LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1864
28 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO
PROJEKTO

 

2025-07-08 Nr. XVP-563(2)

Vilnius

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.    Dėl projekto prieštaravimo Konstitucijai.

Projektu siūloma pakeisti Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnį, kuriuo Civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos XV skyriaus normų dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigaliojimas buvo susietas su partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojančio įstatymo įsigaliojimu ir kuris Konstitucinio Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, ir jame nustatyti, kad šios normos „netaikomos iki 2026 m. liepos 1 d.“.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo Konstitucinio Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarimo įsigaliojimo šios normos yra galiojančios ir taikytinos, konstatuotina, jog projektu siūloma jų taikymą sustabdyti. Dėl šio projekto laikomės iš esmės tos pačios pozicijos, kuri yra išsamiai išdėstyta  Teisės departamento 2025 m. birželio 16 d. išvadoje dėl Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-563[1] bei 2025 m. gegužės 26 d. išvadoje dėl Civilinio kodekso trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XVP-429[2], ir manome, kad šis projektas prieštarauja Konstitucijos 21 straipsnio 2, 3 dalims, 22 straipsnio 1, 4 dalims, 38 straipsnio 1, 2 dalims, taip pat 5 straipsnio 1, 2 dalims, 7 straipsnio 1 daliai, 107 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniams teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams, nes juo siūloma įveikti Konstitucinio Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarimo galią.

Pažymime, kad šiuo projektu teikiamas siūlymas iki 2026 m. liepos 1 d. sustabdyti CK trečiosios knygos XV skyriaus normų dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos taikymą iš esmės nesiskiria nuo projektu Nr. XVP-563 teikto siūlymo retroaktyviai pratęsti šių normų negaliojimą iki tos pačios datos (tuo projektu siūlyto teisinio reguliavimo grįžtamoji galia tebuvo vienas iš keleto jo prieštaravimo Konstitucijai aspektų), taip pat nuo projektu Nr. XVP-429 teikto siūlymo pripažinti CK trečiosios knygos XV skyrių netekusiu galios, nes tiek pagal teisės teoriją, tiek pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, įstatymo galiojimas reiškia būtent tai, kad jame nustatytas teisinis reguliavimas turi būti taikomas atitinkamiems teisiniams santykiams. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad „Konstitucija neleidžia įstatymų leidėjui priimti įstatymų, kuriais sustabdomas galiojančių įstatymų galiojimas; tol, kol įstatymas galioja, jis turi būti taikomas; prireikus netaikyti įstatymo (jo dalių), turi būti pripažįstama, kad jis (jo dalys) neteko galios, o ne kad sustabdomas jo (jo dalių) galiojimas“ (2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Kartu Konstitucinio Teismo aktuose konstatuota, kad įstatymų galiojimo sustabdymo atvejai yra numatyti Konstitucijoje (pavyzdžiui, jos 106 straipsnio 5 dalyje, 145 straipsnyje), o joje nenurodytais atvejais įstatymų galiojimas neturėtų būti stabdomas, nes situacijoje, susidariusioje sustabdžius įstatymo galiojimą, galima įžvelgti prielaidas dviprasmybėms atitinkamų visuomeninių santykių reguliavimo procese, spragoms teisėje atsirasti, taip pat gali iškilti ir kitų teisinių problemų; tai nedidina pasitikėjimo įstatymais, valdžia ir jos institucijomis (1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas, 2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Taigi, CK trečiosios knygos XV skyriaus normų netaikymas de facto reikštų tą patį, ką ir šių normų negaliojimas, kitaip tariant, šiuo projektu, kaip ir nurodytais anksčiau pateiktais projektais (Nr. XVP-429 ir Nr. XVP-563), siūloma grįžti į tokią teisinę padėtį, kai teisiniu reguliavimu nebūtų užtikrinta jokia santuokos nesudariusių asmenų porų teisinė apsauga, t. y. į tokią pat padėtį, kokią Konstitucinis Teismas 2025 m. balandžio 17 d. nutarime įvertino kaip pagal Konstituciją netoleruotiną.

Kartu pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas – pagal Konstituciją turintis įgaliojimus nustatyti vėlesnę savo nutarimo oficialaus paskelbimo ir įsigaliojimo datą tais atvejais, kai tą nutarimą oficialiai paskelbus iškart po jo priėmimo teisės sistemoje galėtų susidaryti teisinio reguliavimo vakuumas ar kitos neapibrėžtys, dėl kurių galėtų būti iš esmės pakenkta kurioms nors Konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms, – atsižvelgęs į nepagrįstai ilgai, daugiau nei 24 metus, trukusį įstatymų leidėjo neveikimą, dėl kurio buvo paneigti asmenų teisėti lūkesčiai, kad partnerystės santykių teisinis reguliavimas bus pradėtas taikyti, tikslingai neatidėjo savo 2025 m. balandžio 17 d. nutarimo oficialaus paskelbimo ir nesuteikė įstatymų leidėjui papildomo laiko teisinio reguliavimo spragoms pašalinti, įvertinęs teismų galimybę šias spragas užpildyti ad hoc ir siekdamas nedelsiant užtikrinti realią teisinę galimybę santuokos neįregistravusių bendrai gyvenančių asmenų poroms pasinaudoti bent ribota jų interesų teisine apsauga, įtvirtinta CK trečiosios knygos XV skyriuje. Todėl projektu teikiamas siūlymas iki 2026 m. liepos 1 d. netaikyti šio skyriaus normų (projekto aiškinamajame rašte grindžiamas tuo, kad įstatymų leidėjas iki šiol nėra nustatęs ne tik partnerystės įregistravimo tvarkos ir sąlygų, bet ir su šiuo institutu siejamų teisių ir pareigų sistemos, taip pat nėra tinkamai atribojęs partnerystės instituto nuo konstitucinio santuokos instituto) vertintinas kaip priešingas Konstitucinio Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarimo prasmei.

2.     Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 1 straipsnyje išdėstyto Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnio pavadinimas yra nesuderintas su šio straipsnio nuostatos turiniu (šiuo atžvilgiu projektas neatitinka jo lyginamojo varianto).

3.    Atsižvelgiant į tai, kad pagal Teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.6. punktą Teisingumo ministerijos veiklos tikslai ir funkcijos yra, be kita ko, formuoti valstybės politiką civilinių teisinių santykių srityje, dėl projekto reikėtų gauti Vyriausybės nuomonę.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimo valdyba, vadovaudamasi Seimo statuto 1812 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdama į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto teikimą, 2025 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. SV-S-222 „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. KT21-N5/2025 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.229 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ įgyvendinimo“ pasiūlė Vyriausybei parengti Konstitucinio Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarimui įgyvendinti reikalingus įstatymų projektus, įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus dėl šio nutarimo įgyvendinimo.

 

 

 

Departamento direktorius                                                                                           Dainius Zebleckis

 

 

 

M. Masteikienė, tel. (0 5)  209 6843, el. p. [email protected]

V. Staugaitytė, tel. (0 5)  209 6898, el. p. [email protected]

S. Švedas, tel. (0 5)  209 6165, el. p. [email protected]



[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/d90053504a7d11f0a19dcea0bcc863ad?jfwid=-ozdz6enbs

[2] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/6eba83903a0511f0a19dcea0bcc863ad?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=3c4b3a1e-4e29-4d8b-9477-42b603344b1f