PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

2022 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-966

2021-11-10

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
				Argumentai: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės  2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 857 „Dėl turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei“ valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas – Šventosios jūrų uostas (toliau – Šventosios uostas) buvo perduotas valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei. Nacionaliniame kontekste Šventosios jūrų uostas turi didelę reikšmę ir vertę, yra valstybės nuosavybė, įtraukta į Aštuonioliktos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo priemonių planą (patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155).   Šventosios uosto rekonstrukcija yra svarbi Vakarų Lietuvos regiono ekonominei plėtrai (taip pat aplinkosauginiu, socialiniu, turizmo požiūriu), reikšminga Lietuvos kaip jūrinės valstybės įvaizdžio formavimui. Siekiant kaip galima greičiau įveiklinti Šventosios jūrų uostą, Palangos miesto savivaldybė 2018 m. pateikė projekto „Žvejybos infrastruktūros plėtra Šventosios jūrų uoste“ paraišką ES finansavimui gauti, o 2019 m. buvo pasirašyta Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 m. veiksmų programos pirmojo Europos Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas” paramos sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie ŽŪM. Savivaldybė nuolatos ieško finansinių galimybių rasti trūkstamų lėšų šių projektų įgyvendinimui. Atsižvelgiant į tai, kad nacionalinės svarbos objektas reikalauja didelių investicijų, kurių savivaldybė vien tik savo ištekliais nėra pajėgi užtikrinti, prašome skirti finansavimą Šventosios jūrų uosto statybos etapui – molų įrengimo darbams, kurių vertė pagal techninio projekto sąmatą viršija 37 mln. Eur. Pasiūlymu siekiama skirti finansavimą tik vienam iš Šventosios uosto rekonstrukcijos etapų, kuris lėšų negeneruos, tačiau įgyvendinant Šventosios uosto rekonstrukcijos projektą yra pats reikšmingiausias rekonstrukcijos užbaigimui ir uosto įveiklinimui. Atstatyti Šventosios uosto molai jūroje padėtų spręsti ir ypač aktualias aplinkosaugines problemas: dėl klimato kaitos dažnėjančių audrų ir šiltų žiemų vyksta stiprūs eroziniai smėlio nuplovimai, kurių pasekmė siaurėjantys paplūdimiai. Sunešto smėlio perteklius galėtų būti panaudojamas paplūdimių maitinimui, kaip šiuo metu vykdoma Klaipėdos valstybinio uosto akvatorijoje. Paplūdimių pamaitinimas iš perteklinio smėlio sąnašų būtų ekonomiškai naudingesnis negu jo paėmimas iš Preilos-Juodkrantės poligono. Įrengti molai galėtų tarnauti kaip prevencinė priemonė klimato kaitos sukeltiems potvyniams valdyti, sudarytų sąlygas sulaikyti Šventosios upėje susikaupusias smulkiagrūdžio smėlio sąnašas ir jas panaudoti paplūdimių atstatymui, padėtų sumažinti atliekų kiekį vandenyje, tame tarpe ir plastiko (kaupsis prie molų ir bus lengviau jas surinkti), taip prisidedant sprendžiant Baltijos jūros užterštumo problemą. Remiantis ES rekomendacijomis, Baltijos ir Šiaurės jūrų valstybės turi sudaryti galimybes pramoginiams laivams kas 50 jūrmylių (apie 100 km) pakrantės atstumu pasislėpti nuo audrų. Šiuo metu Lietuva minėto reikalavimo netenkina, tačiau atstačius Šventosios uostą, šis reikalavimas būtų įvykdytas. Be to, Šventosios uostas būtų patogesnis atvykstantiems mažiesiems laivams negu Klaipėdos jūrų uostas, kuriame mažųjų pramoginių laivų judėjimas yra stipriai ribojamas dėl intensyvaus eismo, Šventojoje to būtų išvengta. Įvertinant statybos darbų kainų situaciją rinkoje, atlikus viešuosius pirkimus ši suma gali keistis, todėl prašome 2022-2024 m. Lietuvos Respublikos biudžete numatyti Šventosios jūrų uosto molų įrengimo darbams reikalingą sumą, ją išdėstant lygiomis dalimis, 2022 metais numatant 12 mln. Eur sumą. Lietuva turi unikalią galimybę sukurti antrąjį šalyje jūrų uostą, kuris ne tik atlieptų turizmo, žvejybos, bet ir šalies gynybos poreikius. Pasiūlymas:    2022 metų biudžete papildomai numatyti 12 000 000 Eur asignavimus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, atsakingai už šios Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155  patvirtinto programos projekto (plėtoti Šventosios jūrų uosto projektą) įgyvendinimą ir skirti 12 000 000 Eur Šventosios jūrų uosto molų įrengimo darbams atlikti. Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų programos nepanaudotos lėšos, viršplaninės biudžeto pajamos arba lėšos, numatytos iš asignavimų perskirstymo.

Teikia:

Seimo nariai

Mindaugas Skritulskas

Andrius Kupčinskas

Lukas Savickas

Gintautas Paluckas

Laima Mogenienė

Kazys Starkevičius

Ieva Pakarklytė

Jonas Pinskus (pasirašė 2021-11-18)