Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 16, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 217
STENOGRAMA
2022 m. lapkričio 8 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Labas rytas. Pradedame Seimo rytinį posėdį. (Gongas)
10.00 val.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Gintaro Ramono 60-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Gerbiamieji, šios dienos mūsų posėdį pradedame Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Gintaro Ramono 60-ųjų gimimo metinių paminėjimu. Dabar prašysiu visus sugrįžti į savo vietas ir pakviesiu tylos minute pagerbti signataro atminimą.
Tylos minutė
Ačiū. Kviečiu į tribūną Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Egidijų Bičkauską pasidalinti mintimis apie buvusį savo kolegą, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Gintarą Ramoną.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Egidijaus Bičkausko kalba
E. BIČKAUSKAS. Gerbiami Seimo nariai, niekados nemokėjau ir greičiausiai neišmoksiu proginių kalbų. Visados stengiausi jų atsisakyti, tačiau kai man pasiūlė čia prieš jus tarti keletą žodžių apie Gintarą Ramoną, nedvejodamas sutikau. Jaučiu jam skolą.
Kita vertus, kas gi galėtų apie jį pakalbėti, kai dauguma Gintarą žino (jeigu ir žino) tik pagal jo signatarišką pavardę, kai Gintaro pavarde nerasime nei garsių disertacijų, nei žinomų knygų. Jų gal ir būtų buvę, deja, jis paliko mus per jaunas, tačiau spėjęs betarpiškai parengti bene patį svarbiausią šiuolaikinės Lietuvos įvykį ir jame dalyvauti. Šiuose rūmuose Kovo 11-ąją tikrai jis buvo neatsitiktinai.
Kalbėti standartiškai – gimė, mirė, palaidotas… Na, gerai, gimė 1962 metais, paliko dvi dukras. Rinkti iš posėdžių protokolų ir čia garsinti jo sakytas mintis, kurias dauguma iš karto po šio posėdžio užmirš, taip pat neverta, o jeigu norite – net negintariška. Ir pats į tai žiūriu skeptiškai.
Prisiminiau, jog mano politinių prisiminimų ir apmąstymų ruošiniuose, rašytuose gerokai iki šio pasisakymo ir tikrai negalvojant jų viešinti šia proga ir iš šios tribūnos, yra keletas pastraipų, susijusių ir su Gintaru. Jums leidus, be jokio proginio jų koregavimo tiesiog pagarsinsiu.
1997 m. lapkričio 11 d. nusišovė signataras Gintaras Ramonas. Gintaras – jauniausias Nepriklausomybės Akto signataras iš Joniškio (skelbiant Nepriklausomybę jam tebuvo 27-eri). Norėjo tapti profesionaliu aktoriumi. Nepasisekė. Baigė Žemės ūkio akademiją. Prieš rinkimus į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą likimas lėmė tapti vienu iš paskutinių kolūkių pirmininkų.
Sąjūdyje nuo pat įkūrimo, kaip ir tarp centristų – Centro judėjimo kūrėjas Aukščiausiojoje Taryboje, vienas iš Centro sąjungos steigėjų. Puikiai suprantantis humorą, mokantis jį naudoti, šmaikštus, mokantis ir žinantis, ką patarti, kupinas visokiausių, net pačių nerealistiškiausių idėjų, nebijantis pats imtis organizatoriaus darbo. Nemačiau jo apniukusio ar liūdnai nusiteikusio.
Kartu su Centro judėjimu nepatekęs į Seimą 1992 metais, liko prie suskilusios geldos. Kolūkio pirmininku jau nebegrįši – kolūkių paprasčiausiai jau nebėra. Ir šiaip per dvejus metus Aukščiausiojoje Taryboje daug kas pasikeitė.
Ką daryti šiaip jau aktyviai, gal šiek tiek bohemiškai natūrai, kurią dabar visi jau žino kaip Nepriklausomybės Akto signatarą? Kapitalo ir atsargų nėra, viskas keičiasi, dažnai, kad ir laikinai, ne į gerąją pusę. Atsakingo ir kartu pinigingo darbo niekas nesiūlo, „durininko“ pareigų taip pat – juk signataras. O valgyti tai norisi. Čia dar nesklandumai šeimoje, prisidėjo ir alkoholis. Prieš lemtingą mirties pasirinkimą užsiėmė muzikinių kasečių pardavimu vietinėje universalinėje parduotuvėje. Ryšių su centristais neapleido, dirbo vietiniame skyriuje.
Kaip paskui pats atsirinkau, paskutinį kartą su juo mačiausi ir kalbėjausi neeiliniame partijos suvažiavime, kuriame mūsų kandidatu į prezidentus buvo iškeltas Valdas Adamkus, tad ir Gintaras prisidėjo prie šio proceso. Bent man jis savo negandomis nesiskundė, o, reikia pripažinti, aš jo irgi neklausiau. Negaliu sau šito atleisti, tačiau bijau, kad jis tikrai nėra vienintelis iš mano bendražygių, kurio asmeniniu gyvenimu nesidomėjau ir kurį, praėjus tam tikram laikui po artimo bendravimo, primiršau.
Kiek tokių bendražygių esame palikę nuošalyje, palikę vienus su jų problemomis, palikę tada, kai jiems tikrai reikėjo pagalbos?! Ypač apie tai galvoju atsimindamas, jog pačiu sunkiausiu Gintarui metu Joniškio savivaldybėje buvo ne kieno nors kito, o būtent centristų valdžia, centristų, kuriuos subūrė ne kas nors kitas, o Gintaras. Gal tai, jog patekę į valdžią dažnai tiesiog pamiršdavome, kam turime būti už tai dėkingi, irgi viena iš priežasčių, kad Centro sąjungos jau nebėra. Užtai gerai įvaldėme kalbėjimo aukštomis vertybinėmis materijomis meną.
Šiek tiek nutoldamas nuo Gintaro, prisimenu, kai praėjus keletui dienų po sėkmingų Sąjūdžiui rinkimų į Aukščiausiąją Tarybą 1990 metais sutikau Aukščiausiosios Tarybos pastate keletą Sąjūdžio sekretoriato darbuotojų, kaip jie patys save vadino, Sąjūdžio juodadarbių. Svorio centras, aišku, tuo momentu jau kėlėsi į Aukščiausiąją Tarybą, o jų, juodadarbių, likimu taip niekas ir nepasidomėjo. Ką galėjau, priėmiau į savo, kaip Seimo nario, Prezidiumo nario, padėjėjus, ką galėjau – vėliau į darbą atstovybėje Maskvoje, ką galėjau, užtariau žodžiu, tačiau tai buvo tik nedidelis ir tikrai ne visa apimantis veiksmas.
Su Gintaru baigėsi blogiau. Man tai buvo pamoka, tačiau ar išmokta?! Tiek nedaugžodžiaujant apie Gintarą, apie save ir apie mus visus. Ačiū, kad išklausėte. Ačiū, kad pagerbėte Gintarą Ramoną. Dėkui. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju signatarui Egidijui Bičkauskui, taip pat Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams, esantiems čia, mūsų tribūnose. Suskaičiavau, atrodo, šešis dalyvaujančius. Visiems, dalyvavusiems šiame minėjime, dėkui. Skelbiu minėjimą baigtą.
Dabar pradėsime jau mūsų įprastą posėdį ir pradėsime nuo registracijos.
Užsiregistravo 99 Seimo nariai.
10.08 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2022 m. lapkričio 8 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – šios dienos mūsų posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Seniūnų sueigoje pastabų nebuvo. Panašu, kad ir čia, salėje, jų nėra. Prieš tvirtindami darbotvarkę, tikiuosi, bendru sutarimu pritarsime, jog darbotvarkėje gali būti keletas projektų, kurie nėra įrašyti į rudens sesijos darbų programą, tai 2-5, 2-7, 2-8 klausimai, projektai Nr. XIVP-2063, Nr. XIVP-2196, Nr. XIVP-2178. Priimame bendru sutarimu, kad tie projektai gali būti darbotvarkėje. Galime bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? Ačiū, darbotvarkę patvirtiname bendru sutarimu.
10.10 val.
Sutelktinio finansavimo įstatymo Nr. XII-2690 pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-823 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2186(2) (priėmimas)
Dabar darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Sutelktinio finansavimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2186(2). Jo vienas straipsnis. Dėl straipsnio atskirai nereikia balsuoti. Dėl viso įstatymo dėl motyvų nėra pasisakančių. Balsavimą nukeliame į balsavimo intervalą.
10.11 val.
Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 2, 3, 4, 7, 9, 10, 14, 16, 19, 20, 26 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-828 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2187(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis projektas – Finansų įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2187(2). Taip pat priėmimas, taip pat vienas straipsnis. Dėl motyvų nėra pasisakančių. Balsuosime numatytu balsavimo metu.
10.11 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 11, 42, 43, 431, 432, 433, 437 straipsnių ir 1, 3 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIV-822 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2188(2) (priėmimas)
Toliau – Lietuvos banko įstatymo kai kurių straipsnių ir priedų pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2188(2). Taip pat priėmimas. Taip pat tik vienas straipsnis. Dėl motyvų niekas nepageidauja pasisakyti, balsuosime numatytu metu.
10.12 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2189(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.4 klausimas – Lietuvos banko įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2189(2). Priėmimas. Vėl tik vienas straipsnis. Dėl motyvų nėra pasisakančių, balsuosime nustatytu metu.
10.12 val.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2190(2) (priėmimas)
Toliau 1-3.5 klausimas – Finansinių priemonių rinkų įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2190(2). Vienas straipsnis. Priėmimas. Dėl motyvų nėra pasisakančių. Balsuosime nustatytu metu.
10.13 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-829 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2191(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.6 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2191(2). Priėmimas. Vienas straipsnis. Iš karto sprendžiame dėl viso įstatymo projekto. Pasisakančių nėra. Balsuosime nustatytu metu.
10.13 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 11, 14, 15, 36 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-831 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2192(2) (priėmimas)
Kitas iš šio paketo 1-3.7 klausimas – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2192(2). Priėmimas. Jo vienas straipsnis. Taip pat niekas nepageidauja kalbėti. Balsuosime nustatytu metu.
10.14 val.
Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo Nr. XIII-1257 10 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-833 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2193(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.8 klausimas – Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2193(2). Priėmimas. Vienas straipsnis. Dėl motyvų nėra kalbančių. Balsuosime nustatytu metu.
10.14 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos susitarimo dėl Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1782(2) (priėmimas)
Aptarėme darbotvarkės 1-3 klausimus, dabar 1-4 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos susitarimo dėl Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1782(2). Priėmimas. Vienas straipsnis. Pasisakančių dėl šio projekto nėra. Balsuosime numatytu metu.
10.15 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Vyriausybės sutarties dėl kapitalo investicijų skatinimo ir jų apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1849(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Vyriausybės sutarties dėl kapitalo investicijų skatinimo ir jų apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1849(2). Priėmimas. Pasisakančių nėra, vienas straipsnis. Balsuosime už visą projektą nustatytu laiku.
10.15 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1949(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1949(2). Teikėjas buvo Užsienio reikalų ministerija. Priėmimas. Vienas straipsnis. A. Skardžius pasisako už.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Labai džiaugiuosi šia sutartimi. Galbūt pajudės ir klausimas dėl susitarimo su „Statoilu“ arba dabartiniu, pakeitusiu pavadinimą „Equinor“, Norvegijos įmone, kuri bemaž dešimtmetį įsipareigojusi tiekti dujas į suskystintų gamtinių dujų terminalą.
Visi puikiai žinome, kad kiekvieni metai kainuoja apie 30 mln. eurų brangiau negu rinkos kaina už tikrai tokį neženklų kiekį – 330 mln. kubinių metrų, tiekiamų Lietuvai. Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas šioje Seimo tribūnoje prisižadėjo prieš keletą metų: tikrai nutrauksime sutartį. Sutartis Lietuvai nereikalinga, nes tai buvo įsipareigojimas tiekti būtinąjį kiekį. Tačiau kas norės atsisakyti iš Norvegijos pusės tokio pelningo sandorio lengva ranka susižerti po keliasdešimt milijonų virš rinkos kainos kiekvienais metais? Be abejo, niekas. Todėl nepavyko ponui Ž. Vaičiūnui nutraukti sutarties, nepavyksta ir gerbiamam D. Kreiviui nutraukti tos sutarties, nes norvegai nesišneka su Lietuva.
Apsukrūs konsultantai kažkada sudarė tą sutartį. Sutartis galioja, kaip žinote, nuo terminalo pradžios, tai yra nuo 2015 metų, ir galios iki 2024 metų pabaigos. Per tą laiką neteksime daugiau kaip 300 mln. eurų. Už tuos 300 mln. galėtume nusipirkti dar vieną „Independence“ laivą šiandieninėmis kainomis. Tai štai kokia apsukri sutartis. Aš manau, šis klausimas išsispręs, priėmus šį susitarimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Pastebėsiu, kad gerbiamas kolega ne apie tą sutartį, kurią mes nutraukiame, kalbėjo, apie kitą, ūkinę sutartį. Baigiame dabar su tuo projektu ir balsuosime nustatytu metu.
10.18 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų vykdomų seksualinių nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo, atsakingų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir pagalbos nukentėjusiesiems“ projektas Nr. XIVP-2210 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų vykdomų seksualinių nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo, atsakingų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir pagalbos nukentėjusiesiems“ projektas Nr. XIVP-2210. Pranešėja – I. Pakarklytė. Kviečiu į tribūną.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Laba diena, gerbiami kolegos. Pristatau jums šiandien rezoliuciją „Dėl Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų vykdomų seksualinių nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo, atsakingų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir pagalbos nukentėjusiesiems“.
Noriu jums priminti ir akcentuoti kelis faktus apie Rusijos Federacijos vykdomus seksualinius nusikaltimus Ukrainoje. Jau šiuo metu Jungtinių Tautų ekspertų komisija patvirtino daugiau kaip šimtą seksualinių nusikaltimų, kurie buvo įvykdyti Rusijos ginkluotųjų pajėgų Ukrainoje. Be abejo, mes suprantame, kad tas skaičius yra kur kas didesnis, bet jau bent tiek jų yra patvirtinta. Baudžiamosios atsakomybės procesas jau pradėtas 43 atvejais, nukentėjusiųjų amžius varijuoja nuo 4 iki 82 metų.
Kaip ir minėjau, tikrasis šių nusikaltimų skaičius, tikėtina, yra gerokai didesnis, nes apie tokio pobūdžio nusikaltimus dažnai yra nepranešama dėl stigmos, dėl gėdos, dėl kitų priežasčių. Ukrainietės moterys, kalbėdamos apie seksualinį Rusijos kareivių smurtą, pasakoja apie atvejus, kai rusai ateidavo apsiginklavę ne tik šautuvais, bet ir viagra. Ir tai yra aiškus požymis, kad šie seksualiniai nusikaltimai yra vykdomi sistemingai.
PIRMININKAS. Aš truputį atsiprašau pranešėjos, noriu kreiptis į Seimo narius. Labai jau daug tarpusavyje pasikalbėjimų ir didžiulis garsinis fonas. Aš kviesčiau, kas nori pasikalbėti, išeiti į poilsio zonas ir ten pasikalbėti, bet ne salėje. (Balsai salėje) Tikiuosi, kad išgirdote, tęsiame tada.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Apie tai, kad seksualinis smurtas yra Rusijos karinės strategijos dalis, kalba ir Jungtinių Tautų atstovai. Dar reikėtų pabrėžti, kad šie nusikaltimai nėra vykdomi tik prieš moteris – aukomis tampa ir moterys, ir vyrai, ir vaikai. Ir tas Rusijos karių žiaurumas ir nežmoniškumas traumuoja ukrainiečius ir ukrainietes – visus.
Kodėl mums svarbu yra priimti tokią rezoliuciją ir pasmerkti seksualinius nusikaltimus Ukrainoje? Seksualiniai nusikaltimai nėra vieninteliai, kurie smerkiami rezoliucijoje, tačiau, taip, akcentas yra seksualinių nusikaltimų pasmerkimas. Dėl ko tai svarbu? Seksualinio nusikaltimo auka, nukentėjęs asmuo dažnai turi daugybę stigmų ir baimių, nukentėjusiems asmenims pripažinimas, kad įvyko tas seksualinis smurtas, kad patyrė seksualinį smurtą, ateina kartu su didžiuliu gėdos jausmu, savivertės, kontrolės ir savo kūno autonomijos praradimu. Tai dažnai atgraso aukas nuo pranešimų. Taip pat ir dėl to, kad dažnai ir nebūna paslaugų, kaip su tuo tvarkytis po to. Sakau tai atsižvelgdama ir į ankstesnių karų patirtis, į Balkanų karą, kur taip pat buvo daugybė seksualinių nusikaltimų ir didžiulių žmonių patirtų traumų.
Atsisakymas pranešti apie patirtą seksualinį smurtą ir nenoras kalbėti apie tai gali lemti ilgalaikes ir stiprias traumas, kurios būna tiek fizinės, tiek psichologinės. Ir tas seksualinių nusikaltimų pėdsakas yra itin žymus ir skausmingas visuomenės audinyje, būtent todėl Rusija ir naudoja šiuos nusikaltimus kaip sisteminę priemonę naikinant ukrainiečių tautą. Kalbėjimas apie tokius nusikaltimus kaip apie itin opią problemą svarbus ne tik karo kontekste, bet svarbus ir apskritai. To reikia tam, kad mes pašalintume tas egzistuojančias stigmas ir parodytume nukentėjusiems asmenims, kad jų patirta trauma yra ne jų kaltė, kad nėra gėda pripažinti, kad patyrei smurtą, ir kad gydyti šias traumas yra labai svarbu norint išvengti ilgalaikių pasekmių.
Galiausiai ši rezoliucija nėra tik signalas nukentėjusiems asmenims, tai yra ir signalas sprendimų priėmėjams visais lygmenimis ir visose šalyse, kad mes privalome suteikti visą reikalingą tiek medicininę, tiek psichologinę, tiek visokeriopą kitokią pagalbą, nes vėlgi kitų šalių ir ankstesnių tokių skaudžių patirčių praktikos rodo, kad šių nusikaltimų atveju yra reikalinga labai specifinė kompleksinė pagalba ir visiškai kitokio pobūdžio nei įprastai. Tad taip, kaip Ukrainai reikalingi „Javelinai“ efektyviai kovoti prieš Rusijos tankų pastangas naikinti jų šalį, taip reikalinga ir mūsų pagalba karo pabėgėliams, nukentėjusiems asmenims kovojant su Rusijos pastangomis naikinti ukrainiečių visuomenę įvairiais būdais, tarp jų ir seksualiniu smurtu. Kviečiu palaikyti ir atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Matyt, iniciatyva gana aiški, niekas nepageidauja klausti. Dabar svarstymas. Tuoj pažiūrėsime, kas užsirašė diskutuoti. Nėra užsirašiusių diskutuoti.
Tada iš karto priėmimas ir gali būti išsakomi motyvai. Niekas nepageidauja ir motyvų išsakyti. Yra taip, kaip yra. Tada lieka balsavimas numatytu laiku.
10.25 val.
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1838(2) (priėmimas)
Pradėsime nagrinėti Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Mes turbūt nedaug čia galėsime pasistūmėti, nes yra pasiūlymų, bet vis dėlto pradėsime, kiek galime, kaip numatyta darbotvarkėje. Projektas Nr. XIVP-1838(2). Pranešėjas būtų L. Kasčiūnas. Kviečiu į tribūną.
Iš eilės peržvelgsime straipsnius. 1 straipsnis yra toks dėstantis visą naują redakciją. Dabar kol kas dėl jo viso nesprendžiame, o pradedame nagrinėti straipsnius pagal naują redakciją. Dėl 1 straipsnio jokių pasiūlymų ir pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu?
2 straipsnis. Čia yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Ar norėtų pranešėjas ką nors čia pakomentuoti?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gal tik vieną dalyką. Mes įvedame naują sąvoką – komendantiniai Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetai. Prie kovinių būrių komendantiniai šauliai bus tie, kurie irgi bus integruoti į gynybos planus.
PIRMININKAS. Toliau yra Seimo narių A. Ažubalio, L. Kasčiūno, P. Saudargo, V. Rakučio pasiūlymas. Būtų reikalingi 29 balsai, bet įvertinus tai, kad dabar salėje nelabai daug Seimo narių, gal nuo šio momento jau reikia viską atidėti iki balsavimo intervalo. Vis dėlto dėl pasiūlymų mes turėsime balsuoti, tai kol kas turbūt darome pauzę dėl šio projekto ir pratęsime numatytu balsavimo laiku. Ačiū kol kas pranešėjui. Tuomet nenagrinėjame ir lydimųjų projektų, kol neapsisprendėme dėl pagrindinio.
10.28 val.
Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2023 metais, įstatymo projektas Nr. XIVP-2132(2) (svarstymas)
Manau, kad galėtume imti projektus, įrašytus toliau, po balsavimo intervalo. Tai būtų 1-10 klausimas – Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2023 metais, įstatymo projektas Nr. XIVP-2132. Svarstymo stadija. Pranešėjas – J. Džiugelis. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Komitetas apsvarstė ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Taip pat išklausysime Biudžeto ir finansų komiteto išvadą, ją turėtų pateikti komiteto pirmininkas M. Majauskas. (Balsas salėje) Tuomet kviestume komiteto atstovą M. Maldeikį, jis… Ar girdi M. Maldeikis? Kviečiame M. Maldeikį pristatyti komiteto išvadą.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji. Komiteto sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Biudžeto ir finansų komiteto sprendimas – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Taip pat išklausysime Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą, ją pateiks D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Klausimas buvo svarstytas spalio 19 dieną. Posėdyje bendru sutarimu buvo pritarta sprendimo projektui iš esmės. Pateikti pasiūlymai pagrindiniam komitetui, jis vėliau irgi jiems pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme visas komitetų išvadas.
Dabar diskusija. Yra užsirašęs V. Gapšys. Kviečiu į tribūną.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, mes tradiciškai kiekvienais metais darome faktiškai tą pačią procedūrą ir tradiciškai galima grįžti prie to paties klausimo iš naujo, tai yra ar teisingai mes paskaičiuojame, kiek reikėtų didinti bazinį dydį? Mes galime kalbėti apie tai turbūt valandų valandas, bet leiskite man koncentruotai pasakyti kelis dalykus. 2009 metais konservatorių vadovaujama Vyriausybė nusprendė, kad mūsų valstybei yra nepakeliamas iššūkis turėti bazinį dydį, kuris pagal tuometinius skaičiavimus, išvertus į eurus, įvertinus mokestinės sistemos pasikeitimus, turėtų būti apie 183 eurus. Ir per tą laiką mes taip ir nesugebėjome pasiekti to dydžio atstatymo, nors krizės baigėsi, prasidėjo naujos krizės. Dabar vos vos perlipame tą kartelę.
Bet ar teisingai mes įvertinome visus valstybės tarnautojų lūkesčius ir visus valstybės lūkesčius? Per kelias savaites Darbo partijos frakcija susitiko su nemažai įvairių institucijų atstovų, taip pat teko išklausyti įvairių institucijų atstovus Biudžeto ir finansų komitete. Faktiškai didžiausias nusiskundimas iš tokių institucijų kaip Generalinė prokuratūra, teisėjai yra darbuotojų darbo užmokestis. Ir kalbama ne tik apie pačius prokurorus ar pačius teisėjus, kalbama apie jų padėjėjus, tuos žmones, kurie padeda atlikti tą svarbų darbą.
Jeigu mes kalbėsime apie tai, kad Vyriausybė nusprendė Valstybės tarnybos įstatymą pakeisti, pakoreguoti ir taip lyg išspręsti dalies tų asmenų atlyginimus, tačiau horizontaliai taip ir nėra iš esmės išsprendžiama problema. Mes patys save apgaudinėjame, kad visi esame dar kažkurioje krizėje ir nesugebame horizontaliai per tą bazinį dydį, kas ir buvo planuota, pakelti valstybės tarnautojų atlyginimų iki padoraus lygio. Taip, galbūt pavienius klausimus mes išsprendžiame pavieniui spręsdami tas situacijas, gal kam nors duodame priedą, gal kam nors pakeliame kategoriją, bet horizontaliai viso to lūkesčio mes nepakeliame ir nesuderiname mūsų lūkesčių ir galimybių.
Galime kalbėti apie tai, kad mes turime didelę naštą ir iš tikrųjų našta būtų nemaža padidinti bazinį dydį reikšmingesniais dydžiais, bet atkreipkime dėmesį, pasižiūrėkime į rodiklius, kokius turėjome 2009 metais ir kokius turime 2022 metais. Valstybės biudžeto dydis yra ryškiai skirtingas. Dar daugiau, pasižiūrėkime į infliacijos rodiklius – nuo 2009 metų iki dabar vartotojų kainų indeksas pakilo maždaug 50 %, apie 30 % per tuos šios kadencijos metus. Todėl mes turime įsivertinti tuos dalykus ir numatyti realius bazinius dydžius.
Šiandienis sprendimas yra labai sunkus kompromisas. Taip, geriau balsuoti yra už, pakelti bazinį dydį bent tais keliais eurais ir judėti į priekį, bet jisai nėra esminis valstybės sprendimas. Nematau aš to sprendimo ir su valstybės tarnybos reforma. Todėl aš sakau, kad šiuo atveju mes neįgyvendinome Konstitucinio Teismo nutarimo, mes nesielgiame konstituciškai ir neatsižvelgiame į visą situaciją tokią, kokia yra valstybėje, ir neapmokame valstybės tarnautojų darbo taip, kaip privalėtume tai padaryti. Todėl aš manau, kad šita situacija verta yra ir didesnio panagrinėjimo, nei įvyko dabar, šią sesiją, ir, aš manau, jeigu jinai nebus sprendžiama iš esmės, ji verta ir Konstitucinio Teismo įsikišimo, įvertinant, ar vis dėlto mes nepažeidžiame Konstitucijos nedidindami, atsižvelgiant į infliaciją, ir valstybės tarnautojų atlyginimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pažiūrėsime, ar bus pasisakančių dėl motyvų. T. Tomilinas – už.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, norėčiau išgirdęs kolegos V. Gapšio pasisakymą tikrai paantrinti jam ir pasakyti, kad mane iš tiesų labai stebina ir viešojoje erdvėje, kai svarstant tokius klausimus faktiškai nekyla viešų diskusijų. Susidomėjimas praeitoje kadencijoje kiekvienu žingsniu dėl valstybės tarnybos ir tarnautojų bazinės pareiginės algos sulaukdavo didžiulių debatų, ginčų, spaudimo. O dabar tema faktiškai neaptarinėjama, išskyrus nevykusią valstybės tarnybos reformą, kuri net nesugebėjo pereiti teisininkų filtro. Tai visų pirma parodo, kad neblogai veikia socialinio dialogo institutas. Mes puikiai žinome, kad šitas bazinis dydis yra profesinių sąjungų ir Vyriausybės derybų rezultatas. Rezultatas tikrai vidutinis. Jeigu būtų buvę daugiau diskusijų, jeigu būtų buvę daugiau viešo spaudimo iš mūsų visų, galėjo būti kur kas geresnis.
Žinoma, visiškai pritariu kolegai, būtent bazinio dydžio universalumas ir turėtų būti esminis valstybės tarnybos efektyvumo didinimo įrankis. Visi kiti bandymai iš paukščio skrydžio, iš elito, iš valstybės tarnautojų elito, tai yra vadovų, teisių sustiprinimo taško bandyti pagerinti viešųjų institucijų kokybę tikrai neatlaiko kritikos, reikia eiti būtent bazinio dydžio fundamentalaus kėlimo keliu. Tikiuosi, kad jeigu to nedarys ši Vyriausybė, tai darys būsima Vyriausybė.
PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau pasisakančių nėra. Balsuosime dėl šio projekto balsavimo metu. Jis bus po 14 minučių.
10.36 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 721 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2126(2), Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721, 73, 753, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2127(2) (svarstymas)
Dabar tęsiame vėlesnių projektų svarstymą. Tai būtų 1-11.1 ir 1-11.2 klausimai – Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo projektai. Svarstymo stadija. Pranešėjas – A. Žukauskas. Jis turėtų pateikti Švietimo ir mokslo komiteto išvadas. Prašyčiau paskelbti išvadas dėl abiejų projektų.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus komitetas svarstė. Komiteto sprendimas buvo pritarti abiem pataisymams.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti niekas neužsirašė. Pasiūlymų, kuriuos reikėtų aptarti, dėl šių projektų neturime. E. Pupinis dėl motyvų. Dėkui.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų turbūt nėra čia prieštaraujančių, kad vis dėlto dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimai augtų. Iš tikrųjų tiek Vyriausybės programoje, tiek buvo perkelta ir į politinių partijų susitarimą, kad vis dėlto yra tam tikra problema, kuomet mokslo darbuotojų kelio asmenys nesirenka. Iš tikrųjų žiūrint į bendrą statistiką, vis dėlto Lietuvoje mokslo darbuotojų ir tyrėjų skaičius mažas. Daug ką, savaime suprantama, lemia atlyginimai.
Džiaugiuosi, kad dar praeitoje kadencijoje buvo pradėti tam tikri žingsniai ir tie žingsniai tęsiami. Iš tikrųjų turbūt visiems reikia palinkėti, kad pasiektume tikslą, kad vis dėlto dėl mokslo darbuotojų, tyrėjų, dėstytojų atlyginimų būtų tikrai pasiektas užsibrėžtas tikslas – 150 vidutinių šalies atlyginimų dydis.
Manau, kad laukia dar gana sudėtingas kelias, tačiau žiūrint ir šių metų biudžetą, nors vis dėlto jis yra gana sudėtingas, iš tikrųjų ekonominė situacija nėra iš lengvųjų, vis dėlto vykdome savo įsipareigojimus ir tą susitarimą, manau, įgyvendinsime laiku. Siūlau balsuoti už ir toliau tęsti pradėtą darbą didinant mokslo tyrėjų ir darbuotojų atlyginimą.
PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai išsakyti. Balsuosime per nustatytą intervalą, iki jo liko 10 minučių. Galime tęsti ikipietinių projektų svarstymą.
10.40 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1950(2) (svarstymas)
Dabar darbotvarkės 1-12 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1950(2). Svarstymo stadija. Vėl kviečiu pranešėją A. Žukauską pateikti Švietimo ir mokslo komiteto išvadą.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiamieji Seimo nariai, spalio 12 dieną komitetas svarstė šį klausimą. Turėjome Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą pakeisti iš vienaskaitos į daugiskaitą žodžius „Besimokančių senjorų diena“. Komitetas bendru sutarimu pritarė, kad spalio 1 diena būtų Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena, Besimokančių senjorų diena.
PIRMININKAS. Dėkui. V. Rakutis yra užsirašęs diskutuoti. Kviečiu į tribūną.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, praeitą kartą, kai kalbėjome apie šią svarbią dieną ir šį pasiūlymą, išgirdome skeptiškų nuomonių: o kam to reikia? Yra Pagyvenusių žmonių diena ir viskas ten aišku, kam čia reikia tuos besimokančius mūsų senjorus kaip nors pagerbti. Kadangi su šiuo reikalu turiu tam tikrą ryšį, esu dalyvavęs trečiojo amžiaus universitetų veikloje, noriu pasakyti, kad tai yra labai svarbi veikla.
Pagyvenusio amžiaus žmonių mūsų visuomenėje daugėja ir daugės artimiausiu metu. Kaip jie elgsis, būdami pensininkai, koks jų gyvenimas, kokia bus jo kokybė, didžia dalimi priklauso ir nuo tokių simbolinių žingsnių, kokius šiandien mes žengiame mūsų Lietuvos Seime. Kadangi žmonės, dalyvaudami visame švietimo procese, išgyvena visavertį gyvenimą ir daugelis iš jų įgyvendina savo senas svajones, šis svajonių įgyvendinimas padaro jų gyvenimą labai prasmingą.
Tie žmonės yra aktyvūs mūsų visuomenės nariai. Tie žmonės yra aktyvūs ir politiniame gyvenime. Todėl šis pritarimas šiai šventei iš esmės paskatins daugiau žmonių jungtis prie šių organizacijų, prie trečiojo amžiaus universitetų ir mūsų senjorų gyvenimas bus prasmingesnis ir tikrai geresnis. Todėl siūlau pritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl motyvų, pažiūrėsime, taip, yra užsirašiusių. B. Pietkiewicz galėtų pasisakyti, bet jos nėra. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų turbūt visi žinome trečiojo amžiaus universitetų svarbą, džiaugiamės, kad jie stiprėja, auga. Ir mūsų apygardoje, Utenoje, teko dalyvauti jiems švenčiant. Jau dešimt metų veikia universitetas, veikia fakultetai. Iš tikrųjų manau taip pat – nereikia gesinti iniciatyvų, nors ir skeptiškai kai kurie žiūri į tų dienų atsiradimą, nereikia gesinti iniciatyvų, kai bendruomenės prašo. Jeigu yra noras sutapatinti tai su mokslo metų pradžia, tikrai pritariu tam sprendimo projektui ir siūlau pritarti pakeitimui ir papildyti tą dieną taip, kaip pageidauja trečiojo amžiaus universitetai. Siūlau pritarti – už.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuosime dėl projektų per numatytą intervalą.
10.44 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 7, 9 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1961(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1961(2). Svarstymo stadija. Kaimo reikalų komiteto išvadą turėtų pateikti V. Jukna. Kviečiu į tribūną.
V. JUKNA (DPF). Dėkui. Kaimo reikalų komitetas apsvarstė tris gautus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus ir pritarė vienbalsiai, balsavus visiems 7 komiteto nariams už. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskutuoti niekas nebuvo užsirašęs, dėl motyvų taip pat. Balsuosime numatytu laiku.
10.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Danielio Lupshitzo peticijos“ projektas Nr. XIVP-2216 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dar turėdami šiek tiek laiko galime apsvarstyti peticijas, nutarimus dėl kai kurių peticijų. Kviečiu į tribūną E. Pupinį, Peticijų komisijos pirmininką, ir pradėsime svarstyti pirmąją iš peticijų ir nutarimų – projektą Nr. XIVP-2216, tai būtų „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Danielio Lupshitzo peticijos“ projektas. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Peticijų komisija D. Lupshitzo peticiją iš esmės išnagrinėjo šių metų spalio 26 dieną ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę gyventi į kitas valstybes ir įgiję jų pilietybę, galėtų būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad referendumu nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies įstatymu negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos Respublikos gyventi į kitas valstybes išvykę ir įgiję tų valstybių pilietybę, gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais. Referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo – gimimu įgytos Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo įgijus kitos valstybės pilietybę – turėtų vykti 2024 metais kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimais.
Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti gerbiamo D. Lupshitzo peticiją.
PIRMININKAS. Niekas klausti neužsirašė. Svarstymas. Diskutuoti niekas neužsirašė. Priėmimas. Dėl priėmimo taip pat niekas neužsirašęs, tai balsuosime numatytu laiku.
10.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Jadvygos Rutkauskaitės peticijos“ projektas Nr. XIVP-2217 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas – Seimo nutarimo „Dėl Peticijų komisijos išvados dėl Jadvygos Rutkauskaitės peticijos“ projektas Nr. XIVP-2217. Taip pat pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Peticijų komisija J. Rutkauskaitės peticiją iš esmės išnagrinėjo šių metų spalio 26 dienos posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti peticijoje pateiktus pasiūlymus papildyti Civilinio kodekso 3.135 straipsnį 2 dalimi ir nustatyti, kad, nesant šio straipsnio 1 dalyje nurodytų artimųjų giminaičių, prie artimųjų giminaičių priskiriami asmenys, kurių giminystės ryšiai siekia iki trečiojo ir ketvirtojo laipsnio, taip pat pakeisti Civilinio kodekso 3.269 straipsnio 7 punktą ir nustatyti asmenų, kurie gali būti skiriami vaiko globėjais (rūpintojais), amžiaus ribą iki 70 metų.
Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Socialinių reikalų ir darbo ministerijos ir Teisingumo ministerijos nuomones, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas užtikrina galimybę parinkti globėją atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, įvertinti būsimo globėjo (rūpintojo) asmenybę, nustatyti jo pasirengimą tinkamai rūpintis būsimu globotiniu. Vien tai, kad nesant artimųjų giminaičių prie jų būtų priskiriami asmenys, kurių giminystės ryšiai siekia iki trečiojo ir ketvirtojo laipsnio, savaime nelemtų, jog tie asmenys galėtų būti paskirti vaiko globėjais (rūpintojais). Vaiko globa (rūpyba), jeigu kalbame apie vaiko nuolatinę globą, – ilgalaikis procesas, tai yra iki vaikui sukaks 18 metų, todėl vaiko galimybė augti konkrečioje šeimoje turi būti vertinama ne tik globos nustatymo momentu, tačiau ir ilgalaikėje perspektyvoje, būtent todėl svarbiu aspektu tampa globėjo amžius.
Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti gerbiamos J. Rutkauskaitės peticiją.
PIRMININKAS. Niekas neužsirašė nei klausti, nei pasisakyti. Svarstymas. Irgi nematome užsirašiusių. Priėmimas. Dėl motyvų taip pat nėra užsirašiusių. Balsuosime numatytu laiku.
10.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Laimio Liuizos peticijos“ projektas Nr. XIVP-2218 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Ir paskutinė, trečioji, peticija ir Seimo nutarimo projektas Nr. XIVP-2218 dėl L. Liuizos peticijos. Pateikimas, svarstymas, priėmimas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Peticijų komisija L. Liuizos peticiją iš esmės išnagrinėjo spalio 26 dienos posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti šioje peticijoje pateiktą pasiūlymą nustatyti, kad asmenims, netekusiems 80 % darbingumo, šalpos neįgalumo pensijų išmokų gavimo laikas būtų prilyginamas pensijų socialinio draudimo stažui.
Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonę, kad pensijų sistema Lietuvoje yra grindžiama socialiniu draudimu. Laikotarpių, kuriais asmenys nemokėjo ar už juos nebuvo mokamos socialinės draudimo įmokos, bei laikotarpių, nesusijusių su socialinio draudimo išmokų gavimu, įskaitymas į stažą paneigtų socialinio draudimo sistemos esmę, nes asmenims į stažą būtų įtraukti laikotarpiai, kuriais jie nebuvo drausti pensijų socialiniu draudimu ir (ar) už juos nebuvo mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos. Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti L. Liuizos peticiją.
PIRMININKAS. Taip pat niekas neužsirašė nei klausti, nei pasisakyti. Svarstymas. Nėra užsirašiusių. Priėmimas. Dėl motyvų taip pat niekas nepageidauja kalbėti. Balsuosime balsavimo laiku, kurį jau kaip tik ir pasiekėme. Balsavimą pradėsime eilės tvarka.
10.51 val.
Sutelktinio finansavimo įstatymo Nr. XII-2690 pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-823 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2186(2) (priėmimo tęsinys)
Pirmiausia darbotvarkėje įrašytas 1-3.1 klausimas – Sutelktinio finansavimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2186(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115: už – 112, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.52 val.
Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 2, 3, 4, 7, 9, 10, 14, 16, 19, 20, 26 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-828 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2187(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis projektas Nr. XIVP-2187(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120: už – 116, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.53 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 11, 42, 43, 431, 432, 433, 437 straipsnių ir 1, 3 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIV-822 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2188(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas lydimasis – Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2188(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120: už – 116, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.54 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2189(2) (priėmimo tęsinys)
Dar vienas lydimasis – Lietuvos banko įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2189(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120: už – 116, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.55 val.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2190(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas lydimasis 1-3.5 klausimas – Finansinių priemonių rinkų įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2190(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 121: už – 117, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.56 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-829 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2191(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas lydimasis, 1-3.6 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2191(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123: už – 120, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.57 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 11, 14, 15, 36 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-831 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2192(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas lydimasis, 1-3.7 klausimas – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2192(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 124: už – 118, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.57 val.
Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo Nr. XIII-1257 10 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-833 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2193(2) (priėmimo tęsinys)
Ir paskutinis iš šio paketo darbotvarkės 1-3.8 klausimas – Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2193(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120: už – 117, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.58 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos susitarimo dėl Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1782(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos susitarimo dėl Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1782(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 121: už – 120, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.59 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Vyriausybės sutarties dėl kapitalo investicijų skatinimo ir jų apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1849(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Vyriausybės sutarties dėl kapitalo investicijų skatinimo ir jų apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1849(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 124 Seimo nariai: už – 124, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.01 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1949(2) (priėmimo tęsinys)
Ir paskutinis tokio pobūdžio projektas – tai įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1949(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 123, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.02 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų vykdomų seksualinių nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo, atsakingų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir pagalbos nukentėjusiesiems“ projektas Nr. XIVP-2210 (priėmimo tęsinys)
Toliau – Seimo rezoliucijos „Dėl Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų vykdomų seksualinių nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo, atsakingų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir pagalbos nukentėjusiesiems“ projektas Nr. XIVP-2210. Priėmimas.
Jokių pataisų nebuvo. Balsuojame, kad priimtume rezoliuciją be jokių pataisų.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 118 Seimo narių: už – 118, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Rezoliucija priimta. (Gongas)
Nors, matau, kolega L. Kasčiūnas pasiruošęs žygiui, bet dabar kol kas praleisime Šaulių sąjungos paketą. Balsuosime dėl tų projektų, dėl kurių likęs tik balsavimas, be jokių pasiūlymų. Balsavimo intervalo pabaigoje paliksime Šaulių sąjungos paketą.
11.03 val.
Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2023 metais, įstatymo projektas Nr. XIVP-2132(2) (svarstymo tęsinys)
Balsuosime dėl 1-10 klausimo – Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2023 metais, įstatymo projektas Nr. XIVP-2132(2). Balsuosime, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 111, prieš nėra, susilaikė 8. Po svarstymo yra pritarta.
11.04 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 721 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2126(2), Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721, 73, 753, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2127(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau balsuosime dėl 1-11 klausimo. Čia yra paketas, du Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo projektai Nr. XIVP-2126(2) ir Nr. XIVP-2127(2).
Balsuosime, ar pritariame po svarstymo šiems dviem įstatymų projektams.
Balsavo 125 Seimo nariai: už – 122, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo projektams pritarta.
11.05 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1950(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1950(2). Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 100, prieš – 4, susilaikė 8. Po svarstymo projektui pritarta.
11.06 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 7, 9 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1961(2)ES (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 7, 9 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1961(2). Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 7. Po svarstymo projektui pritarta.
11.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Danielio Lupshitzo peticijos“ projektas Nr. XIVP-2216 (priėmimo tęsinys)
Dabar trys nutarimai dėl peticijų. Pirmiausia – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Danielio Lupshitzo peticijos“ projektas Nr. XIVP-2216. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 116 Seimo narių: už – 110, prieš – 1, susilaikė 5. Nutarimas priimtas. (Gongas)
11.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Jadvygos Rutkauskaitės peticijos“ projektas Nr. XIVP-2217 (priėmimo tęsinys)
Toliau kitas nutarimo projektas dėl peticijos – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Jadvygos Rutkauskaitės peticijos“ projektas Nr. XIVP-2217. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 118 Seimo narių: už – 109, prieš – 1, susilaikė 8. Nutarimas priimtas. (Gongas)
11.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Laimio Liuizos peticijos“ projektas Nr. XIVP-2218 (priėmimo tęsinys)
Ir paskutinis nutarimas dėl peticijos – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Laimio Liuizos peticijos“ projektas Nr. XIVP-2218. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 120: už – 113, prieš – 1, susilaikė 6. Nutarimas priimtas. (Gongas)
11.10 val.
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1838(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar jau grįžtame prie Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo. Buvome sustoję prie 2 straipsnio 4 dalies, kur yra Seimo narių A. Ažubalio, L. Kasčiūno, P. Saudargo ir V. Rakučio pasiūlymas. Aš taupydamas laiką siūlau sutarti, kad visiems pasiūlymams remti yra 29 Seimo nariai, kad nereikėtų kiekvieną kartą tikrinti.
Iš karto suteikčiau žodį. Nežinau, kuris iš autorių. A. Ažubalis pristatytų pasiūlymą?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamas Jurgi ir kolegos.
PIRMININKAS. Kalbėkite per mikrofoną, negirdime.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Rimtai kalbant, čia tikriausiai diskutuojame apie mūsų vieną pasiūlymą, kuris buvo, sakyčiau, pražiūrėtas. Esminis pasiūlymas dėl to, kad ši organizacija nebebus savarankiška. Ji 103 metus buvo savarankiška. Taigi dabar ši pataisa pabandys išgelbėti situaciją ir grąžins buvusią padėtį, tai, kad Šaulių sąjunga yra savaveiksmė ir savistovi organizacija. Todėl aš siūlau palaikyti ją, nes, nepaisant to, kad Šaulių sąjungos vadovybę nuo šiol kuruos Vyriausybė, o ne Krašto apsaugos ministerija, vis dėlto įstatymo nuostata, kad tai yra savarankiška organizacija, teikia vilties, kad sprendimai, kuriuos priims šauliai, nebus vien tik politikų inspiruoti, kad ir šauliai turės galimybę pasisakyti ir pasakyti savo žodį.
Džiaugiuosi, kad pasirašė ir mano kolegos L. Kasčiūnas ir P. Saudargas. Taigi siūlau paremti šitą pataisą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Jurgi, komitetas vienbalsiai pritarė šiai pataisai ir įtvirtino žodžius „savanoriška ir savaveiksmė sukarinta asociacija“.
PIRMININKAS. Dėl motyvų, matau, tik kur užsirašė. Čia komitetas bendru sutarimu pritarė, tai galbūt pritariame bendru sutarimu? Nematau prieštaravimų, priimame pasiūlymą bendru sutarimu.
Teisės departamento dvi pastabos. Prašau komiteto komentarų.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mes pritarėme joms, tai techninio pobūdžio pastabos.
PIRMININKAS. Priimame tas atitinkamas nuostatas su Teisės departamento pastabomis. Kas nedažnai būna, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pastabos. Klausome komiteto pozicijos dėl jų.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mes iš dalies pritarėme, nes nusprendėme palikti žodį „komendantiniai“ Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetai, o Kalbos komisija siūlė išbraukti šitą žodį. Vienbalsiai komitetas pritarė, nes mes komendantinius matome kaip dar vieną labai svarbią Šaulių sąjungoje esančią kategoriją, kurią integruosime į gynybos planus. Todėl pritarimas iš dalies.
PIRMININKAS. Tai čia vėl, kaip ir dėl Teisės departamento pasiūlymo, balsuoti nereikia, mes priimame taip, kaip suredagavo komitetas.
Dar viena Teisės departamento pastaba. Žiūriu, kad čia mes nepasimestume. Čia Teisės departamento pastaba dar buvo, komitetas pritarė ir suredagavo.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Tikrai taip, Jurgi. Mes dar turėjome papildomas 22 pastabas, iš jų 19 buvo techninio pobūdžio. Mes joms pritarėme: vienai iš dalies, o kitoms dviem ne.
PIRMININKAS. Gerai. Paminėjome visas pastabas ir pasiūlymus dėl šio 2 straipsnio. Galime priimti jį bendru sutarimu? Priimame. 3 straipsnis. Jokių pastabų neturime, priimame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio turime Teisės departamento keletą pastabų. Visoms komitetas pritarė. Ar norėtumėte pakomentuoti?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Techninio pobūdžio pastabos. Mes į jas atsižvelgėme ir suredagavome tekstą pagal tas pastabas.
PIRMININKAS. Priimame šį straipsnį su Teisės departamento integruotomis pastabomis.
Toliau dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimame šį straipsnį bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento viena pastaba, jai komitetas pritarė. Ar norite pakomentuoti?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Tik patvirtinu tai, ką jūs sakėte, kad pritarėme.
PIRMININKAS. 6 straipsnį priimame su šia integruota pastaba. Dėl straipsnių nuo 7 iki 11 imtinai jokių pastabų nėra. Priimame šiuos straipsnius bendru sutarimu. Dėl 12 straipsnio buvo Teisės departamento pastaba. Tiksliau, dvi pastabos.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Abiem pritarta.
PIRMININKAS. Abiem pritarta. Priimame šį straipsnį su tomis dviem priimtomis pastabomis. Dėl 13 straipsnio taip pat yra daug Teisės departamento pastabų – viena, dvi, trys, keturios.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Jeigu galima, aš pakomentuosiu vieną iš jų, nes kitoms pritarėme, o vienai pritarėme iš dalies. Performulavome, kad Krašto apsaugos ministerija ne administruoja, o koordinuoja krašto apsaugos sistemos institucijų bendradarbiavimą su Šaulių sąjunga.
PIRMININKAS. Taip, komitetas įvertino Teisės departamento pastabas. Priimame 13 straipsnį su komiteto pasiūlyta šio straipsnio redakcija. 14, 15, 16, 17, 18 straipsniai ir iki 29 straipsnio imtinai. Dėl šių straipsnių pasiūlymų nėra, tai galime priimti juos bendru sutarimu. Priimame. Dėl 30 straipsnio yra Seimo narių J. Jaručio, V. Rakučio, A. Verygos pasiūlymas. Kas pristatys? J. Jarutis turbūt pirmasis parašytas. (Balsai salėje) A. Veryga?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Mūsų pasiūlymas yra labai paprastas. Mes siūlome pailginti Lietuvos šaulių sąjungos vado kadenciją nuo trejų iki ketverių metų. Argumentai yra labai paprasti. Visgi organizacija yra tikrai didelė, sudėtinga ir vadui išsikeltus tam tikrus organizacijos augimo tikslus per trejus metus pasiekti būna sudėtinga. Mes siūlome tiesiog nustatyti ilgesnę Šaulių sąjungos vado kadenciją.
PIRMININKAS. Komiteto…
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Komitetas vienbalsiai pritarė šiai idėjai.
PIRMININKAS. Kolegos, kai toks vienbalsis pritarimas komitete, gal galime priimti pasiūlymą bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, priimame. Ir dėl šio straipsnio dar yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas nepritarė.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai trumpai. Teisės departamentas siūlė paminėti įstatymo projekto pabaigoje registruotus naujus įstatymų projektus dėl atlyginimų, bet mes nutarėme to nedaryti, nes dar neaišku, ar jie bus priimti.
PIRMININKAS. Gerai. Tada priimame šį 30 straipsnį su priimtu pasiūlymu, be Teisės departamento pastabos. Priimame bendru sutarimu.
31 straipsnis. Teisės departamento pastaba pateikta. Prašau, komiteto nuomonė.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, tai yra teisinės jurisdikcijos reikalai. Patvarkėme detales ir jai pritarėme.
PIRMININKAS. Taigi priimame 31 straipsnį su Teisės departamento pastaba.
Dėl 32 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip pat techninio pobūdžio pastaba. Pritarėme.
PIRMININKAS. Priimame 32 straipsnį su šia pastaba.
Dėl 33 straipsnio taip pat viena Teisės departamento pastaba.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, pritarta jai.
PIRMININKAS. Priimame 33 straipsnį su šia pastaba. Dėl 34 straipsnio pastabų nėra. Priimame šį straipsnį bendru sutarimu. Dėl 35 straipsnio yra Teisės departamento pastabų.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Abiem pritarėme.
PIRMININKAS. Pritarta abiem. Priimame šį straipsnį su integruotomis dviem Teisės departamento pastabomis. Dėl 36, 37, 38, 39 iki 49 straipsnio imtinai jokių pastabų, pasiūlymų nėra gauta. Priimame šiuos straipsnius bendru sutarimu. Dėl 50 straipsnio yra Teisės departamento pastaba.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Atsižvelgėme ir pritarėme.
PIRMININKAS. Taip. 50 straipsnį priimame su integruota Teisės departamento pastaba. Dėl 51, 52, 53, 54, 55 straipsnių pastabų nėra. Priimame šiuos straipsnius bendru sutarimu. Dėl 56 straipsnio yra Teisės departamento pastaba.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Pritarėme jai.
PIRMININKAS. Priimame šį straipsnį su minėta pastaba. Dėl 57, 58, 59 straipsnių nėra pasiūlymų. Priimame šiuos straipsnius bendru sutarimu.
Dabar grįžtame ir tada bendru sutarimu priimame visą naujos redakcijos įstatymą perteikiantį 1 straipsnį. Priimame bendru sutarimu. Ir jau dėl 2 straipsnio dėl viso įstatymo projekto yra Teisės departamento pastaba.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Jai pritarta.
PIRMININKAS. Ne, parašyta, kad nepritarta.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Patikslinkite, apie kurį jūs?
PIRMININKAS. Dėl 2 straipsnio, paskutinio.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Dėl 2 straipsnio, labai atsiprašau, taip. Atleiskite. Teisės departamentas priminė rekomendaciją, kad galbūt reikėtų vengti įstatymuose, kai viena dalis įsigalioja vienu metu, kita kitu. Kalbant apie Šaulių sąjungos tvarkos įsigaliojimą, mes siūlėme labai paprastą dalyką, kad nuo gruodžio 1 dienos įsigaliotų tvarka dėl paskyrimo, o jau pats įstatymas įsigaliotų nuo sausio 1 dienos, ir vienbalsiai pritarėme nepritarti Teisės departamento pastabai.
PIRMININKAS. Priimame šį straipsnį be Teisės departamento pastabos. Dėkoju pranešėjui.
Dabar motyvai dėl viso projekto. R. Žemaitaitis pasisakys prieš.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų pirminė mano pozicija buvo žiūrint, ar bus pritarta kolegos A. Ažubalio pasiūlymui, tačiau komitetas pritarė. Aišku, keista, kad kolega iš valdančiosios daugumos net du kartus turėjo stengtis, kad jo projektas, jo idėja eitų, bet iš esmės jo projektu nebus išsprendžiami esminiai dalykai – Šaulių sąjungos pavaldumas, kontrolė ir panašiai.
Ne taip seniai mes Lietuvoje matėme skandalą, kai vidaus reikalų ministrė kitam generolui liepė prieš ateinant į kabinetą nusirengti, parodyti, ar neturi pasiklausymo įrangos, paprašė lūpdažio ar ten batelio, ar dar ko nors. Kas gali paneigti, kad atėjus naujam šaulių vadui, vienam ar kitam, prašyti finansavimo iš Vyriausybės arba iš valstybės vėl nebus prašoma nusirengti, pademonstruoti savo sudėjimą ir fizines galimybes. Iš tiesų, gerbiami kolegos, man jūsų seksualiniai norai arba seksualinės vaizduotės daryti priklausomus generolus nuo politikų kelia iš tikrųjų labai dideles abejones valstybės saugumu. Po to bus svarstomas konkretus klausimas dėl komisijos sudarymo tirti vidaus reikalų ministrės elgesį, ar po ketverių penkerių metų mes nesudarysime dar vienos komisijos, kuri tirtų Šaulių sąjungos finansavimą, Šaulių sąjungos vadų paskyrimą ir apskritai tai, kas vyksta Šaulių sąjungoje.
Išties, kolegos, aš siūlyčiau susilaikyti, tokiam projektui nepritarti. Iš esmės grįžti prie jo jau pasibaigus savivaldos rinkimams, jau pasibaigus toms diskusijoms ir pabaigus būtent Vidaus reikalų ministerijos sudarytai darbo grupei tirti, ar ministrė neperžengė… vienais ar kitais atvejais reikalaudama kažko iš generolų.
PIRMININKAS. Už pasisako L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Žinote, kartais aš išgirstu tokias pozicijas ir neturiu žodžių: pusę metų rinkome pasiūlymus, analizavome, dėliojome koncepcijas ir po to kažkas atsistoja ir visai ne iš tos operos.
Kolegos, padarytas rimtas darbas. 30 metų Šaulių sąjunga buvo tikrai stipri organizacija, apie kurią mes daug žinojome. Bet jeigu aš jūsų paklausčiau, ar jūs žinote, kaip ji buvo integruota į Lietuvos gynybos planus, išskyrus koviniai šauliai, jūs man nieko neatsakytumėte, nes ji nebuvo integruota. Šituo įstatymu mes integruojame. Ir, pavyzdžiui, komendantinių šaulių kategorija, kurią sukuriame, ir visas algoritmas, kurį numatome, kaip juos, kai jie jau pasirengę, turi įgūdžių, integruoti į gynybos planus, yra šio įstatymo dalis. Lygiai taip pat, pavyzdžiui, mokymo centras. Šita organizacija iki šiol neturėjo mokymo centro, mes jį reglamentuojame įstatyme, mes numatome jo steigimą. Tai yra galimybė ugdyti šaulių įgūdžius – ir karinės gynybos įgūdžius, ir ginkluoto pasipriešinimo, ir neginkluoto pasipriešinimo, ir civilinės gynybos, ir panašiai. Šiek tiek plečiasi ir tų iššūkių spektras, todėl mes tai irgi atliepiame.
Kitaip tariant, dabar Šaulių sąjunga pagal šitą įstatymą turės ir kovinius šaulius, komendantinius šaulius, kurie užtikrintų užnugarį, ne kinetinius, tai ginkluoto pasipriešinimo šaulius, kurie padėtų savivaldai ir civilinei gynybai, ir jaunuosius šaulius. Ir labai tos keturios kategorijos, manau, leistų mums stiprinti šitą organizaciją, ir svarbiausia – visiems žmonėms, kurie norės rasti vietą gynyboje, mūsų piliečiai, kurie klausia, koks mano vaidmuo gynyboje, rasti vietą per Šaulių sąjungą. Taip mes užtikrintume visuotinės gynybos principą, kuris taptų ne šiaip dar viena butaforine fraze, bet realiu kūnu. Mes ir siūlome tai padaryti.
Kviečiu visus balsuoti už. Ir labai ačiū visai opozicijai, kuri labai dalykiškai, konstruktyviai prie to prisidėjo. Ačiū.
PIRMININKAS. P. Gražulis pasisako prieš.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, tikrai nemažo atgarsio visuomenėje sulaukė šitas įstatymas. Manau, Šaulių sąjunga turėtų būti savanoriška organizacija, ji turėtų pati rinkti savo vadovą, savo vadovybę (tai skatintų atsakomybę pačioje sąjungoje), o dabar jų vadovybę, jų vadovą tvirtins Vyriausybė. Ir gali atsitikti taip, kad tas vadovas, kurį patvirtins, neturi jokio autoriteto, pasitikėjimo Šaulių sąjungoje, gal jis yra lojalus tik valdžiai, Vyriausybei, bet nėra labai lojalus Lietuvai.
Aš manau, kad tikrai šitas variantas yra nepriimtinas ir netoleruotinas. Ir nereikėtų, vienu žodžiu, tokiu keliu eiti. Reikėtų ugdyti pilietišką visuomenę, atsakingą visuomenę, o ne kažkokiais nurodymais, nuleidimais iš viršaus vadovybės, vadovo, kuris vadovaus Šaulių sąjungai. Šitas kelias nėra tinkamas.
PIRMININKAS. Ar J. Sejonienė norėtų dėl vedimo tvarkos? Nes balsavimo nebuvo, replikoms negaliu skirti laiko. Gerai, ačiū už supratimą.
A. Veryga kalba už.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, aš gal nepastebėjau, kad tas įstatymas būtų sulaukęs didžiulio atgarsio visuomenėje. Tai, kad jisai sulaukė daug reakcijų iš pačių šaulių, manau, yra natūralu, nes juos tai liečia, ir šauliai tikrai išsakė daug įvairiausių pastabų. Ir aš noriu pasidžiaugti, kad į absoliučią daugumą pačių šaulių išsakytų pastabų tiek dėl vadovo skyrimo, tiek dėl išsakytų rizikų (tame pirminiame variante buvusi galimybė galbūt politizuoti organizacijos valdymą ar vadovavimą) buvo atsižvelgta, tos rizikos dabar yra, aš manau, esamame įstatyme jau suvaldytos.
O Lietuvos šaulių sąjunga jau yra išaugusi ir pasikeitusi, įrodžiusi savo gebėjimus prisidėti prie valstybei tikrai sudėtingų situacijų – tiek kovido pandemijos, tiek krizės pasienyje su nelegaliais migrantais valdymo ir kitų sričių. Šitas įstatymas yra iš esmės jau teisinio reglamentavimo taikymas, pritaikymas prie jau išaugusios ir kompetencijomis, ir apimtimi organizacijos. Ir dar sykį pakartosiu, kad, mano supratimu, vis dėlto į absoliučią daugumą pačių šaulių išsakytų pastabų yra atsižvelgta. Čia, Seime, ne vienas esame priklausantis Lietuvos šaulių sąjungai ir kai mes ateiname į savo padalinius, užsivelkame uniformas, mes pamirštame politines priklausomybes, pamirštame partiškumą, pamirštame kitus nesutarimus ir visi vieningai siekiame tų pačių tikslų.
Aš noriu palinkėti to paties šiandien balsuojant už šitą įstatymą. Tikrai sutelktai kviečiu pasisakyti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar tik informuoju, kad pratęsiu balsavimo intervalą maždaug iki 12 valandos, kad apsvarstytume iki galo šį projektą ir lydimuosius. O gal bus logiška, nelaukiant antrojo balsavimų intervalo, šį intervalą pratęsti tiek, kad galėtume išspręsti ir nutarimą dėl laikinosios tyrimų komisijos. Gerai, tikriausiai taip ir bus. Kol kas iki 12 valandos pratęsiame.
Toliau prieš pasisako J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, gerai paminėjo A. Veryga, kad projektas ir tarp Šaulių sąjungos sulaukė prieštaringų nuomonių, ypač dėl Šaulių sąjungos vado skyrimo. Kiek žinau, dauguma mano pažįstamų šaulių pasisako, kad Šaulių sąjunga vis dėlto liktų prie krašto apsaugos ministro, bet ne prie Vyriausybės. Kai kurie tai vertina kaip galimą šios institucijos politizavimą. Todėl tikrai būtent šiam aspektui aš nepritariu ir tikrai negaliu palaikyti projekto. Ačiū.
PIRMININKAS. E. Pupinis – už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų turbūt priimdami įstatymą mes visada sau keliame tam tikrus lūkesčius, kuriuos norime, priėmus įstatymą, įgyvendinti. Ne vienam iš Seimo narių teko girdėti tam tikrų problemų dėl buvusio aprūpinimo. Turbūt vienas iš pagrindinių lūkesčių, kad po šio įstatymo priėmimo šauliai tikrai gaus deramą finansavimą, nes atsiras daug naujų funkcijų.
Turbūt man, kaip dirbančiam Švietimo ir mokslo komitete, vienam iš tų, vis dėlto labai svarbu, kad atsiranda tam tikra struktūra, tai yra Šaulių mokymo centras, kuris užims tam tikrą nišą, kurios nebuvo kam vykdyti Lietuvoje. Dėl pilietinio pasipriešinimo Lietuvoje – vienas klausimas, bet tam tikri elementai susiję su civiline sauga, iš tikrųjų su pilietiškumo ugdymu, tai yra labai svarbu. Manau, šiuo metu atsiras tam tikra struktūra, kuri bus suderinta su mokyklų programomis, kad vis dėlto ir moksleiviai, ir jaunimas į šią veiklą bus įtraukiami ir bus galimybė jiems gilinti tiek civilinės saugos, tiek ir karybos žinias.
Savaime suprantama, manau, tai bus tikras tiltas tarp reguliarios kariuomenės, tarp savanoriškos krašto apsaugos tarnybos ir tarp piliečių, ypač jaunų žmonių, renkantis ir karo specialybę.
Taip pat, manau, svarbu, kad šiek tiek didinamos ir garantijos, nes vis dėlto pamatėme, kad nemažai šaulių įsitraukė, ypač esant ekstremaliosioms situacijoms, į veiklą, kuri yra svarbi valstybei. Savaime suprantama, turbūt vykdant įvairias veiklas, kurios artėja prie tam tikros struktūrizuotos veiklos, ką vykdo ir policija, ir turbūt iš dalies ir savanoriška krašto apsaugos tarnyba, vėlgi tam tikros garantijos taip pat reikalingos, nes žmonės, kurie turi reikalų su galbūt tam tikrais galimais įvairiais pasipriešinimais, imigracija ir kitais reikalais arba, tarkime, su epidemijos reikalais, iš tikrųjų turi turėti tam tikras garantijas. Manyčiau, po šio įstatymo priėmimo Šaulių sąjunga taps patrauklesnė ir turbūt tai padės įgyvendinti tikslą, kad vis dėlto bent per dešimtmetį pasiektume 50 tūkst. žmonių įsitraukimą į Šaulių sąjungą. Siūlau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Prieš dar kalbės K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Ačiū. Iš tiesų turiu argumentą prieš, turiu argumentą už. Argumentas prieš turbūt tikrai yra tas pavaldumo klausimas, kuris sulaukė labai daug debatų, man atrodo, kad jis yra nereikalingai tiesiog sukurtas. Mes iš tiesų turėjome be tokių debatų priimti šitą įstatymą. Bet turbūt daugumos valia yra tą pavaldumą pakeisti Seime. Aš tikiu, kad tai tiesiog pridarys daugiau problemų ateityje, jau įgyvendinant šitą įstatymą.
Kodėl vis dėlto reikėtų pasisakyti už šią reformą? Aš norėčiau palyginti, kaip mes matome Ukrainą ir Rusiją, šiuo metu kariaujančias tarpusavyje. Mes galime pasidžiaugti, kad Ukraina savo kariuomenę, dešimtis tūkstančių karių ruošia pas sąjungininkus, jie pereina daug mėnesių trunkančius mokymus. Apie Rusiją girdime, kad apie 50 tūkst. mobilizuotųjų yra tiesiog įmesti į karą ir tampa tokia kaip ir patrankų mėsa. Ko aš norėčiau iš šios Šaulių sąjungos reformos? Kad mes vis dėlto labai rimtai pažiūrėtume į šaulių įgūdžių rengimą. Čia atsiras ir mokymų centras, atsiras įstatymo reikalavimai, kad turi būti tam tikros programos, tam tikri vertinimai, kam kas yra pasiruošęs, kad mes paruoštus žmones pagaliau nusiųstume ar migrantų krizei valdyti, ar dėl kovido padėti, būtume tikrai atsakingai pažiūrėję į šitą Šaulių sąjungos klausimą. Šioje redakcijoje šie pakeitimai yra, tikiuosi, jie bus sėkmingai įgyvendinti.
PIRMININKAS. Ir paskutinis dėl motyvų šiuo atveju už kalbės V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mūsų šiandien svarstomas įstatymas yra labai svarbus žingsnis į priekį stiprinant mūsų pilietinę visuomenę ir stiprinant mūsų atsparumą įvairioms problemoms. Ilgą laiką buvo galvojama, kaip padaryti, kad krašto gynybos reikalai nebūtų vien tik Krašto apsaugos ministerijos atsakomybė. Taip buvo kalbama ir apie kovą su informacija, dezinformacija ir kitus aspektus. Ir štai mes dabar turime naują modelį, kai Vyriausybės lygmeniu atsiranda Krizių valdymo centras ir kai šauliai išeina vien iš KAMʼo reguliuojamos srities. Žinoma, yra daug įvairių pavojų, apie juos jau mūsų kolegos čia kalbėjo, todėl reikės pasistengti, kad tai netaptų realybe, nes organizacijos politizacija gali įvykti. Bet aš noriu priminti, kad ir prieš tai ši organizacija buvo pavaldi ministrui, taip pat turėjusiam partinę priklausomybę. Tokių pavojų, tiesą sakant, buvo ir anksčiau, o kai kada net ir ne tik pavojų.
Norėčiau pasakyti, kad mes turime vis dėlto svarbų žingsnį į priekį ir kokybinį augimą. Ir švietimo sistemoje, ir ekonomikoje, ir kitose srityse reikalingas visų šių trijų kategorijų šaulių prisidėjimas: tiek kovinių, tiek komendantinių, tiek ir nekinetinių. Pavaldumas krašto apsaugos ministrui įstatyme išlieka, jis yra įrašytas, gynybos planuose Šaulių sąjunga vis tiek bus. Labai svarbu, kad pati krašto apsaugos sistema nenusigręžtų nuo šaulių ir kad būtų išlaikytas tam tikras bendradarbiavimas. Bet aš manau, kad šitas punktas apie priklausomybę ministrui iš esmės sudaro sąlygas toliau sėkmingai vystyti bendradarbiavimą. Šauliai šiuo įstatymu žengs svarbų žingsnį į priekį. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ką gi, motyvai išsakyti. Balsuosime dėl įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115: už – 90, prieš – 4, susilaikė 21. Įstatymas priimtas. (Gongas)
J. Sejonienė – replika po balsavimo.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Matau, kad vis dėlto gerbiamas P. Gražulis susilaikė šio balsavimo metu, nes, matyt, taip ir nesuprato, kad balsuoja ne už Šiaulių, o už Šaulių sąjungą. Tai transkribuoju: š-a-u. (Balsas salėje) Labai džiaugiuosi, kad iš tiesų didžioji dauguma Seimo narių palaikė įstatymo projektą, kad šita garbinga organizacija turės galimybę stiprėti. Kaip rodo naujausiųjų laikų istorija, ji gali būti itin reikšminga Lietuvos gynybai.
PIRMININKAS. Turbūt neįmanoma įsivaizduoti, kad P. Gražulis nepaprašytų replikos, kai nuskamba jo pavardė. Prašau. (Balsai salėje)
P. GRAŽULIS (LRF). Nesikabinėkite prie žodžių, o žiūrėkite į esmę. Žvelkite giliau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai.
11.39 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1839(2) (priėmimas)
Dabar lydimasis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1839(2). Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimame jį bendru sutarimu.
2 straipsnis. Čia buvo Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Priimame bendru sutarimu šį straipsnį su integruota Teisės departamento pastaba.
Dabar motyvai dėl viso projekto. P. Saudargas – už.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, iki brutalaus karo Ukrainoje mes galėjome samprotauti, kaip būtų, jeigu būtų, kokios būtų veiksmingos priemonės priešo invazijai atremti, kas veiktų, kas neveiktų. Dabar mes galime tiesiog savomis akimis įsitikinti, kokį karą XXI amžiuje kariauja Rusija, kas atsitinka, kai pas tave į valstybę atvažiuoja Rusijos tankai, kas veikia, kas neveikia. Drįstu priminti, gerbiami kolegos, kad mes Seime patvirtinome visuotinio pilietinio pasipriešinimo strategiją, nes tik visos visuomenės susitelkimas duoda rezultatą atremiant priešo ataką. Šaulių sąjungos stiprinimas šiame bendrame paveiksle yra tik mozaikos gabalėlis, tačiau būtinas.
Dabar šiek tiek apie tą savarankiškumą. Čia, kolegos, mes ir pataisą jau dėl šventos ramybės priėmėme. Taip, visiškai teisingai, tai yra savanoriška, kartu ir savaveiksmė organizacija, bet priėmus šį įstatymą organizacijos savarankiškumas tik padidėja, gerbiami kolegos, nes vado skyrimas pakeliamas į aukštesnį lygį. Tai vienas aspektas.
Kitas aspektas, kad vado skyrimo procedūroje Šaulių sąjungos suvažiavimas, kuris turi lemiamą reikšmę, balsuoja slaptai. Anksčiau tokios normos nebuvo ir balsavimas vykdavo atvirai. Turbūt sutikime, kolegos, su jumis esame politikai, perėję ne vieną balsavimą, slaptas balsavimas yra demokratiškesnis. Šiuo atveju tikrai turime galimybę patvirtinti tokį vadą, kuris tenkins šaulių bendruomenę. Todėl nuogąstavimų dėl vado skyrimo procedūros tikrai čia jau nereikėtų turėti. Tai bus tikrai į naują lygį pakelta savanoriška sukarinta visuomeninė organizacija. Balsuokime už.
PIRMININKAS. A. Širinskienė pasisako prieš šį projektą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Nebūtų kolega pradėjęs pasakoti, kaip yra padidintas savarankiškumas, greičiausiai būčiau nereagavusi, bet man yra labai aišku, kas bus iš vadovo savarankiškumo, kai Vyriausybė spręs dėl jo premijų. Manau, kad tuo viskas pasakyta.
PIRMININKAS. Dėkui pasisakiusiems dėl motyvų.
Dabar balsuosime, ar priimame Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1839(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109: už – 88, prieš – 1, susilaikė 20. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Toliau pirmininkauti kviesiu kolegą P. Saudargą, jeigu jis nieko prieš.
11.44 val.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2065(2) (priėmimas)
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Taigi dar vienas darbotvarkės 1-8.3 klausimas – lydimasis projektas Nr. XIVP-2065(2). Čia nėra jokių pasiūlymų. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ar 2 straipsniui galime bendru sutarimu?
Dėkoju, pritarta.
Dėl viso įstatymo niekas nenori kalbėti. Taigi balsuojame dėl dar vieno Šaulių sąjungos įstatymo lydimojo, kuris skamba taip – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 101, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 11. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
Dabar per šoninį mikrofoną kolega L. Kasčiūnas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš labai trumpai. Tik noriu visiems padėkoti už bendrą darbą. Tikrai darbas vyko pusę metų, mažų mažiausiai pusę metų. 200 pastabų, pasiūlymų reikėjo įvertinti, apsvarstyti. Tikrai kartu su opozicija surėmę pečius ieškojome geriausių sprendimų. Labai ačiū. Manau, kad tikrai stipresnės Lietuvos link! Dėkui. (Balsas salėje: „Kasčiūnas jėga!“)
PIRMININKAS. Dėkoju. Galiu tikrai patvirtinti, kad darbo buvo daug atlikta. Dėkojame visiems kolegoms, prie to prisidėjusiems.
Dabar keliaujame darbotvarke tolyn. Tik atkreipiu dėmesį, gerbiamieji kolegos, matau šiokį tokį bruzdesį salėje, kad balsavimų langas yra pratęstas ir mes balsuosime toliau ir dėl kito klausimo, kuris bus pristatytas. Labai kviesčiau neišsivaikščioti.
11.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės atsakomybės organizuojant 2021 m. rugpjūčio 10 d. neramumų prie Lietuvos Respublikos Seimo malšinimo veiksmus ir galimo mobingo taikymo buvusio Viešojo saugumo tarnybos vado Ričardo Pociaus atžvilgiu parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ projektas Nr. XIVP-2223 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės atsakomybės organizuojant neramumų prie Lietuvos Respublikos Seimo malšinimo veiksmus ir taip toliau projektas Nr. XIVP-2223. Taigi dėl šios komisijos yra pasirašiusių Seimo narių. Mane informuoja, kad gerbiamas D. Griškevičius pristatys pasirašiusiųjų vardu, taip? Prašom tuomet į tribūną. Gerbiamasis D. Griškevičius pristatys projektą. Prašom.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kaip jau gerai atkreipėte dėmesį, sprendimo projektą dėl nutarimo pasirašė 57 nariai. Tai turbūt suponuoja, kad tai tikrai svarbus klausimas, nors dalis čia esančių parlamentarų tą bando neigti. Nors ir kaip ten būtų, atsimename, kas 2021 m. rugpjūčio 10 d. įvyko prie Seimo. Kalbėkime atvirai, buvo pasikėsinta į parlamentą, į žmonių sveikatą.
Pačios krizės suvaldymo klausimai, kurie, aišku, išryškėjo turbūt po generolo R. Pociaus atsistatydinimo ir tam tikrų mestų viešų kaltinimų, kelia tikrai daug klausimų: ar buvo padaryta krizės valdymo metu klaidų, jeigu jų buvo padaryta, kas už tai atsakingas, ir kokias pamokas mes iš tos situacijos galėtume išmokti.
Akivaizdu ir tai, kad galbūt šito sprendimo projekto, jeigu galima taip pavadinti, ir nebūtų šiandien, jeigu prieš 2 savaites vykusio susitikimo metu su vidaus reikalų ministre ir opozicijos atstovais į iškeltus klausimus Statuto nustatyta tvarka būtų atsakyta. Deja, ne tai kad į klausimus nebuvo atsakyta, bet klausimų kilo dar daugiau. Sprendimas, kuris šiandien yra svarstomas, būtent galbūt dėl to ir atsirado, kaip buvo elgiamasi ir komentuojama ta situacija to susitikimo metu.
Girdžiu kitų kolegų svarstymus, kad galbūt šis laikinosios tyrimo komisijos formatas yra netinkamas, galbūt mums reikia ieškoti kitų variantų, galbūt galime pasitelkti tam tikrus komitetus, pavyzdžiui, NSGK. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, pavadinkime taip, nuo istorijos pradžios praėjo jau tikrai geras laiko tarpas ir nors buvo tiek pačių parlamentarų, tiek netgi kai kurių komitetų pirmininkų pasiūlymų tą klausimą svarstyti, to, deja, nebuvo padaryta. Todėl reaguodami į šią susiklosčiusią situaciją būtent 57, pabrėžiu, Seimo nariai inicijavo šio projekto atsiradimą ir svarstymą šiandien čia, Seimo salėje.
Dar girdžiu tokių pamąstymų, kad galbūt neverta kelti klausimo, netgi kai kurių tam tikrų įstaigų vadovai sako: kas buvo, tas buvo ir ko mes čia dabar ieškome, kaip sakoma, praeityje, toje istorijoje, vykusioje faktiškai daugiau nei prieš metus. Bet, man atrodo, parlamento pagrindinis dalykas ir parlamentinės valstybės, demokratinės valstybės užduotis ir tikslas – turi būti atsakyta į iškeltus klausimus, kurie galbūt nėra patogūs, yra skausmingi. Bet jeigu mes norime kaip demokratija stiprėti ir gauti atsakymus, žinoti, ar pasitelkiama jėga yra teisės aktų nustatyta tvarka, demokratinei valstybei tai privalomas atributas, todėl šiandien mes stovime čia.
Kadangi sprendimo pats projektas, tekstas jums tikrai yra lengvai prieinamas, ir visiems, ne tik Seimo nariams, bet ir visuomenei, aš tikrai viso teksto nesiruošiu čia skaityti. Matau, kad yra nemažai užsirašiusių paklausti, ir manau, tie klausimai tikrai galės būti užduoti, bet pagrindinis turbūt dalykas šito teikimo susideda iš dviejų dalių.
Pirma dalis. Ar suvaldant situaciją buvo vadovaujamasi teisės aktais? Jeigu taip, kokiais, kokia tvarka? Ar buvo viskas juridine prasme atlikta tinkamai?
Antra dalis galbūt susidėtų iš to, kad… Ar iš to galimo, galbūt neteisingo įforminimo arba apskritai neįforminimo nekils teisinių padarinių jau vėliau, svarstant tam tikras inicijuotas Baudžiamojo kodekso bylas, inicijuotas, iškeltas bylas?
Ir galiausiai, aišku, tas nepatogus klausimas, to galimo vadovo santykių su pavaldiniais mobingo klausimas. Aš matau kai kurių Seimo narių veiduose atsirandančią šypseną. Bet, žinote, kai mes kalbame apie galimo mobingo atvejus gydymo įstaigose ar kitur, mes labai susirūpinę, mes teikiame įvairias įstatymų iniciatyvas, praktikas, kad tokios praktikos negalėtų būti pasikartojančios. Bet kai tai paliečia mus pačius, politikus, tada atsiranda šypsenos. Man atrodo, kad mes turime tikrai įvertinti vienodai.
Kitas labai svarbus dalykas, irgi girdėjau, kad, na, žiūrėkite, inicijuoja klausimą opozicija, tai galbūt čia bandymas susidoroti su ministre ar panašiai. Aš noriu atsakyti jums, kolegos, kurie keliate šiuos klausimus, kad komisija būtų sudaroma, jeigu ji būtų šiandien patvirtinta, iš visų frakcijų atstovų, pagal, aišku, frakcijų dydžius ir panašiai. Kitaip tariant, komisijos daugumą sudarytų vėlgi ir jūsų daugumos deleguoti atstovai. Taigi čia baimintis, kad neva tai opozicija nori kažkokį blogą sprendimą priimti ministrei, tikrai yra nepagrįsta ir iš karto atmestina.
Kas dar svarbu paminėti? Komisiją siūloma sudaryti iki šios sesijos pabaigos. Žinoma, galbūt darbas būtų baigtas ir anksčiau. Bet pripažinkime vieną dalyką, kad saugumo užtikrinimas, tinkamas nacionalinio saugumo sistemos funkcionavimas ir viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų darbas, taip pat siekis pašalinti grėsmes nacionaliniam saugumui laikytinas ypatingos svarbos valstybės klausimu, todėl tikrai kviečiu į šį klausimą pažiūrėti ne pro pirštus, atmesti galimus politinius nesutarimus ir pateikti aiškius atsakymus.
Man atrodo, kas jau kas, bet būtent pati ministrė ir valdančioji dauguma taip pat turėtų būti labiausiai suinteresuota šios komisijos sudarymu, šios komisijos formatu gauti atsakymus ir galbūt gavusi tuos atsakymus tiesiog užbaigtų šią temą, klausimą. Sutinku, kad jos nuolatinis eskalavimas tikrai valstybei nieko gero neduoda. Bet, pabrėžiu, slėpimasis ir nenoras atsakyti į tuos klausimus iškelia dar daugiau papildomų klausimų. Todėl galbūt nebetęsdamas savo kalbos, jeigu galima, pirmininke, pereičiau prie atsakymų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ne tik galima, bet ir reikia, nes jūsų užsirašė paklausti nemažai Seimo narių, netgi dešimt. Pirmoji klausia gerbiama A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Vien tai, kad mes šiandien svarstome ministrės veiklos tyrimo komisijos klausimą, išties yra šios ministrės fiasko. Ar jūs nemanote, kad verčiau, užuot rėkusi ant Seimo narių opozicijos susitikimuose ar motyvuodama savo veiklą įvairiais lūpdažiais ir aukštakulniais, ministrė būtų tikrai geriau ir atsakingiau, ir garbingiau pasielgusi, tiesiog pasitraukdama iš užimamų pareigų?
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Aš už ministrę vis dėlto nenorėčiau kalbėti, tai yra jos sprendimai. Bet kuriuo atveju, kaip ir minėjau savo kalboje, tas susitikimas, kurio metu buvo galima atsakyti į klausimus… Tikrai, kolegos, mes, kad ir sėdime skirtingose frakcijose, nesame vieni kitiems priešai. Būtų normaliai, bendražmogiškai atsakyta į tam tikrus klausimus, galbūt pasidalinta patirtimi, ko išmokome iš šitos situacijos, ar ne, man atrodo, šitos komisijos šiandien nebūtų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau jūsų nori paklausti gerbiamas P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Dėl vedimo tvarkos. Žiūrėkite, ten užrašyta, kad mes užsirašėme kalbėti, o ne klausinėti.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jums dabar įjungtas mikrofonas klausti pranešėjo.
P. GRAŽULIS (LRF). Tai paklausiu.
PIRMININKAS. Tai čia ne dėl vedimo tvarkos, jeigu jūs norite pasisakyti, prašom per šoninį mikrofoną.
P. GRAŽULIS (LRF). O kada mes galėsime užsirašyti dėl ne vedimo tvarkos, o diskutuoti?
PIRMININKAS. Tai diskutuoti atskiras užsirašymas.
D. GRIŠKEVIČIUS (LFVL). Čia pateikimo stadija.
PIRMININKAS. Jūs užsirašėte paklausti gerbiamo pranešėjo. Ar norite?
P. GRAŽULIS (LRF). Ne, neklausiu, aš diskusijoje dalyvausiu.
PIRMININKAS. A, gerai, dalyvaukite diskusijoje. Tada jūsų nori paklausti gerbiamas R. Žemaitaitis. Ar ten užsirašėte, gerbiamas Remigijau?
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, sveikinu su jūsų tokia iniciatyva. Mano klausimas yra kitas. Kaip manote, ar opozicija bus vieninga ir ar visi jie dalyvaus, visi balsuos, nes žiūrint į rytinį posėdį, kiek užsiregistravo opozicijos, tai ganėtinai didelis skaičius. Kaip jūs manote, ar visa opozicija išdrįs ateiti į salę, čia, ar sėdės savo kabinetuose? Ar kabinetuose sėdės, ar salėje sėdės ir balsuos? Kaip jūs vertinate?
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Aš nežinau. Nesu lažybų bendrovės analitikas, užsiimantis vertinimu, kas balsuos ar nebalsuos. Man atrodo, greitai pamatysime balsavimo rezultatus ir galėsime į šį jūsų užduotą klausimą atsakyti, kiek dalyvavo opozicijos, kiek daugumos atstovų.
PIRMININKAS. Matau, kad gerbiamas P. Gražulis nerimastingai vaikšto po salę. Aš jums tuoj paaiškinsiu, gerbiamas kolega. Yra klausimo pateikimas. Tokio žanro kaip diskusija dabar nėra. Yra klausimai pranešėjui ir motyvai už, prieš, nes yra pateikimo stadija. Aš nesuprantu, kodėl jūs ieškote diskusijos, jeigu tokio žanro dabar nėra.
Dabar klausimą užduos gerbiamas A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, išties gera ir reikalinga iniciatyva ir iš tiesų komisiją sudaryti reikia, nes keliami klausimai yra labai aktualūs ne vien todėl, kad būtų nustatyta, kas buvo kaltas vienoje ar kitoje situacijoje, bet tam, kad būtų padarytos pamokos, kad ateity panašios klaidos nebūtų kartojamos. O ne paslaptis, kaip visiems žinoma, kad tų klaidų viena iš pasekmių buvo pareigūnų tam tikri fiziniai sužalojimai, kaip sakyti, žmonių sužalojimai. Tai yra nepaprastai svarbu.
Bet, gerbiamas kolega, norėjau jūsų klausti. Vis dėlto akivaizdu, kad, matyt, valdančiosios daugumos atstovai nebalsuos ir ši komisija nebus sudaryta. Nors akivaizdus ir kitas dalykas, kad ministerijos neveiklumas tomis dienomis gali būti kabliukas šiandien tų žmonių, kurie yra teisiami už riaušių kurstymą, gynybai ir advokatams teisminiame procese. Kaip jūs manote, jeigu vis dėlto nutiktų taip, kad valdantieji blokuotų šitos komisijos sudarymą, kokių toliau veiksmų reikėtų imtis tam, kad vis dėlto šita situacija nebūtų palikta tokio statuso, kokio ji yra dabar?
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Klausimas turbūt susidėjo iš dviejų dalių, tai aš gal pradėsiu nuo pirmosios. Labai sutinku su jūsų mintimi dėl to, kad čia nėra kaltųjų paieškos. Čia yra tiesiog siekis, jeigu buvo padaryta klaidų ir išmoktos pamokos, jas perkelti. Beje, pati ministrė susitikimo metu irgi minėjo, kad dabartinis tokių situacijų valdymas yra, kaip pasakė, sovietinis, atgyvenęs ir visa kita, tai akivaizdu, kad reikia turbūt ieškoti sprendimų, kaip tada tokią sistemą keisti. Tai yra viena dalis.
Antra dalis, kas būtų, jeigu būtų, na, kolegos, kai matysime sprendimus, kaip elgiasi tiek dauguma, tiek mažuma, matysime, kokie buvo balsai, tada, aišku, galėsime priimti galutinius sprendimus. Bet bet kuriuo atveju aš nemanau, kad jeigu klausimas, tarkime, šiandien būtų atmestas, kad tai viskas, iniciatoriai nuleidžia rankas. Kaip aš minėjau, pagrindinis klausimas nėra komisijos sudarymo klausimas. Pagrindinis siekis yra sudaryti komisiją tam, kad būtų gauti atsakymai ir pasimokyta iš galbūt padarytų klaidų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų taip pat nori paklausti gerbiamas V. Fiodorovas. Prašom. Atsisako klausti. Tada gerbiamas A. Skardžius klausia. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, išties labai reikalinga jūsų iniciatyva. Man nesuprantama, kad valdantieji tokiu atsakingu laikotarpiu, kai vyksta karas Ukrainoje, hibridinis karas ir provokacijos iš mūsų kaimynų, nelegalų srautai, nepaprastoji padėtis, na, o čia, užsižaidę tais partiniais žaidimais tarsi vaikai smėlio dėžėje, į tokį atsakingą postą deleguoja kad ir tituluotą gražuolę, tačiau neišmanančią šioje srityje ir neturinčią jokios patirties savo partietę. Ar tai nėra nacionalinio saugumo jau reikalas, ne tik parlamentinio tyrimo komisijos reikalas? Ar buvimas tituluota gražuole yra pakankama priežastis būti?..
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, gerbkite savo kolegas kalbėdamas ir neperženkite etikos normų.
A. SKARDŽIUS (DPF). Atsiprašau?
PIRMININKAS. Aš pasakiau tai, ką norėjau pasakyti. Manau, kad jūs išgirdote.
A. SKARDŽIUS (DPF). Aš išgirdau…
PIRMININKAS. Prašome, eikite prie šoninio mikrofono.
A. SKARDŽIUS (DPF). Jūs mane pertraukėte.
PIRMININKAS. Taip, aš jus pertraukiau, nes jūs ministrės atžvilgiu laidote nepagarbias replikas.
A. SKARDŽIUS (DPF). Įjunkite mikrofoną.
PIRMININKAS. Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Labai pagarbias replikas. Pavadinti kiekvieną tituluotu gražuoliu ar gražuole, jeigu tą titulą turėjo, aš nemanau, kad čia yra įžeidimas, pirmininke. Ir jūs neprimetinėkite man arba kitiems kolegoms, posėdžio pirmininke, jūs vadovaukite posėdžiui, bet tikrai nerecenzuokite ir nereplikuokite. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, tikiuosi, kad mes vienas kitą išgirdome. Tęsite pasisakymą ar nebetęsite? Tai gerai, prašom atsakyti į klausimus. Prašom, jeigu išgirdote klausimą, atsakykite.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Tai aš į klausimą pabandysiu atsakyti taip, kad, na, šiuo atveju man tikrai turbūt nesvarbu, kas ten tituluotas ar netituluotas, esminis klausimas yra, kaip šis žmogus atlieka savo pareigas. Akivaizdu, kad ministerijai šios kadencijos metai tikrai nėra lengvi. Buvo nemažai klausimų, situacijų, krizinių situacijų, kurios šiai ministerijai tikrai buvo išbandymų metas, taip pat ir pačiai ministrei, to niekas nepaneigs. Tačiau, nepaisant to, mes turime vertinti tam tikrą darbą ir tas darbas, deja, kelia klausimų. Kaip ir minėjau, aš nesu šiandien prieš jus teisėjas ir aš negaliu pasakyti, ar ministrė teisi, ar neteisi. Mūsų siekis ir yra šiandien sukurti laikinąją tyrimo komisiją tam, kad komisijos nariai gautų atsakymus į užduotus klausimus ir būtų padarytos išvados, kurios būtų paskelbtos šioje Seimo salėje.
PIRMININKAS. Dėkui. Jūsų nori paklausti gerbiamas J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Noriu paklausti, ar rašydamas klausimus jūs prieš tai susipažinote su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete turima medžiaga po jų atlikto tyrimo po riaušių dienos rugpjūčio mėnesį? Panašu, kad neskaitėte tos medžiagos, nes būtumėte atsakymus į daugelį jūsų formuojamų klausimų ten jau suradęs.
Noriu paklausti dėl kai kurių jūsų formuluojamų klausimų, ar jūs patys juos sugalvojote, ar to paprašė įtariamųjų advokatai ar patys įtariamieji? Aš turiu omeny štai tokius klausimus. „Kas, kada ir kokiu tikslu rugpjūčio 10 dieną inicijavo ikiteisminį tyrimą dėl galimo riaušių organizavimo pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį „Riaušės“?“ Taip sakant, jūs čia metate netiesioginį kaltinimą tiems tyrėjams, kurie inicijavo tuos tyrimus. Kitas klausimas: „Ar minėtas riaušių malšinimas buvo vykdomas pagal teisės aktų reikalavimus?“ Tai vėlgi čia pagalba advokatams, kad galėtų kelti abejones, ar buvo teisėti pareigūnų veiksmai. Tai kodėl jūs tokiais klausimais esate pasirengę talkinti įtariamiesiems ir jų advokatams?
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas Razma, na, jūs tikrai esate meistras tokių bandymų apsukti, kas ką skaitė, ko neskaitė, geri klausimai, blogi klausimai. 57 Seimo nariai pasirašė tuos klausimus ir jie mato prasmę tuos klausimus užduoti. Nėra blogų klausimų, nepatogių klausimų, yra tik blogi atsakymai. Jeigu ministrė ar valdančioji dauguma šiuo atveju, matau, bijo tam tikrų atsakymų arba, tiksliau, galbūt neturi atsakymų į tuos iškeltus klausimus, tai čia jau yra ne klausimus užduodančių problema.
PIRMININKAS. Taip, numatytas klausti laikas baigėsi. Gerbiamą pranešėją kviečiu užimti savo darbo vietą. Jūs atsakėte į visus klausimus per numatytą laiką. Dabar motyvai už, prieš. Taigi už pasisakys gerbiamas P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiami opozicijos nariai. Iš tikro, aš manau, esminis ir pagrindinis klausimas turėjo būti šitame klausimyne, kas organizavo riaušes ir kas vykdė riaušes? Yra klausimas, kas vadovavo riaušėms? Jeigu mes pažiūrėtume logiškai, buvo suorganizuotas mitingas prieš valdančiąją daugumą ir jos priimamus sprendimus. Kam reikalinga sumenkinti visą šitą mitingą ir dalyvius mitinge? Valdančiajai daugumai ir konservatoriams. Ministrė sako, kad niekas neuždavė klausimų iš karto po rugpjūčio 10 dienos. Aš pasiūliau sukurti laikinąją tyrimų komisiją ir išsiaiškinti pagrindinius klausimus, kas užsakė šitas riaušes ir kas vykdė – specialiosios tarnybos, konservatoriai, liberalai ar visa valdančioji dauguma – ir kas vadovavo.
Kitas dalykas. Aš nenoriu visai net gilintis į tą klausimą, kaip čia įvardino: tituluota vidaus reikalų ministrė (kuo tituluota?), bet kad kompetencijos trūksta, tai faktas. Bet, gerbiamieji, man iš kito klausimo… Generolas… Tokia tituluota mergaitė ar moteris paspaudė – ir į krūmus. Klausykit, koks jis generolas? Ar jis gali būti generolu, jeigu treptelėjo kojele kažkokia mergaitė ir jis į krūmus?! Tokie žmonės negali būti generolai. Pažiūrėkite, kiek mane jau 30 metų persekioja konservatoriai, bylas kelia, apkaltas organizuoja, aš visai nekreipiu į tai dėmesio. Reikia būti vyru, nepasiduoti kažkokiam spaudimui, o dabar, klausykit, pats generolas į krūmus! Man būtų gėda prisipažinti…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega. Laikas! (Balsai salėje) Labai ačiū.
Dabar prieš pasisakys gerbiamas E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, kaip pilietis ir politikas aš noriu, kad policija, Viešojo saugumo tarnyba, kitos struktūros efektyviai bendradarbiautų ir užtikrintų visuomenės rimtį. Mano manymu, tai pavyko padaryti rugpjūčio 10-osios riaušių metu.
Beje, kaltinimai ministrei, kad pradėjo priekabiauti, kaip sakoma, prie generolo po riaušių, kažkaip nesueina galai. 2021 metais pono R. Pociaus darbo ir veiklos vertinimas buvo teigiamas. Taigi riaušės čia nieko bendro neturi. Paskui prasidėjo problemos, už tai 2022 metų birželio mėnesį buvo skirta drausminė nuobauda.
Gerbiami opozicijos nariai, atskirkime riaušes, generolo veiklą ir ministrės požiūrį į generolą. Man atrodo, kad generolas, pats pasiprašęs būti atleidžiamas, išsaugojęs visas garantijas, po to padarė provokaciją prieš ministrę. Ta provokacija padaryta viešojo saugumo ir stabilumo sąskaita. Mes pasiduodame dabar toms emocijoms, kurias užvirino visuomenėje pasitraukęs generolas. Manau, tai neapdairiai elgiamės.
Beje, dėl komisijos sudarymo. Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad tyrimo komisijos sudarinėjamos tik ypatingais atvejais. Būtų galima diskutuoti, ar galima dabar sudaryti objektyvią, depolitizuotą komisiją, bet opozicija ankstesnėje fazėje ne kartą yra pasmerkusi ir jau beveik nuteisusi ministrę A. Bilotaitę. Štai ir šiandien ponia A. Širinskienė sako, kad tai yra ministrės fiasko. Jau vertinimas, kai siūloma eiti į objektyvų depolitizuotą komisijos darbą. Todėl, aš manau, profesionalūs depolitizuoti tyrimai ir atsakymai, jeigu dar yra klausimų be atsakymų, turi būti atlikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto lygmeniu. Jeigu būtų toks poreikis, gerbiamas posėdžio pirmininke, siūlyčiau dėl to priimti protokolinį Seimo sprendimą tuo atveju, jeigu nebūtų pritarta komisijos sudarymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti.
Dabar balsuosime dėl projekto. Balsuojame dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo.
Užsiregistravo 116, balsavo 115: už – 50, prieš – 61, susilaikė 4. Taigi, nepritarta.
Dabar reikėtų alternatyviai apsispręsti, ar atmetame, ar grąžiname iniciatoriams tobulinti. Kas už, grąžiname tobulinti, kas prieš – atmetame. Paprastai taip balsuojame. Kas už, grąžiname tobulinti, o kas prieš, vadinasi, atmetame šiuo laikotarpiu visiškai.
Užsiregistravo 120, balsavo 120: už – 54, prieš – 66. Taigi, yra atmetama.
Dabar per centrinį mikrofoną nori gerbiamas E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Pranašiškas buvo R. Žemaitaitis, jis klausė, ar pati opozicija susirinks. Pasirašė 57, o dalyvavo balsavime 50. Bet tai opozicijos reikalas. Gerbiamieji, aš siūlau protokolinį Seimo sprendimą – pavesti į tuos klausimus atsakyti, jeigu matys reikalą, NSGK ir Teisės ir teisėtvarkos komitetui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toks sprendimas bet kokiu atveju turėtų būti parengtas raštiškai, tuomet Seimas spręstų. Jeigu formuluotė tokia, kad jeigu matys reikalą, tai ir dabar, jeigu matys reikalą, gali visada atsakyti.
Gerbiami kolegos, dar per šoninį mikrofoną gerbiamas J. Razma. Užvirė diskusija, tai manęs visai nedžiugina. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pritariu posėdžio pirmininkui. Jeigu būtų raštu pateiktas protokolinio nutarimo projektas, jį svarstytume. O komitetai, aš manau, patys žino, kokie svarbūs klausimai, jie, girdėdami ir mūsų pasakymus, gali priimti atitinkamus sprendimus. Aš jums siūlau pasitikėti komitetais.
PIRMININKAS. Žinoma, komitetai parlamentinės kontrolės tvarka gali bet kada bet kurį klausimą įtraukti į darbotvarkę. Dabar vis dėlto dar nori gerbiamas P. Gražulis per šoninį mikrofoną.
P. GRAŽULIS (LRF). Taip, valdantieji, jeigu jūs neturėtumėte ką slėpti, tai jūs sudarytumėte tą komisiją. Jeigu jūs nebūtumėte organizatoriai arba užsakovai šio mitingo ir galbūt specialiosios tarnybos vykdytojai, jūs tikrai sudarytumėte šią komisiją. Ką jūs slepiate? Ko jūs bijote? Ką jūs neteisėtai darėte? Aš manau, kad turite daug ką slėpti. Bet ateis laikas, vis tiek istorija tikrai nustatys savo didvyrius.
PIRMININKAS. Kas šitie organizatoriai, tai geras klausimas. Gerbiamas A. Mazuronis. Prašom.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš tik trumpą repliką ir patikslinimą E. Gentvilui, kodėl vis tik reikėjo komisijos. NSGK ir iki šiol galėjo imtis šio klausimo ir tirti, bet komisijos buvo prašoma, ji buvo reikalinga, nes specialioji Seimo tyrimo komisija, kaip jūs puikiai žinote, turi specialų statusą, į ją privaloma atvykti tiems, kurie yra kviečiami, dar svarbiau, tie asmenys, kurie atvyksta, privalo pasirašyti dėl melagingų parodymų davimo ar nedavimo, už tai yra atsakomybė. Tai yra esminis skirtumas tarp tyrimo komitetuose ir tarp tyrimo specialiojoje Seimo tyrimo komisijoje. Jūs tą puikiai žinote.
PIRMININKAS. Gerai, dėkui. Gerbiami kolegos, man atrodo… (Balsai salėje) Nešaukime iš vietos, diskusija įvyko, balsavimas įvyko. Vieni kitus išgirdome, matyt, likome prie savo nuomonės. Aš tik atkreipsiu dėmesį, nenorėdamas sukelti tolesnės diskusijos. Man atrodo, NSGK jau svarstė turbūt rugpjūčio mėnesį šitą klausimą, buvo bent jau dėl riaušių. Purtote galvą, na, gal jūs geriau žinote.
Gerai. Šį klausimą baigėme. Informuoju, kaip sakė prieš tai pirmininkavęs gerbiamas J. Razma, balsavimo langas buvo pratęstas tik dėl šio klausimo, taigi, dabar jau nebalsuosime iki pietų, o balsuosime numatytu balsavimo lango metu po pietų.
Dabar toliau pateikti kviečiu į tribūną gerbiamą ministrę M. Navickienę.
12.14 val.
Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo projektas Nr. XIVP-2209 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo projektas Nr. XIVP-2209. Prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Labai svarbus klausimas – Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo projektas. Aš turiu ir prezentaciją, tiktai nesu tikra, ar jinai dabar jau įsijungė. Pradėsiu nuo to, kad 2019 metais yra priimta direktyva siekiant panaikinti kliūtis laisvam gaminių ir paslaugų judėjimui. Šiandien kalbėdami…
PIRMININKAS. Paprašysime suorganizuoti ministrės prezentaciją per tą laiką. Jūs kalbėkite, jums suorganizuos tuoj.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Šiandien Lietuvoje tikrai dar matome daug problemų, susijusių su informacijos neprieinamumu. Apie 65 % asmenų su negalia dėl aplinkos neprieinamumo teigia patiriantys sunkumų savarankiškai gyventi, tai yra iš tikrųjų didelis procentas. Taip pat kalbant apie informacijos prieinamumą, viešos informacijos prieinamumas asmenims su negalia Lietuvos elektroninėje erdvėje tesiekia 3,4 %.
2020 metais Neįgaliųjų reikalų departamento užsakymu atlikta tyrimo Paslaugų prieinamumo ir gaminių tinkamumo visiems Lietuvoje gyvenantiems vartotojams kuo platesniu mastu analizė. Gauti duomenys išryškino, kad teikdami paslaugas ar gamindami gaminius paslaugų teikėjai, gamintojai daugiausia dėmesio skiria judėjimo negalią turinčių asmenų poreikiams, tačiau nevertinamos kitokios negalios, tokios kaip regos, klausos, pažinimo, psichosocialinės, turinčiųjų poreikių. Tad didelė dalis vartotojų negali tinkamai įvertinti prekės kokybės ir ja pasinaudoti dėl netinkamos pakuotės ar informacijos apie ją pateikimo. Būna netinkamas arba šriftas, arba kontrastas, arba garsinė informacija ir panašiai. Štai ir prezentacija atsirado. Trumpai bandyčiau įveikti technologijas.
PIRMININKAS. Jūs norite perjungti kitą skaidrę, bet neišeina, technologijos paveda. Bandykime padėti ministrei įjungti.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Nežinau, ar čia pačiai pavyko, ar padėjo. Žodžiu, taip, kalbant apie direktyvos ištakas ir teisinį pagrindą… Žinokite, pultas neveikia, nežinau. Aš bandau tada tiesiog be skaidrių gal, kolegos, kad nebūtų taip sudėtinga.
Direktyvos ištakos ir teisinis pagrindas. Yra keli dalykai. Pirmiausia, yra vidaus rinkos suderinimas. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjunga pirmiausia yra ekonominė sąjunga, prieinamumo direktyva buvo priimta remiantis laisvu gaminių ir paslaugų judėjimu rinkos viduje, tačiau antrinis yra turinio pagrindas. Jis, manau, yra pats svarbiausias, tai yra Jungtinių Tautų žmonių su negalia teisių konvencija ir joje įtvirtinta teisė į prieinamumą. Europos Sąjunga kartu su visomis valstybėmis narėmis yra prisijungusi prie Jungtinių Tautų žmonių su negalia teisių konvencijos ir taip įgyvendina asmenų su negalia teisę į prieinamumą gaminių ir paslaugų srityje.
Dabar ką apims pati direktyva? Apims įvairius išmaniuosius įrenginius: telefonus, kompiuterius, skaitykles, kitus prietaisus, įskaitant naudojamus elektroninių ryšių paslaugoms, audiovizualinei žiniasklaidai, taip pat savitarnos terminalus, elektroninių ryšių paslaugas ir pagalbą trumpuoju 112 telefono numeriu, transportą, banko paslaugas, elektronines knygas ir elektroninę prekybą. Dabar kokia iš to yra nauda? Visų pirma nauda yra pačiam verslui, ekonominės veiklos vykdytojams, nes visoje Europos Sąjungos vidaus rinkoje bus suvienodinti konkretiems gaminiams ir paslaugoms taikomi prieinamumo reikalavimai. Todėl sumažės prisitaikymo kaštai, kuomet prisitaikyti bandytų kiekviena šalis narė atskirai. Pagrindinė nauda, aišku, yra asmenims su negalia. Įgyvendinant teisę į prieinamumą daugiau asmenų su negalia turės galimybę naudotis atitinkamais gaminiais ir paslaugomis.
Pati projekto struktūra yra gana paprasta, projekte nustatomas institucinis mechanizmas, tai yra nustatomos ministerijų funkcijos, politikos koordinavimo mechanizmas, rinkos priežiūros institucijos, numatoma, kokios institucijos teiks metodinę pagalbą. Taip pat įtraukiamos asmenų su negalia nevyriausybinės organizacijos, kad rinkos priežiūros institucijos ir politikos formuotojai galėtų užtikrinti bendradarbiavimą. Taip pat ekonominės veiklos vykdytojų pareigos, tai yra nustatomos pareigos paslaugų teikėjams, gaminių gamintojams, importuotojams ir platintojams. Svarbu yra pabrėžti, kad prieinamumo direktyvos nuostatos remiasi savikontrolės ir savideklaracijos principais. Verslas neturi gauti išankstinių leidimų ar licencijų, kurios suteiktų galimybę vykdyti veiklą dėl prieinamumo aspektų. Taip pat projekte nustatoma, kaip nagrinėjami vartotojų skundai, atsakomybės nuostatos, įskaitant ekonomines sankcijas.
Kalbant apie politikos formavimą, pagrindinė politikos formuotoja vis dėlto yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tai yra turbūt natūralu. Valstybės politikos gaminių ir paslaugų prieinamumo srityje įgyvendinimu užsiims ši ministerija, tačiau labai svarbu kalbėti apie iššūkio horizontalumą. Vadinasi, visos kitos ministerijos, kitoms ministerijoms pavaldžios institucijos turi taip pat jaustis įsitraukusios į gaminių ir paslaugų pritaikymo mechanizmą. Taip pat dalyvauja ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Finansų ministerija, Kultūros ministerija, Susisiekimo ministerija, Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir Aplinkos ministerija su savo pavaldžiomis įstaigomis. Labai noriu dar kartą akcentuoti, kad ypač svarbus yra horizontalumas, todėl yra būtina, kad į procesą įsitrauktų visos ministerijos.
Pačios politikos koordinavimas. Siekiant koordinuoti valstybės institucijų veiksmus gaminių ir paslaugų srityje, bus steigiama Gaminių ir paslaugų prieinamumo klausimų koordinavimo komisija. Tai bus patariamoji institucija, kuri nagrinės gaminių ir paslaugų prieinamumo klausimus. Sudėtis bus tiek iš politikos formuotojų, tiek iš rinkos priežiūros institucijų, iš metodinės pagalbos teikėjų, tokių kaip NRD, Lietuvos bankas, Lietuvos aklųjų biblioteka, su kuria glaudžiai bendradarbiausime, taip pat negalios nevyriausybinės organizacijos, verslo asociacijos ir mokslininkai.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad reikalavimai gaminiams ir paslaugoms yra taikytini tik tiek, kiek jie nesukelia neproporcingos naštos ir kai nereikia daryti esminio gaminio ar paslaugos pagrindinio pobūdžio keitimo. Ekonominių veiklų vykdytojai turės įvertinti savo patiriamus kaštus, pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių, projektavimo, testavimo, dokumentacijos ir kitas išlaidas. Šios išlaidos kiekvienu atveju bus lyginamos su numatoma nauda būtent asmenims su negalia.
Kalbant apie rinkos priežiūrą, tikrai vyko nemažai diskusijų iki priėmimo Vyriausybėje. Projekte yra numatoma, kad rinkos priežiūrą vykdys keturios rinkos priežiūros institucijos. Šios funkcijos šioms rinkos priežiūros institucijoms yra priskiriamos atsižvelgiant į jau šiuo metu vykdomas funkcijas ir turimą kompetenciją. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba bus atsakinga už išmaniųjų įrenginių, savitarnos terminalų ir elektroninės prekybos klausimus, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba prižiūrės, žinoma, rinką dėl ryšių, Lietuvos transporto saugos administracija – dėl transporto paslaugų, Lietuvos radijo ir televizijos komisija – dėl audiovizualinės žiniasklaidos.
Kalbant apie patį rinkos priežiūros mechanizmą, rinkos priežiūra bus vykdoma tiek pagal planą, tiek ir gavus vartotojų skundų. Rinkos priežiūros institucijos turės galimybę ekonominės veiklos vykdytojams duoti privalomus nurodymus dėl prieinamumo neatitikties taisymo, šalinimo iš rinkos ir kitų priemonių. Rinkos priežiūros institucijos turės teisę paimti bandinius, patekti į patalpas ir panašiai.
Svarbu, kad tai yra tarptautinis procesas, ne vienos šalies narės. Apie neatitiktį bus informuojamos ir kitos Europos Sąjungos valstybių narių rinkos priežiūros institucijos bei Europos Komisija. Taip pat rinkos priežiūra grindžiama bendradarbiavimu ir reali ekonominė sankcija turėtų būti taikoma tik kraštutiniu atveju. Sieksime bet kuriuo atveju, kad rinkos reguliuotojai pirmiausia stengtųsi drauge įgyvendinti pokytį, o ne bausti.
Ex post vertinimas. 2028 metais yra planuojama atlikti ex post vertinimą. Jo metu bus vertinama, ar institucinė sistema veikia efektyviai, ar numatytos administracinės prievartos priemonės yra ganėtinai efektyvios atgrasyti nuo pažeidimų, ar egzistuoja poreikis ir galimybės išplėsti įstatymo taikymą daugiau gaminių ir daugiau paslaugų.
Labai ačiū jums, kolegos, esu pasirengusi atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimų bus keletas. Gerbiama A. Kubilienė pirma klausia. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, mane nustebino argumentas aiškinamajame rašte. Ten rašoma, kad jūs neperkeliate projekte neprivalomų prieinamumo direktyvos nuostatų dėl apstatytos aplinkos, atsižvelgdami į tai, kad to neketina daryti žymi dalis Europos Sąjungos valstybių, pavyzdžiui, Liuksemburgas, Belgija, Danija ir kitos.
Mano klausimas būtų: gal galėtumėte detalizuoti, ką asmenims su negalia praktiškai reiškia tai, kad šiandien jūs perkeliate į įstatymo projektą direktyvos nuostatas ir atsisakote perkelti neprivalomos prieinamumo direktyvos nuostatas dėl apstatytos aplinkos. Ką tai reikš faktiškai, ko jūs atsisakote?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Faktiškai turbūt jums dabar negalėsiu atsakyti į šį klausimą, galėsime turbūt detalizuoti jums raštu, kas galėtų būti konkrečiai neprieinama, nes daugelis dalykų bus sureguliuota per kitas prizmes, kurios lieka direktyviniame perkėlime. Mūsų šalis nuėjo tuo pačiu keliu kaip Liuksemburgas, Belgija, Danija ir kitos valstybės, kurios manė, kad šios nuostatos perkėlimas būtų perteklinis. Tikrai detalizuoti galėsiu jums konkrečiai, tačiau manome, kad pačios prieinamumo direktyvos perkėlimo apimtis turintiems negalią žmonėms dėl prieinamos informacijos pateikimo turėtų būti pakankamas. Bet kuriuo atveju galėsiu grįžti pas jus su šio klausimo detalizavimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia M. Ošmianskienė. Prašau.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju. Aš noriu paklausti, ar šis įstatymo projektas apima visas viešąsias paslaugas, viešai teikiamas, pavyzdžiui, maitinimo įstaigų paslaugas? Ar tai reiškia, kad jos bus įpareigotos visos teikti prieinamas žmonėms su negalia paslaugas? Ar bent jau naujai galbūt registruojamos, nes turbūt esančioms būtų perteklinis truputėlį reikalavimas?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Kadangi mes turime įsigaliojimą nuo 2025 metų birželio mėnesio, tai turėtų apimti visas paslaugas, bet, aišku, suprantame, kad pokytis yra nemažas ir laikotarpis bus reikalingas tam pokyčiui įgyvendinti, tai kartu su reguliuotojais stengsimės tą pokytį užtikrinti. Mano įsitikinimu, pritaikymas turėtų būti visų teikiamų paslaugų, bet, žinoma, tas negali įvykti iš karto. Suprantama, bus reikalingas ir pereinamasis laikotarpis, ir daug dalykų turėsime išmokti drauge daryti tokių, kokių galbūt nemokėjome. Per naktį tas pokytis neįvyks, bet tikslą turime sau kelti tokį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamas A. Nekrošius. Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, aš norėčiau paklausti dėl tokio praktinio taikymo. Kas visa tai sužiūrės, nes, pasižiūrėjau, 23 straipsnyje yra net nemenkos tokios baudos numatytos, iki 15 tūkst. eurų ir panašiai. Klausimas būtų, kas visa tai sužiūrės, kiek papildomų resursų reikės, gal etatų, finansų ir panašiai?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, geras klausimas. Sužiūrėti turėtų… Mes siekiame, kad šis procesas būtų decentralizuotas, tai yra nesteigti kokių nors naujų darinių, kur atsirastų vienas naujas darinys ir viską pabandytų sužiūrėti. Norėtume, kad tą darytų jau esami rinkos reguliuotojai, tokie kaip Vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir panašios. Tas pinigų poreikis, kuris reikalingas, yra numatytas. Dabar aš galėčiau jį šiek tiek detalizuoti.
Pats Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodė tokį poreikį: 2023 metais – beveik 85 tūkst. eurų, 2024 metais – 85 tūkst. eurų, 2025 metais – 143 tūkst. eurų. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai nuo 2025 metų kasmet reikės apie 331 tūkst. eurų. Vartotojų teisių apsaugos tarnybai nuo 2025 metų reikės papildomų dešimties etatų, maždaug po du etatus tarnybos regionų skyriuose ir du etatus tarnybos administracijoje. Bendras tarnybos finansinių išteklių poreikis kasmet būtų apie 331 tūkst. eurų. O Lietuvos transporto saugos administracija poreikį nurodė apie 33 tūkst. eurų 2023 metais ir 29 tūkst. eurų 2024 metais. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos poreikis: nuo 2025 metų papildomai reikės vieno etato, jam išlaikyti reikėtų apie 33 tūkst. eurų per metus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinė nori paklausti gerbiama L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, iš tikrųjų geras projektas, mes suprantame, kad mes turime padėti tiems žmonėms integruotis į visuomenę, bet tai pareikalaus labai didelių kaštų. Jūs pakalbėjote dabar, pasakėte skaičius tik priežiūros, konkrečiai, kiek etatų reikės ir taip toliau. Bet realiai įvertinkime visas biudžetines įstaigas, visas bibliotekas, mes trūkstame ir dabar jau pinigų, visi rašo, sako, kad knygų negalime… Kiek tai pareikalaus, nes 2025 metai ateis labai greitai, kaip galvojame spręsti tą klausimą? Man labai svarbu tie finansai, žinote, dabar savivalda dar iki galo neprisitaikė, tai kas bus toliau?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikrai geras klausimas, bet aš norėčiau atsakyti, kad pagrindinis klausimas yra visgi ne lėšų klausimas, o požiūrio kaitos klausimas. Mes turime sau pasakyti, jog mes sutinkame, kad šiandien yra nepriimtina aplinka įvairiomis formomis, nepriimtina informacija ir turime išsikelti sau tikslą. Jeigu mes visi sutinkame nebijoti matyti tos realios situacijos ir ją spręsti, tai būdus, kaip ją išspręsti, mes surasime.
Dar yra papildomas dalykas ir negalios nustatymo reforma, kurios viena iš pagrindinių trijų dalių yra informacijos prieinamumas suprantama kalba. Mes ten kalbame apie daugelį dalykų viešajame sektoriuje, kuris turėtų su tos reformos pagalba atsirasti kaip priimtinesne, suprantamesne kalba pateikiamas.
Taip pat iš „Naujos kartos Lietuva“ plano jau yra investicijos į tam tikras mobiliąsias aplikacijas, jos atsiras kurtiesiems, kur iš karto bus galima realiu laiku gauti gestų kalbos vertėją, čia ir dabar, kai reikia kurčiajam. Arba regos negalią turintiems asmenims lygiai taip pat yra kuriama aplikacija, kur bus galima gauti informaciją, paverčiamą audiovizualine, ta prasme, kad paverčiama į žodinę kalbą. Čia turbūt tie žingsniai yra daromi. Jų galėtų būti ir daugiau, bet dabar labai sunku pasakyti, kokia būtų visa kaina, kad būtų pasiektas tas visiškas prieinamumas. Bet svarbu – turėsime dabar rinkos reguliuotojus, turėsime sau išsikėlę tikslą ir su kiekvienais metais, su kiekvienu biudžetu galėsime tam skirti vis didesnę dalį.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai ministrei. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar motyvai. Už – gerbiamas J. Džiugelis. Prašau.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš norėčiau pasidžiaugti, kad visgi žengiame į platesnio pritaikymo mechanizmą. Ši direktyva užtikrins spartesnį universalaus dizaino diegimą Lietuvoje. Kai mes kalbame apie prieinamumą, tai turėtume būtent nepamiršti ir regos, klausos ir kitą negalią turinčių žmonių poreikių. Kviesčiau šiai direktyvai pritarti, nes, kaip ir minėjau, iš to bus kiti žingsniai, užtikrinantys universalaus dizaino principų taikymą Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime tam numatytu metu.
Dabar darbotvarkės 2-4 klausimas. Gerbiami kolegos, kodėl jūs man replikuojate? Ai, dabar galimas balsavimas. Bet aš pirmininkaudamas pasakiau, kad Jurgis pratęsė balsavimo langą, kad mes galėtume priimti dėl tyrimo komisijos, ir aš tada paskelbiau, kad jau šiame posėdyje nebebalsuosime, nes anas langas užsitęsė. Dabar mes padarome pristatymus ir balsuosime jau po pietų. Aš taip pasakiau, gerbiami kolegos, nes mes pakeitėme. Gerbiamas J. Razma, pratęsdamas balsavimo langą, jau pastūmė viską į priekį, tai taip sutarėme.
Gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš tiktai noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad pakeistos darbotvarkės nebuvo šiame posėdyje. Mes turime numatytą darbotvarkę, apsvarstėme klausimus, galime pabalsuoti numatyto balsavimo intervale ir tęsti darbą toliau.
PIRMININKAS. Galime pabalsuoti, bet galime ir nepabalsuoti. Tai sprendžia pirmininkas. Neteiksiu klausimo balsuoti ir… Gerbiami kolegos, tikrai jūs suprantate vis dėlto realią situaciją. Mes sutarėme – aną balsavimo langą pratęsėme, apsvarstėme tuos klausimus, kuriuos turėjome apsvarstyti. Dabar mes dar iki pietų, jeigu neužsives ilga diskusija per šoninius mikrofonus, galime sutaupyti laiko ir padaryti keletą pateikimų, ir balsuosime po pietų. Gerai.
12.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. XII-724 „Dėl Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2211 (pateikimas)
Gerbiamas ministras jau ėjo į tribūną, tai aš ir kviečiu gerbiamą A. Anušauską. 2-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimo „Dėl Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. XIVP-2211. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiami kolegos, teikiamu projektu siekiama įgyvendinti Strateginio valdymo įstatymo nuostatą, įpareigojančią Vyriausybę pateikti Seimui tvirtinti atnaujintą Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo planą, sudaryti teisinį pagrindą atnaujinti Krašto apsaugos sistemos plėtros ir Viešojo saugumo plėtros programas, atsižvelgiant į Strateginio valdymo įstatymo nuostatų pokyčius, ir patvirtinti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių planavimo dokumentų rengimo planą.
Pokyčiai yra tokie, kad atnaujinamas planas, kuriame toliau lieka ir bus atnaujinamos Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programa, Viešojo saugumo stiprinimo ir plėtros programa. Planas patvirtinamas naujoms programoms, tai yra Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programa, Žvalgybos pajėgumų stiprinimo ir plėtros programa.
Dėl pasikeitusio dokumento statuso plane nelieka Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės vartojimo prevencijos programos, tačiau šią programą pakeis Seimo tvirtinama nacionalinė darbotvarkė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų. Projektas, mano žiniomis, jau yra pateiktas Respublikos Seimui. Plane buvusią Nacionalinę kovos su korupcija programą pakeitė nacionalinė darbotvarkė korupcijos prevencijos klausimais 2022–2032 metams, kuri perkelta į naujai tvirtinamą dokumentą.
Taigi, rengimo planą sudarytų šie dokumentai: Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija (patvirtinta), nacionalinė darbotvarkė – Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija, kaip žinote, taip pat patvirtinta. Jau minėjau nacionalinę darbotvarkę korupcijos klausimais 2022–2033 metais (patvirtinta). Ir Nacionalinė kibernetinio saugumo plėtros programa. Ji dar rengiama.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tiesų planavimas vyksta kaip ir visą laiką. Ar nemanote, kad tas programos priežiūros efektyvumas ne visada yra patenkinamas? Ir ar nemanote, kad vis dėlto kaip nors ypatingai visi girdime apie planavimo dokumentus, tačiau atsiskaitymo su juo visuomenė turbūt nesulaukia. Ar nemanote, kad tą dalį reikėtų kaip nors sustiprinti, kad ji pasiektų ir viešąją erdvę? Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš manau, kiekviena programa, ją įgyvendinant, turi kontrolės mechanizmus, jie yra numatyti. Man daugiau, pavyzdžiui, prieš kelerius metus teko dalyvauti, kaip yra kontroliuojamas dokumento – Nacionalinės kovos su korupcija programos – vykdymas. Tai ta kontrolė buvo, rezultatai galbūt ne visada tie, kokių norėjome, ir ne taip greitai, kaip tikėjomės. Tačiau šiuo atveju, aš manau, kontrolės įrankiai yra ir Seimo rankose.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam ministrui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų niekas nėra užsirašęs kalbėti. Taigi, kaip jau sutarėme, apsispręsime balsuodami numatytu metu po pietų.
12.38 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1914 (pateikimas)
Dabar bandykime iš vakarinio posėdžio darbotvarkės pabaigos, galbūt galėtume dar 2-9 klausimą. Matau, salėje yra pranešėja. Pilietybės įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1914. Gerbiamą D. Asanavičiūtę, įstatymo projekto teikėją, prašome į tribūną.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamos kolegės ir kolegos, teikiu Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuris parengtas atsižvelgiant į esamą Rusijos karo Ukrainoje situaciją ir grėsmę Lietuvai, taip pat visam regionui.
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas numato pilietybės suteikimo turint kitos valstybės pilietybę atvejus, tačiau suteiktos išimties tvarka pilietybės netekimo mechanizmai ir teisinis reguliavimas nėra pakankami ir neatliepia dabartinės geopolitinės situacijos. Suteikus pilietybę išimties tvarka, asmuo gali naudotis ne tik jos suteikiamomis privilegijomis, bet ir turi vykdyti pareigas. Lietuvos valstybės saugumas ir jo užtikrinimas yra viena svarbiausių Lietuvos Respublikos piliečio pareigų.
Projekto tikslas yra ištaisyti šiuo metu galiojančius Pilietybės įstatymo redakcijos teisinio reguliavimo trūkumus, patikslinti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 24 straipsnio formuluotę ir nedviprasmiškai įvertinti, įtvirtinti pilietybės netekimo atvejus, jeigu asmens veiksmai sukelia grėsmę Lietuvos regionui ir valstybių sąjungininkių saugumui, taip pat palaiko grėsmę keliančias valstybes.
Kodėl siūlome taikyti griežtesnius reikalavimus tik Lietuvos Respublikos pilietybę įgijus išimties tvarka? Primenu, kad 2013 m. gegužės 9 d. Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų konvenciją dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo. Konvencija numato, kad valstybė nepripažįsta asmenų, netekusių pilietybės, jeigu dėl tokio netekimo jis taptų asmeniu be pilietybės. Asmenys, gavę Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, jų šiuo metu yra 811, taip pat yra ir kitos valstybės piliečiai, todėl, netekę Lietuvos Respublikos pilietybės, jie neliktų asmenimis be pilietybės, jiems liktų kitos valstybės jų gimimu įgyta pilietybė.
Remiantis tarptautinės teisės dokumentais, reglamentuojančiais pilietybės santykius, traktuojama, kad kiekviena valstybė turi diskreciją nustatyti savo piliečių institutą reglamentuoti pilietybės santykius pagal vidaus teisę, kartu nepaneigiant žmogaus teisės į pilietybę, neprieštaraujant tarptautinių konvencijų nuostatoms, paprotinei tarptautinei teisei ir visuotinai pripažįstamiems teisės principams. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu numatyti nevienodą diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą.
Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas išimties tvarka reiškia, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas išimties tvarka suteikia Lietuvos pilietybę ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintiems kitų valstybių piliečiams arba asmenims be pilietybės, netaikydamas jiems Pilietybės įstatymo 18 straipsnyje numatytų pilietybės suteikimo sąlygų. Tai yra asmeniui neprivaloma nuolat gyventi Lietuvoje, laikyti valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminų. Neprarasdamas savo gimimu įgytos pilietybės, jis tampa Lietuvos Respublikos piliečiu.
Taigi matome, kad šiuo būdu įgytos Lietuvos pilietybės numato asmenims skirtingus reikalavimus ir jie priklauso kitai kategorijai, taigi tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Pilietybės netekimo pagrindai numatyti ir kitų pasaulio valstybių įstatymuose. Beveik visur netekimo pagrindą siejantis veiksnys – nacionalinio saugumo klausimas. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje numatytas pilietybės netekimas, kai tai naudinga viešai gerovei, taikomas tiems, kurie kelia grėsmę Jungtinei Karalystei arba kurių elgesys sukelia labai didelę žalą, pavyzdžiui, asmens veikla, susijusi su grėsme nacionaliniam saugumui, įskaitant šnipinėjimą ir terorizmo grėsmę, kaip, pavyzdžiui, terorizmo ir karo nusikaltimų šlovinimą.
Australijoje įstatymas numato pilietybės netekimą, susijusį su grėsme nacionaliniam saugumui, jeigu asmuo yra ir kitos valstybės pilietis. Pilietybė gali būti atimta dėl išdavystės, nelojalumo valstybei ir kitų su nacionaliniu saugumu susijusių priežasčių 14-oje Europos Sąjungos valstybių, įskaitant Graikiją, Prancūziją ir Rumuniją. Pilietybės netenkama be išankstinio įspėjimo Nyderlanduose.
Pabaigai norėčiau paskaityti priesaikos Lietuvos Respublikai teksto dalį: aš, tapdamas (tapdama) Lietuvos Respublikos piliečiu (piliete) be išlygų prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, ginti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir konstitucinę santvarką. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju už įstatymo pateikimą. Dabar jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmas gerbiamas D. Griškevičius. Prašom.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas gerbiamai pranešėjai būtų turbūt toks: ar vis dėlto šio įstatymo projekto nebūtų galima pavadinti įstatymu dėl M. Drobiazko istorijos ir ar nemanote, kad tokia praktika, kai iš esmės įstatymai atsiranda su viena istorija, galbūt nėra labai teigiamai sutinkama, nes tas noras, suprantama ta istorija, kai buvo, ir tikrai netoleruotina, ką padarė… Ar tai tikrai yra tas atvejis, dėl kurio būtų galima atimti vieną svarbiausių žmogaus teisių, tai yra jo pilietybę? Mano suvokimu, jeigu mes norime asmenį nubausti, jeigu galima taip pasakyti, turime daugybę sprendimų. Kaip pavyzdys: jam suteiktas privilegijas atimti, apdovanojimus, ir, man atrodo, tai yra pakankamai didelė bausmė. Ar tikrai kraštutinė priemonė atimti pilietybę yra šiuo atveju tinkamas sprendimas?
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, norėčiau, ko gero, pastebėti, kad didžioji dauguma įstatymų atsiranda dėl kokių nors konkrečių praktinių pavyzdžių, atliepiant tam tikrą problemą ar poreikį. Ne paslaptis, kad būtent šis įstatymo projektas gimė po šio incidento. Iki tol mūsų Pilietybės įstatymo reglamentavimas, kaip parodė šis incidentas, nebuvo pakankamas. Asmenys, pilietybę gaunantys kaip dovaną, turi vertinti šią pilietybę ir labai atsakingai su ja elgtis. Tuo labiau kad ponia M. Drobiazko lieka Rusijos Federacijos piliete, ji nelieka be pilietybės, tą pilietybę ji įgijo gimimu. Šiuo atveju, aš manyčiau, labai svarbu mums, valstybei, apsispręsti, kad pilietybė būtų vertinama, ypač asmenų, kuriems suteikta išimties tvarka, kuriems (…) netaikomi reikalavimai. Aš šį įstatymo projektą vertinčiau labiau kaip prevencinį, juo labiau kad įstatymas, ko gero, nebus taikomas atgaline tvarka, kad ateityje suteikus pilietybę žmonėms, jau turintiems kitos valstybės pilietybę, jie atsakingai elgtųsi, savo sąmoningais veiksmais nepropaguotų kitų valstybių, kurios, deja, yra grėsmė mūsų valstybei.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nematau kolegės A. Širinskienės, negalės paklausti. Tuomet klausia gerbiamas S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, jūs, kalbėdama ir minėdama M. Drobiazko, kaip ir patvirtinote, kad šiek tiek vajaus principu ši pataisa atsirado. Nežinau, ar vakar stebėjote „Forumą“, čia profesorius D. Žalimas ir kiti sakė, kad tas įstatymų kūrimas kažin ar išspręs tas problemas. Ar neatrodo, kad čia yra kažkas panašaus? Ar ne per daug į šią įstatymo pataisą prirašyta? Tarsi kišamės į regiono valstybių, valstybių sąjungininkių saugumą. Kaip visa tai reiks įrodyti? Ar nepasidarys taip, kad reiks gausybės teismų tam įrodyti? Ar šiandien nebūtų svarbiau išspręsti tokių visokių švenčionienių problemą, kaip joms atimti tą pilietybę už jų tokius keistus veiksmus? Ar tai nebūtų svarbiau? Ačiū.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Stasy. Iš tiesų jūsų keliamas klausimas, ko gero, atliepia ne vieno galvoje ir širdyje keliamą klausimą dėl tam tikrų asmenų, turinčių tik Lietuvos Respublikos pilietybę, bet veikiančių prieš mūsų valstybę, tą darančių labai atvirai ir agresyviai. Bet, deja, aš turiu pasakyti, dar kartą priminti, ką kalbėjau pristatydama šį įstatymo projektą, kad 2013 metais mes ratifikavome konvenciją, joje yra numatoma, kad asmeniui, neturinčiam kitos valstybės pilietybės, mes negalime atimti jo vienintelės turimos pilietybės ir palikti jį asmeniu be pilietybės. Mes pažeistume konvenciją, kurią patys ratifikavome. Šiuo atveju mes turime, ko gero, ir tam tikras institucijas, jų darbo efektyvumas turėtų būti didinamas, jos turėtų imtis šių asmenų tinkamo įvertinimo ir atsakomybės išreikalavimo. Aš atsieju šiuos du dalykus. Bent jau kol kas teisinio mechanizmo, kaip mes, įstatymų kūrėjai, tie, kurie galėtų pateikti kokias nors teisines formuluotes ir keisti Pilietybės įstatymą, deja, niekas nepasiūlė nepažeidžiant mūsų pasirašytų konvencijų ir tarptautinės teisės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar jūsų nori paklausti gerbiamas J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, jūs teikėte projektą, dėl jo buvo Teisės departamento pastaba dėl prieštaravimo būtent Konstitucijos 29 straipsniui, dėl asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo. Jūs savo pristatyme minėjote, kad tai nėra aksioma, tai galima pakeisti ir jūs projektu norite pakeisti. Bet ar jūs prieš tai buvote perskaičiusi galiojantį Pilietybės įstatymą? Jame aiškiai pasakyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė yra lygi, neatsižvelgiant į jos įgijimo pagrindą. Būtent jau pats įstatymas sako, kad pilietybė yra vienoda ar įgyjama gimstant, ar natūralizacijos būdu, ar išimties tvarka, bet vis tiek jūs teikiate. Kodėl jūs dabar jį teikiate? Nes jūs vadovaujate darbo grupei, kurios paskirtis yra parengti Konstitucijos pataisų projektą referendumui. Kartu ten svarstomas ir konstitucinis Pilietybės įstatymas, kitaip sakant, naujos redakcijos įstatymo projektas. Būtų geriau toje darbo grupėje išdiskutuoti ir jeigu tenai atrasime pagrindo tokiai pataisai ar kažką panašaus…
Be to, turėčiau ir daugiau klausimų, nes minite regioną? Koks tas regionas, nepasakyta įstatyme. Kaip dabar mes nustatysime, ar tos valstybės turėtų kreiptis į Lietuvą, kad ji taikytų tokią sankciją, ar kaip? Bet aš suprantu, kad aš jau viršijau savo galimybę klausimų kiekiu.
PIRMININKAS. Viršijote tikrai, laikas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke, už jūsų pakantumą.
PIRMININKAS. Ačiū, ačiū.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Juliau, už tokį pluoštą klausimų. Kadangi jūs pakartojote klausimą, kurį jau savo pristatyme ir pasakiau, pacitavau Teisės departamento išvados citatą, kad jeigu tarp asmenų yra tam tikro pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą… Aš manau, kad būtent ir yra tas skirtumas, kur teisinis reguliavimas gali būti objektyviai pateisinamas ir tai neprieštarauja Konstitucijai. Tą taip pat nusprendė Teisės ir teisėtvarkos komitetas, dėl to stoviu šiandien čia, nes kitu atveju tas įstatymo projektas neateitų iki Seimo salės.
Dabar dėl referendumo ir darbo grupės. Na, mūsų darbo grupės, joje jūs taip pat esate, numatytas tikslas yra referendumo formuluotės ir pasirengimo referendumui dėl pilietybės teisės aktai. Truputėlį nėra tos darbo grupės funkcija būtent esamas Pilietybės įstatymas ir jo nagrinėjimas.
Na, o jeigu kalbame apie mane asmeniškai, aš apskritai galvoju, kad pilietybė kartu neša ir didelę atsakomybę. Tai, kad mes ruošiamės referendumui… Tikriausiai esu viena didžiausių referendumo fanių ir labiausiai darbuojuosi, kad jis atsitiktų ir įvyktų sėkmingai. Pagaliau, kad mūsų piliečiai, kurie išvyko po nepriklausomybės, galėtų turėti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės, apibrėžtos įstatyme, numatomą pilietybę. Nes vis dėlto mes turime tikrai gana mažą kiekį Lietuvos Respublikos piliečių ir mums per didelė prabanga atsisakyti nors vieno iš jų. Bet čia su pilietybe ateina ir atsakomybė. Žmonės, kurie turi Lietuvos Respublikos pilietybę, ypač ją gauna dovanų be tam tikrų sąlygų, nustatytų kitiems, kurie nori įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, aš manau, turi tikrai labai atsakingai žiūrėti į šitą institutą, į savo įsipareigojimus ir tai turėti mintyje. Todėl aš manau, kad šitas įstatymas kartu yra ir prevencinis, kad įteikiant kaip dovaną pilietybę ir po sėkmingo referendumo, jeigu jis bus, dideliam kiekiui žmonių, mūsų žmonių, sudarant galimybę išsaugoti savo gimimu įgytą pilietybę… na, kad tai būtų iš tikrųjų vertinama ir keltų atsakomybės klausimą, jeigu žmogus remtų valstybes agresores ir tai darytų savo, na, aktyviais ir sąmoningais veiksmais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nebeliko laiko niekam daugiau paklausti. Dėkoju pranešėjai. Dabar motyvai. Ar yra užsirašiusių kalbėti už, prieš? Jeigu jų yra, tuoj pažiūrėsiu, aš galbūt rekomenduosiu tada motyvus išsakyti prieš balsavimą, nes mes dar galime spėti… Vieną pateikimą padarykime iki pietų, laukia kolegė, iki pranešėjo dar vieną pateikimą. Kviečiu gerbiamą M. Ošmianskienę pateikti mums… (Balsai salėje) Tai ir sakau, dar spėsime greitai pateikimą ir pranešimas tada, tai yra pareiškimas lieka. Kol kas matau vieną kolegą, kuris…
12.54 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 8 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2196 (pateikimas)
Tada Šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2196. Gal čia greičiau pereisime, gerbiami kolegos, tikrai laukė ilgai kolegė. Sudarykime galimybę pateikti ir tada pareiškimai, ir pietūs. Prašau. Prašau, tribūna jūsų.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Gerbiami Seimo nariai ir Seimo narės, Lietuvoje egzistuoja asmenų grupė, kuri yra išskirtinai diskriminuojama. Tai asmenys su negalia, kurie negalią įgavo būdami vyresni negu 24 metų ir kurie neturi minimalaus darbo stažo. Šie asmenys gauna tik 1 šalpos pensijos bazės dydžio šalpos pensiją, tai yra 173 eurus, nepriklausomai nuo to, ar tai sunki, ar vidutinė negalia, o lengvos negalios asmenys negauna nieko.
Šiuo įstatymo projektu siūlau, kad šie sunkią negalią turintys asmenys gautų ne 1, tačiau 2 šalpos pensijų bazės dydžio šalpos neįgalumo pensiją, nes ši suma yra tikrai labai maža, asmenims dirbti yra sunku, be to, įsidarbinę jie ją taip pat praranda. Šiuo metu absoliuti skurdo riba Lietuvoje yra 267 eurai, tai 173 eurai yra beveik dvigubai mažiau negu absoliuti skurdo riba ir su tokia suma neturėtų gyventi niekas. Tuo labiau kad absoliuti skurdo riba skaičiuojama pagal vartotojo krepšelį, kuris apima tik būtiniausias prekes, tai yra maistą, rūbus, tačiau neapima gyvenamosios vietos, komunalinių mokesčių ir panašiai. O čia dar ir sunki negalia prie viso to, tam reikalingos papildomos išlaidos.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad šie asmenys negali pretenduoti į socialinę piniginę paramą nepasiturintiems, nes 173 eurai yra daugiau negu valstybės remiamas pajamų dydis – jis yra 157 eurai.
Kadangi siekiama šią neteisybę ištaisyti kuo greičiau ir artėja tikrai labai sunkus sezonas, didelė infliacija, norėtume, kad šis įstatymas įsigaliotų jau nuo Naujųjų metų, todėl prašau ir skubos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirma – gerbiama L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, iš tikrųjų 24 metų asmenų, neįgijusių stažo, ne tiek daug turėtų būti. Gal jūs turite duomenis, kiek yra tokių asmenų ir kiek tai kainuotų valstybės biudžetui? Aš suprantu, blogai, kad jie negali pretenduoti į kitas išmokas. Tikrai stažas būna nedidelis, nes ten 2, 3, 4 mėnesiai pagal tą lentelę. Jūs ir pati tikriausiai esate susipažinusi. Gal galite įvardinti, kokios dažniausiai priežastys, jūs diskutavote su Neįgaliųjų reikalų departamentu, ką jis sako, kokios priežastys, kad šitie asmenys neįgijo stažo, ir kiek tokių turime?
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Tokių asmenų, „Sodros“ duomenimis, yra kiek daugiau nei 400 – 403 ar panašiai. Norint padvigubinti, reikėtų apytiksliai 800–900 tūkst. eurų. Aš esu skaičiavusi, yra nurodyta tiksli suma. Dabar čia neužsirašiau, bet gal 850 tūkst. eurų reikėtų.
Yra įvairių istorijų. Yra asmenų, be abejo, galbūt ir nedirbusių, galbūt ir piktybiškai. Yra jaunų žmonių, kurie po studentavimo išvyksta pasaulio pasižiūrėti. Yra žmonių, kurie turėjo negalią anksčiau, po to jie nutraukė studijuodami, nepagalvojo, kad reikia prasitęsti. Žodžiu, yra tikrai įvairaus likimo žmonių. Kai kurių net nežinome. Galbūt jie yra įstaigose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas jūsų nori paklausti gerbiamas E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, iš tikrųjų turbūt svarbu pažiūrėti, kaip žmonėms išspręsti tas finansines problemas, tačiau ar nemanote, kad vis dėlto kompleksiškiau reikėtų žiūrėti, nes dabar mes svarstome Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą. Šiuo atveju šitie pinigai, aišku, svarbūs, bet jie nesprendžia pagrindinių problemų. Vis tiek jų nepakanka.
Ar nemanote, kad vis dėlto turbūt reikėtų žiūrėti į Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, kaip padėti tiems žmonėms, kad vis dėlto bent pagrindiniai poreikiai būtų tenkinami? Šiuo atveju galbūt ne visada neįgalumas yra lemiamas? Galbūt kai kada žmonės prisitaiko, gali dirbti tam tikromis sąlygomis, arba padėti jiems prisitaikyti, arba iš tikrųjų galbūt didesnę išmoką teikti, nes visai nėra galimybių jam iš to rato ištrūkti, nes jis per toli gyvena. Iš tikrųjų galbūt ta linkme reikėtų eiti. Ačiū.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Taip, visiškai jums pritariu, kad reikalingi sisteminiai pokyčiai, ir ministerija tikrai tai darys. Tačiau noriu atkreipti dar kartą dėmesį, kad tai yra neįgalių asmenų grupė, tame rate netgi išskirtinai diskriminuojama, nes visi kiti žmonės su negalia gauna apie dviejų arba truputį daugiau šalpos pensijų bazės dydžio išmokas. Kalbėti apie tai, ar visiems žmonėms su negalia pakanka to, ar nepakanka, čia mes galime, tačiau paimti vieną grupę asmenų ir sakyti, kad jūs turite sugebėti išgyventi žemiau absoliučios skurdo ribos, tai yra, man atrodo, nedovanotina.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar bus dėl motyvų vėlgi… Man atrodo, balsavimo metu pasakysime motyvus taupydami laiką, o dabar liko Seimo narių pareiškimai. Bet gerbiamas D. Gaižauskas nori per šoninį mikrofoną. Prašom.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Dar prieš pareiškimus, gerbiamas posėdžio pirmininke. Liko tik trys klausimai iš popietinės darbotvarkės, vakarinės. Tai gal dabar galime nuspręsti ir viskas, darbas baigtas, nes… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Girdimas…
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Pratęskime, dar tris klausimus ir po pietų darbovietė tuščia.
PIRMININKAS. Ačiū už pasiūlymą. Mintis gera, bet yra D. Kreivio atsakymai. Yra Vyriausybės pusvalandis ir specialūs D. Kreivio atsakymai, energetikos ministro atsakymai į jūsų klausimus. Šio žanro aš nei perkelsiu, nei sutrumpinsiu, nei kaip nors kitaip mes jį išspręsime. Labai atsiprašau.
13.00 val.
Seimo narių pareiškimai
Gerbiamasis R. Šarknickas kviečiamas į tribūną perskaityti pareiškimą. Tuoj sutvarkysime tribūną ir jūs kviečiamas į ją.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dabar kaip niekada taip pasilenkęs… Sugedo tribūna, visas projektas nuėjo perniek.
PIRMININKAS. Gal kaip nors. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerai. Aš norėčiau kalbėti dėl bibliotekų, dėl knygų galimų tuštėjimo metų. (Ačiū, kolega, jums geriau pavyko. Ačiū.) Taigi, kaip sako ministras, pinigų nėra, palaukite geresnių laikų. Tokį kultūros ministro S. Kairio požiūrį galima apibūdinti šiuo sakiniu.
Dievaži, bibliotekos bus numarinamos. Jei neskaitai knygų, lengviau valdyti žmogų, taip yra sakoma. Tokių neskaičiusiųjų yra pilna pas raudonąją meškutę, kuri gauna į skūrą nuo Ukrainos didvyrių. Rusijoje bibliotekos, jeigu jų išvis yra miestuose, tapo kaip muziejai, jos dūsta nuo senų Lenino, Stalino laikų knygų, apie naujas tik pasvajoti gali, o ir skaitytojų tik vienas kitas. Ir šiuo atveju aš nekalbu apie tautą, aš kalbu apie visuomenę, kuriai knyga tolima ir nepasiekiama, kurioje nėra net noro ją pasiekti.
Lietuvoje turime situaciją, kai to noro dar yra, bet knygų prieinamumas mažėja. Kai jis sumažės, dings ir noras jas skaityti. Tas lemtų, kaip teisingai supratote, visuomenės nusikultūrinimą, sumenkinimą, išsilavinimo lygio sumažėjimą.
Lietuvos kultūros ministras pasakė, kad pinigų bibliotekoms, fondams, knygoms nėra. Tiesa, bus, bet vėl mažiau nei praeitais metais. Kad nėra pinigų, tą ir pernai mes girdėjome. Šaunus požiūris.
Tendencija tokia, kad, nepaisant ekonomikos augimo, išimtis tik šie metai, bibliotekų fondų finansavimas prie šios valdančiosios daugumos reguliariai mažėja jau keleri metai. 2021 metais – 1,06 euro gyventojui, 2022 metais – 1 euras gyventojui, 2023 metais numatyta dar mažiau.
Seimui yra pateiktas Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Jis, deja, numato dar mažesnį nei 2022 metais finansavimą bibliotekoms, fondams. Jis mažinamas nuo 1 euro iki 0,96 euro vienam gyventojui.
Važiuojame į Estiją. Finansavimo skaičiai bibliotekoms – knygoms, fondams įsigyti 2022 metais vienam gyventojui siekia vidutiniškai 2,32 euro. Vienam gyventojui. Europos Sąjungos vidurkis taip pat didesnis, nei Lietuvoje numatomas finansavimo dydis, – 1,22 euro.
Kaip refleksiją į pirmąją šio komentaro pastraipą paminėsiu, kad Lietuvos viešosiose bibliotekose 2021 metais apsilankė beveik 6,9 mln. fizinių lankytojų. Kitaip tariant, vienas šalies gyventojas viešosiose bibliotekose apsilankė vidutiniškai tris kartus ir šis skaičius šiais metais bus dar didesnis, nes 2022 metais, išaugus infliacijai, žmonės knygų perka žymiai mažiau. Tiesiog sumažėjusi perkamoji galia. Tad lankomumas bibliotekose yra masiškai išaugęs, nes skaitytojai renkasi alternatyvius būdus: knygas skaityti jų neperkant, o skolinantis bibliotekose. Kodėl Estija net negalvoja mažinti finansavimo bibliotekų fondams knygoms įsigyti? Ogi todėl – ogi dėl pilietiškumo visuomenėje kūrimo proceso, dėl visuomenės išsilavinimo, švietimo ir netgi nacionalinio saugumo. Viešosiose bibliotekose ypač trūksta skaitomiausių kūrinių, paskutinių naujienų, kurias skaitytojai nori perskaityti čia ir dabar, tačiau yra priversti laukti kelis mėnesius. Kuo daugiau žmogus yra apsiskaitęs, tuo labiau jis gali savikritiškai mąstyti, nes žmogumi, rankose nelaikiusio knygos, yra lengviau manipuliuoti. Tą puikiai matome Rusijos visuomenėje, kur tokių pavyzdžių yra pilna, jie nesugeba civilizuotai elgtis ir kare. Vyriausybės atstovė dažnai sako visiems gerai žinomą frazę: jeigu žinote, iš kur paimti pinigų, prašom. Žinome, yra gauta neplanuotų viršplaninių pajamų apie 3 mlrd. eurų.
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Visų nereikia. (Pabaigsiu, pirmininke.) Visų nereikia, reikia tik dalelės, lašo jūroje – 750 tūkst. eurų, kad pasiektume, nors ir ne Estijos, bet bent jau Europos Sąjungos vidurkį – 1,22 euro vienam gyventojui.
PIRMININKAS. Dėkoju, laikas, kolega.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nors tai… Pirmininke, leiskite užbaigti. Salėje nėra Seimo narių ir jūs elgiatės tikrai neetiškai. Leiskite užbaigti, liko keletas sakinių. Ačiū.
Nors tai itin maža suma, žinant, kad knygos šiandien kainuoja nuo 10 eurų ar net daugiau, o už populiariausias tenka pakloti ir kelis kartus didesnes sumas, pakreipus požiūrį į knygų būtinumą, valstybingumą, manau, kad naujai knygai atsirasti yra labai realių galimybių dėl tautos švietimo, kultūros ir dažnai šiuo metu skambančio žodžio – saugumo, kuris ugdo gyventojų atsparumą dezinformacijai. Tai yra ypač svarbu sudėtingos geopolitinės situacijos sąlygomis. Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Dėkoju. (Plojimai) Į tribūną kviečiu gerbiamą D. Gaižauską taip pat padaryti pareiškimą. Prašom.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, gyvename dar nepaprastosios padėties sąlygomis. Seimas nepaprastąją padėtį įvedė dar vasario mėnesį, tuoj bus metai. Tai reiškia, kad valstybė gyvena padidinto pavojaus sąlygomis. Tai reiškia, kad visi klausimai, susiję su nacionaliniu saugumu, šiuo metu yra prioritetiniai. Tačiau ką mes turime? Mes nežinome, nei kas yra nepaprastosios padėties vadovas, nei kas vadovauja štabui, ar iš viso jis yra toks sukurtas? Jokios atskaitomybės, pratęsimus Seimas darė, tačiau jokių ataskaitų neišgirdome, ar ta situacija Lietuvoje pablogėjo, ar pagerėjo nacionalinio saugumo prasme?
Negana to, ką mes pamatėme? Kad dvi pagrindinės tarnybos, tai yra policija ir Viešojo saugumo tarnyba, atsakingos už mūsų visų saugumą viduje nepaprastosios padėties sąlygomis, šiuo metu yra susipriešinusios. Girdime, policijos vadovai meta kaltinimus Viešojo saugumo tarnybai, Viešojo saugumo tarnyba – policininkams. Visiems, kas tai matome ir stebime, kelia šiurpą. Nes jų supriešinimo priežastimi greičiausiai ir buvo vidaus reikalų ministrė, kuri yra atsakinga už nepaprastosios padėties suvaldymą.
Dar blogiau, riaušių prie Seimo metu galimai buvo padaryta tiek pažeidimų, tiek neveikimo, kad galimai galėjo būti net padarytos ir nusikalstamos veikos dėl neveikimo, nes, kiek žinome, nebuvo įvestas planas „Vėtra“. Tai kaip tada Viešojo saugumo tarnyba naudojo jėgą prieš riaušininkus? Be jokios abejonės, kad ji turėjo tokią teisę, veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, bet ar nebuvo pažeista tvarka? Visa tai galima išsiaiškinti tik vienu būdu, tai yra laikinosios komisijos, sukurtos Seime, būdu. Kodėl? Todėl, kad tik laikinoji tyrimo komisija turi įgaliojimus apklausti visus Lietuvos piliečius, ne tik Seimo narius, ne tik pareigūnus, bet ir paprastus fizinius asmenis, kaip dabar generolas jau nebe pareigūnas Viešojo saugumo tarnybos. Tai buvo vienintelis būdas parodyti Lietuvai, ar mes galime suvaldyti nepaprastąją padėtį, ar ne. Premjerė dar prieš rinkdama kabinetą labai garsiai buvo pasakiusi, kad jeigu kiltų bet kokia abejonė bet kuriuo ministru, imsis aktyvių veiksmų viskam išsiaiškinti, ir jeigu bus likę kokių nors klausimų, ji greičiausiai atstatydins tą ministrą, pakeis kitu.
Šiandien ką mes pamatėme? Stručio poziciją – įkišo galvą į smėlį ir visiškai nekomentuoja situacijos iš esmės. Aklai gina, premjerė pasako, kad pasitiki ministre, ir nieko čia blogo nėra. Jeigu norite ką nors išsiaiškinti, aiškinkitės Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Noriu pabrėžti – komitetas tokių įgaliojimų neturi, turi tik laikinoji tyrimo komisija. Komitetas gali vykdyti parlamentinę kontrolę Vidaus reikalų ministerijos apimtimi, ir viskas. O kaip išsiaiškinti, kai dabar visos pusės sako savo tiesą, vienas kitą kaltina melu, žmonėms kyla tik dar didesnė baimė? Bet aš pabrėžiu: visa tai vyksta nepaprastosios padėties metu. Mes privalome išsiaiškinti.
Šiandien Seimas bandė balsuoti dėl laikinosios tyrimo komisijos sukūrimo, bet valdantieji savo balsais tai sugriovė. Todėl mano pasisakymo pagrindinė esmė yra ta: dar yra viena priemonė arba būdas, kuris galėtų padėti išsiaiškinti šią situaciją. Todėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ragina Lietuvos Respublikos Prezidentą imtis aktyvių veiksmų ir aiškiai išsakyti savo poziciją, ar Lietuvos Respublikos Prezidentas pasitiki vidaus reikalų ministre? Ar mes galime jaustis saugūs? Ir ar gali leisti Lietuvos Respublikos Prezidentas mums visiems likti nežinomybėje neišsiaiškinus visų aplinkybių? Todėl prašome prezidentūros, Lietuvos Respublikos Prezidento būti aktyviam ir imtis iniciatyvos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, tai buvo visi pareiškimai. Daugiau klausimų rytiniame posėdyje nesvarstysime. Skelbiu rytinį posėdį baigtą. (Gongas)
Norite registruotis? Prašom, registruokimės. Registruokimės, nors tai nieko nekeičia. (Balsai salėje) Jeigu jums svarbu, tai tada ir man svarbu. Registruokimės.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.