PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

KULTŪROS RĖMIMO FONDO ĮSTATYMO NR. X-1260 PRIPAŽINIMO

NETEKUSIU GALIOS

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-856

2021 m. spalio  25   d.

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.				Argumentai: Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimo (toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas) išvadoje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštarauja tik du iš šešių Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondo įstatymo Nr. X-1260 (toliau – KRF įstatymas) straipsniai: 3 straipsnis (1 dalies 1 ir 2 papunkčiai, 2 dalies 1 ir 2 papunkčiai) – tiek, kiek šiame straipsnyje nustatytas konkretus praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo pajamų už parduotus alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką dydis bei azartinių lošimų mokesčio dydis, numatomas KRF planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus; 5 straipsnis – tiek, kiek pagal jį draudžiama perduoti KRF lėšas į valstybės biudžetą ir per kalendorinius metus nepanaudotos KRF lėšos lieka jo sąskaitoje ir naudojamos kitais metais. Pabrėžtina, kad Konstitucinio Teismo nutarimo išvadoje skelbiama, jog kvestionuotas KRF įstatymo 4 straipsnis Konstitucijai neprieštarauja, o šis straipsnis nurodo, kad KRF lėšos naudojamos kultūros ir meno projektams, programoms ir kitoms priemonėms, atrinktoms viešojo konkurso būdu, finansuoti, be to, iš atitinkamų metų KRF lėšų skiriama ne daugiau kaip 4 procentai ekspertų paslaugoms ir tyrimų išlaidoms apmokėti. Konstitucinio Teismo nutarimo 91.1.3, 91.2.2, 92.3.4 punktuose nurodyta, kad konkretūs KRF šaltiniai iš valstybės biudžeto traktuotini kaip valstybinės politikos prioritetui – kultūros ir meno rėmimui – įgyvendinti būtini valstybės lėšų šaltiniai, todėl patys šaltiniai neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms. Konstitucijai prieštarauja tik ta KRF įstatymo dalis, kurioje nurodyti konkretūs KRF šaltinių iš valstybės biudžeto dydžiai (tai ypač pabrėžta Konstitucinio Teismo nutarimo 91.1.4.2 punkte). Taigi, Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta tik tai, kurie KRF įstatymo straipsniai ir kokia apimtimi prieštarauja Konstitucijai, tačiau niekur nėra kalbama apie būtinybę panaikinti KRF ir jį reglamentuojantį įstatymą. Priešingai, Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, kad KFR yra skirtas valstybinės politikos prioritetui – kultūros ir meno rėmimui – finansuoti. Tad pripažinus KRF įstatymą netekusiu galios būtų nepagrįstai panaikintas vienas svarbiausių  kultūros finansavimo šaltinių. Be to, KRF sudaro galimybes pritraukti papildomas lėšas, neapsiribojant vien valstybės biudžeto lėšomis. Būtent todėl Konstitucinio Teismo nutarime visiškai nekvestionuojamas KRF įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 papunktis, numatantis galimybę turėti kitų teisėtai įgytų lėšų. Atkreipiame dėmesį, kad KRF pirmtako Kultūros ir sporto rėmimo fondo šaltiniai įstatymu buvo nurodyti įvairesni – tarp jų valstybės ir savivaldybių biudžetų tiksliniai asignavimai, juridinių ir fizinių asmenų dovanotos (paaukotos) lėšos, palūkanos už bankuose saugomas KRF lėšas (šiuo metu panašias galimybes gauti lėšų iš įvairesnių šaltinių turi Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo fondo įstatyme numatytas Inovacijų skatinimo fondas). Naudinga būtų pasiremti ir kitų šalių gerąja patirtimi, nustatant KRF lėšų šaltinius: štai Estijos Kultūros rėmimo fondo lėšų šaltiniais gali būti ne tik pajamos iš alkoholio ir tabako akcizų, azartinių žaidimų mokesčių, bet ir fondui dovanotos lėšos, palikimai, taip pat įplaukos iš investuotų fondo lėšų bei iš kitų ekonominių veiklų. Lietuvos KRF skiriama parama labai svarbi kultūros sričiai, tačiau KRF naikinimas iki šiol nėra pakankamai plačiai išdiskutuotas su įvairiomis kultūrinėmis organizacijomis ir institucijomis. KRF sukūrimas turi ilgalaikę istoriją ir yra susijęs su nepriklausomos Lietuvos siekiniais formuojant kultūros politiką. Todėl KRF panaikinimas turėtų neigiamą įtaką Lietuvos kultūros plėtrai, taptų žingsniu atgal mūsų šalies kultūros politikoje. Svarbu ir tai, kad Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 72.2. punkte kaip viena iš pagrindinių iniciatyvų įtvirtintas KRF finansavimo modelio atnaujinimas, o ne KRF panaikinimas, prisidengiant Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimu. Minimame Vyriausybės programos punkte, atsižvelgiant į Konstitucinio teismo nutarimą, įvardytas siekis atnaujinti KRF finansavimo modelį, nurodant: „Stiprinsime KRF lėšomis finansuojamų kultūros ir meno projektų tęstinumą ir sklaidą Lietuvos regionuose ir užsienyje, ypatingą dėmesį skirdami kultūros ir meno projektų stebėsenai ir analizei.“ Abejotina, ar KRF panaikinimas gali prisidėti prie šių Vyriausybės programoje numatytų tikslų įgyvendinimo.  Taigi teisinis KRF panaikinimo pagrindas kelia daug abejonių, nes KRF panaikinimo nereikalauja nei Konstitucinio Teismo nutarimas, nei Vyriausybės programa. Pasiūlymas:     Pakeisti Projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:     „LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS RĖMIMO FONDO ĮSTATYMO NR. X-1260 PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS RĖMIMO FONDO ĮSTATYMO NR. X-1260 3 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS”
2.	1			Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondo įstatymo Nr. X‑1260 pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondo įstatymą Nr. X-1260 su visais pakeitimais ir papildymais. 1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas       Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:      „3 straipsnis. Fondo lėšų šaltiniai 1. Fondo lėšas sudaro: 1) 3 procentai akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką; 2) 10 procentų lėšų, gautų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio; 1) valstybės biudžeto lėšos; 2) dovanotos ar palikimu paliktos piniginės lėšos; 3) kitos teisėtai įgytos lėšos. 2. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Fondui numatoma: 1) 3 procentai praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo pajamų už parduotus alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką; 2) 10 procentų praėjusių metų faktinių įplaukų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.         2. Fondui skiriamų valstybės biudžeto lėšų šaltinis bei jų dydis yra nustatomas planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus.          3. Fondui dovanotos ar palikimu paliktos specifiniams tikslams skirtos piniginės lėšos gali būti naudojamos tik tiems tikslams, kuriuos nurodė aukotojas ar palikėjas.         4. Siekiant gauti dovanotas, palikimu paliktas ar kitas teisėtai įgytas pinigines lėšas, Fondo kaupimui skirta sąskaita skelbiama Lietuvos kultūros tarybos tinklalapyje.“
3.	2N			Pasiūlymas: Projektą papildyti nauju 2 straipsniu, kuriuo būtų keičiamas Įstatymo 5 straipsnis, ir jį išdėstyti taip:     „2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas     Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Fondo veiklos garantijos Valstybės biudžeto lėšų grąžinimas 1. Biudžetinių metų pabaigoje Fonde likusios nepanaudotos valstybės biudžeto lėšos grąžinamos į valstybės biudžetą įstatymų nustatyta tvarka. Fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti. 2. Per kalendorinius metus nepanaudotos Fondo lėšos lieka Fondo sąskaitoje ir naudojamos kitais metais.“
4.	3			Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.“

Teikia:

Seimo nariai