Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 18, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 3, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 33
(NUOTOLINIU BŪDU)
STENOGRAMA
2021 m. kovo 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. MAZURONIS ir V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Laba diena, gerbiami kolegos. Pradedame kovo 16 dienos Seimo vakarinį posėdį. Iš pradžių užsiregistruokime į vakarinį posėdį, balsuojame. Prašom registruotis ten, kur vyksta registracija. Prašom registruotis.
Taip. Buvo 34 bandymai registruotis. Sėkmingai autentifikavosi 31, užsiregistruoti nepavyko 3.
Gerbiami kolegos, dėl vedimo tvarkos, matau, nori kalbėti A. Vinkus. Prašom, gerbiamas kolega.
Įsijunkite mikrofoną ir jums bus suteiktas žodis. Gerbiamas Antanai Vinkau, jūs užsirašęs pasisakyti dėl vedimo tvarkos. Ar norėtumėte ką nors pasakyti dėl vedimo tvarkos? Nėra garso. Gerbiami kolegos, ar girdite balsą iš Seimo posėdžių salės, nes, aš suprantu, kažkas teigia, jog nieko negirdi.
Ar A. Nekrošius dėl vedimo tvarkos norėtų pasisakyti? Gerbiami kolegos, ar dabar girdite balsą iš Seimo posėdžių salės? Matau, kad lyg jau ir girdite. Atrodo, mūsų techniniai nesklandumai susitvarkė, atsiprašome už vėlavimą.
Dabar dėl vedimo tvarkos buvo du Seimo nariai, kurie norėjo pasisakyti. A. Vinkus buvo pirmasis. Ar kolega A. Vinkus norėtų pasisakyti dėl vedimo tvarkos?
A. VINKUS (LVŽSF). Taip, noriu. Gerbiamas posėdžio pirmininke, noriu pasakyti dėl paskutinio balsavimo, kai ponas V. Juozapaitis pristatė klausimą – projektą Nr. XIVP-245: nors ekrane buvo rašyta, kad prisijungę teisingai, nebuvo galimybės, kaip balsuoti – už, prieš ar susilaiko. Prašau mano balsą įskaityti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Protokole taip ir bus pažymėta. Taip pat dėl vedimo tvarkos pasisakyti nori A. Nekrošius. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju. Aš jau išsibraukiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, einame prie darbotvarkės klausimų. Atsiprašau, dar R. Baškienė norėtų pasisakyti dėl vedimo tvarkos. Prašom, kolege.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Pradėkime posėdį: gongas, registruokimės – taip, kaip privalu pagal Statutą. Vakarinis posėdis reikalauja tokios pačios malonios pradžios.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, kadangi mikrofonai, pasirodo, neveikė ir jūs negirdėjote, kai buvo registracija pradėta, padarysime viską iš naujo.
Pradedame Seimo vakarinį posėdį. (Gongas) Ir dabar dar kartelį registruokimės, tikrai matysime daug didesnius skaičius, negu matėme pirmojoje registracijoje. Prašom – registracija pradėta.
Dėkoju. Registracija įvyko. Iš viso buvo 103 bandymai registruotis, 102 pavyko, 1 autentifikuotis nepavyko. Iš viso užsiregistravo 99.
14.12 val.
Vyriausybės pusvalandis
Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio pranešimas dėl COVID-19 pandemijos
Gerbiami kolegos, pereiname prie vakarinio posėdžio darbotvarkės pirmo klausimo, tai yra darbotvarkės 2-1 klausimas – Vyriausybės pusvalandis su sveikatos apsaugos ministru A. Dulkiu. Iš pradžių jam suteiksime žodį pristatyti naujausią aktualią informaciją ir tada bus galimybė užduoti klausimus. Mačiau, kad tikrai užsiregistravo nemažai Seimo narių. Iš pradžių ministrui suteikiamas žodis. Iki 15 minučių. Prašom, ministre.
A. DULKYS. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Tikiuosi, esu girdimas. Kadangi ilgą laiką nebuvo Vyriausybės valandų ir pusvalandžių, tai esu dėkingas už sudarytą galimybę pasidalyti įžvalgomis. Kad būtų mažiau kalbėjimo ir iliustratyviau, norėčiau su jumis pasidalyti ir atitinkama medžiaga ekrane. Norėčiau paklausti, ar jinai jums yra matoma?
PIRMININKAS. Taip, matoma.
A. DULKYS. Gerai. Gal tada taip ir pradėkime. Matyt, įžvalgas pradėčiau nuo to, prisiminkime, kokį turėjome pandemijos problemų kalną, kaip aš jį kartais vadinu. Gruodžio mėnesį Lietuvoje pandemija buvo įsisiautėjusi taip, kad buvome ir pirmi pasaulyje, ir pirmi Europoje pagal tuos rodiklius, kurių nesinorėtų turėti. Gruodžio mėnesį naujų atvejų toks klasikinis dydis, palyginamas tarptautiniu mastu, 14 dienų naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų dydis, Lietuvoje buvo pasiekęs jau 1 tūkst. 500. Dabar mes nuo to kalnelio esame nusileidę. Šiuo metu yra apie 220 šitas skaičius. Leidomės nuo kalnelio truputėlį greičiau, nei į jį kilome, tačiau, kaip matote, šiuo metu jau beveik penkias savaites turime tą tokį stabilumą, kurį sakau visiškai be pozityvo. Tai yra norėtųsi, kad ir toliau judėtume žemyn, tačiau šiuo metu situacija yra tokia svyruojanti ir sustojusi.
Jeigu pažiūrėtume į Lietuvos žemėlapį, kaip jis atrodė gruodžio mėnesį ir kaip atrodo šiandien, kaip matote, Lietuva yra tikrai prasivaliusi, viruso paplitimas tikrai yra sumažėjęs, turime labai daug ir žalių savivaldybių. Jeigu pasižiūrėtume į kontekstą daugiau europinį, tai, kaip jau ir minėjau, čia truputį pagal kitą dydį, bet iš principo mes buvome pirmaujantys. Šiuo metu tas tokias lyderio, nemalonaus lyderio, gretas mes palikome. Deja, liūdna yra tai, kad mūsų kaimynai estai šiuo metu yra pakliuvę į beveik analogišką situaciją, ir čekai, ir estai (dabar jeigu įsivaizduotume) turi labai panašaus dydžio problemų kalną, kokį mes turėjome gruodžio mėnesį.
Jeigu apskritai, tai pastarosiomis savaitėmis nerimo vis daugiau yra Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje. Labai sparčiai situacija blogėja Lenkijoje, Bulgarijoje, Graikijoje, Kipre ir Maltoje. Estijoje, Italijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Rumunijoje, Maltoje net griežtinamos priemonės šiuo metu. Estijoje stabdomas mokymasis kontaktiniu būdu, Maltoje taip pat pradedamos uždarinėti mokyklos.
Žiūrint į mirtis, šituo aspektu mūsų situacija taip pat yra kiek geresnė. Aišku, visiems kaimynams taip pat linkime, kad jinai būtų gera, bet, deja, Slovakijoje, Čekijoje, Vengrijoje, pas kaimynus estus ir lenkus mirtingumas auga. Galime pasidžiaugti, kad pas mus jau n savaičių mirčių mažėja. Jeigu labiau konkretinčiau, labai norėčiau priminti, kad per pandemijos laikotarpį Lietuvoje mirė daugiau žmonių nei bet kuriais kitais metais per pastaruosius du dešimtmečius. Tokią turėjome situaciją ir būtent dauguma jų per antrąją pandemijos bangą.
Kaip matote, mūsų analitikų pateikta schema rodo, kad perteklinis mirtingumas yra drastiškai sumažėjęs ir yra tiesiog sugrįžęs, na, taip jau galima būtų pasakyti, prie normalių vidurkių. Jeigu pasižiūrėtume truputį kitaip į pateiktus duomenis, kaip matote, tas perteklinio mirtingumo sumažėjimas įvyko tiesiog sumažėjus tiesioginių ir su kovidu susijusių mirčių. Matote, vėl toks atitinkamas kalnelis yra nuėjęs į apačią.
Dabar kalbant apie sveikatos apsaugos sistemos situaciją, ligoninių užimtumą, tai šiuo metu gydoma tris kartus mažiau pacientų ir gydymui skirtų lovų atitinkamai yra tris kartus mažiau, nei buvo gruodžio–sausio mėnesiais. Mūsų situacija buvo pasiekusi 95 % intensyviosios terapijos lovų užimtumą. Analogiška situacija šiomis dienomis yra Prancūzijoje. Bulgarijoje ir Lenkijoje taip pat yra stabdomos planinės operacijos ir netgi būtinosios medicininės paslaugos.
Mes turėjome didžiulį nerimą Kalėdų metu. Visiems susitelkus, padedant šeimos gydytojams, vaistininkams ir visiems kitiems dalyviams, ta situacija praėjo. Šiuo metu mes turime apie 45–50 % užimtumą.
Tuo metu, kai jau buvome net prie sistemos, sakyčiau, griūties ribos, mes priėmėme keletą sprendimų, kurie palengvino ligoninių darbą; įteisinome nuostatą, kad į ligoninę guldomiems pacientams gydymo paslaugas galėtų teikti gydytojai specialistai pagal profesinę kvalifikaciją ir medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją, jų kompetencijos atitinkamai nurodomos. Kadangi trūko personalo, priėmėme sprendimą ir praplėtėme slaugytojų padėjėjų funkcijas. Taip pat sutrumpinome asmens sveikatos priežiūros įstaigų personalo izoliacijos terminus, priėmę sprendimą, kad stabilios būklės pacientų gydymą galėtume baigti reabilitacijos ligoninėse. Savanoriai labai stipriai įsiliejo.
Žodžiu, visos tokios kompleksinės priemonės mums leido kaip ir iš esmės stabilizuoti situaciją, tačiau tikrai su nerimu žiūrime į paskutines savaites, kad būtent tiek Kaune, tiek ypač Vilniuje matome vėl atidaromas papildomas lovas ir tas užimtumas Vilniuje jau vėl pradėjo judėti link 70 %. Tas truputį jau kelia nerimą.
Dabar, kai startavome, tiesiog noriu priminti, dėl pandemijos valdymo mes buvome apsibrėžę kartu su visuomene, kad jaustume, iki kur turėtume atkeliauti, kad galėtume sakyti, kad vėl valdome situaciją. Reikia pripažinti, kad mums pasiekti 200 atvejų skaičiaus nepavyko, esame labai arti, bet teigiamų tyrimų dalis, na, sakykim, daugmaž yra arti. Kai dėl vadinamojo reprodukcinio dydžio, kad 100 žmonių neužkrėstų daugiau kaip 100 kitų, mums jį ilgą laiką kaip ir yra pavykę pasiekti, tačiau pastaruoju metu jis taip pat turi tam tikro bangavimo elementų.
Jeigu pasižiūrėtume į tą mūsų kelionę, na, įsivaizduotume ją truputį kitaip, lyg eitume takeliu, matote, čia gražiai analitikų parodyta, kaip mes keliavome ilgai juoda teritorija, apsisukome, grįžome ir dabar jau esame kažkur link šviesesnės raudonos, o kai kas jau yra ir geltonoje zonoje.
Taip, žiūrime toliau. Dažna tema – testavimas. Keletas žodžių apie testavimą. Atliekamų testų dalis yra sumažėjusi, negu buvo per piką. Yra buvę dienų, kad ir 16 tūkst. ir daugiau. Pagrindinė priežastis – tiesiog sumažėjo sergamumas, sumažėjo, kaip matote, simptominių žmonių, kurie kreipdavosi dėl testų. Viena priežastis.
Kita priežastis, mes vakcinavome kritinę masę medikų bendruomenės, tai taip pat sumažino testavimo apimtis. Todėl dabar mums atsivėrė naujos galimybės, kad norėtumėte didinti profilaktinio testavimo apimtis. Matote, kaip jas mėginame didinti, vis plečiame jas savanoriškai, sudarėme galimybes ir savivaldybėms savarankiškai spręsti tam tikrais atvejais.
Naujausiomis žiniomis, testavimo net privalomumą vedasi Čekija šiuo metu. Bet, kaip matote, keitėsi ta profilaktinio testavimo pati kompozicija, nes sumažėjo medikų, globos namų profilaktinio testavimo, dabar atsirado galimybė mobiliuosiuose punktuose profilaktiškai testuoti kitų žmonių grupes.
Labai noriu atkreipti dėmesį čia į tokią raudoną juostelę. Tikiuosi, ji jums matoma. Ji būtent rodo, kaip mažėja sergamumas tose grupėse, kurios buvo vakcinuotos.
Ką gi, žiūrime toliau, kaip plėsti kitas tyrimų rūšis. Aktyviai pradėjome naudoti kitų tipų tyrimus, greituosius antikūnų testus. Jie mums leido sutaupyti daug vakcinos dozių, nevakcinuojant persirgusių žmonių. Pradėjome naudoti ir didiname testavimo apimtis greitaisiais antigenų testais, kurie pagaliau jau yra atkeliavę į Lietuvą. Praplėtėme testavimo galimybes PGR kaupinių naujais metodais. Šiuo metu validuojamės ir kartu su Gyvybės mokslų centru ir Kraujo centru žiūrime, kaip dar praplėsti PGR tyrimų paviršių, PGR tyrimus. Iš principo tai reiškia, kad mes Lietuvoje pereiname iš tos tokios pasyvios testavimo strategijos į tokią proaktyvią. Ir tada atitinkamai jau mano minėtas įvairių rūšių testavimo išplėtojimas.
Į ką dar norėčiau atkreipti dėmesį? Yra inicijuotos ir atitinkamos greitųjų testų ne tik pirkimo schemos, bet ir būtent laboratorijų robotizavimo elementai yra pradėti, tai tikimės, kad dar ir šitos pandemijos kontekste, ir visų kitų mes sustiprinsime nacionalinių laboratorijų galingumus, pajėgumus.
Na, protrūkių stebėsena taip pat dabar yra naujausia aktualija, nes norime jau dabar veikti tikslingai, ir reikia, kad veiktų ne šiaip ribojančios priemonės, bet kad būtų didesnis dėmesys būtent patiems protrūkiams. Kas yra padaryta? Tai, kad įteisintas ne tik protrūkių identifikavimas, bet ir pagalba darbdaviams, tyrimų protrūkių aktyvinimas, nes numatėme tyrimus ne tik didelės, bet ir mažos rizikos asmenų. Taigi tikrai čia turime dar kur ir galvą pelenais pasibarstyti, tačiau iš tikrųjų tam skiriame didelį dėmesį.
Vakcinacija. Lietuva tikrai turi gerą vakcinų rezervacijos portfelį. Čia, matyt, iš klausimų ir atsakymų gal jūs turėsite kokių nors dalykų dėl vakcinų rezervavimo ir situacijos, tačiau iš principo, čia jūsų žiniai, kaip atrodo, kaip tos vakcinos pas mus keliauja. Per tą laiką mes esame sukūrę tam tikrą priemonių planavimo sistemą, nes vakcinuoti reikia ir įvairių kitų priemonių, ir vakcinacijos plano. Buvo, aišku, tam tikrų sunkumų su „Pfizer“ vakcinos šalčio keliu, tačiau dirbame kartu su savivaldybėmis, bendradarbiaujame ir judame į priekį. Prie vakcinavimo skaičių, kokie jie yra, aš nesustosiu, juos galima matyti atviruose duomenyse. Tačiau ką galbūt labiau norisi parodyti, tai, kad, sakykime, kelionė iš centrinio sandėlio būtent į vakcinavimo centrus pas mus jau vyksta tikrai gana operatyviai, tačiau, be abejo, vėlesniuose etapuose jau turime tam tikrų problemų dėl, sakykime, galimo greitesnio vakcinavimo kai kuriuose vakcinavimo centruose. Kaip matote, pagal vakcinų rūšis vakcinavimas „AstraZeneca“ vakcina taip pat juda šiek tiek lėčiau nei kitų.
Jeigu žiūrėsime į tikslines grupes, tai matote, kaip keičiasi grupės pagal prioritetus ir kaip judame vis pirmyn. Paskiepijus gydytojus, globos namus, dabar jau yra įsibėgėjęs visų kitų rizikos grupių skiepijimas ir tai galima matyti mūsų atviruose duomenyse taip pat.
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre, prašom eiti link pabaigos. Jūsų laikas jau baigiasi.
A. DULKYS. Gerai.
Žiūrint į bendrą kontekstą, tai tvarkomės su vakcinavimu visai neblogai, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Aišku, norisi geriau. Kaip matote, latvių situacija yra susijusi būtent su jų vakcinų politikos, sakykime, tam tikrais klausimais ir rezervavimo klausimais.
Dabar viena iš naujausių aktualijų, kuri mums kelia nerimą, tai yra būtent atmainų paplitimas. Tarp apskričių jis yra nevienodas. Vykdome sekoskaitą. Žiūrime, kaip čia toliau plėtosis. Kaip matote, Vilniuje ir Marijampolėje turime nerimą keliančių ženklų, nes būtent naujos mutacijos turi savybę ir greičiau plisti, ir būti kur kas mirtingesnės. Čia, dešinėje pusėje, matote, kaip Danijoje labai greitai britiškoji atmaina užkariavo savo teritoriją.
Taigi apibendrinant, epidemiologinė situacija šiuo metu yra nepalyginamai geresnė, negu turėjome žiemą piko metu. Perteklinis mirtingumas yra suvaldytas. Investuojame į naujus testavimo įrankius ir manome, kad pandemiją turėtume valdyti naujais įrankiais. Bet nerimą kelia, aišku, naujos viruso atmainos.
PIRMININKAS. Dėkoju.
A. DULKYS. Matyt, būtų tiek.
PIRMININKAS. Atsiprašau, dėkoju, ministre. Palikime dar laiko klausimams. Pagal mūsų Statutą klausiama proporcingai frakcijų dydžiui, pradedant nuo opozicinių frakcijų. Pirmoji pagal šią eilę užsirašiusi klausti yra R. Baškienė. Ruošiasi A. Sysas. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Išties matau, kad praėjusios kadencijos geroji patirtis, kai ministrai atsiskaito Seimui, pateikia informaciją, pasiteisino. Tai ačiū, gerbiamas ministre, ačiū, kad tai organizuojate. Tikiuosi, gerbiamas ministre, jūs girdėjote žmonių nuogąstavimus ir pastebėjimus apie blogėjančią visuomenės psichologinę būseną, apie komunikacijos spragas, apie daugelį tokių neigiamybių. Na, jūs čia teigiamai pateikėte visą savo veiksmų planą. Kad nereikėtų vis dėlto galvos barstytis pelenais, ką jūs pastebėjote, sakykite, kokios pagalbos trūksta, ko tikitės iš šalies ir kokių spręstinų problemų reikėtų imtis čia ir dabar? Ką padarote gerai, tuo džiaugiamės, bet yra problemų tikrai didžiulis ratas. Galbūt daugiau apie jas.
A. DULKYS. Labai ačiū. Žiūrėkite, dabar, matyt, esame tame etape, kai patys matome, kad turime dar labiau bendradarbiauti su savivalda, nes savivaldoje dabar yra daug vakcinacijos centrų, o mes startavome pagrindiniuose penkiuose vakcinavimo centruose. Kai buvo vakcinuojama medikų bendruomenė, ji buvo labai organizuota, ji buvo labai aiškios lokacijos, tai žmonės, kurie puikiai supranta ir prasmę, ir naudą. Tačiau dabar, kai mes judame į kitas visuomenės grupes, tai matome iškylančių daugybę dalykų, apie kuriuos mes, tarkime, galbūt iš karto ir nepagalvojome. Tai ir kaip seniems žmonėms atvažiuoti iki vakcinavimo centro, tai, kad juos pasiektų ta informacija. Čia jūsų, kaip Seimo narių, tikrai matytume tą bendradarbiavimą, kaip tobulinti vakcinavimo centrų darbą savivaldoje, kad ta geroji praktika sklistų. Mes tikrai matome labai skirtingas patirtis savivaldybėse. Kai kuriose savivaldybėse situacija tokia, kad, atrodo, joms dvigubai duok vakcinų ir jos susitvarkys, kai kur tas procesas vyksta šiek tiek lėčiau, bet aš tikrai nekaltinu, aš turiu minty, kad tai yra mūsų visų bendras reikalas sustyguoti šitą darbą. Tai, matyt, mūsų bendradarbiavimas su savivalda, su jos administracija ir su ten dirbančiais gydymo įstaigų vadovais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas ministre, padėkosiu už pranešimą, labai vizualus, daug skaičių, aišku, jį reikėtų dar įdėmiau paanalizuoti. Mes siuntėme ir savo siūlymus. Dėkoju, į kai ką atsižvelgėte, pavėluotai, bet vis tiek. Jūs pats paminėjote, ko mes labai prašėme, tai yra suteikti savivaldai daugiau teisių, nes ji puikiausiai tvarkosi, geriau tvarkosi vietose. Tai gal du klausimėliai, susieti su tuo. Vienas yra garsiai nuskambėjęs. „AstraZenecos“ kai kuriose savivaldybėse piliečiai tiesiog nepriima, liaudiškai sakant, ir labai mažai skiepijasi apskritai, nes dar yra veikiami kitų valstybių, žiūri vietinę televiziją ar dar kažką. Ar nesiūlysite kaip nors kitaip perskirstyti tas vakcinas?
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ir antras klausimas. Kaip jūs reaguotumėte į pasiūlymą, ką padarė Estijos Vyriausybė, tai yra paskiepijo Vyriausybės narius ir Seimo, kad jie galėtų dirbti ne nuotoliu būdu? Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Primenu, kad klausti – minutė, atsakyti – dvi.
A. SYSAS (LSDPF). Nematome laikrodžio, labai atsiprašome.
PIRMININKAS. Ministre, prašau.
A. DULKYS. Manau, kai pradėsime tą masinę vakcinaciją, čia yra įvairios skirtingos taktikos. Žinote, dėl politikų, dėl kitų žymių žmonių tikrai nebuvo jokio, nepagalvokite, kažkokio specialaus – ar vakcinuoti, ar nevakcinuoti. Tiesiog buvo tų vakcinų tiek mažai, o mūsų kai kuriose grupėse tokia kritinė situacija, kad mes pagalvojome, kad tikrai dabar yra svarbiau tuos nedidelius vakcinų kiekius skirti būtent toms labiausiai pažeidžiamoms grupėms, tačiau jeigu bus pildomi tie grafikai ir jeigu mus antrą ketvirtį pasieks jau tokie reikšmingi vakcinų kiekiai, aš manau, mes tikrai pakviesime ir politikus, ir vadovus, ir kitus žymius žmones ir vakcinuotis, ir rodyti pavyzdį būtent vakcinuotis. Aš asmeniškai tikrai pasiskiepysiu „AstraZeneca“, o ne kokia nors kita vakcina, kad išsklaidyčiau kažkokius nuogąstavimus.
Šiaip jūs esate teisus – nėra taip paprasta dėl „AstraZenecos“, nes tų tarptautinių žinių sklinda labai daug. Noriu pasakyti, kad šią akimirką, šią valandą, aš tikrai neturiu kokios nors informacijos, kuri leistų man, kaip sveikatos apsaugos ministrui, stabdyti vakcinavimo procesą šia vakcina. Jokių įrodymų, pagrindimų nėra. Yra labai daug emocijos, nerimo, yra tokios… Kaip sako, eina tokia kaip nuo kalno gniūžtė. Lietuvoje, noriu pasakyti, „AstraZeneca“ kiekvieną dieną vakcinuojame. Jeigu neklystu, vien praėjusią parą gal virš 5 tūkst. skiepų būtent buvo „AstraZeneca“.
Jeigu mes gausime informacijos, kuri yra svarbi dėl Lietuvos žmonių, kad reikia stabdyti ar dar kažkokią partiją pristabdyti, taip ir padarysime, nes mes esame sustabdę ir atitinkamų „Pfizer“ siuntų, ir atitinkamų „AstraZenecos“ siuntų. Taigi čia tiesiog elgsimės skaidriai, bet šiandien dėl žmonių gyvybės vakcinavimą stabdyti vien tiktai politiniais sumetimais tikrai yra neatsakinga.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė. Ruošiasi R. Tamašunienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Dėkoju už suteiktą galimybę paklausti. Iš tiesų jau tą aspektą dėl komunikacijos paminėjo du kolegos. Manytina, kad tos aiškesnės komunikacijos dėl skiepų, skiepijimosi apimties, testavimo apimties, testavimo būdo trūksta ir jos reikėtų aiškesnės iš Vyriausybės pusės. Ar svarstote būdus, kaip galėtumėte aktyvinti komunikaciją ir iš tiesų daugiau informuoti visuomenę apie galimą riziką, taip pat apie teigiamybes, kurias duoda šie procesai?
Kitas klausimas. Vis dėlto tas testavimas per nosiaryklę ir konkrečiai iš nosies kelia daug nerimo ir baimės, ir nepatogumo žmonėms. Todėl žmonės, dažnai jau pastebime ženklų, net nebevyksta testuotis. Kodėl nesvarstote galimybės testuotis iš seilių ar net tiesiog iš burnos? Ko trūksta, kad įgyvendintumėte alternatyvius būdus?
A. DULKYS. Gal, matyt, kažko labai išskirtinio netrūksta. Nebent gal, sakykime, valandų paroje. Sakykim, praėjusiais metais mes Lietuvoje iš tikrųjų neturėjome ir antigenų testų, ir kaupinių metodo nebuvo, o dabar tikrai visa komanda stengiasi ir dirba. O kiek dar tų testavimo metodų algoritmų galėsime paleisti, tai būtinai ir padarysime.
Kitą žinutę, matyt, mes turėtume… Aš sutinku dėl komunikacijos. Čia yra toks dalykas, kur komunikacijos specialistai atkreipė dėmesį į tris dalykus, ir aš po visais jais galiu pasirašyti.
Pirmas dalykas. Galiu pasirašyti, kad mums reikia aktyvesnės komunikacijos, tai stengiamės daryti ir dirbame tiek su nevyriausybininkais, tiek su kitais, kad mūsų nestabdytų kokie nors viešieji pirkimai. Turime daug savanorių ir kitokių pagalbininkų, tačiau aš sutinku ir su tais komunikacijos specialistais, kurie baksnoja, kad mes tą komunikaciją turėjome pradėti daryti jau su pirma pandemijos banga, kai jau buvo kuriamos vakcinos.
Taip pat sutinku su tais komunikacijos specialistais, kurie sako, kad Lietuvoje apskritai jau daug metų reikėjo apie įvairius skiepus daugiau edukuoti, nes mes kalbame ne šiaip apie dalyką, kai galima vienu plakatu ar vienu reklaminiu klipu išblaškyti nuomonę, čia yra kalbama apie žmonių ilgalaikius įpročius, tiesiog iš kartos į kartą einančius įpročius, kuriems keisti reikia ir laiko, ir tam tikrų metodų. Žmogus irgi nėra bukas. Jis supranta, kad jam parodžius plakatą jis savo nuomonės nepakeis. Šiuo atveju tikrai stengiamės, ieškome. Čia yra iš tų vietų, kur turime tikrai pasitempti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Tamašunienė. Ruošiasi M. Majauskas.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū. Gerbiamas ministre, mano klausimas susijęs su planuojamu priimti Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu. Išsiaiškinome, kad patikrinimai ir skiepijimai nebus prievartiniai, bet privalomi. Tai kaip ir suponuoja tokią galimybę atsisakyti. Bet aš noriu paklausti, kaip jūs, kaip ministerija, aiškinsite darbdaviams, ypač viešojo sektoriaus, kur paslaugas privaloma teikti nenutrūkstamai, pavyzdžiui, socialinių globos įstaigų, jeigu bus daugiau tokių darbuotojų, kurie atsisakys ar testuotis, ar vakcinuotis, kaip jiems reikės pasielgti? Ar juos nušalinti, ar atleisti, ar nubausti? Kaip užtikrinti paslaugos nepertraukiamumą? Atleisti žmogų galime, bet pamaitinti senolį arba vaikų globos įstaigose mes paslaugas vis tiek privalome teikti.
Kitas dalykas, dėl „AstraZeneca“…
PIRMININKAS. Dėkui. Laikas, atsiprašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Noriu pabaigti.
PIRMININKAS. Laikas klausti sutiksėjo.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš pabaigsiu. Pirmininke, mes visada su jumis kažkaip nerandame bendros kalbos.
PIRMININKAS. Gerbiama…
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Antras „AstraZeneca“ skiepas. Jeigu paaiškės, kad pirmas turi šalutinį poveikį, o žmonės paskiepyti pirmuoju skiepu, kaip bus su antruoju? Ačiū.
A. DULKYS. Dėl antrojo trumpai. Viską darysime pagal vakcinų gamintojų rekomendacijas. Viena iš tokių yra, kad jeigu jau skiepytas viena vakcina, tai kita vakcina neturėtų būti skiepijamas, turėtų būti laikomasi atitinkamo kuo efektyviausio laikotarpio.
Na, o dėl kito klausimo. Ačiū, kad pastebėjote, kad tikrai nėra tame įstatymo projekte jokios prievartos, o tiesiog yra būtent reakcija į besikeičiantį pasaulį. Mes turime suprasti, kad testavimas tokių krizių metu bus vienas pagrindinių įrankių, todėl mes turime edukuoti ir padėti organizacijoms. O toms būtent tokioms ypatingos, išskirtinės rizikos organizacijoms mes ne veltui, kaip matėte vienoje iš mano skaidrių, būtent tokias organizacijas mes ir darėme prioritetinėmis grupėmis ir stengėmės, kad jos vakcinuotųsi greičiau, ir tai, ką jūs minite, slaugos ir kiti dalykai, jau yra mūsų praktiškai viskas vakcinuota.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia M. Majauskas, ruošiasi M. Ošmianskienė. Ar turime M. Majauską? Nėra. Tuomet… (Balsas salėje: „Yra, yra.“) Ar galime suteikti M. Majauskui žodį? Taip, prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš pradžioje norėčiau tikrai nuoširdžiai padėkoti ministrui ir visai jo komandai už didelį darbą, kurį daro. Tiek gerbiamam A. Verygai, tiek jums ir jūsų komandai teko didelis išbandymas. Matyt, čia labai lengva kritikuoti ir vertinti, bet daryti yra tikrai nelengva. Ačiū jums, tikrai turite visą palaikymą, matyt, jau vėliau spręsime, kas buvo gerai, kas negerai, bet šiandien dirbkite savo darbą, kurį darote tikrai gerai.
Klausimas būtų toks. Mes čia visai neseniai priėmėme pridėtinės vertės mokesčio lengvatą testams. Norėtųsi tikėti, kad mes ją priėmėme ne tik gamintojų ar tiekėjų naudai, bet ir vartotojų naudai. Norėtųsi paklausti, ar domėjotės, kaip keitėsi testų kainos? Jeigu nesate, galbūt galėtų kas nors iš jūsų komandos skirti tam laiko, siekiant užtikrinti, kad nauda atitektų vartotojams, ar bent jau dalis jų (…), o ne…
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …kad matome iki šiol. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū.
A. DULKYS. Ačiū. Atsakydamas aš, matyt, labai norėčiau akcentuoti, kad teisingas sprendimas, nes būtent mintis yra tokia, kad Pasaulio sveikatos organizacija, geriausi analitikai, ekspertai signalizuoja – nesibaigs šita krizė per mėnesį, per du. Vadinasi, mes turėsime įvairiausių situacijų, įvairiausių kitų dėl klimato kaitos ir daugiau ateityje, ir būtent testavimo priemonės, testavimo metodai, testavimo robotizacija – visi šitie dalykai yra ateitis, kuri efektyvins ir kuri mums ateityje leis naudoti ne griežtas karantino priemones, o leis būtent naudoti šiuolaikines.
Dėl kainų. Taip, ir kaukių kainos, ir kitų dalykų kainos, kai staigiai visos valstybės vienu metu puola jas pirkti, natūralu, kad rinkoje atsiranda visokiausių dalykų. Bet aš manau, kad čia gamintojai taip pat sureguliuos rinką. Rinka tuščia ilgai nebūna, ir man atrodo, kad viskas čia užsipildys ir tos kainos bus normalios. O ką gali mano komanda jums padėti, tai pažiūrėsime, dėl tų kainų dabar neturiu atsakymo.
PIRMININKAS. Klausia M. Ošmianskienė. Ruošiasi E. Gentvilas. Tai bus paskutinis klausimas per šį pusvalandį. Prašom, Monika.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Laba diena. Aš, kaip Žmonių su negalia teisių komisijos pirmininkė, esu truputį nusivylusi. Rašėme tris raštus ir, deja, jokios reakcijos nesulaukėme iš jūsų ministerijos. Šiaip žmonės su negalia yra ganėtinai nuprioretizuoti, ypač tam tikri. Norėčiau į tai atkreipti dėmesį. Mes nelabai suprantame kodėl.
Bet turiu du klausimus (labai mažai laiko), labai konkrečius. Ar vis dėlto bus skiepijami šeimos nariai tų vaikų, kurie serga ligomis, kurios jau yra jūsų įtrauktos į prioritetus, nes šiandien lyg ir tokio prioriteto nėra. Tėvai labai baiminasi, jie vaikšto į darbus, grįžta namo, vaikas tikrai serga liga, kuri yra didelės rizikos grupėje.
Kitas dalykas yra šešiolikmečiai. Klausimas, ar bus skiepijami šešiolikmečiai, septyniolikmečiai, nes lyg ir „Pfizer“ aprašymas sako, kad galima tokius asmenis skiepyti, o poliklinikos žmonėms duoda atsakymą, kad bus skiepijami tik suaugę žmonės. Gauname vėl tą pačią situaciją, kai jaunuoliai, turintys…
PIRMININKAS. Laikas! Supratome klausimą.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). …rizikuoja…
PIRMININKAS. Ačiū.
A. DULKYS. Žiūrėkite, kiek čia nugirdau, nenugirdau, truputį su garsu buvo, bet iš principo į tuos labai detalius klausimus, matyt, galėsime jums atsakyti atskirai. Iš principo, kalbant apie šešiolikmečius ir daugiau, mes šiuo metu svarstome. Ir dėl abiturientų grąžinimo į mokyklas galimybių, ir taip toliau, ir panašiai.
Dabar dėl įvairių kreipimųsi dėl prioritetų. Matote, prioritetai dėl to ir vadinasi prioritetai, deja, bet į juos negali pakliūti visi Lietuvos žmonės. Kiekvienas žmogus yra svarbus, bet būtent prioritetinės grupės buvo renkamos pagal principą, kad būtų mažinamas mirtingumo perviršis, kad būtų ten, kur yra didžiausias mirtingumas, būtent tose grupėse, ir kur galima padaryti perdavimo kelio nutraukimą vakcinuojant. Veikia tokie pagrindiniai principai ir jie buvo tikrai aptarti su šios srities specialistais.
Tai, kad kokios nors grupės nepateko į tuos prioritetus, nereiškia, kad tie žmonės yra kuo nors prastesni. Tiesiog vakcinavimo principas pirmųjų (…) buvo išsaugoti sveikatos apsaugos sistemą ir skirti vakcinas toms grupėms, kurių yra didžiausias mirtingumas, o ne tiems, kurie yra galbūt gyvenimo nuskriausti kokiais nors kitais elementais ir jiems taip pat reikia pagarbos ir orumo. Bet aš tikiu, kad vakcinų antrąjį ketvirtį bus daugiau ir tie dalykai bus išspręsti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis klausia E. Gentvilas. Taigi visos frakcijos bus uždavusios po klausimą. Prašau. Žodis suteikiamas E. Gentvilui.
Gerbiami kolegos, E. Gentvilui nepavyksta įjungti mikrofono, tiksliau, jis pats neįsijungia mikrofono. Tada tuo klausimų pusvalandį ir baigiame. Aš matau, kad dėl vedimo tvarkos nori kalbėti Z. Balčytis. Prašom.
Z. BALČYTIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš manau, kad mes turime, privalome tobulinti savo darbo eigą ir sistemą. Dabar per pusvalandį vienas ministras pusę valandos kalbėjo. Mes, manau, visi irgi buvome užsiregistravę, norėjome užduoti klausimus. Nebūtinai jam reikia tiek ilgai, nes labai daug ką iš žiniasklaidos mes girdėjome ir panašiai. Jeigu dabar bus Vyriausybės valanda, tai ką, du ministrus pasodinsime ir, kaip sakoma, tuo baigsis.
Mano pasiūlymas būtų vis dėlto susitarti tarpusavyje, taip pat ir pirmininkams, kad 1 minutė užduoti arba 2 minutės klausti, 3 minutės atsakyti. Trys, pavyzdžiui, užduodame, tada iš karto atsako ministras į trijų klausimus. Ko neatsako, pasako, kad mes atsakysime jums raštu, ir taip visi galėtume kur kas daugiau paklausti. Manau, kad mes ateityje turime tobulinti ir šį dalyką. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už pastabą. Ministras kalbėjo kiek ilgiau negu 15 minučių, bet Seimo statutas leidžia 15 minučių jam kalbėti. O atsakymas – spėjome tiek, kiek spėjome, bet tikrai pastabą priimu ir sutinku, kad ateityje galima geriau.
14.51 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5372 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5372. Pateikimas. Pranešėjas – ministras A. Dulkys. Ar galėtų ministras trumpai pateikti klausimą Seimui? Prašom.
A. DULKYS. Dar kartą laba diena. Parlamentui yra teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Jo tikslas yra nustatyti, kad medicininės reabilitacijos paslaugos būtų apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis visiems apdraustiesiems, neišskiriant atskirų socialinių grupių, ir teikiamos priklausomai nuo pacientų biosocialinių funkcijų sutrikimo ar ligos laipsnio sunkumo.
Taigi projekto esmė yra siekti užtikrinti medicininės reabilitacijos paslaugų, kurios ir yra asmens sveikatos priežiūros paslaugų dalis, prieinamumą, efektyvumą ir taikymo aiškumą, todėl įstatymu siekiama nustatyti, kad reabilitacijos paslaugos būtų teikiamos apdraustiesiems asmenims pagal indikacijas bei biosocialinių funkcijų sutrikimo ar ligos sunkumo laipsnį, nepaisant jų socialinės grupės.
Pagal šiuo metu galiojančias nuostatas, medicininės reabilitacijos paslaugos yra kompensuojamos tik asmenims, kurie yra pripažinti nedarbingais, na, pavyzdžiui, nustatytas darbingumo lygis 0,25 %, senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kurie yra siunčiami baigti gydymo po sunkios ligos ar traumos.
Taigi medicininės reabilitacijos prieinamumas visiems asmenims yra būtinas tam, kad jų biosocialinių sutrikimų ar ligos laipsnis nesunkėtų ir jie kuo ilgiau išliktų aktyviais darbo rinkos dalyviais. Vadinasi, projektą ir paskatino tokios priežastys. Įstatymu siekiama reglamentuoti, kad medicininės reabilitacijos paslaugų teikimą ir apmokėjimą reglamentuotų sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, už medicininės reabilitacijos paslaugas būtų mokama 100 % bazinės kainos, o už sanatorinio gydymo paslaugas – 90 %. Na ir būtų laukiama atitinkamai teigiamų rezultatų, kad įsigaliojus šiems pakeitimams medicininės reabilitacijos paslaugos pagal poreikį būtų teikiamos visiems, kuriems jos yra būtinos, kad jų negalia nesunkėtų ir kad jie kuo ilgiau, kaip minėjau, išliktų darbo rinkos dalyviais.
Taip pat dar pabaigoje noriu pažymėti, kad įstatymo projektas Sveikatos apsaugos ministerijos buvo inicijuotas dar 2020 metais, tačiau pandemija jį sutrukdė svarstyti pavasario sesijoje. Tačiau noriu pažymėti, kad rudenį jis buvo apsvarstytas Neįgaliųjų sveikatos priežiūros politikos darbo grupės posėdyje, grupės nariai pastabų neturėjo, jis taip pat yra derintas su pacientų ir reabilitacijos atitinkamomis bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis. Na, yra Seimo Teisės departamento pastabų, jos redakcinio pobūdžio, tai, be abejo, komitetuose bus galima pataisyti. Tai, matyt, tokia būtų esmė.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmoji klausia O. Leiputė. Ruošiasi R. Žemaitaitis. Prašau.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Gerbiamas ministre, gal galėtumėte pakomentuoti. Lygios galimybės yra labai gerai, bet ar nesumažės prieinamumas būtent tiems asmenims, kuriems nustatytas 25 % darbingumo lygis, senatvės pensijos amžius, kuriems nustatyti dideli specialūs poreikiai bei kitiems žmonėms? Gal galėtumėte pakomentuoti?
A. DULKYS. Ne, nesumažės, nes, matyt, koks yra įstatymo projektas pateiktas, mes matome, kad juo tikrai niekas nesiaurinama, o, priešingai, yra praplečiamas asmenų, kuriems gali būti skirta medicininė reabilitacija, skaičius. Matyt, atsakymas būtų, kad ne, tikrai nebus susiaurinta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi L. Nagienė.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Dėl pirmo klausimo, kur kolega Z. Balčytis dar sakė. Jeigu aš neklystu, man atrodo, lyg ir Statuto 97 straipsnis nustato, kad kiekvieną antradienį mes turime Vyriausybės pusvalandį, o ketvirtadienį rytiniame posėdyje turime valandą. Tai tas pusvalandis, jeigu ministrai ten 5 minutes pristatytų ir daugiau klausimų užduotų, būtų išspręstas. Dabar klausimas, ką ministras sako.
Iš tikrųjų tas projektas yra parengtas anos Vyriausybės, yra geras projektas, ne veltui praeitą trečiadienį sakiau, kad ši Vyriausybė buksuoja su projektais. Ministre, kyla kitas klausimas. Jūs turėjote du su puse mėnesio galimybę pataisyti šitą įstatymo projektą ir antrą jo dalį papildyti, tai yra papildyti, kad žmonėms, kurie yra šiandien pasiskiepiję ir yra persirgę kovidu, ir turi tą patvirtinantį dokumentą, pirmumo teise būtų suteikta reabilitacija. Kodėl šitas projektas nebuvo pateiktas, kodėl tokia mintis įstatymo projekte nebuvo įgyvendinta, nes Sveikatos reikalų komitetas ir jūsų viceministrė, kuri dalyvauja kiekviename mūsų Sveikatos reikalų komiteto posėdyje, apie tai girdėjo…
PIRMININKAS. Laikas.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). …apie tai buvo kalbama ir tokie pasiūlymai iš Sveikatos reikalų komiteto ėjo. Ar gal dabar galėsite pasiūlyti?
A. DULKYS. Reabilitacija yra, aš kaip suprantu, teikiama visiems, ir tiems, kurie serga kovidu. Žiūrėkite, galbūt aš kažkiek esu neteisus, bet tiesiog pasakysiu taip – būtent vakcinacijos aspekto ne, mes dar šios vietos nesame išdiskutavę. Gal komitete dirbdami galėsime pildyti, išdiskutuoti ir sutarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi M. Puidokas. Prašau.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kolegos, dėkoju ministrui už pateiktą tikrai gerą projektą. Džiugu, kad prieinamumas iš tikrųjų, aš manau, nesumažės. Mūsų reabilitacija ir sanatorijos, kurios teikia reabilitacinę paslaugą, irgi turės pakankamai darbo, to tikriausiai šiandien jos laukia. Mano klausimas konkretus. Kiek tai, jūs gal esate skaičiavę, kiek tai pareikalaus papildomai lėšų iš ligonių kasų? Mes žinome, kad tai yra mūsų visų surinktos lėšos. Tai kiek išaugs išlaidos? Ačiū.
A. DULKYS. Panašu, kad jos gali augti keliolika tūkstančių eurų, bet aš noriu būti sąžiningas ir pasakyti, kad su šiais pakeitimais yra ir kitas įdomus dalykas, kad iš esmės nuo 2008 metų jau veikia praktika ir sveikatos apsaugos ministro įsakymais jau realiai yra praplėsta daugelis tų galimybių. Čia tiesiog nusistovėjo praktika, kuri, panašu, aplenkė laikmetį, o įstatyme liko daugybė dalykų. Taigi realiai, gyvenimiškai Valstybinė ligonių kasa jau tokio labai didelio PSDF biudžeto pokyčio nemato, nes jau ir dabar kai kurios minimos paslaugos yra apmokamos, nors įstatyme yra surašytos išimtys. Mes tam tikra prasme prideriname, jau įstatymą grąžiname prie to, kas vyksta gyvenime nuo 2008 metų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia M. Puidokas. Ruošiasi V. Bakas.
M. PUIDOKAS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Mano klausimas būtų, kad medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugų bazines kainas ir šių paslaugų apmokėjimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Nežinau, kaip būdavo iki šiol. Ko gero, taip pat, bet mano klausimas šiek tiek kitas. Ar ši nauja tvarka kiek nors pakeis sanatorinio gydymo apimtis? Kiek girdžiu, gauti nemokamą ar iš dalies apmokamą sanatorinį gydymą yra beveik misija neįmanoma. Dėkui.
A. DULKYS. Sanatorinis gydymas, jei neklystu, yra tiktai vaikams. Tai jis taip ir lieka šiuo metu, niekas čia nesikeičia. Galvoju, ar praleidau dar jūsų klausimą, ar ne. Galbūt.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Bakas. Ruošiasi K. Glaveckas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Sveiki, gerbiamas ministre. Ačiū už ką tik buvusį pristatymą. Noriu paklausti jūsų dėl šio projekto. Štai jūs kalbate apie medicininės reabilitacijos paslaugų prieinamumą, tačiau man teko susidurti su žmonėmis, tarkim, kurie turi visišką judėjimo… negali žmonės vaikščioti po onkologinių ligų, po kitų ligų, kad jau šiuo metu reabilitacijos paslaugos nėra prieinamos, centrai atsisako juos priimti.
Mano klausimas toks: ar yra šiuo metu, pandemijos laikotarpiu, kokie nors ribojimai reabilitacijos paslaugas teikiančioms įstaigoms dėl priėmimo žmonių, kuriems būtinai reikalinga reabilitacija?
A. DULKYS. Konkrečiai tai aš tikrai neturiu tokių žinių, kad būtų kur nors ribojama dirbtinai ar kokiais teisės aktais, ir taip toliau. Matyt, dabar pagrindinis ribojimas yra dėl ekstremalios situacijos ir karantino, ir galbūt dalinio žmonių judėjimo sumažėjimo. Jeigu jūs turėtumėte kokią konkrečią situaciją, tai gal galėtumėte tiesiog ją perduoti, aš pasitikslinčiau, bet teoriškai neturėtų taip būti, kaip jums teigiama. Gal mėgintume pasiaiškinti tą konkretų atvejį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi A. Butkevičius.
K. GLAVECKAS (MSNG). Ačiū už suteiktą galimybę. Gerbiamas ministre, man kažkaip skaičiai susisuko galvoje, nes kai jūs pradėjote aiškinti apie tai, kad šito įstatymo korekcija ir tų pasiūlymų išplėtimo galimybės kainuos tik keliolika tūkstančių eurų, tai iš esmės yra kišenpinigiai, o ne biudžetiniai pinigai. Vienas dalykas. Antras dalykas. Jūs sakėte, kad nuo 2008 metų tvarka yra jau galiojanti ir dabar ją šiek tiek koreguojate.
Antras klausimas turėtų būti, kokios dviejų mėnesių įplaukos į Sveikatos draudimo fondą, kitaip sakant, į ligonių kasas yra gautos šiais metais? Kiek skiriasi nuo planuotų ir kuo jas planuojate dengti – kreditais ar dar kuo?
A. DULKYS. Negaliu atsakyti į jūsų šitą klausimą. Kiek galiu dar pakomentuoti, kad, tarkim, kalbama, kad per metus tokioje reabilitacijoje yra apie 2 tūkst. neįgaliųjų asmenų.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia A. Butkevičius. Prašau.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, aš irgi norėčiau padėkoti už pristatytą prezentaciją, bet ir norėčiau užduoti klausimą, nes negalėjau praeitu klausimu turėti tokią galimybę. Ar jums žinoma, kad yra labai opi problema su vakcina „Moderna“? Vakar kai kurios mokytojos skambino ir sakė, kad praeitą savaitę, ketvirtadienį, turėjo gauti antrą „Modernos“ skiepą.
Poliklinika pasakė, kad „Modernos“ vakcinos neturi. Galiojimo terminas baigėsi penktadienį ir nėra jokio aiškumo, ir jokio atsakymo negavo, kada bus galima paskiepyti, ar reikės vėl grįžti prie pirmo skiepo. Ar jūs turite tokią informaciją ir kokia ji?
A. DULKYS. Aš asmeniškai jos neturiu. Jeigu jūs man ją perduosite, tikrai pasiaiškinsiu. Esu nustebęs, bet, žinote, per visą sistemą visko atsitinka. Tiesiog jeigu man perduotumėte ją asmeniškai, aš tikrai ją patikrinčiau.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Tikrai perduosiu, netgi perduosiu ir kurioje poliklinikoje skiepijosi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, šiek tiek vėluojame pagal darbotvarkę, reikia pasivyti. Visi klausimai buvo atsakyti šiuo klausimu.
Dabar dėl motyvų. Aš matau du norinčius kalbėti už – A. Vinkų ir A. Sysą. Sakykite, kolegos, ar tikrai norite kalbėti? Galbūt galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti, toliau svarstyti komitetuose ir tobulinti tą įstatymo projektą? Ar būtų prieštaraujančių?
A. VINKUS (LVŽSF). Norime kalbėti, norime kalbėti.
PIRMININKAS. Gerai, A. Vinkus nori kalbėti. Trumpai pasisakykite už. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Tikrai trumpai, pirmininke. Aš dar nepradėjau kalbėti.
Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamame Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projekte matau du svarbius teigiamus aspektus. Pirma, siūloma pereiti nuo medicininės reabilitacijos paslaugų teikimo pagal socialines gyventojų grupes, kaip jau minėjo ministras, prie jų teikimo pagal indikacijas, ligos sunkumą ir biosocialinių funkcijų sutrikimo laipsnį. Suprantame, kad žmonės, turintys sveikatos indikacijų dėl medicininės reabilitacijos, įgis geresnį prieinamumą nei projekto patenkinimo galimybės.
Antra. Kad apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto diferencijuojamas pagal paslaugų pobūdį, tai yra už medicininės reabilitacijos paslaugas bus mokama 100 % bazinės kainos, o už sanatorinio gydymo – 90 % bazinės kainos. Kitaip sakant, paslaugų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo diferencijuojamas pagal paslaugų svarbą žmogui.
Taip pat aiškinamajame rašte nurodoma, kad sveikatą grąžinantis gydymas bus integruojamas į medicininę reabilitaciją. Mano galva, įgyvendinus tokias teisinio reglamentavimo pataisas, paslaugų prieinamumo galimybės objektyviau atitiks poreikių sveikatai atkurti prioritetų svarbumą. Palaikau gerbiamo ministro teikiamą įstatymą.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Motyvai, vienas – už, prieš nematau. Dėl vedimo tvarkos norėtų L. Nagienė pasisakyti. Prašom, gerbiama Laima.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Labai nekorektiškai elgėsi Algirdas. Tokiu atveju reikėtų nutraukti, kai kalbama visiškai kitu… kalbama apie teisės aktą, o ne klausimai ir atsakymai. Mes visi dar turėjome klausimų ir papildomai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dėl įstatymo projekto. Sakykite, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo, ar būtų prieštaraujančių? Kylančių rankų nematau. Pritariame bendru sutarimu po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 13 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Galime. Matau, prieštaraujančių nėra. Ačiū.
15.09 val.
Įstatymo „Dėl 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas, patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-235ES (pateikimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – įstatymo „Dėl 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas, patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-235ES. Pranešėjas – finansų viceministras M. Liutvinskas. Prašau trumpai pristatyti siūlomą klausimą.
M. LIUTVINSKAS. Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tikiuosi, gerbiami Seimo nariai mane girdi ir mato tinkamai, ryšis gana geras. Laba diena visiems. Ministrė G. Skaistė negalėjo pristatyti šio klausimo dėl tarptautinių susitikimų, todėl trumpai tai padarysiu aš.
Gal iš karto pradėsiu nuo įstatymo parengimo motyvų ir konteksto. Kaip žinote, 2020 metų liepą Europos Vadovų Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl naujos finansinės perspektyvos ir naujojo 2021–2027 metų ES daugiamečio biudžeto. Ir Europos Sąjungos Taryba gruodį atitinkamai priėmė sprendimą dėl nuosavų išteklių sistemos. Pagal Europos Sąjungos teisėkūros mechanizmą dabar visos valstybės pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus turi patvirtinti, ratifikuoti šį Tarybos sprendimą ir apie tai informuoti Europos Sąjungos Tarybos generalinį sekretoriatą. Gavus paskutinės valstybės narės pranešimą apie ratifikavimą, patvirtinimą nacionaliniu lygiu, Tarybos sprendimas įsigalios nuo kito mėnesio pirmos dienos ir bus taikomas atgaline data nuo šių metų pradžios. Tiek apie kontekstą.
Tada porą akcentų iš to, kokie vis dėlto yra tikslai šio projekto. Pagrindinis ir esminis tikslas yra patvirtinti Tarybos sprendimą ir įgalioti Lietuvos Respublikos finansų ministeriją informuoti Europos Sąjungos Tarybos generalinį sekretorių apie tai, kad nacionalinės procedūros yra užbaigtos. Šito sprendimo patvirtinimas yra labai svarbus žiūrint į du dalykus ir siekiant dviejų tikslų. Pirmasis – siekiant sklandžiai įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos biudžetą, numatant ES biudžeto pajamų šaltinius ir užtikrinant tinkamą paties biudžeto finansavimą.
Antras labai svarbus dalykas dabartiniame kontekste yra siekis teikti galimybę Europos Komisijai skolintis Europos Sąjungos vardu finansų rinkose. Numatoma skolintis iki 750 mlrd. eurų ir su tais pinigais įgyvendinti Europos Sąjungos gaivinimo priemonę, tai yra kitos kartos ES priemonę, kuri yra skirta pandemijos paveiktai ekonomikai atkurti, atsparumui didinti ir struktūrinėms reformoms įgyvendinti. Trumpai tariant, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, angliškas trumpinys – RRF, taip pat yra šio paketo dalis. Patvirtindami šį nutarimą, taip sakant, mes įgaliname Europos Komisiją skolintis rinkose ir tuos pinigus panaudoti ūkio atsigavimui Europos Sąjungoje spartinti.
Pabaigai trumpai porą akcentų dėl to, kokia situacija kitose šalyse. Iš to, ką šiandien žinome, nacionalines procedūras yra užbaigusios aštuonios valstybės narės. Dauguma šalių planuoja tai padaryti kovo ir balandžio mėnesiais.
Visiškai paskutinis aspektas tas, kad, mano žiniomis, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pastabų dėl projekto neturėjo. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui už pristatymą. Jūsų paklausti norėtų vienas Seimo narys – M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, ar galėtumėte patikslinti, kiek planuoja padidėti Lietuvos įnašai į Europos Sąjungos biudžetą ir kiek mes planuotume gauti atgal? Tam, kad aiškiai suvoktume santykį. Taip pat ar galėtumėte patikslinti procedūrinį dalyką, ar teisingai suprantu, kol nebus priimtas šitas teisės aktas, tai formaliai ir ekonomikos atsigavimo fondas visa apimtimi negalėtų veikti? Ačiū.
M. LIUTVINSKAS. Labai ačiū už klausimus. Pradėsiu nuo antrojo. Taip, jūs teisingai suprantate, kol visos valstybės narės nebaigs atitinkamų procedūrų, tol Europos Komisija formaliai neturės teisės skolintis rinkose ir įgyvendinti kitos kartos ES paketo, kurio dalis yra Ekonomikos atsigavimo ir atsparumo didinimo fondas, RRF. Taip, yra labai svarbu procedūras užbaigti ir įgalinti Komisiją skolintis rinkose, ką ji numato daryti, dabartinėmis žiniomis, iš esmės vasaros pradžioje.
O atsakant į pirmą jūsų klausimą, tai, palyginti su ankstesne finansine perspektyva, kuri jau yra pasibaigusi, metinė Lietuvos įmoka į ES biudžetą išauga, išauga bene ketvirtadaliu, ir tai didžiąja dalimi yra susiję su natūraliu dalyku, tai yra Jungtinės Karalystės pasitraukimu iš Europos Sąjungos. Kaip žinome, Jungtinė Karalystė buvo antrasis pagal svarbą mokėtojas į ES biudžetą, todėl atsiradusią skylę proporcingai uždengia visos valstybės narės. Tas padidėjimas yra proporcingas visoms šalims narėms. Nepaisant šito išaugimo, Lietuva išliks naujojoje perspektyvoje akivaizdi neto gavėja iš Europos Sąjungos biudžeto. Planuojama, kad Lietuvos įmoka į ES biudžetą kasmet sudarys truputį daugiau negu 600 mln. eurų. Bendra suma išeina apie 4,25 mlrd. eurų. O bendra suma, kuri teks iš Europos Sąjungos biudžeto ir kitos kartos ES priemonės, yra šiek tiek daugiau negu 14 mlrd. eurų. Tai yra išties reikšmingas skirtumas. Ta Lietuvos gaunama suma dar yra per 1 mlrd. eurų didesnė negu ta, kuri buvo gauta ankstesnėje perspektyvoje. Nepaisant to, kad įmoka kiek išauga, tikrai balansas išlieka pozityvus ir netgi į pozityvią pusę dar labiau nusuka.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiami kolegos, ar po pateikimo galima būtų pritarti bendru sutarimu ir toliau svarstyti komitetuose, ar būtų prieštaraujančių?
Matau, kad rankų nekyla, tai galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu. Pritarta.
K. Glaveckas prieštarauja, aš suprantu, dėl to reikės balsuoti. Gerai, gerbiami kolegos, tada balsuokime. (Balsai salėje) Ne, ne dėl… Gerai, gerbiamam K. Glaveckui mes suteiksime žodį paklausti arba pasisakyti dėl motyvų.
K. GLAVECKAS (MSNG). Labai ačiū. Aš tiesiog ne dėl balsavimo, bet dėl paties klausimo. Visų pirma, kiek suprantu, Europos Parlamentas lyg ir nubalsavo už mažesnę sumą – ne 750 mlrd., o 690 keli.
Antras klausimas. Kas bus su banko procentais, nes tos paskolos, arba ta parama, kuri dabar teikiama ilgam laikotarpiui, yra tiesiogiai susijusi su Europos Centrinio Banko bazinėmis palūkanomis, kurios artimiausiu metu, pradėjus galų gale vėl galioti Stabilumo paktui, pradės, be abejo, didėti ir augti, nes infliacija didės. Sakykite, kaip tada bus su tomis investicijomis ir su tomis sumomis, kaip jos koreguosis ir kaip klostysis Lietuvos dalykai? Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamas Kęstuti, aš labai norėčiau jūsų paprašyti, jeigu norite užsirašyti klausti, tai daryti prie užsirašymo klausti.
K. GLAVECKAS (MSNG). Aš buvau užsirašęs.
PIRMININKAS. Dabar laikas klausti jau baigėsi. Aš tikrai manau, kad svarstymo stadijoje ir komitetuose bus galimybė išsiaiškinti šiuos klausimus ir tada turėti visą vaizdą.
Aš grįžtu prie pirmojo klausimo, ar mes galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Indikuoju, kad skubos tvarka nėra siūloma.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Europos reikalų komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymo data – balandžio 27 diena. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ačiū, gerbiami kolegos. Ačiū viceministrui.
15.17 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 424 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-59 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 424 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-59. Pranešėja – R. Bilkštytė, finansų viceministrė. Pateikimas. Prašom, gerbiama viceministre, trumpai pristatyti klausimo esmę.
Gerbiama viceministre, įsijunkite mikrofoną. Mes jums taip pat suteikiame teisę tai padaryti. Prašom pristatyti klausimą.
R. BILKŠTYTĖ. Dėkui. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Noriu pristatyti Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 424 straipsniu įstatymo projektą.
Įstatymo projekto tikslas – skaitmenizuoti atsiskaitymų už parduodamas prekes ir suteikiamas paslaugas duomenų administravimą. Siūloma įgyvendinti atsiskaitymo duomenų administravimo, popierinės formos nuoseklaus keitimo į elektroninę formą antrąjį etapą. Tai savo esme skatins savanoriškai mokėti mokesčius. Suteikdama daugiau elektroninių paslaugų mokesčių mokėtojams, pavyzdžiui, turėdama duomenis, Valstybinė mokesčių inspekcija suformuos tikslesnes preliminarias gyventojų pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas.
Antra, sumažins administracinę naštą mokesčių mokėtojams ir kartu užtikrins efektyvesnę mokesčių mokėtojų kontrolę, panaudodama elektroniniu būdu gautus ir apdorotus duomenis taiklesniam mokestinių rizikų valdymui.
Įstatymo projekte siūloma mokesčių mokėtojams nustatyti pareigą atsiskaitymų duomenis nuolat teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Taip pat svarbu pažymėti, kad siūloma nustatyti, kad mokesčių mokėtojai Valstybinei mokesčių inspekcijai duomenis pradėtų teikti keturiais etapais. Pradžia būtų nuo 2023 m. gegužės 1 d. Pirmiausia pradėtų teikti kompiuterinius kasos aparatus naudojantys ūkio subjektai, nuo 2023 m. lapkričio 1 d. – kasos aparatus naudojantys ūkio subjektai PVM mokėtojai, nuo 2024 m. gegužės 1 d. – ūkio subjektai, šiuo metu naudojantys nefiskalinius kasos aparatus, o nuo 2025 m. gegužės 1 d. – visi likusieji. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas dėl projekto esminių pastabų neturėjo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Majauskas. Ruošiasi I. Pakarklytė. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama viceministre, ačiū už pristatytą įstatymo projektą. Jis iš tiesų skaitmenizuotų, automatizuotų mokesčių surinkimą ir apskaitą ir tikrai būtų labai prasmingas. Man tik vienas klausimas yra, kodėl mes taip delsiame su jo įgyvendinimu? Aš matau, kad net ir tie pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, kurių pajamos, kaip suprantama, pagal Pelno mokesčio įstatymą viršija 300 tūkst. eurų, vis tiek pradėtų taikyti tik nuo 2023 m. lapkričio 1 d. Ar tikrai, sakykite, mes čia pakankamai ambicingą tikslą sau keliame įsigaliojimo požiūriu? Ačiū.
R. BILKŠTYTĖ. Galima taip pasakyti, kad įgyvendinimas irgi yra toks, skirstomas į du žingsnius. Pirmu žingsniu skatinsime mokesčių mokėtojus savanoriškai fiksuotis išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemyje. Nenaudodami kasos aparatų, prisijungę internetu, galės kartu duomenis naudoti ir pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Vadinasi, dar iki tos prievolės 2023 m. gegužės 1 d. bus galimybė visiems norintiems savanoriškai prisijungti. O mokesčių administratorius tikriausiai sugalvos daugiau saldainių, kad visi norėtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia I. Pakarklytė. Ruošiasi K. Glaveckas.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Išties puikus projektas ir šaunu, kad plečiame elektronines paslaugas ir paslaugų skaitmenizavimą. Aš kelias detales dar norėčiau patikslinti. Kai kalbama apie atsisakymą tų popierinių kasos aparatų, kasos operacijų žurnalų, koks čia šiuo atveju yra tas ratas mokesčių mokėtojų, kurie dar iki šiol (…), ir kokie čia būtų skaičiai?
Taip pat kitas svarbus klausimas – kliento centriškumas šiuo atveju. Ar Valstybinė mokesčių inspekcija jau perėjo visą tą kliento, tai yra mokesčio mokėtojo, kelią ir kiek tai yra patogu, funkcionalu ir ar tai veikia kliento požiūriu? Tikrai projektas atrodo puikiai, bet įdomu, kaip tie praktiniai dar keli dalykai. Ačiū.
R. BILKŠTYTĖ. Noriu patvirtinti, kad įgyvendinant projektą yra labai svarbu, kad būtų ekonomiška ir naudinga patiems mokesčių mokėtojams, patiems kasos aparatų naudotojams. Yra apskaičiuota, kad dabar naudojant popierinius kasos aparatus, žurnalų pildymą ūkio subjektams tenkanti administracinė našta yra apie 70 mln. eurų. Jau dabar yra, tiek kainuoja. Ir kartu apskaičiuota, kad, įsigijus palaipsniui naujus techninius reikalavimus atitinkančius kasos aparatus, kainuos ūkio subjektams apie 68 mln. Tai bendra administracinė našta mokesčių mokėtojams sumažės, o reikšmingumas dėl mokesčių administravimo, teisingo mokesčių administravimo ir pajamų šešėlio mažinimo, pajamų deklaravimo tiesioginio, be abejo, gerokai padidės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis klausia K. Glaveckas. Prašau.
K. GLAVECKAS (MSNG). Ačiū už galimybę paklausti. Gerbiama pranešėja, iš tikro skaitmeniniams yra tas kelias, kuriuo mes teisingai einame, aš manau, ir pasaulis eina. Finansų ministerija sąlyginai yra viena iš pažangiausių struktūrų, įvedusi daug mokesčių apskaitos fiksavimo ir kitų dalykų. Rizikos, kaip jūs žinote, iš tikro išlieka didelės, nes kai visa ta informacija yra skaitmeninama, natūralu, ji gali būti ne visuomet tinkamai prižiūrima. Prižiūrima tinkamai, bet yra sąžiningi ir nesąžiningi vartotojai ir mokesčių mokėtojai, kurie gali vienaip ar kitaip įsiterpti. Tai vienas dalykas.
Ir antras pavyzdys, klausimas. Didelė dalis skaitmeninimo dabartiniu metu pradeda pereiti prie blockchain tecnnology, kitaip sakant, prie bitkoinų ar kokio kito atsiskaitymo, kuris iš dalies aplenkia netgi mūsų pagrindinių finansinių struktūrų informacines bazes, ir per juos galima atlikti gana didelius mokėjimus, gana dideles transakcijas, kitus dalykus.
PIRMININKAS. Laikas.
K. GLAVECKAS (MSNG). Ar paklius tas dalykas į tą sistemą, nes be to mes galime turėti labai didelę riziką ir nuostolius? Ačiū.
R. BILKŠTYTĖ. Labai dėkui. Labai įdomus klausimas dėl blockchainų. Kaip suprantame, jeigu mes kalbame apie kasos aparatų įvedimą, ir būtent tų skaitmeninių kasos aparatų, tai puikiai suprantame, kad jie fiksuoja būtent tuos grynuosius pinigus. Niekada nemačiau, kad atneštų kokį nors gryną bitkoiną ir mėgintų kaip nors įkišti į kasos aparatą. Čia būtų toks komentaras dėl to. O visi atsiskaitymai, pajamos, jeigu yra blockchainais atsiskaitymas, apskaitoje yra atsiskaitoma per kitas formas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar dėl balsavimo motyvų už ir prieš. Vienas už norėtų pasisakyti A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš truputį norėčiau Seimo nariams suteikti tam tikro aiškumo. Šitas Mokesčių administravimo įstatymo projektas jau turėjo būti priimtas prieš dvejus metus. Čia yra išmaniosios mokesčių administravimo sistemos įgyvendinimo dalis. Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos planas buvo patvirtintas 2014 metais portugalams ir olandams padedant. Tikrai buvo labai atsakingai ir kruopščiai dirbama. Dabar esu labai nustebęs, kad dar pratęsėme šitos išmaniosios mokesčių administravimo sistemos įgyvendinimą iki 2023 metų. Tai parodo mūsų ambicijas ir ryžtą įdiegiant skaitmenizaciją, elektrifikaciją, nes čia yra pagrindas, paprastai pasakius, kad mes matytume, kur prekė pagaminta ir kaip jinai keliavo iki galutinio vartotojo, ir atsisakoma tam tikro biurokratinio nereikalingo popierinio darbo. Portugalijoje, kuri įgyvendino per ketverius metus, kuri irgi mus konsultavo, įgyvendinus šitą mokesčių sistemą (aš turiu omeny visišką išmanųjį mokesčių administravimą), PVM surinkimas pagerėjo nuo 15 % iki 18 % jau kitais metais. Čia yra pagrindinis tikslas, kaip sumažinti šešėlinę ekonomiką ir kaip pagerinti PVM įplaukas. O šiandien mes šitą klausimą dar nukeliame ilgesniam laikotarpiui, bet vis tiek balsuosiu už.
PIRMININKAS. Dėkoju už pasisakymą už. Ar po tokios kalbos norėtųsi kam nors nepritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ar būtų kylančių rankų tų, kurie prieštarauja po pateikimo bendru sutarimu? Matau, yra ranka.
Tada mes, gerbiami kolegos, balsuokime dėl pritarimo po pateikimo. Balsavimas pradedamas.
Gerbiami kolegos, iš viso autentifikavosi 121 Seimo narys: už balsavo 112, prieš nebuvo, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 13 dieną. Ar galėtume tai patvirtinti bendru sutarimu? Matau, kad prieštaraujančių nėra. Patvirtinta bendru sutarimu.
15.31 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4242 (pateikimas)
Tuomet einame prie darbotvarkės 2-5 klausimo – Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4242. Pranešėjas – R. Žemaitaitis. Pateikimas. Prašau pranešėją trumpai pristatyti klausimo esmę.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, dar sykį sveiki gyvi. Esmė šito klausimo. Tie Seimo nariai, kurie Seime dirbame ne pirmą kadenciją, ko gero, puikiai žinome, kad kiekvienais metais, kada yra tvirtinamas biudžetas, prasideda pageidavimų plokštelė ir kolegos – vieni ir kiti, tiek valdantieji, tiek opozicija – pradeda teikti pasiūlymus, kurie kartais yra logiški, kartais nelogiški, kartais yra populistiniai, kartais būtini ir svarbūs. Ir tada mes pradedame teikti pasiūlymus dėl naujų mokesčių, bandome siūlyti, tarkime, automobilių mokestį, tada buvo, pamenate, išsigandome, atsitraukėme, tada bandome kažkokias lengvatas padaryti, dar kažkokius įdomius dalykus.
Aš siūlyčiau, kad šito dalyko nebūtų, nes visą laiką viskas įsigalioja tik po šešių mėnesių. Aš siūlyčiau, prieš priimant naują mokestinį dalyką, mokestinį tarifą, lengvatą ar sankciją už mokesčių įstatymų pažeidimus, ar išplėtimą, kad toks įstatymas įsigaliotų ne kaip dabar yra, po šešių mėnesių, bet įsigaliotų po 12 mėnesių. Ir tikrai dar kartą galiu pakartoti, tas nelaimingas automobilinis mokestis, kuris buvo priimtas (mes atidėjome šešiems mėnesiams), kaip ir parodė, kad buvo daug sukelta visuomenėje pykčio, nepasitenkinimo ir galiausiai nedavė to rezultato, kokio mes tikėjomės. Tai aš siūlyčiau, kad tiek opozicija, tiek pozicija išvengtų politikavimo, bet koks mokestinis įstatymas įsigaliotų tik po 12 mėnesių nuo jo paskelbimo dienos.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Esmę supratome. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis nori paklausti M. Lingė. Ruošiasi R. Baškienė. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gal pranešėjas galėtų tiesiog pateikti daugiau argumentų, kuo grindžia siūlymą, kokios institucijos, kokios organizacijos nespėja prisitaikyti, kokia yra Mokesčių inspekcijos nuomonė, kokios yra darbdavių organizacijos, taip pat asociacijos vienijančios gali būti išsakiusios tas nuomones, kad trūksta. Ar yra kokios europinės praktikos, kuria jūs pagrindžiate būtent tą laikotarpio išplėtimą? Labai dėkui.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Labai ačiū, kolega. Labai teisingas jūsų klausimas. Tokių klausimų mes turime labai daug, ypač kai biudžetas yra priimamas gruodžio 17 dieną, o sausio 1 dieną įsigalioja nauji mokestiniai pakeitimai, dažniausiai su biudžetu priimami, ir tiek verslas, tiek žmonės negali prisitaikyti. Tai ir nekilnojamojo turto mokestis, žemės mokestis, jeigu paimsime, dar kartą pakartosiu automobilinį mokestį, prisiminkite, buvo lengvata centralizuotam šildymui, kai mes biudžetą svarstėme gruodžio 14 dieną, o lengvata ar bus taikoma, ar netaikoma, sausio 13 dieną. (Balsai salėje) Sausio 1 dieną dar jūsų nebuvo, tai čia praeitą kadenciją, kada vyko derybos ir suderėjome, kad ta lengvata būtų taikoma. Mes turime labai daug tokių pasiūlymų, daug mokestinių dalykų, daug lengvatų, kurios įsigalioja kartais po dviejų, trijų savaičių kartu su priimamu biudžetu.
Kitas dalykas, kada įsigalioja vasarą ir mes neturime, biudžete, tarkime, nesame numatę pajamų arba nesame numatę išlaidų. Netgi Mokesčių inspekcijai dažniausiai prisitaikyti ir pakeisti poįstatyminius teisės aktus užtrunka. Mano praktika, būnant Ekonomikos komiteto pirmininku: mes net keletą kartų esame atidėję įstatymo įgyvendinimą vien todėl, kad poįstatyminių teisės aktų nesugebame greitai parengti, o jeigu yra bandoma taikyti lengvatą, ją reikėtų suderinti su Europos institucijomis.
Aš dėl to ir grindžiu tą siūlymą, kad 12 mėnesių būtų atidedamas jo įsigaliojimas ir kad Vyriausybė, ministerija ir Seimas per tuos 12 mėnesių galėtų toliau diskutuoti, žiūrėti, ką dar reikėtų tobulinti pačiuose poįstatyminiuose aktuose, o ne tada, kai įsigalioja pats mokestis, ir mes žiūrime, ką mes blogai padarėme.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Baškienė. Ruošiasi M. Majauskas.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Mielas kolega, jūs visada išsamiai pateikiate. Ačiū už šį pateikimą. Teisingas verslui įstatymo projektas. Aš manau, jūs įvertinote Teisės departamento pastabas, kur teigiama, kad Vyriausybė, jeigu susidarytų išskirtinė situacija, galbūt negalėtų taip greitai pasiruošti, ir tas abejones svarstymo metu, ko gero, išsklaidysime. Ar jums iš viso žinomas požiūris (Vyriausybė šiuo klausimu galbūt ir derino), ar tai būtų priimtina, ar iš karto būtų pasakoma, kad štai opozicija teikia ir mes nesvarstysime klausimo?
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama kolege. Irgi esame ne pirmą kadenciją Seime, su šia Vyriausybe man gruodžio mėnesį teko labai diskutuoti dėl šio pasiūlymo. Iš kai kurių Vyriausybės narių ir iš Seimo narių sulaukiau palaikymo, ypač kai vėl šiandien pradėjome diskutuoti. Vyriausybėje premjerės dėka yra sudaryta mokestinė komisija, tad vėlgi, žiūrėkite: yra jau nuskambėję iš pačios premjerės pozicijos, kad jeigu ir būtų nauji mokesčiai arba pakeičiami, arba bus peržiūrimi, vienos ar kitos lengvatos, jie galėtų įsigalioti tik 2022 metų sausio mėnesį arba 2022 metų liepos mėnesį. Netgi dabar ir pati premjerė suvokia, kad kartais skubotai priimtas Seimo įstatymas atneša chaosą tiek Vyriausybės gyvenime, tiek mūsų politikų gyvenime, tiek žmonių gyvenime.
Prisiminkime GPM pakeitimus, kurie įvyko, prisiminkime žmones, kurie „Sodros“ įmoką padarė, jeigu prisiminsite, kai kurie neįgalieji dirbo puse etato, bet turėjo mokėti mokesčius nuo viso etato, koks kilo chaosas. Tada mes Seime darėme neeilinius posėdžius ir keitėme.
Teisės departamento pasiūlymus aš įvertinau ir turėčiau, ko gero, pasakyti, kad, esant tokiai situacijai, kai yra pandemija, Vyriausybės nutarimu yra paskelbta ta padėtis, pradeda veikti visai kiti teisės aktai, prasideda visai kitas teisės reglamentavimas. Čia šiuo atveju aš nematau problemų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi K. Glaveckas. Prašom. Gerbiamas Mykolai, žodis jums, įsijunkite mikrofoną ir galite klausti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pirmininke, aš iš pradžių norėčiau kreiptis į jus su prašymu suteikti galimybę pasisakyti dėl motyvų, nes suprantu, kad pagal esamą informacinių technologijų sistemą, kuria naudojamės, nėra galimybės ir paklausti, ir pasisakyti dėl motyvų.
O gerbiamojo pranešėjo norėčiau paklausti: ar nemanote, kad užtektų Seimo narių sąmoningumo, ir nereikia čia papildomų visokių taisyklių? Nežinau, pavyzdžiui, žiūriu gerbiamo Seimo nario R. Žemaitaičio 2017 metų siūlymą dėl Vertės mokesčio įstatymo, siūlo, kad įsigaliotų nuo priėmimo. Tada 2018 metų Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas – nuo priėmimo įsigaliojimo gerbiamojo R. Žemaitaičio pasiūlytos trys savaitės. Yra dar vienas gerbiamojo R. Žemaitaičio su kolegomis pateiktas siūlymas 2018 metais, irgi įsigalioja nuo priėmimo trys savaitės. Tada dar 2020 metais gerbiamojo R. Žemaitaičio su kolegomis priimtas ir pateiktas pasiūlymas, kuris įsigaliojo nuo priėmimo per devynias dienas.
Gerbiamas Remigijau, sakykite, gal čia užtektų Seimo narių sąmoningumo ir nereikėtų mums kurti papildomų taisyklių?
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Mykolai, labai tau ačiū. Teisingai, nes kartu su jumis darydavome tuos pačius dalykus. Ir jeigu prisiminsite, tikrai darydavome. Kai buvo svarstoma lengvata dėl šilumos PVM centralizuotam šildymui, jūsų tuo metu partijos pirmininkas G. Landsbergis vedė derybas su R. Karbauskiu ir S. Skverneliu. Po ilgų derybų buvo sutarta, kad PVM lengvata šildymui lieka, nes buvo suinteresuota dėl to paties Vilniaus miesto, dėl pačių kreipimųsi. Todėl reikia vengti… ne tik sąmoningumas, bet, kaip puikiai žinote, tai yra mano siūlymu ir mano kolegos siūlymu, taip pat ir jūsų siūlymai, jie eina su biudžetu, nes dabartinė įstatymo redakcija leidžia teikiant biudžetą kartu teikti ir tokius siūlymus, tokiu atveju tie pasiūlymai ir gimsta. Todėl aš noriu užkirsti kelią net būdamas iš opozicijos. Suprasčiau, jeigu būčiau valdančiojoje ir teikčiau tokį pasiūlymą, tai sakyčiau, bandau užčiaupti opoziciją šiuo atveju, ar ne? Bet būdamas opozicijoje ir matydamas, kokį chaosą kartais sukelia neapgalvotas mokesčio registravimas, aš siūlau atidėti 12 mėnesių. Ten būtų taikoma ir kartu tvirtinamas biudžetas, o negali būti, dar kartą sakau, kaip ir mano, ir jūsų taip pat būdavo, tvirtiname biudžetą ir tokiu atveju lengvatos. Jeigu pažiūrėsime PSD biudžetą, mes vėlgi taikome vaistams lengvatą, kuri įsigaliojo nuo sausio 1 dienos, bet PSD biudžete, kompensavimo nustatytoje tvarkoje mes jos neturime. Realiai PSD, „Sodra“, atsiprašau, ligonių kasos turi staigiai, operatyviai peržiūrėti savo biudžetą ir tai įvertinti. Aš tikrai siūlyčiau, dar kartą sakau, eliminuoti šitą dalyką, nesvarbu, ar aš opozicijoje, ar valdančiojoje daugumoje esu.
PIRMININKAS. Dėkui. Paskutinysis klausia, nes jau baigiasi laikas, K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, mes visi puikiai žinome, kad mokesčių ir mirties niekam išvengti nepavyksta. Aš prisimenu, kad senovės Egipte mokesčiai keisdavosi tik tada, kada numirdavo faraonas. Kai numirdavo faraonas, tada ateidavo kitas faraonas ir prasidėdavo mokesčių sistema.
O šiaip, kalbant rimtai, mes gyvename ciklinėje ekonomikoje, rinkos ekonomikoje, kur prociklinė ekonomika ir prociklinės priemonės. Vadinasi, kitaip sakant, yra kylanti ir krentanti ekonomika, ypač krentančios ir augančios pajamos. Tai jų koreguliacija ir yra vienas iš svarbiausių valstybės uždavinių. Galima sutikti su Remigijumi, kad gal reikėtų apriboti galimybę, bet tą galimybę turėtų apriboti visų pirma su biudžeto priėmimu, galimybę potencialiai šešių mėnesių laikotarpiui, ne metams. Per metus gali atsitikti tiek blogų dalykų, tiek blogų, negatyvių ekonominių dalykų, kad tiesiog ta taisyklė gali sugriauti ekonomiką. Todėl aš manau, kad…
PIRMININKAS. Laikas!
K. GLAVECKAS (MSNG). …reikėtų vis dėlto susilaikyti dėl tokio siūlymo ir pasilikti prie senos tvarkos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas Kęstuti, tai…
PIRMININKAS. Kiek suprantu, klausimo nebuvo, tik pasisakymas.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Tai yra kaip ir klausimas. Esmė tikrai, ką Kęstutis sako, aš manau, Biudžeto ir finansų komitetas galėtų ir svarstyti, kad su teikiamu biudžetu nebūtų teikiami įstatymų projektai, kurie nustato naujus mokesčius, lengvatas arba tas pačias sankcijas. Tai tame pačiame įstatymo projekte komitetas patobulintą galėtų nagrinėti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dabar visi paklausėte, kurie spėjote paklausti pagal laiką. Motyvai už ir prieš. Už užsirašiusių nematau. Matau, prieš – M. Majauskas. Prašom, žodis jums.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo posėdžio pirmininke. Gerbiamas Remigijau, man atrodo, kad pati idėja iš tiesų yra kilni ir tikrai teisinga. Vis dėlto pirma atkreipčiau dėmesį į Konstitucijos 130 straipsnį, kuris sako, kad valstybės biudžeto projektą sudaro Vyriausybė ir pateikia Seimui ne vėliau kaip 75 dienos iki biudžetinių metų pabaigos. Taigi yra labai aiškiai pasakyta, kad mes niekaip negalime suvaržyti Vyriausybės teisės ir įpareigoti ją pateikti biudžetą, ir neparašyta, su mokestiniais, be mokestinių, tiesiog biudžetą. Prieš 365 dienas, 500 dienų ar dar kažkiek. 75 dienos. Ir tai yra įrašyta Konstitucijoje.
Antras dalykas, nelabai esu girdėjęs apskritai tokių pavyzdžių nei Europos Sąjungoje, nei pasaulyje, kur būtų toks 12 mėnesių terminas. Čia, matyt, yra rezultatas to, ką mes išgyvenome praeitoje kadencijoje ar dar prieš tai, kai buvo nuolatos keičiami mokesčiai, ir keičiami skubos tvarka. Man atrodo, užtektų tokios racionalios Vyriausybės, čia mes girdėjome ir Ministrės Pirmininkės aiškią poziciją, kad neplanuoja skubių pakeitimų, tai dabar belieka tik mums, Seimo nariams, sutarti, kad mes nedarysime neapgalvotų staigių judesių mokestinėje sistemoje ir nereikės tokių tikrai drastiškų pakeitimų. Todėl aš šiuo atveju kviečiu susilaikyti, o ir atkreipiu dėmesį, kad šiuo metu Konstituciniame Teisme yra nagrinėjama byla dėl anksčiau priimtų įstatymų, kurie buvo priimti nepaisant šešių mėnesių taisyklės. Kviesčiau sulaukti Konstitucinio Teismo sprendimo ir tuomet spręsti dėl papildomų ribojimų, jeigu jų reikėtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už norinčių pasisakyti nėra. Tai, kaip suprantu, kadangi buvo nuomonė prieš, reikia balsuoti dėl šio įstatymo projekto pateikimo. Pradedame balsavimą.
Gerbiami kolegos, balsavimas baigtas.
Užsiregistravo 119, autentifikavosi 117 (nepavyko dviem): už – 38, prieš – 22, susilaikė 55. Nepritarta.
Gerbiami kolegos, ar mes sutariame, kad projektas būtų tobulinamas, ar jį atmetame? Reikės, matyt, alternatyviai balsuoti ir apsispręsti. Tuoj bus paruoštas balsavimas. Prašom, balsavimas pradedamas. Kas už, tas už tobulinimą, kas prieš, tas už atmetimą.
Gerbiamieji kolegos, balsavimas baigtas. Tuoj paskelbsime rezultatus.
Už – 57, prieš – 57. Matome, kad nėra sprendimo, ar šį klausimą atmesti, ar grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Pabandykime tokiu atveju dar kartą balsuoti. Primenu, kad už yra už tobulinimą, prieš yra už projekto atmetimą. Skelbiu pakartotinį balsavimą.
Gerbiami kolegos, balsavimas baigtas. Tuoj pamatysime rezultatus.
Už – 50, prieš – 64. Projektui nepritarta ir jis yra atmestas.
Dabar dar, matau, yra du kolegos, norintys kalbėti per šoninį mikrofoną. Pirmasis yra K. Masiulis. Prašau. Ar gerbiamas kolega K. Masiulis nori kalbėti? Jeigu taip, įsijunkite mikrofoną ir pasisakykite. Gerai, tada dabar suteikime žodį kitam kolegai, kuris taip pat per šoninį mikrofoną nori kalbėti. M. Majauskas, teisingai? Ar norėtumėte replikuoti per šoninį mikrofoną, gerbiamas Mykolai?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ne, ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Dėkoju. L. Nagienė taip pat užsirašė kalbėti per šoninį mikrofoną dėl techninių problemų. Prašau, gerbiama Laima.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų vėl kamera neatpažino, todėl aš negalėjau balsuoti. Įskaitykite mano balsą dėl pirmo klausimo, kur buvo R. Žemaitaičio klausimo pateikimas, už.
PIRMININKAS. Dėkoju.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar turime ryšį su K. Masiuliu? Ne. Gerai. Ačiū, gerbiami kolegos.
15.58 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-306, Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 411 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-300, Civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-301, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-302, Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-303, Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-304, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 81 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-305, Žemės ūkio bendrovių įstatymo Nr. I-1222 111 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-307, Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-308, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 252 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-309, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-310 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6.1 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir lydimieji įstatymų projektai. Prašau V. Kernagį trumpai pristatyti šitų projektų esmę.
Pirmininkavimą perduodu kolegai Seimo Pirmininko pavaduotojui A. Mazuroniui.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke ir naujas posėdžio pirmininke. Noriu pristatyti Visuomenės informavimo įstatymą, kuris sprendžia dėl teisės žurnalistams nemokamai gauti Registrų centro duomenis. Šiuo metu, galiu tik priminti, tuos pačius duomenis žurnalistai gali gauti, tik jie už juos turi sumokėti. Tai šiek tiek priešistorės, kas nežino, iš kur tas įstatymas atėjo.
Seimo valdyba sukūrė darbo grupę, tai buvo sausio pradžioje. Darbo grupę sudarė Seimo nariai, trijų ministerijų: Kultūros, Teisingumo ir Ekonomikos ir inovacijų, viceministrai ir tų ministerijų specialistai, taip pat kaip ekspertai toje darbo grupėje dalyvavo tiek Registrų centro, tiek Duomenų apsaugos inspekcijos atstovai, taip pat žurnalistai, Žurnalistų sąjungos atstovai ir panašiai. Darbo grupė parengė įstatymo projektą. Kultūros komitetas vienbalsiai balsavo už šį projektą ir dabar mes, kaip komitetas, teikiame jį Seimui.
Pagrindiniai klausimai, kuriuos mes sprendėme darbo grupėje ir į kuriuos atsakė šitas įstatymo projektas, tai yra kokius duomenis gali gauti nemokamai ir kas tuos duomenis gali gauti nemokamai. Įstatymo projekte yra numatyta, kad žurnalistai nemokamai turi teisę gauti duomenis iš trijų Registrų centro registrų: tai yra Juridinių asmenų registro, Nekilnojamojo turto registro ir Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos. Lygiai taip pat įstatyme yra numatyta, kad žurnalistai gali gauti visus istorinius duomenis. Vadinasi, jeigu kas nors pasikeitė, jie gali pažiūrėti, kaip buvo anksčiau. Dabar kas gali gauti? Ne visi žurnalistai, o tik tie žurnalistai, kurie turi sutartinius santykius su skleidėju arba informacijos rengėju. Vadinasi, jeigu žurnalistas nori tiesiog gauti sau duomenis ir pasižiūrėti, tai jis to negali padaryti, bet jeigu jis rengia tuos duomenis kokiam nors straipsniui ar tyrimui kokiam nors informacijos skleidėjui, tuomet jis, Registrų centrui parodęs, kad turi sutartinius santykius, gali tuos duomenis gauti. Ir tie informacijos skleidėjai turi būti registruoti VIRSIS, tuomet jie laikomi tikrais skleidėjais, nes tų kanalų mes dabar turime daug, ir jutube daug kanalų pridaryta, bet tie kanalai nėra užregistruoti. Tie skleidėjai, kurie nėra registruoti VIRSIS, negalėtų gauti tų duomenų. Taip pat skleidėjai, kurie turi tris šiurkščius pažeidimus per pastaruosius 12 mėnesių, yra eliminuojami iš gavėjų sąrašo, taip pat jeigu jie yra priskirti profesinės etikos nesilaikančių viešųjų informacijos rengėjų arba skleidėjų kategorijai. Tokie skleidėjai neturėtų teisės, žurnalistai, kurie rengia informaciją būtent tiems skleidėjams, tų duomenų nemokamai negalėtų gauti, jie turėtų sumokėti. Lygiai taip pat tai apima ir užsienio žurnalistus, kuriuos akredituoja Užsienio reikalų ministerija.
Turbūt plius minus yra tiek. Dar norėčiau pasakyti, kad tiek Registrų centras, tiek Duomenų apsaugos inspekcija pritarė šiam įstatymo projektui ir jokių pastabų dėl jo neturėjo. Ir dar žinau, kad kolegos kalba, kad tai gali labai brangiai kainuoti valstybei. Tik noriu pasakyti, kad valstybei tai nieko nekainuoja papildomai. Šiuo metu apskaičiuota už tuos duomenų kiekius, kurių reikėtų žurnalistams, jų kaina Registrų centre būtų nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. eurų per metus. Kolegos, aš manau, kad tai yra be galo maža kaina už tą demokratiją, kurią mes norime turėti. Tai tiek to pristatymo tuo klausimu.
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Jūsų paklausti užsirašė šeši kolegos. Pirmasis klausia M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Pirmiausia labai dėkui už šias įstatymo pataisas, jos yra tarsi simbolis ir tam tikra takoskyra nuo buvusios valdančiosios daugumos, kuri iš tiesų praėjusioje kadencijoje ne kartą blokavo, varžė, ribojo žiniasklaidos teises ir galimybes, ypač kalbant apie Registrų centro duomenų naudojimo atvėrimą. Iš tiesų daugiau demokratijos, daugiau viešumo, daugiau skaidrumo, išties labai sveikintina iniciatyva.
Tiesiog mano klausimas būtų apie tai, kad aiškinamajame rašte ir projekto iniciatyvoje esate numatę, kad registru galės naudotis užsienyje registruotos žiniasklaidos priemonės, kurios bus registruotos žiniasklaidos registre. Ar yra tokių patikimų saugiklių ir kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų apsisaugota, kad kokią nors dezinformaciją platinančios žiniasklaidos priemonės iš nedraugiškų valstybių ar apskritai kur nors pasislėpusios po kokiais nors tretiniais kitais juridiniais asmenimis netaptų ir negalėtų naudotis šiais ištekliais? Ačiū.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Žiniasklaidos priemonės, kurios galėtų gauti tą prieigą, turėtų būti registruotos VIRSIS. O jeigu mes kalbame apie užsienio žurnalistus, tai yra Užsienio reikalų ministerija, kuri suteikia akreditacijas tiems žurnalistams. Jeigu tie žurnalistai kelia tam tikrą įtarimą, jie tiesiog gali netekti tos akreditacijos ir taip neprieiti prie tų duomenų. Aš manau, kad tai yra pagrindinis saugiklis.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kitas klausiantysis – R. Žemaitaitis. Ruošiasi T. Tomilinas.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kaip ir (labai didelis aidas, matyt, salėje dar kažkas įjungta) pirmą kartą pateikimo metu, dabar iškyla tas pats klausimas, kolega, tai yra teisinis klausimas. Kaip ir kolega M. Lingė šiek tiek užsiminė, ir šitame įstatyme nėra išspręsta, Teisės departamentas tai pastebėjo. Įsivaizduokime taip, kad žurnalistikos registre kolega V. Kernagis yra užsiregistravęs, jis veikia kuo puikiausiai. Bet jūsų sutuoktinė arba jūsų geras gyvenimo draugas, ar apskritai draugas turi nedraugišką informavimo kanalą, kuris yra neužsiregistravęs, ir jūs, gavę informaciją oficialiai, teisėtai, atitinkant šio įstatymo aktus, jūs jam per pietus, pietų metu ar kažkaip kitaip perduodate visą šitą informaciją. Būtent šitoje dalyje ir nėra išspręsta. Nes, kaip puikiai mes žinome, žurnalistai yra atleidžiami nuo atsakomybės, žurnalistai nėra priversti atskleisti savo informacijos skleidėjo. Arba sakys – ėjau, radau pakely ir panašiai. Ar nemanote, kad reikėtų labiau reglamentuoti, kas tokie per subjektai galėtų gauti, kaip ši informacija turi būti naudojama? Čia, dar kartą sakau, yra konstitucinis dalykas, nes tai yra susiję su žmogaus teise, su jo informacija ir su jo gyvenimu. Tokiu atveju visi šie dalykai, susiję su asmeniu, turi būti reglamentuoti įstatymu, o ne poįstatyminiu teisės aktu. Ar nemanote, kad yra per silpnai ir per silpni saugikliai, kurie apsaugotų žmones, apie kuriuos renkama informacija, ir ta informacija gali būti panaudota, kaip kolega Mindaugas sakė, nedraugiškoms šalims?
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Ne, nemanau, todėl kad šiuo metu visą tą informaciją, apie kurią mes dabar kalbame ir kuri yra šiame įstatyme paminėta, galima gauti lygiai taip pat, tik už ją reikia susimokėti. Ir kai žurnalistai daro žurnalistinius tyrimus, jiems reikia begalės daug informacijos, kad ją peržvelgtų ir kažkokius galus suvestų, ir tada ta kaina pasidaro labai didelė. Mes kalbame apie tai. Bet bet kas kitas, užsiregistravęs šiuo metu, besikreipiantis į Registrų centrą, susimokėjęs gali gauti tuos pačius duomenis. Čia mes neatveriame kažkokių slaptų duomenų ar kažkokių duomenų, kurių iki šiol nebuvo galima gauti, tik tiek, kad už juos nereikės susimokėti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia T. Tomilinas. Ruošiasi A. Lydeka.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, gerbiamas posėdžio pirmininke, man tikrai labai keista girdėti iš kolegos M. Lingės, kad mes, kaip buvę valdantieji, ką nors ribojome. Nežinau, ar jis turi omeny pajamas nebent tik už alkoholio reklamą, nes tikrai kalbėti nesąmones apie buvusią valdžią… Siūlyčiau to nedaryti.
Mano klausimas pranešėjui yra toks. Aš suprantu, kad pusė milijono yra nedaug, bet prie pusės atsiras kita pusė, žinoma, ir tiesiog reikia išspręsti biudžetinį klausimą bet kokiu atveju. Kaip jūs žinote, regionuose kilo didžiulis žmonių nepasitenkinimas, kai staiga Registrų centras padidino įkainius už nereikšmingų įvairiausių mažų statinių įteisinimą. Jūs, vilniečiai, galbūt to net nejaučiate, nežinote. Ir kodėl taip padaryta? Todėl, kad kažkur pasikeitė kažkoks reguliavimas, kažkokios papildomos išlaidos atsirado Registrų centre. Tai kiekvienas litas padidina išlaidas už kitus dalykus. Tad būkime preciziški, nurodykime šaltinius, kaip bus dengiami kaštai Registrų centrui…
PIRMININKAS. Laikas!
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Aš jau atsakiau, man atrodo, į tą klausimą. Aš manau, kad ta pusė milijono už tą demokratiją, kurios mes vis dėlto norime, tai yra net gana maži pinigai. Jeigu jūs galvojate, kad Registrų centras, netekęs šių pajamų, kaip nors padidins ką kita, aš nemanau. Aš manau, kad tikrai ši Vyriausybė ras iš kur kompensuoti Registrų centrui, jeigu toks poreikis bus. Aš nemanau, kad čia yra tie pinigai, apie kuriuos reikėtų dabar diskutuoti.
PIRMININKAS. Klausia A. Lydeka. Ruošiasi M. Puidokas.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Norėčiau jūsų, pranešėjau, paklausti štai apie ką. Jau praeitos kadencijos Seime buvo parengtas įstatymo projektas, tai yra Visuomenės informavimo pataisų įstatymo projektas, kartu su lydimaisiais. Jame buvo numatyti tam tikri reikalavimai, kad žiniasklaidos atstovai galėtų prieiti prie Registrų centro duomenų. Kodėl reikėjo rengti naują įstatymo projektą kartu su lydimaisiais? Ar sutinkate, kad tas numatytas teisinis reguliavimas buvusiame įstatymo projekte visa apimtimi nesiūlė įgyvendinti tų tikslų, kuriuos kėlė politikai, norėdami suteikti galimybę žiniasklaidos atstovams kokybiškai atlikti savo darbą, tai yra visa apimtimi atlikti savo darbą? Ačiū.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Darbo grupės pačiame pirmame posėdyje su darbo grupės nariais buvo pasitarta ir apsitarta, ar mes vis dėlto bandome lipdyti ką nors ir kurti iš to įstatymo projekto, kuris buvo sukurtas Susisiekimo ministerijos prieš beveik dvejus su puse metų. Tai buvo nuspręsta, kad vis dėlto yra paprasčiau viską imti nuo švaraus lapo, susidėlioti pagrindinius tikslus. Aš minėjau, kokius duomenis reikėtų nemokamai teikti ir kas tuos duomenis galėtų gauti. Tiesiog pasitarta su teisininkais, su teisingumo viceministre ir buvo prieita prie nuomonės, kad vis dėlto paprasčiau ir aiškiau, man atrodo, tas darbo grupės dviejų mėnesių darbas parodė, kad iš tikrųjų tą tikslą mes ir pasiekėme, pradėdami nuo švaraus balto lapo. Aš nesigailiu kaip darbo grupės vadovas, kad mes parengėme naują įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia M. Puidokas. Ruošiasi A. Vyšniauskas.
M. PUIDOKAS (DPF). Dėkui, dėl mikrofono problemos. Ar girdėti?
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Puikiai.
PIRMININKAS. Taip, girdėti.
M. PUIDOKAS (DPF). Dėkui. Taigi įstatymo pakeitimo 6 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodoma, kad duomenys neteikiami žurnalistui, jeigu viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui, kurio vardas… kurio vardu jis prašo duomenų, yra priskirtas profesinės etikos nesilaikančio viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų kategorijai. Kaip suprantu, buvo nustatoma Visuomenės informavimo etikos komisijos, ar aiškūs tokio vertinimo kriterijai, ar bus išvengta pagrindinių žiniasklaidos priemonių galimo spaudimo mažiesiems. Ir galbūt žinote statistiką, kiek pastaraisiais metais viešosios informacijos teikėjų pateko į profesinės etikos nesilaikančių žiniasklaidos priemonių sąrašą? Dėkui.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Taip, tai, apie ką jūs kalbate, pagal ką nustatyti ir spręsti, yra Visuomenės informavimo etikos komisijos darbo reglamente. Dabar tiksliai neatsakysiu kiek. Žinau, kad padarę tris šiurkščius pažeidimus nebegali gauti prieigos. Šiuo metu nėra tokių, kurie yra padarę tris nusižengimus. Dabar neturiu skaičių, neatsakysiu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia iš tikrųjų aš labai norėčiau pasidžiaugti šituo įstatymo projektu. Jis yra tikrai labai kokybiškai parengtas, labai operatyviai ir randa gana platų sutarimą su bendruomene, žiniasklaidos bendruomene, kurią tai jaudina.
Vis dėlto aš norėčiau klausti ir grįžti prie viso šito projekto priešistorės. Gal jūs prisimenate, ir analizuojant buvo išsakyti tie argumentai, kodėl praeitą kadenciją buvo atimta galimybė iš žiniasklaidos gauti tokią informaciją, tiesiog kokie buvo argumentai tuo metu tų asmenų, vadovavusių visokiems komitetams, ir kai kurių ministrų, kurių pavardžių neminėsiu, kad nebūtų atskleista ta informacija. Kokie buvo argumentai ir kodėl tas buvo padaryta? Nes 20 metų prieš tai viskas buvo gana vieša, vyko žurnalistiniai tyrimai ir nebuvo problemų. Tai kur buvo esminė bėda, kodėl taip buvo padaryta? Labai sveikinu su šituo projektu, kviečiu visus jį palaikyti.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą, kolega, bet turbūt turėsiu jus nuliūdinti, kadangi tikrai nesigilinau, kodėl taip buvo padaryta. Manau, kiek mes iš viešosios erdvės esame girdėję, tai pakankamai tai buvo suprantama. Tikslas buvo parengti įstatymo projektą, kuris veiktų ir kuris atlieptų tiek žiniasklaidos, tiek ir Vyriausybės programos lūkesčius. Tai daugiau buvo toks tikslas. Žinokite, tikrai neatsakysiu jums į tą klausimą, kodėl ten taip buvo. Galų gale turbūt dabar tai mažai ką ir keičia, mes dabar turbūt žiūrime į priekį, į ateitį ir turime šį įstatymo projektą kaip pagrindą. Turbūt toks būtų atsakymas.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Ir paskutinysis klausti užsirašė R. Šarknickas. Prašau, įjunkite. Prašau, Robertai.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Labai ačiū jums, pirmininke. Visą rytinį posėdį nepavyksta prisijungti, kalbėti ir panašiai, vis kažkas užblokuoja ir panašiai. Visų pirma noriu V. Kernagiui padėkoti už tikrai gerą darbą. Tikrai pats mačiau ir stebėjau, turėjau keletą klausimų. Šis darbas vyko aktyviai. Nereikia bijoti to balto lapo – visi pradedame nuo to balto lapo, kai faraonas Egipte miršta, kaip sakė K. Glaveckas. Aš tiktai noriu pasakyti dėl demokratijos ir mokėjimo, susimokėjimo. Aš manau, kad demokratija vis dėlto yra socialinis teisingumas, nes ta atskirtis vėl, tarkim… Atsimenate, Vytautai, jūs ir dėl LATGA, ir dėl AGATA stengėtės, kad teisiškai būtų visiems sumokama, ir panašiai. Kaip ir T. Tomilinas minėjo, kodėl regionuose moka žmonės ir dar mokesčiai pakelti iš Registrų centro, ir panašiai. Šiuo atveju mes gauname tokį susipriešinimą, diskriminaciją. Tai viena.
Kitas dalykas, ką minėjo R. Žemaitaitis, vis dėlto yra dar nesaugu dėl priešiškos valstybės, nes, tarkim, aš nusprendžiau atvažiuoti iš tokios šalies, kuri mums kartais kiša koją, apsigyvenu, pasikviečiu porą žurnalistų, kurie baigė universitetą, tarkime, padarau redakciją ir pradedu gauti informaciją. Šitų dalykų tikrai dar yra taisytinų, bet jeigu pereis, tai pereis ir bus galima svarstymo stadijoje tuos dalykus tvarkyti. Tiesiog šiuo klausimu palieku visiems patiems apsispręsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Suprantu, kad tai nebuvo klausimas, labiau pasisakymas.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Klausimo nebuvo, kadangi R. Šarknickas buvo nuo opozicijos šioje darbo grupėje ir mes kartu dirbome, aš manau, kad ten jis visas diskusijas girdėjo ir tuos atsakymus žino. Čia toks buvo garsus pamąstymas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, visi norintys klausti paklausė. Dėl motyvų po pateikimo yra, matau, tik už užsirašę trys Seimo nariai. Ar tikrai norite šnekėti, ar galbūt galėtume sutaupyti šiek tiek laiko ir pereiti prie sprendimų priėmimo? G. Paluckas, A. Lydeka ir V. Juozapaitis. Kaip čia paklausti? Bent vienas pakelkite rankelę, jeigu prieštaraujate atsisakymui šnekėti, suprasiu, kad tada šnekame.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš tikrai atsisakau savo žodžio. Manau, kad mes visi viską puikiai supratome ir palaikysime šį įstatymo projektą. Apginsime visuomenės teisę žinoti. Ačiū, kolegos.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Arminas. Po pateikimo, atsiprašau, tik vienas čia, nes daug įstatymų projektų. A. Lydeka tikriausiai atsisako. Matau, lyg ir rodo V. Juozapaitis? Ne? Labai dėkui.
Gerbiami kolegos, ar galime visam 2-6 klausimo įstatymų paketui pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Neatsisako? Atsiprašau. V. Juozapaitis. Atsiprašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Tikrai čia toks kaip humoro vakaras išeina su mūsų mimikomis. Labai džiugu, kad tikrai yra tiktai kalbantys už, bet aš dar noriu paprašyti… Žinote, kai duodi pirštą, paskui ranką nukanda. Dabar šalia to Visuomenės informavimo įstatymo dar yra paketas lydimųjų, kurie formaliai turėtų būti prižiūrimi arba komentuojami kitų komitetų. Bet atkreipkite dėmesį, kad Teisės departamentas neturėjo nė vienos pastabos dėl kitų lydimųjų įstatymų projektų.
Aš noriu dar paprašyti Seimo, kad mes tikrai nesustabdytume to proceso, kuris dabar važiuoja labai geru pagreičiu, ir iš tikrųjų rastas kompromisinis visų suinteresuotųjų pusių sutarimas, ko gero, yra toks beprecedentis, turint omeny ir tą ypač trumpą laiką, per kurį pavyko tai padaryti. Jeigu jūs patikėtumėte visą atsakomybę Kultūros komitetui, kaip pagrindiniam komitetui, mes būtume labai dėkingi. Aš manau, kad tas procesas tikrai įgautų, sakau, tą pagreitį ir būtų priimtas įstatymo projektas artimiausiu metu, o tai iš tikrųjų būtų priimta, matyt, ir suinteresuotųjų pusių palankiai. Ir tas mūsų demokratijos laivas įgautų taip pat tokį palankų pagreitį, nes visa tai yra daroma būtent dėl viešumo. Aš manau, kad turbūt neatsirastų nė vieno, kuris prieštarautų tokiam viešumo pasiūlymui. Labai jums ačiū iš anksto, dėkoju už supratimą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, matau, S. Šedbaras kelia rankelę, norėtų replikuoti, bet tikriausiai, kaip aš suprantu, dėl komiteto? Gal apsispręskime dėl viso įstatymo projekto, pritariame ar nepritariame, ir tada dėl komitetų padiskutuosime. Ar būtų galima visam 2-6 klausimui, įstatymų projektams, pritarti bendru sutarimu, ar būtų prieštaraujančių?
K. Masiulis kėlė ranką, bet ar čia prieštarauja dėl pritarimo bendru sutarimu, ar… (Balsai salėje) Dabar nėra, taip. Rankelių nematau. Pritariame bendru sutarimu darbotvarkės 2-6 klausimams. Dėkoju. A. Nekrošius. Ne, norime balsuoti. A. Nekrošius. Skelbiame balsavimą dėl viso 2-6 klausimų bloko (nuo darbotvarkės 2-6.1 klausimo iki 2-6.11 klausimo) įstatymų projektų po pateikimo.
Už balsavo 114 Seimo narių, prieš nebuvo, susilaikė 6.
Darbotvarkės 2-6 klausimų bloko įstatymų projektams po pateikimo pritarta. Dėl komitetų. Dėl darbotvarkės 2-6.1 ir 2-6.2 klausimų, dėl įstatymų projektų, kaip pagrindinis komitetas yra siūlomas Kultūros komitetas. Dėl darbotvarkės 2-6.3 klausimo kaip pagrindinis komitetas siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėl darbotvarkės 2-6.4 klausimo kaip pagrindinis siūlomas Kultūros komitetas, kaip papildomas siūlomas Kaimo reikalų komitetas. Dėl darbotvarkės 2-6.5, 2-6.6, 2-6.7 klausimų yra siūlomas kaip pagrindinis Kultūros komitetas. Dėl darbotvarkės 2-6.8 klausimo kaip pagrindinis siūlomas Kultūros komitetas, kaip papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Dėl darbotvarkės 2-6.9 klausimo kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėl darbotvarkės 2-6.10 bei 2-6.11 klausimų kaip pagrindinis siūlomas Kultūros komitetas. Ar būtų?..
S. Šedbarui suteikiamas žodis. Norėjo pasisakyti tuo klausimu.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, iš tiesų kodeksai ir kiti įstatymai yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto, bet čia yra labai formalūs papildymai, kurie išplaukia iš pagrindinio teisės akto. Aš manau, kad turbūt nepažeistume Statuto, jei šioje situacijoje mes papildomo komiteto apskritai galbūt neskirtume. Pagrindinis komitetas apsvarstys pagrindinį įstatymą, o šiuose lydimuosiuose yra formuluotės iš pagrindinio įstatymo. Mes nesame tokie kategoriški, kad šioje situacijoje būtinai stabdytume procesą dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto kaip papildomo komiteto.
PIRMININKAS. Labai dėkui S. Šedbarui. Iš tiesų išmintingas sprendimas. Kolegos, ar galėtume sutikti su jo siūlymu bendru sutarimu, kad dėl visų lydimųjų įstatymų projektų kaip pagrindinis būtų Kultūros komitetas? Ar yra prieštaraujančių? Tuoj. R. Šarknickas, matau, kelia ranką. Prašom, R. Šarknickui suteikiame žodį.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Labai ačiū, pirmininke. Taip, aš iš dalies pritariu S. Šedbarui, tačiau kadangi ne vienas Seimo narys vis dėlto iškėlė klausimą dėl priešiškos valstybės galimo įsikišimo ir panašiai, aš siūlyčiau kaip papildomą komitetą įtraukti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ar yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas? Gal galėtume jo nuomonę išgirsti? Matau, yra nesutinkančių su pasiūlymu. Gerbiamas Robertai, ar jūs…
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). L. Kasčiūnas vėliau pasikvies, arba galime iš jo komiteto…
PIRMININKAS. Ar jūs vis tik laikytumėtės savo siūlymo ir prašytumėte balsuoti dėl jo, ar galėtume sutikti bendru sutarimu, kad Kultūros komitetas būtų kaip pagrindinis dėl visų lydimųjų? Sutinkate. Labai dėkui. Apsisprendėme, kad dėl visų įstatymų projektų kaip pagrindinis bus Kultūros komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 22 dieną.
Kitas įstatymo projektas pagal darbotvarkę – 2-7 klausimas. K. Masiulis per šoninį mikrofoną.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, kad neignoruojate. Pirmininke, aš jau esu neviltyje. Ne pirmą kartą užsirašau. Aš žiūriu į laikrodį, taip, jau pusė penkių ir tik dabar, popietiniame posėdyje, mano kompiuteris pradėjo veikti, nors sėdžiu Seime, o Seimo kompiuterininkai kaip bitutės jau šešis ar septynis kartus lankėsi mano kabinete, perkrovė visą mano kompiuterį ir panašiai. Jeigu taip ateityje mes dirbsime per nuotolinius posėdžius, žinote, čia yra nervų vakarienė. Aš net nežinau, apie pusę klausimų kažką per miglą girdėjau, vaizdo neturėjau, balsuoti nesugebėjau, nebuvo leidžiama, o dar ir pasakyti pirmininkas neduoda. Pirmininke, laikykite, kad dalyvavau, bet neturėjau galimybių dalyvauti, nors sėdžiu kabinete.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Kęstuti. Kaip supratau, ši replika dėl nuotolinio darbo skirta valdančiosios daugumos valdybos nariams.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ne…
PIRMININKAS. Labai dėkui, mes ją perduosime.
K. MASIULIS (TS-LKDF). …Seimo technikams. Jie man aiškino, kad šiame flange nedirba vaifajus ar dar kažkas…
PIRMININKAS. Supratome, gerbiamas Kęstuti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). …tegu kompiuteriai dirba, aš nieko prieš prieš nuotolinį.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną T. Tomilinas dar norėtų pasisakyti.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš norėjau replikuoti į kai kurių kolegų pasisakymus apie buvusią valdančiąją daugumą, dar buvo papildyta. Tikrai man labai ciniška būtų iš jūsų girdėti, jeigu jūs manote, kad alkoholio reklamos draudimas yra žiniasklaidos laisvės suvaržymas. O apie kokius kitus suvaržymus jūs kalbate, man tikrai labai įdomu sužinoti. Kiek aš atsimenu, per praeitą kadenciją mes padarėme Seime ypatingą žingsnį, reikia labai padėkoti ir A. Nekrošiui, kad iš tikrųjų Seimas yra maksimaliai atvertas visuomenei, „Transparency International“ pripažino kaip vieną geriausių pavyzdžių pasaulyje tai, kaip funkcionuoja būtent duomenų atvėrimas Seime. Todėl kalbėti reikėtų tikrai atsakingiau. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. V. Juozapaitis dėl vedimo tvarkos.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš noriu pašlovinti buvusią valdžią, padėkoti, kad jūs buvote. Ačiū, kad buvote. O dabar imamės darbų, kuriuos reikia nudirbti, ir aš noriu paklausti posėdžio pirmininko.
Vis dėlto koks galutinis verdiktas dėl komitetų? Ar mes esame pagrindinis ir daugiau nėra papildomų, ar dar kas nors liko papildomi? Nes, kaip ir minėjau, dėl visiškai visų įstatymų projektų lydimųjų Teisės departamentas neturi jokių pastabų, ir jeigu kas nors bus papildomi, aš mačiau, Kaimo reikalų komitetas lyg ir buvo, pirmininkas, matau, irgi linkčioja galva, tai jie tiesiog nebent simboliškai susirinktų palinkčioti galvą, bet kol papildomas neapsvarstys, mes negalėsime savo darbo dirbti.
Aš labai labai prašau visus suprasti, kad tai yra ypatingos svarbos klausimas, tiesiog ir mūsų Seimo reputacijos klausimas, ir šįkart pasitikėti Kultūros komitetu, kuris ir šią kadenciją taip pat yra svarbiausias. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Būtent taip aš ir formulavau, kad dėl visų įstatymų projektų yra tik vienas ir pagrindinis komitetas – Kultūros komitetas.
Per šoninį mikrofoną replikuoti norėtų A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia, mieli kolegos, norėčiau padėkoti tiems, kurie palaikė šį sprendimą ir vertina skaidrumą bei galimybę mūsų žiniasklaidai turėti visas prieigas, kurių reikia ir kurių trūkdavo iki šiol.
Taip pat noriu pritarti gerbiamam Vytautui, kadangi jis tą klausimą uždavė, kad iš tikrųjų Kultūros komitetas šiuo atveju turi geriausią kompetenciją ir geriausiai galėtų viską nuspręsti, o kitų komitetų tikrai nereikia. Tikrai turime komitetuose labai daug darbo. Kultūros komitetas čia viską gerai padarė ir gerai svarstys toliau.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kitas replikuoja S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tikrai pritariu, kad Kultūros komitetas ir buvo, ir yra svarbiausias, o pirmininko ironija turbūt yra labai taikli šiandien visą dieną. Bet ne apie tai.
Gerbiamas Andriau, kai tik pradėjome nuotolinį darbą, sutarėme, kad visi užsirašymai, replikos yra tik pagal tai, kas numatyta mūsų programinėje įrangoje. Rankučių pakėlimas nėra galimybė gauti žodį ir pasisakyti. Tai gal to laikykimės, nes kitaip mes į tą žanrą įsivelsime, visi rankas kelsime ir kalbėsime be galo. Rankos pakėlimas, kaip buvo sutarta, tai yra prieštaraujantys dėl to, kad negali sutarti bendru sutarimu, ir tada turime balsuoti nustatyta tvarka. Tai tą prisiminkime ir laikykimės to. Manau, kad ganėtinai sėkmingai ir tvarkingai ėjome. Nes jeigu dėl rankos pakėlimo bus suteikiamas žodis, mes ilgai ir nuobodžiai užtruksime.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas premjere. Tikrai suteikiame žodį tik tiems, kas buvo užsirašę, arba tiems, kam techniškai nepavyko užsirašyti ir kas paskambino, kas indikavo tas problemas. Tikrai dėl rankyčių kėlimo niekam nesuteikiame žodžio bent jau šiame posėdyje.
Kitas kolega, replikuojantis per šoninį mikrofoną, – V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Dėkoju. Aš buvau tikrai užsiregistravęs, tik norėjau pritarti, nes žinojau, kad bus ir prieš tai kalbančių apie tą patį, kad Kaimo reikalų komitetui visiškai nebūtina čia dalyvauti. Bet jeigu reikės mūsų konsultacijų, visada mes kultūros klausimais suteiksime jų pakankamai. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinysis per šoninį mikrofoną pasisako pirmasis Seimo vicepirmininkas J. Razma dėl vedimo tvarkos. Ar pavyksta ponui J. Razmai prisijungti? Šiokios tokios techninės problemos dėl Seimo salėje esančio kompiuterio, kaip suprantu. Viskas gerai? Tuoj, techninė pertraukėlė, kol perkrauna Seimo salėje esantį kompiuterį. Net ir jis neatlaikė tokių karštų diskusijų. Lyg ir viskas gerai. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ačiū. Dabar sutvarkė. Aš tik dėl svarstymo datos. Ar ne per toli balandžio 22 diena, kai čia mes sutarėme, kad Kultūros komitetas energingai viską apsvarstys? Man atrodo, poros savaičių čia visiškai turėtų užtekti tam klausimui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kokią konkrečią datą jūs siūlytumėte?
J. RAZMA (TS-LKDF). Neturiu… Gal, sakykime, paskutinis kovo ketvirtadienis.
PIRMININKAS. Gal iš karto po Velykų, balandžio, žiūriu…
J. RAZMA (TS-LKDF). Ten viena savaitė Velykų aplinkoje bus be posėdžių, tai gal pačioje kovo pabaigoje.
PIRMININKAS. Balandžio 1 diena yra data. Ar galėtume pritarti, jeigu nebūtų prieštaraujančių? Žinoma, tokią simbolinę prasmę turinti diena, tačiau kadangi nėra…
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerai.
PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti balandžio 1 dienos svarstymo datai? Nematau prieštaraujančių. Labai dėkui, pritariame, kad balandžio 1 dieną. (Balsai salėje) Kolega K. Bartoševičius dėl vedimo tvarkos. Replika per šoninį mikrofoną.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Posėdžio pirmininkui norėjau priminti, kad ponas S. Skvernelis jau nebeina Ministro Pirmininko pareigų. Ačiū.
16.36 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų narių ir Vokietijos Federacinės Respublikos ginkluotųjų pajėgų narių laikino buvimo kitos valstybės teritorijoje (Lietuvos ir Vokietijos susitarimo dėl ginkluotųjų pajėgų narių atvykimo) ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-194 (pateikimas)
PIRMININKAS. Labai dėkui už priminimą. Kitas darbotvarkės 2-7 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų narių ir Vokietijos Federacinės Respublikos ginkluotųjų pajėgų narių laikino buvimo kitos valstybės teritorijoje (Lietuvos ir Vokietijos susitarimo dėl ginkluotųjų pajėgų narių atvykimo) ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-194. Pranešėjas – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Laba diena. Ačiū už suteiktą galimybę pristatyti. Pirmą kartą pristatau projektą, visą valandą laukiau eilėje, kol galėsiu šiuo laiku pristatyti.
Taigi projekto tikslas – ratifikuoti Vokietijos ir Lietuvos susitarimą dėl mūsų šalių ginkluotųjų pajėgų buvimo kitos, tai yra mūsų valstybių, teritorijoje. Yra toks niuansas, kad šį susitarimą inicijavo Vokietijos Federacinė Respublika, nes turi tokį istorinį teisinį paveldą. 1990 metais, sudarant Vokietijos Federacinės Respublikos ir Demokratinės Vokietijos Respublikos sutartį dėl susijungimo, buvo pasirašytas priedas, kad NATO susitarimas dėl karinių pajėgų statuso netaikomas buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos teritorijoje, įskaitant Rytų Berlyną. Būtent dėl šios priežasties yra sudaromas toks susitarimas.
Lietuva tikrai ne vienintelė, su keliolika valstybių yra toks susitarimas sudarytas, nes mūsų kariai, čia pirmiausia skirta mūsų kariams, mūsų kariai vyksta taip pat į Vokietiją, taip pat naudojasi Vokietijos, Rytų Vokietijos, poligonais, vyksta į mokymus, pratybas, ir šis susitarimas išsprendžia jų buvimo klausimus.
Kitas dalykas, kad susitarimas sureguliuoja tas sritis, kurių nereguliuoja Šiaurės Atlanto sutarties šalių susitarimas dėl karinių pajėgų statuso. Tai yra aplinkosaugos klausimai ir telekomunikacijų naudojimas. Pavyzdžiui, nustatomi triukšmo ribojimai, radijo dažnio naudojimo reikalavimai, nustatoma, kad gali būti iki trijų mėnesių kitos šalies pajėgos susitarimo šalyse, taip pat yra nustatomos detalios žalos atlyginimo klausimų sprendimo procedūros. Tai yra tokie pagrindiniai dalykai.
Kaip minėjau, tokie susitarimai yra sudaryti su visomis mūsų kaimynėmis, taip pat Čekija, Austrija, Šveicarija ir kitomis šalimis. Tai kviečiu pritarti ir atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas ministre. Jūsų paklausti nėra užsirašiusių Seimo narių. Šnekėti už po pateikimo užsirašęs tik Ž. Pavilionis. Ar tikrai norėtų šnekėti, ar galbūt galėtume, gerbiamas Žygi…
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš tik norėjau ta proga paraginti kolegas, žinant, kad tas bendradarbiavimas yra labai svarbus mums ir, be abejonės, tai sutarčiai po pateikimo reikėtų pritarti, bet artėja rinkimai ir norėjau kolegas paraginti užmegzti tuos politinius ryšius, nes Vokietija keisis. Po rinkimų visų spalvų ryšiai yra baisiai svarbūs. Mes jų turime kaip partija, bet būtų baisiai gerai, kad ir valstiečiai, ir liberalai, ir socdemai tuos ryšius nutiestų, nes niekas nežino, kokia bus Vokietija po rugsėjo rinkimų. Nepykite, kad pasinaudojau tokia proga.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Ar galėtume pritarti siūlomam sutarties ratifikavimo projektui bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Labai dėkui. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Užsienio reikalų komitetą, papildomu – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Siūloma svarstymo data – balandžio 20-oji. Ar galėtume pritarti? Dėkui.
16.40 val.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 4, 7, 8, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 24, 26, 27, 30, 31, 33, 35, 37, 38, 46, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5274 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5274. Pranešėjas – A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiuo įstatymo projektu yra tobulinamas teisinis reguliavimas įvertinus tuos trūkumus, kurie yra nustatyti jau naudojantis galiojančia teisine baze. Pavyzdžiui, atsisakoma perteklinės reguliacinės naštos, tai yra reikalavimo įslaptintos informacijos nerengiantiems paslapčių subjektams turėti detalius įslaptintos informacijos sąrašus, reikalavimo įslaptintos informacijos nesaugantiems subjektams turėti evakuacijos ar jos sunaikinimo planus ir taip toliau.
Taip pat yra tikslinama leidimų dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo tvarka. Taip jau atsitiko, kad, pavyzdžiui, keičiant rinkimų įstatymus, įvedus tiesiogiai renkamų merų pareigybes, teisė susipažinti su įslaptinta informacija yra suteikta administracijos direktoriui, tačiau įstatyme nenurodyta, o kas merui suteikia tą teisę. Čia yra sutvarkomas tas klausimas – kas atlieka tą patikrą, tas ir suteikia tą teisę dirbti su įslaptinta informacija, jeigu yra kituose įstatymuose tai numatyta. Tikslinama įslaptintos informacijos gabenimo už saugumo zonos tvarka.
Taip pat numatoma teikėjo patikimumo pažymėjimo galiojimo ir su juo sudarytų įslaptintų sandorių sustabdymo procedūra. Pavyzdžiui, kai teikėjui ar su juo susijusiems asmenims yra pareiškiami kaltinimai ikiteisminiame tyrime.
Taip pat nustatomas draudimas įsinešti į antros klasės saugumo zonas vaizdo, garso, informacijos fiksavimo įrangą paliekant galimybę darbo reikmėms skirtą įrangą įsinešti paslapčių subjekto ar įgalioto asmens sprendimu. Šiuo atveju, aš manau, tas reguliavimas, patikslinimai yra reikalingi. Kviečiu pritarti ir atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas ministre. Jūsų užsirašė paklausti vienas kolega. Klausia M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Mano klausimas būtų apie siūlymą dėl 12 straipsnio, jo papildymą 61 dalimi, būtent, kad kalbama apie Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją, kad jai būtų suteiktos teisės įslaptinti ir išslaptinti rengiamą informaciją bei keisti parengtos įslaptintos informacijos slaptumo žymas, įslaptinimo terminus. Tai yra tam tikra nauja nuostata žinant, kad Apsaugos koordinavimo komisija vis tiek yra sudaroma trijų institucijų deleguotų atstovų, tai yra Prezidento, Seimo Pirmininko ir Vyriausybės vadovo. Ar, tarkim, nesvarstytinas būtų reguliavimo pakeitimas, kad tokia komisija, nepriklausomai nuo bet kokių politinių daugumų, nepasiduotų tokioms galimybėms ar paskui kažkokioms iškilusioms problemoms būtent naudotis ta suteikta teise ir kad tai turėtų kažkokį politinį atspalvį? Ar kokie, pavyzdžiui, ekspertai…
PIRMININKAS. Laikas!
M. LINGĖ (TS-LKDF). …jeigu sudarytų tą koordinavimo komisiją, nebūtų taip pat svarstytinas variantas?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Žinoma, įstatymo svarstymo metu galima kelti ir tokius pasiūlymus. Tik aš atkreipsiu dėmesį, kad ta Paslapčių koordinavimo komisija ir iki šiol turėjo tas teises keisti įslaptinimo terminus ir panašiai. Šiuo atveju, kiek aš suprantu, daugiau galbūt yra kalbama apie teikėjo patikimumo pažymėjimą, leidimą susipažinti su įslaptinta informacija, reguliavimą. Bet kokiu atveju tas įslaptintos informacijos terminų keitimas ir anksčiau buvo, buvo ta teisė. Ar komisija savo sudėtimi gali būti kitokia? Na, čia didelės abejonės, nes paprastai į tą komisiją deleguojami žmonės iš paslapčių subjekto, iš organizacijų, kurios kuria tuos įslaptintus dokumentus. Jos atsakingai ir sprendžia, kokie būtų įslaptinimo terminai ar išslaptinimo pagrindai. Čia nėra toks paprastas dalykas, kad iš kur nors pakviesti ekspertai staiga nustatys jiems nežinomos įslaptintos informacijos naudojimo tvarką. Bet svarstymo metu, aišku, galima kelti siūlymus ir stengsimės atsakyti į juos.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas ministre, jūs atsakėte į visus klausimus.
Gerbiami kolegos, dėl motyvų nėra užsirašiusių ir norinčių kalbėti. Ar galėtume po pateikimo pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Labai dėkui. Pritarta po pateikimo įstatymo projektui bendru sutarimu. Pagrindiniu komitetu siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 15 dieną. Galėtume pritarti? Dėkui.
16.46 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 24 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-192 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-192. Pranešėja – vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Šiandien pristatysiu jums Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektą, kuriuo yra siekiama įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos kriterijai, pagal kuriuos asmenys, nuteisti už tam tikrus nusikaltimus, visam laikui praranda teisę turėti ginklus, yra neproporcingi.
Šios įstatymo nuostatos pagal Konstitucinio Teismo nutarimą negali būti taikomos nuo 2021 m. sausio 1 d. Policijos vertinimu, šiuo metu yra apie 400 fizinių asmenų, nuteistų už tyčinius, smurtinius nusikaltimus, nusikaltimus, padarytus panaudojant ginklus ar esant neblaiviems, taip pat nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu ginklais, ir šie asmenys šiuo metu galėtų pretenduoti gauti leidimą ginklui. Tai, savaime suprantama, gali kelti grėsmes visuomenės saugumui. Šiuo projektu yra siekiama patikslinti nepriekaištingos reputacijos kriterijų ir įvesti 15 metų po teismo išnykimo terminą.
Šis projektas yra tikrai labai aktualus ir skubus. Taip pat šiame projekte yra keletas smulkių pakeitimų. Pirmiausia juo yra siūloma, kad Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos būtų suteikiamas specialiojo subjekto statusas. Tai padėtų jam tinkamai vykdyti su ginklų ir šaudmenų apyvarta susijusias funkcijas. Ir suderinamos sąvokos.
Dar vienas dalykas, kad Teisės departamento pateiktoms pastaboms yra pritartina.
O dabar mielai atsakysiu į klausimus, jeigu tokių bus.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama ministre. Jūsų užsirašė paklausti vienas Seimo narys, buvęs Ministras Pirmininkas S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Džiugu, kad primena, kuo mes buvome. Aš gerbiamai ministrei turiu vieną klausimą. Jūs šiek tiek ir paminėjote savo pristatyme dėl Konstitucinio Teismo sprendimo įgyvendinimo. Jeigu jūs turite po ranka, yra 18 straipsnio pakeitimas. Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikoma, yra penki punktai, keturi iš jų susiję su nusikalstamomis veikomis, įvardintomis konkrečiai Baudžiamajame kodekse. Ir tas pastovus terminas „po asmens teistumo“, ne teismo, kaip jūs paminėjote, bet teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų. Keturi punktai yra, pirmas, antras, trečias, ketvirtas, bet gal jūs galėtumėte tiesiog paaiškinti ir paminėti. 15 metų yra gana solidus terminas, bet dar yra laikotarpis po nusikalstamos veikos padarymo ir nuosprendžio pabaigimo, ir bausmės atlikimo yra laikotarpis, laikoma dar, kad asmuo yra teistas.
Pridėjus 15 metų ir tą laikotarpį, kol dar laikomas teistumas neišnykęs, terminas išeina jau ne 15 metų, bet dar ilgiau.
Ar aš teisingai suprantu ir gal galėtumėte jūs paaiškinti tuos keturis punktus, kiek prisidėtų prie 15 metų pagal kiekvieną šio straipsnio dalį? Laikotarpis, kol dar laikomas asmuo, turintis teistumą, arba, kitaip sakant, kol dar tas teistumas neišnykęs, nes irgi yra terminas?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Matyt, kiekvienu atveju būtų traktuojama individualiai, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, konkretų straipsnį. Tikrai noriu pabrėžti vieną dalyką, kad iki šio laiko buvo taikomas draudimas įsigyti ginklą visam laikui. Visi suprantame, kodėl tai yra labai svarbu, nes matome riziką ir suprantame didžiulę atsakomybę už visuomenė saugumą. Ieškant kompromiso ir protingo, subalansuoto sprendimo, buvo pasiūlytas toks siūlymas, kad būtų 15 metų po teistumo išnykimo arba panaikinimo. Tai, manau, subalsuotas ir tinkamas būdas, kuris leistų užtikrinti visuomenės saugumą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Gerbiami kolegos, ar galėtume pritarti įstatymo projektui po pateikimo bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo bendru sutarimu.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti skubos tvarka. Siūloma data – balandžio 20 diena. Ar galėtume pritarti? Yra rankytė, kažkas prieštarauja. A. Lydeka prieštarauja. Arminai, ar balsuoti norėtumėte? Prašom. Arminai, ar čia likusi jūsų ranka nuo prieš tai buvusių klausimų?
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, pirmininke, tikrai negalime pritarti skubos tvarkai. Kviečiu Seimo narius balsuoti dėl skubos.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl siūlymo svarstyti skubos tvarka. Kas pritaria, balsuoja už, kas prieš – prieš arba susilaiko.
Už skubą balsavo 62 Seimo nariai, prieš – 26, susilaikė 23. Skubai pritarta. Svarstymo data – balandžio 20 diena, kaip ir buvo minėta. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
J. Sabatauskas per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš norėjau pasiūlyti dar kaip papildomą Teisės ir teisėtvarkos komitetą, nes labai taiklus klausimas buvo buvusio premjero ir vidaus reikalų ministro dėl teistumų santykio. Manau, kad čia būtinai reikia pasidarbuoti ir Teisės ir teisėtvarkos komitetui, nes čia yra baudžiamosios teisės subtilumai, apie kuriuos, manau, šis komitetas galėtų pasakyti svarų savo žodį. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu kaip papildomam komitetui ir Teisės ir teisėtvarkos? Matau, S. Šedbaras, komiteto pirmininkas, norėtų pasakyti. Gerbiamas Šedbarai!
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Jūsų mikrofonas nebuvo įjungtas. Aš pritariu kolegos Juliaus pasiūlymui, tikrai pasvarstyti reikėtų.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar galėtume bendru sutarimu kaip papildomą dėl šio klausimo svarstymo prijungti ir Teisės ir teisėtvarkos komitetą? Nematau prieštaraujančių. Kaip papildomas komitetas šiam klausimui svarstyti skiriamas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
16.58 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 3, 8, 10, 12, 19, 22, 24, 27, 28, 33, 34, 42, 46, 49, 53 straipsnių, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 271, 521 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-5365, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 4, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5366 (pateikimas)
Kiti darbotvarkėje numatyti 2-10.1 ir 2-10.2 klausimai – Statybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5365 ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5366. Pranešėjas – S. Gentvilas, aplinkos ministras. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, gerbiami Lietuvos gyventojai, teikiame du projektus Vyriausybės vardu – Statybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimą ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo pakeitimus. Pastaruoju metu būta daug viešų precedentų, kurie reikalauja sugriežtinimų. Pastarasis namo įtrūkimas Gabijos gatvėje Vilniuje, nugriauti paveldosaugos pastatai Kaune, kurie buvo statyti tarpukariu, ir nemažai kitų projektų, tokių kaip Stasio Eidrigevičiaus menų centro konfliktinės teisminės bylos dėl pereinančių subjektų Panevėžyje, siejasi būtent su šių įstatymų pakeitimais.
Jau prieš ketvertą metų, 2017 metais, valstybinis auditas buvo nurodęs, kad, neištaisius tų esminių kolizijų, gali atsitikti tokie precedentai, kuriuos ką tik paminėjau. Taigi šiais įstatymais iš esmės keičiama… Jie yra kompleksiniai ir jų tikslas yra numatyti priemones, padedančias statinio projektą vertinantiems subjektams tiksliau įvertinti planuojamą statyti statinį, ir statinio projektui turinčius pritarti subjektus, paskatinti visuomenę dalyvauti statybos procese, sugriežtinti projektuotojų, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo ir statinio projektą tikrinančių subjektų atsakomybę, atlikti techninio pobūdžio pakeitimus.
Konkrečiau kalbant, įstatymas kur kas aiškiau reglamentuoja, kaip turėtų būti sugriežtinta statybos proceso dalyvių atsakomybė. Šiuo atveju Vilniaus šviežio precedento proga tokie sugriežtinimai turėtų būti inicijuojami. Įstatyme nurodoma, kad jei per trejus metus atestuotas projektuotojas gauna du rašytinius įspėjimus, jo kvalifikacijos atestatas naikinamas institucijos, kuri jį išdavė.
Taip pat aiškiau nustatoma statinio projekto ekspertizės rangovo atsakomybė, aiškiau nustatoma, už kokias dalis jis atsako. Taip pat patikslinamos statinio projekto dalys, kurias reikia įvertinti norint gauti statybą leidžiantį dokumentą. Minėtas Panevėžio atvejis irgi sprendžiamas, kai atskiriamos savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento kompetencijos tikrinant statinio projektus, kai jie yra pripažinti arba savivaldybės lygmens saugomais objektais, arba yra nacionalinės kultūros paveldo vertybės.
Taip pat išplečiamos visuomenės teisės dalyvauti statybą leidžiančių dokumentų svarstyme. Net ir rekonstrukcijos atveju, kai bus keičiami statinio parametrai, visuomenė įgaus teisę susipažinti su statinio projektais. Aiškiau bus nustatyta įvairių institucijų atsakomybė statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procese. Taip pat mažinama biurokratija esant privačių nesudėtingų statinių statybai. Statant privatų namą ūkiniu būdu, kai pats savininkas imasi statybos, nebereikės privalomojo draudimo, bet išliks tik civilinio draudimo prievolė dėl trečiųjų šalių žalos atlyginimo. Taip pat šiek tiek aiškiau apibrėžiama viešojo intereso gynimo sritis statybų srityje.
Įstatymas kompleksinis. Mielai atsakyčiau į klausimus, kurių iškiltų.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas ministre. Jūsų užsirašė paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, sveiki, ačiū už pristatymą. Aš nesu statybų proceso specialistas, man tiesiog norėtųsi jūsų gilesnio paaiškinimo, kas vis dėlto reglamentavime keičiasi. Man ypač kelia nerimą, ar keičiasi kas nors dėl savivaldos laisvės, ar yra koks nors šio įstatymo normų poveikis poveikio aplinkai procedūroms, jeigu mes kalbame apie kažkokius statinius, kurie turi tą poveikį. Ir, kaip minėjau, ar mažėja savivaldos laisvė ir galimybės tam tikras korekcijas padaryti, o kartu ir bendruomenės, nes, kaip žinome, savivalda yra pagrindinė vietos žmonių atstovė? To santykio su savivalda kokia yra palengvinimo esmė ir kas vis dėlto keičiasi inspekcijos funkcijų prasme? Labai ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Iš tos didelės dalies techninio kompleksinio pakeitimo įvardinsiu, kad praplečiamos visuomenės teisės susipažinti su statybų projektais, statybą leidžiančiais dokumentais. Iš esmės, jei jų išdavimas yra sustabdomas, atiduotas savivaldybių administracijoms, jeigu yra apskųstas pats visuomenės informavimo procesas. Taip pat papildoma, kad visuomenė gali įsiterpti ir privalo būti informuota ir tais atvejais, kai yra keičiami statinio parametrai kapitalinio remonto metu. Tai reiškia, kad bendruomenė, kaimynai turės daugiau galimybių susipažinti, kas vyksta kaimynystėje.
Konkrečiai dėl viešojo intereso gynimo anksčiau problemiška buvo tai, kad beveik visuomet, jeigu buvo viešojo intereso gynimo poreikis, tai tik inspekcija imdavosi šios lyderystės ir inspekcija atsakinėdavo už visas derinančias institucijas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nėra visų kompetencijų specialistus turinti institucija. Ji tik surenkanti, koordinuojanti institucija, todėl šiuo metu praplečiame viešąjį interesą. Iš tikrųjų bus įpareigotos ginti tą inspekciją ir jai padėti kitos institucijos.
Rodos, tiek. Gal taip irgi atsakant plačiau, čia dar per teisės aktų monitoringą buvo pamatyta iš esmės daug spragų. Iš tokių spragų pamatymo šis įstatymas ir gimė – sutikslinti atsakomybes.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū pirmininkui. Gerbiamas ministre, ačiū už pristatymą. Mane domina vis tiek 27 straipsnio pakeitimai, konkrečiai 8 ir 10 punktai, kuriuos jūs išbraukėte. Yra kalbama, kad poveikio aplinkai vertinimo nebereikės norint išimti statybos leidimą.
Antras momentas, atsakingos institucijos – irgi poveikio visuomenės sveikatai vertinimas. Atsiranda kompetencijos, 271 straipsnis, kuriame numatytos subjektų kompetencijos, kai šie subjektai, kaip antai visuomenės sveikatos centrai ir Aplinkos apsaugos agentūra, įsijungia būtent tikrindami, lyg jie turėtų atsakomybę. Jeigu prasidėjo statyba, vyksta statyba, objektas jau pastatytas ar jau įpusėtas ir kas nors nustatė, kad reikalinga buvo poveikio aplinkai… Tai kada įsijungia šios dvi kompetentingos institucijos?
Dar vienas klausimas.
PIRMININKAS. Laikas!
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Gerai. Dar vieną, labai atsiprašau. Nedaug tėra klausiančių. Dėl kultūros paveldo objektų. Nuo kada kultūros paveldo objektai gali būti ūkio būdu tvarkomi, jeigu reikalingas faktiškai atestatas? Žinome, ne kiekviena statybos kompanija gali vykdyti ir tvarkyti kultūros objekto pastatus ar kokias nors… ir parkus tvarkyti. Jie turi turėti vis tiek atestatus. Labai ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Laima. Pradėsiu nuo galo. Taip, svarstytina, kad ūkio būdu gal nereikėtų leisti kultūros paveldo objektų tvarkymo projektų derinimo. Tikrai dalyvauja atestuoti specialistai tiek rengiant projektą, tiek projektą vertinant. Ar pačius statybos darbus turėtų atlikti tik restauratoriai, ne pats savininkas, tai diskutuotina. Tai iš tikrųjų sukels kainą, bet reikia žiūrėti, ar precedentai yra kokie nors lemtingi, kad kiltų noras sugadinti. Kaip tik jau šiandien mes įregistravome pasiūlymą dėl šio įstatymo projekto, kad iš esmės griovimo atveju, kaip buvo Žaliakalnyje įvykdyta pernai, būtų būtinas statybos leidimas ir Kultūros paveldo departamentas derintų tokių objektų, kurie yra pastatyti seniau negu 1940 metais, griovimo darbus, nes matome precedentą, kad nesuderinus tikrai žala yra padaryta.
Kas dėl poveikio aplinkai vertinimo ir visuomenės sveikatai poveikio vertinimo, aš užsirašau šį klausimą, tikrai sugrįšiu su specialistų nuomonėmis. Bus tikrai labai dalykiška ir turi būti atsakyta, kada dėl kokių statinių reikalingas poveikio aplinkai vertinimas ir ar statybos leidimas turėtų būti išduotas iki jo visavertiško įgyvendinimo. Būtent statybos leidime turėtų ir atsispindėti tos kompensacinės priemonės, jeigu tai yra triukšmas, garsas, dar kas nors, kas yra viršnormatyvinis, tada statybos leidime turėtų atsirasti kompensacinės priemonės. Tai būtų klausimas labai tikslus, leiskite man sugrįžti su atsakymu vėliau.
PIRMININKAS. Labai dėkoju, gerbiamas ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Po pateikimo dėl motyvų norinčių kalbėti kolegų nematau. Ar galėtume pritarti abiem įstatymų projektams po pateikimo bendru sutarimu? Matau prieštaraujančių, vis dėlto reikėtų balsuoti. Balsuojame dėl abiejų įstatymų projektų (darbotvarkės 2-10.1 ir 2-10.2 klausimų) po pateikimo.
Už įstatymų projektus balsavo 97 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 15. Įstatymų projektams po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu dėl abiejų įstatymų projektų siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 27 dieną. Ar galėtume pritarti?
Labai dėkui. Pritariame. Per šoninį mikrofoną replikuoti norėtų T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš panašiai kaip ministras, susilaikęs nuo atsakymų į dviejų Seimo narių klausimus dėl poveikio aplinkai, susilaikiau nuo šio projekto palaikymo, nes tikrai klausimas yra, man atrodo, esminis ir labai keista, kad pristatant projektą visų atsakymų nėra. Belieka viltis, kad atsakymai bus ir mes labai labai atidžiai svarstysime šį projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Per šoninį mikrofoną – M. Ošmianskienė.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkui. Noriu pasakyti… Šiaip norėjau klausti ir buvau užsirašiusi, tik labai gaila, kad manęs nepamatėte, nes šie įstatymų pakeitimai turi labai didelę reikšmę žmonių su negalia klausimams. Aš ką noriu pasakyti – paprašyti įtraukti ir Neįgaliųjų teisių komisiją svarstyti šiuos įstatymų projektus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, ar galėtume pritarti, kad klausimą svarstytų ir Neįgaliųjų teisių komisija? Nematau prieštaraujančių. Pritarta bendru sutarimu. Aš labai atsiprašau dėl užsirašymo, tačiau jūs užsirašėte jau po to, kai klausimas buvo prasidėjęs, buvo pajudėjęs eiti, ir pagal Statutą toks užsirašymas jau neskaičiuojamas.
17.16 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-66ES (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-11 klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-66. Pranešėja – teisingumo ministrė E. Dobrovolska.
E. DOBROVOLSKA (LF). Sveiki, kolegos. Dėkoju už suteiktą žodį. Įstatymo projekto tikslas yra suteikti teisę suinteresuotai visuomenei, kaip ji yra apibrėžta Aplinkos apsaugos įstatyme, kreiptis į administracinį teismą, prašant ištirti norminių administracinių teisės aktų arba bendro pobūdžio teisės aktų, susijusių su aplinka, teisėtumą. Suinteresuota visuomenė turėtų tokias pačias teises, susijusias su norminių ir bendro pobūdžio teisės aktų ginčijimu, kokias pagal galiojantį reglamentavimą turi kiti subjektai. Tai yra iš esmės nesiekiama pakeisti esamo viešojo intereso gynimo mechanizmo, bet, kas yra labai svarbu, priėmus įstatymo projektą, būtų užtikrintas tinkamas Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalies įgyvendinimas. Iš esmės tai būtų prielaida nutraukti Europos Sąjungos pažeidimo procedūrą, kuri šiandien yra pradėta. Europos Komisija, išanalizavusi Lietuvos teisę, padarė išvadą, kad visuomenės atstovams sąlygos kreiptis į teismą dėl aplinkos apsaugos klausimų yra labai apsunkintos tais atvejais, kai skundžiamas sprendimas yra norminio, būtent administracinio, akto pobūdžio.
Taigi kas yra svarbu. Šiandien negalime identifikuoti, kiek tokių galėtų būti, bet, žiūrint statistiškai, Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 metais buvo išnagrinėta 14 bylų dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. 2019 metais iš viso buvo išnagrinėta 4 tūkst. 512 bylų, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 metais gavo 11 pareiškimų arba prašymų ištirti būtent norminių administracinių aktų teisėtumą. Todėl manytume, kad teismų darbo krūvio padidėjimas nebūtų labai žymus. Ir būtent Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato, kad kiekviena šalis užtikrina, kad visuomenės atstovai, atitinkantys nacionaliniuose įstatymuose numatytus kriterijus, jeigu tokie yra, galėtų administracine arba teismo tvarka kreiptis dėl privačių asmenų arba valstybės institucijų, pažeidžiančių nacionalinio įstatymo nuostatas, susijusias su aplinkosauga, veiksmų arba neveikimo užginčijimo.
Ir būtent mūsų Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 22 punktas numato apibrėžimą, kas yra suinteresuota visuomenė. Tai yra vienas ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų, kuriems daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai arba neveikimas aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje arba kurie yra suinteresuoti šių sprendimų procesu.
Yra gauta kai kurių pastabų tiek iš Teisės departamento, tiek derinimo metu. Tai atitinkamai manytina, kad komitetuose būtų galima apie juos kalbėti ir nagrinėti plačiau.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama ministre. Jūsų užsirašė paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkui, pirmininke. Iš tikrųjų noriu pasidžiaugti, kad ministrė šį svarbų klausimą įtraukė į darbotvarkę. Kalbant apie Orhuso konvenciją, iš tikrųjų ji yra labai svarbi Lietuvai. Ir tikrai visos šalys, kurios rūpinasi savo aplinkosauga, turėtų būti patvirtinusios šią konvenciją. Kaip suprantu iš įstatymo pakeitimų, kreiptis į administracinį teismą prašyti ištirti, ar norminis administracinis aktas atitinka įstatymą, be Seimo narių, gali kreiptis Seimo kontrolieriai, taip pat Vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, teismai, prokurorai ir kiti pareigūnai. Šiuo atveju dar galės ir suinteresuota visuomenė, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme. Mano klausimas būtų, kalbant apie tą suinteresuotą visuomenę, ar tai bus tik vienetinis pakeitimas, kai visuomenė galės palengvintai kreiptis dėl aplinkos apsaugos aktų, ar vis dėlto bus neapsiribota šia viena sritimi ir bus tai išplėsta ir palengvintas žmonėms kreipimasis dėl įvairių pažeidimų įvairiose srityse? Kalbant apie aplinkos apsaugą, tikrai tas pakeitimas yra labai svarbus, bet vien jo nepakanka. Dėkui.
E. DOBROVOLSKA (LF). Dėkoju už labai taiklų ir gerą klausimą, kuris apima kur kas platesnį kontekstą. Jeigu mes kalbėtume iš esmės, nevyriausybinio sektoriaus vaidmuo yra labai svarbus ir žmogaus teisių srityje. Įstatymų tvarus peržiūrėjimas, tai yra koks yra reglamentavimas, kam yra suteikiama teisė skųsti, be abejo, turėtų būti vienas iš Vyriausybės tikslų, kuris tikrai atitinkamai pagal ministerijas bus įgyvendintas. O šiuo atveju kas yra svarbu ir ką paminėjo gerbiamas Seimo narys, tai yra mes ne tik faktiškai realybėje įgyvendinome konvenciją, bet lygiai taip pat panaikinome tą procedūrą, kuri yra pradėta, ir užtikrinome, kad vis dėlto aplinkosaugai ir realiai galėtų būti iš esmės taikoma, ir teismuose, ir asmenys suinteresuotai galėtų kreiptis, kai yra abejonių dėl teisės aktų, tiksliau, būtent kai yra ir norminio pobūdžio, ir bendro pobūdžio, vis dėlto galėtų teisme pasitikrinti tą teisėtumą, ir aplinkosaugos pažeidimų, tikėtina, būtų mažiau.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Lydeka.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, taip, be abejo, Orhuso konvencija yra labai svarbu, tačiau dėl pačios sąvokos „suinteresuota visuomenė“, dėl tos sąvokos apibrėžimo yra nemažai tokio neaiškumo. Ar tikrai visoms permainoms prieštaraujantys trys piliečiai, viskam prieštaraujantys trys piliečiai turės tas išskirtines sąlygas? Ar nereikėtų vis dėlto, perkeliant pačią Orhuso konvencijos idėją, trupučiuką tuos apibrėžimus ir tas sąvokas sutikslinti, kad nebūtų stabdomi svarbūs projektai ir svarbūs darbai, kam pritaria faktiškai visiškai visi, išskyrus du, tris piliečius, kurie viskam nepritaria? Ačiū.
E. DOBROVOLSKA (LF). Dėkoju už labai taiklų klausimą. Kai įstatymo projektas buvo derintas, mes gavome Teisėjų tarybos nuomonę, pateikė nuomonę, kad galbūt sąvoka galėtų būti aiškinama siauriau, įpareigojant besikreipiančius subjektus įrodyti suinteresuotumą. Šiuo atveju į tai nebuvo atsižvelgta, bet mes matome, kad derinimo metu taip pat buvo ir Advokatų kontoros gauta visiškai priešinga nuomonė, kuri nurodo, kad turėtų būti galbūt netgi plačiau taikoma ši sąvoka ir tų subjektų ratas, kuris galėtų būti kreipiantis. Manytume, kad perėjus į komitetus būtų galima šį aspektą plačiau pasižiūrėti ir optimaliausius sprendimus įgyvendinti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinysis klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, visų pirma noriu pasveikinti už tokią iniciatyvą, bet kartu noriu užduoti jums tokį klausimą. Akivaizdu, kad viešąjį interesą ginantiems žmonėms yra labai sunku apskritai paduoti ieškinius į teismą, nes teismas labai specifiškai aiškina savo praktikoje, kas gi yra tie suinteresuoti. Faktiškai nelieka galimybės ginti viešąjį interesą. Ir tos Orhuso konvencijos įgyvendinimas Lietuvoje daugybę metų stringa.
Mano klausimas būtų toks. Aš neabejoju, kad tai, ką jūs čia darote, palengvins tą gynimą, bet, jūsų nuomone, kokie dabar aplinkosauginiai projektai, jūsų vertinimu, kelia tokį didžiausią susirūpinimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo? Sakysime, su aplinkosauga susiję projektai, su viešuoju interesu, gal yra kokie nors procesai? Jūsų nuomone, kokie dabar yra svarbiausi procesai, kurie rodo, kad reikėtų ginti viešąjį interesą stipriau šiuo metu?
E. DOBROVOLSKA (LF). Dėkoju Seimo nariui už šio projekto palaikymą. Šiuo atveju turbūt nekomentuosiu kito ministro darbo lauko, bet į ką atkreipčiau dėmesį, tai turbūt įstatymų pakeitimai, bet kurios iniciatyvos ar teisės aktų, turėtų neišvengti visuomenės informavimo ir konsultavimosi su visuomene. Kai yra tie pakeitimai, tai labai svarbi stadija, kad visuomenė tuos pakeitimus pamatytų netgi turbūt anksčiau, negu prieš užregistruojant, ir kad mes turėtume galimybę apie tai diskutuoti.
Ir kitas dalykas, jeigu mums pavyktų, ir aš tikiu, kad pavyktų priimti šio įstatymo pakeitimą, mes įgalintume visuomenę, tai yra tiek NVO sektorių, tiek kitokios formos asmenis, kurie yra suinteresuoti, tiek sekti tuos norminius ir bendro pobūdžio aktus, tiek užtikrinti, kad vis dėlto tų pažeidimų būtų kuo mažiau. Tais atvejais, kai yra būtina, teismas pasisakytų. Man atrodo, visuomenės įgalinimas yra labai svarbus aspektas.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiama ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų už užsirašęs kalbėti S. Gentvilas, bet jis vienintelis tik užsirašęs kalbėti už. Simonai, kalbėsi ar atsisakai, ką ta ranka reiškia? Atsisakai? Kalbėsi? Kalbės. Gerai. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, Orhuso konvenciją ratifikavome lygiai prieš 20 metų, 2001 metais, nepaisant to, 2015 metais Lietuva pralaimėjo bylą Europos Teisingumo Teisme ir buvo įpareigota pataisyti tai. Praėjo šešeri metai, tad ačiū ministrei, kad šis Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimas pateikiamas. O kad suprastume jo esmę, galima gerai iliustruoti prieš mėnesį Paryžiuje priimtu teismo sprendimu, kai viena nevyriausybinė organizacija, surinkusi 2 tūkst. parašų, kreipėsi į teismą, ir simboliškai vasario 3 dieną Prancūzijos Vyriausybė buvo nubausta 1 euro bauda už tai, kad nesugebėjo užtikrinti klimato kaitą sukeliančios emisijos sumažinimo. Nevyriausybinės organizacijos iš esmės laimėjo precedentą turinčią bylą Prancūzijai.
Atsakant į V. Bako klausimus, kokiais klausimais galėtų kvestionuoti normatyvinius teisės aktus, tai galėtų būti viskas – nuo poveikio aplinkai vertinimo taisyklių, kriterijų, kuriuos nustato tiek aplinkos ministras, tiek kiti ministrai, kuro standartų, kurie buvo ilgai taikomi, kad, pavyzdžiui, biodegalai buvo nemaišomi naftos produktuose, iki įvairiausio kultūros paveldo ir STR, kurie privalo atitikti Lietuvos įstatymus ir Konstituciją. Tad visuomenei tokiu įstatymu bus sudaryta galimybė.
O dėl gerbiamo Armino pasakymo, kad bus čia perteklinių kreipimųsi, tai…
PIRMININKAS. Laikas.
S. GENTVILAS (LSF). …esant reikalui, yra galimybė priimti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, ar galime įstatymo projektui po pateikimo pritarti bendru sutarimu, nes kalbantys buvo tik už? Prieštaraujančių nematau, labai dėkui. Siūlomas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstymo data – gegužės 11.
17.28 val.
Baudžiamojo kodekso 189 ir 216 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-214ES, Baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-215 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-12.1 ir 2-12.2 klausimai – Baudžiamojo kodekso 189 ir 216 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-214ES ir Baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-215. Pranešėja – teisingumo ministrė E. Dobrovolska.
E. DOBROVOLSKA (LF). Dėkoju už suteiktą žodį. Įstatymo projektais siekiama įgyvendinti MONEYVAL – tai yra Europos Tarybos ekspertų komitetas dėl priemonių, nukreiptų kovai su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu… Būtent šis komitetas pateikė rekomendacijas Lietuvai dėl pinigų plovimo sudėčių požymių tikslinimo ir lygiai taip pat dėl laikinojo nuosavybės teisės apribojimo taikymo, kai tyrime yra būtent pinigų plovimo atvejų, tobulinimo, reglamentavimo.
Taip pat šiuo įstatymo projektu yra siekiama pašalinti Europos Komisijos identifikuotos 2017 m. liepos 5 d. direktyvos dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu perkėlimo į nacionalinę teisę spragas ir, be abejo, siekiama išvengti galimos pažeidimų procedūros inicijavimo.
Kas yra svarbu? Kad šios pataisos yra suderintos su Europos Komisijos ekspertais, atsakingais už minėtos direktyvos įgyvendinimo kontrolę. Iš esmės mes kalbame apie Baudžiamojo kodekso pinigų plovimo sudėties keitimą, nustatant, kad baudžiamoji atsakomybė už pinigų plovimą kiltų ne tik tada, kai turtas gautas nusikalstamu būdu, bet ir tada, kai jis gautas dalyvaujant nusikalstamoje veikloje, taip pat nustatoma, kad baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą kiltų ir tada, kai asmuo įgyja turtą, jį valdo ir atlieka kitus veiksmus, nes siekia padėti kitam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Dabar numatyti tik du tikslai – kai siekia nuslėpti arba įteisinti savo paties ar kito asmens turtą.
Taip pat įstatymo pakeitimais yra siekiama patikslinti Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Yra sudaroma galimybė taikyti neribotą nuosavybės teisės apribojimą ne tik tiriant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, bet ir pinigų plovimo nusikaltimus, priskirtus prie apysunkių kategorijos, ir nuosavybės teisės apribojimo termino skaičius būtų neribojamas. Taip pat užtikrinti efektyvų šios procesinės prievartos priemonių taikymą tais atvejais, kai apribojamos nuosavybės teisės į turtą, kuris gali greitai sugesti arba prarasti savo vertę.
Yra gauti Teisės departamento išvadų vertinimai. Dėl Baudžiamojo kodekso proceso yra numatyta, kad visos pastabos susijusios tik su nuostatomis dėl greitai gendančio arba galinčio prarasti vertę turto saugojimo, taip pat dėl Baudžiamojo kodekso kvestionuojamos direktyvos nuostatos. Šiuo atveju yra svarbu pasakyti, kad Lietuva privalo pakeisti Baudžiamąjį kodeksą pagal direktyvos reikalavimus, nes priešingu atveju Europos Komisija pradės pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama ministre. Taip aiškiai pristatėte klausimą, kad nėra Seimo narių, kurie norėtų jūsų paklausti.
Dėl motyvų po pateikimo dėl įstatymų projektų norinčių pasisakyti Seimo narių taip pat nėra. Ar galėtume po pateikimo abiem įstatymų projektams pritarti bendru sutarimu? Ne, negalima. Matau, yra norinčių balsuoti. Gerai, tada po pateikimo balsuojame dėl įstatymų projektų.
Už įstatymų projektus balsavo 102 Seimo nariai, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 7 Seimo nariai. Įstatymų projektams po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis komitetas dėl abiejų įstatymų projektų siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ir siūloma svarstymo data – gegužės 27 diena. Ar galėtume pritarti? Dėkoju, pritariame.
Per šoninį mikrofoną dėl darbotvarkės – M. Majauskas. M. Majauskas per šoninį mikrofoną. (Balsai salėje) Gerbiamas Mykolai, kažkokie techniniai sutrikimai, tuoj.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, matyt, tų techninių sutrikimų yra ir kiek daugiau, o gal čia mano kaltė, aš buvau užsirašęs, bent jau man taip atrodė, paklausti gerbiamos ministrės, bet gal tada tiesiog pasakysiu trumpą repliką. Iš tiesų pinigų plovimo prevencijos klausimai yra labai svarbūs, jie neturėtų būti sutraukti į Europos Sąjungos reikalavimus ir mes neturėtume priiminėti teisės aktų, kad Europos Sąjunga to prašo, reikalauja ar gresia Europos Sąjungos sankcijos. Mes turime patys suprasti, jog šie klausimai liečia mus visus asmeniškai, nes dėl pinigų plovimo skandalų Baltijos šalyse, įskaitant ir Lietuvą, mes jau patiriame rimtų problemų bankų sektoriuje dėl korespondentinės bankininkystės. Dėl to kenčiame mes visi. Iš tiesų būtų gerai, kad ministrė galbūt proaktyviai imtųsi šios temos ir ieškotų, kaip būtų galima užtikrinti pinigų plovimo prevenciją, ne tik formaliai įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Mykolai. Aš tik trumpą paaiškinimą, kad čia yra šiek tiek nesuderinamumo tarp sistemos, esančios mūsų kompiuteriuose, ir tarp Seimo salės. Kai jūs užsirašote jau vėliau, nei Statute numatyta, jums rodo, kad jus užrašė, tačiau čia, Seime, mano ekrane, jūs kaip kalbėtojas neatsirandate, nes pagal Statutą užsirašote jau vėliau, nei Statute yra numatyta.
V. Bakas tikriausiai dėl to paties norės klausti, tai čia ir jam tikriausiai atsakymas. Vytautai, per šoninį mikrofoną, nes irgi nori.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Juo labiau kad sutaupėme laiko. Iš tikrųjų buvau užsirašęs ir klausimas labai svarbus. Mykolui pritariu, turėtume ne taip formaliai žiūrėti, kad štai įgyvendiname, kažkokį paukščiuką padedame MONEYVAL ataskaita ir galime būti ramūs.
Naudodamasis proga noriu kreiptis į ministrę. Tikrai sveikinu už iniciatyvą, bet toje pačioje ataskaitoje, jeigu ją paskaitytume, viena iš pagrindinių priemonių šalims yra ta, kad šalys turi siekti, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas būtų paimamas. Tai yra viena iš efektyviausių prevencijos priemonių. Deja, Lietuvoje mes stringame su nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimu ir paėmimu. Todėl būtų mano prašymas, čia daugiau yra įgyvendinimas, o ne įstatymų reikalai, vis dėlto pasižiūrėti, imtis Teisingumo ministerijai lyderystės, kodėl stringa būtent nusikalstamu būdu įgyto turto paėmimas, ir iš tikrųjų imtis proaktyvių priemonių ta linkme. Tai yra labai svarbi pinigų plovimo ataskaitos rekomendacija, taip pat ir Lietuvai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Vytautai, net neabejoju, kad ministrė išgirdo jūsų repliką.
17.39 val.
Vidaus tarnybos statuto priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-200 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-13 klausimas – Vidaus tarnybos statuto priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-200. Pranešėjas – S. Šedbaras. Pateikimas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nedidelis pakeitimas Vidaus tarnybos statuto, jo labai laukia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Esmė yra ta, kad po 0,3 vieneto, ar kaip čia pasakius, siūlome padidinti apatinę ribą tų žmonių, kurie ateina į tarnybą pirmą kartą, iki vertinimo jie gauna mažiausią atlyginimą, jis yra 692 eurai. Tai įsivaizduokite, gaisrininko, kuris eina į gaisrą, arba pasieniečio, kur būna visokių dalykų. Gelbėjimo tarnyboje yra 300 laisvų vietų tos apatinės ribos ir taip toliau. Šiuo atveju ta apatinė riba kiek pakiltų ir galbūt tarnyba pasidarytų patrauklesnė.
Finansavimas 2021 metams yra skirtas, tik užstrigo, užtruko arba buvo kažkaip pamirštas Statuto pakeitimas, o be jo negali skaičiuoti atlyginimo pagal didesnį koeficientą, kuris pareigūnams galėtų būti patrauklesnis.
Štai ir visa esmė šitų pataisų.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūsų užsirašė paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, gerbiamas komiteto pirmininke, norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes turime labai panašią situaciją su Vadovybės apsaugos tarnyba. Pasikeitus pavaldumui, ją reorganizavus, buvo apie 200 objektų apsaugos agentų, kurie taip pat perėjo iš vienos tarnybos šiuo atveju į kitą, buvo lyg priimti naujai, ir jiems nebuvo pritaikytas minimalus pareiginio atlyginimo koeficientas. Tik vertinimo metu, įvertinus labai gerai, jiems suteikiamas minimalus įstatyme numatytas koeficientas. Tai yra asmenys, kurie saugo ir Seimą, juos mes sutinkame kiekvieną dieną, jie šypsosi, atiduoda pagarbą, dirba savo darbą, bet iš tikrųjų jie net negauna įstatyme numatyto minimalaus pareiginio koeficiento.
Tai norėjau paklausti, ar būtų galimybė įtraukti ir užtikrinti, kad jie taip pat neturėtų pereiti dar papildomo vertinimo, o tiesiog visiems būtų nustatytas tas minimalus laiptelis? Ačiū.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia ir yra ta problema, kurią mes bandome išspręsti šioms dviem tarnyboms. Vadovybės apsaugos tarnyba kaip ir išėjo iš Vidaus reikalų ministerijos pavaldumo, ji turi savo atskirą teisinį reglamentavimą. Tikrai reikėtų pažiūrėti, tą klausimą spręsti ir jai pagelbėti. Bet kiek aš dabar suprantu pagal Statutą, tai nėra mūsų komiteto žinioje. O gal yra, bet niekas dėl to nesikreipė. Jeigu toks kreipimasis būtų, aš manau, mes prasidėjus sesijai tikrai labai greitai galėtume tą klausimą išspręsti, jį reikia spręsti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų, kad pareigūnams reikia didinti darbo užmokestį, daugelis čia neabejojame. Bet ar nemanote, kad vis dėlto reikėjo kompleksiškai pažiūrėti į visą Vidaus tarnybos statutą ir visas grupes, nes dar man būnant ministre mes patvirtinome, ir ypač paskutinėms grandims, žemiausioms grandims, buvo padidintas koeficientas ir žirklutės. Vadinasi, pati tarnyba iš karto gali nustatyti pagal žirklučių ribas didesnį koeficientą.
Bet mes iškreipiame kitų grandžių motyvaciją siekti karjeros, ir mūsų tarnybos nebesulaukia pareigūnų, norinčių aukštesnio posto – tapti vyresniaisiais ar patruliais, ar viršininkais, ar pamainos vadais ir taip toliau, nes ir kitoms grandims taip pat proporcingai turėtų augti koeficientas. Tai ne visai geras sprendimas tik pradedantiesiems padidinti darbo užmokestį. Mano vertinimu, reikia proporcingai visur, nes kitur susidarys spragos. Ar taip nemanote?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiama Rita, gerbiama ministre, buvę ministrai taip pat ministrai. Aš visiškai pritariu, juk ir anksčiau niekas netrukdė pabandyti tai padaryti, tačiau dabar yra tikrai, aš sutinku, dalinis sprendimas, kuriam iš tiesų biudžete buvo surasta lėšų. Jeigu būtų techninis, bendresnis peržiūrėjimas, jis turėtų eiti kartu su kitų metų biudžeto formavimu.
Asmeniškai aš esu tikrai kalbėjęs ir su Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu susipažindamas. Neseniai mes turėjome nuotolinį posėdį su Vidaus reikalų ministerijos vadovybe ir mūsų komiteto biuru ir mes esame jau sutarę, kad reikalinga platesnė, išsamesnė vidaus tarnybos statuto peržiūra. Bet, žinoma, čia galbūt geriausiu atveju rudens sesijoje, kaip minėjau, su biudžetu. O dabar tais pinigėliais, kurie yra skirti biudžete tiems mažiausiai apmokamiems ir toms jautriausioms sritims – gaisrininkams ir pasieniečiams, kurie prie žaliosios sienos daugiausiai budi, aš manau, tikrai mes turėtume pagelbėti ir padėti jiems nors tiek, tą patį minimaliausią tikrai mažą atlyginimą padidinti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų kalbėti norinčių Seimo narių nematau. Gerbiami kolegos, ar galėtume pritarti įstatymo projektui po pateikimo bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Pritariame bendru sutarimu. Labai dėkui.
Siūlomas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi komitetai – Biudžeto ir finansų komitetas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstymo data – balandžio 13 diena. Labai dėkui.
Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Pagaliau, pirmininke, suteikėte žodį. Aš negalėjau balsuoti dėl 2-10 ir lydimojo teisės akto dėl statybos reglamento. Noriu paprašyti, kad įskaitytumėte mano balsą kaip susilaikau.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų balsas bus įskaitytas.
17.47 val.
Vidaus tarnybos statuto priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-288 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-14 klausimas – Vidaus tarnybos statuto priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-288. Pranešėjas – S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tai irgi yra Vidaus tarnybos statuto pataisos. Puikiai suprantu ir kolegų nuomones, ir kad šiandien kalbėjome apie sisteminių dalykų sprendimą. Bet turime nesisteminę situaciją.
Valstybės sienos apsaugos tarnyboje yra atskiras padalinys – Aviacijos valdyba. Ši valdyba atlieka labai svarbias užduotis: sraigtasparniais pasieniečiai atlieka skrydžius ir saugo Lietuvos Respublikos sieną tiek sausumoje, tiek jūroje; palaiko viešąją tvarką; taip pat vykdo paieškos ir gelbėjimo darbus, taip pat ir dingusių žmonių; padeda likviduoti ekstremalias situacijas; naudojami donorų organams gabenti. Pasieniečiai su šitais sraigtasparniais Aviacijos valdyboje efektyviausiai turbūt iš visų padalinių sugeba užtikrinti teisėtą imigrantų ir kontrabandos užkardymą, taip pat prevencines operacijas. Mūsų pasieniečiai labai sėkmingai dalyvauja tarptautinėse operacijose su savo sraigtasparniais, ir turime tokį paradoksą. Turime paradoksą, kad Aviacijos valdyba šioje dalyje reguliuojama Vidaus tarnybos statuto, ir orlaivio, sraigtasparnio, orlaivio piloto atlyginimas, to žmogaus, kuris yra parengtas, rengiamas ne mažiau kaip ketverius metus, vieno žmogaus parengimas kainuoja vidutiniškai 75 tūkst. eurų… Jis ateina pagal Vidaus tarnybos statutą, kadangi yra naujas pareigūnas, jeigu yra trečioje įstaigų grupėje, tai uždirba 1 tūkst. 168 eurus iki mokesčių. Pilotas gauna tokį atlyginimą. Todėl ši problema buvo bandoma spręsti, kaip išlaikyti esamus pilotus, jau nekalbant apie tai, kad ir pritraukti naujų reikia. Vyriausybės nutarimu 2018 metų lapkričio mėnesį buvo įtrauktos šios profesijos į atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, tačiau problema nesprendžiama. Todėl yra pasiūlymas labai paprastas.
Kadangi iš tikrųjų aviacijos rinka dabar yra nuolat auganti, tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje pilotų poreikis yra didžiulis, kad nebūtų kaitos, o per paskutinius penkerius metus aviacijos rinktinėje, kur yra 13 pareigybių, „skraidančių“ pareigybių, per penkerius metus buvo priimtas vienas žmogus, atleisti keturi žmonės, tai kad galėtume mes ir išlaikyti tuos pilotus, kurie šiandien yra, trūksta šiandien keturių pagal pareigybes, ir galėtume pritraukti naujus, reikia iš tikrųjų juos motyvuoti, todėl mano siūlymas yra pakelti pilotų viršutinės šakutės ribą ganėtinai drastiškai – tris kartus. Bet tai nereiškia, kad iš karto jiems reikia tokį atlyginimą mokėti, tiesiog atsirastų galimybė tarnybos vadovui, nustatant maksimalų koeficientą, reaguoti į rinkos pokyčius, nes kitaip šių žmonių neišlaikysime. Jeigu mes jų neišlaikysime, tai supraskime, kokioje situacijoje atsidursime – nebus kas skraido. Čia viršvalandžių negali būti, pilotų darbas reglamentuotas labai aiškiai, jis negali skraidyti dvi tris pamainas, tiesiog yra griežtas darbo ir poilsio režimas. Reikės gelbėti, ieškoti dingusių žmonių miške, nebus kam skristi. Reikės atlikti kokią nors gelbėjimo operaciją, donoro organus atgabenti, nebus kam skristi. Galiausiai nepamirškime, kas laukia mūsų artimiausiu metu. „Zapad“ pratybos, kur pasieniečių uždavinys irgi yra labai svarbus, kalbant apie informacijos rinkimą ir pateikimą mūsų kariuomenei. Turime Astravą, taip pat yra numatyta modernizuoti sraigtasparnius, kad jie galėtų atlikti monitoringą.
Dėl to tas sprendimas yra toks. Jis tikrai nepareikalautų šiandien papildomų biudžeto išlaidų, kadangi turbūt tarnybos vadas, turėdamas asignavimus tarnybai, spręstų, kas šiandien svarbiau – ar du pasieniečius patrulius pasamdyti, ar vis dėlto duoti didesnį koeficientą pilotui.
Aš suprantu, yra mūsų kolegų nuomonių, kad labai išsišoka, išsiskiria iš kitų, bet yra specifinės pareigybės, be kurių mes tikrai negalėsime apsieiti. Kalbama, kad ir Seimo Pirmininkės galbūt atlyginimą ar premjero pasiektų. Na, bet Seimo Pirmininkę mes galime pakeisti ir kaitą turėti po dviejų Seimo posėdžių, premjerą per mėnesį kitą turėti. Piloto neparuošime, tai yra ketveri metai mažiausiai ir 75 tūkst. minimum eurų investicija į jo parengimą, o jis po to atėjęs, pamatęs pirmą atlyginimą, paima iš išeina.
Todėl siūlau pritarti, palaikyti ir numatyti galimybę tarnybos vadui, kad jis turėtų argumentą kelti maksimalią šakutę, ne šiandien pat, ne iš karto, nebūtinai tuos tris kartus maksimalią, bet jis turėtų galimybę tuos žmones išlaikyti ir pritraukti naujų pilotų, nes turėsime didelę problemą. Tiesiog nebus kam skraidyti, nors ir bus kuo skraidyti. Tai toks yra pristatymas. Pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori trys Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Na, iš tiesų dosnus pasiūlymas, dosni iniciatyva, na ir pirma mintis ir įtarimas galbūt kilo, ar jūs neturite galvoje kokio nors konkretaus lakūno ar piloto, kuriam reikėtų prilyginti atlyginimą, panašų jau į prezidentinį. Tai išties gal jūs savotiškai bandote įteisinti, įgyvendinti 2011 metų Strasbūro teismo sprendimą ir dėl R. Pakso klausimo, išspręsti būtent tokiu būdu, suteikiant galimybę už prezidentinį atlyginimą pilotuoti orlaivius? O šiaip turbūt reikėtų galbūt kaip ir dėl pirmojo įstatymo panašaus projekto, prieš tai svarstyto, tiek ir dėl šio, ar nebūtų reikalinga dar ir Vyriausybės išvada?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą ir pasisakymą. Na, turbūt su visa pagarba šiandien gerbiamą R. Paksą pasamdyti į Vidaus tarnybą jau būtų neįmanoma, kadangi ir amžius neleistų. Tikrai galite nesibaiminti, R. Paksas netinkamas pagal amžių ir, matyt, pagal sveiktos būklę tarnauti Vidaus tarnyboje ir pilotuoti orlaivį sraigtasparnį. Kiek aš žinau, galbūt klystu, jis neturi ir tokių gebėjimų bei licencijos, kadangi mes kalbame apie sraigtasparnių, konkrečių sraigtasparnių, licencijas, kurias reikia turėti. Tai priklauso nuo konkretaus sraigtasparnio, kurį norima valdyti.
Antra, kas jums galbūt labai iškilo, neturiu aš jokių asmeninių, kaip nors susijusių su aviacijos rinktine pilotų, dėl kurių galėčiau stengtis. O šiaip reikia žinoti esminį dalyką, kad tos pareigybės, kaip minėjau, šiandien pat nereikalauja to drastiško atlyginimų kėlimo padaryti, bet atsiranda galimybė palaipsniui reaguoti į rinkoje esančią situaciją ir tuos pilotus motyvuoti, juos išlaikyti, nes jų indėlis, vien kalbant apie kontrabandą, Kaliningrado tranzitą, gerbiamas Mindaugai, jūs puikiai prisimenate, jeigu stoja traukinys arba jį reikia lydėti, jų indėlis į mūsų šalies tiek nacionalinį saugumą, tiek į ekonomiką, kalbant apie kontrabandos užkardymą, yra milžiniškas. Jie duoda tikrai didžiulę naudą ir grąžą mūsų valstybei.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, labai dėkui, kad iškėlėte šią problemą, neblogai pažįstu šią profesiją, esu dalyvavęs šiek tiek rengiant kadrus. Dėl šios problemos, kurią jūs iškėlėte, kenčia labai daug statutinių pareigūnų, taip pat ir krašto apsaugoje, sunkiai gali koreliuoti jūrininkų atlyginimai ir kitų specialybių. Bet mes vis kokią nors mažą grupę bandome kaip ir pastumti ir dažnai sugriauname visą nuoseklią sistemą. Ar mums nereikėtų pabandyti nustatyti tam tikrus koeficientus ir jie nejudėtų, judinant tam tikras sumas, judėtų tolygiai visa sistema, nes priešingu atveju turėsime tokią problemą, kaip buvo Klaipėdos universitete, kada doktoranto stipendija po pakėlimo labai priartėjo prie profesoriaus, o jaunesnieji mokslo bendradarbiai liko dvigubai sumažėjusio statuso. Ir tada didžiulė demotyvacija ir doktorantų masinis išėjimas iš pareigų. Aš labai siūlyčiau visas statutines tarnybas, išlaikant tam tikrus koeficientus, judinti harmoningai. Dėkui.
PIRMININKAS. Laikas!
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, tikrai ačiū už klausimą. Teko man dirbti pakankamai ilgai ir Vidaus tarnyboje, būti statutiniu pareigūnu ir ministru, ir premjeru. Daugybė, matyt, jau nežinau, kelintas Seimas ir Vyriausybė galvojo, kaip čia sistemiškai pažiūrėti. Tikrai mums pavyko daug ką padaryti, bent jau sujungėme į Vidaus tarnybos statutą visas statutines organizacijas, kurios buvo išsiblaškiusios po kelias ministerijas, tačiau šiandieną mes turime tokią situaciją, kad iš tikrųjų yra specifika būtent šiandien, kas darosi aviacijos rinkoje su šiomis pareigybėmis. Tikrai manau, kad reikėtų rasti sprendimus būtent dėl jų ir žiūrėti į tai, kad tikrai visiems šviesaus rytojaus iš karto nesukursime. Tai yra milžiniškos apimtys. Kada pradedame skaičiuoti, kiek reikės visai sistemai, tada iš karto visi kelia rankas, kad tiek pinigų nėra.
Čia yra pareigybės, kurios šiandien yra ypatingai svarbios mūsų nacionaliniam saugumui, dėl to aš minimalios šakutės nesiūlau. Mes siūlome pakelti maksimalią šakutę kaip galimybę iš tikrųjų operatyviai reaguoti. Taigi aš manau, kad dėl šitos problemos mes turime priimti sprendimą (…) ar Aviacijos valdyba su komiteto pirmininku. Tikrai matėme tą problemą, kuri yra aktuali. Bandymai anksčiau spręsti kitokiais būdais, deja, rezultato nedavė. Bet tikrai Aviacijos valdyba negali neskraidyti. Tai yra pavojus mūsų šalies ir nacionaliniam saugumui, ir gyventojų saugumui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinioji klausia finansų ministrė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš tiesiog ne klausimą, o pagal Statutą norėčiau paprašyti Vyriausybės išvados, nes tikrai yra nemaži pinigai. Ačiū.
PIRMININKAS. Supratau, gerai, dėkui. Gerbiami kolegos, daugiau norinčių paklausti nėra.
Dėl motyvų užsirašė kalbėti trys Seimo nariai – visi už. Tikrai visi nori kalbėti? L. Kasčiūnas – už.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, labai ačiū. Aš tiktai labai trumpai papildysiu tai, ką S. Skvernelis minėjo. Aš irgi kartu pasirašiau ir inicijuoju. Be abejo, Vyriausybės išvados reikia ir sulaukime, bet yra vienas dalykas. Iš tikrųjų labai specifinė, nišinė kategorija, ypatingos svarbos. Aš nekartosiu, ką daro šitie žmonės, bet tai yra ypatingos svarbos funkcija.
Ką reikia papildyti? Dabar konkurenciją dėl šitų žmonių valstybė pralaimi įvairioms privačioms bendrovėms, kurios dažnai yra susijusios su Rusijos pramoniniu kariniu kompleksu, arba turi ryšius, arba kaip nors kitaip sąveikauja ir yra įvairių formatų. Mes, valstybė, pralaimime šitoms bendrovėms, nes negalime motyvuoti savo darbuotojų. Šitą problemą trūks plyš reikia spręsti. Čia iš dalies yra nacionalinio saugumo klausimas. Aš tikrai labai prašau, palaikykime po pateikimo, po to žiūrėsime, matysime, spręsime, analizuosime ir ieškosime išeičių iš šitos situacijos. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, ar galėtume po pateikimo pritarti bendru sutarimu įstatymo projektui? Matau, yra nepritariančių. Balsuojame dėl įstatymo projekto. Kas pritaria, balsuoja už, kas nepritaria, – prieš arba susilaiko.
Už įstatymo projektą balsavo 84 Seimo nariai, prieš nebalsavo nė vienas, susilaikė 22. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi komitetai – Biudžeto ir finansų komitetas bei Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti birželio 15 dieną. (Balsai salėje) Dėl Vyriausybės išvados. Ar galime pritarti bendru sutarimu, kad kreipiamės į Vyriausybę dėl išvados? Galime pritarti. Labai dėkui.
R. Tamašunienė – per šoninį mikrofoną.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū, pirmininke. Į posėdžio pabaigą kamera manęs neatpažino, tikriausiai neįskaitė ir balso, prašau įskaityti mano balsą už.
PIRMININKAS. Supratau. Labai dėkui. V. Bakui irgi kažkokios techninės problemos.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų manęs taip pat kamera staiga neatpažino, nors iki šiol atpažindavo, išmetė lentelę, kad yra techninių problemų. Gal įskaitykite mano balsą už. Pavargo sistema į pabaigą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, protokole jūsų balsai tikrai bus įskaityti.
Darbotvarkės 2-15 klausimas. (Balsai salėje) Dėl Vyriausybės išvados bendru sutarimu pritarėme, kiek suprantu?
18.04 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-213 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-213. Pranešėjas – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Sveiki, kolegos. Noriu pristatyti minėtą įstatymo projektą, kurį teikiame mes penkiese: aš, kolega L. Slušnys, J. Sejonienė, R. Šalaševičiūtė ir Z. Streikus.
Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 29 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d. Dabar Valstybės tarnybos įstatymo naujoje redakcijoje, 51 straipsnyje, liko nuostata, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojui sukanka 65 metai, o pakeitimo įstatyme, kuris galiojo, kaip sakiau, nuo 2019 m. sausio 1 d., liko nuostata, kad tie valstybės tarnyboje dirbantys įstaigų vadovai, kurie buvo priimti į darbą iki įstatymo įsigaliojimo, gali dirbti ne iki 65 metų, bet iki kadencijos pabaigos. Yra tokia kolizija, kai kartais nevienodai aiškinama, nevienodai elgiamasi su tais asmenimis, kurie sulaukė 65 metų. Todėl mes ir siūlome pašalinti šitą koliziją ir leisti asmenims, kurie buvo priimti į darbą iki minėtos datos, dirbti ne iki 65 metų, bet kol baigsis jų kadencija. Paprastai jau liko laiko visai nedaug, bet eliminuoti iš visuomenės, iš tarnybos šiuos žmones dėl amžiaus būtų galbūt ne visai korektiška, kai pats parlamentas priimdamas įstatymus ir sukūrė tokią koliziją.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Jūsų paklausti užsirašė vienas kolega A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Sveiki, gerbiami Seimo nariai. Norėjau paklausti, gal jūs žinote, kiek tokių valstybės tarnautojų yra, jeigu, pavyzdžiui, mes priimtume įstatymą, koks skaičius? Pirmininko norėčiau paprašyti. Per praeitą balsavimą man irgi neveikė kamera, prašom įskaityti mano balsą už.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš žinau, kad sveikatos sistemoje yra, berods, penki ar šeši tokie žmonės, bet apskritai valstybės tarnyboje yra tikriausiai keliasdešimt tokių asmenų, kurie, sulaukę 65 metų, turėtų išeiti iš tarnybos. Nors, kaip sakiau, vienas įstatymas numato vienaip, kitas – kitaip. Šiuo atveju yra palikta spręsti tam tikroms tarnyboms, tam tikriems asmenims, kurie, yra faktų, nevienodai išaiškina, kartais aukštesnis vadovas žiūri į to žmogaus, vadovo likimą galbūt per tam tikrą asmeninę prizmę.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Jūs atsakėte į visus klausimas. Gerbiamas Strelčiūnai, jūsų balsas protokole bus įskaitytas už. Dėl motyvų dėl šio įstatymo projekto už užsirašė kalbėti K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Manau, kad žmonės, turintys patirties, dirbę valstybės tarnyboje, tikrai laukia dėmesio, matyt, dar ir kituose įstatymų projektuose. Aš manau, kad kiekvienas toks žingsnis, kai vertiname patirtį, sukauptą valstybės tarnyboje, yra labai sveikintinas. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kadangi buvo kalbama tik už, ar galėtume pritarti įstatymo projektui po pateikimo bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Pritarta bendru sutarimu. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 13 dieną. Galime pritarti? Dėkui.
18.09 val.
Peticijų įstatymo Nr. VIII-1313 4, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-296 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-16 klausimas – Peticijų įstatymo Nr. VIII-1313 4, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-296. Pranešėjas – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų turbūt Peticijų komisijos pasiūlymas yra gana aiškus. Jeigu kas nagrinėjote, tai iš tikrųjų kai kada Peticijų komisija gauna nesuprantamai parašytus ir neaiškius kreipimusis. Tokiu atveju mes norime įvesti tokį tarpinį variantą, kuomet komisija priima spendimą nenagrinėti ir grąžina jį per penkias darbo dienas pareiškėjui. Aišku, galimas ir kitas variantas, kai, remiantis Peticijų įstatymu, mes galime atsisakyti nagrinėti, tačiau toks spendimas turi tam tikras teisines pasekmes. Tokį mūsų sprendimą gali skųsti pareiškėjas Seimui. Aišku, Seimas, jeigu pamato, kad ta peticija yra neįskaitoma arba nesuprantamai parašyta, neaiškūs reikalavimai, taip pat pritaria Peticijų komisijai. Tuo metu pareiškėjas dar gali skųsti teismui. Kai kada galima panaudoti tokį tarpinį variantą, kai mes paprasčiausiai grąžiname tą peticiją asmeniui, pareiškėjui, taip jis išlaiko tą teisę patvarkyti savo peticiją ir ją grąžinti Peticijų komisijai be jokių teisinių pasekmių. Tada komisija galėtų nagrinėti. O kiti pakeitimai yra redakcinio pobūdžio.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų paklausti užsirašė du Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Norėjau paklausti apie tokią sisteminę problemą, galbūt ryškėjančią, ką mes vadiname apskritai peticijomis. Internete platinamos formos, kuriose galima įrašyti vardą, pavardę ir atnešus į Seimo dėžes atspausdintus popierius pavadinti tai peticija su užkeltais lūkesčiais, kad klausimai bus išspręsti. Tuo pačiu pavadinimu turime įstatymą, kuriame yra visi reikalavimai, kas turi būti peticijoje, kokių duomenų reikia ir panašiai.
Ar ne laikas apskritai galvoti apie tokios elektroninės platformos sukūrimą, kad tai, ką mes vadiname peticija, kad žmonės norėdami moderniomis tradicinėmis priemonėmis, tokiomis, kokiomis patogiomis dabar jau esame įpratę naudotis, ir pasirašytų, ir siųstų Seimui svarstyti tuos dokumentus, na, ne dokumentus, savo siūlymus, idėjas, reikalavimus, kurie atitiktų ir turinį, ir formą, ir nebūtų paskui tokių nesusipratimų, kad čia surinkta 300 tūkst., o visuomenės balsas lieka neišgirstas arba nesvarstoma, arba neatsižvelgiama?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tiesų yra tokia platforma ir galime elektroniniu būdu teikti peticijas, tačiau forma turėtų atitikti Peticijų įstatymą. Paprasčiausiai turi būti asmuo, kuris pasirašo normaliai elektroniniu būdu, kaip ir mes galime pasirašyti naudodamiesi elektroniniu parašu. Iš tikrųjų tas yra, tas gali veikti ir tikrai tas peticijas priimsime. Tačiau mes negalime priimti peticijų, kuriose yra tik vardas, pavardė ir kažkokio elektroninio pašto dėžutė.
Iš tikrųjų, žinote, buvo tokių atvejų: kai reikėdavo priimti kokį nors, tarkime, akcinį dalyką, kaip įteisinti kokio nors miestelio, tarkime, laimingo miesto statusą arba kažkokio tilto pavadinimą, per naktį atsirasdavo 25 tūkst. parašų ir taip toliau. Iš tikrųjų yra tam tikros taisyklės ir elektroniniu būdu pateikti peticiją galima, tačiau turi atitikti Peticijų įstatymo reikalavimus – vardas, pavardė, adresas ir parašas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinysis klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Laba diena. Dėkui, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų aš norėjau pasiteirauti dėl šio siūlomo projekto. Iš tiesų yra deklaruojama, kad priėmus šį įstatymą bus labai aiškiai nustatyta, kad kreipimesi pateikti pasiūlymai turi būti išdėstyti aiškiai ir suprantamai, priešingu atveju jie nebus nagrinėjami, kartu pareiškėjui bus suteikta teisė ištaisyti savo kreipimosi trūkumus.
Prašau pakomentuoti, kokia dalis pateiktų peticijų pripažįstama tinkamomis ir ar planuojama, kad pareiškėjai gali būti konsultuojami? Ar vis dėlto nebus šis įstatymo pakeitimas tik kaip įrankis lengviau atmesti peticijas? Kol kas tikrai, kalbant apie peticijas, kiek teko darbuotis Seime, mes neturime pakankamai tokios praktikos, kad žmonių peticijos būtų tiek patvirtinamos teisiškai, tiek, sakykime, net tais atvejais, kai tos peticijos yra tikrai pagrįstos ir net remiasi mūsų valstybės Konstitucija, pavyzdžiui, kalbant apie peticiją dėl nemokamo mokslo garantavimo mūsų gerai besimokantiems studentams, tos peticijos būna atmetamos Seimo. Dėkui.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Na ne, iš tikrųjų nebūna tokio atvejo, kad peticijos būtų atmetamos, jei atitinka visus reikalavimus ir jeigu jos yra įskaitomos ir suprantamos. Būna tokių atvejų, pavyzdžiui, neseniai gavome 600 lapų peticiją. Savaime suprantama, sudėti visi skundai, kiek žmogus buvo rašęs per visą gyvenimą, ir parašyta, kad valstybėje visi korumpuoti. Iš tikrųjų šiuo atveju mes neturime paprasčiausiai ką daryti, turime grąžinti ir pasakyti, kad suformuluokite savo mintį, įstatymų pataisas ar ko jūs norite, tada mes priimsime ją nagrinėti iš esmės.
Bet yra (…) tokių žmonių, kurie apskritai nori gauti pagal seną, pagal tą teisės… mūsų Peticijų įstatymo nuostatą, kad mes atmestume tą peticiją. Tada jie vėl turi galimybę skųsti Seimui. Jeigu Seimas taip pat pritaria Peticijų komisijai nenagrinėti peticijos, tada jie eina į teismus ir turi ilgalaikį užsiėmimą.
Iš tikrųjų manyčiau, kad tikrai Peticijų komisija nepiktnaudžiavo niekada, daug kas esate dirbę. Jeigu suformuluota teisingai, nurodyti žmonių kontaktai ir parašai yra, iš tikrųjų mes negalime jos nenagrinėti, nes teismas priešingu atveju priims sprendimus ir mes turėsime vėl ją nagrinėti teismo sprendimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau, atsakėte į visus klausimus. Norinčių kalbėti dėl motyvų taip pat nėra. Ar galėtume po pateikimo įstatymo projektui pritarti bendru sutarimu? Matau, yra norinčių balsuoti. Balsuojame dėl įstatymo projekto po pateikimo.
Už balsavo 92 Seimo nariai, prieš – 6, susilaikė 12. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 15 dieną.
18.19 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. IX-1553 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-268 (pateikimas)
Darbotvarkės 1 rezervinis klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. IX-1553 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-268. Pateikimas. Pranešėjas – S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Šio įstatymo pataisomis iš tikrųjų norima sureguliuoti situaciją, kurią apibrėžia ypatingas režimas, nustatytas mūsų valstybėje. Tai šiuo atveju mes kalbame apie Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą. Puikiai suprantu, tikrai pritariu ir palaikau, kad tais atvejais, kai atsiranda infekcijos, plintančios virusinės ligos, kokias mes dabar turime, sprendimus operatyviai turi priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tą ir daro. Tačiau šis ypatingas režimas labai aiškiai yra susijęs su daugybe ribojimų, kurie numatyti šiame įstatyme. Tai numatyti pagrindiniai ribojimai, susiję su žmonių judėjimu, atitinkamomis laisvėmis. Maža to, ypatingas režimas daro tiesioginį poveikį visos šalies ekonomikai ir ūkiui.
Kai šis režimas tęsiasi ganėtinai ilgai, o šiuo atveju įstatymo pakeitimu siūloma, kad jeigu jis tęsiasi daugiau negu keturis mėnesius, turėtų sprendimą priimti Lietuvos Respublikos Seimas. Analogiškai, kaip yra numatyta dėl kitų ypatingų režimų, kuriuos reguliuoja kiti įstatymai, ar tai būtų Nepaprastosios padėties įstatymas įvedant, sakykime, karo padėtį, Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymas skelbiant mobilizaciją arba demobilizaciją, Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymas, kai yra įvedamas tiesioginis valdymas vienoje iš savivaldybių. Galiausiai net ir kalbant apie Nepaprastosios padėties įstatymą irgi labai aiškiai numatyti terminai, kuriems esant vėl reikalingas Seimo pakartotinis pritarimas arba tam tikro režimo įvedimo leidimas.
Todėl šiuo atveju tikrai Seimas turėtų galimybę vertinti, spręsti, ar toks režimas vis dar yra reikalingas, būtinas. Tą tokį platesnį Seimo įtraukimą į šios problemos sprendimą siūlė praeitoje kadencijoje labai aktyviai tuometinė opozicija, dabar valdantieji. Buvo įregistruoti panašūs įstatymų projektai. Dėl to buvo girdima ir kalbama, kad išties Seimas kaip ir nušalintas nuo tų sprendimų arba nustumtas. Aš manau, kad tas siūlymas yra logiškas. Keturi mėnesiai yra pakankamai ilgas laikotarpis, o toliau visgi Seimo nutarimu būtų karantino režimas visos šalies teritorijoje arba bent dviejose ir daugiau savivaldybių pratęsiamas Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu. Tai turėtume ir tam tikrą politinės atsakomybės pasidalinimą kartu su Vyriausybe, kuriai tenka didžioji našta priimant tokius labai svarbius, sunkius ir reikalingus sprendimus.
Toks būtų mano siūlymas. Siūlyčiau palaikyti jį.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Jūsų paklausti užsirašė keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui pirmininkui. Iš tiesų, kaip minėjo pranešėjas, situacija yra sureguliuota. Vyriausybė sprendimus priima esant ekstremaliajai situacijai vadovaudamasi tuo pačiu Užkrečiamųjų ligų įstatymu, ir Seimas įsikiša nebent tada, jeigu mes svarstome nepaprastosios padėties situacijos įvedimą. Man atrodo, viskas yra labai aiškiai atskirta. Jūs, būdamas premjeru, labai kategoriškai priešinotės, kad būtų kitoks reguliavimas, kad būtent nepersikeltų į Seimą netgi tie sprendimai, kurie turėjo būti Seime sprendžiami. Tai yra patikslinti biudžetą, kai buvo pasiskolinti 5 mlrd., ką pasakė ir Valstybės kontrolė, kad tokie žingsniai yra reikalingi ir tai skirstant turi dalyvauti Seimas.
Mano klausimas labai paprastas. Kodėl keičiate plokštelę, kai pasikeitė politinė situacija?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, tikrai plokštelės nekeičiu kaip kai kurie galbūt kolegos. Iš tiesų tuo metu, kai mes turėjome pavasarinę situaciją, tai buvo nauja, tai buvo netikėta, tai buvo niekada iš esmės nenaudota praktikoje ir iš tikrųjų nebuvo laiko, reikėjo priimti labai greitus, atsakingus ir nestandartinius sprendimus.
Mes dabar jau turime situaciją, kai matėme ir teigiamas, ir neigiamas puses. Iš tikrųjų matyti ir šiandieninėje situacijoje, kad ta iš dalies ir įtampa, kuri susiklosčiusi, kai Vyriausybė priėmė ribojimus, kurie iš tikrųjų nustatyti nors ir įstatymu, bet iš esmės tikrai ribojimai, kurie pakankamai paliečia kiekvieną iš mūsų – tiek mūsų pagrindines teises, laisves ir, kaip minėjau, ekonominę, finansinę, ūkinę veiklą. Todėl yra logiška, įvertinus visas patirtis ir jūsų kolegų taip pat siūlymus anoje kadencijoje ir atitinkamus įstatymų projektus, aš manau, kad Seimo įtraukimas būtų labai svarbus ir tikrai galbūt padėtų tam tikrą ir įtampą visuomenėje pašalinti, kai iš tikrųjų dabar daugybės priekaištų sulaukia ir Vyriausybė.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų praeita kadencija neturėtų būti argumentas politikoje. Iš tikrųjų ir situacija keičiasi. Tarkim, tam tikra patirtis keičiasi. Mes matome tam tikrų patirčių ir Čekijos Respublikoje, kai Seimas taip keliais balsais priėmė tam tikrus sprendimus ir situacija pablogėjo, ir šiuo atveju dabar iš esmės rodo daugiau pirštu į Vyriausybę. Jūs kalbėjote apie atsakomybės pasidalinimą. Kaip ta atsakomybe bus pasidalinta, jeigu, tarkim, iš tikrųjų įvyks blogiausias variantas? Tai ką, Vyriausybei už nepriimtus sprendimus, vadinasi, galite taikyti atsakomybę? Kaip jūs ruošiatės taikyti atsakomybę politikams? Iš tikrųjų ar įmanoma pritaikyti? Gal galėtumėte pakomentuoti savo tokį pasisakymą. Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Žinoma, gerbiamas kolega, politinę atsakomybę pritaiko rinkėjai ir rinkimai lemia, kokią politinę atsakomybę kokia valdžios šaka prisiėmė. Kalbant apie Seimą, skirtingai nuo Vyriausybės, tai mūsų politinės atsakomybės klausimus ir sprendimus vertina rinkėjai. Tą ir padarys, kas ketverius metus tą ir daro. Lygiai taip pat pritariu, kad tikrai ne argumentas žvalgytis į aną, buvusią kadenciją, kaip ir žvalgytis į tai, kas anoje kadencijoje kokias pareigas ėjo.
PIRMININKAS. Klausia A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, aš turėčiau porą klausimų. Pradėčiau nuo to, kad jeigu jau einate su tokia idėja ir mintimi, kad iš tikrųjų Seimas turėtų priimti sprendimą dėl karantino režimo, tai man kyla klausimas, tai kodėl keturi mėnesiai, kodėl ne viena savaitė, viena diena, vienas mėnuo, 13 dienų ir panašiai? Kodėl būtent toks kriterijus pasirinktas? Gal tai susiję su tuo, kad jūsų Vyriausybė tuos keturis mėnesius laikė? Nežinau, tai čia būtų įdomu išgirsti argumentus.
Kitas dalykas. Jūs paminėjote savo pasisakyme, kad iš tikrųjų situacija buvo nauja, tai aš tikrai norėčiau priminti, kad praeitais metais buvo dvi naujos situacijos: viena – pati pandemijos pradžia, o kita labai nauja ir įdomi situacija buvo prieš Kalėdas susidariusi, kai Lietuva buvo blogiausia pagal susirgimų ir mirčių skaičius visoje Europoje. Tai atitinkamai Vyriausybei irgi reikėjo priimti griežtus sprendimus, kurie…
PIRMININKAS. Laikas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). …tiesą pasakius, buvo šiek tiek laisvesni, nei jūsų Vyriausybės priimti. Man labai norėtųsi tokio sąžiningumo ir nuoseklumo tiek jūsų veikloje, tiek ir siūlomuose projektuose. Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiamas paklausėjau, tikrai noriu atsakyti, kodėl keturi mėnesiai. Todėl, kad tai iš dalies susiję ir su buvusia praktika. Iš tikrųjų karantino laikotarpis nėra beribis, mes matome tas pasekmes, kurios yra taikomos, net ir įvedant ypač griežtą režimą, kurios pradeda nebeduoti rezultato ir būna perteklinės. Vyriausybei tikrai sunku priimti tokius sprendimus, ką jūs ir paminėjote. Mes galime įvairiai politiškai vertinti gruodžio situaciją, nors ir kitos Vyriausybės buvo kitose Europos valstybėse ir dabar yra, bet mes matome analogišką situaciją visose valstybėse – ir antrą, ir trečią bangą. Deja, čia nieko neišvengsi ir rinkimų ciklui nesuversi, todėl iš tikrųjų keturių mėnesių laikotarpis yra gana ilgas, kada turi būti duodami atitinkami rezultatai, kad nebūtų daroma nei kaip noras, nei piktnaudžiavimas galbūt, arba baimė, apsidraudimas. Seimo įsitraukimas yra labai svarbus, kad nebūtų nušalintas Seimas, ką, gerbiami kolegos, visą laiką jūs deklaravote, ir su tuo galima sutikti, kad iš tikrųjų tą reikia padaryti.
O dėl karantino tai tikrai irgi noriu priminti, kad taip, Vyriausybė, praeita Vyriausybė, lapkričio 4 dieną įvedė karantiną pagal tuos kriterijus ir skaičius, kurie buvo, ir kas dvi savaites tuos sugriežtinimus vis kėlė, ir tikrai, galbūt išskyrus porą, bet čia jau, matyt, politinė diskusija, šios Vyriausybės veiksmų, sugriežtinančių, iš tikrųjų didelio skirtumo arba esminio skirtumo nebuvo. Tikrai to nereikia sieti, kaip minėjau, su politinių valdžių pasikeitimu, nes, dar kartą pakartoju, ir šiandien mums sveikatos ministras parodė visas valstybes, kuriose nebuvo nei rinkimų, nei kitų politinių batalijų, kurios buvo lygiai šalia Lietuvos, kurios dabar irgi yra šalia Lietuvos, o tos valstybės, kurios buvo kitur, dabar yra tose viršūnėse. Nieko nepadarysi šitoje situacijoje. Pandemija ne visą laiką priklauso nuo politinių sprendimų. Labai daug priklauso nuo pačių žmonių, o žmonių nuomonę išbalansuoti arba paneigti, kad ribojimai nėra reikalingi, kad jie yra pertekliniai ir panašiai, tikrai labai lengva padaryti, ypač rinkimų laikotarpiu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinis klausia J. Džiugelis. Tik primenu, klausti skirta 1 minutė, atsakyti – 2 minutės.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas buvęs premjere, jus perfrazuojant, auksinis jūs žmogus, vis apie Lietuvą galvojate. Norėjau iš tikrųjų pasiteirauti, jūs čia apeliuojate į per ilgą karantiną ir panašiai, bet prieš rinkimus, akivaizdu, kad net nebuvo atsižvelgta į pandeminę padėtį ir tas karantinas nebuvo ilgai įvestas, nepaisant to, kad taip pat buvo keliamas klausimas dėl biudžeto persvarstymo. Jeigu būtų pritarta jūsų siūlymams, gal net svarstytume kokias nors parlamentines grupes, kad peržiūrėtų praeitų metų biudžetus, turiu minty, kur buvo lėšos tikslingai panaudotos.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Labai ačiū. Džiugu, kad Konservatorių frakcijos narys žiūri serialą „Naša Raša“, tai nėra dar taip visai blogai, galbūt ir nekelia didelės grėsmės nacionaliniam saugumui. Karantinas buvo įvestas laiku, kai atitiko kriterijus ir reikalavimus, kurie buvo. Noriu priminti, galbūt jau pamiršote, kadangi aktyviai dalyvavote rinkimuose, – lapkričio 4 dieną su vis kas porą savaičių pagal ekspertų siūlymus griežtėjančiomis sąlygomis. O kalbant apie biudžetą, tai mes pasiliekame prie savo skirtingų nuomonių, pažiūrėsime, kaip dabartinė Vyriausybė ateis dėl biudžeto tikslinimo ir kaip bus. Tarp kitko, šiandien mes svarstėme tam tikrus fiskalinius dalykus, kaip reikės suvaldyti. Yra priimti konstituciniai įstatymai ir galvojama, kad bus galima jų nevykdyti. Tikrai taip nebus. Toks ir mano atsakymas jums.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų yra nemažai Seimo narių už ir prieš. Už pasisako L. Savickas.
L. SAVICKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, nenorėdamas kartoti jau išsakytų argumentų, galbūt pabrėžčiau kelis. Reaguojant į klausiančiųjų pasisakymus, tikriausiai labai svarbu pabrėžti, kad tai nėra buvusios ar šios Vyriausybės kažkoks principinis darbų lyginimas. Čia mes kalbame apie reguliavimo logiškumą, apie situaciją, kuri jau metai laiko yra mūsų šalyje, ir koks iš tikrųjų butų subalansuotas reguliavimas ir teisiškai nuoseklus, matant paralelę su kitu reguliavimu, kuris jau buvo minėtas ir šiuo metu egzistuoja.
Manau, kad tikrai logiška siūlyti turėti Seimo žodį, tačiau neapribojantį Vyriausybės galimybės operatyviai ir lanksčiai reaguoti, kai situacija yra dar nauja ir tik pradedama valdyti. Tačiau, jeigu yra reikalavimas karantiną tęsti ilgiau negu keturis mėnesius, natūralu, kad jis turėtų būti išdiskutuotas, telkiantis ir pagrįstas. Dėl to raginu kolegas tikrai leisti projektui judėti toliau per procedūras ir pritarti po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasisako L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Sveiki. Toks jausmas, kad buvę Vyriausybės nariai pasiilgo darbo Vyriausybėje ir nori perkelti visą tą reikalą į Seimą, tai, kas priklauso Vyriausybei. Nes net ir šiandien, reikia pripažinti, kartais Vyriausybės ritmas, siekiant karantino įvedimo, ne visuomet tenkina, o įvedę tokį principą, kuris yra siūlomas buvusio premjero S. Skvernelio, mes dar sulėtintume visus procesus. Man toks pasiūlymas daugiau panašus į sabotažą, siekiant, kad valstybė, esant tokioms karantininėms situacijoms, faktiškai nuskęstų į dugną, todėl esu visiškai prieš ir prašau balsuoti prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Dėl argumentų išsisakė abi pusės. Kaip suprantu, bendro sutarimo šiuo klausimu tikrai nepasieksime, todėl balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-268. Kas pritaria, balsuoja už, kas nepritaria, – prieš arba susilaiko.
Už balsavo 46 Seimo nariai, prieš – 48, susilaikė 12. Įstatymo projektui nepritarta.
Turėtume spręsti, ką darome toliau – ar grąžiname iniciatoriams tobulinti, ar atmetame. Skelbiame alternatyvų balsavimą. Kas balsuoja už, balsuoja už tai, kad įstatymo projektas būtų grąžintas iniciatoriams tobulinti, kas balsuoja prieš, balsuoja už tai, kad įstatymo projektas būtų atmestas.
Už balsavo 52 Seimo nariai, prieš – 57. Įstatymo projektas atmestas.
Replika per šoninį mikrofoną – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Politikoje cinizmo būna labai daug. Tiesą sakant, S. Skvernelis jo turėjo, manęs nestebino, kai savo keliuką išsiasfaltavo, bet tokio cinizmo aš tikrai nesitikėjau iš buvusio premjero, kuris paliko Lietuvą su perpildytomis ligoninėmis pačioje blogiausioje vietoje Europoje pagal sergamumą, o dabar jis sugeba imti ir siūlyti tokias įstatymo pataisas, kurios trukdytų šiai Vyriausybei dirbti, sėkmingai dirbti, ką ji įrodė per keletą savaičių. Tai vis dėlto aš skiriu jam dešimtuką už cinizmą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, už jūsų nuomonę. Per šoninį mikrofoną atsakyti norėtų S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš tiesiog norėčiau, kad reaguotų Seimo Etikos ir procedūrų komisija į šio gerbiamo Seimo nario tokius neatsakingus, šmeižikiškus ir melagingus pareiškimus. Tai tikrai norėčiau, kad tai būtų mano oficialus kreipimasis, ir aš tikrai tą ir padarysiu.
PIRMININKAS. Labai dėkui.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Tai kreipkis.
PIRMININKAS. Ir paskutinis repliką per šoninį mikrofoną – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Pagarba, kolegos. Norėčiau pasakyti, kad aš balsavau prieš.
PIRMININKAS. Gerai, protokole jūsų balsas prieš liks. Gerbiami kolegos, kadangi plenarinio posėdžio laikas baigėsi, informuoju, kad aš, kaip posėdžio pirmininkas, naudojuosi Statute numatyta man teise pratęsti posėdžio laiką iki tol, kol apsvarstysime visus rezerve likusius klausimus.
18.43 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 12, 16, 20, 27, 29, 57 straipsnių ir trečiojo1 skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 105 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3312 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-283 (pateikimas)
Darbotvarkės 2 rezervinis klausimas – Vietos savivaldos įstatymo kelių straipsnių ir trečiojo1 skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 105 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3312 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-283. Pranešėjas – Z. Balčytis. Gerbiamas Balčyti, negirdime jūsų.
Z. BALČYTIS (MSNG). Na, tada trumpiau. Šių metų vasario 24 dieną Audito komitetas įregistravo Vietos savivaldos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo projektu yra siekiama nustatyti, kad savivaldybės kontrolierius arba savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, pagal savo kompetenciją gali dalyvauti ne tik Valstybės kontrolės atliekamuose savivaldybės administravimo subjektų finansiniuose ir veiklos audituose, bet ir atitikties audituose. Taip pat patikslinti, kad savivaldybėse yra atliekamas metinių ataskaitų rinkinio auditas, o ne valstybinis auditas, kaip kartais yra užrašoma.
Pakeitimai būtini siekiant suderinti Seime priimtas Vietos savivaldos įstatymo nuostatas. Prašau pritarti teikiamam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Jūsų užsirašė paklausti vienas Seimo narys. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Atsisakau klausti, nes jau ir taip viršijame laiką.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Atsakėte į visus klausimus. Kalbėti dėl motyvų po pateikimo taip pat nėra norinčių Seimo narių. Gerbiami kolegos, ar galėtume po pateikimo šiam įstatymo projektui pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Pritariame bendru sutarimu. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Audito komitetas ir svarstyti… Yra prieštaraujantis. Yra norinčių balsuoti, turime balsuoti. Balsuojame dėl įstatymo projekto. Kas pritaria, balsuoja už, kas nepritaria, prieš arba susilaiko.
Už balsavo 80 Seimo narių, prieš nebalsavo nė vienas, susilaikė 9. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Audito komitetas. Siūloma svarstyti kovo 30 dieną.
A. Gedvilas per šoninį mikrofoną norėtų replikuoti.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Pridėkite ir mano balsą. Ir šiaip kokius 15 kartų pridėkite, nes tiek kartų maždaug strigo sistema. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Labai dėkui. Per šoninį mikrofoną – R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, ačiū. Jūs man nesuteikėte žodžio prieš tai dėl techninių problemų. Aš dabar čia užsirašiau kaip dėl vedimo tvarkos. Man du kartus laiku nepatvirtino kodo. Aš noriu paprašyti įskaityti mano balsą dėl projekto Nr. XIVP-288 (teikėjas S. Skvernelis) už. Dėl Peticijų įstatymo projekto Nr. XIVP-296 susilaikau.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų balsas išgirstas. Per šoninį mikrofoną dar S. Jovaiša. Gerbiamas Sergejau, mikrofoną įjunkite, negirdime jūsų.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dabar girdite?
PIRMININKAS. Dabar puikiai.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Mano paskutinio balsavimo irgi nepriėmė. Aš – už.
PIRMININKAS. Gerai, labai dėkui, jūsų balsas bus įrašytas į protokolą.
18.51 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Nijolės Miškinienės ir kitų pareiškėjų peticijos“ (projektas Nr. PNP-14-1) priėmimas
Darbotvarkės rezervinis 3 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Nijolės Miškinienės ir kitų pareiškėjų peticijos“ projektas PNP-14-1. Pranešėjas – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, Peticijų komisija N. Miškinienės ir kitų pareiškėjų peticiją iš esmės išnagrinėjo 2021 m. sausio 7 d. posėdyje ir priėmė spendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą papildyti Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 9 dalį nuostata, kad norint vykdyti ūkinę veiklą turi būti gautas sodininkų bendrijos visuotinio susirinkimo sutikimas. Komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Aplinkos ministerijos pateiktą nuomonę ir mano, kad esamas teisinis reglamentavimas yra pakankamas, nes reikalavimai dėl veiklos vykdymo mėgėjų sodo teritorijoje yra nustatyti Sodininkų bendrijų įstatyme, o jei vykdoma ir numatoma vykdyti veikla neatitinka reikalavimų, numatyta teritorijų planavimo dokumentuose. Turėtų būtų rengiamas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas. Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje ūkinė komercinė veikla gali būti vykdoma tik laikantis teisės aktų, nedarant žalos asmenų turtui, gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant sodininkų ir kitų asmenų gyvenimo ir poilsio sąlygų, mėgėjų sodininkystės veiklos ir sodo bendrijos vidaus tvarkos taisyklių. Todėl siūlomi pakeitimai būtų skirtingai reglamentuoti Sodininkų bendrijų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Ar galime pritarti Peticijų komisijos siūlymui atmesti minėtą peticiją bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Pritarta.
18.52 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Dianos Jazukevičienės ir kitų pareiškėjų peticijos“ (projektas Nr. PNP-14-2) priėmimas
Darbotvarkės rezervinis 4 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Dianos Jazukevičienės ir kitų pareiškėjų peticijos“ projektas PNP-14-2. Pranešėjas – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Peticijų komisija svarstė D. Jazukevičienės ir kitų pareiškėjų peticiją, iš esmės ją išnagrinėjo 2021 m. vasario 24 d. posėdyje ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą pakeisti Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą, nustatyti didesnius švietimo pagalbos specialistų pareiginės algos koeficientus ir vienos darbo valandos įkainius. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė nuomonę, kad negalima vienareikšmiškai vertinti peticijoje pateiktų reikalavimų pagrįstumo, būtina įvertinti visą kontekstą, o ne vien atskirus darbo apmokėjimo sistemos elementus, taip pat ir valstybės finansines galimybes. Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktą nuomonę, kurioje sakoma, kad negalima vienareikšmiškai vertinti peticijoje pateiktų reikalavimų pagrįstumo. Keičiant įstatymo dėl darbo apmokėjimo ir komisijos narių atlygio už darbą nuostatas būtina apimti visą kontekstą, o ne vien atskirus darbo apmokėjimo sistemos elementus.
Taip pat priimdama sprendimą komisija atsižvelgė į tai, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įsakymu yra sudariusi darbo grupę, kuriai pavesta parengti pasiūlymus dėl teisės aktų, reglamentuojančių švietimo pagalbos specialistų darbo apmokėjimo sąlygas ir švietimo pagalbos specialistų funkcijas. Atsižvelgus į šios darbo grupės pasiūlymus, būtų rengiamas atitinkamas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijos narių atlygio už darbą įstatymo pakeitimo projektas. Todėl prašome atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Kalbėti dėl motyvų taip pat nėra norinčių Seimo narių. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti Peticijų komisijos siūlymui? Prieštaraujančių kolegų nematau. Dėkoju, pritarta.
18.54 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Alinos Bissekerskajos-Ruzgės ir kitų pareiškėjų peticijos“ (projektas Nr. PNP-14-3) priėmimas
Darbotvarkės rezervinis 5 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Alinos Bissekerskajos-Ruzgės ir kitų pareiškėjų peticijos“ projektas PNP-14-3. Pranešėjas – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Peticijų komisija nagrinėjo A. Bissekerskajos-Ruzgės ir kitų pareiškėjų peticiją iš esmės šių metų vasario 24 dieną. Posėdyje priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą pakeisti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą nustatant, kad dėl COVID-19 ligos epideminės situacijos paskelbto karantino ir veiklos apribojimų sunkumų patiriančioms įmonėms, kurių akcininkai yra užsieniečiai, gavę leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, laikinai būtų taikomi mažesni reikalavimai dėl darbo užmokesčio dydžio.
Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgdama į Vidaus reikalų ministerijos pateiktą nuomonę ir manydama, kad esamas teisinis reglamentavimas yra pakankamas, o Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos praktika dėl peticijoje nurodytų užsieniečių individualaus vertinimo leidžia objektyviai spręsti peticijoje minimas užsieniečių problemas. Todėl prašome patenkinti komisijos išvadą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti kolegų. Ar galime Peticijų komisijos siūlomam sprendimui pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Pritarta.
18.56 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Jono Ivoškos peticijos“ (projektas Nr. PNP-14-4) priėmimas
Darbotvarkės rezervinis 6 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Jono Ivoškos peticijos“ projektas PNP-14-4. Pranešėjas – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Peticijų komisija 2021 m. kovo 3 d. išnagrinėjo J. Ivoškos peticiją iš esmės ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą papildyti Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies XXXIII skyrių 2291 straipsniu „Profesinio, tarnybinio ar pareiginio neįgalumo simuliavimas“.
Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos pateiktas nuomones, kad pareiškėjo siūlymas papildyti Baudžiamąjį kodeksą 2291 straipsniu, nustatančiu baudžiamąją atsakomybę už profesinio, tarnybinio ar pareiginio neįgalumo simuliavimą, vertintinas kaip perteklinis, neatitinkantis nei baudžiamosios teisės paskutinės priemonės principo, nei plačios Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinos.
Šiuo metu galiojančios teisinio reguliavimo priemonės kovoje su korupcijos apraiškomis vertinamos kaip pakankamos, todėl netikslinga antikorupcinę aplinką stiprinti perteklinėmis priemonėmis. Būtina užtikrinti efektyvų galiojančių teisinių instrumentų taikymą praktikoje. Todėl prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Ar galime pritarti Peticijų komisijos siūlomam sprendimui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta.
18.57 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Jono Ivoškos peticijos“ (projektas Nr. PNP-14-5) priėmimas
Rezervinis 7 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Jono Ivoškos peticijos“ projektas PNP-14-5. Pranešėjas – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Peticijų komisija J. Ivoškos peticiją iš esmės išnagrinėjo 2021 m. kovo 3 d. posėdyje ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą pakeisti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XVII skyriaus „Bylų procesas kasaciniame teisme“ 346, 350, 353 straipsnius.
Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę, kad pareiškėjo siūlomi Civilinio proceso kodekso 346, 350, 353 straipsnių pakeitimai, kuriais iš esmės siekiama atsisakyti šiuo metu nustatytų įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų, kasacinio skundo priėmimo klausimo sprendimo specialioje Teisėjų atrankos kolegijoje, taip pat keisti bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas, neatitinka Civilinio proceso kodekse įtvirtinto ribotos kasacijos modelio, taip pat kai kurie pareiškėjo pateikti siūlymai dėl Civilinio proceso kodekso nuostatų keitimo yra pertekliniai, kadangi atitinkami klausimai jau sureguliuoti Civilinio proceso kodekse (pareiškėjo siūlomos Civilinio proceso kodekso 346 straipsnio nuostatos jau yra reglamentuotos Civilinio proceso kodekso 340, 352, 357 straipsniuose, 111 straipsnio 5 dalyje), be to, kai kurie siūlymai yra apskritai nepagrįsti ir neargumentuoti.
Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Dėl motyvų ir vėl nėra norinčių kalbėti. Gerbiami kolegos, ar galime Peticijų komisijos siūlymui pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta.
Paskutinis šios dienos darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. Nėra Seimo narių, norinčių perskaityti pareiškimus. Labai dėkui. Nėra Seimo narių, norinčių perskaityti pareiškimus.
Paskutinis darbotvarkės klausimas – registracija.
Gerbiami kolegos, užsiregistravo 87 Seimo nariai. Skelbiu kovo 16 dienos vakarinį plenarinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.