LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL lietuvos respublikos miškų įstatymo nr. i-671 7 straipsnio pakeitimo

įstatymo projekto Nr. xvp-121

 

2025-11-19 Nr. 113-P-30

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Jaroslav Narkevič, komiteto pirmininko pavaduotojas Martynas Katelynas, komiteto nariai: Tadas Barauskas, Domas Griškevičius, Ričardas Juška, Saulius Luščikas, Audrius Petrošius, Valdas Rakutis, Vitalijus Šeršniovas, Violeta Turauskaitė, Daiva Žebelienė.

Komiteto biuras: vedėja Kristina Šimkutė, patarėjos: Aušra Balčiūnaitytė, Dalia Masaitienė, Deimantė Pukytė, padėjėja Vilma Keidūnė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos viceministras Edmundas Mačieža, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės patarėja Vilija Masaitienė, Valstybinės miškų tarnybos Miško naudojimo ir statistikos skyriaus vedėjas Darius Viželskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos Administracijos direktorė Roma Žakaitienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2025-02-18

1

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

Projekto 1 straipsniu keičiamo Miškų įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog 15 procentų lėšų, surinktų iš atskaitymų nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka būtų paskirstoma į savivaldybių biudžetus vietinės reikšmės viešųjų kelių priežiūrai ir taisymui (remontui). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 120 straipsnyje, 121 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus imperatyvus užtikrinti visaverčiam savivaldos funkcionavimui bei savivaldybių funkcijų įgyvendinimui reikalingą finansavimą, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį adekvatus savivaldybių funkcijų apimčiai jų finansavimas būtų numatomas, inter alia pervedant savivaldybėms tam tikrus mokesčius (jų dalį), atsižvelgiant į valstybės ir visuomenės išteklius, materialines ir finansines galimybes, proporcingai savivaldybių vykdomų funkcijų finansavimo poreikiui (2020 m. lapkričio 3 d. nutarimas). Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku kaip minėtos lėšos būtų paskirstomos konkrečioms savivaldybėmis. Siekiant teisinio aiškumo, manytume, kad keičiamame įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte reikėtų nustatyti aiškų (-ius) kriterijų (-us), kuriuo (-iais) vadovaujantis lėšos būtų paskirstomos savivaldybėms (pavyzdžiui, lėšų dalis skiriama atsižvelgiant į miško žemės plotą savivaldybės teritorijoje ar kt.).

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2025-02-18

1

 

 

2. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra užregistruotas Miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) Nr. XIVP-3933 (toliau - projektas Nr. XIVP-3933), kuriuo Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalį siūloma išdėstyti kiek kitaip nei teikiamame projekte. Pažymėtina, kad pagal projekto Nr. XIVP-3933 2 straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą naujos redakcijos Miškų įstatymas, kaip ir teikiamu projektu siūlomi Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pakeitimai, įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d. Siekiant, kad tą pačią dieną neįsigaliotų skirtingos Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatos, abiejuose projektuose siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą reikėtų suderinti tarpusavyje.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2025-02-18

 

 

 

3. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1088 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 9.13 papunktyje nustatyta, kad finansų ministerija atlieka viešųjų finansų valdymo sistemos, kuri apima valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos ir kitą tarptautinę finansinę paramą), savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų finansinių išteklių planavimo, paskirstymo, valdymo, panaudojimo efektyvumo vertinimo, apskaitos, atskaitomybės ir analizės sistemą, būklės vertinimus, inicijuoja sistemos tobulinimo priemones; rengia ir teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl viešųjų finansų valdymo tobulinimo, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė.

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2025-02-18

1

 

 

4. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2024 m. lapkričio 1 d.):

4.1. Projekto 1 straipsnio keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies esmė dėstytina taip: „Pakeisti 7 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:“ Atitinkamai projekto 1 straipsnyje turėtų būti dėstoma tik keičiamo straipsnio 7 straipsnio 2 dalies nuostata iki dvitaškio, atsisakant šios dalies struktūrinių dalių dėstymo.

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2025-02-18

1

 

 

4.2. Reikėtų atsisakyti projekto 1 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies numeravimo.

Pritarti

 

6.

Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė,

2025-02-17

 

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I- 671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-121 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, jog pastabų ir pasiūlymų neturime.

Pritarti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2025-04-30

1

 

 

Lietuvos savivaldybių asociacija susipažino su Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XVP-121 (toliau - Įstatymo projektas).

Įstatymo projektu siūloma bendrosioms miško reikmėms surenkamas atskaitymų nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką lėšų dalį perskirstyti  visoms savivaldybėms. Tai reikštų, kad ta pati surinktų lėšų dalis būtų perskirstyta ne 8 savivaldybėms, bet 60. Bendra lėšų dalis skiriama savivaldybėms liktų ta pati - 15 proc. Po lėšų perskirstymo savivaldybių, kurių miškingumas didesnis kaip 50 proc.,  finansavimas vietinės reikšmės kelių priežiūrai ir remontui miškingose teritorijose sumažėtų apie 7-8 kartus.

Lietuvos savivaldybių asociacija mano, kad didinant įgalintų  naudoti lėšas subjektų  skaičių, turi būti keičiamas ir surenkamų lėšų, skiriamų savivaldybėms, procentinis santykis. Siūlome keisti surenkamų lėšų paskirstymą sekančiai: 30 proc. į valstybės biudžetą ir 70 proc. Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskirstoma į savivaldybių  biudžetus vietinės reikšmės viešųjų kelių priežiūrai ir taisymui (remontui).

Pritarti iš dalies

Siūlytina pagal Miškų įstatymo 7 str. 2 d. surinktas lėšas paskirstyti taip: 70 procentų į valstybės biudžetą ir 30 procentų Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka į savivaldybių biudžetus (žr. komiteto pasiūlymą).

2.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2025-11-03

 

 

 

Lietuvos savivaldybių asociacija susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 2025 m. lapkričio 19 d. posėdžio išvados „Dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-121“ projektu (toliau – Išvados projektas). Išvados projekte siūlomos dvi alternatyvos pakeisti 7 straipsnio 2 dalį, keičiant surinktų lėšų savivaldybėms skyrimo principą: vietoj skyrimo tik pagal miškingumo procentą, lėšos būtų paskirstomos proporcingai pagal realų metinį leistą iškirsti medienos kiekį, nustatant minimalų 10 tūkst. ktm medienos tūrį (V. Turauskaitės pasiūlyta alternatyva) arba 100 tūkst. ktm medienos tūrį (D. Griškevičiaus pasiūlyta alternatyva).

Lietuvos savivaldybių asociacija mano, kad vertinant tokius esminius pakeitimus būtina Vyriausybės išvada bei socialinių ir ekonominių pasekmių įvertinimas.

Abejojame, ar radikaliai keičiant lėšų paskirstymo principą, bet tuo pačiu nepadidinant įstatyme numatytos 15 proc. surenkamų lėšų dalies pervedimo į savivaldybių biudžetus vietinės reikšmės viešųjų kelių priežiūrai ir remontui, bus pasiektas siekiamas tikslas – sumažinti neigiamą poveikį keliams dėl intensyvaus miškų eksploatavimo.

Pritarti iš dalies

Siūlytina pagal Miškų įstatymo 7 str. 2 d. surinktas lėšas paskirstyti taip: 70 procentų į valstybės biudžetą ir 30 procentų Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka į savivaldybių, kurių teritorijos miškingumas yra didesnis negu bendras Lietuvos miškingumas ir kuriose  leistas iškirsti metinis likvidinis medienos tūris yra ne mažesnis kaip 100 000 ktm, biudžetus (žr. komiteto pasiūlymą).

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys

Bronis Ropė,

2025-02-14

1

 

 

Argumentai:

Miškų įstatyme yra nuostata, kad bendrosioms miško reikmėms ir kitoms valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų reikmėms tenkinti surinktos lėšos skirstomos taip: 85 procentai į valstybės biudžetą ir 15 procentų paskirstoma į savivaldybių, kurių teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų, biudžetus vietinės reikšmės viešųjų kelių priežiūrai ir taisymui (remontui).

Pateiktame Miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XVP-121 yra panaikinama nuostata, kad lėšas gali gauti tik savivaldybės, kurių teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų, t. y, vietoje 7 savivaldybių, teisę gauti minėtas lėšas turės visos 60.

Taigi, surinktos lėšos bus paskirstomos visoms savivaldybėms ir todėl kiekviena savivaldybė gaus santykinai nedaug lėšų. Atsižvelgiant, į tai, kad lėšos bus naudojamos labai svarbiai sričiai - kelių priežiūrai ir remontui, o keliais naudojasi gyventojai, verslo subjektai, valstybės ir savivaldybių įstaigos bei įmonės, tikslinga nustatyti, kad savivaldybės gautų didesnę šių lėšų dalį, t. y. nustatyti, kad minėtos lėšos būtų padalintos vienodomis dalimis valstybės ir savivaldybių biudžetams, t. y. po 50 proc.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-121 1 straipsnį, kuriuo keičiama Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalis ir ją išdėstyti taip:

„2. Bendrosioms miško reikmėms ir kitoms valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 15 procentų atskaitymai, o privačių miškų valdytojams – 5 procentų atskaitymai nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Surinktos lėšos skirstomos taip: 85 procentai 50 procentų į valstybės biudžetą ir 15 50 procentų Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskirstoma į savivaldybių biudžetus vietinės reikšmės viešųjų kelių priežiūrai ir taisymui (remontui). Bendrosioms miško reikmėms tenkinti skirtas lėšas administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, jų naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras. Bendrosioms miško reikmėms skirtos lėšos naudojamos:

1) naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti valstybės nuosavybėn ir naujiems miškams įveisti;

2) miškams inventorizuoti, jų apskaitai, stebėsenai, miškų tvarkymo schemoms rengti;

3) bendrai valstybinei miško priešgaisrinės apsaugos sistemai finansuoti;

4) stichinių nelaimių padariniams ir masinių ligų bei kenkėjų židiniams likviduoti;

5) bendrai kelių ir miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir jų taisymui (remontui);

6) privačių miškų savininkams konsultuoti ir mokyti, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis;

7) taikomiesiems miško mokslo darbams finansuoti;

8) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui skirtų miško žemės sklypų, taip pat miestų miškų priežiūrai, apsaugai ir tvarkymui;

9) žemės sklypams, kuriuose yra ekologiniu požiūriu vertingų miško buveinių, įsigyti valstybės nuosavybėn;

10) miškų atkūrimui prioritetinėmis miško medžių rūšimis skatinti;

11) miškų ūkio informacinėms sistemoms kurti;

12) informacijai apie miškus viešinti, švietimui darnaus miškų ūkio klausimais finansuoti;

13) Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų tvarkymo srityje finansuoti;

14) miško genetiniams ištekliams išsaugoti ir miško medžių selekcijos plėtrai;

15) pažangioms miško dauginamosios medžiagos išauginimo, miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijoms diegti;

16) atstovauti Lietuvai tarptautinėse miškų ūkio srities organizacijose;

17) gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti.“

Pritarti iš dalies

Siūlytina pagal Miškų įstatymo 7 str. 2 d. surinktas lėšas paskirstyti taip: 70 procentų į valstybės biudžetą ir 30 procentų Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka į savivaldybių biudžetus (žr. komiteto pasiūlymą).

2.

Vyriausybė,

2025-08-13

1

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsniu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 2025 m. balandžio 15 d. vakarinio posėdžio metu priimtus sprendimus (protokolas Nr. SPP-34), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1.      Nepritarti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XVP-121 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XVP-121) dėl toliau nurodytos priežasties:

Savivaldybėse, kurių teritorijų miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų, vykdoma daugiau miško kirtimų nei mažiau miškingose savivaldybėse, todėl gabenant apvaliąją medieną ne tik miško keliais, bet ir tos savivaldybės vietinės reikšmės viešaisiais keliais, didėja tokių kelių sugadinimo tikimybė. Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostata, numatančia, kad 15 procentų į savivaldybės biudžetus skiriamų lėšų, surinktų iš atskaitymų nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką ir skirtų vietinės reikšmės viešųjų kelių priežiūrai ir taisymui (remontui), paskirstoma tik į tų savivaldybių biudžetus, kurių teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų, iš dalies kompensuojama tokių savivaldybių keliams daroma žala ir dėl to atsirandantis didesnis lėšų poreikis tinkamai kelių būklei užtikrinti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, 2024 metais surinkta 43 977 083,11 eurų atskaitymų nuo pajamų pagal Miškų įstatymą, iš jų savivaldybėms paskirstyta 3 081 078,70 eurų. Nustačius, kad lėšų gali gauti visos 60 savivaldybių, mažiausiai miškingoms savivaldybėms tenkanti lėšų suma būtų skaičiuojama nuo 92 eurų per metus, kas nesudarytų galimybių prisidėti prie vietinės reikšmės viešųjų kelių priežiūros ir taisymo (remonto) tose savivaldybėse.

Nepritarti

 

Atsižvelgiant į savivaldybių teritorijose kertamų miškų ir lėšų, surinktų iš atskaitymų nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, paskirstymo savivaldybėms duomenis, akivaizdu, kad ne visais atvejais savivaldybės teritorijos miškingumas ir vykdomų miško kirtimų apimtys yra tiesiogiai susiję. Todėl, manytina, kad šiuo metu įstatyme nustatytas lėšų paskirstymas toms savivaldybėms, kurių teritorijų miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų, nėra visiškai pagrįstas.

Siekiant teisingesnio surinktų lėšų paskirstymo savivaldybėms, siūloma lėšas vietinės reikšmės viešųjų kelių priežiūrai ir remontui savivaldybėms paskirstyti atsižvelgiant ne tik į savivaldybės teritorijos miškingumą, bet ir į metinį savivaldybės teritorijoje leistą iškirsti medienos kiekį (žr. komiteto pasiūlymą).

Toks principas padėtų užtikrinti, kad kuo didesnę žalą keliams dėl kertamų miškų patiria savivaldybė, tuo, vadovaujantis proporcingumo principu, didesnę dalį lėšų gauna.

3.

Vyriausybė,

2025-08-13

1

 

 

2. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad Seimo nario Broniaus Ropės 2025 m. vasario 14 d. pateiktas pasiūlymas Įstatymo projektui Nr. XVP-121, kad iš privalomųjų atskaitymų nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką surinktos bendrosioms miško reikmėms ir kitoms valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų reikmėms skirtos lėšos būtų paskirstomos vienodomis dalimis valstybės ir savivaldybių biudžetams, t. y. po 50 proc., sąlygotų, kad valstybės biudžetas gautų 35 proc. (apie 15,4 mln. eurų per metus) mažiau pajamų, ir nepritarti šiam Seimo nario pasiūlymui, nes siūlomi pakeitimai suteiktų mažiau galimybių finansuoti bendrąsias miško reikmes, kurioms 2023–2025 metais iš valstybės biudžeto skirta apie 8 mln. eurų kasmet, ir kitas valstybės biudžeto reikmes. Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatytos bendrųjų miško reikmių priemonės yra svarbios siekiant geriau derinti tarpusavyje ekologines, socialines ir ekonomines reikmes miškui, įgyvendinti klimato kaitos iššūkius ir kintančius visuomenės poreikius.

Nepritarti

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu siūloma padidinti savivaldybių,  gaunančių lėšas iš atskaitymų nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, skaičių, siūlytina įstatyme numatytą lėšų dalį, paskirstomą į savivaldybių biudžetus, padidinti iki 30 proc. (žr. komiteto pasiūlymą).

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas:

1. iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XVP-121 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir komiteto pasiūlymą.

2. pritarti komiteto išvadoms;

6.2. Pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.        

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

2025-11-19

1

 

 

Argumentai:

Remiantis duomenimis apie savivaldybių teritorijose kertamos medienos kiekį ir lėšų, surinktų iš atskaitymų nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, paskirstymą savivaldybėms, akivaizdu, kad savivaldybės teritorijos miškingumas ne visada atspindi realią miškų kirtimų situaciją savivaldybėse. Pavyzdžiui, viena savivaldybė gali turėti aukštą miškingumo rodiklį, tačiau miškai gali būti saugomi (pvz., esantys saugomose teritorijose, nacionaliniuose parkuose), todėl kirtimai ten beveik nevykdomi. Tuo tarpu kitos savivaldybės, kurioje miško plotai yra gerokai mažesni, teritorija gali būti intensyvaus miškų kirtimo vieta. Tokios savivaldybės vietinei kelių infrastruktūrai yra daromas didelis poveikis.

Šiuo metu galiojanti tvarka, kai pagal Miškų įstatymo 7 str. 2 d. papildomos lėšos savivaldybių vietinės reikšmės viešųjų kelių priežiūrai ir remontui skiriamos tik toms savivaldybėms, kurių teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų, nėra visiškai pagrįstas ir teisingas.

Siekiant teisingesnio lėšų, surinktų iš atskaitymų nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, paskirstymo savivaldybėms siūloma lėšas paskirstyti atsižvelgiant ne tik į savivaldybės teritorijos miškingumą, bet ir į metinį savivaldybės teritorijoje leistą iškirsti medienos kiekį.

Siūloma nustatyti, kad lėšos yra paskirstomos tik toms savivaldybėms, kurių teritorijos miškingumas yra didesnis negu bendras Lietuvos miškingumas ir kuriose leistas iškirsti metinis medienos tūris yra ne mažesnis nei 100 000 kietmetrių (ktm).

Toks principas padėtų užtikrinti, kad kuo didesnį neigiamą poveikį keliams dėl intensyvaus miškų eksploatavimo patiria savivaldybė, tuo, vadovaujantis proporcingumo principu, didesnę dalį lėšų gauna.

Taip pat atsižvelgiant į tai, kad keičiant šiuo metu nustatytą lėšų, surinktų iš atskaitymų nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, paskirstymo principą, savivaldybių, gaunančių minėtas lėšas, skaičius padidėtų, siūloma įstatyme numatytą į savivaldybių biudžetus paskirstomą lėšų dalį padidinti iki 30 procentų.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1. straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:

„2. Bendrosioms miško reikmėms ir kitoms valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 15 procentų atskaitymai, o privačių miškų valdytojams – 5 procentų atskaitymai nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Surinktos lėšos skirstomos taip: 85 procentai 70 procentų į valstybės biudžetą ir 15 30 procentų Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskirstoma į savivaldybių, kurių teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų negu bendras Lietuvos miškingumas ir kuriose leistas iškirsti metinis likvidinis medienos tūris yra ne mažesnis kaip 100 000 ktm, biudžetus proporcingai pagal metinį savivaldybės teritorijoje leistą iškirsti likvidinį medienos tūrį vietinės reikšmės viešųjų kelių priežiūrai ir taisymui (remontui). Bendrosioms miško reikmėms tenkinti skirtas lėšas administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, jų naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras. Bendrosioms miško reikmėms skirtos lėšos naudojamos:“.

 

Alternatyvaus balsavimo rezultatai: už – 6; prieš – 4 (dalyvaujant 10 iš 11 komiteto narių).

 

 

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Turauskaitė, J. Narkevič.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                             Jaroslav Narkevič

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Deimantė Pukytė