LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ekonomikos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO

įstatymo projektO nr. xivp-3599

2024-04-17  Nr.108-P-22

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Mindaugas Skritulskas.

Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.

Kviestieji asmenys (pasisakę nuotoliniame posėdyje): Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministras Karolis Žemaitis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viceministrė Daiva Matusevičė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento skyriaus vedėja Jūratė Bakšytė-Lozorkevičienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-08	27	34	2	Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo Statybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 27 straipsnio 34 dalies 2 punkte, be kita ko, siūloma nustatyti, kad neturint statybą leidžiančio dokumento gali būti pradėti statyti statiniai, skirti Investicijų įstatyme nurodytiems stambiems projektams, Vyriausybės nutarimu pripažintiems užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius įgyvendinti, neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose. Šios projekto nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje nustatyta imperatyvi nuostata, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama, o 2 straipsnio 46 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba laikoma statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus projekto ir minėtų keičiamo įstatymo nuostatų tarpusavio santykis, todėl projekto nuostatas reikėtų sistemiškai derinti tarpusavyje.	Nepritarti	Statybos įstatymo 27 str. 34 d. yra specialioji įstatymo norma, konkretinanti, plėtojanti bendruosius Statybos įstatymo normų imperatyvus (Statybos įstatymo 2 str. 46 d. ir 27 str. 22 d.) ir įtvirtina atvejus, leidžiančius nuo jų nukrypti, t. y. pradėti statybą neturint statybą leidžiančio dokumento, tačiau jį gaunant iki statybos užbaigimo. Reikia, pažymėti, kad Statybos įstatymo 27 str. 34 d. nuostata, numatanti išimtis, kai statybos pradžia galima be statybų leidimo galioja jau nuo 2022 m. gegužės 7 d. (statiniams, kurie priėmus sprendimą Lietuvos Respublikoje įvesti nepaprastąją padėtį, Vyriausybės sprendimu pripažinti tiesiogiai susijusiais su nepaprastosios padėties įvedimo tikslų ir priemonių įgyvendinimu). Numatomais Statybos įstatymo pakeitimais siekiama tik papildyti 27 str. 34 d. nustatant dar vieną atvejį, kai neturint statybą leidžiančio dokumento galima pradėti statybą (t. y. statant statinius, skirtus Investicijų įstatyme nurodytiems stambiems projektams, Vyriausybės nutarimu pripažintiems užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius įgyvendinti, neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose). Esant aiškiam projekto ir keičiamo įstatymo nuostatų tarpusavio santykiui, nuostatas tarpusavyje nederintinos.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-08	27	34	2	Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų (kokiam subjektui tektų atsakomybė), jei statinio statyba pagal parengtą statinio projektą būtų jau pradėta vykdyti, o statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese paaiškėtų, kad statinio projektas neatitinka esminių statinio reikalavimų ir išduoti statybą leidžiančio dokumento nėra galimybės. Be to, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip, nesant statybą leidžiančių dokumentų, prisijungimo sąlygas išduodantys subjektai (elektros energijos, dujų ir panašiai) būtų įpareigoti pradėti rengti prisijungimo sąlygų dokumentus ar juo labiau atlikti faktinius prijungimo prie atitinkamų tinklų darbus. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šiuos neaiškumus.	Nepritarti	Įstatymo pakeitimo projektais siekiama tik nustatyti išimtis, leidžiančias pradėti statinių statybą neturint statybą leidžiančio dokumento ir reglamentuoti informacijos, susijusios su išduotu statybą leidžiančiu dokumentu, viešinimą. Visos kitos Statybos įstatyme įtvirtintos procedūros, statybos dalyvių pareigos ir pan., kiek jos nėra susiję su minėtais teisinio reguliavimo pakeitimais, nekeičiamos ir statybų procese galioja pilna apimtimi. Statybos įstatymo nuostatos numato, kad projektuotojas yra atsakingas už tai, kad jo rengiamas projektas atitiktų esminius statinio reikalavimus ir privalo užtikrinti, kad pagal parengtą projektą galės būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 16 str. 5 d. 3 p.). Dėl prijungimo sąlygų išdavimo į prisijungimo sąlygas išduodančius subjektus (elektros energijos, dujų ir panašiai) galima kreiptis ir neturint statybą leidžiančio (Statybos įstatymo 24 str. 23 d.). Todėl Projekto nuostatos netikslintinos, nes teisinių neaiškumų nesukuria.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-08	27	34	2	Trečia, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Priėmus siūlomus pakeitimus stambiems projektams, Vyriausybės nutarimu pripažintiems užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, įgyvendinti reikalingų statinių statyba galėtų prasidėti anksčiau, o statybą leidžiantys dokumentai rengiami ir tvirtinami lygiagrečiai statybų procesui, kas leistų gerokai sutrumpinti gamybinių statinių statybos terminus“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų užtikrinta, kad statybą leidžiančių dokumentų rengimas ir tvirtinimas būtų vykdomas „lygiagrečiai statybų procesui“, t. y. neaišku, ar, pavyzdžiui, pradėti statinio statybos darbus būtų galima dar tik rengiant statinio projektą, ar jau jį parengus ir pateikus reikiamus dokumentus savivaldybei statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir pan. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatų nereikėtų tikslinti, aiškiai nustatant, kokie statybą leidžiantys dokumentai turėtų būti parengti ir patvirtinti iki statybos darbų ar bent jau konkretaus statybų darbų etapo pradžios.	Nepritarti	Siūlomais Statybų įstatymo pakeitimais siekiama tik nustatyti išimtis, leidžiančias pradėti statinių statybą neturint statybą leidžiančio dokumento ir reglamentuoti informacijos, susijusios su išduotu statybą leidžiančiu dokumentu, viešinimą. Visos kitos Statybos įstatyme įtvirtintos procedūros, statybos dalyvių pareigos ir pan., kiek jos nėra susiję su minėtais teisinio reguliavimo pakeitimais, nekeičiamos ir statybų procese galioja pilna apimtimi. Statybos įstatymo 18 str. 7 d. 2 p. numato, kad rangovas privalo pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybą leidžiantį dokumentą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė). Įtvirtinus teisinį reglamentavimą, nustatantį išimtis pradėti statybą neturint statybą leidžiančio dokumento, nuostatos, susijusios su statybą leidžiančio dokumento privalomumu nenaikinamos, kas reiškia, kad statybą leidžiantis dokumentas turi būti gautas iki statybos užbaigimo, o įstatymų projektų nuostatos, siekiant teisinio aiškumo, netikslintinos, nes numatomais Statybos įstatymo pakeitimais teisinių neaiškumų nesukuriama.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo narys Simonas Gentvilas 2024-04-16	28	1	1,2	Argumentai: Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus LRV 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, išankstinio nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos patikrinimo metu Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas (toliau – Kadastro tvarkytojas) nepriima administracinio sprendimo, kurį iškilus ginčui asmuo, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, galėtų skųsti aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui. Išankstinės patikros metu Kadastro tvarkytojas nustatęs, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose išdėstytų sąlygų, grąžina bylą ją pateikusiam asmeniui raštu nurodydamas trūkumus. Pažymėtina, kad Kadastro tvarkytojo raštas, kuriame nurodomi trūkumai, nėra laikomas administraciniu sprendimu. Iškilus ginčui dėl galimai nepagrįstai taisyti grąžintos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, asmenys neturi galimybės skųsti Kadastro tvarkytojo rašto, kuriame nurodyti trūkumai, todėl tam tikrais atvejais būna sustabdomas statybos užbaigimo procesas. Pasiūlymo esmė: Siekiant, kad asmenys turėtų teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto – Kadastro tvarkytojo priimtą sprendimą ir, kad nebūtų kliūčių dėl kurių galėtų būti sustabdytas statybos užbaigimo procesas, siūloma tikslinti šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir 39 straipsnio 1 dalį nustatant, kad statinio statybos procesas gali būti užbaigiamas pateikus Kadastro tvarkytojo suderintą statinio kadastro duomenų bylą. Svarbu pažymėti ir tai, kad šiuo metu Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) registruotas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 7, 8, 11, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3589, kuriuo siūloma nustatyti, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla laikoma suderinta, kai Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priimamas Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimas suderinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Pasiūlymas: Pakeisti (papildyti) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 28 straipsnio 1 dalies 1–2  punktus ir išdėstyti juos taip: „3 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1.) atlikus visus statybos darbus ir išdavus statybos užbaigimo aktą (kai jis privalomas). Statybos užbaigimo aktas surašomas tik tuo atveju, kai statytojas pateikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio kadastro duomenų bylą;“. 2. Pakeisti 28 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) atlikus visus statybos darbus, aplinkos ministro nustatyta tvarka surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą (kai ji privaloma), statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovui arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovui patvirtinus deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją įregistravus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Deklaracija apie statybos užbaigimą patvirtinama tik tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) pateikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio kadastro duomenų bylą;“.	Pritarti
2.	Seimo narys Simonas Gentvilas 2024-04-16	39	1		Argumentai: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte dėl Statybos įstatymo pakeitimo. Pasiūlymo esmė Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte dėl Statybos įstatymo pakeitimo. Pasiūlymas: Pakeisti (papildyti) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 39 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „4 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas      Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys ir daiktinės teisės į jį ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybos pradžios turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintos statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovo, pagrindu, o išardytas Nekilnojamojo turto registre registruotas nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys gali būti išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio išardymą pagrindu. Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir pažymos apie tai, kad nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys nugriautas, išduodamos tik pateikus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio (patalpos) kadastro duomenų bylą.“	Pritarti	I. Papildomai pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 27, 28 IR 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS“. II. Projekto 3 straipsnį atitinkamai laikyti 5 straipsniu.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nėra.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai: nėra.

8. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kazys Starkevičius, Gintautas Paluckas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra pareikšta.

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Kazys Starkevičius

Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė