LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

 DĖL BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO 15, 20, 21, 31, 37, 64, 68, 83, 90 IR 94 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3280

2024-04-17  Nr. 102-P-11

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Marius Matijošaitis, Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Česlav Olševski, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrių Vyšniauską pavaduojantis  Linas Slušnys.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Rokas Uscila, Teisingumo ministerijos Bausmių vykdymo politikos grupės vadovas Marius Rakštelis, patarėjai  Rimvydas Laukis ir Tauras Rutkūnas,  Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius Virginijus Kulikauskas, Lietuvos kalėjimų tarnybos Teisės skyriaus patarėja Henrika Chmieliauskienė, Lietuvos probacijos tarnybos direktorius Romas Ostanavičius, direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Džermeika, Resocializacijos ir priežiūros skyriaus viršininkė Gintarė Burokienė, Seimo kontrolierė Erika Leonaitė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):  

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-13	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.    Projekto 1 straipsniu keičiamo Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūlytina prie žodžio „nuosprendžio“, įrašyti žodį „nutarties“. Kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatomis, baudos bausmė nuteistajam sutikus gali būti keičiama viešaisiais darbais. Išnagrinėjęs šį klausimą teismas priima nutartį (BK 47 straipsnio 7 dalis).	Pritarti	Projekto nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į projekto 2 straipsniu  keičiamojo BVK 20 str. 1 d. 1 p. formuluotę, todėl  ir BVK 15 str. 1 d. 1 punktą siūloma išdėstyti taip: „1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos;“
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-13	1 15	I		2. Atsižvelgiant į tai, jog BVK 15 straipsnio 1 dalyje nustatoma nuteistiesiems, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, eilė pareigų, kurias jie privalės vykdyti, svarstytina, ar neturėtų būti patikslintas šio straipsnio pavadinimas, pavyzdžiui: „Viešųjų darbų bausmės atlikimo sąlygos ir nuteistųjų, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, pareigos“.	Nepritarti	Galiojančio BVK 15 straipsnis, kurio pavadinimas „Viešųjų darbų bausmės atlikimo sąlygos“ apima tiek viešųjų darbų bausmę atliekančių asmenų, tiek ir subjektų, kuriuose ši bausmė vykdoma teises ir pareigas,  bet ir kitų dar su šios bausmės vykdymu susijusių aspektų reguliavimą. Atsižvelgiant į tai ir į teisėkūrinę praktiką, kad  įstatymų straipsnių pavadinimai įprastai turi būti  kiek įmanoma glausti, apibendrinantys straipsnyje dėstomų normų esmę, manytina, kad  nėra tikslinga papildomai keisti  dar ir BVK 15 straipsnio pavadinimą.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-13	7			3.    Projekto 7 straipsniu keičiamo BVK 68 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, atlikusiems du trečdalius bausmės, ir kurie atitinka kitus BVK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytus kriterijus, du kartus per mėnesį suteikti trumpalaikę išvyką į namus ar pasimatyti su artimaisiais giminaičiais. Iš įstatymo aiškinamojo rašto matyti, kad šiuos pakeitimus sąlygojo siekis sulyginti šią nuteistųjų asmenų grupę su kitais nuteistaisiais, kuriems siūlomas trumpalaikių išvykų suteikimo intensyvumas jau yra nustatytas. Tačiau kyla klausimas, ar pakeitus teisinį reguliavimą dėl šios nuteistųjų asmenų grupės nebus diskriminuojami nuteistieji, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo ir kurie, vadovaujantis BVK 68 straipsnio nuostatomis, taip pat turi teisę į trumpalaikes išvykas, jeigu jie nepatenka į BVK 68 straipsnio 5 dalyje apibrėžtą asmenų ratą, kuriems nesuteikiama trumpalaikė išvyka į namus. Pažymėtina, kad viena iš esminių humaniško ir į asmens integraciją orientuoto kalinimo prielaidų yra ta, kad išankstinis įkalinto asmens parengimas išeiti į laisvę ir į pa laipsnį perėjimą orientuotas įkalinimo organizavimas didina asmens socialinės integracijos tikimybę. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad recidyvas didesnis tuomet, kai asmuo paleidžiamas iš tiesiog pagal paprasčiausią asmens uždarymo („atsėdėjimo“) principą organizuoto įkalinimo, palyginus su tokia kalinimo forma, kai asmuo kryptingai ruošiamas gyvenimui laisvėje (ypač – suteikiant trumpalaikes išvykas ir (ar) atostogas už įkalinimo įstaigos ribų).^[1] Svarstytina, ar skatinant nuteistųjų asmenų integraciją ir pozityvių socialinių ryšių palaikymą, taip pat nediskriminuojant nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų, neturėtų būti keičiamas trumpalaikių išvykų į namus suteikimo teisinis reguliavimas ir šių nuteistųjų grupei.	Nepritarti	Pažymėtina, kad  BVK 68 straipsnio 3 dalies 3 punkte  jau numatyta, kad ilgesnes nei 10 metų laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, trumpalaikė išvyka gali būti suteikiama vieną kartą per keturis mėnesius, jiems atlikus pusę bausmės – vieną kartą per tris mėnesius, o likus šešiems mėnesiams iki galimo lygtinio paleidimo termino arba iki bausmės pabaigos likus ne daugiau kaip vieniems metams (kai lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos netaikomas) – du kartus per mėnesį. Taigi, šioje dalyje jau yra nustatyta galimybė artėjant bausmės pabaigai nuteistiesiems suteikti dažnesnes trumpalaikes išvykas, todėl, manytina, kad papildomai plėsti     3 dalies  2 punktą būtų  netikslinga.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-13	9			4.    Atsižvelgiant į tai, kad nei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme, nei kituose galiojančiuose įstatymuose sąvoka „privati asmens sveikatos priežiūros įstaiga“ nėra vartojama, siūlytina tikslinti projekto 9 straipsniu keičiamo BVK 90 straipsnio 4 ir 5 dalies formuluotes, vietoje, „privati asmens sveikatos priežiūros įstaiga“ įrašant žodžius „kita sveikatos priežiūros įstaiga“, ir detalizuoti, kad šios sveikatos priežiūros įstaigos teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos turi būti apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.	Nepritarti	Analogiška pastaba teikta ir projektui XIVP-3282. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme sąvoka „privati asmens sveikatos priežiūros įstaiga“ yra vartojama.  Pvz. sąvoka „privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos“ vartojama Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio 4 dalies 4 punkte, 5 dalyje, 6 dalyje, taip pat ir  Bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnio 6 dalyje. Todėl šiuo atveju, kai šios sąvokos vartojamos, keisti  BVK 90 straipsnio 4 ir 5 dalis nebūtų tikslinga.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-13	10			5.    Projekto 10 straipsniu keičiamo BVK 94 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad nustatant arešto ir laisvės atėmimo bausmės pabaigą į atliktos bausmės laiką neįskaitomas „šios bausmės atlikimo metu paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo laikas, išskyrus paskirtą suėmimo laiką, jeigu nuteistasis vėliau buvo išteisintas arba ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, arba kardomoji priemonė buvo pripažinta nepagrįsta (neteisėta).“ Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar neturėtų būti patikslinta formuluotė dėl paskirto suėmimo laiko, kuris yra įskaitomas į bausmės laiką, nes pagal siūlomą teisinį reguliavimą nėra aišku, kurioje baudžiamojoje byloje taikyto suėmimo laikas būtų įskaitomas į bausmės laiką, o kuris, pagal siūlomą teisinį reguliavimą - neįskaitomas.	Nepritarti	Baudžiamojo kodekso 66 straipsnis numato, kad:   „1.Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. 2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.“ Suėmimo, kuris įskaitomas į bausmės laiką ir kokioje baudžiamojoje byloje aspektus nustato Baudžiamojo kodekso 66 straipsnis.“  Pagal keičiamo BVK 94 straipsnio 4 dalies siūlomas naujas nuostatas į jau atliekamos bausmės laiką nebūtų įskaitomas bet kurioje kitoje baudžiamojoje byloje bausmę atliekančiam asmeniui paskirtas suėmimas, išskyrus suėmimą, kai nuteistasis vėliau buvo išteisintas arba ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, arba kardomoji priemonė buvo pripažinta nepagrįsta (neteisėta), t. y. tik tais atvejais, kai suėmimo įskaitymo į bausmės laiką klausimo negalima išspręsti BK 66 straipsnyje nustatyta tvarka.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-13			*	6.    Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo bei norint išvengti galimų įstatymo taikymo problemų, projektas neturėtų būti pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo, aptariant įstatymo nuostatų taikymą iki įstatymo įsigaliojimo pradėtiems ir įstatymo įsigaliojimo metu nebaigtiems procesams (pavyzdžiui, dėl nuteistųjų atvykimo termino taikymo, dėl darbdavio pareigos išskaičiuoti išskaitas).	Atsižvelgti	Pritartina pastabai, kad priimant  įstatymus reikėtų  numatyti   nuostatas dėl jo taikymo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal specifinę BVK 3 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdomos vadovaujantis jų vykdymo metu galiojančiais teisės aktais, todėl  sprendžiant klausimus dėl procesų, kurie nesibaigė iki įstatymo įsigaliojimo (pavyzdžiui, nuteistojo sugrįžimas iš trumpalaikės išvykos), bet kuriuo atveju turės būti vadovaujamasi BVK 3 straipsnio 1 dalimi. Projekte nėra nuostatų, kurių įgyvendinimui būtų reikalingas išankstinis pasirengimas arba specialios pereinamojo laikotarpio taisyklės ir naujos BVK nuostatos galėtų būti sklandžiai taikomos nuo jų įsigaliojimo momento.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos probacijos tarnyba 2024-02-12				<..>Atsakydami į Jūsų raštą, informuojame, kad Lietuvos probacijos tarnyba dalyvavo kartu su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija rengiant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 15, 20, 21, 31, 37,  64, 68, 83, 90 ir 94 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3280, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 ir 360 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3281, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo Nr. XI-1860 14, 15, 16, 25, 29 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3282, ir pateiktiems įstatymų projektams ir jų tikslams pritaria.	Atsižvelgti
2.	Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2024-02-19			*	Generalinė prokuratūra, susipažinusi su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 15, 20, 21, 31, 37, 64, 68, 83, 90 ir 94 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3280, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 ir 360 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3281, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo Nr. XI-1860 14, 15, 16, 25, 29 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3282 ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3283, informuoja, kad pastabų ar pasiūlymų pagal kompetenciją dėl šių projektų neturi.	Atsižvelgti
3.	Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga 2024-03-26				Projektais siūlomi reglamentavimo pokyčiai yra vertintini teigiamai, ypač susiję su siekiu geriau užtikrinti nuteistųjų ir suimtųjų teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Projektais yra siūloma pakeisti Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 90 straipsnio 4 ir 5 dalis ir Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 5 ir 6 dalis, numatant galimybę gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas arčiausiai esančioje ir atitinkamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje privačioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kai tokios paslaugos nėra teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose arba specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padalinyje. Toks siūlomas reglamentavimo pakeitimas, be kita ko, sprendžia problemą, į kurią Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį atlikusi tyrimą savo iniciatyva (2023 m. balandžio 20 d. pažyma Nr. 4D-2023/1-428) <...>. Projektais numatomi BVK 90 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų ir Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 5 ir 6 dalies pakeitimai sudarys sąlygas gauti ir dantų protezavimo paslaugas tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kitas sveikatos priežiūros paslaugas. Taip bus užtikrinta nuteistojo ir suimtojo teisė į sveikatos priežiūrą, atsižvelgiant ir į aktualius tarptautinius standartus.	Atsižvelgti
4.	Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga 2024-03-26	5			Atsižvelgdama į nuteistųjų skunduose keliamas problemas Seimo kontrolierė norėtų atkreipti dėmesį į siūlymą pakeisti BVK 37 straipsnio 7 dalį, joje numatant, kad nuteistieji, kurie be pateisinamų priežasčių nustatytu laiku negrįžo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, būtų automatiškai perkeliami į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos paprastąją grupę toliau atlikti bausmės. Savo praktikoje Seimo kontrolierė jau susidūrė su situacijomis, kai asmenys dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių, pavyzdžiui, dėl autobuso, vykusio iš Kauno į Pravieniškes, vėlavimo, nespėjo laiku grįžti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, tačiau vėlavimo priežastis nebuvo vertinta ir nuteistasis buvo  grąžintas į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Atsižvelgiant į tai, siūlomi BVK 37 straipsnio 7 dalies pakeitimai vertintini teigiamai, tačiau siekiant, kad tinkamai būtų įgyvendinta atsakingų asmenų diskrecija priimant sprendimą dėl nuteistojo perkėlimo į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos paprastąją grupę, Seimo kontrolierė siūlo įstatymo įgyvendinamajame teisės akte apibrėžti kriterijus, kuriais kiekvienu individualiu atveju turi būti vadovaujamasi vertinant, ar priežastys yra pateisinamos, ar ne.	Atsižvelgti	Pasiūlyti Lietuvos kalėjimų tarnybai įvertinti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės identifikuotus probleminius teisės taikymo aspektus ir formuojant vieningą bausmių vykdymo praktiką užtikrinti, kad vertinant savalaikio nesugrįžimo į bausmės atlikimo vietą priežastis kiekvienu individualiu atveju būtų vadovaujamasi protingumo ir proporcingumo principais. Pasiūlymo turinys susijęs ne su projekto siūlomomis nuostatomis, bet su taikymo aspektais.
5.	Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga 2024-03-26	5			Taip pat pastebėtina, kad teisinis neapibrėžtumas susiklosto ir taikant BVK 37 straipsnio 7 dalies nuostatą, jog nuteistieji, kurie atlikdami bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje be pateisinamų priežasčių nedirba arba nesimoko, taip pat yra automatiškai perkeliami į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos paprastąją grupę. Toks pats reikalavimas dirbti arba mokytis praktikoje taikomas ir nuteistiesiems, siekiantiems patekti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą (nors tiesiogiai BVK nėra įtvirtintas, o Pusiaukelės namų veiklos aprašo 10 punkte nustatyta, kad nuteistieji privalo įsidarbinti per vieną mėnesį nuo atvykimo į pusiaukelės namus). Nėra aišku, ar sprendžiant apie priežasčių, dėl kurių nuteistasis nedirba, pateisinamumą, turi būti vadovaujamasi BVK 59 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis aplinkybėmis, kurioms esant nuteistieji nėra įtraukiami į darbinę veiklą, ar galimos ir kitos priežastys. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad aptariamos BVK nuostatos taikymo praktikoje kyla diskusijų dėl to, kaip vertintina nuteistojo, kuris nedirba, nes negali gauti darbo, tačiau užsiima savanoriška veikla, situacija.	Atsižvelgti	Pasiūlyti Lietuvos kalėjimų tarnybai įvertinti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės identifikuotus probleminius teisės taikymo aspektus ir formuojant vieningą bausmių vykdymo praktiką užtikrinti, kad vertinant nuteistųjų neįsidarbinimo priežastis kiekvienu individualiu atveju būtų vadovaujamasi protingumo ir proporcingumo principais.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Žmogaus teisių komitetas 2024-03-27				*	pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-3280 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, bei valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė.	Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui  Nr. XIVP-3280(2) ir komiteto išvadoms, kurioms komitetas pritarė.

            8. Balsavimo rezultatai: už –8 , prieš – 0, susilaikė –0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai:  Irena Haase, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė                                                                                                (Parašas)                                                                        Irena Haase

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė