PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS ĮSIGIJIMO ĮSTATYMO NR. IX-1314 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-1902ES(4)

 

2017-10-17

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

2

2

 

Argumentai:

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijos miškingumas turi būti didinamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įveisiant mišką ne miško žemėje. Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatyta didinti šalies miškingumą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 569  patvirtintoje Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020 metų programoje (toliau – Programa) taip pat numatyta didinti šalies miškingumą – įveisti mišką nenaudojamoje ir žemės ūkiui netinkamoje žemėje, finansiškai skatinti įveisti miškus privačioje ir valstybinėje žemėje. Programoje nurodyta, kad, atsižvelgiant į gamtinio karkaso ir kraštovaizdžio reikmes, šalies miškingumas turėtų būti ne mažesnis kaip 35 procentai (šiuo metu šalies miškingumas yra 33,5 procentai) bei iškeltas tikslas iki 2020 metų miškingumą padidinti iki 34,2 procentų. Pastarasis tikslas įtvirtintas ir Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. XII-1626 „Dėl Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“. Šioje strategijoje taip pat nurodyta, kad iki 2030 metų Lietuvos miškingumas turėtų būti ne mažesnis kaip 35 procentai.

Svarbus ir Paryžiaus susitarimas, numatantis antroje šio amžiaus pusėje pasiekti ŠESD emisijų atžvilgiu neutralią ekonomiką, t.y. kad visų ekonomikos sektorių ŠESD emisijos neviršytų absorbcijos, kurį ratifikavo ir ES (2016/1841). Naujai įveisiami miškai kaip tik yra svarbi kategorija siekiant didinti absorbciją ir įvykdyti įsipareigojimus. Tuo labiau, kad naujuose 2016 m. ES reglamentų pasiūlymuose (Pastangų pasidalijimo reglamentas, 482/2013/ES; LULUCF reglamentas, 479/2016/ES), numatyta lankstumo priemonė kitų sektorių (įskaitant ir žemės ūkio sektorių) ŠESD emisijoms padengti. Kreditus emisijoms padengti turės generuoti bendrai šios LULUCF sektoriaus kategorijos: naujai įveisiami miškai (angl. afforestation/reforestation), numiškinami plotai (angl. deforestation), tvarkomi pasėliai (angl. managed cropland) ir tvarkomos pievos (angl. managed grassland). Jei šių kategorijų ŠESD emisijos viršys absorbcijas, emisijų dalį turėsime padengti jau kitų sektorių ŠESD emisijų “sutaupymu” (metinių ŠESD emisijų kvotų (AEA’s) likučiais, pirkti kvotų likučius iš kitų ES valstybių narių ir pan.).

Taigi, atsižvelgiant į šalies strateginiuose dokumentuose numatytą tikslą didinti Lietuvos miškingumą bei į Paryžiaus susitarime keliamus tikslus, siūloma Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme įtvirtinti nuostatą, numatančią, kad prievolė užtikrinti įsigytos žemės ūkio paskirties žemės naudojimą žemės ūkio veiklai  ne mažiau kaip 5 metus nebūtų taikoma tuo atveju, kai įsigytame žemės ūkio paskirties žemės sklype suteikta teisė įveisti mišką.

 

Pasiūlymas:

2 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga užtikrinti įsigytos žemės ūkio paskirties žemės naudojimą žemės ūkio veiklai neprivaloma, kai nuosavybėn įsigyjama tiek žemės, kad sudarius žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorį asmeniui priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas Lietuvos teritorijoje neviršija 10 ha kartu su jau turima tos pačios paskirties žeme, kai įsigyjami žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudojami nuosavybės teise turimiems ar kartu su žemės sklypu įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, kai Žemės įstatymo nustatyta tvarka pirmumo teise perkami žemės sklypai, priskirti žemės konsolidacijos projekto teritorijai, kai pagal šį įstatymą perkami tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpę valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai arba kai privatizuojama naudojama asmeninio ūkio žemė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) nustatyta tvarka, arba kai žemės ūkio paskirties žemė dovanojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 3.135 straipsnyje nustatytiems artimiesiems giminaičiams (tėvams ir vaikams, seneliams ir vaikaičiams, broliams ir seserims), taip pat sutuoktiniams, įtėviams, įvaikiams, arba kai įsigyjamas žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje pagal savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosius planus žemę numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai, kai žemės ūkio paskirties žemės sklype išduotas leidimas įveisti mišką Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro nustatyta tvarka, arba kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas Civilinio kodekso 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka perduodamas kredito įstaigai pagal sudarytą hipotekos sandorį. Perduotą kredito įstaigai žemės sklypą kredito įstaiga privalo realizuoti ne vėliau kaip per trejus metus nuo žemės sklypo įsigijimo.“

 

 

Teikia

 

 

 

 

Seimo narys                                                                  Kęstutis Bacvinka