Stenogramą galima rasti

Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 23, 2024

Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

VII (RUDENS) SESIJOS

VAKARINIO posėdžio NR. 309

STENOGRAMA

 

2023 m. rugsėjo 28 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS, A. MAZURONIS ir J. SABATAUSKAS

 

 

PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF*). Ger­bia­mi ko­le­gos, pra­de­da­me 2023 m. rug­sė­jo 28 d. po­pie­ti­nį Sei­mo po­sė­dį. Da­bar, sa­ko, gon­gas. (Gon­gas) Du kar­tus gon­gas, tai tik­rai pra­de­da­me ir re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 64 ko­le­gos.

 

Opo­zi­ci­nės Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jos dar­bo­tvarkė

 

14.01 val.

Dis­ku­si­ja „Re­gio­ni­nės po­li­ti­kos sta­tus quo ir per­spek­ty­vos Lie­tu­vo­je“

 

Šian­dien pa­grin­di­nė dar­bo­tvarkė – opo­zi­ci­nės Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jos dar­bo­tvarkė.

Dar­bo­tvarkės 2-1 klau­si­mas – dis­ku­si­ja „Re­gio­ni­nės po­li­ti­kos sta­tus quo ir per­spek­ty­vos Lie­tu­vo­je“. No­riu su­pa­žin­din­ti su dis­ku­si­jos for­ma­tu. Maž­daug nuo 14 va­lan­dos iki 15 val. 30 min., yra siū­lo­ma per va­lan­dą še­šiems pra­ne­šė­jams maž­daug po 10 mi­nu­čių pa­si­sa­ky­ti, pa­da­ry­ti pra­ne­ši­mus, po to ko­le­gos tu­rės ga­li­my­bę pa­klaus­ti, maž­daug 30 mi­nu­čių pra­ne­šė­jams at­sa­ky­ti į klau­si­mus.

Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (MSNG). Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo. Bai­gė­si LGBT mi­tin­gas, bet LGBT mi­tin­ge bu­vo tik vie­nas V. Si­mon­ko, lie­tu­vio nė vie­no, o ki­ti kal­bė­jo an­gliš­kai, vi­si ki­ti su tri­spal­vė­mis. V. Čmi­ly­tės-Niel­sen ne­bu­vo. Pa­si­ro­do, orien­ta­ci­ją ži­no net, kad vy­ras yra V. Si­mon­ko. Tai­gi, ger­bia­mi kon­ser­va­to­riai, ne­pa­mirš­ki­te, kad ir jūs vy­rai ir mo­te­rys.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, ger­bia­mas Pet­rai. Tik tiek, kad krei­pė­tės į tuš­čią sa­lę. Čia kas gir­dė­jo, ne­gir­dė­jo, ne­ži­nau.

Ge­rai, kvie­čiu pra­ne­šė­ją G. Sur­plį – Sei­mo na­rį, Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jos na­rį. Pra­ne­ši­mas: „Iki šiol vyk­dy­ta re­gio­ni­nė po­li­ti­ka bu­vo la­biau de­kla­ra­ty­vi“, – tei­gia ger­bia­mas G. Sur­plys. Pra­šau, Gied­riau.

 

Sei­mo na­rio Gied­riaus Sur­plio pra­ne­ši­mas „Iki šiol vyk­dy­ta re­gio­ni­nė po­li­ti­ka bu­vo la­biau de­kla­ra­ty­vi“

 

G. SURPLYS (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ger­bia­mi sve­čiai, šian­dien tu­ri­me la­bai svar­bią dis­ku­si­ją. Aš džiau­giuo­si, kad jo­je da­ly­vaus ne tik­tai opo­zi­ci­jos, bet ir val­dan­čių­jų at­sto­vai. Gai­la, kad ne­ma­tau vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rės, bet ži­nau, kad Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas ste­bi mus per nuo­to­lį. Iš tik­rų­jų pa­va­di­ni­mas ma­no pra­ne­ši­mo šian­dien ir yra tok­sai, kaip bu­vo įgar­sin­ta – „Iki šiol vyk­dy­ta re­gio­ni­nė po­li­ti­ka bu­vo la­biau de­kla­ra­ty­vi“. Tai yra ci­ta­ta iš da­bar­ti­nės Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos, ku­ri bu­vo pa­tvir­tin­ta 2020 me­tų pa­bai­go­je. De­ja, tai, kad pas­ta­ruo­ju me­tu iš li­go­ni­nių bė­ga me­di­kai, ke­liai pa­sie­kė kri­ti­nę būk­lę, mo­ky­to­jai ne­be­su­pran­ta, kaip dirb­ti jų pro­fe­si­ją pa­skel­bus pres­ti­ži­ne, o vals­ty­bės ir ver­slo pa­slau­gų tin­klas tik trau­kia­si, ver­čia klaus­ti: o ko­kia yra šios dau­gu­mos re­gio­ni­nė po­li­ti­ka? Apie tai šian­dien ir no­rė­si­me pa­dis­ku­tuo­ti su gar­biais pre­le­gen­tais, ku­rie štai čia sė­di, ir ju­mis, ger­bia­mi ko­le­gos Sei­mo na­riai.

Es­mi­nis klau­si­mas, ku­rį no­rė­čiau mums vi­siems už­duo­ti, yra: ke­lin­tais me­tais ne­tek­si­me Pa­gė­gių ir Skuo­do? Ko­dėl klau­siu? Štai šiek tiek sta­tis­ti­kos. Re­mian­tis Re­gist­rų cen­tro duo­me­ni­mis, per pas­ta­ruo­sius dve­jus me­tus gy­ven­to­jų skai­čius Lie­tu­vo­je su­ma­žė­jo net 46 sa­vi­val­dy­bė­se: Bir­žų, Ig­na­li­nos, Kel­mės, Ku­piš­kio, Laz­di­jų, Pa­kruo­jo, Pa­sva­lio, Ro­kiš­kio, Ša­kių, Ši­la­lės ra­jo­nuo­se gy­ven­to­jų su­ma­žė­jo po 4 %, Pa­gė­gių ir Skuo­do sa­vi­val­dy­bė­se – virš 5 %. Gy­ven­to­jų skai­čius pa­au­go iš prin­ci­po tik­tai did­mies­čiuo­se ir ku­ror­tuo­se.

Be vi­di­nės gy­ven­to­jų mig­ra­ci­jos, ne­ra­mi­na ir vėl gal­vą ke­lian­ti emig­ra­ci­ja iš Lie­tu­vos. Lie­tu­vos duo­me­nų agen­tū­ros duo­me­ni­mis, 2022 me­tų sau­sio–­rug­pjū­čio mė­ne­siais iš Lie­tu­vos iš­vy­ko du­kart dau­giau as­me­nų ne­gu tuo pa­čiu me­tu prieš me­tus. Di­dži­ą­ją da­lį tų iš­vy­ku­sių­jų su­da­ro Lie­tu­vos pi­lie­čiai. Tai­gi ga­li­me pa­skai­čiuo­ti, kad, ne­pa­kei­tę ten­den­ci­jos, apie 2060 me­tus jau pa­si­tik­si­me be Skuo­do ir Pa­gė­gių, o Ko­vo 11-osios 80-me­tį švę­si­me jau tik did­mies­čiuo­se ir ku­ror­tuo­se.

Kiek­vie­nas re­gio­ni­nės po­li­ti­kos te­ore­ti­kas jums pa­sa­kys, kad pa­keis­ti na­tū­ra­lią žmo­nių tėk­mę į did­mies­čius ir tur­tin­ges­nes ša­lis ga­li­ma vei­kiant dviem kryp­ti­mis: pir­ma – ku­riant dar­bo vie­tas, o an­tra – už­tik­ri­nant ko­ky­biš­kas pa­slau­gas ir jų grei­tą pa­sie­kia­mu­mą, kad ir kur žmo­gus gy­ven­tų. De­ja, pa­ti da­bar­ti­nė Vy­riau­sy­bė sa­vo 2022 me­tų ata­skai­to­je pri­pa­žįs­ta, kad eko­no­mi­nis ato­trū­kis tarp Vil­niaus ap­skri­ties ir li­ku­sių ap­skri­čių ver­ti­nant BVP vie­nam gy­ven­to­jui tik di­dė­ja, o pa­slau­gų pa­sie­kia­mu­mo po­ky­čius tur­būt ge­riau­siai iliust­ruo­ja si­tu­a­ci­ja Klai­pė­do­je, ku­rio­je pa­cien­tai tu­ri sto­ti į gy­vą ei­lę tam, kad ga­lė­tų už­si­ra­šy­ti į skait­me­ni­nę ei­lę pa­tek­ti pas gy­dy­to­jus.

Pui­kiai at­si­me­na­me, kad tvir­ti­nant XVIII, da­bar­ti­nės, Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą ki­lo įta­ri­mų, jog di­de­lė da­lis re­gio­nų plėt­ros idė­jų yra tie­siog nu­pla­gi­juo­tos nuo me­rų, mi­nis­te­ri­jų, ver­slo, aka­de­mi­kų pa­ra­šy­tos Re­gio­ni­nės po­li­ti­kos bal­to­sios kny­gos ne­nu­ro­dant jų pir­mi­nio šal­ti­nio. Tai bū­tų tik pu­sė bė­dos. De­ja, aki­vaiz­du, kad net­gi tos idė­jos, ku­rios bu­vo nu­pla­gi­juo­tos ir pa­skelb­tos kaip sa­vo, nė­ra nie­kaip įgy­ven­din­tos. Pa­teik­siu tik trum­pą da­bar­ti­nės Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je nu­ro­do­mų sėk­mės ro­dik­lių ana­li­zę.

Bu­vo nu­ma­ty­ta ben­dra­dar­biau­jant su re­gio­nų at­sto­vais pa­reng­ti Na­cio­na­li­nę re­gio­nų plėt­ros pro­gra­mą, ku­rios su­de­da­mo­ji da­lis bū­tų efek­ty­vus ir spe­cia­li­zuo­tas eko­no­mi­kos au­gi­mo pla­nas kiek­vie­nam re­gio­nui. Pro­gra­ma yra, bet jo­kio to­kio pla­no kiek­vie­nam re­gio­nui jo­je nė su ži­bu­riu ne­ra­si­te.

Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nių fon­dų lė­šų da­lis, per­skirs­to­ma per re­gio­nų plėt­ros ta­ry­bas, tu­rė­jo su­da­ry­ti 30 %. Šis ro­dik­lis to­li gra­žu nė­ra pa­siek­tas, o Eu­ro­pos Są­jun­gos in­ves­ti­ci­jos iš prin­ci­po vė­luo­ja ir skirs­to­mos jos bus ne taip, kaip bu­vo nu­ma­ty­ta – ne su­tei­kiant vi­siš­ką spren­di­mo tei­sę re­gio­nams, o tie­siog nu­lei­džiant jiems mi­nis­te­ri­jų ap­ra­šus ir re­gio­nus iš prin­ci­po pa­da­rant mi­nis­te­ri­jų pla­nų įgy­ven­din­to­jais.

Da­bar­ti­nė Vy­riau­sy­bė bu­vo įvar­di­nu­si ir pa­grin­di­nes pla­nuo­ja­mas ini­cia­ty­vas. De­ja, su jų įgy­ven­di­ni­mu ir­gi nie­ko ne­pa­vy­ko. Bu­vo ža­dė­ta stip­rin­ti re­gio­nų plėt­ros ta­ry­bas vėl įtrau­kiant į jas ver­slo at­sto­vus. To ne­pa­da­ry­ta. Bu­vo pa­ža­dė­ta siek­ti stip­rin­ti vie­tos veik­los gru­pių kom­pe­ten­ci­jas su­tei­kiant joms dau­giau ga­li­my­bių įgy­ven­din­ti di­des­nio mas­to pro­jek­tus, teik­ti pa­slau­gas. Ne­pa­siek­ta. Ga­liau­siai bu­vo pla­nuo­ta su­da­ry­ti ly­gias ga­li­my­bes gau­ti ko­ky­biš­kas vie­šą­sias pa­slau­gas vi­sų re­gio­nų gy­ven­to­jams. Ma­tant šliau­žian­čią op­ti­mi­za­ci­ją Lie­tu­vo­je, tai tie­siog skam­ba kaip anek­do­tas, o gal net ir pa­si­ty­čio­ji­mas.

Dar bu­vo toks Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos pro­jek­tas „Gy­vy­bin­gas kai­mas“. Kaip se­ka­si jį įgy­ven­din­ti, tur­būt ge­riau­siai pa­ro­dė ūki­nin­kų strei­kas prie Sei­mo. Ne­nuos­ta­bu, kad nei 2021 me­tų, nei 2022 me­tų sa­vo veik­los ata­skai­tose Vy­riau­sy­bė nė žo­džiu ne­už­si­mi­nė apie pa­žan­gą ku­riant tą gy­vy­bin­gą kai­mą, o ir pa­žan­ga že­mės ūkio sri­ty­je Vy­riau­sy­bės ata­skai­to­se be­veik ne­ga­vo jo­kio dė­me­sio.

Tai­gi ten­ka kon­sta­tuo­ti, kad re­gio­ni­nė po­li­ti­ka pas­ta­rai­siais me­tais ne­bu­vo net de­kla­ra­ty­vi. Ji te­bu­vo imi­ta­ci­nė ar­ba jos vi­sai ne­bu­vo. Tą liu­di­ja ir Vy­riau­sy­bės 2022 me­tų ata­skai­to­je pri­pa­žin­tas nei­gia­mas es­mi­nio re­gio­ni­nės san­glau­dos ro­dik­lio po­ky­tis – vi­du­ti­nis BVP vie­nam gy­ven­to­jui nuo­kry­pis re­gio­nuo­se, pa­ly­gin­ti su ša­lies BVP vie­nam gy­ven­to­jui, ne su­ma­žė­jo, kaip tu­rė­tų bū­ti sėk­min­gos re­gio­ni­nės po­li­ti­kos at­ve­ju, o tik pa­di­dė­jo.

Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga.

Ki­tas kal­bė­to­jas tu­rė­tų bū­ti B. Mar­kaus­kas, kiek su­pran­tu, nuo­to­li­niu bū­du. Tech­ni­kai, bus ga­li­my­bė, taip? Tai­gi ger­bia­mas B. Mar­kaus­kas. Jo te­ma „Sa­vi­val­dos stip­ri­ni­mas kaip prie­lai­da to­ly­giam vys­ty­mui­si“. Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos vi­ce­pre­zi­den­tas ir Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ras. Pra­šau, ger­bia­mas Bro­niau. O, ma­to­me jus. Kol kas gar­so nė­ra.

B. MARKAUSKAS. Ar gir­di­si?

PIRMININKAS. Pui­ku, ačiū.

 

Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos vi­ce­pre­zi­den­to, Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ro Bro­niaus Mar­kaus­ko pra­ne­ši­mas „Sa­vi­val­dos stip­ri­ni­mas kaip prie­lai­da to­ly­giam vys­ty­mui­si“ (nuo­to­li­niu bū­du)

 

B. MARKAUSKAS. Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, iš tie­sų pas­ta­ruo­ju me­tu daž­nai ten­ka kal­bė­ti re­gio­ni­nės plėt­ros klau­si­mais. Štai ir va­kar Kau­ne, uni­ver­si­te­to Že­mės ūkio fa­kul­te­te, bu­vo kon­fe­ren­ci­ja. Kal­bė­jo­me apie bio­e­ko­no­mi­ką, pa­lie­tė­me re­gio­nų plėt­ros klau­si­mus. Ne taip se­niai, prieš ke­le­tą mė­ne­sių, vy­ko Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos or­ga­ni­zuo­tas fo­ru­mas re­gio­nų plėt­ros klau­si­mais. Tur­būt nie­ko nau­jo ne­pa­sa­ky­siu, nes tik­rai ga­na daug tu­ri­me kri­ti­kos dėl re­gio­ni­nės plėt­ros po­li­ti­kos įgy­ven­di­ni­mo. Gal pa­ban­dy­siu iš­var­din­ti.

Pir­miau­sia, ką, aiš­ku, ir pa­mi­nė­jo G. Sur­plys, tai yra… Ka­dan­gi aš jau ir­gi me­ras an­trą ka­den­ci­ją, tai la­bai pui­kiai pri­si­me­nu pra­džią. Kai bu­vo kal­ba­ma apie nau­ją fi­nan­si­nį pe­ri­odą, apie San­glau­dos fon­dą, bu­vo kal­ba­ma, kad šiuo fi­nan­si­niu pe­ri­odu sa­vi­val­dy­bėms, re­gio­nams bus su­teik­ta žy­miai dau­giau sa­va­ran­kiš­ku­mo, kad sa­vi­val­dy­bės ga­lės pa­čios, re­gio­nai, pa­si­reng­ti spe­cia­li­za­ci­ją, ga­lės pa­čios ad­mi­nist­ra­vi­mo tai­syk­les ir San­glau­dos fon­do pa­tį ad­mi­nist­ra­vi­mą vyk­dy­ti. De­ja, taip ne­nu­ti­ko.

Aiš­ku, mes tuo pa­ti­kė­jo­me ir Klai­pė­dos re­gio­nas, mū­sų aso­cia­ci­ja, ku­riai pri­klau­so sep­ty­nios sa­vi­val­dy­bės, tik­rai įdė­jo­me daug pa­stan­gų reng­da­mi re­gio­no spe­cia­li­za­ci­ją, kur vie­na iš kryp­čių bū­tent yra bio­e­ko­no­mi­ka, ir la­bai ti­kė­jo­mės, kad San­glau­dos fon­das bus skir­tas šiai spe­cia­li­za­ci­jai įgy­ven­din­ti. De­ja, taip ne­at­si­ti­ko. Kaip bu­vo pa­mi­nė­ta, iš tik­rų­jų mi­nis­te­ri­jos tuos pi­ni­gus su­dė­lio­jo į la­bai aiš­kias len­ty­nė­les, į la­bai aiš­kius jų ma­to­mus pri­ori­te­tus. Mums be­liks pa­gal mi­nis­te­ri­jų ma­ty­mą da­ry­ti tas in­ves­ti­ci­jas.

Ant­ras da­ly­kas, aiš­ku, yra ter­mi­nai. Da­bar, vi­si ži­no­me, yra 2023 me­tų pa­bai­ga, fi­nan­si­nis pe­ri­odas pra­si­dė­jo 2020 me­tais. Va­di­na­si, lie­ka ket­ve­ri me­tai nuo… Aiš­ku, tai­syk­lė: plius trys, dar tre­ji me­tai už­baig­ti. Bet iš prin­ci­po šian­dien jo­kios in­ves­ti­ci­jos, jo­kie pla­nai nė­ra įgy­ven­di­na­mi ir dar net­gi ne vi­si ap­ra­šai yra pa­tvir­tin­ti.

Ži­no­ma, čia G. Sur­plys įvar­di­jo ne­ma­žai re­gio­nų pro­ble­mų. Aiš­ku, tik­rai San­glau­dos fon­das vi­sų pro­ble­mų ne­iš­spręs, nes jei­gu kal­bė­tu­me apie pa­tį biu­dže­to dy­dį, tai Klai­pė­dos re­gio­nui yra skir­ta 190 mln. eu­rų. La­bai ne­sun­ku su­skai­čiuo­ti. Pa­vyz­džiui, Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė per sep­ty­ne­rius me­tus gaus maž­daug 34 mln. eu­rų San­glau­dos fon­do. Ap­skai­čia­vus, kiek ten­ka kiek­vie­niems me­tams, tai yra ne­pil­ni 5 mln. Mū­sų sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas yra 130 mln., tai ne­pil­ni 5 mln. yra apie 3 % mū­sų biu­dže­to. Tur­būt, aiš­ku, pui­kiai su­pran­ta­te, kad ko­kio nors pro­ver­žio re­gio­ni­nė­je po­li­ti­ko­je tik­rai ne­pa­vyks pa­da­ry­ti.

Dar ir ki­tas da­ly­kas. Da­bar jau ma­to­si, kad Vy­riau­sy­bė vi­sus sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mus ban­do su­dė­ti į šį fon­dą, į San­glau­dos fon­dą. Ga­liu pa­mi­nė­ti, pa­vyz­džiui, tur­būt vi­si pui­kiai ži­no­te, kad iki pra­ėju­sių me­tų Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­ja sa­vi­val­dy­bėms cen­tra­li­zuo­tai pirk­da­vo gel­to­nuo­sius au­to­bu­siu­kus. Da­bar yra to at­si­sa­ky­ta. Kai mes pa­klau­sė­me Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­jos, ko­dėl taip yra ir ką sa­vi­val­dy­bėms da­ry­ti, nes po­rei­kis, aiš­ku, gel­to­nų­jų au­to­bu­siu­kų tik­rai yra di­de­lis, bu­vo pa­sa­ky­ta, kad yra „Tūks­tant­me­čio mo­kyk­lų“ pro­gra­ma, yra re­gio­ni­niai pi­ni­gai, iš ten pir­ki­te.

Ar­ba, pa­vyz­džiui, Vy­riau­sy­bės įsi­pa­rei­go­ji­mas ir, ži­no­te, pa­rei­ga sa­vi­val­dy­bių dėl iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo. Da­bar yra ma­ži­na­mas am­žius, nuo ka­da vai­kai ga­li lan­ky­ti dar­že­lį, ir sa­vi­val­dy­bės tu­ri už­tik­rin­ti tą vie­tų skai­čių. Vėl­gi bu­vo kaž­ka­da nu­ma­ty­ta, kad kas­met Vy­riau­sy­bė skirs 30 mln. eu­rų tai pro­gra­mai įgy­ven­din­ti, da­bar jau yra sa­ko­ma, kad yra re­gio­ni­niai pi­ni­gai – iš ten. Žo­džiu, kaip sa­kant, lau­kas dar su­siau­rė­ja.

Na ir, aiš­ku, mes ma­to­me, kad yra ga­na ne­ma­žas ne­su­si­kal­bė­ji­mas tarp ad­mi­nist­ruo­jan­čios ins­ti­tu­ci­jos, tai yra Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos, ir Cen­tri­nės pro­jek­tų val­dy­mo agen­tū­ros, ku­ri yra kaip ir pa­gal­bi­nin­kas ren­giant ir įgy­ven­di­nant šią re­gio­ni­nę po­li­ti­ką, ir jei­gu mi­nis­te­ri­ja sa­ko, kad vie­nas pro­jek­tas tin­ka, tai Cen­tri­nė pro­jek­tų val­dy­mo agen­tū­ra sa­ko, kad ne­tin­ka. Iš tie­sų yra toks nau­jas da­ly­kas kaip funk­ci­nės zo­nos, kal­bant apie re­gio­nų vie­tą ir trans­por­to sis­te­mą ar­ba apie tu­riz­mo po­li­ti­ką ir įgy­ven­di­ni­mą, bū­tent kaip funk­ci­nę zo­ną vi­sam re­gio­nui. Ši­uo atveju vėl­gi tik­rai pa­gal­bos ir pa­ta­ri­mo ne­su­lau­kė­me. Iš prin­ci­po ten­ka pri­pa­žin­ti, kad vis dėl­to ta vil­tis, kad San­glau­dos fon­dai tik­rai kaž­kaip tu­rės pa­kan­ka­mai di­de­lę įta­ką spren­džiant re­gio­nų pro­ble­mą, at­ski­rų sa­vi­val­dy­bių ar re­gio­nų skir­tu­mus… Tik­rai to ne­bus. Dar pro­ble­ma, kad ir dėl to, kas šian­dien strin­ga, de­ja, dar nė pro­jek­to fak­tiš­kai nė­ra pra­dė­to. Pro­ble­mų tik­rai tu­ri­me daug. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas Bro­niau. No­riu pa­pra­šy­ti, kad jūs vis dėl­to lik­tu­mė­te, jei­gu ga­li­te, pri­si­jun­gęs, maž­daug nuo 16 va­lan­dos bus ko­le­goms ga­li­my­bė pa­klaus­ti, tai gal bus ir jums klau­si­mų. Bent jau nuo 16 va­lan­dos. At­si­pra­šau, nuo 15 va­lan­dos.

Ki­tas pra­ne­šė­jas Lie­tu­vos ver­slo kon­fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas A. Ro­ma­nov­skis – „Re­gio­ni­nė po­li­ti­ka: iš­šū­kiai ir ga­li­my­bės ver­slo aki­mis“. Pra­šom, ger­bia­mas An­driau, į tri­bū­ną.

 

Lie­tu­vos ver­slo kon­fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­to An­driaus Ro­ma­nov­skio pra­ne­ši­mas „Regio­ni­nė po­li­ti­ka: iš­šū­kiai ir ga­li­my­bės ver­slo aki­mis“

 

A. ROMANOVSKIS. Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, tik­rai man di­de­lė gar­bė šian­dien čia at­sto­vau­ti ver­slui ir iš šios Sei­mo tri­bū­nos pri­sta­ty­ti ver­slo po­žiū­rį į Lie­tu­vos re­gio­nų po­li­ti­ką. Aš at­vi­rai pa­sa­ky­siu – as­me­niš­kai man pa­ti re­gio­nų po­li­ti­kos kon­cep­ci­ja, idė­ja su­ke­lia prieš­ta­rin­gus jaus­mus. Vie­na ver­tus, dėl sa­vi­val­dos, ku­ri yra vie­na iš dvie­jų kon­sti­tu­ci­nių val­džios for­mų, vi­si su­ta­ria ir jai ski­ria dau­gy­bę liaup­sių ir pa­gy­rų. Pri­pa­žįs­ta­ma, kad jos įta­ka ir reikš­mė yra iš tik­rų­jų la­bai reikš­min­ga. Ta­čiau, ki­ta ver­tus, vis iš­lie­ka ne­ma­žai at­gy­ve­nu­sio ir biu­ro­kratinio po­žiū­rio į re­gio­nus kaip į cen­tri­nės val­džios fi­lia­lus – tik­riau­siai dėl to, kad vis dėl­to cen­tri­nė val­džia duo­da pi­ni­gų – taip pat kar­tais net kaip ir į pa­val­di­nius. Štai jūs tu­ri­te da­ry­ti tą, ką mes sa­ko­me, nes jei­gu ne­da­ry­si­te, žiū­rė­ki­te į pir­mą punk­tą. Tas fak­tas, kad re­gio­nų pats su­vo­ki­mas pas mus Lie­tu­vo­je yra grin­džia­mas Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­da­li­ni­mu, kai mes juos da­li­na­me pa­gal ap­skri­tis, ku­rių jau nė­ra, o ap­skri­tys tai yra cen­tri­nės val­džios atri­bu­tas, ir­gi iliust­ruo­ja ne­ma­žai. Ga­liau­siai ir pats fak­tas, kad dau­ge­lio sa­vi­val­dy­bių pa­va­di­ni­muo­se yra li­kęs žo­dis „ra­jo­nas“, ku­ris yra so­vie­ti­nio ad­mi­nist­ra­ci­nio su­skirs­ty­mo ele­men­tas, ir­gi nu­sta­to tam tik­rą san­ty­kį tarp re­gio­nų ir na­cio­na­li­nės val­džios. Ga­liau­siai ir tai, kad re­gio­ni­nės po­li­ti­kos ko­or­di­na­to­rius, ku­ra­to­rius yra Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja, ku­ri dau­ge­liui iš mū­sų aso­ci­juo­ja­si vis dėl­to la­biau su jė­gos struk­tū­ro­mis, ir­gi iš­ke­lia tam tik­rą val­džios ver­ti­ka­lę.

Ki­ta ver­tus, yra jau­čia­mas ir ki­tas klai­din­gas po­žiū­ris, ku­ris sa­ko, kad re­gio­ni­nė po­li­ti­ka yra pa­čių re­gio­nų klau­si­mas. Tai reiš­kia, kai mes kal­ba­me apie re­gio­nų po­li­ti­ką, pra­de­da­me sa­ky­ti, ką tu­ri sa­vi­val­dy­bės, ką sa­vi­val­da tu­ri da­ry­ti, nors iš tik­rų­jų nė­ra taip, nes vis dėl­to re­gio­ni­nė po­li­ti­ka tai yra na­cio­na­li­nės val­džios po­li­ti­ka re­gio­nuo­se ar­ba per san­ty­kį su sa­vi­val­da. Tai­gi ma­no pir­mo­ji te­zė yra tai, kad re­gio­ni­nė po­li­ti­ka yra iš­skir­ti­nai na­cio­na­li­nė, ir aš spe­cia­liai ne­var­to­ju žo­džio „cen­tri­nė“, nes „cen­tri­nė“ vėl­gi tai yra tam tik­ras po­so­vie­ti­nis ru­di­men­tas. Tai yra kom­pe­ten­ci­ja ir ban­dy­mas da­lin­tis at­sa­ko­my­be tarp na­cio­na­li­nės val­džios ir re­gio­nų, sa­ky­čiau, gal nė­ra la­bai są­ži­nin­gas ir tei­sin­gas. Šiuo at­ve­ju, mes su­ti­ki­me, aš kal­bu Sei­me, es­mi­nis na­cio­na­li­nės po­li­ti­kos bruo­žas yra tai, kad ji­nai at­sto­vau­ja vi­siems Lie­tu­vos gy­ven­to­jams, rin­kė­jams. To­dėl per re­gio­ni­nę po­li­ti­ką bū­tent na­cio­na­li­nė val­džia tu­ri iš­ly­gin­ti es­mi­nius ne­to­ly­gu­mus, ku­rie at­si­ran­da dėl eko­no­mi­kos, dėl ge­og­ra­fi­jos, dėl de­mo­gra­fijos. Ki­taip ta­riant, tu­rint na­cio­na­li­nį man­da­tą pri­va­lu, kad vie­šo­sios pa­slau­gos bū­tų pa­na­šaus ly­gio, o ver­slo są­ly­gos, bent jau pra­di­nės ver­slo są­ly­gos, bū­tų vie­no­dos.

Ant­ro­ji ma­no te­zė – tai yra tur­ti­nis ir fi­nan­si­nis sa­vi­val­dos sa­va­ran­kiš­ku­mas. Iš tik­rų­jų yra svei­kin­ti­nas ši­to Sei­mo spren­di­mas, ka­da pa­ga­liau že­mė bu­vo ati­duo­ta sa­vi­val­dai. Ži­nau, kad dau­ge­lio ka­den­ci­jų bu­vo ne­ma­žai ko­vų dėl to, bet tik­riau­siai ne­rei­kė­tų ties tuo su­sto­ti. Šiuo me­tu yra svars­to­mas ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio klau­si­mas. Ir aš no­riu, pa­si­nau­do­da­mas pro­ga, at­kreip­ti Sei­mo na­rių dė­me­sį, kad, ver­slo ben­druo­me­nės, mū­sų kon­fe­de­ra­ci­jos ma­ny­mu, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tis tu­rė­tų bū­ti vi­suo­ti­nis. Ir tas fak­tas, kad jis bus ati­duo­tas sa­vi­val­dai, yra la­bai tei­sin­gas fak­tas. Bet di­des­nis sa­vi­val­dy­bių sa­va­ran­kiš­ku­mas, spren­džiant dėl ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio, tu­rė­tų bū­ti įtvir­tin­tas.

Ta­čiau, kaip aš mi­nė­jau, ne­rei­kia su­sto­ti, yra ki­tų klau­si­mų. Štai, pa­vyz­džiui, re­gio­ni­niai ke­liai. Aš ma­čiau to­kį skai­čių, kad Lie­tu­vo­je vals­ty­bė, cen­tri­nė, aš sa­kau, na­cio­na­li­nė val­džia val­do tiek pat ke­lių tin­klo kiek Len­ki­jo­je. Gal vis dėl­to rei­kė­tų pra­dė­ti kal­bė­ti, kad re­gio­ni­niai ir vie­tos ke­liai ga­lė­tų bū­ti ati­duo­ti sa­vi­val­dai, be abe­jo­nės, su pi­ni­gais ir to­kios būk­lės, ge­ros būk­lės, kad ga­lė­tų… pri­žiū­ri­ma. Aš ma­tau Sei­mo na­rį iš Pa­lan­gos. Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­bė yra vie­nas iš pa­vyz­džių, ka­da su­si­ta­rė dėl pe­rė­mi­mo vie­no ke­lio, tai, vie­na ver­tus, pri­ver­tė su­tvar­ky­ti ke­lią ir pe­rė­mė sau to ke­lio prie­žiū­rą.

Ki­tas svar­bus da­ly­kas, pa­vyz­džiui, miš­kai. Mes ži­no­me, kad vals­ty­bės miš­kai su­da­ro di­dži­ą­ją da­lį ir vals­ty­bė gau­na ne­ma­žai pa­ja­mų iš miš­kų. Ar ne­rei­kė­tų pa­gal­vo­ti, kad vals­ty­bė tu­rė­tų pa­si­da­lin­ti to­mis pa­ja­mo­mis iš vals­ty­bės miš­kų su sa­vi­val­dy­bė­mis, iš ku­rių te­ri­to­ri­jos gau­na­mos tos pa­ja­mos? Ga­liau­siai ir ki­ti da­ly­kai, pa­vyz­džiui, vals­ty­bės ne­kil­no­ja­ma­sis ir ne­nau­do­ja­mas tur­tas, ku­ris da­bar kar­tais ad hoc yra per­duo­da­mas vie­nai ar ki­tai sa­vi­val­dy­bei, bet ko­dėl ji­sai sis­te­miš­kai ne­ga­lė­tų bū­ti per­duo­tas sa­vi­val­dai?

Tre­čio­ji ma­no te­zė – tai yra kontr­aktas, kontr­akto idė­ja dėl vie­šų­jų ir pri­va­čių in­ves­ti­ci­jų tarp na­cio­na­li­nės val­džios ir sa­vi­val­dos. Pra­ei­tą sa­vait­ga­lį, penk­ta­die­nį, bu­vo Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos ren­gi­nys Pa­lan­go­je ir vie­nas už­sie­nie­tis kal­bė­to­jas pa­sa­kė, kad vie­šo­sios in­ves­ti­ci­jos tu­ri bū­ti eko­no­miš­kos, o pri­va­čios tu­ri bū­ti pel­nin­gos ar­ba eko­no­miš­kai at­si­per­kan­čios. To­dėl pir­mą­sias daž­niau­siai ga­li už­tik­rin­ti tik Vy­riau­sy­bė, o ant­rą­sias ga­li už­tik­rin­ti ver­slas. Ir ma­nau, kad yra nai­vu ti­kė­tis, kad sa­vi­val­da dau­ge­liu at­ve­jų, ypač jei­gu mes kal­ba­me apie ma­žą­sias sa­vi­val­dy­bes, su­ge­bės sa­va­ran­kiš­kai pri­trauk­ti, ypač už­sie­nio in­ves­ti­ci­jas. To­dėl kontrakto idė­ja yra la­bai svar­bi, ka­da na­cio­na­li­nė val­džia tu­rė­tų tam tik­rą su­ta­ri­mą su re­gio­nu.

Vie­nas iš ga­li­mų bū­dų, kaip aš mi­nė­jau, kontr­aktas ga­lė­tų at­spin­dė­ti sa­vi­val­dy­bių tam tik­ras eko­no­mi­nes, so­cia­li­nes spe­cia­li­za­ci­jas, ar tai bū­tų ku­ror­ti­nė veik­la, ar tai bū­tų at­si­nau­ji­nan­ti ener­ge­ti­ka, ar tai bū­tų že­mės ūkis. Ir net­gi pa­sa­ky­čiau to­kią dras­tiš­ką min­tį: ne­bū­ti­nai tas kontr­aktas tu­rė­tų bū­ti su ge­og­ra­fiš­kai ar­ti­mo­mis sa­vi­val­dy­bė­mis, o ga­li bū­ti su spe­cia­li­zuo­to­mis, bet vi­siš­kai skir­tin­go­se Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­se esan­čio­mis sa­vi­val­dy­bė­mis. Šiuo at­ve­ju kon­tr­akto bū­du Vy­riau­sy­bė įsi­pa­rei­go­tų pri­si­dė­ti prie vie­šų­jų in­ves­ti­ci­jų šiai spe­cia­li­za­ci­jai sti­prin­ti, ar tai bū­tų in­fra­struk­tū­ra, ar tai bū­tų pro­fe­si­jų ren­gi­mas, ar per­kva­li­fi­ka­vi­mo spe­ci­fi­nis fi­nan­sa­vi­mas, ku­ris da­bar vyks­ta per už­im­tu­mo pro­gra­mas. Taip pat įsi­pa­rei­go­tų per sa­vo agen­tū­ras (mes ži­no­me, kad Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­ja val­do, va­do­vau­ja „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ agen­tū­rai), per tas agen­tū­ras pa­dė­tų pri­trauk­ti in­ves­ti­ci­jas į re­gio­nus. Taip pat sa­vi­val­dy­bė ir­gi tu­rė­tų, sa­vi­val­da tu­rė­tų įsi­pa­rei­go­ti pa­gal su­tar­tos veik­los sri­tis su­da­ry­ti pa­lan­kias re­gu­lia­ci­nes są­ly­gas, ar tai bū­tų že­mės su­tei­ki­mas, ar tur­to su­tei­ki­mas, pa­lan­kių ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čių nu­sta­ty­mas, in­ves­tuo­to­jo krep­še­liai, na, įvai­riau­si ki­to­kie da­ly­kai. To­kio kon­trakto ob­jek­tas ga­li ap­im­ti, kaip aš ir mi­nė­jau, tiek lė­šų su­tei­ki­mą spe­cia­li­zuo­tai pro­jek­tams įgy­ven­din­ti, už­im­tu­mo po­li­ti­kai, ad­mi­nist­ra­ci­nei pa­ra­mai, švie­ti­mo įstai­goms, ki­tiems da­ly­kams.

Ket­vir­to­ji ma­no te­zė (gal skam­bės la­biau­siai kon­tro­ver­siš­kai), kad re­gio­ni­nei po­li­ti­kai rei­kia nau­jos ly­de­rys­tės. Jei­gu mes kal­ba­me apie va­do­vų ro­ta­ci­ją skir­tin­go­se vals­ty­bės re­gu­liuo­ja­mo­se sri­ty­se, tai gal ver­ta pa­gal­vo­ti ir apie at­sa­ko­my­bių ro­ta­ci­ją už re­gio­nų po­li­ti­ką Vy­riau­sy­bė­je, gal ver­ta su­teik­ti eko­no­mi­kai pri­ori­te­tą re­gio­ni­nė­je po­li­ti­ko­je ir pa­siū­ly­ti ly­de­rys­tę ši­ta te­ma Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­jai, kaip tai bu­vo pa­da­ry­ta ino­va­ci­jos po­li­ti­kos sri­ty­je. Jūs ma­tė­te, kad ne per se­niau­siai yra pa­skelb­ta, kad Lie­tu­va po to, kai pra­ei­tos Vy­riau­sy­bės ino­va­ci­jų po­li­ti­ka bu­vo per­duo­ta Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­jai, ino­va­ci­jų rei­tin­ge ge­ro­kai pa­ki­lo į vir­šų.

Api­ben­dri­nant, ver­slas ma­to ne­iš­nau­do­tas ga­li­my­bes lanks­čiau re­a­guo­ti į na­cio­na­li­niu ly­giu iš­ke­lia­mus tiks­lus, spren­džiant re­gio­ni­nės po­li­ti­kos klau­si­mus; ma­to erd­vę, kad sa­vi­val­dy­bės, ga­vu­sios dau­giau sa­va­ran­kiš­ku­mo, fi­nan­sų ir iš­si­gry­ni­nu­sios sa­vo spe­cia­li­za­ci­ją, drau­ge ga­li gau­ti dau­giau nau­dos gy­ven­to­jų la­bui. O mes, kaip Lie­tu­vos ver­slas, esa­me vi­są lai­ką pa­si­ren­gę ženg­ti ko­ja ko­jon. Ačiū už ga­li­my­bę pa­si­sa­ky­ti ir bū­siu pa­si­ruo­šęs at­sa­ky­ti į jū­sų klau­si­mus. Dė­kui.

PIRMININKAS. Ačiū ger­bia­mam A. Ro­ma­nov­skiui. Tiks­lus kaip laik­ro­dis. 10 mi­nu­čių. Ir kvie­čiu į tri­bū­ną A. Stul­pi­ną – Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos vi­ce­pre­zi­den­tą, at­sa­kin­gą už re­gio­ni­nę po­li­ti­ką. „Pra­mo­nės svar­ba tva­riai Lie­tu­vos plėt­rai“. Pra­šom, ger­bia­mas Al­vy­dai, tri­bū­na jū­sų, 10 mi­nu­čių jū­sų.

 

At­sa­kin­go už re­gio­ni­nę po­li­ti­ką Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos vicepreziden­to Al­vy­do Stul­pi­no pra­ne­ši­mas „Pra­mo­nės svar­ba tva­riai Lie­tu­vos plėt­rai“

 

A. STULPINAS. La­ba die­na, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, la­ba die­na po­sė­džio pir­mi­nin­kui. La­bai ačiū už kvie­ti­mą da­ly­vau­ti šia­me ren­gi­ny­je. Iš tik­rų­jų, tai yra pro­ga iš­sa­ky­ti sa­vo min­tis, sa­vo po­žiū­rį į re­gio­ni­nę po­li­ti­ką, ku­riai Lie­tu­vos pra­mo­nin­inkų kon­fe­de­ra­ci­jo­je pri­klau­sau aš, už ją esu at­sa­kin­gas. Tu­rė­da­mas ši­tą pro­gą, tu­riu pa­sa­ky­ti ke­le­tą skai­čių apie Lie­tu­vos pra­mo­nin­inkų kon­fe­de­ra­ci­ją. Tai, iš tik­rų­jų, aso­cia­ci­ja, ku­ri vie­ni­ja 56 ša­ki­nes aso­cia­ci­jas ir 6 re­gio­ni­nes aso­cia­ci­jas. Ke­le­tas at­ski­rų įmo­nių yra mū­sų aso­cia­ci­jo­je, po mū­sų spar­nu. Iš vi­so tai su­da­ro apie 4 tūkst. Lie­tu­vos įmo­nių, ku­rios šian­die­ną su­ku­ria iki 50 %, apie 47 %, vi­so Lie­tu­vos BVP. Aš ma­nau, tai yra di­de­lis pra­mo­nės ver­slas, ku­ris ge­ne­ruo­ja šian­die­ną Lie­tu­vos eko­no­mi­ką, Lie­tu­vos gy­ve­ni­mą.

Pats as­me­niš­kai esu įkū­ręs ver­slą nuo nu­lio ir iš tik­rų­jų da­ly­vau­ju ši­ta­me gy­ve­ni­me 30 me­tų, o virš 10 me­tų at­sto­va­vau vie­nam iš Lie­tu­vos re­gio­nų, tai Šiau­lių pra­mo­ni­nin­kų aso­cia­ci­jai.

Šian­die­ną, at­sto­vau­jant vi­soms Lie­tu­vos re­gio­ni­nėms aso­cia­ci­joms ir vi­siems re­gio­nams, tik­rai per ke­le­tą pas­ku­ti­nių­jų me­tų te­ko pra­va­žiuo­ti tik­rai dau­ge­lį iš jų ir, iš tik­rų­jų, vi­sur iš­ky­la tos pa­na­šios ak­tu­a­li­jos, ku­rias no­rė­čiau šian­die­ną trum­pai ir ap­žvelg­ti. Tai svar­biau­sia pro­ble­ma, ku­ri šian­die­ną Lie­tu­vos ver­slui iš­ky­la… Tur­būt ži­no­te, kad Lie­tu­vos pra­mo­nės pa­grin­di­nis va­rik­lis yra eks­por­tas, kad eks­por­tą mes ga­lė­tu­me vys­ty­ti ir plės­ti, su­si­du­ria­me su di­džiau­siu iš­šū­kiu šian­die­ną, tai yra žmo­giš­kai­siais iš­tek­liais. Šian­die­ną vi­sos įmo­nės, su­si­dur­da­mos su tuo klau­si­mu, tik­rai vargs­ta, ne­vy­nio­da­mas į va­tą sa­kau, ir iš tik­rų­jų be žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių mū­sų pra­mo­nei ju­dė­ti į prie­kį yra la­bai sun­ku. Aš jau ne­kal­bu apie tai, kad tik­rai per pas­ku­ti­niuo­sius pen­ke­rius me­tus Lie­tu­vos pra­mo­nė per­si­kva­li­fi­ka­vo, tik­rai in­ves­ta­vo di­de­les lė­šas. Iš tik­rų­jų, kiek mes ga­lė­jo­me sa­vo ver­slus in­teg­ruo­ti į šiuo­lai­ki­nes tech­no­lo­gi­jas, tą pa­da­rė­me. Bet vis tiek įren­gi­mai be žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių, kaip ži­no­te pa­tys tik­rai, kad ir dirb­ti­nis in­te­lek­tas pa­de­da mums, ir ki­ti da­ly­kai, bet vis tiek be jų mes ju­dė­ti ne­ga­li­me. Šian­die­ną po­rei­kis yra ne tik­tai pa­pras­tų dar­buo­to­jų, jų pas­ku­ti­niais de­šimt­me­čiais tik­rai tu­rė­jo­me, ne­trū­ko, bet šian­die­ną yra tik­rai di­džiu­lis po­rei­kis aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos žmo­nių, ku­rių įsi­ve­ži­mas, in­teg­ra­ci­ja į Lie­tu­vos ver­slą, į Lie­tu­vos pra­mo­nę yra tik­rai su­dė­tin­gas.

Ant­ras punk­tas. Šian­die­ną tam, kad bū­tų ženg­tas ki­tas žings­nis, Lie­tu­vos pra­mo­nės iš­šū­kis yra pri­ei­ga prie fi­nan­sų. Šian­die­ną tur­būt pui­kiai ži­no­me fi­nan­sų sek­to­rių, ži­no­me fi­nan­si­nes pa­siū­las, su ko­kio­mis pa­lū­ka­no­mis mus kvie­čia ban­kai „sko­lin­tis“ ir ko­kie rei­ka­la­vi­mai iš­ky­la. Šiuo at­ve­ju krau­jo, ku­ris ge­ne­ruo­tų mū­sų ver­slus, tie­siai švie­siai sa­kant, tik­rai ne­tu­ri­me, trūks­ta. Ne­iš­spren­dę šios pro­ble­mos mes tik­rai ne­ju­dė­si­me į prie­kį.

Taip pat no­rė­čiau ak­cen­tuo­ti ir ener­ge­ti­ką. Šian­die­ną, kaip ži­no­te, ža­lio­ji ener­ge­ti­ka. Vi­si tu­ri­me su­pras­ti, kad be jos ju­dė­ji­mo nė­ra. Ver­slas tai su­pran­ta ir pa­si­ren­gęs tai da­ry­ti. Kiek ga­li, sa­vo lė­šo­mis įsi­ren­gia at­si­nau­ji­nan­čius ener­ge­ti­kos šal­ti­nius, tą pa­čią sau­lės ener­ge­ti­ką, vė­jo ener­ge­ti­ką, bet di­de­lio po­stū­mio, rei­ka­lin­go iš­ju­dė­ti iš mir­ties taš­ko, šian­die­ną be vals­ty­bės pa­ra­mos… Mes dau­ge­lį me­tų čia gir­di­me, sa­ko­ma, kad tik­rai jos su­lauk­si­me, bus ku­ria­mi di­die­ji sau­lės, vė­jo jė­gai­nių par­kai Lie­tu­vo­je, re­gio­nai ga­lės iš jų jung­tis ir tu­rė­ti pa­jė­gu­mus, ku­rie leis­tų pra­mo­nei aug­ti.

Kaip jau prieš tai kal­bė­jo pre­le­gen­tas, iš tik­rų­jų ne ma­žes­nis klau­si­mas yra sa­vi­val­da. Kaip ži­no­me, iš vi­so 62 sa­vi­val­dy­bės, tik­rai te­ko per tuos me­tus nu­va­žiuo­ti į dau­ge­lį iš jų, iš tik­rų­jų la­bai skir­tin­gos. Kiek­vie­na sa­vi­val­dy­bė tu­ri sa­vo ma­ty­mą, sa­vo po­žiū­rį į ver­slą, į pra­mo­nę, kaip jos ma­to sa­vo re­gio­no vys­ty­mą­si. Tai la­bai pri­klau­so nuo kiek­vie­nos sa­vi­val­dy­bės, ga­lų ga­le nuo pa­ties me­ro, nuo vi­sos ta­ry­bos dau­gu­mos po­žiū­rio į tai, kam skir­ti lė­šas, ko­kiam ke­lio pri­va­žia­vi­mui, kur ko­kį ša­li­gat­vį nu­ties­ti ar kur pa­da­ry­ti au­to­bu­sų trans­por­to sto­te­lę, kad ga­lė­tų dar­buo­to­jus at­vež­ti į dar­bą. Čia yra te­ma, ku­riai tik­rai rei­kė­tų at­ski­ro pra­ne­ši­mo ir dis­ku­si­jų.

Be abe­jo­nės, ko­kius tu­ri­me, to­kius tuos žmo­giš­kuo­sius iš­tek­lius… mes vis tiek jau dau­ge­lį me­tų tu­ri­me įsi­ren­gę sa­vo as­me­ni­nius uni­ver­si­te­tus, aš taip juos va­di­nu. Kiek­vie­na įmo­nė tu­ri sa­vo mo­ky­mo pro­gra­mas, in­ves­tuo­ja į sa­vo dar­buo­to­jus. Mes džiau­gia­mės tuo, kad tik­rai ma­to­me pir­mus svei­kin­ti­nus žings­nius. Aš no­rė­čiau pa­mi­nė­ti pro­fe­si­nio ren­gi­mo cen­trų įlei­di­mą į mū­sų val­dy­mą, į ta­ry­bų pri­ėmi­mą ir taip to­liau. Bet yra ir ki­ta me­da­lio pu­sė – šian­die­ną vyk­s­tan­ti re­gio­ni­nių ko­le­gi­jų re­for­ma pa­gal ati­tin­ka­mus ne­su­pran­ta­mus kri­te­ri­jus. Vie­noms ko­le­gi­joms tik­rai pa­si­se­kė, ki­toms tik­rai yra di­džiu­lių iš­šū­kių. Kai šian­die­ną jun­gia­mos me­no ir ver­slo ko­le­gi­jos, sa­ko­ma, kad taip rei­kia, jei­gu jūs tai pa­da­ry­si­te, gau­si­te ati­tin­ka­mas lė­šas, kad jūs ženg­tu­mė­te ši­tą žings­nį, tai yra tik­rai, ma­nau, ne­su­pran­ta­ma.

Apie mo­kes­čių re­for­mą ir­gi bu­vo už­si­min­ta. Čia mū­sų ker­ti­nis klau­si­mas, apie ku­rį jau dau­ge­lį me­tų mes kal­ba­me ir vie­ni pir­mų­jų Pa­bal­ti­jo ša­ly­se bu­vo­me įsi­ve­dę. Šiuo Lie­tu­vos pa­vyz­džiu pa­se­kė Es­ti­ja, po to ir Lat­vi­ja. Į pra­mo­nės pel­ną yra in­ves­tuo­ja­mas nu­li­nis ta­ri­fas. Dėl ki­tų da­ly­kų, ku­rie bu­vo su­dė­ti į ši­tą mo­kes­čių re­for­mą, mes tik­rai pa­ra­šė­me pas­ku­ti­niu me­tu sa­vo nuo­mo­nę, iš­siun­tė­me į vi­sas ins­ti­tu­ci­jas sa­vo raš­tą, kad tik­rai ne­pri­ta­ria­me ir ne­no­ri­me, kad šiuo me­tu, šia­me eta­pe įvyk­tų ta re­for­ma. Jei­gu tai ir įvyk­tų, ma­nau, pa­ti ge­riau­sia si­tu­a­ci­ja… Mes pui­kiai su­pran­ta­me ir ma­to­me, kas už lan­go at­ei­na, ko­kia re­ce­si­ja, ko­kie iš­šū­kiai Lie­tu­vos, ir ne tik Lie­tu­vos – ir Eu­ro­pos, ir vi­so pa­sau­lio lau­kia. Šia­me eta­pe, mes ma­no­me, tik­rai blaš­ky­tis ne­tu­rė­tu­me.

Pa­sa­ky­ti, kad re­gio­ni­nė po­li­ti­ka yra – šian­dien kiek­vie­nas pra­mo­ni­nin­kas pa­sa­kys, kad jos nė­ra. Ko­dėl? Nes mes ne­sa­me re­gio­ni­nės po­li­ti­kos da­ly­viai. Jūs pui­kiai ži­no­te, prieš X me­tų mes bu­vo­me vi­si, pa­sa­ky­čiau to­kį žo­dį, iš­mes­ti iš re­gio­ni­nės po­li­ti­kos ta­ry­bų, kur iš tik­rų­jų mes ga­lė­jo­me val­dy­ti sa­vo sa­vi­val­dy­bes, ži­no­ti, kas jo­se vyks­ta, ko­kie ker­ti­niai klau­si­mai yra, kur skir­ti lė­šas. Mes įta­ką tik­rai ten mi­ni­ma­lią tu­rė­jo­me, bet mes ži­no­jo­me, kas vyks­ta. Šian­dien mes iš tų re­gio­ni­nės po­li­ti­kos ta­ry­bų esa­me iš­stum­ti ir ne­su­pran­ta­me, ko­dėl. Po to rei­kia kiek­vie­nam at­sa­kyti už pri­im­tus re­gio­ni­nės po­li­ti­kos spren­di­mus. Tai tik­rai yra ker­ti­nis da­ly­kas ir aš ma­nau, kad ši­to klau­si­mo ne­iš­spren­dus… Kai kal­ba­mės apie skai­čius, kad di­dži­ą­ją da­lį Lie­tu­vos eko­no­mi­kos su­ku­ria ver­slas re­gio­nuo­se, ir mū­sų da­ly­va­vi­mas re­gio­ni­nė­je veik­lo­je nu­stum­tas, yra ne­su­pran­ta­ma. Tie­siog drįs­čiau pra­šy­ti, kad tik­rai tu­rė­tu­me grįž­ti prie to klau­si­mo ir jį iš­spręs­ti.

Taip pat no­rė­čiau pri­tar­ti dėl to, kad re­gio­ni­nės po­li­ti­kos fai­las, ma­nau, tik­rai tu­rė­tų iš Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos bū­ti per­kel­tas kad ir į tą pa­čią Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­ją ar ki­tur. Trum­pai tiek. Jei­gu bū­tų klau­si­mų, vi­są lai­ką pa­si­ry­žęs at­sa­ky­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas Al­vy­dai. Grįž­ki­te, kaip sa­ko, į vie­tą ir iš ten bus ga­li­ma at­sa­ky­ti į klau­si­mus.

 

Lie­tu­vos gy­dy­to­jų są­jun­gos pre­zi­den­to pro­fe­so­riaus Liu­tau­ro La­ba­naus­ko pra­ne­ši­mas „Kie­no są­skai­ta bus vyk­do­mi po­ky­čiai svei­ka­tos sis­te­mo­je“

 

Da­bar kvie­čiu pro­fe­so­rių L. La­ba­naus­ką, ku­ris pri­sta­tys tur­būt kaip nie­ka­da ak­tu­a­lią šių die­nų te­mą – svei­ka­tos sis­te­mą: „Kie­no są­skai­ta bus vyk­do­mi po­ky­čiai svei­ka­tos sis­te­mo­je“. Pra­šau, ger­bia­ma­sis.

L. LABANAUSKAS. La­ba die­na, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, la­ba die­na, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ačiū už ga­li­my­bę pa­si­sa­ky­ti. Ma­no, aiš­ku, gal ta te­ma dau­giau že­miš­ka bus – svei­ka­tos re­for­ma. Prieš tai kal­bė­ję ko­le­gos la­bai jau to­kio­mis rim­to­mis fra­zė­mis kal­bė­jo, aš pa­si­steng­siu kal­bė­ti pa­pras­tai, tai yra kas mums šian­dien rū­pi. Ko­dėl ma­lo­nu, kad aš čia ga­liu pa­si­sa­ky­ti? Nes kiek vy­ko ši­tos svei­ka­tos re­for­mos svars­ty­mų, re­for­mos or­ga­ni­za­to­rius, tai yra Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos ko­man­da, ne­at­sa­kė nė į vie­ną klau­si­mą, ku­rį mes pa­tei­kė­me. Vi­są lai­ką bū­da­vo vie­nas at­sa­ky­mas: pra­dė­si­me re­for­mą, ta­da ir pa­kal­bė­si­me. To­kia yra si­tu­a­ci­ja. To­dėl aš pra­dė­da­mas no­riu per­duo­ti trum­pai to­kią pa­sta­bą mū­sų Gy­dy­to­jų są­jun­gos ta­ry­bos, kad tei­sin­ga re­for­ma yra pats nuo­sta­biau­sias da­ly­kas ir la­bai rei­ka­lin­gas, bet dėl blo­gos ir ne­pa­reng­tos re­for­mos pir­miau­sia yra gė­da jos ren­gė­jams ir gė­da tiems, ku­rie ją pa­tvir­ti­no. Tai nė­ra blo­giau­sias da­ly­kas – blo­ges­nis da­ly­kas tai, kad tai yra bė­da mū­sų pa­cien­tams ir var­gas mū­sų gy­dy­to­jams. Bet tai dar nė­ra pats blo­giau­sias da­ly­kas – blo­giau­sia yra tai, kad tai bus gal­vos skaus­mas val­džiai ir pa­pil­do­mų pi­ni­gų iš­me­ti­mas grą­ži­nant su­griau­tą svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mą at­gal į vė­žes. Štai to­kia yra pro­ble­mė­lė.

Jei­gu ta pro­ble­ma bū­tų tik vie­na, tai jos ne­bū­tų iš vi­so. Pro­ble­ma yra tai, kad yra dar ir vi­sų mū­sų tei­sės ak­tų pa­žei­di­mas reg­la­men­tuo­jant, kaip vyks­ta re­for­ma, ypač Kon­sti­tu­ci­jos. Sa­ky­ki­me, ar kaž­kas su­si­pa­ži­nęs, ar ne su ši­ta struk­tū­ra, aš il­gai ne­kal­bė­siu, aš pa­sa­ky­siu tik ke­le­tą mo­men­tų, ku­rie yra skelb­ti jau su įsta­ty­mo pa­kei­ti­mu.

Su­kur­tas svei­ka­tos cen­tras. Ji­sai įra­šy­tas į įsta­ty­mą prie me­di­ci­nos įstai­gų. Kol kas nie­kas ne­ga­li pa­aiš­kin­ti, ko­kia me­di­ci­nos įstai­ga yra svei­ka­tos cen­tras. Iki šiol ne­pa­aiš­ki­no ir kol kas nie­kas ne­ga­li pa­aiš­kin­ti. Bet ra­do­me vie­tą – įra­šė­me.

To­liau. Pa­si­ro­do, cen­tras ga­li bū­ti tri­jų rū­šių: struk­tū­ri­nis, funk­ci­nis ir funk­ci­nis struk­tū­ri­nis. Vėl keis­ta, Lie­tu­va, at­ro­do, ne­la­bai di­de­lė ša­lis ir šiaip pa­gal Kon­sti­tu­ci­ją žmo­nėms tu­ri bū­ti… vals­ty­bė at­sa­ko už vie­no­dą ir tei­sin­gą svei­ka­tos ap­sau­gos pa­slau­gų tei­ki­mą ir prie­žiū­rą sa­vo pi­lie­čiams. Vi­si trys cen­trai jau skir­tin­gai re­gio­nuo­se teiks svei­ka­tos prie­žiū­rą, to­dėl įver­tin­ti, ku­ris čia ge­res­nis, ar tas cen­tras, ar ki­tas, mes ne­ga­li­me šian­dien, bet, pa­vyz­džiui, Ra­sei­niuo­se gy­ven­to­jas ga­li gau­ti vi­sai ki­to­kią pa­slau­gą pa­gal tą cen­trą ne­gu Kė­dai­niuo­se. Aš ma­nau, kad tai yra tik­rai jau Kon­sti­tu­ci­jos kaip ir pa­žei­di­mas, nes iš­ski­ria­mas skir­tin­gu­mas. Šian­dien to skir­tin­gu­mo nė­ra, kaip jūs ži­no­te.

To­li­mes­nis da­ly­kas. Vi­sur reg­la­men­tuo­ja­ma ir ro­do­mos skaid­rės, kad ta nuo­sta­bi re­for­ma vy­ko Slo­vė­ni­jo­je. Tur­būt te­ko tai ir­gi gir­dė­ti. Aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad tai yra ne­tei­sy­bė. Slo­vė­ni­jo­je vy­ko ši­ta re­for­ma, bet ji­nai jau yra su­griu­vu­si. Jau su­griu­vu­si ir slo­vė­nai (nes tos skaid­rės iš jų bu­vo pa­im­tos) mums, ka­dan­gi mes esa­me ben­dra Eu­ro­pos gy­dy­to­jų są­jun­gos struk­tū­ra, da­vė at­sa­ky­mą. At­sa­ky­mas bu­vo la­bai il­gas, bet, sa­ko, mes jums su­for­mu­luo­si­me du klau­si­mus. Pir­mas, tai yra ne­kom­pe­ten­tin­gai pa­ruoš­ta re­for­ma, ku­rios dai­gus mes jau ma­to­me. Ir ant­ras klau­si­mas, kad ta ko­man­da, ku­ri tu­rė­jo da­ry­ti re­for­mą, ne­ži­no­jo, ką da­ry­ti.

Tai­gi, per­ei­nant prie an­tro klau­si­mo, taip pat ei­na vėl mi­nis­te­ri­jos įsa­ky­mai, ku­rie tie­siog la­bai įdo­mūs. Lė­šų kie­kis re­a­liai ne­pa­di­di­na­mas. Šei­mos gy­dy­to­jų ko­man­dai fak­tiš­kai pri­klau­sė du as­me­nys, kai kur trys, da­bar bus aš­tuo­ni ir jie kaž­ką vyk­dys. Pa­žiū­rė­jo­me mes įdo­mų do­ku­men­tą (tie­siog dėl ko jis ir įdo­mus, aš tie­siog jį no­riu pa­gar­sin­ti), tai yra kaip bus įdar­bi­na­mi žmo­nės. Gy­dy­to­ja, slau­gy­to­ja, aku­še­ris ir vi­si ki­ti, ne­no­riu aš jų var­din­ti dėl lai­ko sto­kos, įdar­bi­na­mi ir pa­ra­šy­tos jų pa­rei­gy­bės. Bet at­si­ran­da du la­bai svar­būs as­me­nys, re­kla­mo­je ro­do­ma, kaip jie sto­vi su­si­ki­bę už ran­kų, – tai at­ve­jo va­dy­bi­nin­kas ir apy­lin­kės ad­mi­nist­ra­to­rius. Į ši­tas pa­rei­gas, pa­ra­šy­ta mi­nis­te­ri­jos raš­te, pri­ima­ma be ap­ri­bo­ji­mų. Va­di­na­si, kas no­ri, tas ga­li bū­ti pri­im­tas: ga­li bū­ti va­ly­to­ja, ga­li bū­ti dar kaž­kas, kaip aš sa­kau, gal net ir iš zo­nos grį­žęs pi­lie­tis, ir jie vyk­dys ši­tą mū­sų re­for­mą. Mums at­ro­do šiek tiek ne­su­pran­ta­ma.

To­liau. Vėl mes kal­ba­me apie tai, kad tai bus naš­ta svei­ka­tos ap­sau­gai, o šiaip yra net­gi ir mi­nu­sas. Li­go­nių ka­sų raš­tas sa­ko, kad ba­zi­nis ap­mo­kė­ji­mas bus už pri­ra­šy­tą gy­ven­to­ją, di­fe­ren­ci­juo­jant į ko­man­dą, ir iš­skir­ta, kad gy­dy­to­jas, slau­gy­to­ja, ta se­no­ji ko­man­da, čia ne­pri­klau­so – tie nau­jie­ji ad­mi­nist­ra­to­riai pri­klau­so. Vis­kas bū­tų ge­rai, bet ne­ga­li­ma ši­taip da­ry­ti, ka­dan­gi vi­si ži­no, ir tos pa­čios li­go­nių ka­sos, kad įkai­nis nu­sta­to­mas pa­gal am­žių ir įsta­ty­mas tai reg­la­men­tuo­ja. Skir­tin­guo­se re­gio­nuo­se ne­ga­li bū­ti skir­tin­gų įkai­nių už su­teik­tą pir­mi­nio svei­ka­tos prie­žiū­ros ly­gio pa­gal­bą. Tai jau aiš­ku, kad įsta­ty­mo pa­kei­ti­mas…

Ir bai­giant, kad ne­sa­ky­tu­mė­te, čia ga­li bū­ti dar daug dis­ku­si­jų, kad mes ne­kal­bė­tu­me, kad tai tik­rai ga­li bū­ti, pa­skai­čia­vo­me. Pa­skai­čia­vo­me, kad, na, da­vė to­kį pro­cen­tą, aš jo taip ne­ma­čiau, bet 6,7 % įkai­nio di­di­ni­mas. 6,7 % šei­mos gy­dy­to­jo ko­man­dai per mė­ne­sį duo­da 400 eu­rų pa­pil­do­mai. 400 eu­rų pa­pil­do­mai. Kaip jūs ma­to­te, už tuos 400 eu­rų tu­rės dirb­ti tie še­ši pa­pil­do­mi as­me­nys. Kiek jie už­dirbs, ir­gi tru­pu­tį man at­ro­do keis­to­ka.

Tai­gi, net ir lė­šų nė­ra skir­ta. Jei­gu nė­ra skir­ta lė­šų, dėl ko ir iš­ki­lo ši pro­ble­ma mū­sų me­di­ci­nos vi­suo­me­nė­je, lė­šas už­dir­ba tik šei­mos gy­dy­to­jas, va­di­na­si, jis ko­man­dai tu­rė­tų mo­kė­ti iš sa­vo už­dirb­tų lė­šų. Gy­dy­to­jai ne­su­tin­ka su šia po­zi­ci­ja ir tik­rai su ja ne­su­tiks. To­dėl yra mū­sų toks krei­pi­ma­sis į Sei­mą ir ke­le­tas to­kių pa­siū­ly­mų.

Pir­mas. Jei­gu dar yra ga­li­my­bė, stab­dy­ti šį įsta­ty­mo vyk­dy­mą, dar kar­tą ap­svars­ty­ti šios re­for­mos ga­li­my­bes, ar ji iš­vis rei­ka­lin­ga, nes to­kia svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­ma, ko­kia yra Lie­tu­vo­je, yra vi­so­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Vie­naip ar ki­taip tru­pu­tį ski­ria­si ir funk­cio­nuo­ja jau tiek me­tų. Vis­kas vyks­ta čia ne­blo­gai, sa­ky­čiau. Tai vie­nas.

Ant­ras pa­siū­ly­mas. Mes tik­rai, kaip aš jau mi­nė­jau, ma­to­me ir įsta­ty­mų pa­žei­di­mų, ir Kon­sti­tu­ci­jos pa­žei­di­mų, to­dėl mes ir­gi kreip­si­mės į Sei­mą ar į Sei­mo na­rius, kad vis dėl­to šis klau­si­mas bū­tų per­duo­tas su vi­sais pa­žei­di­mais į Ad­mi­nist­ra­ci­nį teis­mą. Ar teis­mas pri­ims stab­dy­mą re­for­mos, ar ne­pri­ims, mes pa­sa­ky­ti ne­ga­li­me, bet ti­ki­mės, kad tai tik­rai tu­rės įvyk­ti, jei­gu nė­ra ki­tų prie­mo­nių.

Tai­gi, aš tik no­riu pa­sa­ky­ti, kad mes ti­ki­mės, kad bū­si­me iš­girs­ti. To­dėl aš ir džiau­giuo­si, kad šian­dien ga­lė­jau pa­si­sa­ky­ti, nes iki šiol, kaip aš mi­nė­jau, mes at­sa­ky­mų ne­ga­vo­me nė į vie­ną klau­si­mą. Ti­ki­mės, kad ne­bus pri­im­ti spren­di­mai, ku­rie bus ža­lin­gi mū­sų pa­cien­tams, gy­dy­to­jams. Jie, de­ja, no­riu pri­min­ti, ir mo­ka iš sa­vo mo­kes­čių už jiems su­tei­kia­mą pa­gal­bą. Ačiū už dė­me­sį. Jei­gu bus klau­si­mų, tik­rai at­sa­ky­siu.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas Liu­tau­rai. Klau­si­mų bus. Ma­to­me, kad yra už­si­re­gist­ra­vu­sių ko­le­gų.

 

Sei­mo na­rio, Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jo Au­re­li­jaus Ve­ry­gos pra­ne­ši­mas „Vals­ty­bė ar­ti žmo­gaus, kur jis be­gy­ven­tų“

 

Kvie­čiu į tri­bū­ną Sei­mo na­rį, Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ją A. Ve­ry­gą. „Vals­ty­bė ar­ti žmo­gaus, kur jis be­gy­ven­tų“ – jo pa­si­sa­ky­mo te­ma. Pra­šom, ger­bia­ma­sis.

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, na, iš tik­rų­jų iš­klau­sė­me la­bai rim­tų pa­si­sa­ky­mų. No­rė­čiau pa­ban­dy­ti juos šiek tiek api­ben­drin­ti. Pra­dė­siu gal­būt nuo to, kad vis dėl­to Lie­tu­va yra de­mo­kra­tinė vals­ty­bė ir Lie­tu­vos žmo­nės šią ka­den­ci­ją val­dy­ti ša­lį pa­ti­kė­jo li­be­ra­lioms jė­goms. Ten­ka tą pri­pa­žin­ti. Tik­rai ne kon­ser­va­ty­vioms, bet li­be­ra­lioms, ir tą spren­di­mą mes vi­si pri­va­lė­tu­mė­me gerb­ti.

Ta­čiau aki­vaiz­du, kad da­bar­ti­nės val­džios vals­ty­bei tai­ko­mi lais­vo­sios rin­kos prin­ci­pai ne tik kad ne­ska­ti­na vals­ty­bės pa­žan­gos, bet, at­virkš­čiai, ga­li­ma bū­tų sa­ky­ti, griau­na vals­ty­bės pa­ma­tus. Lie­tu­vo­je jau ran­da­si dyk­rų, kur ke­lias­de­šimt ki­lo­met­rų spin­du­liu nė­ra ban­ko, nė­ra paš­to, nė­ra svei­ka­tos ir švie­ti­mo pa­slau­gų. O vie­šo­jo trans­por­to tin­klas, ku­ris už­tik­rin­tų tų pa­slau­gų pa­sie­kia­mu­mą, iki šiol yra ne­su­kur­tas, apie jį yra tik­tai kal­ba­ma.

Ne­mok­šiš­kai vyk­do­mos svei­ka­tos pa­slau­gų, švie­ti­mo tin­klo per­tvar­kos vi­siš­kai ig­no­ruo­ja es­mi­nį prin­ci­pą, kad šių įstai­gų, tai yra li­go­ni­nių ir mo­kyk­lų, vei­ki­mą už­tik­ri­na ne fi­nan­sai ir šiuo­lai­ki­nė įran­ga, o pir­miau­sia gy­dy­to­jai ir mo­ky­to­jai. To pa­da­ri­nys – me­di­ci­nos per­so­na­las ma­siš­kai per­ei­na dirb­ti į pri­va­čias gy­dy­mo įstai­gas, mo­ky­to­jai šiuo me­tu strei­kuo­ja, o Vy­riau­sy­bė pa­pir­ki­nė­ja sa­vi­val­dy­bes, ža­dė­da­ma mi­li­jo­nus eu­rų toms, ku­rios op­ti­mi­zuos kri­ti­nių pa­slau­gų tin­klus. De­ja, jau aki­vaiz­du, kad tie ža­dė­ti mi­li­jo­nai ir lie­ka tik ža­dė­ti, o kai ku­rios sa­vi­val­dy­bės grei­tai iš vi­so liks be vals­ty­bi­nių svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų. Ir to­kius ima­mus pi­ni­gus ga­li­ma bū­tų pa­ly­gin­ti su pi­ni­gais, ima­mais už sa­va­no­riš­ką eu­ta­na­zi­ją, tai yra už sa­vo­tiš­ką su­mo­kė­ji­mą už sa­vo sa­va­no­riš­ką su­si­nai­ki­ni­mą. Ma­tant to­kias ini­cia­ty­vas kaip leng­va­ti­nių pa­sko­lų jau­noms šei­moms ap­kar­py­mą, ky­la na­tū­ra­lus klau­si­mas – gal da­bar­ti­nė val­džia no­ri ty­čia vi­sus Lie­tu­vos gy­ven­to­jus su­va­ry­ti tik į Vil­nių, Kau­ną ir Klai­pė­dą, o gal tie­siog iš­va­ry­ti į už­sie­nį, nes ir di­de­liuo­se mies­tuo­se yra nu­ma­to­mi jau­noms šei­moms ap­ri­bo­ji­mai gau­ti leng­va­ti­nę pa­sko­lą pir­ma­jam būs­tui. Rei­kė­tų pri­min­ti ir šios Vy­riau­sy­bės spren­di­mus, ku­riais šim­tai mi­li­jo­nų eu­rų iš re­gio­nų bu­vo nu­kreip­ti į Vil­nių ir tik dėl są­mo­nin­gų pi­lie­čių ir Eu­ro­pos par­la­men­ta­ro B. Ro­pės pa­stan­gų bent da­lis šių pi­ni­gų bu­vo su­grą­žin­ta re­gio­nams, tai yra ke­li šim­tai mi­li­jo­nų eu­rų. Gi­ria­ma­si, kad pas­ta­ruo­ju me­tu į Lie­tu­vą at­vyks­ta dau­giau žmo­nių nei iš­vyks­ta, ta­čiau nu­ty­li­ma, kad to­kį gra­žų mi­ra­žą su­ku­ria tik nuo ka­ro bė­gan­tys uk­rai­nie­čiai ir nuo ti­ro­no A. Lu­ka­šen­kos sprun­kan­tys bal­ta­ru­siai. Ig­no­ruo­ja­mi ver­slo per­spė­ji­mai apie di­de­lę grės­mę eko­no­mi­kos au­gi­mui ir ab­sur­diš­kai kai­šio­ja­mi pa­ga­liai in­ves­ti­ci­joms. Kal­ba­me apie ža­li­ą­jį kur­są, ta­čiau tuo pat me­tu ESO ne­iš­duo­da lei­di­mų at­si­nau­ji­nan­čios ener­ge­ti­kos ge­ne­ra­ci­jai. Ke­lių tin­klas ver­čia rau­do­nuo­ti prieš kai­my­nus len­kus ir lat­vius. Dar ne­se­niai mes ap­lenk­da­vo­me len­kų ke­lius, da­bar pa­na­šu, kad len­kai ap­lenks mū­sų ke­lius. Vė­luo­ja­ma pa­leis­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos in­ves­ti­ci­jas, o ver­slas, ku­ris nu­lems, ar re­gio­nuo­se bus dar­bo vie­tų, vis dar pa­so­din­tas ant at­sar­gi­nių pa­ta­rė­jų suo­le­lio re­gio­no plėt­ros ta­ry­bo­se.

Tai­gi re­ziu­muo­da­mas no­riu pri­min­ti da­bar­ti­nei val­džiai, kad vals­ty­bės tiks­las yra ne su­nai­kin­ti sa­ve tau­pant vi­sur, kur įma­no­ma, bet teik­ti sa­vo pi­lie­čiams ko­ky­biš­kas pa­slau­gas, tai yra ties­ti ke­lius, už­tik­rin­ti švie­ti­mą, svei­ka­tos ap­sau­gą ir so­cia­li­nę rū­py­bą. Tai pa­vyks­ta Len­ki­jai, tai tu­rė­tų pa­vyk­ti ir Lie­tu­vo­je. Dė­ko­ju.

PIRMININKAS. Ačiū ger­bia­mam Au­re­li­jui. Da­bar bus ga­li­my­bė pa­klaus­ti. Ir pir­mas klau­sia V. Ąžuo­las. Taip pat no­riu pri­min­ti, kad pa­si­sten­ki­te klau­si­mą su­for­mu­luo­ti maž­daug per mi­nu­tę, o at­sa­ky­mą per po­rą mi­nu­čių ir pa­sa­ky­ki­te, kam ad­re­suo­ja­te klau­si­mą. Ačiū. Pra­šau, Va­liau.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš no­rė­čiau pa­klaus­ti B. Mar­kaus­ką, ka­dan­gi jis ir Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos veik­lo­je da­ly­vau­ja, ir yra kaip me­ras, ma­to iš ar­čiau, kas vyks­ta. Kaip jūs ver­ti­na­te ap­skri­tai val­dan­čių­jų veiks­mą, kad, kas­kart at­neš­da­mi biu­dže­tą, biu­dže­tą at­ne­ša val­dan­tie­ji, jie nu­ma­to ta­me biu­dže­te, kiek pla­nuo­ja pa­nau­do­ti ES lė­šų. Bet ką mes ma­to­me? Kiek­vie­nais me­tais jie pla­nuo­ja pa­nau­do­ti 3–3,5 mlrd. ES lė­šų, bet fak­tas daž­niau­siai bū­na iki mi­li­jar­do, tai, va­di­na­si, jie net­gi sa­vo pla­ną, ku­rį už­si­brė­žia biu­dže­te, vyk­do tik­tai apie 30 %. O yra sa­ko­ma, kad, re­gio­ni­nės plėt­ros ta­ry­bos, pa­lau­ki­te pi­ni­gų, mes čia dar kaž­ką gal­vo­ja­me, kaž­ko­kius me­cha­niz­mus. Dar­že­lių gru­pių kū­ri­mas, kas pri­klau­so pa­gal įsta­ty­mus, ir ki­ti da­ly­kai vėl lie­ka to­kios lau­ki­mo sta­di­jos. Iš tik­rų­jų kaip reik­tų ver­tin­ti tą si­tu­a­ci­ją ir kaip re­gio­nai tą si­tu­a­ci­ją ver­ti­na, kad Vy­riau­sy­bė tu­ri ES pi­ni­gų, bet jų ne­duo­da? Ko­kios pa­sek­mės to ne­da­vi­mo, ką bu­vo ga­li­ma pa­da­ry­ti už tuos pi­ni­gus prieš me­tus ar dve­jus me­tus ir ką ga­li­ma pa­da­ry­ti šian­dien, koks nu­ver­tė­ji­mas? Ačiū.

PIRMININKAS. Taip, ger­bia­mas Bro­niau, pra­šau.

B. MARKAUSKAS. Ačiū, ger­bia­mas Va­liau Ąžuo­lai, už klau­si­mą. Tai iš tie­sų aš dar pa­kan­ka­mai nau­jas kaip Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos vi­ce­pre­zi­den­tas, bet ne­se­niai vy­ko val­dy­bos po­sė­dis ir mes ki­ta­me val­dy­bos po­sė­dy­je nu­spren­dė­me nag­ri­nė­ti tur­būt vi­siems ir­gi ži­no­mą ak­tu­a­lų klau­si­mą dėl vals­ty­bės ke­lių fi­nan­sa­vi­mo. Aiš­ku, mes įvai­riais for­ma­tais ban­do­me at­kreip­ti Vy­riau­sy­bės dė­me­sį. Ry­toj mes ry­te tu­rė­si­me žie­di­nių sa­vi­val­dy­bių, tai yra Vil­niaus, Kau­no, Klai­pė­dos, Aly­taus, Šiau­lių ir Pa­ne­vė­žio ra­jo­nų, me­rų su­si­ti­ki­mą, kur kal­bė­si­me bū­tent dėl švie­ti­mo pro­ble­mų. Toks keis­tas su­ta­pi­mas, da­bar, ži­no­te, me­ras tu­ri pa­si­ra­ši­nė­ti daug įvai­rių do­ku­men­tų, ir klau­siau­si kon­fe­ren­ci­jos, bet kar­tu ir pa­si­ra­ši­nė­jau, ir iš Lie­tu­vos Res­pub­li­kos švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­jos at­ėjo at­sa­ky­mas į mū­sų raš­tą dėl fi­nan­sa­vi­mo sky­ri­mo iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo in­fra­struk­tū­rai plė­to­ti. At­sa­ky­me la­bai aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kad nau­jų pi­ni­gų ne­bus, ir pa­žy­mė­ta, kad nau­jų iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo vie­tų kū­ri­mas dė­me­sį ski­riant anks­ty­vo­jo am­žiaus vai­kų ug­dy­mui, ne­ga­lią tu­rin­tiems mo­ki­niams ir ki­tiems mo­ki­niams pa­vė­žė­ti iki ir iš ug­dy­mo įstai­gos, leng­vai pri­tai­ko­mų trans­por­to prie­mo­nių įsi­gi­ji­mas tu­rė­tų bū­ti nu­ma­to­mas iš re­gio­ni­nių pi­ni­gų.

Aš ga­liu pa­mi­nė­ti mū­sų sa­vi­val­dy­bės pa­vyz­dį, kad šiuo me­tu mes pri­va­čiuo­se dar­že­liuo­se tu­ri­me apie 1 tūkst. vie­tų. Va­di­na­si, sa­vi­val­dy­bė ne­už­tik­ri­na jau 1 tūkst. vie­tų sa­vi­val­dy­bės dar­že­liuo­se. Va­di­na­si, mums rei­kia sta­ty­ti bent pen­kis dar­že­lius. Aš mi­nė­jau skai­čius, kad sep­ty­ne­riems me­tams mū­sų vi­sas biu­dže­tas vi­soms mi­nis­te­ri­jos prie­mo­nėms įvyk­dy­ti yra 34 mln. Vien dar­že­liams pa­sta­ty­ti mums rei­kia gal 50 mln.

To­kie at­sa­ky­mai tru­pu­tį glu­mi­na. Anks­čiau dar gir­dė­da­vo­me, kad yra nu­ma­to­mos lė­šos iš Eu­ro­pos gai­vi­ni­mo pla­no, o šian­dien kaž­kaip tų pi­ni­gų nie­kur ne­bė­ra li­kę. Vi­sa pa­na­cė­ja yra bū­tent San­glau­dos fon­das, re­gio­ni­niai pi­ni­gai. Ži­no­ma, kad Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja ir­gi sten­gia­si į tai re­a­guo­ti, ren­gia­me tas po­zi­ci­jas, bet kiek į tai yra at­si­žvel­gia­ma, tur­būt… Taip, tu­ri­me mes pe­ri­odi­nį su­si­ti­ki­mą su Vy­riau­sy­be, dvi­ša­lius su­si­ta­ri­mus, tai kar­tais iš­girs­ta, kar­tais ne. Ži­no­ma, kon­kre­taus at­sa­ky­mo, kur tie pi­ni­gai vis dėl­to dings­ta, tai mes taip ir ne­tu­ri­me. Bet mes, kaip sa­vi­val­dy­bės, kaip re­gio­nai, vėl­gi ne­ga­li­me vyk­dy­ti sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mų sa­vo gy­ven­to­jams, kad ir švie­ti­mo.

Ir, sa­ky­kime, mums ypač svar­bi pro­ble­ma yra van­dent­var­ka. Tai ir pa­vir­ši­nės nuo­te­kos, ir nuo­te­kų tvar­ky­mas, nes rei­kia pri­pa­žin­ti, kad di­džiu­liai… Tar­kime, pas mus di­džiau­si Lie­tu­vo­je Di­tu­vos so­dai, ku­riuo­se gy­ve­na apie 5 tūkst. gy­ven­to­jų ir ne­tu­ri cen­tra­li­zuo­tų tin­klų. Tai, ne­ži­nau, mes ir­gi gau­na­me to­kius at­sa­ky­mus, mums nu­ro­do to­kius šal­ti­nius, ku­riuo­se tų pi­ni­gų nė­ra. Kaip mums įgy­ven­din­ti tuos įsi­pa­rei­go­ji­mus, tai aš tik­rai ne­ga­liu pa­sa­ky­ti.

PIRMININKAS. Na, taip, di­le­mi­nis klau­si­mas. Kur dings­ta pi­ni­gai, iš tik­rų­jų nie­kas ne­ži­no. Ge­rai.

Klau­sia S. Tu­mė­nas. Ruo­šia­si K. Ma­siu­lis. Pra­šau, ger­bia­mas Sta­sy.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Pir­miau­sia no­riu pa­dė­ko­ti vi­siems pra­ne­šė­jams už ak­tu­a­lius, bet ge­ro­kai ne­links­mus pra­ne­ši­mus.

Krei­piuo­si į Lie­tu­vos pra­mo­ninin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos vi­ce­pre­zi­den­tą A. Stul­pi­ną. Sma­gu, ger­bia­mas vi­ce­pre­zi­den­te, ma­ty­ti Šiau­lių kraš­to at­sto­vą, ži­no­mą ver­sli­nin­ką, ku­ris prak­ti­ko­je ži­no vi­sas ši­tas pro­ble­mas, ir dar liūd­niau, kai jums, at­sa­kin­gam už re­gio­nų po­li­ti­ką, ten­ka sa­ky­ti, kad re­gio­nų po­li­ti­kos vi­sai nė­ra. Jūs pui­kiai ži­no­te, kad re­gio­nų eko­no­mi­kos krau­jo­ta­ka yra ma­žos įmo­nės, in­di­vi­du­a­lios įmo­nės, ku­rios pa­ty­rė di­džiu­lį šo­ką po su­stab­dy­mo bet ko­kių veiks­mų su Ki­ni­ja. Di­džio­sioms įmo­nėms Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­ja pa­si­sten­gė šiek tiek amor­ti­zuo­ti, nu­krei­pė į Tai­va­ną ir taip to­liau. To ne­tu­rė­jo ga­li­my­bių da­ry­ti ma­žos įmo­nės.

Ger­bia­mas vi­ce­pre­zi­den­te, ar tos įmo­nės, ku­rios pa­ty­rė tą šo­ką iš­stum­tos vi­siš­kai iš ben­d­ra­dar­bia­vi­mo su Ki­ni­ja, at­si­ga­vo, ar dau­ge­lis jų iš vi­so už­si­da­rė, ar jos pa­jė­gė at­si­sto­ti ant ko­jų?

Ant­ras da­ly­kas. Jūs mi­nė­jo­te (bu­vo pui­ku gir­dė­ti), tu­ri­te sa­vo kaip ir as­me­ni­nius uni­ver­site­tus, ku­riuos re­mia­te, še­fuo­ja­te, kaip Šiau­lių Si­mo­no Dau­kan­to in­ži­ne­ri­jos gim­na­zi­ją, vals­ty­bi­nę ko­le­gi­ją. Ar jūs ban­dė­te kal­bė­tis su Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­ja apie tuos ko­le­gi­jų keis­tus jun­gi­mus, keis­tas re­for­mas, ar jums ne­pa­vy­ko? Mums, po­li­ti­kams, ne­si­se­ka kal­bė­tis su Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­ja ši­ta te­ma, nes ji yra įsa­kiu­si ko­le­gi­joms iki gruo­džio mė­ne­sio su­ne­šio­ti kur­pai­tes ir pa­čioms nu­sta­ty­ti su­si­nai­ki­ni­mo ar pa­si­smau­gi­mo bū­dą. Ačiū. Du as­pek­tai, ku­riuos no­rė­čiau iš­girs­ti.

A. STULPINAS. La­bai ačiū už klau­si­mą, tik­rai pa­ban­dy­siu at­sa­ky­ti. Aiš­ku, Ki­ni­jos klau­si­mas tik­rai yra la­bai skau­dus ir jaut­rus. Iš tik­rų­jų, vie­na­reikš­miš­ko at­sa­ky­mo ne­ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti. To­kių duo­me­nų, ko­kio­se si­tu­a­ci­jo­se šian­dien kai ku­rios įmo­nės yra at­si­dū­ru­sios, apie kiek­vie­ną įmo­nę tik­rai ne­tu­rė­čiau, bet ben­dra­me kon­teks­te tik­rai ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tik­rai pir­mi žings­niai, ka­da bu­vo pri­im­tas spren­di­mas trauk­tis iš Ki­ni­jos ir nu­trau­ki­nė­ti dau­gia­me­tes gran­di­nes, kai ku­riems mū­sų ver­slams tai bu­vo skau­dus spren­di­mas, bet mes jį pri­ėmė­me to­kį, koks yra. Sten­gė­mės: ku­rie ga­lė­jo tą pa­da­ry­ti, iš kar­to tą pa­da­rė, o ku­rie ne­ga­lė­jo ši­to pa­da­ry­ti, da­ro at­ski­rais eta­pais. Šian­dien, ma­nau, iš tik­rų­jų mes ra­do­me ki­tus ža­lia­vų tie­kė­jus, ku­rie tik­rai yra ne blo­ges­ni, o kar­tais net­gi ir ge­res­ni. Aš ki­taip ma­nau, ne­ma­ny­čiau, kad čia tik­rai yra to­kia di­džiu­lė pro­ble­ma, ku­rios mes, ver­slas, ne­ga­lė­tu­mė­me iš­spręs­ti. Mes ją spren­dė­me. Pui­kiai at­si­me­na­me laik­me­tį su ta pa­čia Ru­si­ja, da­bar su Ki­ni­ja tu­ri­me. Ver­slas pri­si­tai­ko prie vis­ko. Aiš­ku, kar­tais skau­du bū­na, bet tai yra ne­pa­ju­di­na­mas klau­si­mas ir mes tą pri­ima­me na­tū­ra­liai.

Ant­ras mo­men­tas da­bar dėl Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­jos pri­im­tų spren­di­mų dėl jun­gi­mo­si. Iš tik­rų­jų, kai ku­riems re­gio­nams tik­rai pa­si­se­kė ir tai svei­kin­ti­na, nes tik­rai tų ko­le­gi­jų gy­ve­ni­mas yra ne vi­sų vie­no­das ir kai ku­rios be­si­jung­da­mos tik­rai gau­na gel­bė­ji­mo­si ra­tą, kad iš tik­rų­jų pa­si­temp­tų ir, su­si­jun­gu­sios su stip­res­niais, gal pa­vyks (…). Tur­būt ži­no­te, ne vi­si jun­gi­mo­si eta­pai yra už­baig­ti, ne vi­si jų su­si­ta­ri­mai yra, bet tas pats… Ir jūs, ku­ris at­sto­va­vo­te šian­dien Šiau­lių re­gio­nui, tai mes, Šiau­liai, Pa­ne­vė­žys ir ta pa­ti Ute­na, tik­rai tu­ri­me dar de­ry­bi­nį ke­lią ir iki gruo­džio mė­ne­sio mes tik­rai ban­dy­si­me iš­spręs­ti.

Ki­taip ta­riant, yra pro­ce­sas, ku­ris vyks­ta, mes ja­me esa­me da­ly­viai, o ne spren­di­mų pri­ėmė­jai. De­ja, taip. Bet, aiš­ku, vi­są lai­ką pra­šo­me ir tie­siog dar kar­tą ir šian­dien pra­šo­me, kad į tuos pro­ce­sus, ku­rie tik­rai lie­čia re­gio­nus, ku­riems at­sto­vau­ju šian­dien, bū­tu­me pa­kvies­ti lai­ku, ga­lė­tu­mė­me iš­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę, koks tas re­gio­nas, kiek ta­me re­gio­ne ta pa­ti ko­le­gi­ja, ta švie­ti­mo sis­te­ma yra rei­ka­lin­ga tam re­gio­nui, ko­kios spe­cia­ly­bės rei­ka­lin­gos ir taip to­liau. Ka­da gau­na­me spren­di­mą, ką mes ga­li­me pa­veik­ti? Aiš­ku, su­si­ti­ki­nė­ja­me ir džiau­gia­mės, kad ran­da­me tų są­ly­čio taš­kų ieš­ko­da­mi, bet vi­sa tai žy­miai grei­čiau vyk­tų, jei­gu bū­tų tai pa­da­ro­ma lai­ku. Jei­gu at­sa­kiau į klau­si­mus, tai bū­siu… La­bai ačiū.

PIRMININKAS. La­bai ačiū. Klau­sia K. Ma­siu­lis. Ruo­šia­si R. Šar­knic­kas. Pra­šom, ger­bia­ma­sis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū or­ga­ni­za­to­riams už to­kią prak­ti­nę dis­ku­si­ją. Aš tru­pu­tį pa­si­gen­du jo­je aka­de­mi­kų, to­je sri­ty­je aš pats dir­bau ir do­mė­jau­si. No­rė­čiau už­duo­ti vie­ną to­kį klau­si­mą. Gal per tą lai­ką, kol esu po­li­ti­ko­je, kas pa­si­kei­tė. Jūs tu­ri­te in­for­ma­ci­jos dau­giau ne­gu aš, man duo­ki­te sėk­min­gą pa­vyz­dį vals­ty­bės, ku­ri ne­tu­ri re­gio­nų po­li­ti­kos pro­ble­mos ir taip sėk­min­gai sėk­min­gai tvar­ko­si, ir nė­ra rei­ka­lau­ja­ma taip: duo­ki­te dau­giau pi­ni­gų, re­gio­nai su­kles­tė­s, o re­gio­nai tik smun­ka, smun­ka ir smun­ka, o ir daug kur yra la­bai daug pi­ni­gų iš­mes­ta. Tai man pra­šom duo­ti ge­rą pa­vyz­dį, nes aš ne­ži­nau jo, gal man trūks­ta iš­si­la­vi­ni­mo. Tai vie­nas pra­šy­mas. Bet ku­ris, kas ži­no­te, pa­sa­ky­ki­te. An­driau, čia jū­s toks aka­de­miš­kas, gal ži­no­te.

Ki­tas klau­si­mas bū­tų tok­sai. Čia bu­vo tei­sin­gai, man at­ro­do, o ko­kie re­cep­tai vis dėl­to pri­stab­do? Aš ne­ma­nau, kad įma­no­ma kaž­ką dras­tiš­kai pa­keis­ti, bet pri­stab­do re­gio­nų nuos­mu­kį ar ny­ki­mą. Čia sėk­min­gai pa­sa­ky­ta – klas­te­ri­za­ci­ja. Tur­būt yra daug įvai­rių sub­jek­ty­vių fak­to­rių, ku­rių mes net ne­iš­nau­do­ja­me, ir ne­kal­ba­me, ir ne­ska­ti­na­me. Pa­vyz­džiui, ko­dėl Mo­lė­tai yra vi­sai rim­ta in­ves­ti­ci­ja, ar ne? Ko­dėl? Sub­jek­ty­vus fak­to­rius – tur­būt vie­ti­nis pa­trio­tiz­mas. Tas žmo­gus ga­lė­tų ir ki­tur in­ves­tuo­ti, bet štai ten in­ves­tuo­ja. Yra ir dau­giau sub­jek­ty­vių fak­to­rių. Ar yra pa­kan­ka­mi re­gio­nų ad­mi­nist­ra­ci­niai ge­bė­ji­mai tiems fak­to­riams iš­nau­do­ti? Pra­šom at­sa­ky­ti. Jūs čia tur­būt iš­ma­no­te tuos da­ly­kus.

PIRMININKAS. Ge­rai. Kas čia im­tų­si? Ger­bia­mas G. Sur­plys, po to A. Ro­ma­nov­skis. Pra­šom. Pra­šom, An­driau, jūs. Mi­nu­tė­lę.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš vi­są lai­ką gir­džiu ir gir­džiu, man la­bai au­sį rė­žia. Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja, Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja. Pa­lau­ki­te, dar­že­lių, gy­dy­to­jų ir pa­na­šiai pro­ble­mos yra Vil­niu­je. Ar­ba ka­na­li­za­ci­jos sto­ka. Vil­niu­je ly­giai taip pat yra pro­ble­ma, tik ki­to­kio mas­to ne­gu re­gio­nuo­se. Aš ma­tau, kad di­de­lės in­te­re­sų san­kir­tos, bet, at­ro­do, tik tą re­gio­ni­nį as­pek­tą mes gir­di­me. Ar nė­ra čia in­te­re­sų san­kir­tos? Gal aš klys­tu.

PIRMININKAS. Pra­šom, ger­bia­mas An­driau.

A. ROMANOVSKIS. Ge­rai. At­sa­kau į pas­ku­ti­nį klau­si­mą. Tik­riau­siai ob­jek­ty­vu yra tai, kad Vil­nius tu­ri dau­giau pi­ni­gų, tai yra Vil­nius su­mo­ka, ne­gu gau­na. De­ja, bet tai yra ob­jek­ty­vu. Čia klau­si­mas, rei­kia duo­ti ar ne, kai kaž­kas re­gio­nuo­se ne­tu­ri tų pi­ni­gų. Ma­no te­zė: vis dėl­to pa­rei­ga, kad tam tik­ras iš­ly­gi­ni­mas tu­rė­tų bū­ti. Tik­riau­siai toks ir yra re­gio­nų po­li­ti­kos fun­da­men­ta­lus da­ly­kas. Ge­rų pa­vyz­džių aš ga­lė­čiau… Man at­ro­do, ar­ti­miau­sio­mis die­no­mis Lie­tu­vo­je lan­ky­sis Šiau­rės Rei­no-Vest­fa­li­jos mi­nist­ras pir­mi­nin­kas. Aš ne­ži­nau, ar dau­ge­lis ži­no, kur yra to­kia že­mė Vo­kie­ti­jo­je, bet to­je že­mė­je yra dvi la­bai stam­bios įmo­nės, jos tik­tai te­nai, tai yra di­džiu­lė ener­ge­ti­kos ben­dro­vė RWE ir far­ma­ci­jos ben­dro­vė „Ba­y­er“. Ten yra jų būs­ti­nės, jos te­nai vei­kia. Aš sa­ky­čiau, kad Eu­ro­po­je dau­ge­liu at­ve­jų skan­di­na­vai, vo­kie­čiai, aust­rai, olan­dai yra ge­ros re­gio­ni­nės po­li­ti­kos pa­vyz­džiai, kur vis dėl­to yra taip. Pa­vyz­džiui, aš bu­vau Aust­ri­jo­je vie­na­me vi­siš­kai ne­di­de­lia­me mies­te­ly­je, ten yra di­džiu­lės kor­po­ra­ci­jos „Red Bull“ būs­ti­nė. Ar­ba jei­gu jūs va­žiuo­tu­mė­te per Švei­ca­ri­ją, ma­ty­tu­mė­te, kad Švei­ca­ri­jo­je vi­siš­kai ma­žuo­se mies­te­liuo­se, apie jų eg­zis­ta­vi­mą mes kar­tais net ne­ži­no­me, vei­kia stam­bios kor­po­ra­ci­jos. Ir tai vėl­gi vie­nas iš es­mi­nių da­ly­kų, pa­vyz­džiui, mo­kes­ti­nės po­li­ti­kos klau­si­mais, kaip tu tuos klau­si­mus de­ri­ni, kiek tu vis dėl­to duo­di lais­vės. Ge­ras pa­vyz­dys Lie­tu­vo­je bu­vo lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos. Pri­si­min­ki­me, tai yra iš tik­rų­jų ge­ras pro­jek­tas, pa­si­tei­si­nęs, dau­ge­liu at­ve­jų cen­tri­nės val­džios spren­di­mas duo­ti mo­kes­ti­nių leng­va­tų re­gio­nams pa­dė­jo. Aš tik­riau­siai ne­sa­ky­čiau, kad pas mus yra tra­giš­ka, gal aš ne­bū­čiau toks ka­te­go­riš­kas, kad vis­kas yra blo­gai, bet tik­riau­siai ir po­žiū­rio pa­si­kei­ti­mas, ir vis dėl­to pri­pa­ži­ni­mas, kad taip, na­cio­na­li­nės val­džios pa­rei­ga yra su pi­ni­gais at­ei­ti į re­gio­nus.

Ki­ta ver­tus, yra ir re­gio­no pa­rei­ga tuos pi­ni­gus tei­sin­gai iš­leis­ti. Bet, pa­vyz­džiui, klas­te­ri­za­ci­jos klau­si­mas, ger­bia­mas Kęs­tu­ti, aš pri­si­me­nu, prieš rin­ki­mus jū­sų par­ti­jos pro­gra­mo­je bu­vo ker­ti­nis da­ly­kas, pen­ki, man at­ro­do, ar kiek es­mi­niai klas­te­riai. Klau­si­mas, kiek mes pa­ju­dė­jo­me? Pri­pa­žin­ki­me, sa­vi­val­da kar­tais ob­jek­ty­viai, ypač kai mes kal­ba­me apie už­sie­nio in­ves­ti­ci­jas, nė­ra pa­jė­gi dėl įvai­riau­sių da­ly­kų. Tai yra ir kom­pe­ten­ci­jos klau­si­mas. Čia yra bū­tent na­cio­na­li­nės val­džios ir agen­tū­rų prie­der­mė. Ne­ma­žai at­ve­jų ir bu­vo, kai bū­tent už­sie­nio in­ves­ti­ci­jos, štai Ak­me­nė­je ne­se­niai at­si­da­rė, be­je, lie­tu­viš­kos, iš da­lies už­sie­nio in­ves­ti­ci­jos, taip? Tų ge­rų pa­vyz­džių ir­gi yra. Ačiū.

PIRMININKAS. Dar pa­pil­dy­ti no­ri G. Sur­plys. Pra­šom.

G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, Jo­nai. Ačiū, Kęs­tu­ti, kad įžie­bė­te to­kią dis­ku­si­ją. Iš tik­rų­jų ne­rei­kia to­li ieš­ko­ti. An­drius pa­mi­nė­jo Ak­me­nę, jūs pa­mi­nė­jo­te Mo­lė­tus, aš gal dar pa­mi­nė­čiau Vi­sa­gi­ną. „In­ter­sur­gi­cal“ in­ves­ta­vo Vi­sa­gi­ne, ne tik Mo­lė­tuo­se. Ak­me­nė­je in­ves­ta­vo „Va­ka­rų me­die­nos gru­pė“, bet abiem at­ve­jais su­vei­kė tas tri­kam­pis: vie­tos val­džia, cen­tri­nė val­džia ir ver­slas.

Jei­gu mes už Lie­tu­vos sie­nų no­ri­me pa­žiū­rė­ti, tai An­drius pa­mi­nė­jo Aust­ri­ją. Aš ga­liu pa­sa­ky­ti, ma­čiau sa­vo aki­mis, kaip ten vei­kia tie smul­kūs pie­no ūkiai ir ta ko­o­pe­ra­ci­ja, ko mes Lie­tu­vo­je nie­kaip ne­su­ge­ba­me pa­da­ry­ti. Vėl­gi įsi­jun­gia vie­tos val­džia, cen­tri­nė val­džia ir pa­ti ūki­nin­kų sa­vi­val­da. Ir, aiš­ku, Len­ki­ja. Jei­gu jūs pa­žiū­rė­tu­mė­te, kaip Len­ki­jo­je yra su­tvar­ky­ta re­gio­ni­nė po­li­ti­ka, jūs pa­ma­ty­tu­mė­te, kad iš tik­rų­jų tai ga­li bū­ti. Iš prin­ci­po šian­dien ta mū­sų dis­ku­si­ja gal­būt į tai ir bu­vo orien­tuo­ta, kad pir­miau­sia mes su­tar­ki­me, ką mes da­ro­me, kas lyg ir bu­vo pa­da­ry­ta su ta Bal­tą­ja kny­ga pra­ėju­sio­je ka­den­ci­jo­je, o ta­da kryp­tin­gai dir­bant ver­slui, vie­tos sa­vi­val­dai ir cen­tri­nei val­džiai tik­rai ga­li­ma pa­da­ry­ti gra­žių da­ly­kų.

PIRMININKAS. Taip. Ačiū, ko­le­gos. Klau­sia R. Šar­knic­kas. Ruo­šia­si D. Ke­pe­nis.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Per­tvar­ką rei­kia da­ry­ti, kai yra mi­nu­sų, o ne kai žmo­nėms, pa­cien­tams yra ge­rai, jie yra pa­ten­kin­ti. Bet svei­ka­tos mi­nist­rui A. Dul­kiui tik­rai yra tur­būt nė mo­tais, juo­lab kad jis ir ne­tu­ri kom­pe­ten­ci­jos žmo­gaus iš svei­ka­tos sri­ties. Prieš 15 me­tų San­ta­ros kli­ni­kų gy­dy­to­jo kar­dio­lo­go pro­fe­so­riaus P. Šer­py­čio ini­cia­ty­va bu­vo įkur­tas Aly­taus li­go­ni­nės ir San­ta­ros kli­ni­kų sku­bios pa­gal­bos kar­dio­lo­gi­niams li­go­niams klas­te­ris: me­di­kai, slau­gy­to­jai, vai­ruo­to­jai. Į li­go­ni­nę pa­te­kę sun­kio­mis šir­dies li­go­mis ser­gan­tys pa­cien­tai rei­ka­lin­giems ty­ri­mams sku­biai bu­vo per­ve­ža­mi į San­ta­ros kli­ni­kas, o juos at­li­kus to­liau gy­dy­tis grą­ži­na­mi į Aly­taus li­go­ni­nę. Tas pats pa­vyz­dys bu­vo ir Ute­nos. Tai bu­vo pa­žan­gus klas­te­ris ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir vi­so­je Eu­ro­po­je. Bū­tent re­gio­nuo­se to­kie da­ly­kai bu­vo pa­da­ry­ti. Bu­vo nau­din­gas re­gio­no pa­cien­tams ir gy­dy­to­jams – pa­cien­tai gau­da­vo grei­tus, kva­li­fi­kuo­tus ty­ri­mus, o li­go­ni­nės gy­dy­to­jams tap­da­vo aiš­kes­nė gy­dy­mo tak­ti­ka.

Da­bar, pa­nai­ki­nus klas­te­rį, me­di­kams pa­dvi­gu­bė­jo dar­bo. Net vie­nas Sei­mo na­rys ap­kal­ti­no, kad me­di­kai yra kal­ti dėl mir­čių, net krei­pė­si į Ge­ne­ra­li­nę pro­ku­ra­tū­rą. Mes­ta di­džiu­lė dė­mė ant gy­dy­to­jų, dar­buo­to­jų, slau­gy­to­jų, ku­rių dir­ba apie 700. Kaip jiems su to­kio­mis min­ti­mis grįž­ti na­mo? Yra tik­rai gai­la ir liūd­na. Aš ma­nau, kad ne Aly­taus li­go­ni­nės me­di­kai, dar­buo­to­jai yra kal­ti, bet Svei­ka­tos mi­nis­te­ri­jos vi­sa sis­te­ma kal­ta ir jos po­žiū­ris. Nuo lie­pos 1-osios svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro A. Dul­kio įsa­ky­mu Aly­taus li­go­ni­nės ir San­ta­ros kli­ni­kų ben­dra­dar­bia­vi­mas dėl pa­gal­bos kar­dio­lo­gi­niams li­go­niams nu­trū­ko. Li­go­ni­nė­je ne­be­li­ko grei­to­sios pa­gal­bos, sku­bios. Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jai grą­ži­na­mas re­a­ni­mo­bi­lis, au­to­mo­bi­lis, ku­riuo kar­dio­lo­gi­niai li­go­niai iš Aly­taus li­go­ni­nės bu­vo ve­ža­mi į San­ta­ros kli­ni­kas ir par­ve­ža­mi at­gal. Ar ne­ma­no­te, kad tas da­ly­kas, ku­ris bu­vo pa­da­ry­tas neat­si­klau­siant tų re­gio­nų, tu­ri bū­ti vėl grą­žin­tas, nes mir­čių skai­čius tą taip pat ro­do? Ačiū. No­rė­čiau pa­klaus­ti ger­bia­mo at­sto­vo iš svei­ka­tos sri­ties.

PIRMININKAS. L. La­ba­naus­kas. Pra­šom.

L. LABANAUSKAS. La­bai ačiū už klau­si­mą. Taip, jūs esa­te vi­siš­kai tei­sus. Juo la­biau kad, sa­ky­ki­me, tų klas­te­rių pra­dė­ji­mas bu­vo la­bai tei­sin­gas, kaip jūs mi­nė­jo­te, ir po to jie tu­rė­jo tęs­tis. Dar dau­giau, to­se ba­zi­nė­se, kaip aš sa­kau, at­ra­mi­nė­se kli­ni­ko­se: San­ta­ros kli­ni­ko­se, Kau­no kli­ni­ko­se, yra su­kur­tos net ko­man­dos, ku­rios iš kar­to pa­si­jun­gia, jei­gu at­vyks­ta toks pa­cien­tas, sa­ky­ki­me. Šian­dien mes to­liau tą dar­bą vyk­do­me, bet, kaip jūs ir pa­mi­nė­jo­te, kai ku­rios gy­dy­mo įstai­gos kaž­ko­dėl, ne­aiš­ku, dėl ko­kių prie­žas­čių, ne­be­vyk­do ši­tų da­ly­kų, ne­be­vyk­do. Ko­dėl jos ne­vyk­do, mes ne­ga­li­me net at­sa­ky­ti, at­vi­rai aš jums at­sa­ky­siu, nes lyg ir vi­sos tos są­ly­gos tu­rė­tų bū­ti.

Bet čia grįž­tu ir prie to mū­sų pir­mojo ly­gio klau­si­mo, šiek tiek aš ne­spė­jau dėl lai­ko sto­kos pa­sa­ky­ti. Pats įdo­mu­mas yra tas, kaip jūs ir mi­nė­jo­te, siū­lo­mas kaž­koks sal­dai­nis, kaip bu­vo pa­mi­nė­ta, Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šos, sa­ky­ki­me, ką nors nau­jo su­kur­ti. Pir­miau­sia, tas sal­dai­nis yra skir­tas ne at­ly­gi­ni­mams, o kam nors re­or­ga­ni­zuo­ti. Kai mes re­or­ga­ni­zuo­ja­me, mes tu­ri­me pa­vyz­dį prieš dau­giau ne­gu ge­rų de­šimt me­tų, kai mes ga­vo­me to­kį sal­dai­nį, o po to jau la­bai skaus­min­gai jį il­gai čiul­pė­me, nes re­no­vuo­ti kai ku­rie sky­riai ma­žes­nė­se li­go­ni­nė­se tie­siog ne­tu­rė­jo dar­bo, bet už­da­ry­ti jų ne­tu­rė­jo­me tei­sės, nes ta­da tu­rė­tu­me grą­žin­ti pi­ni­gus. Kas įvy­ko prak­ti­ko­je? Prak­ti­ko­je ko­le­gos iš­lai­kė ko­le­gas, ku­rie tie­siog ne­tu­rė­jo dar­bo.

Da­bar ly­giai tą pa­tį ban­do­ma pa­da­ry­ti gąs­di­nant kaž­ko­kiu sal­dai­niu. Man te­ko ma­ty­ti, bai­giant, ši­tą pra­šy­mą tų sa­vi­val­dy­bių, ko joms rei­kia, kad kaž­ko­kią re­for­mą pa­da­ry­tų. Ži­no­ki­te, tuo­se pra­šy­muo­se nė­ra jo­kių dis­ku­si­jų apie kaž­ko­kius cen­trus, dar kaž­ką. Kaž­kas pra­šo grei­to­sios, kaip jūs mi­nė­jo­te, kaž­kas re­a­ni­mo­bi­lio pra­šo, kad per­vež­tų li­go­nį, – tai jo­kio ry­šio ne­tu­ri su ta re­for­ma. Bet už­dė­ję ant vir­šaus gal­vą, kaip sa­ko­ma, ar­ba už­ra­šą, kad tai re­for­ma, mes ga­li­me da­ry­ti, ką tik­tai no­ri­me. Tas mums vi­siš­kai ne­pa­tin­ka ir mes ne­su­tin­ka­me su tuo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia D. Ke­pe­nis. Ruo­šia­si G. Bu­ro­kie­nė. Dai­niau, pra­šau.

D. KEPENIS (LVŽSF). Dė­ko­ju. No­riu pa­klaus­ti pro­fe­so­riaus L. La­ba­naus­ko, ku­rį da­bar už­ima po­zi­ci­ja, da­bar truk­do at­sa­ki­nė­ti į klau­si­mus. Tai­gi, ger­bia­mas Liu­tau­rai, jūs kaip nie­kas ki­tas pui­kiai ži­no­te, kad svei­ka­tos sis­te­mos ap­kro­vi­mas ge­ro­kai su­ma­žė­tų, jei­gu veik­tų pa­do­riai li­gų pre­ven­ci­jos sis­te­ma. Pa­ban­dy­ki­te da­bar įver­tin­ti pa­gal de­šim­ties ba­lų sis­te­mą, kiek ji­nai šian­dien vei­kia, ko­kias pro­ble­mas jūs ma­to­te, ko­dėl ji­nai ne­vei­kia, ką rei­kė­tų mums pa­da­ry­ti, kad 75 % su­ma­žė­tų šir­dies li­gų, dia­be­to, vė­ži­nių, apie ką kal­ba PSO, jei­gu veik­tų li­gų pre­ven­ci­nė sis­te­ma. Ką mums da­ry­ti ir kaip ji­nai šian­die­ną at­ro­do, jū­sų aki­mis? Ačiū.

L. LABANAUSKAS. Tik­rai ge­ras klau­si­mas, ačiū už jį. Čia ly­giai taip pat, jei jūs ma­nęs da­bar pa­klaus­tu­mė­te, kas bus, jei­gu veiks ši­tie mis­ti­niai cen­trai. Pre­ven­ci­jos sis­te­ma. Yra ži­no­ma, ką ji­nai tu­ri da­ry­ti. Šian­die­ną jos re­a­liai kaip to­kios nė­ra, sa­ky­ki­me, ji­nai tu­rė­tų bū­ti su­kur­ta. Tam ir rei­kė­tų dė­ti pa­stan­gas, kad mes ją ga­lė­tu­me su­kur­ti. Šian­dien gy­dy­to­jai jos su­kur­ti ne­ga­li, ka­dan­gi ne jie ku­ria sis­te­mas. Jie tik ga­li pa­dė­ti, pa­tar­ti, tar­pi­nin­kau­ti ir taip to­liau. Va­di­na­si, tu­ri bū­ti aiš­kiai nu­ma­ty­ta vals­ty­bės po­li­ti­ka, kaip ši­tą li­gų pre­ven­ci­jos sis­te­mą su­kur­ti.

Prieš tai bu­vo ge­ras klau­si­mas, ly­giai taip pat bu­vo nu­ma­ty­ta klas­te­rių ši­ta po­li­ti­ka, ji­nai bu­vo įvyk­dy­ta ir da­vė tik­rai ne­ma­žą nau­dą žmo­nėms. Tai šiuo at­ve­ju mes lau­kia­me ši­to da­ly­ko, kaip sa­ko­ma, to­kios pro­gra­mos, kaž­ku­ri val­džia tu­rės tą pro­gra­mą pa­skelb­ti ir pra­dė­ti vyk­dy­ti. Vis­kas, dau­giau jo­kių ki­tų pro­ble­mų nė­ra čia. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia G. Bu­ro­kie­nė. Ruo­šia­si M. Oš­mians­kie­nė.

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ačiū, ger­bia­mi pra­ne­šė­jai, tik­rai la­bai įdo­mūs pra­ne­ši­mai ir no­riu pa­sa­ky­ti, kad ne­nu­ste­bi­no jie. Tik­rai ži­no­me, ne pir­mus me­tus tą pa­tį šne­ka­me ir nie­kas ne­si­kei­čia. Bet aš no­riu vi­sų pa­klaus­ti, gal­būt jūs tu­ri­te ko­kį re­cep­tą ar ži­no­te, kaip pa­da­ry­ti, nes re­gio­nai gy­vi tiek, kiek yra gy­vy­bės juo­se, tols­tant pa­slau­gai nuo žmo­gaus, žmo­gus iš re­gio­no iš­va­žiuo­ja ieš­ko­da­mas ge­res­nės vie­tos po sau­le, tai yra at­va­žiuo­ja į did­mies­čius. Sa­ky­ki­te, kaip iš­lai­ky­ti tą žmo­gų re­gio­ne, kaip pri­trauk­ti žmo­nes į re­gio­nus, gal jūs tu­ri­te ko­kį re­cep­tą ge­rą, kad ga­lė­tu­me ir mes pri­tai­ky­ti, kad tie re­gio­nai ne­mir­tų, kaip Gied­rius pa­čia­me pir­ma­me pra­ne­ši­me sa­kė? Dė­ko­ju.

PIRMININKAS. Pra­šau. Kas im­sis at­sa­ko­my­bės?

A. ROMANOVSKIS. Čia, aiš­ku, pats su­dė­tin­giau­sias klau­si­mas, nes to­kia si­dab­ri­nė kul­ka rei­ka­lin­ga, kad iš­spręs­tu­me ši­tą pro­ble­mą. Bet aš ma­nau, kad vie­nas iš da­ly­kų yra la­bai svar­bus – rei­kia, kad na­cio­na­li­nė val­džia la­biau pa­si­ti­kė­tų sa­vi­val­da, nes vis dėl­to sa­vi­val­da jau su­bren­do ir ji­nai jau ga­li bū­ti pa­kan­ka­mai at­sa­kin­ga už sa­vo spren­di­mus.

Ki­tas da­ly­kas, tik­riau­siai mums rei­kia gal­vo­ti apie tai, kad dau­ge­liu at­ve­jų re­gio­nai tu­ri bū­ti pa­to­gūs gy­ven­ti. Aš, pa­vyz­džiui, nie­ka­dos ne­bu­vau iš tų, ku­rie kri­ti­kuo­da­vo sa­vi­val­dy­bes, kad jos ten trin­ke­lė­mis vis­ką iš­de­da. Žmo­nėms, ku­rie ga­li dirb­ti, pa­vyz­džiui, Kau­ne ar­ba Vil­niu­je, ar­ba Klai­pė­do­je, bet gy­ven­ti 50 ki­lo­met­rų at­stu­mu, yra svar­bu ir ta psi­cho­e­mo­ci­nė ap­lin­ka, ir ap­lin­ka, ku­rio­je gy­ve­na. Pa­vyz­džiui, aš kaž­ka­da bu­vau Prie­nuo­se ir klau­siau: kaip jūs ver­ti­na­te, kad Prie­nuo­se pla­nuo­ja­ma ties­ti ke­lią iš Prie­nų į Kau­ną? Sa­ko, pui­ki min­tis, nes vi­siš­kai fun­da­men­ta­liai pa­keis vi­są re­gio­no at­ei­tį. Nu­ste­bau, kai Prie­nuo­se pa­ma­čiau nau­jus dau­gia­bu­čius, ku­rie ga­na bran­giai kai­nuo­ja. Ne­pa­ti­kė­si­te, tri­jų kam­ba­rių bu­tas apie 100–150 tūkst. eu­rų ir žmo­nės per­ka.

Aš sa­ky­čiau, tas orien­ta­vi­ma­sis į pa­slau­gas, čia tik­riau­siai ir švie­ti­mas, ir me­di­ci­na, yra svar­bus da­ly­kas, kad žmo­gus, gy­ven­da­mas te­nai, gau­tų pa­to­gias ir ko­ky­biš­kas pa­slau­gas. Aš tik­riau­siai da­bar to­kio at­sa­ky­mo ste­buk­lin­go ne­pa­sa­ky­siu, bet tai yra svar­bu. Čia yra tas pats Nor­ve­gi­jos pa­vyz­dys, ko­dėl žmo­nės ten gy­ve­na tuo­se mie­luo­se ma­žuo­se mies­te­liuo­se, ku­riuo­se, aiš­ku, ir ver­slas kles­ti, ir pa­na­šiai, bet jie vis tiek yra ma­ži mies­te­liai. Pir­miau­sia vie­na iš prie­žas­čių, nes ten yra sma­gu ir pa­to­gu gy­ven­ti.

PIRMININKAS. Ar dar no­ri­te kas nors pri­dė­ti? Ne, ačiū. M. Oš­mians­kie­nė. Pra­šau.

M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Ma­no klau­si­mas bū­tų G. Sur­pliui. Jūs iš tri­bū­nos kal­bė­jo­te val­dan­tie­siems, sa­vo pa­si­sa­ky­mą jiems de­di­ka­vo­te, ta­čiau vi­są lai­ką žiū­rė­jo­te į kai­rę Sei­mo pu­sę. Ma­no klau­si­mas: ko­dėl kal­bė­da­mas su val­dan­čiai­siais net ne­at­si­su­ka­te į juos ir kal­ba­te su opo­zi­ci­ja? At­ro­do, kad jū­sų pa­si­sa­ky­mas bu­vo jiems skir­tas.

Ki­tas klau­si­mas. Nu­skam­bė­jo vi­sa ti­ra­da įvai­rių prie­kaiš­tų, kas ne­pa­da­ry­ta, ko trūks­ta, kas ne­ge­rai, ta­čiau no­rė­tų­si ma­ty­ti vi­są pa­veiks­lą. Pra­šau įvar­dy­ti pen­kis da­ly­kus, kas yra vis dėl­to ge­rai ir ge­rai pa­da­ry­ta re­gio­ni­nės po­li­ti­kos sri­ty­je.

G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, Mo­ni­ka. Dėl žiū­rė­ji­mo. Man na­tū­ra­liai iš čia į de­ši­nę žiū­ri­si, bet tie­siog ta pu­sė bu­vo tuš­tes­nė, gal ele­men­ta­riai dėl to ir tas žvilgs­nis bu­vo la­biau nu­kreip­tas ten, kur bu­vo žmo­nių.

Da­bar kal­bant apie tai, kas yra sėk­min­ga. Mes tik­rai džiau­gia­mės in­ves­ti­ci­jo­mis, ku­rios at­ei­na ir apie ku­rias jau bu­vo kal­bė­ta. Čia Ak­me­nė tur­būt yra pats gra­žiau­sias pa­vyz­dys. Tai yra tęs­ti­nu­mas, sa­ky­kime, bu­vu­sios ka­den­ci­jos dar­bų, bet ne ta es­mė.

Ki­tas da­ly­kas, kas ir­gi yra svar­bu, tai yra pa­di­din­tas sa­vi­val­dy­bių fi­nan­si­nis sa­va­ran­kiš­ku­mas, ypač su­tei­kiant ga­li­my­bę sko­lin­tis. Tai ir­gi yra ge­rai.

Na ir aš vis dar ti­kiu, kad iš tik­rų­jų tai, ką Vy­riau­sy­bė pri­ža­dė­jo (tu­ri dar me­tus tam), bus pa­da­ry­ta, kad bus su­grą­žin­tas ver­slas į re­gio­nų plėt­ros ta­ry­bas, nes da­bar jie tie­siog yra pa­da­ry­ti pa­ta­rė­jais, o tai, su­ti­ki­me, yra la­bai svar­bus mo­men­tas, nes re­gio­nų plėt­ros ta­ry­bo­se yra spren­džia­mi il­ga­me­čiai re­gio­nų, ap­skri­čių, sa­ky­kime taip, plėt­ros pla­nai. Na­tū­ra­lu, kad di­dži­ą­ją da­lį tos plėt­ros su­da­ro ver­slo pla­nuo­ja­mos in­ves­ti­ci­jos ir taip to­liau.

Ga­lų ga­le, apie ką ir­gi šian­dien bu­vo kal­bė­ta, jiems yra svar­bu ne tik tai, kad jie kur­tų dar­bo vie­tas, bet ir kad jų dar­buo­to­jai tu­rė­tų kur gy­ven­ti, tu­rė­tų me­di­ci­nos pa­slau­gas ir taip to­liau. Šiuo at­ve­ju tas ver­slo da­ly­va­vi­mas re­gio­nų plėt­ros ta­ry­bo­se dar ga­li bū­ti pa­da­ry­tas ir aš ti­kiu, kad tai ga­li­ma pa­da­ry­ti. Tai­gi yra kuo pa­si­džiaug­ti.

Tik, sa­kau, čia kaip, ži­no­te, ra­šant stra­te­gi­ją ar­ba pro­jek­tą yra lo­gi­nė mat­ri­ca. Pa­na­šu, kad kaž­ko­kie veiks­mai vyks­ta, bet re­zul­ta­tai… Sa­kau, tas ato­trū­kis tarp Vil­niaus ir re­gio­nų dar pa­di­dė­jo ir sa­vi­val­dy­bė­se kaip ma­žė­jo gy­ven­to­jų skai­čius, taip dar la­biau pa­ma­žė­jo. Va­di­na­si, nė­ra jung­ties. Dėl to ir šios die­nos dis­ku­si­ja.

PIRMININKAS. Ačiū, Gied­riau. Klau­sia L. Na­gie­nė. Pra­šau.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū pir­mi­nin­kui. Bu­vo vie­na iš to­kių prie­žas­čių ir trū­ku­mų, kai kal­bė­jo pra­mo­ni­nin­kai, tai yra žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių. Vis dėl­to no­rint gy­ven­ti ge­riau, ma­to­me, trūks­ta dar­bo jė­gos. Pra­šau pa­sa­ky­ti, ma­no gi­liu įsi­ti­ki­ni­mu, kai ku­riuo­se re­gio­nuo­se tas dar­bo už­mo­kes­tis yra žen­kliai ma­žes­nis. Kaip jūs gal­vo­ja­te, ta at­skir­tis tarp re­gio­nų ir mies­tų, sa­ky­si­me, Vil­niaus, Kau­no ar Klai­pė­dos, yra vis tiek di­des­nė, kaip jūs įsi­vaiz­duo­ja­te ta­da pri­trauk­ti į tą re­gio­ną, kad at­ei­tų žmo­nės dirb­ti ir jie oriai ten gy­ven­tų, jei­gu ta at­skir­tis bus tarp re­gio­nų dar­bo už­mo­kes­čio ir cen­trų, mū­sų di­džių­jų mies­tų?

Dar ma­no ant­ras klau­si­mas L. La­ba­naus­kui. Šian­dien aš už­da­viau klau­si­mą svei­ka­tos mi­nist­rui apie grei­to­sios re­for­mą. Bu­vo klau­si­mas, ko­dėl bu­vo per­ei­ta prie vie­no te­le­fo­no, ne­pa­si­rink­tas tas vi­daus rei­ka­lų sis­te­mos te­le­fo­no nu­me­ris, kur yra sis­te­ma Pa­ne­vė­žy­je su­kur­ta, o pa­si­rin­ko­me Kau­ną vien dėl to, kad ten žen­kliai bran­giau kai­nuo­ja, ži­no, bet sa­ko, kad ko­ky­biš­kes­nė pa­slau­ga. Man bu­vo keis­čiau­sia, kad mes pri­pa­žįs­ta­me, kad mū­sų vals­ty­bi­nis te­le­fo­nas, tas, ku­rį val­do Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja, blo­gai dir­ba.

A. STULPINAS. La­bai ačiū Sei­mo na­rei už klau­si­mą. Pa­ban­dy­siu at­sa­ky­ti. Jei­gu taip žiū­rė­tu­me, kas šian­dien yra, tai aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad re­gio­nai šian­dien kai ku­rių spe­cia­ly­bių žmo­nėms, spe­cia­lis­tams mo­ka di­des­nius at­ly­gi­ni­mus, ne­gu jie gau­na ta­me pa­čia­me jū­sų įvar­din­ta­me Vil­niu­je ar ki­tur. Mums trūks­ta spe­cia­lis­tų ir mes, tie­siai švie­siai sa­kant, juos per­ka­me, per­ka­me iš Vil­niaus, per­ka­me iš Kau­no ir tem­pia­mės juos į re­gio­nus. Re­gio­nuo­se sta­to­me na­mus, ku­ria­me uni­ver­si­te­tus, vis­ką da­ro­me, kad jie dirb­tų mū­sų re­gio­nuo­se, re­gio­nų įmo­nė­se. O tai, kad šian­dien žmo­nės bė­ga iš re­gio­nų, yra šiek tiek ir ma­da, ir tra­di­ci­ja, ir taip to­liau. Aš ma­nau, lai­ko klau­si­mas, kai iš tik­rų­jų tie žmo­nės su­si­voks pa­gy­ve­nę tuo­se did­mies­čiuo­se ir grįš į tuos re­gio­nus, aiš­ku, ne vi­si, bet grįš, kaip ir vi­so­je Eu­ro­po­je, ir vi­sa­me pa­sau­ly­je. O šian­dien dėl žmo­giš­kų­jų iš­šū­kių tur­būt nė vie­nos pa­sau­ly­je ša­lies nė­ra, iš tik­rų­jų vi­sos jos su­si­du­ria, bet jos vi­sos ban­do spręs­ti. Šian­dien, ma­nau, mū­sų imig­ra­ci­nė po­li­ti­ka šlu­buo­ja, taip drįs­čiau pa­sa­ky­ti, ir jos ne­iš­spren­dę mes tik­rai tu­rė­si­me di­de­lių iš­šū­kių dėl mū­sų to­les­nės at­ei­ties. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir klau­sia A. Vin­kus. (Bal­sas sa­lė­je: „O man ne­rei­kia at­sa­ky­ti?“)

A. VINKUS (LVŽSF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai ir sve­čiai, no­riu pa­sa­ky­ti, kad aust­rų psi­chiat­ras A. Ad­le­ris yra pa­sa­kęs, kas yra gy­vy­bė – gy­vy­bė tai yra ju­dė­ji­mas. Ma­nau, ir li­go­niai, ir mes no­ri­me pri­dė­ti – ju­dė­ji­mas su re­zul­ta­tais. Mie­las Liu­tau­rai, po­ne La­ba­naus­kai, daug me­tų ne­si­ma­tė­me, šian­dien ma­tau pir­mą kar­tą pa­jau­nė­ju­sį, pui­kiai nu­si­tei­ku­sį, jūs esa­te vie­nas iš kie­čiau­sių ir dau­giau­sia ži­nan­čių me­di­ci­no­je prof­są­jun­gos ly­de­rių. Aš ti­kiu, kad ne­iš­puik­si­te.

Klau­si­mas. Mes ži­no­me, kad me­di­ci­nos sri­ty­je vi­si sie­kia­me me­di­ci­ni­nės diag­nos­ti­kos pa­slau­gos tei­ki­mo ko­ky­bės ir pri­ei­na­mu­mo. Nuo VI gy­dy­to­jų su­va­žia­vi­mo, kai mes kar­tu su tams­ta bu­vo­me ir tuo­me­ti­nis mi­nist­ras bu­vo su­dir­bi­nė­ja­mas į mil­tus: po­pie­riz­mas, ne­pri­ei­na li­go­niai, taip to­liau, taip to­liau, kas pa­si­kei­tė per 35 me­tus dėl pri­ei­na­mu­mo? Dėl ko­ky­bės, ma­to­me, kad gar­sė­ja­me, ir tik­rai rei­kia džiaug­tis, rei­kia pa­dė­ko­ti vi­soms vy­riau­sy­bėms, vi­siems ra­jo­nų va­do­vams, bet pri­ei­na­mu­mas? Jei­gu ga­li­te, at­sa­ky­ki­te. Ir dar, jei­gu su­spė­si­te, kas pa­si­kei­tė me­di­ci­nos eti­ko­je, de­on­to­lo­gi­jo­je, tarp me­di­kų san­ty­kių ir tarp me­di­kų ir li­go­nių?

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas An­ta­nai. No­riu at­si­pra­šy­ti ger­bia­mo Liu­tau­ro, ne­pa­ste­bė­jau. Tur­būt kar­tu at­sa­ky­si­te ir į prieš tai klau­su­sio.

L. LABANAUSKAS. La­bai trum­pai at­sa­ky­siu į prieš tai už­duo­tą ger­bia­mos Lai­mos klau­si­mą. Tik­rai taip ne­rei­kė­tų for­mu­luo­ti, kuo jis blo­gas ar ge­ras tas te­le­fo­nas? Ji­sai tie­siog… Bu­vo ne­kom­pe­ten­ci­ja, ne vi­sai kom­pe­ten­tin­gai dir­bo ten esan­tys žmo­nės. Be abe­jo, už aukš­tes­nę kom­pe­ten­ci­ją teks mo­kė­ti bran­giau, bet gal­būt tai duos daug ge­res­nį re­zul­ta­tą. Tai taip trum­pai aš ga­liu at­sa­ky­ti į ši­tą klau­si­mą, nes taip, na, ne­svars­tė­me – blo­gas ar ge­ras.

Da­bar no­rė­čiau eks­ce­len­ci­jai dak­ta­rui at­sa­ky­ti. Nuo pa­bai­gos, jei­gu ga­li­ma, pra­dė­si­me. Tai yra kas pa­si­kei­tė eti­ko­je ir de­on­to­lo­gi­jo­je? Kei­čia­si tik­rai į ge­rą pu­sę san­ty­kiai tarp pa­cien­tų ir gy­dy­to­jų, nes nuo 2020 me­tų, kaip jūs ži­no­te, įsi­ga­lio­jo ža­los at­ly­gi­ni­mo be kal­tės mo­de­lis. Jis pra­de­da jau la­bai ak­ty­viai, ge­rai veik­ti, mes jį nuo­lat ana­li­zuo­ja­me ir tai pra­de­da įtrauk­ti pa­cien­tus ir gy­dy­to­jus į vie­ną ben­drą rei­ka­lą spren­džiant pa­cien­tų pro­ble­mas, kas yra vi­so­se ki­to­se ša­ly­se 30 ar kiek me­tų, kur dau­giau jis ga­lio­ja. Ir mes iš kar­to ma­to­me ši­tą to­kį tei­gia­mą efek­tą, sa­ky­ki­me, bai­giant la­bai trum­pai. Mes spręs­da­vo­me gin­čus tarp gy­dy­to­jų ir pa­cien­tų, skun­dus dėl gy­dy­to­jų, da­ry­da­vo­me tai­kos su­tar­tis ir taip to­liau, ir taip to­liau, bū­da­vo po še­šis ar aš­tuo­nis per me­tus. Per šiuos tre­jus me­tus, ga­lio­jant, tu­rė­jo­me vie­ną. Tai tur­būt ir pa­sa­ko, kaip vis­kas ne­blo­gai ju­da į prie­kį.

Da­bar dėl mi­nist­ro, ku­ris VI su­va­žia­vi­me bu­vo kal­ti­na­mas, tai jūs man at­leis­ki­te. Tik­rai tų kal­ti­ni­mų ne­tu­rė­jo bū­ti, nes tik­rai mi­nis­te­ri­ja dir­bo pa­kan­ka­mai nor­ma­liai, vis­kas ten bu­vo ge­rai. O kad kaž­kam gal­būt po­li­tiš­kai at­ro­dė, kad taip nė­ra, tai ką da­ry­si, žmo­nės iš­sa­kė sa­vo nuo­mo­nę, bu­vo iš­si­il­gę gal­būt pa­kal­bė­ti at­vi­rai. Tai mes gal­būt jau ir už­mirš­ki­me tą prieš kiek me­tų iš­kel­tą pro­ble­mą, da­bar gy­ven­ki­me šia die­na ir ne­su­si­kur­ki­me dau­giau pro­ble­mų, kad vėl ne­rei­kė­tų mums tar­pu­sa­vy­je pyk­tis ir aiš­kin­tis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū pre­le­gen­tams, ačiū klau­su­siems. Gra­žios die­nos vi­siems ir ge­rų dar­bų at­ei­ty­je.

 

15.31 val.

Vals­ty­bės vė­lia­vos ir ki­tų vė­lia­vų įsta­ty­mo Nr. I-1497 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įstatymo pro­jek­tas Nr. XIVP-700(3) (svars­ty­mas)

 

Skel­biu dar­bo­tvarkės 2-2 klau­si­mą – Vals­ty­bės vė­lia­vos ir ki­tų vė­lia­vų įsta­ty­mo Nr. I-1497 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-700(3). Svars­ty­mo sta­di­ja. Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to iš­va­dą pri­sta­tys tur­būt A. Strel­čiū­nas.

To­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas A. Ma­zu­ro­nis. Sėk­mės, ko­le­ga.

A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas, kaip pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas, svars­tė ir pri­ėmė spren­di­mą pri­tar­ti įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIVP-700(3) ir ko­mi­te­to iš­va­doms.

PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Dis­ku­tuo­ti už­si­ra­šė vie­nas Sei­mo na­rys. S. Tu­mė­ną kvie­čia­me į tri­bū­ną. Vi­siems ko­le­goms pri­me­nu, kad, kaip ir ap­si­spren­dė­me dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mo me­tu, bal­sa­vi­mas – po kiek­vie­no klau­si­mo, nė­ra bal­sa­vi­mo in­ter­va­lo.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Švie­su­sis Sei­me, ti­kiuo­si, kad vals­ty­bės vė­lia­va, him­nas, prie­sai­ka vi­siems mums, čia esan­tiems ir dir­ban­tiems, yra jaut­rūs ir ver­ty­bi­niai žo­džiai, įpras­mi­nan­tys, ro­dan­tys, iš­sa­kan­tys as­mens san­ty­kį su vals­ty­be, at­spin­din­tys pa­gar­bą jai. Da­bar kas­dien mū­sų gy­ve­ni­mo erd­vė­se ir čia, Sei­me, ma­to­me Uk­rai­nos vė­lia­vas. Tai yra su gi­nan­čia sa­vo vals­ty­bę uk­rai­nie­čių tau­ta so­li­da­ru­mo iš­raiš­ka. Bet, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ar rei­kia ka­ro, ar rei­kia, kad įvyk­tų tra­ge­di­jos, ge­no­ci­das, vals­ty­bės men­ki­ni­mas, kad vė­lia­vos ple­vė­suo­tų mū­sų gat­vė­se, mū­sų mies­te­liuo­se ir kai­muo­se?

Šiam ko­le­gų pri­sta­ty­mui, įsta­ty­mo siū­ly­mui, aiš­ku, aš pri­tar­siu, nes tai yra žings­nis į prie­kį. Šis įsta­ty­mas yra to­bu­li­na­mas. Pri­tar­siu, kad vė­lia­vos bū­tų ke­lia­mos prie, virš, ant tų pa­sta­tų, kur yra gy­ve­na­ma, kur yra įstai­gos. Ta­čiau tei­siš­kai, ko ge­ro, čia tu­rė­tų bū­ti tiks­les­nis žo­dis, nes įsta­ty­me pa­ra­šy­ta – vė­lia­vas kel­ti ten, kur gy­ve­na­ma. Ko ge­ro, tei­siš­kai bū­tų tiks­les­nis žo­dis, kur esi re­gist­ruo­tas, kur ta­vo de­kla­ra­ci­jos vie­ta. Ir, ma­no nuo­mo­ne, šio pri­sta­to­mo įsta­ty­mo mi­nu­sas yra tas, kad ban­do­me, ieš­ko­me ke­lių, kaip pa­dė­ti tiems žmo­nėms, ku­rie tu­ri daug nuo­sa­vy­bės ob­jek­tų – daug na­mų, daug pa­sta­tų, daug va­sar­vie­čių. Tar­si no­ri­ma, kad se­niū­nai ar se­niū­nai­čiai ne­baus­tų tų žmo­nių, ku­rie ne gy­ve­na, bet tu­ri tur­tą ir ten per šven­tes ne­ke­lia vė­lia­vų. Aš ma­ny­čiau, jei­gu taip ga­li­ma pa­sa­ky­ti, čia yra toks ver­ty­bi­nis mi­nu­sas, ne tai svar­biau­sia. Kai va­žiuo­ji per Lie­tu­vą, ypač per šven­tes, pa­vyz­džiui, Va­sa­rio 16-ąją, liūd­no­ka yra, kai kai­muo­se ma­tai ma­žai vė­lia­vų. Va­di­na­si, ar­ba ta so­dy­ba yra tuš­čia, ar­ba žmo­nės abe­jin­gi, ar­ba ten yra vie­nas iš tų ob­jek­tų, ku­rį tu­ri iš mies­to žmo­gus nu­si­pir­kęs, ten ne­re­gist­ruo­tas ir ne­gy­ve­na. Tai čia yra ta liūd­no­ji pu­sė. Aš ma­ny­čiau, kad ši­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui rei­kia pri­tar­ti.

Bet rei­kė­tų ak­cen­tuo­ti svar­bes­nį da­ly­ką, nes vė­lia­va, vi­sų pir­ma, yra su­si­ju­si su is­to­ri­niais įvy­kiais ir apie tai mes tu­ri­me kal­bė­ti dau­giau. Pa­vyz­džiui, keis­ta yra: da­bar vė­lia­vos yra ke­lia­mos, kai yra at­min­ti­nų me­tų, at­min­ti­nų die­nų są­ra­še, o, pa­vyz­džiui, koks Sau­lės mū­šis, ku­ris yra ne ma­žiau reikš­min­gas ne­gu Dur­bės mū­šis, nė­ra at­min­ti­nų die­nų są­ra­še. Tai tar­si net ne­ap­ta­ria­ma ta pro­ble­ma – rei­kia ar ne. Taip ne­tu­rė­tų bū­ti. Taip, yra, da­bar yra nu­sta­ty­tos tos da­tos, ta­čiau mū­sų kiek­vie­no tau­ti­nės sa­vi­gar­bos, mei­lės sa­vo is­to­ri­jai iš­raiš­ka tu­rė­tų bū­ti, kad vė­lia­vas mes ke­lia­me per vi­sas svar­bias sa­vo šir­džiai ir sa­vo tau­tai šven­tes. Kvie­čiu pri­tar­ti ši­toms įsta­ty­mo pa­tai­soms. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ko­le­ga, už ra­gi­ni­mą. Dis­ku­si­jo­je nė­ra dau­giau no­rin­čių da­ly­vau­ti Sei­mo na­rių. Dėl įsta­ty­mo pro­jek­to 1 straips­nio yra gau­ta vie­na Sei­mo na­rio K. Ma­siu­lio pa­tai­sa. Į tri­bū­ną kvie­čia­me ko­mi­te­to pra­ne­šė­ją A. Strel­čiū­ną. Taip, pa­tai­są pri­sta­tys, bet pra­šau ir ko­mi­te­to iš­va­dą pri­sta­ty­ti. Kęs­tu­ti, pra­šau pri­sta­ty­ti sa­vo iš­va­dą. Pa­siū­ly­mą, at­si­pra­šau. Pra­šom.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ko­le­gos, aš su­re­a­ga­vau į A. Dumb­ra­vos siū­ly­mą, pro­duk­ty­vų tik­rai, pri­ta­riu S. Tu­mė­nui, ir pa­nag­ri­nė­jau, kaip yra ki­to­se vals­ty­bė­se. Yra taip, pa­vyz­džiui: Aust­ri­jo­je, Bel­gi­jo­je, Če­ki­jo­je, Da­ni­jo­je, Is­pa­ni­jo­je, Kip­re, Kro­a­ti­jo­je, Slo­vė­ni­jo­je, Suo­mi­jo­je, Ru­mu­ni­jo­je, vi­so­se Skan­di­na­vi­jos vals­ty­bė­se, Veng­ri­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je ir pa­na­šiai, ten, kur žiū­rė­jau, vė­lia­vas pri­va­lo kel­ti vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos. Pri­va­lo. Žmo­nės ne­pri­va­lo. Ta­da pa­žiū­rė­jau Ry­tus: į Ru­si­ją, Bal­ta­ru­si­ją – ten pri­va­lo, bet ne­bū­ti­nai ke­lia.

Tai da­bar ko­kias aš iš­va­das pa­da­riau? Na, ge­rai, Al­gi­man­tas tei­sin­gai sa­ko, žmo­gaus, re­gist­ruo­to to­je vie­to­je, nė­ra ir jis ne­tu­rė­tų kel­ti. O jei­gu žmo­gus re­gist­ruo­tas, o yra li­go­ni­nė­je? O jei­gu žmo­gus yra re­gist­ruo­tas, bet se­ny­vas…

PIRMININKAS. Lai­kas!

K. MASIULIS (TS-LKDF). …se­ny­vas. O jei­gu in­va­li­das, pri­va­lo kel­ti? Už­tai pa­siū­liau, kad mes sek­tu­mė­me Va­ka­rų vals­ty­bių pa­vyz­džiu ir žmo­nėms leis­tu­mė­me pa­tiems ap­si­spręs­ti. Ir ne­rei­kė­tų sa­ky­ti, kad liūd­na. O da­bar pa­žiū­rė­ki­me į po­li­ci­jos prak­ti­ką.

PIRMININKAS. Lai­kas!

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ge­rai, aš la­bai trum­pai. Po­li­ci­ja be­veik ne­bau­džia. Yra vie­ne­tai bau­džia­mų. Per tris šven­tes, ka­da rei­kia, vie­ne­tai nu­bau­džia­mi.

PIRMININKAS. Ge­rai, la­bai dė­kui. Ger­bia­mi ko­le­gos, tu­ri­me iš­si­aiš­kin­ti, ar yra de­šimt Sei­mo na­rių, ku­rie re­mia ši­tą pa­tai­są, ką tik pri­sta­ty­tą K. Ma­siu­lio pa­tai­są? (Bal­sai sa­lė­je) Ne­ma­tau de­šimt, gal ga­li­te… Ge­rai, yra de­šimt Sei­mo na­rių. Pra­šau, ko­le­ga Strel­čiū­nai, pri­sta­ty­ti ko­mi­te­to nuo­mo­nę.

A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė. Ar­gu­men­tai yra: Lie­tu­vos vals­ty­bės vė­lia­va – ne­at­sie­ja­ma vi­sų vals­ty­bės šven­čių ir ren­gi­nių da­lis. Ji yra ta­pu­si svar­biu sim­bo­liu, at­ku­riant Lie­tu­vos vals­ty­bės ne­pri­klau­so­my­bę, to­dėl Lie­tu­vos vals­ty­bės vė­lia­vos iš­kė­li­mas vals­ty­bės šven­čių die­no­mis yra pa­gar­bos žen­klas tiek Lie­tu­vos vals­ty­bei, tiek vi­siems už ją ko­vo­ju­siems.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Pa­si­sa­ky­mai dėl mo­ty­vų dėl pa­siū­ly­mo. Už pa­siū­ly­mą kal­ba T. V. Ras­ke­vi­čius.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Dė­ko­ju už su­teik­tą žo­dį. Iš tie­sų la­bai ge­ras ir li­be­ra­lus ger­bia­mo Kęs­tu­čio pa­siū­ly­mas, kad vė­lia­vos iš­kė­li­mas tu­rė­tų bū­ti ne prie­vo­lė, o tai, kuo mes di­džiuo­ja­mės ir ką da­ro­me sa­va­no­riš­kai. To­dėl la­bai pa­lai­kau šį pa­siū­ly­mą ir ra­gi­nu ko­le­gas bal­suo­ti už. Ta­čiau ger­bia­mam Kęs­tu­čiui no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, bū­ki­me ge­ri, žo­džio „in­va­li­das“ ne­var­to­ki­me, per­ei­ki­me prie pa­gar­bes­nių žo­džių – „žmo­nės, tu­rin­tys ne­ga­lią“. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Ki­to­kią nuo­mo­nę tu­ri A. Ši­rins­kie­nė.

A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš, ko­le­gos, esu ap­stul­bu­si ir amo ne­te­ku­si, kad ko­le­ga kon­ser­va­to­rius, aš su­pran­tu, bu­vęs ko­mu­nis­tas, siū­ly­tų ne­kel­ti vals­ty­bi­nės vė­lia­vos prie na­mų. Taip ne­gerb­ti vė­lia­vos yra ne­įti­kė­ti­na. Daug vals­ty­bių sten­gia­si ska­tin­ti vė­lia­vos nau­do­ji­mą. Da­bar mes tu­ri­me kon­ser­va­to­rių ini­cia­ty­vą vals­ty­bi­nių šven­čių me­tu, kaip per so­viet­me­tį, ne­tu­rė­ti vals­ty­bi­nių vė­lia­vų prie na­mų. Iš tik­rų­jų yra la­bai ap­mau­du, kad to­kios ini­cia­ty­vos už­gims­ta. Tik­rai bū­tų la­bai sun­ku ti­kė­tis, kad vis dėl­to ne­pri­klau­so­my­bės 30 me­tais to­kių pa­siū­ly­mų su­ra­si­me.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma Ag­ne. At­ėjo mo­men­tas ap­si­spręs­ti dėl K. Ma­siu­lio pa­siū­ly­mo. Kas pri­ta­ria­te jo ką tik pri­sta­ty­tam pa­siū­ly­mui, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 91 Sei­mo na­rys: už – 15, prieš – 47, su­si­lai­kė 29. K. Ma­siu­lio pa­siū­ly­mui ne­pritar­ta.

Dau­giau pa­siū­ly­mų dėl įsta­ty­mo pro­jek­to nė­ra gau­ta. Pa­si­sa­ky­mai dėl mo­ty­vų dėl vi­so po svars­ty­mo. Už kal­bės S. Tu­mė­nas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Tai jau vis­kas iš­sa­ky­ta. Kvie­čiu pri­tar­ti ir daž­niau, kai ke­lia­me vė­lia­vas, mąs­ty­ti apie Lie­tu­vos is­to­ri­ją ir įpa­rei­go­ji­mą mū­sų die­nų žmo­nėms. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas Sta­sy. Ge­ra kal­ba – trum­pa kal­ba. Prieš ne­no­ri kal­bė­ti nie­kas. Iš­klau­sė­me vi­sų pa­si­sa­ky­mų dėl mo­ty­vų. Bal­suo­ja­me dėl įsta­ty­mo pro­jek­to po svars­ty­mo.

Bal­sa­vo 96 Sei­mo na­riai ir vi­si 96 pa­lai­kė įsta­ty­mo pro­jek­tą. Įsta­ty­mo pro­jek­tui po svars­ty­mo pri­tar­ta.

 

15.43 val.

Sei­mo 2023 m. spa­lio 10 d. (ant­ra­die­nio) po­sė­džių dar­bo­tvarkės pa­tei­ki­mas ir tvirtini­mas

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės re­zer­vi­nis 3 klau­si­mas – 2023 m. spa­lio 10 d., ant­ra­die­nio, Sei­mo po­sė­džių dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. Kvie­čia­me Sei­mo Pir­mi­nin­kę pri­sta­ty­ti.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, pri­sta­tau spa­lio 10 die­nos, ant­ra­die­nio, pla­nuo­ja­mą po­sė­džių dar­bo­tvarkę. Kaip jau sa­kiau Se­niūnų su­ei­go­je, ji bus su­da­ry­ta iš to­kių dvie­jų es­mi­nių da­lių. Pir­mo­je ry­ti­nio po­sė­džio da­ly­je pla­nuo­tu­me svars­ty­ti Rin­ki­mų ko­dek­so pa­kei­ti­mus, tai yra vi­są pa­ke­tą siū­ly­mų, šį ant­ra­die­nį per­ėju­sių svars­ty­mo sta­di­ją. Čia pla­nuo­ja­mi pri­ėmi­mai, bal­sa­vi­mas dėl pro­jek­tų. To­liau – pri­sta­ty­mas, pa­tei­ki­mas Sei­mui biu­dže­to pro­jek­to ir ata­skai­tų rin­ki­nių. Kol kas pla­nuo­ja­ma, kad po­sė­dis baig­tų­si apie 17 va­lan­dą, bet ga­li bū­ti, ži­no­ma, kad dar­bo­tvarkė bus šiek tiek pa­pil­dy­ta per tą lai­ką, ko­mi­te­tams ap­svars­čius vie­ną ar ki­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Jū­sų pa­klaus­ti no­ri V. Se­maš­ka. Se­meš­ka, at­si­pra­šau.

V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, čia toks bū­tų pra­šy­mas. Mes įre­gist­ra­vo­me Sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą, kad ka­riuo­me­nei su­teik­tu­me ga­li­my­bę kiek ga­li­ma grei­čiau reng­ti spe­cia­lis­tus, vai­ruo­to­jus, ku­rie ga­lė­tų vai­ruo­ti lo­gis­ti­nes ir tak­ti­nes trans­por­to prie­mo­nes. Tai na­cio­na­li­niam sau­gu­mui svar­bus, su KAM’u ir NSGK su­de­rin­tas pro­jek­tas. Jei­gu bū­tų ga­li­my­bė, bū­čiau dė­kin­gas, jei įtrauk­tu­me, kad grei­čiau pri­im­tu­me. Ačiū.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dė­kui už pa­siū­ly­mą. Ži­no­ma, bus ga­li­ma. Aš siū­lau pri­tar­ti tai dar­bo­tvarkei, ku­ri da­bar yra pa­teik­ta, o dėl tų pa­tei­ki­mų, ku­rie ga­li at­si­ras­ti per tą lai­ką, kaip ir sa­kiau, lai­ko dar yra ir tik­rai pa­pil­dy­si­me dar­bo­tvarkę, nes šiuo me­tu ji­nai yra nu­ma­ty­ta ga­na trum­pa.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia V. Val­kiū­nas.

V. VALKIŪNAS (DPF). Po­nia Pir­mi­nin­ke, ar ne­įdė­si­te 10 die­ną to­kių klau­si­mų, kaip šią sa­vai­tę, ku­rie kė­lė tar­pu­sa­vio pyk­tį ir ne­apy­kan­tą?

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ne.

PIRMININKAS. La­bai ačiū už at­sa­ky­mą. At­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti ki­tos sa­vai­tės po­sė­džių dar­bo­tvarkei? Ga­li­me. La­bai dė­kui, pri­tar­ta.

 

15.46 val.

Pa­pil­do­mo­sios ir al­ter­na­ty­vio­sios svei­ka­tos prie­žiū­ros įsta­ty­mo Nr. XIII-2771 10 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2582(2) (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-3 klau­si­mas – Pa­pil­do­mosios ir al­ter­na­ty­viosios svei­ka­tos prie­žiū­ros įsta­ty­mo Nr. XIII-2771 10 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2582(2). Pra­ne­šė­jas – A. Ve­ry­ga. Pa­tei­ki­mas.

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, tei­kiu ši­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą pa­kar­to­ti­nai po to, kai ji­sai bu­vo grą­žin­tas to­bu­lin­ti. No­riu pri­min­ti, apie ką ji­sai ir dėl ko jis yra tei­kia­mas. Šiuo me­tu įsta­ty­mo 10 straips­nio 1 da­lies 4 punk­te yra reg­la­men­tuo­ja­ma, ko­kią aukš­to­jo moks­lo kva­li­fi­ka­ci­ją įgi­jus ga­li­ma prak­ti­kuo­ti pa­pil­do­mo­sios ir al­ter­na­ty­vio­sios svei­ka­tos prie­žiū­ros na­tū­ra­lio­sios ir liau­dies me­di­ci­nos sri­ties psi­cho­so­cia­li­nio po­vei­kio pa­slau­gų gru­pės pa­slau­gų, ku­rias tei­kiant nau­do­ja­mi gy­vū­nai, po­gru­pio… pa­slau­gų tei­ki­mo li­cen­ci­jų pa­slau­gų gru­pes. Ta­čiau ten šiuo me­tu nė­ra nu­ma­ty­ti gy­vū­no ir žmo­gaus są­vei­kos bei gy­vū­nų moks­lo stu­di­jų pro­gra­mas bai­gu­sie­ji, rei­kia­mą iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­tys spe­cia­lis­tai. To­dėl ši­ta įsta­ty­mo pa­tai­sa ir siū­lo­ma pa­pil­dy­ti įsta­ty­mą ir įra­šy­ti, kad tas pa­slau­gas ga­lė­tų teik­ti ir tie spe­cia­lis­tai, ku­rie yra bai­gę gy­vū­no ir žmo­gaus są­vei­kos bei gy­vū­nų moks­lo stu­di­jų pro­g­ra­mas. Toks yra trum­pai siū­ly­mas.

Da­bar dėl ko to­kio pa­siū­ly­mo pri­rei­kė? Iš tie­sų mes vi­si ma­to­me, kaip au­ga ši­tų spe­cia­lis­tų pa­slau­gų tei­ki­mo po­rei­kis. Čia aš vi­sų jų tik­rai ne­var­din­siu, bet jūs vi­si pui­kiai ži­no­te ir ka­ni­te­ra­peu­tus, ku­rie lan­ko­si pas on­ko­lo­gi­nių su­sir­gi­mų tu­rin­čius pa­cien­tus, ir tuos, ku­rie tei­kia ši­tas pa­slau­gas su gy­vū­nais rai­dos su­tri­ki­mų tu­rin­tiems vai­kams. Iki šiol tie žmo­nės, ku­rie baig­da­vo ši­tas gy­vū­nų moks­lo stu­di­jas, nors jie tu­ri tik­rai rei­kia­mus ge­bė­ji­mus ir iš­si­la­vi­ni­mą, to da­ry­ti tie­siog ne­ga­lė­jo. Tiems, ku­rie tu­ri gal­būt nuo­gąs­ta­vi­mų, ar jie ga­lė­tų teik­ti ši­tą pa­gal­bą, nors ne­tu­ri kaž­ko­kio žmo­gaus svei­ka­tos iš­si­la­vi­ni­mo – pa­čia­me įsta­ty­me jau yra nu­sta­ty­ti rei­kia­mi sau­gik­liai, kad jie tu­ri baig­ti svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro nu­sta­ty­ta tvar­ka ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus ati­tin­kan­čius pa­pil­do­mus kur­sus. Ga­lė­tu­me pa­sa­ky­ti, kad tie žmo­nės, ku­rie mo­ka ir su­pran­ta, kaip elg­tis su gy­vū­nais, yra bai­gę ši­tas stu­di­jas, tik­rai, ma­nau, tu­ri net­gi dau­giau kom­pe­ten­ci­jų ne­gu, sa­ky­ki­me, psi­cho­lo­gi­nį iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­tis žmo­gus, ku­ris su gy­vū­nu gal­būt ne­bū­ti­nai mo­ka elg­tis. Bet ko­kiu at­ve­ju, jei­gu bus dir­ba­ma su žmo­gu­mi, ku­ris tu­ri tam tik­rų svei­ka­tos pro­ble­mų, tas in­di­ka­ci­jas nu­sta­tys svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tas, o tas, ku­ris yra bai­gęs gy­vū­no stu­di­jas, pui­kiai ži­nos, kaip rei­kia elg­tis ir nau­do­ti pa­tį gy­vū­ną.

Tik­rai ir pir­mą­kart teik­da­mas ši­tas įsta­ty­mo pa­tai­sas jau bu­vau klau­sia­mas, ko­dėl anks­čiau tai ne­bu­vo nu­ma­ty­ta. Tie­siog įsta­ty­mo ren­gi­mo me­tu gal ne­bu­vo ži­no­ma apie vi­sas stu­di­jas, ku­rios vyks­ta, ne­bu­vo nu­ma­ty­ta, kad pri­reiks to­kių, ir da­bar, ma­nau, mes ši­tą spra­gą tie­siog ga­lė­tu­me la­bai pa­pras­tai iš­tai­sy­ti. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti ir pri­tar­ti.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Jū­sų pa­klaus­ti no­ri še­ši Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas ko­le­ga, iš tik­rų­jų gy­vū­nų te­ra­pi­ja tik­rai nie­ko nau­jo, kiek ži­nau, ji­nai vyks­ta ir Lie­tu­vo­je. Ma­ne do­mi­na, kad su­ra­šo tik tam tik­ras pro­fe­si­jas. Aš su­pran­tu, gal­būt aukš­ta­sis iš­si­la­vi­ni­mas rei­ka­lin­gas. Bet ar tik­rai įsi­ti­ki­nę, kad, pa­vyz­džiui, ten, kur yra del­fi­nų te­ra­pi­ja, iš tik­rų­jų dir­ba bai­gę ir iš­si­la­vi­ni­mą tu­ri ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jai, edu­ko­lo­gai ar ki­ti. Ar ne­už­tek­tų, pa­vyz­džiui, aiš­ku, aukš­to­jo iš­si­la­vi­ni­mo ir, tar­ki­me, tam tik­rų spe­cia­lių kur­sų, ku­riuos žmo­gus baig­tų? Jis vis tiek yra ne pa­grin­di­nis, ga­li­ma sa­ky­ti, tam tik­ras tar­pi­nin­kas tarp gy­dy­to­jo ir gy­vū­no. O čia mes su­ra­šo­me spe­cia­ly­bes. Ar ne­ap­ri­bo­si­me kai ku­rių, ku­rie iš tik­rų­jų jau se­no­kai dir­ba to­je sri­ty­je? Ačiū.

A. VERYGA (LVŽSF). La­bai ačiū. Tik­rai taik­lus klau­si­mas. Aš gal tik pri­min­siu to­kį ben­d­res­nį kon­teks­tą, šiaip su­si­ju­sį su ta pa­pil­do­mą­ja ir al­ter­na­ty­vi­ą­ja svei­ka­tos prie­žiū­ra. No­ras bu­vo vis dėl­to reg­la­men­tuo­ti, kas ga­li dirb­ti, nes iki jo at­si­ra­di­mo iš tie­sų ir bu­vo taip, kaip jūs sa­ko­te: žmo­nės baig­da­vo ko­kius nors kur­sus, gal net ne­bū­ti­nai Lie­tu­vo­je, iš­va­žiuo­da­vo, pa­stu­di­juo­da­vo ir ki­to­se ša­ly­se, grįž­da­vo, par­si­vež­da­vo ko­kį nors pa­žy­mė­ji­mą, ku­rio net ir pa­tik­rin­ti, tie­są sa­kant, ne­la­bai ga­li. Įsta­ty­mas ir at­si­ra­do tam, kad ne­bū­tų ga­li­ma ant du­rų tie­siog už­si­ka­bin­ti len­te­lę, kad esi koks nors te­ra­peu­tas, ir už­si­im­ti, sa­ky­ki­me, dirb­ti su žmo­gu­mi.

Šiuo at­ve­ju tai yra su­si­kir­ti­mas jau dvie­jų sri­čių, tai yra gy­vū­no są­vei­ka ir, kaip jūs sa­ko­te, at­si­ran­da tam tik­ras tar­pi­nin­kas. Čia šiuo at­ve­ju mes ple­čia­me ga­li­my­bes, jos jau yra nu­ma­ty­tos įsta­ty­me, bu­vo tam tik­ros siau­ros nu­ma­ty­tos, iš­var­din­tos pro­fe­si­jos, ku­rias tu­rint bu­vo lei­džia­ma dirb­ti ir prak­ti­kuo­ti. Čia šiuo at­ve­ju mes ple­čia­me są­ra­šą. Jei­gu at­ei­ty­je at­si­ras pro­fe­si­jų, ku­rių stu­di­jų pro­gra­mo­se, ar ne, bus nu­ma­ty­ta ir jie stu­di­juos, pa­vyz­džiui, ką nors, kas yra su­si­ję ar­ba su žmo­gaus svei­ka­tos moks­lais, ar­ba su gy­vū­nų moks­lais, ta­da bus ga­li­ma įsta­ty­mą pil­dy­ti. Da­bar leis­ti bet kam – tai iš­ei­tų taip, kad jei­gu aš tu­riu šu­nį ir gal­vo­ju, kad mo­ku su juo elg­tis, ta­da pa­gal tą lo­gi­ką jau bū­tų ga­li­ma ei­ti prie žmo­gaus ir dirb­ti. Bet aš vis tiek tu­riu tu­rė­ti ko­kį nors pa­tvir­ti­ni­mą, kad esu bai­gęs tam tik­ras stu­di­jas. Ma­nau, kad tie­siog kur­sų tam ne­už­tek­tų.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia L. Sluš­nys.

L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Man gal ga­li­te pa­aiš­kin­ti lo­gi­ką, ko­le­ga. Pas­ta­rą­sias 3 sa­vai­tes už­ter­šė­te ete­rį apie tai, kaip mo­ky­to­jai ne­pa­si­ren­gę dirb­ti su Gy­ve­ni­mo įgū­džių pro­gra­ma, ne­tu­ri va­do­vė­lių ir iš vi­so ne­ga­li net pri­si­lies­ti prie to­kios pro­gra­mos, o stai­ga įve­da­te ir pra­šo­te Sei­mo leis­ti dirb­ti ve­te­ri­na­rams, ku­rie bai­gę ve­te­ri­na­ri­ją, ne­tu­ri ab­so­liu­čiai jo­kio, sa­ky­si­me, su­pra­ti­mo (tar­ki­me, su­pra­ti­mo) apie tai, kas yra vai­kai, vai­kų psi­cho­lo­gi­ja ir vi­si ki­ti da­ly­kai. Ne­sa­kau, kad ne­ga­li, bet man pra­šau pa­aiš­kin­ti, ko­dėl da­bar stai­ga no­ri­te, kad su vai­kais dirb­tų bet kas? Ačiū.

A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klau­si­mą. Ne­su­tin­ku su tei­gi­niu, kad aš ką nors už­ter­šiau, ar ete­rį, ar ko­kią nors ki­tą erd­vę. Aš iš­kė­liau klau­si­mus, ku­rie, tie­są sa­kant, pa­si­tvir­ti­no, nes mo­ky­to­jai nė­ra pa­reng­ti, jie tą pa­tys la­bai aiš­kiai sa­ko.

O da­bar, grįž­da­mas prie ši­tos te­mos ir kon­kre­čiai ši­to klau­si­mo, tu­riu, de­ja, jus pa­tai­sy­ti. Stu­di­juo­jan­tys gy­vū­nų moks­lo pro­gra­mas stu­di­juo­ja tam tik­rus tarp­dis­cip­li­ni­nius da­ly­kus, į tas pro­gra­mas yra įtrau­kia­mi da­ly­kai apie vi­suo­me­nės svei­ka­tą. Dar dau­giau. Aš jau pa­mi­nė­jau, kad įsta­ty­me yra nu­ma­ty­ti ir tam tik­ri sau­gik­liai, tai yra svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras tvir­ti­na tvar­ką, ir tie žmo­nės pri­va­lo iš­klau­sy­ti kur­sus. Va­di­na­si, jie tie­siog tu­rė­da­mi gy­vū­ną, kaip čia ir bu­vo jū­sų ko­le­gos klau­si­mas, ne­ga­lė­tų ei­ti dirb­ti prie vai­ko, tam rei­kė­tų baig­ti spe­cia­lius kur­sus.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia M. Oš­mians­kie­nė. Ne, at­si­sa­ko­te? Ta­da klau­sia K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš pri­tar­siu jū­sų pa­teik­tam pro­jek­tui. No­rė­čiau jū­sų pa­si­tei­rau­ti, ko­kios maž­daug, ko­kio ti­pa­žo li­gos, jūs tru­pu­tį at­sklei­dė­te, ko­kios li­gos ga­lė­tų bū­ti gy­do­mos ši­to­kiais ne­ti­piš­kais gy­dy­mo bū­dais, kai ne me­di­kas ga­li. Ir ly­giai taip pat, pri­si­jung­da­mas prie E. Pu­pi­nio klau­si­mo, no­riu pa­sa­ky­ti: tar­ki­me, koks nors žmo­gus, ku­ris iš­ma­no apie žir­gą, jau de­šimt­me­čius su žir­gais dir­ba ir anks­čiau yra gy­dęs, tar­ki­me, au­tis­tus ar­ba pa­dė­jęs, jie ten ran­da ben­drą san­ty­kį, tai da­bar jis jau ne­ga­lės? Ar kaip čia iš­ei­na?

A. VERYGA (LVŽSF). La­bai ačiū už klau­si­mą. Jis ga­lės, jei­gu jis baigs tam tik­rus kur­sus. Grei­čiau­siai, kad jie jau yra juos bai­gę, jei­gu jau dir­ba, tar­ki­me, kaip jūs sa­ko­te, su au­tis­tais.

Vėl­gi ką rei­kia su­pras­ti. Tos te­ra­pi­jos, jos taip va­di­na­si – te­ra­pi­jos, bet mes su­pran­ta­me, kad nei ka­ni­te­ra­pi­ja, hi­po­te­ra­pi­ja, nei del­fi­nų te­ra­pi­ja au­tiz­mo ne­iš­gy­do. Na, ne­iš­gy­do. Ly­giai taip, kai at­ei­na te­ra­peu­tas su šu­niu­ku, sa­ky­ki­me, pas vai­kus, ku­rie ser­ga on­ko­lo­gi­niais su­sir­gi­mais, jie ne­iš­gy­do on­ko­lo­gi­nės li­gos.

Ir šiaip gy­dy­to­jas pa­sa­ko, ar ga­li­ma jam to­kią są­vei­ką leis­ti, ar ga­li pas jį at­ei­ti, nes yra vi­so­kių da­ly­kų. Pa­vyz­džiui, ne­ga­li bet ka­da to šuns at­si­ves­ti į sky­rių, jei­gu vai­kas yra imu­no­sup­re­suo­tas. Tai jis ir pa­sa­kys, ar ga­li­ma, ar ne­ga­li­ma at­ei­ti. Bet ko­kiu at­ve­ju tai yra svei­ka­tos spe­cia­lis­to spren­di­mas.

O žmo­nės, ku­rie dir­ba su gy­vū­nais, su­pran­ta gy­vū­no elg­se­ną. Nors aš gy­dy­to­jas, bet aš tik­rai ne­stu­di­ja­vau nie­ko nei apie žir­gus, nei apie šu­nis, aš ne­ži­nau jų elg­se­nos, ne­mo­ku su jais elg­tis. Aš bū­čiau di­le­tan­tas.

Tai tam, kad at­si­ras­tų ta są­vei­ka, čia ir yra įve­da­ma, kad jie at­lie­ka sa­vo vaid­me­nį, bet spren­di­mą pri­ima me­di­kas, ar ga­li, ar ne­ga­li. O gru­pės? Taip, tai yra vai­kai su rai­dos su­tri­ki­mais, jūs čia jau pa­mi­nė­jo­te. Au­tiz­mas yra ne vie­nin­te­lis rai­dos su­tri­ki­mas, yra vi­so­kių rai­dos su­tri­ki­mų, sun­kes­nių, leng­ves­nių. Tie pa­tys, kaip ir mi­nė­jau, on­ko­lo­gi­niai pa­cien­tai. To­liau yra vy­res­nio am­žiaus žmo­nės, ku­rie, sa­ky­ki­me, su­si­du­ria su de­men­ci­ja ir pa­na­šiai, ku­riems rei­kia… Vėl­gi tas gy­vū­nas ga­li duo­ti, už­tik­rin­ti tam tik­rą emo­ci­nį ry­šį ir pa­na­šiai.

Tai čia nė­ra baig­ti­nis koks nors są­ra­šas. Jų, ma­tyt, lai­kui bė­gant, at­si­ran­da dau­giau. Pro­ble­ma daž­niau­siai yra, kad trūks­ta tų te­ra­peu­tų, jų tie­siog nė­ra.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga, jūs at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus. Pa­si­sa­ky­mai dėl mo­ty­vų po pa­tei­ki­mo. Už pa­si­sa­ko A. Ma­tu­las.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, iš­ties, ma­nau, ko­le­gos L. Sluš­nio ar­gu­men­tai dėl mo­ky­to­jų yra pa­grįs­ti, iš da­lies pa­grįs­ti. Iš­vis la­bai daž­nai mes apie svei­ka­tos ap­sau­gą, įgy­ven­di­nus per­tvar­kas, kal­ba­me ne da­ly­kiš­kai, bet po­li­ti­zuo­tai. Kad ir ko­le­ga D. Ke­pe­nis vi­sa­da kal­ba apie tai, kad nie­kas ne­įgy­ven­di­na svei­kos gy­ven­se­nos prin­ci­pų, pre­ven­ci­nės pro­gra­mos, ma­žai lė­šų ski­ria.

Tai jūs at­si­su­ki­te at­gal, ne prem­je­rės klaus­ki­te, ne ma­nęs, at­si­su­ki­te at­gal dviem ei­lė­mis į ko­le­gą Au­re­li­jų. Ket­ve­rius me­tus val­dė­te ir pa­da­rė­te gry­ną nu­lį šio­je sri­ty­je. Net­gi dėl to už­py­kęs, kad ne­bu­vo re­zul­ta­tų, iš­ėjo ir jū­sų ko­le­ga iš Klai­pė­dos pro­fe­so­rius A. Kir­ku­tis. Tik dėl to, kaip ji­sai sa­kė ko­mi­te­te, iš­ei­nu, nes tie­siog tas, kas bu­vo pa­ža­dė­ta, ne­bu­vo pa­da­ry­ta.

Šian­dien ko­le­ga L. La­ba­naus­kas, Gy­dy­to­jų są­jun­gos va­do­vas, ir­gi šne­kė­jo kaž­ko­kius ab­sur­dus. Tik­tai ak­las ir kur­čias ga­li ne­ma­ty­ti tų da­ly­kų, kas da­bar yra įgy­ven­din­ta. Kad ir va­kar mi­nist­ras pa­si­ra­šė įsa­ky­mą, bu­vu­sios val­džios…

PIRMININKAS. Ger­bia­mas An­ta­nai, jūs už pro­jek­tą?

A. MATULAS (TS-LKDF). (Už, už, pa­sa­ky­siu.) …pa­kei­tė tvar­ką ir su­tei­kė ga­li­my­bę gy­dy­to­jui pa­čiam ar­gu­men­tuo­tai pa­skir­ti to­kį ty­ri­mą, ko­kio rei­kia. Ne taip, kaip bu­vo: pir­ma at­lik rent­ge­ną, pas­kui kom­piu­te­rį, pas­kui mag­ne­ti­nį re­zo­nan­są. O jei­gu ne, ne­mo­kė­si­me už pa­slau­gas. Re­for­ma yra daug ge­rų dar­bų pa­da­ry­ta ir bus pa­da­ry­ta.

O šiam pro­jek­tui aš pri­ta­riu. Tik­rai ko­mi­te­te įsi­gi­lin­si­me, yra ge­ras žings­nis į prie­kį, yra ir del­fi­nų te­ra­pi­ja, ir ar­klių te­ra­pi­ja, ir šu­nų te­ra­pi­ja, ir žmo­nės su re­gė­ji­mo ne­ga­lia tik­rai nau­do­ja­si šu­nų pa­slau­go­mis. Ir čia rei­kia ži­no­ti dau­giau gy­vū­nų psi­cho­lo­gi­ją. O gy­dy­to­jas, jei­gu pa­skirs…

PIRMININKAS. Lai­kas.

A. MATULAS (TS-LKDF). …už tuos da­ly­kus ir­gi kar­tu pri­si­ims at­sa­ko­my­bę.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Ger­bia­mas Dai­niau, gal dar iš­klau­so­me mo­ty­vus prieš, gal bus ga­li­my­bė re­pli­kuo­ti ir dėl L. Sluš­nio pa­si­sa­ky­mo? Gal bus toks po­rei­kis. Iš­klau­so­me L. Sluš­nį ir ta­da. Ge­rai? L. Sluš­nys prieš ir ta­da.

L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū. Pir­miau­sia tur­būt kai­my­nai mes ir pa­si­kal­bė­jo­me, kad iš tie­sų aš prieš, ir pa­aiš­kin­siu ko­dėl. Pir­miau­sia tai vi­sos tos te­ra­pi­jos nė­ra moks­lu pa­grįs­tos, jos ne­tu­ri jo­kių moks­li­nių įro­dy­mų. Aš su­tin­ku, kad reg­la­men­tuo­ti ga­li­ma, bet pir­miau­sia man ne­ra­mu, kai prie vai­ko, ypač tu­rin­čio tam tik­rų su­tri­ki­mų, ga­li ei­ti dirb­ti bet kas. Toks jaus­mas, kad Lie­tu­vo­je at­ei­na­me į eta­pą, jei­gu vai­kas, tai nie­ko ne­rei­kia. Kur su­au­gęs, tai rei­kia li­cen­ci­jų, rei­kia vis­ko, o dėl vai­ko nie­ko ne­rei­kia.

Tik­rai man vai­kas nie­ka­da ne­bu­vo ir ne­bus tie­siog kaž­koks eks­pe­ri­men­tas ir, sa­ky­si­me, kad nie­kas ne­ga­li draus­ti prie jo pri­ei­ti. Tai mes gal tru­pu­tė­lį su­si­tar­ki­me. Prieš tai da­viau klau­si­mą, kad vie­nur mes sa­ko­me, kad ne­pa­si­ruo­šę, ki­tur stai­ga vi­si pa­si­ruo­šę ir vi­si vis­ką ga­li. Ren­ki­me gal vai­kų spe­cia­lis­tus, ku­rie jau ži­no, ką da­ry­ti, ir te­gul jie už­si­i­ma ši­tais dar­bais. Tai­gi yra ve­te­ri­na­ri­jos, sa­ky­si­me, kaž­kur su tais šu­ni­mis, ne­ži­nau, ar­kliais, pa­ruoš­ki­me vai­kų spe­cia­lis­tus, psi­cho­lo­gus ir iš tie­sų jie ta­da iš­moks dirb­ti su vai­kais. To­dėl aš tik­rai bū­siu prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Dėl ve­di­mo tvar­kos per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną D. Ke­pe­nis. Ir ap­si­sprę­si­me dėl įsta­ty­mo pro­jek­to. Pra­šau.

D. KEPENIS (LVŽSF). Ka­dan­gi iš­gir­dau sa­vo pa­var­dę, tai no­riu ger­bia­mam An­ta­nui pri­min­ti, kad pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je bu­vo pri­im­tas Sei­mo nu­ta­ri­mas „Dėl svei­ka­tos tau­so­ji­mo ir stip­ri­ni­mo po­li­ti­kos gai­rių“. Jo jūs vi­siš­kai ne­vyk­do­te, taip pat kaip ir re­zo­liu­ci­jos „Dėl imu­ni­te­to stip­ri­ni­mo“ ne­vyk­do­te, nors pi­ni­gus tiems rei­ka­lams jau kaž­kur iš­lei­do­te. Ką da­bar pa­tvir­ti­no ir pro­fe­so­rius L. La­ba­naus­kas, Gy­dy­to­jų są­jun­gos pir­mi­nin­kas, kad to dar­bo nu­lis, o pi­ni­gai iš­leis­ti. Tai pa­gal­vo­ki­te apie tai. Ačiū.

PIRMININKAS. A. Ku­bi­lie­nė per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną ir bal­suo­si­me.

A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Aš no­riu ko­le­gai A. Ma­tu­lui pa­sa­ky­ti, kad iš tik­rų­jų bū­tų ge­rai pa­šne­kė­ti su R. Mar­ti­nė­liu, ku­ris pas jus per­ėjo, jis ne vie­na­me po­sė­dy­je yra pa­sa­kęs, kad da­bar yra auk­so am­žius toms įvai­rioms pro­gra­moms, ir pro­fi­lak­ti­nėms, ir pa­na­šiai, per mū­sų ka­den­ci­ją. Pa­kal­bė­ki­te su juo, jis jū­sų ko­man­do­je.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Tai bal­suo­ja­me ir ta­da re­pli­kos. Pas­ku­ti­nė re­pli­ka per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną ir bal­suo­si­me.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Bet šian­dien mes čia dėl mo­ty­vų iš­gir­do­me tik­tai du prieš. Tik du prieš, tai ne­reiš­kia, kad už­si­ra­šė už, nes kal­bė­jo tik­tai prieš. Tai no­rė­tu­me adek­va­tu­mo. Leis­ki­te vie­nam pa­si­sa­ky­ti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ge­rai, jei­gu no­ri­te. S. Tu­mė­nas pa­si­sa­ko už, jei­gu na­mo ne­trau­kia.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke, kad lei­do­te pa­si­sa­ky­ti. Aš ne­su me­di­kas, bet aš no­riu apie de­fi­ni­ci­ją kal­bė­ti.

Ger­bia­mi ko­le­gos, tai­gi yra žo­dis „al­ter­na­ty­vio­sios“ svei­ka­tos prie­žiū­ros. Va­di­na­si, čia ir rei­kia kal­bė­ti apie tru­pu­tį ki­to­niš­ką gy­dy­mą, apie ką ir kal­bė­jo, ką pri­sta­tė ko­le­ga A. Ve­ry­ga. Mes vi­si pui­kiai ži­no­me me­no te­ra­pi­ją, mu­zi­kos te­ra­pi­ją, gy­vū­nų te­ra­pi­ją, žir­gų te­ra­pi­ją, žo­džio te­ra­pi­ją ir taip to­liau, ir taip to­liau. Pa­vyz­džiui, Kur­tu­vė­nų re­gio­ni­nio par­ko žir­gy­nas tą dir­ba su Vil­niaus uni­ver­si­te­to Šiau­lių aka­de­mi­jos spe­cia­liai­siais pe­da­go­gais, vyk­do tarp­tau­ti­nes pro­gra­mas ir pui­kiai ši te­ra­pi­ja se­ka­si. No­riu, kad iš­girs­tu­mė­te, kad čia yra al­ter­na­ty­vu­sis gy­dy­mas, tai te­gul ir bū­na toks, ypač jei jis yra nu­si­se­kęs, ver­ti­na­mas tarp­tau­ti­nių eks­per­tų. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Bal­suo­ja­me dėl įsta­ty­mo pro­jek­to. Kas pri­ta­ria­te įsta­ty­mo pro­jek­tui, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te ar­ba prieš, ar­ba su­si­lai­ko­te, ar­ba iš­vis ne­bal­suo­ja­te.

Bal­sa­vo 91 Sei­mo na­rys: už – 72, prieš – 4, su­si­lai­kė 15. Įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu siū­lo­ma skir­ti Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tą. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. La­bai dė­kui. Pri­tar­ta. Siū­lo­ma svars­ty­ti gruo­džio 12 die­ną. Ga­li­me pri­tar­ti? Ga­li­me. La­bai dė­kui. Pri­tar­ta.

Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – A. Ma­tu­las.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas jau­na­sis par­la­men­ta­re, nors jau sta­žo, at­ro­do, tu­ri­te, no­riu pri­min­ti, kad 2 mi­nu­tės dėl mo­ty­vų yra skir­ta ir ga­li­ma kal­bė­ti tą, ką no­ri, man­da­giai, kul­tū­rin­gai tą, ką no­ri kal­bė­ti. Tik ne­pa­ty­ręs po­li­ti­kas dviem sa­ki­niais ga­li pa­sa­ky­ti, pri­ta­riu ar­ba ne­pri­ta­riu. Tai aš pa­si­nau­do­jau ta pa­tir­ti­mi, ku­ria jūs nau­do­ja­tės, ko­le­gė A. Ši­rins­kie­nė, ko­le­ga Damb­ra­va, vi­si ki­ti iš­sa­ko sa­vo mo­ty­vus, ar­gu­men­tus ir po to pa­sa­ko, kaip re­ko­men­duo­ja bal­suo­ti. Aš aiš­kiai pa­sa­kiau, jei­gu jūs tu­ri­te klau­sos pro­ble­mų, dar kar­tą pa­kar­to­ju, aiš­kiai pa­sa­kiau ir ro­džiau žen­klą, kad mū­sų frak­ci­ja pa­lai­ky­tų ši­tą vi­sai ne­blo­gą pro­jek­tą.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas An­ta­nai.

 

16.06 val.

So­cia­li­nės pa­ra­mos mo­ki­niams įsta­ty­mo Nr. X-686 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2457 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-4 klau­si­mas – So­cia­li­nės pa­ra­mos mo­ki­niams įsta­ty­mo Nr. X-686 5 strai­ps­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2457. Pra­ne­šė­ja – R. Ša­la­še­vi­čiū­tė. Pa­tei­ki­mas.

Al­gi­man­tai, la­bai trum­pą re­pli­ką.

A. DUMBRAVA (LVŽSF). Aš no­rė­čiau mie­lam An­ta­nui pa­sa­ky­ti, kad Damb­ra­vos nė­ra Sei­me, yra A. Dumb­ra­va.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Ri­man­te, pra­šau.

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, nors bu­vo įvar­dy­ta, kad nau­jas pro­jek­tas, tai pro­jek­tas yra tik­rai ne­nau­jas, mes su ko­le­ga L. Ku­ku­rai­čiu at­ski­rai tei­kė­me tru­pu­tį skir­tin­gus ši­tuos pro­jek­tus jau ne vie­ną kar­tą. To­dėl pri­sta­ty­mą aš steng­siuo­si mak­si­ma­liai su­trum­pin­ti, ka­dan­gi vi­siems fak­tiš­kai vis­kas ži­no­ma.

Nuo 2008 me­tų pa­gal prieš­mo­kyk­li­nio ir pra­di­nio ug­dy­mo pro­gra­mas vi­si vai­kai tu­rė­jo tei­sę į ne­mo­ka­mus pie­tus. Tai su­ma­ži­no so­cia­li­nę įtam­pą mo­kyk­lo­se, su­ma­žė­jo įtam­pa tarp tur­tin­gų ir ma­žiau tur­tin­gų tė­vų vai­kų. Vė­liau ši tei­sė bu­vo at­im­ta ir tik nuo 2020 me­tų bu­vo eta­pais pra­dė­tos įgy­ven­din­ti ne­mo­ka­mo mai­ti­ni­mo pro­gra­mos. Tik nuo 2021 m. rug­sė­jo 1 d. ne­mo­ka­mi pie­tūs or­ga­ni­zuo­ja­mi ir mai­ti­na­mi prieš­mo­kyk­li­nio am­žiaus bei pra­di­nių 1 ir 2 kla­sių moks­lei­viai, o 3 ir 4 pra­di­nių kla­sių moks­lei­viams ne­su­teik­ta tei­sė gau­ti ne­mo­ka­mus pie­tus.

At­krei­piu dė­me­sį į tai, kad pir­mo­kus bu­vo pra­dė­ta mai­tin­ti pa­gal so­cia­li­nę pro­gra­mą, ku­ri bu­vo Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jos ini­cia­ty­va, ant­ro­kai bu­vo pra­dė­ti mai­tin­ti tei­kus mi­nist­rės M. Na­vic­kie­nės pro­jek­tą, ku­riam bu­vo pri­tar­ta, o tre­čio­kai, ket­vir­to­kai taip ir li­ko už­ri­by­je. Ir, aš ma­nau, ne tik­tai aš, bet dau­gu­ma Sei­mo na­rių, sė­din­čių sa­lė­je, ne kar­tą yra iš­gir­dę vai­kų tė­vų, pe­da­go­gų klau­si­mus, ko­dėl jūs dis­kri­mi­nuo­ja­te tre­čio­kus ir ket­vir­to­kus? Be­je, to­kį pa­siū­ly­mą dėl tre­čio­kų ir ket­vir­to­kų mai­ti­ni­mo bu­vo įre­gist­ra­vę ir iš val­dan­čių­jų S. Jo­vai­ša ir I. Ha­a­se, ta­čiau tam siū­ly­mui ne­bu­vo pri­tar­ta.

Tiks­las – pir­miau­sia su­ma­žin­ti so­cia­li­nę ir emo­ci­nę at­skir­tį tarp pra­di­nių kla­sių moks­lei­vių. Bū­tų ug­do­mi tei­gia­mi moks­lei­vių mi­ty­bos įpro­čiai, už­tik­ri­na­mas moks­lei­vių mi­ty­bos re­ži­mas, taip pat bū­tų to­bu­li­na­mi tar­pu­sa­vio ben­dra­vi­mo įgū­džiai. Ir svar­biau­sia tur­būt yra už­tik­rin­ti ly­gias tei­ses vi­siems pra­di­nių kla­sių moks­lei­viams, nes kai da­lis mo­ki­nių gau­na ne­mo­ka­mą mai­ti­ni­mą dėl so­cia­li­nės šei­mų pa­dė­ties, tai, na, yra stig­ma­ti­zuo­ja­mi tie, ku­rie to mai­ti­ni­mo ne­gau­na ar­ba ku­rių tė­vai pa­kan­ka­mai ge­rai gy­ve­na.

Ka­dan­gi ži­nau kon­trar­gu­men­tus ir bus iš­sa­ky­tos nuo­mo­nės ar­ba pa­teik­ti klau­si­mai, aš tie­siog no­riu la­bai trum­pai įvar­din­ti, kas jau bu­vo kal­ba­ma ir kuo bu­vo net pik­ti­na­ma­si, kad siū­lo­ma mai­tin­ti ir tre­čio­kus, ir ket­vir­to­kus. Pir­miau­sia, mais­to švais­ty­mas, kad da­lis vai­kų ne­mo­ka, iš­ve­ža­ma; ne­aiš­ku, kuo mai­ti­na­mi fer­mo­se gy­vū­nai, tiks­liau, gy­vu­liai, ne gy­vū­nai ir taip to­liau.

No­riu pa­sa­ky­ti, kad iš tik­rų­jų yra per­ei­ta prie ki­to pir­mo­kų, ant­ro­kų mai­ti­ni­mo ti­po – prie šve­diš­ko sta­lo. Nė­ra taip, kaip kai ku­rie, nu­vy­kę po­il­siau­ti į Tur­ki­ją, pri­sik­rau­na tiek, kiek ne­su­val­go. Yra, kas vai­kus ste­bi. Iš tik­rų­jų, ši­tas me­to­das pa­ro­dė, kad la­bai tei­sin­gas toks va­rian­tas yra.

Ant­ras da­ly­kas. Aiš­ku, bus pa­sa­ky­ta, kad kamgi da­bar skir­ti ne­mo­ka­mą mai­ti­ni­mą tre­čio­kams, ket­vir­to­kams, jei­gu yra mo­ka­mi vai­ko pi­ni­gai? Vai­ko pi­ni­gai yra 85 eu­rai vai­kui. Bū­tent per pra­ei­tus me­tus dėl in­flia­ci­jos jų ver­tė yra su­ma­žė­ju­si 15 %, ly­gi­nant su to­mis kai­no­mis, kiek rei­kia mo­kė­ti už mais­tą. Ne pa­slap­tis, kas tu­ri vai­kų, ži­no, kad vai­ko mai­ti­ni­mas per mė­ne­sį kai­nuo­ja (ir ne­aiš­ku, ar vai­kas per­ka mo­kyk­lo­je, ar kios­kuo­se ban­de­les, ir ne­aiš­ku ką) apie 100 eu­rų. Aš ma­nau, kad ši­tie mo­ty­vai (to­kie bu­vo pa­grin­di­niai mo­ty­vai) kaip ir la­bai aiš­kiai pa­grin­džia, kad tai iš tik­rų­jų nė­ra pa­grin­das at­mes­ti pro­jek­tą.

Pro­jek­tui įgy­ven­din­ti abiem kla­sėms – tre­čio­kams ir ket­vir­to­kams – per me­tus iš biu­dže­to rei­kė­tų mak­si­ma­liai 20 mln. eu­rų. Iš tik­rų­jų aš ne­ma­nau, kad tai yra la­bai di­de­lė su­ma, ka­dan­gi ko­le­ga L. Ku­ku­rai­tis bu­vo la­bai aiš­kiai pa­sa­kęs, kiek kai­nuo­ja in­ves­tuo­ti į vai­kų mai­ti­ni­mą tą 1 eu­rą, ku­ris at­si­per­ka at­ei­ty­je 2 eu­rais. Mes daug sko­li­na­mės, mes ne­aiš­ku kur iš­lei­džia­me, ko­kiems mo­ky­mams ir įvai­rioms pro­gra­moms, ku­rios tik­rai, aš ne­ma­nau, kad kaž­ko­kią ypa­tin­gą pri­dė­ti­nę ver­tę duo­da. To­dėl pra­šau ko­le­gų pa­lai­ky­ti pro­jek­tą ir pri­tar­ti, kad bū­tų ne­mo­ka­mas mai­ti­ni­mas vi­siems pra­di­nių kla­sių ug­dy­mo moks­lei­viams.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Jū­sų pa­klaus­ti no­ri du Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia J. Džiu­ge­lis.

J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Pra­ne­šė­ja, pir­miau­sia no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad ne­mo­ka­mų pie­tų ne­bū­na, net­gi tre­čio­kams ir ket­vir­to­kams.

Ma­no klau­si­mas yra iš dvie­jų da­lių. Į pir­mą da­lį jūs at­sa­kė­te – tai vals­ty­bės biu­dže­tui kai­nuos 20 mln. eu­rų. Iš kur siū­lo­te tuos 20 mln. eu­rų pa­im­ti? Ar iš sa­vi­val­dy­bių, ar siū­lo­te sko­lin­tis, ar tu­ri­te pa­siū­ly­mų, kaip per­skirs­ty­ti lė­šas? Iš kur kon­kre­čiai siū­lo­te šiuos 20 mln. pa­im­ti, kad įgy­ven­din­tu­me jū­sų siū­lo­mą įsta­ty­mo pro­jek­tą? Ačiū.

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas Jus­tai. Pa­ko­men­tuo­ju. Tai yra mak­si­ma­liai 20 mln., ta­čiau iš vals­ty­bės biu­dže­to rei­kė­tų 16 mln., nes ne­mo­ka­mas mai­ti­ni­mas su­si­de­da iš dvie­jų da­lių: tai yra mais­tas ir ap­tar­na­vi­mas, ir taip to­liau. 4 mln., aiš­ku, pa­si­skirs­ty­tų per sa­vi­val­dy­bes. Sko­lin­tis ar ne­si­sko­lin­ti? Aš ma­nau, 10 die­ną svars­ty­si­me biu­dže­tą, ir ne­ma­nau, kad to­kiam pro­jek­tui, ku­ris bus pa­teik­tas, bus ab­so­liu­čiai pri­tar­ta. Kaip vi­sa­da, gal­būt svars­tant biu­dže­tą at­si­ras lė­šų, ku­rioms ne­bus pri­tar­ta ir ku­rias bus ga­li­ma per­kel­ti bū­tent ne­mo­ka­mam tre­čio­kų, ket­vir­to­kų mai­ti­ni­mui.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia A. Ve­ry­ga.

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju, Ri­man­te, už pri­sta­ty­mą. Aš tu­riu klau­si­mą, ku­ris jau tur­būt su­si­jęs su tuo, jei­gu bū­tų pri­im­tas tas įsta­ty­mas. Kaip jūs gal­vo­tu­mė­te, gal jį bū­tų ga­li­ma de­rin­ti su rei­ka­la­vi­mu, kaip bu­vo ir anks­čiau da­ro­ma, kad tas mai­ti­ni­mas, ku­ris yra vai­kams šiuo at­ve­ju ne­mo­ka­mas, tu­rė­tų bū­ti ir svei­ka­tai pa­lan­kus? Tai yra su­de­rin­ti su rei­ka­la­vi­mu tu­rė­ti šve­diš­ką sta­lą tuo at­ve­ju pra­di­nio ug­dy­mo įstai­go­je, kad tas mais­tas bū­tų tik­rai svei­ka­tai pa­lan­kus, kad mes ne tik pa­mai­tin­tu­me, bet kad iš­ug­dy­tu­me svei­kos mi­ty­bos įpro­čius.

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū. Au­re­li­jau, iš tie­sų man čia A. Sy­sas sa­kė la­bai trum­pai pri­sta­ty­ti, aš no­rė­jau kal­bė­ti ir apie nu­tu­ki­mą, ir apie svei­ką mi­ty­bą, ir apie ga­li­my­bes, kaip bū­tų ga­li­ma to­bu­lin­ti tą mai­ti­ni­mą. Aš ma­nau, kad jei­gu… Vėl sa­kau žo­dį „jei­gu“, nes du kar­tus ma­no teik­tam ir du kar­tus ko­le­gos L. Ku­ku­rai­čio fak­tiš­kai ana­lo­giš­kam pro­jek­tui ne­bu­vo pri­tar­ta, to­dėl ir yra žo­dis „jei­gu“. Bet aš vi­sa­da bū­nu op­ti­mis­tė ir tu­riu vil­čių, kad val­dan­tie­ji su­pran­ta, koks tai svar­bus yra klau­si­mas – moks­lei­vių mi­ty­ba.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma ko­le­ge, at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus. Pa­si­sa­ky­mai dėl mo­ty­vų. Už įsta­ty­mo pro­jek­tą pa­si­sa­ko A. Vin­kus. (Bal­sai sa­lė­je)

A. VINKUS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, siū­lo­mas So­cia­li­nės pa­ra­mos mo­ki­niams įsta­ty­mo pa­kei­ti­mas yra pa­pras­tas, aiš­kus ir su kil­niais tiks­lais. Be abe­jo­nės, tai ge­ras siū­ly­mas, o spren­di­mas, ma­nau, pri­klau­sys tik nuo ga­li­my­bių pa­deng­ti di­dė­sian­čias vals­ty­bės biu­dže­to iš­lai­das mai­ti­ni­mui.

Aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te pa­aiš­kin­ta, kad moks­lei­vių skai­čius me­tai iš me­tų ma­žė­ja, tai drįs­tu pa­sa­ky­ti, kad apie tai by­lo­ja ir vyks­tan­tis mo­kyk­lų už­da­ry­mo pro­ce­sas. Ma­nau, vals­ty­bės biu­dže­tas ne­la­bai tu­rė­tų pa­tir­ti di­des­nę fi­nan­si­nę naš­tą. Čia tik ma­no prie­lai­da. Nors tei­kia­ma­me pro­jek­te tai ir ne­siū­lo­ma, bet pa­lai­kau dar ir tą po­žiū­rį, kad ne­rei­kia rū­šiuo­ti vai­kų pa­gal pa­ja­mas – pa­ja­mas už­dir­ba ne vai­kai, o tė­vai – nes tai pa­sta­to į ne­pa­to­gią pa­dė­tį tiek tuos, ku­rie pa­ten­ka prie gau­nan­čių tei­sę į ne­mo­ka­mus pie­tus, tiek tuos, ku­rie jos ne­gau­na. Be­je, pra­ei­ty­je to­kia vi­sų prieš­mo­kyk­li­nio ir pra­di­nio ug­dy­mo moks­lei­vių ne­mo­ka­mų pie­tų prak­ti­ka jau bu­vo tai­ky­ta ir ji pa­si­tei­si­no, bet vė­liau ji bu­vo pa­nai­kin­ta. Kvie­čiu bal­suo­ti už.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Bal­suo­ti prieš kvies J. Džiu­ge­lis.

J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Dė­ko­ju. Aš dar kar­tą no­rė­čiau pa­sa­ky­ti – ne­mo­ka­mų pie­tų ne­bū­na net­gi tre­čio­kams, ket­vir­to­kams ar dvy­lik­to­kams, vis tiek kas nors už juos tu­ri su­mo­kė­ti. Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja mi­nė­jo, kad tai kai­nuo­ja 20 mln. eu­rų kas­met. Tie­są pa­sa­kius, šio įsta­ty­mo pa­tei­ki­mas yra chres­to­ma­ti­nis ne­at­sa­kin­gos po­li­ti­kos pa­vyz­dys, kai yra su­ke­lia­mi lū­kes­čiai Lie­tu­vos gy­ven­to­jams, tė­vams, bet ne­pa­sa­ko­ma, iš kur bus su­rink­ti tie pi­ni­gai. Tai yra kon­kre­tus klau­si­mas, iš kur? Kon­kre­tus at­sa­ky­mas – iš kur nors. Aš kvie­čiu ne­pri­tar­ti šiam po­pu­liz­mo žan­rui, nes nė­ra kon­kre­čiai nu­ro­do­ma, iš kur siū­lo­ma nu­rėž­ti tuos 20 mln.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Iš­klau­sė­me vi­sus ra­gi­ni­mus, į ku­riuos iš jų įsi­klau­sė­me, ap­si­sprę­si­me bal­suo­da­mi. Kas pri­ta­ria­te įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te ki­taip.

Bal­sa­vo 98 Sei­mo na­riai: už – 43, prieš – 27, su­si­lai­kė 28. Įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo ne­pri­tar­ta. Ap­si­sprę­si­me al­ter­na­ty­viai bal­suo­da­mi, ką da­ro­me to­liau. Kas bal­suo­ja­te už, bal­suo­ja­te už tai, kad grą­žin­tu­me ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti, kas bal­suo­ja­te prieš, bal­suo­ja­te už tai, kad at­mes­tu­me.

Bal­sa­vo 94 Sei­mo na­riai: už – 42, prieš – 52. Įsta­ty­mo pro­jek­tas at­mes­tas.

 

16.19 val.

Pe­ri­odi­nės pen­si­jos iš­mo­kos įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2472(2) (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-5 klau­si­mas – Pe­ri­odi­nės pen­si­jos iš­mo­kos įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2472(2). Pra­ne­šė­ja – R. Ša­la­še­vi­čiū­tė. Pa­tei­ki­mas.

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, ga­li­ma pre­ziu­muo­ti, kad jūs, val­dan­tie­ji, at­me­si­te įsta­ty­mo pro­jek­tą, bet aš jį pri­sta­ty­siu, ir jau ne pir­mą kar­tą.

Eu­ro­pos ben­dra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­ga­ni­za­ci­jos kas dve­jus me­tus ren­gia­mo­je ap­žval­go­je „Žvilgs­nis į pen­si­jas“ yra įvar­dy­ta 2021 me­tais, kad Lie­tu­vo­je as­mens pen­si­ja sie­kė tik 30,7 % bu­vu­sio at­ly­gi­ni­mo į ran­kas. Pri­dė­jus pa­pil­do­mą kau­pi­mą Lie­tu­vo­je šis skai­čius pa­di­dė­ja iki 55 %, ta­čiau iš­lie­ka že­mes­nis nei dau­ge­ly­je dar­be ap­tar­tų vals­ty­bių. Pa­vyz­džiui, Len­ki­jo­je sie­kia 90,3 % bu­vu­sio at­ly­gi­ni­mo, Veng­ri­jo­je – 94 %, Por­tu­ga­li­jo­je ana­lo­giš­kai ir ap­skri­tai dy­džiai svy­ruo­ja nuo 36,5 % iki, kaip gir­dė­jo­te, 94 %. Ir šio­se vals­ty­bė­se, be to, yra mo­ka­mos skir­tin­gos pa­pil­do­mos kas­me­ti­nės iš­mo­kos, dar va­di­na­mos 13-ąja ir 14-ąja pen­si­jo­mis. To­kios iš­mo­kos mo­ka­mos Aust­ri­jo­je, Ita­li­jo­je, Kip­re, Len­ki­jo­je, Por­tu­ga­li­jo­je, Slo­va­ki­jo­je, Veng­ri­jo­je.

Ana­li­zuo­jant pro­ce­sus Lie­tu­vo­je fik­suo­ja­ma, jog ben­dro­ji pen­si­jos da­lis pa­gal šių me­tų in­dek­sa­vi­mo ko­e­fi­cien­tą di­dė­ja 9,2 %, in­di­vi­du­a­lio­ji – 15,38 %, o jau 2022 me­tų gruo­džio mė­ne­sį in­flia­ci­ja sie­kė 18,9 % ir bu­vo vie­na di­džiau­sių Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Lie­tu­vo­je, sta­tis­ti­kos duo­me­ni­mis, 2023 me­tų ge­gu­žę, ly­gi­nant su 2022 me­tų ge­gu­že, in­flia­ci­ja sie­kė 11,7 %. In­flia­ci­jai dau­giau­sia įta­kos… be būs­to, van­dens, elek­tros, du­jų ir ki­tų ku­ro pre­kių ir pa­slau­gų, mais­to pro­duk­tų ir ne­al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, trans­por­to pre­kių ir pa­slau­gų kai­nų pa­di­dė­ji­mas ir lė­mė to­kią si­tu­a­ci­ją. Aki­vaiz­du, kad ši­to­je si­tu­a­ci­jo­je fi­nan­si­nė pa­gal­ba se­ny­vo am­žiaus as­me­nims yra itin reikš­min­ga.

Pro­jek­to tiks­las – už­tik­rin­ti, kad pe­ri­odiš­kai kar­tą per me­tus iš­mo­ka­ma vien­kar­ti­nė iš­mo­ka su­teik­tų se­ny­vo am­žiaus as­me­nims, ku­rių pa­ja­mos yra ma­žes­nės už vi­du­ti­nę so­cia­li­nio drau­di­mo se­nat­vės pen­si­ją ir ku­rių pa­ja­mos di­dė­ja ma­žiau­siai net ir in­dek­suo­jant gau­na­mas pen­si­jas ar kom­pen­sa­ci­jas, ir ku­rie pa­ti­ria di­džiau­sią skur­dą bei so­cia­li­nę ri­zi­ką, ne tik itin svar­bią fi­nan­si­nę pa­ra­mą, bet ir dar la­biau su­tvir­tin­tų so­li­da­ru­mo, vie­ny­bės, be­si­re­mian­čios ir pa­si­reiš­kian­čios ben­drais in­te­re­sais ir tiks­lais, prin­ci­pą.

Siū­ly­mas su­sie­ti iš­mo­kos dy­dį su se­nat­vės pen­si­jos ben­dro­sios da­lies dy­džiu ar­gu­men­tuo­ja­mas tuo, kad nuo 2022 m. sau­sio 1 d., sie­kiant la­biau pa­di­din­ti ma­žiau­sias pen­si­jas, bu­vo pa­keis­ta ben­dro­sios pen­si­jos da­lies ap­skai­čia­vi­mo tvar­ka, ku­ria va­do­vau­jan­tis tie žmo­nės, ku­rie yra įgi­ję bū­ti­ną­jį sta­žą (tu­rin­tys 15 me­tų mi­ni­ma­lų­jį sta­žą)… bet ne­tu­rin­tys bū­ti­no­jo sta­žo, gaus vi­so dy­džio ben­drą­ją pen­si­jos da­lį – 246 eu­rus, o šal­pos pen­si­jų ba­zės dy­dis, su ku­riuo su­sie­tos vi­sos mo­ka­mos šal­pos iš­mo­kos ir kom­pen­sa­ci­jos, – 184 eu­rai.

Pri­ėmus įsta­ty­mo pro­jek­tą, vi­siems so­cia­li­nio drau­di­mo se­nat­vės pen­si­jos ga­vė­jams kar­tą per me­tus bū­tų iš­mo­ka­mas vien­kar­ti­nis se­nat­vės pen­si­jos ben­dro­sios da­lies dy­dis. Šal­pos se­nat­vės pen­si­jos ga­vė­jams kar­tą per me­tus bū­tų iš­mo­ka­ma šal­pos se­nat­vės pen­si­jos dy­džio iš­mo­ka. Ši iš­mo­ka iš­mo­ka­ma ei­na­mų­jų me­tų lap­kri­čio mė­ne­sį iki 20 die­nos. Da­ta pa­si­rink­ta to­dėl, kad yra sie­ja­ma su pra­si­de­dan­čiu šil­dy­mo se­zo­nu, be to, ir ar­tė­jant vie­nai svar­biau­sių me­tų šven­čių – šven­toms Ka­lė­doms – pa­pras­tai as­me­nų iš­lai­dos di­dė­ja. To­kiu prin­ci­pu yra mo­ka­mos vien­kar­ti­nės iš­mo­kos – 13-oji ir 14-oji pen­si­jos Ita­li­jo­je, Len­ki­jo­je, Por­tu­ga­li­jo­je, Veng­ri­jo­je. Aiš­ku, klau­si­mas: o kiek tai kai­nuo­tų? Tai kai­nuo­tų 200 mln. eu­rų biu­dže­to lė­šų per pir­muo­sius ga­lio­ji­mo me­tus, ki­tais me­tais lė­šų po­rei­kis ga­li keis­tis.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma ko­le­ge. Jū­sų pa­klaus­ti no­ri ke­tu­ri Sei­mo na­riai. Ir pir­mo­ji klau­sia L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma ko­le­ge, pir­miau­sia skai­tau jū­sų aiš­ki­na­mą­jį raš­tą. Tai la­bai nuo­sta­bu: tie, ku­rie da­ly­vau­ja pri­va­čiuo­se fon­duo­se, 25 % pa­ke­lia sa­vo pen­si­ją. Nu­ste­bau, net ne­ži­no­jau to­kių ro­dik­lių. La­bai nu­ste­bu­si, nes žmo­nės vi­sai ki­to­kią in­for­ma­ci­ją, kai at­ei­na pas mus kon­kre­čiai skųs­da­mie­si…

Ki­tas mo­men­tas. No­riu jū­sų pa­klaus­ti da­bar. Čia vi­si pi­ni­gai bus iš vals­ty­bės biu­dže­to, tie 200 mln., apie 200 mln. eu­rų. Į pri­va­čius fon­dus dar per­ves­ti rei­kės apie 300 mln. Ar jūs ne­ma­no­te, kad rei­kė­tų ta­da spręs­ti vi­siš­kai ki­taip, gal­vo­ti, kaip pa­di­din­ti iš vi­so tą ba­zi­nį dy­dį pen­si­jos, ir spręs­ti klau­si­mą dėl in­di­vi­du­a­lio­sios da­lies gal­būt skai­čia­vi­mo? Nes čia mes ma­to­me, kad tie, ku­rie dir­ba, jų pen­si­jų in­di­vi­du­a­lio­ji da­lis la­bai žen­kliai… at­skir­tis yra la­bai ma­ža, ma­žai pa­den­gia­ma. Ar ne­ma­no­te, kad ki­taip rei­kė­tų spręs­ti? Ši vien­kar­ti­nė iš­mo­ka, ne­ma­nau, kad yra tiks­lin­ga.

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Vi­sų pir­ma, taip, tai bū­tų iš vals­ty­bės biu­dže­to vi­sa su­ma. Ne iš „Sod­ros“ – iš vals­ty­bės biu­dže­to bū­tų.

Da­bar dėl ant­ros da­lies. Mes pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je la­bai daug kal­bė­jo­me, kaip rei­kia di­din­ti ben­drą­ją da­lį, pen­si­jos ben­drą­ją da­lį, ir iš tik­rų­jų bu­vo daug ir ar­gu­men­tuo­tų siū­ly­mų, ta­čiau pa­si­kei­tus val­dan­tie­siems si­tu­a­ci­ja pa­si­kei­tė ir apie tai jau ne­be­kal­ba­ma. Yra džiau­gia­ma­si tuo, kad pen­si­jos in­dek­suo­ja­mos, ypač in­di­vi­du­a­lio­ji da­lis, ta­čiau žmo­nės, aiš­ku, yra ne­pa­ten­kin­ti. Aš ma­nau, po ki­tų rin­ki­mų bus ga­li­ma, ger­bia­ma Lai­ma, jū­sų pa­siū­ly­mus pri­im­ti, ka­dan­gi jūs, kaip bu­vu­si „Sod­ros“ dar­buo­to­ja, pui­kiai ži­no­te, ką bū­tų ga­li­ma pa­keis­ti ir to­bu­lin­ti.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia J. Džiu­ge­lis.

J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ga­li­ma bū­tų pre­ziu­muo­ti, kad jūs ne­at­sa­ky­si­te, bet aš vis tiek pa­klau­siu. Iš kur 200 mln. siū­lo­te skir­ti?

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ger­bia­mas Jus­tai, tre­čią kar­tą tei­kia­mas pro­jek­tas ir at­sa­ky­mo ne­bu­vo nei pir­mą, nei an­trą kar­tą. Tre­čią kar­tą aš taip ir ti­kė­jau­si, kad vėl ten, kur pi­ni­gai, val­dan­tie­ji lai­ko pi­ni­gus tik toms reik­mėms, kur ma­to rei­ka­lin­ga. Mes, opo­zi­ci­ja, ma­to­me tru­pu­tį ki­taip, mums pri­ori­te­tas yra so­cia­li­niai klau­si­mai, bet kar­tais bū­na ir iš­im­čių. Ti­ki­my­bė, kad pri­tar­si­te, ma­ža, bet mū­sų no­ras yra di­de­lis. At­sa­ky­mas toks.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia Mi­nist­rė Pir­mi­nin­kė I. Ši­mo­ny­tė. Įta­riu, ir­gi apie fi­nan­sus.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Na, tur­būt, bet gal klau­si­mas la­biau fi­lo­so­fi­nis, nes jūs tur­būt su­pran­ta­te tiek, kad jūs tam­po­te tą pa­čią kal­drą. Tie­siog nu­trau­kia­te nuo kaž­kur ki­tur, bet tai yra ta pa­ti kal­dra, nes jūs dar nė vie­nam ko­le­gai ne­at­sa­kė­te ir net ne­pa­ro­dė­te ko­kio nors su­pro­čio apie tai, kaip biu­dže­te pi­ni­gai at­si­ran­da, kaip jie ten at­ei­na. Bet jau tuš­čia jo, aš iš jū­sų ši­to ne­si­ti­kiu. Aš tik bū­čiau ti­kė­ju­sis, kad jūs pri­sta­ty­me bū­tu­mė­te nau­do­ju­si ne 2021 me­tų duo­me­nis, o 2023-iųjų bent jau, nes tik­rai sta­tis­ti­kos yra aps­tu.

Bet ma­no klau­si­mas yra fi­lo­so­fi­nis. Ka­dan­gi jūs da­li­na­te tuos pa­čius pi­ni­gus, ku­rie yra, jūs ne­siū­lo­te, kad tų pi­ni­gų bū­tų dau­giau, ar ge­riau yra 12 di­des­nių pen­si­jų, ar 12 ma­žes­nių ir 13 pen­si­ja?

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Vi­sų pir­ma, ger­bia­ma In­gri­da, ačiū už pa­ste­bė­ji­mą, aš daug ko tik­rai ne­su­pran­tu. Ne man duo­ta su­pras­ti tiek, kiek jūs su­pran­ta­te. O čia bu­vo jū­sų to­kia įžan­ga: jūs tiek maž­daug dar gal iš­ma­no­te? Tiek aš iš­ma­nau, kiek rei­kia man, kaip Sei­mo na­rei ir dir­ban­čiai to­se sri­ty­se, ku­rios man yra pri­im­ti­nos ir ži­no­mos.

Jei­gu kal­ba­me apie vie­ną kar­tą iš­mo­ka­mą iš­mo­ką ir jei­gu ana­lo­giš­ka su­ma bū­tų pa­di­din­ta vi­siems ly­giai vie­no­dai kiek­vie­ną mė­ne­sį, aš ma­nau, kad tau­ta bū­tų pa­ten­kin­ta tuo, bet to­kio dy­džio in­dek­suo­jant, kiek mes siū­lo­me iš­mo­kė­ti, ypač tiems, ku­rie gau­na ma­žas pen­si­jas, čia bu­vo ak­cen­tas bū­tent ma­žos pen­si­jos, ir se­nat­vės, ir šal­pos, jiems tiek ne­pa­di­dė­tų.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Tik­riau­siai apie fi­nan­sus klau­sia so­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo mi­nist­rė M. Na­vic­kie­nė.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Taip, aš gal la­biau to­kį ma­te­ma­ti­kos klau­si­mą ne­gu fi­lo­so­fi­nį tu­rė­čiau, bet pra­džio­je apie tas la­bai ma­žas pen­si­jas. Ger­bia­ma Ri­man­te, ka­den­ci­jos pra­džio­je tam ir pa­da­rė­me re­for­mą, kad žmo­nių ba­zi­nė pen­si­ja pa­di­dė­tų su­vie­no­di­nus sta­žus ir kad pa­čių ma­žiau­sių pen­si­jų prie­mo­kų ga­vė­jų mes tu­rė­tu­me Lie­tu­vo­je ma­žiau. Ši­tas spren­di­mas bu­vo pa­da­ry­tas iš kar­to, kai tik­tai ši­ta Vy­riau­sy­bė pra­dė­jo dirb­ti, ir ta­da jau nuo di­des­nės ba­zės at­si­spir­da­mi mes da­rė­me vis­ką ir to­liau da­ry­si­me vis­ką, kad spar­tė­tų in­dek­sa­vi­mas ir žmo­nės gau­tų di­des­nes pen­si­jas. Bet ma­te­ma­ti­nis klau­si­mas ir už­da­vi­nys jums bū­tų štai toks. Jūs čia dis­po­na­vo­te 2022 me­tų duo­me­ni­mis, bet šian­dien yra 2023-ieji, o jau, žiū­rė­ki­te, už slen­ks­čio ir 2024-ieji, tai už­da­vi­nu­kas pa­pras­tas. Jei­gu šie­met lau­kia­ma vi­du­ti­nė in­flia­ci­ja yra 9 %, o pen­si­jos au­ga 12 %, tai ku­ris dy­dis yra di­des­nis – ar 9, ar 12? Čia pir­mas klau­si­mas.

Ant­ras ma­te­ma­ti­nis klau­si­mas bū­tų jau apie 2024 me­tus. Kai lau­kia­ma in­flia­ci­ja yra 2,4 %, o pen­si­jos, jei­gu vien tik pa­gal ba­zi­nį sce­na­ri­jų bū­tų in­dek­suo­ja­mos, aug­tų 9,57, tai ku­ris dy­dis yra di­des­nis – ar 2,4, ar 9,57?

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ger­bia­ma mi­nist­re, ma­te­ma­tiš­kai čia yra la­bai tei­sin­gai jū­sų vis­kas pa­sa­ky­ta. Aš ši­to ne­nei­giu. Bet aš bū­tent šian­dien do­mė­jau­si. Da­bar, kai aš jau pri­sta­čiau, no­riu at­kreip­ti jū­sų dė­me­sį, ma­no bu­vo pa­sa­ky­ta: 2023 me­tų ge­gu­žės mė­ne­sį in­flia­ci­ja sie­kė 11,7, lie­pos mė­ne­sį jau sie­kė 9. Aš jū­sų mi­nis­te­ri­jo­je šian­dien aiš­ki­nau­si tuos skai­čius, tiks­li­nau­si, tai aš ir su­sie­jau su bir­že­lio mė­ne­siu, ne su lie­pos mė­ne­siu, jo pro­cen­tą jūs įvar­di­jo­te. Kad ben­drą­ją da­lį di­di­no­te, taip, su­tin­ku, bet žmo­nės, gau­nan­tys ma­žas pen­si­jas, ne­la­bai, bent jie taip įsi­vaiz­duo­ja, kad ne­la­bai pa­ju­to.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, jūs at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus. Nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti dėl mo­ty­vų. Bal­suo­ja­me dėl įsta­ty­mo pro­jek­to. Kas pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te už, kas ne­pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

 Bal­sa­vo 87 Sei­mo na­riai: už – 32, prieš – 39, su­si­lai­kė 16. Įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo ne­pri­tar­ta.

Al­ter­na­ty­viai bal­suo­da­mi ap­si­spren­džia­me, ką da­ro­me to­liau. Kas bal­suo­ja­te už, bal­suo­ja­te už tai, kad bū­tų grą­žin­ta ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti, kas bal­suo­ja­te prieš, bal­suo­ja­te už tai, kad bū­tų at­mes­ta.

Bal­sa­vo 89 Sei­mo na­riai: už – 36, prieš – 53. Įsta­ty­mo pro­jek­tas at­mes­tas. La­bai dė­kui.

Ger­bia­mi ko­le­gos, dėl 2-6 klau­si­mo – dėl įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-2204 nė­ra gau­ta Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­da, to­dėl įsta­ty­mo pro­jek­tas ne­ga­li bū­ti tei­kia­mas.

 

16.34 val.

Ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų plėt­ros įsta­ty­mo Nr. XII-717 4 ir 8 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2040(2) (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-7 klau­si­mas – Ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų plėt­ros įsta­ty­mo Nr. XII-717 4 ir 8 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2040(2). Pra­ne­šė­ja – L. Girs­kie­nė. Pa­tei­ki­mas.

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). La­ba die­na. Kai yra bė­da, mes vi­sa­da pri­si­me­na­me ne­vy­riau­sy­bi­nes or­ga­ni­za­ci­jas. Pa­ban­dy­siu la­bai trum­pai pri­sta­ty­ti ma­no tei­kia­mo pro­jek­to es­mę, nors jau esa­me apie tai dis­ku­ta­vę. Ne­vy­riau­sy­bi­nis sek­to­rius ypač svar­bus mū­sų vals­ty­bės rai­dai, pi­lie­čiai, bū­da­mi vals­ty­bės da­lis, ga­li pri­si­dė­ti prie vals­ty­bės pro­ble­mų spren­di­mo ir jas efe­k­ty­viai spręs­ti. Be ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų įsi­trau­ki­mo vals­ty­bė dar ir da­bar sun­kiai pa­si­rū­pin­tų be­na­miais gy­vū­nais, sun­kiai ser­gan­čiais vai­kais, spręs­tų skur­do ir net ap­lin­ko­sau­gos pro­ble­mas.

Klai­pė­dos pa­vyz­dys ro­do, kad tik ak­ty­vus ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų sek­to­rius pa­dė­jo at­skleis­ti di­džiu­lio mas­to tar­šos pro­ble­mas, o ak­ty­vūs pi­lie­čiai suor­ga­ni­za­vo vi­suo­ti­nes tvar­ky­mo­si ak­ci­jas, to­kias kaip „Da­rom“, po ku­rių mū­sų ap­lin­ka tam­pa šva­res­nė ir gra­žes­nė. No­rė­da­mos tin­ka­mai ap­gin­ti gy­ven­to­jų in­te­re­sus, ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos daž­nai yra pri­vers­tos gin­čus spręs­ti teis­muo­se. Vėl Klai­pė­dos at­ve­jis. Žmo­nėms nuo uos­te dir­ban­čių įmo­nių į na­mus at­ei­na dul­kių, gy­ve­na­mo­jo­je ap­lin­ko­je at­si­ran­da dul­kių ir taip žmo­nės gy­ve­na me­tų me­tus. To­dėl no­rė­da­mi ap­gin­ti sa­vo in­te­re­są, ap­gin­ti sa­vo kai­my­nų in­te­re­są yra pri­vers­ti gin­čą su tar­šia įmo­ne spręs­ti teis­muo­se.

Pa­žy­mė­ti­na, kad ne vi­si pi­lie­čiai tu­ri ži­nių, kaip tei­sin­gai su­ra­šy­ti skun­dą, kaip iš­spręs­ti tam tik­ras pro­ble­mas tei­si­niu ke­liu, to­dėl daž­nai ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos, ypač ma­žes­nės ir tos, ku­rios ne­gau­na fi­nan­sa­vi­mo iš vals­ty­bės biu­dže­to ar gau­na tiks­li­nį fi­nan­sa­vi­mą, ku­rio ne­ga­li­ma pa­nau­do­ti tei­si­nėms pa­slau­goms įsi­gy­ti, ne­tu­ri ga­li­my­bės sam­dy­ti tei­si­nin­kų, to­dėl sun­kiai ben­dra­dar­biau­ja su vals­ty­bi­nė­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis ir kar­tais dėl ele­men­ta­rių ži­nių sto­kos įvyks­ta ne­su­si­kal­bė­ji­mas, ska­ti­nan­tis tei­si­nį ni­hi­liz­mą, ar­ba jis yra iš­reiš­kia­mas pro­tes­tais, o ne pro­ble­mų spren­di­mu tei­si­niu bū­du. Vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos tu­ri at­ski­rus tei­sės pa­da­li­nius, ku­rie kon­sul­tuo­ja tei­si­nių ži­nių ne­tu­rin­čius tar­nau­to­jus, gi­na ins­ti­tu­ci­jas teis­muo­se, ta­čiau ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos daž­nai ne­tu­ri ga­li­my­bių pa­si­sam­dy­ti bran­giai ap­mo­ka­mų tei­si­nin­kų, nes jų veik­la pa­rem­ta sa­va­no­riš­ku pa­grin­du.

Šiuo įsta­ty­mu siū­lo­ma su­teik­ti vie­šo­sios nau­dos ne­vy­riau­sy­bi­nėms or­ga­ni­za­ci­joms ne­mo­ka­mą tei­si­nę pa­gal­bą, įskai­tant ir gy­ny­bą teis­muo­se, nes ten yra rei­ka­lin­gos spe­ci­fi­nės ži­nios; Pa­tiks­lin­ti vie­šo­sios nau­dos ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų api­brė­ži­mą ir nu­ma­ty­ti, kad So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja bū­tų at­sa­kin­ga už ne­mo­ka­mos tei­si­nės pa­gal­bos tei­ki­mo or­ga­ni­za­vi­mą. Ko­dėl bū­tent ši­ta mi­nis­te­ri­ja? To­dėl, kad So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja jau da­bar yra at­sa­kin­ga už ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų plėt­rą, tei­kia ben­druo­me­nėms me­to­di­nę pa­ra­mą. At­si­žvel­giant į tai, kad ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos yra pi­lie­tiš­kų žmo­nių sam­bū­ris, yra daug efek­ty­viau skir­ti tei­si­nę pa­gal­bą to­kių žmo­nių sam­bū­riui, o ne kiek­vie­nam at­ski­ram žmo­gui, ku­ris su­si­du­ria su ta pa­čia pro­ble­ma.

Ga­li­me pri­si­min­ti ga­ran­tuo­ja­mos ne­mo­ka­mos tei­si­nės pa­gal­bos te­mą, pa­si­nau­do­ti ja. So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja ga­lė­tų nu­sta­ty­ti kri­te­ri­jus, ko­kiu at­ve­ju tei­si­nė pa­gal­ba yra ski­ria­ma, pa­skir­ti ati­tin­ka­mus tar­nau­to­jus ar­ba pa­ves­ti tai pa­da­ry­ti vie­nai iš sa­vo pa­val­džių ins­ti­tu­ci­jų. Jau šiuo me­tu So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos pa­val­džios ins­ti­tu­ci­jos tei­kia įvai­rią pa­gal­bą įvai­rių gru­pių as­me­nims, to­dėl ši funk­ci­ja ne­bū­tų nau­ja. Mi­nis­te­ri­ja ga­lė­tų or­ga­ni­zuo­ti vie­šą­jį pir­ki­mą dėl tei­si­nių pa­slau­gų tei­ki­mo ne­vy­riau­sy­bi­nėms or­ga­ni­za­ci­joms ir ap­mo­kė­ti tei­si­nes pa­slau­gas pa­gal įvy­ku­sį fak­tą, nu­ma­ty­da­ma mak­si­ma­lų va­lan­dų kie­kį. Mi­nis­te­ri­ja tu­rė­tų nu­ma­ty­ti aiš­kius kri­te­ri­jus, ko­kią pa­gal­bą ir ko­kiais at­ve­jais bū­tų ga­li­ma skir­ti, pa­vyz­džiui, mo­ty­vavus, kad tei­si­nė pa­gal­ba rei­ka­lin­ga dėl tie­sio­giai su vie­šuo­ju in­te­re­su su­si­ju­sios veik­los. Pa­vyz­džiui, daž­na pro­ble­ma – pa­sta­bų dėl po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo su­ra­šy­mas ar­ba skun­do dėl ga­li­mos tar­šos su­ra­šy­mas, ar­ba krei­pi­ma­sis į teis­mą sie­kiant ap­skųs­ti tam tik­ros ins­ti­tu­ci­jos spren­di­mą. To­kiu bū­du ne tik bus su­teik­ta pa­gal­ba pi­lie­ti­nei vi­suo­me­nei, bet ir pa­di­din­ta vals­ty­bės tar­nau­to­jų dar­bo ko­ky­bė, ypač at­sa­ki­nė­jant į ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų raš­tus ir spren­džiant su­si­ju­sias pro­ble­mas.

Tai tiek apie ma­no siū­lo­mą pro­jek­tą. At­sa­ky­siu į klau­si­mus.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Jū­sų pa­klaus­ti no­ri du Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia J. Džiu­ge­lis.

J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Be abe­jo, sun­ku gin­čy­tis, kad ne­vy­riau­sy­bi­nis sek­to­rius…

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš ne­gir­džiu jū­sų, la­bai di­de­lis šur­mu­lys.

J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Be abe­jo, sun­ku gin­čy­tis, kad ne­vy­riau­sy­bi­nis sek­to­rius yra be ga­lo svar­bus vals­ty­bės vys­ty­mui­si. Bet, ger­bia­ma Li­gi­ta, mes prieš me­tus lai­ko pri­ėmė­me Ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų stip­ri­ni­mo fon­dą, jei­gu ne­klys­tu, ir jūs pa­lai­kė­te tą fon­do idė­ją. Ko­dėl da­bar siū­lo­te dar at­ski­rai nu­ma­ty­ti fi­nan­sa­vi­mą iš So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos lė­šų, kai ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos vei­kia ne vien tik­tai so­cia­li­nė­je plot­mė­je, bet ir svei­ka­tos, ap­lin­ko­sau­gos, ką mi­nė­jo­te, ir ki­to­se. Ar ta­me fon­de, jū­sų ma­ny­mu, ne­už­ten­ka lė­šų?

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Iš tik­rų­jų, dis­ku­tuo­ti­nas klau­si­mas, dėl fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nių ga­li­ma bū­tų pa­si­tar­ti. Aš ma­nau, šiuo at­ve­ju, ka­dan­gi So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja ku­ruo­ja jau ir taip ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų veik­lą, tai, man pa­si­ro­dė, bū­tų lo­giš­ka, kad ji­nai ku­ruo­tų ir fi­nan­si­nę da­lį bū­tent dėl tei­si­nės pa­gal­bos sky­ri­mo, bet tai ga­li bū­ti ta pa­ti Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja, ka­dan­gi ji­nai ku­ruo­ja ne­at­ly­gin­ti­ną tei­si­nės pa­gal­bos tam tik­rai as­me­nų gru­pei tei­ki­mą. Ne­ži­nau, čia dis­ku­tuo­ti­nas klau­si­mas, ko­mi­te­tuo­se ga­lė­tu­mė­me pa­dis­ku­tuo­ti dėl fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nių.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Tik­riau­siai dar vie­ną ma­te­ma­ti­nį už­da­vi­nu­ką no­rė­tų už­duo­ti so­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo mi­nist­rė M. Na­vic­kie­nė.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ne, šį kar­tą no­rė­čiau tur­būt la­biau pa­si­sa­ky­ti, ne­gu pa­klaus­ti. Ma­nau, kad su po­nia Li­gi­ta pa­na­šiai ma­to­me po­rei­kį, kad ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos bū­tų stip­rios, bet mes esa­me nu­ė­ję šiek tiek ki­tu ke­liu, bū­tent per sa­vi­re­gu­lia­ci­ją. Fon­do at­si­ra­di­mas, Ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų fon­do at­si­ra­di­mas ir yra tas žings­nis, kad or­ga­ni­za­ci­jos ga­lė­tų ir pa­čios sa­ve re­gu­liuo­ti, ir bū­ti ne­pri­klau­so­mos nuo ki­tų ins­ti­tu­ci­jų. Jo­kiu bū­du ne­ga­lė­čiau pri­tar­ti, kad bū­tų tei­sin­ga So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jai duo­ti funk­ci­ją, ku­ri jai nie­kaip nė­ra bū­din­ga, tai yra tei­si­nių kon­sul­ta­ci­jų ir pa­na­šių da­ly­kų. Tai bū­tų tie­siog ir val­dy­mo pras­me ne­lo­giš­ka, bet ir ne­tei­sin­ga – jau nu­ei­tų sa­vi­re­gu­lia­ci­jos ke­liu. Tai ma­no klau­si­mas tur­būt bū­tų toks: ar jūs su­tik­tu­mė­te la­biau gal­būt pa­si­gi­lin­ti į pa­ties fon­do veik­lą ir jo tei­kia­mas ga­li­my­bes ir tuo­met šio sa­vo pro­jek­to ar­ba ne­svars­ty­ti, ar­ba, na, ati­dė­ti jį vė­les­niam lai­kui ir tuo­met jį su­for­mu­luo­ti gal­būt ko­rek­tiš­kiau?

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aiš­ku, bū­tų la­bai įdo­mu tu­rė­ti in­for­ma­ci­ją apie fon­do veik­lą, kiek or­ga­ni­za­ci­jų nau­do­ja­si ši­ta prie­mo­ne. Vis dėl­to, aš pro­jek­tą bū­čiau lin­ku­si teik­ti jū­sų spren­di­mui.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, jūs at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus. Dėl mo­ty­vų nie­kas ne­no­ri kal­bė­ti. Bal­suo­ja­me dėl įsta­ty­mo pro­jek­to: kas pri­ta­ria­te įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo, bal­suo­ja­te už, kas ne­pri­ta­ria­te, – prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 77 Sei­mo na­riai: už – 26, prieš – 9, su­si­lai­kė 42. Įsta­ty­mo pro­jek­tui ne­pri­tar­ta. Al­ter­na­ty­viu bal­sa­vi­mu ap­si­spren­džia­me, ką da­ro­me to­liau. Kas bal­suo­ja­te už, bal­suo­ja­te už tai, kad grą­žin­tu­me ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti, kas bal­suo­ja­te prieš, bal­suo­ja­te už tai, kad at­mes­tu­me.

Bal­sa­vo 83 Sei­mo na­riai: už – 38, prieš – 45. Įsta­ty­mo pro­jek­tas at­mes­tas.

 

16.44 val.

Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straips­nių pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 181 straips­niu įsta­ty­mo Nr. XI-111 23 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2546 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-8 klau­si­mas – Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo dau­ge­lio straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2546. Pra­ne­šė­ja – L. Girs­kie­nė. Pa­tei­ki­mas.

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Ši­tas įsta­ty­mas yra be­veik ana­lo­giš­kas šian­dien jau teik­tam V. Ga­p­šio įsta­ty­mo pro­jek­tui. Tai aš trum­pai tik pa­sa­ky­siu, koks yra skir­tu­mas. Ma­no siū­lo­mu įsta­ty­mo pro­jek­tu, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo dau­ge­lio straips­nių pa­kei­ti­mais, siū­lo­ma nu­sta­ty­ti, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čiai, de­kla­ruo­da­mi pa­ja­mas, iš pa­ja­mų ga­lė­tų at­im­ti pa­lū­ka­nas už vie­ną pa­im­tą kre­di­tą (ar­ba jo da­lį) vie­nam gy­ve­na­ma­jam būs­tui sta­ty­ti ar įsi­gy­ti ar­ba pa­lū­ka­nas už vie­no gy­ve­na­mo­jo būs­to fi­nan­si­nę nuo­mą, tai yra li­zin­gą, jei­gu toks kre­di­tas yra pa­im­tas ir ra­šy­ti­nis su­si­ta­ri­mas dėl gy­ve­na­mo­jo būs­to, ku­riam sta­ty­ti ar įsi­gy­ti pa­im­tas kre­di­tas, sta­ty­bos ar įsi­gi­ji­mo ar­ba fi­nan­si­nės nuo­mos (li­zin­go) su­tar­tis su­da­ry­ta iki 2023 m. sau­sio 1 d… ir ku­ria­me as­muo yra de­kla­ra­vęs sa­vo gy­ve­na­mą­ją vie­tą. Šiuo me­tu esan­tis reg­la­men­ta­vi­mas, kaip jau mi­nė­jo ko­le­ga ry­ti­nia­me po­sė­dy­je, su­da­ro ga­li­my­bes su­si­grą­žin­ti da­lį gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio as­me­nims, ku­rie yra pa­ė­mę kre­di­tą gy­ve­na­ma­jam būs­tui įsi­gy­ti iki 2009 me­tų. Siū­lau su­da­ry­ti ga­li­my­bę di­des­nei gru­pei as­me­nų gau­ti, su­si­grą­žin­ti gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio da­lį.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma ko­le­ge. Jū­sų pa­klaus­ti no­ri A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji ko­le­ge, grei­čiau­siai ir jū­sų pro­jek­tą iš­tiks toks pat li­ki­mas kaip ir V. Gap­šio pro­jek­tą. Bet už­bėg­da­mas už akių aš vis dėl­to no­rė­čiau pa­klaus­ti, jū­sų ma­ny­mu, ko­dėl Vy­riau­sy­bė ir jos va­do­vė taip prie­ši­na­si, at­ro­do, to­kioms so­cia­liai jaut­rioms ini­cia­ty­voms, pa­dik­tuo­toms lai­ko, pa­dik­tuo­toms in­flia­ci­jos, kai ma­to­me la­bai aukš­tas pa­lū­ka­nas? Ko­kia čia prie­žas­tis yra?

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Iš tie­sų sun­ku pa­sa­ky­ti, man at­ro­do, kad vie­na iš prie­žas­čių yra, kad vis dėl­to Vil­nius, di­die­ji mies­tai gy­ve­na kaž­ko­kia­me at­ski­ra­me bur­bu­le, sa­ky­ki­me, ir ne­la­bai su­vo­kia, kaip žmo­nės gy­ve­na ir ko­kie svar­būs yra tie 300 ar 400, 500 eu­rų re­gio­no žmo­gui. Tai gal­būt vie­na iš prie­žas­čių yra ta. O ki­ta, kad vis dėl­to nuo­lat yra kal­ba­ma apie lė­šų sty­gių, bet da­ly­kams, ku­rių gal­būt mums ne­rei­kė­tų, su­ran­da­me fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nių.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma ko­le­ge, jūs at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus. Dėl mo­ty­vų nie­kas ne­no­ri kal­bė­ti. Bal­suo­ja­me dėl įsta­ty­mo pro­jek­to. Kas pri­ta­ria­te įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo, bal­suo­ja­te už, kas ne­pri­ta­ria­te, ar­ba bal­suo­ja­te prieš, ar­ba su­si­lai­ko­te, ar­ba vi­sai ne­bal­suo­ja­te.

Bal­sa­vo 83 Sei­mo na­riai: už – 31, prieš – 34, su­si­lai­kė 18. Įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo ne­pri­tar­ta. Al­ter­na­ty­viai bal­suo­da­mi ap­si­spren­džia­me, ką su įsta­ty­mo pro­jek­tu da­ro­me to­liau. Kas bal­suo­ja­te už, bal­suo­ja­te už tai, kad grą­žin­tu­me ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti, kas bal­suo­ja­te prieš, bal­suo­ja­te už tai, kad at­mes­tu­me.

Bal­sa­vo 84 Sei­mo na­riai: už – 33, prieš – 51. Įsta­ty­mo pro­jek­tas at­mes­tas.

 

16.48 val.

Ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo Nr. X-764 3 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3073 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-9 klau­si­mas – Ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo Nr. X-764 3 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3073. Pra­ne­šė­ja – L. Gir­s­kie­nė. Pa­tei­ki­mas.

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Ti­kiuo­si, kad, ko­le­gos, ma­no tre­čio pro­jek­to ne­iš­me­si­te į šiukš­lių dė­žę, nes jam ne­rei­kia pa­pil­do­mo fi­nan­sa­vi­mo. To­dėl kvie­čiu pa­klau­sy­ti, nes tai su­si­ję su kiek­vie­nu iš jū­sų, ku­rie gy­ve­na­te dau­gia­bu­čia­me na­me ar­ba tu­ri­te ko­kią nors ki­tą nuo­sa­vy­bę. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo 3 straips­nio 19 da­ly­je yra api­brė­žia­ma ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mo ir var­to­ji­mo ri­ba. Tai yra ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mo in­fra­struk­tū­ros vie­ta, ku­rio­je bai­gia­si abo­nen­tui ir var­to­to­jui nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­san­čio ar ki­taip val­do­mo ir nau­do­ja­mo tur­to ri­ba (tai ga­li bū­ti van­den­tie­kio šu­li­nys, skly­po ri­ba ar sta­ti­nio, ar dau­gia­bu­čio na­mo įva­das, at­si­žvel­giant į abo­nen­tų ir var­to­to­jų ka­te­go­ri­ją) ir pra­si­de­da ge­ria­mo­jo van­dens tie­kė­jui ir nuo­te­kų tvar­ky­to­jui nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­san­ti ar ki­taip val­do­ma ir (ar­ba) nau­do­ja­ma ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mo in­fra­struk­tū­ra ir ku­rio­je ge­ria­mo­jo van­dens tie­kė­jas ir nuo­te­kų tvar­ky­to­jas per­duo­da sau­gos ir ko­ky­bės rei­ka­la­vi­mus ati­tin­kan­tį ge­ria­mą­jį van­de­nį abo­nen­tui ir var­to­to­jui.

Na, iš­ver­siu į lie­tu­vių kal­bą. Jei­gu gy­ve­na­te dau­gia­bu­ty­je ir jums stai­ga nu­trūks­ta van­dens tie­ki­mas, pra­de­da­ma ieš­ko­ti, kas nu­ti­ko. Dau­gia­bu­čio na­mo ad­mi­nist­ra­to­rius nu­sta­to, kad ar su­spro­go, ar pra­kiu­ro įva­di­nis vamz­dis, ku­riuo į na­mą at­ei­na ge­ria­ma­sis van­duo. Iš­kvie­čia ava­ri­nę tar­ny­bą, o ava­ri­nė tar­ny­ba pa­sa­ko: ne, čia jūs tu­ri­te sa­vo lė­šo­mis re­mon­tuo­ti, mes nie­ko ne­tvar­ky­si­me. Ky­la gin­čas. Tos ava­ri­nės tar­ny­bos, daž­niau­siai tai yra van­dens tie­kė­jų pa­sam­dy­tos, aiš­ki­na, kad ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mo in­fra­struk­tū­rą joms pri­klau­so tvar­ky­ti tik iki na­mo pa­ma­to, tai yra iki sie­nos, ar ne? Bet aš ma­nau, kad tai yra ne­tei­sin­ga. Ši ri­ba tu­rė­tų bū­ti nu­sta­ty­ta – įva­di­nis na­mo ap­skai­tos prie­tai­sas ir įva­di­nė sklen­dė, nes be ši­tos įran­gos į na­mą ne­ga­li­ma bū­tų tiek­ti ge­ria­mo­jo van­dens. Gy­ven­to­jai sa­vo lė­šo­mis tu­rė­tų re­mon­tuo­ti, tai­sy­ti, at­nau­jin­ti ge­ria­mo­jo van­dens in­fra­struk­tū­rą, esan­čią tik už šios įva­di­nės sklen­dės. To­dėl siū­lau sa­vo įsta­ty­mo pro­jek­tu nu­sta­ty­ti aiš­kiai (kad at­ei­ty­je bū­tų iš­veng­ta gin­čų), kad ge­ria­mo­jo van­dens tie­kė­jas yra at­sa­kin­gas už in­fra­struk­tū­rą iki įva­di­nės na­mo sklen­dės ir pri­va­lo ją re­mon­tuo­ti, pri­žiū­rė­ti ir vi­sa ki­ta. O vi­sa ki­ta, kas yra už įva­di­nės na­mo sklen­dės, jau bū­tų gy­ven­to­jų nuo­sa­vy­bė. Tai lie­tu­viš­kai pa­aiš­ki­nus to­kia yra ma­no pro­jek­to es­mė.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Jū­sų pa­klaus­ti no­ri pen­ki Sei­mo na­riai. Pir­mo­ji klau­sia M. Oš­mians­kie­nė.

M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dė­ko­ju. Tai aš no­rė­čiau pa­si­tiks­lin­ti…

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Jei­gu ga­li­te, gar­siau, nes aš ne­gir­džiu, čia šur­mu­lys.

M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Aš čia esu. No­rė­čiau pa­si­tiks­lin­ti. Va­di­na­si, kam pa­ti sklen­dė pri­klau­sy­tų, jei­gu ji­nai su­ges­tų, kaip jūs čia pa­gal tą for­mu­luo­tę ma­to­te? Ir ar ne­su­si­da­rys to­kių si­tu­a­ci­jų, kai tie­kė­jai ne­tu­rės ga­li­my­bių įvyk­dy­ti sa­vo pa­rei­gą, nes ne­ga­lės pa­tek­ti į pa­sta­tą, į rū­sį (ar­ba gal­būt kar­tais bū­na kur nors ir bu­te tos sklen­dės, aš ne­ži­nau, pa­tiks­lin­ki­te), ar ne­bus ta­da taip, kad vie­ni sa­kys – aš ne­ga­liu pa­tek­ti, ki­ti sa­kys – jums pri­klau­so ir vi­si sė­dės iš vi­so bė­do­je?

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Pa­pras­tai pa­te­ki­mą tu­ri už­tik­rin­ti dau­gia­bu­čio na­mo ad­mi­nist­ra­to­rius ar­ba įga­lio­tas as­muo. Tai pa­tek­ti tik­rai ne­tu­ri kil­ti jo­kių pro­ble­mų. Aš dir­bau dau­giau ne­gu de­šimt me­tų ši­to­je sri­ty­je ir vi­sa­da pri­va­lė­da­vo­me už­tik­rin­ti ati­tin­ka­mą pa­te­ki­mą tiek į bu­tą, tiek į ben­dro­jo nau­do­ji­mo pa­tal­pas, ku­rio­se yra įva­di­nė sklen­dė. O pa­ti įva­di­nė sklen­dė ir įva­di­nis ap­skai­tos prie­tai­sas bū­tų van­dens tie­kė­jo nuo­sa­vy­bė.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia… (Bal­sas sa­lė­je)

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Čia sklen­dė ir yra.

PIRMININKAS. Klau­sia L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma ko­le­ge, ma­nau, kad tik­rai ge­ras pro­jek­tas. Bet įva­di­nis ap­skai­tos prie­tai­sas vi­sa­da pa­ro­do ir nuos­to­lius. Daž­niau­siai bū­na di­de­li nuos­to­liai, ku­riuos vis tiek jie pa­da­li­na mū­sų gy­ven­to­jams, tiems, ku­rie gy­ve­na dau­gia­bu­ty­je, tą skir­tu­mą, nes pa­ro­dy­mus kiek­vie­nas pa­tei­kia re­a­liai pa­gal sa­vo skai­tik­lį, o po to vis tiek yra nuos­to­liai ir jie pri­skai­čiuo­ja­mi. Tai kaip tą klau­si­mą gal­vo­tu­me spręs­ti? Nes daž­niau­siai, mes ži­no­me, 10–15 %, aš net esu su­si­dū­ru­si, van­duo bė­ga, nes nuo­lat yra kaž­kur sky­le­lių, sa­ky­ki­me, vamz­dy­je ir pra­ran­da­ma ge­ria­mo­jo van­dens. Šiuo at­ve­ju, aiš­ku, van­dens įmo­nės tu­rė­tų tu­rė­ti vi­są at­sa­ko­my­bę ir tą skir­tu­mą ne ka­bin­ti gy­ven­to­jams, o tu­rė­tų pa­čios iš sa­vo pel­no pa­deng­ti tą nuos­to­lį.

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Ne, aš su ju­mis ne­su­tik­čiau. Čia yra tru­pu­tį skir­tin­gi da­ly­kai. Ma­to­te, ge­ria­ma­sis van­duo, ku­ris at­ei­na iki įva­di­nės sklen­dės ir ap­skai­tos prie­tai­so įva­di­nio, jo kie­kis, kaip sa­kant, yra fik­suo­ja­mas tik po skai­tik­lio, kiek pa­ima na­mo gy­ven­to­jai, o pro­b­le­ma dėl to su­si­da­riu­sio skir­tu­mo yra ne­tin­ka­mas ge­ria­mo­jo van­dens de­kla­ra­vi­mas. Už tai jau yra at­sa­kin­gi pa­tys gy­ven­to­jai.

Vie­na iš prie­žas­čių, kad skir­tin­gu lai­ku de­kla­ruo­ja. Vie­ni de­kla­ruo­ja kas mė­ne­sį, ki­ti – kas 2 mė­ne­sius, ki­ti – kas pu­sę me­tų. Dėl to su­si­da­ro tas skir­tu­mas. Įva­di­nis skai­tik­lis pa­ro­do, kiek ben­drai na­mo gy­ven­to­jai yra pa­ė­mę van­dens. Žo­džiu, po to per tam tik­rą lai­ko­tar­pį vis tiek ta su­ma iš­si­ly­gi­na. Tai ma­no pro­jek­tas nė­ra skir­tas tam. Van­duo, ku­ris at­ei­na iki įva­di­nės sklen­dės, yra iš­skir­ti­nai van­dens tie­kė­jo pro­ble­ma.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia A. Ma­tu­las.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ger­bia­ma ko­le­ge, už prieš tai jū­sų teik­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą bal­sa­vo 33, prieš – 51. 36 opo­zi­ci­jos na­riai šiuo me­tu sa­lė­je ne­da­ly­vau­ja, ne­bal­sa­vo. Su­dė­jus gau­tus skai­čius, 69 – už, 51 – prieš. Tai gal ga­li­te at­sa­ky­ti, ar jū­sų opo­zi­ci­ja dir­ba dėl pliu­siu­kų, ar dėl feis­bu­ko, kad po to teig­tų, kad to­kie blo­gie­čiai de­ši­nie­ji at­me­tė jū­sų ge­rus įsta­ty­mų pro­jek­tus?

Na, o aš bal­suo­siu už šį įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­rį jūs da­bar tei­kia­te, jis ne­rei­ka­lau­ja to­kių mil­ži­niš­kų lė­šų, ir pa­dė­siu jums, kad šis pro­jek­tas po pa­tei­ki­mo gal­būt būtų pri­im­tas.

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Štai jūs ir pa­tek­si­te da­bar jau į feis­bu­ką.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji ko­le­ge, ar iš­ties įsta­ty­mu rei­kia reg­la­men­tuo­ti nuo­sa­vy­bės ri­bą? Sa­ky­ki­me, tarp ob­jek­to ir van­dens tie­kė­jo šiuo at­ve­ju. Ar už­tek­tų, na, po­įsta­ty­mi­nių ak­tų ar ko­kių nors, ar bū­ti­nai rei­kia įsta­ty­mu nu­brėž­ti šią ri­bą, ant tos ri­bos įreng­ti sklen­dę, kaip jūs sa­ko­te…

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Yra tos sklen­dės.

A. SKARDŽIUS (MSNG). …ir tai tu­ri bū­ti įsta­ty­me?

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš ma­nau, kad tik įsta­ty­mas iš­spręs­tų esa­mą si­tu­a­ci­ją, ka­dan­gi po­įsta­ty­mi­nius tei­sės ak­tus, na, in­ter­pre­tuo­ti ga­li­me kaip no­ri­me. Tuo ir nau­do­ja­si da­bar van­dens tie­kė­jai, tiek ši­lu­mos tie­kė­jai, tiek van­dens tie­kė­jai ir pa­na­šiai. Aš ma­nau, kad vie­nin­te­lis bū­das vi­sam lai­kui iš­spręs­ti gin­čus tarp van­dens tie­kė­jo ir nuo­sa­vy­bės tei­sę į bu­tą tu­rin­čio as­mens – tik įsta­ty­mas ga­li pa­dė­ti.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Ir pas­ku­ti­nė klau­sia E. Ru­de­lie­nė.

E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ačiū pra­ne­šė­jai. Iš tik­rų­jų ne­blo­gas įsta­ty­mo pro­jek­tas ir, ma­tyt, na, tik­rai pra­di­nė­je sta­di­jo­je pa­lai­ky­siu.

Tie­siog ki­lo ke­li to­kie gal­būt tei­si­niai klau­si­mai, nes jūs sa­ko­te, kad, na, šian­die­ną kal­ba­te apie tur­tą ir tai ga­li bū­ti ben­dri­jos tur­tas. Pa­vyz­džiui, sklen­dė, ku­ri šian­die­ną sto­vi, ga­li bū­ti, jei­gu ji­nai ne­se­niai keis­ta, taip. Bet kaip šis… Ar tie­siog gal­vo­ja­te, kad per­eis ta­da au­to­ma­tiš­kai van­dens tie­kė­jui? Tai čia vie­nas klau­si­mas.

Ki­tas klau­si­mas. Jei­gu tai su­si­ję ir su nuo­sa­vais na­mais, kaip aš su­pran­tu, kad ne tik­tai su dau­gia­bu­čiais iki įva­di­nės tos sklen­dės su­si­ję, jei­gu ei­na per nuo­sa­vą že­mės skly­pą, kaip ta­da dėl že­mės nuo­sa­vy­bės, nes ta­da tu­rės bū­ti au­to­ma­tiš­kai ser­vi­tu­tai nu­sta­ty­ti? Na ir da­bar, jau šian­die­ną, su­si­du­ria van­dens tie­ki­mo įmo­nės su tam tik­ro­mis pro­ble­mo­mis. Gal­būt čia svars­ty­mo sta­di­jo­je at­sa­ky­si­te į šiuos klau­si­mus, bet gal jūs ga­li­te ir da­bar at­sa­ky­ti? Ačiū.

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Į an­trą klau­si­mą at­sa­kant, kiek man yra ži­no­ma, aš, aiš­ku, prak­ti­kos la­bai daug su in­di­vi­du­a­liais na­mais ne­tu­riu, bet ser­vi­tu­tai yra nu­sta­ty­ti ten, kur yra in­fra­struk­tū­ra, rei­ka­lin­ga vie­šie­siems po­rei­kiams ten­kin­ti. Tai ši­tą rei­kė­tų pa­si­tiks­lin­ti.

O kas bū­tent dėl sklen­dės nuo­sa­vy­bės, tai ben­dri­ja ir taip ne­tu­ri jo­kios nuo­sa­vy­bės, vi­sas tur­tas, ku­ris yra dau­gia­bu­čia­me na­me, yra ben­dro­jo nau­do­ji­mo, tai yra ben­dras tur­tas, nuo­sa­vy­bės. (Bal­sai sa­lė­je) Ne, ben­dri­ja at­lie­ka tik ad­mi­nist­ra­vi­mo funk­ci­ją, o tur­tas yra gy­ven­to­jų. (Bal­sai sa­lė­je) Ir­gi taip pat.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. La­bai dė­kui, ger­bia­ma ko­le­ge, jūs at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus. Pa­si­sa­ky­mai dėl mo­ty­vų. Už pa­si­sa­ko M. Oš­mians­kie­nė.

M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dė­ko­ju. No­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad šis klau­si­mas nuo­sta­bus vien tuo, kad at­sklei­dė, kiek daug san­tech­ni­kių tu­ri­me Sei­me. Iš pen­kių klau­su­sių trys yra mo­te­rys, klau­si­mą pri­sta­to taip pat mo­te­ris. Dėl to šiek tiek džiu­gu. Bet iš­ties at­ro­do, kad šis klau­si­mas spren­džia ak­tu­a­lią ir svar­bią pro­ble­mą, kai nie­kaip ne­pa­vyks­ta su­si­tar­ti gy­ven­to­jams. To­dėl tik­rai siū­lau pa­lai­ky­ti po pa­tei­ki­mo ir to­liau gi­liau nag­ri­nė­ti klau­si­mą ko­mi­te­tuo­se.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Prieš no­rė­tų pa­si­sa­ky­ti S. Gent­vi­las, jo sa­lė­je ne­ma­tau. Iš­klau­sė­me vi­sus pa­si­sa­ky­mus dėl mo­ty­vų.

Bal­suo­ja­me dėl įsta­ty­mo pro­jek­to. Kas pri­ta­ria­te įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo, bal­suo­ja­te už, kas ne­pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te kaip nors ki­taip.

Bal­sa­vo 75 Sei­mo na­riai: už – 62, prieš – 3, su­si­lai­kė 10. Įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu siū­lo­ma skir­ti Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tą. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. La­bai dė­kui, pri­tar­ta. Siū­lo­ma svars­ty­ti gruo­džio 12 die­ną. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. La­bai dė­kui, pri­tar­ta.

 

17.01 val.

Spe­cia­lių­jų že­mės nau­do­ji­mo są­ly­gų įsta­ty­mo Nr. XIII-2166 19 ir 99 straips­nių pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3028 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-10 klau­si­mas – Spe­cia­lių­jų že­mės nau­do­ji­mo są­ly­gų įsta­ty­mo Nr. XIII-2166 19 ir 99 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3028. Pra­ne­šė­jas – G. Kin­du­rys. Pa­tei­ki­mas.

Po­sė­džiui to­liau pir­mi­nin­kau­ja Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas J. Sa­ba­taus­kas.

G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, šiuo me­tu Spe­cia­lių­jų že­mės nau­do­ji­mo są­ly­gų įsta­ty­me yra nu­ro­dy­ta, kad ke­lių ap­sau­gos zo­no­se su­si­sie­ki­mo mi­nist­ro nu­sta­ty­ta tvar­ka ga­vus ke­lio sa­vi­nin­ko ar­ba val­dy­to­jo pri­ta­ri­mą lei­džia­ma mies­tuo­se, mies­te­liuo­se ir kai­mų, at­kreip­siu dė­me­sį, kom­pak­tiš­kai už­sta­ty­to­se te­ri­to­ri­jo­se sta­ty­ti ar re­konst­ruo­ti pa­sta­tus, ku­rie ne­su­si­ję su ke­lių trans­por­to prie­mo­nių ar eis­mo da­ly­vių ap­tar­na­vi­mu. Tai­gi su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras, at­si­žvelg­da­mas į šią nuo­sta­tą, pa­tvir­ti­no Pri­ta­ri­mo pro­jek­tui ar­ba nu­ma­to­mai veik­lai ke­lių ap­sau­gos zo­no­se tvar­kos ap­ra­šą. Ap­ra­še yra nu­ro­dy­ta, kad no­rint sta­ty­ti ar re­konst­ruo­ti kai­mo ke­lio ap­sau­gos zo­no­je bū­ti­na pa­teik­ti ke­lio sa­vi­nin­kui ar val­dy­to­jui esa­mos si­tu­a­ci­jos sche­mą ir ap­ra­šy­mą, pa­grin­džian­čius, kad ap­sau­gos zo­na mi­nė­ta­me ke­lio ruo­že yra kom­pak­tiš­kai už­sta­ty­ta. Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo įsta­ty­me yra są­vo­ka „kom­pak­tiš­kai už­sta­ty­ta te­ri­to­ri­ja“, tai di­des­nė kaip 5 hek­ta­rų už­sta­ty­ta te­ri­to­ri­ja, ku­rios už­sta­ty­mo tan­kis yra ne ma­žes­nis kaip 20 %.

Pa­žy­mė­ti­na, kad, iki Spe­cia­lių­jų že­mės nau­do­ji­mo są­ly­gų įsta­ty­mo pri­ėmi­mo de­ri­nant klau­si­mus dėl ga­li­my­bės sta­ty­ti ar sta­ti­nius, ar pa­sta­tus kai­muo­se ke­lio ap­sau­gos zo­no­je, rei­ka­la­vi­mo, kad to­kia sta­ty­ba ga­li­ma tik kom­pak­tiš­kai už­sta­ty­to­se kai­mų te­ri­to­ri­jo­se, ne­bu­vo. Aiš­ki­nan­tis šį klau­si­mą pa­ste­bė­ta, kad ap­skri­tai kai­mų, ku­rių už­sta­ty­mo tan­kis bū­tų ne ma­žes­nis kaip 20 %, yra ga­li­mai ne­daug. Tai ga­na aukš­tas rei­ka­la­vi­mas, reiš­kian­tis, kad 20 % te­ri­to­ri­jos tu­ri už­im­ti pa­sta­tai. Tai­gi aki­vaiz­du, kad gy­ven­to­jai, no­rin­tys sta­ty­ti ar re­konst­ruo­ti kai­muo­se na­mų val­do­se, sa­vo skly­puo­se prie ke­lių, kur to­je pa­čio­je gat­vė­je jau nuo se­no kai­my­nys­tė­je sto­vi ki­ti na­mai, ne­ga­li gau­ti ke­lio val­dy­to­jo pri­ta­ri­mo, nes ne­įma­no­ma pa­teik­ti do­ku­men­to, pa­grin­džian­čio, kad kai­me ke­lio ap­sau­gos zo­no­je už­sta­ty­mo tan­kis yra ne ma­žes­nis kaip 20 %, to­kio do­ku­men­to ne­įma­no­ma pa­reng­ti, nes Lie­tu­vo­je to­kių vie­tų yra la­bai ma­žai.

Su­si­ti­ki­muo­se su gy­ven­to­jais Ke­lių di­rek­ci­ja, kal­bė­da­ma­si dėl ke­lio zo­nų ap­ri­bo­ji­mo, šį mi­nė­tą mi­nist­ro ap­ra­šą pa­tei­kė kaip tik­rai kom­pro­mi­si­nį, lei­džian­tį sta­ty­tis na­mus. Tik­tai tiek, kad jie ne­ga­li bū­ti ar­čiau nei ki­ti pa­sta­tai. Ta­čiau vis­gi ap­ra­šą iš­nag­ri­nė­jus, kaip ir mi­nė­jau, pa­aiš­kė­jo, kad jo ne­įma­no­ma įgy­ven­din­ti ir tai tie­siog ne­iš­spren­džia­ma pro­ble­ma.

Tai­gi tiks­lin­ga keis­ti šio klau­si­mo reg­la­men­ta­vi­mą iš­brau­kiant tą žo­dį „kom­pak­tiš­kai“, tai yra nu­sta­tant ga­li­my­bę ar, tiks­liau, iš­im­tį leis­ti sta­ty­ti ar re­konst­ruo­ti, ži­no­ma, at­lie­kant bū­ti­nus de­ri­ni­mus ir pro­jek­ta­vi­mus ke­lio zo­no­je kai­mų už­sta­ty­to­se te­ri­to­ri­jo­se. Juk aki­vaiz­du, kad vi­si kai­mai yra prie ke­lių.

Be to, to­kia pa­ti nuo­sta­ta dėl kom­pak­tiš­ko už­sta­ty­mo yra ir 99 straips­ny­je, ku­ria­me yra nu­sta­ty­tos iš­im­tys pa­vir­ši­nių van­dens tel­ki­nių ap­sau­gos zo­nų drau­di­muo­se, tai yra drau­di­mas sta­ty­ti pa­sta­tus ma­žes­niu kaip 50 met­rų at­stu­mu iki pa­vir­ši­nių van­dens tel­ki­nių pa­kran­tės ap­sau­gos juos­tos iš­ori­nės ri­bos, iš­sky­rus at­ve­jus, kai sta­to­mi pa­sta­tai mies­tuo­se, mies­te­liuo­se ir kai­mų kom­pak­tiš­kai už­sta­ty­to­se te­ri­to­ri­jo­se, so­dy­bo­se.

Tai­gi įsta­ty­mo pro­jek­tu sie­kia­me pa­nai­kin­ti per­tek­li­nius ir daž­niau­siai ne­įgy­ven­di­na­mus rei­ka­la­vi­mus įsta­ty­me ir taip su­da­ry­ti tei­sė­tą ga­li­my­bę že­mės sa­vi­nin­kams, že­mės, ku­rios pa­skir­tis lei­džia sta­ty­bas, įgy­ven­din­ti sa­vo tei­sė­tus lū­kes­čius.

PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Nė­ra ko­le­gų, ku­rie no­rė­tų jū­sų pa­klaus­ti.

Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų no­ri pa­si­sa­ky­ti du Sei­mo na­riai, bet abu už. Jei­gu nė­ra prieš, gal ne­bū­ti­na kal­bė­ti, ta­da ga­li­me iš kar­to per­ei­ti prie spren­di­mo. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti? (Šur­mu­lys sa­lė­je) Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu po pa­tei­ki­mo. La­bai at­si­pra­šau, ko­le­gos, kad… (Bal­sai sa­lė­je)

Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: kaip pa­grin­di­nis – Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti gruo­džio 12 die­ną. Ga­li­me pri­tar­ti dėl ko­mi­te­to ir da­tos? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

 

17.06 val.

Kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos or­ga­ni­za­vi­mo ir ka­ro tar­ny­bos įsta­ty­mo Nr. VIII-723 59 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3049 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos or­ga­ni­za­vi­mo ir ka­ro tar­ny­bos įsta­ty­mo 59 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3049. Pra­ne­šė­ja – A. Nor­kie­nė. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Pra­šom.

A. NORKIENĖ (LVŽSF). Ge­rą va­ka­rą, mie­li ko­le­gos. Su ko­le­ge Guo­da pro­jek­tu tei­kia­me pa­kei­ti­mą. Kaip ži­no­te, Dar­bo ko­dek­sas nu­ma­to dar­buo­to­jams, au­gi­nan­tiems vai­kus, pa­pil­do­mas atos­to­gų die­nas, au­gi­nan­tiems vai­kus su ne­ga­lia – dar pa­pil­do­mas nuo­sta­tas. Šia­me Ka­ro tar­ny­bos įsta­ty­me, ži­no­ma, yra… dar­bo ir vals­ty­bės tar­ny­bos san­ty­kius… ka­riams daž­niau­siai ne­tai­ko­ma, bet šio įsta­ty­mo 59 straips­ny­je yra įtei­sin­tos bū­tent šios Dar­bo ko­dek­so nuo­sta­tos, iš­sky­rus tei­sę į pa­pil­do­mą dar­bo die­ną ar su­trum­pin­tą dar­bo lai­ką tė­vams, au­gi­nan­tiems vie­ną vai­ką. Ma­no­me, kad tai at­si­ti­ko gry­nai dėl tech­ni­nės klai­dos ir ši nuo­sta­ta ne­bu­vo per­teik­ta šia­me įsta­ty­me. Tad siū­lo­me tą da­bar pa­da­ry­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti M. Oš­mians­kie­nė.

M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dė­ko­ju. Mi­ni­ma­me Dar­bo ko­dek­so straips­ny­je yra ir dau­giau ga­ran­ti­jų. Klau­si­mas bū­tų, ko­dėl siū­lo­te per­kel­ti ne vi­sos ap­im­ties, kaip ir pa­ste­bė­jo Tei­sės de­par­ta­men­tas?

Ki­tas klau­si­mas: ar klau­si­mas yra de­rin­tas su ka­riuo­me­nės at­sto­vais ir ko­kia yra jų nuo­mo­nė?

A. NORKIENĖ (LVŽSF). Taip, de­rin­ta. Tie­siog ma­no­me, kad tai bu­vo tech­ni­nė klai­da ir ne­per­kel­ta. Dėl jū­sų mi­nė­tos Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bos. Mes su ko­le­ge pa­ste­bė­jo­me bū­tent ši­tą, Tei­sės de­par­ta­men­tas dar vie­ną, tai aš ma­nau, kad ko­mi­te­tas tik­rai su­ge­bės vi­sas nuo­sta­tas per­kel­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. (Bal­sai sa­lė­je) Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų no­ri kal­bė­ti tik­tai J. Džiu­ge­lis už. (Bal­sai sa­lė­je) Jei­gu nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti prieš, gal ga­li­me, ko­le­ga, ta­da ne­kal­bė­ti ir ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti? Ga­li­me. Ačiū. Ačiū už su­pra­ti­mą. Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Ir siū­lo­mi ko­mi­te­tai: kaip pa­grin­di­nis – Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­nybos ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti lap­kri­čio 7 die­ną. (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­me pri­tar­ti? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Ki­tas dar­bo­tvarkės… (Bal­sai sa­lė­je) Dar dėl ko­mi­te­to tu­ri­te pa­siū­ly­mą, taip? Pa­pil­do­mas ko­mi­te­tas – SRDK. Ga­li­me pri­tar­ti? Ačiū, pri­tar­ta. Tai­gi, pa­grin­di­nis – NSGK, o pa­pil­do­mas – SRDK.

 

17.09 val.

Dar­bo ko­dek­so 134 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3056, Li­gos ir mo­ti­nys­tės so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. IX-110 22 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3057 (pa­tei­ki­mas)

 

Kom­plek­si­nis dvie­jų pro­jek­tų klau­si­mas – Dar­bo ko­dek­so 134 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3056 ir Li­gos ir mo­ti­nys­tės so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo 22 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3057. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Pra­ne­šė­ja – G. Bu­ro­kie­nė. Pra­šom, ko­le­ge.

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dė­ko­ju po­sė­džio pir­mi­nin­kui. No­rė­čiau trum­pai pri­sta­ty­ti tei­kia­mą įsta­ty­mo pro­jek­tą. Da­bar ga­lio­jan­čia­me Lie­tu­vos Res­pub­li­kos li­gos ir mo­ti­nys­tės so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­me įtei­sin­tos nuo­sta­tos, de­ri­nan­čios dar­bo ir vai­ko prie­žiū­ros pa­rei­gas, vy­rų ir mo­te­rų ly­gy­bę bei ga­li­my­bes dar­bo rin­ko­je. Tei­sę gau­ti vai­ko prie­žiū­ros iš­mo­ką tu­ri vie­nas iš tė­vų ar įtė­vių, ar glo­bė­jas, ar nu­sta­ty­tas są­ly­gas ati­tin­kan­tis vie­nas iš vai­ko se­ne­lių. Bet nū­die­ną pa­si­tai­ko at­ve­jų, kad vai­ko tė­vai tu­ri tik glo­bė­jus, ne­tu­rė­jo tė­vų, ku­rie juos už­au­gin­tų, už­au­gi­no glo­bė­jai ir dėl įvai­rių prie­žas­čių tų vai­kų ne­ga­lė­jo įsi­vai­kin­ti. Ir tiems glo­bė­jams, pa­gal Dar­bo ko­dek­so nuo­sta­tas, ne­ga­li bū­ti su­teik­tos atos­to­gos anū­kui, vai­kui pri­žiū­rė­ti ir, pa­gal tą įsta­ty­mo nuo­sta­tą, jiems nė­ra ga­li­my­bės gau­ti vai­ko prie­žiū­ros iš­mo­ką. Aš ti­kiu, kad to­kių glo­bė­jų nė­ra la­bai daug, bet ka­dan­gi yra no­rin­čių pa­si­nau­do­ti ši­ta ga­li­my­be, tai siū­lau įves­ti ir glo­bė­jus, kaip ir se­ne­lius tų vai­kų, tė­vų.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­ma ko­le­ge. Jū­sų nie­kas ne­no­ri klaus­ti. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų taip pat nė­ra no­rin­čių pa­si­sa­ky­ti. Ko­le­gos, ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru… (Bal­sai sa­lė­je) Ne? No­ri­te bal­suo­ti? Ką gi, bal­suo­ja­me. O tu­rė­jau vil­tį, kad pri­tar­si­me ben­dru su­ta­ri­mu vi­siems li­ku­siems pro­jek­tams.

Už­si­re­gist­ra­vo 75, bal­sa­vo 75: už – 47, prieš – 3, su­si­lai­kė 25. Pro­jek­tams pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo. Ir dėl abiejų pro­jek­tų kaip pa­grin­di­nis siū­lo­mas So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti gruo­džio 12 die­ną. Ga­li­ma pri­tar­ti? Ačiū. Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Pa­siū­ly­mų ne­bus? Nė­ra.

Ko­le­gos, pas­ku­ti­nis šios die­nos dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Švie­ti­mo įsta­ty­mo 31 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3102. No­rė­si­te re­pli­kos? Ne.

Ko­le­ga, at­si­pra­šau, dėl prie prieš tai bu­vu­sio klau­si­mo, SRDK pir­mi­nin­kas siū­lo pa­pra­šy­ti Vy­riau­sy­bės iš­va­dos. Ar ben­dru su­ta­ri­mu ga­li­me pri­tar­ti? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Pra­šo­me Vy­riau­sy­bės iš­va­dos. Dar? (Bal­sai sa­lė­je) Jau ne­be­rei­kia, pri­tar­ta jo pa­siū­ly­mui.

 

17.12 val.

Švie­ti­mo įsta­ty­mo Nr. I-1489 31 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3102 (pa­tei­ki­mas)

 

Tai­gi, pas­ku­ti­nis pro­jek­tas – Švie­ti­mo įsta­ty­mo 31 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3102. Pra­ne­šė­jas – L. Ku­ku­rai­tis. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. O kol jis pa­si­ruoš, G. Bu­ro­kie­nė per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną.

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Frak­ci­jos var­du pra­šau per­trau­kos dėl šio klau­si­mo iki ki­to po­sė­džio.

PIRMININKAS. Pra­šy­mas tei­sė­tas, frak­ci­jos var­du. Ko­le­gos, ar ben­dru su­ta­ri­mu, ar?.. (Bal­sai sa­lė­je) Ben­dru su­ta­ri­mu? Vis­kas, pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu. (Bal­sai sa­lė­je: „Bal­suo­ja­me!“) No­ri­te bal­suo­ti? Pra­šom bal­suoti.

Už­si­re­gist­ra­vo 73, bal­sa­vo 72: už – 26, prieš – 38, su­si­lai­kė 8. Pra­šy­mui pri­tar­ta. Įsta­ty­mo pro­jek­to pa­tei­ki­mo sta­di­jo­je da­ro­ma per­trau­ka.

Ko­le­gos, ka­dan­gi ką tik bal­sa­vo­me, ar yra pras­mė re­gist­ruo­tis? Tur­būt kad ne, vi­si už­si­re­gist­ra­vo. Ačiū vi­siems už da­ly­va­vi­mą rug­sė­jo 28 die­nos po­sė­dy­je, už kon­struk­ty­vų dar­bą. Ge­ro vi­siems va­ka­ro ir ar­tė­jan­čio sa­vait­ga­lio. Po­sė­dis baig­tas. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija;  LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.