Projekto Nr. XIIIP-2713 (3)
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. viii-1316 pakeitimo įstatymo nr. xiii-1370 1 ir 3 STRAIPSNIų PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2018 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio pakeitimas
Papildyti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį 8 dalimi:
„8. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui netaikomi šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktai, 18 ir 27 straipsniai, 28 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 30 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 51 straipsnis, išskyrus 51 straipsnio 4 ir 7 dalis. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui tarnybinę atsakomybę reglamentuojantys šio įstatymo straipsniai taikomi tik tais atvejais, kai jis įtariamas šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymu. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovas atleidžiamas iš pareigų specialiame įstatyme arba tiesiogiai taikomame Europos Sąjungos teisės akte nustatytais pagrindais.“
2 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Į padalinio vadovo ar aukštesnes ir įstaigos
vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo
pareigas priimančiam asmeniui Vyriausybės įgaliota įstaiga atrenka 2 geriausiai
centralizuotame konkurse įvertintus pretendentus.“
3 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2)
asmenys, kurie atsistatydino savo noru iš karjeros valstybės tarnautojo ar
įstaigos vadovo pareigų dėl terminuotos diplomato tarnybos sutarties sudarymo
pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 2, ir 3 ir
4 dalis, – per 3 mėnesius nuo terminuotos diplomato tarnybos sutarties pabaigos.“
4 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) eiti daugiau negu vienerias vienas
valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį valstybės ir savivaldybės institucijoje ir įstaigoje,
kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos,
kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, kitų pajamų negu darbo
užmokestis ir šiame įstatyme nustatytos išmokos, kompensacijos ir pašalpos.
Seimo nario patarėjas ir Seimo nario padėjėjas (toliau – Seimo nario
politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas) -sekretorius
gali dirbti pas tą patį Seimo narį, pas kitą Seimo narį, priklausantį tai
pačiai Seimo frakcijai, padėjėju-sekretoriumi ir Seimo frakcijos, kuriai
priklauso Seimo narys, referentu, bet jo darbo dienos trukmė negali būti
ilgesnė kaip 12 valandų eiti ne vienas Seimo nario politinio asmeninio
pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas pas skirtingus tai pačiai frakcijai
priklausančius Seimo narius, arba eiti Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referento pareigas, bet jo darbo laikas einant visas šias pareigas
negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę.“
5 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus
politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareiginė alga
nustatoma iš šiai šioms pareigybei pareigybėms
nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, tačiau visoms Seimo nariui
įsteigtoms Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybėms nustatytų pareiginių algų koeficientų
suma negali viršyti Seimo nariui įsteigtų Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus
politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojų pareigybių koeficientų
intervalo vidurkių sumos.
2. Papildyti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalį 7 punktu:
„7) įstaigos vadovui – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui nustatomas didžiausias šio įstatymo 1 priede nustatytas pareiginės algos koeficientas iš tai pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo.“
6 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai vykdomos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos. Priemokos už papildomų užduočių atlikimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų ir didesnė kaip 40 procentų pareiginės algos. Kai ši priemoka skiriama už dalyvavimą įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšomis finansuojamus projektus, trunkančius ilgiau negu 6 mėnesius, šioje dalyje nurodytas apribojimas dėl priemokos skyrimo ne ilgesniam kaip 6 mėnesių per kalendorinius metus laikotarpiui netaikomas ir šiame punkte numatyta priemoka gali būti skiriama iki projekto pabaigos.“
7 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pagal šį įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 6 dalies 1, 2, 3 ir 4, 8, 9 ir 10 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo (2001 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. IX-525 redakcija) 33 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, atleidimo nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą, perkėlimo į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, darbo tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, mokymosi atostogos, pagal šio įstatymo 43, 44 ir 45 straipsnius suteiktų atostogų laikas ir ligos išmokos gavimo laikotarpiai. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatomas šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodyto priedo dydis ir šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė.“
8 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Valstybės tarnautojas, žuvęs atlikdamas
tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų
atlikimu, laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės tarnautojas pripažįstamas
žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su
tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu įvykis, kuris buvo valstybės tarnautojo
žūties (mirties) priežastis, įvyko jam atliekant jo pareigybės aprašyme
nustatytas funkcijas arba dėl šių funkcijų atlikimo, išskyrus atvejus, kai
valstybės tarnautojas žuvo (mirė) darydamas tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą
teisės pažeidimą, taip pat jeigu valstybės tarnautojo žūties (mirties)
priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar
toksinių medžiagų arba jeigu valstybės tarnautojas nusižudė dėl priežasčių,
nesusijusių su tarnyba. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant
tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių
pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės apmokamų laidojimo
išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybės
tarnautojo, kuris žuvo arba mirė užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas,
palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatyta
tvarka. Paramos teikimo valstybės tarnautojui žuvus ar mirus užsienyje dėl
priežasčių, nesusijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, paramos suteikimo
palaikams pervežti į Lietuvą tvarką nustato Vyriausybė. Žuvusio
atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių
pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo (išskyrus valstybės tarnautojus,
Vyriausybės nustatyta tvarka apdraustus valstybės lėšomis) šeimos nariams
(sutuoktiniui, partneriui, sugyventiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams),
iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie
mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo
programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal
nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų
laikotarpį), – iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams),
vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m.
liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems
po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) išmokama vienkartinė 12 9,31
mėnesių mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio
dydžio kompensacija, o žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl
priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje,
kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto
teroro akto, – 100 77,58 mėnesių mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.
Valstybės tarnautojui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba
susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu
užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje
įvykdyto teroro akto, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo laipsnį,
Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama vienkartinė nuo 30 23,28
iki 50 38,79 mėnesių mėnesio jo darbo užmokesčio dydžio
kompensacija. Visais atvejais bendra valstybės tarnautojui žuvus atliekant
tarnybines pareigas arba mirus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų
atlikimu, išmokamos kompensacijos suma negali viršyti 101 370 eurų.
Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 3 metus.
Išmokėjusi kompensaciją valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga įgyja reikalavimo
(regreso) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš žalą padariusių
juridinių ir fizinių asmenų. Kompensacija įskaitoma į atlygintinos žalos dydį.
Tais atvejais, kai žalos dydis yra mažesnis negu išmokėta kompensacija,
valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl
žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Mirusio, išskyrus žuvusį atliekant tarnybines
pareigas arba mirusį dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu,
valstybės tarnautojo šeimos nariams išmokama vieno mėnesio jo gauto vidutinio
darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šios kompensacijos mokamos
neatsižvelgiant į kitų įstatymų nustatytas ir išmokėtas išmokas ir pašalpas.“
9 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos
valstybės tarnybos įstatymo
1 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI
Eil. Nr. |
Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė |
Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės |
Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) |
||
I įstaigų grupė |
II įstaigų grupė |
III įstaigų grupė |
|||
1. |
Seimo kancleris |
Vyriausybės kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris |
22 |
|
|
2. |
Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje), ministerijos kancleris, teismo kancleris |
viceministras, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko biuro vadovas |
19,5–21,5 |
18,5–21 |
17–19,5 |
2.1. |
|
Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas |
19,5–21 |
|
|
3. |
|
18,7–20,5 |
17,9–20 |
16,2–19 |
|
3.1. |
Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjas |
18,7–20 |
|
|
|
4. |
direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), prokuratūros kancleris, departamento direktorius (Seimo kanceliarijoje), grupės vadovas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolierius |
Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius |
17,8–19 |
16,2–18,5 |
14,5–17,5 |
5. |
departamento direktorius, valdybos viršininkas, grupės vadovas, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, įstaigos prie ministerijos kancleris, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas |
savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas |
11,5–18,5 |
10,5–18 |
9,5–17 |
5.1. |
ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas, vyresnysis patarėjas (Seimo kanceliarijoje) |
Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas
|
11,5–18 |
10,5–17,5 |
9,5–16,5 |
6. |
skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje) |
10–16,5 |
9–16 |
8,1–15 |
|
6.1. |
vyresnysis patarėjas, patarėjas (Seimo kanceliarijoje) |
ministro patarėjas
|
10–16 |
9–15,5 |
8,1–14,5 |
7. |
skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, poskyrio vedėjas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), seniūno
pavaduotojas |
9,2–15,5 |
8,3–15 |
7,4–14 |
|
7.1. |
patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė, vyriausiasis specialistas (Seimo kanceliarijoje) |
Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai |
9,2–15 |
8,3–14,5 |
7,4–13,5 |
8. |
vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), vyresnysis specialistas (Seimo kanceliarijoje) |
savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas |
7,7–13,5 |
7,1–13 |
6,4–12 |
9. |
vyresnysis specialistas, valstybinis auditorius, specialistas (Seimo kanceliarijoje) |
Seimo nario
patarėjas, Seimo nario padėjėjas ministro padėjėjas, mero padėjėjas |
5,7–12 |
5,3–11,5 |
4,8–10,5 |
10. |
specialistas, teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius |
4,6–11 |
4,3–10,5 |
4–9,5“ |
10 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedo pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos
valstybės tarnybos įstatymo
2 priedas
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ SKIRSTYMO Į GRUPES KRITERIJAI
Eil. Nr. |
Seimą, Respublikos Prezidentą, Vyriausybę, teismų savivaldos institucijas aptarnaujančios įstaigos |
Seimui ir (ar) Respublikos Prezidentui atskaitingos institucijos |
Teismai ir prokuratūra |
Kitos valstybės institucijos ir įstaigos |
Savivaldybių institucijos ir įstaigos |
Balai |
1. |
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos pobūdis: |
|
||||
1.1. |
padėjimas vykdyti Seimo funkcijas
arba
padėjimas vykdyti Respublikos Prezidento funkcijas
arba
padėjimas vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas
arba
teismų savivaldos institucijų aptarnavimas |
valstybinio audito funkcijų vykdymas
arba
dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas |
– |
valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas keliose valdymo srityse
arba
dalyvavimas formuojant valstybės politiką valstybinio socialinio draudimo srityje ir jos įgyvendinimas
|
– |
100 |
1.2. |
– |
skundų nagrinėjimas dėl pareigūnų ir kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių gali būti pažeistos asmens teisės, laisvės ar teisėti interesai
arba
dalyvavimas formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas |
– |
dalyvavimas formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas
arba
valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas vienoje valdymo srityje
arba
valstybės politikos valstybinio socialinio draudimo srityje įgyvendinimas
arba
Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų administravimo ir kontrolės funkcijų vykdymas |
– |
80 |
1.3. |
– |
dalyvavimas formuojant vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas
arba
valstybės politikos įslaptintos informacijos apsaugos srityje įgyvendinimas |
– |
dalyvavimas formuojant vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas
arba
valstybės politikos įgyvendinimas daugiau kaip vienoje valdymo srityje
arba
neteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos funkcijų vykdymas
arba
savivaldybių administracinės priežiūros funkcijų vykdymas |
– |
60 |
1.4. |
– |
valstybės politikos įgyvendinimas vienoje valdymo srityje |
– |
valstybės politikos įgyvendinimas vienoje valdymo srityje |
– |
40 |
1.5. |
– |
valstybės politikos formavimo arba įgyvendinimo aptarnavimas |
– |
valstybės politikos formavimo arba įgyvendinimo aptarnavimas |
– |
20 |
2. |
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos ir sprendimų galiojimo ribos: |
|
||||
2.1. |
– |
visa Lietuvos Respublikos teritorija |
visa Lietuvos Respublikos teritorija |
visa Lietuvos Respublikos teritorija |
– |
100 |
2.2. |
– |
teritorija, kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų |
apygarda |
teritorija, kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų |
teritorija, kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų |
80 |
2.3. |
– |
teritorija, kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų |
apylinkė |
teritorija, kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų |
teritorija, kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų |
60 |
2.4. |
– |
teritorija, kurioje yra nuo 50 000 iki |
– |
teritorija, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų |
teritorija, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų |
40 |
2.5. |
– |
teritorija, kurioje yra mažiau kaip 50 000 gyventojų
arba
viena įstaigų sistema |
– |
teritorija, kurioje yra mažiau kaip 50 000 gyventojų
arba
viena įstaigų sistema |
teritorija, kurioje yra mažiau kaip 50 000 gyventojų |
20 |
3. |
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos dydis, santykis su pavaldžiais ir nepavaldžiais subjektais: |
|
||||
3.1. |
– |
– |
– |
vertikalusis vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja ne mažiau kaip 3 pakopų pavaldžių subjektų sistemai
arba
funkcinis vadovavimas keliose valdymo srityse |
– |
100 |
3.2. |
– |
– |
– |
vertikalusis vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja 2 pakopų pavaldžių subjektų sistemai
arba
įstaiga, kurioje dirba daugiau kaip 1000 valstybės tarnautojų |
– |
80 |
3.3. |
– |
– |
– |
vertikalusis vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja 1 pakopos pavaldžių subjektų sistemai
arba
funkcinis vadovavimas vienoje valdymo srityje |
– |
60 |
3.4. |
– |
– |
– |
dalinis funkcinis vadovavimas |
– |
40 |
3.5. |
– |
– |
– |
valstybės institucija ar įstaiga neturi pavaldžių subjektų |
– |
20 |
4. |
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų surinktų balų santykis su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų grupe: |
|
||||
|
I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų |
I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 200 balų
II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 180 balų
III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 160 arba mažiau balų |
I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų
II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 80 balų
III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 60 balų |
I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 260 arba daugiau balų (x≥260)
II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 200 iki 260 balų (260>x≥200)
III grupė, jeigu įstaiga įvertinta mažiau negu 200 balų (200>x) |
II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 60 iki 80 balų
III grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 20 iki 40 balų |
|
Pastaba. Gyventojų skaičius savivaldybės teritorijoje nustatomas pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais turi vykti eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais. Nustatytu konkrečios savivaldybės gyventojų skaičiumi vadovaujamasi iki kalendorinių metų, kuriais turi vykti kiti eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos.
Šiame priede vartojamų formuluočių reikšmės
1. Valstybės politikos formavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, apimanti tiesioginį Seimo ir Vyriausybės sprendimų projektų (įstatymų projektų, Seimo nutarimų projektų, Vyriausybės nutarimų projektų), nustatančių valstybinio administravimo subjektus ir jų struktūras, viešojo administravimo procesus, reglamentuojančių visuomeninius santykius atskirose valdymo srityse, rengimą ir teikimą Seimui ar Vyriausybei.
2. Valstybės politikos įgyvendinimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų vykdomoji veikla (planavimas, organizavimas, koordinavimas, reguliavimas, vertinimas ir kontrolė (priežiūra), vykdoma įgyvendinant teisės aktais nustatytą valstybės politiką atskirose valdymo srityse.
3. Dalyvavimas formuojant valstybės politiką suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma darant poveikį rengiamų sprendimų projektų kokybei, vykdant vieną ar kelias aiškiai apibrėžtas funkcijas, susijusias su sprendimų projektų rengimu:
1) siūlymų dėl sprendimų projektų rengimo (ar atskirų procesų reglamentavimo) teikimas;
2) sprendimų projektų derinimas (koregavimas ir (ar) papildymas);
3) kompleksinis ar dalinis parengtų sprendimų projektų nagrinėjimas;
4) išvadų dėl parengtų sprendimų projektų formulavimas.
4. Valstybės politikos formavimo ar įgyvendinimo aptarnavimas suprantamas kaip specializuota valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma pagal konkretų linijinį, funkcinį, programinį pavedimą arba pagal konkrečią instrukciją su aiškiu siekiamu materialiu rezultatu, kurį identifikuoja ir vertina pavedimą davęs subjektas (medžiagos kaupimo, registravimo, sisteminimo, informacinio aprūpinimo ar kiti techninio pobūdžio darbai, seminarų, diskusijų organizavimas, ekspertizių organizavimas ir įforminimas, taip pat kitų aptarnavimo funkcijų atlikimas).
5. Vertikalusis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, kurią vykdant daromas poveikis pavaldiems subjektams (valstybės institucijoms, įstaigoms ar teritoriniams struktūriniams padaliniams).
6. Funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam tikroje valdymo srityje, apimanti nepavaldžių valstybės institucijų ar įstaigų veiklos planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ir kontrolę (priežiūrą).
7. Dalinis funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam tikroje valdymo srityje, apimanti bent vieną iš šių funkcijų – nepavaldžių valstybės institucijų ir įstaigų veiklos planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ar kontrolę (priežiūrą).
8. Viena įstaigų sistema suprantama kaip ministerijos arba kitos valstybės institucijos ar įstaigos valdymo srityje esančių įstaigų visuma.“
11 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir 3 dalis ir 3
straipsnio 9, 10, 11 ir 12 dalis, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kitos institucijos ir įstaigos iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. 2021 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcija:
„2) eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo
pareigas, dirbti pagal darbo sutartį valstybės
ir savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės
tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš
valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina
valstybės tarnautojo pareigas, kitų pajamų negu darbo užmokestis ir šiame
įstatyme nustatytos išmokos, kompensacijos ir pašalpos. Seimo nario patarėjas
ir Seimo nario padėjėjas (toliau – Seimo nario politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojas) gali eiti ne vienas Seimo nario politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas pas tą patį Seimo
narį ar skirtingus tai pačiai frakcijai priklausančius Seimo narius,
arba eiti Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referento pareigas,
bet jo darbo laikas einant visas šias pareigas negali būti ilgesnis kaip 60
40 valandų per savaitę.“
12 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 3 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13.
Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas
perskaičiuojami atitinkamai valstybės tarnautojo
iki šio įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą su priedu už
kvalifikacinę klasę padalijus iš šio įstatymo įsigaliojimo metu
taikomo valstybės tarnautojų pareiginės
algos bazinio dydžio pareigybei iki 2018 m. gruodžio 31 d.
nustatytą pareiginės algos koeficientą dauginant iš:
1) 1,5 – valstybės tarnautojui, turinčiam 1 kvalifikacinę klasę;
2) 1,3 – valstybės tarnautojui, turinčiam 2 kvalifikacinę klasę;
3) 1,15 – valstybės tarnautojui, turinčiam 3 kvalifikacinę klasę;
4) 1 – valstybės tarnautojui, neturinčiam kvalifikacinės klasės.“
2. Papildyti 3 straipsnį 131 dalimi:
„131. Pagal šio straipsnio 13 dalį perskaičiuotas pareiginės algos koeficientas valstybės tarnautojams, kuriems pagal Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1382 2 straipsnio 7 dalį ir Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1383 2 straipsnio 7 dalį mokamas darbo užmokesčio skirtumo dydžio priedas (toliau – priedas), didinamas dydžiu, apskaičiuotu 2018 m. gruodžio mėnesį mokėtiną priedą padalijus iš 2018 m. gruodžio 31 d. taikytino valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio.“
3. Papildyti 3 straipsnį 132 dalimi:
„132. Pagal šio straipsnio 13 ir 131 dalis apskaičiuotas valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas apvalinamas dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu, apvalinant į didesnę pusę.“
4. Pakeisti 3 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas įstatymų nustatytai kadencijai paskirti Vyriausybės įstaigų vadovai, įsigaliojus šiam įstatymui, tampa valstybės tarnautojais – įstaigos vadovais ir eina šias pareigas iki kadencijos, kuriai jie buvo paskirti, pabaigos. Šiems valstybės tarnautojams nustatomas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede direktoriaus (įstaigos vadovo) pareigybei nustatytas žemiausias pareiginės algos koeficientas iš koeficientų intervalo.“
5. Pakeisti 3 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Jeigu iki šio
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos
įstatymo įsigaliojimo pareigas ėjusio valstybės tarnautojo gauta pareiginė alga
su priedu už kvalifikacinę klasę buvo mažesnė pagal šio straipsnio 13, 131 ir 132 dalis
apskaičiuotas valstybės tarnautojo pareiginės algos
koeficientas yra mažesnis už
šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos
įstatymo 1 priede nurodytą atitinkamai valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto
nustatytą žemiausią pareiginės algos koeficientą iš koeficientų
intervalo žemiausią pareiginę algą, valstybės tarnautojui
paliekamos einamos pareigos ir jam nustatomas nustatoma šio
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos
įstatymo 1 priede tai valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto nustatytas
žemiausias pareiginės algos koeficientas ir koeficientų intervalo
žemiausia pareiginė alga.“
6. Pakeisti 3 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Jeigu iki šio įstatymo
1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo
įsigaliojimo pareigas ėjusio valstybės tarnautojo gauta pareiginė alga su
priedu už kvalifikacinę klasę buvo didesnė už šio įstatymo 1 straipsnyje
išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nurodytą
atitinkamai valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos
koeficientų intervalo didžiausią pareiginę algą, valstybės tarnautojui
nustatoma pareiginė alga, lygi jo gautai pareiginei algai su priedu už
kvalifikacinę klasę, kuri gali nesutapti su šio įstatymo 1 straipsnyje
išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede valstybės
tarnautojo pareigybei nustatytais pareiginės algos koeficientais, kuri būtų
mokama tol, kol asmuo eis iki šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo eitas valstybės tarnautojo
pareigas ir (arba) kol šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka jam bus padidinta
ar sumažinta pareiginė alga. Tokiam valstybės tarnautojui turi būti nustatomas
tam valstybės tarnautojui taikytinas pareiginės algos koeficientas. Jeigu pagal šio straipsnio
13, 131 ir 132 dalis apskaičiuotas valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas yra didesnis už šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede atitinkamai valstybės
tarnautojo pareigybei nustatytą didžiausią pareiginės algos koeficientą iš
koeficientų intervalo, valstybės tarnautojui nustatomas pagal šio straipsnio
13, 131 ir 132 dalis apskaičiuotas pareiginės algos koeficientas, kuris būtų
taikomas tol, kol asmuo eina iki šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo eitas valstybės tarnautojo
pareigas ir (arba) kol šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka jam bus nustatyta
didesnė ar mažesnė pareiginė alga.“
7. Pakeisti 3 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip:
„24. Valstybės tarnautojų 2018 metų tarnybinė
veikla vertinama iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tarnybinės veiklos
vertinimo tvarka. Lietuvos Respublikos valstybės
tarnybos įstatyme nustatytos kompensacijos, kurios paskirtos iki šio įstatymo
įsigaliojimo, bet bus mokamos ir po šio įstatymo įsigaliojimo,
neperskaičiuojamos pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Lietuvos
Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus kompensacijų dydžius ir
mokamos tokio dydžio, kokio turėjo būti mokamos iki šio įstatymo įsigaliojimo.“
8. Papildyti 3 straipsnį 25 dalimi:
„25. Kai į po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamoms šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatytoms kompensacijoms ir kitoms išmokoms apskaičiuoti reikalingą laikotarpį patenka valstybės tarnautojo draudžiamųjų pajamų laikotarpiai, buvę iki šio įstatymo įsigaliojimo, apskaičiuojant šių kompensacijų ir išmokų dydį, valstybės tarnautojo draudžiamosios pajamos, buvusios laikotarpiu iki šio įstatymo įsigaliojimo, didinamos 1,289 karto.“
9. Papildyti 3 straipsnį 26 dalimi:
„26. Iki šio įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojams išduoti leidimai dirbti kitą darbą po šio įstatymo įsigaliojimo galioja tol, kol asmuo dirba darbą, kuriam dirbti išduotas leidimas.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Teikia
Valstybės valdymo ir savivaldybių
komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė