periodiškai patvirtinti, kad būtina pratęsti kardomųjų priemonių priežiūrą, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali paprašyti išduodančiosios valstybės kompetentingos institucijos pateikti tokį patvirtinimą, nustatydama jai pagrįstą terminą atsakyti į tokį prašymą. Tuo atveju, jei išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija per atitinkamą terminą neatsako, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali nusiųsti išduodančiosios valstybės kompetentingai institucijai naują prašymą, nustatydama jai pagrįstą terminą atsakyti į tokį prašymą ir nurodydama, kad ji gali nuspręsti nutraukti kardomųjų priemonių priežiūrą, jei per tą terminą nebus gauta jokio atsakymo. Jei vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija per nustatytą terminą negauna atsakymo į tokį naują prašymą, ji gali imtis veiksmų pagal 2 dalį.

Įstatymo projekto 42 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 2 dalis:

„1. Sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymas nutraukiamas prokuroro nutarimu, jeigu:

(...)

2. Prieš priimdamas nutarimą nutraukti sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymą, prokuroras privalo apie tai informuoti kitą Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją ir prireikus prašyti jos per prokuroro nustatytą terminą pateikti reikalingą informaciją. Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija prašo pratęsti namų arešto, laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimo taikymą, prokuroras su atitinkamu prašymu iki šios priemonės termino pabaigos kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją.“

Įstatymo projekto 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 2 dalis:

„1. Sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymas nutraukiamas prokuroro nutarimu, jeigu:

(...)

Visiškas

24 straipsnis

Kalbos

Liudijimai išverčiami į vykdančiosios valstybės valstybinę kalbą arba vieną iš jos valstybinių kalbų. Priimant šį pamatinį sprendimą arba vėliau bet kuri valstybė narė Tarybos Generaliniame sekretoriate deponuotame pareiškime gali nurodyti, kad ji pripažins vertimą į vieną ar daugiau Europos Sąjungos institucijų kitų oficialiųjų kalbų.

Įstatymo projekto 44 straipsnio 2 dalis:

Pastaba. Notifikuodama Tarybos Generalinį sekretoriatą apie šio Pamatinio sprendimo įgyvendinimą, Lietuvos Respublika tuo pačiu informuos apie jos pasirinktą kalbų režimą. Siūloma nurodyti, kad Lietuvos Respublika priims liudijimus lietuvių kalbomis.

Visiškas

25 straipsnis

Išlaidos

Vykdančioji valstybė padengia šio pamatinio sprendimo taikymo išlaidas, išskyrus išlaidas, kurios atsirado išskirtinai išduodančiosios valstybės teritorijoje.

Įstatymo projekto 41straipsnio 9 dalis:

„9. Visos išlaidos, susijusios su perimto sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymu Lietuvos Respublikoje, apmokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, išskyrus išlaidas, kurios atsirado sprendimą dėl kardomosios priemonės priėmusios kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje.“

Visiškas

26 straipsnis

Ryšys su kitais susitarimais ir nuostatomis

1. Tiek, kiek tokie susitarimai ir nuostatos leidžia išplėsti ar papildyti šio pamatinio sprendimo tikslus ir padeda dar labiau supaprastinti ar palengvinti sprendimų dėl kardomųjų priemonių tarpusavio pripažinimą, valstybės narės gali:

a) toliau taikyti šio pamatinio sprendimo įsigaliojimo metu galiojančius dvišalius ar daugiašalius susitarimus ir nuostatas;

b) sudaryti dvišalius ar daugiašalius susitarimus ir nuostatas po šio pamatinio sprendimo įsigaliojimo.

2. 1 dalyje nurodyti susitarimai ir nuostatos neturi jokio poveikio santykiams su valstybėmis narėmis, kurios nėra jų šalys.

3. Ne vėliau kaip 2010 m. kovo 1 d. valstybės narės Komisijai ir Tarybai praneša apie 1 dalies a punkte nurodytus galiojančius susitarimus ir nuostatas, kuriuos jos pageidauja toliau taikyti.

4. Be to, valstybės narės Komisijai ir Tarybai praneša apie 1 dalies b punkte nurodytus naujus susitarimus ir nuostatas per tris mėnesius nuo jų pasirašymo.

Šių nuostatų perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes Lietuvos Respublika neturi palankesnių ar supaprastintų tarptautinių susitarimų su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis.

Visiškas

27 straipsnis

Įgyvendinimas

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kurios įsigaliojusios įgyvendina šį pamatinį sprendimą ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 1 d.

2. Iki tos pačios dienos valstybės narės Tarybai ir Komisijai perduoda nuostatų, kuriomis į jų nacionalinę teisę perkeliami šiuo pamatiniu sprendimu joms nustatyti įpareigojimai, tekstą.

Šių nuostatų perkelti ir įgyvendinti nereikia.

28 straipsnis

Ataskaita

1. Ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 1 d. Komisija parengia ataskaitą, remdamasi iš valstybių narių pagal 27 straipsnio 2 dalį gauta informacija.

2. Remdamasi šia ataskaita Taryba įvertina:

a) kokiu mastu valstybės narės ėmėsi šiam pamatiniam sprendimui įgyvendinti būtinų priemonių; ir

b) šio pamatinio sprendimo taikymą.

3. Prireikus ataskaita pateikiama su pasiūlymais dėl teisės aktų.

Šių nuostatų perkelti ir įgyvendinti nereikia.

29 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis pamatinis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šių nuostatų perkelti ir įgyvendinti nereikia.