Projektas Nr. XIVP-1018(4)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 69 STRAIPSNIO IR IX1 SKYRIAUS PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO X2 SKYRIUMI

ĮSTATYMAS

 

2021 m.                 d. Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 2 straipsnio 151 dalį ir ją išdėstyti taip:

151. Materialinės priėmimo sąlygos – šio Įstatymo nustatytais atvejais būsto, maisto ir aprangos suteikimas užsieniečiams Lietuvos Respublikoje ir (arba) socialinių išmokų skyrimas šioms reikmėms, taip pat piniginė pašalpa.“

2. Pakeisti 2 straipsnio 171 dalį ir ją išdėstyti taip:

„171. Pabėgėlių priėmimo centras – biudžetinė įstaiga, teikianti socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, kurie yra pažeidžiami asmenys, kol jie laukia sprendimo dėl grąžinimo ar išsiuntimo įgyvendinimo, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu. Pabėgėlių priėmimo centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

 

2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

Papildyti 3 straipsnį 5 dalimi:

„5. Neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, turi šias teises:

1) nemokamai jiems suprantama kalba gauti informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje;

2) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu;

3) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą;

4) nepilnamečiai užsieniečiai mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Teisė mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nepilnamečių užsieniečių nustatymo Lietuvos Respublikoje dienos;

 

·   Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-12-21:

Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projekto 2 straipsnyje išdėstytos keičiamo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostata „ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nepilnamečių užsieniečių nustatymo Lietuvos Respublikoje dienos“ tikslintina nurodant, koks nustatymas turimas omenyje – pavyzdžiui, užsieniečio statuso ar amžiaus.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūlo Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 4 punktą išdėstyti taip:

„4) nepilnamečiai užsieniečiai mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Teisė mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nepilnamečių užsieniečių nustatymo buvimo Lietuvos Respublikoje nustatymo dienos;<....>

 

 

5) naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą, o pažeidžiami asmenys – teisę naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis. Ši nuostata taikoma užsieniečiams, sulaikytiems arba apgyvendintiems Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose vietose;

6) gauti 60 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą maistui, jeigu maitinimo paslauga nėra teikiama, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, kol jie gyvena Pabėgėlių priėmimo centre;

7) kitų teisių, jiems garantuojamų pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.

 

3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikos tarptautinių oro uostų tranzito zonose (toliau – tranzito zonos) nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją. Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, buvimas šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją, iki priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką.“

2. Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.“

3. Pakeisti 5 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Jeigu per 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką.

4. Pakeisti 5 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Kai pagal šio straipsnio 3 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas bent vienas užsieniečio sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.

 

4 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra paskirtas atstovas, taip pat užsieniečiui, kuris negali išvykti iš Lietuvos Respublikos ar negali grįžti į kilmės valstybę dėl šio Įstatymo 1301 straipsnyje nurodytų aplinkybių, užsieniečiui, kuriam leista pasilikti gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi jis yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu, kai dirbta ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis arba kai dirbo nepilnametis, arba dėl valstybės saugumo interesų, taip pat užsieniečiui, kuris pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo.“

 

5 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, neatsižvelgiant į jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą, jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nedelsiant skiriamas atstovas. Skiriant atstovą nepilnamečiui užsieniečiui, kuris atvyko į Lietuvos Respubliką be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nesikreipiama. Nepilnamečiui užsieniečiui, kuris, atvykęs į Lietuvos Respubliką, liko be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, atstovas skiriamas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka. Jeigu atstovu paskiriamas juridinis asmuo, jis paskiria atsakingą asmenį, kuris atlieka nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovo pareigas.“

 

·   Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-12-21:

2. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje išdėstytoje keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „nepilnamečiui užsieniečiui“ siūlytina įrašyti žodį „nelydimam“.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, neatsižvelgiant į jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą, jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nedelsiant skiriamas atstovas. Skiriant atstovą nelydimam nepilnamečiui užsieniečiui, kuris atvyko į Lietuvos Respubliką be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nesikreipiama. Nepilnamečiui užsieniečiui, kuris, atvykęs į Lietuvos Respubliką, liko be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, atstovas skiriamas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka. Jeigu atstovu paskiriamas juridinis asmuo, jis paskiria atsakingą asmenį, kuris atlieka nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovo pareigas.““

 

2. Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Teisė mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nelydimo nepilnamečio užsieniečio nustatymo Lietuvos Respublikoje dienos;“.

 

·   Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-12-21:

Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 5 straipsnio 2 dalyje išdėstyto keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą dėl projekto 2 straipsnio, siūlo analogiškai pataisyti Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Teisė mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nelydimo nepilnamečio užsieniečio nustatymo buvimo Lietuvos Respublikoje nustatymo dienos;“.

 

3. Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

3) nemokamai gauti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą;“.

 

·   Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-12-21:

3. Projekto 5 straipsnio 3 dalyje išdėstytame keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūlome kaip perteklinį išbraukti žodį ,,nemokamai“, kadangi toliau teikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą ir suponuoja, kad šios paslaugos bus teikiamos nemokamai.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

3) nemokamai gauti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą;“.

 

4. Papildyti 32 straipsnio 2 dalį 7 punktu:

„7) kitų teisių, jiems garantuojamų pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.

 

6 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8) nelydimas nepilnametis užsienietis negrąžinamas į užsienio valstybę, užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos arba negali grįžti į kilmės valstybę dėl šio Įstatymo 1301 straipsnyje nurodytų aplinkybių, arba užsieniečio negalima grąžinti į užsienio valstybę, arba išsiųsti iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 130 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais, arba užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdytas dėl šio Įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių;“.

 

7 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

„11) išnyko priežastys, dėl kurių užsienietis nebuvo grąžintas į užsienio valstybę, išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, arba išnyko šio Įstatymo 1301 straipsnyje nurodytos priežastys arba aplinkybės, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu;“.

 

8 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusiomis galios 67 straipsnio 11 ir 12 dalis.

 

9 straipsnis. 69 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 69 straipsnį.

 

·   Seimo narys Vytautas Bakas,
reg. 2021-12-22:

 „9 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusiu galios 69 straipsnį Papildyti 69 straipsnio 1 dalį 7 punktu ir jį išdėstyti taip:

„7) užsieniečiui suprantama kalba supažindina jį su informacija apie užsieniečio teisinę padėtį, jo teises ir pareigas, apie Lietuvos ir tarptautines organizacijas, bei asmenų grupes, padedančias spręsti prieglobsčio prašytojų ir prieglobstį gavusių užsieniečių problemas, teikiančias specialią teisinę, humanitarinę pagalbą užsieniečiams arba galėtų informuoti užsienietį apie esamas priėmimo sąlygas, sveikatos priežiūrą bei informaciją, kuri būtina su minėtomis organizacijomis susisiekti, taip pat informacija, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

2021 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas svarstymo metu nepritarė analogiškam Seimo narių V. Bako ir Seimo narių grupės pasiūlymui.

Užsienio reikalų komitetas laikosi savo pozicijos, suformuotos 2021 m. gruodžio 8 d. posėdyje.

Atkreiptinas Seimo dėmesys, kad UTPĮ 69 straipsnis Įstatymo projekte visa apimtimi yra  pripažįstamas netekusiu galios, siekiant išvengti procedūrinio pobūdžio nuostatų dėstymo Įstatyme, nes galiojančiame Įstatymo 69 straipsnyje yra dėstomi institucijų veiksmai, gavus prieglobsčio prašymą. Šiame straipsnyje nėra reglamentuojamos užsieniečio teisės, kaip argumentuoja pasiūlyme Seimo narys.

Visos procedūros, kuomet institucija gauna prašymą suteikti prieglobstį, yra nustatytos Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šio aprašo 6 punkte nustatyta, kad prieš apklausą prieglobsčio prašytojas supažindinamas su prieglobsčio prašytojo teisėmis, pareigomis ir jų nevykdymo padariniais, 16 punkte nustatyta, kad Migracijos departamentas parengia informaciją apie prieglobsčio prašytojo teises, pareigas ir jų nevykdymo padarinius, taip pat informaciją apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo Lietuvos Respublikoje procedūras, įskaitant prieglobsčio suteikimo kriterijus ir sprendimų apskundimo tvarką, III skyrius reglamentuoja prašymo suteikti prieglobstį pateikimą ir pirminių su tuo susijusių veiksmų atlikimą.

Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojo teisės  yra nustatytos UTPĮ 71 straipsnio 1 dalyje, o institucijų veiksmai – minėtame apraše, todėl pagrindinis komitetas mano, kad UTPĮ nuostatų pildyti netikslinga.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Seimas po svarstymo  pritarė Įstatymo projekto papildymui nuostata, kad neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, taip pat turi kitų teisių, kurios jiems garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.

 

 

 

10 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje apgyvendinimo vietoje, taip pat kitą Sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą;“.

2. Pripažinti netekusia galios 71 straipsnio 11 dalį.

3. Papildyti 71 straipsnį 21 dalimi:

„21. Prieglobsčio prašytojai, laikinai gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka turi teisę gauti 60 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą maistui, jeigu maitinimo paslauga nėra teikiama.“

4. Pakeisti 71 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Prieglobsčio prašytojams, išskyrus prieglobsčio prašytojus, dėl kurių priimamas Migracijos departamento sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką ir šis sprendimas dar nėra priimtas, gyvenantiems Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose laikino apgyvendinimo arba sulaikymo vietose, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka kas mėnesį mokama 10 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio piniginė pašalpa. Ši pašalpa mokama nuo prašymo gauti piniginę pašalpą socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka pateikimo dienos.“

 

·   Seimo narys Vytautas Bakas,
reg. 2021-12-22:

Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

10 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje apgyvendinimo vietoje, taip pat kitą Sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą;“.

2. Papildyti 71 straipsnio 1 dalį nauju 9 punktu:

„9) laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, susitikti su žurnalistais privatumą užtikrinančiomis sąlygomis.“

3. Buvusius 71 straipsnio 1 dalies 9-11 punktus laikyti atitinkamai 10-12 punktais.

2. 4. Pripažinti netekusia galios 71 straipsnio 11 dalį.

3. 5. Papildyti 71 straipsnį 2dalimi:

„21. Prieglobsčio prašytojai, laikinai gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka turi teisę gauti 60 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą maistui, jeigu maitinimo paslauga nėra teikiama.“

4 6. Pakeisti 71 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Prieglobsčio prašytojams, išskyrus prieglobsčio prašytojus, dėl kurių priimamas Migracijos departamento sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką ir šis sprendimas dar nėra priimtas, gyvenantiems Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose laikino apgyvendinimo arba sulaikymo vietose, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka kas mėnesį mokama 10 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio piniginė pašalpa. Ši pašalpa mokama nuo prašymo gauti piniginę pašalpą socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka pateikimo dienos.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

2021 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas svarstymo metu nepritarė analogiškam Seimo narių V. Bako ir Seimo narių grupės pasiūlymui.

Užsienio reikalų komitetas laikosi savo pozicijos, suformuotos 2021 m. gruodžio 8 d. posėdyje. Prieglobsčio prašytojo teisės nustatytos UTPĮ 71 straipsnio 1 dalyje. Šios teisės perkeltos iš 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos, kurioje teisė susitikti su žurnalistais nėra nustatyta. Pažymėtina, kad žurnalistams nedraudžiama susitikti su užsieniečiais. Netgi yra priimtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2021 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. 4-393 „Dėl Visuomenės informavimo priemonių atstovų vykimo į pasienio ruožą prie valstybės sienos su Baltarusijos Respublika, kuriame galioja nepaprastoji padėtis, tvarkos aprašo patvirtinimo“. Taip pat yra priimtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2021 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr. 4-389 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. XIV-617 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ nuostatų įgyvendinimo“, kuriame nustatyta leidimų patekti į pasienio ruožą prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika tvarka.

Prieglobsčio prašytojams leidžiama susitikti su asmenimis (įskaitant žiniasklaidos atstovus) jų apgyvendinimo vietose, pagal tų vietų nustatytą tvarką ir gavus leidimą. Prieglobsčio prašytojams nėra draudžiama laisvai reikšti savo minčių ir įsitikinimų, rinkti, gauti ir skleisti informaciją, todėl to papildomai reglamentuoti nėra tikslinga. Asmenų apsilankymai  gali būti ribojami tik laikinai dėl ypatingų susiklosčiusių aplinkybių.

 

 

 

11 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 76 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Migracijos departamentas apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą iš esmės informuoja prieglobsčio prašytoją ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą iš esmės skubos tvarka informuoja prieglobsčio prašytoją ne vėliau kaip per 2 dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų nustatymo dienos, o šiems pagrindams išnykus ir nebetaikant nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka, – per 2 dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų išnykimo dienos.

2. Pakeisti 76 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Šio straipsnio 4 dalis netaikoma nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams ir prieglobsčio prašytojams, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą.

 

12 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 77 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma pažeidžiamiems asmenims.“

 

·   Seimo narys Vytautas Bakas,
reg. 2021-12-22:

Papildyti įstatymo projektą nauju 13 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

13 straipsnis. Įstatymo papildymas 911 straipsniu

Papildyti Įstatymą 911 straipsniu ir išdėstyti jį taip:

„911 straipsnis. Bendradarbiavimas su Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje

1. Lietuvos Respublikos valstybės institucijos ir įstaigos, spręsdamos prieglobsčio prašytojų ir prieglobstį gavusių užsieniečių problemas, bendradarbiauja su Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje, sudaro sąlygas joms stebėti, kaip Lietuvos Respublikoje laikomasi 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos reikalavimų, teikia reikiamą informaciją apie jų įgyvendinimą ir galiojančius ar įsigaliosiančius norminius teisės aktus dėl prieglobsčio, o taip pat teikia statistinius duomenis apie prieglobsčio prašytojus ir prieglobstį gavusius užsieniečius.

2. Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje atstovams leidžiama nedelsiant susisiekti su prieglobsčio prašytojais, gauti informaciją, susijusią su užsieniečių prašymais suteikti prieglobstį, jeigu tokie užsieniečiai raštu sutinka, kad ši informacija būtų atskleista.

3. Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje atstovams turi būti leidžiama susitikti su prieglobsčio prašytojais ir užsieniečiais, esančiais sulaikymo vietose, pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar laikinose užsieniečių apgyvendinimo vietose, siekiant įsitikinti vaikų ir kitų pažeidžiamų migrantų grupių saugumo užtikrinimu ir poreikių įvertinimui bei teikti jiems humanitarinę pagalbą.

4. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje atstovai gali teikti nuomonę dėl tam tikro prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms ir įstaigoms bei teismams.

5. Šio straipsnio 2–4 dalys taikomos ir tuo atveju, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl užsieniečiui suteikto prieglobsčio panaikinimo.“

Buvusius Įstatymo projekto 13-23 straipsnius laikyti atitinkamai 14-24 straipsniais.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

2021 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas svarstymo metu nepritarė analogiškam Seimo narių V. Bako ir Seimo narių grupės pasiūlymui.

Pažymėtina, kad Seimo narių A. Lydekos ir kitų Seimo narių grupės pasiūlymas, kuriam Užsienio reikalų komitetas pritaria, atliepia bendradarbiavimą su Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis humanitarinės pagalbos teikimo srityje.

Tačiau dėl kitų šio pasiūlymo aspektų Užsienio reikalų komitetas laikosi savo pozicijos, suformuotos 2021 m. gruodžio 8 d. posėdyje: Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba turi specialų mandatą, kaip visame pasaulyje prieglobsčio srityje veikianti organizacija.

Su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) bendradarbiaujama pasirašytų sutarčių (memorandumų) pagrindu. Pasiūlyme minimų tarptautinių dokumentų įgyvendinimo stebėsena Lietuvoje yra vykdoma imperatyviai ir nuolat per teisėkūros procedūras (pvz., šiuo aspektu vertinami įstatymų projektai; teisės aktų projektai yra skelbiami viešai, todėl dėl jų galima teikti pastabas ir pasiūlymus), taip pat per tam įgaliotas institucijas (pvz., Seimo kontrolieriaus, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir kt.). NVO, veikiančios žmogaus teisių srityje, gali tai aktyviai daryti savo iniciatyva. Su funkcijų ir paslaugų vykdymu susijusi statistinė informacija yra skelbiama Migracijos departamento svetainėje.

UTPĮ nustatytos universalios nuostatos, kuriomis įtvirtinta bendra prieglobsčio prašytojo teisė kreiptis į nevyriausybines organizacijas dėl pagalbos, todėl UTPĮ nustatyti papildomų teisių NVO teikti tokią pagalbą netikslinga, o kai kuriose pasiūlyme nurodytose vietose ar esant tam tikroms aplinkybėms šių teisių nebūtų įmanoma įgyvendinti dėl valstybės ar visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių arba objektyvių aplinkybių (pvz., nesant galimybių užtikrinti NVO atstovų saugumo).

Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojų bylose yra riboto naudojimo dokumentų ir jautrių duomenų, todėl neturėtų būti nustatytas imperatyvus leidimas su prieglobsčio prašymo nagrinėjimu nesusijusiems subjektams susipažinti su byloje esančių dokumentų visuma, o tik dokumentų, duomenų ir aplinkybių visuma leidžia priimti objektyvų sprendimą ar teikti pagrįstą nuomonę. Tačiau Migracijos departamentas gali kreiptis į kitus subjektus dėl informacijos ar nuomonės pateikimo, jei manoma, kad tai padėtų greičiau ir (ar) objektyviau išnagrinėti prieglobsčio prašymą. Be to, prieglobsčio prašytojas gali patys NVO teikti savo dokumentus, faktus, aplinkybes, kuriomis grindžia savo prašymą, ir kt. (taip pat ir visų sprendimų kopijas).

Nesuprantama, kodėl NVO, veikiančios žmogaus teisių srityje, siekia ypatingų teisių dėl prieglobsčio prašytojų,  o ne dėl visų užsieniečių, kurių teisės galėtų būti pažeidžiamos sprendžiant jų teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.

 

 

 

13 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 79 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas yra sulaikytas arba jam skirta alternatyvi sulaikymui priemonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“

2. Pakeisti 79 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas vidaus reikalų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka apgyvendinamas pas pilnamečius giminaičius, atstovą arba Pabėgėlių priėmimo centre, jeigu jo atstovas tam neprieštarauja. Sprendžiant dėl nelydimo nepilnamečio apgyvendinimo, atsižvelgiama į nepilnamečio nuomonę pagal jo amžių ir brandą.“

 

14 straipsnis. 113 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusiu galios 113 straipsnio 4 dalies 11 punktą.

 

15 straipsnis. 125 straipsnio pakeitimas

Papildyti 125 straipsnio 1 dalį 8 punktu:

„8) jis yra šio Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, 1408 straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytas užsienietis ir prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę, bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu.“

 

16 straipsnis. 126 straipsnio pakeitimas

Papildyti 126 straipsnio 1 dalį 21 punktu:

„21) jis yra šio Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, 1408 straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytas užsienietis ir nėra šio Įstatymo 125 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, arba priimamas sprendimas grąžinti jį į užsienio valstybę;“.

 

17 straipsnis. 1301 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1301 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

1301 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių arba negali grįžti į kilmės valstybę

Jeigu užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių arba jeigu užsienietis negali grįžti į kilmės valstybę dėl to, kad yra persekiojamas nedemokratinio režimo ir (ar) yra nukentėjęs ar gali nukentėti nuo šio režimo vykdomų represijų, ir dėl šio užsieniečio kreipiasi Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, jam šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti.“

 

18 straipsnis. IX1 skyriaus pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios IX1 skyrių.

 

19 straipsnis. 136 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 136 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

136 straipsnis. Sprendimo apskundimo teisė

Sprendimai, priimti pagal šį Įstatymą, gali būti skundžiami šio Įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

 

20 straipsnis. 138 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 138 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Prieglobsčio prašytojas skundą dėl sprendimo nesuteikti prieglobsčio, priimto išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, ir dėl sprendimo, priimto pagal šio Įstatymo 77 straipsnio 2 dalį, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo atitinkamo sprendimo įteikimo dienos.“

 

21 straipsnis. 139 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 139 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai:

1) panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi, išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi priimtas šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, o leidimas nuolat gyventi – šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 ar 21 punkte nurodytais pagrindais;

2) užsieniečio, atvykusio į Lietuvos Respubliką iš saugios trečiosios valstybės, prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas ir jis grąžinamas arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į saugią trečiąją valstybę;

3) skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka;

4) nutraukiamas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas ir užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę;

5) suteiktas prieglobstis panaikinamas ir užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę.“

 

22 straipsnis. 140 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 140 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos.“

2. Pripažinti netekusia galios 140 straipsnio 41 dalį.

 

23 straipsnis. Įstatymo papildymas X2 skyriumi

Papildyti Įstatymą X2 skyriumi:

 

X2 SKYRIUS

ŠIO ĮSTATYMO TAIKYMAS, KAI YRA ĮVESTA KARO PADĖTIS, NEPAPRASTOJI PADĖTIS, TAIP PAT PASKELBTA EKSTREMALIOJI SITUACIJA DĖL MASINIO UŽSIENIEČIŲ ANTPLŪDŽIO  

 

PIRMASIS SKIRSNIS

X2 SKYRIAUS NUOSTATŲ TAIKYMAS

1407 straipsnis. X2 skyriaus nuostatų taikymas

1. Šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

2. Jeigu įvestą karo padėtį ar nepaprastąją padėtį reglamentuojantys teisės aktai nustato kitokias nuostatas, negu nustatyta šiame skyriuje, taikomos įvestą karo padėtį ar nepaprastąją padėtį reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.

 

·   Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-12-21:

4. Projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 1407 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti teisės normų konkurencijos (kolizijos) sprendimo taisyklę, pagal kurią, jeigu karo ar nepaprastąją padėtį reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatytos kitokios nuostatos, negu nustatyta keičiamo įstatymo X2 skyriuje, turėtų būti taikomos karo ar nepaprastąją padėtį reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Pažymėtina, kad iš Konstitucijos kyla teisės aktų hierarchija, be kita ko, reiškianti, jog žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose; poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais, kitaip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė prieš poįstatyminius teisės aktus. Vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – principas, kad neturi būti taikomas teisės aktas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui. Taigi pagal Konstituciją negali būti nustatyta tokia teisės normų konkurencijos (kolizijos) sprendimo taisyklė, pagal kurią būtų taikomos su įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu konkuruojančios poįstatyminių teisės aktų nuostatos. Atsižvelgdami į tai, siūlome keičiamo įstatymo 1407 straipsnio 2 dalyje formuluojamą kolizijos taisyklę patikslinti, vietoj žodžių „teisės aktai“ ir „teisės aktų“ įrašant žodžius atitinkamai „įstatymai“ ir „įstatymų“.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Pakeisti 1407 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Jeigu įvestą karo padėtį ar nepaprastąją padėtį reglamentuojantys teisės aktai įstatymai nustato kitokias nuostatas, negu nustatyta šiame skyriuje, taikomos įvestą karo padėtį ar nepaprastąją padėtį reglamentuojančių teisės aktų įstatymų nuostatos.“

 

3. Kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

UŽSIENIEČIŲ ATVYKIMAS IR PRIEGLOBSČIO LIETUVOS RESPUBLIKOJE SUTEIKIMAS

 

1408 straipsnis. Užsieniečių atvykimas į Lietuvos Respubliką ir laikinas jų    apgyvendinimas

1. Užsieniečių buvimas tranzito zonose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją. Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, o užsieniečių, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, 6 mėnesius nuo tokio užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, buvimas šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją.

2. Jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas per 48 valandas nuo tokio prašymo pateikimo momento priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytinos šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies arba 77 straipsnio 1 dalies nuostatos.

3. Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki  priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai juos apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika.

 

·   Seimo nariai: V. Raskevičius, M. Ošmianskienė, K. Adomaitis, S. Lengvinienė, M.  Danielė, I. Pakarklytė, M. Matijošaitis, V. Mitalas, A. Žukauskas, A. Sysas J. Sabatauskas, O. Leiputė, D. Šakalienė, T. Tomilinas,
2021-12-21:

Pakeisti Įstatymo projekto 1408 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki  priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai juos apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Užsienio reikalų komitetas laikosi savo pozicijos suformuotos 2021 m. gruodžio 8 d. posėdyje. Taip pat pažymėtina, kad šiam pasiūlymui, kuris buvo teiktas kaip Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas, 2021 m. gruodžio 21 d. svarstymo stadijoje nepritarė Lietuvos Respublikos Seimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į laikino apgyvendinimo vietų specifiškumą, o taip pat į skirtingas paslaugas teikiančių institucijų ar įstaigų galimybes, taip pat teikiamų paslaugų ar funkcijų reglamentavimą skirtinguose teisės aktuose, diskrecija spręsti, kaip turi būti organizuojamos ir teikiamos konkrečios paslaugos, turi būti palikta būtent šioms institucijoms ar įstaigoms.

UTPĮ 71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai turi teisę mokytis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Analogiškai nustatoma ir UTPĮ projekto 2 straipsnyje keičiamo 3 straipsnio 5 dalies 4 punkte ir 5 straipsnyje keičiamo 32 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Taigi, UTPĮ nustatoma teisė švietimo, mokslo ir sporto ministrui nustatyti tvarką, kaip įgyvendinama teisė mokytis. Tas pats pasakytina ir apie kitas paslaugas teikiančias institucijas, nes jos paslaugas teikia vadovaudamosi teisės aktais, reguliuojančiais atitinkamų paslaugų teikimą. Taigi, kaip turi būti teikiamos paslaugos nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas.

Be to, UTPĮ projekto 1408 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad jeigu prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Būtent siekiant sudaryti galimybę gauti tam tikras paslaugas už apgyvendinimo vietos ribų ir nustatoma tokia nuostata.

 

 

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių laikino apgyvendinimo 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, išskyrus Pabėgėlių priėmimo centrą, sąlygas bei tvarką ir laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietų tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių laikino apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre sąlygas bei tvarką ir laikino išvykimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.

 

·   Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-12-21:

5. Projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 1408 straipsnio 4 dalyje prieš skaičių ir žodį ,,3 dalyje“ įrašytini žodžiai ,,šio straipsnio“.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Pakeisti 1408 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių laikino apgyvendinimo šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, išskyrus Pabėgėlių priėmimo centrą, sąlygas bei tvarką ir laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietų tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių laikino apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre sąlygas bei tvarką ir laikino išvykimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.

 

5. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

6. Jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

 

·   Seimo nariai: V. Raskevičius, M. Ošmianskienė, K. Adomaitis, S. Lengvinienė, M.  Danielė, I. Pakarklytė, M. Matijošaitis, V. Mitalas, A. Žukauskas, A. Sysas J. Sabatauskas, O. Leiputė, D. Šakalienė, T. Tomilinas,
2021-12-21:

Pakeisti Įstatymo projekto 1408 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti kreipiasi į teismą su teikimu apgyvendinti prieglobsčio prašytoją šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, prieglobsčio prašytojas yra apgyvendinamas  šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

2021 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas svarstymo metu nepritarė analogiškoms Seimo narių ir Žmogaus teisių komiteto teiktoms pataisoms, numatančioms institucijų pareigą kreiptis į teismą, norint apgyvendinti prieglobsčio prašytoją ar užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pirma, atkreiptinas Seimo dėmesys, kad Užsienio reikalų komitetas laikosi pozicijos, kad prieglobsčio prašytojų ar užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, nėra jų sulaikymas, nes užsieniečiai nėra laikomi izoliuotai, jie gali judėti apgyvendinimo vietos teritorijoje, taip pat gali bendrauti su kitais toje apgyvendinimo vietoje esančiais užsieniečiais, laisvai kreiptis ar bendrauti su apgyvendinimo vietoje paslaugas teikiančių institucijų ir organizacijų atstovais, apgyvendinimo vietas administruojančiu personalu, taip pat gavę leidimą gali išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos su lydinčiais pareigūnais, jei laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba ar netgi išvykti įsigyti maisto produktų.

Antra, ES Direktyva 2013/33/ES leidžia valstybėms narėms perkelti jos normas, pasirenkant, kokios institucijos – teisminės ar administracinės – priima įsakymą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį Lietuva pasirinko taikyti minėtos direktyvos nuostatą, numatant galimybę administracinėms institucijoms – Migracijos departamentui ir VSAT priimti sprendimus dėl užsieniečių ir prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo, kas netgi nėra traktuotina kaip sulaikymas, nesuteikiant teisės laisvai judėti LR teritorijoje. Įstatyme yra nustatyta, ko reikalaujama ir minėtoje direktyvoje, teisminis priimtų sprendimų teisėtumo peržiūrėjimas.

Trečia, komitetas pabrėžia 2021 m. gruodžio 8 d. komiteto posėdžio metu įgarsintą teismų poziciją, kad šių kategorijų bylose turi būti užtikrinta efektyvi teisminė kontrolė, nepriklausomai nuo to, kokiame etape ji vykdoma. Todėl ir yra numatyta Įstatymo projekte Migracijos departamento ir VSAT sprendimų apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje apskundimo teismui tvarka, siekiant įgyvendinti 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 9 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Direktyvos 2008/115/EB 15 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taigi, sprendžiant užsieniečių klausimą dėl apgyvendinimo, visos aplinkybės bus įvertintos individualiai, ypatingai atsižvelgiant į užsieniečių pažeidžiamumą, o jeigu užsienietis nesutiks su tokiu sprendimu, jis galės jį apskųsti teismui.

Pažymėtina, kad Seimo narių pasiūlyme siūloma kreiptis į teismą su teikimu apgyvendinti prieglobsčio prašytoją, tačiau apgyvendinimas nėra teismų funkcija, pagal UTPĮ apgyvendinimo sprendimus priima Migracijos departamentas, pagal UTPĮ projektą Migracijos departamentas ir VSAT. Teismai gali taikyti sulaikymą arba skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pasienio procedūra negali trukti ilgiau nei 6 mėnesius, todėl UTPĮ projektu siūloma, kad Migracijos departamentas ir VSAT priimtų administracinius sprendimus dėl apgyvendinimo iškart pasibaigus pasienio procedūros terminui, o Seimo narių pasiūlyme siūloma ir toliau laikyti užsieniečius apgyvendinimo vietose be jokio sprendimo, kol bus priimtas teismo sprendimas, o tai gali užtrukti.

Siekiant aiškaus reglamentavimo ir atsižvelgti į kiekvieno užsieniečio individualias aplinkybes, siūlome Seimo narių pasiūlymui nepritarti.

 

·   Seimo narys Vytautas Bakas,
reg. 2021-12-22:

Pakeisti Įstatymo projekto 1408 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

6. Jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą kreipiasi į teismą su teikimu prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

2021 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas svarstymo metu nepritarė analogiškoms Seimo narių ir Žmogaus teisių komiteto teiktoms pataisoms, numatančioms institucijų pareigą kreiptis į teismą, norint apgyvendinti prieglobsčio prašytoją ar užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pirma, atkreiptinas Seimo dėmesys, kad Užsienio reikalų komitetas laikosi pozicijos, kad prieglobsčio prašytojų ar užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, nėra jų sulaikymas, nes užsieniečiai nėra laikomi izoliuotai, jie gali judėti apgyvendinimo vietos teritorijoje, taip pat gali bendrauti su kitais toje apgyvendinimo vietoje esančiais užsieniečiais, laisvai kreiptis ar bendrauti su apgyvendinimo vietoje paslaugas teikiančių institucijų ir organizacijų atstovais, apgyvendinimo vietas administruojančiu personalu, taip pat gavę leidimą gali išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos su lydinčiais pareigūnais, jei laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba ar netgi išvykti įsigyti maisto produktų.

Antra, ES Direktyva 2013/33/ES leidžia valstybėms narėms perkelti jos normas, pasirenkant, kokios institucijos – teisminės ar administracinės – priima įsakymą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį Lietuva pasirinko taikyti minėtos direktyvos nuostatą, numatant galimybę administracinėms institucijoms – Migracijos departamentui ir VSAT priimti sprendimus dėl užsieniečių ir prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo, kas netgi nėra traktuotina kaip sulaikymas, nesuteikiant teisės laisvai judėti LR teritorijoje. Įstatyme yra nustatyta, ko reikalaujama ir minėtoje direktyvoje, teisminis priimtų sprendimų teisėtumo peržiūrėjimas.

Trečia, komitetas pabrėžia 2021 m. gruodžio 8 d. komiteto posėdžio metu įgarsintą teismų poziciją, kad šių kategorijų bylose turi būti užtikrinta efektyvi teisminė kontrolė, nepriklausomai nuo to, kokiame etape ji vykdoma. Todėl ir yra numatyta Įstatymo projekte Migracijos departamento ir VSAT sprendimų apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje apskundimo teismui tvarka, siekiant įgyvendinti 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 9 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Direktyvos 2008/115/EB 15 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taigi, sprendžiant užsieniečių klausimą dėl apgyvendinimo, visos aplinkybės bus įvertintos individualiai, ypatingai atsižvelgiant į užsieniečių pažeidžiamumą, o jeigu užsienietis nesutiks su tokiu sprendimu, jis galės jį apskųsti teismui.

Pažymėtina, kad Seimo narių pasiūlyme siūloma kreiptis į teismą su teikimu apgyvendinti prieglobsčio prašytoją, tačiau apgyvendinimas nėra teismų funkcija, pagal UTPĮ apgyvendinimo sprendimus priima Migracijos departamentas, pagal UTPĮ projektą Migracijos departamentas ir VSAT. Teismai gali taikyti sulaikymą arba skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

 

 

 

7. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

 

·   Seimo nariai: V. Raskevičius, M. Ošmianskienė, K. Adomaitis, S. Lengvinienė, M.  Danielė, I. Pakarklytė, M. Matijošaitis, V. Mitalas, A. Žukauskas, A. Sysas J. Sabatauskas, O. Leiputė, D. Šakalienė, T. Tomilinas,
2021-12-21:

Pakeisti Įstatymo projekto 1408 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį kreipiasi į teismą su teikimu apgyvendinti užsienietį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, užsienietis yra apgyvendinamas  šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį nesikreipė į teismą dėl užsieniečio apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

2021 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas svarstymo metu nepritarė analogiškoms Seimo narių ir Žmogaus teisių komiteto teiktoms pataisoms.

Šis pasiūlymas turi būti vertinamas kartu su pasiūlymu pateiktu šio straipsnio 6 daliai, kuriam nepritariama.

Argumentai tokie patys kaip ir dėl Seimo narių pasiūlymo šio straipsnio 6 daliai.

 

·   Seimo narys Vytautas Bakas,
reg. 2021-12-22:

Pakeisti Įstatymo projekto 1408 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį kreipiasi į teismą su teikimu apgyvendinti užsienietį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį nesikreipė į teismą dėl užsieniečio apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

2021 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas svarstymo metu nepritarė analogiškam Seimo narių V. Bako ir Seimo narių grupės pasiūlymui.

Šis pasiūlymas turi būti vertinamas kartu su pasiūlymu pateiktu šio straipsnio 6 daliai, kuriam nepritariama.

Argumentai tokie patys kaip ir dėl Seimo narių pasiūlymo šio straipsnio 6 daliai.

 

8. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka.

9. Skundas dėl šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka.

 

·   Seimo nariai: V. Raskevičius, M. Ošmianskienė, K. Adomaitis, S. Lengvinienė, M.  Danielė, I. Pakarklytė, M. Matijošaitis, V. Mitalas, A. Žukauskas, A. Sysas J. Sabatauskas, O. Leiputė, D. Šakalienė, T. Tomilinas,
2021-12-21:

Pakeisti Įstatymo projekto 1408 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„9. Skundas dėl šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas dėl šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka. skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

2021 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas svarstymo metu nepritarė analogiškoms Seimo narių ir Žmogaus teisių komiteto teiktoms pataisoms.

Šis pasiūlymas turi būti vertinamas kartu su pasiūlymais pateiktais šio straipsnio 6 ir 7 dalims, kuriems nepritariama.

Argumentai tokie patys kaip ir dėl Seimo narių pasiūlymo šio straipsnio 6 daliai.

 

·   Seimo narys Vytautas Bakas,
reg. 2021-12-22:

Pakeisti Įstatymo projekto 1408 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Skundas dėl šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas dėl šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

2021 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas svarstymo metu nepritarė analogiškam Seimo narių V. Bako ir Seimo narių grupės pasiūlymui.

Šis pasiūlymas turi būti vertinamas kartu su pasiūlymais pateiktais šio straipsnio 6 ir 7 dalims, kuriems nepritariama.

Argumentai tokie patys kaip ir dėl Seimo narių pasiūlymo šio straipsnio 6 daliai.

 

10. Šio Įstatymo 5 straipsnio 2, 3, 4, 6, 7, 8 ir 9 dalių nuostatos užsieniečių atvykimui į Lietuvos Respubliką netaikomos.

 

·   Seimo narys Vytautas Bakas,
reg. 2021-12-22:

Papildyti įstatymo projekto 1408 straipsnį naująja 11 dalimi ir ją išdėstyti taip:

10. Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytas teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimas netaikomos nepilnamečiams užsieniečiams.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Užsienio reikalų komitetas laikosi savo pozicijos suformuotos 2021 m. gruodžio 8 d. posėdyje. Taip pat pažymėtina, kad analogiškam Seimo nario V. Bako ir grupės Seimo narių pasiūlymui 2021 m. gruodžio 21 d. svarstymo stadijoje nepritarė Lietuvos Respublikos Seimas.

Nepilnamečiai, ypač jei jie yra užsieniečiai ir neturi dokumentų, pragyvenimo lėšų, yra pažeidžiamiausia visuomenės grupė, todėl laisvo judėjimo Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimas, visų pirma, atitinka paties nepilnamečio saugumo interesus. Jeigu užsieniečiai neturi asmens dokumentų ir nėra akivaizdu, kad jie nepilnamečiai, yra atliekamas amžiaus nustatymo tyrimas, kuris užtrunka. Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, nuo 2021 m. birželio mėn. į Lietuvą atvykusių užsieniečių iš 202 amžiaus nustatymo tyrimų tik 29 atvejais patvirtinta, kad užsienietis yra nepilnametis.

Bet kuriuo ribojimu laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, siekiama užkirsti kelią užsieniečių antrinei neteisėtai migracijai, ir nėra pagrindo manyti, kad nepilnamečių užsieniečių antrinės neteisėtos migracijos rizika yra mažesnė nei kitų užsieniečių, todėl nėra pagrindo netaikyti nepilnamečiams užsieniečiams tokio ribojimo. Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, nuo 2021 m. birželio 1 d. iš Lietuvos pasišalino 107 nelydimi nepilnamečiai, kurie buvo apgyvendinti be judėjimo ribojimo.

Be to, kol užsieniečiai yra pasienio procedūroje, jiems visiems taikoma vienoda procedūra, o po jos, siūloma, jau vertinti individualiai.

 

 

 

1409 straipsnis. Teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje

1. Prieglobsčio prašytojai, nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai ir užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turi, iki, vadovaujantis šiuo Įstatymu, bus priimtas sprendimas dėl jų teisinės padėties arba įvykdytas Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo. Tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl kitos Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo, prieglobsčio prašytojai teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turi iki jų perdavimo už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingai kitai Europos Sąjungos valstybei narei.

2. Teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neužkerta kelio priimti ir vykdyti sprendimų dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 125 ir 126 straipsniuose nurodytais pagrindais.

3. Šio Įstatymo 221 straipsnio nuostatos dėl teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje netaikomos.

 

14010 straipsnis. Užsieniečio registracijos pažymėjimas

1. Užsieniečio registracijos pažymėjimą Migracijos departamentas išduoda:

1) prieglobsčio prašytojui, išskyrus prieglobsčio prašytojus, nurodytus šios dalies 2 punkte, ne vėliau kaip per 3 dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos;

2) prieglobsčio prašytojui, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ne vėliau kaip per 3 dienas, o nelydimam nepilnamečiui prieglobsčio prašytojui ne vėliau kaip per 2 dienas nuo sprendimo įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką priėmimo dienos;

3) užsieniečiui, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, praėjus 6 mėnesiams nuo jo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos ne vėliau kaip per 3 dienas, o nelydimam nepilnamečiui užsieniečiui ne vėliau kaip per 2 dienas.

2. Užsieniečio registracijos pažymėjimo formą ir jo išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

3. Užsieniečio registracijos pažymėjimas išduodamas bet kokio amžiaus šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui.

4. Užsieniečio registracijos pažymėjimas išduodamas arba pakeičiamas ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.

5. Šio Įstatymo 78 straipsnio nuostatos dėl užsieniečio registracijos pažymėjimo netaikomos.

 

14011 straipsnis. Užsieniečio teisė kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje

1. Užsienietis turi teisę kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu yra požymių, kad pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje esantis užsienietis gali pageidauti kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, tokiam užsieniečiui jam suprantama kalba pateikiama informacija apie šią teisę ir taikytinas procedūras.

2. Šio Įstatymo 65 straipsnio nuostatos užsieniečių teisei kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje netaikomos.

 

14012 straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas

1. Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas:

1) pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose – Valstybės sienos apsaugos tarnybai;

2) Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko teisėtai, – Migracijos departamentui;

3) užsienio valstybėje – per užsienio reikalų ministro nurodytas Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas.

2. Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas nesilaikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos, nepriimamas, paaiškinant prašymo suteikti prieglobstį pateikimo tvarką. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, atsižvelgusi į užsieniečio pažeidžiamumą ar kitas individualias aplinkybes, gali priimti užsieniečio, neteisėtai kirtusio Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymą suteikti prieglobstį.

3. Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį pateikimą šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju, nustato užsienio reikalų ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru.

4. Šio Įstatymo 67 straipsnio 1 dalies nuostatos prašymo suteikti prieglobstį pateikimui netaikomos.

 

14013 straipsnis. Užsieniečių teisės

1. Šio Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai turi teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1–3 dalyse, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą.

 

·   Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-12-21:

6. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 71 straipsnio 3 dalyje nustatyta vienintelė prieglobsčio prašytojo teisė – teisė gauti piniginę pašalpą, o projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 14013 straipsnio 1 dalyje jau nustatyta išimtis dėl teisės gauti piniginę pašalpą, siūlytina patikslinti projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 14013 straipsnio 1 dalį ir vietoj nuorodos į 71 straipsnio 1–3 dalis pateikti nuorodą į 71 straipsnio 1, 2 ir 21 dalis.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Pakeisti 14013 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šio Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai turi teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1–3 1, 2 ir 21 dalyse, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą.

 

2. Šio Įstatymo 71 straipsnio 1–3 dalyse nurodytos prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7, 8 ir 9 punktuose. Išnykus šiame straipsnyje nurodytoms priežastims, šio Įstatymo 71 straipsnio 1–3 dalyse nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės atkuriamos nedelsiant. Jeigu dėl pasikeitusių šiame straipsnyje nurodytų priežasčių visų šio Įstatymo 71 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų prieglobsčio prašytojų teisių visiems prieglobsčio prašytojams nedelsiant atkurti neįmanoma, jos pirmiausia atkuriamos pažeidžiamiems asmenims.

 

·   Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-12-21:

7. Projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 14013 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai turi teises, nurodytas šio įstatymo 71 straipsnio 1–3 dalyse, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio projekto 10 straipsnio 3 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 71 straipsnį 21 dalimi ir nustatyti, kad prieglobsčio prašytojai, laikinai gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka turi teisę gauti 60 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą maistui, jeigu maitinimo paslauga nėra teikiama. Atsižvelgiant į tai, kad į įstatymo 71 straipsnio 1–3 dalių intervalą patenka ir 71 straipsnio 21 dalis, įvertintina, ar šio įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams turi būti užtikrinama teisė gauti pašalpą maistui, o jeigu taip, tai ar ši teisė galėtų būti laikinai ir proporcingai ribojama, kaip yra siūloma įstatymo projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 14013 straipsnio 2 dalyje.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūlo neriboti prieglobsčio prašytojams teisės gauti pašalpą maistui, todėl siūlo  pakeisti 14013 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Šio Įstatymo 71 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7, 8 ir 9 punktuose. Išnykus šiame straipsnyje nurodytoms priežastims, šio Įstatymo 71 straipsnio 1, 2 ir 3  dalyse nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės atkuriamos nedelsiant. Jeigu dėl pasikeitusių šiame straipsnyje nurodytų priežasčių visų šio Įstatymo 71 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų prieglobsčio prašytojų teisių visiems prieglobsčio prašytojams nedelsiant atkurti neįmanoma, jos pirmiausia atkuriamos pažeidžiamiems asmenims.

 

3. Šio Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodyti užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, turi teises, nurodytas šio Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje.

 

14014 straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas

1. Nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį, šio Įstatymo 76 straipsnio 5 dalies nuostata nėra taikoma.

2. Nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų ir prieglobsčio prašytojų, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą prašymai suteikti prieglobstį nagrinėjami prioriteto tvarka, tačiau šio Įstatymo 76 straipsnio 6 dalies nuostata nėra taikoma.

 

14015 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį pažeidžiamiems asmenims nenagrinėjamas

Vertinant aplinkybes, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos ir pažeidžiamiems asmenims.

 

14016 straipsnis. Nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje

Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas šio Įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje nurodytose ar kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose apgyvendinimo vietose, jeigu jo atstovas tam neprieštarauja.

 

14017 straipsnis. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai

Prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas:

1) šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais;

2) kai jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

 

 

14018 straipsnis. Užsieniečio sulaikymas

1. Užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, patikrina aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui, ir šio Įstatymo 14021 straipsnyje nustatytais atvejais bei nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.

2. Šio Įstatymo 114 straipsnio 6 dalies nuostatos dėl užsieniečio sulaikymo netaikomos.

 

14019 straipsnis. Alternatyvios sulaikymui priemonės

1. Alternatyvios sulaikymui priemonės yra:

1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose;

2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų;

3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

3. Šio Įstatymo 115 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo netaikomos.

 

14020 straipsnis. Kreipimasis į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę

1. Jeigu yra šio Įstatymo nustatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas, su teikimu sulaikyti užsienietį ilgiau negu 48 valandoms arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą kreipiasi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas per 48 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento. Užsieniečio dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu jis turi teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

2. Šio Įstatymo 116 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl kreipimosi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę netaikomos.

 

14021 straipsnis. Sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinis svarstymas

1. Išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Išnykus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindams, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas prieglobsčio prašytojas, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją.

2. Jeigu dėl teisinių ar kitų objektyvių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.

3. Šio Įstatymo 118 straipsnio 1 ir 11 dalių nuostatos dėl sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinio svarstymo netaikomos.

 

14022 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui

1. Jeigu sprendimas dėl užsieniečio, atvykusio į Lietuvos Respubliką įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos neįvykdomas per 5 metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos, užsieniečiui išduodamas leidimas laikinai gyventi.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju užsieniečiui šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas ir pasibaigus įvestai karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

4. Šio Įstatymo 132 straipsnio nuostatos dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui netaikomos.

 

14023 straipsnis. Humanitarinės pagalbos teikimas

1. Kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms žmogaus teisių srityje, bei tarptautinėms organizacijoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis ir įstaigomis, sudaromos galimybės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji ar karo padėtis, teikti užsieniečiams skubią ir ilgalaikę humanitarinę pagalbą.

2. Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms žmogaus teisių srityje, bei tarptautinėms organizacijoms 1 punkte nurodytais atvejais sudaromos galimybės susitikti su prieglobsčio prašytojais ir užsieniečiais, esančiais sulaikymo vietose, pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar laikinose užsieniečių apgyvendinimo vietose, siekiant įsitikinti vaikų ir kitų pažeidžiamų migrantų grupių saugumo užtikrinimu ir poreikių įvertinimui bei teikti jiems humanitarinę pagalbą.

·   Seimo nariai: A. Lydeka, A. Ažubalis, L. Kasčiūnas, R. Tamašūnienė, P. Saudargas, A. Mazuronis, J. Pinskus, J. Jarutis, A. Bilotaitė,
2021-12-21:

Pakeisti 14023 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

14023 straipsnis. Humanitarinės pagalbos teikimas

„1. Kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms žmogaus teisių srityje, bei tarptautinėms organizacijoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis ir įstaigomis, sudaromos galimybės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji ar karo padėtis, teikti užsieniečiams skubią ir ilgalaikę humanitarinę pagalbą.

2. Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms žmogaus teisių srityje, bei tarptautinėms organizacijoms 1 punkte nurodytais atvejais sudaromos galimybės susitikti su prieglobsčio prašytojais ir užsieniečiais, esančiais sulaikymo vietose, pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar laikinose užsieniečių apgyvendinimo vietose, siekiant įsitikinti vaikų ir kitų pažeidžiamų migrantų grupių saugumo užtikrinimu ir poreikių įvertinimui bei teikti jiems humanitarinę pagalbą.“

 

14023 straipsnis. Humanitarinės pagalbos teikimas

1. Kai įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, humanitarinę pagalbą užsieniečiams Lietuvos Respublikos teritorijoje teikia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, taip pat nevyriausybinės organizacijos, pagal su Vyriausybe arba jos įgaliota institucija sudarytą sutartį ar susitarimą dėl humanitarinės pagalbos teikimo, ir tarptautinės organizacijos. Sudarant sutartis ar susitarimus su nevyriausybinėmis organizacijomis dėl humanitarinės pagalbos teikimo, įvertinama nevyriausybinės organizacijos patirtis teikiant humanitarinę pagalbą užsieniečiams ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas humanitarinės pagalbos teikimo poreikis.

2. Nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinių organizacijų humanitarinės pagalbos užsieniečiams Lietuvos Respublikos teritorijoje teikimą, koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

 

 

·   Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-12-21:

8. Projekto 23 straipsnyje išdėstytame keičiamo įstatymo 14023 straipsnyje siūloma nustatyti, kad, įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms žmogaus teisių srityje, bei tarptautinėms organizacijoms būtų sudarytos galimybės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji ar karo padėtis, teikti užsieniečiams skubią ir ilgalaikę humanitarinę pagalbą. Pažymėtina, kad pasienio teisinį režimą, pasienio ruože taikomas asmenų buvimo, veiklos ir elgesio taisykles nustato Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas, o įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomi ir teisės aktai, kuriais reguliuojama atitinkama įvesta padėtis ar paskelbta ekstremalioji situacija. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamas įstatymas nėra skirtas asmenų, įskaitant įvairias nevyriausybines ir tarptautines organizacijas, veiklai bei galimiems jos apribojimams pasienio ruože ir teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji ar karo padėtis, reguliuoti (tai nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas), abejotina, ar keičiamame įstatyme gali būti besąlygiškai užtikrinama visų, niekaip konkrečiau neapibrėžtų, Lietuvos nevyriausybinių organizacijų, veikiančių žmogaus teisių srityje, ir tarptautinių organizacijų teisė veikti pasienio ruože ir teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji ar karo padėtis, neatsižvelgiant į valstybės interesus ir kitų teisės aktų reikalavimus. Atkreipiame dėmesį į tai, kad šiame straipsnyje terminas „tarptautinės organizacijos“ nėra apibrėžtas jokiais kriterijais, taigi apimtų bet kokio veiklos pobūdžio bet kurių šalių įsteigtas tarptautines organizacijas (pavyzdžiui, tarptautine organizacija galėtų būti laikoma NVS šalių karo veteranų globos sąjunga, jei tokia būtų įsteigta) ir suteiktų joms galimybę veikti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji ar karo padėtis.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Užsienio reikalų komitetas siūlo pritarti Seimo narių A. Lydekos ir kitų pasiūlymui dėl Įstatymo 14023 straipsnio keitimo.

 

·   Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-12-21:

9. Projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 14023 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių ,,1 punkte nurodytais atvejais“ įrašytini žodžiai ,,šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais“. Be to, siekiant teisinio aiškumo ir teisinių sąvokų vartojimo vienodumo, siūlytina šioje dalyje vietoj sąvokos ,,pažeidžiamų migrantų grupė“, kurios apibrėžtis nei keičiamame įstatyme, nei projekte nėra pateikiama, vartoti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 182 dalyje apibrėžtą sąvoką ,,pažeidžiamas asmuo“.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Užsienio reikalų komitetas siūlo pritarti Seimo narių A. Lydekos ir kitų Seimo narių grupės pasiūlymui dėl Įstatymo 14023 straipsnio keitimo.

 

·   Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-12-21:

10. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 14023 straipsnio 1 dalį Vyriausybė turės nustatyti humanitarinės pagalbos teikimo tvarką, atitinkamai tikslintina projekto 24 straipsnio 6 dalis, nustatant pavedimą ir Vyriausybei iki įstatymo įsigaliojimo priimti reikalingus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Užsienio reikalų komitetas siūlo pritarti Seimo narių A. Lydekos ir kitų Seimo narių grupės pasiūlymui dėl Įstatymo 14023 straipsnio keitimo.

 

 

 

TREČIASIS SKIRSNIS

SPRENDIMŲ DĖL PRAŠYMO SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ, GRĄŽINIMO, IŠSIUNTIMO IR UŽDRAUDIMO ATVYKTI APSKUNDIMAS

 

14024 straipsnis. Skundo padavimas ir skundo padavimo terminas

1. Skundas dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, 86 straipsnio 3 dalyje, 87 straipsnio 3 dalyje, 125, 126 ir 133 straipsniuose, gali būti paduotas atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos.

2. Teismo sprendimas, priimtas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo, gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

 

14025 straipsnis. Apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymas

1. Apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nenustatytu atveju apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas atitinkamo administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Teismas nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priima ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašymo taikyti tokias priemones gavimo dienos, o jeigu toks prašymas pateikiamas kartu su skundu, – nuo skundo gavimo dienos.

 

14026 straipsnis. Skundų nagrinėjimas

Atitinkamas apygardos administracinis teismas skundą privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti per 2 mėnesius nuo skundo priėmimo dienos, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas – per vieną mėnesį nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos.“

 

24 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 6 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

2. Užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis.

3. Užsieniečių skundai, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paduoti vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudarytam kolegialiam organui, šio kolegialaus organo baigiami nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis. Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaryto kolegialaus organo sprendimai, kurie priimti įsigaliojus šiam įstatymui arba kurių apskundimo terminas baigiasi įsigaliojus šiam įstatymui, gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos. Apygardų administracinių teismų sprendimai dėl vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaryto kolegialaus organo sprendimų, priimti įsigaliojus šiam įstatymui, gali būti skundžiami vadovaujantis šio įstatymo 23 straipsnyje išdėstyto Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ X2 skyriaus 14024 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

4. Skundai dėl Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125, 126 ir 133 straipsniuose nurodytų sprendimų, priimtų iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, gali būti paduodami vadovaujantis Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

5. Sprendimai dėl užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, išskyrus sprendimus, nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, priimami vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis.

6. Socialinės apsaugos ir darbo ministras, švietimo, mokslo ir sporto ministras,  užsienio reikalų ministras ir vidaus reikalų ministras iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

Respublikos Prezidentas

 

 

 

Teikia

Užsienio reikalų komiteto pirmininkas                                              Žygimantas Pavilionis