PASIŪLYMAS

                          

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375

2, 3, 6, 11, 13, 14, 201, 202, 22, 30, 32, 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 131 IR 203 STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-1571

 

2022-05-20

 

Eil.

Nr.

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

 

 

 

 

Pasiūlymai dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto:

1.

13

 

 

Argumentai:

Siekiant užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, šios plėtros priežiūrą ir kontrolę būtina užtikrinti tikslinį elektros tinklų išnaudojimą efektyviausiu būdu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti plėtros ribas mažiau efektyvioms technologijoms bei šio plėtros peržiūros mechanizmą.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo 13 straipsnį 10 dalimi.

„10. Saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW. Suminė įrengtoji galia apskaičiuojama kaip šių elektrinių įrengtųjų galių, nurodytų galiojančiuose leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimuose gaminti elektros energiją, rangovų deklaracijose, kurios pateikiamos elektros tinklų operatoriui, ir prijungimo sąlygose, išduotose gamintojams, kuriems leidimai nėra reikalingi. Į šią galią nėra įskaičiuojama atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų ar piliečių energetikos bendrijų, kai šių bendrijų pagrindiniai nariai, dalininkai ar dalyviai yra savivaldybės ar savivaldybių įmonės, o jų pagrindinė paskirtis – mažinti energetinį skurdą ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams, ir gaminantiems vartotojams priskirta elektrinių įrengtoji galia. Pasiekus 2 GW suminės įrengtosios galios dydį, Vyriausybės įgaliota institucija atlieka technologinį ir ekonominį saulės šviesos energijos elektrinių plėtros vertinimą ir, atsižvelgdama į Nacionaliniame pažangos plane nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, teikia Vyriausybei pasiūlymą dėl tolesnės saulės šviesos energijos elektrinių plėtros.“

 

2.

14

16

 

 Argumentai:

Siekiant užtikrinti atsinaujinančios energetikos plėtros priežiūrą ir kontrolę bei laiku reaguoti į situacijas, kai atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės nėra plėtojamos, tačiau tinklų pralaidumai lieka rezervuoti, tikslinga dažniau nei kas ketvirtį pateikti informaciją Energetikos ministerijai, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai ir VšĮ Lietuvos energetikos agentūrai apie vykdomų projektų eigą ir ketinimų protokolų vykdymą. Taip pat siekiant skaidriai atlikti priežiūros ir kontrolės procedūras, tinklų operatoriai turi teikti informaciją ir apie išduotas elektrinėms išankstines prijungimo prie energetikos tinklų sąlygas.

 

Pasiūlymas:

 

             Pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalį:

 

„16. Elektros tinklų operatorius kas ketvirtį mėnesį teikia Energetikos ministerijai, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai ir viešajai įstaigai Lietuvos energetikos agentūrai (toliau – Lietuvos energetikos agentūra) informaciją apie vykdomų elektrinių statybos projektų eigą ir ketinimų protokolų sąlygų vykdymą bei išduotas išankstinės prijungimo sąlygas.“

 

3.

14, 15

3, 4

 

Argumentai:

Savivaldybių bendrieji planai numato tam tikrų teritorijų, kuriose šiuo metu yra žemės ūkio paskirties sklypai, urbanizavimą. Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti galimybę statyti vėjo elektrines žemės ūkio paskirties sklypuose, nedetalizuojant, kokiose teritorijose yra šie sklypai. Ši nuostata gali sukelti neaiškumų ir sunkumų įgyvendinant ją praktikoje, kadangi vėjo elektrinės turi būti statomos tam tikrais atstumais nuo gyvenamųjų namų dėl galimo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, o numačius galimybę jas statyti teritorijose, kurios ateityje bus urbanizuojamos, susidarys situacija, kad planuojama urbanizuoti teritorija negalės būti panaudota pastatų statybai.  Todėl tikslinga numatyti, kad vėjo elektrinių statyba galima tik žemės ūkio paskirties sklypuose, esančiuose neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad hibridines elektrines gali sudaryti atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės ir (ar) kaupimo įrenginiai, ir siekiant skatinti atsinaujinančios energetikos plėtrą, netikslinga riboti galimybių įrengti tik prie skirstomųjų tinklų jungiamas hibridines elektrines žemės ūkio paskirties sklypuose.

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti Įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (išskyrus miestų ir miestelių teritorijas ir teritorijas, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais, atitinkama statyba draudžiama negalima), užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (išskyrus saulės šviesos energijos elektrines) ir gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant žemės naudojimo paskirties galima statyti:

1) saulės šviesos energijos elektrines;

2) vėjo elektrines (tarp jų vėjo elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis), jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas (sklypai) yra neurbanizuotose ar neurbanizuojamose teritorijose;

3) 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines, arba biodujų gamybos įrenginius, kurių biodujų gamybos ar valymo apimtys neviršija 750 kubinių metrų biodujų per valandą, nenumatant jų statybos teritorijų planavimo dokumentuose;

4) prie skirstomųjų tinklų jungiamas hibridines elektrines.“

 

2. Papildyti Įstatymo projekto 14 straipsnį 4 dalimi:

„4. Statant šio straipsnio 3 dalyje nurodytas elektrines, išskyrus saulės šviesos energijos elektrines, turi būti užtikrinta galimybė naudoti žemės ūkio paskirties sklypus pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Už žemės naudojimą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą atsako šių sklypų savininkai.“

3. Buvusias Įstatymo projekto 14 straipsnio 4–7 dalis laikyti 5–8 dalimis.

 

Analogiškus pakeitimus atlikti Įstatymo projekto 15 straipsnio 3 dalyje.

 

1. Pakeisti Įstatymo projekto 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (išskyrus miestų ir miestelių teritorijas ir teritorijas, kuriose vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais,  atitinkama statyba draudžiama negalima), užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (išskyrus saulės šviesos energijos elektrines) ir gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant žemės naudojimo paskirties galima statyti:

1) saulės šviesos energijos elektrines;

2) vėjo elektrines (tarp jų vėjo elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis), jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas (sklypai) yra neurbanizuotose ar neurbanizuojamose teritorijose;

3) 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines, arba biodujų gamybos įrenginius, kurių biodujų gamybos ar valymo apimtys neviršija 750 kubinių metrų biodujų per valandą, nenumatant jų statybos teritorijų planavimo dokumentuose;

4) prie skirstomųjų tinklų jungiamas hibridines elektrines.“

 

2. Papildyti Įstatymo projekto 14 straipsnį 4 dalimi:

„4. Statant šio straipsnio 3 dalyje nurodytas elektrines, išskyrus saulės šviesos energijos elektrines, turi būti užtikrinta galimybė naudoti žemės ūkio paskirties sklypus pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Už žemės naudojimą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą atsako šių sklypų savininkai.“

3. Buvusias Įstatymo projekto 15 straipsnio 4–10 dalis laikyti 5–11 dalimis.

 

4.

48

 

 

Argumentai: Lietuva turi dideles ambicijas atsinaujinančių išteklių energetikos srityje ir jau reikšmingai prisidėjo siekiant bendro Europos Sąjungos neutralumo – 2020 m. Lietuvos bendro galutinio energijos suvartojimo atsinaujinančių išteklių dalis sudarė 26,98 proc. Lietuva, suprasdama klimato kaitos svarbą, iš esmės palaiko ambicingesnius Europos Komisijos tikslus ir siekius, siūlomus įtvirtinti atnaujinamoje 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (toliau – atnaujinama Direktyva). Pastebėtina, kad atnaujintoje Direktyvoje siūloma įtvirtinti atsinaujinančių išteklių tikslus pramonėje (atnaujinamos Direktyvos 22a straipsnis), kam iš esmės pritaria tiek Lietuva, tiek kitos valstybės narės.

Siekiant spartesnės atsinaujinančių išteklių plėtros ir jau dabar pradėti pramonės ir komercijos perėjimą prie atsinaujinančios energetikos, siūlytina jau dabar nustatyti sąlygas atsinaujinančių išteklių plėtrai.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„48 straipsnis. Teritorijų planavimo reikalavimai

1. Planuojant visuomeninės, pramoninės, komercinės ir gyvenamosios paskirties teritorijas, projektuojant, statant, rekonstruojant ir (ar) atnaujinant (modernizuojant) visuomeninius, pramoninius, komercinius ar gyvenamuosius pastatus, turi būti vertinamos galimybės naudoti įrenginius ir sistemas, skirtas elektros energijos, šildymo ir vėsinimo iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui, taip pat centralizuotam šilumos ir vėsumos energijos tiekimui. Planuojant miestų infrastruktūrą, atsižvelgiant į visuomenės interesus, privaloma numatyti šilumos iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą.

2. Projektuojant naujus visuomeninės, pramoninės ir komercinės, gyvenamosios paskirties pastatus (jų dalis), turi būti numatyta įrengti atsinaujinančius išteklius naudojantį elektros energijos gamybos įrenginį, kurio leistina naudoti galia būtų ne mažesnė kaip vartotojo objektui suteikta leistina naudoti galia. Kai nurodytos leistinos generuoti galios atsinaujinančius išteklius naudojančiam elektros energijos gamybos įrenginiui įrengti nėra techninių galimybių, nurodytos  paskirties pastato (jų dalies) valdytojas turi užtikrinti, kad elektros energijos vartojimo poreikis būtų padengtas kitais pagrindais įsigyjama elektros energija iš atsinaujinančių išteklių.

2. 3. Aplinkos ministerija kartu su Energetikos ministerija rengia ir viešai skelbia rekomendacijas projektuotojams, architektams ir kitiems specialistams dėl atsinaujinančių energijos išteklių technologijų, didelio energinio efektyvumo technologijų, centralizuoto šilumos ir vėsumos energijos tiekimo sistemų integravimo, planuojant, projektuojant, statant ir atnaujinant (modernizuojant) visuomeninės, pramoninės, komercinės ar gyvenamosios paskirties teritorijas.“

 

5.

51

6

 

Argumentai: Vertinant AB „Energijos skirstymo operatorius“ viešai skelbiamą transformatorių pastočių laisvų galių žemėlapį gamintojams, matyti, kad laisvų galių skirstymo ir perdavimo tinkluose yra miestų teritorijose, kur atsinaujinančių energijos išteklių plėtra ribota dėl urbanizuotų teritorijų, todėl siūlytina skatinti saulės šviesos energijos elektrines įrengti ant daugiabučių pastatų stogų. Vertintina, kad šiuo metu teisinis reguliavimas dėl saulės elektrinių įrengimo ant daugiabučių stogų yra pakankamas, tačiau trūksta praktikos ir gairių, kaip tai turėtų būti daroma.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo 51 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra rengia, teikia ir viešai skelbia informaciją apie sistemas ir įrenginius, naudojančius atsinaujinančius energijos išteklius, jų teikiamą naudą, sąnaudas ir šių išteklių vartojimo efektyvumą. Taip pat rengia ir savo interneto svetainėje skelbia rekomendacijas dėl saulės šviesos energijos elektrinės įrengimo ant daugiabučio namo stogo ir standartines daugiabučio namo stogo nuomos (panaudos) sutarties sąlygas, kuriose taip pat turi būti nurodytos saulės šviesos energijos elektrinės įrengimo ant stogo, eksploatavimo ir stogo naudojimo sąlygos, daugiabučio namo patalpų savininkų ir (ar) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo ir saulės šviesos energijos elektrinės valdytojo teisės ir pareigos.“

 

Teikia

Seimo narys Dainius Kreivys