PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Gerbiami kolegos, labas rytas. Kviečiu užimti vietas. Sveikinu visus su Seimo rudens sesijos pradžia. Taigi pradedame Seimo rudens sesiją ir rugsėjo 10 dienos posėdį. (Gongas)

Giedamas Lietuvos valstybės himnas

Gerbiami kolegos, norėčiau paprašyti jūsų dėmesio. Liepos 19 dieną eidama 66-uosius metus mirė buvusi Seimo narė, žurnalistė I. Rozova. Eidamas 89-uosius metus rugpjūčio 2 dieną mirė matematikas, pedagogas, buvęs Seimo narys I. S. Uždavinys. Prašome buvusius kolegas pagerbti tylos minute.

Tylos minutė

Šiandieną svečiuojasi ir mūsų posėdį stebi ypatingas svečias – Moldovos Respublikos parlamento pirmininkas I. Grosu su delegacija. Sveikiname. (Plojimai)

Toliau pirmininkavimą norėčiau perduoti pirmajam pavaduotojui J. Razmai.

PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Laba diena. O aš tuomet savo ruožtu sveikinimo žodį noriu suteikti Seimo Pirmininkei. Bet kadangi vasarą buvo ir Seimo Pirmininkės jubiliejus, tai mes turime, manau, audringais plojimais ją pasveikinti, o aš įteiksiu gėlių. (Plojimai) Matau daugiau norinčių sveikinti. Prašom.

V. PRANCKIETIS (LSF). XII Seimo vardu gėlės Seimo Pirmininkei. (Plojimai)

PIRMININKAS. O dabar Pirmininkė pasveikins kitus jubiliatus, vasarą minėjusius didesnius ar mažesnius jubiliejus.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Aš laikysiuosi to plano, kurį buvau užsibrėžusi, ir labai norėčiau pasveikinti gerbiamą V. Pranckietį, visai neseniai minėjusį gražų jubiliejų. (Plojimai) Taip pat norėčiau pakviesti ir nuoširdžiai pasveikinti E. Dobrowolską, minėjusią labai jaunatvišką jubiliejų. (Plojimai) Ir norėčiau pasveikinti M. Danielę su tuo pačiu labai jaunatvišku jubiliejumi.

Dėkui, kolegos. Tuomet pereinu prie dalykinės dalies.

PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, Moldovos delegacija neilgai pas mus planavo pabūti. Išlydėkime padėkoję, kad buvo dėmesingi mūsų posėdžiui, susipažino su mūsų Seimo darbu, ir palinkėkime jiems kuo didžiausios sėkmės. (Plojimai)

10.07 val.

Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba Seimo VII (rudens) sesijos pradžios proga

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Kolegos Seimo nariai, gerbiami svečiai, žiniasklaidos atstovai, šiandien pradedame rudens sesiją. Ji, kaip ir ankstesnės, vyks ir išorės, ir vidaus iššūkių fone. Rusijos agresija Ukrainoje tęsiasi ir geopolitinė situacija regione išlieka įtempta. Prie išorės veiksnių turime pridėti ir sudėtingą padėtį pasaulio rinkose. Nors Lietuvos ekonomikos situacija neblogėja, mes netgi demonstruojame geresnius rezultatus nei kitos Baltijos šalys, į tai ekspertai atkreipia dėmesį kaip į mūsų stiprybę, būti dar gali visko. Todėl natūralu, kad prie išorės veiksnių prisideda ir vidaus iššūkiai.

Pagrindinis šios sesijos uždavinys bus priimti 2024 metų biudžeto įstatymą. Jo svarstymus tikrai palies priešrinkiminės nuotaikos. Tai galima pajusti jau ir dabar. Tačiau neturėtume pamiršti, kad partijos pasirašiusios du nacionalinius susitarimus krašto apsaugos ir švietimo politikos srityje, todėl natūralu, kad šalia strateginių infrastruktūrinių projektų šiems susitarimams įgyvendinti turėtų būti skiriamas pirmaeilis dėmesys. Subalansuoti visus interesus ir įvairias objektyvias bei politinio ciklo padiktuotas įtampas prireiks nemažai politinės išminties. Jos, aš labai tikiuosi, nepristigsime.

Esminiai mūsų kadencijos prioritetai nesikeičia. Vienas pagrindinių – tai visa apimantis saugumas. Apie tai esu kalbėjusi jau ne kartą anksčiau, tai išlieka aktualu ir pradedant šį naują politinį sezoną. Yra nacionalinio saugumo lygmuo, kai akcentuojamas valstybės pasirengimas efektyviai pasipriešinti išorės agresijai. Valstybė turi būti pasirengusi atremti grėsmes ir apsaugoti savo piliečius.

Ne mažiau svarbus kitas saugumo lygmuo – socialinis saugumas ir pažeidžiamiausių žmonių apsauga. Čia ir pragyvenimo lygis, užtikrinantis orų gyvenimą, ir žmogaus teisės ir laisvės, kurių liberalioje demokratijoje negalima nei aukoti dėl kitų nacionalinių interesų, nei priešpriešinti atskirų grupių ekonominiam ar kitam saugumui. Ne supriešindami, o sutelkdami mes turime pasirūpinti visų mūsų valstybės visuomenės grupių žmogaus teisėmis. Artėjant rinkimams neišvengiamai stiprės populistinė retorika, turime būti tam pasirengę. Nors populizmas tam tikra prasme yra natūrali demokratijos dalis, tačiau, kuriant tvarią, visa apimančio saugumo principu grįstą gerovės visuomenę, jį reikėtų atpažinti ir jo vengti. Pernelyg paprasti problemų sprendimai dažniausiai pasirodo esantys klaidingi ar sąmoningai klaidinantys, todėl pabaigoje jau tradiciškai leiskite palinkėti mums visiems atsakomybės ir išmintingų sprendimų. Dėkoju. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ir esame sulaukę dar vieno sveikinimo, tai yra iš Respublikos Prezidento. Jį perskaitys Prezidento vyriausiasis patarėjas P. Baltokas. Kviečiu į tribūną.

10.11 val.

Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Seimo VII (rudens) sesijos pradžios proga, perskaitytas Respublikos Prezidento vyriausiojo patarėjo Pauliaus Baltoko

P. BALTOKAS. „Gerbiami Seimo nariai, sveikinu jus susirinkus į Seimo rudens sesiją. Praėjusi vasara mums visiems buvo išskirtinai darbinga šalies saugumo ir tarptautinės politikos plotmėje: Rusijai tęsiant karinę agresiją prieš Ukrainą, Lietuva priėmė NATO šalių parlamentų pirmininkus, o vėliau ir šalių lyderius, NATO viršūnių susitikimas tapo istoriniu įvykiu, kuris reikšmingai padidins Aljanso, o tai reiškia – ir mūsų šalies, atgrasymo bei gynybos pajėgumus. Sutelkę jėgas mes dar kartą sau ir kitiems parodėme, kiek daug galime nuveikti: sunkiu darbu išsikovojome teisę būti geriau matomi ir girdimi, visam pasauliui perdavėme aiškią ir nedviprasmę žinią, kad Ukrainos vieta euroatlantinėje šeimoje. Tikiu, kad ir toliau padėsime šaliai, kuri šiandien kovoja ne tik už savo, bet ir už visos Europos, taigi ir Lietuvos, ateitį.

Rimto požiūrio į šalies nacionalinį saugumą svarbu neiššvaistyti ir paskutiniais politinio ciklo metais, todėl svarbu priimti sprendimus dėl Lietuvos gynybos pramonės, nusikaltimų valstybei, taip pat ribojimų nedraugiškų valstybių piliečiams. Nacionalinis saugumas turi atsispindėti ir tvirtinant valstybės biudžetą. Juk būtent biudžete ryškiausiai atsiskleidžia tikrieji nacionaliniai prioritetai, todėl jis turi būti ne tik socialiai jautrus, atliepti sutartinius įsipareigojimus, bet ir užtikrinti šalies saugumą. Biudžetas taip pat turi būti subalansuotas ne tik 2024 metų laikotarpiui, bet ir nepalikti neįveikiamų užduočių 2025 metų biudžetui. Papildomų pajamų šaltiniu galėtų tapti mokesčių reforma, pastaruoju metu, deja, praradusi tempą. Siekdami kokybinio pokyčio, turime rasti būdą, kaip apsaugoti vidurinę gyventojų klasę, įvesti mokesčių progresyvumą ir pradėti kreipti dėmesį ne tik į pajamas, bet ir į tomis pajamomis išlaikomų asmenų skaičių.

Kviečiu Seimą kuo skubiau imtis ir kitų vakarykštės dienos darbų. Sprendimas reikšmingai pakelti teisėjų atlyginimus, nors ir reikalingas bei sveikintinas, pavojingai išbalansavo šalies teisėtvarkos sistemą, laiku nepakėlus prokurorų atlyginimų. Ilgalaikės priežiūros įstatymas, turėjęs išspręsti mūsų senstančios visuomenės globos paslaugų prieinamumą, taip pat turi kuo greičiau išvysti dienos šviesą.

Reaguodamas į visuomenės poreikius, šį rudenį Seimui siūlysiu suteikti daugiau vilties sergantiems labai retomis ligomis, taip pat teiksiu pasiūlymus dėl lankstesnės, patrauklesnės II pensijų pakopos bei transporto lengvatų pakeitimų, palankių pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.

Kviečiu gerbiamus Seimo narius susitelkti bendriems darbams, kurie kalbėtų garsiau nei politiniai skandalai. Linkiu atsakingų sprendimų, kurie būtų grįsti ne politinio ciklo tempu, o Lietuvos žmonių poreikiais. Vardan mūsų visų, vardan Lietuvos!“ Pasirašo G. Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkojame Respublikos Prezidentui už sveikinimą ir linkėjimus.

Ir dabar jau formalioji mūsų dienos dalis, kuri bus pradedama nuo įprastos procedūros – registracijos.

Užsiregistravo 117 Seimo narių.

10.15 val.

Informaciniai pranešimai

Pirmiausia paskelbsiu pirmąją šios sesijos balsų skaičiavimo grupę: K. Adomaitis – Laisvės frakcija, A. Bagdonas – Liberalų sąjūdžio frakcija, V. Bakas – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, A. Dumbrava – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, V. Kanopa – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, Č. Olševskis – Mišri Seimo narių grupė, L. Pociūnienė – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija ir V. Valkiūnas – Darbo partijos frakcija.

10.16 val.

Seimo 2023 m. rugsėjo 10 d. (sekmadienio) posėdžio darbotvarkės tvirtinimas

Ir dabar darbotvarkės tvirtinimas. Ar būtų pastabų, pasiūlymų dėl darbotvarkės? Nematau. Taigi drįstu skelbti, kad patvirtiname darbotvarkę bendru sutarimu. Nematau prieštaravimų, darbotvarkė patvirtinta.

Informuoju apie vieną Respublikos Prezidento grąžintą įstatymo projektą. Tai yra projektas, kurio registracijos Nr. XIVP-2740 – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kaip numatyta, jo pateikimas bus kitą antradienį.

10.17 val.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3060 (pateikimas)

Dabar dirbame pagal patvirtintą darbotvarkę. Joje pirmiausia bus Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas. Čia numatyta keletas pranešėjų. Pirmiausia į tribūną kviečiu Seimo Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, į rudens sesijos darbotvarkę yra įtraukti 469 įstatymų projektai (be lydimųjų). Siūlymų dėl rudens sesijos darbų programos pateikė visi Seimo komitetai ir frakcijos. Respublikos Prezidentas siūlo svarstyti 10, o Vyriausybė – 82 teisės aktų projektų paketus.

Tradiciškai svarbiausias Seimo rudens sesijos uždavinys – apsvarstyti ir priimti kitų metų valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetus. Dar pavasario sesijoje pradėta svarstyti mokestinių įstatymų pertvarka, pasiūlyta Vyriausybės. Seimo nariai, tiek priklausantys daugumai, tiek ir priklausantys opozicijai, pateikė dėl jos pasiūlymų. Svarbus šios sesijos uždavinys kruopščiai įvertinti, atsakingai apsvarstyti šiuos pasiūlymus, suderinti juos tarpusavyje ir su valstybės finansinėmis galimybėmis.

Ir politinėje darbotvarkėje, ir dažno kasdienybėje dominuojant Rusijos agresijos prieš Ukrainą temai, natūralu, Seimo rudens sesijoje daug dėmesio ir laiko bus skiriama nacionalinio saugumo klausimams. Išskirčiau Karo padėties įstatymo pakeitimą, kuriuo siekiama ginkluotosioms pajėgoms įvedus karo padėtį priskirti Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos rezervus ir komendantinius Šaulių sąjungos ginkluotojo pasipriešinimo vienetus. Taip pat numatomi labai svarbūs Karo prievolės įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma tobulinti šaukimo į privalomąją karo tarnybą tvarką, pritraukti daugiau karo prievolininkų į profesinę karo tarnybą. Įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, šiuo projektu tobulinamas alternatyviosios karo tarnybos teisinis reguliavimas. Mūsų informaciniam saugumui taip pat svarbūs Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama spręsti aktualią vadinamąją botų fermų problemą.

Spręsdami nacionalinio saugumo klausimus turime nepamiršti ir pagarbos prigimtinėms kiekvieno žmogaus teisėms ir laisvėms. Jau pačioje veiklos pradžioje Konstitucinis Teismas, kuris kaip tik kitą savaitę minės 30-metį, suformulavo šiuo klausimu aiškią doktriną: žmogaus teisių ribojimai tik tada laikomi pagrįstais, jeigu yra ne tik teisėti, tai yra nustatyti įstatymu, bet ir būtinai reikalingi demokratinei visuomenei. Sprendžiant klausimą, ar konkretus ribojimas yra būtinai reikalingas, pirmiausia reikia išsiaiškinti ribojimo tikslą ir nustatyti, ar ribojimas yra proporcingas šiam tikslui. Šioje kadencijoje mums teko skubiai priimti žmogaus teisių ribojimus, nes reikėjo nedelsiant reaguoti į nedraugiškų valstybių hibridinius veiksmus ar grėsmes žmonių sveikatai. Šiuo metu Ukrainos kova su agresore ir mūsų pačių pastangos stiprinti pasienio apsaugą modernizuojant kariuomenę, kuriant pilietinio pasipriešinimo sistemą leidžia mums būsimus sprendimus tinkamai apsvarstyti ir suderinti su paminėta konstitucine doktrina. Prašau jūsų, kolegos, nepamiršti apie tai, jei į Seimo salę sugrįžtų, pavyzdžiui, papildomų ribojimų Baltarusijos piliečiams Lietuvoje ar kitoms grupėms klausimai.

Ši Seimo sesija – dar viena proga nuoširdžiai, be dviveidiškumo atsigręžti į žmogaus teises, visas jas, nes jos apima tikrai labai daug sričių. Nederėtų jų skirstyti į politiškai patogias ir ne ar juolab jų supriešinti. Žmogaus teisių apsauga nėra ir negali būti ne pirmo būtinumo, antraeilis ar nereikšmingas klausimas, nes tai taip pat Lietuvos nacionalinio saugumo ir visuomenės atsparumo reikalas.

Šioje sesijoje bus proga žengti pirmąjį žingsnį Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris, smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo ratifikavimo kelyje ir antrą kartą Lietuvos parlamentarizmo istorijoje kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar tarptautinės sutarties nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Pats laikas priimti ir svarbius religinių bendrijų teisinio reguliavimo sprendimus, tai yra įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą dėl „Romuvos“, patobulinti Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą.

Sukuriant teisinį migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sistemos pertvarkos pagrindą ir įgyvendinant Konstitucinio Teismo sprendimą, planuojami įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai.

Taip pat mums liko tik vienas žingsnis iki istorinio politinio sprendimo – civilinės sąjungos instituto įtvirtinimo mūsų teisinėje sistemoje.

Rudens Seimo sesija – tai ir tinkamas laikas tęsti kitas esmines valstybės valdymo ir viešojo sektoriaus pertvarkas. Prioritetinės sritys yra švietimas ir sveikatos apsauga. Vyriausybės pateiktą ir Seimo komitetų gerokai patobulintą Švietimo įstatymo pakeitimo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų paketą turime priimti nedelsdami. Tokios skubos poreikį diktuoja ne tik siekis įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą, bet ir būtinybė būtent įstatymu įtvirtinti mokyklų tinklo kūrimo ir finansavimo kriterijus, aiškiau reglamentuoti švietimo pažangos ir tęstinės veiklos priemonių finansavimą.

Po Kremliaus invazijos į Ukrainą suteikėme prieglobstį tūkstančiams nepilnamečių ukrainiečių, kurie baigia mokyklas Lietuvoje. Būtina kuo skubiau spręsti jų pretendavimo į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose klausimą ir keisti Mokslo ir studijų įstatymą. Atitinkamą projektą yra pateikusi Vyriausybė.

Prie projektų, aktualių jaunimui, priskirčiau ir mano pateiktą Jaunimo politikos pagrindų įstatymo projektą, kuriuo siekiama įstatymiškai įtvirtinti jaunimo darbuotojo institutą, taip gerinant darbo su jaunimu kokybę.

Kaip vieną iš prioritetinių sveikatos apsaugos srities projektų paminėčiau Odontologų rūmų įstatymo, kuris grąžina odontologų profesinei savivaldai viešojo administravimo įgaliojimus, priėmimą. Šio įstatymo projektas yra parengtas iš esmės visų Seimo frakcijų atstovų ir pateiktas Seimui prieš dvejus metus, tačiau jis yra svarstomas pernelyg lėtai, nors šių pakeitimų priėmimas ne tik įtvirtintų realią odontologų profesinę savivaldą ir savireguliaciją, bet ir sudarytų sąlygas asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir odontologijos pacientų saugai gerinti.

Be abejo, sveikatos apsaugos sričiai didelę įtaką turės ir Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama optimizuoti ir efektyvinti PSDF veiklą, taip pat Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma spręsti vis dažniau sveikatos sektoriaus darbuotojų iš pacientų patiriamo smurto problemą.

Esminės pertvarkos numatomos ir daugelyje kitų sričių. Taupydama jūsų laiką paminėsiu tik kelis iš įstatymų paketų gausos. Tai Diplomatinės tarnybos įstatymo, Vidaus tarnybos statuto ir kiti antrojo valstybės tarnybos pertvarkos etapo įstatymų projektai, kurių nuostatos turėtų būti suderinamos su jau priimta valstybės tarnybos pertvarka. Saugomų teritorijų įstatymo, Miškų įstatymo ir Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, kuriais įgyvendinami mūsų įsipareigojimai dėl žaliojo kurso. Kaip itin svarbus paminėtinas ir Seimo nutarimo „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ patvirtinimo“ projektas.

Gerbiami kolegos, mūsų laukia daug reikšmingų sprendimų, todėl šiandieną noriu visiems palinkėti, kad ir šioje, ir likusiose šios kadencijos sesijose dirbtume taip, kad drąsiai galėtume pasakyti, kad įvykdėme savo įsipareigojimus Lietuvai bei jos žmonėms. Linkiu sėkmingos sesijos. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Darbų programos svarbią dalį visada sudaro Vyriausybės teikimai, todėl kviečiu į tribūną Ministrę Pirmininkę pristatyti Vyriausybės siūlymus.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, kadangi nebuvo progos ir kai bus kita proga pristatant Vyriausybės metinę ataskaitą jau turbūt daug dalykų bus nuėję užmarštin ta prasme, kad jau bus seniai įvykę, tai pradžioje norėčiau pasidžiaugti ne tik tuo, kad per laiką, kurį Seimas neposėdžiavo, buvo, pavyko Vyriausybei labai sklandžiai suorganizuoti NATO vadovų susirinkimą, ir visos institucijos, kurios prie to prisidėjo, nusipelno kuo didžiausios padėkos ir pagarbos, bet taip pat per tą patį laikotarpį Vyriausybei pavyko užfiksuoti susitarimus su mūsų kolegomis Latvijoje ir Estijoje dėl sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais, nusistatant labai konkrečias datas tiek ministrų pirmininkų susitarimo, tiek ir tinklo operatorių susitarimo lygiu.

Žinoma, pakeliui vyko kiti darbai švietimo, sveikatos ir kitose srityse, susiję su Vyriausybės kitomis vykdomomis reformomis. Na, o šiam rudeniui Vyriausybė pasiūlė į Seimo darbotvarkę įtraukti iš viso 82 teisės aktų projektų paketus. Iš jų šiuo metu Seime yra įregistruota daugiau negu trečdalis, tai yra 29 projektų paketai yra registruoti dabar Seime, kiti bus pateikti papildomai.

Pagal mėnesius, kaip Vyriausybė siūlo svarstyti šiuos klausimus, darbotvarkė pasiskirsto gana tolygiai. Palyginti su paskutinėmis dviem sesijomis, sakyčiau, Vyriausybė sumažino savo siūlomų įstatymų projektų paketų skaičių, ir tai yra susiję ne tik su tuo, kad kadencijos antrojoje pusėje prioritetą teikiame priimtiems sprendimams įgyvendinti ir todėl projektų, naujų projektų, siūlome svarstyti mažiau, bet ir todėl, kad iš esmės daug įstatymų, daug sprendimų, kurie buvo numatyti Vyriausybės programoje, jau buvo priimta anksčiau. Žinoma, tebėra vis dar projektų, kurie įgyvendina Vyriausybės programą arba įgyvendina „Naujos kartos Lietuvos“ planą, taip pat įgyvendina Konstitucinio Teismo sprendimus, Valstybės kontrolės rekomendacijas ar derina nacionalinę teisę su Europos Sąjungos teise, bet šiuos projektus konkrečiau pakomentuos ministrai, jeigu bus klausimų.

Kalbant apie tuos įstatymų projektus, tuos Seimo sprendimus, kurie yra susiję su Ministro Pirmininko reformų portfeliu, tai, kaip jūs puikiai atsimenate, pavasario sesijoje Seimas priėmė valstybės tarnybos reformos įstatymus ir dabar, šį rudenį, priderinant prie to pagrindinio įstatymo, bus teikiamas įstatymų paketas, skirtas reguliuoti tuos pačius santykius diplomatinėje tarnyboje, vidaus statuto reguliuojamoje tarnyboje, taip pat biudžetinėse įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurios priklauso valstybei ar savivaldybėms, bei, kas jau čia buvo minėta, taip pat ir prokuratūroje. Tokiu būdu bus siekiama sudaryti nuoseklią, logišką ir tarpusavyje derančią valstybės tarnybos ir viešojo administravimo darbo užmokesčio sistemą.

Bet, žinoma, rudens sesija visada yra biudžeto sesija ir ji visada pasižymi sunkiu darbu suderinti neribotus pageidavimus su ribotomis galimybėmis. Šį kartą tai vyks dar ir artėjančių rinkimų kontekste, kai kažkam galbūt pasirodys, kad galima bandyti mokesčių mokėtojų pinigais finansuoti savo rinkimų kampaniją.

Nepaisant nuolat nuo I ketvirčio pabaigos mušamų būgnų apie dramatišką ekonomikos situaciją, verta paminėti, kad kai nedemonstruoji tokios neapykantos skaičiams kaip kai kurie politikai, o juos ne tik pažįsti, bet ir bandai suprasti, tai galima pamatyti, jog, nepaisant iššūkių, situacija žmonėms išlieka palanki. Vidutinio darbo užmokesčio augimas vėl viršys prognozes, o infliacija sparčiai lėtėja. Situacija energetikos sektoriuje, ženkliai kritusios pasaulinės išteklių kainos leidžia tikėtis žymiai pigesnės šildymo sezono pradžios nei praėjusį rudenį. Jau II ketvirtį buvo fiksuotas realių pajamų augimas, lyginant su praėjusiais metais, kol kas dar tik viešajame sektoriuje, kuriuo oponentai kaltina Vyriausybę nesirūpinant, nors tie patys „šalti“ skaičiai sako visai ką kita. Privačiam sektoriui šiek tiek dar pritrūko, bet antrojoje metų pusėje ši tendencija taps universali, nes infliacija lėtėja toliau ir jau 4 mėnesius iš eilės fiksuota mėnesinė defliacija. Šį procesą kiek sulėtins naftos kainų šoktelėjimas, tačiau poveikis neturėtų būti itin ženklus.

Svarbu, kad per šį laikotarpį, skirtingai nei per finansų krizę, kai išorės paklausos sumažėjimą ir problemas vidaus rinkoje įmonės sprendė masiškai atleisdamos darbuotojus ir mažindamos darbo užmokestį, šiuo metu net susidūrusios su sumažėjusia paklausa iš mūsų pagrindinių eksporto partnerių, įmonės šią situaciją vertina kaip laikiną ir prioritetą teikia turimų darbuotojų išsaugojimui, todėl ne tik kad nematome ir neprognozuojame ženklaus nedarbo pokyčio, bet ir darbo užmokestis auga dviženkliais skaičiais, nors kitąmet ir turėtų kiek sulėtėti. Bet kuriuo atveju bet kas, kas nejaučia neapykantos ne tik skaičiams, bet ir grafikams, gali įvertinti, jog net ir sulėtėjusi Lietuvos pramonė išlieka gerokai aukščiau už ilgametę augimo trajektoriją, kuri pokovidiniais metais tiesiog šovė staigiai į viršų dešimtimis procentų.

Per šį itin spartaus augimo laikotarpį sukaupti rekordiniai pelnai leidžia turėti rezervą dabartiniams iššūkiams atliepti. Neįmanoma tikėtis, kad mūsų prekybos partnerių ekonomikos lėtėjimas mums neatsilieps, Lietuvos ekonomika yra labai atvira ekonomika, kad Vokietijos pramonė, susidūrusi su rusiškų dujų atsisakymo iššūkiu, neturės prisitaikymo problemų, – turės ir jos veiks ir jos partnerius Lietuvoje. Tačiau ši kaita mums labai svarbi geopolitiškai, nes leis iš esmės mažinti Europos ekonomikos priklausomybę nuo nusikalstamų režimų. Tad nors galutines projekcijas, tapsiančias pagrindu kitų metų biudžetams, Finansų ministerija paskelbs tik rytoj, net jų nematę galime drąsiai teigti, kad būsimus biudžetus – valstybės, savivaldybių, socialinio draudimo, sveikatos draudimo – turėsime planuoti nuosaikaus augimo, vis dar spartaus, bet lėtesnio darbo užmokesčio augimo ir smarkiai sulėtėjusios infliacijos sąlygomis. Tai reiškia, kad ir biudžetų pajamos, ir bendros išlaidos augs nuosaikiai, o planuoti 7, 5 ar dar kokių panašių procentų deficito jau nebegalėsime, nes tuo pačiu metu reikės grįžti prie europinių fiskalinės drausmės taisyklių.

Galima nekęsti ne tik skaičių, bet ir taisyklių, ypač kai prieš 13 metų dėl rinkiminių užgaidų esi ištaškęs visą „Sodros“ rezervą, kurio būtų užtekę Lietuvos pensininkams praplaukti krizės sukeltą „Sodros“ pajamų sumažėjimą, bet jų laikytis ne tik svarbu, bet ir išmintinga, kadangi ne tik žmonėms nepatinka tai, ką jie mato mokėdami kintamas palūkanas už savo kreditus ir lizingus, nei man, nei finansų ministrei nepatinka palūkanos, kurias tenka mokėti už valstybės skolą po kelerių metų laikotarpio, kai brangi skola dėl Europos Centrinio Banko pinigų politikos buvo perfinansuojama pigesne… baigėsi. Tad tik nuo visų čia esančių atsakingumo priklausys, kiek lėšų teks atimti nuo savęs ir atidėti skolos aptarnavimui ateityje.

Todėl kiekvienas, kas siūlys naujas niekuo nepadengtas lengvatas ar įvairiausias išlaidas, kurių iniciatyvų tikrai turbūt netrūks, turės atsakyti sau į klausimą, kokių išlaidų bus pasirengęs atsisakyti, kad neleistų palūkanoms už populizmo skolą ėsti finansavimo socialinei apsaugai, švietimui, sveikatos apsaugai, viešajai tvarkai ir infrastruktūrai. Kolegoms opozicijoje tai dabar gali atrodyti kaip nereikalingas ir betikslis moralizavimas, bet ši salė matė politikų, kurie, naudodamiesi politine konjunktūra, sugebėjo įmušti keletą įvarčių G. Kirkilo Vyriausybei, bet paskui turėjo traukti iš tinklo ne tik tai, ką padarė skaičių nekenčianti tuometinė ministrė, bet ir tai, prie ko prisidėjo patys.

Karas nesibaigė ir tuo požiūriu Lietuvos padėtis išlieka iki galo neapibrėžta. Mes ir toliau turime būti pasirengę priimti Ukrainos karo pabėgėlius, vaikus ir moteris, ir skirti jiems nustatytą paramą. Mes turime remti žmones Ukrainoje teikdami karinę, energetinę ir kitokią paramą. Mes privalome dalyvauti tarptautiniuose finansiniuose instrumentuose, skirtuose padėti Ukrainai apsimokėti kasdienes sąskaitas per Europos Sąjungą ir per kitas tarptautines institucijas. Lietuva, kaip ir kitos šalys, dvišališkai tarsis su Ukraina dėl prisijungimo prie G7 deklaracijos modalumų. Tai darysime didindami Lietuvos skolą, bet Ukraina šiandien moka palūkanas už taikos kreditą, kurį esame gavę mes, ir moka savo gyvybėmis, todėl tai yra moralu.

Mūsų vidinės reikmės bus tenkinamos planuojant be jokio populizmo. Biudžetas nebus niekieno rinkiminės kampanijos piniginė – nei pozicijos, nei opozicijos, nei Prezidento, nutarusio, kad 35 % mokesčių pajamų su BVP santykio pasiekimas, žadėtas 2019 metais, yra bergždžias reikalas ir todėl dabar gerovę reikia kurti mažinant mokesčius, didinant išlaidas, o sąskaitas pasiūlius apmokėti Vyriausybei, tiksliau, rinkėjams ir, žinoma, didesne nepigia skola.

Daugelį būsimų išlaidų diktuoja labai aiškios įstatymų gairės, kaip antai pensijų ir socialinių išmokų indeksavimo, kurios bus įgyvendintos ir kurioms reikia skirti daugiau nei 800 mln. papildomų eurų.

Kalbant apie diskrecines priemones, erdvės išlaidoms augti nebus itin daug. Todėl natūralu, kad prioritetas bus skiriamas, ką ir Seimo Pirmininkė jau paminėjo, įgyvendinti tai, dėl ko yra susitarusios visos parlamentinės partijos – susitarimą dėl gynybos ir susitarimą dėl švietimo. Susitarimas dėl švietimo, kuris numato, jog 2024 metų pabaigoje mokytojų atlyginimų vidurkis turi pasiekti 130 % šalies vidutinio darbo užmokesčio, o dėstytojų ir mokslininkų – 150 %, bus įvykdytas ir ne neapibrėžtoje metų pabaigoje, o nuo rugsėjo 1 dienos. Dabar tenka girdėti daug kvestionavimo ir bandymo teigti, kad kažkas kažką kažkaip ne taip skaičiuoja, kad reikia kalbėti apie kone 50 % darbo užmokesčio didinimą, darbo užmokesčio skaičiavimą be priemokų ir premijų, nors visoje šalies ekonomikoje jis skaičiuojamas būtent taip, ir taip toliau.

Noriu labai aiškiai pabrėžti du dalykus. Pirmiausia, planuodami darbo užmokesčio didinimą remiamės Valstybės duomenų agentūros informacija apie faktą ir Finansų ministerijos prognozėmis. Ir negalima lyginti obuolių su apelsinais ar su skylėmis sienoje vien todėl, kad jos apvalios. Statistika yra metodiškas ir kruopštus darbas ir ji suteikia sprendimų priėmėjams duomenis, kurie yra tarpusavyje palyginami.

Antra, kadangi pastaraisiais metais vidutinio darbo užmokesčio augimas ekonomikoje nuolat pralenkdavo prognozę, tad per pirmuosius Nacionalinio susitarimo galiojimo metus, nepaisant darbo užmokesčio finansavimo didinimo dviženkliais skaičiais, reikšmingai pagerinti vidutinio mokytojų atlyginimo santykio su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu nepavyko. Tai reiškia, kad 2024 metais laukiantis žingsnis bus labai didelis ir šįkart aplenks vidutinio darbo užmokesčio augimą ženkliai.

Visgi tam padidinimui ir pačiam santykiui išlaikyti 2025 metais reikės numatyti labai panašiai tiek papildomų lėšų kaip ir kitąmet, kol nuo 2026 metų papildomų lėšų poreikis turėtų normalizuotis ir augti daugmaž biudžeto augimo tempu. Čia yra mano mandagus pasiūlymas ir paraginimas oponentams už karštų norų paremti tuos, kas kelia neįgyvendinamus reikalavimus Vyriausybei, tikintis, kad tai padės laimėti rinkimus, išties įsivaizduoti save tuos rinkimus laimėjusius ir dėliojančius 2025 metų biudžetą. Lengva nebus, nes nuosaikus ūkio augimas yra tai, ką šiuo metu Lietuvai artimiausiems trejiems metams prognozuoja pačios optimistiškiausios prognozės.

Todėl labai noriu tikėti, kad tai, dėl ko sutarėme visi, ir yra tai, ką bandysime bendromis jėgomis įgyvendinti, suprasdami, kad įvarčių mušimas dabartinei Vyriausybei įmuš įvartį ir kitai, kurią galbūt formuos tie, kurie to atkakliai siekia ir dabar jau užkulisiuose išsidalino ministrų portfelius. O tokių savo įsimuštų kamuolių traukimas būna itin nemalonus reikalas. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū premjerei. Kaip žinote, šioje kadencijoje plėtodami parlamentinę demokratiją esame įvedę naują tradiciją, kai sudaromos galimybės ir frakcijų atstovams pristatyti savo prioritetus, savo teikimus darbų programoje. Tos frakcijos, kurios pageidauja tai padaryti, galės dabar tai ir atlikti. Abėcėlės tvarka aš klausiu, ar frakcijos pageidauja. Ar Darbo partijos frakcija pageidauja? Nematau. Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“? A. Butkevičius pasirengęs. Prašom.

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pirmiausia dėl Seimo rudens darbų programos. Aš truputį nesupratau premjerės kalbos. Prieš 13 metų konservatoriai buvo valdžioje. Kalbėjote apie biudžeto iššvaistymą. Viena tokia pastaba.

Antras dalykas. Kaip politikas tikrai mėgstu skaičius, skaičių kalba šneku, skaičiai niekada nemeluoja. Bet dabar dėl pačios darbų programos. (Balsas salėje) Sakote? Galima tik manipuliuoti skaičiais, o ne meluoti. Čia yra kitas klausimas. Čia jau nuo gebėjimų kai kurių ekonomistų, tai, ką dažnai matome viešojoje erdvėje.

Bet dabar pakalbėkime apie darbų programą. Pažiūrėkime, pinigų politika, taip? Iš viso žadama 13 įstatymų projektų šioje sesijoje svarstyti, 11 neregistruotų. 84,6 %, jeigu kalbame… Toliau „Stipri ir saugi Lietuva“. Žadama penki, keturi neregistruoti, 80 %. „Aukštos pridėtinės vertės ekonomika“. Žadama šeši, penki neregistruoti, 83,3 %. Kitų neminėsiu, panaši situacija yra ir su kitais. Bet kodėl paminėjau tuos? Jūs šiandien skyrėte savo kalboje labai didžiulį dėmesį biudžeto planavimui. Tikrai pritariu toms mintims, kad reikia elgtis labai atsakingai. Bet šiandien aš matau kitą situaciją, su ja tikriausiai jūs irgi sutiksite, visi politikai turi žinoti. Viena vertus, mes gyvename pinigų rojuje. Pažiūrėkime paskutinę informaciją apie Lietuvos komercinių bankų pelnus. „Swedbankas“ I pusmetį gavo 195 mln. grynojo pelno, 4,3 karto daugiau negu praeitais metais tuo pačiu laikotarpiu. Panašiai ir kiti didieji komerciniai bankai. Pinigų daug, indėliai didžiuliai, taip? Bankų likvidumo perteklius viršija tris kartus, perteklinės lėšos Lietuvos banke, už tai mokame palūkanas. Vadinasi, už perteklines lėšas ir už suteiktų paskolų palūkanų pajamas bankai sukaupė didžiules pajamas. Bet jeigu žiūrėtume tuos pačius bankus Švedijoje, ten pelno augimas yra tik nuo 12 % iki 18 %. Kyla kitas klausimas. Kitas klausimas – pinigų pertekliaus panaudojimas.

Bet galutinę išvadą darau, to niekas negali paneigti, vadinasi, pinigų daug, bet bankai tiek verslui, tiek namų ūkiams taiko pačią didžiausią palūkanų normą. Dabar su Estija lenktyniaujame tarp visų euro zonos šalių, o paskolų prieinamumas tarp visų Europos Sąjungos šalių Lietuvos verslui ir namų ūkiams yra pats blogiausias. Aš manau, čia irgi turi būti mūsų kaip politikų viena iš tokių prioritetinių sričių.

RRF’as. Galėtume irgi kalbėti. Aš manau, klausimas yra jautrus. V. Dombrovskis, Europos Komisijos viceprezidentas, ką tik lankėsi Lietuvoje, teko susitikti ir kalbėti apie mokesčių reformą. Ar bus pakeisti su mokesčių reforma susiję įstatymų projektai, šiandien mes tikrai neturime atsakymo. O Europos Komisija aiškiai pasakė, V. Dombrovskis irgi paminėjo, kad Lietuva 2022 metais įsipareigojo mokestinius įstatymus priimti ir įsipareigojo, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. jie jau veiks Lietuvoje. Tos lėšos, turinčios pasiekti Lietuvą šiais metais, 230 mln. eurų, vis dėlto dar nėra gautos, neaišku, ar jos bus gautos. Aš manau, jos tikriausiai yra suplanuotų šių metų biudžetų išlaidose, tai yra sveikatos sistemai, švietimo sistemai, skaitmenizacijai ir taip toliau. Jeigu tų lėšų negausime, vėl kyla klausimas, ar mes finansuosime iš savo biudžetų suplanuotų išlaidų, ar tiesiog kai kurių priemonių įgyvendinimą perkelsime vėlesniam laikotarpiui?

Dabar posėdžio pirmininko buvo paminėta apie įstatymų projektus. Vadinasi, frakcijos. Mūsų Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ yra numačiusi teikti 34 projektus, 15 iš jų jau yra įregistruoti. Įregistruoti, manau, kad jie bus sėkmingai pateikti. Šiandien, kiek aš matau, jau vienas įstatymo projektas bus svarstomas čia. Premjere, tikrai pritariu šitai situacijai, ypač tam, ką jūs kalbėjote, kad gamyba visoje Europoje traukiasi. Šių metų I pusmečio teigiamiems rezultatams, galima sakyti, euro zonos šalyse, Europos Sąjungoje arba su mažu kritimu, kaip sakyti, vartojimo sektorius praktiškai turėjo didžiausią įtaką. Manau, kad pasižiūrėjus į Lietuvos eksportą, kuriuo mes didžiuojamės, kad Lietuva yra atvira, eksportuojanti, tai liepos mėnesį mūsų lietuviškos kilmės eksportas pasiekė pačią žemiausią eksporto kritimo ribą – buvo 26 % eksporto sumažėjimas liepos mėnesį, lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu. Kas eksportą dar gelbsti? Toliau reeksportas į Azijos šalis: Kirgiziją, Kazachstaną, Uzbekistaną, netgi ir į Rusiją. Į Rusiją 12 % irgi yra išaugęs. Matome, turėsime tikrai daug darbo, daug diskusijų. Tikrai pritariu jūsų minčiai, kad ateinančių metų biudžetas turi būti planuojamas labai atsargiai, jeigu vertinsime 2025–2026 metus, kur laukia didžiulis refinansavimas ankstesnių paimtų paskolų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tik dar kartą norėčiau akcentuoti, kad frakcijų atstovų pasisakymai yra skirti jų teikimams darbų programai apibūdinti, o diskusija dėl sesijos darbų programos bus kitą savaitę, kur bus galima išsakyti kritiką ir Vyriausybei, ir dėl kitų teikimų. Tiesiog, kolegos, laikykimės šiek tiek žaidimo taisyklių. Premjerė pageidauja dabar kalbėti be eilės, tai trumpai suteikiame žodį, įjungsime mikrofoną, nes pasisakyme buvo keletas dalykų, į kuriuos, matyt, nori reaguoti premjerė.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš tikrai nekomentuosiu kitų dalykų, bet ponas A. Butkevičius puikiai žino, apie ką aš kalbu, kai kalbu apie „Sodros“ rezervo išdalinimą prieš rinkimus. Taip, metų išties praėjo jau net 15. Pagalvokite. Tai jeigu kas nors nori dar mane rentinti šiuo klausimu, tai taip, padariau klaidą, 15. Jau prastai mato akys, bet esmės tas visiškai nekeičia. Galiu ir apsiverkti, jeigu reikia.

PIRMININKAS. Gerai, patikslinome kai kuriuos svarbius momentus. Dabar klausiu: ar pageidauja savo teikimus pristatyti Laisvės frakcija? V. Mitalas. Prašau.

V. MITALAS (LF). Gerbiamieji ponios ir ponai, po vasaros, po NATO samito mes ir vėl čia, faktiškai nepasikeitę, gal kiek įdegę. Šiandien pradedame naują Seimo sesiją, su kuo visus ir sveikinu, ir nedaugžodžiausiu, kaip J. Razma ir prašė. Man atrodo, kad šioje sesijoje reikia pabaigti pradėtus darbus, kuo daugiau pabaigsime pradėtų darbų, tuo geriau gyvensime ateityje. Ir žvelgiant iš tolo, atrodo, nėra reikalo baisiai išgyventi, kaip ta Lietuva gyvena. Lietuvos žmonės rodo savo tvirtybę, remia Ukrainą, kantriai dirba, augina vaikus, kaip anksčiau, taip ir dabar. Lietuvos ekonomika net ir per sunkiausius pandemijos ir karo vandenis tikrai demonstruoja atsparumą ir prisitaikymą, už tai norisi padėkoti visiems kuriantiems ir dirbantiems.

Tačiau makrožvilgsnis nėra visiškai tapatus su tuo, ką žmonės jaučia. Didžioji dauguma Lietuvos žmonių tikrai nėra tikri iki galo dėl savo ateities, kuriančią ir auginančią vaikus vidurinę klasę smaugia, ir ypač smaugia kasdienių prekių ir paslaugų infliacija, drastiškai padidėjusios įmokos už būsto paskolas. Tai lemia, kad jie keičia savo elgseną, atsisako atostogų planų, trumpina vaikų vasaros stovyklas ir kitus dalykus.

Man atrodo, kad atotrūkį tarp šito faktų pasaulio ir jausmų ir reikia pabandyti įveikti, kuo labiau sumažinti šitoje Seimo sesijoje arba iki kadencijos pabaigos. Lietuvos žmonės nori plano, kaip gyvensime toliau, ir vilties, kad bus tikrai geriau. Džiaugiuosi, kad šitoje atmosferoje, kai yra daug netikrų ir neaiškių faktorių, mes sutarėme į mokesčių reformą žiūrėti labiau kaip į lėtą tango, o ne į greitą fokstrotą. Dėl to tikrai niekas neturi atsistatydinti – tai kaip tik yra brandžios visuomenės ir politinės bendruomenės ženklas, kad mes labai svarbių dalykų nesvarstome karštomis galvomis.

Tačiau su civiline sąjunga lėtas tango tikrai kiek užsitęsė. Atrodo, jau šokių aikštelėje prigeso šviesos ir žmonės tikrai nori labai aiškios vilties ir labai aiškaus signalo iš Seimo, iš Lietuvos valstybės. Man atrodo, kad visi kampai, visi niuansai jau yra iš esmės apsvarstyti, visi variantai yra tikrai aptarti ir šį klausimą, kaip ir kitus pradėtus klausimus, norėtųsi užsibrėžti rudens sesijoje pabaigti. Manęs dažnai žmonės klausia, ką aš darysiu, ką Laisvės partija darys, Laisvės frakcija darys, jei bus taip, anaip, jei trečiaip, jei ketvirtaip, jei penktaip. Visiems noriu priminti, kad mes vieni, be Seimo daugumos paramos net ir darbotvarkės pasitvirtinti tikrai negalėtume. Tikrai tos daugumos ieškome ir tikrai apeliuoju į kiekvieną Seimo narį, kuriam svarbu, kad tie darbai, apie kuriuos daug šnekėjome, kurie yra ne vienos ar kitos politinės partijos darbai, bet labai aiškūs visos Lietuvos žmonių, visų Lietuvos žmonių gyvenimą keičiantys dalykai, galėtų būti pabaigti šitą gražų rudenį. Labai jums ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar pageidaus Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai? Ne. Tada klausiu Socialdemokratų partijos frakcijos? O. Leiputė, matau, eina link tribūnos. Prašau.

O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, šiandien mes iš Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo išgirdome pamokėlių, ką kalbėti, ko nekalbėti, kad tiktai apie tai, ką mes teikiame, tačiau turbūt reikėjo išsakyti ir tokią pamokėlę, kad kai kalba Seimo Pirmininkė ar premjerė, bent jų frakcijų nariai turėtų klausyti ir girdėti, nes tikrai buvo sunku girdėti, kas buvo pasisakoma, o dar sunkiau, aš įsivaizduoju, yra kalbėti į mikrofoną, kai niekas neklauso.

Kadangi šiandien startavo rudens sesija, kaip ir neseniai startavę naujieji mokslo metai, tai kaipgi mes pasitikome tą naują pradžią? Ogi šviežiai dirbti pradėjęs švietimo ministras naujuosius mokslo metus pradėjo grasinimais profsąjungoms spręsti streiko klausimą teisinėmis priemonėmis – „puikus“ švietimo sektoriaus vadovo dialogo su socialiniais partneriais pavyzdys.

Tai ko mes galime tikėtis šioje rudens sesijoje? Kokį demonstruosime dialogą ir darbą dėl žmonių? Kas šiandien svarbu žmonėms? Kalbėti reikėtų apie žmonių finansinį saugumą ir nuo žmonių tolstančias viešąsias paslaugas. Įvairios apklausos rodo, kad gyventojus baugina augantys pragyvenimo kaštai. Apie 85 % apklaustųjų nerimauja dėl skurdo ir atskirties. Šie skaičiai neatrodytų taip baisiai, jeigu valstybė siūlytų kokybiškų viešųjų paslaugų paketą, užtikrinantį, kad žmogus jaustų valstybės paramą sunkiu laikotarpiu. Konservatorių, liberalų ir laisviečių vykdomą politiką galima įvardinti kaip paprasčiausią buhalteriją, kai viskas matuojama tik lentelėmis, nuolat ieškant, kaip panaikinti kokią nors svarbią socialinę, bet pelno neatnešančią funkciją. Visa tai įvardyti galima būtų tokiais žodžiais kaip žiauri optimizacija. Tokia ta valdančiųjų politika, kurią jie vykdo jau beveik trejus metus.

Daugelis svarbių sričių, ypač sveikatos ir švietimo sektoriai, skendi nesibaigiančiose reformose, kurių nesupranta nei pati valdžia, nei Lietuvos žmonės. Palyginę vidutinius darbo užmokesčius regionuose ir didžiuosiuose miestuose, pamatysime, kad pajamų ir galimybių skirtumas Lietuvoje išlieka dramatiškas. Galimi sprendimai: neapmokestinamojo pajamų dydžio sulyginimas su minimaliąja alga, PVM lengvata būtiniausiems maisto produktams, galų gale Prezidento siūlymai, kaip taikliau padėti šeimoms. Visa tai gerintų finansinę žmonių padėtį.

Suprantame geopolitinę situaciją, tačiau trejus metus temptos mokesčių reformos negalima vadinti reforma, nes tai kažkoks chaotiškas pasiūlymų dėl atskirų segmentų kratinys. Tiek Pasaulio bankas, tiek Europos Komisija ragina Lietuvą reformuoti ydingą, neteisingą mūsų sistemą, kai didžiausius mokesčius moka pagal darbo sutartis dirbantys, taigi mūsų vidurinė klasė, o milijonieriai per kitas schemas apmokestinami kur kas mažiau.

Siūlomas nekilnojamojo turto mokesčio modelis irgi labai diskutuotinas, net Lietuvos bankas apie tokio įstatymo neteisingumą prabilo savo ekspertinėje išvadoje. Mes Seimo frakcijos vardu esame įvertinę, kad siūlomi nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimai – įrodymas, kad ši reforma yra per daug sudėtinga, neefektyvi, vėl lipama ant grėblio, nes taikomi įvairūs įverčiai, medianos ir panašiai. Tai komplikuoja sistemą, patiems žmonėms neįmanoma suskaičiuoti, kiek jiems reikia mokėti mokesčių. Akivaizdu, kad konservatoriai pavėlavo pateikti reformą Seimui, todėl kadencijai einant į pabaigą neturi kitos išeities, tik bandyti prastumti atskiras pertvarkos dalis.

Socialdemokratai yra pateikę pasiūlymų dėl mokesčių pertvarkos. Mes ir šiemet, ir pernai, ir užpernai siūlėme priemonių, kvietėme ir raginome Vyriausybę imtis iniciatyvų, kurios galėtų bent amortizuoti maisto kainų augimą. Tai, kaip jau ir anksčiau minėjau, lengvatinis pridėtinės vertės mokestis būtiniausiems maisto produktams ir aktyvi institucijų, atsakingų už rinkos priežiūrą, veikla. Taip, lengviausia rekordinį maisto kainų augimą suversti vien išorinėms priežastims, bet kainas gali paveikti ir įvairūs įmonių susitarimai. Siūlome dėl maisto kainų steigti nepriklausomą maisto tarybą kaip platformą, kurioje akademikai, ūkininkai, perdirbėjai, mažmenininkai ieškotų galimų sprendimų ir siūlymų.

Siūlome palengvinti gyventojams finansinę naštą, susijusią ir su naudojimusi viešuoju transportu. Mūsų nuomone, itin mažas pajamas gaunantys senjorai, neįgalieji, sergantys sunkiomis ligomis galėtų nemokamai važiuoti miesto ir priemiestiniu viešuoju transportu.

Mes raginame Seimo daugumą atsimerkti, įsiklausyti į gydytojų ir pacientų balsus ir peržiūrėti vykdomą sveikatos reformą. Paslaugos kol kas ne artėja, o tolsta nuo žmonių, gydytojų trūksta beveik visur, o slaugytojai grasina streikais.

Ir toliau siūlysime Seimui keisti pensijų kaupimo tvarką. Yra įregistruota iniciatyva suteikti galimybę pensijų fonde sukauptą turtą panaudoti nesulaukus pensinio amžiaus, o prireikus II pakopos pensijų fonde sukauptomis lėšomis naudotis iš karto gaunant vienkartinę išmoką. Taip pat siūlome atsisakyti prievartinio įtraukimo į II pakopos pensijų fondus, leisti žmonėms iš jų pasitraukti.

Matydami kritišką šalies kelių būklę, įregistravome įstatymo pataisas, kuriomis siūlome automobilių taršos mokesčio pajamas skirti keliams tvarkyti. Taip pat siūlome suteikti kariams savanoriams daugiau socialinių garantijų, siekiant didinti Lietuvos piliečių motyvaciją stoti į savanoriškąją nenuolatinę karo tarnybą. Taip pat siūlome pataisą dėl teisės streikuoti užtikrinimo.

Tai tik dalis mūsų pasiūlymų. Esame įregistravę jų beveik 50. Sesijos pradžioje, kaip buvo užsiminta ir Seimo Pirmininkės, vis dėlto nesinorėtų, kad rinkimų retorika užgožtų realiai daromus darbus.

PIRMININKAS. Dėkui, malonu buvo pabaigoje išgirsti ir jūsų siūlymus. Dabar klausiu Valstiečių ir žaliųjų frakcijos. Ar pageidauja? Prašau. Seniūnė A. Norkienė.

A. NORKIENĖ (LVŽSF). Gera diena, mieli kolegos, Seimo Pirmininke, posėdžio pirmininke. Sveikinu visus, susirinkusius į naują mūsų rudens sesijos sezoną, ir tikiuosi, kad ši mūsų rudens sesija nevirs tik viešu politinių jėgų šou, nes artėja treji rinkimai. Mūsų frakcija iš tikrųjų pateikė, manau, tikrai visuomenei reikalingų ir naudingų įstatymų projektų. Labiausiai nesinorėtų šią sesiją diskutuoti vien tik apie tuos projektus, kuriems daugelis Lietuvos žmonių iš esmės nepritaria. Tad dabar turbūt ir pristatysiu mūsų frakcijos rudens sesijos metu siūlomus įstatymus. Turbūt vienas iš svarbiausių mums įstatymų – Asmenų, įtariamų ar nuteistų už seksualinius nusikaltimus, užkardymo įstatymo projektas. Tikrai siekiame, kad Lietuvoje atsirastų būtent teistų už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus asmenų registras ir su tuo susijęs žemėlapis. Tikrai kreipiuosi į visas frakcijas ir prašysimės pas jus į frakcijų posėdžius, norėsime pristatyti šitą registrą ir tikrai kviesime visus ieškoti bendrų sprendimų, kad šitas registras Lietuvoje atsirastų.

Taip pat siūlysime įstatymu įteisinti galimybę sprendimą kaupti pensijų fonde piliečiams pasirinkti savanoriškai ir turėti galimybę gauti sukauptą išmoką.

Taip pat sieksime papildyti teisinį reguliavimą, kuris nustatytų, kad valstybės tarnyboje, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose dirbtų tik Lietuvos Respublikai lojalūs, patikimi, nepriekaištingos reputacijos asmenys, dėl kurių nekyla jokių abejonių. Lietuvos valstybė turi pagrindą abejoti asmenimis, kurie slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir kurie iki šiol neįrodė lojalumo Lietuvos Respublikai, jos konstitucinei santvarkai ir konstitucinėms vertybėms.

Žinoma, didžioji projektų dalis yra skirta būtent šeimoms puoselėti. Frakcija siūlo krašto apsaugos darbuotojams, auginantiems ir vieną vaiką, skirti papildomą poilsio dieną. Šiuo metu 1 poilsio papildomą dieną gauna tik tie darbuotojai, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų. Taip pat siūlome įteisinti, kad vaikui prižiūrėti būtų suteiktos atostogos ir vaiko tėvų globėjams mokant jiems vaiko priežiūros išmoką, nes pasitaiko tokių atvejų, kai vaiko tėvai turi tik globėjus, kuriems negali būti suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti ir nėra galimybės gauti vaiko priežiūros išmoką.

Taip pat frakcija palaikys Prezidento inicijuojamą projektą dėl papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio atsiradimo vaikus auginantiems dirbantiems tėvams. Šiame projekte mes tikrai įžvelgėme būtent praėjusioje Seimo kadencijoje dar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vykdytos vaikų pinigų politikos dalį. Tikrai Lietuvos visuomenė sensta, todėl itin svarbu, kad valstybė siųstų aiškų signalą tiems, kurie ketina kurti šeimas, kad valstybė įsipareigoja finansiškai juos remti.

Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomų reformų pritarimo mes tam nematome, bet teikiame ir savo siūlymus. Tai Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projektas, taip pat Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektas bei Farmacijos įstatymo pakeitimo projektas. Tikrai gauname daug gyventojų skundų dėl paslaugų prieinamumo ir kokybės, o medikams, pacientams trūksta konstruktyvaus bendradarbiavimo, aiškumo, kas planuojama, kaip planuojama viena ar kita reforma ir kaip toliau jie turėtų organizuoti darbą. Tai ar išties yra logikos, kad gydymo įstaigas paliekame tik didžiuosiuose miestuose, bet čia retorinis klausimas. Manau, apie tai mes tikrai šią sesiją diskutuosime.

Daugiau teisių suteikti norėtumėme vietos savivaldai. Aš čia dabar kalbu apie mokyklų tinklą, apie galimybę vis dėlto savivaldybėms reguliuoti mokyklų tinklą, o ne nuleisti iš viršaus. Aš turbūt daugiau čia irgi neišsiplėsiu.

Tikiuosi, kad valdančioji dauguma neblokuos mūsų pasiūlymų. Ta patirtis tokia vis dėlto sufleruoja, kad nors ir geriausius, racionaliausius pasiūlymus… vis dėlto jie yra atmetami, dalis paskui yra perkeliama į pačių projektus. Tikimės to geranoriškumo, vis dar tikimės. Ir požiūris į opoziciją, ir nuostatos, aš tikiuosi, keisis nuo šio rudens. Dėkui, kolegos.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegei A. Norkienei už konstruktyvų pasisakymą pristatant savo frakcijos siūlymus.

Toliau klausiu Mišrios Seimo narių grupės, kuri turi frakcijos teises, ar pageidautų? Nematau. Ir klausiu Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnės, ar pageidautų? Nepageidauja taip pat. Tai frakcijų atstovų pasisakymai baigti.

Dabar klausimai, atsakymai. Klausiančiųjų prašyčiau nurodyti, kieno klausiama, galima klausti ir Seimo Pirmininkės, ir premjerės, ir ministrų. Eilės tvarka tada pirmasis klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Nuoširdžiai dėkoju Ministrei Pirmininkei už gerą pasirodymą tribūnoje. Daug įvarčių įmušta, man labai patiko būtent obuolio, apelsino ir skylės palyginimas. Tikiuosi, kad tų apvalių daiktų yra dar daugiau ir įvarčiai šiandien čia nekris. Kris gal S. Dariaus ir S. Girėno stadione vakare. To ir palinkėkime Lietuvos rinktinei. Džiaugiuosi, kad sužinojau, kad kai kas lankė šokių būrelius vasarą ir žino šokių pavadinimus, bet aš manau, kad visi šokiai dažniausiai baigiasi polka su ragučiais, ypač jeigu mes kalbame apie mokesčių klausimus.

Mano du trumpi klausimai. Kadangi pirmasis skirsnis vadinasi „Atsakinga finansų politika“, tai ar gyvulių ūkio bus mažiau, ar daugiau, kaip sako jūsų vienas patarėjas?

Antras klausimas dėl antrojo skirsnio „Socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių įgalinimas“. Nerandu nė vieno įstatymo, kuris ką nors įgalintų. Arba gal nesuprantu, labai užmaskuota? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Kaip aš galiu jums atsakyti į tą pirmą klausimą? Turbūt teisingiausias atsakymas būtų – ponų valia, nes, kaip žinote, Vyriausybė įstatymų projektus jau yra Seimui atidavusi.

Sulaukėme labai daug kritikos, ta kritika yra gluminanti, nes vienu metu yra kritikuojama ir už tai, kad yra per daug, ir už tai, kad yra per mažai. Tą aš galėčiau suprasti, jeigu kritikuotų skirtingų politinio spektro pusių žmonės, bet to paties politinio spektro žmonės, paprastai šito, kritikuoja, kad reformoje yra visko per daug, ir registruoja daugybę pasiūlymų, yra įregistravę, pavardžių neminėsiu, kad pakeitimai, kurie mažina apmokestinimo skirtumus tarp skirtingų pajamų, ir toliau išliktų. Akivaizdu, kad Vyriausybė be Seimo kokio nors įsitraukimo ir dalyvavimo jokių sprendimų šitoje srityje priimti negali. Aš visiškai nenoriu gąsdinti Seimo narių tuo, kad jeigu galiausiai kažkuriuo metu įstatymų pakeitimai nebus priimti, tai greičiausiai Lietuvai tai kainuos tam tikrą sumą RRFʼo lėšų, bet čia irgi valstybės pasirinkimas. Jeigu valstybė mano, kad ji yra pakankamai turtinga ir gali įgyvendinti savo uždavinius be tų lėšų, tai tada, matyt, gali mokesčių sistema ir nesikeisti.

Visgi aš turiu apie tai kitą nuomonę. Tai yra mano nuomonė, ne visi mano kolegos su manimi sutinka. Mano nuomone, tie skirtumai, kurie yra istoriškai susiklostę dėl įvairių priežasčių, yra sunkiai pateisinami dabartinėmis sąlygomis. Aš taip pat esu pastebėjusi tokį paradoksą, kad žmonės, kuriuos tiesiogiai liestų tie pakeitimai, kurie dabar turi tam tikrą preferencinę apmokestinimo tvarką, labai dažnai yra labai reiklūs dėl valstybės paslaugų ir tikrai gana reikliai reikalauja ir daugiau lėšų gynybai, ir daugiau lėšų švietimui, bet kažkodėl yra įsitikinę, kad vis tiek proporcingai daugiau už tai turėtų susimokėti kažkas kitas. Mano lūkestis buvo, kad vasarą Seimas galbūt skirtų šitoms diskusijoms daugiau laiko, bet kadangi jau taip neatsitiko, tai rudenį, dabar, kai visi grįžo į savo darbo vietas, Seimas susirinko, manau, kad tikrai galima diskutuoti ir ieškoti sprendimo, kuris, pageidautina, būtų gerai, kad būtų kažkaip sutartas bent jau plačiai. Bet jeigu, na, tarkime, jūs ar jūsų kolegos laikysis tos nuostatos, kad šitos diskusijos dėl mokesčių sistemos yra kokios nors konservatorių ir liberalų tarpusavio muštynės, tai, aišku, jūs tose muštynėse nuspręsite nedalyvauti. Kodėl turėtumėte? Bet man atrodo, kad jokių muštynių čia nėra, čia yra tiesiog nelengva diskusija apie tai, kaip padaryti mokesčių sistemą teisingesnę.

O dėl antrojo klausimo gal Monikos paprašyčiau pakomentuoti.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, premjere. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad kaip tik turbūt šioje Seimo sesijoje tai, kiek mes planuojame įtraukių projektų, rodo tą tęstinumą, kurį pradėjome nuo pat kadencijos pradžios. Visų pirma paminėčiau Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimą, kuriuo yra įtvirtinama laikino atokvėpio paslauga tam, kad būtų galima geriau derinti galimybes žmonėms, kurie tikrai sunkiai dirba prižiūrėdami savo artimus, negalią turinčius arba vaikus, arba pagyvenusius asmenis, kad jie galėtų jais pasirūpinti ir kartu gauti valstybės tinkamą pagalbą dėl savo asmeninių iššūkių. Taip pat atsiranda fiziniai asmenys kaip socialinių paslaugų teikėjai, ko iki šiol nebuvo, kad galėtume padidinti ir socialinių paslaugų aprėptį, ir prieinamumą, ir kartu suteikti galimybę fiziniams asmenims rinktis galimybę vykdyti būtent socialinių paslaugų teikimą, taip pat ir patiems turėti galimybę iš to uždirbti.

Taip pat Užimtumo įstatymo pakeitimo projektai, kurie, mano įsitikinimu, yra labai labai svarbūs Lietuvai tuo, kad būtų galima kuo daugiau žmonių įtraukti į legalią darbo rinką, tai yra traukti iš šešėlio mažinant antstolių išskaitas už jų įsiskolinimus, taip pat ir didinant baudas už nelegalų darbą. Man atrodo, šita kryptis kaip tik demonstruoja, jog mes siekiame įtraukti kuo daugiau žmonių į saugią darbo rinką, kad jie galėtų ir sumokėti mokesčius, bet taip pat ir gauti socialines paslaugas tada, kada jų reikia. Ir čia taip pat yra labai, sakyčiau, svarbus įtraukties projektas. Nekalbant apie pensijų socialinio draudimo įstatymus – stengsimės turėti diskusiją apie sunkią negalią turinčių pensinio amžiaus asmenų geresnes galimybes. Tų projektų yra ir daugiau, bet gal apsistosiu prie šių.

PIRMININKAS. Toliau klausia R. Šarknickas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Aš ne apie muštynes, o apie norą susikalbėti, išgirsti, norėčiau apie tai kalbėti. Ir noriu palinkėti Vyriausybei daugiau kalbėti apie vertybes, kurios šiek tiek šlubuoja, turiu galvoje lietuvių kalbą, etninę kultūrą ar J. Marcinkevičių ir panašiai. Ačiū.

Norėjau paklausti gerbiamo švietimo ministro. Čia buvo kalbama apie žmogaus teises, Seimo Pirmininkė kalbėjo iš tribūnos gražiai, tai norėčiau paklausti apie tėvų teises, jų bendruomenes. Kadangi dabar mokyklose bus įvedama programa, jau turbūt yra įvedama, apie gyvenimo įgūdžių pamokas, atsiranda savivaldybių, kurios jau atsisako apie tai kalbėtis ir nenori, kad mokyklose būtų dėstoma ta programa, mokoma. Kaip jūs į tai reaguosite? Nes jau ir Širvintų, ir Radviliškio savivaldybės apie tai kalba. Kokia bus jūsų ministerijos reakcija?

G. JAKŠTAS. Ačiū už klausimą. Girdime, paminėtas Širvintų pavyzdys. Tai buvo sarkazmo forma, kad atsisakoma, tai yra privalomas dalykas ir jo bus mokoma visose mokyklose. Tai yra apie vaikų socialinį, emocinį intelektą, į ką pastaraisiais metais buvo nepakankamai investuota, teoriškai tie dalykai buvo pasklidę per visus mokomuosius dalykus, bet praktiškai tam dėmesio buvo nepakankamai. Džiaugiamės, kad startuoja Gyvenimo įgūdžių programa, ir tai veiks visose savivaldybėse. Tai nėra pasirenkamasis dalykas ir nebus atsisakoma niekur.

PIRMININKAS. Toliau klausia A. Širinskienė.

A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš iš premjerės įžanginės kalbos, kurioje buvo primintos 15 metų senumo socialdemokratų nuodėmės, supratau, kad, matyt, labai konstruktyvios sesijos neturėsime. Bet turėčiau Seimo Pirmininkei klausimą apie tuos numatytus tyrimus. Aš jūsų klausiau to paties ir neviešame mūsų susitikime. Tai norėčiau to patikinimo. Kad R. Žemaitaitį tyrinės Seimas, tai mes žinome, bet kita tyrimo komisija, kuri buvo planuojama ir dėl kurios buvo diskutuojama, tai dėl Prezidento. Ar valdantieji šiuo atveju numato įtraukti į darbotvarkę vėliau, nes dabar jos nėra, ar vis dėlto jau nuo šitos temos yra atsitraukiama, kadangi jau ir rinkimų kampanija yra iš esmės beprasidedanti?

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, miela kolege. Atsiprašau, garsiai. Visų pirma, mūsų susitikimas buvo viešas, darbotvarkėje atsispindėjo. Reikėtų gal į tai atkreipti dėmesį. Dėl jūsų klausimo dėl R. Žemaitaičio. Taip, tikriausiai bus toks teikimas Seimui. Tiesą pasakius, aš labai pasigendu ir jūsų, kaip frakcijos seniūnės, pozicijos dėl jūsų kolegos pasisakymų, viešų pasisakymų, galima sakyti, kasdienių, tolokai išeinančių už bet kokių parlamentaro ar šiaip padoraus žmogaus raiškos ribų. Labai kviečiu frakciją aiškiai pasisakyti, kaip jūs vertinate R. Žemaitaičio žodžius, įrašus socialinėje erdvėje, juos, tikiu, esate mačiusi.

Jei kalbėtume apie kitas galimas iniciatyvas, galinčias kilti kokiems nors Seimo nariams, aš negalėčiau prognozuoti. Seimo rudens darbų programa yra pateikta, jūs su ja tikrai susipažinote, ji yra tokia, kokią pateikė frakcijos, komitetai, Vyriausybė ir Prezidentas.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Jeigu aš galėčiau šiek tiek papildyti. Ponia A. Širinskienė, kaip įprastai, pasakė remarką, bet neuždavė klausimo. Bet aš irgi pasakysiu šiokią tokią remarką. Yra labai gudru, bet nelabai protinga nuolat kalbėti apie tai, kad skaičiai yra šalti, kažkas mato tik skaičius, kažkas mato tiktai lenteles ir taip toliau, ir panašiai. Bet taip jau atsitinka dienų gale, kad vis dėlto… Aš suprantu, kad daug žmonių nemėgo matematikos mokykloje, gal net jaučia kokius nors sunkius jausmus savo matematikos mokytojams, bet vis dėlto dienų gale, patinka mums ar nepatinka, prie tų skaičių tenka visiems sugrįžti. Galima tikrai labai karštai visada cituoti poeziją, verkti ir visais kitais būdais apeliuoti į sentimentus, bet kai esi atsakingas už valstybės ūkį, už valstybės raidą, už tai, kad valstybė galėtų veikti, na, žinokite, be skaičių aš dar nemačiau nė vieno, kuris sugebėjo tą padaryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Toliau klausia V. Valkiūnas.

V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Darbo partiją domina, jūs, kaip atsakinga už ūkį, už Lietuvą. Kas per planas „Naujos kartos Lietuva“? Čia jūsų asmeninis planas, Vyriausybės planas? Iki kurių metų čia tas planas sugalvotas ir kokia nauda Lietuvai bus iš to jūsų plano?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš bandau dabar atspėti, kur jūs buvote pastaruosius dvejus metus, o gal net ir visus ketverius? Pradėsiu iš toli. Kaip žinome, Europos Sąjunga sutarė dėl papildomo biudžeto, šimtų milijardų biudžeto, skirto valstybėms narėms įveikti postkovidines pasekmes. Dar jisai yra vadinamas RRF’u, „Naujos kartos“ planu ir įvairiais kitokiais žodžiais. Lietuvoje planas, pagal kurį yra susitarta su Komisija dėl Lietuvai tenkančių pagal proporcijas lėšų skyrimo, vadinasi „Naujos kartos Lietuva“. Taip vadinamas šis planas. Jis veikia jau antri metai. Džiaugiuosi, kad domitės. Daugiau neturiu ką pasakyti. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Gerai. Toliau V. Gapšys klausia.

V. GAPŠYS (DPF). Dėkui. Aišku, būtų labai malonu ir įdomu padiskutuoti apie tuos skaičius, šaltus, šiltus ar kokius, kartais pasižiūrėti, ar tikrai tik vienas skaičius buvo supainiotas su nuo socialdemokratų valdžių prabėgusiais metais. Kažkaip užmiršote Tarptautinį valiutos fondą, pabloginusį Lietuvos augimo prognozes. Bet tiek to, manau, padiskutuosime apie tai, kai gausime tam tikras Finansų ministerijos prognozes. Taip bus geriau matyti.

Bet aš norėčiau klausimą užduoti turbūt ir premjerei, ir krašto apsaugos ministrui dėl kibernetinio saugumo. Peržiūrėjus jūsų teikiamas iniciatyvas, nieko nematyti susijusio su kibernetiniu saugumu. Vis dėlto mes matėme ir tam tikras atakas NATO susitikimo metu, jos gal ir nebuvo visos pavojingos, gal kai kurios ir neviešos. Ar jūs neturite minčių, ar jūs manote, kad su kibernetiniu saugumu Lietuvoje viskas gerai ir jokių teisės aktų taisyti nebereikia?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Mes ne tik minčių turime, mes dar ir darbus dirbame. Tiesa, ne visi darbai yra daromi priimant vieną ar kitą įstatymą ir tai nebūtinai reikalauja Seimo kokių nors sprendimų. Tai kolega Arvydas mane, žinoma, papildys, bet grįžtu prie Valiutos fondo. Labai džiaugiuosi, kad jūs domitės, tai yra labai labai svarbu, bet jūs taip pat turėjote atkreipti dėmesį ir į pastabą, kad Tarptautinio valiutos fondo projekcijos buvo padarytos anksčiau, negu buvo paskelbti II ketvirčio duomenys. Neabejoju, kad jeigu Tarptautinis valiutos fondas darytų savo prognozes dabar, turėdamas II ketvirčio duomenis, tie skaičiai būtų visiškai kitokie.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Galiu papildyti šiek tiek?

PIRMININKAS. Prašau.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Į klausimą, ar viskas gerai. Ne, ne viskas gerai, be abejonės. Tam yra numatyti ir institucijoms papildomi pinigai, tačiau mes kalbame tik apie institucinį finansavimą kibernetinio saugumo. Šitoje erdvėje veikia daugybė privačių kompanijų, kurios irgi ne mažiau svarbios, tačiau atsakomybės klausimas neišsprendžiamas vien tiktai pinigais. Kiek metų mes beskatintume vis dėlto peržiūrėti savo saugumo sistemas, aš manau, be bankų, kurie dirba su pinigais, daugelis kompanijų labai abejingai žiūri ir į duomenų laikymą, jų saugumą, dėl to vienas po kito anksčiau ar vėliau kyla, matyt, ir kils tų skandalų. Kaip tai, tą atsakomybę, įstatyminiu būdu sureguliuoti? Žinokite, administracines baudas galima išrašyti, tačiau jos irgi neišspręs duomenų saugumo problemų. Atsakomybė, atsakomybė ir dar kartą atsakomybė. Šiuo atveju aš manau, kad verslo dalis tai supranta, bet yra nemenka dalis tų, kurie į tai, į šią sritį, žiūri labai, sakyčiau, abejingai.

PIRMININKAS. Taip. Ir E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Tai galbūt gerbiamos premjerės norėčiau paklausti. Na, iš tikrųjų šiandieną vėl daugiausiai kalbame pagal tam tikrą žanrą, kuris turbūt ir priklauso opozicijai, kad visiems būtų geriau. Turbūt, kalbant ir apie Europos Tarybos rekomendacijas, na, ne visai tai kalbama, kad visiems būtų geriau, bet kad būtų teisingiau. Bet šiandieną iš tiesų turbūt nustebino dar vienas dalykas, kalbant apie tam tikrą paramą šeimoms, auginančioms vaikus, na, kai buvo labai daug kalbama, pereinant prie vaiko pinigų. Šiandien mes išgirdome net sveikinimo metu, kad bus kalbama vėl apie neapmokestinamąjį pajamų dydį šeimoms, kurios augina vaikus. Tai iš tikrųjų girdėjome iš pasisakymų, kad tą palaikys tie, kurie sakė, kad reikia teisingesnio būdo, kad tiesiogiai turi būti mokami pinigai vaikams ir taip toliau, o šiandien jau kalba apie tai, kad turėsime vėl grįžti prie lengvatų iš kitos pusės. Tai kaip čia bus ir kas čia yra? Ar iš tikrųjų teisinga palaikyti tą, dėl ko buvo kovojama, kad tas būtų panaikinta? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš žiūriu į kolegą L. Kukuraitį, kuris buvo socialinės apsaugos ir darbo ministras ir kurio darbo Vyriausybėje metu buvo pateiktas pasiūlymas atsisakyti papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio ir pereiti prie universalios vaiko išmokos. Motyvai buvo keli, bet pagrindiniai motyvai, kurie buvo girdimi, kad vaikai yra tam tikra prasme diskriminuojami tada, jeigu jų tėvai gauna mažesnes pajamas arba jeigu jų tėvai negauna iš viso jokių pajamų, kad galėtų prisitaikyti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Ir tada mes daug diskutavome. Mano nuomone, buvo tam tikrų būdų, kuriais buvo galima ir išlaikant neapmokestinamąjį pajamų dydį tą problemą spręsti, bet dienų gale Seimas sutarė ir perėjo prie vaiko pinigų. Bet jau tuomet sakiau, kad pradžioje vaiko pinigai augs pakankamai sparčiai, vėliau jie pradės augti lėčiau, jie bus indeksuojami pagal infliaciją, ir tada, kada jie pradės augti lėčiau, nes tokios bus biudžeto galimybės, būtinai ateis kas nors ir pasakys: o tai dabar ant viršaus, nesvarbu, kad mes vieną sistemą pakeitėme kita, o tai dabar ant viršaus uždėkime dar ir tą seną sistemą.

Tai aš ką noriu pasakyti? Biudžetas turi dvi puses – pajamų ir išlaidų. Jeigu Vyriausybė turėtų galimybę sparčiau didinti vaiko pinigus, ji tą ir darytų, ji ir didintų vaiko pinigus, o ne kurtų dar vieną paralelią sistemą ar grąžintų tą sistemą, kurios buvo atsisakyta tam, kad galėtų paadministruoti biškį per mokesčius, biškį per išlaidas, nes tai yra nelogiška. Mes turime vieną labai aiškią sistemą – vienos išmokos vaikui ir per ją yra labai paprasta mokėti tiek pinigų, kiek valstybė gali sau leisti. Tai aš čia matau tiesiog tą faktą, kad rinkimai jau prasidėjo ir kampanija jau prasidėjo, ir nieko daugiau. Labai tiesiai pasakysiu, kad negirdėjau jokio pasiūlymo, kuo būtų galima tas mažėjančias biudžeto pajamas kompensuoti. Girdėjau kažkur, kad buvo pasiūlyta kompensuoti iš mokesčių reformos, kuri nėra priimta. Tuomet galėtų, aišku, teikėjai siūlyti ir tą patį mokesčių padidinimą, bet jie to nedaro. Dėl to atleiskite, bet dėl nuoširdumo šitų pastangų aš šiek tiek dvejoju.

PIRMININKAS. Visi, kurie buvo užsirašę ir pageidavo klausti, tai galėjo padaryti.

Dabar motyvai: vienas – už, vienas – prieš. V. Semeška už nutarimo projektą dėl darbų programos tvirtinimo.

V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manyčiau, kad vis dėlto ši Vyriausybė yra geriausia, kas galėjo nutikti Lietuvai, tai yra mūsų valstybei. Lygiai taip pat manyčiau, kad geriausia, kas galėjo atsitikti mūsų valstybei krizių metu, karo Ukrainoje akivaizdoje. Ši Seimo dauguma yra geriausias sprendimas mūsų valstybei, taip pat ir ši opozicija yra geriausias sprendimas mūsų valstybei. Taip, linkiu opozicijai išsirinkti savo lyderį (galbūt pavyks).

Vis dėlto ši Seimo rudens sesija yra ypatinga tuo, ką ir pasakė premjerė, kad biudžeto patvirtinimas bus kertinis akmuo ir šis biudžetas nebus nė vienos partijos rinkimų kampanijos biudžetas. Linkiu mūsų valstybei stabilumo, nes to tikisi iš mūsų piliečiai, ir laikytis principo, kad mažiau yra daugiau, o tai ir užtikrins stabilumą. Dėl to kviečiu palaikyti darbų programą. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš pasisako D. Kepenis.

D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Na, visi puikiai suprantame, kad Lietuvos piliečiai laukia iš Seimo darbų, kurie daugiau padėtų Lietuvai gyventi darnoje, susiklausant ir susitelkti vykdyti bendrus darbus. Bet pažiūrėkite į šią Seimo darbų programą ir pamatysite, kad ne viskas taip yra. Štai Seimo Pirmininkė pasakė, kad bus istorinis įvykis, kurio metu mes priimsime Civilinės sąjungos įstatymą. Na, puikiai žinome, kokiai mažai žmonių grupei priklauso ši idėja. Tai toks Trojos arklys, po kurio eis partnerystė, po to šeima ir taip toliau. Bet ar to mums dabar reikia, kai didžioji visuomenės dalis sako, kad kol kas apie tai dar nekalbėkime, dar neatėjo laikas?

Lygiai taip pat, kai šnekame apie tai, kas kelia įtampą, dabar puikiai girdime apie Gyvenimo įgūdžių programą ir aiškiai matome, kad tai dar vienas Trojos arklys arba Overtono langas, per kurį globalgenderistai siekia tvirkinti visuomenę. Taip ir vadina žmonės – visuomenės tvirkinimo programa.

Dar vienas momentas, kuris kalba apie tai, kad mes daiktus vadiname ne savo vardais, tiesiog pakeičiame. Štai šios programos šeštajame skirsnyje kalbama apie ilgą ir visavertį sveiko žmogaus gyvenimą – suprask, kad kalbėsime apie prevenciją, apie sveikatą. Deja, čia yra kalbama vien apie sveikatos sistemos medikalizaciją – jūs daugiau sirkite, o mes daugiau gydysime. Kaip gydysime, čia jau ne jūsų reikalas. Aš manau, kad reikia čia dar gerokai padirbėti, kad žmonės suprastų teisingai tą mūsų darbų programą, ir išbraukti iš jos tuos punktus, kurie kelia įtampą visuomenėje. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, esame pasiekę darbotvarkėje fiksuotą balsavimų intervalą, kuris buvo numatytas 11 val. 15 min. Dabar turime balsuoti dėl šio nutarimo projekto. Kviečiu visus grįžti į savo vietas ir balsuosime dėl nutarimo projekto dėl sesijos darbų programos, ar pritariame po pateikimo. Kviečiu ir P. Saudargą, ir Seimo Pirmininkę. Balsuosime dėl nutarimo projekto.

Balsavo 107: už – 59, prieš – 8, susilaikė 40. Po pateikimo darbų programos projektui pritarta.

Kaip žinote, visi komitetai yra svarstantys šį projektą ir kol kas siūloma Seime svarstyti 14 dieną. Taip tada ir sutariame.

11.30 val.

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2883 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2928(2) (svarstymas)

Kitas darbotvarkės projektas Nr. XIVP-2928(2) – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Išklausysime Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą, ją turėtų pateikti komiteto pirmininkas J. Džiugelis.

J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, Seimo vicepirmininke. Labas rytas, gerbiami kolegos. Socialinių reikalų ir darbo komitetas rugpjūčio 8 dieną svarstė Piniginės socialinės paramos įstatymo projektą ir jam pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė 3. Taip pat Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo taikyti skubą dėl šio įstatymo projekto dėl numatytos įsigaliojimo datos.

PIRMININKAS. Dėkoju, dabar diskusija. Pirmasis joje pasisakys L. Kukuraitis. Frakcijos vardu.

L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kadangi šis įstatymo pakeitimas iš esmės daugiausia palies būsto šildymo lengvatas, tai aptarsiu jas.

Pradėsiu nuo to, kas yra pasikeitę nuo to laiko, kai turėjome dar prieškovidinį laikotarpį ir laikotarpį prieš energetinę krizę. Tai nuo to laiko įvairiais įstatymų pakeitimais teisę gauti būsto šildymo ir kitas lengvatas esame padidinę tris keturis kartus. Tris keturis kartus. Mano skaičiavimu, pagal pajamas šiuo metu būsto šildymo ir kitomis lengvatomis gali pasinaudoti iki 70 % Lietuvos gyventojų. (Balsas salėje) Taip, taip, iki 70 %. Vadinasi, nemaža dalis mūsų, čia esančių, gali pasinaudoti būsto šildymo lengvatomis, priklausomai nuo to, kokios yra būsto šildymo išlaidos ir kokia yra šeiminė padėtis bei sutuoktinių pajamos.

Taigi energetinės krizės metu mes visi iš tiesų labai siekėme, kad kiek galima daugiau žmonių pasinaudotų šia lengvata. Dėl to drastiškai buvo padidinta teisė ją gauti. Taip pat šios, pabrėžiu, šios, Vyriausybės iniciatyva pratęsta turto nevertinimo nuostata iki 2024 metų balandžio mėnesio imtinai. Jinai, šita nuostata, galioja iki kitų metų balandžio mėnesio. Akivaizdžiai tuo metu norėta įtraukti ir artėjantį šildymo sezoną. Šiuo metu Vyriausybė galvotrūkčiais skubos tvarka bando panaikinti turto nevertinimą skiriant šią paramą.

Kas gi per vasarą pasikeitė? Užduosiu keletą retorinių klausimų. Ar artėjančio sezono šildymo kainos ir našta gyventojams bus ženkliai mažesnė? Ar tikrai? Ar tikrai mes galime tai patvirtinti, ypač kai šildymo kainos skirtingose savivaldybėse skiriasi?

Antras klausimas. Ar per daug žmonių gauna paramą, šią paramą? Kaip minėjau, šildymo ir kitas kompensacijas pagal pajamas galėtų gauti apie 70 %. Šiuo metu gauna apie 17 %. Ar sumažės šios paramos administravimas? Jūs turbūt juokaujate. Šiuo metu dar yra laukiančių šildymo kompensacijų už praėjusį sezoną. Šiuo metu. Tuoj prasidės naujas, o jie dar negavę už praeitą. Ir taip yra didmiesčiuose. Kai kuriems didmiesčiams tai buvo neįveikiamas iššūkis. Dabar mes savivaldybių administracijoms pasakysime: pradėkite vertinti visų 250 tūkst. gyventojų turtą, pradėkite vertinti. Tas neįveikiamas iššūkis užklups visą Lietuvą, ne tik didmiesčius. Ministerija teigia, kad tai palies apie 27 tūkst. žmonių (tą galime rasti aiškinamajame rašte), kurie turi didesnį turtą, negu leistų įstatymas. Ar tikrai dėl 10 % gavėjų mes turime savivaldybes įvesti į administracinį košmarą, kuris truktų visą sezoną?

Kitas klausimas. Ar pasikeitė žmonių neteisingumo jausmas, kad tie, kurie turi daugiau turto, taip pat gali gauti lengvatas? Mano klausimas yra toks. Ar tuo metu, kai mes prieš metus siūlėme elektros kompensavimą, kaip šiuo metu už šildymą ir vandenį, taip pat užtikrinti per paramos sistemą ir šiame Seime atmetėme valdančiųjų balsais, o Vyriausybė tuo metu teikė elektros kompensavimą visiems, nepaisant nieko, žmonių neteisingumo jausmas nuo to laiko kažkiek pasikeitė? Ne. Už elektrą kompensaciją gavo visi, nes buvo sunkus laikas. Tai lygiai tas pats galėtų būti tęsiama ir toliau.

Dar vienas klausimas. Ar gali būti, kad savivaldybės nebeturi pinigų kompensacijoms? Taip, iš tiesų, savivaldybės nebeturi pinigų kompensacijoms. Ir kiek girdėti, kai kurios iš jų negauna jau keletą mėnesių ir nežino, iš ko apmokėti. Bet ar tas 10 % šeimų, kurias išbrauksime iš 250 tūkst. gaunančiųjų, tikrai esmingai sumažins savivaldybių išlaidas? Primenu, kad apie 50 % visuomenės nepasinaudojo šia kompensacija, nors galėtų pasinaudoti. Taigi, problema – išlaidų dydis – yra ne turto vertinimas, o tai, kad labai iškelta teisė mums naudotis šiomis kompensacijomis. Jeigu mes nevertinsime turto, o visi žmonės, kurie turi teisę, ateis gauti kompensacijų, šią žiemą neatlaikys jokie savivaldybių ir valstybės biudžetai, nes teisė yra per didelė.

Taigi, šis pakeitimas augančių savivaldybių išlaidų nesumažins. Jas sumažinti gali du dalykai: pajamų ribų mažinimas gauti teisę į išmoką, tokiu būdu nuo 70 % sumažinti bent iki 40 % gyventojų, kurie turėtų teisę gauti šias išmokas; o antras, kad valstybės biudžetas pasiimtų didesnę kaštų naštą sau. Tuo metu, prieš metus, mes teikėme įstatymo pakeitimus, kad valstybės biudžetas savivaldybėms kompensuotų visas būsto šildymo išlaidas, kurios viršytų 2021 metų lygį. Seimas atmetė, nenorėjome prisidėti prie savivaldybių, o dabar, kai savivaldybės sako: darykite ką nors, mes staiga joms užkrauname milžinišką administracinę naštą.

Taigi apibendrinant. Jeigu priimsime įstatymą, gausime tokią situaciją, kai itin dideles pajamas, tris VDU, gali uždirbti šeima ir gaus kompensacijas. Jie gaus kompensaciją, jeigu neturės turto, jeigu nuomos ir taip toliau, bet turės labai dideles pajamas ir gaus kompensaciją. Arba turės tik vieną būstą ir gaus kompensaciją su trimis VDU, keturiais VDU netgi tam tikromis šeimos sąlygomis. O žmogus, šeima, uždirbanti minimalius atlyginimus ir turinti papildomą sodą, paveldėtą sodybą, daugiau gyvulių, negaus kompensacijos už šildymą. Tai kuriems bus sunkiau šią žiemą? Taip pat sukursime tam tikrą administracinį košmarą savivaldybėse, taip pat visų, kuriems priklauso kompensacija, visų 250 tūkst. bus pradėtas vertinti turtas, o tai tikrai nėra maloni situacija, kai pas jus ateina ir vertina turtą dėl tų 10 %, kuriems nepriklauso.

Žinoma, artėja žiemos sezonas, o kokios šildymo kainos, mes dar nežinome. Svarbiausia, kad tikrieji sprendimai, kurie leistų suvaldyti šią situaciją, net nėra priimami, nėra teikiami. Dėl šių pasekmių, dėl to, kad įstatymas nėra sisteminis, ir dėl to, kad kitų metų balandžio pabaigoje ši nuostata bet kuriuo atveju bus pašalinta, jinai bus panaikinta, ir aš tam pritariu, kviečiu, mūsų frakcija kviečia dėl šio įstatymo susilaikyti. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Toliau diskusijoje pasisakys ministrė M. Navickienė.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau šiek tiek faktų ir apskritai pasidžiaugti turbūt, ką pavyko pasiekti mums visiems šildymo kompensacijų išplėtimu praėjusį šildymo sezoną, kai dvigubai padidinus VRP kompensacijai apskaičiuoti tikrai daug didesnis žmonių skaičius galėjo šita kompensacija pasinaudoti, kas penktas šeimos ūkis. Iš tikrųjų tai buvo labai ženkli parama tada, kada energijos kainos buvo labai aukštos. Drauge su kitomis kompensacinėmis priemonėmis tai, aš manau, buvo tikrai labai didelis palengvinimas žmonėms, kad galėtų likti kuo daugiau lėšų kitoms išlaidoms padengti.

2023 metų I pusmečio duomenimis, vidutiniškai per mėnesį 243 tūkst. asmenų tokias kompensacijas gavo. Ir ką mums pavyko padaryti, aš manau, labai teisingai? Žmonės sužinojo, kad jie gali kreiptis tokios kompensacijos, kad nebūtinai turi priklausyti nuo kokio nors socialinio rėmimo, kad gali kreiptis ir vidutines pajamas gaunančios šeimos. Visi gali pasinaudoti skaičiuokle, apsiskaičiuoti, ar jiems ta kompensacija priklauso, ir tą kompensaciją gauti.

Dabar dėl lėšų. Piniginės socialinės paramos lėšų, skiriamų kasmet kompensacijoms, suma yra 223,3 mln. eurų. Kadangi praėjęs šildymo sezonas tikrai buvo ypač brangus ir kainos buvo didelės, tai savivaldybės išnaudojo joms skirtą lėšų sumą. Tačiau papildomai 47 savivaldybėms šiai funkcijai atlikti buvo pervesta 36,2 mln. eurų, nes tai yra valstybės pareiga, įstatyminė pareiga užtikrinti, kad savivaldybės tas lėšas gautų ir kompensacijas žmonėms galėtų mokėti.

Dabar koks yra tikslas? Mūsų tikslas yra ir toliau, kad žmonės, tie, kuriems reikia gauti šildymo kompensacijas, jas gautų. Aš manau, kad mes užtikrinsime tą dalyką. Tai nėra susiję su lėšų klausimu, tai yra susiję su keliais kitais aspektais. Visų pirma, mes laukiame daug pigesnio šildymo sezono ir tą galime dabar jau prognozuoti pagal prognozuojamas kainas.

Visų antra, pačios savivaldybės per Savivaldybių asociaciją kreipėsi ir paprašė tokios galimybės, kad jos turėtų teisę įvertinti, ar visi asmenys, besikreipiantieji šildymo kompensacijai gauti, yra tie, kurie turi realų ir tikrą poreikį. Šitas pakeitimas yra tik dėl to. Turbūt ir jūs, ir aš – mes puikiai suprantame, kad Savivaldybių asociacija nesikreiptų dėl pakeitimo, jeigu neturėtų sverto priimti sprendimą išimties tvarka net ir dėl tų žmonių, kurie turi papildomo turto. Jeigu žmogus gauna mažas pajamas ir turi sodo namelį ar ten kokį nors miško gabalą, kuris negeneruoja jam jokių pajamų, savivaldybė tą įvertins ir tokiam žmogui kompensaciją tikrai galės skirti. Čia yra tas pats klausimas dėl tam tikro teisingumo, kai, iš kitos pusės, savivaldybės teigia, kad net matydamos, kai žmogus turi papildomų pajamų ar turto, iš kurio gauna papildomų pajamų, jos negali tokiam žmogui, žinodamos, kad jis gali susimokėti už šildymą, kompensacijos neskirti.

Ką buvęs ministras kalbėjo apie horizontalias priemones, kompensacijas už tą pačią elektrą, tai aš taip ir nesupratau, kur yra tas jūsų norimas teisingumas. Ar kad daugiau horizontalumo, ar kad daugiau taiklumo? Mano įsitikinimu, mano įsitikinimu, kad valstybės valdysena turi būti paremta duomenimis ir taiklumu. Tada, kai reikėjo greitai reaguoti į energijos kainų šuolį, valstybė neturėjo galimybės taikliai išsipjaustyti duomenų. Todėl reikėjo reaguoti greitai, reikėjo priimti tokius sprendimus. Ar jie yra teisingi? Aš abejočiau. Aš manau, kad mes turime eiti prie taiklios paramos, kuri galėtų užtikrinti, kad visi tie, kuriems tikrai reikia, paramą gautų, o savivaldybės drauge turėtų svertą prisiimti atsakomybę už tai, kurie žmonės gauna, ir kad jos galėtų tą dalyką įvertinti. Tai tie 27 tūkst. žmonių, kurie yra minimi aiškinamajame rašte, kad gavo kompensaciją nevertinant turto, pagrindinė mano žinutė yra ta, kad nebūtinai negaus kompensacijos, nes savivaldybės galės individualiai įvertinti tų žmonių situaciją.

O kitas dalykas dėl tos administracinės naštos, tai, kaip ir minėjau, buvo pačių savivaldybių kreipimasis ir prašymas tokią galimybę joms suteikti.

Dar vieną nedidelį ir trumpą aspektą noriu pasakyti, ką ministerijai pavyko padaryti per šį laikotarpį. Bendradarbiaujant su Valstybės duomenų agentūra buvo sukurtas įrankis, savivaldybėms papildomas įrankis, kuris leidžia apie gyventojus duomenis, kurie reikalingi piniginei socialinei paramai skirti, susirinkti vieno mygtuko paspaudimu. Tai yra automatizuotas įrankis, visą sprendimui priimti būtiną informaciją surenkantis į vieną vietą, ir paprastesni prašymai bus išnagrinėjami dar operatyviau. Tikiu, kad tai leis savivaldybėms geriau planuoti laiką, išteklius ir resursus, o įvertinti kiekvieno žmogaus individualų poreikį bus ir šiaip turėtų būti savivaldybės atsakomybė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar motyvai dėl svarstomo projekto. J. Džiugelis pasisakys už.

J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Tiesą pasakius, sunku buvo suprasti kolegos komiteto nario pasisakymą, nes neaišku, ar kalbėjo už, ar prieš šitą įstatymo projektą. Visgi aš norėčiau atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Pirmiausia šitas pokytis suteiks daugiau socialinio teisingumo, nes parama bus skirta tiems žmonėms, kuriems iš tiesų labiausiai reikia, o ne tiems, kurie valdo ne vieną nekilnojamojo turto objektą ir yra apsukresni gauti paramą savivaldybėse.

Antras labai svarbus dalykas – šita iniciatyva kilo iš tiesų iš Savivaldybių asociacijos, ir savivaldybės, būdamos arčiau paramos gavėjų, tiksliau nustatė, kad šitos pataisos yra būtinos socialiniam teisingumui atkurti arba sukurti. Todėl kviesčiau Seimo narius pritarti šitam įstatymo projektui, kuris atneš daugiau socialinio teisingumo labiausiai pažeidžiamiems Lietuvos gyventojams, kuriems ir reikia šių paramos formų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir prieš pasisakys T. Tomilinas.

T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, pirmiausia noriu padėkoti ministrei už korektišką diskusiją. Bet, kolegos, ministrės teiginys, kad išimties tvarka žmonės gaus paramą, na, yra toks šventas naivumas, kurį paneigia 20 metų šitos sistemos praktika. Krizių laikotarpiu – ir anos seniai vykusios krizės, ir dabartinės krizės metu – kompensacijų gavėjų ratas padidėja iki 8, 9 %. Taip buvo tada ir dabar. Normaliu laikotarpiu kompensacijas gauna 2, 3, 4 % gyventojų. Nėra jokios pašalpinių armijos, kažkokių egoistiškai nusiteikusių grupių žmonių, kuriais dažnai paspekuliuoja politikai, bet tai yra labai žalinga spekuliacija. Mes kalbame šituo sprendimu apie 1 %, net ne visą procentą, žmonių, apie 20 tūkst. gyventojų, iš kurių atimsime teisę kreiptis dėl būsto šildymo kompensacijos prieš pat šildymo sezoną.

Žmonės, mes gyvename visuomenėje, kurioje 90 % būsto yra žmonių nuosavybė, labai išskirtinis skaičius Europos mastu. Ir dėl to kenčia įvairiausi rodikliai, pavyzdžiui, darbo jėgos mobilumas, renovacijos procesas yra labai lėtas. Bet tai sukuria dar vieną labai didelę problemą – socialinės paramos nepaėmimas. Ir, beje, jūsų Vyriausybės programoje parašyta: mes spręsime socialinės paramos nepaėmimo problemą. Ekspertai, jūsų samdomi ekspertai, jums aiškina, kad Lietuvoje apie 20 % žmonių nepaima socialinės paramos. Jūs mokate už tas ekspertizes, bet jomis nesinaudojate, nes taip, žmogaus vasarnamis yra kliūtis paimti paramą, kai šildymo sezono metu žmogus tiesiog nesuduria galo su galu ir gyvenimo sunkumus jis sprendžia emigruodamas, degraduodamas, nusižudydamas, negimdydamas ir taip toliau. Šitos pasekmės kainuoja kur kas daugiau, net daugiau negu šitos dešimtimis milijonų skaičiuojamos kompensacijos. Aš manau, kad tai yra klaidingas sprendimas, mes turėtume nepaėmimo problemą spręsti. Pasakysiu Seimo Pirmininkės žodžiais, šiandien nuskambėjusiais: pernelyg paprasti politikų sprendimai paprastai yra klaidingi.

PIRMININKAS. Laikas, seniai laikas. Motyvai išsakyti. Dabar balsuosime, ar pritariame Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo.

Balsavo 113: už – 88, prieš – 4, susilaikė 21. Projektui po svarstymo pritarta.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo taikyti skubos tvarką. Balsuojame, ar pritariame skubai.

Balsavo 107: už – 81, prieš – 10, susilaikė 16. Skubai pritarta. Baigėme svarstyti šį projektą.

11.50 val.

Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. XIII-992 4 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2976 (pateikimo tęsinys)

Dabar Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 4 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2976. Pranešėjas – A. Kupčinskas. Buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Pertrauka buvo pačioje klausimų pradžioje. Pranešėjas viską nuo pradžių teikia ir užsirašome klausti.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos, sveiki pailsėję po vasaros. Pabaigėme pavasario sesiją ir šis įstatymo projektas buvo atidėtas, pertrauka. Tikiuosi, ir opozicijai tikrai buvo galimybė detaliau panagrinėti, pabendrauti su savivalda ir pasiaiškinti šio projekto aplinkybes. Esmė yra noras sugrąžinti situaciją į 2018 metus ir grąžinti tiek Pociūnų aerodromą, tiek Alytaus aerodromą į Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių sąrašą. Pasakysiu kodėl. Esmė – nuo sausio 1 dienos nelieka Nacionalinės žemės tarnybos. Matome, kad būtent šiems dviem aerodromams yra iškilusi reali grėsmė netekti aerodromo statuso. Tai sąlygoja, kad iš šių aerodromų gali būti atimta licencija. Kreipęsi į Nacionalinę žemės tarnybą matome intencijas ir ketinimus formuoti žemės sklypus aplink aerodromus. Paminėsiu, kad būtent tie infrastruktūriniai aerodromo įrenginiai yra ne vien tiktai žemė ar statiniai, bet būtent ir oro erdvė, atitinkami kubai, galima sakyti, tai sąlygoja pačios licencijos gavimą ar netekimą. Matome, kad šiuose aerodromuose irgi vyksta reikšminga veikla, pavyzdžiui, Pociūnų aerodrome susijusi su parašiutininkų veikla, bet tai nėra vien pramoginiai šuoliai, čia treniruojasi ir Lietuvos kariuomenės savanoriai, ir kariai, taip pat ukrainiečių kariai mokosi ir praktikuojasi.

Jei kalbėtume apie Alytaus aerodromą, jau aiškiai matome ketinimus, kad tenai yra noras įkurti laisvąją ekonominę zoną. Šiam aerodromui turbūt labiausiai yra iškilusi grėsmė netekti aerodromo statuso. O kalbėdami tiek su kariškiais, tiek su aviatoriais matome realų poreikį būtent dronams bandyti ir įsteigti atitinkamą aerodromą dronų veiklai. Lietuvoje tokios bazės, deja, kol kas nėra. Mes labai tikimės, kad mūsų konstruktoriai, aviatoriai imsis ir tokios veiklos, nes vien tiktai importuoti šio ginklo, sakykime… reikšmę turinčių įrenginių mes kol kas neturime.

Siūlau jums nagrinėti šį įstatymo projektą ir grįžti į 2018 metus, nes buvusi Vyriausybė kažkodėl… Aišku, nebuvo ir karo pradžios tuo metu, kitaip vertintos aplinkybės, tačiau šie abu aerodromai yra būtent Suvalkų koridoriuje. Mes turime tą infrastruktūrą, ją sukūrė valstybė, ne savivaldybė sukūrė, aš manau, mes turime ją išlaikyti, ateityje jinai turės tikrai didelę reikšmę ir mūsų gynybiniams pajėgumams.

Laukiu klausimų ir mielai į juos atsakysiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš klausimus pastebėsiu, kad artėja balsavimo intervalo pabaiga, įrašyta darbotvarkėje. Informuoju, kad balsavimo intervalą pratęsiu iki 12 val. 40 min. Balsuosime po kiekvieno iš dviejų likusių projektų.

Dabar klausimai dėl šio projekto. Pirmasis klausia V. Bakas.

V. BAKAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tiesų esu rinktas Alytuje ir dėl to, ką jūs vadinate aerodromu, pavyzdžiui, 100 hektarų žemės Alytuje, galiu pasakyti, kad jis dirvonuoja daugybę metų, ar valdė konservatoriai, ar socialdemokratai, ar buvo koalicijos. Kitaip tariant, viena vertingiausių miesto gyvybiškumo atkūrimo – ekonominio, socialinio, politinio, kultūrinio – žemių iš esmės yra nenaudojama. Tie, kurie ją valdo… Aš ten nemačiau nė karto nei vaikų, nei suaugusių, nei dronų – nieko. Neseniai kalbėjau su Alytaus meru, kokia jo nuomonė apie šį nutarimo projektą, tai jisai apie jį pirmąkart girdėjo. Mano klausimas: kolega, prieš teikdamas tokį projektą, kur daroma intervencija į geriausią Alytaus krašto žemę, su kuo konkrečiai jus konsultavotės, ar jūs nematote prasmės konsultuotis bent su miesto bendruomene?

Antras klausimas. Jeigu jūs teikiate tokį projektą, ar už jį siūlote kokį nors konkretų investicijų paketą, pavyzdžiui, kad, suderinę su Krašto apsaugos ministerija, gal ten tikrai kas nors ką nors gamins, dronus ar bus lėktuvai?

Ir trečias klausimas. Kokią ekonominę vertę, be abejo, tai gali būti ir laisvoji zona, tai gali būti ir strateginis objektas, bet kokią vertę visam kraštui, regionui sukurs šitas jūsų projektas, konkrečiai, ne vienam žmogui ar dviem, kurie dabar užsiima neva tuo „aerodromu“, bet visai bendruomenei?

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, ačiū už klausimą. Pirmiausia dėl gyvybiškumo. Noriu pasakyti, kad Alytus iki galo neišnaudoja savo pramonės parko. Jeigu jūs atkreipsite dėmesį, ten tikrai yra merdėjančių pastatų, merdėjančių teritorijų. Suprantu, kad plyno lauko investicija galbūt jus labiausiai domina, ar jus, ar Alytaus miesto merą, bet aš nematau čia jokios intervencijos. Iš tiesų, jeigu yra įgytas aerodromo statusas, tai aerodromas nesuteikia galimybės auginti grūdus ar užsiimti žemdirbyste. Šiuo atveju aš manau, kad būtent yra aerodromas pagal išduotą Transporto kompetencijų agentūros licenciją ir ten turi būti vykdoma būtent aerodromo veikla, o ne vykdoma kokia nors žemdirbystė. Tai taip atsakau dėl intervencijos.

Kokią dabar ekonominę vertę sukuria pats aerodromas? Jo vertė ir yra, kad jisai yra aerodromas, tai ne pastatų vystymas, nekilnojamojo turto ar atskirų sklypų žemės pardavinėjimas atskirais sklypukais. Šiuo atveju aš matau, kad Alytaus aerodromas taip pat turi strateginę reikšmę ir jisai turėjo visą laiką iki 2018 metų. Kaip jau minėjau, nesupratau, kodėl buvusi Vyriausybė išbraukė iš Nacionaliniam saugumui svarbių objektų sąrašo. Aišku, galima sakyti, tada nebuvo prasidėjęs karas, bet, mano įsitikinimu, tikrai ir kalbantis tiek su kariškiais, tiek su aviatoriais, jisai… Aš matau, kad ta 100 hektarų teritorija tikrai masina ir nekilnojamojo turto ekspertus, ir valdytojus, ir tikrai matau, kad būtent čia yra privatus interesas privačių ketinimų turinčių įmonių, kurios galbūt nenorėtų eiti per Vyriausybės komisiją, kurios galėtų tenai vykdyti veiklą. Tai čia aš matau didesnes grėsmes.

PIRMININKAS. Klausia O. Leiputė.

O. LEIPUTĖ (LSDPF). Gerbiamas kolega, aš labiau norėčiau paklausti apie Prienų aerodromą. Ar jūs esate įsitikinęs, kad šis įtraukimas į Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių objektų sąrašą netrukdys arba kitaip neveiks toje teritorijoje veikiančių organizacijų veiklos arba įmonių, kurios jau tenai yra, ar tai neapribos jų veiklos? Ir ar išdiskutavote, nes pradžia buvo kaip ir Prienų savivaldybėje padaryta, ar išdiskutavote iki galo ir atsirado aiškumas, ar tai nėra tik perteklinis noras, nes Krašto apsaugos ministerijos rašte, kurį matėme birželio mėnesį, lyg ir buvo minima, kad jiems tai nėra reikalinga? Ačiū.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji kolege, už klausimą. Tai dar kartą norėčiau pasakyti – vartokime tinkamus terminus, tai yra ne įtraukimas, o grąžinimas į tą patį sąrašą. Iki 2018 metų tame sąraše Pociūnai taip pat buvo. Ar diskutavome? Mes kartu – ir jūs, ir K. Starkevičius, ir kiti kolegos – buvome, atrodo, rugpjūčio mėnesį Prienų savivaldybėje. Aišku, daugiau diskutavome apie Vyriausybės programoje numatytą kelią Kaunas–Prienai, bet po to kaip kitą klausimą aptarėme ir šį klausimą. Pati savivaldybė, aš matau, labiau baiminasi, kad tai bus paėmimas visuomenės reikmėms. Jokiu būdu – tai nėra paėmimas visuomenės reikmėms, tai yra įtraukimas į Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių sąrašą. Kaip jūs žinote, pavyzdžiui, tas pats S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas Kaune taip pat įtrauktas į šį sąrašą ir jį valdo savivaldybė. Esmė, kad tai yra statuso suteikimas. Įtraukimas į šių objektų sąrašą suteikia būtent atitinkamą apsaugą ir būtent tokį statusą. Man atrodo, jeigu mes turime bene dešimt aerodromų, mes turėtume juos ir toliau puoselėti, numatyti jiems veiklą, užimtumą, o ne vien tiktai išdraskyti, išparceliuoti juos. Mano toks įsitikinimas, mano ir kolegų bendraautorių, kurie teikia šį projektą.

Taip pat klausėte dėl Krašto apsaugos ministerijos. Taip, aš suprantu, kad Krašto apsaugos ministerijai, ką ir parašė, svarbiausia, kad kariuomenė, savanoriai, kiti daliniai galėtų vykdyti atitinkamą veiklą, ar tai šuolius, ar visa kita. Aišku, įsipareigojimų turinti kariuomenė, tiek Krašto apsaugos ministerija neturi pakankamai lėšų. Galbūt ateityje, kai bus skiriama 3 % BVP, galėtų ir daugiau objektų apimti Krašto apsaugos ministerija, bet aš manau, kad tą sukurtą infrastruktūrą mes ir turime išlaikyti. Kolegos, pavyzdžiui, lenkai taip pat visus aerodromus yra įtraukę, bet jie kažkaip kažkodėl matydami kaimyninę agresiją, kaimynus, prastai nusiteikusius jų atžvilgiu, tokių dalykų nedaro, neišbraukia iš strateginių objektų sąrašo.

PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolega, turiu, pirmiausia, turbūt klausimą. Čia tiek aistrų dėl Alytaus aerodromo, turbūt, aišku, savivaldybės nuomonė irgi svarbu, bet jūsų pastaba dėl ekonominėje zonoje esančių sklypų… Turbūt suprantame, kad tai yra privatūs sklypai, greičiausiai ne savivaldybės, ir vertinti, kad yra apleista, turbūt tas pats, kas vakare žiūrėti, kiek daugiabutyje nedega šviesų. Tą daugiabutį būtų galima nugriauti, jeigu jame dega mažiau negu pusė, ar ne? Turbūt klaidingas vertinimas toksai būtų.

Jūs paminėjote lenkų pavyzdį. Aš pasigendu tame sąraše, kodėl nėra, pavyzdžiui, Sasnavos aerodromo, esančio Marijampolės savivaldybėje, jis yra greta Suvalkų koridoriaus, ten tikrai vykdoma reali veikla: ir klubas, ir šventės didžiulės organizuojamos. Galbūt reikės, manau, padiskutuoti apie tai. Kitas dalykas turbūt dėl pačios savivaldybės nuomonės. Jūsų manymu, ar yra jau visos išnaudotos galimybės, kad išsitektų ir aerodromas, ir šalia kur nors krašte būtų galima vystyti galbūt ir plėtrą tos ekonominės zonos, kur turbūt yra savivaldybės interesas? Ačiū.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū kolegai už klausimą. Man atrodo, jūsų kolega priekyje paminėjo apie tą dirvonuojamą žemę, ne aš sakiau apie tą ekonominę veiklą. Dabar dėl Sasnavos. Jeigu būtų pritarta po pateikimo, tikrai reikėtų žiūrėti. Aš žinau, ir kolegė Laima, pavyzdžiui, dėl Mažeikių rūpinasi. Bet, kaip jau ir minėjau, artėja sausio 1 diena ir aš matau tam tikrų pagundų, ypač kai žemė, jos administravimas pereis savivaldybių nuosavybėn, kad yra kėsinamasi į tam tikrus objektus. Aišku, visada išparceliuoti žemę yra labai paprasta ir pagundų tikrai tam daug. Man norėtųsi tikrai sumažinti tų pagundų.

Dėl Sasnavos. Nesu buvęs tenai, prisipažinsiu. Alytuje ne kartą su kolega L. Kasčiūnu lankėmės, tikrai susipažinęs. Pociūnuose dar daugiau kartų esu lankęsis, net ir su sklandytuvais skraidęs, tai šiuo atveju tikrai matau tuos veikiančius aerodromus. O dėl Sasnavos galbūt, kaip ir dėl Mažeikių, diskusijų metu būtų galima papildyti, bet nesu įsitikinęs, nesu lankęsis tenai, nežinau, kokia ten infrastruktūra.

PIRMININKAS. Klausia K. Starkevičius.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, jus paskatino šį projektą teikti (mes kartu teikiame) įvykiai, kurie buvo prieš gerą dešimtmetį Kaune, kai iš tikrųjų buvo labai puolamas istorinis S. Dariaus ir S. Girėno oro uostas, kad jis irgi nereikalingas Kaunui, kad mes turime naują oro uostą, todėl šis oro uostas nereikalingas ir jame gali būti puiki pramoninė zona, galbūt ir gyvenamieji namai. Ar jūs nematote čia analogų su kitais oro uostais, kuriuos mes turime? Ir mūsų mažoji aviacija, tai, ką mes turime iš aviacijos, tai dabar yra išlikusi tik mažoji aviacija, kuri vystosi, tų lėktuvų daugėja. Ar tai nesusiję, kaip jūs galvojate?

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūs visiškai teisus. Jūsų kolega ir mano kolega V. Juozapaitis, taip pat rinktas toje apygardoje, mato, kad ir dabar yra tam tikrų kėslų dėl S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo Aleksote. Bet, visa laimė, jisai nesiūlomas išbraukti iš to sąrašo ir jisai yra tame sąraše.

Kas buvo prieš dešimtmetį, tai jūs puikiai atpasakojote tą istoriją. Man tuo metu teko eiti mero pareigas, žinau tas visas peripetijas, buvo planų netgi ir golfo laukus tenai įrengti. Taip pat nebuvo žiūrima strategiškai. Tada nebuvo nei Krymo įvykių, nei karo kur nors artimoje kaimynystėje. Šiuo atveju išties Lietuvoje, palyginus gyventojų skaičių, mes jau matome registruotų virš 1 tūkst. lengvųjų orlaivių ir tas poreikis tikrai didėja. Čia panašiai kaip kokioje Svencelėje ar Rusnėje, daugėja Lietuvoje ir jachtų, pakankamai tos uosto infrastruktūros yra. Bet aš matau ganėtiną poreikį, didėjantį poreikį būtent ir tai mažajai aviacijai. Tai jūs visiškai teisingai pastebėjote ir aš manau, kad tam taip pat pasitarnautų ir Pociūnų, ir Alytaus oro uostai. Aerodromai, atsiprašau.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Klausti skirtas laikas baigėsi. Dabar motyvai. L. Kasčiūnas kalbės už.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš labai trumpai. Iš tikrųjų įtraukimas į strateginių objektų sąrašą leistų mums kontroliuoti, ar kokios nors interesų grupės, verslo struktūros, susijusios su trečiosiomis šalimis, su mums priešiškomis šalimis, neturi kėslų perimti šitą infrastruktūrą. Aš manau, kad mes turime dar atidžiai persvarstyti viską, sukurti instrumentą tokiems procesams kontroliuoti.

Mes, kaip besirūpinantys nacionaliniu saugumu, man atrodo, turime pritarti bent po pateikimo šiam pasiūlymui. Tada, be jokios abejonės, matyt, vėl paprašysime Vyriausybės išvados, Krašto apsaugos ministerija irgi įvertins savo poreikius nacionalinio saugumo požiūriu ir galėsime turėti rimtą diskusiją komitetuose. Tikrai po pateikimo pritarkime, judėkime į priekį, įvertinkime iš naujo, nes tikrai reikalingas instrumentas, nes tai yra infrastruktūra, kuri gali būti panaudota ir priešiškų valstybių prieš mus, o mes galime ją išnaudoti savo gynybai stiprinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš pasisako V. Bakas.

V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, šiandien girdėjote argumentus, nacionalinio saugumo argumentai iš esmės remiasi politiniais motyvais, kai ateina pateikėjas ir sako: štai mes nepasitikime savivalda, užtai siūlome, kad jai būtų uždėtas apynasris, jog negalėtų valdyti žmonės savo žemės. Bet šiandien nebuvo pasakyta jokių argumentų, kodėl tas objektas yra svarbus nacionalinio saugumo požiūriu. Nė vieno. Todėl mes taip, pirma, diskredituojame nacionalinio saugumo objektų sąrašą realiai po tuo paslėpdami kažkokius siaurus interesus. O siauri interesai yra tokie, kad dabar tuos 100 hektarų, daugiau nei 100 hektarų, žemės valdo siaura interesų grupė, kuri visiškai nesirūpina nei kad ten būtų aerodromas, nei kad ten skraidytų kažkokie lėktuvėliai, būtų ugdomi bent jau vaikai. Tiesiog vertingas žemės sklypas daugelį metų yra nedidelės žmonių grupės rankose.

Todėl mano siūlymas yra: jeigu teikiame tokius projektus ir norime paskelbti strateginiu objektu, tai teikime ir investicinį paketą, kuris leistų sukurti ten reikiamą infrastruktūrą ar dronams gaminti, ar juos bandyti, ar kažkokiai lėktuvų pramonei plėtoti. Bet šiandien šio projekto visiškai nelydi jokie finansiniai valstybės įsipareigojimai, nes tai yra atsakomybė, jeigu nepasitikime savivalda.

Antra. Vis dėlto aš kreipiuosi į krašto apsaugos ministrą. Jeigu šis objektas yra svarbus nacionalinio saugumo požiūriu, tai kur yra investicijos į šį projektą? Jų nėra. Tai tikrai reikėtų atsakyti į klausimą: jeigu jis yra svarbus, kodėl iki šiol į jį neinvestuojama?

Ir trečia. Aš vis dėlto kviesčiau įstatymo projekto teikėjus, na, bent jau ne užgrobti žemės iš savivaldos, iš bendruomenės ir mus daryti tam tikrais bendrininkais, bet bent jau prieš tokius sprendimus tartis su bendruomene.

PIRMININKAS. Laikas, laikas atėjo.

V. BAKAS (DFVL). Todėl mano siūlymas tikrai prašyti Vyriausybės išvados ir kreiptis į STT dėl antikorupcinio vertinimo.

PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Dabar balsuosime, ar pritariame šiam projektui po pateikimo.

Balsavo 104: už – 67, prieš – 1, susilaikė 36.

Tikiuosi, bendru sutarimu galime prašyti Vyriausybės išvados, kaip čia buvo minėta. Nematau prieštaraujančių. Dabar pagrindiniu komitetu būtų Ekonomikos komitetas. Ar Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nepageidauja čia pasisakyti, kadangi kaip ir jų sritis? Pageidauja. Tai papildomu komitetu skiriamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

Ir dar V. Bakas per šoninį mikrofoną.

V. BAKAS (DFVL). Kadangi šiandien paaiškėjo, jog nė vietos bendruomenė nežino apie sprendimą, netgi krašto apsaugos ministras, kiek suprantu, savo raštuose nenurodo, kad tai svarbus objektas nacionalinio saugumo požiūriu, man atrodo, kad tai yra neskaidrus projektas. Aš siūlau kreiptis į STT dėl antikorupcinio vertinimo išvados.

PIRMININKAS. Na, gerbiamas kolega, kas čia gali būti neskaidraus, jeigu siūloma palikti kažkokį objektą viešu objektu? Jeigu į privačias rankas būtų siūloma atiduoti… Mes, man atrodo, be reikalo mojuojame kartais tais antikorupciniais vertinimais. Bet yra jūsų oficialus siūlymas, aš teiksiu balsuoti.

V. BAKAS (DFVL). Kolegos, jis nėra kažkoks viešas objektas, tiesiog dabar šį objektą valdo, na, tam tikri žmonės per viešąsias įstaigas ir visiškai juo nesirūpina. Tai dėl to aš siūlau ir kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą įvertinti, ar čia nėra atstovaujami tų žmonių, tos grupės interesai.

PIRMININKAS. Gerai, yra išsakytas siūlymas užsakyti antikorupcinį vertinimą. Prašau balsuoti. Kas pritaria V. Bako siūlymui, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja kitaip.

Balsavo 87: už – 49, prieš – 12, susilaikė 26. Tai pritarta. Bus kreipiamasi į STT.

Taip, toliau kitas. Tiesa, svarstymo datos aš nefiksavau. Tai siūloma spalio 19 diena, tikintis, kad Vyriausybės išvada bus tuo momentu. Sutariame bendru sutarimu.

12.14 val.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. XIVP-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2926 (pateikimo tęsinys)

Ir darbotvarkės klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2926. Pateikimo tęsinys. Pranešėjas – L. Savickas.

L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, praėjusios sesijos pabaigoje atrodė, kad, na, buvo jau užkurtas mokesčių reformos buldozeris ir, per vasarą įsibėgėjęs, rudenį, jau tikėjomės, demonstruos išgrįstą kelią į mokesčių reformos priėmimą, tačiau buvo atsitraukta tiek nuo principo – viskas arba nieko, tiek nuo beatodairiškos skubos argumentuojant, kad bus sudarytos visos reikiamos galimybės tam, kad būtų išdiskutuoti aktualūs klausimai. Vienas tokių klausimų šiuo metu yra būtent PVM lengvata maitinimo sektoriui. Šiandien noriu jums pristatyti kartu su kolegomis parengtą įstatymo projektą, kuris būtent siūlo pratęsti šią pridėtinės vertės mokesčio lengvatą.

Manau, yra svarbu visiems prisiminti, kad dar 2020 metų balandį premjerė kartu su buvusiu kolega M. Majausku registravo identišką įstatymo projektą, kuris siūlė neribotą laiką taikyti PVM lengvatos tarifą maitinimo paslaugas teikiančiam sektoriui. Aiškinamajame rašte pateikė ganėtinai įtikinamus argumentus dėl neriboto laiko, kodėl tokios lengvatos reikia. „Siūloma pataisa padėtų spręsti tokias įsisenėjusias šio sektoriaus problemas: tiek sulygintų PVM lengvatos taikymą su daugeliu kitų Europos Sąjungos šalių, tiek suminkštintų specifines pandemijos ir karantino pasekmes bei padėtų sektoriui greičiau atsitiesti situacijai normalizavusis.“

Antroji citata: „Net ir normaliomis sąlygomis PVM lengvata maitinimo paslaugų sektoriui esant palankiems valstybės resursams yra tikslinga ekonomiką stimuliuojanti priemonė.“

Ir trečioji citata: „Didžiulius sunkumus patiriantį verslą svarbu patikinti, jog valstybė suteiks paramą ne tik karantino laikotarpiu, bet ir jam pasibaigus, gerai suprasdama, jog karantino pabaiga nereiškia sunkumų verslui pabaigos.“ Čia trijų citatų pabaigos.

Taigi nepraėjus nė ketveriems metams premjerė išsižada savo pačios įstatymo projekto, negirdi ir savo kolegų valdančiųjų atstovų, kurie dar 2022 metais teikė Seimui siūlymus šią lengvatą pratęsti dar pusmetį. Dėl to ypač keista matyti tokį iš tikrųjų didelį pasipriešinimą.

Noriu apeliuoti į kolegas nesiblaškyti ir išlikti nuosekliems tiek žarstant rinkėjams pažadus, tiek priimant sprendimus. Primenu, lengvatinis 9 % PVM tarifas maitinimo paslaugoms įsigaliojo 2021 metų liepą kaip pagalba verslui siekiant sušvelninti COVID-19 pandemijos padarinius ir buvo vis pratęsiama. Per pandemiją lengvata leido įmonėms išgyventi sunkų laikotarpį, paskatino veikti skaidriau ir leido mokėti joms tokius taikomus mokesčius. Taip pat šis lengvatinis tarifas susidūrus su sunkumais leido išsaugoti darbo vietas, ir tikėtina, kad būtent toks PVM lengvatos taikymas sudarė galimybę išlaikyti viešojo maitinimo paslaugų įperkamumą, atsižvelgiant į tai, kad esant bendro vartojimo ekonomikai kritimo sąlygomis vartotojai pirmiausia mažina nebūtinų prekių ir paslaugų vartojimą.

Dabar išgirskite: iš 27 Europos Sąjungos šalių pridėtinės vertės lengvatą maitinimui taiko net 23 valstybės, 19 šalių ši lengvata nuolatinė, keturios šalys ją ėmė taikyti prasidėjus pandemijai. Dar iki pandemijos Europos Sąjungos šalyse galiojo sumažintas PVM tarifas maitinimo sektoriui, o kai kurios valstybės, siekdamos amortizuoti pandemijos kiekį, šį tarifą dar labiau sumažino. Pavyzdžiui, Liuksemburge taikomas 3 % lengvatinis tarifas, Vokietijoje – 7 %. Taigi Europos pavyzdys rodo, kad daugumos šalių vyriausybės išskiria šį sektorių kaip ypač svarbų infliacijos suvaldymo, emigracijos stabdymo, vartojimo didėjimo įrankį, kadangi beveik visas šiame versle dalyvaujantis kapitalas lieka šalyje mokesčių ir pelno pavidalu.

Lietuvoje lengvatinis 9 % PVM tarifas turėtų baigti galioti šių metų pabaigoje, tačiau, matydami ekonominę situaciją šalyje, geopolitinius iššūkius, vis augančią mokestinę naštą, manome, kad būtų tikslinga šią lengvatą palikti visam laikui ir prie šio klausimo nebereikėtų grįžti dar ir dar, ir dar kartą. Lengvatinis PVM tarifas neribotam laikui leistų užtikrinti sektoriaus skaidrėjimą, šešėlinių pajamų legalizavimą, išsaugoti ir sukurti naujas darbo vietas, užtikrinti biudžeto pajamų augimą, įsidarbinimo galimybes pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms – jaunimui, moterims, žemos kvalifikacijos darbuotojams, karo pabėgėliams. Papildomas pajamas atneštų ir išaugęs vartojimas, gausesnis skaičius veiklą išlaikyti sugebėjusių įmonių, kurios moka ir kitus mokesčius. Statistika yra iškalbinga: 2022 metais sektoriaus bendrai sumokėtų mokesčių balansas yra viso labo tik 16 % mažesnis negu 2019 metais. Šių metų I pusmetį, palyginus su atitinkamu pusmečiu, viso labo 6 %, tai yra akivaizdu, kad netektys jau yra beveik amortizuotos. O po šių metų gruodžio 31 dienos, nelikus lengvatinio tarifo maitinimo paslaugoms, didesnė mokestinė našta ne tik stabdys šio sektoriaus plėtrą, atlyginimų augimą, bet ir, tikėtina, turės ženklią įtaką bankrotų skaičiui sektoriuje, ir tai yra jau šių metų I pusmetį daugiau negu 100 įmonių. Nepamirškime, kad šis pasiūlymas, garsiai kažkodėl siejamas vien su pagalba verslui, kavinėms, restoranams, iš tiesų apima gerokai platesnį gavėjų ratą – tai ir mokyklos, darželiai, ligoninės, jų maitinimo paslaugos. Taip pat įvertinkime tai, kad didžiausios 15 įmonių sudaro viso labo tik 16 % viso sektoriaus nuo visų likusių 6 tūkst. įmonių.

Taigi, kolegos, kviečiu atidėti emocijas į šalį, nepaisant to, kad prasidėjo paskutiniai šios kadencijos metai, ir priimti racionalius sprendimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti yra nemažai užsirašiusių. Žinoma, nuo jūsų atsakymų trukmės priklausys, kiek jų spės paklausti. Pirmasis – A. Butkevičius.

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, mums visiems yra žinoma, kad 23 Europos Sąjungos šalys kaip tik taiko mažesnį PVM tarifą visuomeniniam maitinimui, restoranams. Labai trumpai. Aš nenoriu plėstis dėl to, kad paslaugų sektorius, kaip ir minėjau jau prieš tai stovėdamas tribūnoje, faktiškai yra didžiausia varomoji ekonomikos jėga šiuo metu visoje Europoje. Ar jums žinoma, ar kitos keturios šalys, kurios buvo sumažinusios tą PVM mokesčio tarifą, ruošiasi vėl sugrįžti prie ankstesnių, buvusių standartinių PVM tarifų?

Ir antras dalykas, gal jums pavyko gauti informaciją ar iš Finansų ministerijos, kaip ruošiasi kompensuoti globos namų maitinimo pabrangimą, sveikatos apsaugos sistemos įstaigų pabrangimą, švietimo sistemos ir taip toliau? Ačiū.

L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū už klausimus. Iš tikrųjų patys aktualiausi duomenys, kuriuos tenka matyti apie kitas Europos Sąjungos valstybes, kaip ir sakiau, atsiremia į tas 23, kurios taiko, keturias, kurios naujai taiko. Kol kas, kiek turiu informacijos, nė viena iš valstybių šio laikinai sumažinto tarifo negrąžino į savo standartinį, taigi lieka tos keturios valstybės, vienintelės valstybės, kurios netaiko sumažinto, tai yra Malta, Estija, Latvija ir Danija.

O dėl finansavimo tai akivaizdu, man atrodo, kad tas klausimas bus didžiulė dalis mūsų svarstomo biudžeto. Kol kas reikšmingo pokyčio, kuris, na, bandytų atliepti tą papildomą finansavimą, kurio reikėtų šios lengvatos nepratęsus, kiek reikėtų papildomų lėšų tuomet dėl brangstančių paslaugų įvairiausiems sektoriams, tiek švietimo sektoriui, tiek sveikatos, dar tikrai nematyti, negirdėti.

PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas.

A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū. Nėra jokių abejonių, kad siūlomas projektas pasitarnaus tiek smulkaus ir vidutinio verslo stabilesniam darbui, tiek ir lankytojų gerovei. Manau, kad šis klausimas apskritai yra tapęs tam tikro žaidimo įrankiu, todėl labai tikiuosi, kad sėkmės atveju galų gale bus padėtas taškas.

Tačiau dėl aiškumo vis tik norėčiau paklausti. Ar jums žinoma statistika, kaip, sakykim, per pastaruosius metus po pandemijos paveikė įmones ir kiek jų bankrutavo? Ir ar manote, kad reikėtų dar kokių nors papildomų paramos formų šiam sektoriui?

L. SAVICKAS (DFVL). Dėkoju už klausimą. Tikiuosi, kad pavyks sėkmingai pateikti šiandien projektą, nes jis yra didelio aktualumo ir laikas spaudžia. Kalbant apie situaciją, kaip atrodo šiame sektoriuje bankroto tendencijos, tai matome, kad būtent šiame sektoriuje bankrotas yra vienas didžiausių. Vien per šių metų I pusmetį paskelbta 130 skirtingų įmonių, kurios jau paskelbė bankrotą, o lygindami šių metų II ketvirtį su atitinkamu 2019 metų ketvirčiu matome, kad bankrotų tendencijos išaugusios daugiau negu 82 %.

PIRMININKAS. Toliau – M. Lingė.

M. LINGĖ (TS-LKDF). Tęsdamas jūsų pradėtą citatų žanrą noriu pacituoti Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, jums artimos politinės bendruomenės, tokį programos punktą: „Atsisakysime mokestinių išimčių, sudarančių galimybes tam tikroms verslo ir gyventojų grupėms optimizuoti mokamus mokesčius kitų mokesčių mokėtojų sąskaita.“ Norisi klausti, kada jūs esate sąžiningi ir atviri, ar kai deklaruojate viena, ar kai registruojate priešingus siūlymus, lobistinius siūlymus, būtent tų asociacijų, kurios buvo spaudoje pavasarį apsiskelbusios, kad ieškos Seimo narių grupės, kuri įregistruotų tokį siūlymą pratęsti?

L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas kolega. Aš tikiu, kad tiek aš, registruodamas šį įstatymo projektą, tiek prieš tai įregistravę buvę jūsų kolegos, tiek buvęs kolega M. Majauskas, tiek premjerė I. Šimonytė nemanė, kad tai yra siaurų interesų įstatymo projektas, o interesas, paliečiantis daugiau negu 40 tūkst. dirbančiųjų, paliečiantis kiekvieną šių paslaugų gavėją ir sprendžiantis tikrai opų prieinamumo klausimą.

PIRMININKAS. Toliau klausia premjerė I. Šimonytė.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Laukiau šito momento, nes ne tik jūs turite gerą atmintį, bet ir aš turiu gerą atmintį. Skaitau išvadą, kurią jūs parašėte, jūsų Vyriausybė parašė dėl mano anuomet registruoto projekto. Aš čia ilgai neskaitysiu, nes čia daug visokiausių dalykų parašyta, bet buvo parašyta, kad iš esmės būtų nepagrįsta išskirti vieną iš jų, tai yra vieną iš verslo sektorių. Susidūrė daug verslo sektorių, todėl būtų nepagrįsta išskirti vieną iš jų ir jo teikiamoms prekėms ir paslaugoms nustatyti PVM lengvatas. Sakyčiau, kad čia yra rimtesnis persiavimas ore, ypač turint mintyje, kad nuo to laiko labai daug kas pasikeitė. Jūs puikiai žinote, kad per visą šitą laikotarpį, kurį galiojo PVM lengvata, apimtys maitinimo sektoriuje palyginamomis sąlygomis, tai yra atmetus kainas, augo kone sparčiausiai, o kainos, nepaisant PVM lengvatos, taip pat augo kone sparčiausiai. Po maisto, būsto, energetikos ir transporto išlaidų tai buvo turbūt ketvirta eilutė.

Dabar mane domintų štai toksai klausimas. Dėl tų 23 šalių irgi vis dėlto turėtumėte pasakyti, kad tos šalys taip pat taiko ir PVM lengvatą maistui. Kai šalyje galioja PVM lengvata maistui, PVM lengvata maitinimo paslaugoms yra daug logiškesnė. PVM lengvatos maistui mes neturime. Jeigu vertinsime, kad maždaug 170 mln. mažiau pajamų surinktų biudžetas dėl šios lengvatos pratęsimo, pasakykite labai konkrečiai, kokias būsimo biudžeto išlaidas jūs pasiūlysite sumažinti arba kokias pajamas pasiūlysite padidinti, kad valstybei nereikėtų daugiau skolintis tam, kad galėtų išlaikyti lengvatinį tarifą, kurio pagrindinis beneficiaras yra ne mokyklos, ne ligoninės, o tinklinės maitinimo įstaigos?

L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū. Ačiū, gerbiama premjere, aš taip pat nekantriai laukiau jūsų klausimo. Tikrai norisi pasakyti, kad verta politikoje visuomet turėti gerą politinę atmintį ir prisiminti skirtingas situacijas. Ne veltui nuo to pradėjome ir šiandien tęsiame svarstydami šį įstatymo projektą. Prisiminkime, 2020 metai, kuomet buvo svarstomas jūsų ir M. Majausko įstatymo projektas, tai buvo metai, kai mes turėjome sudėtingą laikotarpį, kovido pandemijos laikotarpį, į jį Vyriausybė atsakė bene vienais ryžtingiausių sprendimų – greita finansinė tikslinė pagalba tiksliniams sektoriams, ten, kur jos tuo metu reikėjo labiausiai. Tas projektas būtent buvo tas atsakymas, Vyriausybės išvada aiškiai adresavo, kad šiuo metu Vyriausybė turi aiškų, konkretų planą tikslinėmis priemonėmis padėti tiems sektoriams, kuriems tos pagalbos labiausiai reikia. Tačiau situacija akivaizdžiai rodo, kad šis sektorius net ir po pandemijos praėjus tiek daug laiko vis dar susiduria su didžiuliais sunkumais, vis dar yra nuo pandemijos laikotarpio daugiau negu 4 mln. negrąžintų, atidėtų mokesčių. Sektorius susiduria su bene didžiausiais bankrotų skaičiais. Tai rodo, kad tų priemonių vis dar neužteko, šis sektorius vis dar yra kitokioje situacijoje nei daugelis kitų ir reikia tolesnių sisteminių sprendimų tai situacijai atliepti.

Jūs daug kalbėjote apie biudžeto netektis. Aš tik pakartosiu, kad lyginant šių metų I pusmetį sumokėta tik 4 mln. eurų mažiau, negu sumokėta 2019 metais tuo pačiu laikotarpiu. Jau šios netektys faktiškai yra amortizuotos, tai nėra netektys, dėl kurių mes turėtume kalbėti. Viso labo 4 mln.

PIRMININKAS. Klausia A. Vyšniauskas.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, tikrai įdomus įstatymo projektas. Mano klausimas būtų gal šiek tiek ne apie turinį, o apie formą. Gal galėtumėte pasidalinti, kas yra šio įstatymo projekto autorius: ar jūs pats rašėte, ar kas nors jums atnešė šį įstatymo projektą? Ir gal įvardintumėte, kas yra tie fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie, matyt, jums padėjo rašyti šį įstatymo projektą?

L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamasis Andriau. Iš tikrųjų įstatymo projekto pasiūlymas, jeigu žiūrėjote, yra ganėtinai paprastas. Jis yra identiškas tam, koks buvo įregistruotas gerbiamosios premjerės ir M. Majausko.

PIRMININKAS. Paskutinė, matyt, klausia V. Targamadzė.

V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad situacija turi labai tokią gerą ir įdomią savybę – ji yra kintanti, ypač kinta kontekstai. Taip pat reikėtų kalbėti ir apie kontekstus, jeigu kalbame apie tam tikrus faktus.

Aš noriu paklausti. Jeigu nebus grąžintas šis PVM, kokį poveikį turės bendrojo ugdymo įstaigoms (aš turiu omenyje bendrojo ugdymo mokyklas ir darželius, taip pat sveikatos įstaigas), nes ir dabar yra gana sudėtinga gauti paslaugos teikėjus, yra labai brangu? Kepsnys, aš galiu priminti, kaimiškoje vietovėje kainuoja 3 eurus 80 centų.

L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamoji kolege. Iš tikrųjų klausimas labai opus ir mes dažnai klaidingai nukrypstame mintimis, diskutuodami apie būtent šią lengvatą, apie restoranus ir kavines, nors tikrai didelė dalis to yra maitinimas viešosiose įstaigose. Neišvengiamai šios lengvatos panaikinimas nuo šių metų pabaigos reikštų, kad reikalingos papildomos investicijos į visas viešąsias įstaigas, norint atliepti tos lengvatos atšaukimą atgal.

PIRMININKAS. Tai klausimai baigti. Matau, A. Vyšniauskas – dėl vedimo tvarkos. Taip, jūs galite grįžti. Tuoj įjungsiu.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man atrodo, yra svarbu, kad iš tribūnos būtų sakoma tiesa. Tai aš tik vieną faktą paminėsiu. Gerbiamas kolega L. Savickas pagal deklaracijos duomenis birželio 14 dieną patyrė lobistinę įtaką konkrečiai dėl šio įstatymo iš Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos, kuri jam atnešė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą apie šiuos klausimus. Tai nėra kolegos iniciatyva.

PIRMININKAS. Viskas gerai, deklaruota pagal Lobistinės veiklos įstatymą. Matyt, iniciatorius pamiršo, kaip ten buvo. Tai prašom. Gerbiamas D. Griškevičius – dėl vedimo tvarkos.

D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Ačiū už suteiktą žodį. Tai visų pirma ne L. Savicko projektas, o daugelio Seimo narių, kaip įstatymas ir numato. Taip, buvo įvairiausių diskusijų, man atrodo, ir Konservatorių frakcija susitinka su įvairiomis asociacijomis, įvairiomis interesų grupėmis, diskutuoja ir po įvairių diskusijų reaguodama priima vienokius ar kitokius pakeitimus, pasiūlymus. Man atrodo, čia salė tam ir skirta, kad mes diskutuojame ir keliame problemas, ir ieškome geriausių sprendimų. Tiktai primenu gerbiamam A. Vyšniauskui, kad ir patiems ne kartą teko būtent dėl panašių lobistinių veiklų po to atsakinėti, ar kažkas tenai teikė pats savo vardu, ar ne savo vardu. Tai visada pasižiūrėkite istoriją patys ir, man atrodo, kitiems tada mokyti reikės mažiau.

PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, lobistinė veikla yra teisiškai reglamentuotas dalykas ir viskas čia gerai. Žinoma, iniciatoriams derėtų nepamiršti, kai konkrečiai paklausiama, kad buvo tokia įtaka.

Gerai, čia per daug apie tą lobizmą užtęsėme. Tai dabar motyvai dėl projekto. K. Mažeika – už.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tikrai man niekas poveikio nedarė, esu vienas iš šio projekto iniciatorių. Turbūt reikėtų tikrai kalbėti apie kontekstą. Ir nežinau, gal kai kurie Seimo nariai turbūt užsiima stručio politika ar kokia, bet negirdėti to, kas vyksta, ypač vienmandatininkams, kalbant apie vaikų maitinimą mokyklose, apie maitinimą senelių namuose, ligoninėse, tai turbūt yra aiškus signalas. Nežinau, galbūt tiktai tos antraštės, kur kolegos skaito, kad už 1 centą galima pamaitinti mokinius mokykloje, mokinukus, ikimokyklinio amžiaus vaikus, na, tai neišsigąskite, nuo 1 cento tas lengvatinis PVM yra tikrai nedideli pinigai.

Turbūt tikrai nekalbame apie dideles sumas, jeigu jūs galvojate, kad už 1 centą galima pamaitinti vieną vaiką. Iš tiesų turbūt tikrai logiškas ir adekvatus siūlymas, nes kitu atveju tos eilės prie savivaldybių, prie seniūnijų dar labiau ilgės dėl kompensacijų ir dėl visų kitų dalykų. Adekvačiai reaguoti į situaciją šiandien yra turbūt ypač didelis poreikis. Kviečiu, kolegos, palaikyti ir toliau tęsti diskusijas. Ačiū.

PIRMININKAS. G. Skaistė pasisakys prieš.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Primenu argumentus, kodėl jau tuomet Vyriausybės išvada buvo, kad pritarti nereikėtų. Pradedu nuo to, kad bent daugiau kaip pusė maitinimo įstaigų net nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojos, todėl joms dėl šitos lengvatos, na, nei šilta, nei šalta. Antra, pridėtinės vertės mokesčio lengvatos nėra socialiai teisingos ir bent jau socialdemokratai turėtų tą žinoti, nes pasiskirsto nauda tarp tų, kas perka daugiausia. Taip pat sakyčiau, kad mūsų atveju, jeigu žvelgtume į šios lengvatos naudos gavėjus, tai tikrai ne mokyklų kotletai yra tikslinė auditorija. Pažvelgus į Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, kas yra didžiausi šios lengvatos naudos gavėjai (yra žiniasklaidoje parašyta, nieko slapto nepasakysiu), pirmoje vietoje yra „McDonald’sas“, antroje vietoje yra „Hesburgeris“, toliau keliauja visos kitos greitojo maisto įstaigos ir tinklinės picerijos, kiti tinkliniai restoranai, kurie susigrąžina. Tiesą sakant, jie ne tik kad nemoka pridėtinės vertės mokesčio po šios lengvatos – jie susigrąžina iš valstybės biudžeto dalį pridėtinės vertės mokesčio. Sakyčiau, kad, mano nuomone, tai neteisinga.

Kitas dalykas, jeigu kalbame apie švietimo poreikius, kur čia kalbama apie mažutėlius, taip pat reikia atkreipti dėmesį į švietimo susitarimą, kuriame visos partijos, kurios pasirašė, įsipareigojo ieškoti mokestinių šaltinių tam, kad būtų galima įgyvendinti švietimo susitarimą. Jeigu žvelgtume į šios lengvatos kainą, tai yra apie 170 mln. Grubiai tariant, tai yra apie du trečdalius to, ko mokesčiams, atlyginimams padidinti ir švietimo susitarimui įgyvendinti apskritai kitų metų biudžete reikia. Jeigu visgi mes matome švietimą kaip prioritetą, tai tą prioritetą, manau, galėtume labai aiškiai įvardinti savo balsavimu dabar atsisakydami lengvatos, kuri yra neteisinga, įvesta pandemijos metu kaip pagalbos priemonė, ir prioritetą skirti ten, kur šiandien tikrai reikia, tai yra švietimo susitarimui įgyvendinti ir mokytojų atlyginimams didinti.

PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Dabar balsuosime. Replikos po balsavimo paskui. Balsuojame, ar pritariame aptartam Pridėtinės vertės mokesčio lengvatos įstatymo projektui po pateikimo.

Balsavo 104: už – 39, prieš – 43, susilaikė 22. Nepritarta.

Dabar alternatyvus balsavimas. Kas už, bus už grąžinimą tobulinti, kas prieš – už atmetimą.

Už – 44, prieš – 56. Taigi projektas yra atmetamas.

K. Mažeika – replika po balsavimo.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tiktai trumpai. Į tai, ką ministrė pasakė, turbūt ji puikiai įsigilinusi. Tikrai buvo galima svarstymo stadijoje, na, separuoti būtent tuos didžiausius paramos gavėjus, juos atskirti, kad jie tos paramos negautų ir būtų atskirti. Tai iš tiesų turbūt skirtingas požiūris, bet manau, kad atėjus laikui turbūt grįšime prie šito klausimo. Ačiū.

PIRMININKAS. A. Butkevičius dar nori repliką pasakyti. Prašom.

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Labai trumpai. Aš irgi galiu pasakyti finansų ministrei, kad kiekvieną mėnesį stebiu mažmeninės apyvartos mažėjimą ir taip pat stebiu visuomeninio maitinimo įstaigų, taip pasakyčiau, pokyčius kiekvieną mėnesį, kaip kinta jų apyvarta. Ir mažėjimą, pavyzdžiui, visuomeninio maitinimo ir restoranų apyvartos matome jau nuo šių metų kovo mėnesio, mažmeninės apyvartos mažėjimas jau vyksta nuo gegužės mėnesio. Bus galima suskaičiuoti ir tiesiog kas mėnesį sudėlioti tuos apyvartos pasikeitimus ir kitais metais ir taip pat suskaičiuoti, kokios PVM dalies netekome dėl padidinto PVM. Ačiū.

PIRMININKAS. Ką gi, replikos išsakytos.

12.40 val.

Seimo savaitės (2023-09-11 – 2023-09-15) – 2023 m. rugsėjo 12 d. (antradienio) ir rugsėjo 14 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas

Dabar turėtų būti rezervinis klausimas – savaitės darbotvarkių pateikimas. Gal neprieštarausite, kad aš trumpai, kadangi esu pats pranešėjas, iš čia pateikčiau.

Kitos savaitės darbotvarkės planuojamos gana neįtemptos ir pagal trukmę, ir pagal turinį dėl tam tikro mūsų politinio įsibėgėjimo po buvusios pertraukos. Antradienį planuojame pradėti posėdį pagerbdami Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarę V. Jasukaitytę minint jos 75-ąsias gimimo metines. Toliau šiandien svarstyto Piniginės socialinės paramos įstatymo pataisų projekto priėmimas, keletas Vyriausybės pateikimų, taip pat Seimo narių pateikimai.

Ketvirtadienį taip pat daugiausia įvairūs pateikimai, tas yra natūralu sesijos pradžioje. Skirsime dėmesį Baudžiamojo kodekso tobulinimui, eismo saugumui ir kitiems dalykams, taip pat apsispręsime dėl susikaupusių peticijų.

Matau, kad niekas nenori klausti. Tikiuosi, galime fiksuoti, kad pritariame bendru sutarimu. Ačiū.

12.42 val.

Seimo narių pareiškimai

Dabar paskutinis darbotvarkės punktas – Seimo narių pareiškimai. D. Kepenis pirmasis.

D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų aš šiandien neužsirašiau čia kalbėti, bet įvyko istorinis įvykis – pirmą kartą Seimo istorijoje Seimo narys po 2 mėnesių gauna teisę padaryti pareiškimą. Liepos vidury, kai mes išėjome, mes čia norėjome padaryti labai rimtą pareiškimą, bet žiūriu šiandien vėl (labai ačiū, kad priminėte), tai, ką norėjau pasakyti prieš 2 mėnesius, niekas nepasikeitė. Situacija dar rimtesnė. Aš norėjau palinkėti vasarą visiems pasižiūrėti, kaip reikalai su vaikų, jaunimo, moksleivių, studentų sveikata, kaip mūsų valstybės tarnybos, ką sprendė veikti ir ką nuveikė, kokių laimėjimų pasiekė per šią vasarą.

Galiu nuliūdinti, kad, deja, jokių rimtų darbų, jokių rimtų laimėjimų per tuos 2 mėnesius neįvyko. Priešingai. Teko pasidomėti mūsų sveikatos biurų darbuotojais, kaip jie sutiko naujus mokslo metus ir kaip įvertino atvykusius pirmokus, antrokus ir kitų klasių moksleivius, kokios potencijos, kokios sveikatos būklės jie atėjo į mokyklą ir kaip ta būklė šiandien atrodo, kokias rekomendacijas pateikė tėvams, kūno kultūros specialistams ir kitiems. Deja, pasirodo, apie tai šiandien nekalbama. Mes net negalime pasakyti, kas šiandien mūsų moksleiviams yra negerai su sveikata: ar raumenys silpni, ar širdies ir kraujagyslių sistema prastai veikia, gal trūksta sąnarių lankstumo. O pasirodo, daugiausia trūksta psichologinių savybių, nes dėl jų į karo tarnybą negalime pakviesti net dviejų trečdalių. Šiandien, kaip paaiškėjo vasarą, girdėjome visi, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete buvo pasakyta, kad tik kas trečias moksleivis tinka karo tarnybai. Per vasarą jokių teigiamų poslinkių neįvyko, niekas apie tai nešnekėjo.

Netgi galiu nuliūdinti ir dėl to, kad mes ir toliau liekame labiausiai skęstanti Europos šalis, nes nė vienas (nė vienas, kartoju) moksleivis jokiose valstybinėse mokymo plaukti programose nedalyvavo, nes atviruose vandens telkiniuose, pasirodo, mokyti plaukti negalima.

Na, nežinau, čia turbūt visi išmokome plaukti tiktai ežeruose, upėse, jūroje. Dabar jau nebegalima, o, deja, ne visi baseinai galėjo tam pasitarnauti ir toliau liekame labai prastos būklės.

Bet, kaip pamenate, tą dieną, kai mes atsisveikinome išeidami į tą 2 mėnesių tarpuvaldį tarp praeito Seimo ir šio, aš visiems, kiekvienai frakcijai pristačiau Vydūno knygą „Sveikata. Jaunumas. Grožė“. Galiu patvirtinti, kad būtent ši knyga suvaidino vieną tokių efektyviausių, gražiausių darbų Lietuvos vaikų ir jaunimo sveikatai. Netgi, pasirodo, Klaipėdos universitetas, kuris savo laiku kūrė Medicinos fakultetą, įkūrė Sveikatos fakultetą, nes jo kūrėjai susipažino su Vydūnu, jo knyga ir nutarė kurti Sveikatos fakultetą būtent pagal Vydūną.

Šiandien tie, kurie tos knygos neturite, o aš ją per vasarą išplatinau daugybėje Lietuvos bibliotekų, ją visi galite išgirsti audioformatu. Arba tiesiog dabar pat paimkite savo telefonus ir įveskite gūgle arba jutube du žodžius: „Vydūno šviesa“. Jūs per 6 valandas išgirsite Vydūno knygą „Sveikata. Jaunumas. Grožė“, kuri tikrai, daugybės žmonių nuomone, padarė jų gyvenime didžiulį poveikį ir atliko permainas.

Taigi, aš dar sykį raginu visas mūsų valstybines institucijas, kurios žada, nori arba įsipareigoja atlikti darbus gelbėdamos mūsų vaikus ir jaunimą nuo kasmet blogėjančios sveikatos, pirmiausia pradėti nuo šios knygos – Vydūnas „Sveikata. Jaunumas. Grožė“. Su šiais linkėjimais ir noriu palinkėti visiems padirbėti, ypač kolegas raginu pasidomėti jūsų apygardose, jūsų teritorijose, kaip tie darbai vyksta, ir jeigu jau nėra kažko tokio, ką būtų galima pasiūlyti, pasiūlykite Vydūną – „Sveikata. Jaunumas. Grožė“. Ačiū, būkite sveiki.

PIRMININKAS. Dėkoju. Žinoma, pareiškimų žanras neįsivaizduojamas be V. Valkiūno. Kviečiu į tribūną.

V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamieji, nebūčiau kalbėjęs, jeigu ne tokie bjaurūs dalykai, kas dedasi Seime. Dar pavasario sesijoje, liepos 4 dieną ir anksčiau, pasirodė diktatoriški simptomai atskirų Seimo narių. J. Razma, vesdamas posėdį, jau ne pirmą kartą galimai piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi ir diktatoriškai cenzūruoja Seimo narius, ir nukreipia procesą destruktyvių jėgų naudai. Ir šiandien nedavė pristatyti Darbo partijos darbų programos, proveržio programos, kuri numato daug drastiškų proveržių, kaip pensijų didinimas 50 %, nes matote, kad ir atlyginimai mokytojų, nėra iš kur gauti slaugytojų, dabar be dvigubo atlyginimų padidinimo niekas neišeina.

Šiandien Ministrė Pirmininkė irgi kalbėjo apie „Naujos kartos Lietuvos“ planus. Tai kas tie planai? Jinai paaiškino: tai RRF’o lėšos. Vadinasi, laukia iš Briuselio dvejus metus Briuselio pakišos, o dabar jau nieko nedaro. O infliacija tipo mažėja. Iš pradžių padidėjo 50 % maisto produktams ir beveik iki 100 % paslaugoms, o dabar pora procentų sumažėjo, ir ne dėl ministrų ar kitų ten nuopelnų.

Tai dramatiška, kaip ir sakė Ministrė Pirmininkė, dramatiška ekonominė situacija. Ir čia gąsdino, kad Europa stoja, kad strateginių planų neturi. O Darbo partija, mes turime planus ir norėtume būti, aišku, ir pozicijoje, kad daug darbų padarytume ir dirbtume kartu su Vyriausybe. Tačiau kai karo skatinimo grupuotė, pasivadinusi pozicija, kalba tiktai apie karą ir nieko racionalaus nedaro dėl Lietuvos valstybės gerovės, mums tai netinka ir nepriimtinas toks darbas. Čia ne darbas, galima sakyti, galimai kenkėjiški veiksmai prieš Lietuvą. Darbo partija už racionalų, naudingą darbą. Palaikysime kolegų darbą, jeigu jis neš naudą Lietuvos žmonėms, o ne „Naujos kartos Lietuvos“ planą. Tai Lietuvos homoseksualizavimas, dar kiti tai vadina pideralizacija. Mes už tėvų pensiją kaip strateginį sprendimą nugalint demografinę krizę. Visi daug kalba, tačiau nieko nepasiūlo. Darbo partija pasirengusi ne tik kalbėti, bet ir dirbti.

PIRMININKAS. Ir E. Zingeris. Paskutinis pareiškimas šiandien.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Na, aš nekalbėsiu apie karo partiją, aš manau, kad mes matome, kas vyksta prie mūsų sienų.

Gerbiami kolegos, pasirengimas atremti galimą agresiją yra adekvatus mūsų reagavimas į visa tai, kas vyksta už mūsų valstybės ribų į rytus, tai yra Maskvoje ir Minske. Norėčiau tiktai priminti, kad mes po 10 dienų turime Lietuvos Holokausto 80 metų minėjimą. 80 metų, kai pusės daugelio Lietuvos miestelių gyventojų nebeliko, jie buvo nužudyti nacių ir vietinių kolaborantų. Begalė talentingų žmonių – medikų, mokytojų, jaunimo, netgi tų, kurie dalyvavo 1918 metų nepriklausomybės kovose, – buvo vietoje užkapoti, sunaikinti, nuvesti į duobes. Todėl mes prašome jūsų per tą minėjimą pakankamos moralinės paramos mūsų bendram Lietuvos valstybės atminimui ir tiems žmonėms, kurie kūrė kartu su mumis per paskutinius 700 metų Lietuvą.

Antras dalykas, kurį norėjau mandagiai ir bičiuliškai priminti, kad signatarų grupė – profesorius V. Landsbergis, A. Januška, P. Vaitiekūnas ir aš teikiame jums, Užsienio reikalų komitete suradome visišką paramą nuo Ž. Pavilionio iki visų opozicijos atstovų dėl to, kas susiję su Ukraina, kad mes kviečiame Ukrainą prisijungti prie NATO. Šitas žingsnis pirmyn mums yra be galo svarbus. Tai nėra kritika to samito, gerbiamasis pirmininke, kuris įvyko Vilniuje, jis įvyko tvarkingai. Mes, žinoma, norėjome, kad Ukraina būtų pakviesta, bet visi dalyviai, jeigu jūs atsimenate, pasakė, kada visos narės pritars. Tai va ir pradedame tą pritarimą Ukrainos narystei NATO ateityje. Tai yra pakvietimas ateičiai ir tikimės, kad visos narės viena po kitos ratifikuos tokio pat pobūdžio rezoliucijas. Negalime palikti, leisti, kad Ukraina nuslinktų į antruosius laikraščių puslapius, negalime leisti, kad ji neturėtų moralinės paramos. Tiktai nubrėžę galutinę raudoną liniją, kad ji yra būsima mūsų NATO šeimos narė, mes galime tikėtis taikos, kada Rusija užmirš apie savo įtakas, užmirš apie savo vadinamąją artimąją kaimynystę, sugalvotą pačios Rusijos. Gavusi kandidato statusą, Ukraina gaus ir būsimą pakvietimą į NATO.

Tik tiek norėjau pasakyti. Užsienio reikalų komitete svarstymas praėjo puikiai, pritarė visi visų partijų atstovai ir greitai ši rezoliucija atsidurs jūsų rankose. Tikimės, kad jūs jai vieningai pritarsite. Aš iniciatorių vardu, turiu galvoje vardu signatarų, kurie inicijavo visa tai, noriu padėkoti Užsienio reikalų komitetui, visiems Seimo nariams, kurie jau pritarė būsimai rezoliucijai. Tikiuosi jūsų palaikymo. Ačiū, tiek trumpai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui E. Zingeriui. Šia svarbia tema ir baigsime šios dienos posėdį. Registracijos neskelbsime, kad nesiektume rekordo. (Gongas)

* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.