LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NEEILINĖS SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 318
STENOGRAMA
2019 m. rugpjūčio 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo neeilinę sesiją. (Gongas)
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Pradedame rugpjūčio 20 dienos rytinį posėdį. Registruojamės. Užsiregistravo 100 Seimo narių.
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. rugpjūčio 20 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiami kolegos, darbotvarkės tvirtinimas. Darbotvarkė pagal iniciatorių siūlymą yra patvirtinta valdybos. Ar turite klausimų dėl darbotvarkės? Nėra. Ačiū. Galime manyti, kad darbotvarkė patvirtinta bendru sutarimu.
Gerbiami kolegos, prieš pradedant darbą norėčiau paskelbti keletą malonių žinių. Pirmoji, turėtume paminėti, pagerbti ir pasveikinti Estijos žmones su jų Nepriklausomybės diena. (Plojimai) Ačiū. Ir dar dvi malonios datos. Reikia paminėti, kad V. Kravčionok šventė gražų jubiliejų ir E. Pupinis. (Balsai salėje) Sveikiname. (Plojimai)
10.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo neeilinės sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIIP-3770(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Mielieji kolegos, darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo neeilinės sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIIP-3770(2). Kviečiu gerbiamąjį Seimo Pirmininką V. Pranckietį. Pateikimas.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, kaip jau minėjau, tai yra iniciatorių pasiūlyta darbotvarkė, ji yra tokia, kokia yra pateikta. Seniūnų sueiga ją svarstė. Prašyčiau ją patvirtinti tokią, kokia ji yra ir nurodyta, paskelbta iš anksto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas Pirmininke, jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia M. Majauskas. Ruošiasi K. Glaveckas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas Seimo Pirmininke, Konstitucijos 92 straipsnis sako, kad nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai. Čia jūsų pateiktoje darbotvarkėje matome, kad nėra balsavimo ir siūlymo, ir diskusijos dėl programos. Na, tokiu siūlymu mes vaikštome labai plonu konstituciniu ledu. Ar nemanote, kad iš tikrųjų reikėtų patvirtinti Vyriausybės programą ir taip išvengti bet kokių abejonių, jog nauja Vyriausybė dirbs pažeisdama Konstituciją?
V. PRANCKIETIS. Tas klausimas jau buvo keliamas ir jūs ne pirmasis, kuris jį keliate, teisininkai daug apie tai diskutavo. Statuto 198 straipsnis leidžia taip daryti ir mes tą norėtume padaryti. Yra užregistruotas antrasis nutarimo variantas dėl įgaliojimų Vyriausybei suteikimo ir tame nutarime yra paminėta, kad pagal Vyriausybės programą, kuri yra patvirtinta. Taigi tas atspindys taip pat atsiras kitame Seimo nutarimo variante.
PIRMININKĖ. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi A. Salamakinas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas Pirmininke, čia Mykolas jau klausė, aš gal tik papildysiu dar klausimą. Jeigu įvyktų tas pirmas variantas, tai ar jūs pritartumėte ir palaikytumėte iniciatyvą kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, nes iš tikro susiklosto tokia labai paradoksali situacija. Tai kokia jūsų pozicija?
V. PRANCKIETIS. Manau, kad jeigu toks kreipimasis atsirastų, tada turbūt būtų pats geriausias variantas, jei Seimas savo bendru nutarimu kreiptųsi į Konstitucinį Teismą, gautume patį greičiausią išaiškinimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Salamakinas. Ruošiasi A. Sysas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas Seimo Pirmininke, aš dėl rezoliucijos dėl 45 pabaltiečių memorandumo. Kodėl ji taip išskirta? Ketvirtadienį popietiniame posėdyje vienintelis klausimas. Ar negalime jos priimti šiandien, nes tai laiko daug neužims. Galima ir ketvirtadienį rytiniame priimti. Dabar dirbam dirbam, valandą pertrauka ir viena rezoliucija pakabinta kažkur popietiniame. Kam tą darote, aš nesuprantu?
V. PRANCKIETIS. Rezoliucija yra priimama ne dėl techninių sprendimų, o dėl politinių. Tai yra prieš mūsų Juodojo kaspino dieną, tai yra prieš 23 dieną, kad kuo arčiau būtų priimta. (Balsai salėje) Jeigu bus pasiūlymų ją svarstyti ryte, tai manau, kad toks pasiūlymas yra priimtinas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi J. Sabatauskas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Pirmininke, dabar tokią sumaištį padarote, nes kai žiūrime į vieną programą, buvo, kad šiandien mes tik gauname Seimo protokolinio nutarimo pateikimą, diskusija, ketvirtadienį buvo bent balsavimas. Šiandien aš matau, kad ir svarstymas, ir priėmimas šiandien. Jūs registruojate naują pataisą. Mano klausimas. Ar jūs esate neeilinės sesijos iniciatorius, kad jūs galite teikti pasiūlymus, nes tik iniciatoriai gali teikti papildymus į darbotvarkę. Tai kaip su jūsų nauju pasiūlymu, jūs surinkote visų parašus?
V. PRANCKIETIS. Taip, aš esu iniciatorius. O dėl protokolinio nutarimo, jis neturi priėmimo stadijos, turi būti tik koks nors techninis sprendimas, kad būtų galima įtraukti į sistemą.
PIRMININKĖ. Ir išties čia nėra papildymas, čia yra tas pats darbotvarkės klausimas, kurio ir siekė iniciatoriai. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi S. Gentvilas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas Pirmininke, jūs pristatote programą ir vis tiek kartu mes svarstome ir dviejų dienų darbotvarkę, nes jie visi sugula į tos darbotvarkės klausimus. Nematau ministrų priesaikos. Ar tai reiškia, kad mes jiems nenumatysime… Ar darysime neeilinę sesiją vėl, ar tai nukelsime iki rugsėjo 10 dienos?
V. PRANCKIETIS. Neeilinės sesijos darbų programoje 11 punktu ministrų priesaikos įrašytos. O pagal tai, kaip pasibaigs procedūros…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš darbotvarkę turiu omeny.
V. PRANCKIETIS. …tada numatysime darbotvarkėje pagal tą laiką, kai jis bus tinkamas ministrams.
PIRMININKĖ. Mes dabar svarstome programą, o programoje Pirmininkas atkreipė dėmesį, kad ši nuostata – priesaika yra.
Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi J. Razma.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamas Seimo Pirmininke, visgi norėčiau jus asmeniškai pasveikinti, kadangi likote Seimo Pirmininku, nors koalicijos derybų metu atrodė, kad jus buvo norima pašalinti iš šitos pozicijos, ir akivaizdu, kad liksite iki kadencijos. Tad klausimas iš tikrųjų dėl Vyriausybės programos nėra tiktai teisinis, bet ir politinis. Ką mes nuveiksime šitoje kadencijoje ir ar jūs jaučiatės kaip Seimo Pirmininkas, kaip parlamento Pirmininkas nuoširdus sakydamas, kad dirbsime pagal esamą prieš trejus metus patvirtintą Vyriausybės programą, nepaisant to, kad pasikeitė pusė ministrų, susiformavo nauja koalicija? Ar jums atrodo, kad jinai yra ne butaforinė, o iš tikrųjų tikra ir nuoširdi, kad tie darbai, kurie yra, ir bus patvirtinti, nes jūs, matau, neinicijuojate? Jūs remiatės tiktai teisininkų pasakymu, kad Konstitucijai tikriausiai neprieštarauja ir galime tęsti pagal buvusią Vyriausybės programą. Ačiū už atsakymą.
V. PRANCKIETIS. Stengiuosi nuoširdžiai ir tada balsavau už Vyriausybės programą, ir pritariu jai šiandien. Nuoširdžiai tikiu, kad ta programa yra ta, dėl kurios mes dirbsime ir ateityje per šį likusį laikotarpį. Seimas, kuris balsavo už programą, nepasikeitė. Ministrai pasikeitė, jūs teisus, ir ministrai turi prisiimti įsipareigojimą tęsti tos programos įgyvendinimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, ar jūs prisiimate asmeninę politinę atsakomybę, jeigu išaiškėtų kreipusis į Konstitucinį Teismą, kad Vyriausybei įgaliojimų suteikimas protokoliniu nutarimu vis dėlto neatitinka Konstitucijos, o Vyriausybė būtų dirbusi tam tikrą laiką, kiltų klausimas dėl jos nutarimų legitimumo? Ar prisiimate tokiu atveju asmeninę politinę atsakomybę už pasekmes? Ir kas dar iš Seimo vadovų prisiima tokią atsakomybę, kad negirdima teisės ekspertų pastabų, jog reikėtų vis dėlto tvirtinti Vyriausybės programą Seimo nutarimu?
V. PRANCKIETIS. Teisės ekspertų buvo įvairių nuomonių, taip pat iš teisės ekspertų nuomonių yra suformuluotas ir dabartinis protokolinis nutarimas. Taigi aš jam irgi taip pat pritariu.
Dėl atsakomybės. Tai visas Seimas prisiims atsakomybę dėl Vyriausybės legitimizavimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Pirmininke, už atsakytus klausimus, pateiktą programą.
Motyvai. M. Majauskas – motyvai prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš tik dar kartą pakartosiu, kad Konstitucija labai aiškiai sako, kad nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai yra patvirtinama jos programa. Čiagi valdantieji vengia konstitucinių procedūrų ir, dar daugiau, kalba apie Seimo statutą, kuris akivaizdžiai yra žemesnio rango teisės aktas. Jeigu Konstitucija sako, kad turime tvirtinti programą, mes turime tvirtinti programą. Šiandien kyla vienintelis klausimas, kodėl valdantieji taip skuba. Jeigu jūs turite tvirtą daugumą, mano paaiškinimas yra vienintelis – tai skubate atostogauti, nes iš tikrųjų, jeigu reikėtų patvirtinti programą, reikėtų dar vienos papildomos Seimo darbo dienos. Tai negi sunku atsisėsti ir atlikti visas procedūras taip, kaip reikalauja Konstitucija, ir atostogos gal vieną dieną palauks? Todėl aš balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti ir sakyti motyvus nėra.
Balsuojame po pateikimo dėl Seimo nutarimo dėl Seimo neeilinės sesijos darbų programos.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 76, prieš – 8, susilaikė 21. Po pateikimo pritarta.
Svarstymas. Diskusija. K. Glaveckas. Prašom. K. Glavecko nematau salėje. A. Sysas. Ruošiasi J. Razma. Atsisako. J. Razma – diskusija.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, esame turėję precedentų, kai neeilinės Seimo sesijos darbų programa nepatvirtinama, ir tai būdavo padaroma be ypatingų argumentų. Šiuo atveju, aš manau, tų argumentų taip pasielgti yra labai daug, nes aš neprisimenu nė vienos kitos eilinės ar neeilinės sesijos, į kurią būtų įrašytas toks procentas projektų, kurie keltų konstitucinių abejonių. Pirmiausia daug konstitucinių abejonių kelia siūlymas Vyriausybei įgaliojimus suteikti Seimo protokoliniu nutarimu.
Manau, visi skaitėme viešai skelbiamą buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo V. Sinkevičiaus nuomonę. Jis labai motyvuotai paaiškina, kad pirmiausia reikėtų skaityti pačią Konstituciją, o tik po to žiūrėti Seimo statutą. Taip elgiantis reikėtų prieiti prie išvados, kad tokioje situacijoje, kokia susiklostė dabar, kai po Prezidento rinkimų iš naujo tvirtinant Vyriausybę pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, skaičiuojant nuo kadencijos pradžios, vis dėlto reikėtų eiti Vyriausybės programos tvirtinimo keliu Seimo nutarimu. Ir nematau, kodėl dabartinei valdančiajai koalicijai tai būtų kokia nors ypatinga problema, tuo labiau kad girdžiu – Vyriausybės programa nebus keičiama. Tiesiog ją patvirtintume Seimo nutarimu ir niekas nekeltų abejonių, ar Vyriausybė yra legitimi.
Dabar, kai mes Seniūnų sueigoje iškėlėme tą klausimą, net Seimo vadovai svarsto, gal iš tikrųjų galėtų Seimas eilinėje sesijoje kreiptis į Konstitucinį Teismą ir klausti, ar gerai čia mes pasielgėme, ar pagal Konstituciją suteikėme įgaliojimus. Vadinasi, patys Seimo vadovai tų abejonių turi, jeigu taip kalba, bet mane stebina toks lengvabūdiškas požiūris. Vadinasi, patvirtinkime dabar Vyriausybę, suteikime įgaliojimus abejotinu būdu, tegu ji čia kelias savaites ar mėnesius dirba. Paskui kreipiamės į Konstitucinį Teismą ir paaiškėja, kad blogai pasielgėme, visi skėstelime rankomis, na, ką padarysi, taip išėjo, ir nežinia, ką daryti su tais nutarimais, kuriuos ta Vyriausybė priėmė dirbama abejotinu būdu. Bet taip lengvabūdiškai – turime balsų daugumą, protokoliniu nutarimu paprasčiau, vienas, du tą pačią dieną patvirtiname ir laimingi gyvename. Aš manau, kad tai yra neatsakingas požiūris, tuo labiau, kaip minėjau, nematau jokių problemų aiškiai koalicijai, turinčiai kiekybinę persvarą, patvirtinti Vyriausybės programą.
Taip pat abejonių kelia ir pasiūlytas vienintelis kelias spręsti dėl teisėjų atsakomybės. Aš manau, būtų naudinga ir demokratiška, jeigu į darbų programą būtų įtraukta ir apkaltos iniciatyva dėl teisėjų. Mes turėtume galimybę išsiaiškinti, kuris kelias teisiškai, konstituciškai yra teisingas, ar iš tiesų yra galimybė atleisti teisėjus, kurių tvirtinimui yra pritaręs Seimas, Prezidentui pateikus dekretą dėl nepasitikėjimo jais, ar vis dėlto yra vienintelis kelias – apkaltos kelias su visomis galimybėmis jiems įrodinėti savo teisybę, su tuo saugikliu – Konstituciniu Teismu, kuris ne politiškai priima sprendimą, o teisiškai. Dabar ta galimybė yra eliminuota.
Tai čia yra projektas, kuris kelia konstitucinių abejonių, ir manau, kad bus labai sudėtinga apsispręsti, esant tokioms abejonėms. Labai gaila, kad taip suformuota darbotvarkė, todėl aš kviečiu jai tiesiog nepritarti.
PIRMININKĖ. Taip, diskusiją baigėme. Norinčių kalbėti daugiau nėra. Noriu atkreipti dėmesį, kad Seimo vadovai abejonių neturi ir šitas 98 straipsnis Konstitucinio Teismo nėra apskųstas, jis galiojantis ir veikiantis.
Apie tai, kaip mes svarstysime šį darbotvarkės klausimą. Motyvai. K. Masiulis – motyvai prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ir vis dėlto geriausia būtų siūlyti tokius klausimus ir taip juos įtraukti į darbotvarkę, kad nekiltų jokių abejonių. Dabar visiškai įmanoma, kad dėl Vyriausybės sudarymo bus kreiptasi į Konstitucinį Teismą, tai yra Vyriausybės teisėtumas kybos ore dar ilgai. Aš nesuprantu, kodėl reikėtų elgtis priešingai. Todėl aš siūlau netvirtinti tokios darbotvarkės, o padaryti taip, kaip reikia, tvarkingai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių išsakyti motyvus nėra. Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 74, prieš – 10, susilaikė 28. Po svarstymo pritarta.
Priėmimas. Motyvai. M. Majauskai, jūs norite kalbėti? Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Pradėsiu nuo jūsų pastebėjimo, jog Seimo vadovybė neturi abejonių dėl tokio sprendimo konstitucingumo, nors pats Seimo Pirmininkas iš tribūnos sakė, kad jis pritartų kreipimuisi į Konstitucinį Teismą tokiu būdu išreikšdamas abejonę dėl tokio sprendimo, kurį mes čia netrukus planuojame priimti, teisėtumo. Man atrodo, būtų gerai, kad iš tikrųjų Seimo vadovybė pasakytų, ar ji turi abejonių ar neturi abejonių, nes atrodo, kad jūs neturite, bet Seimo Pirmininkas, už kurį ką tik kalbėjote, atrodo, lyg ir turi tų abejonių. Aš tų abejonių taip pat turiu ir, manau, kad jei yra bent mažiausia abejonė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė veiks pažeisdama Konstituciją, turime daryti viską, kad ta abejonė būtų išsklaidyta. Man atrodo, jūs su tuo sutiktumėte. Tik pabandykite įsivaizduoti, jei kils teisminių ginčų dėl tos nekonstituciškai veikiančios Vyriausybės priimtų teisės aktų. Kas prisiims atsakomybę už politinę krizę ir, na, aš sakyčiau, gana rimtą chaosą valstybėje? Kviesčiau tikrai susimąstyti, susiimti ir pratęsti neeilinę sesiją dar vieną dieną ir pasitvirtinti visas procedūras taip, kad nekiltų absoliučiai jokių abejonių. Arba visiems sutarti, jog kreipiamės į Konstitucinį Teismą, jog išaiškinimas būtų gana greitas. Nors, man atrodo, kad daug paprastesnis darbas būtų tiesiog patvirtinti programą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Seimo ir Seimo narių valioje kreiptis į Konstitucinį Teismą, o dėl neeilinės sesijos pratęsimo, jūs žinote, Statuto straipsnis, kad tik po 10 dienų. K. Glaveckas – motyvai prieš.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, pritardamas tam, ką sakė Mykolas, aš keliais žodžiais bandyčiau apibendrinti. Čia man santykinai primena tokį bandymą legalizuoti jovalą. Kitaip sakant, tai, ką mes darome, daugeliu atvejų prasilenkia su Konstitucija, neaišku, kokie yra santykiai naujos Vyriausybės, naujos koalicijos, naujos programos ir kitų dalykų. Mano supratimu, iš tikro tą reikėtų iš naujo pergalvoti ir pasirinkti vis dėlto konstitucinį kelią, kaip spręsti tą problemą ir įgyvendinti Vyriausybės galimybę pradėti dirbti legaliai, o ne nelegaliai. Ačiū.
PIRMININKĖ. J. Razma – motyvai prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš dar kartą bandau atkreipti dėmesį, kad, mano manymu, Seimo vadovybė gana lengvabūdiškai žiūri į įgaliojimų Vyriausybei suteikimą. Dar kartą noriu akcentuoti, kad aš tikrai girdžiu, kas sakoma ir Seniūnų sueigoje. Seimo vadovai tikrai pasakė, kad eilinėje sesijoje galima svarstyti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl tokio protokolinio nutarimo ir atitinkamų Seimo statuto straipsnių. Kur aš matau lengvabūdiškumą? Nebuvo net paprašyta Seimo Teisės departamento išvadų, kad oficialiai būtų pasakyta, koks kelias teisiškai, konstituciškai yra pagrįstas. Dėl to vien dėl šio klausimo negalima pritarti tokiai sesijos darbų programai, nes tikrai joje yra vienas projektas, kuris kelia didelių konstitucinių abejonių. Tai, manau, irgi yra nenormalu, kad štai, kaip minėjo Seimo Pirmininkas, dabar ant greitųjų redaguoja patį tą protokolinį nutarimą. Štai antras variantas, gal bus iki priėmimo trečias, ir taip mes sprendžiame vieną esminių konstitucinių valstybės klausimų – įgaliojimų Vyriausybei suteikimą. Tikrai taip netinka elgtis. Kaip pastebėjote, kai aš iškėliau klausimą Seimo Pirmininkui dėl asmeninės politinės atsakomybės, jeigu išaiškėtų Konstitucijos pažeidimai, Seimo Pirmininkas pasakė, kad atsakomybę prisiims ne jis, o visas Seimas, nes jis balsuos. Taigi šiuo atveju aš tikrai kviečiu Seimo narius balsuoti atsakingai ir vertinti tą Seimo Pirmininko jums pasiūlytą atsakomybę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, ponai konservatoriai, jūs taip pat skaitykite Konstitucinio Teismo sprendimą, kur aiškiai pasakyta, kad Vyriausybės programą Seimas tvirtina visai kadencijai. Irgi toks variantas yra. Man atrodo, kad nereikėtų čia kabinėtis prie kažkokių techninių detalių ir vėl daryti tuščioje vietoje kažkokį triukšmą. Patvirtinkime įgaliojimus ir leiskime Vyriausybei dirbti protokoliniu nutarimu. Koks didelis skirtumas, ar Seimo nutarimu, ar protokoliniu sprendimu? Aš nematau čia didelės problemos, skirtumo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu kalbėti V. Čmilytę-Nielsen – motyvai prieš.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, man atrodo, visiškai nepriimtinas tas kelias, kuris yra šiandien pasirinktas. Po to, kai pastaruosius mėnesius buvo nuolat kalbama apie tai, kad ši valdančioji koalicija turi dvi alternatyvas, kad kai keisis tik vienas ministras, tuomet nereikės vėl svarstyti Vyriausybės programos, ir kai keisis daugiau nei vienas ministras, tuomet bus einama ilguoju keliu, šiandien atsirado trečias kelias – keičiasi daugiau nei vienas ministras, tačiau vis tiek pasirenkamas trumpasis kelias.
Tiesą pasakius, racionalaus paaiškinimo dėl tokio sprendimo aš nerandu. Kodėl valdantieji, kurie šiandien turi subūrę daugumą, taigi turi reikalingus balsus, rizikuoja, kad ši Vyriausybė bus neligitimi? Kodėl tokia rizika reikalinga? Ar vienintelė priežastis yra ta, kad šiandien nenorima grįžti prie svarstymų apie Vyriausybės 2016 metų programą, kurioje buvo labai daug pažadų, tokių pažadų, kurie ir nepamatuoti, ir neracionalūs, ir, svarbiausia, neįvykdyti? Galbūt dėl to, kad Vyriausybės veiksmų programos daugelis darbų yra atidėti, dalis darbų yra atidėti iki paskutinio 2020 metų ketvirčio. Tikrai tai vienintelis paaiškinimas, kurį aš randu šiandienos veiksmams. Jei valdančioji dauguma nuspręs nesikreipti dėl išaiškinimo, manau, kad tą darys opozicija, nes mes tikrai negalime rizikuoti dirbti su Vyriausybe, kuri galimai yra neligitimi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu kalbėti J. Bernatonį – motyvai už.
J. BERNATONIS (LSDDF). Mieli kolegos, aš matau, kadangi kolega Gabrielius nespėjo sugrįžti iš nenumatytų atostogų, tai yra tam tikras sutrikimas dešiniajame sparne. Vyriausybė bus legitimi. Programos svarstyti nereikia ne todėl, kad jinai gera ar bloga, bet dėl to, kad Vyriausybė ją yra patvirtinusi. Ta programa galioja, Seimas ją patvirtino. Vyriausybė nepateikė jokių pataisų. Taigi Statutas nenumato svarstyti jau priimtos programos, bet remdamiesi šia programa mes galime iš naujo suteikti įgaliojimus Vyriausybei ir, patikėkite, jinai tikrai bus legitimi. Vieno eksperto nuomonė tai nebūtinai jinai… tai yra nuomonė. Kiti ekspertai turės kitas nuomones ir apie tai bus galima diskutuoti, kai grįš Gabrielius. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame (motyvai išsakyti) dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo neeilinės sesijos darbų programos“ projekto. Balsuojame. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 71, prieš – 11, susilaikė 28. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo neeilinės sesijos darbų programos“ priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – I. Degutienė. Prašau.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Noriu kreiptis į Seimo vicepirmininkę. Jūs vis sakėte tokį sakinį, kad Seimo vadovybė neabejoja šio sprendimo, tai yra Vyriausybės formavimo, konstitucingumu. Pagal Seimo statuto 24 straipsnį Seimo vadovybė yra Seimo Pirmininkas ir pavaduotojai. Aš, kaip Seimo Pirmininko pavaduotoja, kategoriškai su tuo nesutinku ir nežinau, kodėl jūs taip interpretuojate, nežinau, gal buvo valdybos posėdis, apie kurį aš nežinojau, bet tikrai taip negalima kalbėti.
Reaguosiu į pono J. Bernatonio pasisakymą. Turbūt jūs pats kaip teisininkas puikiai žinote, kad Konstitucija yra svarbiausias, pagrindinis valstybės dokumentas. Kitas dalykas, kad tokioje situacijoje mes nesame buvę ir nepastebėjome, kad yra Statuto ir šiandien galiojančios Konstitucijos neatitikimas. Dėl ramybės ir kad iš tikrųjų būtų teisėtai dirbanti Vyriausybė, geriau mes galbūt ilgiau padirbėkime, pratęskime tą nenumatytą neeilinę sesiją, kad tikrai viskas būtų tvarkingai ir Vyriausybė būtų teisėta.
Ne visai suprantu jūsų pasakymą, kad vienas teisininkas, kuris komentuoja Konstituciją… Tai dar nereiškia, kad ta nuomonė yra nekvestionuojama, tačiau tada Seimui reikia iš karto kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad būtų išaiškinta, ar mūsų priimti sprendimai yra teisingi, ar mūsų šiandien galiojantis Statutas atitinka Konstituciją.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamai kolegei. Noriu tiesiog atkreipti dėmesį, kad pokalbio metu buvo turima omenyje ir mano išraiška buvo būtent tokia – iš tų vadovų, kurie dalyvavo Seniūnų sueigoje, nes mes kalbėjome apie Seniūnų sueigoje pasakytus žodžius.
Replika po balsavimo – E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, mes šiais metais esame pabandę tokį dalyką daryti, tai yra priėmėme Seimo sprendimą dėl Referendumo įstatymo ir nebuvome tikri dėl konstitucingumo. Iš karto visas Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą, ir Konstitucinis Teismas pasakė: Seimas turi keisti, nes priėmė nekonstitucingą įstatymą. Tada mes suabejojome savimi, ir man tada atrodė protingas žingsnis, abejoti – vadinasi, galvoti kažką. Šiandien valdantieji turi balsų daugumą ir neabejoja, kad viską daro gerai. Aš nedrįstu teigti, ar mes tikrai viską darome blogai, aš abejoju, bet jūsų akyse, veiksmuose, mygtukų spaudymuose jokios abejonės nėra. Ar jūs esate tokie tikri, kai Konstitucinis Teismas jau ne vieną šito Seimo priimtą įstatymą pripažino kaip nekonstitucinį? Kodėl dabar jūs neabejojate? Man keista. Visų pirma tai mažiausiai neatsargu, o blogiausia – gali paaiškėti, kad tai yra nusikalstamas abejingumas.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų repliką. Yra dar norinčių replikuoti. J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Aš labai trumpai. Kadangi supratau iš kolegės, kad nevisiškai buvau suprastas, ką sakiau dėl balsavimo motyvų, tai norėčiau pasakyti, kad, mano supratimu, Seimo statuto 198 straipsnis Konstitucijai neprieštarauja. Konstitucija, žinoma, yra aukščiausias aktas. Konstitucinio Teismo sprendimai, kurie suformavo oficialią konstitucinę doktriną, buvo priimti vėliau negu Statutas. Galbūt šiame Statuto straipsnyje kai ko trūksta, bet tai, kas yra, tikrai neprieštarauja, ir galima diskutuoti. O dėl teisininkų, teisininkų nuomonių iš tiesų yra įvairių, ir aš esu pasirengęs, kai grįš jūsų seniūnas, jam plačiai papasakoti apie įvairias nuomones.
Įgaliojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikimo iš naujo procedūra
10.36 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl įgaliojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikimo iš naujo (pagal Seimo statuto 198 straipsnį)“ projektas Nr. XIIIP-3773(2)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, replikos išsakytos. Pradėsime procedūrą dėl įgaliojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikimo iš naujo. J. Jarutis. Kviečiu S. Skvernelį. J. Jarutis dėl vedimo tvarkos?
J. JARUTIS (LVŽSF). Taip. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, kadangi buvo užregistruotos šiek tiek kitokios formuluotės šito protokolinio nutarimo, šiandien ryte yra antras variantas, frakcijos vardu prašyčiau pusės valandos pertraukos dėl šio klausimo.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija prašo pusės valandos pertraukos. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju. Ir posėdžio pirmininkavimą perduodu Seimo Pirmininkui V. Pranckiečiui.
10.36 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl pritarimo Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūros siūlymui į Europos Komisijos narius“ projektas Nr. XIIIP-3761 (pateikimas)
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl pritarimo Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūros siūlymui į Europos Komisijos narius“ projektas Nr. XIIIP-3761. Pranešėjas – Ministras Pirmininkas S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, kaip jūs žinote, dabartinės Europos Komisijos įgaliojimai baigsis šių metų spalio 31 dieną ir nuo lapkričio 1 dienos darbą pradės nauja Europos Komisija.
Šių metų liepos 16 dieną Europos Parlamentas Europos Komisijos pirmininke išrinko U. fon der Lejen. Savo sveikinime išreiškiu jai tvirtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės paramą, kad toliau būtų stiprinamas Europos projektas, Europos tautų tarpusavio solidarumas ir vienybė. Nedelsiant po Komisijos pirmininkės išrinkimo su ja buvo pradėtos konsultacijos dėl Lietuvos atstovo kandidatūros Europos Komisijoje. Vyriausybė konsultacijose su Komisijos pirmininke nurodė, kad yra pasirengusi pateikti kandidatą tose srityse, kuriose Lietuva turi didžiausią įdirbį ir kompetenciją, prioritetą teikdama su ekonomikos vystymu, energetika ir Europos Sąjungos išorės sienų apsauga susijusioms sritims. Prieš teikdamas Lietuvos kandidatą Vyriausybei tvirtinti, siekiau užsitikrinti, kad jis turėtų reikalingą kompetenciją Vyriausybės įvardintose prioritetinėse srityse ir sulauktų būtino politinio palaikymo iš Respublikos Prezidento ir Seimo. Šių metų rugpjūčio 7 dieną Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 58 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 180 straipsniu, kreipėsi į Respublikos Prezidentą ir Seimą pritarimo dėl V. Sinkevičiaus kandidatūros siūlymo į Europos Komisijos narius.
V. Sinkevičius yra perspektyvus naujos kartos politikas, įgijęs išsilavinimą Vakarų Europos universitetuose, atlikęs praktiką ir dirbęs ne vienoje valstybėje. Jis savo veikloje pasižymėjo gerindamas aplinką inovacijoms Lietuvoje, turi svarbių pasiūlymų ir dėl Europos Sąjungos laukiančių skaitmenizavimo ir klimatui neutralios ekonomikos kūrimo iššūkių. Tai nepriklausomoje Lietuvoje gimęs ir užaugęs pilietis, turintis platų akiratį ir ne vieną kartą įrodęs savo gebėjimus ir kaip Seimo narys, ir kaip Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, ir kaip ekonomikos ir inovacijų ministras. Pamenu sprendimą teikti V. Sinkevičių tuometiniu ūkio ministru. Būta diskusijų dėl amžiaus ir patirties stokos. Dabar jau aišku, kad baimės buvo be pagrindo. V. Sinkevičius puikiai susitvarkė su pareigomis, jo darbą gerai vertina ir pozicija, ir opozicija. V. Sinkevičiaus kandidatūra yra suderinta su Respublikos Prezidentu ir Europos Komisijos pirmininke. Neabejoju, kad Seimo nariai puikiai pažįsta ir vertina. Tad kviečiu palaikyti šią, mano manymu, geriausią kandidatūrą. O Virginijui linkiu sėkmės Europos Komisijoje ir Parlamente.
PIRMININKAS. Dėkojame Ministrui Pirmininkui. Kviečiame pretendentą V. Sinkevičių. Jums skiriama iki 15 minučių. Atsiprašau, iki 10 minučių prisistatyti, o po to 15 minučių klausimai.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos Seimo nariai, visų Lietuvos žmonių atstovai, dėkoju už man suteiktą galimybę šiandien kreiptis į jus šią visai Lietuvai svarbią akimirką. Jūsų akivaizdoje pirmiausia noriu išreikšti padėką Lietuvos žmonėms, kurie man suteikė galimybę kartu su jumis atstovauti jų valiai Lietuvos Respublikos Seime. Jų pasitikėjimas yra tai, dėl ko dirbau ir dėl ko dirbsiu.
Taip pat noriu išreikšti padėką Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Ministrui Pirmininkui už išreikštą pasitikėjimą mano kandidatūra į Europos Komisijos komisaro postą. Belaukiant 30-ųjų Baltijos kelio metinių, man tai simbolizuoja tikėjimą Lietuvos nepriklausomybės karta ir Europos atsinaujinimu. Įkvepianti naujosios Europos Komisijos prezidentės U. fon der Lejen vizija, kad Europa yra lygi visiems nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, kilmės ar regiono, yra Europos idėjos įprasminimas. Šiandien Lietuva siunčia signalą Europai, kad yra atvira ir padedanti augti. Savo buvimą čia laikau ne savo, o Lietuvos nuopelnu. Ši šalis ir jos žmonės sukūrė aplinką, kurioje jaunas žmogus gali įgyvendinti savo idėjas politikoje, versle ar nevyriausybinėse organizacijose. Europa ir visas pasaulis šiandien išgyvena esminius lūžius. Tai, apie ką keletą dešimtmečių kalbėjo mokslo bendruomenė, šiandien tapo mūsų kasdieninio gyvenimo patirtimi, iššūkiais ir galimybėmis. Vis dėlto tikrąsias mūsų nūdienos sprendimų pasekmes jaus kartos po mūsų.
Ateinančios kadencijos Europos Komisijos užduotis, kurią suformavo išrinktoji Europos Komisijos prezidentė, – siekti, kad Europa taptų pavyzdžiu išsaugant sveiką planetą mums ir ateities kartoms bei sprendžiant skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės iššūkius. Tai dėl kiekvieno europiečio socialinės ir ekonominės gerovės. Tikiu, kad Lietuva, būdama tvirčiausia tikėtoja Europos Sąjungos idėja, ne tik seks šiuo keliu, bet aktyviai prisidės prie idėjos įgyvendinimo.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija pastaruosius dvejus metus dėjo tam pamatus. Vienas iš svarbiausių Europos darbų, siekiant tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu, yra pramonės transformacija. Ministerijos parengtas šalies pramonės skaitmeninimo kelrodis puikiai įvertintas ne tik šalies pramonės, bet ir Europos Komisijos. Europos Komisijos vadovės pristatytos veiklos gairės orientuotos į pirmuosius žingsnius. Artimiausias Europos Sąjungos darbas – sutarti dėl finansinių mechanizmų, kad žaliasis pokytis eitų kartu su kiekvienos Europos šalies žmonių gerove. Lietuva pastaruosius metus sparčiais žingsniais žengė kurdama ne gamtiniais ištekliais, o žiniomis grįstą ekonomiką.
Negaliu nepaminėti ir inovacijų reformos, kuri, nors ir besitęsianti, bet jau susodina verslo ir mokslo bendruomenes kurti gerovę šalies gyventojams. Seimas, tai yra jūs, šią reformą palaikėte vienbalsiai. Gerėjanti situacija verslo ir mokslo bendradarbiavimo srityje yra ir didelis jūsų nuopelnas. Startuolių ekosistemos gerinimo paketas, viena pirmųjų Europos Sąjungos nacionalinė dirbtinio intelekto strategija, (…) bei blockchain iniciatyvos ne tik priartino Lietuvą prie globalių technologijų tendencijų raidos, tai leido Konkurencingumo taryboje ir per kitus europinius formatus bent nedidele dalimi prisidėti prie to, kaip šios technologijos ar skaitmeninė ekonomika suvokiama Europos mastu.
Lietuva yra viena iš valstybių, padėjusių išgryninti ateinančios Europos Komisijos iššūkius skaitmeninės ekonomikos srityje. Besibaigiančios Europos Komisijos svarbiausiu darbu skaitmeninės ekonomikos srityje yra laikomas Europos Sąjungos bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Šiandien pasaulis žvelgia į Europos Sąjungą laukdamas pozicijos dėl 5G ir daiktų interneto standartų, jau nekalbant apie dirbtinio intelekto ir kitų technologijų keliamus iššūkius.
Lietuva yra viena iš valstybių, kurios kovoja su socialine atskirtimi, bet skaitmeninė atskirtis, deja, šiandien tampa išsivysčiusio pasaulio problema, taip pat didinanti socialinę atskirtį. Mokymosi visą gyvenimą iniciatyvos, moterų ir merginų įtraukimas į informacinių technologijų ir inžinerinius darbus bei panašios iniciatyvos turėtų atsirasti Europos Komisijos darbotvarkėje.
Europos idėja negali leisti kurti skaitmeninės diskriminacijos amžiaus, lyties ar gyvenamosios vietos pagrindu. Tai ne tik etikos, bet ir socialinės gerovės klausimas. Juolab Europos žaliųjų partijos 2019 metų manifeste rašoma, kad kiekvienas europietis be jokių išlygų privalo turėti priėjimą prie švaraus oro, vandens, interneto ir žinių.
Kol kas nedrįstu sakyti, kokį portfelį man skirtų Europos Komisijos prezidentė, tai jos prerogatyva, tačiau akivaizdu, kad strateginiai tikslai, kuriuos savo programoje ji išdėstė, palies kiekvieną sektorių. Manau, kad išrinktosios Europos Komisijos prezidentės U. fon der Lejen vizija ir mano įgyvendintos iniciatyvos ir idėjos ateičiai yra aktualios ir Lietuvai, ir kiekvienam europiečiui. Siekiu tapti Lietuvos kandidatu į Europos komisarus, todėl kiekvieno iš jūsų palaikymas man yra labai svarbus. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, pabrėžiu, kad pagal Statutą klausti yra skiriama 15 minučių. Pirmasis klausia Seimo narys M. Majauskas. Ruošiasi Ž. Pavilionis.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamasis kandidate, turiu atvirai pasakyti, kad daugelis žmonių jums jaučia baltą pavydą dėl jūsų svaiginamos karjeros: per trejus metus – Seimo narys, komiteto pirmininkas, ministras, o dabar ir Europos komisaras. Taip pat turiu atvirai pasakyti, kad jaučiu baltą pavydą ir aš, tačiau linkiu jums sėkmės, nes manau, kad puikiai atstovausite Lietuvai. Jūsų stiprybė yra jūsų amžius, jūsų silpnybė, mano supratimu, yra jūsų politiškumas arba, tiksliau, apolitiškumas. Lietuvos valstiečiai ir žalieji šviesmečiais skiriasi nuo Europos žaliųjų, kurių kandidatu būtumėte naujoje Komisijoje taip pat. Ir tie skirtumai yra dėl LGBT teisių, taršos mokesčio, abortų, embrionų, kanapių legalizavimo ir daugelio kitų dalykų.
Norėčiau paklausti jūsų cituodamas Europos žaliųjų vicepirmininkę S. Keler, kuri labai aiškiai pasisako už kanapių legalizavimą ir taip pat reikalauja…
PIRMININKAS. Laikas!
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …kad visos Europos Sąjungos šalys narės patvirtintų Stambulo konvenciją. Noriu paklausti, kokia jūsų pozicija konkrečiai šiais dviem klausimais?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju. Pirmiausia mes gyvename XXI amžiuje, ir Visuotinė žmogaus teisių deklaracija bei kiti teisės aktai, užtikrinantys žmogaus teises, galioja jau seniai. Nepaisant to, mes vis dar matome homofobijos ir diskriminavimo apraiškų LGBT žmonių atžvilgiu ir turime ieškoti sprendimų, kaip jas sumažinti. Žmogaus teisės galioja visiems vienodai. Europos Komisija kiekvienais metais kovoti su LGBT diskriminacija, su homofobija rengia veiksmų sąrašą. Europos Parlamentas taip pat yra aktyvus šioje srityje, patvirtinantis būtent tuos veiksmus prieš.
Aš manau, kad šie veiksmai lygiai taip pat sėkmingai turi būti tęsiami ir Lietuvoje. Manau, paskutinis renginys parodė, kad Lietuva yra pažengusi labai toli, ir tolerancija, ir žmogaus teisių užtikrinimas Lietuvoje jau dabar yra daug mažesnis iššūkis.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys Ž. Pavilionis. Ruošiasi E. Pupinis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Europa paprastai mus vienija, visas spalvas, visas šalis. Gerbiamas pretendente, kaip jūs manote, ar partiškumo akcentavimas buvo teisingas bandant pristatyti jūsų kandidatūrą, nes man pasirodė, kad vis dėlto kompetencija buvo lyg ir antrinis argumentas. Svarbiausia buvo priklausymas didžiausiai frakcijai, kuri tiesiog gana grubiu būdu bando savo kandidatą pristatyti Briuselyje. Ar jūs nemanote, kad Briuselyje, kur tų spalvų yra kur kas daugiau, ir žinant, kad jūsų spalva nėra tokia, kaip jūs sakote, ar tai jums nesutrukdys galutiniame balsavime?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Pastaruosius trejus metus esu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, didžiuojuosi būdamas šioje partijoje ir neturiu kitokių ketinimų. Kalbant apie pristatymus, kompetenciją, man asmeniškai atrodo, kad ta, sakykime, Europos komisaro skyrimo tradicija yra suformuota ir nėra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos naujadaras. Norėčiau priminti, kad kiekvienas Lietuvos nominuotas Europos komisaras būtent ir buvo didžiausios valdančiosios partijos pasirinkimas. Lietuvos valstiečiai ir žalieji šiuo atveju tiktai paisė tų tradicijų, kurios buvo suformuotos, pasinaudodami savo teise išsakyti paramą vienam iš galimų kandidatų.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis. Ruošiasi A. Mazuronis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kandidate, jūs atsakėte tikrai į nemažai klausimų, kuriuos uždavė viena frakcija, tačiau tik užsiminėte apie galimybę gauti kurį nors portfelį. Iš tikrųjų turbūt politikoje labai svarbu ir sritis, kurią kuruosi. Norėčiau sužinoti apie jūsų lūkesčius. Savaime suprantame, turbūt galimybes padiktuos Europos Parlamentas, Komisija, bet jūsų lūkesčiai, ko jūs tikitės, kurį portfelį gauti? Ir antras dalykas. Ar tikrai, jeigu tas portfelis bus šiek tiek ne pagal jūsų sritį, ar jūs rinktumėtės vis tiek Komisijos vietą, ar bandytumėte daryti ką nors kitą?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Vėlgi pakartosiu, kad portfelis yra Komisijos pirmininkės prerogatyva. Įvyko tik vienas mūsų neformalus susitikimas, kurio metu mes daugiausia kalbėjome apie laukiančius iššūkius, artimiausius galimus reikalingus sprendimus, tačiau jokiu būdu ne apie konkretų portfelį. Komisijos pirmininkė tik dabar, pastarąsias dvi savaites, pradėjo neformalius susitikimus su galimais valstybių kandidatais. Aš manau, ji turėdama bendrą vaizdą nuspręs, kuris iš nominuotų valstybių kandidatų tinka geriausiai eiti būtent tas pareigas, būtų tinkamiausias kandidatas dirbti būtent Europos komisaru ties vienu ar kitu klausimu. Manau, kad mes tą sužinosime apie rugsėjo pradžią.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Mazuronis. Ruošiasi A. Armonaitė.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiamas kandidate, tikrai nuoširdžiai sveikinu su nominavimu į tokią tikrai svarbią ir Lietuvai labai reikšmingą poziciją. Tikrai džiaugiuosi už jus, tačiau didžiausia kova, matyt, vyks ne čia, ne mūsų parlamente, kur kaip ir viskas aišku, bet Europos Parlamente ir Europos Parlamento komitetų klausymuose. Ne paslaptis, kad viešumoje jau girdime dabar naujai rinktų bent keleto Lietuvos Europos parlamentarų nuomones jūsų atžvilgiu. Tai ir pono S. Jakeliūno, pono P. Auštrevičiaus, kitų, kurie, jeigu taip galima pasakyti, švelniai tariant, nelabai džiaugiasi jūsų nominavimu arba netgi vertina skeptiškai jūsų kandidatavimą ir, aš net neabejoju, jau veikia Europos Parlamento vandenyse. Kaip jūs vertintumėte savo santykį su naujai rinktais Lietuvos Europos parlamentarais ir kaip vertinate pono S. Jakeliūno pasisakymus. Jis iš principo išėjęs iš jūsų frakcijos ir atstovauja jūsų frakcijai, Žaliųjų frakcijai, Europos Parlamente. Tokius pasisakymus, kokius šiandien girdime?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju. Kiekvienas yra laisvas turėti savo nuomonę, ir tai yra jo nuomonė. Kalbant apie kitus europarlamentarus, aš tikrai neskubėjau užbėgti įvykiams už akių, aš suprantu, kad tie, sakykime, svarstymai iki galutinės nominacijos truko gana ilgai ir parlamentarai turėjo galimybę išsakyti savo poziciją, bet aš tikiuosi susitikti su kiekvienu jų ir pasikalbėti. Aš tikiuosi, kad aš būsiu nominuotas Lietuvos, ir mūsų visų bus interesas, kad, sakykime, Lietuva gautų tiek savęs vertą portfelį, tiek atitinkamai stipriai pasirodytų būtent Europos Parlamento komiteto klausymuose. Tikiuosi, kad jie padės.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė A. Armonaitė. Ruošiasi K. Glaveckas.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Gerbiamas pretendente, jeigu būsite patvirtintas Europos Komisijos nariu, jums teks atstovauti ne tik Lietuvai, bet ir Europos Sąjungos europiniams interesams tarptautinėje arenoje.
Aš jums turiu klausimą apie Kiniją ir man įdomi jūsų pozicija būtent jos ekonominės ir politinės veiklos globalioje arenoje atžvilgiu. Mes žinome, kad kinai meta didelius resursus į investicijas Europoje, netgi ir čia, Lietuvoje, to matome, tačiau negalime užsimerkti ir prieš tas problemas, pirmiausia žmogaus teisių problemas, kurios yra toje šalyje, kas vyksta Honkonge, kas vyksta Taivane. Mes, matyt, negalime likti abejingi. Kokia bus jūsų pozicija bendradarbiavimo ir bendravimo su Kinija atžvilgiu – labiau pragmatinė ar labiau vertybinė? Dėkoju.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju. Mano pozicija niekuomet nebuvo kitokia nei Europos Sąjungos pozicija. Pirmiausia tai vienos Kinijos politika.
Antra. Mes matėme, kad ir Europos Sąjunga išreiškė oficialią poziciją dėl įvykių Honkonge kviesdama dialogo tarp abiejų pusių.
Kalbant apie Europos Sąjungą apskritai ir jos konkurencingumą, yra labai svarbu suprasti, kad laikas nustoti būti naiviems. Europos Sąjungos konkurencingumas yra vienas iš svarbiausių faktorių norint iš tiesų įgyvendinti ambicingą žaliąją darbotvarkę, aktyviai mažinti CO2 emisiją. Labai svarbu, kad tai darytų ne tik Europos Sąjunga, bet ir kiti globalūs žaidėjai, todėl Europos Sąjunga čia privalės imtis lyderystės užtikrindama būtent, sakykim, tą švarią planetą mūsų ateities kartoms, bet lygiai taip pat Europos Sąjunga yra tas unikalus žemynas, kur ne tik dėl klimato kaitos, bet ir žmogaus teisių čia diskusijų yra daug mažiau.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Glaveckas. Ruošiasi S. Tumėnas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas pretendente, tikrai neabejoju jūsų gebėjimais ir perspektyvumu, bet tuo pačiu metu dar turiu dvi tokias pastabas.
Pirma pastaba. Jūs iš tikro buvote ministras, kuris susijęs su inovacijomis, su pačiais naujausiais fintechais. Kitaip sakant, Lietuvoje pradėjote naują, bent jau atsistojote į naują, kelią, kuris mūsų ekonomikai labai svarbus. Daigai dar tik pradėjo rodytis ir jūs, atsiradus progai, kuri pagrįsta ne tiktai norėjimu išeiti į platesnius vandenis, bet ir finansiniais motyvais, jūs norite išeiti iš ministro pareigų ir palikti Lietuvą, kitaip sakant, mus be jūsų žinių ir žinojimo. Aš manau, kad jūsų išvažiavimas į Briuselį iš tikro būtų praradimas Lietuvai ir būtų žymiai geriau, jeigu jūs liktumėte čia, Lietuvoje…
PIRMININKAS. Klauskite.
K. GLAVECKAS (LSF). …ir pradėtus darbus tęstumėte. Ačiū.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju. Pirmiausia, gerbiamas profesoriau, aš dėkoju už mano komandos, ministerijos įgyvendintus darbus ir tą gerą įvertinimą. Aš net neabejoju, kad tie žingsniai, kurie žengti, būtų tęsiami pirmiausia todėl, kad ta mano įvardinta inovacijų reforma čia, Seime, buvo priimta vienbalsiai. Todėl būtent skirtumo, kaip turėtų vystytis šalies inovacijų politika, skaitmeninės ekonomikos politika, nėra. Svarbiausia yra įgyvendinti tuos darbus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Tumėnas. Ruošiasi S. Jovaiša.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas jaunasis kandidate, aš tikiu, kad jūs būsite puikus, atitinkantis šių dienų pasaulio tendencijas komisaras. Mes, mūsų frakcija, jumis tikime ir tai atvirai sakome, o oponentai visi, matote, irgi jumis tiki, bent dauguma, kiti pavydi, bet nenori arba vengia tai daryti, nes jūs deleguotas ne jų žmogus. Aš, kaip pedagogas, noriu pasakyti, kad karštai nereaguokite, nes jaunystė yra praeinantis, išgydomas dalykas.
Ir noriu pratęsti profesoriaus mintį. Jūs buvote ministras, kuris pakeitė pavadinimą iš sovietinės Ūkio ministerijos į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją. Ar jums pačioje ministerijoje vadybiškai tai pavyko sunkiai, sudėtingai, ar buvo daug to sovietinio ūkio reliktų?
Ir, antra, kai tapsite komisaru, ar padėsite savo jau buvusiai ministerijai, kad ji būtų inovacijų politikos formuotoja Lietuvoje, kad ji būtų skaitmeninės ekonomikos formuotoja…
PIRMININKAS. Laikas!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …ir šalies inovacinių išteklių formuotoja? Ar apie tai jau pamąstėte?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, kolega, už klausimą. Pirmiausia Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje pokyčiai įvyko struktūriniai. Aš labai džiaugiuosi, kad Vyriausybei atsirado ryžtas fragmentuotą šalies inovacijų politiką sutelkti vienoje ministerijoje, labai smarkiai išmėtytą informacinių technologijų, skaitmeninės ekonomikos politiką, kuri buvo išmėtyta tarp keturių ministerijų, sutelkti vienoje ministerijoje. Dėl to ir buvo reikalingi tie pokyčiai. Ir tas pavadinimas dabar labiau atitinka tas funkcijas, kurias atlieka ministerija. Dabar kalbėti apie kažkokią praeitį…
Aš manau, kad ministerijoje dirba daugybė nuostabių žmonių, labai stiprių, atsidavusių valstybei valstybės tarnautojų. Ir tai buvo viena iš tų dedamųjų, kodėl aš kaip ministras buvau gana sėkmingas, kodėl man pavyko įgyvendinti tuos pokyčius. Būtent tų žmonių dėka. Ir aš kiekvienam jų esu labai dėkingas.
PIRMININKAS. Ir klausia Seimo narys S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Ministre, tikrai galime pripažinti, kad esate vienas iš sėkmingiausių šios Vyriausybės ministrų, todėl mano klausimas būtų, ar nekilo abejonių einant į tarptautinius vandenis, ar negalvojote atsisakyti tokio pasiūlymo? Seime teko matyti ne vieną kandidatų skyrimo, nepavadinčiau to procesu, procesija tiesiog, kai praeitą kadenciją čia vienas iš buvusių ministrų verkė džiaugsmo ašaromis dėl to, kad išsivaduoja iš šito liūno ir gauna kelialapį į Europą. Na, matome, kitų atsikrato, nes jie yra gal neadekvatūs, kiti gal neparankūs frakcijos ar partijos nariams. Kokiai kategorijai jūs priskirtumėte save?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš tikiuosi, kad šiandien esu nominuotas dėl savo įgyvendintų darbų, dėl to, ką pavyko įgyvendinti, dėl to, ką pavyko pradėti ir galų gale dėl kompetencijų, kurios atitinka ir Europos idėją, ir Europos viziją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsakėte tiek, kiek spėjo paklausti per 15 minučių.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, po pateikimo nebalsuojama. Turime nuspręsti dėl komiteto. Siūlomas Europos reikalų komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Ir siūloma svarstyti ketvirtadienį, tai yra rugpjūčio 22 dieną. Pritariame bendru sutarimu.
Frakcijos pageidauja susitikti. Mišri Seimo narių grupė susitiks rugpjūčio 21 dieną, tai yra rytoj, 11 valandą, III rūmų 528 kabinete. Ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija – rugpjūčio 21 dieną, taip pat rytoj, 14 valandą II rūmų 412 kabinete.
Įgaliojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikimo iš naujo procedūra (tęsinys)
11.04 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl įgaliojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikimo iš naujo (pagal Seimo statuto 198 straipsnį)“ projektas Nr. XIIIP-3773(2)
Praėjo pusė valandos, tęsiame darbotvarkės 1-3 klausimo procedūrą, tai yra Seimo protokolinio nutarimo „Dėl įgaliojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikimo iš naujo (pagal Seimo statuto 198 straipsnį)“ projektas Nr. XIIIP-3773.
Kviečiame Ministrą Pirmininką S. Skvernelį.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, prieš 28 dienas šioje salėje gavau jūsų pritarimą ir stiprų palaikymą tęsti pradėtus darbus. Lietuvos Respublikos Prezidentas šių metų rugpjūčio 7 dieną dekretu patvirtino mano pateiktą personalinę XVII Vyriausybės sudėtį. Noriu pabrėžti, kad XVII Vyriausybės įgaliojimai nesibaigė, jie gali baigtis tik Vyriausybei atsistatydinus arba ją atstatydinus. Todėl mes nekalbame apie naujos Vyriausybės formavimą, mes kalbame apie XVII Vyriausybės įgaliojimų suteikimą iš naujo. Čia yra esminis dalykas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 101 straipsnio 2 dalimi, Vyriausybės įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi ir Seimo statuto 198 straipsniu – galiojančio teisės akto, turinčio įstatymo galią; laikantis bendrųjų teisės principų, kol nėra paneigta, visi Lietuvos Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai aktai turi teisinę galią, – taip pat pažymėdamas Konstitucijoje įtvirtintą valstybės valdžių padalijimo ir jų pusiausvyros principo svarbą, pasikeitus daugiau nei pusei dabartinės XVII Vyriausybės ministrų, noriu jums pristatyti naujus Vyriausybės narius ir paprašyti iš naujo suteikti šiai Vyriausybei įgaliojimus dirbti toliau.
Noriu pabrėžti, kad ši Vyriausybė yra pasiryžusi ir toliau vykdyti duotus pažadus žmonėms ir dirbti šalies labui. Sėkminga Vyriausybės veikla grindžiama trijų valdžių bendradarbiavimu ir pasitikėjimu, todėl šiandien jūsų balsavimas dėl įgaliojimų suteikimo iš naujo yra labai svarbus momentas, nulemsiantis, ar pradėti darbai judės į priekį ir ar bus ištesėti pažadai žmonės, ar bus grįžta į politinių žaidimų areną.
Gerbiamieji Seimo nariai, naujieji Vyriausybės nariai yra didelę patirtį sukaupę politikai. Aš kalbu apie tris mūsų naujus kolegas. Neturiu nė mažiausios abejonės, kad jie savo žinias galės pritaikyti valstybės labui, visi trys naujieji ministrai ne pirmą kadenciją dirba Seime, du iš jų yra frakcijų seniūnai, vienas iš jų turi Seimo Pirmininko pavaduotojo darbo patirties. Dirbdami Seime jie susidūrė su gana plačiu klausimų spektru, žino, kaip funkcionuoja valstybė, kaip veikia administracinis aparatas. Esu tikras, kad visa tai padės jiems tinkamai vykdyti ministrų pareigas.
Kaip jau minėjau, labai svarbus veiksnys yra Vyriausybės ir Seimo bendradarbiavimas. Jeigu nėra palaikymo parlamente, net ir geriausi sprendimai lieka tik stalčiuose. Žinau, kad teikiami ministrai turi juos delegavusių politinių jėgų paramą, o tai leidžia tikėtis, kad sprendimai bus priimami sklandžiai.
Džiaugiuosi, kad vėl XVII Vyriausybėje yra moterų. Sveikinu R. Tamašunienę tapus pirmąja vidaus reikalų ministre moterimi. Tai labai atsakinga ir svarbi sritis. Neabejoju, kad darbo patirtis ir savivaldoje, ir Seime leis sėkmingai vykdyti Vyriausybės programą.
Dar labai svarbi viena sritis – Susisiekimo ministerija ir jai pavaldžios valstybės įmonės. Tikiu, kad J. Narkevičiui nepritrūks ryžto ir valios tęsti pradėtus darbus, o kai kuriose srityse padaryti proveržį ir gerokai juos paspartinti.
Nemaži iššūkiai laukia ir kolegos A. Palionio, kuris turėtų tapti naujuoju žemės ūkio ministru. Tai ir ministerijos perkėlimo procesas, ir efektyvus bendravimas su žemdirbiais, jiems opiausių problemų sprendimas. Tai nėra paprasta sritis, tačiau tikiu, kad procesai nesustos, o kaip tik priešingai – spartės ir duos norimą rezultatą. Lietuvoje nemažai kalbama apie mokytojo profesijos prestižą. Džiaugiuosi, kad net du iš trijų ministrų yra buvę mokytojai.
Baigdamas naujų kolegų pristatymą, noriu dar kartą pabrėžti, kad ir toliau privalome vykdyti per rinkimus prisiimtus įsipareigojimus ir tesėti duotus pažadus, kaip tą darėme iki šiol. Noriu tikėti, kad artėjantys rinkimai neturės neigiamos įtakos nei Vyriausybės, nei Seimo darbo produktyvumui. Kviečiu palaikyti naujuosius ministrus ir pritarti įgaliojimų XVII Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikimui iš naujo.
PIRMININKAS. Dėkoju Ministrui Pirmininkui. Kviečiu ir paskirtuosius ministrus užimti čia vietas ir pasiruošti atsakyti į klausimus. Statuto 128 straipsnio 3 punktas sako: „Pristatymo metu Seimo nariai gali užduoti klausimų Ministrui Pirmininkui ir naujai paskirtam ministrui.“ Iš viso 30 minučių šiuo atveju trims ministrams. Dėkoju Vyriausybės nariams, ji visa dalyvauja.
Pradedame atsakymus į klausimus. Pirmasis klausia Seimo narys M. Majauskas. Ruošiasi A. Gedvilienė. Pasakykite, kam užduodate klausimą.
Dėl vedimo tvarkos – K. Glaveckas. Prašau.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas Pirmininke, jūs pareiškėte, kad klausimus galima užduoti tiktai trims ministrams, o ten sėdi beveik visi. Tai ko ten kiti sėdi? Tegul nueina nuo ten, jeigu negalima jų klausti.
PIRMININKAS. Gerbdami Seimą, sėdi visi ministrai čia, bet klausimai…
K. GLAVECKAS (LSF). Bet klausti galima tik trijų?
PIRMININKAS. Jei bus pageidavimų, galėsite užduoti ir kitiems, bet šiaip pagal Statutą yra numatyta užduoti klausimus tiktai naujai paskirtiems.
K. GLAVECKAS (LSF). Koks čia toks įdomus žanras?
PIRMININKAS. Toks Statutas.
K. GLAVECKAS (LSF). Nėra parašyta, kad tik tris.
PIRMININKAS. Ministras Pirmininkas nori papildyti.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Mieli kolegos, noriu priminti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministrai turi teisę dalyvauti Seimo posėdžiuose, komitetuose, frakcijose. Džiaugiuosi, kad jie tai ir daro.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Majauskas. Ruošiasi A. Gedvilienė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas premjere, prieš kelias savaites iš tribūnos čia taip labai saldžiai kalbėjote, kad medus iš ausų tekėjo. Gavęs įgaliojimus grįžote jau prie jums įprasto griežtesnio tono.
O paklausti norėčiau apie planuojamus mokestinius pakeitimus. Prezidentas G. Nausėda kalba apie visiškai nepagrįstas mokesčių lengvatas, kai taikomi skirtingi tarifai pajamoms, gaunamoms iš skirtingų šaltinių, pavyzdžiui, pajamos, gautos iš nekilnojamojo turto nuomos, apmokestinamos maždaug perpus mažesniu tarifu nei pajamos, gautos iš darbo santykių. Ar planuojate atsižvelgti į Prezidento pastabas ir ar neplanuojate sulyginti apmokestinimo iš skirtingų pajamų? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, mielas kolega, už klausimą. Aš tikrai manau, kad medus ir toliau tekės, niekas nepasikeitė.
Kalbant apie mokestinius pokyčius, tai aš jau šiek tiek kalbėjau ir per savo kandidatūros tvirtinimą, galiu tiktai pakartoti, kad, turėdami iššūkį ir ambiciją tikrai spręsti ypač socialinės reikšmės klausimus, mes neišvengiamai turėsime peržiūrėti ir revizuoti galbūt ir esamą mokestinę sistemą. Kalbame, diskusijos vyksta ir dėl naujų mokesčių, kaip taršos mokesčio atsiradimą. Teikdami Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pateikdami šiuos įstatymų projektus, susijusius su biudžetu, be jokios abejonės, mes ir įvertinsime įvairių mokestinių vadinamųjų lengvatų poveikį mūsų finansų sistemai, finansų tvarumui, biudžetui ir tie sprendimai bus priimti. Kokie jie būtų šiandien, ar jūsų paminėta vien apmokestinimo forma, susijusi su nekilnojamojo turto, sakykim, nuoma, ar kitokia bus, aš šiandien dar jums negaliu pasakyti, bet faktas, kad papildomų pajamų biudžetui reikės norint įgyvendinti tas ambicijas, kurios yra siekiamos ir laukiamos, ir yra lūkesčiai naujojo valstybės biudžeto.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė A. Gedvilienė. Ruošiasi A. Anušauskas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Klausimas bus Ministrui Pirmininkui. Vidaus reikalų ir Susisiekimo ministerijos yra strateginės ministerijos, kurių valdymo srityse yra pasienio kontrolė, migracija, policija, FNTT, tokios strateginės įmonės kaip Lietuvos paštas, „Geležinkeliai“, oro uostai, Ryšių reguliavimo tarnyba, kitos. Šias sritis jūs atiduodate partijai, kurios vadovas net dažnai dabinasi Georgijaus juostele. Anksčiau yra pasisakęs nevienareikšmiškai apie Ukrainos Maidaną. Dabar visai neseniai vasaros naujoji istorija – ponios I. Rozovos atvejis, kuris galiausiai gali baigtis M. Basčio likimu. Sakykite, Ministre Pirmininke, ar rinkdamasis kandidatus būtent iš šios partijos jūs negalvojote, kad vis dėlto rizikuojate Lietuvos nacionaliniu saugumu? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Miela kolege, ačiū už klausimą, labai esminį. Nenorėčiau šiandien vertinti atskirų politikų vienokio ar kitokio ankstesnio poelgio. Aš šiandien kalbu ir pristatau jums ministrus, paskirtus Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu, vadinasi, perėjusius visą reikalingą procedūrą, tai yra turinčius mano pasitikėjimą, turinčius Respublikos Prezidento pasitikėjimą ir visiškai atitinkančius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, nes yra patikrinti, ir atitinkančius reikalavimus nacionalinio saugumo požiūriu.
Šie abu ministrai yra Vyriausybės nariai. Visus sprendimus Vyriausybė priima kolegialiai. Neturiu jokios abejonės nė dėl vieno iš savo kolegų lojalumo klausimu, kompetencijos klausimu ar padorumo klausimu, todėl tikrai drąsiai renkuosi tuos žmones, kurie yra šiandien šalia, kurie dirbs Vyriausybėje. Ir to principo, kurį aš įvardijau pradžioje, visą laiką laikausi ir laikysiuosi.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Anušauskas. Ruošiasi E. Pupinis.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš norėčiau užduoti klausimą kandidatui į žemės ūkio ministrus. Labai man patinka žemės ūkio klausimai. Šiuo atveju jums klausimas būtų toks. Kadangi Vyriausybė vis dėlto valstiečių ir žaliųjų, jūs socialdemokratas… 2017 metų gale Žemės ūkio ministerija išsako Lietuvos poziciją dėl tokio herbicido su glifosatu naudojimo žemės ūkyje. Jums tikrai ne paslaptis, bet visame pasaulyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose kalbama kaip apie vėžio sukėlėją. Kai Vyriausybės programoje daug kalbama apie darną su gamta, sveikatos apsaugą, štai jūsų pozicija šiuo atveju. Ar jūs paankstintumėte šio preparato naudojimo uždraudimą Lietuvoje?
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū už klausimą. Aš suprantu, kad yra Europos Komisijos sprendimas 2024 metais baigti, bent jau yra atidėtas šiandien, naudoti glifosatą, bet aš nieko blogo nematau, jeigu tai yra naudojama ne grūdinėms kultūroms. Didžiausia problema naudojant šitą preparatą, kai yra purškiami patys javai. Pritarčiau tam, kad javai nebūtų purškiami prieš brandinimą, tik turėtume surasti alternatyvą, nes dėl kitų herbicidų, kurie yra galimi naudoti grūdams, tada negalima naudoti šiaudų. Jeigu tos alternatyvos atsirastų greičiau, tai tada sutikčiau, kad nutrauktume, uždraustume grūdų purškimą šiuo herbicidu anksčiau.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis. Ruošiasi A. Armonaitė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau klausimą užduoti taip pat žemės ūkio ministrui. Buvęs ministras, kuris dirbo ministerijoje, labai daug užsiėmė ministerijos perkėlimu į Kauną. Jūs spaudoje pasisakėte ne visai pritariantis tam sprendimui. Norėtųsi sužinoti jūsų galutinį sprendimą, ar šioje srityje tęsite aktyviai veiklą, ar vis dėlto įsiklausysite į kai kurių asociacijų nuostatas ir nuomones, kad ministerijos perkėlimas į Kauną yra tam tikra klaida, nes apsunkins bendravimą su parlamentu ir trukdys šiek tiek veiklą. O jeigu dar perkelsime ir Nacionalinę mokėjimo agentūrą, iš tikrųjų ta veikla gali sutrikti. Koks jūsų galutinis sprendimas? Ačiū.
A. PALIONIS (LSDDF). Aš galiu prisipažinti, dar nesu ministras ir nesusipažinęs su visa procedūra, kuri įvyko, bet, natūralu, mes turime suprasti labai paprastą dalyką, kad ateinantys metai – derybų metai – nulems naujo finansinio laikotarpio mūsų gerovę, ką mes išsiderėsime septyneriems metams į priekį. Aš manau, kai užimsiu ministro kėdę, tada ir priimsiu galutinį sprendimą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė A. Armonaitė. Ruošiasi K. Glaveckas.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Mano klausimas pretendentui į žemės ūkio ministrus. Visai neseniai Europos reikalų komitete lankėsi Europos audito rūmų vadovas. Jis kalbėdamas apie Europos žemės ūkio bendrąją politiką įvardijo gana kritišką ir, sakyčiau, gal net ir skandalingą dalyką, jog europinė parama, užuot keliavusi padėti smulkiesiems ūkininkams, iš esmės subsidijuoja stambius didelius ūkius, kurie kaip tik yra suinteresuoti smulkiųjų smaugimu. Taip yra Europoje, taip yra Lietuvoje. Kaip jūs manote, ar nevertėtų mums peržiūrėti savo žemės ūkio subsidijavimo prioritetus, ar nevertėtų mums juos racionaliau vis dėlto paskirstyti? Aš iš tikrųjų remiuosi ne tik Audito rūmų vadovo, bet ir smulkiųjų ūkininkų Lietuvoje nuomone…
PIRMININKAS. Laikas.
A. ARMONAITĖ (MSNG). …nes jie vis dėlto jaučia, jog yra diskriminuojami. Dėkoju.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū už klausimą. Tikrai opi problema, ir aš dar nebūdamas ministru buvau susitikęs su Žemės ūkio ministerijoje dirbančiais darbuotojais, su Tarptautiniu santykių skyriumi ir Europos skyriumi. Gvildenome tokią idėją išskirti smulkius, vidutinius ir stambius ūkius, kad būtų trys vokai pasiūlymų, o ne kad būtų bendras, kad ta konkurencija būtų tarp ūkininkų, kurie yra smulkūs, labiau teisingesnė, o visos paramos nepasiimtų tik stambūs ūkiai.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Glaveckas. Ruošiasi A. Dumbrava.
K. GLAVECKAS (LSF). Aš turiu du, bet labai trumpus klausimus. Pirmas Ministrui Pirmininkui. Gerbiamas Ministre Pirmininke, sakykite, ką jūs darysite, jeigu naujai paskirti ministrai arba kai kurie ministrai neklausys jūsų ir darys taip, kaip sako jų partijos lyderiai? Ar jūs juos barsite ar kitaip, nes ant vieno arklio dviem labai sunku sėdėti. Ir būsimam, esamam susisiekimo ministrui. Sakykite, gerbiamas ministre, kiek Lietuvoje dabar yra asfaltuotų kelių ir kiek neasfaltuotų kelių? Toks pradinis klausimas. Labai ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Vyriausybės nariai pagal Konstituciją ir Vyriausybės įstatymą yra tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui. Tuo viskas ir yra pasakyta. Tai yra kolegiali institucija, veikianti tokiu principu, kokį numato mūsų teisės aktai. Tai tokio principo laikysimės. Man nereikia, niekada nereikėjo ir, tikiuosi, niekada nereikės nė vieno ministro barti, tai ne tie metodai, galbūt kam nors atrodo kitaip, bet taip nėra. Mes visą laiką randame reikalingus sprendimus diskusijose, kompromisuose, bet, aišku, yra nustatyta konstitucinė hierarchija, visi ministrai žino ir tą puikiai žino nauji partneriai, kurie įsijungė į koaliciją.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū už klausimą. Jis būtų analogiškas. Kiek yra, sakykime, neasfaltuotų kelių Tauragės rajone ar Pakruojo rajone. Stengsimės, kad jų būtų kuo mažiau ir kad tas darbas būtų labai efektyvus. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Dumbrava. Ruošiasi A. Mazuronis.
A. DUMBRAVA (TTSLF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Klausimas galbūt būtų premjerui ir taip pat susisiekimo ministrui. Gerbiamas premjere, netyla tos kalbos dėl elektros energijos pirkimo iš Astravo atominės elektrinės, ypač tas toksai… šiokia tokia konfrontacija su Latvijos puse. Pašom pasakyti, ar nėra tokių baimių, ar nematote tokių baimių, kad tikrai susitars Baltarusija su Latvija, sumažės krova per Klaipėdą, prarasime daug lėšų. Ką galvojate apie tai jūs ir ką galvoja, įdomu, susisiekimo ministras? Labai ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Pirmiausia dėl elektros energijos nepirkimo, tai Latvijos Respublika panašios tokios neutralios politikos laikėsi visuomet. Kiek aš žinau, tai nėra Vyriausybės priimtas sprendimas, kuris čia Lietuvoje yra dabar aptarinėjamas. Penktadienį matysiuosi su Latvijos Ministru Pirmininku ir turėsiu galimybę konkrečiai pasidomėti, kokia vis dėlto yra Vyriausybės nuomonė, o ne ekonomikos ar energetikos, dabar tiksliai nepasakysiu, ministrų. Faktas yra tas, kad mes esame įstatymo įpareigoti ir griežtai laikysimės. Faktas yra tas, kad mes su Latvija esame toje pačioje kainų, tarifų arba kainų zonų srityje, ir nežinau, ar bus ekonomiškai naudingas sprendimas, jeigu latviai apsispręstų tą daryti ir įsileistų šitą elektros energiją, pagamintą nesaugioje branduolinėje jėgainėje, tiesiogiai ar bandytų gauti per aplinkui. Nemanau, kad šiandien šitas klausimas, kaip jau minėjau, yra kažkaip pakitęs nuo ankstesnio. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicija yra nekintanti.
Dabar dėl galimo poveikio. Jeigu vėlgi vertiname ekonomiką ir ekonominę naudą (aš kalbu ir apie kaimynę valstybę Baltarusiją), tai geresnių sąlygų, geresnės infrastruktūros, geresnių tarifų, geresnės kokybės, geresnės ekonominės naudos negu per Lietuvą, „Lietuvos geležinkelius“, Lietuvos Klaipėdos jūrų uostą neturės. Jeigu bus priimtas politinis sprendimas daryti kitu keliu ir kenkti savo valstybei, prieš tokius politinius sprendimus, aišku, argumentus surasti bus sunku. Kol kas tokios realios grėsmės mes nematome.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū už klausimą. Aš galbūt tik paminėsiu, kad nepirkimas energijos iš Astravo elektrinės buvo politinis sprendimas. Mes visi jį priėmėme. Tai yra nacionalinio saugumo aspektas ir, be abejo, tas aspektas bus išsaugotas ir plėtojamas. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Mazuronis. Ruošiasi S. Tumėnas.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Norėčiau kandidato į susisiekimo ministrus pono J. Neverovičiaus. Gerbiamas kandidate į ministrus ar ministre, iš tiesų perimate… J. Narkevičiaus. Atsiprašau. Perimate gana sudėtingą ministeriją. Gana sudėtingą ta prasme, kad iš tiesų joje buvo pakankamai ilgą laiko tarpą labai daug viešųjų ryšių ir, mano nuomone, visiškai nepakankamai realaus darbo. Perimate ministeriją, kurioje, anot buvusio ministro, vogė visi, vogė daug, vogė didelėm sumom, tik neaišku, nei kas vogė, nei kiek, nei iš ko, nei ką, nei kaip, nei kodėl. Kažkas kažką vogė, bet vogė masiškai. Ar jūs tęsite tą buvusio ministro poziciją vagint visus aplinkui nepateikiant konkrečių įrodymų, skaičių, įmonių pavadinimų ant stalo? Kaip jūs elgsitės, jeigu minėtų faktų, apie ką labai ilgai šnekėjo buvęs susisiekimo ministras…
PIRMININKAS. Laikas.
A. MAZURONIS (MSNG). …jūs paprasčiausiai nerasite?
PIRMININKAS. Atsako ministras J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū už klausimą. Gerai, kad vardai sutampa, tai lengviau kolegai. Mūsų ne tiktai partijos, bet ir Vyriausybės prioritetas yra antikorupcinė veikla. Čia yra būtinoji sąlyga, kuri turėtų būti vykdoma visose srityse, visose veiklose.
Kitas dalykas, kad turi būti ir darbai atliekami, ir prie to dirbsime. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Tumėnas. Ruošiasi V. Aleknaitė-Abramikienė.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas premjere, kadangi gyvename Pasaulio lietuvių metais, tai noriu iš tos srities pasiteirauti. Pirmiausia komplimentai dabartinei Vyriausybei, ministrui L. Linkevičiui, kad tiek daug nuveikė stiprindami ryšius su pasaulio lietuviais. Nė viena Vyriausybė per ketvirtį amžiaus nesiryžo padaryti to, ką jūs padarėte. Tai yra referendumas, kuriame išsakėme galimybę apie Lietuvos pilietybės išsaugojimą. Dabar patvirtinsime, ko gero, atskirą lietuvių apygardą. Tų darbų galiu vardinti dešimtis.
Gerbiamas premjere, ar XVII Vyriausybė jau turi konkrečių veiksmų, kaip dar daugiau bus stiprinami ryšiai su pasaulio lietuviais? Ar bus tęsiama referendumo idėja ir panašūs dalykai? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš noriu priminti, kad bus tęsiama ir vykdoma patvirtinta Vyriausybės programa.
Dėl bendradarbiavimo su pasaulio lietuviais ir galbūt artimiausių perspektyvų ir planų, tai mes turime dabar ieškoti naujų sprendimų, jei kalbėtume apie rezultatus, kuriuos mes gavome referendume dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo. Aišku, kaip ir labai aiški, suprantama valia yra išsakyta, neužteko peržengti tą kartelę, tačiau pasakyti, kad tai jau viskas, padėti tašką – tikrai ne. Todėl tikrai mes turime minčių, idėjų, kaip būtų galima bandyti kitu būdu tą glaudų ryšį su mūsų išeiviais išlaikyti ir kokią teisinę formą surasti, kad tuos sprendimus kažkokiu būdu galėtume įprasminti. Taip, be jokios abejonės, jeigu priimsime sprendimą dėl jų atstovavimo, jų žmogaus galimybės atstovauti toje apygardoje ir išrinkimo į Seimą, taip pat, manau, bus didelis žingsnis. Ir visi kiti procesai, kurie yra susiję su bendradarbiavimu, panaudojimu tų žmonių, išeivių, potencialo, žinių, ryšių tų, kurie gyvena, dirba užsienyje ir gana sėkmingai tą daro, tai mes tikrai tęsime, be jokios abejonės, kryptį, kuri yra užsibrėžta, dėl kurios tikrai buvo įvairių skepsių, vertinimų, kaip mums pavyks sustabdyti emigraciją arba grąžinti išvažiavusius žmones, rodo (aišku, norisi belsti į medį), kad galbūt lūžio taškas yra įvykęs, bet nusiraminti negalime. Turime daryti viską, kad kuo daugiau išvažiavusių mūsų žmonių grįžtų su šeimomis ir galėtų dirbti ir kurtis Lietuvoje.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. Aleknaitė-Abramikienė. Ruošiasi A. Matulas.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Mano klausimas gerbiamam premjerui. Premjere, nesuklysiu turbūt pasakiusi, kad kai kurie pokyčiai jūsų naujai teikiamoje Vyriausybėje iš anksto jau nuvylė visuomenę. Aukščiausiai vertinamas visuomenėje ministras buvo ir yra R. Masiulis. Jo dėka įvyko labai reikšmingų pokyčių tokiose įmonėse kaip „Lietuvos geležinkeliai“. Jo atkaklumas kovojant su korupcija taip pat buvo įvertintas lietuvių tautos, na, o Lietuvos saugumo ekspertai yra perspėję, parengę analitinius darbus dėl Rusijos ir su ja susijusių bendrovių įtakos būtent „Lietuvos geležinkeliams“. Ir šita įtaka toli gražu nėra įveikta. Yra raginama, kad Vyriausybė parengtų Rusijos įtakos geležinkelių sektoriuje…
PIRMININKAS. Klauskite!
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). …užkardymo strategiją. Ar jūs nesijaučiate šiek tiek keistai, pats patraukęs iš savo Vyriausybės geriausiai vertinamą ministrą, kurio dėka ir jūsų paties darbas atrodė geriau, negu galbūt galėtų kitu atveju?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Miela kolege, ačiū už klausimą. Jūs ir pradėjote, ir pabaigėte tokia labai esmine mintimi. Vyriausybė yra kolegiali, ir jeigu kas nors yra padaryta vienoje ar kitoje srityje, tai yra Vyriausybės sprendimai. Vienas žmogus, vienas ministras (su visa pagarba) tikrai negali nuversti tų kalnų, kuriuos kartais galbūt ir nori.
Taip, daug yra padaryta, ypač tuo etapu, kuris susijęs su valstybės įmonių pertvarkymu, jų skaidrinimu, jų veiklos efektyvumu, tačiau reikia nepamiršti, kad valstybės įmonės atlieka ne vien tiktai pelno siekimo funkciją. Jos yra valstybės įmonės, kurios turi ir nemažai socialinių funkcijų, kalbant ir apie „Geležinkelius“, ir „Lietuvos paštą“. Vieną funkciją stiprinant kitų pamiršti taip pat negalima.
Toliau, tikiuosi, visi tie auditai ir tyrimai, kaltinimai, kurie buvo išreikšti, abejonės pasibaigs teisinėje valstybėje logiška pabaiga, vienokiu ar kitokiu procesiniu sprendimu. Tada bus galima padėti tašką, ką ir kolega Andrius kalbėjo, nes turi būti faktai, turi būti konkretumas.
Dėl ministrų. Deja, yra taip, kad persiformavus koalicijai arba koalicijoje atsiradus naujų partnerių kitaip pasiskirstė atsakomybės sritys. Jeigu mes vadovautumės ta pačia logika, kad visi ministrai arba kai kurie iš jų geriau arba blogiau, bet dirba puikiai, tai po Seimo rinkimų taip pat turėtume svarstyti tą patį, dėl ko mes šiandien diskutuojame: palikime Vyriausybėje tuos ministrus, kurie gerai dirba, toliau dirbti ir neatsižvelkime į politinę situaciją ir politinę daugumą arba politines partijas, kurios formuoja koaliciją. Politikoje, deja, toks gyvenimas yra. Šiandien, ką jūs pasakėte, preziumuoti, kad J. Narkevičius bus blogesnis ministras negu R. Masiulis, tikrai nemanau, kad būtų teisinga. Duokime, leiskime pradėti žmogui dirbti. Praeis laiko tarpas, palyginsime ir įvertinsime. Aš linkiu, kad būtų dar sėkmingesnis ministras, negu buvo R. Masiulis, būtų pasiekti geresni rezultatai ir geresnis visuomenės vertinimas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Matulas. Nematau. Klausia Seimo narys T. Tomilinas. Ruošiasi A. Sysas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas premjere, skirtingai nuo dominuojančio konservatorių stereotipo, kad čia pablogėja kokia nors kokybė, mano galva, šie trys žmonės – trys nauji ministrai ženkliai sustiprins šią Vyriausybę. Aš pasakysiu kodėl ir kartu užduosiu klausimą. Mano galva, žmonės, kurie vadovavo frakcijai, kurie buvo vieni aktyvesnių Seimo narių ir teikiantys konceptualius pasiūlymus savo politinių partijų, ir yra Vyriausybės naujos kokybės klausimas arba prielaida.
Mano klausimas. Ar iš tikrųjų, premjere, jūs suteiksite galimybę trims ministrams, sėdintiems iš kairės nuo pono V. Šapokos, daugiau galimybių dalyvauti sprendžiant socialinės ekonominės politikos formavimo klausimus, nebūtinai siaurai jų srityse, bet apskritai kalbant apie finansų ir biudžeto politiką, ir kartu…
PIRMININKAS. Klauskite!
T. TOMILINAS (LVŽSF). …galbūt pakoreguojant kai kurias mūsų prieš tai darytas klaidas?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Irgi atsakymas labai paprastas ir trumpas. Aš ne kartą šiandien kartojau. Visi Vyriausybėje priimami sprendimai priimami kolegialiai. Mes dažniausiai turbūt 90 % sprendimų priimame bendru sutarimu. Būna, kad yra ir reikalingas balsavimas. Tokiu demokratiniu būdu sprendžiame, ir visi 14 ministrų, aš džiaugiuosi, kad taip ir yra, turi galimybę ir aktyviai dalyvauja sprendžiant ne vien tik siauros atsakomybės srities klausimus, nes nutarimai priimami Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu. Įstatymų projektai teikiami Vyriausybės taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu. Vadinasi, jiems pritarė 14 ministrų ir penkioliktas premjeras. Ir tai yra mūsų visų bendri kolegialūs sprendimai su visišku įsitraukimu ne į vieną ar kitą sritį, o į visos Vyriausybės atsakomybės sritis. Taip bus ir ateityje.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas. Ruošiasi A. Šimas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau paklausti visų trijų naujų būsimųjų ministrų, kaip jie ruošiasi vykdyti Vyriausybės programos nuostatą, kuri kalba apie tai, kad per ketverius metus (lieka metai) bus grąžintas darbo užmokesčio bazinis dydis į prieškrizinį lygį? Kiek suprantu iš projektų, ruošiamasi nevykdyti. Mano klausimas visiems trims. Jūs ruošiatės vykdyti programą, kuri nebus jau vykdoma? Štai ką aš girdžiu kol kas preliminariai. Kokią poziciją užimsite? Labai ačiū. Dėl bazinio dydžio.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū už klausimą. Kaip ir premjeras minėjo, Vyriausybė priima sprendimus kolegialiai. Mes trys ministrai atskirai galime norėti ir atstatyti, bet to tikrai negalime padaryti. O kiek iš ateinančių metų biudžeto, tai Vyriausybės siūlymas yra jį didinti keturiais eurais. Kiek aš atsimenu projektą.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Be abejo, tas siekis, kurio mes visi politikai ir visa Vyriausybė kartu turėtume siekti, ir yra pasirinktas kelias to siekti palaipsniui. Tai yra vykdoma. Visų gyventojų lūkesčiai, ne tik dirbančiųjų, bet ir pensininkų… tų tarnautojų, kuriems per krizę buvo sumažintas atlyginimas, yra teisėti. Vis tiek Vyriausybei, ar šiai, ar ateinančiai, tuos pinigus reikės grąžinti, bet mes taip pat kalbame ir apie didinimą, apie tai, kad žmonių pajamos atitiktų jų poreikius ir šiuolaikines galimybes.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Vyriausybės programoje yra daug siekių. Kad jie būtų šimtu procentų įgyvendinti, reikia stengtis. Šitai irgi. Dirbsime, stengsimės. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Šimas. Ruošiasi A. Salamakinas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū. Klausimas būtų būsimai vidaus reikalų ministrei. Ant jūsų moteriškų…
PIRMININKAS. Prašau kalbėti į mikrofoną.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ant jūsų moteriškų pečių užgula tokia, sakyčiau, gana vyriška vyrų tramdymo našta, nes, sakykim, tokioms ministerijoms kaip Vidaus reikalų ministerija, Priešgaisrinės apsaugos departamentas vadovauja daugiausia vyrai, ir tikrai jums, manau, iškels tokį iššūkį. Ar jums jau teko susipažinti su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento veikla ir ar jums žinoma, kad jau nuo vasario mėnesio šitas departamentas neturi vadovo? Ar jau esate numatę kandidatūrą į tą vadovo postą, kas jis bus, ar esate pasiruošę skirti kokį nors žmogų? Dar vienas prie to paties klausimas. Prie savivaldybių yra priešgaisrinės…
PIRMININKAS. Laikas.
A. ŠIMAS (LVŽSF) …gelbėjimo tarnybos, kurios nebegavo finansavimo iš buvusio ministro, labai sunkiai buvo finansuojamas darbo užmokestis. Ar jums teko susipažinti ir kokių galvojate imtis priemonių?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų ir vyriški, ir moteriški pečiai politikoje vienodai pakelia svorį ir atsakomybę, kurią jie pasiryžta imtis. Į pirmąją klausimo dalį norėčiau atsakyti taip.
Aš susipažinusi su priešgaisrinės apsaugos ir gelbėtojų problemomis, tos problemos keliamos ilgus metus. Po ankstesnės reformos veikia komandos savivaldybių teritorijose, jos susiduria su finansiniais sunkumais. Tos savivaldybės, kurios supranta, kaip svarbu yra tokią komandą turėti savo savivaldybėje, skiria papildomą finansavimą. Deja, ne visais atvejais taip yra. Taip pat man žinoma, kad jau pusę metų nėra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos vadovo. Į tokias atsakingas pareigas, be abejo, bus ieškoma, tariamasi ir su socialiniais partneriais, ir Vyriausybe, ir premjeru, kuriam, sakykime, šios ministerijos valdymo sritis yra puikiai žinoma, jis pats atėjęs iš tos ministerijos, susipažinęs su visomis problemomis ir kadrus turbūt žino geriau. Man atrodo, netrukus tą informaciją galima surinkti, susipažinti su vadovais.
Problemų kaip ir kituose departamentuose, taip ir šiame yra tikrai daug: tai ir aprūpinimas, tai ir atlyginimų klausimas, tai ir statutinių pareigūnų pensijų klausimas. Visi tie klausimai man yra žinomi ir, manau, bendromis jėgomis per tuos metus, nes metai ir mažai, ir labai daug, bus galima ieškoti sprendimų ir gerinti šių tarnybų veiklą ir pareigūnų pasitenkinimą atliekamomis pareigomis, ir kelti prestižą. Reikia pabrėžti ir noriu pasidžiaugti, kad vis dėlto visuomenės pasitikėjimas būtent Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba, ugniagesių darbu yra geriausiai vertinamas, visuomenės pasitikėjimas šia tarnyba yra tikrai puikiai vertinamas ir tai, manau, daug ką pasako apie šios tarnybos darbo kokybę.
PIRMININKAS. S. Gentvilas dėl vedimo tvarkos?
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Pirmininke, aš nežinau, kas turėtų užkirsti, bet kažkas turėtų pasakyti tokią tezę, kad negalima kandidatų į ministrus kvestionuoti lyties pagrindu, ar ji moteris, ar vyras. Reikia klausti apie kompetenciją, bet ne apie lytį. Prašau kolegas parlamentarus susilaikyti nuo tokių klausimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Salamakinas. Ruošiasi K. Starkevičius.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Klausimas paskirtajam žemės ūkio ministrui. Pirmiausia linkėjimas įtikinti premjerą dėl Žemės ūkio ministerijos nekėlimo į Kauną. Žemdirbių asociacijos jums tikrai bus labai dėkingos, nes man dirbant dvejus metus Kaimo reikalų komitete ši nuomonė, vienareikšmė nuomonė, žinoma.
Dar vienas palikimas, ką jūs rasite, vadinamieji maisto talonai arba toks nelietuviškas pavadinimas vaučeriai, kai vaikui per mėnesį bus duodamas 2 eurų talonas, o parduotuvei įsteigti iš europinių lėšų bus skiriama 100 tūkst. Ką su tomis parduotuvėmis darys, buvęs žemės ūkio ministras taip ir nepaaiškino. Jūsų nuomone, kaip su tuo palikimu jūs elgsitės? Ar irgi toliau jį stumsite į priekį, ar vis dėlto naikinsite, už ką jums žemdirbiai taip pat bus dėkingi.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū. Aš taip supratau, kad pirma dalis yra ne klausimas, o palinkėjimas, kad tai pavyktų. O dėl antros dalies, dėl vaučerių, aš jau esu išsakęs savo poziciją, kad Kaimo plėtros programos pinigus mes galime panaudoti daug efektyviau ir pasiekti rezultatą, kurio norime, kad žemės ūkio produktai, kurie išauginti Lietuvoje, pasiektų vartotojus ir švieži, ir geresnėmis kainomis. Tikrai galima daug mažesnėmis finansinėmis išlaidomis, tuo labiau kad jau ir kuriasi pavyzdžių. Kauno mieste yra pavyzdys, įsikūręs prieš porą savaičių, kad galima be paramos įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Aš nepritariu tokiems darbams, kurie naudoja Kaimo plėtros programos pinigus neracionaliai.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Starkevičius. Ruošiasi J. Sabatauskas. (Balsai salėje) K. Starkevičiaus nėra. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Mano klausimas paskirtai vidaus reikalų ministrei. Kadangi jūsų kompetencija yra ir valstybės tarnybos klausimai, tai šios Vyriausybės vienas iš rūpesčių buvo viešojo sektoriaus būklė, tai yra perkamoji galia, tai yra neadekvatus atlyginimas. Nuo krizės kaip sumažėjo, iš esmės yra nepadidintas ne tik per bazinį dydį, bet ir kitaip, dėl jų atlyginimų. Buvo sudaryta Vyriausybės komisija, kuri numatė visas priemones iki 2025 metų, o tai netgi ne kitos Vyriausybės, sudarytos po kitų Seimo rinkimų, o dar kitos, vadinasi, įvykdymas.
PIRMININKAS. Klauskite!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tai reiškia nustūmimą nuo savo pečių. Ar jūs dirbsite taip, kad nieko neveiksite šitoje srityje, kaip ir iki šiol Vyriausybė darė?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų noriu paprieštarauti, kolega, jums, kad šioje srityje nieko nebuvo padaryta. Nuo šių metų įsigaliojo naujasis Valstybės tarnybos įstatymas, kuris pakeitė daugybę dalykų. Taip pat įvyko optimizavimo procesai viešajame sektoriuje tiek ministerijų, tiek savivaldybių lygmeniu. Naujasis įstatymas taip pat sudaro prielaidas darbdaviams skirti atlyginimą valstybės tarnautojams pagal jų atliekamas funkcijas, pagal skiriamas jiems užduotis. Be abejo, tas didėjimas nėra toks, kad tenkintų valstybės tarnybą ir iš karto pakeltų šios srities darbuotojų darbo prestižą, bet iš tikrųjų kelias pasirinktas tinkamas. Ir dabar sakyti, kad niekas neįvyko ir mes iki 2025 metų sėdėsime ir nieko nedarysime…
Aš savo užduotį matau taip: įvertinti naujo įstatymo pasekmes. Jas galėsime matuoti finansinių metų pabaigoje, kai turėsime taip pat statistinius duomenis, kaip augo atlyginimas viešajame sektoriuje. Ir dar yra visi metai, kad mes galėtume kartu su jumis, kolegos, tobulinti įstatymą ir visiems darbuotojams, dirbantiems viešajame sektoriuje, kelti atlyginimą. Tai ne tik Vidaus reikalų ministerijos užduotis, tai horizontalus visos valstybės prioritetas. Čia yra ir finansų ministras, ir tikrai dirbama, ir Vyriausybės programoje yra numatytas tas dalykas, ir atliekama tai, kas įsipareigota.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė I. Haase. Ruošiasi S. Gentvilas.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Klausimas būtų gerbiamam premjerui. Labai džiugu, kad jūs prisiimate visą atsakomybę asmeniškai už visos Vyriausybės veiklą, taip pat ir už kiekvieno ministro veiklą. Klausimas būtų susijęs su sveikatos apsaugos sistema, tai yra su sveikatos apsaugos ministro veikla. Manau, kad jūs puikiai suprantate ir suvokiate, kad sveikatos apsaugos ministro sukurta vaistų ir medicinos priemonių kompensavimo tvarka yra ydinga ir daro žalą žmonių sveikatai. Noriu priminti Konstitucijos 53 straipsnio nuostatą, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata, o sukurta vaistų ir medicinos priemonių kompensavimo tvarka apriboja ligonių galimybę pasirinkti medikamentus, teisę į kokybišką ir efektyvų gydymą. Iki dabar kyla neigiamų reakcijų ir pacientų, ir ligonių, ir medikų organizacijų būtent dėl šitos ydingos tvarkos. Tai kyla klausimas, ar sveikatos apsaugos ministras nusipelnė likti ministro kėdėje ir ar tai jūsų teisingas…
PIRMININKAS. Laikas.
I. HAASE (TS-LKDF). …žingsnis jį paliekant atsižvelgiant į jo priimtus ydingus sprendimus?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Lietuvos Respublikos Prezidentas dekretu patvirtino XVII Vyriausybės sudėtį, kurioje yra sveikatos apsaugos ministras A. Veryga. Aš galiu tiek ir pasakyti. Šiandien klausimas apie sveikatos ministrą tiesiog nebesvarstomas, nes jis yra jau paskirtas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Gentvilas. Gerbiami kolegos, iki 12 valandos klausime, po to diskusija.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už galimybę paklausti. Klausimą norėčiau adresuoti būsimam greičiausiai susisiekimo ministrui ir gerbiamam premjerui. Jau dabar Vyriausybėje ruošiamas nutarimas dėl uosto bendrojo plano patvirtinimo, taip pat išorinio uosto įteisinimo arba teisinių pagrindų sukūrimo išorinio uosto statybai. Klausimas jums, nes tiek vienmandatininkams D. Kepeniui, A. Kirkučiui ir kitiems klaipėdiečiams jūsų atsakymas labai rūpi. Prieš pusantrų metų buvo įkurta premjero darbo grupė dėl uosto bendrojo plano klausimų. Keturi įvykę darbo grupės posėdžiai dėl galimų kompensacijų Klaipėdos miestui, rajonui ir Neringai. Gal galite atsakyti, nes spalio mėnesį greičiausiai jau bus priimtas Vyriausybės nutarimas dėl uosto bendrojo plano patvirtinimo, ką konkrečiai nutarėte grupėje ir ką planuojate, kokias kompensacijas Klaipėdos miestui ir gyventojams? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tikrai šiandien, kol nėra priimti galutiniai sprendimai, aš nenorėčiau viešai komentuoti. Galiu tik patvirtinti tai, kas ir buvo deklaruota nuo pat pradžios ir susitikimuose su bendruomene, ir su savivaldybės tarybos nariais, ir tarybos posėdžiuose. Tie kompensavimo mechanizmai, kurie tuo metu buvo aptarti, apsvarstyti, iš tikrųjų mes jų neatsisakome ir manome, kad visais atvejais, tiek kalbant apie gyventojus, jeigu būtų tokių, kuriems reikėtų patirti tam tikrų nepatogumų dėl uosto plėtros, tiek pačiam miestui, bendruomenei tie kompensaciniai mechanizmai yra aptariami. Kai mes priimsime galutinį sprendimą, prieš priimdami sprendimą dar, matyt, ir diskutuosime, galėsime dar ir pristatyti, kad Vyriausybės priimtas nutarimas tikrai atlieptų tuos lūkesčius, kurių, natūralu, turi Klaipėdos uostas, Lietuvos valstybė ir ta bendruomenė, klaipėdiškiai, kurie gyvena ten, kad jų interesams būtų maksimaliai atstovauta ir jie būtų apginti, kiek tai yra įmanoma derinant šiuos interesus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. J. Dagys. Ruošiasi J. Razma. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mano praktiškas formalus klausimas būtų Lenkų rinkimų akcijos- Krikščioniškų šeimų sąjungos deleguotiems ministrams. Norėčiau teirautis, kaip jūs spręsite dėl viceministrų. Ar turite kokių nors įsipareigojimų ir pažadų, pavyzdžiui, premjero prašymų palikti kai kuriuos gerai dirbančius viceministrus? Ar turite laisvas rankas, kaip sakoma, formuoti viceministrų korpusą ir ar jų ieškosite savo partijos gretose?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Dėkoju už klausimą. Iš tiesų vertinant laiką, kiek Vyriausybei liko dirbti, bus atsižvelgta į tas sritis, kurios svarbios, kur įvyko esminės reformos. Nemanyčiau, kad reikėtų ministro kabinetą keisti ir visus politinio pasitikėjimo tarnautojus. Be abejo, bus pokyčių, kad ateis žmonių, kurie jau žino darbo stilių ir greičiau įsilies į tą komandą, kuri jau yra po visų optimizavimų, po visų restruktūrizavimų. Manau, kad iš tikrųjų pavyks suburti gerą komandą, pavyks rasti bendrą kalbą su jau dirbančiais ir valstybės tarnautojais, ir politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojais ir atlikti tas užduotis ir tikslus, kurie yra keliami man kaip ministrei.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. Čmilytė-Nielsen. Atsiprašau, dar ministras J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Aš gal papildysiu, kad dabar vyksta būtent analizavimo ir sprendimų priėmimo procesas. Kompetencija ir politinis pasitikėjimas yra viena iš sąlygų. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas premjere, „svarbiausia bet kokios teisės sąlyga yra jos aiškumas, vienareikšmiškumas ir vientisumas. Deja, net ir šiandien, praėjus 26 Nepriklausomybės metams, nacionalinės teisės kūrimo procesas neretai vyksta chaotiškai, neskiriama pakankamai dėmesio teisinės sistemos vientisumui, priimamų sprendimų poveikio vertinimui“. Tai yra ištrauka iš Vyriausybės programos.
Aš norėčiau jūsų paklausti, ar šiandien vykstantis procesas, kai pati Vyriausybės programa nėra iš naujo svarstoma Seime, atitinka šiuos jūsų Vyriausybės programoje 2016 metais įtvirtintus aiškumo, vienareikšmiškumo ir teisinės sistemos vientisumo principus?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Man nekyla jokių abejonių nei kaip Ministrui Pirmininkui, nei kaip teisininkui. Diskusijos, be abejo, yra įmanomos, jos reikalingos, bet laikausi pagrindinio principo, ką aš ir tribūnoje pasakiau, – šiandien, kol nėra kitokių sprendimų, aš manau, kad tiek Seimo statuto procedūra, kuri reglamentuoja šią situaciją, kurią mes turime pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje, tiek ir Konstitucinio Teismo nutarimai, bent du, kurie pasisakė ne ta pačia situacija, man jokių abejonių nesukelia.
Vyriausybės įgaliojimų pabaiga yra Vyriausybės atsistatydinimas arba atstatydinimas. Mūsų Konstitucija numato dvi galimybes grąžinti arba pareigą Vyriausybei grąžinti įgaliojimus. Kalbant apie šitą procedūrą, išrinkus Respublikos Prezidentą, tuomet įgaliojimai įgaunami Vyriausybei toliau veikti pritarus Seimui Ministro Pirmininko kandidatūrai ir patvirtinus personalinę Vyriausybės sudėtį Prezidento dekretu. Įgaliojimai laikomi suteikti veikti toliau. Nekalbama apie jokią programą.
Antra situacija, kurią mes turime šiuo atveju, idealią sutaptį, nes buvo ir Prezidento rinkimai, ir pasikeitė daugiau negu pusė Vyriausybės narių, taip pat nusako aiškią situaciją. Įgaliojimų grąžinimo tvarka niekur nekalba apie naujos Vyriausybės, pabrėžiu, suformavimą. Ši Vyriausybė įgavo įgaliojimus veikti visai kadencijai, išskyrus tą momentą, kai jinai yra atstatydinama arba atsistatydina. Ministrų pasikeitimo procedūra vykdoma daugiau negu pusės pagal Statuto 189 straipsnį ir jeigu… Seimas šiandien turės apsispręsti, mes Vyriausybės programos pakeitimų nedarome. Jeigu jie būtų daromi, tada būtų taikoma procedūra, kas labai aiškiai pasakyta, analogiška kaip naujos Vyriausybės formavimo principas.
Dar šitas straipsnis turi išimtį dėl pačios procedūros, dėl kurios gali Seimas irgi apsispręsti, jeigu mano, kad reikia, perkelti diskusijas į komitetus ir frakcijas. Bet šiandien aš neabejoju, nors, aišku, reikia visą laiką abejoti, bet kaip teisininkas manau, kad procedūra atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir diskusijos apie galimą neligitimumą, manau, kad yra ankstyvos. Konsultuojamės su įvairiais teisės ekspertais, jie taip pat turi skirtingas nuomones. Aš nenoriu kartoti tos tokios frazės – kiek teisininkų, tiek nuomonių, tačiau jeigu bus Seimo narių valia arba kažkas iš Seimo narių abejos dėl konstitucingumo, yra numatyta procedūra kreiptis į Konstitucinį Teismą. Anksčiau ar vėliau šitas straipsnis vis tiek turėjo būti praktikoje pritaikomas. Teisės akto arba akto taikymo praktika bus šiandien suformuota vienokia ar kitokia forma. Jeigu kils abejonių, pasisakys Konstitucinis Teismas.
Pasekmės, apie kurias čia bando kažkas pasakyti, kad jau bus kažkokios ypatingos, pažiūrėkime, Konstitucinio Teismo sprendimai suformuoja, jeigu ir vienas ar kitas teisės aktas pripažįstamas neatitinkantis Konstitucijos, šiandien mes kalbame apie Seimo statutą, tai yra nustato, kokių teisinių pasekmių dėl to galėjo kilti, bet apie priimtų sprendimų nelegitimumą negali būti jokios kalbos. Tokia mano nuomonė, aš ja tvirtai tikiu, nesakau, kad aš šimtu procentų teisus, gyvenime teisių žmonių nėra, bet kol nepasakė Konstitucinis Teismas kitaip, tol aš tuo tvirtai tikiu ir tikėsiu.
PIRMININKAS. Dėkoju už tokį išsamų atsakymą. Gerbiami kolegos, laikas klausti baigėsi.
Toliau. Pagal Statuto 198 straipsnio 5 dalį, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa nekeičiama, iš karto po Ministro Pirmininko pristatymo rengiama diskusija, po kurios Seimas gali balsuoti dėl įgaliojimų Vyriausybei suteikimo.
Taigi, diskusija. Diskusijai skiriame pusę valandos. Užsirašė kalbėti. Pirmiausia suteiksime galimybę kalbėti frakcijų vardu. J. Sabatauskas. Prašome.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų įdomus šiandien posėdis. Svarstome Vyriausybės įgaliojimų pratęsimą, pripažinimą. Pasižiūrėjus atgal, iš esmės po Prezidento rinkimų, po pralaimėtų Europos Parlamento rinkimų, valdančioji dauguma beveik tris mėnesius, galima sakyti, derėjosi dėl Vyriausybės sudėties, kai naujų partnerių realiai neatsirado. Formaliai nebuvo daugumoje, koalicijoje Lenkų rinkimų akcijos atstovų, bet de facto jie vis tiek dalyvavo. Galima pasižiūrėti balsavimo rezultatus, kaip buvo balsuojama, ir pamatysime, kad de facto tai ta pati koalicija. Tris mėnesius… Atsirado trys pasikeitimai. Vienas partneris liko su nosimi, nieko negavo. Vien tas tąsymasis dėl Vyriausybės naujos sudėties formavimo atrodė iš dalies komiškai.
Ko mes galime tikėtis iš šitos Vyriausybės? Vien pasižiūrėjus dėl Vyriausybės formavimo, turbūt nelabai, ir jie patys pripažįsta iš dalies – per metus ne kažin ką pakeisi. Tačiau jau atkreiptas dėmesys per klausimus Vyriausybės naujiesiems nariams, kad, pavyzdžiui, vienas iš Vyriausybės programoje numatytų punktų dėl bazinio atlyginimų dydžio grąžinimo į ankstesnę būklę, kuri buvo 2008 metais, neplanuojama. Kitaip sakant, kitiems metams kartu su biudžetu, o biudžeto svarstymas jau ant nosies, jau dabar visu tempu reikia svarstyti biudžetą, bent jau Vyriausybės lygmeniu, planuojama tik 3–4 varganus eurus. Vadinasi, viešojo sektoriaus problemos, kurios yra šiandien, kai buvo nurėžta 2009 metais jų, žmonių, dirbančių viešajame sektoriuje, o tai yra ir valstybės tarnautojai, ir visi statutiniai tarnautojai, kai policija iškėlusi sau tikslą, programą 1 tūkst., ir darykite, kaip norite, iš savo vidinių resursų, iš Vyriausybės jokios pagalbos nėra realiai.
Sakysite, aš kalbu netiesą? Pasižiūrėkite biudžeto skaičius. 2008 metais tų tarnybų biudžetas buvo daug didesnis nei dabar, 2019 metais, netgi išvertus pagal oficialų kursą į eurus. Taigi viešajame sektoriuje, kaip suprantu, nieko naujo. Taip, ministrė atsakydama į mano klausimą pasakė, kad ne, ne, ne, priimtas naujas Valstybės tarnybos įstatymas, ten numatyta daug reformų. Ten numatyti tokie dalykai, kur, pavyzdžiui, dėl valstybės tarnautojo įvertinimo, iš esmės palikta tiesioginio vadovo susidorojimui. Tos sistemos, kuri anksčiau buvo gana demokratinė sistema, kai po tiesioginio vadovo vertinimo vertindavo komisija, nebėra. Tai reiškia: dėkis, kur nori, nepatinka – eik lauk. Vadinasi, tas valstybės tarnautojas, kuris mano, kad ant jo, liaudiškai sakant, užsisėdo jo vadovas, nieko ir nebegali tikėtis. Iš tiesų šiandien mes matome kitą tendenciją ne tik Žemės ūkio ministerijoje, nežinau, kam vadovaus naujasis ministras, jau ten yra didžiulis bėgimas iš tos struktūros, bet apskritai iš valstybės tarnybos žmonės eina lauk, nes už tokį atlyginimą tikrai ne kaži ką jaunai šeimai gali pažadėti, jaunam, perspektyviam darbuotojui, kuris būtų ir mūsų valstybės atrama, nes kai vyksta politinės perturbacijos, rinkimai, vyriausybių keitimaisi, tai nelabai tie politikai gali tuo metu ką nors daryti, bet viskas remiasi valstybės tarnautojais. Mes bandome tik atskirose sistemose. Pabruzdėjo mokytojai, mes jiems pažadėjome, pabruzdėjo kiti, mes vėl jiems pažadėjome, šiek tiek pakėlėme ten, šiek tiek pakėlėme ten, o sistemos tai nėra. Sistema numatyta 2025 metais, tai netgi ne kita Vyriausybė, kuri ateis po 2020 metų Seimo rinkimų.
Skurdas ir socialinė atskirtis. Kaip šioje srityje tvarkysitės per tuos metus iki Seimo rinkimų? Nemanau, kad jūs ką nors perversite, nes ta mokesčių pertvarka, kuri padaryta nuo 2019 metų pradžios, naudinga tik tam, kuris turi dideles pajamas ir turi didelį turtą. Tai nė kiek nemažina socialinės atskirties, o kita mokesčių pertvarka nenumatyta. Kažką pradėjo kalbėti apie nekilnojamojo turto mokestį, kažkas – apie automobilių mokestį, kuris gali atsisukti prieš tuos pačius varganus, mažas pajamas turinčius žmones, nes jie neįperka naujo automobilio, ką tik išriedėjusio iš gamyklos, bet priversti važinėti senais, o būtent jie daugiausia ir teršia, jiems numatomi mokesčiai.
PIRMININKAS. Laikas.
J. SABATAUSKAS(LSDPF). Taigi skurdas, socialinė atskirtis taip pat nemažės, ir Vyriausybė nieko nenumato daryti. Taigi nemanau, kad ko nors galima tikėtis iš šitos Vyriausybės, ir mūsų frakcija jos nepalaikys.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys J. Razma taip pat frakcijos vardu.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija nebalsuos už įgaliojimų suteikimą Vyriausybei. Tai būtų galima daryti jau vien turint abejonių dėl pasirinkto kelio konstitucingumo, kai užuot patvirtinus iš naujo Vyriausybės programą Seimo nutarimu, aišku, su atitinkamomis diskusijomis ir susitikimais frakcijose, einama protokolinio nutarimo keliu. Nesuprantama, kodėl premjeras taip bijo kalbėti apie Vyriausybės programą, gal iš tikrųjų jam pačiam nepatogu kai kuriuos dalykus dabar aiškintis, kas ten parašyta. Bet vis dėlto reikėtų tai daryti, ir nematau problemų turint Seimo kiekybiškai svarią daugumą patvirtinti tą Vyriausybės programą iš naujo.
Na, o dabar kalbant apie tai, kas mums čia siūloma tuo protokoliniu nutarimu, tai yra šiek tiek pakoreguota Vyriausybės sudėtis.
Aš pirmiausia atkreipsiu dėmesį, kad keičiant Vyriausybės sudėtį visiškai pasyvus buvo premjeras S. Skvernelis. Dėl to tas sudėties pakeitimas, galima sakyti, yra daugiausia R. Karbauskio produktas. Jis čia, Seime, vedė koalicines derybas, parinkinėjo naujų ministrų kandidatūras, o premjeras kaip prašalaitis kažkur šone stovėjo ir laukė, ką jis galų gale ten gaus. Gaila, kad premjeras neišnaudojo galimybių, kurių tikrai turėjo reikalauti iš kandidatų ir aukšto profesionalumo, ir kompetencijos, ir nenuleisti tos kartelės, kokią buvo skelbęs kadencijos pradžioje. Aišku, kai mes nebalsavome už tą pirminę vadinamąją profesionalų Vyriausybę, tai būtų tikrai absurdas, jeigu dabar frakcija bent iš dalies balsuotų už pakeistą Vyriausybę, apie kurios pokyčius tikrai nieko pozityvaus neįmanoma pasakyti.
Pirmiausia aš pabrėžčiau, kad visiškai yra nepaisoma Lietuvos žmonių nuomonės ir požiūrio į ministrus. Puikiai žinome, kuriuos ministrus Lietuvos žmonės vertina neigiamiausiai. Be abejo, pirmiausiai skandalinga veikla pagarsėjęs sveikatos apsaugos ministras, bet jis turi, aišku, didžiulį politinį užnugarį ir yra nepajudinamas. Štai ir premjeras nedrįsta jam nieko pasakyti, kai ministras staiga pasako, kad sveikatos sistemos reformos jis nebevykdys, nors turbūt yra ta reforma numatyta Vyriausybės programoje. Čia jau mes nematome to reiklumo, kuris demonstruojamas, kai štai naujasis žemės ūkio ministras pasako nenorįs Žemės ūkio ministerijos kelti į Kauną. Anam ministrui, matyt, toliau žalia gatvė siautėti ir trikdyti savo sektorių. Nepopuliariausias ministras paliekamas ir globojamas, o populiariausias ir žmonių labiausiai vertinamas susisiekimo ministras išmetamas iš Vyriausybės paskelbus neva neturi Seimo palaikymo. Bet pažymėsiu, kad dėl Seimo palaikymo jokio patikrinimo čia, Seime, nebuvo atlikta. Mes nebalsavome dėl pasitikėjimo ar nepasitikėjimo šiuo ministru.
Ateina trys nauji ministrai. Dėl žemės ūkio ministro, tai aš pirmiausiai akcentuosiu, kad nesuprantama, kaip valstiečiai ir žalieji, atrodo, jiems rūpimiausią sritį – žemės ūkio sektorių atiduoda kitai partijai. Tai yra visiškas pripažinimas, kad neturi ką pasiūlyti šitoje srityje, kad visi pažadai žlugo. Tada atiduodi kitiems ir sakysi, štai jie buvo atsakingi, kad kaimo žmonės nieko gero nepajuto per šią kadenciją.
Dabar į susisiekimo ministrus ir vidaus reikalų ministrus ateina Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai. Kaip apie asmenis aš tikrai galiu pasakyti ir daug gerų žodžių, bet vis dėlto, kai ministrai, ateidami į šias svarbias pareigas, iš esmės sako, kad ateina mokinių statusu, aš manau, kad vis dėlto per didelė prabanga jau tuoj trisdešimtmetį švęsiančiai mūsų valstybei. Žinant, kad liko nedaug laiko šiai kadencijai, negi nebuvo galima rasti profesionalių žmonių, turinčių idėjų tose srityse, kad visa jėga nuo pirmų dienų imtųsi ministro lygio darbų?
Kita vertus, dar reikia atkreipti dėmesį, kad tai yra atstovai politinės jėgos, kurios lyderis visiems yra gerai įsidėmėtas su Georgijaus juostele ir dėl kai kurių abejotinų pasisakymų dėl santykių su Rusija ir taip toliau.
Žinodami, kad šioje partijoje yra gana griežtas vienasmenis valdymas, taip pat mes turime turėti abejonių, kaip ir kokius nurodymus gali gauti šitie naujieji ministrai iš savo partijos vadovo, turint omeny, kad ministrai eina į strategiškai jautrias sritis. Prisimintina, kad šitos frakcijos atstovės I. Rozovos klausimas kaip tik dabar svarstomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Tai taip pat tik sustiprina šias abejones. Manau, kad Vyriausybė galėjo apsieiti ir be šios partijos atstovų ministrų, kaip ir be teisiamos partijos atstovų, kurie, matyt, netrukus pretenduos į atsilaisvinusias ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas.
PIRMININKAS. Laikas!
J. RAZMA (TS-LKDF). Baigiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Frakcijos vardu kalbės V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien pristatant naujuosius ministrus ir performuotą Vyriausybę pasigendu aiškumo, konkretumo ir pasigendu diskusijos apie naujųjų ministrų vizijas.
Šįryt Seniūnų sueigoje ir čia, Seimo posėdžių salėje, užvirė diskusija dėl teisinių jūsų pasirinkto varianto aspektų. Man atrodo, kad pasirinktas kelias yra rizikingas, nes potencialiai gali būti labai žalingas mūsų valstybei. Pamąstykite apie tai, kaip atrodysime, jeigu paaiškės, kad neteikiant atnaujintos Vyriausybės programos buvo pažeistos procedūros. Kas prisiims politinę atsakomybę už tai?
Valdančiųjų požiūris į Seimo mažumą buvo demonstruotas ne vieną kartą. Opozicijos balsas yra nesvarbus, nes balsų dauguma šiandien yra jūsų pusėje. Tačiau šiandien jūs nepaliekate galimybės pasikviesti naujųjų ministrų į frakcijas ir užduoti jiems klausimų. Jūs iš esmės naudojate jėgos metodą, ir šiame kontekste jūsų, premjere, kalbos apie bendradarbiavimą su opozicija, apie didesnį įsiklausymą į opozicijos balsą atrodo ypatingai nenuoširdžios.
Noriu kreiptis į valdančiuosius ir paklausti jūsų, ar pridėję ranką prie širdies tikrai tikite, kad atleidę kelis tikrai ne blogiausiai dirbusius ministrus ir pakeitę juos naujaisiais pagerinsite šios Vyriausybės efektyvumą?
Džiaugiuosi už jus, radusius bent vieną moterį ministrę šiai XXI amžiaus Europos Sąjungos valstybės Vyriausybei, tačiau mane apima didžiulis gėdos jausmas, kai aš girdžiu nuolatinius komentarus apie jos pečius užgulančią naštą, apie moterišką jautrumą, kurio iš jos tikimasi. Man atrodo, kad tuo tik patvirtinate savo iš esmės šovinistišką požiūrį į moteris ir dėl to iš tiesų labai labai apmaudu.
Taip ir knieti visam ministrų kabinetui palinkėti vyriško jautrumo ir moteriško ryžto, nes tai yra bendras mūsų valstybės interesas. Tačiau aš balsuosiu prieš, nes šiandien Seime vykstantis procesas dar kartą parodo, kad jūsų prioritetas yra kuo greičiau pasiekti norimą rezultatą, neatsižvelgiant į pasekmes ir į kitą nuomonę.
Šį kartą valdantieji nepasivargino net formaliai atnaujinti Vyriausybės programą. Antrus metus Vyriausybės plane numatyti darbai yra atidėliojami arba išbraukiami. Dalis jų perkelta į pačią Seimo kadencijos pabaigą, o tai iš esmės reiškia pripažinimą, kad jie nebus vykdomi, ir pripažinimą, kad šios Vyriausybės tikslas yra išbūti iki kadencijos pabaigos. Tam Liberalų sąjūdis nepritaria, todėl nepalaikysime balsuodami. Ačiū.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu kviečiu S. Tumėną.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, norėčiau pratęsti savo mintis, kurias šiandien jau buvau šiek tiek aptaręs. Aš nežinau mūsų premjero pozicijos, kad jis tiek mažai kalbėjo ir pristatė tuos didžiulius darbus, kurie šitos XVII Vyriausybės yra nuveikti dirbant su Pasaulio lietuvių bendruomene. Tikrai tų darbų nuveikta daug daugiau, negu buvo numatyta Vyriausybės programoje, tuose numatytuose kukliuose trijuose punktuose apie lituanistinį švietimą, apie ryšių stiprinimą su išeivija. Iš tikrųjų tos Vyriausybės yra nuveikta daug. Šie metai čia, Respublikos Seime, paskelbti Pasaulio lietuvių metais, prisiminta Lietuvių Charta, arba Lietuvių chartija, kurios 70-metį minėjome. Vyriausybė sudarė didžiulę Pasaulio lietuvių metams skirtą programą iš 69 pagrindinių punktų, kurie sėkmingai vykdomi ir vyksta visoje Lietuvoje ir išeivijoje. Vienas iš pliusų – pagirtina, kad šiais Pasaulio lietuvių metais nebuvo panaikinta, uždaryta Pasaulio lietuvių koordinacinė komisija, o tų ketinimų buvo daug. Čia pagarba ir ačiū už tai, ypač kanclerio pavaduotojui D. Matulioniui ir Užsienio reikalų ministerijai.
Didžiulis darbas ir komplimentas Vyriausybei, kad per ketvirtį amžiaus nė viena Vyriausybė nesiryžo organizuoti ir surengti referendumo, kuriame pagaliau būtų išsakyta… visų galimybė išsakyti, ar norima išsaugoti Lietuvos pilietybę. Čia yra tokių pesimistų, kurie sako, kad referendumas nepavyko. Aš manau, kad referendumas pavyko, nes net 927 tūkst. žmonių išsakė savo poziciją iš 1 mln. 291 tūkst. dalyvavusių. 73,38 % buvo už tai, kad galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę yra. Aš tikiu, kad XVII Vyriausybė tęs tuos pradėtus darbus ir šioje srityje.
Po kelerių metų pertraukos Vyriausybė ir ministerijos vis dėlto ryžosi atgaivinti Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą. Jis šį rudenį vyks Vytauto Didžioje universitete ir jau irgi buvo numarintas. Tai irgi yra komplimentas.
Didžiulis darbas ir įdirbis šioje srityje, kad, regis, pagaliau atsiras atskira rinkimų apygarda pasaulio lietuviams. Tai bus europinė praktika, mes čia nesame išskirtiniai. Pavyzdžiui, taip yra Prancūzijoje, Italijoje, tose valstybėse, kur yra ypač daug išeivių. Airija rengiasi rengti referendumą, kad išsakytų poziciją. Tačiau akivaizdu, kad mes einame Europoje pramintu keliu, ir pasaulio lietuvių milijonas, šiuo metu išsibarstęs pasaulyje, vertas, kad turėtų bent vieną savo apygardą.
Dar kartą noriu padėkoti Lietuvos Vyriausybei, ypač ministrui L. Linkevičiui ir jo komandai, tai yra M. Gudynui, L. Žukauskaitei, kurie ypač daug pasidarbavo, kad tie mano paminėti darbai ir procesai vyktų. Na, ir yra proga pasakyti ačiū mūsų patriarchui A. Vinkui, kuris yra Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas. Jis yra puikus ryšininkas tarp Vyriausybės ir tarp Seimo, ir tarp Pasaulio lietuvių bendruomenės.
Kolega Simonas čia replikavo, kad nereikia skirti vyrų ir moterų, ir V. Čmilytė užsiminė apie tai. Taip, bet niekada nebūsi geras. Jeigu bus vien vyrai – bus negerai, jeigu bus vien moterys – negerai. Jeigu R. Tamašunienė būtų paskirta kokio meninio skaitymo ministerijos ministre, tai taip, aš sutinku, bet simboliška, kad ji yra paskirta jėgos struktūros ministre. Tai tik paliudija, kad ir vyrai, ir moterys vienodai yra vertinami ir visi yra lygūs. Kviečiu pritarti, patvirtinti XVII Vyriausybės įgaliojimus, nes XVII Vyriausybė gali ir ne tik gali, bet ir turi tęsti pradėtus darbus, nes dar ne visi geri numatyti darbai yra padaryti. Linkiu XVII Vyriausybei sėkmės ir ypač naujiesiems ministrams, kurie susidurs su naujais gyvenimo iššūkiais. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar šiek tiek liko laiko, kviečiu P. Urbšį diskutuoti.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, žinoma, kai kas pasakys, kad nuomonių įvairovė dėl įgaliojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikimo iš naujo yra demokratijos įprasminimas mūsų valstybėje. Bet ar šis demokratijos vyksmas parodo, kad galų gale parlamentas tampa laisva nuo mūsų asmeninių politinių suvedinėjimų vieta, ar vis dėlto tampa ta Tautos atstovybe? Asmeniškai aš abejoju. Vien tik prisiminus, kokio asmeninio keršto vedamas buvo vienas iš pagrindinių naujos senos koalicijos sudarytojų ir kokiu motyvu jisai sudarinėjo tą koaliciją paversdamas savo asmeninių sąskaitų suvedimu su Seimo Pirmininku V. Pranckiečiu ir susisiekimo ministru R. Masiuliu. Esu su tais, kuriems tai atrodo atgrasu ir nepriimtina.
Bet jei mes kalbame ne apie asmenį, o apie valstybę, tai turime pripažinti, kad ši atnaujinta Vyriausybė yra mūsų politinė realybė, kuri šiandien neturi kitos alternatyvos. Norime ar nenorime, bet turime pripažinti, kad tai vienintelė galimybė valstybei užtikrinti stabilumą. Nebent opozicija yra pasirengusi remti mažumos Vyriausybę ar net yra pasiryžusi sukelti priešlaikinius rinkimus. Tada suprasčiau, kodėl nereikia pritarti Seimo nutarimui ir sukeliant valstybės krizę pasakyti žmonėms, kad tai vienintelis kelias į jų gerovę. Jei einame kitu keliu, tai siūlau nenusileisti iki lygio tų politikų, kurie Seimą pavertė per savo galių žaidimus smėlio dėže, ir prisiimti atsakomybę už valstybę, už tuos žmones ir palaikyti šitą nutarimą, palaikyti šią atsinaujinusią Vyriausybę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusiją baigėme. Pagal Seimo statuto 198 straipsnio 5 dalį dabar turėtume nutarti, ar perduoti klausimą svarstyti komitetams ir frakcijoms, ar balsuoti šiandien dėl įgaliojimų suteikimo Vyriausybei? Balsuosime alternatyviai. Tie, kurie mano, kad galima būtų šiandien balsuoti dėl įgaliojimų suteikimo Vyriausybei, balsuoja už, tie, kurie mano, kad reikia svarstyti komitetuose ir frakcijose, balsuoja prieš. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 68, prieš – 26. Nutarėme, kad balsuosime dėl įgaliojimų suteikimo šiandien.
Gerbiami kolegos, turiu perskaityti, dėl ko balsuosime, dėl protokolinio nutarimo „Dėl įgaliojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikimo iš naujo“. „Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 198 straipsniu, nutaria Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikti įgaliojimus iš naujo, pagal 2016 m. gruodžio 13 d. Seimo nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ patvirtintą Vyriausybės programą.“
Motyvai. Motyvai už – Seimo narys S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš trumpai. Išmintis sako, kad pradėtus darbus reikia tęsti. Yra ne tik galimybė, bet ir būtinybė tai daryti. Linkiu pritarti, nes mūsų XVII Vyriausybė turi puikų vedlį premjerą, kuriuo pasitiki dauguma politinių partijų. Kviečiu nebediskutuoti, o pritarti.
PIRMININKAS. Ir motyvai prieš – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Šiandien atėjo skambiai iškomunikuotos profesionalų Vyriausybės pabaiga. Profesionalus keičia politikai. Tai, kad politikai ateina į Vyriausybę, nėra blogai, priešingai, taip turėjo būti, ko gero, nuo pat pradžių, nes vadinamieji profesionalai, kai kurie bent jau iš jų, net neieškojo palaikymo Seime ir mes turėjome prarają tarp Vyriausybės ir Seimo.
Blogiausia, kad tai, ką mes matome šiandien, tai, dėl ko susirinko Seimas šią savaitę, yra tiktai koalicijos postų dalybų tąsa. Šiandien mes tvirtiname tiesiog postų dalybas tarp koalicijos partnerių. Niekas nekalba apie politinius pokyčius, absoliučiai negirdime apie tai, kaip keisis darbai. O pokyčių, matyt, reikėtų, nes ši Vyriausybė yra nuvylusi labai daug žmonių – nuo jaunimo iki senjorų, nuo medikų iki mokytojų, nuo smulkių verslininkų iki smulkių ūkininkų. Nematome, kad ši Vyriausybė planuoja ką nors keisti, to mes tikriausiai nebesulauksime, nebesulauksime pokyčių darbuose, nesulauksime ir valdymo stiliaus pokyčių, nors man atrodo, kad stilius irgi turėtų keistis.
Taigi, politinių pokyčių nebus ir dėl to aš planuoju nepalaikyti šios naujos Vyriausybės sudėties.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, čia yra daug užsirašiusių, bet dėl protokolinio nutarimo dėl motyvų kalba po vieną. Balsuojame dėl įgaliojimų suteikimo Vyriausybei.
Šio protokolinio nutarimo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 75, prieš – 27, susilaikė 9 Seimo nariai. Protokolinis nutarimas priimtas.
Gerbiami kolegos, sveikiname Vyriausybę. (Plojimai) Kviečiame prisiekti 14 valandą.
E. Gentvilas. Replika po balsavimo.
E. GENTVILAS (LSF). Irgi prisidedu prie sveikinimų atnaujintai Vyriausybei. Kaip matome, padaryta taip, kad tai nėra atnaujinta Vyriausybė. Kolegos, lieka nuosėdos jausmas, ką ir Seimo Pirmininkas pabaigoje pasakė: „Na, čia juk protokolinis nutarimas, tai vienas – už, vienas – prieš“. Atrodo, atnaujiname Vyriausybę. Gal buvo galima leisti išsakyti nuomones? Ar mes čia taip formalistiškai – čia, kolegos, gi protokolinis. Pagalvokime, ką mes čia padarėme – žemiausio rango dokumentėlį patvirtinome, ar ne? O kiek aistrų, kiek planų, pažadų pabėgti iš postų, atsistatydinti ir taip toliau. Ir viskas baigėsi tokiu turkštelėjimu į vandenį.
PIRMININKAS. Prašau, A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš pratęsiu, ką sakė mano kolega. Didžioji drama baigėsi šnypštu, nes dar tokios Vyriausybės, kuri yra patvirtinta protokoliniu nutarimu, Lietuvoje per 28 metus nebuvo.
PIRMININKAS. M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Norėčiau kreiptis į valdančiąją daugumą ir pakviesti susitelkti rimtiems, socialiai atsakingiems darbams paskutiniais metais. Iš tiesų per pirmuosius trejus savo darbo metus iškraipėte socialinę atsakomybę Lietuvoje sumažindami mokesčius daugiausia uždirbantiems. Taip pat iškraipėte socialinę atsakomybę dabar kalbėdami apie mokesčius mažiausiai uždirbantiems, tiems, kurie nesugeba įpirkti elektromobilio ar prabangių automobilių, kurie teršia mažiau, ir nekalbate apie jokią socialinę lygybę mokestiniu požiūriu tiems, kurie turi daug nekilnojamojo turto, gauna pajamas, nuomos pajamas, ir už jas moka perpus mažiau mokesčių negu tie, kurie dirba sunkų darbą nuo 8 iki 17 valandos. Taigi kviečiu susiimti, rimtai apsvarstyti, ar jūs esate centro kairioji, ar vis dėlto dešinioji Vyriausybė, o gal tiesiog nežinote, kas esate.
PIRMININKAS. A. Matulas – replika po balsavimo.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties reikėtų sveikinti ir palinkėti Vyriausybei gerų darbų. Bet parlamente dirbu penkias kadencijas ir galiu palyginti, pavyzdžiui, kokią politiką vykdo Vyriausybė regionų atžvilgiu. Tai išties galiu atsakingai pareikšti, kad per paskutinius dvejus trejus metus situacija regionuose ženkliai blogėja dėl to, kad naikinamos, optimizuojamos įstaigos, darbo vietų mažėja, investicijos nubrauktos.
Na, o pirmą kartą noriu viešai pasakyti, kad pritariu R. Karbauskiui dėl kelių būklės. Vakar su meru ir kelių tarnybų vadovais važiavome pasižiūrėti situacijos pagal tris skundus, tai išties kelių būklė rajonuose yra tragiška. Pasvalio ir gretimų rajonų kelių tarnybų vadovai patvirtino, kad dveji metai neskiriama nė vieno euro kelių, žvyrkelių priežiūrai, nė vieno euro. Jokios kontrolės nėra, keliai iš esmės užariami. Pavyzdžiui, viename kelyje mes žiūrėjome schemą: 18 metrų pločio kelio, plius po 4 metrus į šoną valstybės zoną ūkininkai užarę. Bendrovės užarę visą zoną. Apsėta, keliai žemiau negu dirva, nes visą laiką vagos atmetimą daro į kelią, ir niekas šito nekontroliuoja. Keliai, kurie turėjo būti išasfaltuoti, net nepradėti tvarkyti. Tikrai norisi palinkėti šiai Vyriausybei, kad vis dėlto atkreiptų dėmesį ir toliau nežlugdytų regionų.
Na, apie sveikatos apsaugą nešnekėsiu, čia jau nėra ką šnekėti, čia yra tragedija.
PIRMININKAS. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, ypač naujieji ministrai, prisidedu prie sveikinimų, bet kartu noriu užjausti tris institucijas, kurios, man atrodo, daug pralaimėjo nepatvirtindamos naujos Vyriausybės programos. Visų pirma Prezidento instituciją, kuri lengvai praleido šitą Vyriausybę ir savo politinių pažadų Vyriausybės atnaujintoje programoje neįtaikė. Belieka tik selektyviai inicijuoti įstatymų projektus nepasitelkus galimybės inicijuoti pokyčius Vyriausybės programoje. Kartu užjaučiu Lenkų rinkimų akciją ir visą frakciją, nes jie nedalyvavo prieš trejetą metų keičiant šitos Vyriausybės programą. Man, kaip opozicionieriui, lieka klausimas, tai koks vis dėlto bus tas vaiko pinigų krepšelis, kuris buvo vienas pagrindinių koalicijos sudarymo elementų? Ar jis bus 70, ar jis bus 120? Koks jisai, kaip jis keisis? Ir trečioji institucija yra „Tvarka ir teisingumas“, nes jų aš nematau. Aš matau tik jų parašus, bet nematau nei idėjų, nei postų, nei atsakomybės. Gana įprasta opozicijai jaustis nuošaly, bet, man atrodo, trys institucijos, patvirtindamos šitą nepakeistą programą, stipriai pralaimėjo.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, priėmėme labai svarbų dokumentą, jam patvirtinti – gongas. (Gongas)
E. Zingeris nori kalbėti dėl vedimo tvarkos.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas Seimo Pirmininke, tą laiką panaudojau ir kitam naudingam darbui. Poryt jau mes esame Baltijos kelio išvakarėse. Labai dėkingas visiems įvairių frakcijų kolegoms, kurie pasirašė, tikrai jums dėkui, labai reikšmingą dokumentą, įvertinantį Baltijos kelio reikšmę, tarptautinę reikšmę. Jeigu leistumėte, aš jau kai ką iš Seimo vadovybės informavau, mes jį įregistruosime ir ketvirtadienį gal paskirsime – su jūsų pritarimu, jeigu bus taip nutarta, – šio reikšmingo dokumento priėmimui. Baltijos kelio reikšmė. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Taip, jums jau kolegos atsako. Kadangi neeilinė sesija, yra iniciatorių pateikta darbotvarkė, ji yra nekeičiama. Apgailestaujame, bet jo įtraukti į ketvirtadienio darbotvarkę neturime galimybės. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, dar kartą primenu, kad ministrų priesaika 14 valandą, o rytinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTSLF – frakcija „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“.