PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RELIGINIŲ BENDRUOMENIŲ IR BENDRIJŲ ĮSTATYMO NR. I-1057 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

  Nr. XIVP–1850 (2)

 

 

2022-09-26

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

 

Argumentai:

Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo projektas skirtas įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimą, kuris priimtas KT 2000 m. birželio 13 d. nutarimo ir 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimo pagrindu.

Projekto 1 straipsniu, kuriuo siūloma keisti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį,  nustatoma:

 „Kitos (netradicinės) religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą.“  Ši siūloma  Projekto norma tik atkartoja konstitucinę normą: “Valstybė pripažįsta <...> kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai.“, tačiau nenurodoma jokių konkrečių kriterijų, kuriais remiantis nustatoma, kad religinė bendrija „turi atramą visuomenėje“, taip pat kuo vadovaujantis nustatoma, kad religinės bendrijos „mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai“.

Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalyje  įtvirtintą sąlygą „turi atramą visuomenėje“ KT išaiškino kaip reiškiančią, kad atitinkamos bažnyčios, religinės organizacijos atrama visuomenėje turi būti tvirta ir ilgalaikė, tokia, kad dėl jos nekiltų jokių abejonių; ji negali apsiriboti negausia žmonių grupe ar nedidele visuomenės dalimi, keliais veiklos dešimtmečiais, viena arba keliomis žmonių kartomis.

Vadinasi, pagal Konstituciją, inter alia jos 43 straipsnio 1 dalį, tam tikrai bažnyčiai, religinei organizacijai valstybės pripažintos religinės organizacijos statusas suteiktinas įsitikinus, kad atitinkama bažnyčia ar religinė organizacija  1) vienija pakankamai gausią žmonių grupę ar visuomenės dalį, 2) veikia daugiau nei kelis dešimtmečius 3) veikla neapsiriboja keliomis žmonių kartomis 4) dėl tvirtos ir ilgalaikės atramos visuomenėje buvimo nekyla jokių abejonių.

KT akcentavo, jei pirma nurodytos sąlygos nėra tenkinamos, atitinkamai bažnyčiai, religinei organizacijai valstybės pripažinimo suteikti negalima (KT 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimas).

Tačiau keičiamu Įstatymo 6 straipsniu, nei vienas iš KT įvardytų kriterijų, apibūdinančių atramos buvimą visuomenėje,  nėra nei nurodytas, nei detalizuotas. Keičiamame 6 straipsnyje apsiribojama tik abstrakčios Konstitucijos 43 straipsnio nuostatos „turi atramą visuomenėje“ nurodymu ir paminėjimu konstitucinės nuostatos, susijusios su apeigų ir mokymo atitiktimi įstatymui ir dorai, taip pat Projektu nenustatoma  kokiais kriterijais remiantis konstatuojama, kad yra arba nėra mokymo bei apeigų  prieštaravimas  įstatymui ir dorai.

Atsižvelgiant į tai, kad kriterijai, susiję su žmogaus teisių įgyvendinimu (tikėjimo teisė yra fundamentali žmogaus teisė įtvirtinta Konstitucijoje ir Europos Žmogaus Teisių konvencijoje) pagal Konstitucinio Teismo doktriną visuomet turi būti nurodyti įstatyme, o poįstatyminiuose (įgyvendinamuosiuose) aktuose tik jų įgyvendinimo tvarka, atliepiant į  Projekto teikėjų tikslą, nurodytą aiškinamajame rašte – aiškiau Įstatyme nurodyti „kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama suteikiant valstybės pripažinimą“[1], todėl siūlau Projekto 1 straipsniu siūlomas keisti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas papildyti nustatant, kad tam tikrai bažnyčiai, religinei organizacijai valstybės pripažintos religinės organizacijos statusas suteikiamas, kai bažnyčia, religinė organizacija vienija pakankamai gausią žmonių grupę ar visuomenės dalį, kad ji veikia daugiau nei kelis dešimtmečius ir neapsiriboja keliomis žmonių kartomis; bažnyčios ir religinės organizacijos atrama visuomenėje yra tvirta ir ilgalaikė, dėl kurios nekyla jokių abejonių.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 1 straipsniu siūlomo keisti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Kitos (netradicinės) religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos turi atramą visuomenėje. ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai.  Bažnyčiai, religinei organizacijai valstybės pripažintos religinės organizacijos statusas suteikiamas, kai ji vienija pakankamai gausią žmonių grupę ar visuomenės dalį,  veikia daugiau nei kelis dešimtmečius ir neapsiriboja keliomis žmonių kartomis; bažnyčios ir religinės organizacijos atrama visuomenėje yra tvirta ir ilgalaikė, dėl kurios nekyla jokių abejonių. Bažnyčios mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą.“

2.

1

 

 

Argumentai:

Projekto 1 straipsniu, kuriuo siūloma nežymiai keisti galiojančio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, joje nustatoma:

„Valstybės pripažinimą suteikia arba atsisako suteikti Lietuvos Respublikos Seimas. Religinė bendrija dėl valstybės pripažinimo į Seimą gali kreiptis praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jos ar jai priklausančių religinių bendruomenių įregistravimo Lietuvoje. Pirminis įregistravimas yra įvykęs, jeigu religinė bendrija ar jai priklausančios religinės bendruomenės teisėtai veikė (buvo įregistruotos) Lietuvoje po 1918 m. vasario 16 d.“

Toks teisinis reguliavimas suponuoja, kad ne trumpesnis kaip 25 metų terminas yra viena iš valstybės pripažinimo suteikimo religinei bendrijai sąlygų – turėti atramą visuomenėje. Tokia nuostata neatitinka Konstitucinio Teismo imperatyvaus išaiškinimo. KT išaiškino, kad Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne trumpesnis kaip 25 metų terminas nėra viena iš valstybės pripažinimo suteikimo religinei bendrijai sąlygų – turėti atramą visuomenėje ir užtikrinti, kad tos bažnyčios, religinės organizacijos mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai. Minėtas (ne trumpesnis kaip 25 metų) terminas  negali būti su jomis tapatinamas; šis terminas yra tik prielaida pradėti valstybės pripažinimo suteikimo procedūrą (žr. KT 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimo 24.1 punktą).

Todėl siekiant ištaisyti prieštaravimą konstitucinei doktrinai siūlau papildyti keičiamą Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį nustatant, kad terminas yra prielaida (ne sąlyga turėti atramą visuomenėje ir užtikrinti, kad tos bažnyčios, religinės organizacijos mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai) pradėti valstybės pripažinimo suteikimo procedūrą.

 

Pasiūlymas:

Papildyti keičiamą 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Valstybės pripažinimą suteikia arba atsisako suteikti Lietuvos Respublikos Seimas. Religinė bendrija dėl valstybės pripažinimo į Seimą gali kreiptis praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jos ar jai priklausančių religinių bendruomenių įregistravimo Lietuvoje. Šis terminas yra prielaida (ne sąlyga turėti atramą visuomenėje ir užtikrinti, kad tos bažnyčios, religinės organizacijos mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai) pradėti valstybės pripažinimo suteikimo procedūrą. Pirminis įregistravimas yra įvykęs, jeigu religinė bendrija ar jai priklausančios religinės bendruomenės teisėtai veikė (buvo įregistruotos) Lietuvoje po 1918 m. vasario 16 d.“

 

3.

1

 

 

Argumentai:

Projekto 1 straipsniu, kuriuo siūloma keisti Įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, joje nustatoma:

„Religinė bendrija, kreipdamasi į Seimą dėl valstybės pripažinimo, šio kreipimosi kopiją pateikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai per 6 mėnesius nuo tokio kreipimosi kopijos Teisingumo ministerijoje gavimo dienos Seimui pateikia teisingumo ministro nustatyta tvarka parengtą išvadą dėl religinės bendrijos atitikties įstatymų nustatytiems reikalavimams (toliau – Teisingumo ministerijos išvada), ir jos kopiją išsiunčia religinei bendrijai susipažinti. Teisingumo ministerijos išvados pateikimo Seimui terminas teisingumo ministro motyvuotu sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.“

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstituciją ir Vyriausybės įstatymą ministras vadovauja ministerijai, tik ministras gali teikti įstatymo ar kito teisės akto projektą Lietuvos Respublikos Seimui, šiuos projektus ministerija (jos tarnautojai) gali tik rengti, bet ne teikti Seimui. Todėl siūlome nurodyti, kad  teisingumo ministras tvirtina išvadą ir ją teikia Seimui. Be to, atsižvelgiant į tai kad tokioms išvadoms parengti yra reikalingos ir specialios ekspertinės žinios (istorinės, teologinės ir kt.) bei į  konstitucinį atsakingo valdymo principą; kad procesas būtų skaidrus ir viešas, siūlome nustatyti, kad Teisingumo ministerija rengdama išvadą, atsižvelgia į nepriklausomų ekspertų, kurie parenkami pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus ir kurių sąrašą trejų metų laikotarpiui tvirtina Vyriausybė, gautą nuomonę. Kartu tikslintina ir šioje dalyje vartojama formuluotė “dėl religinės bendrijos atitikties įstatymų nustatytiems reikalavimams“, nes reikalavimai nustatomi  tik šiame įstatyme ir kriterijai, kaip minėta pagal Konstitucinio Teismo doktriną ir EŽTT praktiką turi būti aiškūs religinei bendrijai, siekiančiai gauti valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą. Todėl negalima įstatymu nustatyti abstrakčias nuostatas taip nepagrįstai apsunkinant religinės bendrijos teisę žinoti aiškius iš Konstitucijos kylančius kriterijus siekiant gauti valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą. Atsižvelgiant į tai, siūlome pateikti tikslią nuorodą į Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kuriame aiškiai išdėstytas tikslus sąlygų ir kriterijų sąrašas kylantis iš Konstitucinio Teismo išaiškintų Konstitucijos normų.

 

Pasiūlymas:

Papildyti  keičiamą 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „Religinė bendrija, kreipdamasi į Seimą dėl valstybės pripažinimo, šio kreipimosi kopiją pateikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Teisingumo ministerija ministras per 6 mėnesius nuo tokio kreipimosi kopijos Teisingumo ministerijoje gavimo dienos Seimui pateikia teisingumo ministro nustatyta tvarka parengtą jo pavirtintą išvadą dėl religinės bendrijos atitikties šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įstatymų nustatytiems reikalavimams (toliau – Teisingumo ministerijos išvada), atsižvelgdamas į nepriklausomų ekspertų, kurių sąrašą trejų metų laikotarpiui pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus ekspertams, tvirtina Vyriausybė ir jos kopiją išsiunčia religinei bendrijai susipažinti. Teisingumo ministerijos ministro išvados pateikimo Seimui terminas teisingumo ministro motyvuotu sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.“

 

4.

1

 

 

Argumentai:

Projekto 1 straipsniu, kuriuo siūloma keisti Įstatymo 6 straipsnio 4 dalį, joje nustatoma:

„Valstybės pripažinimo klausimą Seimas išsprendžia priimdamas nutarimą per 3 mėnesius nuo Teisingumo ministerijos išvados gavimo dienos, neįskaitant laiko tarp Seimo sesijų. Religinė bendrija, susipažinusi su Teisingumo ministerijos išvada, turi teisę raštu pateikti pastabas Seimui ir pristatyti jas Seimo nutarimo projekto svarstymo Seime metu. Jeigu Seimas nepritaria pateiktam Seimo nutarimo projektui, valstybės pripažinimo klausimas Seime sprendžiamas pakartotinai tol, kol priimamas atitinkamas Seimo nutarimas“.

 Keičiama šios dalies antroji nuostata, kuria religinei bendrijai nustatoma teisė  raštu pateikti pastabas Seimui, nėra korektiška.  Seimas yra Tautos atstovybė, jam galėtų būti teikiamos ne pastabos  dėl veiksmų, kurių jis dar neatliko, o nuomonė dėl teisingumo ministro patvirtintos išvados. Todėl siūlome nustatyti, kad Religinė bendrija, susipažinusi su teisingumo ministerijos ministro patvirtinta išvada, turi teisę raštu pateikti nuomonę dėl teisingumo ministro patvirtintos išvados.

Be to, Projekto 4 dalies paskutinė nuostata: „Jeigu Seimas nepritaria pateiktam Seimo nutarimo projektui, valstybės pripažinimo klausimas Seime sprendžiamas pakartotinai tol, kol priimamas atitinkamas Seimo nutarimas.“ yra perteklinė ir dviprasmiška, nes ji gali būti aiškinama ir kaip reiškianti, kad Seimas privalės svarstyti ir balsuoti tiek kartų kol bus priimtas religinei bendrijai teigiamas sprendimas. Todėl siūlome ją išbraukti.

 

Pasiūlymas:

 Papildyti  keičiamą galiojančio įstatymo 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Valstybės pripažinimo klausimą Seimas išsprendžia priimdamas nutarimą per 3 mėnesius nuo teisingumo ministerijos ministro patvirtintos išvados gavimo dienos, neįskaitant laiko tarp Seimo sesijų. Religinė bendrija, susipažinusi su teisingumo ministerijos ministro patvirtinta išvada, turi teisę raštu pateikti  pastabas  nuomonę Seimui ir pristatyti jas ją Seimo nutarimo projekto svarstymo Seime metu.“ Jeigu Seimas nepritaria pateiktam Seimo nutarimo projektui, valstybės pripažinimo klausimas Seime sprendžiamas pakartotinai tol, kol priimamas atitinkamas Seimo nutarimas.

 

Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus dėl visų Projekto 6 straipsnio dalių, siūlome keičiamą Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo visą 6 straipsnį išdėstyti taip:

 „1. Kitos (netradicinės) religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos turi atramą visuomenėje. ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai.  Bažnyčiai, religinei organizacijai valstybės pripažintos religinės organizacijos statusas suteikiamas, kai ji vienija pakankamai gausią žmonių grupę ar visuomenės dalį,  veikia daugiau nei kelis dešimtmečius ir neapsiriboja keliomis žmonių kartomis; bažnyčios ir religinės organizacijos atrama visuomenėje yra tvirta ir ilgalaikė, dėl kurios nekyla jokių abejonių. Bažnyčios mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą.“

2. Valstybės pripažinimą suteikia arba atsisako suteikti Lietuvos Respublikos Seimas. Religinė bendrija dėl valstybės pripažinimo į Seimą gali kreiptis praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jos ar jai priklausančių religinių bendruomenių įregistravimo Lietuvoje. Šis terminas yra prielaida (ne sąlyga turėti atramą visuomenėje ir užtikrinti, kad tos bažnyčios, religinės organizacijos mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai) pradėti valstybės pripažinimo suteikimo procedūrą. Pirminis įregistravimas yra įvykęs, jeigu religinė bendrija ar jai priklausančios religinės bendruomenės teisėtai veikė (buvo įregistruotos) Lietuvoje po 1918 m. vasario 16 d.“

3. Religinė bendrija, kreipdamasi į Seimą dėl valstybės pripažinimo, šio kreipimosi kopiją pateikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Teisingumo ministerija ministras per 6 mėnesius nuo tokio kreipimosi kopijos Teisingumo ministerijoje gavimo dienos Seimui pateikia teisingumo ministro nustatyta tvarka parengtą jo pavirtintą išvadą dėl religinės bendrijos atitikties šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įstatymų nustatytiems reikalavimams (toliau – Teisingumo ministerijos išvada), atsižvelgdamas į nepriklausomų ekspertų, kurių sąrašą trejų metų laikotarpiui pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus ekspertams, tvirtina Vyriausybė ir jos kopiją išsiunčia religinei bendrijai susipažinti. Teisingumo ministerijos ministro išvados pateikimo Seimui terminas teisingumo ministro motyvuotu sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.

4. Valstybės pripažinimo klausimą Seimas išsprendžia priimdamas nutarimą per 3 mėnesius nuo teisingumo ministerijos ministro patvirtintos išvados gavimo dienos, neįskaitant laiko tarp Seimo sesijų. Religinė bendrija, susipažinusi su teisingumo ministerijos ministro patvirtinta išvada, turi teisę raštu pateikti  pastabas  nuomonę Seimui ir pristatyti jas ją Seimo nutarimo projekto svarstymo Seime metu.“ Jeigu Seimas nepritaria pateiktam Seimo nutarimo projektui, valstybės pripažinimo klausimas Seime sprendžiamas pakartotinai tol, kol priimamas atitinkamas Seimo nutarimas.

5. Seimo nutarime dėl atsisakymo religinei bendrijai suteikti valstybės pripažinimą turi būti nurodytas tokio sprendimo pagrindas (pagrindai) ir motyvai, kodėl religinė bendrija neturi atramos visuomenėje ir (arba) jos mokymas ar apeigos prieštarauja įstatymams ir (arba) dorai. Seimui priėmus nutarimą atsisakyti suteikti valstybės pripažinimą religinei bendrijai, ji pakartotinai dėl valstybės pripažinimo į Seimą gali kreiptis praėjus 2 metams nuo tokio Seimo nutarimo įsigaliojimo dienos.

6. Religinei bendrijai šiame straipsnyje nustatyta tvarka suteiktas valstybės pripažinimas gali būti atšaukiamas, jeigu Seimas, gavęs teisingumo ministerijos ministro patvirtintą  išvadą, pateiktą Seimo prašymu arba Teisingumo ministerijos iniciatyva, nusprendžia, kad religinė bendrija nebeatitinka valstybės pripažinimo suteikimo kriterijų – nebeturi atramos visuomenėje ir (arba) jos mokymas ar apeigos prieštarauja įstatymams ir (arba) dorai. Seimo nutarime dėl religinei bendrijai suteikto valstybės pripažinimo atšaukimo turi būti nurodomas tokio sprendimo pagrindas (pagrindai) ir motyvai. Religinė bendrija, kuriai suteiktas valstybės pripažinimas buvo atšauktas, pakartotinai dėl valstybės pripažinimo į Seimą gali kreiptis praėjus ne mažiau kaip 5 metams nuo valstybės pripažinimo atšaukimo dienos, jeigu išnyko tokio atšaukimo pagrindas (pagrindai).“

 

 

 

5

 

 

 

Argumentai:

Galiojančio Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje kurioje nustatyta, kad valstybinėse švietimo įstaigose tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu gali būti dėstoma tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų tikyba, nėra keičiama, nors specialusis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas teisės dėstyti tikybą valstybinėse švietimo įstaigose valstybės pripažintoms religinėms bendrijoms nenumato. Siekiant išvengti prieštaravimo specialiajam Švietimo įstatymui, nuostata dėl valstybės pripažintų religinių bendrijų tikybos dėstymo valstybinėse švietimo įstaigose šalintina  iš Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo ir prireikus pildytina (Švietimo ir mokslo ministerijai sutikus, kad valstybės pripažintos religinės bendrijos yra pajėgios kartu parengti programas ir leisti vadovėlius) Švietimo įstatymo 31straipsnio 2 dalis, numatant joje teisę valstybės pripažintoms religinėms bendrijoms mokyti tikybos valstybinėse švietimo įstaigose.

Pasiūlymas:

Pakeisti galiojančio Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalį išbraukiant joje žodžius  „ir kitų valstybės pripažintų“ ir išdėstyti ją taip:

„2. Valstybinėse švietimo įstaigose tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu gali būti dėstoma tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų tikyba“.

 

 

6

2

2

 

Argumentai:

Projekto 2 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta Teisingumo ministrui priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, atsižvelgiant į tai, kad Projekte yra numatoma, kad tik vieną aktą ministras priima bei atsižvelgus į pasiūlymą dėl būtinumo ir Vyriausybei priimti aktą dėl kriterijų ekspertams ir jų sudėties, siūlome šią 2 dalį pakeisti. Be to, 2 straipsnio  3 dalį, kur nurodoma Teisingumo ministerijos išvada pakeisti, vietoj žodžio „ministerijos“ įrašant žodį „ministro“ išdėstyti 2 straipsnio 2 ir 3 dalis taip:

„2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teisingumo ministras iki 2022 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateiktų religinių bendrijų kreipimųsi dėl valstybės pripažinimo nagrinėjimas tęsiamas pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Jeigu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ministro patvirtinta išvada dėl religinės bendrijos atitikties įstatymų nustatytiems reikalavimams nėra pateikta Lietuvos Respublikos Seimui, ji pateikiama per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Jeigu Seimas, gavęs Teisingumo ministerijos išvadą dėl religinės bendrijos atitikties įstatymų nustatytiems reikalavimams, nėra priėmęs nutarimo dėl valstybės pripažinimo religinei bendrijai suteikimo ar atsisakymo jį suteikti, valstybės pripažinimo klausimą jis išsprendžia per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, neįskaitant laiko tarp Seimo sesijų.“

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Teikia:

Seimo narys                                                                                                              Jurgis Razma


[1] Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendime byloje Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ prieš Lietuvą  sprendė, kad religinės bendrijos Lietuvos Respublikoje pagal galiojantį Religinių bendruomenių ir bendrijų  įstatymą neturi galimybės sužinoti į kokius konkrečius valstybės pripažinimo suteikimo kriterijus atsižvelgiama.